1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir medicinos katedra
Klaudijus Blaževičius
10- 12 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIO AKTYVUMO IR MITYBOS
ĮPROČIŲ SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS KAUNO MIESTO GIMNAZIJOSE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)
Mokslinė vadovė: Prof. Rūta Ustinavičienė
2 TURINYS SANTARUKA ... 3 SUMMARY ... 4 SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Sveikatos ugdymas Europoje ir Lietuvoje ... 8
1.2.Moksleivių mitybos įpročių vertimas Europoje ir Lietuvoje ... 10
1.3. Veiksniai, lemiantys moksleivių mitybos įpročius ... 15
1.4.Moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas Europoje ir Lietuvoje ... 17
1.5. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo kontingentas ir organizavimas ... 21
2.2. Tyrimo etika ... 22
2.3. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos ... 23
2.4. Statistinė duomenų analizė... 23
3. REZULTATAI ... 24
3.1. Kauno miesto moksleivių mitybos įpročių vertinimas ... 24
3.2. Kauno miesto moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas ... 36
3.3. Kauno miesto moksleivių fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių sąsajų vertinimas ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
5. IŠVADOS ... 51
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
3
SANTARUKA
Blaževičius K. 10- 12 klasių moksleivių fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių sąsajų įvertinimas Kauno miesto gimnazijose. Magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė prof. dr. R. Ustinavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2015, - 64 p.
Raktažodžiai: sveikatos ugdymas, Kauno miesto gimnazijos, mokiniai, fizinis aktyvumas, sveika mityba.
Tyrimo tikslas –Įvertinti 10 – 12 klasių moksleivių fizinį aktyvumą ir mitybos įpročių sąsajas. Uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto 10 – 12 klasių moksleivių mitybos įpročius. Įvertinti Kauno miesto 10 – 12 klasių moksleivių fizinį aktyvumą. Nustatyti sąsajas tarp fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių.
Metodai. Tyrimas buvo atliktas 4 Kauno miesto gimnazijose 2015 01 02 – 2015 01 30 laikotarpiu. Siekiant ištirti 10 – 12 klasių moksleivių mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą buvo atlikta anoniminė anketinė moksleivių apklausa. Šiai apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Vieną anketos dalį sudarė HBSC klausimynas, kita klausimyno dalis sudaryta remiantis literatūros šaltiniais.
Rezultatai. Lyginant berniukų ir mergaičių sveikos mitybos įpročių dažnius nustatyti šie reikšmingai skirtumai: kasdien vaisius ir daržoves berniukų vartoja mažiau nei mergaičių, tačiau berniukų, vartojančių žuvies 1 k./sav. ir dažniau, buvo reikšmingai daugiau nei mergaičių (p<0,01). Berniukų, kurie teigė, kad nevalgo baltos duonos, bulvių traškučių ir nevartoja energetinių gėrimų buvo reikšmingai mažiau lyginant su mergaitėmis (p<0,01). Taip pat berniukai lyginant su mergaitėmis dažniau vartojo bulvių traškučius, greitą maistą, energetinius bei gazuotus gėrimus. Beveik 10 proc. respondentų sportuoja kasdien, o 4-6 k./sav. reikšmingai dažniau sportuoja berniukai lyginant su mergaitėmis. Lyginant berniukus su mergaitėmis, mergaites sportuoti reikšmingai dažniau motyvavo noras sumažinti kūno svorį, o berniukus galimybė pasiekti asmeninių sportinių rezultatų. Tyrimo rezultatai parodė, kad berniukai ir mergaitės, kurie sportuoja dažnai (2-3 k./sav. ir dažniau) reikšmingai dažniau teigė, kad jie vartoja vaisius ir/ar daržoves kasdien lyginant su tais respondentais, kurie sportuoja retai (1 k./sav. ir rečiau). Taip pat dažnai sportuojančios merginos kruopų košės ar sausus pusryčiai valgė dažniau (5-7 k./sav.), vartojo žuvies dažniau (1 k./sav. ir dažniau) lyginant su rečiau sportuojančiomis merginomis
Išvados. Tyrimo duomenys atskleidė, kad 10 – 12 klasių mergaičių mitybos įpročiai yra sveikesni nei berniukų. Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad 70 proc. 10 – 12 klasių berniukų ir 60 proc. mergaičių sportuoja 2-3 k./sav. ir dažniau. Statistiškai reikšmingai dažniau sportuoja berniukai nei mergaitės. Dažniau sportuojančių berniukų ir mergaičių (2-3 k./sav. ir dažniau) mitybos įpročiai yra sveikesni vaisių ir daržovių vartojimo atžvilgiu lyginant su respondentais, kurie sportuoja rečiau (1 k./sav. ir rečiau). Dažniau sportuojančios mergaitės dažniau vartoja kruopų košių, sausų pusryčių bei žuvies, lyginant su mergaitėmis kurios sportuoja rečiau.
4
SUMMARY
Blaževičius K. An assessment of relationship between physical activity and dietary habits among 10th to 12th grade students in Kaunas City gymnasiums. Master’s thesis / advisor Prof. Dr. R. Ustinavičienė; University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Health. – Kaunas, 2015, - 64 p.
Keywords: health education, Kaunas City gymnasiums, students, physical activity, healthy eating.
Study aim – To assess relationship between physical activity and eating habits among 10th to 12th grade students.
Goals: To evaluate eating habits of 10th to 12th grade students in Kaunas City. To evaluate the level of physical activity among 10th to 12th grade students in Kaunas City. To establish relationship between physical activity and eating habits.
Methods. A study was carried out in 4 gymnasiums of Kaunas City during the period from 2015 01 02 to 2015 01 30. An anonymous questionnaire survey of students was carried out in order to investigate eating habits and physical activity among 10th to 12th grade students. One part of the questionnaire consisted of the HBSC questionnaire, another part was based on literature sources. Results. A comparison of healthy eating habits between boys and girls has revealed the following significant differences: boys consumed less fruit and vegetables daily than girls, however, the number of boys who consumed fish once per week or more was significantly higher than the number of such girls (p<0.01). The number of boys who maintained they did not eat white bread, potato chips and did not consume energy drinks was significantly lower compared to the number of girls (p<0.01). In addition, boys consumed more potato chips, fast food, energy and soft drinks than girls. Almost 10% of respondents engaged in physical activity every day, while the number of boys who exercised 4 to 6 times per week was significantly higher compared to girls. A comparison between boys and girls has revealed that girls were more significantly motivated to exercise by a wish to reduce body weight while boys were motivated by an opportunity to achieve personal training results. Study results have shown that boys and girls who exercised regularly (2-3 times per week or more) were significantly more likely to maintain that they consumed fruit and/or vegetables every day compared to respondents who seldom engaged in physical activity (1 time per week or less). Furthermore, girls who exercised regularly also more frequently ate grain porridge and breakfast cereal (5-7 times per week), consumed more fish (1 time per week and more) compared to girls who exercised less frequently.
Conclusions. Research data has revealed that eating habits were healthier among 10th to 12th grade girls than boys. Based on study results it is possible to maintain that 70% of 10th to 12th grade boys and 60% of girls exercise 2-3 times per week and more. The number of boys who exercised regularly was significantly higher compared to the number of girls. Boys and girls who exercise regularly (2-3 times per week and more) show healthier eating habits with respect to consumption of fruit and vegetables compared to respondents who exercise irregularly (1 time per week or less). Girls who exercise more frequently also consume more grain porridge, breakfast cereal and fish compared to girls who exercise less frequently.
5
SANTRUMPOS
Sveikatą stiprinančios mokyklos - SSM Pasaulinė Sveikatos Organizacija - PSO Kūno masės indeksas - KMI Fizinis aktyvumas - FA Mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas HBSC
6
ĮVADAS
Jaunų žmonių sveikata ir gerovė turi įtakos ne tik jų gyvenimo kokybei ir produktyvumui, bet ir ateities sveikatai bei visuomenės gerovei ir sveikatai. Gyvensenos keitimas jauname amžiuje yra ekonomiškai ir socialiai daug veiksmingesnis, nei brandžiame amžiuje (34).
Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas mažiau judėti. Didžiąją laiko dalį jauni žmonės praleidžia sėdėdami: mokykloje, prie kompiuterio, pamokų ruošos ir pan. Toks pasyvus gyvenimas sąlygoja tai, jog pasaulyje daugėja nutukusių žmonių. Mokslininkai, tirdami fizinį aktyvumą, sukūrė naują terminą - sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Šiuo sindromu norima pasakyti, kad dėl fizinio pasyvumo didėja gyventojų mirtingumas. PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonai žmonių. Fizinis aktyvumas svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Fizinis aktyvumas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis.
Tiek Europos šalys, tiek JAV yra susirūpinę jaunų žmonių sveikata. Mokslininkai teigia, kad sveikų moksleivių ir studentų geresni akademiniai pasiekimai bei socialinis gyvenimas (54,13). Taip pat, kaip jauni žmonės yra geros sveikatos jie gali sėkmingai puoselėti sveiką gyvenimo būdą suaugę bei sveikai auklėti savo vaikus ir būti aktyviais sveikos gyvensenos šalininkais (34).
