FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MARIUS KANČAUSKAS
Apsauginio poveikio rozmarinų puskiečių formų
modeliavimas ir kokybės vertinimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Prof. dr. Kristina Ramanauskienė
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data
Apsauginio poveikio rozmarinų puskiečių formų
modeliavimas ir kokybės vertinimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Prof. dr. Kristina Ramanauskienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Prof. dr. Vitalis Briedis Magistrantas
Marius Kančauskas
Data Data
SANTRAUKA ... 6
SUMMARY ... 7
PADĖKA ... 8
1. SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS ... 9
2. ĮVADAS ... 10
3. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 11
4. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
4.1. Oksidacijos procesai ... 12
4.1.1. Laisvieji radikalai ir jų poveikis organizmui ... 12
4.1.2. Antioksidantai, jų charakteristika ... 12
4.1.3. Antioksidacinio aktyvumo įvertinimo metodai ... 13
4.2. Kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis L.), jo cheminė sudėtis, farmakologinės savybės bei pritaikymo galimybės medicinoje ... 14
4.2.1. Morfologinės savybės ... 14
4.2.2. Cheminė sudėtis ... 14
4.2.3. Naudojimas liaudies medicinoje ... 14
4.2.4. Veikliųjų medžiagų farmakologinės savybės ... 15
4.3. Dermatologijoje naudojami preparatai ... 16
4.3.1. Puskiečiai preparatai ir jų formos ... 17
4.3.2. Tepalai dermatologijoje ir jų klasifikacija ... 18
4.3.3. Puskiečių emulsinių sistemų gamyboje naudojami pagrindai ... 19
4.3.4. Puskiečių vaisto formų kokybės vertinimas ir biofarmaciniai tyrimai ... 20
4.3.5. Puskiečių preparatų su rozmarinų ištrauka pritaikymo galimybės ... 21
4.4. Modeliuojamų puskiečių preparatų komponentų charakteristika ... 22
5. EKSPERIMENTINĖ DALIS ... 25
5.1. Medţiagos ir įranga ... 25
5.2. Rozmarinų etanolinių ištraukų gamyba ... 26
5.2.1. Rozmarinų tinktūrų gamyba ... 26
5.2.2. Rozmarinų ekstraktų gamyba ... 26
5.3. Puskiečių vaisto formų gamyba ... 26
5.3.1. Karbomero gelių gamyba ... 27
5.3.2. Oleogelių gamyba ... 27
5.3.3. Absorbcinių hidrofobinių tepalų gamyba ... 27
5.3.4. „Biok“ aliejus-vanduo tipo kremų gamyba ... 27
5.3.5. „Eucerin“ aliejus-vanduo tipo kremų gamyba ... 27
5.3.6. Pionier PLW vanduo-aliejus tipo kremų gamyba ... 28
5.3.7. Pionier KWH vanduo-aliejus tipo kremų gamyba ... 28
5.4. Tyrimo metodai ... 28
5.4.1. Suminio fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 28
5.4.2. Kvapiųjų rozmarinų ekstrakto antioksidacinio aktyvumo nustatymas ... 29
5.4.3. Rozmarinų ekstrakto antimikrobinio aktyvumo nustatymas ... 29
5.4.4. pH nustatymas puskietėse vaisto formose ... 29
5.4.5. Vienalytiškumo nustatymas ... 30
5.4.6. Puskiečių vaisto formų antimikrobinio aktyvumo nustatymas ... 30
5.4.7. Fenolinių junginių atsipalaidavimo iš puskiečių vaisto formų tyrimas in vitro ... 30
5.4.8. Statistinė analizė ... 31
6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32
6.1. Rozmarinų etanolinių ištraukų gamyba ir jų kokybės vertinimas ... 32
6.2. Puskiečių vaisto formų su rozmarino ekstraktu modeliavimas ... 36
6.3. Sumodeliuotų puskiečių vaisto formų vienalytiškumo įvertinimas ... 37
6.4. pH reikšmės nustatymas puskietėse vaisto formose kai tirpiklis vanduo ... 38
6.5. Sumodeliuotų puskiečių vaisto formų antimikrobinio aktyvumo įvertinimas ... 39
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43 9. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45 10. PUBLIKACIJOS DARBO TEMA ... 51
SANTRAUKA
APSAUGINIO POVEIKIO ROZMARINŲ PUSKIEČIŲ FORMŲ MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS
M. Kančausko magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė prof. K. Ramanauskienė;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: sumodeliuoti apsauginio poveikio rozmarinų puskietes vaisto formas ir įvertinti jų kokybę.
Darbo uţdaviniai: Išnagrinėti mokslinėje literatūroje kvapniojo rozmarino (Rosmarinus officinalis L.) biologinį poveikį ir pritaikymo galimybes puskiečių preparatų gamyboje; parinkti rozmarinų ištraukų, kaip veikliosios medţiagos, sudėtį ir įvertinti jų kokybę bei ištirti jų biologinį aktyvumą tyrimais in
vitro; sumodeluoti puskietes vaisto formas su rozmarinų ištraukomis ir ištirti jų kokybę; nustatyti
pagrindo įtaką fenolinių junginių atpalaidavimui iš sumodeliuotų puskiečių vaisto formų su rozmarinų ištraukomis.
Metodai: Rozmarinų ištraukų kokybė įvertinta nustatant spektrofotometriniu metodu fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą DPPH radikalų surišimo metodu. Antimikrobinis aktyvumas vertintas pagal Ph Eur. 01/2002, 2.6.12. Rozmarinų puskiečių preparatų kokybė įvertinta nustatant vienalytiškumą, pH reikšmę, antimikrobinį aktyvumą, fenolinių junginių atpalaidavimą iš puskiečių sistemų tyrimu in vitro.
Rezultatai: Didţiausias fenolinių junginių kiekis (14,139±0,417mg/ml) nustatytas rozmarinų ištraukose 1:1, kai ekstrahentu naudotas 40 proc. (V/V) etanolis, o maţiausias (2,296±0,268mg/ml) – naudojant 96 proc. (V/V) etanolį. Tyrimų metu nustatyta, kad stipresnis antioksidacinis (EC50=9,63±0,34µg/ml) ir antimikrobinis aktyvumas būdingas rozmarinų ištraukoms 1:1, kai ekstrahentu naudojamas 40 proc. (V/V) etanolis. Rozmarinų puskiečių preparatų pH reikšmė - 4,98±0,1 iki 5,91±0,07. Atpalaiduotų fenolinių junginių kiekis po 6 valandų atitinkamai lygus iš karbomero gelio N1 34,41±2,00 proc.; iš pionier PLW oleogelio N2 19,92±1,36 proc; iš absorbcinio – hidrofobinio tepalo N3 15,35±2,08 proc; iš „Biok“ A/V kremo N4 78,35±2,23 proc.; iš „Eucerin“ A/V kremo N5 22,21±2,13 proc. Tuo tarpu iš V/A tipo kremų atpalaiduotų fenolinių junginių nenustatyta. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstrahentas bei vaistinės augalinės ţaliavos ir ekstrahento santykis daro įtaką rozmarinų ištraukų kokybei; sumodeliuotos homogeniškos, priimtinų juslinių savybių ir tinkamo pH puskietės formos su skystuoju rozmarinų ekstraktu; veikliųjų medţiagų atpalaidavimo tyrimai in vitro parodė, kad skystajam rozmarinų ekstraktui, kaip veikliąjai medţiagai, tinkamiausias nešiklis hidrogelis (N1) ir A/V tipo „Biok“ kremas (N5).
SUMMARY
MODELLING OF PROTECTIVE EFFECT ROSEMARY SEMI-HARD FORMS AND QUALITY EVALUATION
M. Kančauskas‟ final thesis for master‟s degree/ scientific supervisor Prof. K. Ramanauskienė;
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, department of Clinical Pharmacy. – Kaunas.
Work aim: to model protective effect rosemary semi-hard drug forms and evaluate their quality. Work objectives: To analyze biological effect of sweet rosemary (Rosmarinus officinalis L.) and application opportunities in the production of semi-hard preparations provided in scientific literature; to select the composition of rosemary extracts, as the active substance, and to evaluate their quality as well as analyze their biological activity by in vitro tests; to model semi-hard drug forms with rosemary extracts and to analyze their quality; to determine the influence of the basis on the release of phenolic compounds from the modelled semi-hard drug forms with rosemary extracts.
Methods: The quality of rosemary extracts was evaluated spectrophonometrically determining the amount of phenolic compounds and antioxidant activity by DPPH radical bonding method. Antimicrobial activity was evaluated according to Ph Eur. 01/2002, 2.6.12. The quality of rosemary semi-hard preparations was evaluated by determining homogeneity, pH value, antimicrobial activity, release of phenolic compounds from semi-hard systems through in vitro test.
Results: The largest amount of phenolic compounds (14,139±0,417mg/ml) was found in rosemary extracts 1:1, when 40 percent (V/V) ethanol was used as the extractant, and the least amount (2,296±0,268mg/ml) – using 96 percent (V/V) ethanol. During the tests it was found that stronger antioxidant (EC50=9,63±0,34µg/ml) and antimicrobial activity is typical to rosemary extracts 1:1, when 40 percent (V/V) ethanol is used as the extractant. pH value of semi-hard rosemary preparations is from 4,98±0,1 to 5,91±0,07. The amount of released compounds after 6 hours is respectfully equal to N1 34,41±2,00 percent from carbomer gel, N2 19,92±1,36 percent from pioneer PLW oleogel, N3 15,35±2,08 percent from absorption – water repellent oil; N4 78,35±2,23 percent from “Biok” A/V cream, N5 22,21±2,13 percent from “Eucerin” A/V cream. Meanwhile no released phenolic compounds were found from V/A type creams.
