KVAPIŲJŲ ROZMARINŲ, VAISTINIŲ RAMUNIŲ IR PAPRASTŲJŲ PANKOLIŲ SKYSTŲJŲ EKSTRAKTŲ TECHNOLOGIJOS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LIJANA JAŠMONTAITĖ

KVAPIŲJŲ ROZMARINŲ, VAISTINIŲ RAMUNIŲ IR PAPRASTŲJŲ

PANKOLIŲ SKYSTŲJŲ EKSTRAKTŲ TECHNOLOGIJOS IR

KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Saulė Velžienė

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas dr. prof. Vitalis Briedis Data

KVAPIŲJŲ ROZMARINŲ, VAISTINIŲ RAMUNIŲ IR PAPRASTŲJŲ

PANKOLIŲ SKYSTŲJŲ EKSTRAKTŲ TECHNOLOGIJOS IR KOKYBĖS

VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. dr. Saulė Velžienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Lijana Jašmontaitė

Data Data

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

SANTRUMPOS ... 8

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Vaistinių ramunių apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis ... 13

1.2. Vaistinių ramunių biologinis aktyvumas ... 13

1.2.1. Priešuždegiminis aktyvumas ... 14

1.2.2. Spazmolitinis aktyvumas ... 14

1.2.3. Antimikrobinis aktyvumas ... 14

1.2.4. Antioksidacinis aktyvumas ... 15

1.3. Vaistinių ramunių naudojimas medicinoje ... 15

1.4. Vaistinių ramunių naudojimas pramonėje ... 16

1.5. Vaistinių ramunių vartojimas ... 17

1.6. Paprastųjų pankolių apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis ... 17

1.7. Paprastųjų pankolių biologinis aktyvumas ... 18

1.7.1. Spazmolitinis aktyvumas ... 18

1.7.2. Antihepatotoksinis aktyvumas ... 19

1.7.3. Antioksidacinis aktyvumas ... 19

1.7.4. Antimikrobinis aktyvumas ... 19

1.8. Paprastųjų pankolių naudojimas medicinoje ... 20

1.9. Paprastųjų pankolių naudojimas pramonėje ... 21

1.10. Paprastųjų pankolių vartojimas ... 22

1.11. Kvapiųjų rozmarinų apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis ... 22

1.12. Kvapiųjų rozmarinų biologinis aktyvumas ... 23

1.12.1. Antioksidacinis aktyvumas ... 23

1.12.2. Priešvėžinis ir priešuždegiminis aktyvumas ... 24

1.12.3. Antimikrobinis aktyvumas ... 25

1.12.4. Spazmolitinis aktyvumas ... 25

1.12.5. Priešopinis aktyvumas ... 25

1.12.7. Tonizuojantis aktyvumas ... 27

1.13. Kvapiųjų rozmarinų naudojimas medicinoje ... 27

1.14. Kvapiųjų rozmarinų naudojimas pramonėje ... 28

1.15. Kvapiųjų rozmarinų vartojimas ... 28

1.16. Bendra ekstraktų apžvalga ... 29

1.17. Laisvieji radikalai, antioksidantai. Polifenoliniai junginiai ... 30

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 32

2.1. Medžiagos ir prietaisai ... 32

2.2. Rozmarinų lapų, pankolių vaisių ir ramunių žiedų skystųjų ekstraktų gamyba reperkoliacijos būdu 32

2.3. Sauso likučio kiekio nustatymas gravimetriniu metodu ... 34

2.4. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu ... 35

2.5. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvojo radikalo surišimo metodu ... 35

2.6. Duomenų analizės metodai ... 36

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 37

3.1. Brinkinimo laiko įtakos rozmarinų lapų, ramunių žiedų ir pankolių vaisių skystųjų ekstraktų kokybei tyrimas ... 37

3.2. Optimalios etanolinio tirpalo koncentracijos nustatymas rozmarinų lapų, ramunių žiedų ir pankolių vaisių skystųjų ekstraktų gamybai ... 41

3.3. Kompleksinio, virškinamojo trakto sutrikimų šalinimui tinkančio, preparato gamyba ... 44

3.4. Rozmarinų lapų, ramunių žiedų ir pankolių vaisių skystųjų ekstraktų bei iš jų pagamintų mišinių tyrimai saugojimo metu ... 46

4. IŠVADOS ... 49

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50

L. Jašmontaitė. Magistro baigiamasis darbas „Kvapiųjų rozmarinų, Vaistinių ramunių ir Paprastųjų pankolių skystųjų ekstraktų technologijos ir kokybės vertinimas“/mokslinė vadovė doc. dr. S. Velžienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas.

Darbo tikslas - nustatyti, kaip technologiniai veiksniai (brinkinimo trukmė, ekstrahento

koncentracija) lemia etanolinių skystųjų ekstraktų (iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų) kokybinę sudėtį.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslo literatūros duomenimis, parinkti žaliavos ir ekstrahento santykį, racionalų ekstrahentą bei ekstrahavimo metodą gaminamiems skystiesiems ekstraktams iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų.

2. Iširti brinkinimo trukmės ir ekstrahento koncentracijos įtaką pagamintų skystųjų ekstraktų kokybei, nustatant sauso likučio, bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.

3. Iš gautų skystųjų ekstraktų pagaminti kompleksinį preparatą, tinkantį virškinamojo trakto (VT) veiklos sutrikimų šalinimui.

4. Įvertinti saugojimo laiko įtaką etanolinių skystųjų ekstraktų bei iš jų pagamintų mišinių kokybei.

Tyrimo objektai ir metodai: Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų lapų, ramunių žiedų ir

pankolių vaisių etanoliniuose skystuosiuose ekstraktuose nustatytas spektrofotometriniu metodu pagal galo rūgštį. Antioksidacinis aktyvumas įvertintas spektrofotometriškai, naudojant DPPH• laisvojo radikalo sujungimo metodą. Gravimetriniu metodu nustatytas sausasis skystųjų ekstraktų likutis. Gauti rezultatai apdoroti naudojant Microsoft Office Excel 2010 ir Sigma Plot 12.0 programas.

Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikti tyrimai rodo, kad 2 valandos – optimalus brinkinimo

laikas, gaminant nagrinėjamų žaliavų skystuosius ekstraktus. Nustatyta antioksidacinio aktyvumo, bendro fenolinių junginių bei sauso likučio kieko priklausomybė nuo žaliavos ekstrahavimui naudojamo etanolinio tirpalo koncentracijos. Optimali koncentracija rozmarinų lapų ekstrakto gamybai – 50 proc; ramunių žiedų – 70 proc; pankolių vaisių – 70 proc. (nustatant bendrą fenolinių junginių ir sauso likučio kiekį), 50 proc. – nustatant antioksidacinį aktyvumą. Analizuojant iš skystųjų ekstraktų pagamintus kompleksinius preparatus, nustatyta, kad mišiniui, turinčiam daugiausiai rozmarinų lapų ir mažiausiai ramunių žiedų skystojo ekstrakto, būdingas didesnis aktyvumas lyginant su kitais. Todėl galima teigti, kad būtent šis mišinys turėtų ir didesnę teigiamą įtaką virškinamojo trakto veiklos sutrikimų šalinimui.

The aim of this research - to set how the technological factors (soaking duration, ethanol

concentration) determine qualitative composition of ethanolic liquid extracts (from rosemary leaves, chamomile flowers, fennel fruit).

The tasks of this research are:

1. According to the literature, to select proportion of the substance and extractive solvent, a rational extractive solvent and the method of production of liquid ethanolic extracts from rosemary leaves, fennel fruit and chamomile flowers.

2. To assess the impact of the soaking duration and ethanol concentration for quality of the liquid extracts by assessing dry residue level, amount of phenolic compouds and antioxidant activity.

3. To produce a complex product, from received ethanolic liquid extracts, suiting for digestive tract activity‘s disorders elimination.

4. To evaluate stability of ethanolic liquid extracts and from them produced compouds.

The objects and methods of analysis: Rosemary leaves, chamomile flowers and fennel fruit

ethanolic liquid extracts were analyzed by using spectrophotometric method for total amount of phenolic compounds expressed by gallic acid equivalents (GAE) and for evaluation of antioxidant activity by 2,2-diphenyl-2-picrylhydrazyl (DPPH) radical inactivation. Also gravimetric method was used for determination of dry residue levels. The results were obtained using Microsoft Office Excel 2010 and Sigma Plot 12.0 programs.

Results and conclusions of analysis: According to all three methods used for the study, it was

found that for all three medical plant materials (rosemary leaves, chamomile flowers, fennel fruit) extracts most appropriate soaking duration is two hours. Established antioxidant activity, amount of total phenolic compouds and dry residue level addiction from ethanol concentration used for the extraction process. The optimal ethanol concentration for rosemary extract production – 50%, for chamomile extract – 70%, for fennel extract – 70% (by the amount of total phenolic compounds and dry residue level), 50% - by the antioxidant activity. The analysis of complex preparations made from liquid extracts showed that preparation which having the most content of rosemary leaves and the least content of chamomile flowers liquid extract has the higher activity comparison with others. Therefore it can be stated that this preparation will have the higher positive impact on disposal of gastrointestinal tract disorders.

PADĖKA

Už pagalbą ir konsultacijas rengiant farmacijos magistro darbą norėčiau padėkoti doc. dr. Saulei Velžienei, doc. dr. Giedrei Kasparavičienei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros darbuotojams.

