SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
JANA GRIGONIENĖ
NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS
VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO
KOMANDINIU DARBU
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ (ištęstinės studijos) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Prof. dr. Olga Riklikienė
SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof. dr. Jūratė Macijauskienė 2017 m. ...d.
NEATLIKTŲ ARBA UŽDELSTŲ STANDARTINIŲ SLAUGOS
VEIKSMŲ ANALIZĖ IR SĄSAJOS SU SLAUGOS PERSONALO
KOMANDINIU DARBU
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ (ištęstinės studijos) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Prof. dr. Olga Riklikienė 2017 m. gegužės mėn. 26 d.
Recenzentas Darbą atliko magistrantė
Dr. A. Vanckavičienė Jana Grigonienė
2017 m. ... d. 2017 m. gegužės mėn. 26 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 8 ŽODYNĖLIS ... 9 LENTELIŲ SĄRAŠAS... 10 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS... 12 ĮVADAS... 13DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 15
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 16
1.1 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: sąvoka, apibrėžimas ir priežastys... 16
1.2 Pacientų priežiūros, klaidos sąlygotos neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ... 20
1.3 Slaugos normavimas ir prioritizavimas ... 21
1.4 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo reikšmė teigiamiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui ... 22
1.5 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tarptautinė daugiaaspektė problema: užsienio šalių patirtis ... 24
1.6 Komandinio darbo reikšmė veiksmingam slaugos procesui ... 27
1.7 Sėkmingo komandinio darbo reikšmė neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų prevencijai ... 29
1.8 Teorinis darbo pagrindimas – Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B. Kalisch... 30
2. TYRIMO METODIKA ... 33
2.1 Tyrimo organizavimas... 33
2.2 Tiriamųjų imtis ir jos atranka ... 33
2.3 Tyrimo instrumentas... 34
2.4 Tyrimo etika ... 38
2.5 Duomenų analizės metodai... 39
3. REZULTATAI... 40
3.1 Sociodemografinių tiriamosios imties charakteristikų analizė... 40
3.2 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė... 45
3.3 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių palaikomojo gydymo ir slaugos
srityje analizė... 50
3.4 Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų palaikomojo gydymo ir slaugos srityje analizė... 54
3.5 Slaugos personalo komandinio darbo ypatumų vertinimas, atsižvelgiant į sociodemografines ir profesines tiriamosios imties charakteristikas ... 58
3.6 Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos... 61
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63
IŠVADOS... 66
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 67
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS... 68
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 69
Grigonienė J. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų analizė ir sąsajos su slaugos personalo komandiniu darbu, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. O. Riklikienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2017, – 73 p.
Darbo tikslas – Išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 2. Įvertinti slaugos personalo komandinio darbo ypatumus palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. 3. Susieti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
Metodika: Tyrimas atliktas 2016 05 02 – 2016 10 31 Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zonos slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose (N═8). Dalyvavo 137 slaugytojai ir 33 slaugytojų padėjėjai. Tyrime naudotas Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimynas (Kalisch 2009; 2010).
Rezultatai: Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas paciento vedžiojimas (37,9 proc.), paciento mokymas (33,3 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (30,1 proc.), paciento vartymas (21,6 proc.). Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus. Tai: darbo (2,47 balo) ir materialinių išteklių (2,46 balo) stoka, bendravimo kliūtys (2,21 balo). Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo sąsajos atskleidė, kad pasitikėjimas komandos nariais mažina neefektyvų slaugos veiksmų planavimą.
Išvados: Standartiniai slaugos veiksmai neatliekami arba uždelsiami atlikti trečdaliui slaugos ligoninės pacientų. Dažniausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai liečia paciento vedžiojimą, paciento mokymą, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimą, paciento vartymą. Dažniausios priežastys, lemiančios neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą, susijusios su materialinių ir darbo išteklių veiksniais. Efektyvi slaugos komandos narių pagalba gerina slaugos darbo išteklių panaudojimą slaugant pacientus. Ligoninės slaugos personalas pasitiki vienas kitu, tolygiai pasiskirstydami užduotis, susitelkia bendram darbui, siekdami užtikrinti kokybiškas paslaugas palaikomojo gydymo ir slaugos srityse. Stokojant materialinių ir darbo išteklių, ypač kai staiga pablogėja paciento būklė, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis didėja; didesnis narių tarpusavio pasitikėjimas slaugos komandoje mažina neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
Grigonienė J. Investigation of missed nursing care in relation to the team-work of nusing staff in nursing and supportive treatment hospitals, master‘s thesis / supervisor Prof. O. Riklikienė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and care. – Kaunas, 2017, – s. 73.
Aim – To analyse the scope and reasons of missed nursing care and its relationship with the teamwork of nursing staff in nursing and supportive treatment hospitals.
Objectives: 1.To analyse the scope and reasons for missed nursing care. 2. To assess the peculiarities of the teamwork of nursing staff. 3. To establish the relationship between the scope and reasons of missed nursing care and the peculiarities of the teamwork of nursing staff in the field of nursing and supportive treatment.
Methods: This study took place from 2 May 2016 to 31 October 2016 in health care institutions (N═8) operating in the territory of Panevezys Territorial Health Insurance Fund. A total of 137 nurses and 33 nursing assistants participated in the study. A questionnaire consisting of a MISSCARE Survey and a Nursing Teamwork Survey was used as the study instrument.
Results: It was established that ambulation of the patients (37.9%), patient education (33.3%), provision of emotional support to the patient and family (30.1%) and moving and handling of the patient (21.6%) were most frequently missed or delayed elements of nursing care. Respondents identified reasons that lead to missed nursing care, namely, the lack of human resources (2.47 points) and supplies (2.46 points), communication breakdowns (2.21 points). An analysis of the relationship between missed nursing care and the teamwork of nursing staff has revealed that trust in team members reduces ineffective planning of nursing care.
Conclusions: One third of patients in hospitals is subject to missed nursing care. Most frequently missed or delayed nursing care includes ambulation of the patients, patient education, provision of emotional support to the patient and family, turning the patient. The main reasons for missed nursing care are related to factors of material and labour resources. Effective support of nursing team members improves the use of labour resources in the process of nursing. Hospital nurses trust and appreciate each other, aim for and provide mutual feedback, by equally distributing tasks they focus on common work in order to provide quality care. The frequency of missed nursing care increases with the lack of material and labour resources, especially, if a patient' condition deteriorates; higher confidence within the nursing team leads to a decrease in the frequency of missed nursing care.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei prof. Olgai Riklikienei už skirtą laiką, pasidalintą patirtį bei pagalbą rašant magistrinį darbą.
Dėkoju VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, VšĮ Pandėlio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, VšĮ Visagino ligoninės, VšĮ Molėtų ligoninės, VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovams ir slaugos administratoriams, kurie suteikė galimybę atlikti tyrimą ir padėjo jį vykdyti. Taip pat dėkoju visoms slaugytojoms ir slaugytojų padėjėjoms sutikusioms dalyvauti šiame tyrime.
Nuoširdžiai dėkoju savo šeimos nariams už supratimą bei palaikymą studijų laikotarpiu. Pagarbiai, magistrantė Jana Grigonienė
SANTRUMPOS
COST – Europos organizacija mokslo ir technologijų bendradarbiavimo srityje. ES – Europos sąjunga.
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos. Min. – mažiausia reikšmė.
Maks. – didžiausia reikšmė. NĮ – nepageidaujamas įvykis. PI – pasikliautinas intervalas.
PSO – pasaulio sveikatos organizacija. SN – standartinis nuokrypis.
TLK – teritorinės ligonių kasos. VšĮ – viešoji įstaiga.
Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti [42].
Komandinis darbas – vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių [41].
Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tai bet kurio reikalingo priežiūros aspekto visiškas ar dalinis neįvykdymas arba pavėluotas jo atlikimas, skatinantis nepageidaujamus pacientų slaugos rezultatus [15].
Pacientų sauga – pacientų teisė apsisaugoti nuo nereikalingos ar galimos žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis [2].
Sveikatos priežiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines žinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę [1].
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Respondentų atsako dažnis pagal palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse/skyriuose dirbančių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičių.
2 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo įvertinimas.
3 lentelė. Sociodemografinės tiriamosios imties charakteristikos. 4 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal pareigas ir ligonines.
5 lentelė. Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo laiko ypatumų pasiskirstymas. 6 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių vertinimas. 7 lentelė. Poskalės „Vertinimas“ teiginių įvertinimo analizė.
8 lentelė. Poskalės „Intervencijos“ teiginių įvertinimo analizė. 9 lentelė. Poskalės „Bendroji priežiūra“ teiginių įvertinimo analizė. 10 lentelė. Poskalės „Planavimas“ teiginių įvertinimo analizė.