Conclusions: The research results showed that the extractant and the ratio of medicinal plant material and extractant influence the quality of rosemary extracts; homogeneous semi-hard forms with liquid rosemary extract, which have acceptable sensual features and proper pH, were modelled; active substance release tests in vitro showed that hydrogel (N1) and A/V type “Biok” cream (N5) are the most suitable carriers for the liquid rosemary extract, as the active substance.
PADĖKA
Uţ suteiktas kokybiškas darbo sąlygas ir materialinę bazę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą “Apsauginio poveikio rozmarinų puskiečių formų modeliavimas ir kokybės vertinimas” dėkoju Klinikinės farmacijos katedros vedėjui ir visam kolektyvui.
Uţ pagalbą atliekant antimikrobinio aktyvumo tyrimus dėkoju LSMU MA, Vaistų chemijos katedros doc. dr. V.Petrikaitei.
1. SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
A/V – aliejus vandenyje V/A – vanduo aliejuje O
C – laipsniai Celcijaus % – procentai
ROS – aktyviosios deguonies formos KRE – p-kumaro rūgšties ekvivalentas min – minutės
h – valandos mm – milimetras
LDH – laktatdehidrogenazė AST – aspartataminotransferazė
MIC – maţiausia preparato koncentracija, kuri stabdo mikroorganizmų dauginimąsi in vitro MBC – maţiausia preparato koncentracija, kuri sunaikina mikroorganizmus in vitro
2. ĮVADAS
Pastaraisiais metais įvairių ligų ir sutrikimų susijusių su saulės ultravioletinių spindulių poveikiu odai daţnis smarkiai išaugo ir toliau grėsmingai didėja. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis odai sutrikdo biologinių reakcijų eigą ląstelėse, sukelia imuninės sistemos slopinimą ir DNR struktūros pakitimus. Šie pokyčiai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su odos senėjimu ar net padidėjusia vėţinių susirgimų tikimybe [26,72]. Kaip viena iš priemonių padedančių kovoti su neigiamu UV spinduliuotės poveikiu gali būti antioksidantai, vartojami tiek į vidų tiek išoriškai. Taip pat ne maţiau svarbus veiksnys, sąlygojantis odos ligų vystymąsi ar priešlaikinį odos senėjimą – mikrobinė tarša. Ţmogaus aplinkoje nuolat yra daugybė mikroorganizmų, kurie esant palankioms sąlygoms tampa mikozių, bakterinės ar virusinės kilmės infekcijų prieţastimi. Odos ligos savo ruoţtu daro neigiamą poveikį ţmogaus sveikatai ne tik dėl odą kaip audinį ţalojančio poveikio, bet ir sukelia psichologinį diskomfortą, kadangi būtent odos ligos yra vieni labiausiai aplinkinių pastebimi susirgimai.
Intensyvėjant gyvenimo ritmui vis maţiau laiko lieka pasirūpinti odos prieţiūra, todėl vartotojas teikia pirmenybę kompleksinio poveikio odos prieţiūros priemonėms, kurios vienu metu drėkina odą, suteikia jai elastingumo, o sudėtyje esančios veikliosios medţiagos uţtikrina antioksidacinį ir priešmikrobinį aktyvumą. Šiomis savybėmis pasiţymi puskietės sistemos.
Plintant ekologiško gyvenimo idėjoms tampa aktualu apsauginiai odos preparatai su augalinės kilmės veikliosiomis medţiagomis. Kvapusis rozmarinas pastaruoju metu vienas iš labiausiai tyrinėjamų augalų gali būti pritaikomas apsauginio poveikio preparatų gamyboje kadangi pasiţymi ne tik CNS stimuliuojančiu, kepenų veiklą aktyvinančiu, bet ir stipriu antioksidaciniu, priešmikrobiniu bei priešvirusiniu aktyvumu [18,30,35,40,55,73]. Rozmarinų etanolinės ištraukos parinkus atitinkamą nešiklį tampa efektyvi priemonė galinti apsaugoti odą nuo neigiamo aplinkos poveikio. Tinkamiausias metodas įvertinti nešiklio galimybes atpalaiduoti veikiąją medţiagą yra in vitro atpalaidavimo tyrimai. Norint pasiekti, kad preparatas būtų ne tik efektyvus, bet ir saugus bei estetiškai priimtinas vartotojui būtina įvertinti modeliuojamų formuluočių kokybę. Tai pasiekiama atlikus pH reikšmės ir vienalytiškumo nustatymo tyrimus. Taigi modeliuojant apsauginio poveikio puskietį preparatą labai svarbu parinkti tinkamą pagrindą, nes jis gali įtakoti galutinio produkto kokybę ir gydomąjį poveikį. Tinkamas pagrindo parinkimas suteikia pusiau kietam preparatui priimtinas juslines savybes, uţtikrina stabilumą ir kokybišką vaistinės medţiagos atpalaidavimą iš vaisto formos [59].
Darbo problema: Ar veikliųjų medţiagų atpalaidavimo tyrimas in vitro yra informatyvi priemonė parenkant tinkamą pagrindą apsauginio puskiečio preparato modeliavime?
3. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo objektas:
- veiklioji medţiaga (rozmarinų tinktūra, skystasis rozmarinų ekstraktas); - vaisto forma - rozmarinų puskiečiai preparatai.
Tyrimo tikslas: sumodeliuoti apsauginio poveikio rozmarinų puskietes vaisto formas ir įvertinti jų kokybę.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Išnagrinėti mokslinėje literatūroje kvapniojo rozmarino (Rosmarinus officinalis L.) biologinį poveikį ir pritaikymo galimybes puskiečių preparatų gamyboje.
2. Parinkti rozmarinų ištraukų, kaip veikliosios medţiagos, sudėtį ir įvertinti jų kokybę bei ištirti jų biologinį aktyvumą tyrimais in vitro.
3. Sumodeluoti puskietes vaisto formas su rozmarinų ištraukomis ir ištirti jų kokybę vertinant šiuos parametrus: vienalytiškumas, pH reikšmė, fenolinių junginių kiekis pagal kumaro rūgšties ekvivalentą, antimikrobinis aktyvumas.
4. Nustatyti pagrindo įtaką fenolinių junginių atpalaidavimui iš sumodeliuotų puskiečių vaisto formų su rozmarinų ištraukomis.
4. LITERATŪROS APŢVALGA
4.1. Oksidacijos procesai
Ţmogaus organizme nepertraukiamai vyksta gausybė oksidacijos – redukcijos reakcijų, be kurių neįsivaizduojamas gyvybės palaikymas. Deguonies kaip oksidatoriaus panaudojimas riebalų, baltymų ir angliavandenių metabolizme sudaro sąlygas išlaisvinti didţiulius energijos kiekius, tačiau tai sukelia naujas problemas susijusias su aktyviųjų deguonies formų (ROS) susidarymu ir jų neigiamu poveikiu ţmogaus organizmui [34,42,29].
4.1.1. Laisvieji radikalai ir jų poveikis organizmui
Deguonis yra labai reaktyvus atomas, kuris sąlygojant įvairiems veiksniams gali virsti neigiamai organizmo ląstelias veikiančių molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais, dalimi. Laisvieji radikalai paţeidţia sveikas organizmo ląstelias todėl pakinta jų struktūra ir sutrinka atliekamos funkcijos. Daţniausiai paţeidţiama ląstelių DNR, sukeliama lipidų peroksidacija ar baltymų sudėtyje esančių amino rūgščių oksidacija [14]. Manoma, jog ląstelių paţeidimai, sukelti laisvųjų radikalų ir aktyviųjų deguonies formų, tokių kaip hidroksido radikalas (OH•), superoksido anijonas (O2 •) bei peroksido radikalas (ROO•), yra pagrindinė senėjimo ir degeneracinių ligų (pvz. vėţio, širdies ir kraujagyslių ligų, kataraktos, imuninės sistemos silpnėjimo, smegenų disfunkcijos) prieţastis [68]. Laisvieji radikalai dalyvauja daugiau nei 50 ligų patogenezėje [42,29].
Ţmogaus organizme laisvųjų radikalų susidarymą kontroliuoja natūralūs antioksidantai, tokie kaip superoksido dismutazė, katalazė, glutationo peroksidazė, glutationo reduktazė ir glutationas [56]. Veikiant neigiamiems aplinkos faktoriams, tokiems kaip UV spinduliuotė, cheminė tarša, vaistai, ligos, atsiranda disbalansas tarp laisvųjų radikalų ir juos neutralizuojančių antioksidantų, vadinamas oksidaciniu stresu [69]. Siekiant išvengti šios pavojingos organizmo būsenos daţnai naudojami natūralios kilmės preparatai pasiţymintys antioksidaciniu poveikiu.
4.1.2. Antioksidantai, jų charakteristika
Antioksidantai – tai medţiagos, stabilizuojančios ar inaktyvuojančios laisvuosius radikalus, ir
tokiu būdu saugančios organizmą nuo neigiamo oksidacinių reakcijų poveikio. Antioksidantams reaguojant su laisvaisiais radikalais, organizmas apsaugomas nuo nepageidaujamo oksidacinio proceso [8,45].
Daţniausiai mokslinėje literatūroje, antioksidantai klasifikuojami į 3 grupes:
1. Laisvuosius radikalus prijungiantys antioksidantai (karotinoidai, flavonoidai) – maţos molekulės, priimančios elektroną iš radikalo, ko pasekoje nutraukiamos grandininės reakcijos [34].
2. Antioksidaciniai fermentai (glutationo peroksidazė, katalazė, superoksido dismutazė) – ardo aktyviąsias deguonies formas. Pvz. veikiant superoksido dismutazei, superoksidas peverčiamas vandenilio peroksidu, kuris vėliau neutralizuojamas veikiant fermentui – katalazei. Jų veiklai uţtikrinti būtini kofaktoriai, tokie kaip selenas, geleţis, varis, cinkas, manganas.