SANTRUMPOS

AA – antioksidacinis aktyvumas

ACE – vaistinių ramunių vandeninė ištrauka AH - antioksidantas

AKF – angiotenziną konvertuojantis fermentas ALP – šarminė fosfatazė

ALT – alanino aminotransferazė AST – aspartato aminotransferazė BA – bronchinė astma

CAMP – ciklinis adenozinomonofosfatas

CNS – centrinė nervų sistema COX – ciklooksigenazė

CTT – storosios žarnos tranzito laikas DNR – deoksiribonukleininė rūgštis

DPPH - 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalas DŽS – dirgliosios žarnos sindromas

FEO – pankolių vaisių eterinis aliejus GSH – glutationas

HE – hidroalkoholinis ekstraktas HeLa – gimdos kaklelio karcinoma IR – infraraudonasis

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LOX – lipooksigenazė

LR – laisvieji radikalai

MCF7 – krūties adenokarcinoma MTL – mažo tankio lipoproteinai

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo Ph.Eur. – Europos farmakopėja

proc. - procentai

RDJ – reaktyvūs deguonies junginiai SNS – simpatinė nervų sistema UAB – uždaroji akcinė bendrovė UI – opos indeksas

UV – ultravioletinis

VAŽ – vaistinė augalinė žaliava VT – virškinamasis traktas VŽA – vienmetis žolinis augalas

ĮVADAS

Temos aktualumas. Įvairūs virškinamojo trakto (VT) veiklos sutrikimai ir ligos kamuoja

milijonus žmonių visame pasaulyje, kas turi didžiulę neigiamą įtaką valstybių ekonomikai ir pačių žmonių gyvenimo kokybei [59]. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) statistiką, 60 - 70 milijonų (mln.) gyventojų kasmet patiria įvairius VT veiklos sutrikimus [41], kurie yra viena pagrindinių gyventojų nedarbingumo priežasčių. Todėl kiekvienais metais JAV praranda daugiau nei 50 milijardų dolerių [42]. Lietuvoje, remiantis 2010 - 2013 metų statistikos duomenimis, ambulatorinis sergamumas virškinimo sistemos ligomis ir ligotumas didėjo. 2010 metais ambulatorinis sergamumas - 5249,24/100000gyv., ligotumas - 8189,89/100000 gyv. 2011metais sergamumas padidėjo 303,88, o ligotumas 647,34 atvejais. 2012 metais sergamumas užfiksuotas 1216,86 atvejais dažniau lyginant su 2011 metais, o ligotumas – 1046,56 [18].

Klinikinėje praktikoje vienas dažniausiai pasitaikančių VT sistemos sutrikimų – dispepsija. Ji vargina apie 30 - 40 proc. visų Europos gyventojų [4]. VT ligos ir sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, sutrikdančiais kasdieninę žmonių veiklą: skausmu, pykinimu, vėmimu, pilvo pūtimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu ir kitais [72]. Šių negalavimų lengvinimui gali būti naudojami ne tik cheminiai vaistai, bet ir augaliniai vaistiniai preparatai.

Teorinė ir praktinė reikšmė. Rozmarinų lapai, pankolių vaisiai, ramunių žiedai yra pagrindinės

vaistinės augalinės žaliavos (VAŽ), vartojamos esant įvairiems VT veiklos sutrikimams. Todėl baigiamajame darbe nagrinėtos šios vaistinės augalinės žaliavos bei iš jų pagaminti skystieji ekstraktai. Šie vaistiniai augalai efektyvūs esant skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimui bei opoms, lėtiniam gastritui, dispepsijai, spazmuojant žarnynui, sergant kepenų ir tulžies ligomis [9,21,25,30]. Vartojimas pagrįstas priešuždegiminiu [25,31,48,75,89], spazmolitiniu [21,35,49,80,89], skrandžio, žarnyno, tulžies sekreciją skatinančiu; apetitą gerinančiu [21,25,49], antimikrobiniu [32,88,89], antihepatotoksiniu [36,54,66], antioksidaciniu veikimu [43,69,85].

Darbo ryšys su tyrimo metodika ir rezultatais. Įrodyta, kad laisvieji radikalai (LR) bei

reaktyvūs deguonies junginiai pažeidžia VT. Dažniausiai pažeidžiama skrandžio gleivinė, sukeliami uždegimai ir opos. Taip pat jie gali sukelti įvairių VT organų vėžį, kepenų cirozę, uždegimines žarnų ligas [55,68,73]. LR kiekis labai padidėja oksidacinio streso metu, kadangi suaktyvėja pastarųjų gamyba arba sutrinka neutralizacija [44]. Todėl, apsisaugojant nuo oksidacinio streso padarinių, didelę svarbą turi nagrinėjamų augalų antioksidacinės savybės. Antioksidaciniu aktyvumu pasižymi VAŽ esantys polifenoliniai junginiai [50,67,73]. Šiems junginiams taip pat būdingos ir priešuždegiminės savybės [90],

kas lemia jų efektyvumą gydant skrandžio opas [64,90], uždegimines žarnų ligas [83]. Taigi, polifenoliniai junginiai svarbūs ne tik VT sutrikimų gydymui, bet ir profilaktikai.

Baigiamojo darbo tikslas - iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų pagaminti kokybiškus etanolinius skystuosius ekstraktus ir nustatyti, kaip technologiniai veiksniai (brinkinimo trukmė, ekstrahento koncentracija) lemia skystųjų ekstraktų kokybę, kuri vertinama kiekybiškai nustatant sausą likutį, bendrą fenolinių junginių kiekį bei antioksidacinį aktyvumą.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: nustatyti, kaip technologiniai veiksniai (brinkinimo trukmė, ekstrahento

koncentracija) lemia skystųjų ekstraktų (iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų) kokybinę sudėtį.

Darbo uždaviniai:

1. Remiantis mokslo literatūros duomenimis, parinkti žaliavos ir ekstrahento santykį, racionalų ekstrahentą bei ekstrahavimo metodą gaminamiems skystiesiems ekstraktams iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų.

2. Ištirti brinkinimo trukmės įtaką pagamintų skystųjų ekstraktų kokybei, nustatant sauso likučio, bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą.

3. Nustatyti optimalią ekstrahento koncentraciją rozmarinų lapų, pankolių vaisių bei ramunių žiedų skystųjų ekstraktų gamybai.

4. Iš gautų skystųjų ekstraktų pagaminti kompleksinį preparatą, tinkantį VT veiklos sutrikimų šalinimui.

5. Įvertinti saugojimo laiko įtaką etanolinių skystųjų ekstraktų bei iš jų pagamintų mišinių kokybei.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaistinių ramunių apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) (Ph.Eur. 01/2008:0404) priklauso Astrinių (Asteraceae), kitaip dar vadinamų Graižažiedžių (Compositae), šeimai. Tai vaistinis, vienmetis žolinis augalas (VŽA). Auginamas gana dažnai, gamtoje apyretis [29]. Turi liemeninę, rudą šaknį; pliką, cilindrišką, lapuotą, žalią stiebą; pražanginius, plunksniškai suskaldytus į siauras siūliškas skilteles lapus; nedidelius, į skėtiškas kekes susitelkusius graižus, kurių kraštiniai žiedai liežuviški, balti, o viduriniai vamzdiški, geltoni. Taip pat turi labai smulkius vaisius – lukštavaisius [25,95]. Lietuvoje auga pakelėse, laukuose, dykvietėse, bergždynuose, šiukšlynuose, dažniausiai auginamas soduose bei daržuose [21,95].

VAŽ yra ramunių graižai (Matricariae flos), kurie renkami sausą, giedrą dieną, žydėjimo pradžioje, kai liežuviški žiedai yra horizontalioje padėtyje. Žaliava džiovinama palėpėje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje (40 °C) [25,28]. Tinkama vartoti vienerius metus [25].

Vaistinių ramunių vaistinės augalinės žaliavos (žiedų) cheminė sudėtis:

 Angliavandeniai ir jiems giminingi junginiai (pektino rūgštis, ramnozė, ksilozė, arabinozė, galaktozė).

 Fenolkarboksirūgštys (kavos, vanilino, salicilo, anyžių) [25].

 Eterinis aliejus 0,4 - 1,5 proc. (chamazulenas, azulenas, farmazenas, kadinenas, α-bisabololis, A,B,C bisabololio oksidai, oktano rūgštis, matricinas, matrikarinas).

 Flavanoidai iki 8 proc. (apigeninas, apigenino-7-glikozidas, liuteolinas, liuteolino-7-glikozidas, kvercetinas, patuletinas, cinarozidas, izoramnetinas, chrizoeriolas [25,61,89], rutinas [31,89]).

 Azoto junginiai (cholinas); steroliai; raugai [25]; kumarinai (herniarinas, umbeliferonas) [31,89]; taninai; cianogeniniai glikozidai [31]; sakai; gleivės; kartumynai; vitaminas C [28].

1.2. Vaistinių ramunių biologinis aktyvumas

Vaistinė ramunė pasižymi šiais biologiniais poveikiais: priešuždegiminiu, spazmolitiniu [6,89], antioksidaciniu (AA) [69], antialerginiu, antiemetiniu, karminatyviniu (pilvo pūtimą mažinančiu) [31], skrandžio, žarnyno, tulžies sekreciją skatinančiu, apetitą gerinančiu poveikiu. Taip pat būdingas prakaitavimą skatinantis, teigiamas inotropinis, smegenų kraujagysles plečiantis [25], kraujavimą

stabdantis, mikroorganizmus naikinantis veikimas [28,89]. In vitro atlikti tyrimai įrodo ramunių žiedų antikoaguliacinį, cholesterolį mažinantį bei anksiolitinį aktyvumą [61].

1.2.1. Priešuždegiminis aktyvumas

Dėl sudėtyje esančio eterinio aliejaus komponento chamazuleno, ramunių žiedai pasižymi uždegimą mažinančiu veikimu [6]. Šį poveikį taip pat įtakoja sudėtyje esančios gleivės [30], matricinas, α-bisabololis. In vitro atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ramunių ištraukos inhibuoja ciklooksigenazę (COX), lipooksigenazę (LOX) ir taip slopina uždegimo induktorių (prostaglandinų ir leukotrienų) gamybą. Labai efektyviai uždegimą mažina sudėtyje esantys flavanoidai. Atliktas tyrimas, kurio metu žiurkėms krotonmedžio eteriniu aliejumi buvo sukeltas dermatitas. Apigeninas ir liuteolinas pasižymėjo žymiai didesniu priešuždegiminiu aktyvumu nei indometacinas ir fenilbutazonas. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad aktyvumas mažėja tokia tvarka: apigeninas > liuteolinas > kvercetinas > apigenino-7-gliukozidas > rutinas [95].

