KAUNO UNIVERSITET PIRMO KURSO STUDENT K NO SVORIO IR POŽI RIO J VERTINIMAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMEN S SVEIKATOS FAKULTETAS

Profilaktin s medicinos katedra

DAIVA PLERPAIT

KAUNO UNIVERSITET PIRMO KURSO STUDENT K NO SVORIO IR POŽI RIO J VERTINIMAS

Visuomen s sveikatos magistro baigiamasis darbas

Vadov

Doc. Vilma Kriau ionien

2011 05

KAUNAS 2011

SANTRAUKA

Visuomen s sveikata (Visuomen s sveikata ir mityba)

Kauno Universitet pirmo kurso student k no svorio ir poži rio j vertinimas Daiva Plerpait

Mokslin vadov : Profilaktin s medicinos katedros docent Vilma Kriau ionien Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Visuomen s sveikatos fakultetas, Profilaktin s medicinos katedra. Kaunas, 2011

Darbo tikslas: vertinti Kauno Universitet pirmo kurso student k no svor ir poži j Darbo uždaviniai:

1. Ištirti student žinias apie savo k no svor bei ir palyginti jas su objektyviais j k no mas s vertinimo rodikliais.

2. vertinti Kauno universitet student suvokim apie savo k no svor . 3. Nustatyti k no svorio priklausomyb nuo socialini veiksni .

4. vertinti k no svorio priklausomyb nuo gyvensenos veiksni : mitybos, fizinio aktyvumo, žaling veiksni .

Tyrimo metodai. 2010 m. balandžio, geguž s, birželio m nesiais Lietuvoje atliktas student sveikatos ir gyvensenos tyrimas. Tyrimo imtis buvo sudaroma siekiant apimti visas studij kryptis.

Tyrime dalyvavo studentai, besimokantys KMU (dabar LSMU), KTU, LKKA, LŽ U, VDU, MRU.

Kauno universitet pirmo kurso student vienmomentis tyrimas vykdytas Kauno universitetuose, vykdant anketin apklaus . Student gis ir svoris matuotas papildomai atrinktiems 105 vaikinams ir 110 merginoms. Student nurodyti k no svorio ir gio duomenys naudoti skai iuojant k no mas s indeks : KMI = svoris(kg)/ gis ² (m). Tyrime dalyvavo 1000 Kauno universitet pirmakursi (333 vaikinai, 654 merginos ir 13 student lyties nenurod ) Studentai pasirinkti atsitiktiniu atrankos b du.

Atsako dažnis- 69,2 proc.

Tyrimo rezultatai. Daugiau nei pus vaikin ir dauguma mergin teisingai vertino savo k no svor .

Vaikinai statistiškai reikšmingai dažniau nepakankamai vertino savo k no svor , o merginos dažniau

pervertino savo svor : vaikinai dažniau jaut si liesesni, merginos- stambesn s, nei yra iš tikr .

Tre dalis mergin ir penktadalis vaikin buvo nepatenkinti savo k no svoriu. Vaikin , nurodžiusi ,

kad patenkinti savo k no svoriu, vidutinis KMI= 23,15 ±2,4, iš dalies patenkint - 22,99 ± 2,3,

mergin , atitinkamai KMI=19,5 ±1,87 ir 20,45 ± 2,15. Svor per paskutinius metus band mesti

penktadalis vaikin ir 45 % mergin , iš kuri 22 proc. sudar per liesi vaikinai ir 47 proc. per lies

mergin . Daugumos svorio metimo priežastis- nepasitenkinimas savo išvaizda bei neigiamas

visuomen s poži ris viršsvor turint žmon . T išsilavinimas bei student gyvenamoji vieta vaikin ir mergin svoriui takos netur jo. Vaikinai kas m nes išleisdavo vidutiniškai 510± 391 lt (neskaitant mokes ), o merginos-425± 291 lt. Daugiau pinig išleidžiantys vaikinai pasižym jo didesniu vidutiniu KMI, nei mažiau išleidžiantys. Apie 65 % student atsak , kad jiems sveika mityba yra svarbi. Vaikinai, atsak , kad jiem svarbu sveikai maitintis, pasižym jo didesniu KMI nei tie, kuriems mityba buvo mažiau svarbi (atitinkamai 23,2 ir 22,5).

Dažniau valgantys m , virtas daržoves, koš , žuv vaikinai tur jo didesn vidutin KMI nei re iau valgantys min tus produktus. Kasdien valgantys konditerijos gaminius ir saldumynus vaikinai ir merginos tur jo mažesn vidutin KMI, nei šiuos produktus valgantys re iau. Vaikinai per dien vidutiniškai s jo 6,9 ±2,7 val., merginos- 54 ±2,6 val. Vaikinai kuri KMI <=18 daugiau laiko praleido s dami nei vaikinai, kuri KMI didesnis. 61 proc. vaikin ir 33 proc. mergin lank sportinius užsi mimus. Vaikinai buvo fiziškai aktyvesni nei merginos. Fizinis aktyvumas buvo susij s su didesniais vaikin ir mažesniais mergin KMI rodikliais. Dažniausiai nurodytos fizinio pasyvumo priežastys buvo laiko stoka, pinig tr kumas, manymas, kad ir juda pakankamai.

Išvada. Didesn dalis vaikin ir mergin teisingai vertino savo k no svor , ta iau vaikinai dažniau jaut si liesesni, merginos- stambesn s nei yra iš tikr .

Praktin s rekomendacijos. Universitetuose tur b ti kabinami plakatai, kuriuose b vaizdin ir žodin informacija apie tai, koks k no svoris yra palankiausias sveikatai, juose tur b ti vaizduojami jauni žmon s, kuri (KMI = ~22), taip pat tur b ti pateikta informacij apie sveik gyvenimo b , padedant išlaikyti optimal k no svor , kalorij lentel s, kuriose b nurodoma, kiek kuris maisto produktas turi kcal bei kiek kcal išeikvojame, atlikdami vien ar kit fizin darb (sportuodami). Šalia plakat tur b ti pakabinama popierin KMI skai iuokl . Ši informacija tur

ti pateikiama studentiškuose s siuviniuose kuriuos b galima sigyti universitetuose, bei lankstinukuose.

Raktiniai žodžiai: Studentai, k no svoris, k no mas s indeksas

SUMMARY

Public health (Public health and nutrition)

ASSESSMENT OF BODY WEIGHT AND BODY WEIGHT PERCEPTION AMONG KAUNAS UNIVERSITIES STUDENTS

Daiva Plerpait

Supervisor: Vilma Kriau ionien , assoc. prof.

Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas. 2011

Aim of the study: To evaluate body weight and body weight perception among students of Kaunas universities.

Methods. International students health and lifestyle research was done in 2000 and repeated in Lithuania in 2010 in April, May, June. Additionally 105 male and 110 female students was weighted and their height was taken. Participants were 1000 students from five universities of Kaunas (333 male and 654 female students, 13 did not indicate gender). Students were asked to fill the questionnaires before the lectures. Response rate was 69.2 percents. Self-reported weight and height was used for body mass index (BMI) calculation.

Results. Average BMI was 23.0 ± 2.5 kg/m ² for males and 20.8 ± 2,55 kg/m ² for females.

There were more too thin females than males (16,1% and 3%) and more too fat males than females (16% and 5.3 %). One third of females and one fifth of males were not satisfied with their body weight. Males more often felt too thin, females- too fat. 55.8% males and 69.5 % females evaluated their body weight correctly. The majority of students answered, that their weight is important for health. One fifth of males and 45% of females tried to loose weight during the last year. Males who told that nutrition is important for their health had higher BMI and were more physically active. Males eating meat and vegetables every day and females eating cereals and porridges every day had higher BMI.

Conslusion. The overweight was more prevalent among male than among women. The self- perception of being too fat was significantly higher in females than in males.

Key words: students, body weight, body mass index.

TURINYS

VADAS...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10

1. LITERAT ROS APŽVALGA...11

1.1. Problemos, susijusios su k no svoriu ir vaizdžiu...11

1.1.1. Antsvorio ir nutukimo did jimas, rimta visos žmonijos problema...11

1.1.2. Per mažas k no svoris...12

1.1.3. Valgymo sutrikimai...12

1.2. Student k no svorio ir poži rio j vertinimas...13

1.2.1 Student k no svorio ypatumai...13

1.2.2. Student k no svorio kitimas studij laikotarpiu...14

1.2.3. Student savo svorio vertinimas ir poži ris savo k no svor ...15

1.3. K no svorio ryšys su gyvensenos veiksniais...17

1.3. 1. Student fizinis aktyvumas...17

1.3.1.1. Fizinio aktyvumo populiarumas tarp student ...17

1.3.1. 2. Fizinio aktyvumo taka student svoriui...19

1.3. 2. Student mityba...20

1.3.2.1. Student mitybos ypatumai...20

1.3.2.2. Mitybos taka student k no svoriui...21

1.3.2.3. Pusry valgymas ir reguliarus valgymas...22

1.3.2.4. vairi maisto produkt valgymas...23

1.4. Socialin s pad ties taka gyvensenai...25

1.4.1. Socialin s pad ties taka mitybai...25

1.4.2. Socialin s pad ties taka savo svorio vertinimui ir j k no svoriui...25

2. TYRIMO MEODIKA...26

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS...27

3.1.Tiriam k no svorio ir gio rodikli apžvalga...31

3.2.Student savo k no svorio vertinimas...31

3.2.1. Student nuomon apie savo svor ...34

3.2.2. Student savijauta, turint esam svor ...38

3.3 Svorio metimas...40

3.4. K no svorio priklausomyb nuo socialini veiksni ...46

3.5. K no svorio priklausomyb nuo gyvensenos...49

3.5.1. K no svorio priklausomyb nuo mitybos...49

3.5.2.K no svorio priklausomyb nuo fizinio aktyvumo...54

IŠVADOS...58

REKOMENDACIJOS...59

LITERAT RA...60

PRIEDAI...66

SANTRUMPOS

KMI - k no mas s indeksas

KMU - Kauno Medicinos Universitetas KTU - Kauno Technologijos Universitetas LKKA - Lietuvos K no Kult ros Akademija

LR SAM - Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerija LSMU - Lietuvos Sveikatos Moksl Universitetas

LŽ U - Lietuvos Žem s kio Universitetas

MRU - Mykolo Riomerio Universitetas

VDU -Vytauto Didžiojo Universitetas

VADAS

Žmogaus k no svoris yra glaudžiai susij s su sveikata. Senov je žmon s buvo link valgyti kiek manoma daugiau, nes nežinojo, kada v l gaus maisto, o fiziškai dirbdavo kur kas daugiau nei ši laik žmon s. Ekonomiškai išsivys iusiose šalyse pager jus gyvenimo s lygoms, žmon s vis mažiau juda, ta iau polinkis neribotai valgyti išliko. Toks gyvenimo b das suk daug sveikatos problem - antsvor ir nutukim , kuris glaudžiai susij s su arterine hipertenzija, ateroskleroze, išemine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu, insultu, virškinimo problemomis, susilpn jusiu imunitetu ir kitomis ligomis.

