MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Milda Kerpiškyte
KAPSULIŲ IR PASTILIŲ SU SAUSUOJU VAISTINIŲ MELISŲ
(Melissa officinalis L.) EKSTRAKTU MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS
VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof.dr. Kristina Ramanauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Data
KAPSULIŲ IR PASTILIŲ SU SAUSUOJU VAISTINIŲ MELISŲ
(Melissa officinalis L.) EKSTRAKTU MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS
VERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. Dr. Kristina Ramanauskienė Data
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė Data Milda Kerpiškytė Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
PADĖKA ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Vaistinės melisos charakteristika ir cheminė sudėtis ... 10
1.2 Vaistinės melisos panaudojimas ir pritaikymas medicinoje ... 11
1.3. Fenolinės rūgštys, bioaktyvumas, cheminė struktūra ir panaudojimas ... 14
1.4. Kietos vaistų formos, kapsulių klasifikacija ir biofarmacinio vertinimo testai... 15
1.5 Kieta farmacinė forma – pastilės ir jų biofarmacinis vertinimas ... 18
1.6 Literatūros apžvalgos apibendrinimas. ... 18
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20
2.1. Tyrimo medžiagos ir įranga ... 20
2.1.1. Naudotos medžiagos ir reagentai. ... 20
2.1.2. Naudota įranga ... 20
2.2. Preparatų su vaistinių melisų ekstraktu gamybos technologijos ... 21
2.2.1. Melisos žolės ekstrakto technologija ... 21
2.2.2. Miltelių mišinio birumo ir kūgio kampo nustatymas... 21
2.2.3. Hausner santykio ir Carr‘s indekso rodiklių nustatymas ... 22
2.2.4. Miltelių drėgmės nustatymas ... 23
2.2.5. Kapsulių su sausuoju melisų ekstraktu gamyba ... 23
2.2.6. Sausojo melisų ekstraktų bendrojo fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ... 23
2.2.7. Sausojo melisų ekstrakto antiradikalinio aktyvumo nustatymas spektrofotometriniu metodu 24 2.2.8. Kapsulių suirimo testas ... 24
2.2.9. Veikliųjų junginių atpalaidavimas iš kietos vaisto formos tyrimas in vitro... 25
2.4 Statistinė analizė ... 25
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1. Sausojo melisų ekstrakto kokybės tyrimas ... 26
3.2. Sausųjų melisų ekstraktų technologinių savybių tyrimas ... 26
3.3. Pagalbinių medžiagų technologinių savybių vertinimas... 30 3.4 Sausųjų melisų ekstrakto mišinių su pagalbinėmis medžiagomis technologinių savybių tyrimas 33
3.5. Kapsuliuojamojo mišinio su sausuoju melisų ekstraktu kiekinė analizė ... 36 3.6. Kapsulių užpildymas ir kokybės vertinimas ... 37 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 46
SANTRAUKA
M. Kerpiškytės baigiamasis darbas „Kapsulių ir pastilių su sausuoju vaistinių melisų (Melissa
officinalis L.) ekstraktu modeliavimas ir kokybės vertinimas“/ mokslinė vadovė prof. K.
Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra – Kaunas.
Tyrimo tikslas - sumodeliuoti kietas kapsules ir pastiles su sausuoju melisų ekstraktu ir
įvertinti jų kokybę.
Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti melisų sausojo ekstrakto kokybę ir technologines savybes. 2.
Parinkti pagalbines medžiagas kapsuliuojamojo mišinio su sausuoju melisų ekstraktu gamybai ir įvertinti jų technologines savybes. 3. Pagaminti kietas kapsules su sausuoju melisų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę. 4. Parinkti pagalbines medžiagas ir technologiją pastilių su sausuoju melisų ekstraktų gamybai ir įvertinti jų kokybę.
Metodai: Vaistinių melisų ekstraktų kokybė įvertinta nustatant bendrą fenolinių junginių
kiekį naudojant spektrofotometrą, nustatant antiradikalinį aktyvumą taikant DPPH radikalų surišimo metodą. Tyrimo metu įvertintas pagamintų kapsulių ir pastilių veikliųjų medžiagų atpalaidavimas in
vitro.
Tyrimo objektas: kietos farmacinės formos su sausuoju melisų ekstraktu.
Tyrimo rezultatai: Pagamintos kietos vaistų formos – kietos kapsulės ir pastilės su sausuoju
vaistinių melisų ekstraktu. Po 60 minučių bendras fenolinių junginių kiekis pagal rozmarino rūgštį kapsulėse atpalaiduotas ne mažiau kaip 65,97proc. o pastilėse 80,6 proc.
Išvados: Tyrimuose naudoti užpildai pasižymi skirtingu birumu, o pasirinktos slidinamosios
medžiagos padidina kapsuliuojamų mišinių birumą. Tyrimų rezultatai parodė, kad pagalbinės medžiagos ir kietos farmacinės formos kategorija daro įtaką veikliųjų medžiagos atpalaidavimui.
Rekomendacijos: Rekomenduojama parenkant kapsulių sudėtį atlikti ne tik surimo testą, bet
ir tirpimo testą. Tirpimo testas parodo veikliosios medžiagos atpalaidavimo kinetiką ir leidžia numatyti veikliosios medžiagos biologinį pasisavinimą. Išvystyti pastilių gamybos technologiją, panaudojant daugiau pagalbinių medžiagų, validuojant technologinius parametrus.
SUMMARY
M. Kerpiškytė‘s final thesis for master‘s degree „Modelling and quality evaluation of capsules and lozonges with Melissa officinalis L. extract“/ scientific supervisor Prof. K. Ramanauskienė; Lithuanian Urinversity of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, department of Clinical Pharmacy. – Kaunas.
Objective: To model hard capsules and lozenges with lemon balm extract and evaluate their
quality.
Aims: 1. To investigate lemon balm extract quality and technological features. 2. To select a
diluent for the production of a capsule mixture with dry lemon balm extract and evaluate their technological properties. 3. To evaluate the quality of modelled hard capsules. 4. To select a supporting materials for the production of lozenges with dry lemon balm extract and evaluate the quality.
Methods: The quality of lemon balm extracts was evaluated spectrophotometrically by
determining the total polyphenols content and determining DPPH free radical scavenging activity. At the time of researching the relaxation of active compounds of modelled capsules and lozenges was evaluated.
The object of the study: solid dosageforms with dry lemon balm‘s extract.
Results: solid dosage forms are modelled – hard capsules and lozenges with dry lemonbalm extract. In vitro studies showed that after 60 minutes of this test no less than 65,97 percent of polyphenols contents were relaxed from capsules and no less than 80,6 percent from lozenges containing lemon balm‘s dry extracts.
Conclusions: The fillers used in the research are different in bulk, selected auxiliary
substances increase the bulk of a capsule mixture. The results of the studies showed that category of auxiliary substances and solid dosage form has and effect on the release of the active substance.
Practical recommendations: It is recommended that the choice of capsule composition be
performed not only for the test of solubility but also dissolution test. The dissolution test demonstrates the release kinetics of the active substance and allows for prediction of the biological absorption of the active substance.
PADĖKA
Už suteiktą teorinę pagalbą, kokybiškas darbo sąlygas, materialinę pagalbą atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Kietų kapsulių ir pastilių su sausuoju vaistinių melisų (Melissa officinalis L.) ekstraktu biofarmacinis vertinimas“ dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedros prof. Dr. Kristinai Ramanauskienei ir kolektyvui.
ĮVADAS
Didėjant gyvenimo tempui, didėja ir žmonių nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, irzlumas. Esant dideliam darbo krūviui visuomet didėja ir nervinė įtampa. Žmonės vis dažniau bando numalšinti nerimą vartojant įvairius preparatus. Tai, kad išaugo piliečių suvartojamas raminančių vaistų kiekis, rodo Valstybinės vaistų kontrolės (VVKT) pateiktos ataskaitos apie vaistų suvartojimą. VVKT duomenimis nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų[1]. Vien 2017 metais buvo suvartota 155,616 DDD/1000 gyventojų/per parą (vaisto vidutinė terapinė paros dozė skaičiumi, tenkanti 1000 gyventojų per vieną dieną) [1]. O nuo 2012 metų tai išaugo 0,31 procentu[1]. Tačiau ne visi pacientai iš karto renkasi cheminius preparatus. Nemaža dalis ieško būdų, kaip sumažinti nervinę įtampą augaliniais preparatais. Jau nuo senų laikų, vaistinė melisa yra vartojama fitofarmacijoje. Šis augalas yra vienas iš populiariausių fitofarmacijos praktikoje dėl savo antioksidacinių, raminamųjų, nervinę įtampą mažinančių savybių ir turi platų panaudojimą[2][3][4]. Dėl šiam metui aktualios problemos – didelio gyvenimo tempo – šio vaistinio augalo populiarumas dar labiau išaugo. Todėl yra aktualu sumodeliuoti kietą vaisto formą su sausuoju vaistinės melisos ekstraktu ir įvertinti jų kokybę biofarmaciniais tyrimais. Kadangi veikliosios medžiagos veikimas priklauso nuo atpalaiduotos medžiagos kiekio, tai svarbu sumodeliuoti kietą vaisto formą ir nustatyti veikliosios medžiagos išsiskyrimą[5].
Kaip kieta farmacinė forma, dėl technologinių privalumų buvo pasirinktos kietos kapsulės[6][7]. Tyrimų metu planuojama tinkamai parinkti pagalbines medžiagas, kurios padės kuo daugiau atpalaiduoti veikliosios medžiagos. Pagaminus kietą vaisto formą planuojama įvertinti pagalbinių medžiagų daromą įtaką veikliosios medžiagos antioksidacinėms savybėms bei rozmarino rūgšties atpalaidavimui in vitro. Kaip alternatyva kietoms kapsulėms buvo sumodeliuotos pastilės su sausuoju melisų ekstraktu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo problema: kietų kapsulių ir pastilių su sausuoju melisų ekstraktu biofarmacinių
tyrimų trūkumas.
