LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Vilmantė Mostautienė
Priešgrybelinio poveikio pusiau kietų farmacinių formų su
terbinafino hidrochloridu modeliavimas ir biofarmacinis
vertinimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Prof. dr. Kristina Ramanauskienė
KAUNAS
2019 m.
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė pof. dr. Ramunė Morkūnienė Data
Priešgrybelinio poveikio pusiau kietų farmacinių formų su
terbinafino hidrochloridu modeliavimas ir biofarmacinis
vertinimas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Darbą atliko: Prof. dr. Kristina Ramanauskienė Magistrantė
Data: Vilmantė Mostautienė Data:
Recenzentas: Data:
KAUNAS
2019 m.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
PADĖKA ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Odos grybelis. Simptomai, gydymo priemonės, preparatai... 10
1.2 Pusiau kietų farmacinių formų charakteristika ... 11
1.3 Pagalbinės medžiagos naudojamos pusiau kietų farmacinių formų pagrindų gamyboje ... 13
1.4 Pusiau kietų farmacinių formų biofarmacinio tyrimo reikšmė ... 14
1.5 Terbinafino hidrochlorido naudojimas pusiau kietose farmacinėse formose ... 15
1.6 Propolio naudojimas odos preparatų gamyboje ... 17
EKSPERIMENTINĖ DALIS ... 18
2.1 Tyrimų objektas ... 18
2.2 Tyrimų medžiagos ... 18
2.3 Tyrimų įranga ... 18
2.4 I grupės emulsinių (v-a) kremų modeliavimas ... 19
2.5 II grupės emulsinių (v-a) kremų, su propolio skystuoju ekstraktu, modeliavimas ... 19
2.6 III grupės kremų su kokosų sviestu modeliavimas ... 20
2.7 IV grupės hidrofilinių tepalų modeliavimas ... 20
2.8 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu pH nustatymas ... 21
2.9 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, klampos nustatymas ... 21
2.10 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, fizinių savybių nustatymas ... 21
2.11 Akceptorinės terpės parinkimas ... 22
2.13 Veikliųjų junginių atpalaidavimas iš pusiau kietų vaisto formų in vitro tyrimu ... 22
2.14 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, priešgrybelinio aktyvumo nustatymas ... 2323
REZULTATAI ... 24
3.1 Pusiau kietų farmacinių formų su terbinafinu hidrochloridu pH reikšmės vertinimas ... 24
3.2 Pusiau kietų farmacinių formų reologinių savybių vertinimas. ... 25
3.3 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, fizinių savybių vertinimas ... 27
3.4 Akceptorinės terpės parinkimas ... 31
3.5 I grupės pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu biofarmacinio tyrimo vertinimas. ... 32
3.6 II grupės, pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu ir skystuoju propolio ektraktu, biofarmacinio tyrimo vertinimas ... 33
3.7 III grupės pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu biofarmacinio tyrimo vertinimas ... 35
3.8 IV grupės pusiau kietų farmacinių preparatų su terbinafino hidrochloridu biofarmacinio tyrimo vertinimas ... 36
3.9 Pusiau kietų farmacinių formų priešgrybelinis aktyvumas ... 37
IŠVADOS ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41
SANTRAUKA
V. Mostautienės magistro baigiamasis darbas “Priešgrybelinio poveikio pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu modeliavimams ir biofarmacinis vertinimas”’ / mokslinė vadovė prof. Dr. K. Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto; Farmacijos fakulteto; Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Tyrimo tikslas: sumodeliuoti pusiau kietas farmacines formas su terbinafino hidrochloridu ir nustatyti
jų kokybę biofarmaciniais tyrimais in vitro.
Tyrimo uždaviniai: 1. Parinkti pagalbines medžiagas pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino
hidrochloridu gamybai. 2. Pagaminti stabilias pusiau kietas farmacines formas su terbinafino hidrochloridu ir įvertinti jų kokybę. 3. Nustatyti pagrindo daromą įtaką terbinafino hidrochlorido atpalaidavimui iš pusiau kietų farmacinių formų. 4. Nustatyti pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu priešgrybelinį aktyvumą in vitro.
Metodai: sumodeliuotų pusiau kietų farmacinių formų kokybė vertinama, nustatant reologines
savybes, pH reikšmes bei atliekant veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimą in vitro.
Tyrimo objektas: pusiau kietos farmacinės formos, kurių veiklioji medžiaga yra terbinaino
hidrochloridas.
Tyrimo rezultatai: pagaminta 16 pusiau kietų farmacinių formuluočių, kurių veiklioji medžiaga
terbinafino hidrochloridas. Vietiniam poveikiui sumodeliuotos puskietės formuluotės pasižymi tinkamomis pH reikšmėmis (5,4 – 6,2). Pusiau kietų preparatų konsistencijos koeficientui įtaką daro temperatūros pokyčiai. Daugiausiai veikliosios medžiagos (36.93 proc.) po 6val. trukusio biofarmacinio tyrimo, atpalaiduota iš formuluotės, kurios pagrindą sudaro kokosų sviestas, o terbinafino hidrochlorido koncentracija yra 1 proc. Stipriausiu priešgrybeliniu aktyvumu pasižymėjo formuluotės, kuriose terbinafino hidrochlorido koncentracija 1 proc.
Išvados: Sumodeliuotos homogeniškos, skirtingų sudėčių pusiau kietos farmacinės formos su
terbina-fino hidrochloridu, kurių gamyboje naudojami emulsiniai (v-a) kremų ir hidrofiliniai tepalų pagrindai. Reologiniai tyrimai parodė, kad didėjant temperatūrai formuluočių struktūrinės savybės silpnėja, todėl formuluotes reikia laikyti tikamose sąlygose. Didžiausi terbinafino hidrochlorido kiekiai atpalaiduoti iš pagrindų, kurių didžiąją dalį sudaro kokosų sviestas, mažiausi kiekiai atpalaiduoti iš emulsinių (v-a) kremų, kuriose vyrauja vazelinas ir bevandenis lanolinas. Priešgrybelinio aktyvumo tyrimai in vitro prieš Microsporum canis grybelį, parodė, kad formuluotės pasižymi priešgrybeliniu aktyvumu.
SUMMARY
V. Mostautienė. Master’s Thesis: “ Modeling and biopharmaceutical evaluate of topical semi – solid dosage forms of fungicidal effect with terbinafine hydrochloride.” Scientific adviser: Prof. Dr. K. Ramanauskienė, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy – Kaunas.
The Aim: to model topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride and to evaluate
their quality by carrying out the bio-pharmaceutical tests in vitro.
Objectives: 1. To select excipients and to produce topical semi – solid dosage forms with terbinafine
hydrochloride. 2. To produce stable topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride and evaluate their quality. 3. To investigate the effect of base on the release of terbinafine hydrochloride from topical semi – solid dosage forms. 4. To investigate the antifungal activity of topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride in vitro.
Methods: the quality of topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride is evaluated
by determining of rheological features and pH values. Also, by the active substance release study in
vitro.
The object of the study: topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride.
Results: Produced sixteen topical semi – solid dosage forms with terbinafine hydrochloride.
Semi-solid formulations for local effects have suitable pH values (5,4 ± 0,01 – 6,2 ± 0,02). The consistency coefficient of semi-solid preparations is influenced by temperature changes. The greatest amount (36,93 ± 0,04 proc. ) of active substance has been released after six hours from emulsion (v-a) cream based on coconut butter and terbinafine hydrochloride concentration 1 proc. The strongest antifungal activity was in formulations with 1% terbinafine hydrochloride concentration.
Conclusion: Homogeneous, semi-solid pharmaceutical formulations of different compositions with
terbinafin hydrochloride, emulsion-based (v-a) creams and hydrophilic ointment bases have been modeled. The highest amounts of terbinafine hydrochloride released from the foundations, most of which are coconut butter, are released in the smallest amounts from emulsion (v-a) creams with vaseline and anhydrous lanolin. Topical semi – solid dosage forms biopharmaceutical studies in vitro have shown that the active substance release depends on the selected base, active substance concentrations and active substance forms in base. Antifungal activity studies in vitro to Microsporum
PADĖKA
Esu nuoširdžiai dėkinga magistro baigiamojo darbo vadovei: prof. dr. Kristinai Ramanauskienei už pagalbą, supratimą bei patarimus atliekant eksperimentinę dalį ir magistro baigiamojo darbo rašymo metu. Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas dėkoju klinikinės farmacijos katedros kolektyvui.
ĮVADAS
Oda yra didžiausias ir sunkiausias žmogaus organas [62, 34], ji yra atsakinga už apsauginę funkciją nuo traumų, ultravioletinės šviesos, temperatūros, toksinų ir bakterijų, jutiminę funkciją, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, taip pat yra atsakinga už vitamino D gamybą ir ekskreciją [8]. Šiais laikais odos ligos yra labai dažnos, viena iš jų yra odos grybelis. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad odos grybelis yra ketvirta pagal dažnumą liga pasaulyje [31]. Pagrindiniai odos ligas sukelinatys grybeliai priklauso Epidermophyton, Microsporum ir Trychophyton rūšims. Odos grybeliui gydyti gali būti skiriamas vietinio arba sisteminio poveikio gydymas. Vietiniam gydymui dažniausiai yra pasirenkamos pusiau kietos farmacinės formos, tokios kaip kremai, tepalai, geliai. Šias pusiau kietas farmacines formas yra lengva užtepti ant odos ir tolygiai jas paskirstyti, jos turi mažesnį šalutinį poveikį, yra patrauklios išvaizdos bei kavpo, dėl šių savybių jos yra plačiai taikomos preparatų nuo odos grybelio gamyboje [4]. Į puskietes formas yra įvedamos įvairios veikliosios medžiagos, viena iš jų yra terbinafino hidrchloridas. Terbinafino hidrochloridas pasižymi dideliu priešgrybeliniu aktyvumu, turi plataus spektro potencialą prieš dimorfinius grybus, mieles, pelėsius, demorfitus [49]. Dėl šių savybių ši veiklioji medžiaga yra plačiai naudojama modeliuojant pusiau kietas farmacines formas odos grybeliui gydyti. Dažniausiai modeliuojamos pusiau kietos farmacinės formos yra kremai, tepalai, geliai.