11 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vertinimas pagal gydymo įstaigas.
12 lentelė. Dažniausiai slaugos personalo neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų pasiskirstymas pagal gydymo įstaigas.
13 lentelė. Poskalės „Darbo ištekliai“ įverčiai. 14 lentelė. Poskalės „Materialiniai ištekliai“ įverčiai. 15 lentelė. Poskalės „Bendravimas“ įverčiai.
16 lentelė. Dažniausios slaugos personalo priežastys, lemiančios neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus pagal gydymo įstaigas.
17 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio ,,Pasitikėjimas komandos nariais“ teiginių vertinimus.
18 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio ,,Komandos orientacija“ teiginių vertinimus.
19 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio ,,Komandos narių pagalba“ teiginių vertinimus.
20 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio ,,Komandos narių pareigos“ teiginių vertinimus.
21 lentelė. Slaugos personalo pasiskirstymas pagal komandinio darbo poskalio ,,Lyderiavimas komandoje“ teiginių vertinimus.
22 lentelė. Komandinio darbo poskalių ir pamainos metu slaugomų pacientų skaičiaus įverčių sąsajos. 23 lentelė. Pasitenkinimo savo pareigomis ir komandiniu darbu sąsajos.
24 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos.
25 lentelė. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų priežasčių ir slaugos personalo komandinio darbo ypatumų sąsajos.
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis.
2 pav. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyno schema.
3 pav. Tyrimo dalyvių: slaugytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinį laipsnį. 4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į ketinimus keisti darbą.
5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų nuomonę apie skyriaus aprūpinimą personalu. 6 pav. Vidutinis pamainos metu slaugomų pacientų skaičius, tenkantis slaugos personalui.
7 pav. Vidutinis pamainos metu atvykstančių ir išvykstančių pacientų skaičius. 8 pav. Vidutinio slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas per pamainą.
9 pav. Bendrasis neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų poskalių vidurkių pasiskirstymas.
10 pav. Priežastys lemiančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus.
11 pav. „Bendravimo“, „Materialinių išteklių“, „Darbo išteklių“ veiksnių įtaka slaugos personalui planuojančiam keisti darbą.
12 pav. Komandinio darbo poskalių įverčių vidurkiai.
13 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių pareigas. 14 pav. Komandinio darbo poskalių vertinimas, atsižvelgiant į tyrimo dalyvių amžių.
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai [1]. Pacientų sauga – viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros problemų, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra apsaugoti pacientus nuo galimos žalos. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma pacientų saugos klausimus spręsti ne tik praktikoje, bet kartu integruoti ir į klinikinį studentų (medicinos, slaugos ir kitų disciplinų) mokymą, plėtojant tarpdalykinį ir tarpkryptinį bendradarbiavimą [2].
Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su slaugytojų trūkumu, kai 1000-iui gyventojų tenka 7 slaugytojai (ES šalių narių vidurkis – 8) [3]. Slaugytojų trūkumas auga dėl didėjančio slaugytojų amžiaus vidurkio (45,3 m. bendruomenės slaugytojo 49,4 m.) ir nepakankamo slaugytojo profesijos populiarumo [4], sunkių darbo sąlygų, emociškai varginančio darbo.
Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Slaugoje profesines nesėkmes ir klaidas sąlygoja įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būklė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos bei pareigų perdavimas bei delegavimas. Dėl to slaugytojai, atlikdami kasdienius standartinius slaugos veiksmus, nusistato veiklos prioritetus, t.y. išskiria veiksmus, kuriuos būtina įvykdyti, kuriuos galima uždelsti ir kurių galima neatlikti [5]. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo [6].
Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai – tai bet kuris paciento slaugos veiksmas, kuris yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir tampa klaida dėl neveikimo paciento saugos požiūriu [7]. Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra sąlyginai nauja sąvoka slaugos profesijoje. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrėžimas slaugos praktikoje (ir sveikatos priežiūroje apskritai) iki šiol nebuvo naudojamas aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti.
Amerikiečių slaugos mokslininkė B. Kalisch 2006 m. pradėjo tirti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus atlikdama kokybinius tyrimus [8]. Europoje slaugos normavimo reiškinį tyrinėjo Schubert (2008) ir Papastavrou (2012), vykdydamos tyrimus slaugos normavimo srityse [9, 10]. Schubert (2007) sukūrė Baselio Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimties vertinimo instrumentą (angl. Basel Extent of Rationing of Nursing Care (BERNCA) instrument) [11]. 2016 m. Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo organizacija (COST) pradėjo vykdyti projektą, kurio veiklos tikslas – paskatinti diskusiją apie slaugos normavimą ir metodologinius iššūkius, vertinant ir tiriant slaugos normavimo reiškinį. Tarptautinė slaugos praktikų, akademikų, mokslininkų patirtis ir veikla paskatino atlikti ir šį darbą, kuriuo tikimasi pradėti slaugytojų darbo
normavimo mokslo tyrimus Lietuvoje. Tai leistų išsamiau atskleisti šios problemos aspektus bei padėtų greičiau surasti tinkamus sprendimus, siekiant sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis slaugos praktikoje [12].
Mokslininkai pažymi, kad komandos stiprinimas rengiant komandos narių mokymus darbui kartu yra viena iš šios problemos sprendimo strategijų – efektyvus komandinis darbas, gera komandos narių tarpusavio sąveika, pasitikėjimas vienas kitu [5]. Pasitikėjimas reikalingas komandos nariams vykdant jiems paskirtas individualias užduotis, jie turi būti pasirengę sudėtingoms situacijoms [13]. Tikimybė neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus mažėja tada, kai komandos tarpusavio sąveika gera ir komandos nariai supranta vienas kitą. Esant paramai iš komandos narių, lengviau perskirstyti prioritetus, taip galima keisti įpročius ir atvirai diskutuoti apie netinkamus darbo metodus bei jų tobulinimą.
Darbo aktualumas. Lietuvoje svarbu neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų reiškinį tirti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, ten kur yra didelės slaugytojų darbo apimtys, sunkios būklės pacientai su daugybinėmis problemomis, didelis slaugos intensyvumas. Svarbią vietą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užima komandinis darbas, nes šiose gydymo įstaigose dirba įvairių sričių specialistai (slaugos administratoriai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, masažistai, fizioterapeutai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai, savanoriai ir t.t.).
Praktinė tyrimo reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad neatlikti arba uždelsti standartiniai (rutininiai, atliekami įprasta tvarka) slaugos veiksmai nėra specifinis praktikos reiškinys, jie gali pasireikšti keliose klinikinėse situacijose ir kelti grėsmę paciento sveikimo rezultatams, dėl to sisteminis šio reiškinio tyrimas yra reikalingas ir naudingas. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių atsiradimo supratimas leis suvokti tokios praktikos riziką bei paskatins tiek slaugytojus, tiek slaugos administratorius atsakingiau planuoti slaugos personalo paskirstymą, sudarytį palankias darbo sąlygas, kurios leistų užtikrinti savalaikį slaugos atlikimą ir į pacientą orientuotą priežiūrą [14].
Tyrimo naujumas pasižymi tuo, kad šis tyrimas yra pirmoji iniciatyva ištirti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais mūsų šalies stacionarinėje gydymo įstaigoje. Iki šiol, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomenas, jo terminas bei apibrežimas slaugos praktikoje (ir sveikatos priežiūroje apskritai) iki šiol nebuvo naudojamas aplaidumo/neveikimo klaidoms apibūdinti. Be to, pritaikius lietuvių kalbai ir kultūrai anglų kalba parengtą B. Kalisch Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir Slaugos personalo komandinio darbo klausimyną, mūsų šalies slaugos terminologija pasipildė nauja sąvoka, jos apibrėžimu bei tyrimo priemone.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus ir jų sąsajas su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
2. Įvertinti slaugos personalo komandinio darbo ypatumus palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
3. Susieti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis su slaugos personalo komandinio darbo ypatumais palaikomojo gydymo ir slaugos srityse.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: sąvoka, apibrėžimas ir
priežastys
Slauga – sudėtingas procesas, kuris apima sprendimų priėmimą ir informacijos sintezę. Per darbo pamainą slaugytojai imasi keleto skirtingų veiklų, valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [5].
Nepaisant darbo intensyvumo, slaugytojams keliami dideli reikalavimai užtikrinant pacientų saugumą ir kokybiškos slaugos rezultatus. Kokybiška slauga – tai laiku įvykdytos visos slaugos užduotys, užtikrinti visi pacientų poreikiai bei patenkinti jų lūkesčiai. Kai slaugytojų darbo intensyvumas viršija jų fizines ir psichologines galimybes, dalis slaugos lieka neįvykdyta.
Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų sąvoką pirmą kartą įvardijo B. Kalisch (JAV) 2006 metais. Kokybinio tyrimo metu tirtos 25 tikslinės grupės, kurias sudarė licenzijuoti chirurginių skyrių slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir slaugos administratoriai. Autorė identifikavo devynis dažniausiai neatliekamus arba uždelsiamus slaugos veiksmus (pacientų vedžiojimas, vartymas, maitinimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena, paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas, pacientų priežiūros sekimas) [8].
Kalisch ir Williams (2009) neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų fenomeną įvardijo, kaip neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Neatlikta ir uždelsta slauga konstatuojama tuomet, kai bet kuris paciento slaugos veiksmas yra neįvykdytas arba ženkliai pavėluotas ir gali lemti paciento saugos klaidas dėl neveikimo [7]. Tai gi, neatlikta arba uždelsta slauga traktuojama kaip aplaidumo klaida.
Vėliau šį apibrėžimą patikslino Gravlin ir Bittner (2010). Pagal juos, neatlikta arba uždelsta slauga – bet kurio reikalingo priežiūros aspekto visiškas arba dalinis neįvykdymas arba pavėluotas jo atlikimas, skatinantis nepageidaujamus pacientų slaugos rezultatus [15].
Pacientų sveikimo rezultatus lemia slaugos personalo žinios – kvalifikuotas personalas užtikrina teigiamus slaugos rezultatus (mažą kritimų dažnį, mažą infekcijos riziką, mažą pragulų išsivystymo tikimybę ir kt.) [16].
Užsienio tyrėjai daugiau nei dešimtmetį nagrinėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis slaugos praktikoje. Jų duomenimis, dažniausiai praleidžiami slaugos veiksmai yra: vaikščiojimas ir padėties keitimas, vaistų administravimas, rankų higiena ir kitos su infekcijų kontrolę susijusios procedūros, burnos priežiūra, emocinė parama, miego skatinimas, išrašymo planavimas,
pacientų mokymas, maitinimas, maudymasis ir odos priežiūra, dalyvavimas rengiamose tarpdisciplininės priežiūros konferencijose/susitikimuose/vizitacijose [5, 16].
Callen ir Mahoney (2004) tyrė universitetinės ligoninės terapijos skyrių koridoriais vaikštinėjusių suaugusių pacientų dažnį (vaikščiojimas svarbus paciento mobilumui palaikyti) ir nustatė, kad 19 proc. – vaikščiojo 1 kartą per dieną, 5 proc. – du kartus per dieną, 3 proc. – daugiau nei du kartus per dieną ir 73 proc. – iš viso nevaikščiojo. Tyrėjai padarė išvadą, kad pacientai vaikšto mažai, tiek eidami vieni, tiek lydimi personalo ar artimųjų [17]. Brown ir kolegų (2004) teigimu vidutiniškai 83 proc. hospitalizuotų pacientų didžiąją savo laiko dalį praleidžia gulėdami lovose. Vaikščiojimams skirto laiko vidurkis svyravo nuo 0,2 proc. iki 21 proc. [18]. Kalisch (2006) kokybinio tyrimo metu išsiaiškino, kad slaugos personalas pacientų vedžiojimą praleidžia dažniau nei jų vartymą [8]. Kaip žinia, mažas pacientų, ypač vyresnio amžiaus, judrumas gali lemti kitas fizines sveikatos problemas, riboti savarankiškumą bei judėjimo funkciją.
Rasmussen ir Kondrup (2004), vertindami dokumentų įrašus apie mitybą nustatė, kad 40 proc. pacientų buvo nusilpusių, 7,6 proc. buvo būdingi įrašai apie nepakankamos mitybos riziką ir tik nedidelė dalis šių pacientų (14,2 proc.) turėjo specialiai parengtą mitybos planą [19].
Maitinimas yra vienas sėkmingos slaugos elementų. Ypač svarbus, – pacientų maitinimas laiku, kol maistas dar šiltas. Damulevičienė, Macijauskienė ir Lesauskaitė (2007) tyrė mitybos įtaka vyresnio amžiaus chirurginiams pacientams pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimo metu nepakankama mityba buvo nustatyta 53,5 proc. vyresnio amžiaus ir 15,8 proc. vidutinio amžiaus pacientų. Kaip teigė tyrėjos, pacientams, kurių mityba buvo sutrikusi, statistiškai dažniau išsivystė pooperacinės komplikacijos: infekcinės kvėpavimo takų komplikacijos, anemija, šie pacientai taip pat dažniau buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Sutrikusios mitybos pacientų gydymo trukmė buvo 12+11 d., normalios mitybos pacientų – 6+4 d. Mirštamumas dėl nepakankamos mitybos pooperaciniu laikotarpiu – siekė 3,2 proc. [20].
Barker (2002) kartu su kolegomis konstatavo, kad 6 proc. visų vaistų dozių nebuvo paduotos pacientams [21].
Sochalski (2004) tirdama slaugos kokybę ligoninėse nustatė, kad ne visi slaugos veiksmai buvo įvykdyti, t.y. slauga buvo paliekama „nebaigta“, autorė nekonkretizavo, kurie būtent standartiniai slaugos veiksmai buvo neatliekami arba uždelsiami bei kokios priežastys tai lėmė [22].
Vartymo veiksmai – tai slaugos priežiūros standartas, kai mobilizuoti pacientai vartomi kas 2 valandas. Krishnagopalan su kolegomis (2002) stebėjo 74 intensyvios terapijos pacientus 566 valandas (vienam pacientui buvo skiriama 7,7 valandų). Tyrimo metu paaiškėjo, kad 97 proc. pacientų nebuvo vartomi kas 2 valandas, kaip reikalauja standartas. 80–90 proc. respondentų teigė žinoję, kad verčiant pacientus kas 2 valandas, galima išvengti komplikacijų (pragulų); 57 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad pacientai jų skyriuje vartomi kas 2 valandas [23]. Respondentų teigimu, jie varto pacientus kas 2
valandas, bet kartais atideda pacientų vartymą 4, 6, 8 valandoms, kartais ir ilgesniam laikui. Neatlikto arba uždelsto standartinio slaugos veiksmo pasekmių įvertinimas ir žinojimas, kad bus padaryta minimali žala paciento sveikatai, tampa pasiteisinimu neatlikti arba uždelsti atlikti slaugos veiksmą [8].
Kalisch (2006) išsiaiškino, kad slaugytojai skiria per mažai laiko pacientų mokymui arba visai jo neskiria. Slaugytojai teigia, kad yra apkrauti darbais. Siekiant skirti pakankamai laiko pacientų mokymui, slaugytojams tektų skubėti ir dirbti didesniu tempu [8].
Išrašymo planavimas taip pat dažnai nukenčia dėl slaugytojų užimtumo. Ubbink su kolegomis (2014) išsiaiškino, kad trečdalis suaugusių pacientų nebuvo patenkinti tuo, jog slaugytojai nepasirūpino reikalinga pagalba namuose, prieš išrašant pacientus [24].
Daugeliui vėžiu sergančių pacientų ir jų šeimoms susidūrimas su liga sukelia stresą, todėl emocinė parama onkologiniams pacientams yra svarbi per visą jų gydymosi laikotarpį ir gali būti gaunama iš skirtingų žmonių [25]. Pasak Kalisch (2006), slaugos personalas žino, kad emocinė parama pacientams ir jų šeimos nariams yra reikalinga bei vertinama, tačiau negalėdami patenkinti paciento ir jo šeimos emocinės paramos poreikio, patys bijo būti sugniuždyti [8].
Paciento higiena taip pat yra viena iš reguliariai neatliekamų arba uždelsiamų standartinių slaugos veiksmų: paciento maudymas vonioje, asmens higienos užtikrinimas, burnos priežiūra. Dažniausiai yra praleidžiama burnos priežiūra (82 proc.), pacientų maudymas ir odos priežiūra 63 proc. [26]. Tyrėjai lygindami JAV ir Turkijos ligoninių rezultatus išsiaiškino, kad burnos priežiūra JAV yra praleidžiama dažniau (82,3 proc.) nei Turkijoje (26,3 proc.). Šio skirtumo priežastis ta, kad Turkijoje šeimos nariai su savo artimaisiais yra hospitalizuojami intensyviosios priežiūros skyriuose ir patys atlieka rutininius slaugos veiksmus, taip sumažindami neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį savo ligoninėje [27].
Slaugos proceso organizavimo veiklos, kaip paciento atvykimo ir išvykimo dokumentavimas, taip pat dažnai atliekamos neteisingai: slaugos personalas padaro įrašus anksčiau nei veiksmas atliekamas [8, 16].