3. Antioksidaciniai vitaminai (vitaminas C ir E). Pagal veikimo vietą skirstomi į:
a) veikiantys vandeninėje terpėje. Vitaminas C – svarbiausias vandenyje tirpus antioksidantas, tarpląsteliniame skystyje. Jam veikiant neutralizuojamos vandeninėje fazėje esančios ROS ir ląstelės apsaugomos nuo lipidų peroksidacijos.
b) veikiantys lipidinėje terpėje. Vitaminas E – pagrindinis lipiduose tirpus antioksidantas, kuris veikia ląstelių membranose apsaugodamas membranos riebalų rūgštis nuo lipidų peroksidacijos [25,68].
Moksliniai tyrimai rodo, jog vitaminas E ir karotinoidai pasiţymi sinergistiniu poveikiu, o tai svarbu siekiant didesnio antioksidacinio efekto [34,67].
4.1.3. Antioksidacinio aktyvumo įvertinimo metodai
Labiausiai paplitę antioksidacinio aktyvumo nustatymo metodai yra DPPH radikalo sujungimo ir ABTS+ katijono sujingimo metodai:
1. 2,2-Difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) radikalo sujungimo metodas [78,61,71].
Matodo esmė yra DPPH radikalo tirpalo ir antioksidaciniu poveikiu pasiţyminčios medţiagos tirpalo reakcija, kurios metu neutralizuojamas DPPH radikalas, o tirpalo spalva pasikeičia iš violetinės į geltoną. Spektrofotometru išmatuojama tiriamojo ir lyginamojo tirpalų šviesos absorbcija prie 515nm bangos ilgio. Antioksidacinis aktyvumas išreiškiamas DPPH radikalų inaktyvinimo procentais:
DPPHinaktyv%=[(Ab–Aa)/Ab]×100,
Kur Ab- lyginamojo tirpalo absorbcija, Aa-tiriamojo tirpalo absorbcija.
2. 2,2‘-azino-bis-(3-etilbenztiazolin-6-sulfono rūgšties) (ABTS+) radikalo katijono sujungimo metodas [57]. Metodo esmė šviesos absorbcijos sumaţėjimo
išmatavimas, įvykus ABTS+
katijono radikalo ir antioksidacinio tirpalo reakcijai. Šviesos absorbcija matuojama spektrofotometru, esant 734nm bangos ilgiui. Antioksidacinis aktyvumas apskaičiuojamas naudojant tą pačią formulę, kaip ir DPPH metodu, o išreiškiamas ABTS inaktyvinimo procentais.
4.2. Kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis L.), jo cheminė sudėtis,
farmakologinės savybės bei pritaikymo galimybės medicinoje
Rozmarinas – tai visţalis krūmas, priklausantis Lūpaţiedţių (Labiatae) šeimai. Pasiţymi stipriu aromatingu kvapu ir specifiniu skoniu todėl kaip prieskoninis augalas vertinamas daugelyje šalių.
4.2.1. Morfologinės savybės
Uţauga iki 1,5m aukščio. Stiebai sumedėję, šakoti, keturbriauniai. Lapeliai 2-4cm ilgio, spygliški, priešiniai, bekočiai, į apačią uţlinkusiais pakraščiais. Viršutinis lapų paviršius tamsiai ţalias, odiškas, apatinis – balkšvas, apaugęs plaukeliais. Ţiedai smulkūs, melsvi ar melsvai violetiniai, susitelkę stiebų viršūnių lapų paţastyse. Augalas ţydi birţelio – rugpjūčio mėnesiais. Buvo pradėtas kultivuoti vidurţemio jūros šalyse, vėliau Kinijoje, o dabar išplito visame pasaulyje [82,81,79].
4.2.2. Cheminė sudėtis
Diterpenoidai, flavonoidai, triterpenoidai ir fenolinės rūgštys yra svarbiausios rozmarino ekstrakto sudedamosios dalys [82,5]. Ekstraktas yra naudojamas medicinoje, kosmetikoje, maisto pramonėje, kur ypatingas dėmesys skiriamas fenolinių diterpenoidų frakcijai [82,50,16].
Rozmarinas pripaţintas, kaip vienas iš augalų, pasiţyminčių dideliu antioksidaciniu poveikiu. Medţiaga, suteikianti antioksidacinį poveikį, yra fenoliniai diterpenai tokie kaip karnozolis,
rozmanolis, 7-metil-epi-rozmanolis, izorozmanolis, rozmadiolis, karnozino rūgštis, metil- karnozoatas
ir fenolinės rūgštys tokios kaip rozmarino ir kavos rūgštys [41].
4.2.3. Naudojimas liaudies medicinoje
Gydomosios kvapiojo rozmarino savybės nuo seno buvo pastebėtos senovės Egipte, Mesopotamijoje ir Indijoje, kur jis buvo vartojamas spazmams šalinanti, esant inkstų skausmams,
kvėpavimo sutrikimams, taip pat kaip bendrai tonizuojanti priemonė. Europos liaudies medicinoje rozmarinas buvo naudojamas tiek vidiniam tiek išoriniam vartojimui esant nervų sistemos sutrikimams, skrandţio veiklos sutrikimams, galvos skausmui, nuplikimui, artritui ar sumušimams [11,19].
4.2.4. Veikliųjų medţiagų farmakologinės savybės
Kvapusis rozmarinas – plačiai vartojamas vaistinis ir prieskoninis augalas. Rozmarino lapai, kaip vaistinė augalinė ţaliava naudojama ekstraktui ir eteriniam aliejui gauti, kuriems būdingi sekantys poveikiai:
antibakterinis ir antiseptinis; antivirusinis;
antispazminis, prieštraukulinis; tulţies išsiskyrimą skatinantis; antioksidacinis;
tonizuojantis ir kt.
Poveikis centriniai nervų sistemai. Tyrimo su pelėmis metu nustatyta, jog eterinis aliejus,
vartojamas per OS ar inhaliacijomis, stimuliuoja CNS, kvėpavimo ir judėjimo aparato veiklą, o etanolinis ekstraktas pasiţymi antidepresantiniu poveikiu [40,46].
Poveikis lygiesiems raumenims. Antispazminį ir lygiuosius raumenis atpalaiduojantį poveikį
patvirtina moksliniai tyrimai atlikti su laboratoriniais triušiais ir jūrų kiaulytėmis. Eterinis aliejus slopina trachėjos lygiųjų raumenų susitraukimus, sukeltus acetilcholino ir histamino, tuo tarpu kai vandeninis rozmarino lapų ekstraktas slopina triušių tuščiosios ţarnos ir gimdos susitraukimus, sukeltus acetilcholinu, histaminu ir bario chloridu [3].
Poveikis kepenims. Daugelį metų rozmarinas buvo vartojamas liaudies medicinoje kaip
kepenų veiklą gerinantis augalas ir tik visai neseniai eksperimentiškai įrodytas jo kepenis tausojantis ir tulţies išsiskyrimą skatinantis poveikis. Eksperimento metu nustatyta, kad ţiurkėms, kurioms prieš kepenų paţeidimą anglies tetrachloridu, buvo duota liofilizuoto etanolinio ir vandeninio rozmarino ekstrakto, lyginant su kontroline grupe, smarkiai padidėjo tulţies sekrecija ir sumaţėjo kepenų fermentų (LDH ir AST) kiekis plazmoje [32,35].
Priešgrybelinis veikimas. Sergant infekcinėmis ligomis, kuomet ilgą laiko tarpą naudojami
plataus veikimo spektro antibiotikai, kortikosteroidai ar citotoksiniai vaistai daţnai kartojasi imunosupresijos sukeltos burnos kandidozės, o standartiniai vaistai tokie kaip nistatinas tampa neveiksmingi. Steinmetz ir kitų mokslininkų atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog rozmarino eterinis
aliejus stabdo Candida albicans augimą in vitro ir in vivo [70]. Tyrimo metu pacientų sergančių įvairių tipų vėţiu ir pneumonija bei turinčių nistatinui atsparią Candida albicans mikozę, burnos gleivinė, penkis kartus per dieną, buvo tepama rozmarino eterinio aliejaus vandenine emulsija (1:10) ir stebima mikozės paţeista gleivinė. Po 2-4 dienų grybelis visiškai išnyko [18].
Antibakterinis veikimas. Pastaruoju metu labai padidėjo susidomėjimas natūraliomis
antimikrobinėmis medţiagomis, kadangi jos nesukelia atsparumo antibiotikams padidėjimo, kas daţnai pasitaiko ilgą laiką vartojant sintetinius antibiotikus. Ištyrus etanolinio rozmarino ekstrakto poveikį gramteigiamoms ir gramneigiamoms bakterijoms buvo nustatytas antimikrobinis aktyvumas prieš meticilinui atsparius Staphylococcus aureus ir Bacilus subtilis štamus, tačiau poveikis gramneigiamoms bakterijoms, pvz. E.Coli ir Pseudomonas aeruginosa, buvo silpnas [17,66]. Tuo tarpu A.Hamedo atliktų tyrimų metu buvo nustatytas rozmarino eterinio aliejaus antibakterinis veikimas prieš E.Coli (MIC=5µl/ml; MBC=25µl/ml) ir Staphylococcus aureus (MIC=1,25µl/ml; MBC=2,5µl/ml) [30].
Antivirusinis veikimas. Pirmojo tipo herpes viruso (HSV-1) sukelta infekcija yra viena
daţniausiai pasitaikančių virusinių infekcijų, kuriai gydyti paprastai naudojamas sintetinis nukleozidų analogas – acikloviras. Nepaisant vaisto efektyvumo jo panaudojimą riboja aciklovirui atsparios HSV-1 viruso padermės bei sukeliamos tokios nepagedaujamos reakcijos, kaip neurotoksiškumas ir inkstų funkcijos sutrikimas, kas skatina ieškoti naujų, maţiau kenksmingų veikliųjų medţiagų. D.A. Portari
Mancini, R.P. Torres ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, jog kvapiojo rozmarino
vandeninė ištrauka pasiţymi HSV-1 virusą slopinančiu poveikiu [55].