Modeliuojant kokybišką pusiau kietą farmacinį preparatą, būtina parinkti tinkamą pagrindą, kuris užtikrintų ne tik veikliosios medžiagos stabilumą, bet būtų ir veikliosios medžiagos nešėjas. Darbo eigoje buvo siekiama sumodeliuoti efektyvias ir kokybiškas pusiau kietas farmacines formas su terbinafin hidrochloridu. Tam tikslui buvo atliekami biofarmaciniai veikliosios medžiagos atpalaidavimo tyrimai in vitro, pH reikšmės, vienalytiškumo, reologinių savybių nustatymai bei antigrybelinis tyrimas in vitro.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimų objektas: Pusiau kietos farmacinės formos, kurių veiklioji medžiaga yra terbinafino
hidroch-loridas.
Darbo tikslas: Sumodeliuoti pusiau kietas farmacines formas su terbinafino hidrochloridu ir nustatyti
jų kokybę biofarmaciniais tyrimais in vitro.
Darbo uždaviniai:
1. Parinkti pagalbines medžiagas ir pagaminti pusiau kietas farmacines formas su terbinafino hidrochloridu.
2. Nustatyti pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu kokybę.
3. Nustatyti pagrindo daromą įtaką terbinafino hidrochlorido atpalaidavimui iš pusiau kietų farmacinių formų.
4. Nustatyti pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu priešgrybelinį aktyvumą
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Odos grybelis. Simptomai, gydymo priemonės, preparatai
Oda yra didžiausias ir sunkiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas siekia apie 2m2, storis svyruoja nuo 0,5 iki 4mm, svoris yra apie 9,5 kg [62, 34]. Akių vokų odos storis yra apie 1 mm, o delnų ir padų gali siekti iki 8 mm. Oda susideda iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos ir poodinio riebalinio audinio. Oda atlieka apsauginę funkciją nuo traumų, ultravioletinės šviesios, temperatūros, toksinų ir bakterijų, jutiminę funkciją, padeda reguliuoti kūno temperaturą, taip pat atsakinga už vitamino D gamybą ir eksreciją [8]. Kadangi, oda yra didžiausias žmogaus organas, dengiantis visa kūną, nėra išvengiama ligų. Odos ligas nagrinėjantis mokslas vadinamas dermatologija. Dažniausiai pasitaikančios odos ligos yra aknė, dermatitas, niežai, odos vėžys bei odos grybelis [44].
Odos grybelis yra ketvirta pagal dažnumą liga pasaulyje [31]. Odos ligas sukeliantys grybeliai priklauso Epidermophyton, Microsporum ir Trychophyton rūšims ir yra vadinami dermatofitais. Dažniausiai pasitaikančios odos grybelinės infekcijos [31]:
Pėdų (Tinea pedis) – dažniausiai pasireiškianti grybelinė infekcija. Pirmiausia veikia tarpus tarp pirštų ir padų paviršių [19].
Galvos (Tinea capitis) – pasireiškia niežėjimu, paraudimu, pleiskanojimu. Labai slenkla plaukai, palikdami plikas vietas galvoje [13].
Barzdos (Tinea barbae) – dažniausiai vyrams atsirandanti grybelinė infekcija, kuri plinta tik vietose, kur auga barzda. Pasižymi niežėjimu, paraudimu, išsausėjusia oda. Gali atsirasti gilių, atvirų žaizdų [17].
Nagų (Tinea unguium) – gali būti tiek kojų, tiek rankų nagų grybelinė infekcija. Pirmiausia nagas pakeičia savo spalvą, dažniausiai geltonuoja, ir pradeda deformuotis [14].
Odos grybeliu užsikrėsti galima nuo žmogaus, gyvūno, dirvožemio. Inkubacinis periodas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Dažniausiai pasireikšiantys simptomai: niežulys, paraudimas, sausa ir suragėjusi oda, šašai, odos šlapiavimas, neaiškios kilmės pūslelės [18].
Norint diagnozuoti odos grybelį yra imamas mėginys iš infekcijos vietos ir mikroskopuojamas. Jei tyrimas mikroskopu nėra rezultatyvus, meginys yra 3 savaites kultivuojamas. Reikia paminėti, kad tyrimas turi žemą jautrumo lygį, todėl neigiamas rezultatas ne visada reiškia, kad grybelio nėra, todėl tyrimą gali tekti kartoti iš naujo [18, 37].
Odos grybeliui gali būti skiriamas vietinio arba sisteminio poveikio gydymas. Tai priklauso nuo grybelio rūšies, sunkumo, pažeistos odos vietos, pažeidimo trukmės bei išplitimo [68]. Vietinis
gydymas yra skirimas lengvesnės formos grybeliui gydyti, dažniausiai yra naudojami kremai, tepalai, kurie yra tepami tieisiai ant infekcijos vietos. Į kremų sudėtį įeina tokios medžiagos, kaip: terbinafino hidrochloridas, amfotericinas, klotrimazolas, mikonazolas. Sisteminio poveikio gydymas yra skiriamas, kai gyrbelinė infekcija yra labiau išplitusi ir vietinio veikimo gydymas yra neveiksmingas. Sisteminiam gydymui renkamasi terbinafino hidrochlorido, ketokonazolio, griseofulvino, flukonazolo tabletės [20, 23, 16]. Tiek vietinis, tiek sisteminis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o neretai net iki pusės metų [64].
Lietuvos rinkoje esantys priešgrybeliniai odos preparatai VVKT [29]: Terbinafine Aurobindo tabletės, Terbinafine Actavis tabletės, Clotrimazole Ingen Pharma kremas, Daktarin valgomasis gelis, Ketoconazol-ratiopharm tabletės, Lamisil odos tirpalas, Lamisil gelis.
Odos grybelis yra sunkiai ir ilgai gydoma liga, todėl aktualu ieškoti naujų vaistų kompozicijų su
veikliosiomis medžiagomis ir jų kokybę pagrįsti biofarmaciniais tyrimais.
1.2 Pusiau kietų farmacinių formų charakteristika
Dažniausiai ant odos yra vartojamos pusiau kietos konsistencijos preparatai, nes juos patogu užtepti ir tolygiai paskirstyti ant odos [61]. Pusiau kietos farmacinės formos Europos farmakopėjoje yra apibūdinamos kaip preparatai, kurie turi sukelti veikliųjų medžiagų vietinį ar sisteminį, minkštinantį, apsauginį poveikį [24]. Skiriamos trys ant odos vartojamų vaistų grupės:
Epiderminio veikimo vaistiniai preparatai ir kosmetikos priemonės [42];
Derminio veikimo (vietinio poveikio) vietiškai ant odos vartojami vaistiniai preparatai [7];
Sisteminio veikimo (transderminio poveikio) vietiškai ant odos vartojamos vaistų formos[3]. Pagrindas būna vienfazis arba daugiafazis, sudarytas iš sintetinių arba natūralių medžiagų, kuriame veiklioji medžiaga ar medžiagos yra ištirpintos ar disperguotos [24]. Pusiau kietos farmacinės formos yra naudojamos ant odos, įvairių gleivinių, taip pat į kūno ertmes gali būti įvedamos rektaliniu ar vaginaliniu būdu. Kai veikliosios medžiagos patenka į gilesnius odos sluoksnius, o iš jų į sisteminę kraujotaką, sukeliamas sisteminis preparato poveikis [74]. Pusiau kietų farmacinių formų privalumai tokie, kad mažesnė šalutinio poveikio tikimybė, nėra pažeidžiamos kepenys, nes yra vartojami vietiškai, taip pat lengviau užtikrinama pastovi veikliosios medžiagos koncentracija kraujyje, jas lengva naudoti, yra patrauklios išvaizdos ir kvapo [56].
Pagal Europos farmakopėją (Ph. Eur. 01/2008:0132) puskiečiams preparatams yra priskiriami tepalai, kremai, pastos, šutekliai, pleistrai, geliai [24].
Tepalai – homogeniški, pusiau kieti preparatai, skirti naudoti ant odos arba gleivinės. Sudaryti iš
vienfazio pagrindo, kuriame veiklioji medžiaga yra tirpinama arba disperguojama. Atsižvelgiant į dispersinę sistemą yra klasifikuojami į [62, 72]:
1.
Homogeniniai tepalai: tepalai lydiniai;
tepalai tirpalai.
1.
Heterogeniai tepalai: suspensiniai ( yra netirpių kietų vaistinių medžiagų);
emulsiniai ( pagrindas yra emulsinio tipo a - v arba v - a);
deriniai (daugiafaziai).
Kremai – homogeniški pusiau kieti preparatai, sudaryti iš lipofilinės ir vandeninės fazės. Kremai yra
skirstomi į lipofilinius ir hidrofilinius. Lipofiliniai kremai turi vientisą fazę – lipofilinę fazč. Hidrofilinių kremų vientisa fazė yra vandeninė fazė [62, 11].