Susiformavę mitybos įpročiai vaikystėje ir paauglystėje paprastai išsaugomi ir suaugus. Mokslininkai ypač akcentuoja pusryčių valgymą teigdami, kad būtent jie svarbūs dėmesio išlaikymui rytinių pamokų metu (16), garantuoja smegenų aprūpinimą maistingosiomis medžiagomis. Prasta moksleivių mityba susijusi su prastais akademiniais pasiekimais. Nevisavertė mityba neigiamai veikia moksleivių elgesį, pamokų lankomumą ir netgi elgesį užaugus (31).
Vienas iš svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programoje „Sveikata visiems 21 amžiuje“ siekiamų tikslų – tai, jog visi visuomenės nariai pasirinktų sveikesnio gyvenimo modelius.
Nors Lietuvoje ir atliekama nemažai tyrimų, vertinančių moksleivių mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, problema išlieka aktuali, nes situacija kai kuriose gyvensenos srityse keičiasi iš lėto, o kitose – išlieka nepakitusi. Todėl, reikalinga nuolatinė stebėsena ir situacijos vertinimas, norint ugdyti moksleivių sveikos gyvensenos įgūdžius.
7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti 10 – 12 klasių moksleivių fizinį aktyvumą ir mitybos įpročių sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto 10 – 12 klasių moksleivių mitybos įpročius. 2. Įvertinti Kauno miesto 10 – 12 klasių moksleivių fizinį aktyvumą. 3. Nustatyti sąsajas tarp fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos ugdymas Europoje ir Lietuvoje
Sveikatos ugdymas mokyklose turi senas tradicijas, tačiau tai būdavo kaip viena sudedamoji dalis tam tikros programos, skirtos kovai su konkrečiu rizikos veiksniu. Europos “Sveikatą stiprinančių mokyklų” tinklas nusprendė, kad reikia sveikatos ugdymo elementus integruoti į visus mokomuosius dalykus. Taip pat, ši mokymosi strategija turi įtraukti visą bendruomenę: moksleivius, mokytojus, tėvus, kitus mokyklos darbuotojus, sukuriant tam reikalingą aplinką (6).Vienose šalyse šios programos yra visiškai integruotos į švietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomas kaip atskiras dalykas. Pavyzdžiui, Škotijoje skaitomas atskiras 40 val. sveikatos kursas, Danijoje ir Olandijoje yra privalomi sveikatos ugdymo kursai – sveikatos pagrindų, lytinio ugdymo (8,19). Ispanijoje atlikto tyrimo duomenys patvirtina dalyvavimo „Sveikatą stiprinančių mokyklų“ tinkle naudą. Buvo atliktas tyrimas keturiose mokyklose, kurios priklausė tinklui ir keturiose, kurios nepriklausė tinklui. Statistiškai reikšmingai dažniau SSM mokyklų moksleiviai teigė, kad jų mokykla labai aktyviai dalyvauja sveikatinimo veikloje. Be to, šie moksleiviai nevartojo alkoholinių gėrimų, buvo patenkinti santykiais su mokytojais bei tėvais. Tuo tarpu, moksleiviai, kurie mokėsi mokyklose, kurios nepriklausė SSM dažniau vartojo saldžius gazuotus gėrimus, pyragus, greito maisto užkandžius ir alkoholinius gėrimus bei rūkė. 6 iš 25 sričių SSM tinklo respondentų buvo įvertintos geriau nei nepriklausančių šiam tinklui mokyklų (17).
Danijos mokslininkų atlikta studija taip pat patvirtina sveikatos ugdymo naudą mokyklų studijų programose. Tyrime dalyvavo 336 studentai. Jų gyvensena buvo vertinama prieš įdiegiant sveikatos palaikymo programą ir po 3 metų įdiegus sveikatos palaikymo programą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įdiegus sveikatos palaikymo programą patikimai sumažėjo alkoholio vartojimas, rūkymas, žiūrėjimas TV ir žaidimas su kompiuteriu bei buvo stebimas valgymo įpročių pokytis. Ir ypatingi sveikatos pokyčiai buvo užfiksuoti mergaičių grupėje (9).
Suomių mokslininkai taip pat pateikia pozityvius dalyvavimo SSM tinkle tyrimo rezultatus. Tyrime dalyvavo 30 mokyklų, priklausančių SSM tinklui. Rezultatai atskleidė, kad visose mokyklose buvo reikalinga infrastruktūra sveikatos palaikymui mokyklose, visos mokyklos turėjo aiškų supratimą, kas yra sveikatos ugdymas bei kokia jo misija (57).
9 Lietuva į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą įsitraukė 1993 metais. Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja (integracine) sveikatos ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalyko mokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi sveikai. Be to, yra vykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiama stiprinti vaikų ir paauglių sveikatą (tai Vaikų dantų ėduonies profilaktikos programa, Tabako kontrolės programa, Sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa ir kt.). Šios programos gali būti sėkmingai įvykdytos tik bendradarbiaujant įvairioms žinyboms.
Universalioji sveikatos ugdymo programa yra įgyvendinama keliomis kryptimis:
1. Formalusis sveikatos ugdymas. Tai per pamokas įgyjamos žinios apie sveikatą, nuostatos, vertybės, sveikos gyvensenos įgūdžiai (50).
2. Neformalusis sveikatos ugdymas. Žinių apie sveikatą, sveiko gyvenimo įgūdžių moksleiviai įgyja bendraudami su mokytojais, stebėdami mokytojų ir mokinių, mokyklos darbuotojų tarpusavio santykius, elgesį. Sveikata ugdoma kuriant bei palaikant sveiką ir saugią mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos aplinką, tinkamas darbo sąlygas, racionaliai planuojant mokymo krūvį, maitinimą valgykloje, fizinį aktyvumą ir kt. Padedant planuoti ir įgyvendinti neformaliąją sveikatos programą, svarbi mokyklos medicinos tarnybos pagalba(50).
3. Mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene. Kol vaikas nelanko jokios ugdymo įstaigos, už jo priežiūrą ir auklėjimą atsako tėvai. Pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, tėvai ir toliau lieka atsakingi už vaikų sveikatą; dalį atsakomybės prisiima ir ugdymo įstaigos darbuotojai, todėl abi pusės turėtų palaikyti gerus tarpusavio santykius ir efektyviai bendradarbiauti. Tai gali vykti individualiai kalbantis su tėvais, per tėvų susirinkimus, kursus, lankantis auklėtinių namuose, per įvairius renginius ir t. t. Kiekviena mokykla turi savo poreikius, tradicijas, galimybes, todėl bendradarbiavimo modelis gali būti skirtingas. Spręsdama sveikatos problemas, mokykla bendradarbiauja ir su visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybe ir kt.(50)
Sveikatos ugdymo programoje yra apibrėžtas sveikatos ugdymo tikslas – tai pagalba mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius. Sveikatos ugdymo rezultatu yra laikoma sveika asmens gyvensena (gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą) ir gera sveikata. Sveika gyvensena remiasi vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių bei supratimo visuma, kuri
10 būtina savo ir kitų sveikatai palaikyti ir stiprinti (50). Sveikatos ugdymas – kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos stiprinimo ir saugojimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti vaiko elgesio įgūdžius bei įpročius. Sveikatos ugdymas yra viena svarbiausių sveikatos stiprinimo grandžių, glaudžiai susijusių su ligų profilaktika.
Labai svarbų vaidmenį sveikatos ugdyme mokyklose atlieka mokytojai. Naujoje Zelandijoje buvo atliktas tyrimas, vertinantis mokytojų motyvaciją dalyvauti sveikatos ugdyme ir kiek laiko jie tam skiria. Remiantis tyrimo duomenimis, galime teigti, kad sveikatos ugdymui lyginant su kitais dalykais buvo skiriama mažiau laiko programose – 1 valanda per savaitę. Tačiau, kai kurių mokyklų vyresnėse klasėse buvo skiriama net iki 4 valandų per savaitę sveikatos ugdymui (13,21).
Mokytojai dalyvavę tyrime, įvardijo veiksnius, kurie sąlygoja sėkmingą sveikatos ugdymą mokykloje. Tai yra: sveikatos mokymo ištekliai, tokie kaip naujos technologijos, žmogiškieji bei fiziniai ištekliai. Antra, sveikatos ugdymas turėtų būti įtrauktas į mokymosi programas kaip ir matematika ar anglų kalba. Taip pat viena iš sėkmingo įgyvenimo sąlygų – pozityvus mokytojų požiūris į sveikatos ugdymą (21).
Apibendrinant mokslininkų atliktus tyrimus galime teigti, kad sveikos gyvensenos ugdymui labai didelę įtaką turi aplinka, kurioje vaikai ir paaugliai mokosi. Ir kad mokymosi programose sveikatos ugdymui turėtų būti skiriamas daug didesnis dėmesys, norit suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, kurie užtikrintų ir suaugusių žmonių geresnę sveikatą.