Antioksidacinis poveikis. Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų pagrindţiančių kvapiojo
rozmarino antioksidacinį poveikį, apsaugant organizmo ląsteles nuo reaktyvių deguonies formų ir neigiamo jų poveikio [48,1]. Junginiai sąlygojantys rozmarino lapų ekstrakto antioksidacinį poveikį yra fenoliniai diterpenai, bei rozmarino rūgštis ir kavos rūgšties esteris, kurių antioksidacinis aktyvumas didesnis nei α-tokoferolio ar butilinto hidroksilo tolueno (BHT) [6,73].
Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis galime teigti, kad rozmarino preparatai gali būti naudojami, kaip efektyvi pagalbinė priemonė esant reumatoidiniam artritui, uţdegiminiams procesams, aterosklerozei, vainikinių arterijų ligoms, toksiniams kepenų paţeidimams, bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, bei vėţio prevencijai [3,32,18,17,30,48].
4.3. Dermatologijoje naudojami preparatai
Oda tai didţiausias ţmogaus organas, kurio paviršiaus plotas siekia apie 2 m2
o storis svyruoja nuo 0,5 iki 4 mm [62,15]. Pagrindinis darmatologijos tikslas – sveika ir graţi oda. Siekiant
šio tikslo būtina naudoti nuo neigiamo apilinkos poveikio apsaugančius, o esant odos ligoms ir gydomuosius preparatus. Dermatologijoje naudojamų preparatų egzistuoja labai daug formų, pvz., tepalai, geliai, kremai, losjonai, tirpalai, suspensijos, putos ir šampūnai, tačiau kaip apsauginio poveikio preparatai labiausiai paplitę tepalai, kremai, geliai ir losjonai [15].
4.3.1. Puskiečiai preparatai ir jų formos
Puskiečiai preparatai – tai dermatologinių vaistų grupei priskiriami homogeniški praparatai, sudaryti iš pagrindo ir vienos ar keleto veikliųjų medţiagų. Pusiau kietiems preparatams kontaktuojant su oda galimas vietinis, apsauginis, minkštinantis ar sisteminis poveikis. Apsauginis ir minkštinantis poveikis pasiekiamas pusiau kietiems odos preparatams veikiant odos paviršiuje bei raginiame sluoksnyje, tuo tarpu preparato sisteminis veikimas pasireiškia veikliosioms medţiagoms prasiskverbus į gilesnius odos sluoksnius [62,77].
Pagal technologinias savybes, gamybos būdą, konsistenciją bei sudėtį išskiriamos šios puskiečių dermatologinių preparatų formos:
tepalai; kremai; geliai; pastos; šutekliai; vaistiniai pleistrai.
Tepalai – tai minkštos konsistencijos vaistų forma sudaryta iš vienfazio pagrindo ir jame
disperguotos skystos ar kietos medţiagos. Kūno temperatūroje tepalai minkštėja ir lydosi todėl daţniausiai naudojami kaip odą apsauganti ir minkštinanti priemonė, tačiau gali būti vartojami ir kaip veikliųjų medţiagų nešikliai.
Kremai – tai ypač minkštos konsistencijos daugiafaziai preparatai, sudaryti iš vandeninės ir
lipofilinės fazių. Pagal vyraujančią fazę kremai gali būti skirstomi į hidrofilinius ir lipofilinius. Hidrofiliniuose kremuose vientisa fazė – vandeninė, o jų sudėtyje yra A/V tipo emulsijas sudarančių emulsiklių. Lipofiliniuose kremuose vientisa fazė – lipofilinė, o naudojami emulsikliai sudaro V/A tipo emulsijas.
Geliai – tai dispersinės sistemos sudarytos iš skysčių, gelifikuotų atitinkamomis
medţiagomis. Hidrofiliniai geliai (hidrogeliai) yra preparatai, kuriuose kaip pagrindas daţniausiai naudojamas vanduo, glicerolis arba propilenglikolis gelifikuoti tam tikromis gelifikuojančiomis medţiagomis, pvz., krakmolu, karbomerais ir kt. Lipofiliniai geliai (oleogeliai) yra dermatologiniai
preparatai, kuriuose kaip pagrindas naudojamas skysto vazelino ir polietileno mišinys gelifikuotas koloidiniu silicio dioksidu ar cinko muilais.
Pastos – tai vietinio poveikio puskiečiai odos preparatai sudaryti iš pagrindo, kuriame
disperguotų kietų medţiagų daugiau nei 25 proc. Pagal gamyboje naudojamo pagrindo prigimtį skirstomos į:
pagamintos iš vienfazio vandeninio gelio, pvz., karboksimetilceliuliozės natrio pasta; pagamintos naudojant riebalinius pagrindus, pvz., cinko oksido pasta.
Šutekliai – tai dermatologiniai preparatai sudaryti iš hidrofilinėmis savybėmis pasiţyminčio ir
šilumą sulaikančio pagrindo, kuriame yra disperguotos skystos arba kietos veikliosios medţiagos. Prieš naudojimą jos daţniausiai paskleidţiamos plonu sluoksniu ant atitinkamo tvarsčio ir pašildomos.
Vaistiniai pleistrai – tai lankstūs dermatologiniai preparatai, sudėtyje turintys vieną ar
daugiau veikliųjų medţiagų. Jie pagaminti taip, jog palaikytų veikliųjų medţiagų sąlytį su oda, kurio metu vyksta rezorbcija [60,63,62,77,27].
4.3.2. Tepalai dermatologijoje ir jų klasifikacija
Tepalai tai daţniausiai dermatologijoje naudojama vaisto forma, kurią sudaro pagrindas ir jame pasiskirsčiusios kietos arba skystos veikliosios medţiagos. Šitokį tepalų populiarumą sąlygoja gausa teigiamų tepalų savybių, kurios ir išskiria tepalus iš kitų vaistų formų, pvz.:
tepalą naudoti paprasčiau nei skystas vaistų formas; tepalai chemiškai stabilesni nei skystos vaistų formos;
tepalo pagalba lengviau kontroliuoti veikliosios medţiagos poveikį tam tikrai kūno daliai, išvengiant sisteminio poveikio;
tepalas pailgina veikliosios medţiagos sąlyčio su oda trukmę [85].
Šiuo metu paplitusios kelios tepalų klasifikacijos sistemos, iš kurių svarbiausia ir daugiausiai informacijos suteikia – klasifikacija pagal dispersinę sistemą.
Pagal dispersinę sistemą:
homogeniniai tepalai: o tepalai – tirpalai; o tepalai – lydiniai. heterogeniniai tepalai:
o emulsiniai (gamyboje naudojami emulsikliai sudarantys V/A arba A/V tipo emulsijas); o suspensiniai (sudėtyje turi netirpių kietų veikliųjų medţiagų);
Pagal veikimo vietą:
veikia paviršiniame odos sluoksnyje; rezorbuojasi į gilesnius odos sluoksnius.
Pagal vartojimo indikacijas:
dermatologiniai tepalai; akių tepalai;
nosies tepalai; ausų tepalai;
tesiosios ţarnos tepalai; makšties tepalai [63,62].
4.3.3. Puskiečių emulsinių sistemų gamyboje naudojami pagrindai
Gaminant puskietį preparatą svarbiausia yra pasirinkti tinkamą pagrindą, kadangi būtent pagrindas suteikia atitinkamą puskiečio preparato konsistenciją, veikliosios medţiagos atsipalaidavimo intensyvumą ir rezorbciją [27].
Norint uţtikrinti puskiečių sistemų kokybę pagrindas turi atitikti tam tikrus reikalavimus: lengvai tepamas ant odos ir gleivinių;
chemiškai inertiškas ir stabilus veikiant aplinkos veiksniams; nealergizuojantis ir nedirginantis odos;
nekeičiantis puskiečių sistemų paskirties; lengvai nuvalomas nuo odos ir drabuţių [62].
Emulsinių tepalų gamyboje naudojami difiliniai pagrindai, kuriems būdingos hidrofobinės ir hidrofilinės savybės. Jie gerokai pranašesni nei hidrofobiniai ar hidrofiliniai pagrindai, kadangi geba suemulguoti daugelį medţiagų, o vaikliosios medţiagos pagrinde pasiskirsto tolygiai. Taip pat difiliniams pagrindams būdingas paviršiaus įtemptį tarp puskiečio preparato ir odos maţinantis poveikis, ko pasekoje naudojamos veikliosios medţiagos lengviau rezorbuojasi į odą.
Difiliniai pagrindai gali būti skirstomi į keturis tipus: absorbciniai hidrofobiniai, absorbciniai hidrofiliniai, emulsiniai A/V tipo ir emulsiniai V/A tipo.
Absorbciniai hidrofobiniai. Sudaryti iš hidrofobinių medţiagų ir V/A tipo emulsiklių, dėl kurių
Absorbciniai hidrofiliniai. Sudaryti iš hidrofilinių ir paviršinio aktyvumo medţiagų. Kaip ir
absorbciniai hidrofobiniai pagrindai savo sudėtyje neturi vandens, tačiau jį gali suemulguoti dėka naudojamų emulsiklių. Viena svarbiausių absorbcinių pagrindų teigiamų savybių tai, kad jie lengvai nenusiplauna todėl sąlytis su oda o kartu ir poveikis išlieka ilgiau.
Emulsiniai A/V tipo. Šie pagrindai turi labai daug teigiamų savybių: maišosi su vandeniu, neuţkemša
odos porų, neriebaluoja odos, legvai nuplaunami vandeniu tačiau dėl maţo stabilumo emulsinių sistemų gamyboje naudojami retai.