Siekiant apibrėžti strategiją, kuri padėtų mažinti neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus, reikia suprasti, kokios priežastys įtakoja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą [16].
Kalisch (2006) nustatė septynis veiksnius, skatinančius neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą: per mažas darbuotojų skaičius, per mažai skiriamo laiko slaugos intervencijai atlikti, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, sindromas „tai ne mano darbas“, neefektyvus informacijos perdavimas, įprotis, atsisakymas [8].
Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su slaugytojų trūkumu, kai 1000-iui gyventojų tenka 7 slaugytojai (ES šalių narių vidurkis – 8) [3]. Slaugytojų trūkumas auga dėl
didėjančio slaugytojų amžiaus vidurkio (45,3 m. bendruomenės slaugytojo 49,4 m.) ir nepakankamo slaugytojo profesijos populiarumo [4], sunkių darbo sąlygų, emociškai varginančio darbo.
Per darbo pamainą slaugytojai prižiūri keliasdešimt skirtingų būklių pacientų, imasi keleto skirtingų veiklų, valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai atlieka dvi ir daugiau užduočių vienu metu [5]. Slaugos personalo užimtumas dažnai tampa neatliktos arba uždelstos slaugos priežastimi. Nepakankamai skiriama laiko slaugos intervencijai atlikti, kuo daugiau laiko slaugos personalas sugaišta prie vienos užduoties, tuo mažiau laiko lieka kitai užduočiai [16]. Kiek laiko skirti kiekvienai užduočiai nusistato slaugos personalas. Slaugytojai nusistato veiklos prioritetus, dažniausiai jie daugiau dėmesio skiria tiems pacientams, kurie negali savimi pasirūpinti patys. Tuo tarpu, tiems pacientams, kurie gali iš dalies savimi pasirūpinti ir atlikti įprastus kasdienius slaugos veiksmus (nusiprausi, pavalgyti, apsirengti ir t.t.), slaugytojų dėmesio lieka mažiau [8]. Tiek slaugytojai, tiek slaugytojų padėjėjai pabrėžia, kad dėl laiko stokos dalis slaugos lieka neįvykdyta. Kalisch ir kolegų (2011) teigimų rečiausiai neatliekami arba uždelsiami standartiniai slaugos veiksmai: paciento būklės vertinimas kiekvienos pamainos metu (97,7 proc.), gliukozės kiekio kraujyje matavimas (97,6 proc.), gyvybinių požymių vertinimas (95,8 proc.) [28]. Dažniausiai neatliekami ir uždelsiami daug laiko užtrunkantys slaugos veiksmai: pacientų vedžiojimas, pacientų mokymas, išrašymo planavimas, emocinė parama, higiena [8].
Kita problema – neadekvatūs slaugos personalo ištekliai, t.y. per mažai turima tam tikros specialybės slaugos personalo, dažniausiai trūksta slaugytojų padėjėjų [16].
Sindromas „tai ne mano darbas“ – pasireiškia tuomet, slaugytojai mažiau dėmesio skiria pacientų iškvietimo skambučiams, nes mano, kad tai slaugytojų padėjėjų darbas atsiliepti į pacientų iškvietimus [29].
Neefektyvus informacijos apie pacientą perdavimas tarp slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų; slaugytojų padėjėjai nejaučia atsakomybės už neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus, nes atsakomybė už neatliktą arba uždelstą standartinį slaugos veiksmą tenka slaugytojams; slaugytojų padėjėjai nesugeba suvaldyti konfliktų ir teikti efektyvų grįžtamąjį ryšį [16]. Neatlikta arba uždelsta slauga ir jos mastai, lemia sumažėjusi pacientų pasitenkinimą, padidėjusį nepageidaujamų reiškinių skaičių, sumažėjusi pasitenkinimą darbu ir profesija; dėl tokių sudėtingų darbo sąlygų, padaugėja slaugytojų ketinimų keisti darbo vietą [30].
Slaugos personalą neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus skatina įpratimas, pavyzdžiui, paciento vedžiojimo praleidimas: yra lengviau praleisti vedžiojimą, kai tai neturi akivaizdžios neigiamos pasekmės paciento sveikatai ir lieka nepastebėta [8].
Slaugytojai dažniausiai nelinkę nepripažinti, kad slauga yra neatliekama arba uždelsiama. Dalis slaugytojų neklausinėja slaugytojų padėjėjų ar kineziterapeutų, kuri jų priežiūros dalis nėra pilnai
užbaigta, nes mano, kad tai yra tų specialistų atsakomybė. Slaugytojai tiesiog „neleidžia sau apie tai galvoti, nors viduje dėl to ir nesijaučia gerai“ [8].
Kalisch, Williams ir Landstrom (2009) nustatė, kad neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimas susijęs su trimis priežastimis, dėl ko nukenčia slauga. Pirma, kai trūksta slaugos personalo bendravimo, antra, lemia darbo ištekliai (staigiai padidėja pacientų skaičius arba sumažėja personalo) ir trečia – kai materialiniai ištekliai įranga, medikamentai yra neprieinami [7, 26].
Slaugos praktika apima didelį spektrą kasdienių užduočių. Kai ištekliai yra riboti, slaugytojai priversti juos normuoti. Atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, slaugytojai yra priversti išsikelti prioritetus, jie priversti neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus, tokiu būdu padidindami riziką atsirasti neigiamiems slaugos rezultatams [9].
Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių supratimas leidžia atsakingiau tiek slaugytojams, tiek slaugos administratoriams planuoti slaugos personalo paskirstymą. Struktūriniai veiksniai: slaugos išteklių tiekimas, pamainos tipas, darbo krūvis lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimą. Slaugos personalo supratimu, priežastys, darančios poveikį neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimui, leidžia slaugytojams suvokti tokios praktikos riziką. Neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus slaugytojai yra priversti dėl padidėjusio darbo krūvio/darbo intensyvumo, bendravimo trūkumo, laiko stokos, ribotų materialinių išteklių, personalo trūkumo, to pasekoje slaugytojai yra priversti normuoti slaugą [14].
Remiantis literatūros šaltinių apžvalga, neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų kilmės ir priežasčių analizė leidžia suvokti riziką, kurią sukelia neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai pacientų sveikimo rezultatams.
1.2 Pacientų priežiūros, klaidos sąlygotos neatliktų arba uždelstų standartinių
slaugos veiksmų
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika. Ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai [1]. Pacientų sauga – viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros problemų, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra apsaugoti pacientus nuo galimos žalos. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose siūloma pacientų saugos klausimus spręsti ne tik praktikoje, bet kartu integruoti ir į klinikinį studentų (medicinos, slaugos ir kitų disciplinų) mokymą, plėtojant tarpdalykinį ir tarpkryptinį bendradarbiavimą [2]. Pasak Virketienės (2009),
pacientų saugumas turi būti skatinamas visais kokybės užtikrinimo lygiais ir visais pacientų priežiūros aspektais. Sveikatos mokymo šerdine dalimi turi tapti pacientų saugumo moduliai [31].
Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas [16]. Slaugoje profesinėms nesėkmėms ir klaidoms įtakos gali turėti įvairūs slaugytojų darbo veiksniai: sunki pacientų būklė, personalo trūkumas, didelis darbo krūvis, darbuotojų kaita, ilgos darbo valandos, neefektyvus informacijos perdavimas arba delegavimas [5]. Didelis darbo intensyvumas priverčia slaugytojus klysti arba sąmoningai nusižengti slaugos standartams ir procedūroms, kas veda prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų ir nepageidaujamų įvykių (NĮ).
Kanapeckienės ir Jurkuvėno (2009) teigimu neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai priskiriami gydymo NĮ grupei (netinkamai atliekamos procedūros, vaistų vartojimo klaidos, netinkama slauga/priežiūra) [32].
Virketienė su kolegomis (2009) išskiria opiausias sritis, susijusias su pacientų sauga ir NĮ: rankų higiena, vienkartiniai švirkštai, saugi chirurgija, bendradarbiavimas (perduodant pacientą kitam gydytojui ar įstaigai), paciento tapatybės kontrolė, panašūs vaistai (panašiai atrodantys ir panašūs savo pavadinimais vaistai, kurie gali sukelti painiavą) [31].
Kaip teigia Kalisch (2010), neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra dažna problema skyriuose, kur stinga komandinio darbo [6].
Apibendrinant literatūros duomenis galime teigti, kad, esant dideliam darbo intensyvumui, ribotiems personalo ir darbo ištekliams bei stingant palaikymo ir paramos iš komandos narių didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis.