1.2.Moksleivių mitybos įpročių vertimas Europoje ir Lietuvoje
Lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių, insultas, hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas, valgymo sutrikimai, įvairios onkologinės ligos yra pagrindinės sergamumo ir mirtingumo priežastys Europoje. Netinkami mitybos įpročiai ir prastas fizinis aktyvumas yra pagrindiniai rizikos veiksniai, sąlygojantys lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymą. Šių rizikos veiksnių sumažinimas paauglystėje gali sumažinti sergamumo ir mirtingumo dažnį nuo lėtinių neinfekcinių ligų suaugusiame amžiuje (37,41).
11 PSO programoje „Sveikata visiems XXI a.“ pažymima, kad turi būti pasiekta sveikesnė elgsena mitybos srityje, užtikrintas sveiko maisto buvimas ir prieinamumas žmogui.
Pasaulinė sveikatos organizacija yra pateikusi rekomendacijas, koks kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų turi sudaryti paros maisto davinio energetinę vertę (1 lentelė).
1 lentelė. PSO rekomenduojama angliavandenių, baltymų ir riebalų paros maisto davinio energetinės vertės dalis (proc.)
Pavadinimas Paros maisto davinio energetinė vertė
(proc.)
Angliavandeniai (iš viso) 55 – 75 proc.
Mono ir disacharidai (cukrus) Mažiau kaip 10 proc.
Baltymai 10 – 15 proc.
Riebalai (iš viso) 15 – 30 proc.
Sočios riebiosios rūgštys Mažiau kaip 10 proc. Polinesočiosios riebiosios rūgštys 6 – 11 proc.
Mononesočiosios riebiosios rūgštys 10 -14 proc.
Paauglių mitybos įpročius įtakoja vidiniai ir išoriniai veiksniai, tokie kaip maisto pasirinkimo kriterijai ir jo prieinamumas, kūno masės suvokimas, tėvų ir bendraamžių įtaka. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad prasti mitybos įpročiai paauglystėje padidinta riziką suaugusiam amžiuje susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (31,46).
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje vyksta sisteminiai visų amžiaus grupių žmonių mitybos tyrimai, kurių tikslas stebėti pokyčius, vertintini sveikatos ugdymo poveikį sveikos gyvensenos formavimui.
Subalansuotos mitybos specialistai rekomenduoja ne mažiau kaip penkis kartu per dieną valgyti daržovių ir vaisių, sumažinti sočiųjų riebalų ir druskos vartojimą bei sumažinti angliavandenių suvartojimą (34,40).
Atliktas tyrimas JAV, kurio tikslas buvo įvertinti kaip dažnai paaugliai valgo daržoves, vaisius ir pieno produktus, atskleidė, kad 1 iš 5 tyrime dalyvavusių moksleivių nevalgo pusryčių, 71 proc. teigė, kad valgo mažiau nei rekomenduotina daržovių, 55 proc. valgė mažiau nei rekomenduotina vaisių bei 47 proc. vartojo pieno produktus. Taip pat, tyrimo
12 duomenys atskleidė, kad geresnius mitybos įpročius turėjo moksleiviai, kurių tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimą. Vakarienės valgymas kartu su tėvais sąlygojo geresnius respondentų mitybos įpročius (60).
Lytl ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti moksleivių valgymo įpročių ir maisto produktų pasirinkimo pokyčius trejų metų laikotarpyje. Tyrime dalyvavo 291 moksleivis. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kuo moksleivis mokosi aukštesnėje klasėje, tuo rečiau valgo pusryčius, vaisius, daržoves bei geria pieną. Taip pat, vyresnėse klasėse didėja vartojančių saldžius gazuotus gėrimus skaičius moksleivių. Mokslininkai padarė išvadą, kad sveikos mitybos mokymas yra būtinas mokyklose ir tinkamos socialinės bei fizinės aplinkos sukūrimas yra svarbus formuojant sveikos mitybos įpročius (32).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, nutukimas – didžiausia nepripažinta visuomenės sveikatos problema, turinti reikšmingą poveikį sergamumui ir mirtingumui visame pasaulyje. Antsvoris ir nutukimas dažnėja tiek aukšto ekonominio lygio, tiek ir žemo ekonominio lygio šalyse (64). Tą patvirtina ir JAV mokslininkai. Remiantis 2003 m. JAV statistika, galime teigti, kad vienas iš keturių iki 18 metų vaikų turi nutikimo riziką ir 15 proc. turi viršsvorį (41).
Mokslininkų grupės buvo atlikta sisteminė apžvalga, kurios tikslas buvo parodyti pokyčius ir nutukimo paplitimą 34 šalių moksleivių populiacijoje. Taip pat, nustatyti sąsajas tarp viršsvorio, mitybos įpročių bei fizinio aktyvumo (30). Tyrime dalyvavo 137 593 10 – 16 metų moksleiviai. Tyrimas vyko 2001 – 2002 metų laikotarpiu. Tyrimo duomenys atskleidė, kad dažniausiai viršsvorį turėjo Maltos moksleiviai (25,1 proc.), o mažiausias procentas moksleivių, turinčių viršsvorį buvo Lietuvoje ir Latvijoje (atitinkamai 5,1 proc. ir 5,9 proc.). Taip visų šalių respondentai, turintys viršsvorio, priklausė žemo fizinio aktyvumo grupei bei daug laiko praleisdavo žiūrėdami televizorių lyginant su normalaus svorio respondentais.
Analizuojant mitybos įpročius, remiantis mokslininkų tyrimais, priklausomai nuo lyties, matome, kad Danijoje 3 proc. mergaičių ir 4 proc. berniukų 8 – 10 metų turi viršsvorį. Anglijoje 16 – 24 metų amžiaus 23 proc. vaikinų ir 19 proc. merginų turi viršsvorį. Suomijos Paauglių sveikatos ir gyvenimo būdų studija atskleidė, kad per pastaruosius 20 metų berniukų turinčių viršsvorį procentas išaugo nuo 6 proc. iki 17 proc., tuo tarpu mergaičių populiacijoje nuo 4 proc. iki 10 proc.(34,59,60).
13 Samuelson ir kt, Hagman ir kt. atlikti tyrimai rodo, kad paauglių mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, rūkymą bei alkoholio vartojimą labai įtakoja socioekonominės šeimos sąlygos, bendraamžių įtaka, TV įtaka (46,20). Remiantis Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis galime teigti, kad pusryčių dažniau nevalgydavo mergaitės lyginant su berniukais ir ypač tos, kurios rūkė. 65 proc. rūkančių berniukų ir 85 proc. nerūkančių berniukų kasdien valgydavo pusryčius. Tuo tarpu tik 38 proc. rūkančių ir 73 proc. nerūkančių mergaičių kasdien valgydavo pusryčius. Pusė tyrime dalyvavusių Suomijos ir Švedijos moksleivių valgydavo mokykloje priešpiečius ir vietoj to vartodavo saldžius gazuotus gėrimus bei traškučius(48). Mokslininkai taip pat nustatė, kad užkandžiavimas, ypatingai savaitgaliais, labai populiarus visose Skandinavijos šalyse. Populiariausi užkandžiai saldūs gazuoti gėrimai, pyragėliai, saldžios bandelės, ledai. Pietus reguliariai valgė 80 proc. tyrime dalyvavusių Skandinavijos šalių moksleivių (44).
Minesotos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 4746 paaugliai (nuo 11 iki 18 metų amžiaus), atskleidė, kad mažiau nei pusė tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų mitybos planas atitinka sveikos mitybos rekomendacijas. Be to, vaikų mitybos įpročiai labai priklausė nuo sociodemografinių charakteristikų (tėvų išsimokslinimo, pajamų, rasės)(40).
Lietuvoje taip pat sistemingai atliekami tyrimai, vertinantys moksleivių mitybos įpročius. Lietuva dalyvauja tarptautinėje studijoje „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas – HBSC“. Jis atliekamas kas ketveri metai. Jo metu vykdomos anoniminės 11, 13 ir 15 metų amžiaus vaikų apklausos. Tokios pačios apklausos vykdomos tais pačiais mokslo metais daugelio Europos šalių, JAV, Kanados ir Izraelio mokyklose. Lietuvoje jau atliktos penkios tokios apklausos – 1994, 1998, 2002, 2006 ir 2010 m.
Siekiant išsiaiškinti moksleivių mitybą, 2010 m. atliktas mitybos įpročių tyrimas Lietuvos mokyklose (45). Juo nustatyta, kad mokinių mityba taip pat neracionali − 25,2 proc. vaikų kelis kartus per savaitę vartoja saldumynus, 31,8 proc. vaikų kas dieną geria gazuotus saldžius gėrimus, 10,6 proc. bent kartą per savaitę geria energinius gėrimus, 53,1 proc. mokinių kelis kartus per savaitę valgo riebaluose virtus sūdytus traškučius, 10,2 proc. − kasdien perka kaloringus užkandžius, dešrainius ir picas, tik 42 proc. vaikų kas dieną valgo vaisius ir šviežias daržoves, 42,6 proc. − pieno produktus. 2014 metais buvo atliktas tyrimas apie Lietuvos moksleivių mitybos socialinius netolygumus (52). Tyrimas atskleidė, kad 19,7 proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės
14 ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką turėjo vaisių ir daržovių valgymui: didesnę galimybę valgyti šiuos produktus turėjo turtingiausių šeimų vaikai. Tačiau jie rečiau valgė traškučius.