Emulsiniai V/A tipo. Puskiečių emulsinių sistemų gamyboje naudojant šiuos pagrindus veiklioji
medţiaga į oda rezorbuojasi gerokai silpniau nei iš A/V tipo pagrindų, tačiau jų stabilumas didesnis todėl nebūtina naudoti stabilizuojančių medţiagų. Pagrindui būdingos odą minkštinančios savybės, kas labai svarbu modeliuojant apsauginio poveikio preparatus. Visi emulsiniai pagrindai yra daugiakomponentės, savo sudėtyje turinčios vandens, sistemos, pagerinančios veiklųjų medţiagų rezorbciją į odą ir ją minkštinančios. Taip pat emulsiniai pagrindai pasiţymi maţesne klampa nei absorbciniai todėl yra piimtinesni vartotojui.
Geliai bei hidrofiliniai pagrindai taip pat gali suemulguoti nedidelį kiekį skystų veikliųjų medţiagų tačiau norint įterpti didesnį kiekį skysčio – būtina naudoti emulsiklius [62,85,74].
4.3.4. Puskiečių vaisto formų kokybės vertinimas ir biofarmaciniai
tyrimai
Pagamintų puskiečių sistemų kokybė vertinama taip pat kaip ir kitų vaistų formų, atviţvelgiant į galiojančioje farmakopėjoje nurodytas metodikas. Organoleptiškai vertinama bendra išvaizda, spalva, kvapas, kurie turi būti būdingi gamyboje panaudotiems pagrindams ir veikliosioms medţiagoms. Spalvos pasikeitimas ar nemalonus kvapas gali būti vieni iš tų rodiklių kurie informuoja apie netinkamų laikymo sąlygų metu atsiradusius oksidacijos produktus ar mikrobinį uţterštumą. Šiuo atveju puskietė sistema tampa netinkama vartoti [63].
Reologinių savybių, tokių kaip konsistencija ar klampa, nustatymas būtinas norint, kad vartotoją pasiektų kokybiškas produktas, kadangi jos ţenkliai įtakoja veikliųjų medţiagų rezorbcijos greitį bei vartojimo patogumą.
Puskietėse emulsinėse sistemose nustatomas dispersinės fazės lašelių dydis, kuris informuoja apie netinkamai pasirinktą emulsikį arba klaidingą gamybos procesą. Esant didesniems nei 10-5
m lašeliams vyksta koalescencija, o tai maţina emulsinių sistemų stabilumą. Siekiant išvengti stabilumo pokyčių į modeliuojamų emulsinių sistemų sudėtį įtraukiamos stabilizuojančios medţiagos arba didinama dispersinės terpės klampa [63,62].
Biofarmaciniu aspektu puskietės vaisto formos vertinamos atlikus veikliųjų junginių atsipalaidavimo tyrimą in vitro. Tyrimo metu naudojamos difuzijos celės, kuriose donoro terpę nuo akceptorinės skiria pusiau pralaidi membrana, o atsipalaidavusios veikliosios medţiagos kiekis nustatomas spektrofotometrijos ar efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Atliekant tyrimą stengiamasi sukurti tokias sąlygas kurios yra natūraliai vartojant preparatą. Palaikoma pastovi fiziologinė temperatūra, kaip akceptorinė terpė naudojami tam tikrą pH palaikantys buferiniai tirpalai. Renkantis akceptorinę terpę svarbiausias kriterijus yra tai, jog veiklioji medţiaga privalo tirpti pasirinktoje terpėje. Nors ir yra atlikta daugybė tyrimų kurių metu nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp veikliosios medţiagos atsipalaidavimo in vitro iš puskietės sistemos ir jos sukeliamo farmakologinio atsako, tačiau būtina atsiţvelgti ir į anatominius bei fiziologinius veiksnius, kurie neatsispindi in vitro tyrimo metu [39,54,37,27].
4.3.5. Puskiečių preparatų su rozmarinų ištrauka pritaikymo galimybės
Modeliuojant apsauginio poveikio puskietį preparatą labai svarbu tinkamai pasirinkti pagrindo gamyboje naudojamas medţiagas, kadangi nuo jų priklausys galutinio produkto fizikocheminės bei farmakokinetinės savybės. Visų pirma apsauginiu poveikiu pasiţyminčio preparato pagrindas turi minkštinti ir drėkinti odą, bei suteikti jai elastingumo todėl renkamasi paviršiniame odos sluoksnyje veikiančias medţiagas. Ne maţiau svarbus kriterijus modeliuojamo preparato tinkama konsistencija ir priimtina išvaizda todėl modeliuojant puskietį preparatą į tai taip pat atsiţvelgiama [62].Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino rozmarinų ištraukos antimikrobinį, priešgrybelinį ir antioksidacinį veikimą [18,66,30,1]. Dėka antimikrobinių bei priešgrybelinių savybių, rozmarinų ištraukos turintys preparatai naikina odos paviršiuje esančias bakterijas ir grybelius šitaip maţindami mikroorganizmų sukeltų uţdegiminių ligų bei mikozių tikimybę. Tuo tarpu uţ antioksidacinį aktyvumą atsakingi fenoliniai diterpenai bei fenolinės rūgštys nutraukia grandinines reakcijas, ko pasekoje slopinamas laisvųjų radikalų susidarymas ir jų sukeliamas ţalojantis poveikis odos ląstelėms [1,73].
Apibendrinant galime teigti, jog puskietės vaisto formos su rozmarinų ištrauka gali būti naudojamos kaip apsauginio poveikio preparatai, saugantys odą nuo neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip mikrobinė tarša, UV spinduliuotė ir laisvieji radikalai.
4.4. Modeliuojamų puskiečių preparatų komponentų charakteristika
Karbomeras – tai sintetinis, didelės molekulinės masės polimeras, sudarytas iš akrilo rūgšties, prisijungusios alilsacharozę arba pentaeritritolio alilo eterį.Savybės. Baltos spalvos, purūs, rūgštaus skonio, savito kvapo higroskopiniai milteliai.
Brinksta vandenyje, alkoholyje ir glicerolyje.
Naudojimas. Karbomero polimerai naudojami kremų, gelių, losjonų, tepalų ir tablečių
gamyboje. Gaminant skystas ir puskietes farmacines formas karbomeras naudojamas kaip reologines savybes gerinantis komponentas, tuo tarpu tablečių gamyboje kaip veikliosios medţiagos atpalaidavimą modifikuojantis agentas ar rišiklis. Karbomero kopolimerai taip pat naudojami, kaip emulsikliai, išoriniam vartojimui skirtų A/V tipo emulsijų gamyboje.
Pastabos. Veikiant ultravioletiniams spinduliams karbomero gelių klampa sumaţėja [60,75].
Vazelinas – tai išgrynintas sočiųjų angliavandenilių mišinys, gaunamas ir naftos frakcinės distiliacijos būdu.
Savybės. Minkštos konsistencijos, nuo baltos iki šviesiai geltonos spalvos, permatoma,
bekvapė ir beskonė riebi masė. Lydymosi temperatūra 38-600
C. Lengvai tirpsta eteryje, chloroforme, benzene, petroleteryje ir šiltuose aliejuose. Praktiškai netirpsta acetone, vandenyje ir 96% etanolyje.
Naudojimas. Vazelinas daţniausiai naudojamas, kaip pagrindas, vietiškai veikiančių tepalų ir
kremų gamyboje [60].
Bevandenis lanolinas – tai natūralios kilmės, į vašką panaši medţiaga, gaunama iš avių vilnos, kurioje gali būti ne daugiau kaip 0,25% vandens ir iki 0,02% atitinkamų antioksidantų.
Savybės. Šviesiai geltonos spalvos, riebi, į vašką panaši medţiaga, pasiţyminti silpnu
specifiniu kvapu. Lydytas lanolinas yra skaidrus arba beveik skaidrus, geltonas skystis. Lydymosi temperatūra 38-440
C, tirpus chloroforme, benzene, eteryje, maţai tirpus šaltame 96% etanolyje, geriau tirpsta šiltame etanolyje, praktiškai netirpsta vandenyje.
Naudojimas. Kaip hidrofobinis emulsiklis naudojamas V/A tipo kremų ir tepalų gamyboje,
taip pat įeina į gilesnius odos sluoksnius veikiančių kremų sudėtį.
Pastabos. Laikymo metu gali oksiduotis. Ilgai šildant patamsėja, atsiranda nemalonus kvapas
[60].
Glicerolis – tai skystis gaunamas iš aliejų ir riebalų, kaip šalutinis muilo ir riebalų rūgščių gamybos produktas.
Savybės. Skaidrus, bespalvis, bekvapis, klampios konsistencijos, higroskopinis skystis,
pasiţymintis saldţiu skoniu. Netirpsta chloroforme, benzene ir aliejuose, tirpsta etanolyje, metanolyje ir vandenyje.
Naudojimas. Tepalų, kremų ir emulsijų gamyboje glicerinas naudojamas kaip drėkinanti,
minkštinanti priemonė, tuo tarpu per OS vartojamų vaistų gamyboje – kaip tirpiklis, saldiklis ar konservantas [60].
Sorbitano oleatas – tai sorbitolio ir oleino rūgšties monoesteris.
Savybės. Geltonos spalvos, klampus, turintis specifinį kvapą ir skonį skystis. Tirpsta
daugumoje aliejų ir organinių tirpiklių, vandenyje netirpsta.
Naudojimas. Plačiai naudojama kosmetikoje, maisto ir vaistų gamyboje, kaip nejoninė
paviršinio aktyvumo medţiaga. Farmacijoje daţniausiai naudojamas, kaip emulsiklis gaminant kremus, emulsijas ir tepalus [60].