Pastos – homogeniški, pusiau kieti odos preparatai, kurių pagrinde yra disperguota daug kietųjų
dalelių (ne mažiau 20%). Dėl šios priežasties jie yra storesni ir standesni, lyginant su kitomis pusiau kietomis farmacinėmis formomis. Pastos lengvai adsorbuojasi ant odos bei lengvai nuo jos pašalinamos, nes yra lengvai nuplaunamos vandeniu. Pagrindas gai būti vienfazis ir daugiafazis [21];
Geliai – homogeniškis, skaidrūs pusiau kieti odos preparatai, sudaryti iš didelės arba mažos
molekulinės masės dalelių, gelifikuotų tam skirtomis medžiagomis. Gali būti hidrofiliniai ir hidrofobiniai [11, 43];
Šutekliai – pusiau kieti odos preparatai, kurių pagrindas yra hidrofilinis ir pasižymi šilumą
sulaikančiomis savybėmis [11];
Pleistrai – lankstūs, pusiau kieti odos preparatai. Gali turėti daugiau kaip vieną veikliąją medžiagą,
veikia, išlaikydami veikliasias medžiagas sąlytyje su oda. Taip užtikrinama lėta veikliųjų medžiagų absorbcija, bei pasiekiamas apsauginis ar keratolitinis veikimas [62, 4].
Pagaminus pusiau kietą farmacinę formą labai svarbu yra įvertinti jos kokybę. Vertinami tokie kokybės kriterijai [56, 73]:
pH reikšmė;
vienalytiškumas;
stabilumas;
antimkrobinis užterštumas;
veikliųjų medžiagų atpalaidavimas in vitro.
1.3 Pagalbinės medžiagos naudojamos pusiau kietų farmacinių formų pagrindų
gamyboje
Kietų farmacinių formų pagrindai suteikia reikiamą tepalo masę, konsistenciją, garantuoja veikliosios medžiagos kiekį preparate bei jo stabilumą. Nuo pagrindo priklauso veikliosios medžiagos atpalaidavimo laipsnis, rezorbcijos bei pasišalinimo greitis, todėl labai svarbu parinkti tinkamas medžiagas puskiečio preparato gamybai [26]. Pagalbinės medžiagos į pusiau kietas vaisto formas dažniausiai dedamos tam, kad būtų kontroliuojama absorbcija, klampumas, pagerinamas stabilumas, organoleptines savybes bei padidinamas preparato tūris [35]. Toliau nurodytos pagalbinių medžiagų, naudotų modeliuojant pusiau kietas vaisto formas, savybės.
Baltasis vazelinas (Vaselinum, Vaselinum album, Petrolatum, Paraffin, white soft). Tai gamtinės
kilmės mišinys iš kietų ir skystų mikrokristalinių angliavandenių. Vazelinas yra bekvapis, nuo baltos iki geltonos spalvos, klampus. Visiškai netirpsta vandenyje, 96 proc. etanolyje, mažai tirpus eteryje, tirpus benzene, chloroforme. Lydymosi temperatūra - 30-50 ºC, pH – 6,5-7,5. Išlydytas virsta skysčiu, kuris turi silpną parafino arba naftos kvapą. Vazelinas plačiai naudojamas farmacijos, kosmetikos, maisto pramonėje. Farmacijoje dažniausiai naudojamas kaip kremų ir tepalų pagrindas. Jis gerai maišosi su riebalų aliejas, gliceroliu, yra stabilus. Vartojamas vienas arba kartu su kitomis medžiagomis, pvz., geltonasis, baltasis vaškas. Lengvai tepasi ant odos, bet sunkiai nuo jos nusiplauna, sudaro ant odos ploną plėvelę, kuri gali sutrukdyti odos kvėpavimą ir sukelti alergines reakcijas [62, 24, 59].
Bevandenis lanolinas (Adeps lanae, Wool fat, Lanolinum anhydricum,, Lanolin anhydrous, Cera lanae, E913). Tai rudai gelsvos spalvos, savotiško kvapo klampi masė, gaunama iš avių odos ir vilnos.
Visiškai netirpsta vandenyje, mažai tirpstas 96 proc. etanolyje, gerai tirpsta chloroforme, eteryje, acetone, benzene, petroleteryje. Lydymosi temperatūra - 40 - 44,4 ºC. Jis naudojamas kaip pusiau kietų farmacinių formų pagrindų sudedamoji dalis. Jo hidrofobinės savybės padeda apsaugoti odos paviršių nuo infekcijų ir sudirginimo [62, 24, 48].
Kokosų sviestas (Coconut manna, Coconut butter, Coconut oil) – tai augalinės kilmės riebalai,
gaunami iš riešutinės kokos palmės vaisių vidinio minkštimo. Kambario temperatūroje yra beveik kietos arba kietos konsistencijos, baltos slapvos, turi malonų kokosų kvapą, netirpsta vandenyje, bet
gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose. Dėl savo gebėjimo greitai absorbuotis ant odos, ją minkštinant ir apsaugant, yra plačiai naudojamas farmacijos pramonėje bei kosmetologijoje [58].
Migdolų aliejus (Almond oil, Oleum amygdalae) – augalinės kilmės aliejus, gaunamas iš migdolo
medžio (Prunus dulcis) sėklų. Kambario temperatūroje yra gelsva, savotiško kvapo aliejinga masė. Netirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose. Migdolų aliejus pasižymi odą minkštinančiomis, drėkinančiomis, atnaujinančiomis savybėmis, dėl to jis plačiai naudojamas kosmetikos gaminime ir vis dažniau jo nauda įžvelgiama ir farmacijoje [2].
Propolio skystasis ekstraktas (Liquid propolis extract) – tai rudos spalvos, skystas spiritinis tirpalas.
Turi tinkamas pusiau kietų preparatų gamybai juslines savybes. Pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, dėl to plačiai naudjamas farmacijos pramonėje [41].
Etanolis (Spiritus aethylicus, Spiritus vini) – skaidrus, bespalvis, lakus skystis. Turi savotišką kvapą
bei deginantį skonį. Virimo temperatūra - 780C. Dažniausiai naudojamas kaip tirpiklis, tirpinantis veikliąją medžiagą. Pasižymi bakteriostatiniu ir baktericidiniu veikimu, todėl naudojamas ir kaip konservantas. Etanolis gali ekstrahuoti lipidus ir proteinus, šitaip didindamas raginio sluoksnio poriškumą [62, 39]. Trūkumas – gali dirginti odą, sukelti kontaktinį dermatitą, reguliariai vartojant nedidelės koncentracijos etanolio ar jo metabolitų gali patekti į kraujotaką [33].
Cetosterilo alkoholis – tai baltos, silpnai saldaus kvapo granules. Jas liečiant jaučiamas riebumas.
Tirpsta etanolyje, ištirpinus maišosi su aliejais, lanolinu. Naudojamas kaip emulsiklis, modeliuojant teik v-a tipo, tiek a-v tipo pusiau kietas vaistų formas. Pasižymi klampą didinančiomis savybėmis [60].
Polietilenglikolis 400 – skaidrus, bespalvis, klampus skystis. Gerai tirpsta vandenyje, alkoholiuose,
acetone [30]. Farmacijos pramonėje naudojamas kaip tirpiklis, plastifikatorius, pusiau kietų farmacinių formų pagrindas, tablečių ir kapsulių saldiklis, taip pat pasižymi itin mažu toksiškumu [32].
Polietilenglikolis 4000 – sintetinis polimeras, baltos, kristalinės plokštelės, panašios į vaško
gabalėlius, kurių lydimosi temperatūra yra 53 - 58 °C [54].
1.4 Pusiau kietų farmacinių formų biofarmacinio tyrimo reikšmė
Kad vaistinė medžiaga suteiktų terapinį efektą ji turi būti ištirpusi ir atpalaiduota iš farmacinės formos. Nuo veikliosios medžiagos atpalaidavimo intensyvumo priklauso ir veikliosios medžiagos pasiskirstymas odos sluoksniuose. Medžiagų skvarba pro odą vyksta nuoseklia seka, kuomet ištirpusios molekulės, atpalaiduotos iš ant odos vartojamos vaisto formos, patenka ant raginio sluoksnio paviršiaus ir skverbiasi pro jį. Prasiskverbusios pro raginį sluoksnį molekulės difunduoja į
gyvajį epidermį, o pasiekusios spenelinį dermos sluoksnį – į kapiliarus. Veiksniai turintys įtakos vaistinės medžiagos skvarbai į odą:
Maža molekulinė masė (<500Da);
Žema lydymosi temperatūra (<200°C);
Vidutinis lipofiliškumas (log P 1-3);
Tirpumas vandenyje (>1mg/ml).
Didžioji dalis veikliųjų medžiagų nepasižymi idealiomis biofaramcinėmis savybėmis.
Terbinafino hidrochloridui, kuris naudojamas gydymui nuo grybelio formuluotėse, kaip veikliajai medžiagai nėra būdingos idealios fiziokocheminės savybės, kurios užtikrintų efektyvų veikliosios medžiagos pasisavinimą. Terbinafino hidrochloridas yra labai lipofilinis, didelės molekulinės masės 327,891g/mol, praktiškai netirpus vandenyje, logP – 5,51 [30].
Tai rodo, kad aktualu modeliuoti ir tirti formuluotes su terbinafino hidrochloridu, taikant biofarmacinius tyrimo testus in vitro, siekiant numatyti efektyvų formuluočių pritaikymą. Vienas iš svarbiausių testų vertinant pusiau kietų farmacinių preparatų kokybę yra veikliosios medžiagos atpalaidavimo per pusiau pralaidžią membraną in vitro testas.