Zaborskis ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo kaip kito moksleivių valgiaraštyje vaisių ir daržovių kiekis 2002 ir 2010metų laikotarpyje ir kaip tai buvo susiję su socioekonomine padėtimi (65). Tyrimo duomenys atskleidė, kad mergaitės vaisių ir daržovių valgo dažniau ir reguliariau nei berniukai: vaisių kasdien valgo 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių, daržovių – atitinkamai 24,9 proc. ir 29,6 proc. Kuo aukštesnėje klasėje mokosi moksleivis tuo rečiau valgo vaisų ir daržovių. Kaime gyvenantys berniukai vaisių valgo rečiau, o daržovių – dažniau nei mieste gyvenantys jų bendraamžiai. Kaime gyvenančios mergaitės vaisių valgo taip pat rečiau, tačiau daržovių valgymo požiūriu nuo miesto mergaičių nesiskiria. Didesnę galimybę (iki dviejų kartų) kasdien valgyti vaisių ir daržovių turi aukštesnio socialinio ekonominio statuso ir turtingesnės šeimos. Per pastaruosius 8 metus šalyje įvykę socialiniai pokyčiai atsispindėjo mokinių vaisių ir daržovių valgymo įpročiuose. Atsižvelgus į socialinius veiksnius buvo nustatyta, kad nuo 2002 iki 2010 m. galimybė kasdien valgyti vaisių ir daržovių tarp berniukų reikšmingai sumažėjo, o tarp mergaičių nekito.
Kita mokslininkų grupė vertino Lietuvos IV, VII ir XI klasių mokinių mitybos įpročius (58).Tyrime dalyvavo 3382 mokiniai. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad mokinių mityba nepakankamai racionali: tik 41,5 proc. tiriamųjų kasdien vartoja vaisius bei šviežias daržoves, 42,3 proc. – pieno produktus. Nustatyta, kad daugiau nei pusė mokinių (51,4 proc.) nepietauja mokyklos valgykloje / bufete, nes maistas neskanus (23,8 proc.), per brangus (16,5 proc.). Sveikos mitybos žinias dažniausiai tiriamiesiems perteikė tėvai (32,5 proc.) ir 22, 9 proc. tiriamųjų žinias gaudavo pamokose.
15 Zaborskis su mokslininkų grupe atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti Lietuvos 9 – 11 klasių moksleivių mitybos įpročius priklausomai nuo lyties, klasės bei gyvenamosios vietos. Tyrime dalyvavo 5308 moksleiviai iš 19 šalies savivaldybių (6765).
Tyrimo duomenys atskleidė, kad palyginti su berniukais, mergaičių sveikesnė mityba: jos linkusios dažniau valgyti vaisių, žalių daržovių, mažiau – traškučių, keptų bulvių, gerti kokakolos ar kitų saldžiųjų gėrimų, vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau jos dažniau valgo saldainių ir šokolado. Vyresni (11 klasės) moksleiviai rečiau nei jaunesni (9 klasės) moksleiviai yra linkę valgyti vaisių, žalių daržovių ir pieno produktų; jie taip pat rečiau valgo ir saldumynų, traškučių, keptų bulvių, geria kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų (67).
LSMU mokslininkė atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išanalizuoti 11–18 m. Lietuvos moksleivių mitybos įpročius ir jos socialinius-ekonominius netolygumus 2010 ir 2012 metais. Tyrime buvo naudojamas HBSC klausimynas. Tyrimas atskleidė, kad didelės Lietuvos moksleivių dalies mitybos įpročiai nėra sveiki. Nustatyta, kad iš 7 nagrinėtų socialinių-ekonominių veiksnių, su moksleivių mityba labiausiai siejasi šeimos turtingumas (36).
Apibendrinus išanalizuotą literatūrą matome, kad tiek Europos, tiek Lietuvos jaunų žmonių valgymo įpročiai gana panašūs: per mažai vartoja vaisių ir daržovių, pusryčiauja ne kasdien arba visai nepusryčiauja, subalansuotą dienos racioną linkę pakeisti saldžiais užkandžiais ir gėrimais.
1.3. Veiksniai, lemiantys moksleivių mitybos įpročius
Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra tinkami mitybos įpročiai. Mityba tampa labai svarbiu veiksniu, įtakojančių visus amžiaus tarpsnius. Ir ypač – mokyklinio amžiaus vaikus. Todėl, yra labai svarbu suprasti kokie veiksniai sąlygoja paauglių mitybos įpročius.
Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, galime teikti, kad mitybos įpročius lemia individualūs veiksniai, socialinė aplinka; fizinė aplinka ir makrosistema (48).
16 Individualios charakteristikos tokios kaip požiūris į maistą, žinios, asmeninis efektyvumas, skonio pojūtis bei teikiamas pirmumas vieniems ar kitiems maisto produktams nulemia mitybos įpročius paauglystėje, kurie išlieka ir suaugus (). JAV mokslininkai atliko studiją, kurios tikslas buvo įvertinti pagal kokius kriterijus moksleiviai renkasi maistą. Tik 26 proc. moksleivių maisto produktus rinkosi, priklausomai nuo jų sveikumo. Sveikata ir mityba, anot atlikto tyrimo mokslininkų, nėra tie kriterijai pagal kuriuos dauguma moksleivių renkasi maisto produktus (47).
Socialinė aplinka
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad socialinė aplinka (šeima, draugai, socialiniai tinklai) labai įtakoja paauglių mitybos įpročius (20). Šeima paauglių mitybą įtakoja dvejopai. Pirma – ji aprūpina maistu, antra – ji formuoja požiūrį į mitybos įpročius. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad paauglių mitybos įpročiai labai priklauso ir nuo socialinių demografinių šeimos charakteristikų. Remiantis JAV duomenimis 1900 m. tik 21 proc. moterų dirbo ir 44 val. per savaitę skirdavo maisto gamybai. O 1998 m. jau dirbo 60 proc. moterų ir maisto gamybai per savaitę skirdavo mažiau nei 10 valandų. To pasėkoje išaugo greito maisto populiarumas (10)
Kita studija, atlikta 2000 m. parodė, kad pagrindinės priežastys dėl ko paaugliai nevalgo namuose kartu su šeima yra nepasitenkinimas santykiais su tėvais, noras būti savarankiškais, nesutampanti šeimos narių darbotvarkė (6). Vienas svarbiausių socialinės aplinkos veiksnių yra bendraamžių įtaką. Paaugliai daug laiko praleidžia su draugais ir valgymas kartu tampa viena iš bendravimo formų (16).
Labai įdomų tyrimą atliko JAV mokslininkai, kuris patvirtina šeimos įtaką formuojant vaikų valgymo įpročius. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 6000 mokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių pusė gyveno tradicinėse šeimose (su abiem tėvais), o kita pusė netradicinėse šeimose (vieniša mama/tėtis; be tėvų). Vaikai, gyvenę tradicinėse šeimose dažniau valgydavo pusryčius ir pietus, valgė daugiau daržovių bei mažiau greito maisto lyginant su netradicinėse šeimose gyvenusiais vaikais (47).
Fizinė aplinka
Mokykloje tiekiamas maistas labai įtakoja paauglių mitybos įpročius. JAV mokslininkai nustatė, kad mokykloje yra gaunama 35 – 40 proc. dienos maisto normos (47). Kitas svarbus
17 veiksnys, darantis įtaką mitybos įpročiams – greito maisto restoranai. Pvz., JAV 1972 m. buvo 75 000 tokio tipo restoranų, kai tuo tarpu 1997m. jų skaičius siekė 200 000 (). Greitas maistas per pastarąjį dešimtmetį užėmė labai svarbią vietą formuojant mitybos įpročius. Lien ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad greito maisto patiekaluose 38,4 proc. energijos yra gaunama iš riebalų ir 13,8 proc. iš sočiųjų riebalų. Kaip tuo tarpu valgant namuose pagamintą maistą 31,9 proc. energijos gaunama iš riebalų ir 11,2 proc. energijos iš sočiųjų riebalų (31).
Pastaruoju metu mokyklose tapo labai populiarūs maisto pardavimo aparatai, kuriuose dažniausiai galima nusipirkti saldžių gazuotų gėrimų, gumos, saldainių bei kitų saldžių užkandžių.
Makrosistema
Makrosistema atlieka netiesioginę funkciją formuojant mitybos įpročius. Makrosistemai priklauso tokie veiksniai kaip TV, žiniasklaida, socialinės ir kultūrinės valgymo normos, maisto gamyba ir paskirstymas, kas vienus produktus padaro prieinamesnius lyginant su kitais.
