BURNOS GLEIVINĖS PREPARATŲ SU JONAŽOLĖS EKSTRAKTU MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LINA KEDERIENĖ

BURNOS GLEIVINĖS PREPARATŲ SU JONAŽOLĖS EKSTRAKTU

MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Prof. dr. Kristina Ramanauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

2014-...-...

BURNOS GLEIVINĖS PREPARATŲ SU JONAŽOLĖS EKSTRAKTU

MODELIAVIMAS IR KOKYBĖS VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Prof. dr. Kristina Ramanauskienė

Recenzentas ... 2014-...-... Darbą atliko Magistrantė Lina Kederienė 2014-...-... Kaunas, 2014

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10 DARBO TIKSLAS ... 11 DARBO UŽDAVINIAI ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Paprastosios jonažolės Hypericum perforatum L. apibūdinimas ... 12

1.2. Jonažolės biologiškai aktyvūs junginiai ir jų farmakologinis poveikis ... 12

1.3. Jonažolės farmakologinio poveikio mokslinių tyrimų apžvalga ... 15

1.4. Burnos gleivinės ligos ... 17

1.5. Burnos gleivinės preparatai ir jų gamyboje naudojamos pagalbinės medžiagos ... 18

1.6. Preparatų su Hypericum perforatum L. Lietuvos rinkoje apžvalga ... 19

1.7. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ... 21

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 24

2.1. Medžiagos ir metodai ... 24

2.1.1. Medžiagos ir tirpikliai ... 24

2.1.2. Jonažolių preparatų gamybos technologijos ... 24

2.1.2.1. Jonažolių tinktūrų gamyba ... 24

2.1.2.2. Jonažolių ekstraktų gamyba ... 26

2.1.2.3. Jonažolių propilenglikolio ištraukos gamyba ... 27

2.1.2.4. Jonažolių gelių gamyba ... 29

2.1.2.4.1. Karbomero gelių technologija ... 29

2.1.2.4.2. Poloksamero gelių technologija ... 29

2.1.3. Jonažolių preparatų kokybės vertinimo metodai ... 30

2.1.3.1. Jonažolių ištraukų analizės metodai ... 30

2.1.3.1.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu... 30

2.1.3.1.2. Antimikrobinio aktyvumo nustatymas ... 31

2.1.3.2.1. pH reikšmės nustatymas ... 31

2.1.3.2.2. Dinaminės klampos nustatymas ... 32

2.1.3.2.3. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu... 32

2.1.3.2.4. Suminio flavonoidų kiekio atpalaidavimo iš gelių tyrimas in vitro ... 32

2.1.3.3. Statistinis rezultatų apdorojimas ... 33

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 34

3.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių ištraukose ... 34

3.1.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių etanolinėse ištraukose ... 34

3.1.2. Suminis flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių propilenglikolio ištraukoje ... 35

3.2. Jonažolių ištraukų antimikrobinio aktyvumo tyrimo rezultatai ... 36

3.3. Jonažolių gelių sudėties parinkimas ir gamyba ... 37

3.4. Jonažolių gelių kokybės vertinimas ... 40

3.4.1. Dinaminės klampos nustatymas ... 40

3.4.2. pH reikšmės nustatymas ... 41

3.4.3. Suminio flavonoidų kiekio pagal rutiną nustatymo metodikos vystymas, pritaikant spektrofotometrinį metodą ... 42

3.4.3.1. Ultragarso įtakos suminiam flavanoidų kiekio išskyrimui iš jonažolių gelių tyrimas ... 43

3.4.4. Jonažolių gelių biofarmacinis tyrimas in vitro ... 45

3.4.4.1. Akceptorinės terpės parinkimas gelių tyrimui in vitro ... 45

3.4.4.2. Suminio flavonoidų kiekio išsiskyrimo iš jonažolių gelių tyrimas in vitro ... 46

4. IŠVADOS ... 49

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 51

SANTRAUKA

L. Kederienės magistro baigiamasis darbas „Burnos gleivinės preparatų su jonažolės ekstraktu modeliavimas ir kokybės vertinimas“/ mokslinė vadovė prof. dr. K. Ramanauskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tyrimo tikslas. Sumodeliuoti puskiečius burnos gleivinės preparatus su skystuoju jonažolių ekstraktu ir pagrįsti jų tinkamumą biofarmaciniais tyrimais.

Uždaviniai. 1. Parinkti veikliosios medžiagos (jonažolių ištraukų) sudėtį ir įvertinti jų kokybę 2. Parinkti tinkamas pagalbines medžiagas hidrofilinių puskiečių preparatų formulavimui 3. Sumodeliuoti hidrofilinius puskiečius preparatus su skystuoju jonažolių ekstraktu 4. Pagrįsti hidrofilinių puskiečių preparatų su skystuoju jonažolių ekstraktu kokybę, atliekant veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimą in vitro.

Metodai. Suminis flavonoidų kiekis (pagal rutiną) nustatytas spektrofotometriniu metodu. pH reikšmė nustatyta potenciometriniu metodu. Atlikta dinaminės klampos matavimo metodas, biofarmacinis veikliųjų junginių atpalaidavimo iš gelių tyrimas in vitro. Veikliosios medžiagos antimikrobinis aktyvumas nustatytas pagal Ph Eur. 01/2002, 2.6.12 metodą.

Tyrimo objektas. Hidrofiliniai puskiečiai preparatai su skystuoju jonažolių ekstraktu (1:1). Tyrimo rezultatai. Pagaminti skystieji jonažolių ekstraktai (1:1) tamsiai rudos spalvos, kuriuose nustatytas suminis flavonoidų kiekis 6,03013 – 6,48663 mg/ml. Jonažolių geliai rudos spalvos, kurių klampa ≥ 0,80 Pa·s, pH reikšmė 4,78-6,63, suminis flavonoidų kiekis ≥ 0,08 mg/ml. Veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimas in vitro parodė, kad po 6 val iš jonažolių karbomero ir poloksamero gelių atpalaiduota apie 16 proc. flavonoidų.

Išvados. 1. Remiantis nustatytu suminiu flavonoidų kiekiu pasirinkta veiklioji medžiaga – skystasis jonažolių ekstraktas (1:1). 2. Puskiečių preparatų formulavimui pasirinktos gelifikuojančios medžiagos – karbomeras Ultrez 10 ir poloksameras 407. 3.Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tinkamiausia veiklioji medžiaga – skystasis jonažolių ekstraktas, nes dėl didesnio veikliųjų junginių kiekio galima įvesti mažesnį kiekį veikliosios medžiagos ir sumodeliuoti kokybišką puskietį preparatą. 4. Jonažolių geliui, kurio pagrindas – poloksameras, būdingas prailgintas veikimas. Po 6 val. iš tirtųjų gelių atpalaiduojamas panašus kiekis veikliųjų junginių.

Praktinės rekomendacijos. Parenkant veikliosios medžiagos nešėją (pagrindą), rekomenduojama įvertinti pagrindo galimą įtaką preparatų terapiniam efektyvumui.

SUMMARY

L. Kederienė Master Thesis “Oral mucosal products’ containing St. John's Wort extract, modelling and quality assessment”/ Term paper advisor: Prof. Dr. K. Ramanauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. – Kaunas.

Purpose of work. To make models of the semi liquid mouth products, containing St. John's Wort extract and validate their suitability for biopharmaceutical research.

Tasks. 1. Select the active material substance (St. John's Wort extracts) and assess their quality. 2. Select suitable excipients for the formulation of hydrophilic semi-hard products. 3. To make models of hydrophilic group of semi products with St. John's Wort extract. 4. Substantiate the quality of hydrophilic, semi-hard products with St. John's Wort extract, performing release study in vitro of the active compounds.

Methods. The total flavinoid content (by routine) was determined by spectrophotometry. The value of pH is set by potentiometric method. Dynamic viscosity measurement and the study in vitro of the biopharmaceutical active compound release from gels were carried out. The antimicrobial activity of the active substance was determined in accordance with Ph. Eur set. 01/2002 2.6.12 method.

The object of study. The effect of hydrophilic semi-hard products containing St. John's Wort extracts (1:1).

Results. St. John's Wort extracts liquid (1:1) has been produced in dark brown color with a prescribed amount of total flavinoids from 6.03013 to 6.48663 mg/ml. The gels of St. John's Wort are also in brown colour with a viscosity of ≥ 0.80 Pa·s, a pH value of 4.78 to 6.63, total flavinoid content of ≥ 0.03 mg/ml. The active compounds release study in vitro showed that about 16 pct. flavonoids from St. John's Wort carbomer and poloxamer gels have been released after six hours.

Conclusions. 1. Based on the determined amount of flavinoids, the selected active substance, the liquid St. John's wort extract, should be used (1:1). 2. Carbomer Ultrez 10 and poloxamer 407 were selected for preparation of the semi-hard products (gels). 3. The study results confirmed that the preferred active ingredient, liquid extract of St. John's wort, yielded greater quantities of active compounds from a smaller amount of material, providing a quality product. 4. After six hours operation a similar amount of active compounds from studied gels is released. This is a typical feature of St. John's Wort gel, which is based on poloxamer.

Practical recommendations. It is recommended to evaluate the potential impact on the effectiveness of therapeutic products, while selecting the active substance carrier (base).

PADĖKA

Už suteiktas kokybiškas darbo sąlygas ir materialinę bazę atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Burnos gleivinės preparatų su jonažolės ekstraktu modeliavimas ir kokybės vertinimas“ dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedros prof. dr. Kristinai Ramanauskienei ir kolektyvui.

SANTRUMPOS

Eur. Ph. – Europos farmakopėja °C – laipsniai pagal Celcijų % – procentai

proc. – procentai Pa·s – paskalsekundė

MSK – mažiausia slopinančioji koncentracija n – bandymų skaičius g – gramai mg – miligramai ml – mililitrai nm – nanometrai M – moliai litre val. – valanda min – minutė

SĄVOKOS

Burnos gleivinės kapsulės – minkštos kapsulės, kurios yra kramtomos arba čiulpiamos.