1.2.2. Spazmolitinis aktyvumas

Vaistinių ramunių žiedų spazmolitinis aktyvumas siejamas su apigeninu, apigenino-7-gliukozidu bei α-bisabololiu, kurio aktyvumas panašus į papaverino [95]. 2008 metais Italijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią įtaką spazmolitiniam aktyvumui būtent ir turi flavanoidai, kadangi jie inhibuoja cAMP-fosfodiesterazę. Tai vienas spazmolitinių vaistų veikimo mechanizmų [60]. Taip pat įrodyta chamazuleno [6] bei kumarinų įtaka augalo spazmolitiniam veikimui [25].

1.2.3. Antimikrobinis aktyvumas

Vaistinė ramunė pasižymi mikroorganizmus naikinančiu poveikiu [28,89]. Nustatyta, kad ramunių hidroalkoholinis ekstraktas (HE) stabdo Staphylococcus aureus, Streptococcus mutans, B grupės Streptococcus bei Streptococcus salivarius augimą. In vitro nustatytas bakteriocidinis poveikis prieš Bacillus megatherium ir Leptospira icterohaemorrhagiae. Ramunių eterinis aliejus in vitro stabdo Staphylococcus aureus and Bacillus subtilis augimą [95].

1.2.4. Antioksidacinis aktyvumas

Vaistinė ramunė pasižymi antioksidaciniu aktyvumu (AA) dėl žiedų sudėtyje esančio chamazuleno [91], flavanoidų. Nustatytas vaistinės ramunės, vaistinės melisos ir tikrosios citrinžolės (Matricaria recutita, Melissa officinalis, Cymbopogon citratus) fenolinių junginių - kvercetino, rutino, galo rūgšties, AA. 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalo (DPPH) sujungimo analizės metodas parodė, kad didžiausiu AA pasižymi ramunių žiedų ištraukos. Šis veikimas panašus tiek vandeninių, tiek etanolinių, tiek metanolinių ištraukų. Lyginant grynus komponentus, kvercetinas pasižymėjo didžiausiu AA, po to - galo rūgštis ir rutinas [69].

1.3. Vaistinių ramunių naudojimas medicinoje

Svarbiausia indikacija - įvairios kilmės ūminiai skrandžio ir žarnyno gleivinių uždegimai, dažniausiai virusinės kilmės. Gydymui ruošiami ramunių žiedų užpilai, ekstraktai, kurie vartojami ilgesnį laiką [21,30]. Ramunių žiedų preparatais yra gydomas lėtinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, enterokolitas. Šioms ligoms gydyti gali būti vartojami ir kompleksiniai preparatai – ramunių, medetkų, kraujažolių žiedų mišiniai [25]. Vaistinių ramunių žiedai, dėl sudėtyje esančio α-bisabololio, apsaugo skrandžio gleivinę nuo acetilsalicilio rūgšties toksinio poveikio [91], gali būti vartojami opaligės profilaktikai ir prevencijai [30]. Eksperimentinio tyrimo su žiurkėmis metu ištirtas vaistinių ramunių vandeninės ištraukos (ACE) poveikis skrandžio opai, kuri buvo sukelta 70 proc. etanoliniu tirpalu. Žiurkės padalytos į penkias grupes. Pirmajai grupei buvo duodamas dejonizuotas vanduo, o 2 - 5 grupės atitinkamai gavo 0; 0,5; 1; 2 mg/kg kiekius ACE 27 dienas. Skrandžio gleivinės pažeidimas įvertintas makroskopiškai, apskaičiavus opos indeksą (UI) ir glutationo kiekį (GSH). Rezultatai: UI ryškiai sumažėjo toms žiurkėms, kurios gavo ACE. Po etanolio pavartojimo visoms žiurkėms ryškiai sumažėjo GSH, kurio kiekį padidino ACE vartojimas. Kuo didesnis ACE kiekis buvo duodamas, tuo GSH padidėjo labiau (5 grupėje). Šis tyrimas įrodo vaistinių ramunių žiedų vandeninės ištraukos teigiamą terapinį veikimą, gydant etanoliu indukuotą skrandžio opą [34].

Nustatytas ramunių žiedų efektyvumas esant dispepsijai, kaupiantis dujoms, spazmuojant žarnynui, esant pablogėjusiam virškinimui [25,95]. Šių sutrikimų šalinimui gali būti vartojami kompleksiniai preparatai - ramunių žiedų, valerijonų šaknų, pipirmėčių lapų, kmynų ir pankolių vaisių mišiniai [25]. Nustatyta, kad ramunių žiedų arbata 57 proc. kūdikių pašalina pilvo dieglius [89]. Dėl tulžies išsiskyrimą skatinančio (lemia sudėtyje esantys glikozidai), tulžies latakų spazmus malšinančio ir

priešuždegiminio veikimo, ramunių žiedų preparatai naudojami sergant kepenų ir tulžies ligomis [25]. Taip pat jie padeda esant tokioms kvėpavimo takų ligoms kaip bronchinė astma (BA), plaučių tuberkuliozė, angina [27], esant peršalimui ir kosuliui [89]. Efektyvūs esant reumatui, podagrai, inkstų [27], šlapimo takų, akių uždegimui [89]. Dėl pilvo spazmus ir vidurių užkietėjimą slopinančio poveikio, preparatai tinkami esant dismenorėjai [30,89], o dėl turimų antioksidacinių savybių, vaistinių ramunių žiedų ištraukos naudojamos įvairių neurologinių ligų, susijusių su oksidaciniu stresu, prevencijoje [69].

Išoriškai ramunių žiedų preparatai yra naudojami dermatologijoje gydant dermatozę, tinka saulės nudegintai, nušalusiai, įtrūkusiai odai, esant pūlinėms odos ligoms [25,27], sumušimams, vabzdžių įkandimams [95], įvairiems išbėrimams, infekcijoms (pvz: šunvotei), sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti [25,27,89]. Nustatytas ramunių žiedų ekstrakto efektyvumas šlapuojančių žaizdų gydymui ir epitelio regeneracijai. Įrodyta, kad ekstraktas žymiai sumažina žaizdos dydį ir džiovina žaizdą. Kito tyrimo metu nustatytas ramunių ekstrakto veiksmingumas esant egzemai. Buvo lyginamas kremų, kurių sudėtyje atitinkamai yra ramunių žiedų ekstrakto; 0,25 proc. hidrokortizono; 0,75 proc. fluokortino butilo esterio ir 5 proc. bufeksamako, efektyvumas gydant galūnių egzemą. Nustatyta, kad kremas, turintis ramunių žiedų ekstrakto, buvo toks pat veiksmingas kaip ir 0,25 proc. hidrokortizonas ir pranašesnis tiek už 0,75 proc. fluokortino butilo esterį, tiek už 5 proc. bufeksamaką [95].

Liaudies medicinoje vaistinių ramunių žiedai – svarbiausias vaistas nuo peršalimo ligų [21]. Ramunių preparatai vartojami esant geltai, apsinuodijimui, nėščiųjų toksikozei. Ramunių aliejumi gydoma gimdos kaklelio erozija [25], o žiedų milteliais - migrena (0,2 g po valgio). Sergant hemarojumi daromos ramunių žiedų užpilo klizmos [27]. VAŽ vonios yra naudojamos, kai tinsta ir prakaituoja kojos. Aliejinis antpilas ramina odą, todėl pilamas į vonią. Jis taip pat vėsina organizmą, todėl rekomenduojama juo vilgyti odą, įgėlus vabzdžiui, įsipjovus, esant uždegiminiams procesams. Tokiu antpilu galima gydyti odos iššutimus bei akių uždegimus, naudinga juo skalauti plaukus [8].

1.4. Vaistinių ramunių naudojimas pramonėje

Vaistinių ramunių eterinis aliejus plačiai naudojamas parfumerijoje, kosmetikoje [21,89], aromaterapijoje ir maisto pramonėje [89]. Jis, kartu su kitais augaliniais komponentais, įeina į kremų, losjonų, linimentų [28,89], masažinių aliejų sudėtį. Ramunių žiedų ekstraktai - gydomųjų dantų pastų sudedamoji dalis [89]. Ramunių žiedynai yra sutraukiamųjų, prakaitavimą skatinančių, raminamųjų vaistažolių mišinių sudedamoji dalis [21,25]. Tačiau Vaistinių ramunių raminamasis poveikis žmonėms

kliniškai nėra įrodytas, nes in vivo tyrimai yra ribojami [61]. Graižų užpilas tinka augalų kenkėjams naikinti [21]. Gaminama daug kompleksinių preparatų, kurių sudėtyje yra Vaistinės ramunės. Vieni populiariausi iš jų yra šie: Hemorol žvakutės (į sudėti įeina tirštasis vaistinių ramunių žiedų ekstraktas), kurios naudojamos hemarojaus sukelto išangės skausmo lengvinimui, esant lėtiniam tiesiosios žarnos uždegimui; Kamistad gelis (į sudėtį įeina skystas vaistinių ramunių žiedų ekstraktas) – esant dantenų ir burnos gleivinės uždegimui; Dentinox (į sudėtį įeina vaistinių ramunių žiedų tinktūra) – dėl pieninių dantų dygimo atsiradusiems negalavimams mažinti [26].