1.3 Slaugos normavimas ir prioritizavimas
Europoje slaugos normavimo reiškinį tyrinėjo Schubert (2008) ir Papastavrou (2012), vykdydamos tyrimus slaugos normavimo srityse [9, 10]. Papastavrou analizavo slaugos normavimo reiškinį iš etinės ir moralinės pusės (2012) [10]. Schubert (2007) sukūrė Baselio Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų apimties vertinimo instrumentą (angl. Basel Extent of Rationing of Nursing Care (BERNCA) instrument) [11]. Pasak Schubert (2008), slaugos normavimas apibrėžiamas kaip išskaičiavimas arba nesugebėjimas atlikti kasdienių standartinių slaugos veiksmų dėl nepakankamo laiko, personalo ar įgūdžių derinio, mažo darbuotojų skaičiaus, netinkamos darbo aplinkos. Slaugos proceso normavimas vyksta sąveikaujant slaugytojui su pacientu, nuo šios sąveikos priklauso paciento sveikimo rezultatai. Net mažas slaugos normavimas gali būti susijęs su blogėjančiais slaugos
rezultatais. Normavimo negalima visiškai išvengti, jį svarbu apibrėžti, kad jis nebūtų viršijamas, tada būtų išvengiama neigiamų slaugos rezultatų [9].
Europos mokslo ir technologijų bendradarbiavimo organizacija (COST) 2016 rugsėjo 20 d. pradėjo vykdyto projektą „Normavimas: Neatlikti arba uždelsti slaugos veiksmai: tarptautinė daugiaaspektė problema“ (angl. „Rationing = Missed Nursing care: An international and multidimensional problem“). Projekte dalyvauja 26 Europos šalys: Belgija, Čekija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Portugalija, Šveicarija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Vokietija, Olandija, Rumunija, Didžioji Britanija, Kroatija, Estija, Graikija, Italija, Norvegija, Slovakija, Makedonija, Kipras, Suomija, Islandija, Latvija, Lenkija, Ispanija ir Azijos valstybė Izraelis [12].
Šios COST veiklos tikslas – paskatinti debatus apie slaugos normavimą ir metodologinius iššūkius vertinant ir monitoruojant šį reiškinį; sukurti bei išbandyti įvertinimo metodus. Siekiama suaktyvinti steigėjus vykdyti mokslo tyrimus problemoms išsiaiškinti ir rasti racionalius sprendimus, orientuotus į pacientų slaugą normuojant slaugytojų darbo krūvį. Tikimasi, kad veikla skatins sieti tyrimus su politiniais sprendimais, atskleidžiant slaugos normavimo įgyvendinimą įvairiose šalyse ir nustatant pažangius paslaugų teikimo modelius bei strategijas, siejant jas visų pirma su pacientų poreikiais. Planuojami rezultatai: suvienodinta ir daugeliui šalių priimtina slaugos normavimo terminologija; sistemos veiksnių, lemiančių slaugos normavimą, išaiškinimas; etinių aspektų normuojant slaugytojų darbą bei užtikrinant pacientų teises įvertinimas; išvystyti slaugos normavimo metodai; įgyvendinti sprendimai dėl pacientų saugos ir slaugos studijų programos tobulinimas; viešinimas. Veiklos metu bus inicijuota bendra e-platforma, kurioje bus skelbiami moksliniai įrodymai ir sprendimų priėmimo priemonės klinikinėms ir akademinėms situacijoms slaugos normavimo tema, dalinamasi gerąja patirtimi [12].
Tikimasi, kad tarptautinė patirtis iš COST veiklos suintensyvins slaugytojų darbo normavimo mokslo tyrimus Lietuvoje bei galimai pakels juos į aukštesnį, disertacinių mokslo darbų lygmenį, kas leistų geriau ir išsamiau atskleisti šios problemos aspektus bei padėtų greičiau surasti tinkamus sprendimus, siekiant sumažinti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimčių mastą.
1.4 Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: bendravimo reikšmė
teigiamiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui
Slaugos priežiūrą teikia slaugos komanda, kurią sudaro slaugos administratoriai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai. Slaugos komandos nariai dirba greta vienas kito, užtikrindami teigiamus slaugos rezultatus [16].
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama komandiniam darbui slaugoje. Pasaulio sveikatos organizacija ir Medicinos institutas nustatė, kad komandinis darbas užima svarbią vietą užtikrinant kokybiškus pacientų, skyriaus rezultatus, yra vienas iš veiksnių, užtikrinančių pacientų saugumą. Patyrusi komanda geba kurti sveiką ir saugią darbo aplinką [33]. Žigutienės teigimu „svarbu tai, kaip
komanda pajėgi prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkybių pasikeitimo, įvertindami savo veiklą, ją keisdami ir neprarasdami veiklos efektyvumo“ [34]. Siekiant, kad slaugos komanda veiktų efektyviai,
komandos narių tarpusavio santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, nuolatiniu mokymusi, bendradarbiavimu ir bendravimu, ir noru būti efektyvesne komanda [35].
Kalisch su kolegomis (2011) įvardino septynis komandinio darbo veiksnius, kurie sąlygoja slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų bendravimą bei turi įtakos kokybiškiems slaugos rezultatams ir pacientų saugumui. Tai – neaiškus vaidmenų paskirstymas, komandinio darbo stoka, nesugebėjimas
suvaldyti konfliktinių situacijų, slaugytojų padėjėjai nėra įtraukiami į slaugos procesą, neefektyvus informacijos perdavimas, daugiau nei vienas viršininkas, sindromas „tai ne mano darbas“ [16].
Pirmasis komandinio darbo veiksnys susijęs su neaiškiu vaidmenų paskirstymu, komandos nariai ne visada supranta vieni kitų vaidmenis ir atsakomybes. Slaugytojų padėjėjai nepatenkinti tuo, kad slaugytojai praleidžia daug laiko pildydami medicininę dokumentaciją. Jų nuomone, medicininės dokumentacijos pildymui turėtų būti keliamas mažesnis prioritetas, didesnį dėmesį skiriant standartinių slaugos veiksmų atlikimui [29].
Antrasis komandinio darbo veiksnys – komandinio darbo stoka. Nesant konkrečiam darbų pasidalijimui, stokojant paramos ir pagalbos iš komandos narių didėja neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnis. Komanda yra aukščiausiai įvertinta slaugoje. Slaugytojai dirba kartu su slaugytojų padėjėjais, išsikeldami pacientų priežiūros tikslus, siekia bendro rezultato ir kokybiškos slaugos. Esant efektyviam komandos narių bendradarbiavimui, tampa lengviau dirbti komandoje ir užtikrinti kokybiškus slaugos rezultatus [29].
Trečiasis komandinio darbo veiksnys – nesugebėjimas suvaldyti konfliktinių situacijų. Slaugos komandai trūksta konfliktų valdymo ir grįžtamojo ryšio įgūdžių. Slaugytojai nėra patenkinti slaugytojų padėjėjų darbo kokybe, žinių stoka, prasta darbo etika, to pasekoje slaugytojų padėjėjai nepajėgūs padėti slaugytojams spręsti problemų susijusių su pacientų priežiūra. Slaugytojo padėjėjas neinformavo slaugytojo apie paciento odos paraudimą, kuris vėliau išsivystė į pragulą [36]. Kalisch (2015) teigimu ,dėl įgūdžių trūkumo tiek slaugytojai, tiek slaugytojų padėjėjai vengia spręsti konfliktus ir nesugeba teikti efektyvaus grįžtamojo ryšio [16].
Ketvirtasis komandinio darbo veiksnys – slaugytojų padėjėjai nėra įtraukiami į slaugos procesą. Slaugytojų padėjėjai nedalyvauja pamainos perdavime kartu su slaugytojais ir gydytojais, todėl jų pranešimai apie suteiktą priežiūrą pacientui nėra išklausomi. Tai skatina nusivylimo jausmą ir nenorą būti tokios komandos dalimi [29]. Šakienės ir kolegų teigimu (2015), „į komandinę kultūrą
orientuotos organizacijos įtraukia darbuotojus į sprendimų priėmimą, jos vertindamos komandinį darbą, skatina darbuotojus prisiimti komandinę atsakomybę, o žmogiškųjų išteklių vystymasis tokiose organizacijose yra pagrindinis prioritetas“ [35].
Penktasis komandinio darbo veiksnys – neefektyvus informacijos perdavimas. Deleguodami atlikti vieną ar kitą užduotį slaugytojai nėra tikri, kad slaugytojų padėjėjai atliks užduotį iki galo. Slaugytojai paprašo slaugytojų padėjėjų palydėti pacientą į tualetą, tačiau dažniausiai pacientai eina vieni, to pasekoje krenta, patiria traumas nuo lengvų sumušimų iki kaulų lūžių. Slaugytojų pagrindinis tikslas- išlaikyti galutinę atsakomybę ne tik už deleguotą darbą bet ir už bet kokias klaidas ,susijusias su neatliktu arba uždelstu standartiniu slaugos veiksmu [8].