Tyrimo objektas: kietos kapsulės ir pastilės su sausuoju melisų ekstraktu.
Darbo tikslas: sumodeliuoti kietas kapsulės ir pastiles su sausuoju melisų ekstraktu ir
įvertinti jų kokybę.
Uždaviniai:
1. Ištirti melisų sausojo ekstrakto kokybę ir technologines savybes.
2. Parinkti pagalbines medžiagas kapsuliuojamojo mišinio su sausuoju melisų
ekstraktu gamybai ir įvertinti jų technologines savybes.
3. Pagaminti kietas kapsules su sausuoju melisų ekstraktu ir įvertinti jų kokybę. 4. Parinkti pagalbines medžiagas ir technologiją pastilių su sausuoju melisų ekstraktu
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistinės melisos charakteristika ir cheminė sudėtis
Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis L.) priklauso notrelinių (lot. Lamiaciae), dar kitaip vadinamai lūpažiredžių (lot. Laciatae) šeimai [8][9][10]. Tai žolinis augalas paplitęs visame pasaulyje. Auga ir dykvietėse, ir drėgnose vietose, taip pat galima rasti ir aukštai kalnuose. Augalas užaugantis apie 1 m aukščio, turi statų, šakotą stiebą. Vaistinės melisos lapai yra ryškiai žalios spalvos, būna tiesūs arba šiek tiek plaukuoti, priešiniai, apie 2-8 cm ilgio, ovalūs arba širdiški, karbuoti, turi lapkočius. Žiedai gali būti baltos, šviesiai geltonos, violetinės, rožinės spalvos, susitelkę viršūninių lapų pažastyse į mentorius [8][9][10].
Surinktos dar nepražydusių augalų stiebų viršūnės su lapais ir žiedais – pagrindinė melisos vaistinė augalinė žaliava [11]. Europos farmakopėjoje aprašoma dar viena augalinė žaliava - vaistinių melisų lapai [12]. Augalinė žaliava yra lengvo citrinų kvapo, neveltui užsienio literatūroje yra vadinama „citrinų balzamas“ (ang. Lemon balm) [8][10]. Tai yra dėl vaistinės melisos kaupiamo eterinio aliejaus, kurio augale randama apie 0,1 – 0,4 proc. [12]. Pagrindiniai eterinio aliejaus komponentai: citronelalis, kurio randama apie 2 - 40 proc. ir citralis (10-30 proc.), kuris sudarytas iš dviejų monoterpenų – genialio (trans izomeras) ir neralio (cis izomeras) [8][13]. Žaliavoje taip pat aptinkamos fenolinės rūgštys: vienos pagrindinių - kavos rūgštis (2 proc.) ir rozmarino rūgštis (2-5 proc.), mažesni kiekiai ferulo rūgšties (0,01 proc.) ir p – kurmaro rūgšties (0,09 poc.). Žaliavos cheminę sudėtį taip pat sudaro ir triterpenai (ursolo rūgštis – 0,06 proc.), flavanoidai, benzoinės rūgšties dariniai ir kiti [8]. Pagrindinių komponentų formulės yra pateikiamos paveiksle.
Citronelalis Citralis Kavos rūgštis
1.2 Vaistinės melisos panaudojimas ir pritaikymas medicinoje
Vaistinė melisa jau nuo seno yra naudojama medicinoje dėl savo kaupiamų komponentų poveikio, o kosmetikoje ar maisto pramonėje dėl aromatingo kvapo, tačiau pagrindinis jos panaudojimas vis tiek išlieka gerinant asmens sveikatą [13]. Pagrindinis vaistinės melisos panaudojimas medicinoje yra siekiant gerinti miego kokybę, mažinti dirglumą ir įtampą [8][13][14]. Viename tyrime, atlikto Gromball J. et al. buvo stebima, kaip vaistinė melisa padeda vaikams, turintiems miego, nerimo ir hiperaktyvumo sutrikimus. Tyrime dalyvavo 169 vaikai, kurių amžius buvo 9 – 11 metų. Tyrimo eigoje ir pabaigoje buvo apklausinėjami tiek vaikai, tiek jų tėvai. Apibendrinus visus rezultatus, buvo pastebėta, kad vaikų nesugebėjimas sutelkti dėmesį sumažėjo nuo 75% iki 14%, hiperaktyvumas – nuo 51% iki 13%. Taip pat buvo pastebėta, kad vaikai greičiau užmiega ir jų miego kokybė tapo geresnė [4]. Vaistinės melisos sugebėjimas veikti raminančiai yra grindžiamas tuo, jog jos sudėtyje randama rozmarino bei triterpenų rūgščių, kurie inhibuoja GABA transamidazę. GABA transamidazė skaido šį neurotransimterį, taip sukeldami nervinės sistemos pažeidimus, o vaistinės melisos sudėtyje randamos rozmarino ir triterpeno rūgštys inhibuoja GABA transamidazę [15]. Tuo yra paaiškinamas raminantis vaistinės melisos veikimas. Dažnai tablečių ar kapsulių sudėtyje rasime kartu ir valerijono šaknų ekstrakto. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šių augalų derinys veikia sinergistiškai [4].
Tačiau ir be šių pagrindinių panaudojimų yra ir kiti vaistinės melisos veikimo būdai. Kad šio augalo preparatai mažina patiriamą stresą ir jo sukeltą padidintą širdies plakimą įrodė 2015 Alijaniha
F. et al. atiliktas tyrimas, kurio metu 10 dienų vartojantiems pacientams, lyginant su placebo grupe,
sumažėjo širdies padidėjęs plakimas 38,5 procentais, tuo pačiu sumažėjo ir nerimas, juntama įtampa [16]. Yra žinoma, kad kardiovaskulinei sistemai poveikį turi augaluose esantys flavanoidai, alkaloidai, kardiotoniniai glikozidai. Taip pat ir vaistinėje melisoje randami flavanoidai skatina kraujagyslių atsipalaidavimą, tačiau nedaro jokio poveikio širdies susitraukimo jėgai [17].
Taip pat yra įrodytas vaistinės melisos poveikis medžiagų apykaitai [18]. 2004 metais Zarei
A. et al. atliko tyrimą su pelėmis, kurių cholesterolio kiekis buvo padidėjęs. Buvo siekiama įrodyti, kad
vaistinės melisos ekstraktas gali apsaugoti kepenis nuo oksidacinio poveikio. Tiriamosios pelės buvo suskirstytos į skirtingas grupes ir joms duodama skirtingi kiekiai vaistinės melisos 21 dieną. Taip pat lyginamoji grupė gavo atorvastatino. Tyrimo pabaigoje buvo pastebėta, kad vaistinės melisos ekstraktas sumažino kepenų fermentų kiekį. [18] Poveikis aiškinamas ekstrakto sudėtyje randamais flavanoidais, fenolinėmis rūgštimis, triterpenais, rozmarino ir kavos rūgštimi. Taip pat vaistinė melisa padidino GSH (ang. Consisting of glutamate, cysteine and glicine) kiekį, kuris apsaugo ląsteles nuo
oksidacinio poveikio [18][19]. Taip pat atliktame tyrime buvo pastebėta, kad sumažino ne tik cholesterolio kiekį, bet ir fermentų aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT) ir šarminės fosfatazės (ALP) koncentracijas [19]. Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 2 tipo cukrinį debetą turinčios pelės, kurioms buvo duota vaistinės melisos, rezultatai parodė, kad mažėjant lipidų koncentracijai kraujyje, taip pat mažėja ir kūno svoris, riebalų kiekis nepaisant nuo gaunamo maisto [20]. Buvo pastebėta, kad duodant pelėms vaistinės melisos eterinį aliejų, ne tik mažėja lipidų koncentracija kraujyje, bet taip pat didėja insulino koncentracija ir padidėja gliukozės metabolizmas ir įsisavinimas kepenyse [21].
Be daugybės tyrimų, rodančių, kad vaistinė melisa apsaugo kepenų fermentus nuo oksidacinio poveikio, yra ir kitų, įrodančių, kad sudėtyje esantys komponentai gali apsaugoti ne tik kepenų fermentus. 2010 metais atliktame tyrime dalyvavo 55 radiologijos skyriaus darbuotojai. 30 dienų du kartus dienoje jie gėrė melisos arbatą. Kadangi yra žinoma, kaip rentgeno spinduliai gali paveikti žmogaus kūno ląsteles, buvo ieškoma variantų, ar žoliniais preparatais būtų galima sumažinti spindulių daromą žalą. Tyrimo pabaigoje, buvo pastebėta, kad tiriamųjų kraujo plazmoje padaugėjo katalazės, superoksidazės dismutazės ir glutationo peroksidazės, kurios apsaugo organizmą nuo oksidacinio poveikio. Taip pat buvo pastebėtas sumažėjęs plazmos DNR pažeidimas. Šis poveikis aiškinamas gausia vaisinės melisos sudėtimi: rozmarino rūgštis, luteolino 7-O-gliukosidas, kvercetinas, ferulio rūgštis – turi oksidacinį poveikį [22].
Mokslinėje literatūroje yra minimas ir antivėžinis vaistinės melisos poveikis. 2004 metais atlikto tyrimo autorių manymu, antinavikinis vaistinės melisos poveikis yra dėl jos susdetyje esančio geraniolo. Tyrime buvo tirta žmogaus vėžinės ląstelės ir pelių melanomos ląstelės. Tyrimo pabaigoje, buvo pastebėta, kad didesnės koncentracijos vaistinės melisos aliejus turi teigiamą poveikį prieš vėžines ląsteles. Buvo paminėta, kad augalo paskirtis nėra nužudyti vėžines ląsteles, o pristabdyti jų augimą – tas ir buvo pastebėta tyrime [23]. Tačiau kitame tyrime, kuris buvo atliktas 2014 metais, buvo nustatyta, kad vaistinė melisa žudo vėžines ląsteles. Tyrime buvo tirta vaistinės melisos ekstrakto poveikis gaubtinės žarnos vėžinėms ląstelėms. Buvo pastebėta, kad ekstraktas inhibuoja vėžinių ląstelių baltymų ekspresiją [24]. Iš abiejų tyrimų buvo galima pastebėti, kad svarbiausias savybes vaistinei melisai suteikia rozmarino, kofeino rūgštis, flavanoidai (kvercetinas, luteolinas), taip pat ir eteriniai aliejai (geraniolis) [24][23].
