Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas

Kauno technologijos universitetas Cheminės technologijos fakultetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Farmacijos fakultetas

Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu

modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas

Baigiamasis magistro projektas

Dovilė Stankutė Projekto autorius / autorė

Prof. Dr. Kristina Ramanauskienė Vadovas/ė

Kauno technologijos universitetas Cheminės technologijos fakultetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Farmacijos fakultetas

Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu

modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas

Baigiamasis magistro projektas

Medicininė chemija (6281CX001)

Dovilė Stankutė

Projekto autorius / autorė

Prof. Dr. Kristina Ramanauskienė Vadovas / Vadovė

Doc. Dr. Asta Marija Inkėnienė Recenzentas / Recenzentė

Kauno technologijos universitetas Cheminės technologijos fakultetas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Farmacijos fakultetas

Dovilė Stankutė

Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu

modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas

Akademinio sąžiningumo deklaracija

Patvirtinu, kad mano, Dovilės Stankutės, baigiamasis projektas tema „Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas“ yra parašytas visiškai savarankiškai ir visi pateikti duomenys ar tyrimų rezultatai yra teisingi ir gauti sąžiningai. Šiame darbe nei viena dalis nėra plagijuota nuo jokių spausdintinių ar internetinių šaltinių, visos kitų šaltinių tiesioginės ir netiesioginės citatos nurodytos literatūros nuorodose. Įstatymų nenumatytų piniginių sumų už šį darbą niekam nesu mokėjusi.

Aš suprantu, kad išaiškėjus nesąžiningumo faktui, man bus taikomos nuobaudos, remiantis Kauno technologijos universitete galiojančia tvarka.

Stankutė, Dovilė. Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas. Baigiamasis magistro projektas / vadovė prof. Kristina Ramanauskienė; Kauno technologijos universitetas, Cheminės technologijos fakultetas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas.

Studijų kryptis ir sritis (studijų krypčių grupė): chemija, fiziniai mokslai.

Reikšminiai žodžiai: ciklopirokso olaminas, priešgrybelinis aktyvumas, atpalaidavimas, propolis, cinamonas, arbatmedžių aliejus.

Kaunas, 2019. 58 p.

Santrauka

Grybelinės ligos yra plačiai paplitusios pasaulyje. Ciklopirokso olaminas yra sintetinė priešgrybelinė medžiaga, kuri dažniausiai naudojama šampūnų gamybai ir rečiau aptinkama puskietėse farmacinėse formuluotėse. Lietuvoje su šia veikliąją medžiaga yra registruotas tik šampūnas, todėl aktualu sumodeliuoti pusiau kietas farmacines formuluotes su ciklopirokso olaminu. Sumodeliavus naujas farmacines formuluotes svarbu atlikti kokybės tyrimus. Svarbu neapsiriboti, tik kokybinės ir kiekybinės analizės metodais, o atlikti ir biofarmacinius įvertinimus, kurie leidžia įvertinti farmacinės formos, pagalbinių medžiagų ir veikliosios medžiagos daroma įtaką sumodeliuoto preparato kokybei. Aktualu susieti biofarmacinius tyrimus su antigrybeliniais tyrimais. Šie tyrimai leidžia prognozuoti preparato efektyvumą ir saugumą. Tai gi, tyrimo objektas yra suformuotų puskiečių vaisto formų su ciklopirokso olaminu biofarmacinis vertinimas. Atlikus tyrimus rezultatai parodė, kad didžiausios pH reikšmės nustatytos tepaluose 9,9 – 10,5. Mažiausios pH reikšmės buvo geliuose nuo 6,5 iki 7,1. Nustatyta, kad didinant ciklopirokso olamino proc. kiekį pusiau kietoje farmacinėje formuluotėje, pastebimas pH didėjimas. Po 6 valandų atliekamo in vitro atpalaidavimo buvo nustatyta, kad didinant ciklopirokso olamino koncentraciją iki tam tikros ribos atpalaiduojamas kiekis ciklopirokso olamino didėja, o vėliau neturi įtakos, tokie rezultatai pastebėti ir su geliais bei tepalais. Vertinant priešgrybelinį aktyvumą, buvo nustatyta, kad didžiausias priešgrybelinis poveikis yra, kai ciklopirokso olamino koncentracija 0,25 % pastebėtas geliuose (G-1 – 5cm.). Papildomai pridėtos natūralios gamtinės medžiagos priešgrybelinio poveikio nesustiprino. Buvo padarytos išvados, išmatavus pagamintų formuluočių pH reikšmes, kad tepalų pH reikšmės buvo pačios didžiausios. Didinant ciklopirokso olamino įterpiamą kiekį pH reikšmės didėjo. Atlikus kremų formuluočių reologinius tyrimus buvo nustatyta, kad didėjant ciklopirokso olamino koncentracijai farmacinėje formuluotėje ir keliant temperatūrą nuo 25 °C iki 37 °C klampa mažėja. Atlikus gelių reologinį tyrimą buvo nustatyta, jog įvedamas veikliosios medžiagos kiekis neturi didelės įtakos gelio reologinėms savybėms. Didžiausias atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis po 6 valandų atliekamo in vitro atpalaidavimo tyrimo, buvo nustatytas T-1 formuluotėje (83±6,3). Vertinant ciklopirokso olamino įvedimo formą į pagrindą, buvo nustatyta, kad didesnis priešgrybelinis aktyvumas pastebimas, kai veiklioji medžiaga į pagrindą įvedama suspensiniu būdu. Papildomai į pusiau kietas farmacines formuluotes pridėtos natūralios gamtinės medžiagos priešgrybelinio poveikio nesustiprino.

Stankutė, Dovilė. Modeling and Biopharmaceutical Evaluation of Semi-Solid Pharmaceutical Form with Ciclopirox Olamine. Master's Final Degree Project / supervisor prof. Kristina Ramanauskienė; Faculty of Chemical Technology, Kaunas University of Technology; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy.

Study field and area (study field group): Chemistry, Physical Sciences.

Keywords: Ciklopirox olamine, antifungal activity, release, propolis, cinnamon, tea tree oil Kaunas, 2019. 58 pages.

Summary

Fungal diseases are widespread in the world.Cyclopirox olamine is a synthetic antifungal agent that is commonly used in the production of shampoos and it is less commonly found in semi-solid formulations. In Lithuania, only one shampoo is registered with this active substance, therefore it is important to model semi-solid pharmaceutical formulations with cyclopyroxamine olamine. It is important to conduct quality research after modeling a new pharmaceutical formulations. It is important not to confine itself to qualitative and quantitative methods of analysis, but also to conduct biopharmaceutical evaluations that allow the pharmaceutical form, excipients and active substance to influence the quality of the simulated formulation. It is important to link biopharmaceutical studies with antifungal studies. These studies make it possible to predict the effectiveness and safety of the preparation. So, the scope of the study- is the biopharmaceutical evaluation of formed semi-solid formulations with cyclopyroxy olamine. The results of the studies showed that, the highest pH value in ointments ranged from 9.9 to 10.5. The lowest pH values in gels were from 6.5 to 7.1. It was found that percentage increase of cyclopyroxin-olamine in a semi-solid pharmaceutical formulation, has an increase of pH in all three formulations: creams, gels and ointments. After 6 hours of in vitro release studies indicate that when concentration of cyclopirox olamine increases up to a certain limit it also increase the release of cyclopiroxamamine and then does not affect, and results are also observed with gels and ointments. In the evaluation of antifungal activity, the highest antifungal activity was found when the concentration of cyclopirox olamine was 0.25 % observed in gels (G-1 - 5cm). Additionally, the added natural substances did not strengthen the antifungal effect. Conclusions were drawn after measuring pH values of the formulations, it was found that pH values of the oitments was the highest ones. As the amount of cyclopyroxin olamine added in semi-solid pharmaceutical formulations increased, the pH values increased accordingly. The rheological studies of the cream formulations have shown that viscosity decreases when concentrations of cyclopirox olamine in the pharmaceutical formulation increase and the temperature increase from 25 ° C to 37 ° C. After the rheological analysis of gels, it was found that the amount of active substance which is introduced into gels does not have a significant influence for the rheological properties. After 6 hours of in vitro release study it was found that the highest released content of cyclopyroxin olamine was determined in the T-1 formulation (83 ± 6.3). In the evaluation of the cyclopyroxin-olamine administration form, it was found that higher antifungal activity was observed when the active substance was introduced into the base in a suspension manner. In addition to the semi-solid pharmaceutical formulations, the added natural ingredients did not enhance the antifungal effect.

Padėka

Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas, teorinę, ir praktinę pagalbą bei materialinę bazę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Pusiau kietų farmacinių formų su ciklopirokso olaminu modeliavimas ir biofarmacinis vertinimas“ dėkoju prof. dr. Kristinai Ramanauskienei. Už pagalbą atliekant atpalaidavimo in vitro tyrimus ir reologinius tyrimus dėkoju Agnei Mazurkevičiūtei. Už bendradarbiavimą vykdant priešgrybelinį aktyvumo vertinimą dėkoju doc. Marijai Ivaškienei.