1.5 Terbinafino hidrochlorido naudojimas pusiau kietose farmacinėse formose
Terbinafino hidrochloridas yra balti ar beveik balti milteliai, mažai tirpūs vandenyje, gerai tirpūs etanolyje, bevandeniame metanolyje, šiek tiek tirpsta acetone. Pasižymi lipofilinėmis savybėmis [24]. Struktūrinė terbinafino hidrochlorido formulė pavaizduota 1 paveikslėlyje.
1 pav.. Struktūrinė terbinafino hidrochlorido formulė [30].
Terbinafino hidrochloridas yra alilamino darinys, pasižymintis priešgrybelinėmis savybėmis, nes slopina fermentą skvaleno epoksidazę [36, 52]. Jis turi plataus spektro potencialą prieš dimorfinius grybus, mieles, pelėsius, dermofitus [49]. Gali būti vartojamas tiek vietiškai, tiek sistemiškai [69].
Sisteminis poveikis vartojant per os, nėra toks efektyvus, kaip vartojant vietiškai tiesiai ant odos, nes vartojant per os, terbinafino hidrochloridas nepasiekia ligos židinio. Organizme terbinafino hidrochloridas liekas dar 2 mėnesius po gydymo nutraukimo, nes jis yra linkęs kauptis naguose, odoje ir riebaliniame audinyje. Absorbuojamas iš virškinamojo trako, metabolizuojamas kepenyse, šalinamas per inkstus su šlapimu [75, 30]. Lietuvoje registruoti terbinafino ir terbinafino hidrochlorido preparatai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Lietuvoje registruoti terbinafino ir terbinafino hidrochlorido preparatai (VVKT) [29].
Vaisto formas Pavadinimas, stiprumas Indikacijos
Kremas Lamisil 10mg/g Naikina odos ligas sukeliančius
grybelius.
Gelis Lamisil 10mg/g Naikina odos ligas sukeliančius
grybelius. Tabletės Terbinafine Aurobindo tabletės
250mg, Terbinafine Actavis tabletės 250mg
Naikina odos ligas sukeliančius grybelius.
Odos tirpalas Lamisil UNO 10mg/g Pėdų grybelio gydymui.
Yra daug mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja terbinafino hidrochlorido priešgrybelinį veikimą, naudojant naujas vaisto formas. Indijojos mokslininkai, norėdami padidinti terbinafino hidrochlorido tirpumą, pabandė jį įtraukti į nanoemulsinį gelį ir ištirti jo grybelinį aktyvumą in vitro prieš Candida
albicans. Nanoemulsinis gelis buvo lyginamas su kremu, kurio sudėtyje yra 1 proc. terbinafino
hidrochlorido. Gauti in vitro rezultatai parodė, kad nanoemulsinis gelis turi didesnį pralaidumą, skvarbą bei didesnį slopinamąjį poveikį, prieš Candida albicans ir yra geras pasirinkimas vietiniam gydymui [27].
Mokslinėje literatūroje aprašomas terbinafino hidrochlorido efektyvumas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose buvo atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai aklas tyrimas, kurio metu buvo tiriamas terbinafino hidrochlorido efektyvumas lyginant su griseofulvinu. Tiriemieji buvo 4-12metų vaikai, turintys galvos grybelį (Tinea capitis). Paros dozė 5-8mg/kg terbinafino hidrochlorido (n=1040) ir 10-20mg/kg griseofulvino (n=509). Vaistasi buvo duodami 6 savaites, po to 4 savaites vyko stebėjimas. Rezultatai parodė, kad mikologiniai ir klinikiniai išgyjimo rodikliai buvo didesni terbinafino hidrochlorido nei griseofulvino ( 61,5%; 55,5%). Terbinafino hidrochloridas buvo efektyvesnis prieš
Trichophyton spp, bet griseofulvinas liko efektyvesnis prieš Microsporum spp. Taigi, tyrimas parodė,
kad terbinafino hidrochloridas yra efektyvus ir veiksmingas gydant galvos grybelį [23].
Mokslinėje literatūroje, taip pat yra nagrinėjamas ir terbinafino hidrochlorido saugumas. Indjijos mokslininkai bendradarbiaudami su gydytojais, atliko tyrimą, kuriame dalyvavo trys pacientų
grupės:A, B ir C. A grupėje pacientai gavo 500mg terbinafino hidrochlorido kartą per dieną 2 savaites, B grupė – 4 savaites, C grupė – 6 savaites. Visi pacientai serga dermatofitoze. Rezultatai parodė, kad A grupėje 87%, B grupėje 92% , C grupėje 80% pacientų pasiekė labai gerą gydymo efektą. Tyrimo metu pasireiškė tik lengvos ar vidutinios sunkumo nepageidaujamos reakcijos, dėl kurių tyrimo nenutraukė nė vienas pacientas. Taigi, įvertinus tyrimo duomenis, galime teigti, kad terbinafino hidrochloras yra saugus vaistas [5].
Kadangi, pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochlorido Lietuvje nėra labai daug, aktualu yra ieškoti naujų formų. Terinafino hidrochloridas nepasižymi idealiomis vaisto savybėmis, todėl farmacinių veiksnių daroma įtaka modeliuojamų preparatų efektyvumui yra aktuali tema. Svarbu įvertinti pagabinių medžiagų daromą įtaką veikliosios medžiagos atpalaidavimui iš pusiau kietos farmacinės formos.
1.6 Propolio naudojimas odos preparatų gamyboje
Propolis yra natūralus bičių produktas, kurį bitės surenka iš gėlių, medžių ir augalų lapų. Jis yra lipnus, tirštos konsistencijos. Propolyje galima rasti daugiau nei 300 įvairiausių medžiagų. Pagrindiniai propolio komponentai yra: derva (50-70%), aliejus ir vaškai (30-50%), žiedadulkės (5-10%) ir kiti cheminiai junginiai, įskaitant: amino rugštis, mineralus, cukrų, vitaminus B, C ir E, flavanoidus, fenolius, aromatinius junginius [56, 73]. Kadangi propolio cheminė sudėtis yra sudėtinga, vartoti tiesiogai ant odos ar gleivinės jo negalima. Jis turi būti ekstrahuojamas su tinkamu tirpikliu. Dažniausiai naudojami tirpikliai yra vanduo, metanolis, etanolis, eteris, acetonas, chloroformas ir dichlormetanas [73, 26].
Propolis medicinoje žinomas jau daug metų, paprastai jis naudojamas žaizdoms, vabzdžių įkandimams, nudegimams, odos ligoms gydyti. Pasižymi antioksidaciniu, antimikrobiniu, priešgrybeliniu aktyvumu. Dėl šių savybių propolis dažnai įeina į preparatų, odos ligoms gydyti, sudėtį [73].
Mokslinėje literatūroje yra aprašomas propolio priešgrybelinis aktyvumas [25]. Priešgrybelinį propolio aktyvumą nulemia jame esantys fenoliniai junginiai. Moksliniuose straipsniuose yra nustatytas propolio aktyvumas prieš Candida Albicans rūšie grybelį [9, 25], sergant vulvovaginaline kandidoze. Ši liga yra plačiai paplitusi moterų tarpe. Todėl propolis galėtų būti alternatyva tokioms veikliosioms medžiagosm kaip nistatinui ar flukonazolui.
Moklinėje literatūroje, taip pat, aprašomas propolio antimikrobinis poveikis [70]. Antimikrobinį propolio aktyvumą nulemia jame esantys flavanoidai, kurie veikia įvairaus tipo bakterijas. Stipriau veikia gramteigiamas bakterijas: Staphylococcus aureus, Streptococus faecalis, Enterococcus faecalis, silpnesniu poveikiu pasižymi veikdami gramneigiamas bakterijas (Escherichia coli) [10].
Taigi, propolis – natūralus bučių produktas, yra plačiai naudojamas pusiau kietų farmacinių preparatų gamyboje, nes pasižymi tam reikalingomis savybėmis.
EKSPERIMENTINĖ DALIS
2.1 Tyrimų objektas
Tyrimų objektas yra eksperimentinės pusiau kietos farmacinės formos, į kurių sudėtį buvo įvestas terbinafino hidrochloridas.
2.2 Tyrimų medžiagos
Etanolis 96,6 proc., AB „Stumbras“, Lietuva;
Baltasis vazelinas, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
Bevandenis lanolinas, CPC. W. M, GmbH, Vokietija;
Propolis, UAB „Medicata Filia“, Vilnius, Lietuva;
Terbinafino hidrochloridas, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
Kokosų sviestas, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
PEG 400, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
PEG 4000, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
Migdolų aliejus, Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
Cetosterilo alkoholis,Sigma-Aldrich® Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija;
2.3 Tyrimų įranga
Spektrofotometras: Agilent 8453 UV-Vis, Agilent Technologies, JAV
pHmetras: ph-meter 766 su elektrodu Knick SE 104 N, Knick Elektronische Meßgeräte GmbH & Co, Vokietija;
Svarstyklės: Scaltec SBC 31, Scaltec Instruments GmbH, Vokietija ;
Magnetinė maišyklė su kaitinamuoju pavirńiumi: IKAMAG C-MAG HS7, IKA-Werke GmbH & Co. KG, Vokietija;
2.4 I grupės emulsinių (v-a) kremų modeliavimas
I grupės emulsinių (v-a) kremų pagrindų modeliavimui buvo pasirinktas baltasis vazelinas. Dėtas terbinafino hidrochlorido kiekis nuo 0,1% iki 1%. Kremų sudėtys pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. I grupės emulsinių (v-a) kremų sudėtys.