Remiantis moksline literatūra ir atliktais tyrimais, vaistinė melisa gali būti naudojama kaip pažintinę atminti gerinanti priemonė sergantiems Alzhaimerio liga pacientams. [25][26]. Heleno SA et
al. 2013 metais atliktame tyrime buvo pastebėtas vaistinės melisos ekstrakto inhibuojantis
aceticholinosterazės poveikis. Aceticholinosterazė skaido acetilcholiną, kuris perduoda nervinius impulsus, taip skatindamas Alzhaimerio ligos išsivystymą ir jos būdingų simptomų atsiradimą [25]. Šias savybes lemia fenolinės rūgštys (rozmarino, kavos), flavanoidai (kvercetinas), triterpenai, kurie
nustatyti vaistinės melisos sudėtyje [25][26]. Taip pat tyrime buvo pastebėtas antioksidacinis poveikis, kuris apsaugo nervines skaidulas nuo išorinių oksidų poveikio. Taip vaistinė melisa gali apsaugoti nervine sistema nuo žalingo išorinio poveikio, bei sulėtinti kitų organų neurodegeneracinių sutrikimų atsiradimą [25][26].
Lietuvos rinkoje egzistuoja įvairūs preparatai su sausuoju melisų ekstraktu. Kaip maisto papildai yra užregistruoti šie preparatai:
AMBIO Nervų sistemai N20, kapsulės. Vienoje kapsulėje yra magnio, vaistinės melisos ekstrako, rožinės radiolės šaklnų ekstrakto, niacino, vitaminų B6 ir B12. Vienos kapsulės mišinyje vaistinės melisos lapų ekstrakto yra 100mg.
AMBIO Melisa N30, tabletės. Vienoje tabletėje vaistinės melisos ekstrakto yra 150mg.
ACORUS Neuro – 3 Mg B6, N10, kapsuės. Vienoje kapsulėje yra magnio, vaistinių valerijonų šaknų ekstrakto, paprastųjų apynių spurgų ekstraktas. Vaistinės melisos kiekis vienoje kapsulėje nenurodytas.
VALENTIS Rameval N15, kapsulės. Vienoje kapsulėje yra vaistinių valerijonų šaknų sausasis ekstraktas, vaistinių melisų lapų milteliai, pipirinių mėtų lapų milteliai, vaistinių ramunių žiedų milteliai, paprastųjų apynių spurgų milteliai. Vienos kapsulės mišinyje vaistinės melisos ekstrakto yra 60 mg.
VALENTIS Neuromed Seep N15, čiulpiamos tabletės. Vienoje čiulpiamoje tabletėje yra melatonino, pipirinių mėtų žolės ekstrakto ir vaistinių melisų žolės ekstrakto. Vienoje čiulpiamoje tabletėje vaistinės melisos ekstrakto yra 25mg.
ACONITUM Saldus miegas N15, kapsulės. Kapsulės sudėtis susideda iš vaistinių valerijonų šaknų ekstrakto, vaistinių ramunių žiedų ekstrakto, paprastųjų sukatžolių žolių ekstrakto, vaistinių melisų žolių ekstrakto, vitamino B12, melatonino. Vienoje kapsulės mišinyje vaistinės melisos ekstrakto yra 80mg.
PHARMACY LABORATORIES Modus N30, tabletės. Sudėtis – sausasis vaistinės melisos ekstraktas, magnis, sausasis paprastojo apynio ekstraktas, sausasis tikrosios levandos ekstraktas, vitaminas B6. Vienos tabletės sudėtyje vaistinės melisos ekstrakto yra 80 mg.
GAMTOS NAMAI Neuro Balance N30, kapsulės. Kapsulės mišinyje yra vaistinio valerijono ekstrakto, vaistinės melisos ekstrakto, apynių ekstrakto, raudonžiedės pasifloros ekstrakto, tiamino, riboflavino, niacino, vitamino B6. Vienoje kapsulėje vaistinės melisos ekstrakto yra 100mg.
NEW NORDIC Melissa Dream N20, tabletės. Tabletės sudėtyje yra vaistinių melisų lapų ekstrakto, vaistinių ramunių žiiedlapių ekstrakto, magnio, L-teanino,
Vitaminų B3, B6, B2, B1 ir B12. Vienoje tabletėje vaistinės melisos ekstrakto yra 300mg.
Kaip nereceptiniai vaistiniai preparatai su sausuoju melisų ekstraktu Lietuvoje yra užregistruoti šie preparatai:
SANDOZ Persen N40, tabletės. Tabletės sudėtyje yra valerijono šaknų sausojo ekstrakto 35 mg, pipirmėčių lapų sausojo ekstrakto 17,5 ir vaistinės melisos ekstrakto 17,5mg.
SANDOZ Persen forte N20, kapsulės. Vienoje kapsulėje yra valerijono šaknų sausojo ekstrakto 87,5 mg., pipirmėčių lapų sausojo ekstrakto 17,5 mg ir vaistinės melisos ekstrakto yra 17,5mg.
Remiantis atlikta rinkoje esančių produktų analize, sausojo melisų ekstrakto doze vienoje kapsulėje pasirinkta 250 mg.
1.3. Fenolinės rūgštys, bioaktyvumas, cheminė struktūra ir panaudojimas
Fenolinių rūgščių žmogus gauna su įprastu maitinimusi. Jos yra būtinos žmogaus organizmui ir turi daugybe teigiamų savybių, tačiau organizme jos egzistuoja metabolitų pavidale [25][26]. Visos fenolinės rūgštys yra skiriamos į dvi pagrindines grupes – hidroksi–benzoines rūgštis ir hidroksi– cinamono rūgštis [25][26]. Visų fenolinių rūgščių pagrindas yra vienas fenolinis žiedas, kuriame bent vienas vandenilis yra pakeistas hidroksi- grupe [25]. Benzoinės rūgšties dariniams priklauso galo rūgštis, o cinamono rūgšties darinių pagrindiniai atstovai būtų kavos, ferulo bei kumaro rūgštys [26].
Fenolinės rūgštys pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis, antivėžinėmis savybėmis, veikia raminančiai [27][20][25][26]. Atliktas tyrimas parodė, kad fenolinių rūgščių antimikrobinis aktyvumas priklauso nuo benzeno žiede esančių pakaitų ir pakaitų grandinės ilgio. Prieš E.coli aktyviausia buvo benzeno rūgštis, kuri turi trumpiausią šoninę grandinę [28]. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad hikdroksicinamono rūgštys pasižymi didesniu antioksidaciniu poveikiu, jei hidroksibenzoinės rūgštys [26]. Labai svarbu, kaip molekulėje išsidėste hidroksi- grupės: pastebėta, kad fenolinės rūgštys, kurių fenoliniame žiede vandenilio atomai pakeisti į hidroksi grupes para- ir
orto- padėtyse, pasižymėjo didesniu antioksidaciniu aktyvumu [29]. Yra išskirtos dvi antoksidacinio
veikimo stadijos: pirmoji yra grįžtama laisvųjų radikalų sulaikymo, antroji – negrįžtama natūralių medžiagų susidarymo stadija [29]. Pažvelgus į rozmarino rūgšties molekulę, matoma, kad ji turi net keturias hidroksi grupes, todėl galima teigti, kad ji pasižymi dideliu antioksidaciniu aktyvumu.
Viena pagrindinių fenolinių rūgščių esančių Melissa officinalis L. sudėtyje yra rozmarino rūgštis [10][3][15][5]. Rozmarino rūgštis yra kavos rūgšties ir 3,4 – dihiroksifenipieno rūgšties esteris [5]. Dėl rozmarino rūgšties būvimo vaistinėje melisoje, ji pasižymi raminančiomis, antioksidacinėmis, antibakterinėmis, imunomoduliacinėmis savybėmis [5]. Mokslinėje literatūroje rozmarino rūgšties nustatymui dažniausiai naudoja efektyviąją skysčių chromatografiją [30][31]. Bendram fenolinių junginių nustatymui yra pasitelkiamas spektofotometrijos metodas [31]. Pagal Europos farmakopėją, sausame vaistinių melisų ekstrakte, rozmarino rūgšties turi būti mažiausiai 2 procentai [12].
1.4. Kietos vaistų formos, kapsulių klasifikacija ir biofarmacinio vertinimo testai.
Pagrindinės kietos farmacinės formos, vartojamos per os yra tabletės ir kapsulės. Tabletės tai kieta dozuota farmacinė forma, kurios yra pagaminamos presavimo metodu ir joje gali būti viena ar daugiau vaistinių medžiagų [5]. Tabletės gali būti įvairių formų – cilindrinės (išgaubtos, plokščios), žiedo, skritulio, elipses, kiaušinio ir kt.