Turinys

Lentelių sąrašas ... 9

Paveikslų sąrašas ... 10

Santrumpų ir terminų sąrašas ... 11

Įvadas ... 12

1. Literatūros apžvalga ... 13

1.1. Grybelinės ligos ... 13

1.2. Žmogaus odos ir nago struktūra ... 14

1.3. Grybelinių odos ligų gydymas ir veikliosios medžiagos pasižyminčios priešgrybeliniu poveikiu ... 15

1.4. Natūralios gamtinės medžiagos padedančios gydyti odos grybelines ligas ... 19

1.4.1. Bičių pikis (propolis) ... 19

1.4.2. Arbatmedžių eterinis aliejus ... 20

1.4.3. Cinamono eterinis aliejus ... 21

1.5. Pusiau kietos farmacinės formos vartojamos ant odos ... 21

1.6. Pusiau kietų farmacinių formų kokybės vertinimas ... 23

1.7. Literatūros išvados ... 25

2. Medžiagos ir tyrimų metodai ... 26

2.1. Tyrimo objektas ... 26

2.2. Naudotos medžiagos ir reagentai: ... 26

2.3. Naudota įranga: ... 26

2.4. Tyrimų metodai ... 26

2.4.1. Tirpalų gamyba su ciklopirokso olaminus ... 26

2.4.2. Pusiau kietų preparatų su ciklopirokso olaminu gamyba ... 27

2.4.3. Ciklopirokso olamino atpalaidavimas iš pusiau kietų farmacinių formų tyrimas in vitro .... 30

2.4.4. Skirtingų farmacinių formuluočių priešgrybelinis aktyvumo vertinimas ... 32

2.4.5. Pusiau kietų farmacinių formų reologinių savybių vertinimas ... 33

2.4.6. Pusiau kietų preparatų pH reikšmės nustatymas ... 33

2.4.7. Statistinė duomenų analizė ... 34

3. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas ... 35

3.1. Tirpalų su ciklopirokso olaminu pH vertinimas ... 35

3.2. Pusiau kietų vaisto formų pH vertinimas ... 35

3.2.1. Pagamintų kremų pH vertinimas ... 36

3.2.2. Pagamintų tepalų ir gelių pH vertinimas ... 36

3.2.3. Pagamintų kremų, tepalų ir gelių su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis pH vertinimas 37 3.3. Pusiau kietų vaisto formų reologinių savybių vertinimas ... 38

3.3.1. Kremų reologiniai parametrai... 38

3.3.2. Gelių reologiniai parametrai ... 40

3.4. Ciklopirokso olamino in vitro atpalaidavimo tyrimas iš kremų, tepalų ir gelių. ... 41

3.4.1. Ciklopirokso olamino iš kremo atpalaidavimas in vitro ir jų kiekio nustatymas naudojant spektrofotometrijos metodą ... 41

3.4.2. Ciklopirokso olamino iš gelio atpalaidavimas in vitro ir jų kiekio nustatymas naudojant spektrofotometrijos metodą ... 42

3.4.3. Ciklopirokso olamino iš hidrofilinio tepalo atpalaidavimas in vitro ir jų kiekio nustatymas

naudojant spektrofotometrijos metodą ... 43

3.4.4. Ciklopirokso olamino iš skirtingų farmacinių formuluočių in vitro atpalaidavimas ir jų kiekio nustatymas naudojant spektrofotometrijos metodą ... 44

3.5. Skirtingų pusiau kietų farmacinių formų priešgrybelinis vertinimas ... 46

3.5.1. Ciklopirokso olamino priešgrybelinis vertinimas tepalų, kremų ir gelių formuluotėse. ... 46

3.5.2. Ciklopirokso olamino priešgrybelinis vertinimas tepalų formuluotėse su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis ... 47

3.5.3. Ciklopirokso olamino priešgrybelinis vertinimas gelių formuluotėse su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis ... 48

Išvados ... 52

Literatūros sąrašas ... 53

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Pagal ISO 4730 standartus arbatmedžio eterinio aliejaus pagrindiniai komponentai ... 20

2 lentelė. Tirpalų su ciklopirokso olaminu sudėtys ... 27

3 lentelė. Kremų A/V su ciklopirokso olaminu sudėtys ... 28

4 lentelė. Hidrofilinių tepalų su ciklopirokso olaminu sudėtys ... 28

5 lentelė. Gelių su ciklopirokso olaminu sudėtys ... 29

6 lentelė. Kremų su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys ... 29

7 lentelė. Tepalų su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys ... 30

8 lentelė. Gelių su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys ... 30

9 lentelė. Kremų su ciklopirokso olaminu ir perdirbta propolio žaliava sudėtys ... 32

10 lentelė. Gelių su ciklopirokso olaminu ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys ... 32

12 lentelė. Kremų reologinių tyrimų rezultatai ... 39

Paveikslų sąrašas

1 pav. Tolnaftato cheminė formulė ... 16

2 pav. Terbinafino hidrochlorido cheminė formulė ... 17

3 pav. Ciklopirokso olamino cheminė formulė ... 18

4 pav. Modifikuota Franz tipo difuzinė celė ... 31

5 pav. Spekrofotometras ir kompiuterinė įranga naudota mėginių analizavimui atliekant in vitro atpalaidavimo testą ... 31

6 pav. Reometras ... 33

7 pav. pH-metras ... 34

8 pav. Pagamintų tirpalų pH reikšmės ... 35

9 pav. Pagamintų kremų pH reikšmės ... 36

10 pav. Pagamintų tepalų ir gelių pH reikšmės ... 37

11 pav. Pagamintų kremų, tepalų ir gelių su natūraliomis gamtinėmis medžiagomis pH rezultatai ... 38

12 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš kremų... 41

13 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš kremų... 42

14 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš gelių ... 43

15 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš tepalų ... 44

16 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš tepalo, kremo ir gelio, kai veikliosios medžiagos kiekis pagrinde sudaro 0,25 %. ... 45

17 pav. Atpalaiduotas ciklopirokso olamino kiekis (%) iš tepalo, kremo ir gelio, kai veikliosios medžiagos kiekis pagrinde sudaro 1 %. ... 45

18 pav. K-9 mėginio priešgrybelinio aktyvumo vertinimas ... 47

19 pav. N-8 mėginio priešgrybelinis aktyvumo vertinimas ... 48

20 pav. N-6 mėginio priešgrybelinis aktyvumo vertinimas ... 49

21 pav. N-5 mėginio priešgrybelinis aktyvumo vertinimas ... 49

22 pav. N-12 mėginio priešgrybelinis aktyvumo vertinimas ... 50

Santrumpų ir terminų sąrašas Santrumpos: Dr. – mokslų daktaras. Prof. – profesorius. % – procentai °C – laipsniai Celcijaus A/V – aliejus vandenyje

K – konsistencijos koeficientas n – tekėjimo indeksas pav. – paveikslas SD – standartinis nuokrypis val. – valandos cm – centimetrai min – minutė

p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo

SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) - statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa.

Įvadas

Temos aktualumas: grybelines ligas sukelia įvairūs patogeniniai grybeliai – dermatofitai. Nuo 1960 metų stebimas grybelinių infekcijų susirgimų padidėjimas. Pastaraisiais metais grybelinių infekcijų dažnis ir sunkumas smarkiai išaugo, labiausiai dėl chirurgijos, vėžio terapijos ir intensyviosios terapijos pažangos [1,5].

Vietinis vaistų vartojimas yra puiki alternatyva įprastam vaistų vartojimui. Priešgrybeliniams susirgimams gydyti puikiai tinka vietinio poveikio preparatai, kurie veikia vietiškai naikindami grybelį nuo nago ar odos. Oda sudaro barjerą, per kurį pereiti vaistinėms medžiagoms kartais yra sudėtinga. Todėl, farmacijos įmonės daug investuoja į naujų produktų kūrimą, kad vaistinės medžiagos galėtų lengviau įveikti odos barjerą [1,7].

Moksliniuose straipsniuose nėra labai daug informacijos apie ciklopirokso olaminą (CPO), todėl aktualu naudoti šią veikliąją medžiagą ir įvertinti skirtingų formuluočių biofarmacinius parametrus. Ciklopirokso olaminas pasižymi priešgrybeliniu poveikiu ir yra naudojamas priešgrybelinių vaistų gamyboje. Su šia veikliąja medžiaga gaminamos įvairių koncentracijų skirtingos pusiau kietos farmacinės formos ir stebimas veikliosios medžiagos išsiskyrimo kiekis ir priešgrybelinis veikimas [34,37,47].

Šiomis dienomis vis daugiau žmonių domisi šiuolaikinėmis ir natūraliomis ligų gydymo ir ligų profilaktikos priemonėmis, todėl šalia sintetinių cheminių medžiagų plėtros yra skiriamas didelis dėmesys ir natūralioms gamtinėms medžiagoms [50]. Literatūros duomenimis [54], yra natūralių gamtinių medžiagų tinkančių grybelinių infekcijų gydymui ar jų profilaktikai. Priešgrybeliniu poveikiu pasižymi: propolis, arbatmedžių ir cinamono eteriniai aliejai. Šios natūralios gamtinės medžiagos yra įterpiamos į pusiau kitas farmacines formas [16,21,26].

Tyrimo problema – tinkamas pusiau kieto pagrindo parinkimas ir veikliosios medžiagos kiekio parinkimas, kad būtų sumodeliuotas kokybiškas pusiau kietas priešgrybelinis preparatas.

Tyrimo naujumas – suformuotos puskietės vaisto formos su ciklopirokso olaminu, ištirtos jų biofarmacinės savybės, kurios patvirtintos atliekant priešgrybelinio aktyvumo tyrimus. Įterptos natūralios gamtinės medžiagos, kurių priešgrybelinis aktyvumas įvertintas tyrimais in vitro. Nustatyta pagrindo daroma įtaką priešgrybeliniam aktyvumui.

Tyrimo tikslas - ištirti farmacinių veiksnių įtaką vietinio poveikio priešgrybelinių vaisto formų kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. sumodeliuoti pusiau kietas formuluotes su ciklopirokso olaminu ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis naudojant skirtingus pagrindus;

2. ištirti pagrindo daromą įtaką pusiau kietų formuluočių reologinėms savybėms;

3. nustatyti pusiau kietuose formuluotėse pagrindo daroma įtaką veikliosios medžiagos atpalaidavimui iš farmacinės formuluotės;

1. Literatūros apžvalga 1.1.Grybelinės ligos

Nuo 1960 metų stebimas grybelinių infekcijų susirgimų padidėjimas. Tarptautinio priešgrybelinio mokslo centro duomenimis (Leading International Fungal Education – LIFE) 2017 metais, visame pasaulyje sergančių žmonių odos, nagų ar plaukų grybelinėmis infekcijomis buvo beveik 1000 000 000 [1,51,52]. Pastaraisiais metais grybelinių infekcijų dažnis ir sunkumas smarkiai išaugo, labiausiai dėl chirurgijos, vėžio terapijos ir intensyviosios terapijos pažangos [1,5,6].