1.5. Vaistinių ramunių vartojimas

Ilgiau ir didesnėmis dozėmis vartojant ramunių žiedų užpilą, nuovirą, eterinį aliejų, galimi galvos skausmai, bendras silpnumas [21]. Dėl sudėtyje esančių laktonų, galimas kontaktinis dermatitas, anafilaksinės reakcijos, alerginis konjunktyvitas, vėmimas, egzema [37,91,95]. Vaistinių ramunių žiedų preparatai netinka asmenims, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams (pvz: ambrozijoms, astroms, chrizantemoms) [21,91,95]. Taip pat asmenims, turintiems padidėjusį kraujospūdį, esant veido plaukuotumui bei išryškėjusioms veido odos kraujagyslėms [21]. Preparatai neskiriami nėštumo metu, nes skatina gimdos susitraukimus, o ankstyvuoju nėštumo metu gali sukelti teratogeninį poveikį [62,95]. Vaistinių ramunių žiedų sudėtyje esantys kumarinai pasižymi kraują skystinančiu poveikiu, todėl ramunių žiedų preparatai neskiriami kartu su kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais [62]. Taip pat klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ramunių žiedų užpilas 47 proc. sumažina geležies rezorbciją, todėl rekomenduojama jų nevartoti vienu metu [62,91].

1.6. Paprastųjų pankolių apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis

Paprastasis pankolis (Foeniculum vulgare Mill.) (Ph.Eur. 01/2008:0824) priklauso Salierinių (Apiaceae), kitaip dar vadinamų Skėtinių, šeimai. Tai yra dvimetis ar daugiametis 80 - 150 cm aukščio augalas. Turi statų, šakotą, apvalų, pliką stiebą. Tiek viršutiniai, tiek apatiniai lapai yra plunksniškai suskaldyti. Tik apatiniai kotuoti, o viršutiniai bekočiai su išplėstomis makštimis. Žiedynas iki 12 cm skersmens skėčiai, iš 11 - 27 stipinų, kiekviename po 10 - 25 žiedus. Žiedeliai maži, geltoni. Vaisius – kiaušiniškai pailgas, žalsvai rudas, aromatingas skeltavaisis, skylantis į du vaisiukus. Augalas Lietuvos

Respublikoje savaime neauga, yra auginamas daržuose, soduose [9,21,25,29]. VAŽ yra pankolių vaisiai (Foeniculi fructus). Kai pageltonuoja vaisiai viršūniniuose ir pirmos eilės skėčiuose, jie nupjaunami kartu su sėklomis. Surinkti skėčiai su vaisiais paberiami plonu sluoksniu ant audinio ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje 25 - 30 °C temperatūroje. Tinkamumo vartoti laikas yra trys metai [21,25].

Paprastųjų pankolių vaistinės augalinės žaliavos (vaisių) cheminė sudėtis:

 Pagrindinė veiklioji medžiaga yra eterinis aliejus (2,5 - 6,5 proc.), kuriame yra anetolo, fenchono, α- pineno, kamfeno, fenikulino, felandreno, fenchano, metilfenchano, etilfenchano, estragolo, limoneno ir kt. [21,25,31,49].

 Riebalinis aliejus (iki 18 proc.): oleinas, linolis, palmitino rūgščių trigliceridai.

 Mineralinės medžiagos (kalis, kalcis, varis, selenas ir kt.); kumarinai [21,25,31].

 Organinės rūgštys (fumaro, obuolių, vyno); triterpenoidai; steroliai (sitosterolis, stigmasterolis); fenolai; fenolkarboksirūgštys; chromanai; provitaminas A [25].

 Flavanoidai (rutinas, kvercetinas, izokvercetinas); cukrus.

 Iki 20 proc. baltymų; gleivės [21].

1.7. Paprastųjų pankolių biologinis aktyvumas

Paprastasis pankolis pasižymi gausa biologinių aktyvumų: atsikosėjimą lengvinančiu [25,31,49], priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, šlapimą ir tulžį varančiu poveikiu [25,31]; skrandžio, žarnyno spazmus bei pilvo pūtimą mažinančiu; apetitą, virškinimą gerinančiu, raminančiu aktyvumu [21,25,49]; taip pat būdingas antihepatotoksinis [66], priešgrybelinis [88], antioksidacinis veikimas [85].

1.7.1. Spazmolitinis aktyvumas

Atlikti tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais įrodė pankolių vaisių spazmolitinį poveikį lygiesiems raumenims [47,70]. Manoma, kad šis poveikis susijęs su veikimu į kalcio jonų kanalų metabolizmą. Anetolis yra chemiškai panašus į adrenaliną, noradrenaliną, dopaminą, todėl gali skatinti simpatinės nervų sistemos (SNS) aktyvumą (pvz: sukelti bronchodilataciją) [47]. Jūrų kiaulytėms pankolių eterinis aliejus ir etanolinis ekstraktas dėl bronchodilatacijos sukėlė trachėją atpalaiduojantį poveikį [70].

Klinikinių tyrimų su žmonėmis metu įrodyta, kad daugiakomponenčiai augaliniai preparatai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra pankolių vaisiai, pasižymi geresniu spazmolitiniu aktyvumu lyginant su metoklopramido skausmą, pykinimą, rėmenį mažinančiu poveikiu [47].

1.7.2. Antihepatotoksinis aktyvumas

Pankolių eterinis aliejus pasižymi antihepatotoksiniu poveikiu. Didžiausią įtaką turi du komponentai: anetolis ir fenchonas. 2003 metais Turkijoje atlikto tyrimo metu, žiurkėms anglies tetrachloridu (CCl4) buvo sukeltas kepenų pažeidimas. Davus pankolių eterinio aliejaus (FEO) -

sumažintas hepatotoksinis poveikis (žiurkių serume sumažėjo aspartato aminotransferazės (AST), alanino aminotransferazės (ALT), šarminės fosfatazės (ALP) ir bilirubino kiekiai) [66].

1.7.3. Antioksidacinis aktyvumas

Pankolių vaisiams, dėl sudėtyje esančių flavanoidų, būdingas ir AA. Įrodytas trijų pankolio rūšių (Foeniculum vulgare var. azoricum, Foeniculum vulgare var. dulce ir Foeniculum vulgare var. vulgare) eterinio aliejaus AA. Jis nustatytas naudojant DPPH radikalų sujungimo, lipidų peroksidacijos ir chelatų su metalais sudarymo analizes. Nustatyta, kad eterinis aliejus, gautas iš azoricum ir dulce kultūrų, yra žymiai efektyvesnis antioksidantas nei iš vulgare kultūros [85]. Taip pat nustatyta, kad iš laukinio pankolio gautas ekstraktas pasižymi didesniu radikalų sujungimo aktyvumu nei iš kultivuoto [40].

1.7.4. Antimikrobinis aktyvumas

Paprastųjų pankolių vaisių eterinis aliejus slopina A. nidulans, Cladosporium herbarum, Cunninghamella echinulata, Helminthosporium saccharii, Microsporum gypseum, Mucor mucedo, Penicillium digitatum, Rhizopus nigricans, Trichophyton roseum ir T. rubrum augimą in vitro [49]. Nustatytas pankolių eterinio aliejaus 100 proc. aktyvumas prieš A. Niger, A. Flavus, F. Graminearum, F. Moniliforme grybelius esan 6 μL dozei. Esant tai pačiai dozei, prieš tuos pačius grybelius pankolių ekstraktas pasižymėjo tik 50 proc. aktyvumu. Manoma, kad eterinio aliejaus priešgrybelinį poveikį nulemia jo sudėtyje esantys fenoliniai junginiai, kiti turi tik nežymią įtaką. Mažas priešgrybelinis

ekstraktų aktyvumas, lyginant su eteriniu aliejumi, gali būti aiškinamas tuo, kad jie negaruoja ir daugiausia susideda iš nekintamų, nelakių junginių [88]. Metanolinis pankolių vaisių ekstraktas inhibuoja Helicobacter pylori (bakterijos, susijusios su gastritu ir dvylikapirštės žarnos opomis) augimą in vitro, esant 50 μg/ml minimaliai inhibitorinei koncentracijai [49].

1.8. Paprastųjų pankolių naudojimas medicinoje

Pankolių preparatai yra vartojami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, kai kaupiasi dujos, vargina žarnyno spazmai [25,30]. Taip pat kaip spazmolitinė priemonė esant inkstų ir tulžies akmenligei [25].

Žindymo laikotarpiu pankolių vaisių arbata yra efektyvi priemonė prasidėjus kūdikių dispepsijai, pilvo diegliams [30,84]. Atlikto tyrimo metu 93 krūtimi maitinti kūdikiai buvo padalinti į dvi grupes. Pirmai grupei buvo duotas fitoterapinis mišinys iš Vaistinių ramunių žiedų, Vaistinių melisų lapų ir Paprastųjų pankolių vaisių, o antrajai - placebas 2 kartus per dieną 1 savaitę. Stebėtas kūdikių verkimo laikas. Gauti rezultatai: pirmoje grupėje kūdikių verkimo laikas sumažėjo 85,4 proc., o antroje 48,9 proc. Gauti rezultatai rodo, kad kompleksiniai vaistažolių mišiniai su pankolių vaisiais sumažina pilvo dieglių pasireiškimą kūdikiams [84].

Pankolių vaisiai vartojami gydant ir kitą virškinamojo trakto (VT) veiklos sutrikimą - vidurių užkietėjimą. Mokslinio tyrimo metu įrodytas vaistažolių mišinio (sudaryto iš Anyžinės ožiažolės (Pimpinella anisum) vaisių, Paprastojo pankolio (Foeniculum vulgare) vaisių, Juodojo šeivamedžio (Sambucus nigra) žiedų ir senos (Cassia angustifolia) žiedų) teigiamas poveikis esant vidurių užkietėjimui. Atliktame tyrime dalyvavo 20 pacientų (18 - 50 metų amžiaus), kuriems pasireiškė chroniškas vidurių užkietėjimas. Pusei tiriamųjų buvo duodamas fitoterapinis mišinys, kitai pusei -placebas. Pagrindinis vertinimo kriterijus - storosios žarnos tranzito laikas (colonic transit time - CTT), išmatuotas radiologiniu tyrimu, kiti kriterijai: tuštinimųsi skaičius per dieną, žarnų funkcija, pasireiškę nepageidaujami poveikai, gyvenimo kokybė. Rezultatai: CTT vartojant mišinį buvo 15,7 val., o vartojant placebą – 42,3val. Vartojusiems fitoterapinį mišinį padidėjo tuštinimųsi skaičius per dieną, pagerėjo žarnų funkcija, jokių kitų pokyčių, išskyrus šiek tiek sumažėjusį kalio kiekį serume, nebuvo pastebėta. Rezultatai rodo, kad šis mišinys turi vidurius liuosuojantį veikimą ir yra saugus vartoti [71].