Kapsulės - pagal Europos farmakopėją yra – kieta vaisto forma ir talpos preparatas, turintis kietą ar minkštą apvalkalą, kuriuose dažniausiai būna vienkartinė vaistinės medžiagos dozė [12]. Dažniausiai kapsulės yra skirtos vartoti per os, bet gali būti vartojamos ir kitais būdais. Lotyniškas žodis „capsula“ reiškia maža dėžutė arba konteinerį. Pagal tai, ar kapsulės yra minkštos ar kietos, skiriasi jų apvalkalo sudėtis. Dažniausiai naudojamos medžiagos yra želatina, glicerolis, sorbitolis ir kitos medžiagos. Taip pat sudėtyje būna ir paviršinio aktyvumo medžiagų, konservantų, saldiklių, dažiklių, skonį gerinančių medžiagų. Kapsulių sudėtis gali būti įvairi – tai gali būti kietos medžiagos, skystos, pastos konsistencijos [12][32][40]. Viduje gali būti tiktai veiklioji medžiaga arba veiklioji medžiaga kartu su papildomomis medžiagomis, pvz., skiedikliai, tirpikliai, ardomosios ar tepamosios medžiagos. Visos sudedamosios dalys neturėtų sąveikauti su kapsulės apvalkalu [32][40].
Pagal Europos farmakopėją, kapsulės yra skirstomos į [12]:
kietosios;
minkštosios;
atsparios skrandžio sultims;
modifikuoto atpalaidavimo;
Taip pat kapsulės yra skirstomos pagal medžiagas, iš kurių pagamintos kapsulės:
minkštosios želatininės kapsulės;
kietosios želatininės kapsulės;
mikrokapsulės;
nanokapsilės;
ypatingosios;
Kietosios kapsulės yra sudarytos iš dviejų dalių – dvi cilindrinės, viena į kitą įlendančios, dalys. Vienas cilindro galas būna uždaras, suapvalintas, o kitas atviras. Į kietąsias kapsulės dažniausiai yra dedama kietos vaistinės medžiagos, kurios yra suberiamos į mažesnį cilindrą ir kapsulės yra uždaromos [32][40]. Kapsulių dydis yra skirstomas nuo 000 iki 5. 000 dydžio kapsulės yra pačios didžiausios, o 5 – pačios mažiausios [32][40]. Vaistinėje dažniausiai yra naudojamos 0,1 ir 2 dydžio kapsulės. [1 pav.]
1 pav. Kapsulės dydžiai
Pagrindiniai kapsulių kokybes vertinimo testai pateikti Europos farmakopėjoje 04/2018:0016 straipsnyje:
dozės vienodumo testas;
masės vienodumo testas;
turinio vienodumo testas;
suirimo testas;
tirpimo testas;
Svarbiausi testai, nuo kurių priklauso vaistinio produkto poveikis, būtų suirimo ir tirpimo testai. Kadangi nuo jų priklauso, per kiek laiko vaistinė medžiaga išsiskirs iš vaisto formos ir per kiek laiko ji visa suirs. Šie parametrai priklauso nuo kapsulių apvalkalo ir pagalbinių medžiagų parinkimo. Nes pagal Europos farmakopėją, kietos kapsulės ištirpti turi per 30 minučių [12].
Kaip ir visos vaistų formos turi savų privalumų ir trukumų. Apibendrinant visus privalumus ir trūkumus buvo galima juos išskirstyti:
a) privalumai:[32][6]
paprastos kapsulės greitai sutraukia vandenį, todėl greitai ištirpsta ir būna
išskiriama vaistinė medžiaga. Padidėjus kūno temperatūrai, kapsulės dar greičiau suyra;
biologiškai aktyvios medžiagos, kurios mažai ar visai netirpios vandenyje gali būti ištirpintos aliejuje arba jas disperguoti. Taip ištirpus kapsulės apvalkalui vaistinė medžiaga geriau prasiskverbs per biologines membranas;
į kapsules galima dozuoti mažus kiekius vaistinės medžiagos;
medžiagos, kurios yra neatsparios oksidacijai, gali būti apsaugotos nuo
oksidacijos jas disperguojant ar ištirpinus aliejuje ir tada fasuojant į kapsules. taip pat kapsulės apvalkalas yra geras barjeras, kuris nepraleidžia deguonies;
kapsulėse galima tiksliai patalpinti dideles dozes vaistinių medžiagų;
taip pat kapsulės apsaugo vaistines medžiagas nuo išorinio poveikio, dalelių esančių ore, ne taip kaip tabletės;
kapsulės labai sunkiai plyšta ir jas sunku padirbinėti. Beveik neįmanoma į kapsulės pridėti kitų pašalinių medžiagų nepažeidžiant kapsulės apvalkalo be matomų žymių;
kapsulės apvalkalas užmaskuoja nemalonų vaistinių medžiagų skonį ir kvapą;
yra platus kapsulių dydžių, spalvų pasirinkimas, kurios leidžia identifikuoti tam tikras kapsules;
kapsules labai patogu vartoti per os, nes jas lengva nuryti, yra tvirtos ir galima užpildyti skysta farmacine forma;
b) trūkumai: [32][6]
kapsuliavimo procesas yra žymiai lėtesnis nei tabletavimo;
yra dideli reikalavimai gaminant kapsules, nes jų paviršius turi būti lygus ir negali būti jokių pažeidimų, dėl kurių galėtų ištekėti vaistinė medžiaga;
gaminant kapsules labai ilgai užtrunka kapsulių džiovinimas;
kapsuliavimui reikalingi patyrę darbuotojai;
kapsuliavimo procesas nėra pilnai automatizuotas, nes darbuotojas turi patikrinti kapsulės svorį, tvirtumą ir t.t;
kapsuliavimas yra brangesnis nei tabletavimas;
prieš džiovinimą, kapsulės apvalkalai turi labai didelį drėgmės kiekį, dėl ko gali prasidėti sąveika tarp kapsulės apvalkalo ir užpildo.
Taip pat kitų tyrimų duomenimis, dauguma žmonių renkasi kapsuliuotą vaisto formą, kuomet yra pasirinkimas [7].
1.5 Kieta farmacinė forma – pastilės ir jų biofarmacinis vertinimas
Pastilės (eng. lozenges) – tai disko formos tirpi farmacinė forma, su veikliąja medžiaga skirta laikyti burnoje arba ryklėje. Pastilių pagrindas yra aromatizuotas ir lengvai tirpstantis. Dažniausiai kaip pagrindas yra naudojamas cukrus, glicerizuota želatina, medus ar įvairūs mišiniai su kitomis pagalbinėmis medžiagomis. Pastilės yra nenurijamos, o laikomos burnoje, kur po truputį tirpsta taip atpalaiduojant veikliąją medžiagą. Į pastiles galima įterpti įvairių medžiagų – pirmiausia vietiškai veikiančių antiseptikų, anestetikų, taip pat antibiotikų, analgetikų ir kitų medžiagų.
Pastilės gali būti kietos, minkštos, taip pat ir kramtomos, kurios yra ypač populiarios tarp vaikų, taip pat yra gaminamos ir čiulpinukų formos[33].
Pastilės leidžia vaistinei medžiagai patekti į sisteminę kraujotaką aplenkiant virškinamąjį traktą. Ši farmacinė forma yra ypač populiari tarp pacientų, kurie turi rijimo problemą[33]. Senyvo amžiaus žmonės dažnai skundžiasi esant rijimo sutrikimais, kai kurie ligoniai negali kramtyti, todėl pastilės, kaip farmacinė forma tampa vis populiaresnė[34]. Pastilės pasižymi tuo, kad vaistinė medžiaga iš formos yra atpalaiduojama iš lėto [33].
Tarp vaikų ši farmacinė forma tampa vis populiaresnė dėl keleto priežasčių – pastiles lengva pagaminti įvairios, vaikui priimtinos formos, galima pagaminti ant pagaliuko, taip pat gaminant šią vaisto formą, galima paslėpti nemalonų vaisto skonį pridėjus skonį gerinančių medžiagų [35].
Gaminant pastiles būtina atsižvelgti, ar veiklioji medžiaga yra atspari karščiui ar ne. Jei veiklioji medžiaga yra atspari karščiui, tuomet yra pagaminamas sirupas, šildant pagalbines medžiagas ant šildyklės ir po truputį įterpiant veikliąją medžiagą. Vėliau pagamintas sirupas yra išpilstomas į pastilių formas ir paliekama sustingti [41]. Jei veiklioji medžiaga yra neatspari karščiui, tuomet pastilės yra gaminamos suspaudimo metodu, kaip ir tabletes. Taip yra apsaugoma veiklioji medžiaga. Tokios pastiles įprastai būna kietesnės ir ilgiau tirpsta burnoje, taip iš lėto atpalaiduodamos veikliąją medžiagą [41].
Pastilėms, kaip ir daugeliui kietų vaisto formų yra taikomi tokie patys biofarmacinio vertinimo kriterijai: dozės vienodumo testas, masės vienodumo testas, kietumas, tirpimo testas, atpalaidavimo testas [12][36].
1.6 Literatūros apžvalgos apibendrinimas
Apžvelgus mokslinę literatūrą, galima apibendrinti, kad vaistinę melisą galima, taip pat ir yra, plačiai pritaikyta medicinoje. Melissa Officinalis L. dėl savo gausios cheminės sudėties, kurios
pagrindiniai sudedamieji komponentai yra eteriniai aliejai, fenolinės rūgštys, triterpenai, flavanoidai, benzoinės rūgšties dariniai. Vaistinės melisos vartojamos tokiems sutrikimams kaip nerimas, nemiga, padidėjęs dirglumas. Taip pat turi įtakos ir kardiovaskulinei sistemai, medžiagų apykaitai, gerina pažintines funkcijas bei pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Kadangi šiais laikais dauguma žmonių, taip pat ir vaikų, kamuojami nerimo, nemigos sutrikimai ar yra dirglesni, todėl aktualu, kad galėtų savo emocinius sutrikimus sumažinti natūraliomis priemonėmis. Todėl atsižvelgiant į patogią vaistų vartojimo formą buvo pasirinkta kapsulė, kuri pasižymi daugeliu privalumu. Pasirinkus tinkamą vaisto formą, tiriamajame darbe svarbu parinkti tinkamą kapsulės užpildą. Kaip alternatyvi kapsulei farmacinė forma, bus formuojamos pastilės su sausuoju melisos ekstraktu. Apsibendrinta literatūros apžvalga pateikiama paveikslėlyje:
2 pav. Vaistinės melisos panaudojimas
Melissa officinalis L. Literatūros apžvalga Cheminė sudėtis Eterinio aliejau komponentai
(citronelalis, citralis). Fenolinės rūgštys (kavos, rozmarinų, ferulo, p-kumaro
rūgštys). Triterpenai. Flavanoidai. Benzoinės rūgties dariniai.