Burnos gleivinės lašai, burnos gleivinės purškalai ir poliežuvinai purškalai yra tirpalai, emulsijos ar suspensijos, skirtos vietiniam arba sisteminiam poveikiui gauti.

Burnos gleivinės tirpalai ir burnos gleivinės suspensijos – skysti preparatai, skirti vartoti į burnos ertmę tam tinkamų aplikatorių pagalba.

Burnos plovikliai – vandeniniai tirpalai, skirti vartoti sąlytyje su burnos ertmės gleivine, dažniausiai juos praskiedus vandeniu.

Dermatomicetas – grybelis, turintis siūliškos formos su pertvarėlėmis hifus, sudarančius sporas.

Gargalai – gargaliavimui skirti vandeniniai tirpalai vietiniam poveikiui gauti.

Gingivitas – uždegiminis procesas dantenose, kai pažeidžiami tik minkštieji audiniai, o danties atraminių audinių destrukcijos nevyksta.

Kietos ir minkštos pastilės – čiulpiamieji kieti preparatai vienkartinėmis dozuotėmis, dažniausiai skirti gauti vietinį efektą burnos ertmėje ir ryklėje.

Parodontozė – lėtinė infekcinė periodonto (priedantinių audinių, dantenų) liga, kurios pasekmė dažnai būna danties iškritimas.

Periodontitas – uždegiminis procesas danties atraminiuose audiniuose, dėl kurio vyksta šių audinių destrukcija.

Poliežuvinės tabletės ir bukalinės tabletės – kieti preparatai vienkartinėmis dozuotėmis, skirti atitinkamai vartoti po liežuviu arba burnos ertmėje, sisteminiam poveikiui gauti.

Prie gleivinės lipdomieji preparatai – tai gali būti prie gleivinės prilimpančios burnos tabletės ar kiti burnoje prilimpantys kieti ar pusiau kieti preparatai, turintys vieną ar kelias veikliąsias medžiagas, skirti sisteminei absorbcijai pro burnos gleivinę per ilgesnį laiko tarpą.

Pulpitas – danties pulpos, t.y. minkštojo darinio, esančio danties viduryje, uždegimas.

Pusiau kieti burnos gleivinės preparatai – hidrofiliniai geliai ir pastos, skirti vartoti burnos ertmėje arba tam tikroje burnos ertmės vietoje, tokioje kaip dantenos (dantenų geliai, dantenų pastos).

Slėgtos pastilės – čiulpiamieji kieti preparatai vienkartinėmis dozuotėmis, skirti gauti vietinį ar sisteminį poveikį, gaminami spaudimu ir dažnai yra rombo formos.

Stomatitas – burnos gleivinės uždegimas.

Stomatodinija (burną deginantis sindromas) – savaiminis, lėtinis, idiopatinis deginantis skausmas burnos gleivinėje.

ĮVADAS

Visuomenėje daugėja pranešimų apie dažnai pasireiškiantį cheminių vaistų nepageidaujamą poveikį, šalutines reakcijas. Žinoma, ligas bei negalavimus gydyti būtina. Ūmios ir sunkios ligos gydomos cheminiais vaistiniais preparatais, tačiau esant lėtiniams susirgimams, kasdieniams negalavimams galima pasirinkti kitą alternatyvą – augalinius vaistinius preparatus. Dėl šios priežasties fitoterapija šiandien yra itin aktuali, nors vis dar yra dalis žmonių, kurie mano, kad gydymas augaliniais vaistais prilygsta placebo efektui. Fitoterapijos tradicijos įvairiose šalyse labai skiriasi. Azijos šalyse gydymas vaistiniais augalais, grindžiamas tik ilgalaike liaudies medicinos patirtimi, yra labai populiarus [4]. JAV ir daugelyje Vakarų Europos šalių nedidelė dalis augalinės kilmės vaistų yra ištirti klinikinėje praktikoje [4]. Kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, registruojant ir vartojant augalinius preparatus, taikomi tokie patys kokybės reikalavimai kaip ir cheminiams [4].

Natūralūs vaistiniai preparatai tampa visuomenės bei mokslininkų susidomėjimo objektu. Žmonės rūpinasi savo sveikata ir skiria vis didesnį dėmesį ligų profilaktikai. Ypač svarbu rūpintis burnos gleivine, nes nustatyta, jog tarp Lietuvos gyventojų labiausiai paplitusios dantų ir burnos ligos – jomis serga net 98 proc. [11, 20]. Tokių ligų profilaktikai dažniausiai pasirenkami augaliniai vaistai. Augalinis vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra viena ar daugiau augalinių medžiagų, ruošinių ar jų derinys, pasižymi vertingomis gydomosiomis savybėmis nuo įvairiausių susirgimų bei negalavimų ir yra žinomas jau nuo senų laikų, nes pirmieji žmogaus pradėti vartoti vaistai buvo augalinės kilmės. Dažniausiai tai skystos vaistų formos – tirpalai ar purškalai, į kurių sudėtį įeina viena seniausių vaistų formų – tinktūros ar ekstraktai. Šiuos preparatus lengva, greita ir patogu naudoti bei greitas veikliųjų medžiagų įsisavinimas. Deja, šios vaisto formos neapsaugo burnos gleivinės žaizdų nuo išorinio poveikio (pvz., maisto) bei nepasižymi prailgintu veikimu. Siekiant išvengti minėtų trūkumų, sparčiai daugėja puskiečių vaistų formų ketegorijos – gelių, ypač hidrofilinių, asortimentas.

Apžvelgus šiuo metu svarbias problemas, aktualu sumodeliuoti puskietį burnos gleivinės preparatą. Remiantis išanalizuotais moksliniais literatūros šaltiniais apie jonažolę Hypericum perforatum L., galima teigti, kad jonažolės nustatytas antimikrobinis ir antiuždegiminis terapinis poveikis yra tinkamas veikliosios medžiagos pagrindas modeliuojant puskietį burnos gleivinės preparatą [34, 58, 66]. Siekiant patvirtinti iškeltą hipotezę, nustatytas darbo tikslas – sumodeliuoti hidrofilines puskietes sistemas su skystuoju jonažolių ekstraktu ir nustatyti jų kokybę, pagrindžiant biofarmaciniais tyrimais. Planuojama spektrofotometriniu metodu nustatyti veikliųjų junginių kiekį jonažolių vaistų formose, antimikrobinį aktyvumą bei įvertinti puskiečių preparatų kokybę potenciomeriniu metodu nustatant pH reikšmę, atliekant dinaminės klampos matavimo metodą bei vykdant veikliosios medžiagos atpalaidavimo biofarmacinį tyrimą in vitro.

DARBO TIKSLAS

Sumodeliuoti puskiečius burnos gleivinės preparatus su skystuoju jonažolių ekstraktu ir pagrįsti jų tinkamumą biofarmaciniais tyrimais.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Parinkti veikliosios medžiagos (jonažolių ištraukų) sudėtį, technologiją ir įvertinti jų kokybę bei antimikrobinį aktyvumą tyrimu in vitro.

2. Parinkti tinkamas pagalbines medžiagas hidrofilinių puskiečių preparatų formulavimui ir atrinkti tinkamas sudėtis, remiantis kokybės reikalavimais.

3. Sumodeliuoti hidrofilinius puskiečius preparatus su skystuoju jonažolių ekstraktu ir atrinkti tinkamus, remiantis kokybės tyrimais.

4. Pagrįsti hidrofilinių puskiečių preparatų su skystuoju jonažolių ekstraktu kokybę, atliekant veikliųjų junginių atpalaidavimo tyrimą in vitro.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paprastosios jonažolės Hypericum perforatum L. apibūdinimas

Išanalizuotos mokslinės literatūros duomenimis [46, 48, 58, 64, 66, 71, 77, 86], paprastoji jonažolė Hypericum perforatum L. yra jonažolinių Hypericaceae šeimos atstovas. Tai daugiametis žolinis augalas su plonu, stačiu, viršūnėje gausiai šakotu, dvibriauniu pilku stiebu. Auga iki 100 cm. Lapai yra bekočiai, priešiniai, pailgai kiaušiniški arba linijiški, lygiakraščiai, 1-3 cm ilgio, 0,5-1 cm pločio, turintys liaukų. Žiedai geltonai auksinės spalvos, vainiklapių kraštuose su tamsiais taškeliais, su penkiais žiedlaiškiais skėtiškose kekėse – stiebų ir šakų viršūnėse. Taurėlapiai yra siauri, lancentiški. Vaisius – tamsiai ruda, pailgai kiaušiniška, trilizdė dėžutė. Sėklos rudos, smulkiai akytos, sunoksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Paprastoji jonažolė dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurių vienas augalas gali užauginti iki 16 tūkstančių. Augalas gausiai žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio, o pavieniai nušienauti ir atžėlę augalai – iki rugsėjo vidurio.

Remiantis moksline literatūra [46, 48, 58], apibūdinta paprastosios jonažolės vaistinė žaliava. Tai – jonažolės žolė (Herba Hyperici). Vaistinė žaliava – surinkta Hypericum perforatum L. viršutinė žydinčios jonažolės dalis (30 cm) su lapais ir žiedais. Žolė pjaunama prieš žydėjimą (birželio mėnesį) arba žydėjimo metu ir nedelsiant džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, pavėsyje arba džiovyklose 35-40ºC temperatūroje išklojus 5-7 cm sluoksniu. Paruošta žaliava kvepia balzamu, yra kartoko, truputį sutraukiančio, dervingo skonio. Išdžiūvusios viršūnėlės turi būti žalios, su geltonais žiedais. Tinka vartoti 1-2 metus.