1.4.Moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas Europoje ir Lietuvoje
PSO duomenimis medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – 20 proc., paveldimumo faktoriai – 20 proc., o likusius 50 proc. lemia gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena padeda mažinti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros išlaidas, gerėja sveikata, didėja gyventojų našumas ir užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė senatvėje. Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo svarba pabrėžiama tokiuose svarbiuose Europos ir Lietuvos dokumentuose, kaip ES Baltoji knyga dėl sporto (5), Europos kovos su nutukimu chartija (12), Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, 2011-2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija (2), Lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas.
Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos tyrimas pateikia gana išsamius duomenis apie Europos mokesleivių fizinį aktyvumą (8). Tyrimo duomneys atskleidė, kad Prancūzijoje 54 proc. mergaičių fiziškai atktyvių , tuo tarrpu Šiaurės airijoje 89 proc. Taip pat, šiaurės airijos berniukai yra fiziškai aktyvesni už Norvegijos berniukus (atitinkamai 93 proc. ir 76 proc.)
18 Daugelyje šalių berniukai yra aktyvesni už mergaites 90 proc. berniukų (Austrija, šiaurės Airija) ir 67 proc. (Vokietija, Austrija) sportuoja du kartus per savaitę.
Įdomius duomenis pateikia Belgija. Ten fiziškai aktyvesnės yra mergaitės. Pvz., 12 metų amžiaus 6,3 proc. berniukų sportuoja vieną valandą per savaitė, o tuo tarpu mergaičių 16,5 proc. 17 metų amžiaus grupėje 15,2 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių.
Vokietijoje mergaitės ir berniukai vidutiniškai per dieną būna fiziškai aktyvūs 36 min. Anglijoje 61 proc. berniukų ir 42 proc. mergaičių (amžiaus grupė 7 – 18 metų) fiziškai aktyvūs būna ne mažiau kaip 1 val per dieną, kas atitinka rekomendacijas. Ir ši proporcija mažėja su amžiumi. Airijoje 62 pro.c berniukų ir 45 proc. mergaičių fizine veikla užsiima keturi skartu sper savaitę. Olandijoje 70 – 80 proc. jaunų žmonių yra fiziškai aktyvūs kadiend. Ispanijo sduomenys atdskleidė, kad 67 pro.c 15 – 17 metų amžiaus jaunų žmonių sprotuoja tris ir daugiau kartų per savaitę. Tačiau, procentas fiziškai aktyvių žmonių mažėja su amžiumi – 24 metų amžiaus jaunuolių jau buvo tik 49 proc. fiziškai aktyvių. Švedijos mokslininkai teigia, kad apie 30 proc. paauglių nepasiekia reikiamo fizinio aktyvumo lygio (55).
Vertinant Lietuvos statistinius duomenis apie fizinį aktyvumą, matome, kad Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 procentus gyventojų (ES valstybių narių vidurkis – 39 procentai)(1).
Volbekienė ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti su sveikata susijusio fizinio aktyvumo paplitimą tarp Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių. Tyrime dalyvavo 1636 mokiniai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 14,2% Lietuvos didžiųjų miestų 5—11 klasių moksleivių patiria sustiprintą fizinį aktyvumą. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo galimybę patirti sveikatos sutrikimo rizikos grėsmę turi 90,2% mergaičių ir 81,4% berniukų (63). Zaborskis ir kt. atliko išsamų tyrimą apie Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčius 1994–2010 metų laikotarpiu. Iš viso apklausta 27 130 mokinių. Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad 1994–2010 m. laikotarpiu vidutiniškai kas antrą berniuką (45,2 proc.) ir tik kas penktą (20,2 proc.) mergaitę buvo galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais. Mieste gyvenantys paaugliai, palyginti su kaime gyvenančiais jų bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o paaugliai, kurių šeimos buvo vertintos kaip turtingos, palyginti su vaikais iš neturtingų šeimų, – daugiau nei 1,5 karto didesnę galimybę būti fiziškai aktyviais. Nuo 1998 m. iki 2010 m. fiziškai aktyvių berniukų dalis palaipsniui mažėjo (atitinkamai nuo 49,8 proc. iki 39,5 proc.), fiziškai aktyvių mergaičių dalis 1994–2006 m. laikotarpiu nekito, tačiau 2010 m. taip pat sumažėjo (nuo
19 21,0 proc. 2006 m. iki 17,7 proc. 2010 m.). Mokslininkai padarė išvadą, kad Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo kitimas per analizuojamą laikotarpį turėjo tendenciją mažėti (66).
Vitkūnaitė analizavo mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų ypročių įtaką 9 – 12 klasių moksleiviams. Jos tyrimo duomenys atskeleidė, kad mokiniai kasdienėje veikloje retai būna fiziškai aktyvūs. Dalis mokinių išvis nesimankština (62).
Apibendrinus atlikutus mokskininkų tyrimus matome, kad kaip ir mitybos įpročiai, taip ir fizinis aktyvumas Lietuvos jaunų žmonių labai panašus į Europos jaunų žmonių fizinį aktyvumą. Didesnė dalis vaikininų lyginant su merginimosi yra fiziškai akyvesni, tačiau didžioji dalis tiek merginos, tiek vaikinų nėra pakankamai fixiškai aktyvūs.
1.5. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai
Keturios pagrindinės gyvenimo sritys, kuriose žmonės turi galimybę būti fiziškai aktyvūs: darbas (ypač, jeigu jis yra fizinis), susisiekimas (pvz., ėjimas, važiavimas dviračiu), buitis (pvz., namų ruoša), laisvalaikis (pvz., sportas). Fizinio aktyvumo stoka suprantama kaip labai ribota fizinė veikla ar jokios fizinės veiklos bet kurioje iš išvardytų sričių nebuvimas. Industrializacija, urbanizacija, mechanizuoto transporto vystymasis sumažino žmonių fizinį aktyvumą (net ir besivystančiose šalyse) taip, kad daugiau negu 60 procentų pasaulio gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką. Įvairi fizinė veikla gali pagerinti kaulų ir raumenų sistemos būklę, padėti kontroliuoti kūno masę, sumažinti depresijos simptomus. Pagal PSO Pasaulio maisto, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos rekomendacijas užtektų 30 minučių vidutiniškai intensyvios fizinės veiklos kasdien (arba beveik kasdien), kad sumažintume riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną (3). Suomijos mokslininkai pateikia šiuolaikines fizinio aktyvumo rekomendacijas (15):
- Minimalus rekomenduojamas fizinio aktyvumo lygmuo yra 4,2 MJ arba 1000 kcal per savaitę. Šis lygmuo yra mažiausias, norint išvengti sveikatos sutrikimų. Rekomenduojamas fizinio aktyvumo laikas – 3–4 val. per savaitę arba 2–3 val. mankštinimosi per savaitę.
20 - Optimalus rekomenduojamas fizinio aktyvumo lygmuo yra daro 8,4 MJ arba 2000 kcal
per savaitę. Jis turėtų palankiai veikti sveikatą ir padėti palaikyti optimalią kūno masę.
Mokslininkai yra įrodę teigiamą koreliacinį ryšį tarp fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos. Fizinis aktyvumas gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, pagerinti psichologinę gerovę bei savivertę (56). Fizinis aktyvumas turi daugiariopą naudą sveikatai tiek jauname amžiuje, tiek subrendus. Mokslininkai yra įrodę, kad fizinis aktyvumas didina savivertę. Kanados mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti fizinio aktyvumo, kūno masės indekso, savivertės ir akademinių pasiekimų sąsajas. Tyrimo rezultatai parode, kad fiziškai aktyvūs tiek berniukai tiek mergaitės turėjo aukštesnę savivertę nei tie, kurie buvo pasyvūs (56). Fizinio aktyvumo ir savivertės koreliacinius ryšius patvirtina Masiliausko atliktas tyrimas. Jo tyrimo duomenys atskleidė, kad paaugliai lankantys sporto mokyklą, sporto klubą save vertina geriau lyginant su nesportuojančiais (35).
Taip pat, moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai koreliuoja su viršsvoriu ir nutukimu. Be to, turi teigiamą poveikį mažinant rizikos veiksnius bei kraujospodį (25).
Gyventojų fizinio aktyvumo mažėjimas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Nutukimas tampa vis svarbesne sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja ir per pastaruosius du dešimtmečius jis išaugo tris kartus – daugiau negu pusė suaugusių gyventojų daugelyje Europos regiono šalių turi antsvorio, o ketvirtis yra nutukę. Europos kovos su nutukimu chartijoje pažymima, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai PSO Europos regione ir tai pasiekė epidemijos lygį dėl kintančios socialinės ir ekonominės aplinkos, sukėlusios gyventojų energijos disbalansą, smarkiai sumažėjus fiziniam aktyvumui ir padidėjus didelės energijos maisto ir energinių gėrimų prieinamumui bei pasikeitus mitybos įpročiams ir gyvenimo būdui. Vien genetinis polinkis, kurį turi tam tikra gyventojų dalis, be tokių socialinių veiksnių pasikeitimo epidemijos nesukeltų (12). Taip pat rastas teigiamas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos bei pažintinių funkcijų (38). Psichinės ligos yra labai rimta visuomenės sveikatos problema. Mokslininkai paskaičiavo, kad 2020 m. šios ligos sudarys 15 proc. visų susirgimų.
Anglijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo lygio, psichologinės gerovės ir sėdimo gyvenimo būdo. Tyrime dalyvavo 13 – 16
21 metų moksleiviai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žemas fizinio aktyvumo lygis buvo susijęs su prasta psichologine gerove (59).
Kitos Anglijos mokslininkų grupės atlikta sisteminės literatūros apžvalgos tyrimas taip pat patvirtintino teigiamus koreliacinius ryšius tarp fizinio aktyvumo, psichologinės gerovės, depresiškumo, savivertės ir pažintinių funkcijų (7). Tyrimas atskleidė, kad fizinis aktyvumas mažina depresiškumą ir nerimą, nors tokių studijų ura nedaug. Taip pat, fizinis aktyvumas teigiamai veikia savivertę.
Apibendrinant galime teigti, kad fizinio aktyvumo įtaka sveikatai yra neabejotina, nes reguliuoja kūno svorį, medžiagų apykaitą bei psichologinę būklę. Tai gyvybiškai svarbus veiksnys, todėl svarbu fizinį aktyvumą organizuoti taip, kad jis darytų teigiamą įtaką sveikatai, taptų sveikatos stiprinimo ir fizinio pajėgumo gerinimo šaltiniu. Siekiant suformuoti sveikos, fiziškai aktyvios gyvensenos įgūdžius, mokykliniame amžiuje reikėtų mokyti planuoti ir reguliuoti fizinį aktyvumą, ugdyti su sveikata susijusio fizinio aktyvumo įgūdžius, mokyti sveikatą stiprinančių fizinių pratimų.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo kontingentas ir organizavimasTyrimas buvo atliktas Kauno miesto gimnazijose. Tyrimo objektu pasirinkti 10 – 12 klasių gimnazijų moksleiviai. Kauno mieste yra 12 gimnazijų, kuriose 2013 m. mokėsi 8331 mokinių.
Tyrimas buvo atliktas 4 Kauno miesto gimnazijose 2015 01 02 – 2015 01 30 laikotarpiu. Siekiant ištirti 10 – 12 klasių moksleivių mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą buvo atlikta anoniminė anketinė moksleivių apklausa. Apklausos rezultatai reprezentuoja tik tyrime dalyvavusius 10 – 12 klasių gimnazijos moksleivius, bet ne visus Kauno m. 10 – 12 klasių gimnazijų moksleivius
Tyrimo duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Šiai apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Vieną anketos dalį sudarė HBSC klausimynas, kita klausimyno dalis sudaryta remiantis literatūros šaltiniais (6,9,13). Anketa sudaryta iš 17 uždarų klausimų blokų (žiūr. Priedą Nr.1).
22 Kiekvieną bloką sudarė nuo 4 iki 8 teiginių. Anketą turėjo 4 sociodemografinius klausimus. Anketoje atsakymų variantai pateikti suminių vertinimų skale – Likerto skale, kai 1 balas reiškia „visiškai nesutinku“ o 5 balai reiškia „visiškai sutinku“.
Prieš pradedant atlikti tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti ar sudaryta anketa yra suprantama gimnazijos moksleiviams. Šiam tikslui pasiekti buvo atliekamas pilotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 20 moksleivių. Anketos buvo išdalintos į jas atsakyti sutikusiems moksleiviams. Kiekvienam, sutikusiam atsakyti į anketos klausimus buvo paaiškinta apie numatomą atlikti tyrimą, jo tikslą, uždavinius bei atliekamo pilotinio tyrimo esmę. Užpildytas anketas moksleiviai turėjo palikti direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Atlikus pilotinį tyrimą bei išanalizavus gautus rezultatus kai kurie anketos klausimai bei jų atsakymai buvo nežymiai pakoreguoti.
Prieš tyrimą mokyklos direktorius supažindino direktoriaus pavaduotojus ugdymui su atliekamu tyrimu. Šie savo ruožtu supažindino gimnazijos moksleivius bei išdalino anketas, skirtas respondentams apklausti. Tyrime sutikę dalyvauti moksleiviai turėjo užpildyti anketą ir ją įmesti į specialiai tam paruoštą dėžę.
Tyrimo metu buvo išdalinta 500 anketų, iš kurių pilnai ir tinkamai užpildytos sugrįžo 476 anketos (atsako dažnis 95,2 proc.). Tyrimo imtis su 99 proc. patikimumu buvo apskaičiuota remiantis imties skaičiavimo formule (22). Tyrime dalyvavo 10-12 klasių 476 moksleiviai (188 berniukai ir 288 mergaitės).
2.2. Tyrimo etika
Prieš pradedant atlikti tyrimą buvo kreiptasi į gimnazijų direktorius ir paprašyta leidimo atlikti tyrimą prieš tai juos supažindinus su tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo metodais bei anketa, skirta respondentams apklausti. Gavus raštiškus vadovų sutikimus buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą ir gautas leidimas tyrimo atlikimui 2014-01-23 Nr. BEC-VSV(M)-374. (žiūr. 2 priedas)
23 2.3. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos
Tiriamojo kontingento charakteristika pateikta 2 lentelėje. Įvertinus respondentų pasiskirstymą pagal lytį nustatyta, kad respondentų berniukų buvo reikšmingai mažiau, nei mergaičių, tačiau jų amžiaus vidurkis ir pasiskirstymas klasėse reikšmingai nesiskyrė.
2 lentelė. Tirtųjų mokinių charakteristika
Požymiai Berniukai Mergaitės Reikšmingumo
lygmuo Atvejų skaičius, n (proc.) 188 (39,5) 288 (60,5) p<0,0001 Amžius, vidurkis ± SN 16,81±0,82 16,84±0,84 p=0,768 Klasė, n (proc.)
10 77 (41,0) 119 (41,3)
11 72 (38,3) 94 (32,6) χ2=2,38; lls=2;
12 39 (20,7) 75 (26,1) p=0,304
n – atvejų skaičius; SN- standartinis nuokrypis.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 13.0 for Windows (angl. Statistical Package for the Social Science). Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais. Siekiant įvertinti Kauno miesto moksleivių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo sąsajas buvo skaičiuotas šansų (galimybių) santykis (ŠS). Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
24
3. REZULTATAI
3.1. Kauno miesto moksleivių mitybos įpročių vertinimas
Subalansuoja mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaikų raidai, imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti, suformuoti vaikystėje ir paauglystėje, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai.