Visame pasaulyje susir pinim kelia jaun žmoni sveikata, j sergamumo tam tikromis ligomis did jimas, kur dažniausiai lemia modern jantis šiuolaikinis gyvenimas, kupinas skubos ir stres , bei pasyvus gyvenimo b das (37) Sveikos gyvensenos supratimas (mitybos pro iai, fizinis aktyvumas, r kymas, alkoholio ir narkotini medžiag vartojimas) jauname amžiuje lemia pro ius ir fizin aktyvum v lesniu periodu.(35)

l blogos Lietuvos gyventoj sveikatos bene labiausiai kaltos susiklos iusios netaisyklingos mitybos tradicijos. B tent netaisyklinga mityba, plintanti hipodinamija ir žalingi pro iai yra

pagrindiniai rizikos veiksniai, veikiantys didel m šalies gyventoj sergamum (27). Antsvoris - viena iš svarbiausi XXI amžiaus visuomen s sveikatos problem , turin reikšming poveik sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Kas antras išsivys iusi šali suaug s gyventojas turi antsvor , beveik kas tre ias žmogus yra nutuk s (40).

Mityba turi didel tak sveikatai. Mes privalome valgyti, nes maistas yra žmogaus organizmo energijos šaltinis. Energija žmogui reikalinga nuolatinei k no temperat rai palaikyti, širdies, plau , raumen darbui. Energija, kuri žmogus gauna su maistu, turi b ti išeikvojama. Paprastai k no mas pasako apie mitybos pob . Labai svarbu pasirinkti tinkamos energin s vert s maisto racion ir išlaikyti normal k no svor .

Sumaž s fizinis aktyvumas taip pat didina k no svor . Hipodinamija, arba nepakankamas

jud jimas, yra vienas b dingiausi ši dien žmoni gyvensenos bruož . Anks iau fiziškai pasyv s

dažniausiai b davo vyresni žmon s, o dabar kaskart maž ja jaunimo, ypa student , fizinis aktyvumas,

nes vis daugiau laiko jauni žmon s skiria protiniam darbui ir vis mažiau aktyviai fizinei veiklai (27)

Nustatyta, kad baig mokykl jaunuoliai sportuoja mažiau nei mokydamiesi joje (76). Autori (66)

teigimu, Lietuvos aukšt mokykl student sveikata gana prasta, o tai susij su mažu fiziniu

aktyvumu.

Mokslinink tyrimai rodo, kad moterys yra labiau nepatenkintos savo k nu nei vyrai. Šis nepasitenkinimas ypa stebimas paskutiniais 25 metais ir yra vienas iš „komplekso“ veiksni , prisidedan prie padažn jusi moter valgymo sutrikim atvej (24). Nors socialiniai poky iai dabar suteikia moterims daug daugiau galimybi , bet vis daugiau moter ir mergin vertina savo k kaip nesveik ir neatitinkant standart , o tai ne visad tiesa. Nepasitenkinimas savo k nu gali paliesti kitas pažinimo sritis –sav s vertinim , socialinius santykius, tod l svarbu tirti, analizuoti ir prad ti spr sti su k no vaizdžiu susijusias problemas (1).

Šis tyrimas skirtas vertinti student supratim apie savo k no svor , jo s sajas su realiu

tiriam k no svoriu ir j gyvensena. Student gyvensen ir sveikat aktualu steb ti d l keli

priežas . Pirma, tai žmon s, kuri didel dalis pradeda savarankišk gyvenim , tod l kyla pavojus,

kad jie nesugeb s pakankamamai pasir pinti savo sveikata. D l šios priežasties student mityba dažnai

tampa nepalanki sveikatai - joje n ra pakankamai reikaling maisto medžiag , o neteisingas mitybos

režimas skatina viršsvor . Antra, tai jauni žmon s, kurie n nesusim sto, jog prab gus dar keliems

metams padid s rizika susirgti l tin mis neinfekcin mis ligomis, susijusiomis su sveikatai nepalankia

gyvensena, tod l jos pro ius keisti svarbu jau dabar.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

vertinti Kauno universitet pirmo kurso student k no svor ir poži j

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti student žinias apie savo k no svor bei ir palyginti jas su objektyviais j k no mas s vertinimo rodikliais

2. vertinti Kauno universitet student suvokim apie savo k no svor . 3. Nustatyti k no svorio priklausomyb nuo socialini veiksni .

4. vertinti k no svorio priklausomyb nuo gyvensenos veiksni : mitybos, fizinio aktyvumo, žaling

veiksni .

1. LITERAT ROS APŽVALGA

1.1. Problemos, susijusios su k no svoriu ir vaizdžiu

1.1.1. Antsvorio ir nutukimo did jimas, rimta visos žmonijos problema

Antsvoris – tai k no mas s padid jimas d l per gausaus riebal susikaupimo jo audiniuose. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorij , negu j išeikvojama energijai.

Tuomet maisto medžiag perteklius virsta riebalais. Respublikinio mitybos centro duomenimis (52), šalyje kas antra moteris ir kas tre ias vyras turi antsvor arba yra nutuk . Yra skiriami 3 nutukimo laipsniai. Pirmo laipsnio nutukimas (antsvoris) yra nedidelis, antro – vidutinis, tre io laipsnio – sunkus nutukimas. Nutukimo laipsnis yra paskai iuojamas pagal k no mas s indeks (KMI). Optimalus KMI yra 20-25 kg/m ² (44).

Antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausi šio amžiaus problem Europoje ir jau pasiek epidemijos lyg . Nutukimo paplitimas per pastaruosius du dešimtme ius išaugo tris kartus, daugiau nei pus daugelio Europos šali suaugusi gyventoj turi antsvor , ketvirtadalis j yra nutuk . Kasmet d l nutukimo Europoje miršta 1 mln. žmoni (67). Per pra jus dešimtmet nutukimo paplitimas daugelyje Europos valstybi padid jo 10–40 proc. (26). Jeigu šios tendencijos išliks, 2010 m. Europoje bus 150 milijon nutukusi suaugusi , o gyvenimo trukm s deficitas d l nutukimo iki 2050 met gali išaugti nuo 2 iki 6 met (67).

Lietuvoje per dešimtmet (1994-2004 m.) antsvorio paplitimas tarp vyr padid jo nuo 47 proc.

iki 52,5 proc., nutukimo – nuo 10,6 proc. iki 14,2 proc. Tarp moter nustatytos priešingos tendencijos:

antsvor turin moter dalis sumaž jo nuo 51,2 proc. iki 46,2 proc., nutukusi moter dalis – nuo 18,9 proc. iki 16,9 proc. (40).

Antsvoris ir nutukimas yra daugelio lig priežastys. Nutukimas turi didel neigiam tak

gyvenimo trukmei ir kokybei, skaitant psichin gerov (67). Nutuk žmon s gyvena trumpiau nei

normalaus svorio (304). Nutukusiems žmon ms didesn tikimyb susirgti išemine širdies liga, arterine

hipertenzija, cukriniu diabetu, kai kuri sri v žiu (33). Daugelis rizikos veiksni , sukelian

kraujotakos ir širdies ligas, yra tiesiogiai susij su antsvoriu ir nutukimu, o naujausiais tyrimais rodyta

tai, kad antsvoris bei nutukimas yra nepriklausomas ši lig rizikos veiksnys, t.y. tiesiogiai jas lemia, o

miokardo infarkto ir mirties nuo vainikini širdies lig gr sm padid ja net tada, kai k no mas padid ja visai nedaug. (73).

Siekiant efektyviai sumažinti antsvor ar jo išvengti, b tina išsiugdyti pastovius ir tinkamus fizinio aktyvumo bei mitybos pro ius. Patariama valgyti reguliariai, ne re iau 4 kart per dien . Didžioji maisto dalis turi b ti suvalgoma pirmoje dienos pus je: per pusry ius ir per pietus (52).

Svarbus racionalaus maitinimosi principas: valgyti dažniau, bet po nedaug. Pusry iams patariama suvalgyti 25-30%, pietums- 35%, pavakariams 15%, vakarienei 20-25% paros raciono (25). Kitas svarbus veiksnys- fizinis aktyvumas, kuris turi b ti didinamas palaipsniui – atsižvelgiant sveikatos kl , gyvenimo b , sportiškum ir pan. Fizinis aktyvumas duoda rezultatus tik tada, kai jis yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio, trukm s ir derinamas su tinkama mityba (67).

1.1.2. Per mažas k no svoris

Normaliam k no funkcionavimui reikia pagrindini maisto medžiag : angliavandeni , baltym ir riebal . Kai tr ksta ši medžiag , organizmo funkcionavimas sul ja, nes taupoma energija. Energijos apykaitai reikalingas medžiagas organizmas priverstas gauti iš savo raumen ir riebal mas s, o tai išsekina daugel organizmo sistem (11). Žmogus pradeda dažniau sirgti, silpn ti, lies ti, labai pakinta psichologin b kl . D l per mažo k no svorio gali suret ti širdies ritmas, sumaž ti arterinis kraujo spaudimas. Krentant k no svoriui, maž ja raumen mas , kaulai tampa trap s (vystosi osteoporoz ). Su maistu nepakankamai gaunama pagrindini maisto medžiag , reikaling vitamin ir mikroelement . Susilpn ja imunitetas, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis. Saus ja oda ir plaukai, labiau slenka plaukai. Moterims gali išnykti m nesin s (11).