Išanalizavus mokslinius šaltinius [35, 44, 46, 56, 58, 78, 85], nustatytas paprastosios jonažolės paplitimas. Augalas auga šlaituose, dykvietėse, palaukėse, pakrūmėse, retuose miškuose ir pamiškėse, ant kalvų ir pievose. Paplitusi Vidurio Europoje, Balkanuose, Rusijoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Irane, Indijos Himalajuose, Mongolijoje, Kinijoje, Japonijoje, Rytų ir Vakarų Sibire, o Šiaurės Amerikoje – užneštinė. Lietuvoje Hypericum perforatum L. sutinkama dažnai, didesni plotai yra Šilalės, Švenčionių, Ignalinos, Alytaus ir Biržų rajonuose.

1.2. Jonažolės biologiškai aktyvūs junginiai ir jų farmakologinis poveikis

Jonažolė savo sudėtyje kaupia daug biologiškai aktyvių junginių, kurie pasižymi būdingu farmakologiniu aktyvumu. Atliktų mokslinių tyrimų metu ištirta nemaža dalis jonažolės biologiškai aktyvių junginių: naftodiantronai, floroglucinoliai ir acilfloroglucinoliai, flavonoidai, eteriniai aliejai, ksantonai, fenilpropanai, amino rūgštys, fenolinės rūgštys ir kiti.

- Naftodiantronai, kurių nustatyta nuo 0,03 proc. iki 0,3 proc. [46]. Didžiausią naftodiantronų kiekį sudaro hipericinas (nuo 0,09 proc. iki 0,34 proc.) ir pseudohipericinas (0,23 proc.) [46, 66]. Taip pat nustatyta protohipericinas ir protopseudohipericinas [31, 34, 36, 37, 44, 46, 47, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 64, 66, 67, 72, 76, 77, 78, 79, 80, 84, 85, 86].

hipericinas pseudohipericinas

- Floroglucinoliai ir acilfloroglucinoliai, iš kurių net iki 6 proc. siekia hiperforinas [37, 58, 77]. Taip pat nustatyta adhiperforinas nuo 0,2 proc. iki 1,8 proc., hiperfirinas ir adhiperfirinas [31, 32, 34, 36, 37, 44, 47, 50, 53, 55, 56, 57, 58, 60, 62, 64, 67, 69, 72, 76, 78, 79, 80, 83, 84, 85].

hiperforinas

- Flavonoidai, kurie sudaro nuo 0,5 iki 1,0-5,0 proc. Reikšmingiausi iš jų yra flavonoliai (hiperozidas 0,7 proc., kvercetinas 2,0 proc., kvercitrinas 0,5 proc., izokvercitrinas 0,3 proc., kemferolis, miricetinas, rutinas), biflavonoidai (biapigeninas 0,1-0,5 proc., amentoflavonas 0,01-0,05 proc.), flavan-3-oliai (procianidinas, katechinas, epikatechinas) flavonai (luteolinas) [31, 32, 34, 36, 37, 44, 46, 47, 50, 56, 58, 60, 64, 66, 72, 76, 78, 79, 80, 85].

izokvercitrinas kemferolis miricetinas

rutinas

- Eteriniai aliejai nuo 0,05 proc. iki 1,0 proc., iš kurių nustatytas cineolis ir α-pinenas [50, 56, 72].

- Ksantonai (kielhorinas, noratiriolis) [36, 46, 50, 58].

- Fenilpropanai 0,1 proc. (kofeino rūgšties 0,1 proc. ir chlorogeninės rūgšties mažiau nei 0,1 proc.) [36, 44, 46, 50, 60].

- Amino rūgštys, kurių rasti nedideli melatonino, GABA, cisteino, glutamino, leucino, ornitino, protino ir treolino kiekiai [46, 58].

- Fenolinės rūgštys (kavos rūgštis) [44, 60, 64].

- Kiti junginiai – taninai apie 10 proc., antrachinonai, karotinoidai, kumarinai, organinės rūgštys, kurių nustatyti labai maži kiekiai [46, 48, 66, 79].

Atsižvelgiant į atliktų mokslinių tyrimų duomenis apie nustatytus jonažolės bioaktyvius junginius, buvo nustatytas jų sukeliamas terapinis poveikis žmogaus organizmui.

- Antiuždegiminis, kurį labiausiai lemia naftodiantronai (hipericinas ir pseudohipericinas), flavonoidai (hiperozidas, kvercetinas, kvercitrinas, izokvercitrinas, rutinas, biapigeninas, procianidinas, katechinas ir epikatechinas). Tyrimais įrodyta, kad pseudohipericino ir amentoflavono ar kvercetino ar šių trijų flavonoidų kombinacijos labai padidina antiuždegiminį poveikį [31, 34, 47, 58, 60, 61, 62, 66, 69, 71, 73, 78, 80, 85].

- Antimikrobinis (antibakterinis, antigrybelinis, antivirusinis), kurį lemia floroglucinoliai (hiperforinas, kurio antibakterinis poveikis pasireiškia prieš gramteigiamąsias bakterijas), flavonoidai ir eteriniai aliejai bei naftodiantronai (hipericinas ir pseudohipericinas) [31, 32, 34, 47, 50, 51, 54, 55, 58, 60, 61, 62, 65, 67, 70, 71, 78, 83, 85].

- Antidepresinis (lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti), kuriam daugiausiai įtakos turi floroglucinoliai (hiperforinas), taip pat naftodiantronai (hipericinas, kurio nustatyta 0,3%

standartizuota dozė, ir pseudohipericinas), flavonoidai (hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, amentoflavonas), ksantonai, amino rūgštys (GABA) [27, 31, 32, 36, 37, 41, 44, 47, 50, 53, 54, 55, 57, 58, 60, 61, 64, 67, 68, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 80, 83, 85, 86].

- Antioksidacinis, kurį lemia flavonoidai (kvercetinas, biapigeninas, procianidinas, katechinas, epikatechinas) ir fenolinės rūgštys (kavos rūgštis), kurie stabdo lipidų peroksidaciją in vivo bei oksidaciją smegenyse (Alzhaimerio ligos, amnezijos atvejais) [36, 44, 50, 58, 60, 62, 64, 66, 71, 72].

- Antivėžinis, kuriam įtakos turi naftodiantronai (hipericinas) [31, 32, 34, 44, 50, 61, 62]. - Kiti poveikiai – analgetinis, hepatoprotekcinis bei nuo alkoholizmo ir somatomorfinių sutrikimų saugantis poveikis [58, 61, 64, 67].

Remiantis atliktų mokslinių tyrimų rezultatais galima teigti, kad jonažolės žaliavoje specifiškiausi ir terapiškai aktyvūs junginiai yra naftodiantronai – hipericinas ir pseudohipericinas, floroglucinoliai – hiperforinas bei flavonoidai – hiperozidas.

1.3. Jonažolės farmakologinio poveikio mokslinių tyrimų apžvalga

2004 metais atliktas tyrimas [31] apie Hypericum perforatum L. antimikrobinį aktyvumą, kuriame tiriamos jonažolės žaliavos buvo surinktos iš skirtingų augimo vietų, todėl susidarė dvi mėginių grupės: A (Milanas, Italija) ir B (Sansepoikro, Arezzo, Italija). A mėginiams ekstrahentais buvo naudojami – petroleteris, chloroformas, etilacetatas, metanolis, o B mėginiams – metanolis. Tyrimui buvo pasirinkti šie mikroorganizmai: gramteigiamieji – Bacillus subtilis, B. cereus, Staphylococcus aureus, Enterococcus faecalis, gramneigiamieji – Pseudomonas aeruginosa, Acinetobacter calcoaceticus, A. baumanii, mieliniai grybeliai – Candida albicans, C. tropicalis, Saccharomyces cerevisiae, Cryptococcus paurenti ir Aspergillus niger. Remiantis tyrimų rezultatais, antimikrobinis aktyvumas pastebėtas tik prieš gramteigiamąsias bakterijas, iš kurių jautriausios B. subtilis ir B. cereus. Nustatyta, kad antimikrobinį poveikį labiausiai lemia hiperforinas, jo dicikloheksilamonio druska, įvesta dėl pastarojo junginio nestabilumo, ir hipericinas. Tačiau 2013 ir 2014 m. atliktų mokslinių tyrimų metu [40, 82] nustatyta, kad jonažolė vis dėlto turi antimikrobinį poveikį prieš mielinius grybelius Candida (C. albicans, C. tropicalis, C. guilliermondii, C. krusei, C.glabrata, C. parapsilosis), Cryptococcus noefornans, dermatomicetus – Trichophyton mentagrophytes. Minėtų tyrimų metu taip pat įrodytas gramneigiamųjų Escherichia coli, Salmonella typhimurium, Pseudomonas aeruginosa, Alcaligenes faecalis, Citrobacter freundii bakterijų jautrumas jonažolės aktyviems junginiams.

2007 metais atlikto mokslinio tyrimo metu [78], siekta išsiaiškinti Hypericum perforatum L. žiedų antiuždegimines savybes. Tyrimo metu buvo pagaminti trys ekstraktai – hidroalkoholinis, lipofilinis ir iš dalies išvalytas hidroalkoholinis (etilacetato frakcija), ir buvo vertinamos savybės slopinti edemą, sukeltą pelių ausyse. Ekstraktų aktyvumas buvo palygintas su išgrynintais jonažolių biologiškai aktyviais junginiais (hipericinu, adhiperforinu, amentoflavonu, hiperozidu, izokvercitinu ir hiperforinu, kuris dėl savo nestabilumo buvo naudojamas kaip dicikloheksilamonio druska). Tyrimo metu kaip kontrolinis junginys buvo naudojamas indometacinas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo). Pagal gautus aukšto slėgio skysčių chromatografijos duomenis galima teigti, kad stipriausiu antiuždegiminiu poveikiu pagal aktyvumą pasižymi šie ekstraktai: lipofilinis (didžiausia hiperforino ir adhiperforino koncentracija) > etiloacetatas (didžiausia hiperforino ir hiperozido koncentracija) > hidroalkoholinis (didžiausia hiperforino ir hiperozido koncentracija). Teigti, kuris jonažolės junginys specifiškiausiai pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, negalima, nes kiekviename iš tyrime naudotų ekstraktų išsiskyrė skirtingi veikliųjų junginių kiekiai. Galima daryti išvadą, kad iš jonažolės išskirti įvairūs veiklieji junginiai kartu veikia sinergistiškai, sukeldami antiuždegiminį poveikį.