Pionier PLW – tai vienfazė sistema sudaryta iš vazelino aliejaus ir polietileno.
Savybės. Baltos spalvos, klampus gelis. Išlieka stabilus nuo 0 iki 800C temperatūroje. Chemiškai inertiškas todėl gali būti modeliuojamas su beveik visomis, įmanomomis medţiagomis.
Naudojimas. Šalto apdorojimo, karštyje stabilių V/A tipo emulsijų gamyboje, taip pat gelių,
tepalų, kremų, kūdikių odos prieţiūros priemonių, apsaugos priemonių nuo saulės spindulių gamyboje [84].
Pionier KWH – tai sistema sudaryta iš izopropilo palmitato, poliglicerolio esterių, vazelino aliejaus ir polietileno.
Savybės. Nuo baltos iki gelsvos spalvos, labai klampi, gelio arba pastos pavidalo masė. Naudojimas. Kaip kremo pagrindas naudojamas V/A tipo emulsinių sistemų gamyboje. Ypač
tinka sausai, pavargusiai, vyresnio amţiaus odai.
Pastabos. Transportavimo ir laikymo metu kai kurie mišinio komponentai gali atsiskirti tačiau
maišant sistema vėl tampa vienalytė [84].
Eucerin A/V kremo pagrindas – tai emulsinis A/V tipo kremas, sudarytas iš vandens, izopropilo palmitato, glicerilstearato, skysto parafino, glicerolio, mikrokristalinio vaško, dimetikono, steareth-21, steareth-2, PEG-8 distearato, benzilo alkoholio, lanolino ir fenoksietanolio.
Naudojimas. Dėl odą minkštinančių, raminančių ir drėkinančių savybių naudojamas, kaip
kasdieninė odos prieţiūros priemonė. Kadangi sudėtyje nėra kvapiųjų ir daţančiųjų medţiagų, tinka alergiškai odai [51].
Biok A/V kremo pagrindas – tai emulsinė A/V tipo sistema, sudaryta iš glicerolio, kaprilo ir kaprono rūgščių trigliceridų, hidrinto polideceno, cetilo alkoholio, hidrogenizuoto poliizobuteno, natrio stearilo glutamato, pentileno glikolio, glicerilstearato, lecitino, citrinos rūgšties ir gliceriloleato.
Savybės. Baltos spalvos, minkštos konsistencijos, bekvapė masė.
Naudojimas. Pasiţymi odą minkštinančiu ir drėkinančiu poveikiu, todėl naudojamas kaip
5. EKSPERIMENTINĖ DALIS
5.1. Medţiagos ir įranga
5.1.1. Naudotos medţiagos
Karbomeras 934 (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Išgrynintas vanduo (Phönix, Vokietija)
NaOH (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Na2CO3 (Carl Roth GmbH +Co., Vokietija) Pionier PLW (Tudapetrol KG, Vokietija) Pionier KWH (Tudapetrol KG, Vokietija)
Baltasis vazelinas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Bevandenis lanolinas (CPC. W. M. GmbH, Vokietija)
Glicerolis (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija)
Sorbitano oleatas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Etanolis 96,6% (AB „Stumbras“, Lietuva)
Folin – Ciocalteu reagentas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija) Smulkinta rozmarinų augalinė ţaliava (UAB „Alvas ir KO“, Lietuva) Biok A/V kremo pagrindas (UAB „Biok laboratorija“, Lietuva) „Eucerin“ A/V kremo pagrindas (Beiersdorf AG, Vokietija)
5.1.2. Naudota įranga
Automatinė maišyklė- „Unguator 2100“(Gako International, Vokietija) Spektrofotometras- „Agilent 8453 UV-Vis“ (Agilent Technologies, JAV) pH-metras- „HD 2105.1“ (Delta OHM, Italija)
Svarstyklės- „Scaltec SBC 31“ (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija)
Magnetinė maišyklė su kaitinamuoju paviršiumi- „IKAMAG C-MAG HS7“ (IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija)
5.2. Rozmarinų etanolinių ištraukų gamyba
5.2.1. Rozmarinų tinktūrų gamyba
Rozmarino tinkūros buvo gaminamos vadovaujantis bendromis ištraukų gamybos maceracijos metodu taisyklėmis [13,76]. Rozmarino vaistinė augalinė ţaliava priskiriama nestipriai veikiančių ţaliavų grupei todėl pasirinktas ţaliavos ir ekstrahento santykis 1:5. Tinktūrų gamyboje kaip ekstrahentas naudojamas 40, 70, ir 96,6 proc. (V/V) etanolis [9,31]. Ekstrahento kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
V=V1+PK,
Kur V1 – tinktūros tūris, P – ţaliavos masė, K – absorbcijos koeficientas.
Pirmiausia atsveriamas atitinkamas kiekis smulkintos rozmarino ţaliavos, sudedama į sandariai uţdaromą indą ir uţpilama apskaičiuotu kiekiu ekstrahento. Sandariai uţdaroma ir laikoma 5-7 paras. Po to ištrauka nupilama, 5-7 paras laikoma vėsioje vietoje, iki nustatyto tūrio pripilama ekstrahento ir filtruojama [4].
5.2.2. Rozmarinų ekstraktų gamyba
Rozmarinų ekstraktai buvo gaminami 5.2.1. skyrelyje apibūdintu maceracijos metodu. Kaip ekstrahentas pasirinktas 40 ir 70proc. (V/V) etanolis, kurio kiekis apskaičiuotas pagal formulę:
V=V1+PK,
Kur V1 – ekstrakto tūris, P – ţaliavos masė, K – absorbcijos koeficientas. Naudotas ţaliavos ir ekstrahento santykis 1:1 [13,4,76].
5.3. Puskiečių vaisto formų gamyba
Lentelėje Nr 2 nurodytų sudėčių modeliuojamos puskietės vaisto formos pagamintos remiantis, puskiečių preparatų, vartojamų ant odos, gamybos taisyklėmis [63,62].
5.3.1. Karbomero gelių gamyba
Pirmiausia atsveriamas atitinkamas kiekis karbomero 934 miltelių ir sudedama į grūstuvę. Pamatuojamas tam tikras kiekis išgryninto vandens, supilamas į grūstuvę ir maišoma kol susidaro dispersinė sistema. Vėliau įpilamas atitinkamas kiekis rozmarino etanolinės ištraukos ir gerai išmaišius, kol sistema gelifikuosis, lašinamas 10% NaOH tirpalas. Gautas karbomero gelis patalpinamas į įndą [63,62,75].
5.3.2. Oleogelių gamyba
Atsveriamas atitinkamas kiekis Pionier PLW ir dedamas į grūstuvę. Po to matuojamas tam tikras kiekis rozmarino etanolinės ištraukos ir dalimis, pilama į grūstuvę. Maišoma kol visa ištrauka suemulguojama. Vėliau paruoštas oleogelis kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“ (Gako International, Vokietija). Gautas oleogelis patalpinamas į indą [63,62].
5.3.3. Absorbcinių hidrofobinių tepalų gamyba
Grūstuvėje sumaišomi atitinkami kiekiai baltojo vazelino, bevandenio lanolino ir glicerolio. Po to pamatuojamas tam tikras kiekis rozmarino etanolinio ekstrakto ir dalimis įterpiama į pagamintą pagrindą. Vėliau paruoštas hidrofobinis tepalas kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“ (Gako International, Vokietija). Gautas tepalas patalpinamas į indą [63,62].
5.3.4. „Biok“ aliejus-vanduo tipo kremų gamyba
Atsveriamas tam tikras kiekis „Biok“ A/V tipo kremo pagrindo ir dedamas į grūstuvę. Pamatuojamas atitinkamas kiekis rozmarinų ekstrakto ir įterpiamas į pagrindą. Paruoštas A/V tipo kremas kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“(Gako International, Vokietija). Gautas kremas patalpinamas į indą [63,62].
5.3.5. „Eucerin“ aliejus-vanduo tipo kremų gamyba
Pirmiausia atsveriamas tam tikras kiekis „Eucerin“ A/V tipo kremo pagrindo ir dedamas į grūstuvę. Po to pamatuojamas atitinkamas kiekis rozmarinų ekstrakto ir dalimis įterpiamas į kremo
pagrindą. Paruoštas A/V tipo kremas kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“ (Gako International, Vokietija). Gautas kremas patalpinamas į indą [63,62].
5.3.6. Pionier PLW vanduo-aliejus tipo kremų gamyba
Grūstuvėje sumaišoma tam tikras kiekis Pionier PLW ir sorbitano oleato. Vėliau dalimis pilamas pamatuotas vandens kiekis ir maišoma kol visas vanduo suemulguojamas. Į gautą emulsinio kremo pagrindą įterpiamas rozmarino etanolinis ekstraktas. Vėliau paruoštas V/A tipo kremas kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“(Gako International, Vokietija). Gautas kremas patalpinamas į indą [63,62].
5.3.7. Pionier KWH vanduo-aliejus tipo kremų gamyba
Atsveriamas tam tikras kiekis Pionier KWH pagrindo ir grūstuvėje sumaišomas su atitinkamu glicerolio kiekiu. Vėliau į Pionier KWH ir glicerolio mišinį dalimis pilamas vanduo ir maišoma, kol gaunama vientisa masė. Į paruoštą kremo pagrindą įterpus rozmarinų ekstraktą, kremas kiekybiškai perkeliamas į 100ml talpos indelį ir 2:26min maišomas automatine maišykle „Unguator 2100“ (Gako International, Vokietija). Gautas kremas patalpinamas į indą [63,62].