1.1.3. Valgymo sutrikimai

Žiniasklaidoje gausu vairi rekomendacij svorio reguliavimo klausimais: viena už kita

geresn s dietos, veiksmingesni fiziniai pratimai bei vaistai, vis populiar jan ios plastin s operacijos ir

t.t. Ir viso to tikslas – ne geresn sveikata, bet grožis ir patrauklumas. Vis labiau plinta liekno, jauno ir

seksualaus k no kultas, kuris yra idealizuojamas ir siejamas su laime, meile, populiarumu ir pan (38).

Kuo didesnis skirtumas tarp asmens k no ir žiniasklaidoje vaizduojamo liekno k no idealo, tuo didesnis nepasitenkinimas savo k nu (2).

Valgymo sutrikimai yra psichikos ligos, nesirenkan ios lyties, amžiaus, socialin s pad ties.

Remiantis pasauline statistika, nuo valgymo sutrikim ken ia apie 5 proc. žmoni , o pagrindiniai valgymo sutrikimai: nervin anoreksija ir nervin bulimija (14). Anorektiko realyb uždaro j labai siaur interes rat : nuolatin nerim ir baim , “kad nedid svoris”, jis vis galvoja, “kaip numesti nereikalingus kilogramus”. Tik nedaugelis mergai gal pasakyti norim pasiekti tiksli k no mas s rib , išreikšt konkre iais skai iais. Kitos gi tiesiog turi nenumaldom nor plon ti, liekn ti, neapibr žt nei riba, nei supratimu “pakaks“ (36). Valgymo sutrikimai kelia gr sm žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, pažeidžia j vis : žalojamas organizmas, psichika, kei iasi elgesys, sumaž ja

socialin s adaptacijos galimyb s, did ja suicido pavojus (14).

1.2. Student k no svorio ir poži rio j vertinimas 1.2.1. Student k no svorio ypatumai

vairiose šalyse student svorio problemos yra skirtingos - jei JAV bei kai kuriose Europos šalyse yra b dingas student viršsvoris, tai mongol ras s ir kai kuri ekonomiškai prastai išsivys iusi šali studentai pasižymi per mažu svoriu. Vaikinams, d l menkesn s savo svorio kontrol s,

dingesnis per didelis, o merginoms- per mažas k no svoris.

Minesotos universitete Mineapolyje, JAV 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis (42), kuriame buvo ištirti 145 aukštosios mokyklos studentai, t. y. atlikta j anketin apklausa ir antropometrini rodikli matavimas, 42 proc. student tur jo viršsvor . Sindh medicinos kolegijoje, Karachi mieste, Pakistane 2005 metais atliktas tyrimas, kur buvo apklausti 384 medicinos studentai, duomenimis, 58 proc. student buvo normalios, o 42 proc. - per didel s k no mas s (55).

Utah valstijos universitete, Logan mieste, JAV 2009 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausti 186 valstybinio Vakar valstij universiteto pirmakursiai (80). Jo duomenimis, Student KMI vidurkis buvo 23.

2006 m. pavasario semestr atliktas 220 Lebanese American universiteto student , kuri

amžius 20 (+/- 1,9) met , tyrimas parod , kad 64,7 proc. student (43,6 proc. vaikin ir 56,4 proc.

mergin ) buvo normalaus svorio. 6,4 proc. mergin ir 1 proc. vaikin buvo per mažo svorio (30).

Kitakyusyu mieste esan iame Seinan Jo Gakuin universitete, Japonijoje 2005 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame ištirtos 265 moter universiteto student s, iš kuri 141 buvo kor jiet s ir 124 japon s (63). Jo duomenimis, 74 proc. studen buvo normalaus svorio ir 1,2 proc. tur jo nežym viršsvor . Kor jos tyr - Lee G, Ha Y, Vann JJ, Choi E. 2009 metais atlikto tyrimo (46), kurio metu buvo ištirti 21 aukšt Piet Kor jos mokykl studentai, duomenimis, viršsvor tur jo 17,5 proc. vaikin ir 6 proc.

mergin .

Lietuvoje taip pat buvo atliekami tyrimai, vertinantys student k no svor . KMU Biochemijos katedroje 2004- 2005 metais atlikto tyrimo (39), kurio metu buvo apklausti 598 (74 proc.) KMU 1 IR 2 kr.MF ir OF studentai, duomenimis, 81,4 proc. apklaust student (80,9 proc. mergin ir 83,5 proc.

vaikin ) tur jo normal KMI. Per didelis k no svoris b dingesnis vaikinams, o per mažas- merginoms.

Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros 2007 metais atlikto tyrimo (69), kurio metu anonimin s apklausos b du pagal specialiai parengt anket apklausti 349 Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultet pirmojo ir tre iojo kurso studentai, duomenimis, 9,1 proc. tre iojo kurso mergin ir 14,5 proc. tre iojo kurso vaikin turi antsvor .

Student medik mitybos tyrimas (70.) atliktas 1998 m. lapkri io – gruodžio m nesiais anonimin s anketin s apklausos b du. Apklausta 75 proc. vis VU Medicinos fakultete besimokan student . J atliko G.Šurkiene, R.Stukas ir R.Padrazdyt . Tyrimo duomenimis, daugelis apklaust student savo sveikat vertino gerai. J k no mas s indeksas buvo normalus, t. y. tarp 18,5 ir 24,99.

1.2.2. Student k no svorio kitimas studij laikotarpiu

Tiek Lietuvos, tiek užsienio autori duomenimis, abiej ly jaunuoliai per studij laikotarp link priaugti svorio (80, 60, 34, 18). Pavyzdžiui, Utah valstijos universitete Logan mieste, JAV 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis (80), per pirm sias 15 studij savai jie priaugo vidutiniškai 1,5 kg. 23 proc. student priaugo >5 proc. savo ankstesnio svorio. Ši 23 proc. priaugto svorio vidurkis - 4,5 kg.

Panaš s duomenys gauti ir Oregono valstijos universitete JAV, kur 2005 m atlikto tyrimo (60

proc.) vaikin (43) duomenimis išsiaiškinta, kad daugiau nei 25 proc. abiej ly student per 8

studij savaites priaugo >2,3 kg svorio. Studentai, jau tur viršsvor , buvo link priaugti mažiau.

Vilniaus universitete, Higienos institute 2007 metais buvo atliktas tyrimas (34), kurio metu VU sveikatos ir sporto centre buvo apklausti pirmo kurso studentai. Po 4 mokslo met 70 t pa student buvo apklausti pakartotinai. Šio tyrimo duomenimis, tarp I ir IV kurso student statistiškai reikšmingai (p < 0,05) padid jo student svoris.

Kauno technologijos universitete ir Lietuvos k no kult ros akademijoje 1998—2006 m.

rugs jo—spalio m nesiais buvo atliktas tyrimas (18), kurio tiriam kontingent sudar Kauno technologijos universiteto (KTU) pirmo kurso student s. Nustatyta, kad mergin k no mas per tirtus metus statistiškai patikimai padid jo nuo 58,6 ± 0,3 kg iki 60,1 ± 0,2 kg (p < 0,05). K no mas s indeksas kito nedaug, per tirtus metus svyravo nuo 20,9 ± 0,1 iki 21,9 ± 0,9. Vertinant studen fizinio išsivystymo rodiklius galima teigti, kad mergin k no mas s vidurki skirtumas per tirtus metus padid jo iki 1,5 kg., ta iau KMI nepakito.

1.2.3. Student savo svorio vertinimas ir poži ris savo k no svor

Teisingas svorio suvokimas yra svarbus reguliuojant ir palaikant optimal k no svor . Tyrimas (77) parod , kad besistengian numesti svorio skai ius tiesiogiai priklauso nuo j KMI, o žmon s, kurie man , kad turi antsvorio, 5 kartus dažniau band j mažinti nei vertinusieji kitaip . vairi tyr duomenimis, viršsvoris studentams sukelia nepasitenkinim savo k nu bei mažina nor b ti fiziškai aktyviems. Autori teigimu, nepasitenkinimas savo k nu gali paliesti kitas gyvenimo pažinimo sritis- sav s vertinim , socialinius santykius, tod l svarbu tirti ir pad ti spr sti su k no vaizdžiu susijusias problemas (1).

Merginos dažniausiai linkusios pervertinti savo svor , o vaikinai- manyti, kad sveria mažiau

nei iš tikr . Kai kuri autori duomenimis (24), moterys yra susik rusios liesos moters ideal ir

pervertina vyr pirmenyb s teikim liesam moters k nui. Kaip teigia autoriai (56), per paskutiniuosius

dešimtme ius moters k no idealas vis plon jo. Ta iau vyrams, nors ir ne taip smarkiai kaip moterims,

dingas nepasitenkinimas savo k nu, kuris gali b ti susij s su menku sav s vertinimu, ypa

vaikyst je. Kaip teigiama šaltinyje (17), lieknumo idealizavimas skatina moteris mažinti savo svor ,

neatsižvelgiant pasekmes sveikatai. ia taip pat rašoma, kad vyrai mano, jog turi antsvorio, kai j

KMI yra 26,1 kg/m2 ir daugiau, o moterys – kai j KMI yra 23,7 kg/m2 ir daugiau.

Kaip nurodo brit tyr jai (77),mažai sverian ios moterys dažnai teig , kad j svoris normalus, o kas tre ia j nurod , kad nor sverti dar bent 1–3 kg mažiau,daugelis nutukusi ir antsvorio turin moter ir tik pus atitinkamo svorio vyr band sumažinti savo svor per paskutiniuosius 3 metus .