Pankolių vaisių preparatai efektyvūs esant kvėpavimo takų funkcijos sutrikimams. Įrodyta, kad pankolių vaisių eterinio aliejaus komponentai, anetolis ir fenchonas, skystina bronchų sekretą ir gerina jo

pašalinimą iš kvėpavimo takų, todėl augalo preparatai vartojami kosint, sergant peršalimo ligomis, taip pat laringitų, tracheitų atvejais [9]. Pankolis dažnai skiriamas mišinyje su kmynais, nes jie stiprina vienas kito veikimą [21,30].

Irano mokykloje atlikto tyrimo metu įrodytas pankolių vaisių efektyvumas esant dismenorėjai. Mergaitėms (pagrindinai 13 metų amžiaus), kenčiančioms pirminės dismenorėjos skausmus, du mėnesius buvo duodamas pankolių vaisių ekstraktas. Nustatyta, kad 80 proc. mergaičių skausmai sumažėjo ar net išnyko [49,63].

Pankolių vaisiai taip pat vartojami esant pradinės stadijos hipertonijai [25,49], lėtiniam kraujagyslių nepakankamumui, kaip nervus raminanti ir protą skaidrinanti priemonė [25]. Aromatinis pankolių vanduo gali būti naudojamas akių uždegimui (blefaritui, konjunktyvitui) gydyti, vokų patinimui šalinti [30].

Liaudies medicinoje pankolių sėklos naudojamos lytiniam potraukiui skatinti [25,49] ir krapų vandeniui gaminti, kuris lengvina atsikosėjimą, slopina meteorizmą, duodamas vaikams, kai skauda pilvą. Pankolių arbata naudojama sutrikusio virškinimo sukeltam galvos skausmui slopinti [25]. Taip pat pankolis naudojamas esant vidurių užkietėjimui, diabetui, dusuliui, karščiavimui, gastritui, šlapimo takų infekcijai [49].

1.9. Paprastųjų pankolių naudojimas pramonėje

Dėl stipraus, malonaus aromato ir salstelėjusio skonio švieži pankolių lapai yra naudojami aromatizuoti bei vitaminizuoti maisto produktus. Pankolių vaisiai vartojami vynams, likeriams, nealkoholiniams gėrimams, saldainiams, kai kuriems kepiniams, pyragams aromatizuoti. Šviežia ir džiovinta pankolių žolė vartojama žuvies, kiaušinių, daržovių patiekalams; salotoms, marinatams, padažams paskaninti. Dėl vaisiuose esančio riebalinio aliejaus, jie naudojami muilo gamyboje, o dėl eterinio aliejaus – maisto, konditerijos ir farmacijos pramonėje. Taip pat pankolių vaisiai naudojami parfumerijos pramonėje bei kaip repelentas parazitams, vabzdžiams žemės ūkyje [21]. Gaminami ir kompleksiniai preparatai, kurių sudėtyje yra pankolių vaisių, pavyzdžiui, maisto papildas Dr.Theiss ledinukai su anyžiais, pankoliu ir vitaminu C - vartojamas normaliai viršutinių kvėpavimo takų būklei palaikyti [15].

1.10. Paprastųjų pankolių vartojimas

Jautresniems pacientams, vartojantiems pankolių vaisių preparatus, gali pasireikšti odos ir kvėpavimo trakto alerginės reakcijos (kontaktinis dermatitas, rinokonjunktyvitas, astma) [49,92]. Taip pat galimas pykinimas, vėmimas. Perdozavus galimi širdies ritmo sutrikimai, nepageidaujamas poveikis nervų sistemai, plaučiuose gali kauptis skysčiai [92]. Menopauzės laikotarpiu pankolių preparatai moterims gali sukelti mėnesines [20]. Dėl galimo estrogeninio, menstruacijas skatinančio eterinio aliejaus poveikio, jie nevartojami nėštumo metu [49]. Nepatartina vartoti asmenims, kurie yra alergiški skėtinių šeimos augalams [21,49], sergantiems epilepsija [45], alkoholizmu, hepatitu, kitomis kepenų ligomis [92], moterims, sergančioms krūtų ir šlapimo organų vėžiu [20]. Iš vaisių išgauto gryno eterinio aliejaus negalima duoti kūdikiams ir mažiems vaikams – galimas gerklų spazmas, dusulys [49]. Nustatyta, kad Paprastojo pankolio preparatai gali sąveikauti su vaistais, skirtais priepuolių gydymui: fenitoinu, karbamazepinu, okskarbamazepinu, gabapentinu, valproine rūgštimi, felbamatu, tiagabinu, topiramatu, lamotriginu ir kitais. Todėl galimas priepuolių padažnėjimas [45].

1.11. Kvapiųjų rozmarinų apibūdinimas, žaliavos cheminė sudėtis

Kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis) (Ph.Eur. 01/2008:1560) priklauso Notrelinių (Lamiaceae), kitaip dar vadinamų Lūpažiedžių (Labiatae), šeimai. Tai daugiametis iki 2 metrų aukščio užaugantis visžalis krūmas. Turi statų, išsišakojusį, medėjantį stiebą bei odiškus, linijiškus lapus. Viršutinė lapų pusė žalsvai pilkšva, o apatinė pūkuota. Rozmarino žiedai maži, melsvai violetiniai, rečiau rausvi ar balti. Vaisius – dėžutė, susidedanti iš keturių dalių, kurių kiekvienoje subręsta po vieną sėklą. Lietuvoje rozmarinas auginamas soduose [9,25]. VAŽ yra rozmarinų lapai (Rosmarini folium), renkami prieš augalo žydėjimą. Džioviname gerai vėdinamoje, sausoje patalpoje arba džiovyklose maždaug 35 °C temperatūroje. Tinkama vartoti vienerius metus [25].

Kvapiųjų rozmarinų vaistinės augalinės žaliavos (lapų) cheminė sudėtis:

 Pagrindinė veiklioji medžiaga - eterinis aliejus ( ≥ 1,2 proc). Jo sudėtyje yra 15 - 50 proc. cineolio, 10 – 25 proc. kamparo, 1 – 6 proc. borneolio, 9 – 26 proc. α-pineno, 2 – 9 proc. β-pineno, 5 – 10 proc. kamfeno, 1,5 – 5 proc. limoneno, 1 - 5 proc. bornilacetato [48,52].

 Flavanoidai: apigeninas, liuteolinas, nepetinas, nepitrinas [25,31], diosmetinas, diosminas, gengvaninas ir jo dariniai, hispidulinas [48,52].

 >3 proc. fenolinių rūgščių: rozmarino, chlorogeninė, kavos rūgštys [25,31,48,81].

 Fenoliniai diterpenai: karnosolis, metilkarnosolis, rosmanolis, epirosmanolis, rosmaridifenolis [48], karnosoinė rūgštis [48,52].

 Triterpenai: ursolinė ir betulininė rūgštys.

 Raugai [25,31]; alkaloidai; steroliai; dervos [25]; vitaminai A ir C, mineralai P, Zn Fe, Mg [81].

1.12. Kvapiųjų rozmarinų biologinis aktyvumas

Kvapusis rozmarinas pasižymi šiais biologiniais poveikiais: antioksidaciniu [43,48], antiproliferaciniu [43,81], priešuždegiminiu [48,75,81], antimikrobiniu [32,48,75], hepatoprotekciniu [35,36,48,54,74], priešopiniu [48], virškinimą gerinančiu [25], karminatyviniu, spazmolitiniu [35,80], šlapimo, prakaito, tulžies išsiskyrimą skatinančiu; antiseptiniu, antidepresiniu, sedatyviniu [31], tonizuojančiu [30,51,76], teigiamu inotropiniu veikimu [25].

1.12.1. Antioksidacinis aktyvumas

Antioksidacinį Kvapiojo rozmarino aktyvumą lemia jo sudėtyje esantys fenoliniai junginiai (flavanoidai, fenolinės rūgštys ir fenoliniai diterpenai). Mokslinio tyrimo metu tirtas rozmarinų lapų ekstraktų AA vandeninėje ir lipidinėje sistemoje. Ekstraktai skyrėsi polifenolinių junginių (karnosoinės rūgšties, karnosolio, 12-O-metilkarnosoinės rūgšties, rozmarino rūgšties, izoskutelarein-7-O-glikozido ir genkvanino) sudėtimi. Gauti rezultatai įrodė, kad visi ekstraktai abiejose sistemose yra geri antioksidantai [48].

Ištirtas karnosolio, rosmanolio ir epirosmanolio gebėjimas nuo oksidacijos apsaugoti mažo tankio lipoproteinus (MTL), sujungti laisvuosius radikalus ir superoksido anijonus. Įrodyta, kad karnosolis pasižymi stipriausiu AA, turi DNR apsaugančių savybių [48].

In vitro atlikto tyrimo metu įrodytas karnosoinės rūgšties stiprus antioksidacinis veikimas. Tirtas trijų rozmarinų ekstraktų formuluočių (VivOX 20, VivOX 40 ir Inolens 50), turinčių skirtingą kiekį karnosoinės rūgšties, karnosolio ir metilkarnosolio, AA. Elektronų sukinio rezonanso matavimas parodė, kad Inolens 50 ekstraktas, turintis didžiausią kiekį karnosoinės rūgšties, buvo stipriausias laisvųjų radikalų

(hidroksilo, superoksido anijono, DPPH) surišėjas. Nustatyta, kad rozmarinų ekstraktai pasižymi panašiu antioksidaciniu aktyvumu lyginant su standartiniais antioksidantais. Labai panašios Inolens 50 ir chlorogeninės bei kofeino rūgščių antioksidacinės charakteristikos [43].