Grybelinės ligos yra plačiai paplitusios pasaulyje. Apie 25 % pasaulio žmonių yra sirgę odos arba nagų grybeline infekcija [13,67]. Grybeliams ypač palanki sąlyga daugintis yra 28 – 30 o

C ir jiems patekus ant mūsų odas ilga laiką galime nepastebėti jokių simptomų. Todėl vis daugiau atsiranda pacientų, kurie susiduria su grybelinių infekcijų grėsme [1,5].

Grybelines ligas sukelia įvairūs mikroskopiniai patogeniniai grybai – dermatofitai, pelėsiai ir mieliniai grybai [1,17]. Gamtoje nustatyta apie 300000 grybų rūšių. Jie suskaido ir perdirba organines medžiagas. Šie grybai nekenksmingi žmogaus organizmui. Tačiau gamtoje yra apie 200 patogeniškų grybų rūšių, kurios žmogaus organizme gali sukelti įvairias grybelines infekcijas [6]. Dažniausiai mikozes sukelia šios rūšys: Aspergillus fumigatus, Candida, Cryptococcus,

Trichohyton ir Microsporum [6,17,51].

Grybelių sukeltos ligos vadinamos mikozėmis, kurios skirstomos į:

 paviršutines – pažeidžiama oda, gleivinė ir nagai. Gydymui naudojami vietinio poveikio pusiau kieti farmaciniai preparatai;

 poodines – veikia audinius ir raumenis;

 sisteminės (gilias) – pažeidžiami vidaus organai, gydymas dažniausiai labai sunkus. Vidaus organų grybelis gydomas švirkščiant vaistus į veną ar skiriant į vidų geriamus vaistinius preparatus [6,17].

Yra daugybė vaistinių preparatų skirtų grybelinių infekcijų susirgimas gydyti. Vaistiniai preparatai skiriasi savo sudėtimi ar vaisto forma. Svarbu tinkamai pasirinkti vaistinio preparato formą su priešgrybelinio poveikio veikliąja medžiaga, nes nuo to priklauso vaisto gebėjimas kuo veiksmingiau bei greičiau sumažinti ligos simptomus ir kuo greičiau siekiama visiško pasveikimo [1,5,6].

Vaistai nuo grybelio skirstomi:

 sisteminai vaistai – geriami ar parenteraliniai. Vartojami nuo sisteminių infekcijų;  geriamieji – vartojami nuo odos ir gleivinių grybelinių infekcijų;

 vietiniai vaistai – vartojami nuo odos ir gleivinių infekcijų [1,5,6].

Priešgrybeliniams susirgimams gydyti puikiai tinka vietinio poveikio preparatai, kurie veikia vietiškai naikindami grybelį nuo nago ar odos. Oda sudaro barjerą, per kurį prasiskverbti vaistinėms medžiagoms kartais yra sudėtinga. Todėl, farmacijos įmonės daug investuoja į naujų produktų kūrimą, kad nauji vaistai galėtų lengviau įveikti odos barjerą [5,12,52].

Dažniausiai pasitaikančios grybelinės infekcijos yra odos, plaukų ir nagų. Šias infekcijas gali sukelti grybai, kurie skirstomi į tris grupes:

 grybai, kurie gali naudoti ant odos, nagų ar plaukų paviršiaus rastą baltymą keratiną. Šie grybai vadinami keratinofiliniai grybai;

 candida albicans – auga ant drėgnų paviršių;

 kai, kurie keratinofiliai grybai gali užkrėsti pažeistus nagus, tai Aspergillus, Alternaria

alternata ir Fusarium rūšys [52].

1.2. Žmogaus odos ir nago struktūra

Odos, plaukų ir nagų grybelinės infekcijos plačiai paplitusios visame pasaulyje [13]. Gydant šias grybelines infekcijas dažniausiai naudojami vietinio poveikio farmaciniai preparatai, nes pusiau kietos vaistų formos yra lengviau naudojamos, sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų ir jas galima lengvai įsigyti visuomenės vaistinėse, be gydytojo recepto. Norint pritaikyti veikliąsias medžiagas per odą ar nagą svarbu žinoti odos ir nago struktūrą [12,13].

Žmogaus oda yra didžiausias organas, kuris sudaro 12 – 15 % suaugusiųjų viso kūno svorio. Odoje yra riebalų liaukų ir plaukų folikulų. Ji atlieka daug svarbių funkcijų: apsaugo nuo fizinių ir cheminių veiksnių, taip pat, yra atsakinga už termoreguliacinę, ekskrecinę, rezorbcinę, jutiminę ir imunologinę funkcijas [12,44,58,71].

Žmogaus oda sudaryta iš trijų audinių sluoksnių:

 pirmas sluoksnis yra epidermis – tai išorinis sluoksnis, kuris apsaugo tikrąją odą nuo aplinkos poveikio. Epidermio storis nuo 0,05 mm iki 0,8 ± 1,5 mm ant kojų, padų ir delnų. Pagrindinė epidermio ląstelė yra keratinocitas 95 %, o 5 % sudaro melanocitai, Langerhanso ląstelės ir Merkel ląstelės. Šiame sluoksnyje nėra kraujagyslių [10,11,44]. Epidermio paviršių sudaro raginis sluoksnis, jis gali būti 10 µm storio, kai yra sausas. Jis dažnai vertinamas, kaip atskiras sluoksnis, kai kalbama apie vietinių ir transderminių vaistų naudojimą ir gamybą. Jis sudaro barjerą, per kurį sunku absorbuotis veikliosioms medžiagoms, todėl pirmiausia būtina jį suminkštinti ir padidinti vandens kiekį jame. Gaminant vietinio poveikio preparatus svarbu, kad veiklioji medžiaga įsiskverbtų per raginį sluoksnį, tačiau tokių veikliųjų medžiagų yra nedaug. Todėl, aktualu naudoti įvairias pagalbines medžiagas, kurių pagalba veiklioji medžiaga būtų pernešama per raginį sluoksnį [10,58,70,71];

 antras sluoksnis – derma, kuri dar vadinama tikrąja oda. Ji sudaryta iš spenelinio ir tinklelinio sluoksnių. Storis svyruoja nuo 2 – 3 mm. Šiame sluoksnyje yra praikaito ir riebalinės liaukos, nervinės ląstelės ir kraujo bei limfos indų tinklai. Labai svarbu, kad kraujo tiekimas dermoje būtų efektyvus, nes su krauju atnešamos maisto medžiagos, pašalinami nereikalingi apykaitos produktai ir reguliuojamas spaudimas bei temperatūra [44,58,70,71];

 giliausias odos sluoksnis – poodis. Storiausias jo sluoksnis aptinkamas rankų ir padų srityse. Čia pereina kraujagyslės ir nervai. Poodis apsaugo nuo šalčio [44,58,70,71].

Odos dariniams priskiriami: plaukai, prakaito ir riebalų liaukos. Vidutiniškai viename žmogaus odos kvadratiniame centimetre yra apie 40 – 70 plaukų folikulų ir apie 200 – 250 prakaito liaukų latakų. Riebalinių liaukų išskiriamas sebumas sutepa odos paviršių ir saugo raginio sluoksnio vientisumą ir odos paviršiaus pH [58,70].

Veikliųjų medžiagų prasiskverbimas arba įsiskverbimas į odą vyksta nuosekliai: 1. ištirpusios veikliosios medžiagos molekulės atpalaiduojamos iš vaisto formos;

2. atpalaiduotos medžiagos iš vaisto formos patenką ant raginio odos sluoksnio ir skverbiasi pro jį; 3. prasiskverbusios pro raginį sluoksnį veikliosios medžiagos difunduoja į epidermį, o iš ten į kapiliarus [58].

Veikliosios medžiagos pro odą gali skverbtis keliais būdais:

1. intraląsteliniu skverbimosi keliu: molekulės paeiliui difunduojant per negyvų keratinocitų citoplazmą ir juos supančią lipidinę matricą;

1. tarpląsteliniu skverbimosi kelias. Šiuo keliu difunduota lipofilinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos;

2. „šunto“ keliu – skverbimasis vykstas per plaukų folikulus ir liaukų latakus. Skverbimasis ir absorbcija vyksta greitai, tačiau ,,šunto“ keliu prasiskverbia labai mažai medžiagų, nes folikolų ir latakų užimamas plotas sudaro tik 0,1 % bendro odos difuzijos ploto [58,71].

Nagas – tai keratinizuota epitelio struktūra, kuri apsaugo pirštų galus nuo traumų. Nago struktūra:  nago plokštelė – stačiakampe ir išgaubta plokštelė. Ji sudaryta iš 80 – 90 sluoksnių negyvų ląstelių, kurios yra surištos tarpusavyje vandens ir riebalų molekulėmis. Gydant nagų grybelį veikliosios medžiagos skverbiasi į nago plokštelę ir ten kaupiasi naikindamos sukėlėjus;

 matrica – tai yra gyvas nagas augantis po oda. Jis sudarytas iš keratinocitų. Matrica atsakinga už ląstelių gamybą, kurios vėliau sudaro nago plokštelę;

 nago guolis – tai oda esanti po nagu ir supanti nagą iš šonų;

 mėnuliukas – pusmėnulio formos struktūrą prie nago pagrindo [11,12,68].

Gaminant naujus pusiau kietus farmacinius preparatus svarbu žinoti odos ir nago struktūrą, nes tada galima tinkamai sukurti vaistinę farmacinę formuluotę, kuri veiks ir bus efektyvi gydant grybelines odos bei nagų ligas [11,13].