5.4. Tyrimo metodai
5.4.1. Suminio fenolinių junginių kiekio nustatymas
Suminis fenolinių junginių kiekis rozmarinų etanolinėse ištraukose buvo nustatytas Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru (Agilent Technologies, Inc. Santa Clara, JAV), atlikus reakciją su Folin-Ciocalteu phenol reagentu. Pirmiausia rozmarinų ištraukos matavimo kolbutėje buvo sumaišomos su 3 ml išgryninto vandens ir 1 ml Folin-Ciocateu phenol reagentu. Vėliau pridedama 1,5 ml. vandeninio Na2CO3 tirpalo (20g/100ml) ir praskiedţiama išgrynintu vandeniu iki 10 ml ţymos. Paruošti tirpalai 30 min. laikomi kambario temperatūroje. Tirpalų absorbcija išmatuota esant 765nm bangos ilgiui. Kalibracinė kreivė sudaryta naudojant penkis standartinius, 20-140µg/ml koncentracijos, p-kumaro rūgšties tirpalus. Suminis fenolinių junginių kiekis išreikštas miligramais mililitre rozmarinų etanolinės ištraukos pagal p-kumaro rūgšties ekvivalentą (KRE). Tyrimai kartoti tris kartus, rezultatai pateikti išvedus vidurkį [58,61].
5.4.2. Kvapiųjų rozmarinų ekstrakto antioksidacinio aktyvumo
nustatymas
Rozmarinų ekstraktų, pagamintų naudojant skirtingos koncentracijos etanolį, antioksidacinis aktyvumas įvertintas atliekant DPPH radikalų surišimo tyrimą.
Tyrimo metu į kiuvetę įpilama 2,9 ml paruošto DPPH reagento ir 0,1 ml tiriamojo tirpalo. Tamsoje laikoma 15 min, vėliau kiuvetė supurtoma ir laikoma dar 15 min. Šviesos absorbcija matuojama Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru (Agilent Technologies, Inc. Santa Clara, JAV), esant 515 nm bangos ilgiui [61,71].
Naudoto DPPH reagento koncentracija 96,3% etanolyje 40µg/ml. Kaip lyginamasis tirpalas panaudotas 96,3% etanolis. Gauti rezultatai išreiškiami efektyviąja koncentracija, surišančia 50% laisvųjų radikalų (EC50).
5.4.3. Rozmarinų ekstrakto antimikrobinio aktyvumo nustatymas
Rozmarinų etanolinių ekstraktų antimikrobinio aktyvumo tyrimas atliktas pagal PhEur.
01/2002, 2.6.12. Atliekant tyrimą nustatyta ekstraktų MIC (maţiausia tiriamo preparato koncentracija,
kuri stabdo mikroorganizmų dauginimąsi in vitro). Pirmiausia paruošiami tiriamų ekstraktų pagrindiniai tirpalai, kuriuos skiedţiant 10 ml Miulerio-Hintono agaru gaunami darbiniai skiedimai. Vėliau į kiekvieną Petri lėkštelę, kurioje yra tam tikro skiedimo rozmarinų ekstrakto turintis Miulerio-Hintono agaras, sėjamos mikroorganizmų kultūros: Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae,
Proteus mirabilis, Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Enterococcus faecalis, Escherichia coli, Bacillus cereus, Candida albicans. Mikroorganizmų kultūros 24 valandas
inkubuojamos termostate, esant 370 C temperatūrai. Išėmus Petri lėkšteles iš termostato vertinama kuriose lėkštelėse vyko mikroorganizmų augimas [64,21].
5.4.4. pH nustatymas puskietėse vaisto formose
Pusiau kietų preparatų pH reikšmė nustatyta pH-metru HD 2105.1 (Delta OHM, Italija). Atsveriama 2,5g tiriamos puskietės sistemos ir ištirpinama 45ml distiliuoto vandens. Šildoma ant vandens vonios, vėliau atvėsinama ir filtruojama per popierinį filtrą. Filtrato pH matuojama tris kartus, rezultatai pateikiami išvedus vidurkį [83].
5.4.5. Vienalytiškumo nustatymas
Sumodeliuotų puskiečių vaisto formų vienalytiškumas įvertinta mikroskopinio tyrimo metu, naudojant Motic (Motic China Group Co., Ltd., Kinija) imersinį mikroskopą. Ant objektinio stiklelio uţtepamas plonas sluoksnis tiriamosios medţiagos, uţdengiama mikroskopavimo stikleliu ir uţlašinamas lašas imersinio aliejaus (Reactifs Ral, Prancūzija) [83,22].
Tyrimo metu bendras mikroskopo didinimas 1000 kartų. Mėginių mikrostruktūra fotografuota naudojant Moticam 1000 1.3 Pixel kamerą (Motic China Group Co., Ltd., Kinija).
5.4.6. Puskiečių vaisto formų antimikrobinio aktyvumo nustatymas
Puskiečių vaisto formų antimikrobinis aktyvumas įvertintas difuzijos į agarą „šulinėlių“ metodu. Tyrimo metu naudotos Staphylococcus epidermidis bakterijų, bei Candida albicans grybelio kultūra. Kaip kultivavimo terpė naudotas Miulerio-Hintono agaras.
Pirmiausia paruošta terpė išpilstoma į dvi sterilias Petri lėkšteles (20 ml terpės į kiekvieną lėkštelę). Kai terpė sustingsta ant kiekvienoje lėkštelėje esančios terpės paviršiaus paskleidţiama naudojamų mikoorganizmų kultūros. Vėliau Petri lėkštelėse esančiame agare padaromi 7mm skersmens ir 8 mm gylio „šulinėliai“, kurie pripildomi tiriamais puskiečiais preparatais. Baigus pasiruošiamuosius darbus turime dvi Petri lėkšteles, kurių kiekvienoje kultivuojamos skirtingos mikroorganizmų kultūros, o šulinėliuose visi tiriamų preparatų pavyzdţiai.
Paruoštos Petri lėkštelės su mikrorganizmų kultūromis 24 valandas inkubuojamos termostate, esant 370 C temperatūrai. Antimikrobinis aktyvumas vertinamas išmatavumus zonų, kuriose inhibuojamas mikroorganizmų dauginimasis, pločius [64].
5.4.7. Fenolinių junginių atsipalaidavimo iš puskiečių vaisto formų
tyrimas in vitro
Fenolinių junginių atsipalaidavimo tyrimas atliktas naudojant difuzijos celę, kuri sudaryta iš laboratorinės stiklinėlės, stiklinio vamzdelio ir pusiau pralaidţios membranos (1pav).
1 pav. Difuzinės celės sandara
Tiriant skirtingos sudėties puskietes formuluotes buvo palaikomos vienodos sąlygos. Tyrimo metu donoro terpė buvo 1g puskiečio preparato, tuo tarpu kaip akceptorinė terpė naudota 25ml išgryninto vandens. Tyrimui naudojama pusiau pralaidi membrana, buvo parą laiko mirkoma distiliuotame vandenyje, esant pastoviai 370C temperatūrai ir tik po to uţdedama ant stiklinio vamzdelio. Membranos plotas per kurį vyko fenolinių junginių difuzija visose celėse vienodas.
Pirmiausia 1g puskietės vaisto formos, stūmoklio pagalba, uţnešama ant pusiau pralaidţios membranos. Vėliau visos celės pripildomos 25ml išgryninto vandens ir įdedama po magnetinį strypelį, kad fenolinių junginių difuzija vyktų vienodai. Paruoštos celės dedamos į ant magnetinės maišyklės esančią vandens vonelę, kurioje palaikoma pastovi 37±0,50C temperatūra.
Atsipalaidavusių fenolinių junginių kiekiui įvertinti, imama po 1ml akceptorinės terpės ir iškart į celę įpilama toks pat kiekis išgryninto vandens. Mėginiai imti po 1, 2, 4 ir 6 valandų. Fenolinių junginių kiekis nustatytas Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru (Agilent Technologies, Inc. Santa Clara, JAV) pagal p-kumaro rūgšties ekvivalentą, atlikus reakciją su Folin – Ciocalteu phenol reagentu [39,58].
5.4.8. Statistinė analizė
Visi tyrimai kartoti tris kartus. Rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai apskaičiuoti naudojant IBM SPSS statistics 20 ir Microsoft Office Excel 2007 programas. Tyrimo rezultatų skirtumų reikšmingumas įvertintas naudojant Stjudento t – testą. Skirtumai statistiškai reikšmingi kai p<0,05.
6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
6.1. Rozmarinų etanolinių ištraukų gamyba ir jų kokybės vertinimas
Vadovaujantis moksline literatūra [9,31,36], rozmarinų ištraukų gamyboje, tirpikliu pasirinktas etanolis 40, 70 ir 96 proc.(V/V). Rozmarinų etanolinės ištraukos buvo gaminamos maceracijos metodu [44,76]. Pasirinktos ištraukų formos – tinktūra ir ekstraktas, kai ţaliavos ir ekstrahento santykis atitinkamai 1:5 ir 1:1. Gautų ištraukų kokybė buvo įvertinta spektrofotometriškai nustatant suminį fenolinių junginių kiekį, atlikus reakciją su Folin – Ciocalteu„s reagentu, pagal p-kumaro rūgšties ekvivalentą (KRE). Tyrimai kartojami 3 kartus, rezultatai pateikiami išvedus vidurkį.
Tyrimų metu vertinti veiksniai įtakojantys fenolinių junginių išsiskyrimą iš augalinės ţaliavos:
a) tirpiklio (ekstrahento) daroma įtaka rozmarinų ištraukų kokybei; b) ţaliavos ir ekstrahento santykio daroma įtaka ištraukų kokybei; c) ţaliavos smulkumo laipsnio įtaka ištraukų kokybei.
1 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų ištraukose, santykiu 1:5, išreikštas KRE mg/ml.