Kauno ir Bilefeldo (Vokietija) student tyrimo duomenimis (68)23 proc. lietuvi studen ir net 54 proc. vokie studen man esan ios per storos ir nor atrodyti lieknesn s. vertinus j k no svor nustatyta, kad jis buvo per didelis tik 5 proc. Kauno ir 6 proc. Bilefeldo studen .

Sniegina Poteli nien ; Kristina Dirmeikyt 2003 metais VPU atliko tyrim (59),kuriame dalyvavo vairi fakultet 2- 4 kurs student s, pasirinkusios k no kult kaip laisvai pasirenkam dalyk . Sudarytos dvi ekspermentin s grup s: student s, pasirinkusios aerobik ir student s, pasirinkusios atletin gimnastik . Tyrimo duomenimis, studen , lankiusi aerobikos pratybas, tarp subjektyvaus ir objektyvaus vertinim užfiksuotas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,002). Net 37,9 proc. mergin man esan ios per storos, ta iau objektyvus vertinimas parod , kad toki mergin tebuvo 3,5 proc. Per liesos jaut si 10,5 proc. studen , ta iau toki mergin buvo perpus daugiau.

Studen , lankiusi atletin s gimnastikos treniruotes, tarp subjektyvaus ir objektyvaus vertinim statistiškai reikšmingas skirtumas neužfiksuotas (p> 0,05). 21,4 proc. studen man esan ios per storos, 71,4 proc.- normalios, o 7,2 proc. - per liesos. Objektyv s vertinimai parod , kad visos merginos pateko normal k no svor turin grup .

Meino universitete, Orone 2009 metais atliktas tyrimas (82),kurio metu ištirti 47 jaunuoliai, kuri amžius- 20.3 +/- 1.7 met , naudojant anketin klausimyn , parod , kad besistengian numesti svorio skai ius tiesiogiai priklauso nuo j KMI (r =0,465; p = 0,01) ir liekn jimo diet laikymosi (r

=0,465; p = 0,01).

Bio Bio universitete, Mitybos institute, il je 2009 m. atliktas tyrimas (50)parod , kad 73 proc. vaikin ir 79,3 prooc. mergin steng si numesti svorio ar jo nepriaugti (p< 0,0002).

Suaugusi ir jaunuoli medicinos institute, vaik ligonin je Bostone, JAV 2009 buvo atliktas

tyrimas (8),kuriame buvo ištirti 4524 studentai iš Nova Scotia provincijos Kanadoje. Matuoti j

antropometriniai rodikliai, skai iuotas KMI ir pildytas klausimynas. Šio tyrimo duomenimis, turin ios

viršsvor merginos yra mažiau patenkintos savo k nu, nei normalios k no mas s. Tiek vaikinai,

turintys per maž , tiek per didel k no mas buvo nepatenkinti savo k nu. Kor jos tyr - Lee G, Ha

Y, Vann JJ, Choi E. 2009 metais atlikto tyrimo (46),kurio metu buvo ištirti 21 aukšt Piet Kor jos

mokykl studentai, duomenimis, 6 proc. student savo svor vertino tinkamai. Merginos pervertino

savo svor 2,3 karto daugiau nei vaikinai. Vaikinai man , kad sveria mažiau nei iš tikr 2,7 karto

dažniau nei merginos.

2006 m. pavasario semestr atliktas 220 Lebanese American universiteto student , kuri amžius 20 +/- 1,9 met , tyrimas (30) parod , kad k no svorio kontrol buvo b dingesn vaikinams nei merginoms.

Šiaur s Floridos universitete, buvo ištirti 188 koledžo studentai- matuotas gis, svoris ir skai iuotas KMI bei atlikta anketin apklausa, parod , kad viršsvor ir nutukim turintys tiriamieji buvo mažiau patenkinti savo išvaizda negu normalaus ir per mažo svorio tiriamieji (78). Panaš s tyrimai gauti ir Limpopo universitete Sovengoje, Piet Afrikoje 2008 m. atliktu tyrimu (11).

Penkiolikoje Europos šali atliktas tyrimas (65) parod , kad vyresnio amžiaus vyrai ir jaunesnio amžiaus moterys tiksliausiai vertino savo k no svor . Autori (99) duomenimis, 66 proc.

vyr ir 70 proc. moter tinkamai vertino savo svor . Inoue M, Toyokawa S.tyrimas (2007) parod , kad 38 proc. normalaus svorio amerikie moter man , kad turi antsvorio, kas tre ias (33 proc.), antsvorio turintis vyras savo svor priskyr normalaus svorio kategorijai. Kit tyr (43) duomenimis, net 43 proc. antsvorio turin amerikie vyr man , kad jie yra normalaus svorio, šitaip manan moter buvo tik 18 proc. Pasteb ta, kad jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai dažniau b na nepatenkinti savo k no svoriu ir mano, kad j svoris per didelis.

1.3. K no svorio ryšys su gyvensenos veiksniais 1.3. 1. Student fizinis aktyvumas

1.3.1.1. Fizinio aktyvumo populiarumas tarp student

K no kult ra ir fiziškai aktyvi bei sveika gyvensena tur b ti neatskiriama studij dalis,

pagrindin sveikatingumo k limo priemon , išsigelb jimas nuo pasyvumo, išglebimo ir protinio darbo

perkrov . Ta iau vairi autori duomenimis, jaunuoli fizinio aktyvumo lygis jiems augant krenta, o

studij laikotarpiu sumaž ja dar labiau (31). Kaip teigiama šaltinyje (9), Vokietijoje vaikams augant

maž ja papildomai sporto b reliuose sportuojan mokini skai ius, o mokykl baig jaunuoliai

sportuoja mažiau negu mokykloje. Pus 12- 21 met amžiaus jaunuoli n ra pakankamai fiziškai

aktyv s. Autori (45) duomenimis, dalyvavimas intensyvioje fizin je veikloje JAV sumaž ja nuo 3,8

kart per savait mokykloje iki 2,3 kart , mokantis aukštojoje mokykloje. Nustatyta, kad baig

mokykl jaunuoliai sportuoja mažiau nei mokydamiesi joje (76). Literat ros šaltinyje (61) rašoma, kad

vaikinai pirmaisiais studij metais fizine veikla užsiima reikšmingai dažniau nei merginos, ta iau dauguma student tai daro nereguliariai.

Sniegina Poteli nien ir kt. 2002 metais atliko tyrim (60), kurio metu apklausta 670 vairi fakultet VPU pirmakursi (513 mergin ir 157 vaikinai). Tyrimo duomenimis, reguliariai individualiai mankštinosi tik 8 proc. ddži miest ir 4,7 proc. kitose Lietuvos vietov se besimokiusi mergin , retkar iais- atitinkamai 74,4 ir 74,6 proc. mergin . Vaikinai dažniau nei merginos reguliariai mankštinosi individualiai ir sporto klubuose. 46 proc. mergin mokykloje nesportavo. Individualiai mankštinosi 6,3 proc., o sporto klubuose- 3 proc. mergin . Dažniausiai student s lank krepšinio (8,3 proc. miestie ir 30,3 proc. rajon studen ), tinklinio (12 proc. miestie ir 8 proc. rajon studen ) ir aerobikos (14,1 proc. miestie ir 9,2 proc. rajon studen ) treniruotes. Kiek mažiau populiar s b reliai- lengvosios atletikos (6,3 proc. miestie ir 5,9 proc. rajon studen ) ir šoki (5,7 proc. miestie ir 4 proc. rajon studen ). Jokia sporto šaka mokykloje neužsiimin jo 16,6 proc. vis vaikin . Populiariausi b reliai: krepšinio (43,3 proc. miestie ir 64 proc. rajon student ), kult rizmas (6,7 proc. miestie ir 5,2 proc. rajon student ), futbolas (6,7 proc. miestie ir 3 proc.

rajon student ), tinklinis (8,3 proc. miestie ir 2 proc. rajon student ) ir lengvoji atletika (1,7 proc.

miestie ir 6,2 proc. rajon student ).

Meino universitete, Orone 2009 metais atliktas tyrimas (82), parod , kad sveikai maitintis ir ti fiziškai aktyvius jaunuolius skatino siekis gerai pasirodyti sporto varžybose, b ti savim patenkintiems bei tur ti sveikatos potencial . Tiriamuosius b ti fiziškai aktyvius motyvavo daugiau veiksni , nei sveikai maitintis. Ta iau fizinis aktyvumas buvo nepakankamas.

Fizinio pasyvumo problema ne vienodai aktuali vairioms šalims, pvz. Švedijoje dauguma student yra fiziškai aktyv s, sportuoja, o Graikijoje ir Brazilijoje dauguma student yra fiziškai pasyv s. Fizinio pasyvumo priežastys - laiko stoka, tingumas bei merginos.

Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros 2007 metais atliktas tyrimas (69), kurio metu buvo apklausti 349 Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultet pirmojo ir tre iojo kurso studentai. Jo duomenimis, beveik pus student visiškai nesportavo.

9,1 proc. tre iojo kurso mergin ir 14,5 proc. tre iojo kurso vaikin turi antsvor . 52,1 proc. pirmojo

kurso mergin ir 43,9 proc. pirmojo kurso vaikin atsak , kad jie visiškai nesportuoja; nesportuoja

tre iojo kurso 41,0 proc. mergin ir 24,4 proc. vaikin . Vaikin ir mergin fizinis aktyvumas

reikšmingai nesiskyr . Sportuoja dvi dienas per savait 30,1 proc. pirmojo ir tre iojo kurso mergin ir

35,7 proc. vaikin (p>0,05). Tris ar keturias dienas per savait sportuoja 21,2 proc. pirmojo ir tre iojo

kurso mergin bei 22,4 proc. pirmojo ir tre iojo kurso vaikin (p>0,05).

J.Jankauskas ir kt. 2006 metais atliko tyrim (31), kuriame dalyvavo 15 aukšt mokykl . Apklausti 1528 I kurso studentai (893 merginos ir 635 vaikinai). Šio tyrimo duomenimis, 72,1% teig , kad j jud jimo aktyvumas buvo nepakankamas.