1.3. Grybelinių odos ligų gydymas ir veikliosios medžiagos pasižyminčios priešgrybeliniu poveikiu

Gydant grybelines odos ligas skiriami sisteminio poveikio ar vietinio poveikio preparatai. Jeigu grybelis yra labai išplitęs ir įsisenėjęs, tada skiriamas kombinuotas gydymas [5]. Dažniausiai gydymo kursas būna itin ilgas, jis gali trukti nuo 2 mėnesių iki 18 mėnesių [5,17,52].

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) teigia, kad nagų grybelis gydomas naudojant vietinius ir sisteminius farmacinius preparatus. Jeigu nagų grybelis nėra labai stipriai išplitęs, skiriamas vietinis gydymas naudojant įvairius pusiau kietus farmacinius preparatus. Gydymas įprastai trunka ilgai nuo 4 iki 18 mėnesių, nes grybelinės infekcijos sukėlėjai yra linkę išlikti nagų baltyme net ir gydymo metu. Tokia pati situacija yra ir gydant odos bei plaukų grybelį [5,52].

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) vietiniam nagų grybelio gydymui yra patvirtinusi šias veikliąsias medžiagas: amorolfiną, ciklopiroksą, efinakonazolą ir tavaborolą. Jeigu, grybelis yra pažeidęs nagus stipriau ir jau yra pažeista oda, tada skiriamas sisteminis gydymas. Sisteminiam gydymui naudojamos veikliosios medžiagos: flukonazolas, griseofulvinas, itrakonazolas ir

terbinafinas. Gydymo kursas trunka apie 3 mėnesius, bet sisteminis gydymas turi labai daug šalutinių poveikių, todėl stengiamasi pirmiausi skirtį vietinio poveikio preparatus [5].

Kartais odos grybelines ligas sunku išgydyti, todėl skiriamas kombinuotas gydymas. Mokslinės literatūros duomenimis, sisteminis ir vietinis gydymas naudojamas kartu yra veiksmingesnis ir stipriau veikia grybelines odos ligas [5].

Veikliosios medžiagos naudojamos grybelinėms ligoms gydyti yra skirstomos pagal: veikimo vietą grybo ląstelėje;

 cheminę grupę ar pogrupį [17].

Mokslinėje literatūroje [4,7,17] aprašoma daug veikliųjų medžiagų skirtų grybelinių odos ligų gydymui. Buvo pasirinktos trys veikliosios medžiagos: dvi iš jų terbinafino hidrochloridas ir ciklopirokso olaminas Jos plačiai naudojamos šiomis dienomis gydant odos grybelines ligas. Tolnaftatas pasirinktas, kaip palyginimui, nes tai sena veiklioji medžiaga, kuri nėra plačiai naudojama šiomis dienomis [4,7,17,36].

1.3.1. Tolnaftatas

Tolnaftatas – tai balti arba gelsvai rudos spalvos milteliai, kurie beveik netirpsta vandenyje, lengvai tirpsta acetone ir metileno chloride, labai nedidelis tirpumas alkoholyje [3]. Pasižymi silpnomis bazinėmis savybėmis ir lydymosi temperatūrą nuo 109 iki 112 °C [58]. Cheminė formulė – C19H17NOS, struktūrinė formulė pateikta 1 paveikslėlyje [17].

Tolnaftatas yra sintetinis priešgrybelinis vaistas priskiriamas tiokarbamatų grupei. Ši veiklioji medžiaga veikia fungistatiškai grybo ląstelėje esantį fermentą – skvaleno epoksidazę ir blokuoja ergesterolio biosintezę grybelių ląstelių sienelėse taip sustabdydamas grybelio ląstelių augimą ir dauginimasį [17,58].

Tolnaftatas veikia odos raginiame sluoksnyje ir gerai prasiskverbia į epidermį bei kaupiasi jame. Ši veiklioji medžiaga naudojama vietiškai gydyti odos dermatofitozės, kurių sukėlėjai yra

Trychophyton rubrum, T. mentagrophytes, T. tonsurans, Microsporum canis, M. audouinii, E. floccosum ir Malassezia furfur. Neveikia Candida spp. odos sukeltų infekcijų. Vietiškai ant odos

yra vartojami 1 % tolnaftato tirpalai, kremai, geliai, milteliai ir aerozoliai. Gydymo kursas 2 – 3 savaitės, o kartais gali būti iki 6 savaičių, kai oda yra sustorėjusi [17,58].

Ši veiklioji medžiaga jau naudojama seniai ir šiomis dienomis nėra labai populiari bei plačiai naudojama farmacijos rinkoje [2]. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje nėra registruoto, nei vieno farmacinio vaistinio preparato su tolnaftatu [4].

1.3.2. Terbinafino hidrochloridas

Terbinafino hidrochloridas – tai yra balti arba beveik balti milteliai. Labai mažai ar šiek tiek tirpsta vandenyje, gerai tirpsta bevandeniame etanolyje ir metanolyje, šiek tiek tirpsta acetone [3]. Cheminė formulė – C21H25N●HCl, struktūrinė formulė pateikta 2 paveikslėlyje [3,17].

Terbinafino hidrochloridas yra sintetinis alilamino darinys, plataus spektro priešgrybelinė, lipofiliška medžiaga. Jis skirtas naudoti lokaliam ir sisteminiam priešgrybeliniam poveikiui sukelti, nes puikiai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto ir gerai tirpsta riebaluose, todėl puikiai prasiskverbia per odą. Jis, kaip ir tolnaftatas veikia grybo ląstelėje esantį fermentą – skvaleno epoksidazę, slopindamas jo aktyvumą ir virtimą lanosteroliu [4,7,17].

Rinkoje, su šia veikliąja medžiaga, yra vaistinių preparatų skirtų sisteminiam ir lokaliam vartojimui. Terbinafino hidrochloridas gerai absorbuojamas per virškinamąjį traktą. Jo įsisavinimui maistas įtakos neturi. Naudojant geriamas tabletes terbinafino hidrochloridas greitai prasiskverbia per dermą ir kaupiasi lipofiliniame raginiame sluoksnyje. Remiantis literatūros duomenimis [4,7,9], gydant sistemiškai terbinafino hidrochloridas yra skiriamas tablečių forma 250 mg per parą arba esant sunkiai formai 500 mg per parą. Gydymo kursas trunka nuo 6 iki 16 savaičių. Šios veikliosios medžiagos negalima vartoti arba reikia vartoti mažesnėmis dozėmis pacientams, kurių sutrikusi kepenų ar inkstų veikla [4,7,9,57].

Vietiniam vartojimui terbinafino hidrochlorido koncentracija tirpaluose, kremuose ar geliuose būna 10 mg/g. Terbinafino hidrochloridas greitai parsiskverbia pro dermą. Taip pat, didelė jo koncentracija susidaro plaukų folikuluose, plaukuose ir odoje, nes terbinafinas išsiskiria su riebalinių liaukų sekretu ir didesnė jo koncentracija atsiranda riebalinėse liaukose. Nago plokštelėje jis pasiskirsto per dvi gydymo savaites. Lietuvoje su terbinafino hidrochloridu yra registruoti preparatai tokių farmacinių formų: gelis, odos tirpalas, tabletės ir kremas [4].

1.3.3. Ciklopirokso olaminas

Ciklopirokso olaminas – tai, balti arba šviesiai gelsvi kristaliniai milteliai. Mažai tirpus vandenyje, labai gerai tirpsta alkoholyje ir dichlormetane, šiek tiek tirpsta etilo acetate ir praktiškai netirpsta cikloheksane. Ciklopirokso olaminas yra stipriai šarminis, nes pH vyrauja 8,0 – 9,0. Molekulinė masė 268,357 g/mol. Cheminė formulė – C14H24N2O3, struktūrinė formulė pateikta 3 paveikslėlyje [3,59].

Ciklopirokso olaminas yra sintetinė, plataus spektro priešgrybelinė medžiaga, kuri slopina dermatofitų, mielių ir pelėsių augimą, dauginimasi ir veikia dažnai atsparius Candida rūšies grybelius [34,37,47]. Tikslus veikimas į ląsteles nežinomas, bet spėjama, kad ciklopirokso olaminas veikia chelatuojant katijonus Fe3+ ir Al3+, dėl kurių poveikio vyksta, nuo metalų priklausančių fermentų veiklos slopinimas. Šie fermentai skaido peroksidą grybelių ląstelėse. Jis veikia RNR ir DNR sintezę ją trikdydamas. Slopina grybelių ląstelės sintezę nesukeldamas lizės. Taip pat, veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. [34,35,46,47,59].

Ciklopirokso olaminas naudojamas sisteminio poveikio farmacinių preparatų gamybai. Rinkoje su šia veikliąja medžiaga yra preparatų skirtų lokaliam gydymui: kremai, suspensijos, geliai, lakai ir šampūnai [4,36,47].

Literatūros duomenimis [34] vietiniai farmaciniai preparatai su ciklopirokso olaminu dažniausiai būna 1 %, bet užtepus žmogui ant odos 1 % ciklopirokso olamino kremą, jo per odą rezorbuojasi labai mažai. Tirpaluose efektyvi koncentracija jau pastebima esant 0,1 % koncentracijai [4,34]. Todėl, aktualu, ištirti vaisto formos daromą įtaką siekiant efektyvaus pritaikymo.

Taip pat, literatūroje aprašomas [56,57] nagų lakas, kurio sudėtyje 8 % ciklopirokso olamino. Gydymas trunka nuo 24 iki 48 savaičių [56,57]. Mokslinės literatūros duomenimis, nėra labai daug informacijos apie ciklopirokso olamino prasiskverbimą ar rezorbciją, kai ši veiklioji medžiaga įvedama į nagų laką.

Mokslinės literatūros duomenimis [47,57] ciklopirokso olaminas turi efektyvų sisteminį priešgrybelinį poveikį, todėl aktualu gaminant skirtingus puskiečius farmacinius preparatus naudoti šią veikliąją medžiagą ir įvertinti šių farmacinių formuluočių kokybės parametrus.