Poveikis ir pritaikymas Anksiolitinis. Hepatoprotekcinis. Priešvirusinis. Priešvėžinis. Hipolipideminis. Hipoglikeminis. Antioksidacinis. Kietos vaistų formos - kapsulė Modeliavimas ir kokybės vertinimas
Teorinis kietos vaisto formos parinkimas.
Kapuslės dydžio ir užpildo parinkimas.
Kokybės vertinimo krierijų prinkimas: - miltelių birumas; - kapsulės suyrimas; - vaistinės medžiagos
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo medžiagos ir įranga
2.1.1. Naudotos medžiagos ir reagentai.
Sausasis vaistinės melisos lapų ekstraktas 4:1 – Gehrilcker HmbH, Eurasburg, Vokietija Etanolis 96,6 proc. – Ab „Stumbras“, Lietuva
Folin and Ciocalteu reagentas– Sigma-Aldrich Chemie GmbH, JAV. Metilceliuliozė – Sigma-Aldrich Chemie GmbH, JAV.
Krakmolas – Sigma - Aldrich Chemie GmbH, Vokietija. Gliukozė – Sigma - Aldrich Chemie GmbH, JAV. Talkas – Sigma - Aldrich Chemie GmbH, JAV.
Natrio hidrokarbonatas, Na2CO3 - Aldrich Chemie GmbH, JAV.
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilas DPPH - Aldrich Chemie GmbH, Vokietija. Acto rūgštis – 99,8 proc. grynumo, Aldrich Chemie GmbH, Vokietija. Acetontrilas – 99,9 proc. grynumo, Aldrich Chemie GmbH, Vokietija. Natrio stearatas - Aldrich Chemie GmbH, JAV.
Aerosilas - Aldrich Chemie GmbH, JAV. Nerafinuotas cukranendrių medus – Kolumbija.
Liepų medus – Andriaus Bučiaus bitynas, Kaunas, Lietuva.
2.1.2. Naudota įranga
Spektrofotometras: Agilent 8453 UV-Vis, Agilent Technologies, JAV; Svarstyklės: Scaltec SBC 31, Scaltec Instruments GmbH, Vokietija;
Magnetinė maišyklė su kaitinamuoju paviršiumi: IKAMAG C-MAG HS7, IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija;
Kapiliarinis chromatografas – Agient Infinity 1260 Capilary LC – DAD, Aigilent technologies®, JAV;
Aparatas birumui nustatyti ERWEKA, Vokietija; Prietaisas tirpimo testui atlikti SOTAX;
Drėgmės nustatymas – ADAM PMB53.
2.2. Preparatų su vaistinių melisų ekstraktu gamybos technologijos
2.2.1. Melisos žolės ekstrakto technologija
Sausieji ekstraktai – tai išdžiovintos ištraukos iš augalinės žaliavos, turinčios birios masės konsistenciją [40]. Etanolinis vaistinės melisos ekstraktas gaminamas maceracijos būdu vadovaujantis bendrosiomis ekstraktų gamybos taisyklėmis [40]. Žaliavos ir ekstrahento santykis 1:1. Naudojamas ekstrahentas – etanolis 50 proc. Jo koncentracija yra apskaičiuojama pagal formulę: V= V1+PK, kur V1 – reikiamas pagaminti ekstrakto kiekis, P – žaliavos kiekis, K – žaliavos sugertiems koeficientas [40].
Paveriamas reikiamas žaliavos kiekis ir užpilamas 50 proc. reikiamo tūrio etanoliu. Maceruojama septynias dienas, filtruojama pro bepelenį filtrą. Gautas ekstraktas – rudai gelsvos spalvos, specifinio kvapo skystis. Iš ekstrakto yra išvalomos balastinės medžiagos. Medžiaga yra džiovinama vakuuminėmis valcinėmis džiovyklomis arba koncentruojama iki tirštos masės, vėliau ištepama stiklinės plokštės ir džiovinama vakuuminėmis džiovyklomis. Masė nugramdoma ir smulkinama. Gauti milteliai birūs, rudai žalsvos spalvos, turintys speicifnį kvapą.
2.2.2. Miltelių mišinio birumo ir kūgio kampo nustatymas
Sausojo melisos ekstrakto mišinių su gliukoze, mikrokristaline celiulioze, talku, krakmolu ir slidinamųjų medžiagų – aerosilo ir natrio stearato - miltelių birumas buvo nustatomas naudojant „Erveka“ vibraciniu prietaisu. Miltelių birumas turi būti ne mažesnis nei 4 – 5 g/sek [40]. Tuo pačiu prietaisu buvo pamatuotas laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas – kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontaliojo paviršiaus. Gerai birių mitelių kampas turi būti 25 – 30o
. Kuo kampas mažesnis, tuo birumas geresnis.
Tyrimo metu pasverta 50 g sausųjų melisų ekstrakto ir mišinių 0,01 tikslumu. Milteliai nepurtant supilami į prietaiso piltuvėlį ir prietaisas įjungiamas. Tuo pačiu metu įjungiamas ir chronometras. Su uždaryta apatine užsklanda milteliai purtomi 20 sekundžių vėliau užsklanda atidaroma ir matuojamas laikas, per kurį milteliai išbyra ir piltuvėlio į surinkimo stiklinę. Birumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Bc = m / t-20,
kur Bc – birumas, g/s;
m – pasvertų miltelių masė, kg; t – visas bandymo laikas, sek; 20 – purtymo laikas, sek.
2.2.3. Hausner santykio ir Carr‘s indekso rodiklių nustatymas
Hausner santykis yra išreiškiamas santykiu, tarp miltelių tūrio ir sutankintų miltelių tūrio.
Lentelėje pateikta, kaip Hausner santykis charakterizuoja miltelių birumą[37]. 2 lentelė. Birumo charakteristika pagal Hausner santykį
Miltelių birumas Hauso koeficientas
Puikus 1 - 1,11 Geras 1,12 – 1,18 Tinkamas 1,19 – 1,25 Neblogas 1,26 – 1,34 Blogas 1,34 – 1,45 Labai blogas 1,46 – 1,59
Kaip Carr‘s indeksas charakterizuoja miltelių birumą pateikta trečioje lentelėje[37]. 3 lentelė. Birumo charakteristika pagal Carr‘s indeksą
Miltelių birumas Carr‘s koeficientas
Puikus <10 Geras 11 – 15 Tinkamas 16 - 20 Neblogas 21 - 25 Blogas 26 - 31 Labai blogas 32 - 37
, kur VB – miltelių laisvas tūris; VT – miltelių sutankintas tūris.
2.2.4. Miltelių drėgmės nustatymas
Drėgmės kiekis milteliuose daro įtaką miltelių birumui. Kuo didesnė drėgmė, tuo labiau milteliai sukimba tarpusavyje, su prietaisų paviršiais, kas turi įtaką miltelių tirpumui. Optimali miltelių drėgmė turi būti nuo 2 iki 5 proc. Miltelių drėgmė buvo nustatoma pasvėrus 0,5 gramus sausojo melisų ekstrakto 0,01 tikslumu, gravimetriniu metodu (drėgnomatis „Adam“).
2.2.5. Kapsulių su sausuoju melisų ekstraktu gamyba
Pasirinktas kapsulių dydis N1. Kapsulė užpildoma 300 mg kapsuliuojamojo mišinio. Kiekvienoje kapsulėje sausojo melisų ekstrakto yra 250 mg. Kaip užpildai buvo naudojami: gliukozė, mikrokristalinė celiuliozė, talkas ir krakmolas. Slidinamosios medžiagos pasirinktos – natrio stearatas ir aerosilas.
Eiga: 0,01 gramo tikslumu buvo atsverta 250 miligramų vaistinės melisos sausojo ekstrakto ir 50 mg kiekvienos pagalbinės medžiagos. Į trintuvę buvo supilama pagalbinė medžiaga ir lengvai disperguojama, kad būtų užkimštos grūstuvės poros. Vėliau dalimis sudedamas ekstraktas ir maišoma iki kol pasidarys vientisa masė.
2.2.6. Sausojo melisų ekstraktų bendrojo fenolinių junginių kiekio nustatymas
spektrofotometriniu metodu
Bendras fenolinių junginių kiekis pagamintuose skystuosiuose vaistinės melisos ir su pagalbinėmis medžiagomis, ekstraktuose nustatomas naudojant spektrofotometrą Agilent 8453 UV – Vis, 765 bangos ilgyje atliekant reakciją su Folin – Ciocalteu reagentu.
Skystųjų ekstraktų tirpalai reakcijai atlikti buvo gaminami santykiu 1:50. Į 50ml matavimo kolbutę buvo atsveriama 1,0 gramo vaistinės melisos ekstrakto ir tirpinama 50 ml išgryninto vandens.
Reakcijos eiga: į 10 ml matavimo kolbutę įpilama 3 ml išgryninto vandens, 1 ml Folin reagento ir 1 ml tiriamojo tirpalo. Suplakama ir laikoma 2-3 minutes kambario temperatūroje. Įpilama 1,5 ml 20 proc. Na2CO3 vandeninio tirpalo. Praskiedžiama išgrynintu vandeniu iki 10 ml žymos. Laikoma tamsioje vietoje kambario temperatūroje 30 min.