Graik tyr duomenimis, reguliariai sportavo 17 proc. tiriam .

il je 2009 m. atliktas tyrimas (50), parod , kad 58 proc. studijuojan vaikin ir 43 proc.

mergin reguliariai mankštinosi (p< 0,0001).

Sindh medicinos kolegijoje, Pakistane 2005 metais atlikto tyrimo (55), kurio metu buvo apklausti 384 medicinos studentai, duomenimis, 70 proc. tiriam per dien vaikš iojo 30 min., 47 proc. - reguliariai mankštinosi.

Šved autoriai 2008 metais atliko tyrim , kurio metu buvo atlikta anketin 466 aukšt mokykl student apklausa (4). Šio tyrimo duomenimis, 77 proc. student reguliariai sportavo. 71 proc.

mergin ir 80 proc. vaikin lank universiteto sporto b relius. Viršsvoris neigiamai veik student sveikat , o geras miegas ir fizinis aktyvumas- teigiamai.

Wyoming universitete, JAV 2002 metais atlikto tyrimo (20), kurio metu buvo apklausta 15143 JAV aukšt mokykl student , duomenimis, 45 proc. apklaust lengvai sportavo 3 ar daugiau kart per savait , o 65 proc. sportavo intensyviai 3 ar daugiau kart per davait .

Brazilijoje 2008 metais atlikto tyrimo (10), duomenimis, 67 proc. studen buvo fiziškai pasyvios, 20 proc. užsiim lengva ir 13 proc. vidutinio sunkumo fizine veikla.

1.3.1. 2 Fizinio aktyvumo taka student svoriui

Kaip teigia daugelis autori , student , kaip ir kit gyventoj grupi , fizinis aktyvumas mažina nutukimo ir viršsvorio rizik (34, 80, 20, 67).

Vilniaus universiteto, Higienos instituto tyrimo (34) duomenimis, tarp I ir IV kurso student padid jus svor galima sieti su tuo, kad k no kult ra ir sportu užsiima reikšmingai daugiau ketvirtakursi negu pirmakursi (p < 0,05) .

Utah valstijos universitete, JAV 2009 metais buvo atlikto tyrimo(80) duomenimis, student

KMI vidurkis buvo 23. 23 proc. student priaugo >5 proc. savo ankstesnio svorio. Ši 23 proc. priaugto

svorio vidurkis - 4,5 kg. Studentai, priaug > 5 proc. savo svorio buvo fiziškai pasyvesni nei tie, kurie

nepriaugo > 5 proc. savo svorio.

JAV 2002 metais atlikto tyrimo (20), kurio metu buvo apklausta 15143 JAV aukšt mokykl student , duomenimis, 45 proc. apklaust lengvai sportavo 3 ar daugiau kart per davait , o 65 proc.

sportavo intensyviai 3 ar daugiau kart per savait . Studentai, lengvai sportav 6- 7 kartus per savait , tur jo mažesn KMI nei tie, kurie lengvai sportavo re iau.

Autori (23) duomenimis, tarp fiziškai aktyvi gyventoj buvo mažiau turin antsvor nei tarp nepakankamai judan .

1.3. 2. Student mityba 1.3.2.1. Student mitybos ypatumai

Tinkamai maitndamasis, žmogus apr pina organizm maisto medžiagomis, reikalingomis jo augimui, nuolatiniam atsinaujinimui, v. funkcijom, teikia energij gyvybinei organizmo veiklai.

Nepakankama mityba l tina fizin ir protin vystym si, mažina darbingum bei atsparum ligoms. D l per gausios ar nesubalansuotos mitybos sutrinka medžiag apykaita, susergama vairiomis ligomis:

akmenlige, ateroskleroze, cukriniu diabetu, išemine širdies liga, hipertonine liga (25).

vairi autori teigimu, studentai vartoja per mažai vaisi ir daržovi , valgo nereguliariai, nemaža dalis atsisako pusry . Kaip teigiama šaltinyje (81), studentiškas amžius – vienas svarbiausi , su mokymusi susijusios asmenyb s raidos tarpsni , kai nuolat patiriama tampa, reikia dideli valios ir emocini pastang . Deja, dažnai studentams pritr ksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, pablog ja sveikata. Mergin valgymo pro iai labiau atitinka sveikos mitybios rekomendacijas nei vaikin .

2006 metais apklausus penkiolikos Lietuvos aukšt mokykl student (32), nustatyta, kad beveik 2/3 tirt student stengiasi gyventi sveikai, ta iau nemaža j dalis neturi išsiugd sveikatai nauding pro : nesilaiko mitybos režimo, dažnai valgo menkos biologin s vert s produkt , per mažai juda, nesilaiko dienos režimo. Savo mityb sveika laiko tik penktadalis tiriam .

Meino universitete, Orone 2009 metais atliktas tyrimas (82), kurio metu ištirti 47 jaunuoliai,

kuri amžius- 20.3 +/- 1.7 met , naudojant anketin klausimyn , parod , kad sveikai maitintis ir b ti

fiziškai aktyvius jaunuolius skatino siekis gerai pasirodyti sporto varžybose, b ti savim patenkintiems

bei tur ti sveikatos potencial . Sveik mityb lemiantys veiksniai buvo sveik produkt skonis,

prieinamumas, sveikatos patarimai, pro iai sveikai maitintis ir žmogaus pasiryžimas. Nesveikos

mitybos priežastys- riebalai kasdieniame maiste, vaisi ir daržovi skonis bei greitas gedimas.

1.3.2.2. Mitybos taka student k no svoriui

vairi tyrim duomenimis (54, 80, 55, 82, 301), kai kurie student mitybos veiksniai, t. y.

„greito maisto“ vartojimas, nereguliari mityba, ir pusry nevalgymas skatina viršsvor ir nutukim . Graik Nikolakopoulos KM ir Nikolakopoulou NM 2009 metais atlikto tyrimo (54), kurio metu buvo ištirti 177 graik studentai anketin s apklausos b du, duomenimis, 80,2 proc. tiriam tur jo normal , o 19,8 proc.- per didel k no svor . 72,5 proc. normalaus svorio student reguliariai valg pusry ius, o 45,5 proc. viršsvor turin student pusry ius valg nereguliariai. 88 proc. student mitybos pro ius takojo gyvenimo b das.

Utah valstijos universitete, Logan mieste, JAV 2009 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausti 186 valstybinio Vakar valstij universiteto pirmakursiai (80). Jo duomenimis, studentai, kuri KMI vidurkis buvo 23, per pirm sias 15 studij savai priaugo vidutiniškai 1,5 kg. 23 proc.

student priaugo >5 proc. savo ankstesnio svorio. Ši 23 proc. priaugto svorio vidurkis - 4,5 kg.

Studentai, priaug > 5 proc. savo svorio, dažniau valg pusry ius nei tie, kurie nepriaugo > 5 proc. savo svorio.

Sindh medicinos kolegijoje, Karachi mieste, Pakistane 2005 metais atliktas tyrimas (55), kurio metu buvo apklausti 384 medicinos studentai, duomenimis, 97 proc. student vartojo "greit "

maist , o 60 proc. - gr dinius produktus. 58 proc. student buvo normalios, o 42 proc. - per didel s no mas s. Greito maisto vartojimas buvo tiesiogiai, o gr dini produkt vartojimas ir mankštinimasis- atvirkš iai susietas su viršsvoriu.

Meino universitete, Orone 2009 metais atliktas tyrimas (82), kurio metu ištirti 47 jaunuoliai, kuri amžius- 20.3 +/- 1.7 met , naudojant anketin klausimyn , parod , kad besistengian numesti svorio skai ius tiesiogiai priklauso nuo j KMI (r =0,465; p = 0,01) ir liekn jimo diet laikymusi (r = 0,465; p = 0,01).

V. Vaisvalavi iaus 2006 metais atlikto tyrimo „Antsvorio epidemiologin situacija Lietuvoje

ir jo kontrol s galimybi pirmin je sveikatos prieži roje vertinimas“, antsvorio paplitimas buvo susij s

su gyvensenos pro iais. Gyventojai, dažnai valgantys košes, makaronus ir varšk s s , re iau tur jo

antsvor nei ši produkt nevalgantys. Antsvorio paplitimas tarp dažnai valgan daržoves vyr buvo

didesnis nei tarp retai tuos produktus vartojan . Tarp saldumyn vengian vyr ir moter svoris

buvo mažesnis nei tarp dažnai vartojan .

1.3.2.3. Pusry valgymas ir reguliarus valgymas

Tyrimai parod , kad jei tas pats kalorij kiekis per dien suvartojamas tris ar daugiau kart saikingai valgant, o ne iš karto persivalgant, kartu su k no šiluma energijos išspinduliuojama daugiau.

O jei didži dienos dal pasninkaujama, organizmas gauna sp jam signal , kad, laikinai pritr kus maisto, energij reikia saugoti (19). Šaltinyje (25) rašoma, kad geriausia valgyti 4 kartus per dien , o svarbus racionalaus maitinimosi principas: valgyti dažniau, bet po nedaug. Pusry iams patariama suvalgyti 25-30%, pietums- 35%, pavakariams- 15%, vakarienei 20-25% paros raciono.

vairiais student gyvensenos tyrimais (54,80, 55)patvirtinta, kad antsvorio rizik didina pusry nevalgymas, nereguliari mityba.

KMU Biomedicinos katedroje 2004- 2005 metais atlikto tyrimo (39), kurio metu buvo apklausti 598 (74 proc.) KMU 1 IR 2 kr.MF ir OF studentai, duomenimis, mergin , valgan tik 2 kartus per dien , buvo daugiau, nei vaikin (atitinkamai 20,6 ir 18,8 proc.). Žini apie racionali mityb turi 75,4 proc. mergin ir 64,6 proc. vaikin , vadinasi, j neracionalios mitybos priežastis n ra žini stygius. 6,52 proc. mergin ir 10,1 proc. vaikin mityb nekreipia jokio d mesio.