1.4. Natūralios gamtinės medžiagos padedančios gydyti odos grybelines ligas

Gydant grybelines infekcijas preparatais, kurių sudėtyje yra sintetinių cheminių medžiagų, pastebimas, tam tikrų grybelio rūšių didėjantis atsparumas šiems preparatams. Taip pat, sintetinės cheminės medžiagos sukelia labai daug šalutinių poveikių ir yra brangios. Todėl, aktualu ieškoti naujų priešgrybelinių medžiagų, kurios padėtų gydyti grybelines infekcijas ir sukeltų mažiau nepageidaujamo poveikio [54,55].

Šiomis dienomis vis daugiau žmonių domisi šiuolaikinėmis ir natūraliomis ligų gydymo bei ligų profilaktikos priemonėmis. Dėl šios priežasties, šalia sintetinių cheminių medžiagų plėtros yra skiriamas didelis dėmesys ir natūralioms gamtinėms medžiagoms [50]. Literatūros duomenimis [54], yra natūralių gamtinių medžiagų tinkančių grybelinių infekcijų gydymui ar jų profilaktikai. Šios medžiagos buvo naudojamos šimtmečius mūsų protėvių. Gydymas natūraliomis gamtinėmis medžiagomis lyginant su sintetinėmis cheminėmis medžiagomis, turi pranašumų: jos yra pigesnės, galima įsigyti be recepto ir sukelia mažiau nepageidaujamų šalutinių reakcijų [53].

Literatūroje aprašoma daug natūralių gamtinių medžiagų, kurios tinka grybelinių infekcijų profilaktikai ar gydymui. Šiame darbe pasirinktos tirti trys natūralias gamtines medžiagas: bičių pikis, arbatmedžių ir cinamono eteriniai aliejai. Visos šios natūralios gamtinės medžiagos yra žinomos ir plačiai naudojamos kasdien. Šioms medžiagoms priskiriamas priešgrybelinis poveikis [15,22,24,26.39], kurį aktualu įvertinti skirtinguose pusiau kietuose farmacinėse formuluotėse. 1.4.1. Bičių pikis (propolis)

Bičių pikis (propolis) – tai biologiškai aktyvi natūrali medžiaga, kurią renka bitės iš medžių pumpurų, jaunų šakelių ir lapų. Propolis yra lipni medžiaga, kurios spalva gali kisti nuo geltonai žalios iki tamsiai rudos spalvos. Bitės propolį naudoja apsisaugojimui nuo infekcijų sukėlėjų, pastovios temperatūros išlaikymui, korių sutvirtinimui ir balzamavimui [10,18,19,20,22].

Propolis medicinos praktikoje naudojamas nuo seno. Egiptiečiai jį naudojo balzamuojant lavonus. Propolį plačiai naudojo Graikijos ir Romos gydytojai, Aristotelis ir Galenas. Propolis puikiai gydė žaizdas ir buvo naudojamas burnos dezinfekcijai. Kitas, Romos mokslininkas Plinijus rašė knygą apie propolį ,,Natural History“ (Gamtos istorijos) ir teigė, kad propolis sumažina patinimus, malšina skausmą ir gydo žaizdas. Propolis net buvo įtrauktas į Londono farmakopėją septynioliktajame amžiuje, kaip vaistas [10,12,13].

Propolio spalva, cheminė sudėtis ir farmakologinis poveikis labai priklauso, nuo daugelio veiksnių: geografinės kilmės, surinkimo laiko, metų laiko ir augalo rūšių. [18.19,20,28]. Todėl, labai sunku nustatyti tikslią propolio sudėtį, nes kiekvienas mėginys skiriasi cheminių medžiagų kiekiais [22]. Daugiausia propolį sudaro dervos, vaškai, eteriniai aliejai, žiedadulkės, organinės rūgštys, gausu mineralinių medžiagų, flavonoidų ir yra nedaug vitaminų [10,12,14,28].

Bičių pikis puikiai tinka sergant viršutinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto ir odos ligomis, bei jų profilaktikai. Propolis žinomas, kaip vienas iš stipriausių gamtinių antibiotikų, kuris vartojamas antibakteriniams, priešgrybeliniams ir antivirusiniams susirgimams gydyti. Naudojant išoriškai propolis puikiai naikina įvairių bakterijų ir grybelių sukeltas ligas [10,12,14,18,28]. Veiksmingumas buvo nustatytas, net su 40 skirtingų mielių padermių: Candida

Trichosporon cutaneum [21,22]. Žinoma, kad flavonoidai ir fenoliniai junginiai yra pagrindiniai

komponentai, kurie sukelia antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį [22,39]. 1.4.2. Arbatmedžių eterinis aliejus

Arbatmedžių eterinis aliejus gaunamas iš Pražangialapės mirtinės (lot. Melaleuca alternifolia) [23]. Šis eterinis aliejus medicinos praktikoje naudojamas labai plačiai jau daugiau nei 70 metų. Pirmasis oficialus arbatmedžio aliejaus pavartojimas medicinoje buvo aprašymas 1930 metais, kai Sidnėjaus chirurgas parašė pranešimą, jog arbatmedžio eterinio aliejus padeda greičiau gydyti žaizdas ir pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Jis tinka gydant odos ligas, viršutinių kvėpavimo takų susirgimams ir net esant artritui [15,16].

Arbatmedžio eterinis aliejus yra skaidrus, bespalvis arba šviesiai gelsvas, lakus skystis, turi intensyvų kvapą. Jis yra gaminamas iš arbatmedžio lapų ir galinių šakų dalies distiliuojant vandens garais, veikiant mechaniniu būdu arba naudojant sausą distiliaciją [16, 24]. Arbatmedžių eterinį aliejų sudaro apie 100 komponentų, daugiausiai iš jų yra monoterpenai, seskviterpenai ir su jais susiję alkoholiai [23, 24]. Pagal ISO 4730 standartus, norint, kad aliejus būtų apibrėžiamas, kaip arbatmedžio eterinis aliejus, turi būti nurodyti pagrindiniai komponentai (1 lentelė) [16, 23]

1 lentelė. Pagal ISO 4730 standartus arbatmedžio eterinio aliejaus pagrindiniai komponentai

Komponentai Koncentracijos % Komponentai Koncentracijos %

Terpinen-4-olis 30 - 48 % Sabinenas Randama apie 3,5 %

γ-terpinenas 10 – 28 % Aromadendrenas Randama apie 3 %

1,8-cineolis Randama apie 15 % δ-kadinenas Randama apie 3 %

α-terpinenas 5 – 13 % Viridiflorenas Randama apie 3 %

α-terpineolis 1,5 – 8 % Limonenas 0,5 – 1,5 %

q-cymenas 0,5 – 8 % Globulolis Randama apie 1 %

α-pinenas 1 – 6 % Viridiflorolis Randama apie 1 %

Terpinolenas 1,5 – 5 %

Arbatmedžių eterinis aliejus pasižymi antiseptiniu ir antimikrobiniu poveikiu. Naudojamas gydyti bakterijų sukeltoms ligoms, kurios gali sukelti infekcijas, taip pat, padeda užkirsti kelią mikrobų augimui, todėl padeda išvengti arba gydyti parazitų, grybų, bakterijų ar virusų sukeltas ligas. Plačiai naudojamas gydant odos infekcijas, pavyzdžiui: spuogus, grybelį, ar siekiant apsisaugoti nuo utelių. Taip pat, kaip antiseptinė priemonė esant įpjovimams, nudegimams, įbrėžimams ar vabzdžių įkandimams. Arbatmedžių aliejus tinka esant gerklės skausmui, nosies infekcijoms, bronchitui ar net atrito skausmui malšinti. [15,16, 24].

Pagrindinės aktyviosios medžiagos, esančios arbatmedžių eteriniame aliejuje, kurios veikia bakterijas ir mikrobus, yra terpinenas-4-oli, alfa-terpineolis ir linaloolas. Jos sutrikdo ląstelių membraną, sukeldamos ląstelės mirtį arba nuslopina sporuliaciją [15,24].

Mokslinės literatūros duomenimis [60] naudojant arbatmedžių eterinį aliejų galima visiškai arba iš dalies išgydyti grybelį. Buvo atliktas tyrimas, kurio pagalba buvo nustatytas arbatmedžių eterinio

sumažėjimą, o 18 % visiškai išsigydė grybelį. Kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad grybelinėms infekcijoms gydyti naudojant kombinuotus preparatus, kuriuos sudaro priešgrybelinė cheminė medžiagas ir arbatmedžių eterinis aliejus, pastebimas geresnis poveikis naikinant grybelį, nei naudojant viena pačia cheminę priešgrybelinę medžiagą [16].

1.4.3. Cinamono eterinis aliejus

Cinamonas visame pasaulyje plačiai naudojamas, kaip prieskonis, aromatinė medžiaga kvepalų gamyboje, kosmetikos gamyboje, bei naudojamas gydymo tikslams. Yra nustatyta apie 250 rūšių cinamono genties medžių iš kurių žievės yra gaunamas cinamonas. Cinnamomum zeylanicum viena iš seniausių rūšių, kuri jau minima 4000 metų prieš Kristų [25,26,27].

Cinamonas pasižymi antimikrobiniu, priešgrybeliniu, priešvėžiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Jis naudojamas stomatologijoje, miltelių pavidalu, gydant dantų problemas ir blogo burnos kvapo sumažinimui [26]. Cinamonas taip pat naudojamas virškinamojo trakto ligoms ir šlapimo takų infekcijoms gydyti [27].

Cinamoną sudaro pagrindiniai junginiai: cinnamaldehidas, cinnamilo acetatas ir cinnamilo alkoholis [25,27].