I grup ė Tepalo Nr. Terbinafino kiekis (g) Baltasis Vazelinas(g) Bevandenis Lanolinas(g) Etanolis (96proc.) (ml) Išgrynintas Vanduo (ml) V1 0,1 68,9 3 8 20 V2 0,25 68,75 3 8 20 V3 0,5 68,5 3 8 20 V4 0,75 68,25 3 8 20 V5 1 68 3 8 20
Pasveriamas reikiamas kiekis terbinafino hidrochlorido ir ištirpinamas 96 proc. etanolyje. Į etanolinį terbinafino hidrochlorido tirpalą įpilamas išgrynintas vanduo ir gerai sumaišoma. Porcelianinėje lėkštelėje sumaišomas baltatsis vazelina ir bevandenis lanolinas. Į šią masę dalimis įterpimas terbinafino hidrochlorido tirpalas, pastoviai maišant. Mišinys emulsuojamas iki homogeniškos masės.
2.5 II grupės emulsinių (v-a) kremų, su propolio skystuoju ekstraktu,
modeliavimas
II grupės pagrindų modeliavimui pasirinktas vazelinas. Terbinafino hidrochlorido kiekis kreme nuo 0,1% iki 1%. Kremų sudėtys pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. II grupės emulsinių (v-a) kremų su propolio skystuoju ekstraktu sudėtys.
II grup ė Tepalo nr. Terbinafino HCl kiekis (g) Baltasis Vazelinas (g) Bevandenis Lanolinas (g) Išgrynintas vanduo (ml) Skystasis propolio ektraktas (ml) P1 - 69 3 20 8 P2 0,1 68,9 3 20 8 P3 0,25 68,75 3 20 8 P4 0,5 68,5 3 20 8 P5 0,75 68,25 3 20 8 P6 1 68 3 20 8
Porcelianinėje lėkštelėje pasveriamas baltasis vazelinas, bevandenis lanolinas, išgrynintas vanduo. Pastoviai maišant, nedielėmis porcijomis įterpiamas terbinafino hidrochloridas, po to taip pat atsargiai maišant įterpiamas skystasis propolio ekstraktas.
2.6 III grupės kremų su kokosų sviestu modeliavimas
Pagrindų modeliavimui pasirinktas kokosų sviestas. Terbinafino hidrochlorido dedamas kiekis 0,1%, 0,5% ir 1%. Kremų sudėtys nurodytos 4 lentelėje.
4 lentelė. III grupės kremų su kokosų sviestu sudėtys. Kremo nr. Terbinafino hidrochlorido kiekis (g) Kokosų sviestas (g) Migdolų aliejus (g) Cetosterilo alkoholis (g) Etanolis (96proc.) (ml) Išgryninta s vanduo (ml) III grup ė K1 1 11,25 2,5 3,75 2,5 5 K2 0,5 11,25 2,5 3,75 2,5 5 K3 0,1 11,25 2,5 3,75 2,5 5
Į porcelianinę lėkštelę pasveriamas reikiamas kiekis kokosų sviesto, migdolų aliejaus ir cetosterilo alkoholio. Atskirai etanolyje tirpinamas reikiamas kiekis terbinafino hidrochlorido, ištirpus atsargiai maišant įterpiamas į porcelianinėje lėkštelėje esančias medžiagas. Maišoma iki vienalytės masės, šiek tiek pakaitinant.
2.7 IV grupės hidrofilinių tepalų modeliavimas
Hidrofilinių tepalų gamybai buvo pasirinktos sintetinės medžiagos: Polyethylene Glycol 400 ir Polyethylene Glycol 4000. Polyethylene Glycol 400 kiekis tepale turi būti 60%, o Polyethylene Glycol 4000 – 40% [22]. Terbinafino kiekis tepale 1%. Sudėtys nurodytos 5 lentelėje.
5 lentelė. Hidrofilinių tepalų sudėtys.
IV gr u p ė Tepalo nr. Terbinafino hidrochlorido kiekis procentais Terbinafino hidrochlorido kiekis gramais Polyethylene Glycol 400 Polyethylene Glycol 4000 Etanolis (96proc.) C 1 1 59,4 39,6 - D 1 1 53,4 35,6 10
Į pirmąjį hidrofilinį tepalą (C) terbinafino hidrochloridas buvo įvedamas suspensiniu pavidalu. Į porcelianinę lėkštelę dedamos Polyethylene Glycol 4000 (PEG 4000) plokštelės ir ištirpinamos ant vandens vonelės, kaip nurodyta mokslinėje literatūroje 53 – 58 ºC temperatūroje [22]. Ištirpus plokštelėms, jos sumaišomos su Polyethylene Glycol 400 (PEG400), ir tada mažomis porcijomis, pastoviai maišant įterpiamas terinafino hidrochloridas. Maišoma iki homogeniškos masės.
Į antrąjį hidrofilinį tepalą (D) terbinafino hidrochloridas buvo įvedamas ištirpintas 96 proc. etanolyje.Terbinafino hidrochlorido tirpalas mažomis porcijomis, pastoviai maišant įvedmas į PEG 400 ir PEG 4000 mišinį.
2.8 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu pH nustatymas
Sumodeliuotų pusiau kietų farmacinių formų pH reikšmė nustatyta naudojant pH-metrą, kuris yra skirtas pusiau kietų farmacinių formų pH nustatymui (pH-meter 766 su elektrodu Knick SE 104N). Nustatymas vykdomas kambario temperatūroje, į stiklinėje patalpintą pusiau kietą farmacinę formą yra įmerkiamas elektrodas ir nustatoma pH reikšmė. Kad būtų tiksliau pH matuojamas 3 kartus ir vedamas vidurkis. Po kiekvieno matavimo pH-metro elektrodai nuplaunami distiliuotu vandeniu, o mėginys pamaišomas [41].2.9 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, klampos
nustatymas
Reologiniai tyrimai yra svarbus pusiau kietų preparatų kokybės vertinimo etapas. Jie leidžia nustatyti sumodeliuotų formuluočių klampą, tepumą bei stabilumą. Reologinis tyrimas buvo atliekamas su reometru (Anton Paar® GmbH, Modular Compact Rheometer, MCR 102, Austrija). Naudota plokštelės – kūgio geometrinė sistema. Plokštelės sukimosi greitis: vienas apsisukimas per sekundę, temperatūra: 20 ºC, 32ºC, 37 ºC [57].
2.10 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, fizinių savybių
nustatymas
Mikroskopinio tyrimo metu buvo naudotas mikroskopas Motic (Motic B3, Motic China Group Co., Ltd., Kinija), naudota kamera – Moticam 1000 1.3 Pixel (Motic China Group Co., Ltd., Kinija). Tyrimo metu buvo atliktas pagamintų pusiau kietų farmacinių preparatų vienalytiškumo ir fizinis įvertinimas. Pirmiausia, labai plonas, pusiau kieto preparato, sluoksnis užtepamas ant objektinio stiklelio ir uždengiama dengiamuoju stikleliu, ant kurio užlašianamas labai mažas kiekis aliejaus. Toliau ant mikroskopo darbinio paviršiaus pritvirtinamas objektinis stiklelis, nuleidžiamas mikroskopo objektyvas, sureguliuojamas apšvietimas [71]. Mėginiai buvo didinami 1000 kartų, mikroskopavimo vaizdas stebimas kompiuterio ekrane ir daromos nuotraukos.
2.11 Akceptorinės terpės parinkimas
Veikliosios medžiagos atpalaidavimo in vitro tyrimui svarbu parinkti tinkamą akceptorinę terpę. Vykstant difuzijos procesui, pasirinkta akceptorinė terpė turi neriboti veikliųjų medžiagų tirpumo ir tirpimo proceso joje. Rekomenduojama naudoti akceptorinę terpę, kuri atitiktų fiziologines odos sąlygas. Tam tikslui įgyvendinti po 0,8g veikliosios medžiagos dedama į dvi stiklines, vienoje stiklinėje yra 20ml išgryninto vandens, kitoje 20ml mišinio (išgrynintas vanduo ir 40proc. (v/v) 96 proc. etanolis. Abi stiklinės paliekamos 24 val. purtyklėje. Stebima, kaip ištirpo veiklioji medžiaga, pasirenkamas toks tirpalas, kuriame visiškai ištirpo veiklioji medžiaga. Įprastai vandeninis buferis yra naudojamas kaip akceptorinė terpė vandenyje tirpioms medžiagoms, o hidroalkoholiniai tirpalai – lipofilinėms medžiagoms [63].
2.13 Veikliųjų junginių atpalaidavimas iš pusiau kietų vaisto formų in vitro tyrimu
In vitro tyrimas buvo taikomas visoms pagamintoms pusiau kietoms vaisto formoms. In vitro veikliųjų medžiagų atpalaidavimo iš puskiečių vaistų formų tyrimas atliekamas naudojant Franz tipo vertikalias difuzines celes [50]. Šios celės yra sudarytos iš pusiau pralaidžios membranos, kuri skiria akceptorinę terpę nuo donorinės, taip pat stiklinėlė ir plastikinis vamzdelis su stūmuokliu. Prieš kiekvieną in vitro tyrimą pusiau pralaidžios membranos ne mažiau kaip 12 val. laikomos išgrynintame vandenyje arba akceptorinėje terpėje, esant kambario temperatūrai [50, 6]. Jos turi neriboti veikliosios medžiagos difuzijos. Donorinė terpė – 1g pagaminto pusiau kieto preparato, o akceptorinė terpė 50ml 40 proc. etanolio.Atliekant tyrimą, difuzinės celės yra patalpinamos į vandens vonelę, kuri yra ant maišyklės su kaitinamuoju paviršiumi, palaikoma 32 ± 0,5ºC temperatūra, kuri atitinka įprastą odos temperatūrą (jei būtų atliekamas vaginalinio preparato tyrimas, temperatūra turėtų būti 37± 0,5ºC, kad imituotų žmogaus organizmo temperatūrą [53]. Imami 5 mėginai: po 0,5val., 1val., 2val., 4val, 6 val. Iš difuzinės celės imamas 1ml. mėginio, ir įpilama 1ml. akceptorinės terpės [57]. Paimtas mėginys patalpinamas į kiuvetę ir matuojama jų absrobcija su Aligent 8453 UV–Vis spektrofotometru: emulsinių (v-a) kremų, kremų ir hidrofilinių tepalų, esant 283nm bangos ilgiui (terbinafino hidrochlorido nustatymui), emulsinių (v-a) kremų su propolio skystuoju ekstraktu matuojama esant 283nm bangos ilgiui (terbinafino hidrochlorido nustatymui) ir esant 765nm bangos ilgiui (fenolinių junginių nustatymui) [78, 40]. Metodika yra paprasta, patikima, atsikartojanti ir tinkama tepalų, kremų bei gelių kokybės vertinimui.