2006 m. pavasario semestr atliktas 220 Lebanese American universiteto student , kuri amžius 20 +/- 1,9 met , tyrimas parod , kad 64,7 proc. student (43,6 proc. vaikin ir 56,4 proc.

mergin ) buvo normalaus svorio, o 6,4 proc. mergin ir 1 proc. vaikin buvo per mažo svorio (30).

61,4 proc. student valg reguliariai. Merginos pasirinko tinkamesn valgym dažn nei vaikinai, t. y.

valg reikšmingai dažniau nei vaikinai (p= 0,001). Merginos dažniau valg pusry ius nei vaikinai. 53,3 proc. mergin ir 52 proc. vaikin valg pusry ius 3 ir daugiau kart per savait .

Pernambuco universitete, Brazilijoje 2008 metais buvo atliktas tyrimas (10), kurio metu buvo apklaustos 68 18- 27 met amžiaus student s. Šio tyrimo duomenimis, 76 proc. pusry ius ir 56 proc.

vakarien valg namie, o 41 proc. pietus ir 34 proc. priešpie ius valg universiteto valgykloje.

Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros 2007 metais atlikto tyrimo (69), kurio metu anonimin s apklausos b du pagal specialiai parengt anket apklausti 349 Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultet pirmojo ir tre iojo kurso studentai, duomenimis, pirmojo ir tre iojo kurs studentai valgo nereguliariai, daugiausia suvalgo antroje dienos pus je.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomen s sveikatos instituto tyrimas (66) atliktas

2008 met vasario ir kovo m nesiais. Anonimin s apklausos b du pagal specialiai parengt mitybos

pro tyrimo anket apklausti 99 visuomen s sveikatos I–IV kurso studentai, iš j 15 proc. pirmo, 21 proc. antro, 36 proc. tre io ir 28 proc. ketvirto kurso. Apklaustieji sudar 82,5 proc. vis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomen s sveikatos student . 67,7 proc. respondent nesilaik mitybos režimo. Mitybos režimo laikosi 37,5 proc. mergin ir tik 10,5 proc. vaikin . Skirtumas statistiškai reikšmingas. 30,3 proc. student nepusry iauja. Merginos pusry iauja reikšmingai dažniau nei vaikinai.

1.3.2.4. vairi maisto produkt valgymas

Autoriai (55) teigia, kad antsvor skatina „greito maisto“ vartojimas, o k no antsvorio rizik mažina gr dini produkt , makaron ir varšk s s rio valgymas (55).

Sindh medicinos kolegijoje, Karachi mieste, Pakistane 2005 metais atliktas tyrimas (55), kurio metu buvo apklausti 384 medicinos studentai, duomenimis, 97 proc. student vartojo "greit "

maist , o 60 proc. - gr dinius produktus.

2006 m. pavasario semestr atliktas 220 Lebanese American universiteto student , kuri amžius 20 +/- 1,9 met , tyrimas kuris parod , kad 30,5 proc. student kasdien valg vaisi ir daržovi . Nacionalinis l tini lig prevencijos centre, Atlantoje 2008 metais buvo atliktas tyrimas (58), kurio duomenys imti iš 1999, 2001 ir 2003 metais atlikto valstybini universitet tyrimo, kuriame dalyvavo 16709 mergin ir 10521 vaikin . Tyrimo duomenimis, 21,3 proc. mergin ir 24,7 proc.

vaikin reguliariai valg vaisius ir daržoves. Riebal ir kalorij kiek maiste bei TV ži jim ribojo ir valg vaisius ir daržoves tik fiziškai aktyv s studentai. 31,5 proc. mergin ir 21,6 proc. vaikin buvo ir fiziškai aktyv s, ir valg vaisius ir daržoves, ir ribojo riebal bei kalorij kiek maiste. Ši trij veiksni derinimas didino šansus reguliariai vartoti vaisius ir daržoves vaikin tarpe 2,91 karto, o mergin tarpe- 3,01 karto.

Pernambuco universitete, Brazilijoje 2008 metais buvo atliktas tyrimas (10), kurio metu buvo apklaustos 68 18- 27 met amžiaus student s. Šio tyrimo duomenimis, 4-6 kart per savait m sos ir kiaušini vartojo 80 proc., daržoves 40 proc. ir vaisius 30 proc. studen .

Student medik mitybos tyrimas (70) atliktas 1998 m. lapkri io – gruodžio m nesiais anonimin s anketin s apklausos b du. Apklausta 75 proc. vis VU Medicinos fakultete besimokan student . J atliko G.Šurkiene, R.Stukas ir R.Padrazdyt . Tyrimo duomenimis, daugelis apklaust student savo sveikat vertino gerai. J k no mas s indeksas buvo normalus, t. y. tarp 18,5 ir 24,99.

Daugiausia studentai vartojo pieno ir pieno produkt , daržovi , grudini produkt . Studentai dažniau

vartojo aliej negu taukus. Maždaug tre dalis tirt student vaisius ir daržoves valg kasdien. Nors sos ir jos produkt suvartojo mažiau negu kiti to paties amžiaus Lietuvos gyventojai, ta iau j valg gana dažnai. Apie pus tirt student 3-6 kartus per savait valg konditerijos gaminius, o tre dalis – savo mityb pa vairino mitybos papildais. Nustatyti kai kuri produkt vartojimo skirtumai priklausomai nuo student gyvenamosios vietos.

Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros 2007 metais atlikto tyrimo (69), kurio metu anonimin s apklausos b du pagal specialiai parengt anket apklausti 349 Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultet pirmojo ir tre iojo kurso studentai, duomenimis, tik apie 20 proc. student kasdien suvalgo 400 g vaisi ir daržovi , kaip rekomenduoja Pasaulin sveikatos organizacija (PSO). Dauguma student (59,1 proc. pirmojo kurso mergin ir 52,6 proc. pirmojo kurso vaikin ) kasdien suvartojo iki 100–300 gram daržovi . Vartojam daržovi ir vaisi kiekis skyr si apklausus vaikinus ir merginas- merginos ši produkt vartoja daugiau. Studentai medikai, ypa vaikinai, vartoja per daug gyvulin s kilm s riebal . Per mažai vartoja augalin s kilm s riebal , mažai valgo žuvies produkt . Pirmojo ir tre iojo kurso student s medik s gerokai dažniau vartoja augalin s kilm s riebalus, daugiau suvartoja daržovi , labiau laikosi mitybos režimo negu vaikinai. Studentai medikai nepakankamai valgo duonos, bulvi , kruop ir kit sveikos mitybos piramid s pagrind sudaran produkt . Duon , kruopas, makaronus ar bulves kasdien valgo tik 50,4 proc. pirmojo kurso mergin ir 43,9 proc. vaikin , tre iojo kurso – 50,8 proc. mergin ir 48,8 proc.

vaikin .

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos instituto tyrimas (66) atliktas

2008 met vasario ir kovo m nesiais. Anonimin s apklausos b du pagal specialiai parengt mitybos

pro tyrimo anket apklausti 99 visuomen s sveikatos I–IV kurso studentai, iš j 15 proc. pirmo, 21

proc. antro, 36 proc. tre io ir 28 proc. ketvirto kurso. Tyrimo duomenimis, daržovi pakankamai

vartoja tik 38,4 proc. , vaisi - 56,6 proc. student . 55 proc. mergin ir 36,8 proc. vaikin valgo daug

saldumyn . Daugiausia saldumyn vartoja pirmo (73,5 proc.), mažiausiai- ketvirto (35,7 proc.) kurso

studentai.

1.4. Socialin s pad ties taka gyvensenai 1.4.1. Socialin s pad ties taka mitybai

vairiuose šaltiniuose aprašoma, kad jaunuoli ir suaugusi mitybos pro iams takos turi gyvenamoji vieta, išsilavinimas ir gyvenamoji pad tis. Pasak j , turintys aukšt išsilavinim (40) gyventojai, bei gyvenantys su t vais studentai (18), bei miesto gyventojai (302, 40) maitinasi sveikiau.

Šiaur s Dakotos universitete, JAV 2008 metais atlikto tyrimo (18) duomenimis, studentai, kurie gyveno su t vais, valg vairesni vaisi , daržovi bei gr dini produkt nei tie, kurie buvo atvyk iš kit miest ar rajon .

V. Vaisvalavi iaus (2006) duomenimis, mieste gyvenan žmoni mitybos pro iai labiau atitiko sveikos mitybos rekomendacijas nei gyvenan kaime. Miesto gyventojai dažniau vartojo aliej , šviežias daržoves, vaisius, košes, dribsnius, g liesesn pien , dažniau pusry iavo, lyginant su kaimo gyventojais.

Kauno medicinos universiteto Biomedicinini tyrim instituto Profilaktin s medicinos laboratorijos tyr jai atliko tyrim : dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte 1994–2008 m., Lietuvoje atliktos apklausos paštu. Kiekvienai j iš Lietuvos gyventoj registro raš atsitiktinai buvo atrinkta po 3 t kst. 20–64 met žmoni . Tyrimo duomenimis, Gyventoj , turin aukštesn išsilavinim bei gyvenan mieste, mitybos pro iai labiau atitiko sveikos mitybos rekomendacijas nei žemesnio išsilavinimo ir gyvenan kaime žmoni .

Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros 2007 metais atlikto

tyrimo (69), kurio metu Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultet pirmojo ir

tre iojo kurso studentai, duomenimis, tik 13,0 proc. pirmojo kurso mergin ir 7,0 proc. vaikin bei 7,4

proc. tre iojo kurso mergin bei 14,6 proc. vaikin studentiškos pajamos neleidžia valgyti to, ko jie

nor , ta iau kas antras studentas gali rinktis norimus maisto produktus.