1.5. Pusiau kietos farmacinės formos vartojamos ant odos

Pusiau kieti farmaciniai preparatai – tai preparatai skirti vietiniam naudojimui ant odos arba prieinamos gleivinės. Šie farmaciniai preparatai užtikrina lokalizuotą paviršinį vietinį poveikį arba sisteminį poveikį. Viena arba kelios veikliosios medžiagos yra ištirpinamos arba disperguojamos atitinkamame pagrinde, kurio pagalba veiklioji medžiaga pernešama ant odos, ragenos, nosies gleivinės, makšties, šlaplės ar išorinės ausies. Pusiau kietos farmacinės formos pagrindas gali būti sintetinės arba natūralios gamtinės kilmės, žinoma, gali būti sudarytas ir iš kelių medžiagų. Siekiama, kad šie preparatai minimaliai dirgintų odą, lengvai teptųsi, nesunkai nusiplautu su muilu ar vandeniu, būtų pakankamai stabilūs laikymo metu [3,42,43,44].

Pagal naudojamą pagrindą pusiau kieti farmaciniai preparatai gali būti hidrofiliniai arba hidrofobiniai [3,42,44]. Pacientų nuomonė, hidrofiliniai pagrindai labiau priimtini veikliosios medžiagos pernešimui ant odos, ypač gydant veido sritį, nes šie pagrindai mažiau riebūs [43]. Farmacinio preparato gebėjimas įsiskverbti į epidermį, dermą ir poodį, priklauso nuo veikliosios medžiagos savybių ir naudojamo pagrindo [44].

Mokslinės literatūros duomenimis pusiau kieti farmaciniai preparatai skirstomi į:  tepalus;  gelius;  pastas;  kremus;  emulsijas;  putas;  losjonus; purškalus;  miltelius;

 koloidinius tirpalus [44,45].

Europos farmakopėja pusiau kietus farmacinius preparatus skirsto į;  tepalus;

 kremus  pastas; šutekliai;  pleistrai [3].

Tepalai – pusiau kieti preparatai, sudaryti iš vienfazio pagrindo, kurioje disperguotos kietos ar skystos medžiagos. Tepalus paprastai sudaro apie 20 % vandens ir lakiųjų medžiagų ir daugiau nei 50 % sudaro įvairūs angliavandenių, vaškų arba paliolių mišinys.[44,45]. Pagal pagrindo sudėtį tepalai moksliniuose šaltiniuose ir Europos farmakopėjoje išskiriami į tris klases:

1. hidrofobinis tepalas – tai bevandenis tepalas ir gali absorbuoti nedidelius kiekius vandens. Dažniausia tai būna: kietas, skystas ar pusiau skystas parafinas, augalinis aliejus, gyvūniniai riebalai, vaškai, sintetiniai gliceridai ir skysti polialkilsiloksanai;

2. hidrofilinis tepalas – tepalo pagrindas yra maišomas su vandeniu. Paprastai tai būna skysti mišiniai su polietileno glikoliu.

3. emulsiniai tepalai – šie tepalai gali sugerti daug vandens. Priklausomai nuo emulsiklių jie būna dviejų tipu – a/v ir v/a. V/a tipo emulsikliams priskiriami vilnos alkoholiai, sorbitano esteriai, monogliceridai ir riebalų alkoholiai, o a/v tipo emulsikliams priskiriami sulfatai ir riebalų rūgščių esteriai [3,44].

Kremai – tai minkštos konsistencijos daugiafaziai preparatai sudaryti iš lipofilinės ir vandeninės fazių. Lipofilinį kremą sudaro vientisa lipofilinė fazė. Vanduo – aliejuje tipo emulsijos sudarymui priskiriamos medžiagos vilnos alkoholiai, sorbitano esteriai ir monogliceridai. Hidrofilinis kremas yra sudarytas iš vientisos vandeninės fazės. Aliejus – vandenyje tipo emulsijoms sudaryti priskiriami natrio ar trolamino muilai, polisorbatai, riebalų alkoholių ir poloksilo riebalų rūgštis [3,44,49].

Geliai – pusiau kieti preparatai gaunami skysčius gelifikuojant tam tikromis medžiagomis. Jie gali būti:

 hidrofobiniai geliai – pagrindas susideda iš skysto parafino su polietilenu arba riebalų aliejų, aliuminio ar cinko muilo.

 hidrofiliniai geliai – jie paprastai sudeda iš vandens, glicerolio arba propileno glikolio. Taip pat sudėtyje gali būti celiuliozės, krakmolo, magnio aliuminio silikato ar karbosivinilo polimerų [3,44,46,49]. Geliai plačiai taikomi farmacijos ir kosmetikos pramonėje [69].

Pastos – pusiau kieti preparatai, kurių sudėtyje yra daugiau, nei 25 % sausosios medžiagos, kuri smulkių dalelių pavidalu yra disperguota pagrinde [3,44,48].

Šutekliai – jie sudaryti iš šilumą išlaikančio hidrofilinio pagrindo, kuriame disperguotos kietos arba skystos veikliosios medžiagos. Dažniausia prieš dedant ant odos yra pašildomi [3,48].

palaikoma ant odos paviršiaus, kad absorbcija būtų lėta, taip užtikrinamas tolygus veikliosios medžiagos tiekimas. Vaistiniai pleistrai yra išleidžiami įvairių dydžių. Jie gali būti iškarto naudojamų pagal paskirtį, arba karpomi prieš naudojimą [3,48].

Koloidiniai – tai eterio ir acetono nitroceliuliozės tirpalas. Lakiesiems tirpikliams išgaravus ant odos lieka sausa celiuliozės plėvelė. Ji turi būti patvari, lanksti ir tvirtai prilipusi [44,45].

Emulsijos – tai dviejų ar daugiau tarpusavyje nesimaišančių skysčių dispersinė sistema. Emulsijos yra nestabilios ir gali greitai išsisluoksniuoti, todėl naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos [44,45]

Putos – tai emulsinės pusiau kietos sistemos, kurios yra suslėgtos konteineriuose arba specialiose tam skirtose pakuotėse. Šios sistemos turi disperguotą dujinę sistemą, kurių pagalba išpurškiant iš pakuotės gaunamos purios pusiau kietos konsistencijos putos [44,45,49].

Losjonai – jie būna skysti, gali būti šiek tiek klampios emulsinės formos. [44,49].

Milteliai – tai preparatai sudaryti iš kietų, smulkių, birių, sausų, įvairaus dydžio dalelių mišinio [44,45].

Purškalai – tirpalai, emulsijos ar suspensijos, kuriose yra viena ar kelios veikliosios medžiagos. Purškalas yra išleidžiamas daugiadozėje talpyklėje su atitinkamu aplikatoriumi ar slėginėje talpyklėje, kurių pagalba skystis smuklių lašelių pavidalu yra išpurškiamas iš talpyklos [44,45,48]. 1.6. Pusiau kietų farmacinių formų kokybės vertinimas

Pusiau kietos farmacinės formos dažnai naudojamos, kaip farmaciniai preparatai. Farmacinės kompanijos kuriančios naujus pusiau kietus farmacinius preparatus siekia patenkinti visus vartotojų lūkesčius. Siekiama, kad farmacinis produktas išliktu stabilus laikymo metu, naudojant ant odos teptųsi lengvai, nebūtų jaučiamos dalelės ir preparatas susigertų nepalikdamas riebumo ar lipnumo jausmo[38,41]. Todėl, farmacinių preparatų kokybei nustatyti dažnai naudojami įvairūs testai, kurie padeda nustatyti klampą, savitąjį tankį, homogeniškumą, dalelių dydį. Atliekamas ir veikliosios medžiagos atpalaidavimo iš vaisto formos testas [38]. Žinoma, labai svarbu, kad pagamintas farmacinis preparatus būtų malonaus kvapo ir nepaliktų nemalonaus pojūčio pavartojus [41].

Europos farmokopėja išskiria pusiau kietų farmacinių formų kokybės vertinimo parametrus:  tapatybės nustatymas;

kiekybinės analizės testai; homogeniškumas;

 reologinių savybių tyrimas; dalelių dydžio nustatymas;  konsistencijos testas;

 vaistinių medžiagų atpalaidavimo tyrimus [3].

Moksliniuose šaltiniuose taip pat, aprašomi pusiau kietų vaisto formų kokybės vertinimo tyrimai, skirti įvertinti farmacinį preparatą. Atliekami tyrimai:

 talpyklos turinio vienodumas;  klampa;

dalelių dydis;  tepumas ant odos;  odos dirginimo tyrimas;  in vitro atpalaidavimas;  in vivo;

 stabilumas;

 konsistencija [45].

Klampa – reologiniai tyrimai yra svarbūs pusiau kietų farmacinių preparatų kokybės vertinimui. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti sumodeliuotų farmacinių preparatų stabilumą keičiantis aplinkos temperatūrai, tepumą ir klampą [40]. Klampumas gali tiesiogiai paveikti vaistinio preparato difuzijos greitį mikrostruktūriniu lygiu [45]. Atlikus šį tyrimą farmacinės kompanijos gali įvertinti ar pagamintas farmacinis preparatas gerai pasiskirstys ant odos paviršiaus, taip pat įvertinami farmacinio preparato galimi struktūriniai pokyčiai laikymo metu [41].

Talpyklos turinio vienodumas – jis atliekamas nustatyti ar veiklioji medžiaga talpykloje ir naudojamame pagrinde yra pasiskirsčiusi vienodai, matuojamas dozės vienodumas [45].

Dalelių dydis – nustatomas veikliosios medžiagos dalelių dydis, kuris yra kontroliuojamas formuluotės kūrimo etape pusiau kietuose farmaciniuose preparatuose [45].

Stabilumas – padeda nustatyti ar laikymo metu farmacinis preparatas nepakeitė kitų minėtų kokybės vertinimo kriterijų [45].