2008 metais buvo atliktas dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas, vienos studijos tyrimas [73], kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti Hypericum perforatum L. poveikį burną deginančiam sindromui (stomatodinijai). Tyrime dalyvavo 43 pacientai, iš kurių 39 (35 moterys, 4 vyrai, kurių amžiaus vidurkis 64,9 ± 4,7 metai) baigė tyrimą. Pacientai vartojo standartizuotas jonažolių 300 mg kapsules, kuriose buvo įterptas jonažolių ekstraktas (0,31 proc. hipericino ir 3,0 proc. hiperforino), arba placebą 3 kartus per dieną 12 savaičių. Tyrimo metu deginimo skausmą pacientai įvertino 10 balų (0 – skausmas nejaučiamas, 10 – skausmas intensyviausias) skalėje prieš pirmąją dozę ir apsilankymų metu po 4, 8 ir 12 savaičių. Pacientų, vartojančių kapsules su standartizuotu jonažolių ekstraktu, skausmo įvertinimai tyrimo eigoje mažėjo, tačiau nebuvo statistiškai reikšmingi.

2009 metais atlikto mokslinio tyrimo metu [85], siekta nustatyti Hypericum perforatum L. antiuždegiminį poveikį iš Serbijoje surinktos žaliavos. Buvo pagaminti du ekstraktai: 1 ekstraktas – 100 g šviežios žaliavos maceruojant saulėgrąžų aliejumi saulės šviesoje 40 dienų ir paskui pridėjus 495 g aliejaus (ekstrakto santykis 1:5); 2 ekstraktas – 100 g sausos žaliavos maceruojant kambario temperatūroje 24 val. 96 proc. etanoliu ir vėliau ekstrakcija buvo tęsta pridėjus saulėgrąžų aliejaus, išgarinus etanolį (4 val.vandens vonioje), bei pridėjus 610 g aliejaus (ekstrakto santykis 1:6). Tyrimo metu 8 savaičių žiurkių patinams karageninu buvo sukelta letenos edema. Ekstraktai buvo dozuojami po 1,25 ml/kg p.o., o kontroliniams gyvūnams buvo naudojamas saulėgrąžų aliejus po 1,25 ml/kg p.o. Aliejiniuose ekstraktuose aukšto slėgio skysčių chromatografijos metodo metu nustatytas tik kvercetino ir biapigenino antiuždegimis aktyvumas, nes nei hipericino, nei hiperforino bei jų darinių nebuvo aptikta. Didžiausias flavonoidų kiekis nustatytas 2 ekstrakte. Aliejinių ekstraktų poveikis buvo

lyginamas su indometacino poveikiu, kurio buvo vartojama po 8 mg/kg ir gautasis poveikis edemą leido sumažinti iki 61,90 ± 22,24 proc. Stipriausias antiuždegiminis poveikis pastebėtas 2 ekstrakte, kuris sumažino edemą iki 95,24 ± 11,66 proc. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo lyginami ne tarp pagamintų aliejinių ekstraktų, o tarp ekstraktų ir indometacino aktyvumo.

2010 metais atlikto tyrimo metu [66] buvo siekiama nustatyti Hypericum perforatum L. biologiškai aktyvių junginių (0,34 proc. hipericino, 4,1 proc. hiperforino, 5 proc. flavonoidų ir 10 proc. taninų) poveikį periodontitui. Atliekant eksperimentą, periodontitas buvo sukeltas suaugusių vyriškos lyties žiurkių patinams aplink pirmuosius apatinius krūminius dantis. Metanolinis jonažolių ekstraktas buvo vartojamas 2 mg/kg p.o. kasdien 8 dienas. Gydymo rezultatus lyginant su kontroline grupe nustatyta, kad gydymas metanoliniu jonažolių ekstraktu sumažina uždegimą ir audinių sužalojimą, kuriuos sukėlė periodontitas.

1.4. Burnos gleivinės ligos

Remiantis išanalizuotu šaltiniu [3], svarbu apžvelgti burnos gleivinės ligas, nes negydyti dantys, kariozinės ertmės, įtrūkęs, įlūžęs emalis sudaro palankias nišas užsilaikyti apnašoms. Susidarę dantų apnašos yra pirminis etiologinis dantų ėduonies bei periodonto ligų išsivystymo veiksnys, kuris lemia mikroorganizmų akumuliaciją ir metabolizmą bei yra priežastis tokių ligų kaip gingivitas, periodontitas, parodontozė, pulpitas, stomatitas.

Dantų akmenys vertinami kaip predisponuojantys periodonto ligų atsiradimą bei vystymąsi veiksniai, o jau susidarę periodonto pūliniai yra ūmi periodonto būklė, pasireiškianti lokalia pūlinga infekcija, ribotu patinimu, skausmu, dantenų spalvos pasikeitimu, fistulės atsivėrimu, dantų paslankumu, bendromis organizmo reakcijomis.

Pasitaiko ir specifinės bakterinės dantenų ligos, kuriomis dažniausiai užkrečiama lytiniu keliu: gonorėjinių neiserijų pažeidimai (sukėlėjas – Neisseria gonorrhea), blyškiųjų treponemų pažeidimai (sukėlėjas – Treponema pallidum), streptokokų pažeidimai (sukėlėjai – Streptococcus sanguis, S. viridans, S. pyogenes ir kt.), tačiau pastarieji pasitaiko labai retai.

Taip pat galimos virusinės dantenų ligos – Herpes viruso infekcija (sukėlėjas – Herpes simplex virusas (HSV1) bei grybelinės – kandidamikozė (sukėlėjai Candida genties, dažniausiai Candida albicans, grybai), linijinė dantenų raudonė (eritema).

Šių burnos gleivinės ligų gydymui ir profilaktikai yra būtinas priešuždegiminis ir antimikrobinis poveikiai, kuriais pasižymi vaistinis augalas – jonažolė Hypericum perforatum L.

1.5. Burnos gleivinės preparatai ir jų gamyboje naudojamos pagalbinės medžiagos

Burnos gleivinės preparatai yra kieti, pusiau kieti arba skysti preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, skirti vartoti burnos ertmėje ir/ar ryklėje ir gauti vietinį arba sisteminį poveikį. Vietinio poveikio preparatai gali būti skiriami vartoti tam tikroje burnos ertmės vietoje (pvz., gumos – dantenų preparatai) arba ryklėje (burnos ir ryklės preparatai) [42]. Sisteminio poveikio preparatai skiriami tiesioginei absorbcijai vienoje ar keliose burnos gleivinės vietose (pvz., poliežuviniai preparatai). Prie gleivinės lipdomi preparatai pasilieka burnos ertmėje prikibę prie gleivinės epitelio ir gali modifikuoti sisteminio vaisto absorbciją vartojimo vietoje [42]. Tikėtina, kad daugelio burnos gleivinės preparatų tam tikra veikliosios medžiagos (medžiagų) dalis gali būti nuryta ir absorbuota virškinimo trakte.

Burnos gleivinės preparatai savo sudėtyje gali turėti tam tinkamų antimikrobinių konservantų ir kitokių pagalbinių medžiagų: disperguojančių, suspenduojančių, tirštinančių, emulguojančių, buferinių, drėkinančių, tirpinančių, stabilizuojančių, skonį keičiančių medžiagų ir saldiklių. Kieti preparatai papildomai gali turėti slidinančių, tepančių ir vaistinę medžiagą modifikuotai atpalaiduojančių pagalbinių medžiagų [42].

Galima išskirti keletą burnos gleivinės preparatų kategorijų: - gargalai,

- burnos plovikliai, - dantenų tirpalai,

- burnos gleivinės tirpalai ir burnos gleivinės suspensijos,

- pusiau kieti burnos gleivinės preparatai (pvz., dantenų gelis, dantenų pasta, burnos gleivinės gelis, burnos gleivinės pasta),

- burnos gleivinės lašai, burnos gleivinės purškalai ir poliežuviniai purškalai (tarp jų burnos ir gerklės purškalai),

- kietos ir minkštos pastilės, - slėgtos pastilės,

- poliežuvinės tabletės ir bukalinės tabletės, - burnos gleivinės kapsulės,

- prie gleivinės lipdomieji preparatai [42].

Vaistinės kramtosios gumos nėra priskiriamos burnos gleivinės preparatams, tačiau jos gali būti vartojamos vietiškai burnos ligoms gydyti.

Šiuose burnos gleivinės preparatuose veikliosios medžiagos derinamos su pagalbinėmis, siekiant pasiekti didžiausią terapinį poveikį. Išanalizavus rinkoje esančius burnos gleivinės preparatus, atsižvelgta į atitinkamų pagalbinių medžiagų savybes.

Etanolis (C2H6O) – skaidrus, bespalvis, savito kvapo ir deginančio skonio lakus skystis [70]. Farmaciniuose tyrimuose bei gamybos technologijose etanolis naudojamas kaip tirpiklis (įvairios koncentracijos), ekstrahentas (iki 85 proc. koncentracijos), antimikrobinis konservantas (≥ 10 proc. koncentracijos), dezinfektantas (60-90 proc. koncentracijos). Etanolis gali slopinti centrinę nervų sistemą [70].