2.14 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, priešgrybelinio
aktyvumo nustatymas
Pusiau kietų farmacinių formų grybeliniam aktyvumui prieš Microsporum canis, naudotas in
vitro difuzijos į agarą metodas [1]. Kultūroms paruošti naudojamas skystas sterilus Saburo dekstrozės
agaras su chloramfenikoliu. Microsporum canis grybelis buvo paimtas iš dermatofitoze sergančios katės ir augintas Saburo dekstrozės agare (SDA) nuo 7 iki 14 dienų. Paruošti grybelio mėginiai (1,0x106 – 5,0x106 sporų viename mililitre) sėjami ant užsikimšusių SDA plokčių paviršiaus ir leidžiama išdžiūti. Kiekvienoje plokštelėje pagaminta po 1 šulinį, kurio skresmuo 7 milimetrai. Į kiekvieną šulinį, mikropipete po 0,1ml. įdedama tiriamojo mėginio. Plokštelės inkubujamos 36°C temperatūroje 24 val. [7]. Priešgrybelinis aktyvumas vertinamas matuojant susidariusių skaidrių zonų dydį milimetrais. Kuo didesnė skaidri zona aplink tiriamąjį meginį, tuo geresnis jo priešgrybelinis aktyvumas. Neigiama kontrolė – V1 pagrindas (vazelino ir lanolino mišinys) be veikliųjų medžiagų. Teigiama kontrolė dvifazis gelis, kurio sudėtyje yra 1proc. terebinafino hidrochlorido.
REZULTATAI
3.1 Pusiau kietų farmacinių formų su terbinafinu hidrochloridu pH reikšmės
vertinimas
Pusiau kietos farmacinės formos turi pasižymėti tinkamu veikimu: išsaugoti odos barjero homeostazę, raginio sluoksnio vientisumą, antimikrobinę apsaugą ir nedirginti odos. Mokslinėje literatūroje nurodyta, kad žmogaus odos pH svyruoja nuo 5,4-5,9 [29], todėl modeliuojant pusiau kietas farmacines formas su terbinafino hidrochloridu, buvo siekiama pagaminti preparatus, kurių pH reikšmė būtu artima žmogaus odos pH reikšmei, ir užtikrinti, kad jų vartojimas ant odos būtų saugus. pH buvo matuojami 3 kartus ir vedamas vidurkis, kad rezultatai būtų tikslenis. Rezultatai pateikiami 2 paveiksle.
2 pav. Sumodeliuotų pusiau kietų farmacinių formų pH reikšmės nustatymas
Iš gautų rezultatų (2 pav.) matoma, kad didžiausią pH reikšmę turi emulsiniai (v-a) tipo kremai, kurių pagrindas yra kokosų sviestas (K1-K3), pH reikšmės intervalas nuo 5,8 ± 0,03 iki 6,2 ± 0,02. Panaši pH reikšmė nuo 5,4 ± 0,04 iki 5,7 ± 0,02 vyrauja hidrofiliniuose tepaluose (C, D). Šiek tiek mažesnė pH reikšmė nuo 5,4 ± 0,01 iki 5,88 ± 0,06 vyrauja emulsiniuose (v-a) kremuose (V1-V5). Mažiausia pH reikšmė nuo 5,4 ± 0,02 iki 5,6 ± 0,05 vyrauja emulsiniuose (v-a) kremuose, su propolio skystuoju ekstraktu. Iš gautų rezultatų matyti, kad veikliosios medžiagos kiekis bei pagrindo pasirinkimas didelės įtakos pH reikšmei neturi, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
Atliktuose moksliniuose tyrimuose, teigiama, kad preparatai, kurių pH yra ≤ 7, lyginant su preparatais, kurie yra šarminiai, yra saugesni. Pusiau kietos farmacinės formos, kurių pH yra šarminis, gali sukelti odos pažeidmus, sugriauti odos lipidinį barjerą, bei atsiranda tikimybė susirgti atopiniu
5,65 5,4 5,88 5,55 5,7 5,4 5,45 5,6 5,5 5,4 5,8 5,9 6,2 5,8 5,7 5,4 I grupė V1 I grupė V2 I grupė V3 I grupė V4 I grupė V5 II grupė P1 II grupė P2 II grupė P3 II grupė P4 II grupė P5 II grupė P6 III grupė K1 III grupė K2 III grupė K3 IV grupė C IV grupė D 0 1 2 3 4 5 6 7 Tiriamieji mėginiai pH
dermatitu, akne ar kandidoze [29]. Visų sumodeliuotų pusiau kietų farmacinių formų preparatai su terbinafino hidrochloridu pH reikšmė buvo nuo 5,4 ± 0,02 iki 6,2 ± 0,02, todėl jie yra saugūs vartoti ant odos.
3.2 Pusiau kietų farmacinių formų reologinių savybių vertinimas.
Reologiniai tyrimai svarbūs vertinant pusiau kietų farmacinių formų klampą [38]. Pusiau kieto preparato klampa turi įtakos veikliųjų medžiagų atpalaidavimui. Vienas iš klampą įtakojančių veiksnių yra temperatūra [65], todėl reologinės savybės, naudojant reometrą ir plokštelės – kūgio geometrijos sistemą, vertinamos esant skirtingoms temperatūroms - 20°C, 32°C ir 37°C.
Pirmajame tyrimų etape vertinama, kaip skirtingas pagrindo parinkimas lemia puskietės sistemos klampą, kai veikliosios medžiagos koncentracija yra vienoda (1 proc.) Lyginamos I (V5) ir III (K3) grupės formuluotės. Rezultatai pateikti 3 paveiksle.
3 pav. I ir III sumodeliuotų formuluočių reologinių savybių nustatymas
Gauti rezultatai (3 pav.) parodė, kad formuluočių, kurių pagrindo didžiąją dalį sudaro baltasis vazelinas bei bevandenis lanolinas, klampa yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė, lyginant su formuluotėmis, kurių pagrindo didžiąją dalį sudaro kokosų sviestas. Gauti rezultatai patvirtinto mokslinės literatūros duomenis, kad formuluotės į kurių sudėtį įeina bevandenis lanolinas pasižymi didesne klampa [66]. Taip pat iš gautų rezultatų matome, kad klampa priklauso nuo temperatūros pokyčio, didėjant temperatūrai mažėja klampa. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuo pasirinkto pagrindo priklauso formuluočių stabilumas temperatūros poveikyje. Formuluotės pagamintos vazelino pagrindu (V5) klampa sumažėjo 52,12 proc., o kokosų pagrindu (K3) formuuotės klampa sumažėjo 78,87 proc.
122,95 47,75 96,37 19,22 58,8 10,09 20ºC V5 20ºC K3 32ºC V5 32ºC K3 37ºC V5 37ºC K3 0 20 40 60 80 100 120 140 Tiriamieji mėginiai Konsist enc ij os koe fic ienta s, (Pa x s)n
Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad formuluotės vazelino pagrindu yra stabilesnės temperatūros pokytyje, nei formuluotės pagamintos kokosų sviesto pagrindu..
Antrajame tyrimų etape buvo vertinama kaip skystojo propolio ekstrakto įvedimas lemia sumodeliuotos pusiau kietos farmacinės formos klampą, lyginant su formuluotėmis, kuriose skystojo propolio ekstrakto nėra, o pagrindo didžiają dalį sudaro baltasis vazelinas bei lanolinas. Veikliosios medžiagos koncentracija vienoda (1 proc.) Rezultatai pateikti 4 paveiksle.
4 pav. I ir II sumodeliuotų formuluočių reologinių savybių nustatymas
Gauti rezultatai parodė (4 pav.), kad tiek I tiek II grupės formuluočių klampa yra panaši esant toms pačioms temperatūroms. Statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) nestebima, todėl galima teigti, kad skystojo propolio ekstrakto įvedimas į puskietes formuluotes klampai įtakos neturi. Įtaką klampai daro temperatūros pokytis. Didėjant temperatūrai V5 ir P6 formuluočių klampa sumažėja apie 50 proc., tai rodo, kad veikiant temperatūrai silpnėja puskiečių formuluočių struktūra labai panašiai ir skystojo propolio ekstrakyo įvedimas nieko nekeičia.