Fenoliniai junginiai nustatomi pasinaudojant kalibraciniu bendro fenoinių junginių kiekio grafiku pagal galo rūgštį. Matuojama absorbcija, kai spektrofotometro bangos ilgis 752 nanometrų.
2.2.7.
Sausojo melisų ekstrakto antiradikalinio aktyvumo nustatymas
spektrofotometriniu metodu
Antiradikalinis aktyvumas sausajame melisų ekstrakte nustatomas atliekant DPPH radikalų surišimo tyrimą.
Atliekant tyrimą į kiuvetę įpilama 40,0 μg/ml koncentracijos 2,9 ml DPPH ir 0,1 ml tiriamojo tirpalo. Tamsoje laikoma 15 minučių, po kurių supurtoma ir toliau laikoma tamsoje dar 15 minučių. Absorbcija matuojama Agilent 8453 UV – Vis spektrofotometru 519nm bangos ilgyje. Lyginamasis tirpalas 96,3 proc. etanolis[38].
Apskaičiuoti aktyvumą naudojama dormulė: Y=92,0108x(1,0531 – a) + 2,5796, kur: Y – sujungto DPPH kiekis procentiais;
A –absorbcija.
Gauti rezultatai lyginami pagal trolokso kalibraceinę kreivę ir pateikiami kaip efektyvi 50 proc. radikalų surišanti koncentracija EC50 [38].
2.2.8. Kapsulių suirimo testas
Kapsulių suirimo laikas buvo stebimas užpildytas kapsules panardinus į 25 ml 37Co
išgrynintą vandenį 50 ml matavimo stiklinaitėje ir pastačius ją ant magnetinės maišykės. Kapsulės, neatsparios skrandžio sultims turi suirti greičiau nei per 30 minučių. Tyrimas buvo atliktas tris kartus ir išvestas vidurkis.
2.2.9. Veikliųjų junginių atpalaidavimas iš kietos vaisto formos tyrimas in vitro
Bendras fenolinių junginių atpalaidavimas iš kapsulių, kurios užpildytos skirtingais mišiniais su vaistinės melisos sausuoju ekstraktu, buvo atliekamas naudojant aparatą SOTAX. Aparatas sudarytas iš stiklinio indo ir mentelės. Į indą buvo pripilta 500 ml vandens ir panardinto kapsulės.
Viso tyrimo metu yra palaikoma 37±0,5Co
temperatūra. Įvertinti fenolinių junginių kiekį atpalaiduotą iš kapsulės buvo imami mėginiai po 10 ml. Mėginiai buvo imami po 30, 45 ir 60 minučių. Bendras fenolinių junginių kiekis mišiniuose buvo matuojamas atliekant reakcija su Folin-Ciocalteu reagentu. Matuojama absorbcija prie 765nm ilgio Agilent 8453 UV – Vis sprektorofotometru.
2.3.6 Rozmarino rūgties kiekio įvertinimas naudojant efektyviąją skysčių
chromatografiją.
Kiekybinė sausųjų vaistinių melisų ekstraktų ir mišinių analizė buvo atlikta naudojant Agilet 1260 Infinty kapiliarinį skysčių chromatografą (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV) su diodu matricos detektoriumi. Rozmarino rūgšties atskyrimui naudota ACE C18 kolonėlė (150 x 0,5 mm, 5 μm dydžio dalelėmis) su prieškolone ACE C18 5 μm. Judri fazė sudaryta iš 0,5 proc. acto rūgšties vandeninio tirpalo (eliuentas A) ir acetonitrilo (eliuentas B). naudotas gradientinis eliuavimas: 0 – 10 min. eliuentas B kito 23-40 proc. Injekcijos tūris – 0,2 μl, o tėkmės greitis buvo 10 μl/min. Kolonėlėje buvo palaikoma pastovi 25oC temperatūra. Smailės integravimas atliktas esant 330 nm bangos ilgiui. Visi mėginiai prieš atliekant chromatografinę analizę buvo filtruojami pro Rotilabo ® 0,2 μm PVDF membraninius švirkštų filtrus[39].
2.4 Statistinė analizė
Visi tyrimai kartoti po tris kartus. Naudojant Microsoft Office Excel 2010 programą buvo apskaičiuoti rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sausojo melisų ekstrakto kokybės tyrimas
Vaistinių melisų ekstraktas pasižymi antioksidaciniu, raminamuoju, antiuždegiminiu poveikiu [23]. Dėl minėto biologinio poveikio šis augalas pasirinktas kaip veikliosios medžiagos idėja. Tyrimuose planuojama gaminti kietas farmacines formas kaip veiklioji medžiaga pasirinktas sausasis vaistinių melisų ekstraktas.
Pirmame tyrimų etape vertinta sausojo melisų ekstrakto kokybė. Tyrimų rezultatai pateikti ketvirtoje lentelėje.
4 lentelė. Sausojo melisų ekstrakto kokybės vertinimo rezultatai Tiriamasis ekstraktas Išvaizda (žalsvai rudi, smulkūs milteliai) Fenolinių junginių kiekis pagal rozmarino rūgtį (µg/ml) Rozmarino rūgšties kiekis (mg/g) Antioksidacinis aktyvumas
1 serija Atitinka 322,5 ± 0,15 21,77 ± 0,13 82,647 proc. 2 serija Atitinka 328,6 ± 0,18 22,21 ± 0,14 83,055 proc.
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad gamintojo analizuotos serijos pasižymi panašia kokybe Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ekstraktų tirtųjų kokybės parametrų (fenolinių junginių, rozmarino rūgšties kiekio ir antioksidacinio aktyvumo).
3.2. Sausųjų melisų ekstraktų technologinių savybių tyrimas
Siekiant pagaminti kokybišką kietą vaisto formą, nustatytos sausojo melisų ekstrakto technologinės savybės – suberiamoji masė, birumas ir kūgio kampas, Carr‘s indeksas ir Hausner santykis, drėgmės kiekis
Birumas ir kūgio kampas
3 pav. Sausojo melisų ekstrakto greičio tyrimų rezultatai
4 pav. Sausojo melisų ekstrakto kūgio kampo tyrimo rezultatai
Tyrimo metu nustatyta, kad sausųjų melisų ekstraktų birumas ir kūgio kampas skiriasi nežymiai. Yra žinoma, kad miltelių birumas turi būti ne mažesnis kaip 4-5 g/s.[40]. Kadangi sausųjų melisų ekstraktų gamyboje gamintojai dažniausiai naudoja pagalbines medžiagas, kad ekstraktai
5,6 6,1 5,8 6,3 6,5 6,1 5 5,2 5,4 5,6 5,8 6 6,2 6,4 6,6
1 eksperimentas 2 eksperimentas 3 eksperimentas
Sek
un
dės
(
s)
Sausieji melisų ekstraktai 1 serija 2 serija 8 9 8 10 9 10 0 2 4 6 8 10 12
1 eksperimentas 2 eksperimentas 3 eksperimentas
K
am
p
as
Sausieji melisų ektraktai 1 serija 2 serija
pasižymėtų geru birumu, atliktų tyrimų rezultatai pagrindė tai, kad gamintojo pagaminti ekstraktai yra gero birumo, tai parodė 3 ir 4 pav.
Sausojo melisų ekstrakto Hausner santykio ir Carr‘s indekso nustatymas
Mokslinėje literatūroje kapsulių bei tablečių gamyboje naudojamų veikliųjų ir pagalbinių medžiagų technologiniuose tyrimuose nustatomas Hausner santykis ir Carr‘s indeksas. Šie kokybės parametrai apibūdina medžiagų birumą.
5 pav. Sausojo melisų ekstrakto Hausner santykio nustatymo rezultatai
6 pav. Sausojo melisų ekstrakto Carr‘s indekso nustatymo rezultatai
1,09 1,1 1,12 1,04 1,06 1,08 1 1,02 1,04 1,06 1,08 1,1 1,12 1,14
1 eksperimentas 2 eksperimentas 3 eksperimentas
H au sn er s an ty k is
Sausieji melisų ektraktai 1 serija 2 serija 7,25 7,19 7,15 6,78 6,8 6,71 0 1 2 3 4 5 6 7 8
1 eksperimentas 2 eksperimentas 3 eksperimentas
C ar r' s in d ek sas
Sausieji melisų ekstraktai 1 serija 2 serija
Iš 5 paveikslėlyje pateiktų duomenų matyti, kad Hausner santykis sausojo melisų ekstraktų svyruoja tarp 1,04 – 1,12 intervale, o Carr‘s indeksas yra 6,71 – 7,25 intervale. Pagal Hausner santykį ir Carr‘s indeksą abi serijos pasižymi puikiu birumu [37]. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų ekstraktų serijų. Apibendrinus galima teigti, kad abiejų ekstraktų birumas yra geras ir neturėtų daryti įtakos kapsuliavimo procese.
Sausojo melisų ekstrakto drėgmės nustatymas
Aktualu nustatyti drėgmės kiekį ekstrakte, kadangi yra žinoma, jog ekstraktai dažniausiai būna pasižymintys higroskpinėmis savybėmis.
Žinoma, kad optimalus mitelių drėgmės kiekis yra 2 – 5 proc.[40]. Iš tirtų sausųjų melisų ekstraktų serijų, drėgmės nustatymo tyrimo rezultatai svyruoja nežymiai, nuo 3,50 proc. iki 3,80 proc. Abi serijos pilnai atitinka keliamus reikalavimus, tačiau antros serijos melisų ekstrakto drėgmė yra mažesnė, ji svyruoja tarp 3,17 – 3,45 proc. lyginant su pirmąja ekstrakto serija.
7 pav. Drėgmės kiekio nustatymo rezultatai
Kuo mažesnė miltelių drėgmė, tuo geresnis yra miltelių birumas, kūgio. Tačiau gautų tyrimų rezultatai parodė, kad ekstraktų drėgmės kiekis neturi neigiamos įtakos ekstrakto technologinėms savybėms. Ekstraktų drėgmės kiekis atitinka keliamus reikalavimus [12].