Propilenglikolis (propan-1,2-diolis, C3H8O2) – skaidrus, bespalvis, tirštas, mažai lakus, bekvapis, aitraus, primenančio glicerolį, skonio, neutralus ir higroskopiškas skystis, bet kokiu santykiu maišosi su vandeniu ir žemesniaisiais alkoholiais, esteriais ir ketonais [70]. Farmaciniuose tyrimuose bei gamybos technologijose propilenglikolis naudojamas kaip tirpiklis, ekstrahentas ir antimikrobinis konservantas. Pasižymi panašiomis, tačiau silpnesnėmis antiseptinės savybės nei etanolis, tačiau kaip tirpiklis propilenglikolis pranašesnis nei glicerolis [70]. Propilenglikolis yra mažiau toksiškas nei kiti glikoliai ir apsinuodijimas juo pasireiškia rečiau nei nuo etanolio [70].

Karbomeras – sintetinis didelės molekulinės masės polimeras, turintis 56-68 proc. karboksirūgščių grupių [78]. Molekulinė masė svyruoja nuo 7×105 _{iki 4×10}9 _{[29]. Tai balti, purūs,} rūgštūs, savito kvapo milteliai, tirpūs vandenyje ir (po neutralizacijos) etanolyje bei glicerolyje. Farmaciniuose tyrimuose bei gamybos technologijose naudojamas įvairiose modeliuojamose preparatų formose kaip emulsiklis (0,1-0,5 proc. koncentracijos), gelifikuojanti medžiaga (0,5-2,0 proc. koncentracijos), rišiklis (5,0-10,0 proc. koncentracijos) [66]. Karbomero vandeninių tirpalų 0,5 proc. ir 1,0 proc. koncentracijos pH reikšmė yra 2,7-3,5 ir 2,5-3,0 atitinkamai [28, 70].

Poloksameras – nejoninis polioksietileno oksido – polioksipropileno oksido kopolimeras [49, 70]. Tai baltos, vaškuotos išvaizdos, birios, praktiškai bekvapės ir beskonės granulės. Farmaciniuose tyrimuose bei gamybos technologijose poloksameras naudojamas kaip emulsiklis (0,3-2,5 proc. koncentracijos), rišiklis (10 proc. koncentracijos), drėkiklis (0,01-5,00 proc. koncentracijos), skonio soliubilizatorius (0,3 proc. koncentracijos), gelifikuojanti medžiaga (15-50 proc. koncentracijos), stabilizatorius (1-5 proc. koncentracijos) modeliuojant įvairios farmacinės formos preparatus [28, 70]. Poloksameras yra mažai toksiška medžiaga, tačiau vandeniniai tirpalai yra tinkama terpė augti pelėsiams [49].

1.6. Preparatų su Hypericum perforatum L. Lietuvos rinkoje apžvalga

Vaistinėse yra dalis įvairių vaistų formų preparatų su jonažole Hypericum perforatum L. Jonažolės preparatus į vidų rekomenduojama vartoti 3-4 savaites, po to daryti pertrauką.

– Cesradyston 425 mg kietos kapsulės N. 60, N. 100. Indikacijos: lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Veiklioji medžiaga: jonažolių žolės sausasis ekstraktas. Gamintojas: Cesra.

– Laif 600 dengtos tabletės N. 20. Veiklioji medžiaga: jonažolių žolės sausasis ekstraktas. Indikacijos: lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Gamintojas: Steigerwald Arzneimittelwerk.

2. Maisto papildai:

– Jonažolė 375 mg kapsulės N. 60. Nervų sistemai. Gamintojas: Swanson Health Products. – Hypericum MDF oleum 50 ml N. 1. Mitybai papildyti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Preparato forma: džiovintos jonažolių žolės aliejinis ekstraktas, 50 ml. Gamintojas: Medicata Filia.

– Urilan kapsulės N. 40. Naudingas dubens raumenų ir šlapimo pūslės raumenų tonusui palaikyti bei geram šlapimo sistemos funkcionavimui palaikyti. Sudėtyje yra ir 75 mg Hypericum perforatum L. ekstrakto. Gamintojas: Bional.

3. Homeopatiniai preparatai be patvirtintos terapinės indikacijos:

– Valerianaheel lašai 30 ml. Nerimui (vartojama kaip sedatyvas), neurastenijai gydyti. Sudėtyje yra ir Hypericum perforatum L. D1. Gamintojas: Heel.

– Aconervin geriami lašai, tirpalas 20 ml. Nervų sistemai stiprinti. Sudėtyje yra ir Hypericum perforatum L. D3. Gamintojas: Aconitum.

– Traumeel S tepalas 50 g. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptominiam gydymui. Sudėtyje yra ir Hypericum perforatum L. D6. Gamintojas: Heel.

– Traumeel S injekcinis tirpalas 2,2 ml N. 10. Vartojama sąnarių ir raumenų bukų traumų sukeltam uždegimui ir skausmui mažinti. Sudėtyje yra ir Hypericum perforatum L. D2. Gamintojas: Heel.

– Traumeel S tabletės N. 50. Bukų traumų (pvz., raiščių patempimo, sumušimo, panirimo, mėlynių), kaulų ir sąnarių degeneracijos simptomams gydyti. Sudėtyje yra ir Hypericum perforatum L. D2. Gamintojas: Heel.

4. Arbatos:

– Jonažolių arbata 100 g, Jonažolių arbata 50 g, Jonažolių arbata 1,5 g N. 25. Gamintojas: Karvelio įmonė.

– Jonažolių žolė Acorus vaistažolių arbata 1,5 g N 25, Jonažolių žolė Acorus vaistažolių arbata 50 g. Laikinam protiniam nuovargiui lengvinti, lengvai sutrikusiam virškinimui gerinti. Gamintojas: Acorus Calamus.

– Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbata 50 g, Jonažolių žolė ŠVF vaistažolių arbata 2 g N. 25. Laikinam protiniam nuovargiui lengvinti, prastam virškinimui gerinti. Gamintojas: Švenčionių vaistažolės.

– Jonažolių žolė (h. Hyperici) 40 g Emili, Jonažolių žolė (Herba Hyperici) 40 g Emili, Jonažolių žolės arbata 1,5 g N. 20. Vartojama kaip pagalbinė priemonė nuo nesunkios depresijos, esant baimės būsenoms, nerimui ar miego sutrikimams, užpilu galima skalauti burnos ertmę sergant dantenų uždegimu, stomatitu. Platintojas: Herba Humana.

1.7. Literatūros apžvalgos apibendrinimas

Apibendrinant literatūros apžvalgoje pateiktą mokslinę literatūrą galima teigti, kad Hypericum perforatum L. savo sudėtyje kaupia daug biologiškai aktyvių junginių: naftodiantronus, floroglucinolius, flavonoidus, eterinius aliejus, ksantonus, fenolines rūgštis, fenilpropanus, amino rūgštis. Jonažolės preparatai stabdo infekcijos plitimą ir pagreitina žaizdų gijimą. Atsižvelgiant į jonažolės biologiškai aktyvių junginių poveikį ir atliktus mokslinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti jų sukeliamą atsaką žmogaus organizmui, yra nustatyta keletas jonažolės farmakologinių poveikių. Antiuždegiminis, kurį labiausiai lemia naftodiantronai (hipericinas ir pseudohipericinas), flavonoidai (hiperozidas, kvercetinas, kvercitrinas, izokvercitrinas, rutinas, biapigeninas, procianidinas, katechinas ir epikatechinas). Tyrimais įrodyta, kad pseudohipericino ir amentoflavono ar kvercetino ar šių trijų flavonoidų kombinacijos labai padidina antiuždegiminį poveikį. Antimikrobinį jonažolių aktyvumą lemia floroglucinoliai (hiperforinas, kurio antimikrobinis poveikis pasireiškia prieš gramteigiamąsias bakterijas), flavonoidai, eteriniai aliejai, naftodiantronai (hipericinas ir pseudohipericinas, pasižymintys antivirusiniu poveikiu). Jonažolių preparatai pasižymi ir antioksidaciniu veikimu, kurį lemia flavonoidai (kvercetinas, biapigeninas, procianidinas, katechinas, epikatechinas) ir fenolinės rūgštys (kavos rūgštis), kurie stabdo lipidų peroksidaciją in vivo bei oksidaciją smegenyse (Alzhaimerio ligos, amnezijos atvejais). Dėl minėtųjų farmakologinių savybių aktualu pagaminti puskietį preparatą. Atlikus mokslinės literatūros analizę, sudaryta jonažolių pritaikymo farmaciniuose preparatuose galimybių schema (1 pav.).

1 pav. Jonažolių pritaikymo galimybės medicinoje

Tiriamajame darbe planuojama išnagrinėti jonažolės kaip veikliosios medžiagos antimikrobinį poveikį bei sumodeliuoti puskiečius preparatus, kuriuos būtų galima pritaikyti burnos gleivinės ligų profilaktikoje. Remiantis mokslinės literatūros studijomis, suformuluojamas modelis, pagal kurį bus atliekamas tyrimas (2 pav.).

2 pav. Planuojamo tyrimo atlikimo modelis

Tyrimo metu planuojama:

1. pagaminti ir atrinkti skystą jonažolių vaisto formą pagal nustatytą suminį flavonoidų kiekį,

2. parinkti pagalbines medžiagas puskiečių preparatų gamybai ir sumodeliuoti sistemų pagrindą,

3. įterpti veikliąją medžiagą į puskiečius preparatus,

4. įvertinti puskiečių preparatų kokybę nustatant dinaminę klampą, pH reikšmę, suminį flavonoidų kiekį, veikliosios medžiagos atpalaidavimą tyrimu in vitro.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Medžiagos ir metodai

2.1.1. Medžiagos ir tirpikliai

Išdžiovinta jonažolės žolė (Švenčionių vaistažolės, Švenčionys, Lietuva). Etanolis (96,3%, Stumbras, Kaunas, Lietuva).

Propilenglikolis (propan-1,2-diolis, Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija). Kalio acetatas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija).

Aliumino chloridas (Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija). Natrio hidroksidas (Lachema, Neratovice, Czeck Republic).

Karbomeras Ultrez 10 (Via Pozzillo, Canosa di Puglia (BT), Italy).

Poloksameras 407 (polioksietileno-polioksipropileno-polioksietileno polimeras, Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Steinheim, Vokietija).