Trečiajame tyrimų etape buvo vertinama, kaip veikliosios medžiagos įvedimas į puskietę sistemą lemia jos klampą. Šiam tyrimui buvo pasirinktos IV grupės (C, D) formuluotės. Rezultatai pateikti 5 paveiksle. 122,95 120,8 96,37 95,44 58,8 57,63 20ºC V5 20ºC P6 32ºC V5 32ºC P6 37ºC V5 37ºC P6 0 20 40 60 80 100 120 140 Tiriamieji mėginiai Konsist enc ij os koe fic ienta s, (Pa x s)n
5 pav. IV grupės sumodeliuotų formuluočių reologinių savybių įvertinimas
Tyrimų rezultatai parodė, kad formuluočių, kuriose terbinafino hidrochloridas įvestas suspensiniu pavidalu (C), klampa yra didesnė, lyginant su formuluotėmis į kurias terbinafino hidrochloridas buvo įvestas ištirpintas (D). Formuluotės C klampa sumažėjo 25,12 proc., o formuluotės D – 44,74 proc. Tyrimo rezultatai rodo, jog kai veiklioji medžiaga įvedama suspensinėje formoje, struktūriniai ryšiai yra stipresni ir mažiau paveikiami temperatūros pokyčio ir jų klampa kinta mažiau.
3.3 Pusiau kietų farmacinių formų, su terbinafino hidrochloridu, fizinių savybių
vertinimas
Fizinių savybių vertinimas, svarbus siekiant pagaminti kokybiškas bei tinkamas vartotojui pusiau kietas farmacines formas. Eksperimentinio tyrimo metu buvo vertinamas sumodeliuotų pusiau kietų farmacinių formų homogeniškumas, kvapas, spalva. Rezultatai pateikti lentelėse (6 lentelė,
7lentelė, 8lentelė, 9lentelė).
88,87 79,31 80,22 55,34 66,55 43,83 20ºC C 20ºC D 32ºC C 32ºC D 37ºC C 37ºC D 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Tiriamieji mėginiai Kon sis ten cijos ko ef ici en ta s, (Pa x s)n
6lentelė. I grupės pusiau kietų preparatų fizinių savybių vertinimas.
Puskietė formuluotė
Savybės
Pavyzdžio
mikrostruktūra
V1
Homogeniškos išvaizdos,gelsvos spalvos, savotiško kvapo.
V2
Homogeniškos išvaizdos,gelsvos spalvos, savotiško kvapo.
V3
Homogeniškos išvaizdos,gelsvos spalvos, savotiško kvapo.
V4
Homogeniškos išvaizdos,gelsvos spalvos, savotiško kvapo.
V5
Homogeniškos išvaizdos,gelsvos spalvos, savotiško kvapo.
V1-V5 tepalams gelsvą spalvą suteikia į sudėtį įeinantis lanolinas, taip pat lanolinas suteikia ir specifinį kvapą. Tyrimų rezultatai pagrindė mokslinėje literatūroje skelbiamus duomenis, jog pusiau kietiems preparatams su lanolinu būdingas specifinis kvapas [48]. Siekiant pagerinti juslines savybes į formuluotes (P1-P6) įterptas propolio skystasis ekstraktas.
7lentelė. II grupės pusiau kietų farmacinių formų fizinių savybių vertinimas.
Puskietė formuluotė
Savybės
Pavyzdžio
mikrostruktūra
P1 Homogeniškos išvaizdos,
gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P2 Homogeniškos išvaizdos,
gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P3 Homogeniškos išvaizdos,
gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P4 Homogeniškos išvaizdos,
gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P5 Homogeniškos išvaizdos,
gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P6 Homogeniškos išvaizdos, gelsvai rudos spalvos, malonaus kvapo.
P1 – P6 tepalams rudai gelsvą spalvą ir malonų kvapą suteikia skystasis propolio ektraktas. Tyrimų rezultatai rodo, kad skystojo propolio ekstrakto įterpimas pagerina juslines savybes, formuluotėms nėra būdingas specifinis lanolino kvapas. Mokslinėjė literatūroje rašoma, kad emulsinės formuluotės su vazelino ir lanolino riebaline faze suformuoja riebalinę plėvelę [46]. Todėl siekant pagaminti pusiau kietas farmacines formas su mažesne klampa, bei lengvesniu užtepimu ant odos sumodeliuotos formuluotės, kurių pagrindas yra kokosų sviestas.
8lentėlė. III grupės pusiau kietų farmacinių formų fizinių savybių vertinimas
Puskietė formuluotė
Savybės
Pavyzdžio
mikrostruktūra
K1 Homogeniškos, baltos
spalvos, malonaus kvapo, aliejingas, neturi lipnumo.
K2 Homogeniškos, baltos
spalvos, malonaus kvapo, aliejingas, neturi lipnumo.
K3 Homogeniškos, baltos
spalvos, malonaus kvapo, aliejingas ,neturi lipnumo.
K1 – K3 formuluotėms malonų kvapą sutekia kokosų sviestas, kadangi sudėtyse nėra lanolino, jos nera lipnios.
Pagaminti hidrofiliniai tepalai, kurie remiantis mokslinės literatūros duomenimis, pasižymi lengvesniu tepumu ir yra mažiau lipnūs lyginant su vazelino pagrindu gaminamais kremais [51]. Kaip pagrindiai pagrindo komponentai pasirinkats PEG 400 ir PEG 4000 [67].
9lentelė. IV grupės pusiau kietų farmacinių formų fizinių savybių vertinimas
Puskietė formuluotė
Savybės
Pavyzdžio
mikrostruktūra
C
Baltos spalvos, bekvapis,kietos konsistencijos.
D
Baltos spalvos, turi savotiškąkvapą, kietos konsistencijos.
.
Tyrimų rezultatai parodė (6 lentelė, 7 lentelė, 8 lentelė, 9 lentelė), jog pusiau kietų formuluočių fizikocheminės savybės priklauso nuo sudėtyje esančių pagalbinių medžiagų. Formuluotės, kuriose didžiąją dalį sudarė kokosų sviestas pasižymėjo geriausiomis juslinėmis savybėmis, lengvai tepėsi ant odos, bei gerai į ja gėrėsi. Taip pat tyrimų rezultatai pagrindė mokslinės literatūros duomenis, jog lanolinas suteikia formuluotėms specifinį kvapą, bei padidina lipnumą užnešus ant odos [46]. Vazelinas, kaip pagrindas yra tinkamas terbinafino hidrochlorido įvedimui, jis yra stabilus laikymo metu, chemiškai indiferentiškas,bet reikia pažymėti, kad formuluotės su vazelinu yra labiau lipnios ir sunkiau įsigeriančios į odą [72], lyginant su formuluotėmis, kuriose dominuoja kokosų sviestas. PEG 400 ir PEG 4000 leido suformuoti kietas formuluotes, kurios minkštėja užtepus ant odos, greitai į ją susigeria, nėra lipnios, nesudaro riebalinės plėvelės ant odos [11]. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti jog pasirinktas pagrindas turi įtakos sumodeliuotų formuluočių fizinėms savybėms. Propolio priedas puskietėse formuluotėse gali pagerinti kvapą, bei išvaizdą[77].
3.4 Akceptorinės terpės parinkimas
Atliekant veikliųjų medžiagų atpalaidavimo tyrimus in vitro yra svarbu parinkti tinkamą
medžiagoms. Siekiant palengvinti vandenyje netirpių medžiagų atpalaidavimą iš puskietės vaisto formos, keičiama akceptorinės terpės pH, pridedama paviršinio aktyvumo (pvz., tvino 80) ar kompleksus sudarančių medžiagų (pvz., ciklodekstrinų) arba naudojama nevandeninė terpė, kurioje veiklioji medžiaga yra labiau tirpi. Hidroalkoholiniai tirpalai naudojami kaip akceptorinė terpė lipofilinėms medžiagoms [63].
Pagal Europos Farmakopėją žinoma, kad terbinafino hidrochloridas blogai tirpsta vandenyje, bet gerai etanolyje ir bevandenyje metanolyje [24]. Kadangi, veikliųjų medžiagų atpalaidavimo in vitro tyrimui labia svarbu parinkti tinkamą akceptorinę terpę, terbinafino hidrochloridas buvo tirpinamas išgrynintame vandenyje ir išgryninto vandens bei etanolio mišinyje. Po 24 val. gauti rezultatai parodė, kad terbinafino hidrochloridas visiškai ištirpo išgryninto vandens ir etanolio mišinyje, o vandenyje liko tik nuosėdos. Pagal šiuos rezultatus, akceptorinė terpė buvo pasirinkta vandens ir etanolio mišinys.
3.5 I grupės pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu
biofarmacinio tyrimo vertinimas.
Eksperimentinio tyrimo metu įvertinus pusiau kietų farmacinių formų vienalytiškumo, juslines savybes, pH reikšmes, reologines savybes bei antibakterinį aktyvumą, tikslinga įvertinti ir veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimą in vitro.
Atpalaiduoti terbinafino hidrochlorido kiekiai (procentais) pateikti 6 paveiksle.
6 pav.Atpalaiduotas terbinafino hidrochlorido kiekiai iš I grupės puskiečių formuluočių
Atlikus biofarmacinį atpalaidavimo tyrimą su I grupės pusiau kietomis farmacinėmis formomis, nustatyta, kad didžiausias veikliųjų junginių kiekis po 6val. (360min.) trukusio tyrimo buvo atpalaiduotas iš V5 emulsinio (v - a) kremo (14,4 ± 0,02 proc.), kurio sudėtyje terbinafino
7,35 9,2 12,7 14,4 30 60 120 240 360 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Laikas (min.) Atpa laiduotas ter binaf ino hdroc hlorido ki ekis (pr oc .) V1 V2 V3 V4 V5
hidrochlorido buvo 1 proc.. Šiek tiek mažiau veikliosios medžiagos atsipalaidavo iš V4 emulsinio (v - a) kremo (12,7 ± 0,01 proc.), kurio sudėtyje terbinafino hidrochlorido buvo 0,75 proc.. Mažiausiai terbinafino hidrochlorido atpalaiduota iš V1 ir V2 formuluočių (7,05 ± 0,02 proc.;7,35 ± 0,04 proc.). Taip pat, iš gautų rezultatų matoma, kad po 60 min. veikliosios medžiagos, iš pusiau kietų farmacinių formų, buvo atpalaiduotas panašus kiekis, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Statistiškai įvertinus atpalaiduotą veikliosios medžiagos kiekį po 6 val. nustatytas satistiškai reikšmingas (p<0,05) didesnis išsiskyręs junginių kiekis, kai terbinafino hidrochlorido puskietėje formoje yra 1%.