Taip pat nustatytas rozmarinų lapų 96 proc. etanolinio ekstrakto protekcinis veikimas saugant odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ekstraktai slopina radikalų sukeltus odos lipidų pokyčius [48].

1.12.2. Priešvėžinis ir priešuždegiminis aktyvumas

Dėl rozmarino stiprių antioksidacinių savybių, jis geba neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie įtakoja daugelio lėtinių ligų, įskaitant ir vėžį, vystymąsi. Pagrindinis rozmarino poveikis organizme – saugoti DNR nuo žalingo kancerogenų poveikio (šį veikimą lemia sudėtyje esantys fenoliniai diterpenai). Įrodyta, kad rozmarino cheminės sudėties komponentai skatina kancerogenų metabolizmą kepenyse, taip sumažindami jų toksiškumą. Mokslininkų teigimu, toksiškumo sumažėjimas yra susijęs su kepenų fermentų, atsakingų už kancerogenų detoksikavimą, kiekio padidėjimu [81].

Panašūs rezultatai gauti ir kito tyrimo metu, kurio tikslas buvo nustatyti, ar rozmarinas gali kovoti prieš įvairių tipų vėžį. Tyrimams buvo naudojamos žmogaus bronchų audinių ląstelės. Nustatyta, kad rozmarinų lapų ekstraktai bronchų ląstelėse padidino fermentų, atsakingų už kancerogenų detoksikavimą, kiekį (kas jau buvo nustatyta naudojant kepenų ląsteles). Todėl mokslininkai pateikė išvadą, kad rozmarinas gali kovoti prieš įvairių rūšių vėžį [81].

Jau minėto tyrimo metu, kada buvo tirtas trijų rozmarinų ekstraktų formuluočių (VivOX 20, VivOX 40 ir Inolens 50) antioksidacinis aktyvumas, taip pat buvo įvertintas ir antiproliferacinis aktyvumas esant gimdos kaklelio karcinomai (HeLa), krūties adenokarcinomai (MCF7). IC50 – ekstrakto koncentracija, kuriai esant vėžinių ląstelių augimas sumažėja 50 proc. Tiek MCF7, tiek HeLa ląstelėse IC50 buvo nustatyta nedidelė. Labiausiai pastebimą poveikį MCF7 ląstelėse sukėlė Inolens 50 (didžiausias kiekis karnosoinės rūgšties), o HeLa ląstelėse – VivOX 20 (didžiausias kiekis karnosolio) [43].

Įrodyta, kad priešvėžinį rozmarinų aktyvumą įtakoja augalo priešuždegiminis poveikis. Su pelėmis atlikto tyrimo metu nustatyta, kad uždegimo metu iš azoto oksido susidarę laisvieji radikalai pažeidžia DNR ir sukelia vėžio vystymąsi [81]. Rozmarino sudėtyje esantis karnosolis, slopindamas azoto oksido sintetazės sužadinimą, slopina azoto oksido gamybą ir išlaisvinimą. Taip pat priešuždegiminiam poveikiui įtakos turi rozmarino rūgštis bei rosmanolis [48,81].

1.12.3. Antimikrobinis aktyvumas

Rozmarinų lapų ekstraktas veikia tiek Gram-, tiek Gram+ bakterijas. Nustatytas aktyvumas prieš Leuconostoc mesenteroides, Listeria monocytogenes, Staphylococcus aureus, Streptococcus mutans, Bacillus cereus, Salmonella enteridis, Salmonella Infantis, Escherichia coli, Shigella flexneri, S. sonnei. Poveikį lemia sudėtyje esantys fenoliniai diterpenai [32,48]. Teigiama, kad stipriausiu antimikrobiniu aktyvumu pasižymi karnosoinė rūgštis. Jos efektyvumas prieš Gram+ bakterijas yra didesnis net už rozmarino rūgšties. Rozmarinų lapų ekstraktai pasižymi stipriausiu antibakteriniu aktyvumu prieš B.cereus, o silpniausiu prieš S.Infantis [32]. Nustatytas fungistatinis poveikis prieš Penicillium roquefortii ir Botrytis cinerea [48]. Taip pat dėl savo antimikrobinių savybių rozmarinų eterinis aliejus sumažina Herpes virusų sukeliamus uždegimo simptomus, bei uždegimo pasikartojamumą [51].

1.12.4. Spazmolitinis aktyvumas

Eterinio aliejaus komponentai, 1,8-cineolis ir bornilacetatas, sukelia spazmolitinį poveikį tiek lygiesiems raumenims, tiek skersaruožiam širdies raumeniui. Lygieji raumenys atsipalaiduoja dėl antagonistinio poveikio acetilcholinui. Kiti eterinio aliejaus komponentai, α-pinenas ir β-pinenas, atpalaiduoja tik lygiuosius raumenis, poveikio širdies raumeniui neturi [80].

Tirtas rozmarino aliejaus gebėjimas atpalaiduoti ginėjos kiaulyčių Oddi sfinkterį, kurio kontrakcija sukelta naudojant morfiną. Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp dozavimo ir atpalaiduojančio poveikio stiprumo. Optimali dozė yra 25mg/kg [80]. Kitų tyrimų metu įrodytas spazmolitinis poveikis triušių trachėjos lygiesiems raumenims (kontrakcija sukelta acetilcholinu) bei ginėjos kiaulyčių trachėjos lygiesiems raumenims (kontrakcija sukelta histaminu). Spazmolitinis veikimas siejamas su eterinio aliejaus komponentams būdingu kalcio jonų antagonistiniu aktyvumu [35,80].

1.12.5. Priešopinis aktyvumas

Moksliniais tyrimais įrodytas rozmarino 70 proc. etanolinio ekstrakto priešopinis aktyvumas. Ištirta, kad 100 mg/kg - 1,0 g/kg ekstrakto dienos dozė žiurkėms sumažino etanoliu sukeltą opos pažeidimą. N[G]-nitro L-arginino-metil esterių, azoto oksido sintetazės inhibitorių, indometacino

vartojimas nesumažino etanolinio rozmarinų ekstrakto priešopinio aktyvumo, kadangi farmakologinis mechanizmas nėra susijęs su azoto oksidu ir prostaglandinais. N-etilmaleimidas sumažino rozmarinų ekstraktų priešopinį aktyvumą. Tai aiškinama tuo, kad N-etilmaleimidas turi sulfhidrilines grupes, kurių kiekį padidina etanolinio rozmarinų ekstrakto komponentai [48].

1.12.6. Hepatoprotekcinis aktyvumas

Hepatoprotekcinis rozmarinų aktyvumas pasireiškia dėl sudėtyje esančių fenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidaciniu aktyvumu. Azatioprino sukeliamas hepatotoksinis poveikis susijęs su oksidaciniu stresu. Jo vartojimas išsekina natūralių antioksidantų kiekį organizme ir padidina ALT, AST kiekį serume. Todėl antioksidacinių savybių turintys augalai yra tinkami kepenų apsaugai, vartojant azatiopriną. Su žiurkėmis atlikto tyrimo metu įrodytas Hibiscus sabdariffa (Jamaikinės kinrožės), Rosmarinus officinalis (Kvapiojo rozmarino) ir Salvia officinalis (Vaistinio šalavijo) hepatoprotekcinis poveikis. Prieš sukeliant kepenų pažeidimą azatioprinu, žiurkėms buvo duodamas vandeninis kurio nors vieno augalo ekstraktas. Sukėlus pažeidimą, nebuvo aptikta jokių kepenų nekrozės požymių. Taip pat nustatyta, kad šių augalų vandeninių ekstraktų vartojimas sumažina azatioprino sukeltą ALT, AST kiekio padidėjimą serume [36].

Mokslininkai tyrinėjo jaunų rozmarinų daigų ir viso augalo liofilizuotų vandeninių ekstraktų hepatoprotekcinį poveikį. Abu ekstraktai žiurkėms buvo duodami prieš sukeliant kepenų pažeidimą anglies tetrachloridu. Nustatyta, kad jaunų daigų vandeninis ekstraktas pasižymėjo hepatoprotekciniu aktyvumu, o tuo tarpu iš viso augalo išgautas ekstraktas aktyvumo neturėjo [35,54].

Tyrimų su žiurkėmis metu įvertintas rozmarinų metanolinių ekstraktų antihepatotoksinis veikimas. Pirmiausia, anglies tetrachloridu buvo sukeltas kepenų pažeidimas. Po to kasdien duodamas rozmarinų ekstraktas (200 mg/kg, kas atitinka 6,04 mg/kg korsanolio). Jis apsaugojo nuo anglies terachlorido sukeliamų kepenų lipidų peroksidacijos pokyčių, sumažino ALT aktyvumą bei bilirubino koncentraciją. Taip pat įrodyta, kad daugiau nei tris savaites vartojamas etanolinis rozmarinų lapų ekstraktas pasižymi didesniu hepatoprotekciniu aktyvumu nei silimarinas [48,74].

1.12.7. Tonizuojantis aktyvumas

Rozmarinų lapuose esanti rozmarino rūgštis bei eterinio aliejaus komponentas cineolis gerina kraujo cirkuliaciją, didina deguonimi prisotinto kraujo pritekėjimą į smegenis. Sudėtyje esantys flavanoidai stiprina kapiliarus. Tai lemia VAŽ tonizuojantį veikimą. Dėl šių poveikių pagerėja atmintis, budrumas, susikaupimas [30,51,76]. Taip pat rozmarinų lapai pasižymi širdį, VT, nervų sistemą tonizuojančiomis savybėmis. Karnosoinė rūgštis skatina nervų augimo faktoriaus, kuris svarbus palaikant ir atkuriant nervų sistemą, skatinant ją kovoti su stresu, sintezę [76].