Savo tyrimu norėjome išsiaiškinti kokie mitybos įpročiai dominuoja Kauno miesto gimnazijose besimokančių mokinių. Išanalizavus Kauno miesto moksleivių mokinių mitybos įpročius priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad vaisių, daržovių, baltos duonos, žuvies, kiaušinių vartojimo dažnis bei gazuotų saldžių gėrimų (Coca Cola, Pepsi ir kt.), energetinių gėrimų (Monster, Red Bull ir kt.) ir greito maisto vartojimas reikšmingai skyrėsi palyginus berniukus su mergaitėmis. Kauno miesto moksleivių mokinių mitybos įpročių skirstinys priklausomai nuo lyties pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Mokinių mitybos įpročių skirstinys priklausomai nuo lyties
Mitybos Lytis Mitybos įpročių skirstinys n (proc.) Reikšmingumo
įpročiai Kasdien 2-6 d./sav. 1 k./sav. > 1 k./sav. lygmuo
Vaisiai Berniukai 38 (20,3) 113 (60,4) 25 (13,4) 11 (5,9) χ2=10,6; lls=3; Mergaitės 94 (32,6) 159 (55,3) 24 (8,3) 11 (3,8) p=0,014
Daržovės Berniukai 33 (17,6) 116 (61,7) 27 (14,3) 12 (6,4) χ2=14,5; lls=3; Mergaitės 84 (29,2) 173 (60,0) 19 (6,6) 12 (4,2) p=0,002
Juoda duona Berniukai 27 (14,5) 94 (50,5) 32 (17,2) 33 (17,8) χ2=7,46; lls=3; Mergaitės 38 (13,5) 123 (43,6) 40 (14,2) 81 (28,7) p=0,059 Balta duona Berniukai 39 (21,1) 101 (54,6) 17 (9,2) 28 (15,1) χ2=18,9; lls=3;
Mergaitės 43 (15,0) 117 (40,9) 46 (16,1) 80 (28,0) p<0,0001
Kruopų košės, Berniukai 24 (12,8) 93 (49,5) 33 (17,5) 38 (20,2) χ2=4,04; lls=3; sausi pusryčiai Mergaitės 28 (9,7) 128 (44,5) 53 (18,4) 79 (27,4) p=0,257 Mėsa Berniukai 54 (30,0) 90 (50,0) 22 (12,2) 14 (7,8) χ2=7,11; lls=3;
Mergaitės 54 (19,4) 163 (58,6) 34 (12,3) 27 (9,7) p=0,068 Žuvis Berniukai 10 (5,6) 26 (14,5) 53 (29,6) 90 (50,3) χ2=14,2; lls=3;
Mergaitės 5 (1,8) 41 (14,6) 53 (18,9) 182 (64,8) p=0,003
25 ir jo produktai Mergaitės 84 (29,6) 143 (50,3) 34 (12,0) 23 (8,1) p=0,304 Kaušiniai Berniukai 14 (7,7) 59 (32,4) 46 (25,3) 63 (34,6) χ2=16,5; lls=3;
Mergaitės 6 (2,1) 68 (23,9) 71 (24,9) 140 (49,1) p=0,001
Gazuoti saldūs Berniukai 12 (6,6) 42 (23,1) 33 (18,1) 95 (52,2) χ2=14,4; lls=3; gėrimai Mergaitės 14 (4,9) 34 (12,0) 42 (14,8) 194 (68,3) p=0,002
Energetiniai Berniukai 11 (6,0) 8 (4,4) 9 (4,9) 155 (84,7) χ2=14,7; lls=3;
gėrimai Mergaitės 3 (1,1) 8 (2,8) 5 (1,8) 268 (94,3) p=0,002
Bulvių Berniukai 9 (4,9) 20 (10,9) 28 (15,2) 127 (69,0) χ2=7,62; lls=3; traškučiai Mergaitės 6 (2,1) 22 (7,7) 30 (10,5) 227 (79,6) p=0,055 Greito maisto Berniukai 11 (6,0) 25 (13,6) 26 (14,1) 122 (66,3) χ2=16,3; lls=3; produktai Mergaitės 4 (1,4) 21 (7,4) 29 (10,2) 230 (81,0) p=0,001
Saldumynai Berniukai 27 (14,4) 105 (55,8) 32 (17,0) 24 (12,8) χ2=1,91; lls=3; Mergaitės 49 (17,0) 150 (52,1) 43 (14,9) 46 (16,0) p=0,591 1 k./sav. – vienas kartas per savaitę.
Taip pat buvo labai įdomu sužinoti, kokius dažniausiai naudoja produktus – sveikus ar nesveikus – berniukai ir mergaitės.
Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis (51) apskaičiuotas berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal sveikus ir nesveikus mitybos įpročius. 1 paveiksle pateiktas sveikų mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties. Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, vaisius ir daržoves turėtume vartoti kasdien, tačiau šio tyrimo rezultatai rodo, kad tik kas penktas berniukas ir kas trečia mergaitė teigė, kad vartoja vaisius ir daržoves kasdien. Energetinių gėrimų nevartoja daugiau nei pusė respondentų (67,1 proc. berniukų ir 82,3 proc. mergaičių (p<0,01)). Lyginant berniukų ir mergaičių sveikos mitybos įpročių dažnius nustatyti šie reikšmingai skirtumai: kasdien vaisius ir daržoves berniukų vartoja mažiau nei mergaičių, tačiau berniukų, vartojančių žuvies 1 k./sav. ir dažniau, buvo reikšmingai daugiau nei mergaičių (p<0,01). Berniukų, kurie teigė, kad nevalgo baltos duonos, bulvių traškučių ir nevartoja energetinių gėrimų buvo reikšmingai mažiau lyginant su mergaitėmis (p<0,01) .
26 1 pav. Sveikų mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties
k./sav. – kartai per savaitę.
*p<0,01, lyginant berniukus su mergaitėmis. 24,7 82,3 26,4 35,4 28,0 35,2 23,2 29,6 32,6 17,6 67,1* 25,0 24,4* 15,1* 49,7* 25,6 17,6* 20,3* 0 20 40 60 80 100
Gazuotų gėrimų nevartoja Energetinių gėrimų nevartoja
Greito maisto nevalgo Bulvių traškučių nevalgo Baltos duonos nevalgo Žuvis 1k./sav. ir dažniau Kruopų košės/dribsniai 5-7 k./sav. Daržovės kasdien Vaisiai kasdien Berniukai Mergaitės Proc.
27 2 paveiksle pateiktas nesveikų mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties. Lyginant berniukų ir mergaičių nesveikų mitybos įpročių dažnius nustatyti šie reikšmingai skirtumai: berniukų, kurie vartojo daržoves labai retai (1 k./sav. ir rečiau), mėsą valgė kasdien buvo daugiau nei mergaičių (atitinkamai 2 kartai ir 1,5 karto). Taip pat berniukai lyginant su mergaitėmis dažniau vartojo bulvių traškučius, greitą maistą, energetinius bei gazuotus gėrimus.
2 pav. Nesveikų mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties k./sav. – kartai per savaitę
*p<0,05, lyginant berniukus su mergaitėmis.
16,9 3,9 8,8 9,8 9,3 19,4 64,8 45,8 10,8 12,1 29,7* 10,4* 19,6* 15,8* 14,9 30,0* 50,3* 37,8 20,8* 19,3 0 20 40 60 80
Gazuoti gėrimai 2-7 k./sav. Energetiniai gėrimai 2-7 k./sav.
Greitas maistas 2-7 k./sav. Bulvių traškučiai 2-7 k./sav. Kiaušiniai 5-7 k./sav. Mėsa kasdien Žuvis rečiau nei 1k./sav. Kruopų košės/dribsniai 1 k./sav.
ir rečiau
Daržovės 1 k./sav. ir rečiau Vaisiai 1 k./sav. ir rečiau
Berniukai Mergaitės
28 Šiame darbe buvo išanalizuoti Kauno miesto berniukų ir mergaičių mitybos įpročiai priklausomai nuo amžiaus (klasės). Reikšmingų sąsajų tarp berniukų ir mergaičių mitybos įpročių ir amžiaus (klasės) nenustatyta.
Remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis (51) apskaičiuotas berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal sveikus ir nesveikus mitybos įpročius priklausomai nuo amžiaus (klasės). Moksleivių pasiskirstymas pagal sveikų mitybos įpročių vartojimo dažnį priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės) (4 lentelė).
4 lentelė. Sveikos mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės)
Mitybos įpročiai Lytis 10 klasė 11 klasė 12 klasė
Vaisiai kasdien Berniukai 26,0 15,5 17,9
Mergaitės 34,5 26,6 37,3
Daržovės kasdien Beniukai 23,4 11,1 17,9
Mergaitės 30,3 24,5 33,3
Kruopų košės, sausi Berniukai 28,6 18,1 33,4
pusryčiai 5-7 k./sav. Mergaitės 26,0 23,5 21,4
Žuvis Berniukai 44,0 57,4 47,2
1k./sav. ir dažniau Mergaitės 33,0 37,2 36,1
Baltos duonos Berniukai 7,8 11,1 5,1
nevalgo Mergaitės 16,8 9,6 12,0
Bulvių traškučių Berniukai 22,1 29,2 20,5
rečiau nei 1k/sav. Mergaitės 34,5 33,0 40,0
Greito maisto nevalgo Berniukai 15,6 32,0* 30,7
Mergaitės 27,7 24,5 26,6
Energetinių gėrimų Berniukai 72,7 59,7 69,2
nevartoja Mergaitės 89,1 73,4* 82,6
Gazuotų gėrimų Berniukai 18,2 16,7 17,9
nevartoja Mergaitės 27,7 22,3 22,3
Saldumynai Berniukai 11,7 16,7 7,7
rečiau nei 1 k./sav. Mergaitės 17,6 13,8 16,0
k./sav. – kartai per savaitę.
29 Išanalizavus sveikos mitybos įpročių dažnį priklausomai nuo amžiaus (klasės) reikšmingų sąsajų tarp berniukų ir mergaičių mitybos įpročių ir amžiaus (klasės) nenustatyta. Pastebėta, kad reikšmingai daugiau 11 klasės berniukų nevalgo greito maisto lyginant su 10 klasės berniukais. Tarp 11 klasės mergaičių buvo reikšmingai mažiau, kurios teigė, kad nevartoja energetinių gėrimų nei tarp 10 klasės mergaičių.
Išanalizavus nesveikos mitybos įpročių dažnį priklausomai nuo amžiaus (klasės) reikšmingų sąsajų tarp berniukų ir mergaičių mitybos įpročių ir amžiaus (klasės) nenustatyta. Pastebėta tendencija, kad 10 klasės berniukų dažniau valgo greitą maistą lyginant su 11 ir 12 klasės berniukais.
4 lentelėje pateiktas moksleivių pasiskirstymas pagal nesveikų mitybos įpročių vartojimo dažnį priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės).