1.4.2. Socialin s pad ties taka student ir vaik savo svorio vertinimui ir j k no svoriui

Antsvoris, nutukimas aktuali problema visoms valstyb ms nepriklausomai nuo j ekonominio išsivystymo lygio (67). Dažniau nutunka žemesniems socialiniams sluoksniams priklausantys gyventojai, tod l nutukimas didina sveikatos skirtumus tarp socialini grupi (23). Vaik nutukimas dažnai siejamas su mamos žemesniu išsilavinimu (5, 3).

Suaugusi ir jaunuoli medicinos institute, vaik ligonin je Bostone, JAV 2009 buvo atliktas tyrimas (8), kuriame buvo ištirti 4524 studentai iš Nova Scotia provincijos Kanadoje. Matuoti j antropometriniai rodikliai, skai iuotas KMI ir teikti klausimynai. Šio tyrimo duomenimis, merginos, turin ios viršsvor , kuri t vai buvo žemo išsilavinimo, buvo mažiau patenkintos savo k nu nei tos, kurios tur jo viršsvor , bet j t vai buvo aukštojo išsilavinimo.

Minesotos universiteto Mineapolyje, JAV, atlikto tyrimo (42), kurio metu ištirti 145 aukštosios mokyklos studentai: atlikta j anketin apklausa ir antropometrini rodikli matavimas, duomenimis, 42 proc. student tur jo viršsvor . Su viršsvoriu susieti šie veiksniai: savo sveikatos vertinimas, socialin pad tis, šeimos valgiai, protis sveikai valgyti mokykloje.

Vokie iai Morgenstern M, Sargent JD ir Hanewinkel R. 2009 metais atliko tyrim , kurio metu apklaus 4810 10- 17 met vaik iš Vokietijos ir 4473 12-16 m. vaik iš JAV. Tyrimo duomenimis, žemos socialin s pad ties vaikai yra dažniau nutuk , taip pat dažniau ži ri TV. TV ži jimas turi tiesiogin ryš su viršsvoriu.

Albertos universitete Kanadoje 2008 metais atliktas tyrimas (75), kurio metu ištirtas 5471 penktokas iš Nova Scotia miesto Kanadoje. Matuotas j gis ir svoris, o j t vams pateiktas Harvardo maisto vartojimo klausimynas. Tyrimo duomenimis, vaik , kuri šeimoms buvo labiau prieinamos parduotuv s, buvo sveikesn mityba ir buvo mažiau link viršsvor ar nutukim . Vaikai, kuriems buvo prieinamesn s žaidim pievel s, parkai, rekreacijos zonos, buvo mažiau link nutukim nei tie, kurie buvo fiziškai aktyv s tik sporto b reliuose.

King Faisal universitete,. Saudo Arabijoje 2008 metais atliktas tyrimas (5), kurio metu ištirti 1139 šeštokai iš Al Hasos, KSA pagrindini mokykl . Tyrimo duomenimis, dirban ir žemesnio išsilavinimo mam vaikai dažniau buvo nutuk .

Tyrimo, 2007 metais atlikto King Faisal universitete Saudo Arabijoje (3), kurio metu buvo

apklausta 2239 mergai , kuri amžius 10.49 +/- 2.64 met , duomenimis, vaik viršsvorio prevencija

labiau užsiimta šeimose, kuri t vas dirba priva iame darbe (p<0,01) ir/ arba mama yra turi aukšt

išsilavinim .

2. TYRIMO METODIKA

Tarptautinis Student sveikatos ir gyvensenos tyrimas, kur koordinavo Vokietijos Bielefeldo universitetas, buvo atliktas 2000 m . 2010 m. Lietuvoje tyrimas buvo pakartotas, papildomai matuojant atrinktiems studentams ir svor . Tyrimo imtis buvo sudaroma siekiant apimti visas studij kryptis.

Tyrime dalyvavo studentai, besimokantys KMU (dabar LSMU), KTU, LKKA, LŽ U, VDU, MRU.

Mano ind lis š tyrim - pad jau atlikti student anketin apklaus , k no gio ir svorio matavimus, suvesti anket duomenis Epi Data duomen baz .

Kauno universitet pirmo kurso student vienmomentis tyrimas vykdytas Kauno universitetuose, vykdant anketin apklaus ir student k no svorio ir gio matavimus (ant tiriamojo anketos užrašomas jo gis ir svoris). Svoris buvo matuojamas elektronin mis nešiojamomis SECA 872 svarstykl mis 100 g tikslumu. gis buvo matuojamas elektroniniu nešiojamu SECA 214 gio matuokliu vieno mm tikslumu. Student k no svorio ir gio duomenys naudoti skai iuojant k no mas s indeks : KMI = svoris(kg)/ gis ² (m).

Tyrimo vykdymo laikotarpiai: 2010 m. balandžio, geguž s, birželio m nesiai. Anketos buvo

dalinamos aukšt mokykl patalpose prieš arba po student užsi mim studentams laukiant paskait .

gio ir svorio matavimai atlikti studentui gr žinus anket universitet patalpose, gavus administracijos

leidim . Iš viso buvo išdalinta 1445 anket . Tyrime dalyvavo 1000 Kauno universitet pirmakursi

(333 vaikinai, 654 merginos, 13 student lyties nenurod ) (1 pav). Studentai pasirinkti atsitiktiniu

atrankos b du. Atsako dažnis- 69,2 proc. Kaip studentai pasiskirst pagal lyt ir universitet parodyta 1

lentel je. Tyrimo metu 105 vaikinams ir 110 mergin buvo pamatuotas gis ir svoris. Anketos, kuriose

nebuvo nurodyti gio bei svorio duomenys ar lytis, nebuvo naudojamos tolesniuose skai iavimuose. Iš

viso duomen analiz je naudota 955 anket (312 vaikin ir 643 mergin ).

Tiriam pasiskirstym as pagal lyt

33%

66%

1%

Merginos Vaikinai Nenurod

1 pav. Tiriam pasiskirstymas pagal lyt

1 lentel . Tiriam skai ius pagal lyt ir universitet

LKKA KMU KTU VDU MRU LŽ U Iš viso

Vaikinai 69 47 96 41 24 55 332

Merginos 143 142 132 144 30 61 652

Iš viso 212 189 228 185 54 116 984

Išsikelti keturi tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti student žinias apie savo k no svor bei ir palyginti jas su objektyviais j k no mas s vertinimo rodikliais.

2. vertinti Kauno universitet student suvokim apie savo k no svor . 3. Nustatyti k no svorio priklausomyb nuo socialini veiksni .

4. vertinti k no svorio priklausomyb nuo gyvensenos veiksni : mitybos, fizinio aktyvumo.

vertinti k no svoriui skai iuotas kiekvieno studento KMI, jo vidurkis. Savo gio ir svorio rodiklius nurod 955 tiriamieji (312 vaikin ir 643 merginos). Pagal KMI studentai paskirst ti trias grupes:

1. Per mažo k no svorio –KMI <18,5 kg/m ² ; 2. Normalaus k nos vorio – 18,5 KMI <25 kg/m ² ; 3. Per didelio k no svorio- KMI 25kg/m ² .

Kadangi turin nutukim (KMI 30) student buvo vos keli, atskira grup neišskirta.

Tyrimo metu 105 vaikinams ir 110 mergin atsitiktinai atrinkt iš KMU (dabar LSMU), LKKA, KTU irVDU buvo pamatuotas gis ir svoris. Iš ši rodikli paskai iuotas KMI ir lygintas su iš pa jaunuoli nurodyt k no gio ir svorio rodikli išskai iuotu KMI. Kadangi rodikliai statistiškai patikimai nesiskyr , tolimesnei analizei naudoti pa pirmakursi nurodyti duomenys.

Buvo vertinama, kaip studentai patys vertina savo k no svor . Studentai buvo prašomi prat sti teigin „ Tu manai, kad esi:“ pasirenkant vien iš ši variant : labai liesas, šiek tiek per liesas, normalus, šiek tiek nutuk s, labai nutuk s. Taip pat j buvo klausiama: „Ar esi patenkintas savo k no svoriu?“ Galimi atsakym variantai buvo: visiškai patenkintas, iš dalies patenkintas, nelabai patenkintas, nepatenkintas. Pagal atsakymus atitinkamus klausimus, studentai suskirstyti grupes.

Kaip ir kituose uždaviniuose, atskirai vertinti vaikinai ir merginos. vertinta, kuri dalis mergin ir vaikin yra patenkinti ir nepatenkinti savo k no svoriu, apskai iuotas kiekvienos grup s pagal š požym vidutinis k no mas s indeksas. Iš student nurodyto pageidaujamo savo svorio ir esamo gio išskai iuotas j pageidaujamas KMI ir palygintas su rekomenduotinu PSO ir esamu. Taip pat atlikta student svorio metimo analiz - skai iuotas metusi svor per paskutinius metus KMI, vertintas j pasiskirstymas tarp KMI grupi , apžvelgti svorio metimo b dai ir motyvai mesti svor .

vairi socialini veiksni analizei pasirinktas t išsilavinimas ir vidutin kas m nes disponuojama pinig suma. Pagal t išsilavinim studentai suskirstyti grupes: 1- motinos aukštasis išsilavinimas, 2- motinos kitas išsilavinimas (aukštesnysis, vidurinis,nebaigtas vidurinis), ir atskirai, 1-

vo aukštasis išsilavinimas, 2- t vo kitas išsilavinimas.

Iš gyvensenos veiksni pasirinkti šie: sveikos mitybos reikšmingumas studentams, vairi maisto produkt valgymo dažnis, pusry valgymas, vidutinis laikas, per dien praleidžiamas s dint, sportini užsi mim lankymas.

Mityba. Buvo pateikta maisto produkt vartojimo per paskutin savait dažnumin lentel .