1.13. Kvapiųjų rozmarinų naudojimas medicinoje

Rozmarinų lapai naudojami esant skrandžio ligų, žarnyno ir tulžies pūslės spazmų [9,25,51,80], dispepsijos, meteorizmo, virškinimo sutrikimo [9,25,48,51], vidurių užkietėjimo gydymui [51]. Tinka esant kepenų toksiškumui [35,36,54,74], skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms [48], hipotonijai, nusilpusiai kraujotakai. Tai ypač efektyvi priemonė asmenims, jaučiantiems fizinį silpnumą, nuovargį, nervingumą, esant pablyškusiai odai. Taip pat tinka senyvo amžiaus žmonėms bei po infekcinių ligų sveikstantiems pacientams [30]. Dėl smegenis ir nervus tonizuojančių savybių, rozmarinų lapai naudojami esant depresijai, protiniam nuovargiui, užmaršumui [39,51]. 2003 metais atliktų studijų metu įrodyta, kad rozmarinų lapų aliejus gerina pažintinę funkciją, nervų sistemos aktyvumą, todėl nutolina Alzhaimerio ligos pradžią. Eterinis aliejus taip pat veiksmingas gydant kvėpavimo takų infekcijas. Jis slopina gerklės užkimimą, skausmą, peršalimą, gripo simptomus. Dėl spazmus atpalaiduojančio veikimo, naudojamas BA gydymo programose [51], o dėl dezinfekuojančių savybių - kaip burnos skaliklis, šalinant blogą burnos kvapą bei saugantis nuo gingvito, dantų apnašų formavimosi [39,51,77].

Išoriškai rozmarinų lapų eterinis aliejus naudojamas odos ligų - egzemos, dermatito, psoriazės - gydymui. Tinka riebios, spuoguotos [51,77], išsausėjusios odos priežiūrai, raukšlių mažinimui [77]. Taip pat efektyvus esant reumatinėms sąnarių ir raumenų ligoms, neuralgijoms [9,25,48].

Liaudies medicinoje rozmarinų lapai naudojami kaip prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė, esant impotencijai [48]. Rozmarinų preparatai (užpilas, spiritinė trauktinė, vynas) vartojami skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės, inkstų, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui [25]. Dėl menstruacijas reguliuojančio, nervus raminančio veikimo, lapų užpilas vartojamas esant klimakteriniam periodui [25,48].

1.14. Kvapiųjų rozmarinų naudojimas pramonėje

Rozmarinų lapų eterinis aliejus yra naudojamas masažams, aromatinėms vonioms [22], įeina į šampūnų, kondicionierių, losjonų, pasižyminčių plaukų folikulus stimuliuojančiu veikimu, sudėtį - todėl skatina plaukų augimą. Ypač tinka prasidedančiam vyrų nuplikimui mažinti, esant sausai ir pleiskanojančiai galvos odai. Gydant galvos odos problemas, rozmarinų eterinis aliejus dažnai yra maišomas su arbatmedžio ir baziliko aliejais [39,51,77]. Rozmarinas vartojamas kaip prieskoninis augalas maisto pramonėje [23], kartu su kitais vaistiniais augalais įeina į arbatų sudėtį [24]. Gaminama daug kompleksinių preparatų, kurių sudėtyje yra Kvapiojo rozmarino: Verdin Complexx tabletės (sudėtyje: kvapiųjų rozmarinų lapų ekstraktas), naudojamos virškinimui pagerinti [17]; Doppelherz Cardioherbal (sudėtyje: skystas rozmarinų lapų ekstraktas), naudojamas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti, ypač esant nervinei įtampai [5]; RoseOx tabletės (sudėtyje: rozmarinų lapų ekstraktas,) naudojamos kaip antioksidantas [82]; Circulation tabletės (sudėtyje: rozmarinų lapų eterinis aliejus), naudojamos kraujotakos gerinimui [14]; Floradix Intestcare geriamasis skystis (sudėtyje: rozmarinų lapų vandeninis ekstraktas), naudojamas žarnyno veiklai gerinti [16].

1.15. Kvapiųjų rozmarinų vartojimas

Didelių rozmarinų lapų kiekių vartojimas, dėl nepastovios eterinio aliejaus sudėties, gali sukelti rimtus šalutinius poveikius: spazmus, komą, plaučių edemą [51,78], hirsutizmą, gali pasireikšti estrogeno stokojanti organizmo būklė [75]. Karnosolis gali sukelti kontaktinį dermatitą [48,51]. Dėl galimo embriotoksinio poveikio, rozmarinų preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir moterims, ketinančioms pastoti [9,51,75,77]. Taip pat kontraindikuotina vartoti pacientams, turintiems aukštą kraujospūdį [78,93], koaguliacijos sutrikimų, sergantiems geležies stokos anemija [75], opiniu kolitu, Chrono liga [78,93]. Dėl rozmarinų preparatų vartojimo reikia perspėti moteris, kurios skundžiasi menstruacinio ciklo sutrikimais [53], taip pat asmenis, serganančius osteoporoze [75]. Rozmarinų eterinis aliejus neturėtų būti vartojamas į vidų, kadangi gali sukelti epilepsines konvulsijas, inkstų pažeidimą ir netgi mirtį (tai lemia eterinio aliejaus sudėtyje esantis kamparas ir kiti nuodingi junginiai) [53,77].

Rozmarinų preparatai gali sąveikauti su kraują skystinančiais [78,93], ginkmedžio, česnako, chemoterapiniais preparatais [75], AKF inhibitoriais [78,93], antidiabetiniais [75,78,93], diuretiniais vaistais. Rozmarinas pats veikia kaip diuretikas, todėl gali sustiprinti furozemido, hidrochlortiazido

diuretinį veikimą ir taip padidinti dehidratacijos riziką. Dėl per didelio vandens netekimo, ličio koncentracija gali tapti toksinė. Nustatyta, kad rozmarinų preparatai mažina geležies absorbciją [75,48].

1.16. Bendra ekstraktų apžvalga

Ekstraktai yra kietos, skystos ar tirštos konsistencijos preparatai, paprastai gaunami iš išdžiovintos augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagos [7,46]. Ekstraktai priklauso Galeniniams preparatams t. y. preparatams, kurie dažniausiai gaunami ekstrahuojant augalinę ar gyvulinę žaliavą ir gautą ištrauką toliau apdorojant įvairiais metodais [12]. Ekstraktai aprašyti Europos farmakopėjoje (Ph.Eur. 1997:0765), Vokietijos (DAB10), Austrijos (OAB 90), Nyderlandų (Ned.6), Šiaurės šalių (Nord.63), Rusijos (SSRS GF 9-11), Japonijos (Jap. 61), Didžiosios Britanijos (BP 68), JAV (USP XVII) ir kitų šalių farmakopėjose [7]. Atsižvelgiant į konsistenciją jie klasifikuojami į: skystuosius (Extracta fluida), tirštuosius (Extracta spissa), pusiau tirštuosius – pusiau skystuosius (Extracta tenua s. mollia), sausuosius (Extracta sicca) [1,7,11].

Dažniausiai gaminami skystieji ekstraktai, kadangi ši vaistų forma turi nemažai privalumų: juos lengva dozuoti ir vartoti; gaminant šildymas beveik nenaudojamas arba naudojamas labai mažai, todėl ekstrakte lieka nepakitusių termolabilių medžiagų; ekstrahuotos medžiagos yra naktyvinės būklės, o tai lemia gerą farmakologinį veikimą [7]; dėl trumpai vykstančių ekstrakcijos procesų skystuosiuose ekstraktuose balastinių medžiagų yra santykinai nedaug, o farmakologiškai aktyvių medžiagų kiekis – didelis [11].

Skystieji ekstraktai gaminami ekstrahuojant žaliavą tam tikru ekstrahentu (dažniausiai etanoliu) taip, kad iš 1 augalinės žaliavos masės dalies būtų gaunama 1 tūrio dalis skystojo ekstrakto (gaminama santykiu 1:1) [1,7]. Parenkamas toks ekstrahavimo metodas, kad iš žaliavos kiek galima daugiau (beveik visiškai) būtų ekstrahuotos veikliosios medžiagos. Yra trys skystųjų ekstraktų gamybos būdai: perkoliacija, reperkoliacija bei gamyba, ištirpinant tirštąjį ar sausąjį ekstraktą tirpiklyje (vandenyje, etanolyje), po to perfiltruojant [7]. Reperkoliacija – pagrindinis skystųjų ekstraktų gamybos metodas. Šio metodo esmė – vaistinė augalinė žaliava dalijama į kelias dalis. Pirmoji žaliavos dalis ekstrahuojama grynuoju ekstrahentu, kitos žaliavos dalys ekstrahuojamos prieš tai surinktos dalies ištrauka. Dažniausiai naudojami 3-6 perkoliatoriai. Iš vieno perkoliatoriaus surinkta ištrauka yra naudojama žaliavai ekstrahuoti kitame perkoliatoriuje, taip ištrauka pereina per keletą perkoliatorių ir tampa labai koncentruota [3,7]. Yra keturi reperkoliacijos tipai:

 Reperkoliacija, turinti baigiamąjį ciklą ir negarinama, kai žaliava dalijama į tris nelygias dalis.

 Reperkoliacija, turinti baigiamąjį ciklą be garinimo, kai žaliava dalijama į tris lygias dalis.

 Reperkoliacija, turinti baigiamąjį ciklą ir dalies pirminio ekstrakto garinimą.

 Priešsrautinė reperkoliacija, turinti nebaigiamąjį ciklą [3].

Pagaminti skystieji ekstraktai laikomi keletą dienų ne aukštesnėje kaip 8 °C temperatūroje [1], po to išvalomi nuo balastinių medžiagų (nusodinant vėsioje vietoje, dekantuojant, filtruojant) [7]. Santykinis tankis (Ph.Eur.1997, 2.2.5), Etanolio kiekis (Ph.Eur. 1997, 2.9.10), Metanolis ir 2-propanolis (Ph.Eur. 1997, 2.9.11) bei sausos liekanos turi atitikti monografijose nurodytas normas [7,46].