Šeštasis komandinio darbo veiksnys – daugiau nei vienas viršininkas. Slaugytojų padėjėjai dažniausiai dirba su dviem ir daugiau slaugytojų, jie nėra konkrečiai priskirti vienam slaugytojui, dėl to negali suteikti efektyvaus grįžtamojo ryšio [29].
Septintasis komandinio darbo veiksnys – sindromas „tai ne mano darbas“ pasireiškia tuomet, kai slaugytojai mažiau dėmesio skiria bendrosios priežiūros veiksmams (paciento asmens higienai, burnos priežiūrai, odos priežiūrai) [16].
Šių darbinių santykių pavyzdžiai atspindi prastą slaugos komandą ir gali vesti prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų bei turėti įtakos pacientų sveikimo rezultatams [34].
Galima teigti, kad esant neefektyviam komandinio darbo santykiui tarp dviejų slaugos paslaugų tiekėjų (slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų), komandinio darbo trūkumai lemia sumažėjusią paslaugų kokybę ir didesnę klaidų tikimybę. Slaugos komandos bendravimui yra svarbūs visi išvardinti septyni komandinio darbo veiksniai. Šie veiksniai trukdo slaugos komandai efektyviai bendradarbiauti,siekiant užtikrinti kokybišką slaugą bei išvengti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksnių. Ir priešingai, kuo geriau komanda bendrauja tarpusavyje, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje.
1.5 Neatlikti
arba
uždelsti
standartiniai
slaugos
veiksmai
–
tarptautinė
daugiaaspektė problema: užsienio šalių patirtis
Aiken kartu su kolegomis (2001) atliko tyrimą penkiose valstybėse: Kanadoje, Anglijoje, Škotijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau JAV), vienas šio tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti, koks yra neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų mastas šiose valstybėse. Tyrimo metu paaiškėjo, kad slauga yra neatliekama arba uždelsiama trijose iš penkių valstybių. Rezultatai atskleidė, kad Vokietijos slaugytojai neatlieka 10 proc. burnos priežiūros, tuo tarpu Kanados
ir JAV slaugytojos apie 20 proc. Kanadoje ir JAV odos priežiūra neatliekama arba praleidžiama dažniau (nuo 30 proc. iki 34 proc.) nei Vokietijoje (13 proc.). Pacientų mokymas buvo neatliekamas arba uždelsiamas visose trijose valstybėse (nuo 26 proc. iki 29 proc.). Kanadoje slaugos planavimas buvo neatliekamas arba uždelsiamas dažniau (47 proc.) nei Vokietijoje (34 proc.). Išrašymo planavimas buvo neatliekamas arba uždelsiamas visose trijose valstybėse vienodai (nuo 13 proc. iki 14 proc.) [37].
Tarptautiniai tyrimai neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų tematika buvo atliekami JAV, Australijoje, Libane, Islandijoje, Brazilijoje, Turkijoje [5, 7, 27, 38, 39, 40]. Tyrimams naudota Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketa (angl. MISSCARE Survey, Kalisch& Williams, 2009) [7]. Šios anketos versija anglų kalba buvo sėkmingai išbandyta JAV, Australijoje, Libane [7, 38, 39]. Islandijoje, Brazilijoje, Turkijoje ši anketa buvo išverstas į islandų, brazilų, turkų kalbas naudojant „žingsnis po žingsnio“ metodą (pasiruošimas, vertimas, atgalinis vertimas, analizė, patikrinimas, peržiūrėjimas ir sąvokų taisymas, bandomasis tyrimas). Islandų, brazilų ir turkų kalba išverstos Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos yra tokios pat bazinės struktūros, kaip ir originali anketos versija anglų kalba. Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų anketos yra išbandytos, patikimos ir pritaikytos ją naudojusiose šalyse, kaip tinkama matavimo priemonė slaugoje [5, 27, 40].
Remiantis literatūros šaltinių apžvalga aiškėja, kad neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra tarptautinė daugiaaspektė problema, kuri gali pasireikšti keliose klinikinėse situacijose, skirtingose aplinkose ir kelti grėsmę paciento sveikimo rezultatams.
Siqueira kartu su kolegomis (2011) atliko bandomąjį tyrimą Brazilijos Ribeirćo Preto universitetinėje ligoninėje. Nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas pacientų vedžiojimas, vartymas, pagalbos suteikimas pacientui tuštinimosi ar šlapinimosi metu per 5 min. nuo kvietimo, dalyvavimas tarpdisciplininės priežiūros konferencijose. Identifikuotos priežastys, kurios skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai: pagalbos iš komandos narių trūkumas, netikėtas pacientų skaičiaus išaugimas pamainoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad slaugos personalas neatlieka tris kartus daug veiksmų kai dirba daugiau nei 12 valandų per pamainą ir jų darbo savaitė viršija 40 valandų. Atsižvelgiant į darbuotojų pasitenkinimą, didžioji dalis respondentų yra patenkinti dabartinėmis savo pareigomis, tačiau nėra patenkinti komandiniu darbu savo skyriuje [5].
Verrall kartu su kolegomis (2015) Pietų Australijoje ištyrė slaugytojų ir akušerių požiūrį apie neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus. Anketa buvo prieinama internete, ją galėjo užpildyti Australijos slaugytojų ir akušerių federacijos narės. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai neatliekami arba uždelsiami šie standartiniai slaugos veiksmai: vartymas, pacientų vedžiojimas, paciento maitinimas vis dar šiltu maistu. Analizė atskleidė tris priežastis, kurios prisideda prie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų atsiradimo: papildomos slaugytojų veiklos ribojančios laiką
praleidžiama su pacientais, blogai naudojami turimi personalo ištekliai, kvalifikuotų slaugytojų trūkumas. Dažniausiai neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus slaugytojai yra priversti dėl lankytojų prašymų, kurie tuo metu užima pacientą, netikėti susitikimai su kolegomis skatina atotrūkius nuo veiklos, dideli kiekiai popierinio darbo ir nenuspėjamas darbo krūvio ir intensyvumo padidėjimas – visa tai didina neatliktos slaugos problematiką [38].
Jones su kolegomis (2015) atliko literatūros analizę, kurios metu paaiškėjo, kad didžioji dalis slaugo personalo palieka neatliktą bent po vieną standartinį slaugos veiksmą (55 – 98 proc.). Dažniausiai neatliekami arba uždelsiami slaugos veiksmai buvo susiję su: emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimu, išrašymo planavimu, paciento mokymu. Identifikuotos priežastys ,įtakojančios slaugos praradimą: prasta komandos narių sąveika, riboti materialiniai ištekliai. Neatlikta arba uždelsta slauga turi įtakos slaugytojų pranešimams apie teikiamų paslaugų kokybę, sumažėjusį pacientų pasitenkinimą, padidėjusį nepageidaujamų reiškinių kiekį, sumažėjusį pasitenkinimą darbu ir profesija, to pasekoje padaugėja ketinimų pakeisti darbo vietą [30].
Kalisch, Terzioglu, Duygulu (2012) lygino Turkijos ir JAV neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų mastą. Šiose dviejose valstybėse nesiskiria keturių neatliktų arba uždelstų standartiniu slaugos veiksmų apimtys, t.y. gliukozės kiekio kraujyje matavimas: Turkija (27,1 proc.), JAV (25,4 proc.), paciento išrašymo planavimas ir mokymas: Turkija (38,1 proc.), JAV (40,7 proc.), paciento būklės vertinimas per kiekvieną pamainą: Turkija (19,0 proc.), JAV (14,7 proc.). Turkijos slaugytojai nurodė specifinę priežastį, kuri skatina neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus – paramos ir pagalbos iš komandos narių trūkumas (88,1 proc.). Skirtingai nei Turkijos, JAV slaugytojai identifikavo daugiau priežasčių: kiti skyriai nesuteikia reikiamos priežiūros pacientui (pvz., kineziterapijos metu pacientas nevedžiojamas) (91,3 proc.), slaugos priemonės arba įranga neprieinama, kai jų reikia (98,2 proc.); intensyvus pacientų atvykimas ir išvykimas iš skyriaus (98,1 proc.). Iš kitų 24 standartinių slaugos veiksmų didesnė dalis buvo praleista JAV, nei Turkijoje. Šio skirtumo priežastis – Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse, kaip ir Turkijoje, šeimos nariai lieka su savo artimaisiais ir yra hospitalizuojami intensyvios priežiūros skyriuose. Jie patys atlieka rutininius įprastus slaugos veiksmus, taip sumažindami neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį savo šalyje [27].