2.1.2. Jonažolių preparatų gamybos technologijos

2.1.2.1. Jonažolių tinktūrų gamyba

Jonažolių tinktūros buvo gaminamos maceracijos metodu [1, 6, 9, 10, 42].

Tinktūrų gamybos stadijos: • Ekstrahento gamyba • Maceravimas

• Ištraukų nupylimas ir presavimas • Ištraukų nusistovėjimas

• Filtravimas • Ženklinimas • Kokybės kontrolė

Iš 96 proc. etanolio pagaminta po 100 ml 40 ir 70 proc. etanolio. Norimoms koncentracijoms gauti reikalingas 96 proc. etanolio kiekis apskaičiuotas, naudojantis proporcija:

96 t. d. – A t. d. 96% etanolio 100 t. d. – x t. d. 96% etanolio

x = 100 * A / 96; kur: A – norima etanolio koncentracija; x – reikalingas 96 proc. etanolio kiekis.

Vandens kiekis kiekvienai etanolio koncentracijai lygus 100 ml – x ml 96 proc. etanolio.

Maceravimas

Tinktūroms (1:5 ir 1:10) gaminti imta išdžiovinta jonažolių žaliava, kuri užpilta 40 arba 70 proc. etanoliu.

Etanolio kiekis apskaičiuotas, atsižvelgiant į sugerties koeficientą: V = V1 + P * K; kur V – bendras etanolio kiekis (ml);

V1 – reikiamas tinktūros kiekis (ml); P – žaliavos kiekis (g);

K – minkštųjų augalo dalių sugerties koeficientas (P = 2) [1, 6].

Gaminant tinktūras santykiu 1:5, imta po 2,5 g išdžiovintos jonažolių žaliavos, kurios atitinkamai užpiltos po 30 ml 40 arba 70 proc. etanoliu:

C = 25 + 2,5 * 2

Gaminant tinktūras santykiu 1:10, imta po 2,5 g išdžiovintos jonažolių žaliavos, kurios atitinkamai užpiltos po 35 ml 40 arba 70 proc. etanoliu:

C = 25 + 5 * 2

Ekstrahavimo metu pagaminamos tinktūros laikytos 7 paras kambario temperatūroje tamsioje vietoje kasdien maišant žaliavą.

Ištraukų nupylimas ir presavimas

Po 7 parų ištraukos nupilamos ir žaliava presuojama.

Gautos ištraukos paliekamos stovėti 7 paras laikant ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje.

Filtravimas

Po 7 dienų tinktūros perkošiamos per trigubą sluoksnį marlės ir po to filtruojama pro popierinį filtrą.

2.1.2.2. Jonažolių ekstraktų gamyba

Jonažolių skystieji ekstraktai buvo gaminami taip pat klasikinės maceracijos būdu [1, 6, 10, 42].

Ekstraktų gamybos stadijos: • Ekstrahento gamyba • Maceravimas

• Ištraukų nupylimas ir presavimas • Ištraukų nusistovėjimas

• Filtravimas • Ženklinimas • Kokybės kontrolė

Ekstrahento gamyba

Iš 96 proc. etanolio pagaminta po 100 ml 40 ir 70 proc. etanolio. 96 proc. etanolio kiekis apskaičiuotas, taikant proporciją:

96 t. d. – A t. d. 96% etanolio 100 t. d. – x t. d. 96% etanolio x = 100 * A / 96; kur:

A – norima etanolio koncentracija; x – reikalingas 96 proc. etanolio kiekis.

Vandens kiekis kiekvienai etanolio koncentracijai lygus 100 ml – x ml 96 proc. etanolio.

Skystieji ekstraktai (1:1) gaminami naudojant išdžiovintą jonažolių žaliavą, kuri užpilama 40 arba 70 proc. etanoliu.

Etanolio kiekis apskaičiuotas, atsižvelgiant į sugerties koeficientą: V = V1 + P * K; kur V – bendras etanolio kiekis (ml);

V1 – reikiamas skystojo ekstrakto kiekis (ml); P – žaliavos kiekis (g);

K – minkštųjų augalo dalių sugerties koeficientas (P = 2) [1, 6].

Gaminant skystuosius ekstraktus (1:1), imta po 25 g išdžiovintos jonažolių žaliavos, kurios atitinkamai užpiltos po 75 ml 40 arba 70 proc. etanoliu:

C = 25 + 2 * 25

Ekstrahavimo metu gaminami skystieji ekstraktai (1:1) laikyti 7 paras kambario temperatūroje tamsioje vietoje kasdien maišant žaliavą.

Ištraukų nupylimas ir presavimas

Po 7 parų ištraukos nupilamos ir žaliava presuojama.

Ištraukų nusistovėjimas

Gautos ištraukos paliekamos stovėti 7 paras laikant ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje.

Filtravimas

Po 7 parų skystieji ekstraktai perkošiami per trigubą sluoksnį marlės. Po to filtruojama pro popierinį filtrą.

2.1.2.3. Jonažolių propilenglikolio ištraukos gamyba

Jonažolių ištrauka (1:5), ekstrahuojant propilenglikoliu, buvo gaminama maceracijos būdu [1, 2, 6].

Aliejinės ištraukos gamybos stadijos: • Maceravimas

• Ištraukos nupylimas ir presavimas • Ištraukos nusistovėjimas

• Košimas • Ženklinimas • Kokybės kontrolė

Maceravimas

Propilenglikolio ištrauka gaminta santykiu (1:5). Gamybai imta išdžiovinta jonažolių žaliava, kuri užpilta propilenglikoliu.

Propilenglikolio kiekis apskaičiuotas, atsižvelgiant į sugerties koeficientą: V = V1 + P * K; kur

V – bendras etanolio kiekis (ml); V1 – reikiamas ištraukos kiekis (ml); P – žaliavos kiekis (g);

K – minkštųjų augalo dalių sugerties koeficientas (P = 2) [1, 6].

Gaminant jonažolių propilenglikolio ištrauką (1:5), imta 2,5 g išdžiovintos jonažolių žaliavos, kuri užpilta 30 ml propilenglikoliu:

C = 25 + 2,5 * 2

Ekstrahavimo metu gaminta jonažolių propilenglikolio ištrauka laikyta 7 paras kambario temperatūroje tamsioje vietoje kasdien maišant.

Ištraukos nupylimas ir presavimas

Po 7 parų ištrauka nupilama ir žaliava presuojama.

Ištraukos nusistovėjimas

Gauta ištrauka paliekama stovėti 7 paras laikant ne aukštesnėje kaip 8°C temperatūroje.

Po 7 parų propilenglikolio ištrauka perkošiama per dvigubą sluoksnį marlės.

2.1.2.4. Jonažolių gelių gamyba

Jonažolių geliai buvo gaminami naudojant skirtingus gelio pagrindus – karbomerą arba poloksamerą.

2.1.2.4.1. Karbomero gelių technologija

a) Pagrindo gamyba

Stiklinėje į 49 g vandens dedama 0,625 g karbomero. Karbomeras beriamas lėtai į maišomą vandens kiekį. Brankinama. Vėliau maišoma iki vienalytės masės [33, 81].

b) Veikliosios medžiagos įterpimas į pagrindą

Į karbomero gelio pagrindą lašinama 45, 40 arba 35 g 40 arba 70 proc. koncentracijos etanolio ir atitinkamai 5, 10 arba 15 g jonažolių skystojo ekstrakto (1:1). Gamybos metu nuolat maišoma iki tolygaus veikliosios medžiagos pasiskirstymo pagrinde.

c) Gelio neutralizavimas

Gelio nuskaidrinimui lašinama keletas lašų 10 proc. natrio hidroksido ir maišoma iki vienalytės masės.

2.1.2.4.2. Poloksamero gelių technologija

a) Pagrindo gamyba

Gaminant 15 proc. poloksamero gelį, į 80, 75 arba 70 g distiliuoto vandens beriama 15 g poloksamero, išmaišoma stikline lazdele ir 24 val. paliekama stovėti 8°C temperatūroje [33].

Gaminant 20 proc. poloksamero gelį, į 75, 70 arba 65 g distiliuoto vandens beriama 20 g poloksamero, išmaišoma stikline lazdele ir 24 val. paliekama stovėti 8°C temperatūroje [33].

Gaminant 25 proc. poloksamero gelį, į 70, 65 arba 60 g distiliuoto vandens beriama 25 g poloksamero, išmaišoma stikline lazdele ir 24 val. paliekama stovėti 8°C temperatūroje [33].

b) Veikliosios medžiagos įterpimas į pagrindą

Po 24 val., kai gelio pagrindas buvo laikytas 8°C temperatūroje, lašinant atitinkamai įterpiama 5, 10 arba 15 g skystojo jonažolių ekstrakto (1:1), kuriam pagaminti buvo naudotas 40 arba 70 proc. etanolis.

Poloksamero gelio gamyba (II būdas)

Gaminant 15 proc. poloksamero gelį, į stiklinę pilamas reikiamas kiekis distiliuoto vandens (80, 75, 70 g). Paskui lašinant atitinkamai įterpiama 5, 10 arba 15 g skystojo jonažolių ekstrakto (1:1), kuriam pagaminti buvo naudotas 40 arba 70 proc. etanolis, ir suberiama 15 g poloksamero. Išmaišoma stikline lazdele ir laikoma 8°C temperatūroje 24 val.

Gaminant 20 proc. poloksamero gelį, į stiklinę pilamas reikiamas kiekis distiliuoto vandens (75, 70, 65 g). Paskui lašinant atitinkamai įterpiama 5, 10 arba 15 g skystojo jonažolių ekstrakto (1:1), kuriam pagaminti buvo naudotas 40 arba 70 proc. etanolis, ir suberiama 20 g poloksamero. Išmaišoma stikline lazdele ir laikoma 8°C temperatūroje 24 val.