3,5 3,65 3,8 3,17 3,36 3,45 2,8 2,9 3 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 3,8 3,9
1 eksperimentas 2 eksperimentas 3 eksperimentas
D rė gm ės k ie ki s pr oc .
Sausieji melisų ektraktai 1 serija 2 serija
3.3. Pagalbinių medžiagų technologinių savybių vertinimas
Norint įvertinti ir išsiaiškinti pagalbinių medžiagų galimą įtaką kapsulių farmaciniam pasisavinimui buvo atlikti tyrimai su keturiomis skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis– krakmolu, talku, gliukoze ir mikrokristaline celiulioze. Kaip slidinamosios medžiagos buvo naudojamos aerosilas ir natrio steratas. Buvo įvertintos šių pagalbinių medžiagų mišinių technologinės savybės – birumas ir kūgio kampas.
Krakmolo ir mišinių su krakmolu technologinės savybės
Pagaminti mišiniai yra N1 – kurio pagrindinis ingredientas krakmolas ir yra 0,1 proc. aerosilo ir N5 – mišinio sudėtyje yra krakmolas ir 0,1 proc. natrio stearato. Buvo įvertintos technologinės savybės – subyrėjimo laikas ir kūgio kampas. Rezultatai pateikti penktoje lentelėje.
5 lentelė. Krakmolo ir mišinių su krakmolu technologinės savybės
Mišinys Subyrėjimo laikas (g/s) Kūgio kampas
Krakmolas 4,6 7
Krakmolas + aerosilas (N1) 8,9 7
Krakmolas + natrio stearatas (N5)
9,2 10
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad į mišinius įdėjus slydimą gerinančių medžiagų padidėja mišinių birumas nuo 4,6 iki 9,2 g/s., bei padidėja ir kūgio kampas. Pagal subyrėjimo laiką ir kūgio kampa matyti, kad krakmolas gali būti naudojamas ir vienas kaip užpildas kapsulių mišinio gamyboje.
Talko ir mišinių su talku technologinės savybės
Pagaminti mišiniai yra N2 – pagrindinis ingredientas talkas ir yra įdėta 0,1 proc. aerosilo ir N6 – mišinyje yra talkas ir 0,1 proc. natrio stearato. Buvo įvertintos technologinės savybės – subyrėjimo laikas ir kūgio kampas. Rezultatai pateikti šeštoje lentelėje.
6 lentelė. Talko ir mišinių su talku technologinės savybės
Mišinys Subyrėjimo laikas (g/s) Kūgio kampas
Talkas 3,8 12
Talkas + aerosilas (N2) 7,6 17
Talkas + natrio stearatas (N6) 8,1 15
Talko subyrėjimo laikas 3,8 g/s. yra artimas gero birumo sąvokai pagal subyrėjimo laiką [40]. Tyrimo rezultatai parodė, kad aerosilas ir natrio stearatas pagerina talko mišinio birumą.
Gliukozės ir mišinių su gliukoze technologinės savybes
Pagaminti mišiniai yra N3 – mišinio sudėtyje yra gliukozės ir 0,1 proc. aerosilo ir N7 – kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra gliukozė ir 0,1 proc. natrio stearato. Buvo įvertintos technologinės savybės – subyrėjimo laikas ir kūgio kampas. Rezultatai pateikti septintoje lentelėje.
7 lentelė. Gliukozės ir mišinių su talku technologinės savybės
Mišinys Subyrėjimo laikas (g/s) Kūgio kampas
Gliukozė 6,7 17
Gliukozė + aerosilas (N3) 12,5 22
Gliukozė + natrio stearatas (N7)
10,6 20
Gliukozei buvo būdingas didelis birumas. Pagalbinės medžiagos padidino mišinio birumą nuo 6,7 iki 12,5. Atitinkamai padidėjo ir mišinių kūgio kampas nuo 17 iki 22.
Mikrokristalinės celiuliozės ir mišinių su mikrokristaline celiulioze technologinės savybės
Pagaminti mišiniai yra N4 – kurio pagrindinis ingredientas yra mikrokristalinė celiuliozė ir 0,1 proc. aerosilo ir N8 – sudėtyje yra mikrokristalinė celiulioze ir 0,1 proc. natrio stearato. Buvo įvertintos technologinės savybės – subyrėjimo laikas ir kūgio kampas. Rezultatai pateikti aštuntoje lentelėje.
8 lentelė. Mikokristalinės celiuliozės ir mišinių su mikrokristaline celiulioze technologinės savybes
Mišinys Subyrėjimo laikas (g/s) Kūgio kampas
Mikrokristalinė celiuliozė 4,2 10 Mikrokristalinė celiuliozė + aerosilas (N3) 6,1 12 Mikrokristalinė celiuliozė + natrio stearatas (N7) 7,4 13
Įterpus į mišinių sudėtį aerosilą ir natrio stearatą mišinių slidinamosios savybės pagerėja ir padidina medžiagų birumą. Tyrimai patikslino mokslinę literatūrą, nes įrodė, kad natrio stearatas ir aerosilas tinka slidinant ir statistiškai pagerina mišinių technologines savybes.
Atlikus birumo ir kūgio kampo matavimus, buvo pastebėta, kad pasirinktų pagalbinių medžiagų birumas yra didelis, ir yra dilesnis nei 4-5 g/s.[40]. Tyrimo rezultatai parodė, kad mikrokristalinė celiuliozė ir krakmolas pasižymi geru birumu, nes jų birumas yra 4 – 6 g/s. intervale. Talkui būdingas prastesnis birumas lyginant su krakmolu ir mikrokristaline celiulioze, o gliukozei būdingas didelis birumas, nes subyrėjimo laikas yra 6,7 g/s. Į užpildus įterpus slidinamųjų medžiagų birumas buvo pagerintas dėl mišiniams suteiktų slidinamųjų savybių.
Hausner santykio ir Carr‘s indekso nustatymas
Siekiant išsamiau nustatyti pagalbinių medžiagų technologines savybes, mišiniai buvo įvertinti pagal Hausner santykį ir Carr‘s indeksą. Šie rodikliai leidžia detaliau nustatyti miltelių rūšį.
8 pav. Hausner santykio nustatymo rezultatai
1,15 1,12 1,13 1,16 1,15 1,14 1,09 1,08 1,08 1,18 1,16 1,17 0,95 1 1,05 1,1 1,15 1,2 1,25 H au sn er s an ty k is
9 pav. Carr‘s indekso nustatymo rezultatai
Atlikus tyrimus matoma, kad miltelių birumas yra geras. Pagal Hausner santykį puikiu birumu pasižymi gliukozė ir gliukozės mišiniai su aerosilu ir natrio stearatu. Krakmolo, talko, mikrokristalinės celiuliozės ir jų mišinių su slidinamosiomis medžiagomis birumas buvo geras. Pastebėta, kad į užpildą įdėjus natrio stearato ar aerosilo miltelių birumas gerėja. Pasirinktos pagalbinės medžiagos yra tinkamos kapsuliuojamo mišinio gamybai.
3.4 Sausųjų melisų ekstrakto mišinių su pagalbinėmis medžiagomis technologinių
savybių tyrimas
Ištyrus pagalbinių medžiagų savybes ir įvertinus sausųjų melisų ekstraktus, buvo sudaryti mišiniai. Į kiekvieną kapsuliuojamą mišinį yra įterpiama 250 gramų melisų ekstrakto. Tai reiškia, kad kiekviename kapsuliuojamame mišinyje sausųjų melisų ekstrakto yra 71,43g/100g.
Pagamins kapsuliuojamus mišinius buvo atlikti testai technologinių savybių nustatymui. Kaip ir sausajam melisų ekstraktui ir pagalbinėms medžiagoms atskirai, taip ir pagamintam mišiniui buvo atlikti šie testai – birumas, kūgio kampas, įvertintas Hausner santykis ir Carr‘s indeksas, pamatuota mišinio drėgmė. 7,25 7,2 7,19 7,14 7,11 7,09 6,71 6,66 6,69 6,98 6,95 6,96 6,2 6,4 6,6 6,8 7 7,2 7,4 7,6 C ar r' s in d ek sas
Mišinių birumo ir kūgio kampo nustatymas
9 lentelė. Mišinių kokybės vertinimo rezultatai Mišinys Mišinio
komponentai
Subyrėjimo laikas (g/s)
Kampas Mišinys Mišinio komponentai Subyrėjimo laikas Kampas N1 Ekstraktas + krakmolas + aerosilas 9,2 11 N5 Ekstraktas + krakmolas + natrio stearatas 9,8 12 N2 Ekstraktas + talkas + aerosilas 7,8 18 N6 Ekstraktas + talkas + natrio stearatas 8,9 16 N3 Ekstraktas + gliukozė + aerosilas 12,9 25 N7 Ekstraktas + gliukozė + natrio stearatas 11,5 26 N4 Ekstraktas + mikrokristalinė celiuliozė + aerosilas 6,8 13 N8 Ekstraktas + mikrokristalinė celiuliozė + natrio stearatas 7,9 13
Įvertinus mišinių birumą ir kūgio kampą galima padaryti panašią išvadą, kaip ir pagalbinių medžiagų mišinių – didžiausiu birumu pasižymi N3 ir N7 mišiniai, kurių birumas yra 11,5 - 12,9 g/s, o kūgio kampas 25 - 26 laipsniai. Blogiausiu miltelių birumu pasižymi mišiniai su talku ir mikrokristaline celiulioze (N2, N4, N6 ir N8). Ekstrakto įdėjimas nepadarė didelės įtakos birumui ir kūgio kampui.