Apibendrinus užsienio autorių tyrimų duomenis, nustatyta, kad dažniausiai neatliekamas arba uždelsiamas pacientų vedžiojimas, vartymas, emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas, paciento mokymas. Priežastys skatinančios neatlikti arba uždelsti atlikti standartinius slaugos veiksmus susijusios su: pagalbos iš komandos narių trūkumu, netikėtu pacientų skaičiaus padidėjimu pamainoje.
1.6 Komandinio darbo reikšmė veiksmingam slaugos procesui
Pasak M. Dromanto (2007), komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje – vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių [41]. Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti [42].
Būti komandos dalimi reiškia dalyvauti, t.y. – sąveikauti, dalytis informacija, daryti įtaką priimamiems sprendimams ir kurti saugumo pojūtį [43]. Komandinis darbas yra susijęs su dideliu darbuotojų pasitenkinimu [27, 41]. Komandinis darbas grindžiamas bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba. Įvairių asmenybių bruožų samplaika skatina komandą dirbti efektyviai, mokytis vieniems iš kitų, papildyti vienas kitą, tarp priešingų asmenybių iškylantys konfliktai padeda nesurambėti, diskutuoti, ieškoti geresnio sprendimo [42, 43]. Bandura teigia, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį, aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba jį perima, arba atsisako, arba bando kitus elgesio būdus [44]. Vadinasi, slaugytojai formuos savo vertybių sistemą palaikydami ryšį su organizacine aplinka, kurdami socialinius santykius, profesionaliai tobulėdami. Veiksminga komanda yra geras pavyzdys ir tinkamas stimulas darniam darbui bei profesionalumui vystytis, t.y. tokiai slaugymo aplinkai, kurioje vyks mažiau neatliktų arba uždelstų veiksmų.
Slaugytojai dirbdami kartu geriau supranta pacientų priežiūros tikslus ir poreikius, siekia geresnio rezultato ir pacientų saugos užtikrinimo [6]. Komanda yra kritiškai svarbi teikiant saugią ir kokybišką priežiūrą [45].
Pasak Kalisch (2009), komandą sudaro trys elementai, t.y. du ar daugiau asmenų, susijusių tarpusavyje ir siekiančių bendro tikslo [43]. Komandinis darbas yra esminis elementas, užtikrinantis pacientų saugumą ir kokybišką priežiūrą [27]. Komandinis darbas visada buvo svarbus slaugos praktikoje, kur slaugytojai tikisi koordinuoti darbą komandoje, perduoti informaciją kitiems komandos nariams, būti tarpininkais tarp gydytojų ir pacientų [46]. Komandai siekiant geriausių sprendimų užtikrinant saugią ir kokybišką slaugos priežiūrą būtina sąveikauti tarpusavyje, kad jų pastangos siekiant bendro tikslo būtų efektyvios. Vykdydama užduotį, komanda sąveikauja socialiai. Sąveika teikia informaciją, komunikavimą, padeda komandai koordinuoti atskirų jos narių pastangas vykdant bendrą užduotį [44]. Būti komandos dalimi reiškia daryti įtaką priimamiems sprendimams ir kurti saugumo pojūtį [47]. Neatlikti arba uždelsti veiksmai, kaip minėta, kelia grėsmę pacientų sveikimui ir slaugos rezultatams, kartu sąlygoja slaugytojų nepasitenkinimo bei nusivylimo jausmą.
Nepaisant kylančio pripažinimo dėl komandinio darbo svarbos, daugelis sveikatos priežiūrai skirtų studijų yra sutelktos ties skubios pagalbos ir chirurginiais skyriais bei tarpdisciplininiu komandiniu darbu. Komandos žinios ir įgūdžiai tampa vis labiau atpažįstami, kaip svarbus efektyvus savo pareigų atlikimas visų sveikatos priežiūros narių, įskaitant ir slaugytojus. Komandinis darbas
visada buvo svarbus slaugos praktikoje, kur slaugytojai tikisi koordinuoti darbą komandoje, dirbti kaip informacijos skleidėjai tarp skirtingų komandos narių, užtikrinant kokybišką slaugą, palaikant gerus santykius su pacientais [48].
Salas (2005) sukūrė konceptualų komandinio darbo modelį, kuris padėtų geriau suprasti ir paaiškinti slaugos personalo komandinį darbą. Modelio pagrindą sudaro 5 komponentai, kurie vadinami „Didžiuoju penketu“. Tai: pasitikėjimas komandos nariais, komandos orientacija, komandos narių pagalba, komandos narių pareigos, lyderiavimas komandoje [49].
Kalisch, Weaver ir Salas (2009) atliko kiekybinį tyrimą, taikydami Salas komandinio darbo modelį slaugos komandoje, siekė suprasti komandinio darbo funkcionavimą slaugos skyriuje. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip slaugytojai dirba komandoje ir ar šią komandinio darbo koncepciją galima naudoti apibrėžiant slaugos komandos darbą [43]. Bragadottir kartu su kolegomis (2016) atliko kiekybinį tyrimą, kurio metu islandų kalbai ir kultūrai buvo pritaikyta ir adaptuota Slaugos personalo komandinio darbo anketa (angl. Nursing Teamwork Survey (NTS), Kalisch, Lee, & Salas, 2010), klausimai paremti Salas komandos darbo modelio pagrindu. [33, 40, 50]. Salas modelį sudaro penki veiksniai, kurie turi įtakos slaugos personalo komandiniam darbui. Pirmasis komandinio darbo veiksnys susijęs su pasitikėjimu, komandos nariais dalinasi idėjomis ir informacija, vertina, ieško ir teikia vienas kitam konstruktyvų grįžtamąjį ryšį [33]. Pasak Šakienės ir kolegų, bendravimas, tarpusavio pagalba ir duoto žodžio laikymasis yra būtinas komandos sutelktumui [35]. Antrasis komandinio darbo veiksnys – komandos orientacija. Komandos nariai dirba kartu veiksmingai ir efektyviai, užpildydami vienas kitos silpnąsias puses. Trečiasis komandinio darbo veiksnys – komandos narių pagalba. Esant netikėtam pacientų skaičiaus padidėjimui ar staiga pablogėjus paciento būklei, komandos nariai pasidalina darbo krūvį po lygiai siekdami užtikrinti kokybišką ir į pacientą orientuotą priežiūrą. Ketvirtasis komandinio darbo veiksnys susijęs su komandos narių pareigomis teigia, kad visi komandos nariai supranta ,kokios yra jų pareigos ir atsakomybės, tokiu būdu tinkamai dirbdami kartu komandoje slaugos personalas siekia kokybiškų darbo rezultatų [33]. Manoma, kad individualiai dirbantys asmenys padaro daug daugiau klaidų, nei komandos nariai dirbdami kartu, kai kiekvienas komandos narys žino, kokios yra jų pareigos komandoje [35]. Penktasis komandinio darbo veiksnys – lyderiavimas komandoje. Lyderiai atsakingi už komandinio darbo organizavimą, pusiausvyros palaikymą ir darbo krūvio paskirstymą komandoje [33]. Žigutienės teigimu, lyderių pareiga – tinkamai planuoti komandinio darbo procesą, užtikrinant ilgalaikius teigiamus komandinio darbo rezultatus, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo komandos efektyvumo [34]. Aukštus ir kokybiškus darbo rezultatus komandoje gali sukurti darnus darbas bei bendra atsakomybė komandoje [35].
Apibendrinant galima teigti, kad komandinis darbas yra vienas esminių elementų, užtikrinančių pacientų saugumą ir teigiamus slaugos rezultatus. Efektyvi komanda – komandos nariai
pasitiki vienas kitu, palaiko teigiamą grįžtamąjį ryšį, dalinasi idėjomis ir informacija, jaučia paramą ir palaikymą. Siekdami kokybiškų slaugos rezultatų dirba kartu, kaip efektyvi komanda, padeda vienas kitam, stengdamiesi pašalinti silpnąsias komandos narių darbo puses. Dirbant kartu neatliekama arba uždelsiama mažiau standartinių slaugos veiksmų.
1.7 Sėkmingo komandinio darbo reikšmė neatliktų arba uždelstų standartinių
slaugos veiksmų prevencijai
Efektyviai veikianti komanda – sudėtingas procesas, reikalaujantis išmanymo bei žinių apie efektyvios ir sutelktos komandos valdymą, jos kūrimą, struktūrų nustatymą ir ugdymą. Tinkamai valdant ir skatinant šį procesą, efektyviai pasiekiami tikslai, slaugos komandos narių tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, bendravimu ir bendradarbiavimu, nuolatiniu mokymusi ir siekimu būti efektyvesne komanda [35].