Joje buvo išvardyti šie maisto produktai: m sa, vištiena, žuvis, fermentinis s ris, pienas ir jo produktai,

koš s ir dribsniai, šviežios daržov s, virtos daržov s, švieži vaisiai ir uogos, konditeriniai gaminiai,

saldumynai, saldieji g rimai, greitas maistas, bulvi trašku iai. Galimi atsakym variantai buvo: kelet kart per dien , kasdien, kelet kart per savait , 1-4 kartus per m nes , niekada.

klausim „Ar tau svarbu sveikai maitintis?“, studentai atsakin jo pasirinkdami vien iš penki rangine tvarka išd stytu atsakymo variant nuo labai svarbu, iki visai nesvarbu. Studentai suskirstyti dvi grupes: pirma grup - kurie klausim „Ar tau svarbu sveikai maitintis?“ nurod pirm ir antr langelius, antra grup - kuriems sveika mityba mažiau svarbi (3,4,5, langeliai). Taip pat vertinta student k no svorio priklausomyb nuo to, ar jie skaito maisto produkt etiket se pateikt informacij , bei nuo pusry iavimo dažnio. Pagal pusry valgym studentai suskirstyti šias grupes:

1) Dažniausiai pusry iaujantys 2 ) Dažniausiai nepusry iaujantys.

Pagal vairi produkt valgymo dažn studentai buvo suskirstyti sekan ias grupes:

1) valgantys konditerijos gaminius, saldumynus , virtas daržoves, košes, m , „greit “ maist kasdien ir re iau;

2) valgantys žuv , m ir košes kelis kartus per savait ir re iau .

Taip pat vertinta k no svorio priklausomyb nuo to, ar kas m nes išleidžiama pinig suma yra pakankama.

Fizinis aktyvumas. Išskirtos trys student grup s pagal sportini užsi mim lankym : 1) lanko universitete;

2)lanko kitur;

3) nelanko.

Skai iuotas vairi grupi KMI ir lygintas naudojant Stjudento t kriterij ar ANOVA test

vaikinams (j KMI skirstinys normalusis) ir Mann Whitney ar Kruskal- Walis test mergin

duomenims (j KMI skirstinys n ra normalusis). Lyginant kelis kokybinius požymius, naudotas ² ir z

kriterijai. Statistin duomen analiz atlikta naudojant SPSS 17(2) program .

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS

3.1.Tiriam k no svorio ir gio rodikli apžvalga

Savo gio ir svorio rodiklius nurod 955 tiriamieji (312 vaikin ir 643 merginos). Vaikin gio vidurkis yra 1,83± 0,07 m, mergin - 1,68± 0,06 m. Vaikin k no svorio vidurkis yra 77,04± 10,5 kg, mergin - 58,87± 8,4 kg . Šie duomenys yra panaš s kit tyrim , atlikt Lietuvoje, atitinkamus rodiklius, o lyginant su kit užsienio šali tyrim duomenimis, lietuviai studentai yra liesesni, daugiau yra normalaus k no svorio (1 lentel ). Aukš iausias vaikinas yra 2,06m, žemiausias- 1,63 m.

Aukš iausios merginos gis yra 1,92 m, žemiausios- 1,5m. Sunkiausi vaikinas ir mergina atitinkamai sv 115 ir 116 kg, lengviausi- 49 ir 38 kg.

1 lentel . vairi tyrim student k no svorio kategorij dažnio palyginimas (proc.)

Per mažas svoris Normalus svoris Per didelis svoris

Tyrimas Vaikinai Merginos Iš viso Vaikinai Merginos Iš viso Vaikinai Merginos Iš viso Šalis

duomenys 3 16.1 11,8 81 78,6 79,5 16 5,3 8,7 Lietuva

Kondratas D.

2007 [39] 1 11,6 83,5 80,9 81,4 15,6 1

Lietuva Sakamaki R.

2005 [63] 24,8 74 1,2

Lietuva Uchiyama A.

2008 [72] 4,3 17,5 77,3 76 18,5 6,5

Lietuva Nikolakopoulos

KM. 2009 [54] 80,20 19,8

Lietuva

Priya D 2010 [62] 17 75,5 7,5 Indija

Malinauskas BM

2006 [46] 17,6 6 Piet

Kor ja Yahia N. 2005

[30] 1 6,4 43,6 56,4 55,4 37,2

Libanas Araújo MF. 2007

[6] 20

Brazilija Wharton CM.

2008 [79] 28

JAV Farghaly NF.

2007 [22] 20 53 27 Saudo

Arabija Alricsson M. 2008

[4] 42

JAV LeonGuerrero RT.

2002 [47] 27

Guana

Norint vertinti ar studentai tiksliai nurod savo ir svor , tyrimo metu 105 vaikinams ir 110 mergin buvo pamatuotas gis ir svoris. Vaikin išmatuotas vidutinis k no gis buvo 183,1 ±7,5 cm, išmatuotas svoris- 76,8±11,8 kg. Pa vaikin nurodyti duomenys: vidutinis gis 182,9±7,2 cm, svoris 77,1 ± 10,5kg. Mergin išmatuotas vidutinis k no gis buvo 168,4 ±6,2 cm, išmatuotas svoris- 58,1±9kg. Pa mergin nurodyti duomenys: vidutinis gis 168,4 ±6,1cm, svoris 58,8± 8,4kg. Vaikin vidutinis KMI pagal išmatuotus rodiklius buvo 22,86 ±2,63 kg/m2 , j nurodytas- 22,84 ± 2,41 kg/m2.

Mergin vidutinis KMI pagal išmatuotus rodiklius buvo 20,49 ±2.8, o j nurodytas- 20,41 ± 2,63 kg/m2 . Kadangi išmatuoti ir pa student nurodyti rodikliai patikimai nesiskyr (p=0.86 vaikinams ir p=0.33 merginoms), tolimesnei analizei naudoti pa student nurodyti j gis ir svoris.

79.5 proc. student (pagal pa nurodytus gio ir svorio rodiklius) tur jo normal svor (KMI=18,5-24,9) arba (18,5 KMI<25), 11,8 proc.- per maž svor (KMI<18,5) ir 8,7 proc.- per didel svor (KMI 25). Vaikin k no mas s indekso (toliau KMI) vidurkis buvo 23.01 ± 2,5 kg/m2. Mergin

no mas s indekso vidurkis buvo 20,75 ± 2,55 kg/m2 . Didžiausia vaikin KMI reikšm 30,6, mažiausia- 16,7. Didžiausia mergin KMI reikšm 38,7, mažiausia-15,1.

16,1 proc. mergin tur jo per maž (KMI<18,5), 78,6 proc.- normal (18,5 KMI < 25), 5,3 proc. - per didel k no svor . 3 proc.vaikin tur jo per maž , 81 proc. - normal , 16 proc.- per didel

no svor (1 pav). Per mažo k no svorio mergin buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei vaikin (p

= 0,001).Vaikinai dažniau tur jo per didel k no svor nei merginos (p< 0,001).

3 81

78,6 16

16,1*

5,3**

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vaikinai Merginos

S tud e nt da li s (pr o c .)

KMI>25 18,5 KMI 25 KMI<18,5

*- p= 0,001 lyginant su vaikinais **- p<0.001 lyginant su vaikinais

1 pav. Student pasiskirstymas pagal k no mas s indeks (proc.)

Per mažo svorio vaikin vidutinis KMI buvo 17.55 ± 0,84, mergin - 17,74±1,2, normalaus

svorio vaikin - 22,35 ±1,8, mergin 20,92 ±1,7, per didelio svorio vaikin - 26,76 ± 1,6, mergin - 26,

72 ±2,4.

3.2.Student savo k no svorio vertinimas 3.2.1. Student nuomon apie savo svor

Maždaug tre dalis mergin ir penktadalis vaikin n ra patenkinti savo k no svoriu (2 pav.).

Student pasitenkinimas savo k no svoriu statistiškai reikšmingai priklauso nuo lyties (p <

0,001).Mergin statistiškai reikšmingai mažiau yra patenkint ir visiškai patenkint savo k no svoriu nei vaikin (p = 0,004).

31

21 47

45 16

25

6 9

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Vaikinai Merginos

s tud e nt d a li s (pr oc .)

nepatenkintas nelabai patenkintas iš dalies patenkintas visiškai patenkintas

² =19,3, df=3; p=0,001 lyginant tarp ly

2 pav. Vaikin ir mergin pasiskirstymas pagal atsakymus klausim : Ar esi patenkintas savo k no svoriu?

Student buvo klausiama, k jie mano apie savo svor . Galimi atsakymai buvo: per liesas,

normalaus svorio, nutuk s ( 3 pav). Normalaus svorio vaikin yra 81 proc., ta iau tokiais jau iasi j tik

60 proc. Normalaus svorio mergin yra apie 70 proc. Tiek j ir jau iasi es normalaus svorio. Nors per

lies vaikin yra tik 3 proc., tokiais jau iasi j beveik tre dalis. Vaikinai dažniau nei merginos jau iasi

labai arba šiek tiek per liesi. Merginos statistiškai reikšmingai dažniau jau iasi šiek tiek ar labai

nutukusios nei vaikinai (p=0,038). Nuomon s apie savo svor palyginimas su kit autori duomenimis

vaizduojamas 2 lentel je.

9 70

21 29

60*

11**

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Vaikinai Merginos

S tu de nt da li s (pr oc .)

jau iasi per liesi

jau iasi normalaus svorio jau iasi nutuk

*- p= 0,024 lyginant su merginomis

**- p=0,038 lyginant su merginomis

3 pav. Student pasiskirstymas pagal savo k no svorio vertinim

2 lentel . Tirt Student savo k no svorio vertinimo palyginimas su kit autori duomenimis

Jau iasi esantys per mažo svorio

Jau iasi esantys normalaus svorio

Jau iasi esantys per didelio svorio

Tyrimas Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Šalis

tyrimas 29 9 60 70,0 11 21 Lietuva

Poteli nien S.

2003 [59] 7,2 21,4 Lietuva

Poteli nien S.

2003 [59] 10,5 37,90 Lietuva

Stock C. 2004

[68] 23 Vokietija

Priya D. 201062 24 65 20,0 Lietuva

Stock C 2004 [68 54 Vokietija

Student nuomon apie savo svor palyginta su objektyviais KMI rodikliais. Student

pasiskirstymas pagal savo k no svorio vertinim pavaizduotas 3 lentel je . Daugiau nei pus vaikin ir