Tyrimų rezultatai parodė, jog gaminant rozmarinų ištrauką (1:5), maţiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas ištraukoje, kai ekstrahentas 96 proc. etanolis, o didţiausias kiekis - kai ekstrahentas 40 proc. etanolis (1 pav). Tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp veikliųjų junginių kiekio ištraukose, naudojant ekstrahentu 40 ir 70 proc. etanolį (p<0,05). Vadovaujantis tyrimų duomenimis tolimesniuose tyrimuose naudojamas 40 ir 70 proc. etanolis.
2 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų ištraukose, santykiu 1:1, išreikštas KRE mg/ml.
Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, jog gaminant ekstraktą didesnis veikliųjų junginių kiekis išekstrahuojamas iš ţaliavos, kai tirpikliu naudojamas 40 proc. etanolis. (2 pav). Yra tyrimų duomenų, jog rozmarinų ištraukos gaminamos su 50 proc. etanoliu [36], tačiau modeliuojant puskietes formuluotes tikslinga naudoti ekstraktą pagamintą su maţesnės koncentracijos etanoliu [65].
3 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų ištraukose, išreikštas KRE mg/ml.
Iš 3 paveiksle pateiktų duomenų matyti, jog didesnis fenolinių junginių kiekis nustatomas ištraukose, kurių gamyboje ekstrahentu naudojamas 40 proc. etanolis. Remiantis tyrimų duomenimis galima teigti, kad didesnė veikliųjų medţiagų koncentracija nustatoma rozmarinų ištraukose, pagamintose santykiu 1:1. Todėl, tolimesniuose tyrimuose, kaip veikliąją medţiagą tikslinga naudoti rozmarinų ištrauką (1:1), kai ekstrahentas 40 proc. etanolis.
4 pav. Antioksidacinis aktyvumas, išreikštas efektyviąja koncentracija, surišančia 50 proc. DPPH radikalų (EC50)
Vertinant rozmarinų ekstraktų biologinį aktyvumą buvo atlikti antioksidacilio ir antimikrobinio aktyvumo tyrimai. Tiriant antioksidacinį aktyvumą nustatyta, kad antioksidaciniu aktyvumu pasiţymi rozmarinų ekstraktai kurių gamyboje ekstrahentu naudojamas tiek 40 proc. tiek 70 proc. etanolis. Tačiau, kaip parodė tyrimo rezultatai stipresnis antioksidacinis aktyvumas būdingas rozmarinų ekstraktui 40 proc. (V/V) etanolyje, kurio efektyvioji koncentracija, surišanti 50 proc. DPPH radikalų (EC50) yra 9,63 ± 0,34 µg/ml. (4pav.). Kadangi stipriausias antioksidacinis aktyvumas nustatytas rozmarinų ištraukų turinčių didţiausią fenolinių junginių kiekį, tai dar kartą patvirtina literatūroje pateikiamą informaciją, jog fenoliniai junginiai atsakingi uţ augalinių ištraukų antioksidacinį aktyvumą [38]. Gauti tyrimų rezultatai dar kartą patvirtino, jog rozmarinų preparatai pasiţymi antioksidaciniu aktyvumu [6,73] ir skystasis rozmarinų ekstraktas gali būti naudojamas apsauginio poveikio dermatologinių preparatų gamyboje.
Atlikus etanolinių rozmarinų ekstraktų antimikrobinio aktyvumo tyrimą, nustatyta, jog rozmarinų ekstraktams būdingas stiprus antimikrobinis aktyvumas. Iš pirmoje lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad stipresniu antibakteriniu aktyvumu pasiţymi rozmarinų ekstraktai, kurių gamyboje ekstrahentu naudotas 40 proc. (V/V) etanolis, tuo tarpu stipresnis priešgrybelinis aktyvumas būdingas ekstraktui, kurio gamyboje naudotas 70 proc. (V/V) etanolis. Yra atlikta mokslinių tyrimų, kurių metu nustatytas rozmarinų eterinio aliejaus antimikotinis poveikis prieš Candida albicans [18,70]. Mūsų tyrimų rezultatai parodė, jog ir skystasis rozmarinų ekstraktas slopina grybelio Candida
albicans augimą. Įvertinus ekstraktų poveikį G+ ir G- bakterijoms, gauti tyrimų rezultatai patvirtino
mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją, jog rozmarinų ekstraktų stipresnis antimikrobinis aktyvumas prieš G+ bakterijų kultūras [17,66]. Antimikrobinio aktyvumo tyrimai patvirtino skystojo ekstrakto tinkamumą, pritaikyti kaip veikliąją medţiagą, apsauginio poveikio puskiečių preparatų gamyboje.
1 lentelė. Rozmarinų etanolinių ekstraktų MIC (mažiausia koncentracija slopinanti mikroorganizmų dauginimąsi), išreikšta fenolinių junginių koncentracija mg/ml pagal KRE.
Tiriamas ekstraktas
Antimikrobinis aktyvumas
G+ Bakterijų kultūros G- Bakterijų kultūros Grybelių kultūra
Sta phy loc occ u s aur eu s Sta phy loc occ u s epi de rm id is Ente rococ cus fae cal is B ac il lu s c er eu s Pseudo m ona s ae rug ino sa K lebs iel la pneum oni ae Esche ri chi a co li Prot eus m ir ab il is C andi da al bi cans 1:1 40 proc. etanolyje 0,071 0,071 0,707 0,094 0,141 0,071 0,707 0,141 1,414 1:1 70 proc. etanolyje 0,191 0,071 0,763 0,191 0,508 0,381 0,763 0,381 0,763
Taip pat tyrimų metu įvertinta ţaliavos smulkumo įtaka ištraukų kokybei. Atliekant tyrimą buvo gaminamas 1:1 rozmarinų ekstraktas 40 proc. (V/V) etanolyje. Kaip vaistinė augalinė ţaliava naudojama skirtingo smulkumo laipsnio rozmarinų ţolė – smulki ir stambi, kurių dalelių dydis atitinkamai lygus 2,5-3,5 mm ir 8 mm [12]. Gautų ekstraktų kokybė įvertinta spektrofotometriškai nustatant suminį fenolinių junginių kiekį, pagal p-kumaro rūgšties ekvivalentą (KRE). Tyrimai kartojami 3 kartus, rezultatai pateikiami išvedus vidurkį.
5 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų ištraukose, pagamintose iš skirtingo smulkumo žaliavų, santykiu 1:1, išreikštas KRE mg/ml.
Tyrimų rezultatai parodė, kad yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp nustatyto fenolinių junginių kiekio rozmarinų ekstraktuose, kurių gamyboje naudota skirtingo smulkumo laipsnio vaistinė augalinė ţaliava (p<0,05). Iš penktame paveiksle pateiktų duomenų matyti, jog didesnis fenolinių junginių kiekis nustatomas ekstrakte pagamintame iš stambios ţaliavos todėl tolimesniems tyrimams
tikslinga rinktis stambią rozmarinų vaistinę ţaliavą. Esant perdaug smulkiai ţaliavai ekstrakcijos procesas lėtėja dėl ekstrakcijos procesą lėtinančių medţiagų išsiskyrimo. Taip pat yra duomenų patvirtinančių, jog perdaug susmulkinta ţaliava didina balastinių medţiagų kiekį ir apsunkina ekstrakto filtraciją [80]. Eksperimento metu parinkta rozmarinų ištraukos forma skystasis ekstraktas santykiu 1:1. Atsiţvelgiant į absorbcijos koeficientą skystojo ekstrakto sudėtis:
Stambi kvapiųjų rozmarinų vaistinė augalinė ţaliava 200,0 40 proc. (V/V) etanolis 240 ml.
6.2. Puskiečių vaisto formų su rozmarino ekstraktu modeliavimas
Eksperimentams atlikti buvo modeliuojamos penkių tipų puskietės vaisto formos – hidrogelis, oleogelis, absorbcinis-hidrofobinis tepalas, A/V tipo kremas ir V/A tipo kremas, kuriuose kaip veiklioji medţiaga panaudotas kvapiųjų rozmarinų ekstraktas. Tyrimų metu siekta nustatyti biofarmaciniu poţiūriu tinkamiausią sudėtį. Modeliuojamų puskiečių vaisto formų sudėtys pateiktos antroje lentelėje.
2 lentelė. Modeliuojamų puskiečių vaisto formų sudėtys (100g)
Sudėtis
Puskietė vaisto forma
Hidro ge li s Ole oge li s Absor bc ini s-hidrof obini s tepa las A/V tipo kr emas V/A tipo kr emas N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 Karbomeras 934 0,77 Išgrynintas vanduo 85 30 55 10% NaOH 1,23 Pionier PLW 90 53 Pionier KWH 30 Baltasis vazelinas 61,4 Bevandenis lanolinas 13,6 Glicerolis 15 5 Sorbitano oleatas 7 „Biok“ A/V pagrindas 90 „Eucerin“ A/V pagrindas 90 1:1 rozmarinų ekstraktas 40 proc. etanolyje 10 10 10 10 10 10 10
6.3. Sumodeliuotų puskiečių vaisto formų vienalytiškumo įvertinimas
Mikroskopavimo tyrimo metu buvo įvertinta sumodeliuotų puskiečių vaisto formų su rozmarinų skystuoju ekstraktu mikrostruktūra, dispersinės fazės lašelių pasiskirstymas ir sistemos vienalytiškumas.3 lentelė. Puskiečių vaisto formų vienalytiškumo įvertinimas
Puskietė forma Savybės Pavyzdţio mikrostruktūra
N1 Hidrogelis Vienalytis, skaidrus, gelsvos spalvos, malonaus kvapo N2 Oleogelis Vienalytis, riebalingas, gelsvos spalvos, malonaus kvapo N3 Absorbcinis-hidrofobinis tepalas Vienalytis, riebalingas, gelsvos spalvos, specifinio lanolino kvapo
N4 A/V tipo kremas „Biok“ pagrindu
Vienalytis, gelsvos spalvos, malonaus