Tyrimų rezultatai pagrindė mokslinės literatūros duomenis, kad atpalaiduotas veikliosios medžiagos kiekis tiesiogiai priklauso nuo terbinafino hidrochlorido kiekio formuluotėje [28].
3.6 II grupės, pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu ir
skystuoju propolio ektraktu, biofarmacinio tyrimo vertinimas
Vykdant II grupės formuluočių biofarmacinį vertinimą, nustaytas atpalaiduotas terbinafino hidrochlorido ir fenolinių junginių kiekis, sumodeliuotose formuluotėse. Atpalaiduotas terbinafino hidrochlorido kiekis pavaizduotas 7 paveiksle.
7 pav. Atpalaiduotas terbinafino hidrochlorido kiekis iš II grupės puskiečių formuluočių Iš gautų rezultatų nustatyta, kad daugiausiai veikliosios medžiagos po 360 min. (6 val.) atpalaidavo P6 formuluotė (7,8 ± 0,04 proc.). Šioje formuluotėje veikliosios medžiagos kiekis buvo 1 proc. Mažiausiai terbinafino hidrochlorido atpalaidavo P2 ir P3 formuluotės (2,37 ± 0,01 proc.;2,64 ± 0,04 proc.). Šiose formuluotėse terbinafino hidrochlorido kiekis atitinkamai yra 0,1 proc. ir 0,25 proc. Tarp P2 ir P3 formuluočių atpalaiduotų veikliųjų junginių kieko statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05). Statistikšai įvertinus atpalaiduotų junginių kiekį po 6 val. Tarp likusių
2,37 2,64 3,33 6,06 7,8 30 60 120 240 360 1 2 3 4 5 6 7 8 Laikas (min.) Atplaiduoto ter binaf ino hidroc hlorido kiekis (pr oc .) P2 P3 P4 P5 P6
formuluočių (P4, P5 ir P6) nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) skirtumas tarp atpalaiduotų veikliųjų junginių kiekių. didesnis išsiskyręs junginių kiekis, kai terbinafino hidrochlorido yra 1 proc. Tarp P2 ir P3 formuluočių atpalaiduoto veikliųjų junginių kieko statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
Atplaiduotas fenolinių junginių kiekis po 6 val. (360min.) pavaizduotas 10 lentelėje.
10 lentelė. Atpalaiduoti fenolinių junginių kiekiai (proc.) iš II grupės puskiečių formuluočių po
6 val.
P1 P2 P3 P4 P5 P6
14,63 0,052 0,053 0,05 0,056 0,062
Didžiausi fenolinių junginių kiekiai po 6 val. atpalaiduoti iš kontrolinės formuluotės P1 formuluotės (14,63 ± 0,04 proc.). Šioje formuluotėje nėra terbinafino hidrochlorido, tik propolio skystasis ekstraktas. Iš formuluočių, kuriose yra terbinafinas ir skystasis propolio ekstraktas fenolinių junginių atplaiduotas kiekis yra (0,05 ± 0,02 proc. iki 0,062 ± 0,01 proc.). Statistikšai įvertinus atpalaiduotų junginių kiekį po 360min., nustatyta, kad tarp P2-P6 formuluočių statistiškai reikšming skirtumo nėra (p>0,005), o tarp P1 ir P2-P6 formuluočių įvertinus atpalaiduotų junginių kiekius po 360min., nustatytas statistikškai reikšmingai (p<0,05) didesnis išsiskyręs junginių kiekis kai formuluotėje nebuvo terbinafino hidrochlorido. Kadangi, pusiau kietuose farmaciniuose preparatuose P2-P6 buvo terbinafino hidrochlorido, iš gautų rezultatų galima teigti, kad terbiafino hidrochlorido buvimas, puskietėse formose kartu su skystuoju propolio ekstraktu, lemia blogesnį fenolinių junginių atpalaidavimą. Galima numanyti, kad susidaro veikliųjų junginių kompleksai, kurie lėtina fenolinių junginių atpalaidavimą. Tikslesniam propolio veikliųjų junginių kiekiui nustatyti, reiktų atlikti tolesnius tyrimus, naudojant tikslesnius analitinius metodus, tokius kaip efektyvioji skysčių chromatografija [76].
Taip pat tyrimo metu lyginamas, po 6 val. trukusio tyrimo atpalaiduoto terbinafno hidrochlorido kiekis su I grupės formuluočių atplaiduotu terbinafino hidrochlorido kiekiu. Rezultatai pateikti 8 pavaeiksle.
8 pav. Atpalaiduoto terbinafino hidrochlorido kiekis iš I ir II grupės puskiečių sistemų. Tyrimo rezultatai parodė, kad žymiai mažesni terbinafino hidrochlorido kiekiai atpalaiduoti iš formuluočių, kuriose yra įvestas skystasis propolio ekstraktas. Tarp visų I grupės formuluočių lyginant su II grupės formuluotėmis nustatytas statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis atpalaiduoto terbinafino hidrochlorido kiekis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galime teigti, kad skystojo propolio ekstrakto įvedimas į puskietes formuluotes trukdo terbinafino hidrochlorido atpalaidavimui.
3.7 III grupės pusiau kietų farmacinių formų su terbinafino hidrochloridu
biofarmacinio tyrimo vertinimas
III grupės emulsiniuose (v-a) kremuose spektrofotometrikškai buvo nustatinėjamas atpalaiduoto terbinafino hidrochlorido kiekis. Gauti rezultatai procentais pateikti 9 paveiksle.
9 pav. Atpalaiduoti terbinafino hidrochlorido kiekis iš III grupės puskiečių sistemų. 6,8 2,37 7,3 2,64 9,1 3,34 9,2 6,05 12,9 7,8 0.10% V1 0.10% P2 0.25% V2 0.25% P3 0.50% V3 0.50% P4 0.75% V4 0.75% P5 1% V5 1% P6 0 2 4 6 8 10 12 14
Terbinafino hidrochlorido koncentracija puskietėje sistemoje
Atpa laiduotas ter binaf ino hidroc hlorido kiekis, proc . 25,9 34,6 36,93 30 60 120 240 360 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Laikas (min.) A tpal ai duot as ter bi naf ino hi dr ochl or id o k iek is, pr oc. K1 K2 K3
Atlikus biofarmacinį atpalaidavimo tyrimą su pusiau kietomis farmacinėmis formomis buvo nustatyta, kad didžiausias veikliosios medžiagos kiekis po 6val. (360min.) trukusio tyrimo buvo atpalaiduotas iš K3 kremo (36,93 ± 0,04 proc.), kuriame terbinafino hidrochlorido buvo 1 proc. Mažesnis terbinafino hidrochlorido kiekis buvo atpalaiduotas iš K2 puskiečio preparato (34,6 ± 0,03 proc.), o mažiausias iš K1 formuluotės (25,9 ± 0,01 proc.). Statistkšai įvertinus atplalaiduotų junginių kiekį po 6 val., nustatytas statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis išsiskyręs junginių kiekis tarp K1 ir K3 formuluočių. Nustatytas statistiškai nereikšmingas skirtumas (p>0,05) tarp K3 ir K2 atpalaiduotų junginių kiekio.
3.8 IV grupės pusiau kietų farmacinių preparatų su terbinafino hidrochloridu
biofarmacinio tyrimo vertinimas
IV grupės hidrofiliniuose tepaluose, buvo nustatinėjamas atpalaiduotas terbinafino hirochlorido kiekis. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti veikliosios medžiagos įvedimo formos daromą įtaką veikliosios medžiagos atpalaidavimui. Veiklioji medžiaga, terbinafino hidrochloridas, į C formuluotę buvo įvestas suspensiniu pavidalu, į D formuluotę – tirpintas 96 proc. etnaolyje. Veikliosios medžiagos kiekis 1g/100g preparato. Gauti rezultatai pavaizduoti 10 paveiksle.
10 pav. Atpalaiduoto terbinafino hidrochlorido kiekis iš IV grupės puskiečių sistemų. Tyrimų rezultatai rodo, kad 2 val. (120 min.) inentervale veikliosios medžiagos atpalaiduoti panašūs kiekiai. Tyrimų rezultatai rodo, kad suspensiniu būdų įvedamų medžiagų atpalaidavimas priklauso nuo pagrindo klampos. Atlikti reologiniai tyrimai parodė, kad formuluočių į kurių pagrindą terbinafino hidrochloridas buvo įvestas suspensiniu būdu, klampa yra didesnė. Atižvelgiant į tai, kad šie pagrindai yra kietos konsistencijos, galima numayti, jog pagrindo struktūrą įtakojo suspensinių dalelių kinetika iš pagrindo. Iš suspensinio teplo (C) terbinafino hidrochlorido po 2 val. atpaliduota 11,01 ± 0,01 proc., o po 6 val. 11,69 ± 0,04 proc. Nenustatytas satistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05) iš šio tepalo atpalaiduoto veikliųjų junginių kiekio tarp 2 ir 6 val. intervale. Atlikus
11,69 22,64 30 60 120 240 360 0 5 10 15 20 25 Laikas (min.) Atpa laiduoto ter binaf ino hidroc hlorido kiekis (pr oc .) C D