Mišinių Hausner santykio ir Carr‘s indekso nuatatymas
10 pav. Hausner santykio rezultatų nustatymas
1,15 1,07 1,05 1,32 1,11 1,06 1,07 1,28 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 H au sn e r s an tyk is
Pagal Hausner santykio rezultatus nustatyta, kad mišiniai N2, N3, N4, N5, N6 pasižymi puikiu birumu, o mišinys N1 – geru, o mišniai N4 ir N8 – neblogu birumu.
11 pav. Carr‘s indekso rezultatų nustatymas
Pagal Carr‘s indeksą nusatyta, kad visi mišiniai pasižymi puikiu birumu. Apibendrinus, galima teigti, kad visų miltelių birumas neturėtų daryti įtakos kapsuliavimo procesui.
Mišinių drėgmės nustatymas
12 pav. Drėgmės kiekio nustatymo rezultatai
7,75 7,35 6,95 7,92 7,78 7,41 6,99 7,98 6,2 6,4 6,6 6,8 7 7,2 7,4 7,6 7,8 8 8,2 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 C ar r' s in d ek sas 3,98 4,56 3,21 5,55 4,05 4,65 3,52 5,71 0 1 2 3 4 5 6 7 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 Dr ė gmės k ie ki s p ro c. .
Mišinių drėgmės rezultatai svyruoja ribose 3,21 - 5,71 proc. Optimalus miltelių drėgmės kiekis yra 2 – 5 proc. drėgmės. Iš atliktų drėgmės tyrimų matyti, kad geriausi rezultatai yra N3 ir N7 mišinių, kurie svyruoja nuo 3,21 proc. iki 3,52 proc. Tik vienintelių mišinių N4 ir N8 drėgmės kiekis nežymiai perkopė normos ribas ir buvo 5,55 – 5,71 proc. ribose. Vadinasi N1, N2, N3, N5, N6 ir N7 mišiniai turi optimalų drėgmės kiekį ir atitinka reglamentuotą miltelių drėgmės kiekį, tuo tarpu tik N4 ir N8 mišiniai šios sąlygos netenkina.
3.5. Kapsuliuojamojo mišinio su sausuoju melisų ekstraktu kiekinė analizė
Fenolinių junginių kiekio nustatymas mišiniuose
Siekiant įvertinti pagalbinės medžiagos įtaką sausųjų ekstraktų kokybei, buvo pagaminti vandeniniai vaistinių melisų kapsuliuojamųjų mišinių tirpalai. Buvo matuojamas bendras fenolinių junginių kiekis. Rezultatai pateikti 13 paveiksle.
13 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis mišiniuose
Įvertinus gautus rezultatus, tyrimai parodė, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra mišiniuose, kuriuose pagalbinė medžiaga yra gliukozė, N3 – 153,875 ± 0,12mg/ml ir N7 – 165,71 ± 0,15 mg/ml. Atitinkamai mažiausias fenolinių junginių kiekis nustatytas N6 ir N8 mišiniuose, N6 – 108,82 ± 0,13mg/ml, o N8 – 105,455 ± 0,14mg/ml. 117,62 117,73 153,875 145,255 117,41 108,82 165,71 105,455 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 B en dr as fe no li ni ų ju ngi ni ų ki ek is p agal G al o r . m g/ m l
Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas mišiniuose pagal rozmarino rūgštį
Žinant, kad pagrindinė veiklioji medžiaga melisų ekstrakte yra rozmarino rūgštis[9], tai buvo pagaminti vandeniniai tirpalai su mišiniais ir pamatuotas bendras fenolinių junginių kiekis pagal rozmarino rūgtį kiekis juose. Duomenys pateikti 12 paveikslėlyje.
14 pav. Bendras fenolinių junginių kiekis mišiniuose pagal rozmarino rūgštį
Fenolinių junginių didžiausias kiekis nustatytas mišiniuose N3 ir N7, kai užpildas yra gliukozė su slidinamosiomis medžiagomis.
3.6. Kapsulių užpildymas ir kokybės vertinimas
Nustačius ir įvertinus vaistinių melisų ekstrakto, pagalbinių medžiagų ir mišinių technologines savybes, tikslinga atlikti ir kokybės vertinimą pagamintos farmacinės formos – kapsulės. Vertinta kapsulės suirimo laikas, veikliųjų junginių atpalaidavimas in vitro ir antiradikalinės savybės.
285,7 299,29 310,74 280,19 289,73 291,19 320,14 250,75 0 50 100 150 200 250 300 350 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 B en dr as fe no li ni ų ju ngi ni ų ki ek is p agal r oz m ar in o rū gš tį (µg/ m l)
10 lentelė. Kapsulių kokybės vertinimo rezultatai Išvaizda (pailgos
formos, be defektų, sandariai uždarytos)
Masės vienodumas (g) Suirimo laikas (ne ilgiau nei 30 min.)
N1 Atitinka 0,318± 0,01 Atitinka N2 Atitinka 0,304 ± 0,02 Atitinka N3 Atitinka 0,311 ± 0,01 Atitinka N4 Atitinka 0,315 ± 0,02 Atitinka N5 Atitinka 0,320 ± 0,01 Atitinka N6 Atitinka 0,298 ± 0,02 Atitinka N7 Atitinka 0,315 ± 0,01 Atitinka N8 Atitinka 0,317 ± 0,02 Atitinka
Kapsulių suirimo laikas
15 pav. Kapsulių suirimo laikas
1,45 3,11 2,5 8,55 1,36 3,05 2,45 8,3 0 2 4 6 8 10 12 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 L ai k as ( m in )
Rezultatai parodo, kad suirimo laikas svyruoja nuo 1,36 min iki 8,65 min. Įvertinus kapsulės suirimo laika matyti, kad N4 ir N8 mišiniais užpildytos kapsulės turi ilgiausią suirimo laiką, kuris svyruoja nuo 8,3 min iki 8,55 min. Geriausiu suirimu pasižymi kapsulės užpildytos N1 ir N5 mišiniais, jų suirimo laikas yra 1,36 – 1,45 min. Pagal Europos farmakopėja, kapsulė turi suirti per 30 min, tai galima teigti, kad visos kapsulės atitinka keliamus reikalavimus [12].
Kapsulių atpalaidavimas in vitro
16 pav. Bendras fenolinių junginių kiekio atpalaidavimas pagal rozmarino rūgštį in vitro
Atliekant kapsulių su vaistinės melisos ekstraktu atpalaidavimo tyrimus in vitro nustatyta, kad po 30 minučių iš kapsulių fenolinių junginių buvo atpalaiduota 99,958 – 210,989 µg/ml intervale. Didžiausią fenolinių junginių kiekį atpalaidavo kapsulė, kuri buvo užpildyta mišiniu N7 – 210,989±0,06 µg/ml. Mažiausią kiekį fenolinių junginių atpalaidavo kapsulė užpildyta N6 mišiniu – 99,958±0,02 µg/ml. Įvertinus iš kapsulių atpalaiduotų fenolinių junginių kiekį po 45 minučių, veikliosios medžiagos atpalaiduota buvo intervale tarp 100,675 – 212,185 µg/ml. tai yra 30,9 – 64,77 proc. Didžiausias atpalaiduotas kiekis buvo iš N7 mišiniu užpildytos kapsulės – 212,185± 0,05 µg/ml. Mažiausias fenolinių junginių kiekis buvo atpalaiduotas iš N6 mišiniu užpildytos kapsulės –
170, 254 135, 665 203, 857 195, 382 152 ,035 99, 958 210, 989 133, 065 17 6, 32 5 138, 775 204, 305 195, 905 152, 575 100 ,675 212, 185 133, 625 259, 06 280, 24 292, 865 287, 095 263, 885 216 ,765 306, 99 227, 725 0 50 100 150 200 250 300 350 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 B en dr as fe no li ni ų ju ngi ni ų ki ek is p agal r oz m ar in o rū gš tį (µg/ m l)
100,675±0,07 µg/ml. Įvertinus fenolinių junginių pagal rozmarino rūgštį atpalaidavimą po 60 minučių, atpalaiduotos medžiagos kiekis padidėjo ir buvo intervale 216,765 – 306,99 µg/ml. tai yra 65,97 – 93,42 proc. Daugiausia fenolinių junginių kiekį atpalaidavo N7 mišiniu užpildyta kapsulė – 306,99±0,05 µg/ml. Tuo tarpu, po 60 minučių mažiausiai atpalaidavo N6 mišiniu užpildyta kapsulė – 216,765±0,07 µg/ml.
Rozmarino rūgšties nustatymas efektyviąja skysčių chromatografija
Norint įvertinti spektrofotometrinio metodo tikslumą ir patikimumą vertinant rozmarino rūgšties kiekio atpalaidavimą iš kietos vaisto formos, buvo atlikti matavimai pasinaudojant efektyviąja skysčių chromatografija.
Šiam tyrimui buvo pasirinkta išmatuoti rozmarino rūgšties kiekį vandeninių mišinių tirpalų ir iš atpalaiduotos kapsulės su skirtingais mišiniais. Buvo atliktas kapsulės atpalaidavimas, pagal 2.2.9 skyriuje aprašyta metodą ir po 45 minučių paimti mėginiai. Tyrimo rezultatai buvo apskaičiuoti pagal Stelmankienės A. ir kitų tyrimo duomenimis. Pagal minėtus tyrimus vaistinių melisų ekstrakte buvo nustatyta 80mg/g rozmarino rūgšties kiekis [39]. Rezultatų tyrimai pateikti 17 pav.
17 pav. Rozmarino rūgšties atpalaiduotas kiekis iš kapsulės
Įvertinus rozmarino rūgšties kiekio atpalaidavimą iš kietos kapsulės, pastebėta, kad rūgšties yra atpalaiduojama 52,68 – 80,12 proc. intervale. Mažiausią kiekį rozmarino rūgšties atpalaidavo N2
79,38 52,68 79,75 58,85 57,68 54,31 80,12 53,76 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 N1 N2 N3 N4 N5 N6 N7 N8 R o zma ri n o r ū gš ti e s ki e ki s p ro c.