Gaminant 25 proc. poloksamero gelį, į stiklinę pilamas reikiamas kiekis distiliuoto vandens (70, 65, 60 g). Paskui lašinant atitinkamai įterpiama 5, 10 arba 15 g skystojo jonažolių ekstrakto (1:1), kuriam pagaminti buvo naudotas 40 arba 70 proc. etanolis, ir suberiama 25 g poloksamero. Išmaišoma stikline lazdele ir laikoma 8°C temperatūroje 24 val.

2.1.3. Jonažolių preparatų kokybės vertinimo metodai

2.1.3.1. Jonažolių ištraukų analizės metodai

2.1.3.1.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu

Suminis flavonoidų kiekio nustatymas atliekamas spektrofotometriniu metodu [12, 15]. Tiriamas mėginys skiedžiamas atitinkamu tirpikliu eksperimentiškai nustatytu santykiu (tirpalas A).

Imama eksperimentiškai nustatytas tirpalo A kiekis, kuris sumaišomas su 0,1 ml 1 M kalio acetato ir 0,1 ml 10 proc. aliuminio chlorido. Sumaišoma ir paliekama stovėti 30 min. Po to spektrofotometru Agilent 8453 UV-Vis (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV) matuojamas optinis tankis, esant 407 nm šviesos bangos ilgiui. Suminis flavonoidų kiekis apskaičiuojamas pagal rutino kalibracinį grafiką. Kadangi mėginiai buvo skiesti eksperimentiškai nustatytu santykiu, todėl gautas atsakymas buvo dauginamas iš atitinkamo eksperimentiškai nustatyto skiedimo skaičiaus.

Kiekvienas tyrimas su pagamintomis skirtingu santykiu ir įvairių koncentracijų tinktūromis, propilenglikolio ištrauka bei skystaisiais ekstraktais kartojamas tris kartus. Iš gautų rezultatų vedamas vidurkis.

2.1.3.1.2. Antimikrobinio aktyvumo nustatymas

Eksperimentas atliekamas remiantis Europos farmakopėja Ph. Eur. 01/2002, 2.6.12. Antimikrobinio aktyvumo nustatymo metu laikytasi aseptinių sąlygų. Atliekant tyrimą buvo nustatyta mažiausia slopinančioji koncentracija (MSK) – didžiausias tiriamo preparato praskiedimas (mažiausia preparato koncentracija), kuris slopina tam tikrų mikroorganizmų kultūrų augimą. Paruošus preparato pagrindinius tirpalus, skiedimai atlikti su 10 ml Mueller-Hinton agaru (Mueller-Hinton Agar, Becton, Dickinson and Company). Gauti darbiniai skiedimai Miulerio-Hintono agare, kuriuose nustatytas tiriamų preparatų MSK etaloninių mikroorganizmų augimui. Į kiekvieną Petri lėkštelę, kurioje buvo Mueller-Hinton agaras, pasėta etaloninių mikroorganizmų kultūrų: Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Candida albicans, Staphylococcus epidermidis, Bacillus cereus, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae, Proteus mirabilis, Enterococcus faecalis. Auginamos mikroorganizmų kultūros buvo laikytos 24 val. termostate, esant 37°C temperatūrai. Po 24 val. buvo vertintas mikroorganizmų augimas [7, 17, 24].

2.1.3.2. Jonažolių gelių kokybės analizės metodai

2.1.3.2.1. pH reikšmės nustatymas

Pasvertas 2,5 g gelio mėginys dedamas į stiklinę, į kurią vėliau pripilama 50 ml distiliuoto vandens. Maišoma stikline lazdele, kol gelis visiškai ištirpsta. pH metru pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1 (Delta OHM, Italija) tris kartus matuojama tirpalo pH, po kiekvieno matavimo elektrodus

praplaunant distiliuotu vandeniu [23, 26]. Matavimas kartojamas tris kartus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.

2.1.3.2.2. Dinaminės klampos nustatymas

Mėginiai 15 min šildomi termostate Climacell 111 (MMM Group Medcenter Einrichtungen GmbH, Vokietija), esant 30°C. Po to mėginys perkeliamas į specialų plastikinį indą. Į mėginį panardinamos dvi viskozimetro Sine-wave Vibro Viscometer SV-10 (A&D Company, Limited, Japonija) metalinės šakutės – plokštelės [23, 26]. Dinaminė klampa matuojama tris kartus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.

2.1.3.2.3. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas spektrofotometriniu metodu

Suminis flavonoidų kiekio nustatymas atliekamas spektrofotometriniu metodu [12, 15]. Eksperimentiškai nustatytas 2 g tiriamo gelio mėginys pasveriamas ir tirpinamas 50 ml 70 proc. koncentracijos etanolyje (tirpalas A). Vėliau imama eksperimentiškai nustatytas 2 ml tirpalo A kiekis, kuris sumaišomas su 0,1 ml 1 M kalio acetato ir 0,1 ml 10 proc. aliuminio chlorido. Sumaišoma ir paliekama stovėti 30 min. Po to spektrofotometru matuojamas optinis tankis, esant 407 nm šviesos bangos ilgiui. Suminis flavonoidų kiekis apskaičiuojamas pagal rutino kalibracinį grafiką. Mėginiai buvo skiesti eksperimentiškai nustatytu santykiu, todėl gautas atsakymas buvo dauginamas iš atitinkamo eksperimentiškai nustatyto skiedimo skaičiaus.

Kiekvienas tyrimas su jonažolių karbomero ir poloksamero geliais buvo kartojamas tris kartus. Iš gautų rezultatų vedamas vidurkis.

2.1.3.2.4. Suminio flavonoidų kiekio atpalaidavimo iš gelių tyrimas in vitro

In vitro karbomero ir poloksamero gelių atpalaidavimo tyrimai atlikti (n = 3), naudojant modifikuotas Franz tipo difuzines celes [29, 59]. Donorinės fazės kiekis (1 g) dedamas į celę su natūralios celiuliozės dializės membrana Cuprophan® (Medicell International Ltd., Londonas, Didžioji Britanija). Prieš atliekant eksperimentą membranos buvo laikytos išgrynintame vandenyje (~ 37°C) ne mažiau 12 val. Difuzijos plotas – 1,77 cm2_{. Remiantis atliktų eksperimentinių tyrimų metu gautais} rezultatais, akceptorine terpe pasirinkta 10 ml 70 proc. koncentracijos etanolis, kuris sudarė sink

sąlygas, ir buvo maišomas naudojant IKAMAG® C-MAG HS7 magnetinę maišyklę su kaitinamuoju paviršiumi (IKA-Werke GmbH & Co.KG, Staufenas, Vokietija), palaikant 37 ± 0,1°C temperatūrą. Akceptorinės terpės mėginiai (2 ml) (tirpalas A, kuris buvo naudojamas suminio flavonoidų kiekio nustatymui) imti po 1, 2, 4, 6 val., įpilant tokį pat tūrį šviežios akceptorinės terpės. Visi mėginiai analizuoti spektrofotometriniu metodu. 2 ml tirpalo A kiekis sumaišomas su 0,1 ml 1 M kalio acetato ir 0,1 ml 10 proc. aliuminio chlorido. Sumaišoma ir paliekama stovėti 30 min. Po to spektrofotometru matuojamas optinis tankis, esant 407 nm šviesos bangos ilgiui. Suminis flavonoidų kiekis apskaičiuojamas pagal rutino kalibracinį grafiką. Mėginiai buvo skiesti eksperimentiškai nustatytu santykiu, todėl gautas atsakymas buvo dauginamas iš atitinkamo eksperimentiškai nustatyto skiedimo skaičiaus.

2.1.3.3. Statistinis rezultatų apdorojimas

Tyrimų duomenys įvertinti statistiniais metodais. Analizuotas imties aritmetinis vidurkis, vidurkio standartinis nuokrypis. Tyrimo rezultatų skirtumų reikšmingumas įvertintas naudojant Stjudento t – testą, kai reikšmingumo lygmuo yra p < 0,05. Kiekvienas bandymas kartotas tris kartus (n=3) [21].

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių ištraukose

3.1.1. Suminio flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių etanolinėse ištraukose

Jonažolių ištraukas kaip veikliąją medžiagą planuojama naudoti gelių gamyboje, todėl pirmajame tyrimų etape įvertinama jų kokybė spektrofotometriniu metodu nustatant suminį flavonoidų kiekį pagal rutiną.

Eksperimentų metu nustatytas suminis flavonoidų kiekis pagal rutiną jonažolių tinktūrose, pagamintose santykiais 1:5 ir 1:10, kai ekstrahentu naudotas 40 arba 70 proc. koncentracijos etanolis. Gauti rezultatai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Ekstrahento įtakos jonažolių tinktūrų kokybei tyrimo rezultatai

Etanolio koncentracija Suminis flavonoidų kiekis (pagal rutiną), mg/ml

Žaliavos ir ekstrahento santykis 1:5 Žaliavos ir ekstrahento santykis 1:10

40% 1,20437 ± 0,06183 0,81291 ± 0,00422

70% 2,73573 ± 0,13377 1,63913 ± 0,01275

Tyrimų rezultatai parodė, kad ekstrahento koncentracija turi įtakos veikliųjų medžiagų išekstrahavimui iš žaliavos. Nustatytas didesnis veikliųjų junginių kiekis jonažolių tinktūrose, kai ekstrahentu naudotas 70 proc. etanolis. Taip pat, remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, kad žaliavos ir ekstrahento santykis lemia tinktūrų kokybę. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p< 0,05) tarp suminio flavanoidų kiekio, kai žaliavos ir ekstrahento santykis yra 1:5 ir 1:10.

Gautus rezultatus lyginant su atliktų mokslinių tyrimų rezultatais [5, 18, 19, 25] prieita bendra išvada, kad tinktūra gali būti gaminama santykiu 1:5, nes jos sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs junginiai nepriskiriami stipriai veikiantiems ar nuodingiems junginiams. Taip pat nustatyta, kad didžiausias flavonoidų kiekis išekstrahuojamas naudojant 70 proc. etanolį.