In vitro atpalaidavimo testas – jo pagalba nustatomas vaistinės medžiagos tirpumas nešiklyje, vaisto formos klampa, dalelių dydis ir daroma įtaka vaistinės medžiagos atpalaidavimui iš vaisto formos. Tačiau, negalima šių tyrimo rezultatų tiesiogiai susieti su in vivo tyrimuose vykstančiais procesais, nes odos barjeras dažniausiai būna pažeistas ir skvarba gali būti ribojama arba gali būti didesnė. Šiems tyrimams atlikti yra naudojamos difuzinės celės: Franz, Hanson, VanKel, Mutimer ir kt. Į difuzines celes patalpinamas tiriamasis vaistinis pusiau kietas farmacinis preparatas (donorinė fazė), kuri atskiriama nuo akceptorinės fazės tam tikra sintetine membrana. Akceptorinės fazės temperatūra turi būti 32 °C (imituojant odos paviršiaus temperatūrą) arba 37 °C (imituojant žmogaus kūno temperatūrą), ši fazė turi būti visa tyrimo laiką maišoma. 6 valandas yra rekomenduojama atlikti in vitro atpalaidavimo tyrimą. Per šį laiką, tam tikrais laiko intervalais imami akceptorinės fazės mėginiai, kurie analizuojami tinkamais kiekybinės analizės metodais. Akceprotinės fazės keliami reikalavimai – ji turi labai gerai tirpinti vaistine medžiagą, todėl vandenyje tirpios vaistinės medžiagos tirpinamos vandeniniame buferiniame tirpale, o sunkai tirpios vandenyje tirpinamos alkoholio – vandens mišinyje [34,58].

In vivo – šiomis dienomis stengiamasi šį tyrimo metodą naudoti kuo rečiau, nes yra daug vaistinių medžiagų, kurios jau naudojamos seniai ir informacijos apie jas yra sukaupta daug. Aktualu šį tyrimą atlikti tik tada, kai yra sukuriamos naujos medžiagos ir in vitro tyrimų pagalba negalima gauti informacijos apie metabolizmą ir pasiskirstymo procesą odoje [58].

ligas, todėl gaminant pusiau kietus farmacinius preparatus aktualu išlaikyti tinkamą preparato pH [8].

Labai svarbu, kad pusiau kietų farmacinių preparatų laikymo sąlygos atitiktų Europos farmakopėjos reikalavimus. Jeigu farmacinės formuluotės sudėtyje yra vandens ar lakiųjų medžiagų preparatas turi būti laikomas sandariai uždarytoje talpykloje. Sterilius preparatus laikyti sterilioje, hermetiškoje ir gerai uždarytoje talpykloje [3].

1.7. Literatūros išvados

Pusiau kieti farmaciniai preparatai (geliai, kremai, emulsijos ir tepalai) skirti vietiniam naudojimui ant odos arba prieinamos gleivinės puikiai tinka grybeliniams susirgimams gydyti. Šie farmaciniai preparatai užtikrina lokalizuotą paviršinį vietinį poveikį arba sisteminį poveikį ant odos ar nago. Pasirinkus pusiau kieto farmacinio preparato pagrindą, į jį įvedama veiklioji medžiaga, kuri pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. Vietinio poveikio farmacinių priešgrybelinių preparatų gamyboje naudojamas ciklopirokso olaminas, tai sintetinė, plataus spektro priešgrybelinė medžiaga, kuri slopina dermatofitų, mielių ir pelėsių augimą. Gydant grybelines ligas sintetiniais cheminiais preparatais pastebimas, tam tikrų grybelio rūšių didėjantis atsparumas šiems preparatams. Taip pat, sintetinės cheminės medžiagos sukelia labai daug šalutinių reakcijų ir yra brangios. Dėl šios priežasties, aktualu ieškoti naujų priešgrybelinių medžiagų gamtoje, kurios pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. Gaminant pusiau kietus farmacinius preparatus labai svarbu, kad pagamintas produktas atitiktu visus kokybės vertinimo parametrus. Kokybės parametrams nustatyti naudojami įvairūs testai, kurie padeda nustatyti klampą, savitąjį tankį, homogeniškumą ir dalelių dydį. Atliekamas ir veikliosios medžiagos atpalaidavimo iš vaisto formos testas.

2. Medžiagos ir tyrimų metodai 2.1. Tyrimo objektas

Suformuluotos puskietės vaisto formos su ciklopirokso olaminu. 2.2. Naudotos medžiagos ir reagentai:

 eucerinum A/V Grundlage, Beirsdorf Hamburg, Ispanija;  etanolis 96,6 proc., Vilniaus degtinė, Lietuva;

 karbomeras 980, Fagron, Rottendam, Olandija;  polyetilenglikolis 400, Carl Torh GmbH, Vokietija;  polyetilenglikolis 4000, Carl Torh GmbH, Vokietija;  cinamono eterinis aliejus, 76185 Karlsruhe;

 perdirbta propolio žaliava E-O71116, AB ,,Valentis“, Lietuva;  arbatmedžių eterinis aliejus, UAB ,,Naujoji Barmunė“ Lietuva;  natrio karbonatas, Na2CO3 iš Sigma-Aldrich, Saint Luisas, JAV;  ciklopirokso olaminas, Chemicalpoint, Vokietija;

 celiuliozinė membrana Cuprophan, Medicell International Ltd., Londonas, Didžioji Britanija.

2.3. Naudota įranga:

 pH–metras: pH-meter 766 su elektrodu Knick Se 104 N, Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija;

 reometras: Anton Paar® GmbH, Modular Compact Rheometer, MCR 102, Austrija;  svarstyklės: Scaltec SBC 31, Scaltec Instruments GmbH, Vokietija;

 spektrofotometras: Agilent 8453 UV-Vis/DAD, Agilent Technologies, JAV;  cirkuliacinė vandens vonelė su termostatu – Grant GD120, Grant Instruments Ltd., Kembridžas, Didžioji Britanija;

 celiuliozinės dializės membranos – Cuprophan®, Medicell International Ltd., Londonas, Didžioji Britanija;

 magnetinė maišyklė su kaitinamuoju paviršiumi – IKAMAG C-MAG HS7, IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija;

 pH-metras: pH-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija.

2.4. Tyrimų metodai

2.4.1. Tirpalų gamyba su ciklopirokso olaminus

Buvo pagaminti keturi ciklopirokso olamino vandeniniai tirpalai (V-1 – V-4). Atsveriamas atitinkamas kiekis (0,25 %, 0,5 %, 0,75 % ir 1 %) ciklopirosko olamino ir tirpinamas vandenyje. Taip pat, buvo pagaminti keturi ciklopirokso olamino vandeniniai tirpalai (0,25 %, 0,5 %, 0,75 % ir 1 %) (V-5 – V-8), tik veiklioji medžiaga buvo tirpinama 1 ml. 96,6 % etanolyje ir tik tada pripilamas vanduo iki reikiamo tūrio.

Pagamintų tirpalų sudėtys nurodytos 2 lentelėje.

2 lentelė. Tirpalų su ciklopirokso olaminu sudėtys

Tirpalo Nr. Ciklopirokso olaminas % Išgrynintas vanduo % Etanolis 96,6 %

A grupė V-1 0,25 Iki 100 – V-2 0,5 Iki 100 – V-3 0,75 Iki 100 – V-4 1 Iki 100 – B grupė V-5 0,25 Iki 100 1 ml. V-6 0,5 Iki 100 1 ml. V-7 0,75 Iki 100 1 ml. V-8 1 Iki 100 1 ml.

2.4.2. Pusiau kietų preparatų su ciklopirokso olaminu gamyba 2.4.2.1. Pusiau kietų preparatų – kremų A/V tipo gamyba

Buvo pagamintos keturios kremo formuluotės (K-1 – K-4) su ciklopirokso olaminu. Į a/v pagrindą tiesiai buvo įterpiami skirtingi kiekiai (0,25 %, 0,5 %, 0,75 % ir 1 %) ciklopirokso olamino [4,34]. Kremai buvo gaminami pasvėrus atitinkamus kiekius medžiagų ir juos sumaišant grūstuvėje iki vienalytės masės.

Kitos keturios kremų formuluotės (K-5 – K-8) buvo gaminamos tokiais pačiais santykiais, tik veiklioji medžiaga (ciklopirokso olaminas) pirmiausia buvo ištirpintas keliuose lašuose etanolio (96,6 %) ir tik tada perkeliamas į a/v kremą ir viskas gerai išmaišomas grūstuvėje iki vienalytės masės.

Siekiant nustatyti ciklopirokso olamino antigrybelinį poveikį esant skirtingoms koncentracijos buvo pagaminti kremai su labai mažomis ciklopirokso olamino koncentracijos (0,1 % ir 0,05 %) [34,47]. K-9 ir K-10 buvo gaminami pasveriant atitinkamus kiekius ciklopirokso olamino, jį ištirpinant etanolyje (96,6 %) ir tik tada perkeliant į atitinkamą kiekį A/V kremo. Viskas gerai išmaišoma grūstuvėje iki vienalytės masės.

Visi pagaminti kremai perkeliami į sandarias talpyklas ir laikomi kambario temperatūroje. Kremų sudėtys nurodytos 3 lentelėje.

3 lentelė. Kremų A/V su ciklopirokso olaminu sudėtys

Kremo Nr. Ciklopirokso olaminas % Eucerinas % Etanolis 96,6 %

1 grupė K-1 0,25 Iki 100 –

K-2 0,5 Iki 100 –

K-3 0,75 Iki 100 –

K-4 1 Iki 100 –

2 grupė K-5 0,25 Iki 100 Keli lašai

K-6 0,5 Iki 100 Keli lašai

K-7 0,75 Iki 100 Keli lašai

K-8 1 Iki 100 Keli lašai

3 grupė K-9 0,05 Iki 100 Keli lašai

K-10 0,1 Iki 100 Keli lašai

2.4.2.2. Pusiau kietų preparatų – hidrofilinio tepalo gamyba

Buvo pagamintos keturios hidrofilinio tepalo formuluotės (T-1 – T-4) su atitinkamais ciklopirokso olamino kiekiais (0,25 %, 0,5 %, 0,75 % ir 1 %). Pirmiausia buvo pagamintas pagrindas, kurį atitinkamai sudarė PEG4000 (60 %) ir PEG400 (40 %) [14].