Neefektyvus komandinis darbas, komandos narių nepasitikėjimas vienas kitu lemia neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų dažnį [51]. Komandos nariai, kurie pasitiki vienas kitu, noriai keičiasi turima informacija, pavestas užduotis atlieka iki galo, jie jaučiasi vertinami savo darbe. Jei komandos nariai nemano, kad jų indėlis yra vertingas ar kad jų pateikta informacija bus naudojama tinkamai, jie gali būti mažiau linkę dalintis informacija. Kaip teigė B. Kalisch ir R. Williams (2009), slaugos priežiūra nukenčia labiausiai tuomet, kai sumažėja bendravimas slaugoje, atsiranda riboti materialiniai ištekliai, t.y. įranga arba reikiami vaistai yra nepasiekiami, staigiai pablogėja paciento būklė, sumažėja personalo [7]. Kartais slaugytojai paprasčiausiai nesugeba tinkamai paskirstyti užduočių pagalbiniam slaugos personalui ir visas užduotis mėgina įvykdyti patys. Vis tik dėl laiko stokos jie priversti išsikelti prioritetus, kurį slaugos veiksmą įvykdyti nedelsiant, ką uždelsti arba neįvykdyti, nesukeliant rizikos pacientų sveikatai bei sveikimo rezultatams.
Walker ir Avant (2005) pateikia tokią praktinę situaciją: chirurginio skyriaus slaugytojui priskirti keturi pacientai. Trims iš jų reikia užsakyti vaistus 9 valandą. Ketvirtajam turi būti atliktas perrišimas 9 val. prieš atliekant perrišimą pacientui turi būti suleisti vaistai nuo skausmo. Galvojant į priekį, slaugytojas mano, kad tam, jog pasirūpintų pacientais, jam reikia skirti vieną valandą (nuo 8:30 iki 9:30). Staiga vienas slaugytojo padėjėjų pranešė, kad kitam pacientui padidėjo kraujo spaudimas. Slaugytojas paskambino gydytojui, kuris nurodė perkelti pacientą į skubios pagalbos skyrių. Slaugytojas prioriteto tvarka dabar jau ėmė rūpintis pacientu, kuriam reikia skubaus perkėlimo. Tai užtruko iki 11 val. 45 min. Jis vėluoja perrišti žaizdą ir praleido 9 val. vaistų suleidimą pacientams (daugelis vaistų leidžiami kas 4 val. ir jau artėja laikas kitam vaisto leidimui) [51].
Slaugytojas išvengtų neatlikto arba uždelsto slaugos veiksmo, pavesdamas darbus kitiems kolegoms bei slaugytojų padėjėjams, nors slaugytojai ne visada pasitiki slaugytojų padėjėjų kompetencijos lygiu ir dėl to bijo jiems pavesti užduotis [7]. Pasitikėjimas reikalingas komandos nariams vykdant jiems paskirtas individualias užduotis, jie turi būti pasirengę sudėtingoms situacijoms, palaikydami vienas kitą atliekant komandines užduotis [49].
Tikimybė neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus mažėja tada, kai komandos tarpusavio veikla gera ir komandos nariai supranta vienas kitą. Esant paramai iš komandos narių lengviau perskirstyti prioritetus, taip galima keisti įpročius ir atvirai diskutuoti apie netinkamus darbo metodus bei jų tobulinimą.
1.8 Teorinis darbo pagrindimas – Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos
veiksmai: A. Donabedian kokybės sistemų modelio transformacija pagal B.
Kalisch
Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų teorinis pagrindas yra B. Kalisch „Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis“, autorės sukurtas A. Donabedian kokybės sistemų modelio pagrindu [27]. Donabedian modelis pagrįstas organizacine struktūra, procesais ir rezultatais [52]. Šios trilogijos dalys teikia trijų rūšių informaciją išvadoms apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [46].
B. Kalisch (2009) pakeitė A. Donabedian kokybės sistemos modelį, į jį įtraukdama slaugytojų veiksnius ir praleistą slaugą – neatliktus arba uždelstus standartinius slaugos veiksmus [51].
Slaugytojų veiksniai turi įtakos priežiūros veiksmui ir lemia jo rezultatą (1 pav.) [51].
1pav. B. Kalisch (2009) Neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis [51]
Keturi slaugytojų veiksniai sąlygoja slaugytojų pasirinkimą neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai – komandos normos, prioritetų paskirstymas, vertybės ir įsitikinimai, įpročiai. Pirmasis slaugytojų veiksnys yra susijęs su komandos normomis, kurios veikia komandos narius. Kai kurių normų griežtai ir tiksliai laikomasi, o kitos priklauso nuo personalo vertybių ir įsitikinimų. Slaugytojas mato, pvz., kad slaugytojo padėjėjas atsisako vartyti pacientą, ar kad kitas slaugytojas nevykdo paciento mokymo; tuomet nauji nariai linkę perimti šiuos netinkamus komandos narių veiksmus, kurie skatina neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus [26].
Antrasis slaugytojų veiksnys – prioritetų paskirstymas. Slaugytojų darbo aplinka greitai kintanti ir nenuspėjama, skatinanti atotrūkius nuo darbo ir slaugos klaidas. Per savo darbo pamainą, slaugytojos pereina nuo vienos veiklos prie kitos ir valdo informaciją iš įvairių šaltinių, dažnai dirba su dviem ir daugiau užduočių tuo pačiu metu, kas rodo aukštą veiklos trikdį. Atsižvelgdami į daugelį keliamų reikalavimų, sudėtingas situacijas, nepakankamą aprūpinimą personalu ir įranga, slaugytojai dažniausiai nusistato prioritetus, kurį slaugos veiksmą atlikti, uždelsti ar neįvykdyti [5].
Trečiasis slaugytojų veiksnys – vertybės ir įsitikinimai. Vertybės ir nuostatos skatina slaugytojus atlikti savo vaidmenis ir laikytis atsakomybės. Slaugytojų įsitikinimai, jausmai ir lūkesčiai, susiję su jų savarankišku vaidmeniu, formuoja jų elgesį. Slaugytojų vertybės ir įsitikinimai nulems, kuriems pacientams tas ar kitas standartinis slaugos veiksmas bus neįvykdytas arba uždelstas. Kai slaugytojų elgesys prasilenkia su jų vertybėmis (nes jie negali atlikti arba sąmoningai pasirenka neatlikti kurio tai standartinio slaugos veiksmo), jiems tenka apgailestauti ir jaustis kaltais dėl savo veiklos, kuri neatitinka standartų ir reikalavimų [51].
Ketvirtasis slaugytojų veiksnys – įpročiai. Pasak slaugos personalo neatlikti arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus skatina įprotis, pavyzdžiui, paciento vedžiojimo praleidimas (yra lengviau praleisti vedžiojimą, kai tai neturi akivaizdžios neigiamos pasekmės paciento sveikatai ir
lieka nepastebėta). Manoma, kai „kai tu praleidi vedžiojimą vieną dieną, nes tu neturi laiko neatsitinka
nieko akivaizdžiai blogo“, nors iš tiesų, paciento neaktyvumas skatina bendrą raumenų silpnėjimą.
Pasiteisinimu slaugytojams tampa neįvykdyto arba uždelsto slaugos veiksmo pasekmių žinojimas ir pamatavimas (kai bus padaryta tik minimali žala paciento sveikatai), tačiau ilgainiui toks elgesys taps neigiamu įpročiu, kuris lems neigiamus slaugos rezultatus [8].
Galima teigti, kad slaugos komandos sąveikai yra svarbūs visi išvardinti keturi slaugytojų veiksniai. Šie veiksniai trukdo užtikrinti kokybišką slaugą bei didina neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksnių dažnį. Ir priešingai, kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje.
B. Kalisch neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų modelis įrodo, kad sėkminga komanda kompensuoja slaugos praradimus. Neatliktų arba uždelstų slaugos veiksmų dažnis susijęs su slaugytojų veiksniais: komandos normomis, prioritetų paskirstymu, vertybėmis ir įsitikinimais, įpročiais. Šie keturi slaugytojų veiksniai lemia slaugos komandos tarpusavio sąveiką; kuo geresnė komandos sąveika, tuo mažiau neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų galima tikėtis kasdieninėje praktikoje.
Apibendrinus literatūros apžvalgos skyrių, prieita išvados, kad Lietuvoje neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai yra nauja sąvoka slaugos profesijoje. Šia tema Lietuvoje nėra atlikta tyrimų. Neturėdami įrodymų apie neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos veiksmų apimtis ir priežastis bei jų sąsajas su slaugos personalo komandiniu darbo ypatumais negalime suvokti tokios praktikos rizikos, atsakingiau planuoti slaugos personalo paskirstymo, sudarytį palankias darbo sąlygas, kurios leistų užtikrinti savalaikį slaugos atlikimą ir į pacientą orientuotą priežiūrą.