Spektrofotometriniu metodu nustatytas suminis flavonoidų kiekis pagal rutiną jonažolių skystuosiuose ekstraktuose (1:1), kai naudotas 40 arba 70 proc. koncentracijos etanolis. Gauti rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

Ekstrakto gaminimo

santykis Etanolio koncentracija

Suminis flavonoidų kiekis (pagal rutiną), mg/ml I gamybos serija II gamybos serija

1:1 40% 2,46433 ± 0,15752 1,95223 ± 0,09649

70% 6,03013 ± 0,13830 6,48663 ± 0,20338

Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad veikliųjų medžiagų ekstrahavimui turi įtakos ekstrahento – etanolio koncentracija. Didžiausias ekstrahuotas veikliųjų junginių kiekis nustatytas skystuosiuose ekstraktuose (1:1), kai naudotas 70 proc. etanolis. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05) tarp suminio flavanoidų kiekio, kai ekstrahento koncentracija 40 ir 70 proc.

Pastebėta, kad ekstraktų gamybos metu parenkant tokias pat gamybos sąlygas, suminis flavonoidų kiekis pagamintuose skystuosiuose jonažolių ekstraktuose (1:1) svyruoja dėl kiekvienoje jonažolės žaliavos porcijoje esančio skirtingo veikliųjų junginių kiekio.

Aptariant eksperimentiškai gautus rezultatus su mosklinių tyrimų metu pagrįstais rezultatais [10, 14, 18, 19] taip pat nustatyta, kad didžiausias veikliųjų junginių kiekis nustatomas ekstrahentu naudojant 70 proc. etanolį.

3.1.2. Suminis flavonoidų kiekio nustatymas jonažolių propilenglikolio ištraukoje

Propilenglikolis pasižymi šiek tiek silpnesnėmis nei etanolis antiseptinėmis savybėmis, o nuo pelėsių apsaugantis poveikis panašus kaip glicerolio [70]. Propilenglikolio nepageidaujamos reakcijos vaikų centrinei nervų sistemai pasireiškia trečdaliu rečiau lyginant su etanoliu bei jis mažiau toksiškas lyginant su gliceroliu. Atsižvelgiant į pateiktus mokslinių tyrimų metu nustatytas propilenglikolio savybes, pagaminta jonažolių propilenglikolio ištrauka, siekiant išvengti etanolio modeliuojamuose jonažolių preparatuose. Jonažolių propilenglikolinės ištraukos gali būti vartojamos išoriškai arba kaip veiklioji medžiaga įeiti į gelių, kremų ar kitų preparatų sudėtį. Tyrimų metu spektrofotometriniu metodu nustatytas suminis flavonoidų kiekis pagal rutiną jonažolių propilenglikolio ištraukoje, pagamintoje santykiu 1:5, buvo palygintas su jonažolių etanolinių ištraukų, pagamintų santykiu 1:5, kokybe, kai buvo naudotas 40 ir 70 proc. etanolis. Gauti rezultatai pateikiami 3 paveiksle.

3 pav. Tirpiklio įtaka jonažolių ištraukų kokybei

Propilenglikolis pasižymi silpnesnėmis antiseptinėmis savybėmis, tačiau yra saugesnis nei etanolis. Šie propilenglikolio privalumai neturi įtakos suminio flavonoidų kiekio išsiskyrimui, nes remiantis atlikto eksperimento rezultatais, galima teigti, kad daugiau flavonoidų nustatyta, kai ekstrahentu naudojamas 40 ar 70 proc. etanolis (atitinkamai 1,25267 ± 0,08121 mg/ml ir 2,66917 ± 0,10927 mg/ml) nei propilenglikolis (0,54744 ± 0,07530 mg/ml). Taip pat daugiau flavonoidų išekstrahuojama naudojant 70 proc. koncentracijos etanolį (2,66917 ± 0,10927mg/ml) nei 40 proc. etanolį (1,25267 ± 0,08121 mg/ml).

Lyginant eksperimentiškai gautus duomenis su išanalizuotais mokslinėje literatūroje [17] nustatyta, kad propilenglikolis taip pat naudojamas kaip ekstrahentas. Moksliniame tyrime propolio propilenglikolio tirpalai pasižymėjo antimikrobiniu veikimu ir užėmė viduriniąją poziciją tarp vandens ir 70 proc. koncentracijos etanolio propolio tirpalų. Gautos mokslinio tyrimo išvados patvirtino, kad propilenglikolis ekstrahuoja veikliuosius junginius, tačiau silpniau nei etanolis. Jonažolių propilenglikolio ištraukos gali būti naudojamos kaip veiklioji medžiaga kitų preparatų sudėtyje arba kaip vaisto forma burnos gleivinės ligų profilaktikoje.

3.2. Jonažolių ištraukų antimikrobinio aktyvumo tyrimo rezultatai

Mikroorganizmų akumuliacija ir metabolizmas žmogaus organizme sukelia infekciją ir yra įvairių ligų priežastis. Burnos gleivinėje patologijų atvejais mikroorganizmai sukelia dantenų, danties atraminių audinių, periodonto, danties pulpos ar visos burnos gleivinės uždegiminius procesus [3].

Galimos virusinės bei grybelinės dantenų ligos [3]. Aktualu ištirti jonažolių 70 proc. etanolinio skystojo ekstrakto (1:1) antimikrobinį aktyvumą.

3 lentelė. Jonažolių 70 proc. etanolinio ekstrakto (1:1) (2 gamybos serijos) antimikrobinio aktyvumo tyrimo rezultatai

Skystojo jonažolių ekstrakto (1:1) MSK pagal suminį flavonoidų kiekį, išreikštą rutino ekvivalentu (mg/ml)

Etaloninės bakterijų kultūros

S. aure us E. c oli C . albi cans S. e piderm idi s B. c ere us P. ae rugi nosa K . pne umoniae P. m irabi li s E. fae cali s 0,0375 0,6 0,6 0,06 0,0375 0,3 0,15 0,15 0,6

Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad jonažolių skystasis ekstraktas (1:1) yra labiausiai veiksmingas prieš gramteigiamąsias Staphylococcus aureus, S. epidermidis ir Bacillus cereus bakterijas. Mažesnis antimikrobinis poveikis nustatytas prieš gramteigiamąją bakteriją Enterococcus faecalis, gramneigiamąsias Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae, Proteus mirabilis bakterijas bei mielinį grybelį Candida albicans.

Remiantis moksliniais duomenimis pasitvirtino, kad etanolis pasižymi antimikrobiniu aktyvumu [70]. Kitų mokslinės literatūros šaltinių duomenys [31, 40, 63, 82] patvirtino, jog Hypericum perforatum L. biologiškai aktyviems junginiams jautriausios yra gramteigiamosios bakterijos, tačiau antimikrobinis aktyvumas taip pat pasireiškia prieš gramneigiamąsias bakterijas ir grybelius.

3.3. Jonažolių gelių sudėties parinkimas ir gamyba

Modeliuojant karbomero gelius buvo remtasi moksliniais šaltiniais [29, 43, 81]. Pirmosios grupės karbomero geliai buvo gaminami modifikuojant rekomenduojamas gamybos technologijas [81]. Antrosios ir trečiosios sudėties geliai pagaminti remiantis nurodytąja karbomero gelio sudėtimi (karbomeras 0,625 g, alkoholis 50 ml, 10 proc. natrio hidroksidas (pH 6-7) keli lašai, distiliuotas

vanduo 49 ml) [81]. Etanolis kaip gelio komponentas pasirinktas dėl turimų antimikrobinių savybių ir sumodeliuotuose geliuose atlieka konservanto funkciją [70]. Pagamintų gelių sudėtyss pateikiamos 4 lentelėje.

4 lentelė. Pagamintų karbomero gelių su skystuoju jonažolių ekstraktu (1:1) sudėtys

Karbomero gelis Vanduo (g) Karbomeras (g)

Etanolis (g) Skystasis jonažolių ekstraktas (g) NaOH 10% (lašai) 40% 70% S udė ti es grupė I K-1 94 0,625 - - 5 3 K-2 89 10 4 K-3 84 15 5 II K-4 49 45 5 5 K-5 40 10 6 K-6 35 15 7 III K-7 - 45 5 7 K-8 40 10 8 K-9 35 15 9

Pastaba. Gelio gamyboje naudojant 40 proc. etanolį, įterpiamas skystasis jonažolių ekstraktas (1:1), kurio ekstrahentu naudotas taip pat 40 proc. etanolis. Atitinkamai, gelio gamyboje naudojant 70 proc. etanolį, įterpiamas skystasis jonažolių ekstraktas (1:1), kurio ekstrahentas – 70 proc. etanolis.

Tyrimo rezultatai parodė, kad visi pagaminti jonažolių karbomero geliai tenkino kokybei keliamus reikalavimus.

Siekiant sumodeliuoti poloksamero gelius, išanalizavus mokslinius šaltinius, pasirinktos 15, 20 ir 25 proc. poloksamero koncentracijos geliuose [29, 33, 65, 70]. Remiantis mokslinių šaltinių duomenimis, gelio pagrindas gaminamas poloksamerą suberiant į atitinkamą vandens tūrį ir paliekama stovėti 24 val. 8°C temperatūroje. Po 24 val. į poloksamero gelio pagrindą įterpiama jonažolių skystojo ekstrakto ir tolygiai išmaišoma [33]. Nustatinėjant poloksamero gelių gamybos technologijas, poloksamero geliai taip pat buvo gaminami ir antruoju gamybos būdu. Pirmiausia įterpiamas skystasis jonažolių ekstraktras (1:1), paskui suberiamas poloksameras, tolygiai išmaišoma ir paliekama stovėti 24 val. 8°C temperatūroje. Po paros įterpiamas skystasis jonažolių ekstraktas (1:1). Pagamintų gelių sudėtys pateikiamos 5 lentelėje.