1.17. Laisvieji radikalai, antioksidantai. Polifenoliniai junginiai

Laisvieji radikalai (LR) nuolat susidaro organizme vykstant normaliems ląstelių gyvybiniams procesams bei veikiant aplinkos veiksniams [33]. Jie svarbūs imuninei sistemai, nes skatina organizmą kovoti su bakterijomis ir virusais. Tačiau LR perteklius sukelia neigiamą poveikį žmogaus organizmui – oksidacinį stresą [38,57,86,94]. Oksidacinis stresas yra apibūdinamas kaip ryškus biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Šio sutrikimo metu, dėl padidėjusios LR gamybos ar sutrikusios jų neutralizacijos, pasireiškia ląstelių bei audinių pažeidimas [44].

LR turi nesuporuotą elektroną išorinėje orbitalėje. Kadangi elektronams reikia poros, jie pasižymi dideliu reaktingumu. LR elektroną gali atiduoti kitoms molekulėms arba prisijungti iš jų (veikti kaip reduktoriai ar oksidatoriai) – taip elektronai suporuojami [33]. To pasekoje pažeidžiami baltymai, lipidai, DNR. LR ir aktyvios deguonies formos (RDJ: superoksido anijonas (O2•), hidroksilo radikalas (OH• ), peroksido radikalas (ROO • )) yra cukrinio diabeto; kraujagyslių, kataraktos, artrito, išsėtinės sklerozės, miokardo pažeidimų; smegenų disfunkcijos bei senėjimo procesų tarpininkai [38,57,86,94]. Yra įrodyta, kad reaktyvūs deguonies junginiai bei LR pažeidžia skrandžio gleivinę ir dalyvauja tokių VT ligų kaip: VT uždegimas ir skrandžio opos, etiologijoje ir patofiziologijoje. Nustatyta, kad padidėjusi LR gamyba – viena iš priežasčių, dėl kurios H.pylori gali sukelti skrandžio vėžį [73]. Taip pat LR gali sukelti ir kitų VT organų vėžį [55], kepenų cirozę [68], dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) [55]. Esant uždegiminėms žarnų ligoms, reaktyvių deguonies molekulių gamyba padidėja. Pastarosios skatina žarnyno ligų progresavimą [87]. Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis veiksnys, sukeliantis VT sutrikimus yra laisvieji deguonies radikalai [68]. Aktyvios deguonies formos skatina hidroksilo jono susidarymą, kuris, reaguodamas su

gyvose ląstelėse esančiomis molekulėmis (nukleotidais, sacharidais, lipidais, amino rūgštimis), sukelia daugelį patologinių procesų [10,33].

Paprastai LR yra neutralizuojami veikiant natūraliai organizmo gynybinei sistemai. Tačiau aplinkos teršalai, cigarečių dūmai, alkoholio vartojimas, UV spinduliuotė, jonizuojanti radiacija, ksenobiotikai, nervinė įtampa skatina LR susidarymą ir taip sutrikdo normalią organizmo veiklą [10,33].

Organizmo ląsteles, nuo LR žalingo poveikio, saugo antioksidantai. Tai medžiagos, trukdančios formuotis LR bei blokuojančios tolesnes jų susidarymo reakcijas. Dažniausiai antioksidantai grupuojami į 3 grupes:

1. Nefermentiniai. Jie prijungia elektroną iš LR arba jį jam atiduoda ir taip sudaro stabilius tarpinius produktus, nutraukia grandinines reakcijas.

2. Fermentiniai (pvz: superoksido dismutazė). Jie ardo aktyvias deguonies formas.

3. Vitamininiai. Vitaminas C vandeninėje terpėje nutraukia LR grandinines susidarymo reakcijas. Vitaminas E stabdo LR susidarymą, apsaugo lipidus nuo peroksidacijos lipidinėje terpėje [13].

Žmogaus sveikatą teigiamai gali veikti įvairūs maisto papildai, chemiškai susintetinti antioksidantai [50]. Tačiau tam tikrose šalyse sintetinių antioksidantų vartojimas yra ribojamas dėl galimo nepageidaujamo poveikio žmogaus organizmui [56]. Jie nėra geresni už natūraliai egzistuojančius, augaluose kaupiamus, antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčius junginius [50]. Pastariesiems priskiriami polifenoliniai junginiai: flavanoidai (kvercetinas, izokvercetinas, rutinas, astragalinas, kemferolis, katechinas), flavonai, izoflavonai, 2,3-flavonų dihidroderivatai, antocianinai [50,67,73], fenolinės rūgštys, stilbenai, lignanai [67], taninai, kumarinai, ksantenai [73]. Įrodytas ne tik antioksidacinis, bet ir priešuždegiminis polifenolinių junginių poveikis, todėl pastarieji naudingi širdies ir kraujagyslių, neurodegeneracinių ligų, vėžio, osteoporozės, cukrinio diabeto prevencijoje [90]. Dėl nustatyto gastroprotekcinio ir priešopinio aktyvumo, polifenoliai turi teigiamą poveikį esant VT sutrikimams: kaip alternatyva naudojami skrandžio opų gydymui [64,90], esant uždegiminėms žarnų ligoms, DŽS [83].

Polifenolinių junginių randama uogose, vaisiuose, daržovėse. Dėl skirtingo klimato ir geografinių zonų sąlygų ypatumų, skiriasi jų kiekybinė bei kokybinė sudėtis. Tai lemia ir skirtingą produktų antioksidacinį bei priešuždegiminį aktyvumą [12,58,65].

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Medžiagos ir prietaisai

Tirpikliai:

1) Distiliuotas vanduo;

2) 96 proc. etanolis (C2H5OH) UAB „Stumbras“, Lietuva. Reagentai:

1) Folin – Ciocalteau fenolinis reagentas (Sigma, Šveicarija);

2) DPPH*– 2,2- difenil-1-pikrilhidrazil hidratas (Sigma-Aldrich, JAV); 3) Na2CO3 – natrio karbonatas (Merck, Vokietija).

Medžiagos standartams:

Galo rūgštis 2 mg/25 ml tirpinta metanolyje (Sigma, Vokietija).

Tyrimui naudotos trys standartizuotos augalinės žaliavos: rozmarinų lapai, pankolių vaisiai, ramunių žiedai, atitinkantys Europos Farmakopėjos (Ph. Eur.) reikalavimus.

Tyrime naudoti prietaisai:

1) Drėgnomatis MLS 50-3HA160 (Vokietija).

2) Spektrofotometras Agilent 8453 UV-VIS (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV).

2.2. Rozmarinų lapų, pankolių vaisių ir ramunių žiedų skystųjų ekstraktų gamyba

reperkoliacijos būdu

Reperkoliacijos būdu (turinčiu baigiamąjį ciklą be garinimo, kai žaliava dalijama į tris lygias dalis) pagaminti rozmarinų lapų, pankolių vaisių ir ramunių žiedų skystieji ekstraktai. Žaliavos brinkintos 1, 2 ir 3 valandas bei ekstrahuotos skirtingos koncentracijos etanoliu (30 proc., 50 proc., 70 proc). Iš viso pagaminti 27 skystieji ekstraktai. Gaminamų ekstraktų schema pateikta 1 paveiksle.

1 pav. Eksperimento metu gaminamų skystųjų ekstraktų tipai

Rozmarinų lapų skystojo ekstrakto gamyba. Gaminama 50 ml skystojo ekstrakto. Ekstrahavimui naudojami trys perkoliatoriai, todėl žaliavos atsisveriama po 16,66 g. Vaistinė augalinė žaliava užpilama 30 proc. etanoliniu tirpalu ir brinkinama 1 valandą. Kadangi, gaminant skystuosius ekstraktus, ekstrahento kiekis imamas 5 kartus didesnis nei žaliavos, tai reikalingas etanolinio tirpalo kiekis yra 250 ml. Praėjus 1 valandai, žaliava perkeliama į pirmąjį perkoliatorių ir ant jos užpilamas 30 proc. etanolinis tirpalas. Perkoliacija vykdoma 3 dienas. Po 3 dienų iš pirmojo perkoliatoriaus surinkta koncentruota ištrauka naudojama žaliavai suvilgyti ir brinkinti antrajame perkoliatoriuje. Antroji, mažiau koncentruota, ištrauka naudojama antrajame perkoliatoriuje esančiai žaliavai ekstrahuoti. Pirmoji, koncentruota, ištrauka iš antrojo perkoliatoriaus naudojama žaliavai suvilgyti ir brinkinti trečiajame perkoliatoriuje. Antroji, mažiau koncentruota, ištrauka naudojama perkoliuoti augalinę žaliavą trečiajame perkoliatoriuje. Perkoliuojama 1/25 pakrauto perkoliatoriaus tūrio per valandą greičiu ir surenkama 50 ml VAŽ ištraukos. Ji keletą dienų laikoma ne aukštesnėje kaip 8° C temperatūroje, po to filtruojama pro popieriaus filtrą. Gamybos schema pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Skystųjų ekstraktų gamybos schema

Lygiai taip pat gaminamas rozmarinų lapų skystasis ekstraktas naudojant 50 proc. ir 70 proc. etanolinį tirpalą bei žaliavas brinkinant 2 ir 3 valandas. Gaunami devyni skirtingai gaminti rozmarinų lapų skystieji ekstraktai. Tokiu pačiu principu vykdoma pankolių vaisių bei ramunių žiedų skystųjų ekstraktų gamyba.

2.3. Sauso likučio kiekio nustatymas gravimetriniu metodu

Skystųjų ekstraktų sausas likutis nustatytas drėgnomačiu MLS 50-3HA160 (Vokietija) esant 105 °C temperatūrai. Tyrimui imti 2 ml kiekvieno etanolinio skystojo ekstrakto. Bandymas kartotas 3 kartus, rezultatai gauti išvedus aritmetinį vidurkį.