Pasveriamas atitinkamas kiekis PEG4000 ir perkeliamas į porcelianinę lėkštutę, kuri padedama ant vandens vonelės (apie 70 o_{C). Ištirpus PEG4000 atsveriamas atitinkamas kiekis PEG400 ir mišinys} dar pašildomas ant vandens vonelės. Maišoma stikline lazdele, kol gaunama vienalytė masė [14]. Atsveriamas reikiamas kiekis ciklopirokso olamino, ištirpinamas keliuose lašuose etanolio (96,6 %) ir perkeliamas į atvėsusią hidrofilinio tepalo kompoziciją. Viskas gerai išmaišoma iki vienalytės masės. Tepalai perkeliami į sandarias talpyklas ir laikomi kambario temperatūroje. Tepalų sudėtys nurodytos 4 lentelėje

4 lentelė. Hidrofilinių tepalų su ciklopirokso olaminu sudėtys

2 A grupė

Tepalo Nr. Ciklopirokso olaminas % PEG (4000 – 60 %, 400 – 40 %)

Etanolis 96,6 %

T-1 0,25 Iki 100 Keli lašai

T-2 0,5 Iki 100 Keli lašai

T-3 0,75 Iki 100 Keli lašai

T-4 1 Iki 100 Keli lašai

2.4.2.3. Pusiau kietų preparatų – gelių gamyba

Pirmiausia pagaminamas 1 % gelis – atsveriamas reikiamas kiekis karbomero miltelių, kurie išbrinkinami išgrynintame vandenyje maišant grūstuvėje iki vienalytės masės. Į gelį lašinamas 10 % NaOH tirpalas, kol sistema gelifikuojasi ir pasiekiamas 6,2 pH [63,64].

Pagaminami keturi geliai (G-1 – G-4) su skirtingais ciklopirokso olamino kiekiais (0,25 %, 0,5 %, 0,75 % ir 1 %). Atsveriamas reikiamas kiekis ciklopirokso olamino ir ištirpinamas keliuose lašuose etanolio (96,6 %). Viskas perkeliama į pagamintą gelį ir grūstuvėje iki vienalytės masės gerai išmaišomas [64]. Geliai perkeliami į sandarias talpyklas ir laikomi kambario temperatūroje. Gelių sudėtys nurodytos 5 lentelėje.

5 lentelė. Gelių su ciklopirokso olaminu sudėtys

2 B grupė Gelio Nr. Ciklopirokso olaminas % Karbomeras gelis % Etanolis 96,6 % 10 % NaOH

G-1 0,25 Iki 100 Keli lašai iki 6,2 pH

G-2 0,5 Iki 100 Keli lašai iki 6,2 pH

G-3 0,75 Iki 100 Keli lašai iki 6,2 pH

G-4 1 Iki 100 Keli lašai iki 6,2 pH

2.4.2.4. Kremų, tepalų ir gelių su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys

Pagamintos dvi o/v tipo kremo formuluotės, tai N-1 ir N-2. Abiejuose farmacinėse formuluotėse buvo naudojama natūrali gamtinė medžiaga propolio ekstraktas. N-1 kremas buvo gaminamas į o/v tipo kremo pagrindą įdedant 96,6 % etanolyje ištirpintą ciklopirkso olaminą ir pridedant propolio. N-2 formuluotėje nebuvo ciklopirokso olamino. Viskas gerai išmaišoma grūstuvėje iki vienalytės masės. Visi pagaminti kremai perkeliami į sandarias talpyklas ir laikomi kambario temperatūroje. Kremų sudėtys nurodytos 6 lentelėje.

6 lentelė. Kremų su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys

Sudėtinės medžiagos % N-1 N-2

Eucerinas Iki 100 Iki 100

Ciklopirokso olaminas 0,05 –

Etanolis (96,6 %) Keli lašai –

Perdirbta propolio žaliava 0,5 0,5

Naudojant hidrofilinį tepalą buvo pagamintos šešios (N-3, N-4, N-7, N-8, N-9, N-10) skirtingos savo sudėtimi farmacinės formuluotės. Pirmiausia buvo pagamintas pagrindas, kurį atitinkamai sudarė PEG4000 (60 %) ir PEG400 (40 %). Pasveriamas atitinkamas kiekis PEG4000 ir perkeliamas į porcelianinę lėkštutę, kuri padedama ant vandens vonelės (apie 70 o_{C). Ištirpus} PEG4000 atsveriamas atitinkamas kiekis PEG400 ir mišinys dar pašildomas ant vandens vonelės. Masė maišoma stikline lazdele, kol gaunama vienalytė masė. Gavus vienalytę masę toliau įterpiamos kitos medžiagos [14]. N-3, N-7, N-8 ir N-9 farmacinėse formuluotėse buvo atitinkamas kiekis ciklopirokso olamino, kuris buvo ištirpinamas keliuose lašuose etanolio (96,6 %) ir perkeliamas į atvėsusią hidrofilinio tepalo kompoziciją. N-3 ir N-4 formuluotėse buvo atsveriamas ir įdedamas atitinkamas kiekis propolio, N-8 buvo įdedamas cinamono eterinis aliejus, o N-9 ir N10 buvo įdedamas atitinkamas kiekis arbatmedžių eterinio aliejaus. Visos skirtingos hidrofilinių tepalų kompozicijos gerai išmaišomos grūstuvėje iki vienalytės masės ir perkeliamos į sandarias talpyklas ir laikoma kambario temperatūroje. Tepalų sudėtys nurodytos 7 lentelėje.

7 lentelė. Tepalų su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys

Sudėtinės medžiagos % N-3 N-4 N-7 N-8 N-9 N-10

PEG (4000 – 60 %, 400 – 40 %)

Iki 100 Iki 100 Iki 100 Iki 100 Iki 100 Iki 100

Ciklopirokso olaminas 0,05 – 0,05 0,05 0,05 –

Etanolis (96,6 %) Keli lašai – Keli lašai Keli lašai Keli lašai –

Perdirbta propolio žaliava 0,5 0,5 – – – –

Cinamono eterinis aliejus – – – 0,33 – –

Arbatmedžių eterinis aliejus

– – – – 0,48 0,48

N-5, N-6, N-11 ir N-12 formuluotės buvo gaminamos, kaip pagrindą naudojant karbomero gelį. Pirmiausia pasigaminamas gelis, kurio gamyba jau buvo aptariama (medotika pateikiama skyriuje 2.4.1.3.) Pasigaminus gelį toliau buvo įterpiamos kitos medžiagos [64]. N-5, N-6 ir N-11 farmacinėse formuluotėse buvo įterpiamas atitinkamas kiekis ciklopirokso olamino, kuris pirmiausia buvo ištirpinamas keliuose lašuose 96,6 % etanolyje ir į N-6 buvo įdedamas atitinkamas kiekis cinamono eterinio aliejaus. N-11 ir N-12 farmacinėse formuluotėse buvo pridedamas atitinkamas keikis arbatmedžių eterinio aliejaus. Visos formuluotės gerai išmaišomos grūstuvėje iki vienalytės masės ir perkeliamos į sandarias talpyklas, kurios laikomos kambario temperatūroje. Gelių sudėtys nurodytos 8 lentelėje.

8 lentelė. Gelių su ciklopirokso olamino ir natūraliomis gamtinėmis medžiagomis sudėtys

Sudėtinės medžiagos % N-5 N-6 N-11 N-12

Karbomero gelis 6,2 pH Iki 100 Iki 100 Iki 100 Iki 100

Ciklopirokso olaminas 0,05 0,05 0,05 –

Etanolis (96,6 %) Keli lašai Keli lašai Keli lašai –

Cinamono eterinis aliejus – 0,33 – –

Arbatmedžių eterinis aliejus – – 0,48 0,48

2.4.3. Ciklopirokso olamino atpalaidavimas iš pusiau kietų farmacinių formų tyrimas in vitro Veikliosios medžiagos ciklopirokso olamino atpalaidavimo iš pusiau kietų preparatų tyrimas in

vitro atliekamas naudojant modifikuotas Franz tipo difuzines celes. Šio tipo celės dažniausiai

naudojamos puskiečių sistemų atpalaidavimo tyrimas. Modifikuotą Franz tipo celę sudaro plastikinis vamzdelis, stiklinėlė ir pusiau pralaidi natūrali celiuliozinė membrana Cuprophan (Medicell International Ltd., London, Didžioji Britanija), kuri atskiria donorinę ir akceptorinę terpes [28,29,34,38,46]. Modifikuota Franz tipo celė pavaizduota 4 paveiksle.

Donorinė fazė buvo naudojama 1 g tiriamosios puskietės sistemos, akceptorinė fazė – 50 ml 40 % etanolinis tirpalas. Prieš atliekant tyrimą celiuliozinės membranos buvo laikomos 24 valandas išgrynintame vandenyje kambario temperatūroje.

Donorinė fazė dedama į celę su regeneruotos celiuliozinės dializės membrana Cuprophan. Difuzijos plotas – 1.33 cm2. 40 % etanolinis tirpalas, kaip akceptorinė terpė maišyta, naudojant IKAMAG C-MAG HS7 (IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija) magnetinę maišyklę su kaitinamuoju paviršiumi ir palaikant 37 ± 0,5 °C temperatūrą . Buvo imami mėginiai 0,5, 1, 2, 3, 4, 5, ir 6 val. Imama po 1 ml akceptorinės terpės ir iškart į celę įpilamas 1 ml 40 % etanolinio tirpalo [28,29,34,38,46].

Paimti mėginiai buvo analizuojami Agilent 8453 UV-Vis spektrofotometru (5 pav.) (Agilent Technologies, Inc. Santa Clara, JAV) maksimali ciklopirokso olamino bangos absorbcijos ilgis 303 nm. Visi tyrimai buvo kartoti tris kartu [38,46].

4 pav. Modifikuota Franz tipo difuzinė celė

5 pav. Spekrofotometras ir kompiuterinė įranga naudota mėginių analizavimui atliekant in vitro atpalaidavimo testą