4 lentelė. Nesveikos mitybos įpročių dažnis (proc.) priklausomai nuo lyties ir amžiaus (klasės)
Mitybos įpročiai Lytis 10 klasė 11 klasė 12 klasė
Vaisiai Berniukai 16,9 23,9 15,4
1 k./sav. ir rečiau Mergaitės 12,6 12,8 10,6
Daržovės Beniukai 19,5 23,6 18,0
1 k./sav. ir rečiau Mergaitės 11,8 7,5 13,4
Kruopų košės/dribsniai Berniukai 40,3 41,7 25,7
1 k./sav. ir rečiau Mergaitės 42,9 45,7 50,6
Žuvis Berniukai 56,0 42,6 52,8
rečiau nei 1k./sav. Mergaitės 67,0 62,8 63,9
Mėsa kasdien Berniukai 30,3 30,4 28,6
Mergaitės 17,4 19,8 22,2
Bulvių traškučiai Berniukai 18,4 15,5 10,8
2-7 k/sav. Mergaitės 8,6 12,8 8,1
Greitas maistas Berniukai 25,0 18,3 10,8
2-7 k/sav. Mergaitės 7,7 12,7 5,4
Energetiniai gėrimai Berniukai 8,0 14,0 9,1
30
Gazuoti gėrimai Berniukai 33,8 22,5 35,1
2-7 k/sav. Mergaitės 11,2 23,4 17,6
k./sav. – kartai per savaitę.
*p<0,05, lyginant su 10 klasės mokiniais.
Šiuolaikinė visuomenė yra apimta nuolatinio rūpesčio dėl svorio mažinimo būdų, kurie žada greitą svorio sumažėjimą. Jaunimas, siekdamas pripažinimo tarp bendraamžių ir norėjimo atitikti visuomenėje sukurtą kūno idealą, alina save dietomis ir netinkamomis treniruotėmis (42). Mes taip pat savo respondentų klausėme ar jie šiuo metu laikosi dietos. Tyrimo rezultatai parodė, kad penktadalis mergaičių teigė, kad šiuo metu laikosi dietos ir dar ketvirtadalis merginų teigė, kad joms reikėtų numesti svorio. Tuo tarpu berniukų, kurie laikosi dietos ar pažymėtų, kad jiems reikia numesti svorio buvo dvigubai mažiau. Beveik pusė respondentų pažymėjo, kad jie šiuo metu nesilaiko dietos, nes jų svoris normalus. Berniukai lyginant su mergaitėmis reikšmingai dažniau teigė, kad jie nesilaiko dietos, nes jų svoris normalus, o penktadalis pažymėjo, kad jiems dar reikėtų priaugti svorio.
Įvertinus berniukų ir mergaičių atsakymų į klausimą „Ar šiuo metu laikaisi dietos?“ skirstinį priklausomai nuo amžiaus (klasės) reikšmingų sąsajų nenustatyta (žiūr. 3 pav.).
10,6* 59,1* 10,6* 19,7* 21,9 44,1 25,7 8,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Taip Ne, nes svoris
normalus
Ne, bet reikėtų numesti
Ne, nes reikėtų priaugti Berniukai Mergaitės Proc.
31 3 pav. Moksleivių atsakymų į klausimą „Ar šiuo metu laikaisi dietos?“ skirstinys
priklausomai nuo lyties
χ2=38,1; lls=5; p<0,0001
*p<0,01, lyginant berniukus su mergaitėmis.
Mokslininkai įrodė, kad sėdėjimas prie kompiuterio ir TV užkandžiaujant didina nutukimo riziką bei metabolinio sindromo atsiradimo riziką (61,38). Įvertinus moksleivių atsakymus į klausimą „Kaip dažnai užkandžiauji kai dirbi ar žaidi kompiuteriu?“ skirstinį priklausomai nuo lyties nustatytos reikšmingos sąsajos (p=0,035). Tačiau reikšmingų sąsajų tarp užkandžiavimo, kai žiūri TV, įpročių dažnio ir respondentų lyties nenustatyta (žiūr.6 lentelę)
6 lentelė. Moksleivių atsakymų į klausimus „Kaip dažnai užkandžiauji kai žiūri TV? Kaip dažnai užkandžiauji kai dirbi arba žaidi kompiuteriu?“ skirstiniai priklausomai nuo lyties
Lytis Įpročių skirstinys n (proc.) Reikšmingumo
Įpročiai Kasdien 3-6
d./sav.
≤ 1 k./sav. Niekada lygmuo
Užkandžiauja, Berniukai 32 (17,0) 64 (34,1) 71 (37,7) 21 (11,2) χ2=8,16; lls=3; kai žiūri TV Mergaitės 44 (15,3) 106 (36,8) 121 (42,0) 17 (5,9) p=0,233 Užkandžiauja, Berniukai 36 (19,1) 65 (34,6) 70 (37,2) 17 (6,4) χ2=13,5; lls=3; kai dirba ar
žaidžia kompiuteriu
Mergaitės 35 (12,2) 87 (30,2) 112 (38,8) 54 (18,8) p=0,035
Atskirai paanalizavome kaip dažnai berniukai ir mergaitės užkandžiauja žiūrėdami TV priklausomai nuo klasės. Įvertinus berniukų ir mergaičių atsakymų į klausimą „Kaip dažnai užkandžiauji kai žiūri TV?“ skirstinį priklausomai nuo amžiaus (klasės) reikšmingos sąsajos nustatytos tik berniukų grupėje (χ2=26,4; lls=12; p=0,009). Vyresni berniukai (12 klasė)
32 reikšmingai dažniau teigė, kad jie niekada neužkandžiauja lyginant su jaunesniais (10 klasė) berniukais (p<0,01). (4 pav.)
4 pav. Berniukų ir mergaičių atsakymų į klausimą „Kaip dažnai užkandžiauji kai žiūri TV?“ skirstinys priklausomai nuo amžiaus (klasės)
k./sav. – kartai per savaitę.
Reikšmingos sąsajos nustatytos berniukų grupėje (χ2=26,4; lls=12; p=0,009). *p<0,01 lyginant su 10 klasės berniukais.
20,8 40,2 33,8 5,2 9,7 33,3 45,8 11,2 23,1 23,1 30,7 23,1* 0 10 20 30 40 50 60 70
Kasdien 3-6 dienas per
savaitę 1-2 k./sav. ir rečiau
Niekada 10 klasė 11 klasė 12 klasė Proc. BERNIUKAI 16,0 34,5 44,5 5,0 17,0 42,6 35,1 5,3 12,0 33,3 46,6 8,1 0 10 20 30 40 50 60 70
Kasdien 3-6 dienas per
savaitę
1-2 k./sav. ir rečiau Niekada
10 klasė 11 klasė 12 klasė
33 Taip pat analizavome kaip dažnai berniukai ir mergaitės priklausomai nuo to kurioje klasėje mokosi užkandžiauja žaisdami kompiuteriu. Įvertinus berniukų ir mergaičių atsakymų į klausimą „Kaip dažnai užkandžiauji kai dirbi arba žaidi kompiuteriu?“ skirstinį priklausomai nuo amžiaus (klasės) reikšmingų sąsajų nustatyta. Pastebėta, kad vyresnės (12 klasė) mergaitės užkandžiavo 1-2 k./sav. ir rečiau kai dirbo ar žaidė kompiuteriu reikšmingai dažniau nei ir 10 klasės mergaitės (p<0,05). (5 pav.)
5 pav. Berniukų ir mergaičių atsakymų į klausimą „Kaip dažnai užkandžiauji kai dirbi arba žaidi kompiuteriu?“ skirstinys priklausomai nuo amžiaus (klasės)
k./sav. – kartai per savaitę.
*p<0,05 lyginant su 10 klasės mergaitėmis 23,4 27,3 41,5 7,8 12,5 43,1 37,5 6,9 23,1 33,3 28,2 15,4 0 10 20 30 40 50 60 70
Kasdien 3-6 dienas per
savaitę 1-2 k./sav. ir rečiau
Niekada 10 klasė 11 klasė 12 klasė Proc. BERNIUKAI 13,4 33,6 34,5 18,5 16 33 36,1 14,9 5,3 21,3 49,4* 24,0 0 10 20 30 40 50 60 70
Kasdien 3-6 dienas per
savaitę 1-2 k./sav. ir rečiau
Niekada 10 klasė 11 klasė 12 klasė
34 Buvo įdomu palyginti berniukų ir mergaičių nesveikų mitybos įpročių dažnį priklausomai nuo užkandžiavimo, dirbant ar žaidžiant prie kompiuterio, dažnio. Rezultatai pateikti 7 lentelėje. Įvertinus nesveikų mitybos įpročių dažnį priklausomai nuo užkandžiavimo, dirbant ar žaidžiant prie kompiuterio, dažnio nustatyta, kad berniukai ir mergaitės, kurie užkandžiauja dažniau, tarp jų ir nesveikų mitybos įpročių dažnis yra didesnis. Tačiau reikšmingos sąsajos nustatytos tik šios: berniukai, kurie užkandžiauja 5-7 k./sav. reikšmingai dažniau vartoja energetinius gėrimus nei berniukai, kurie užkandžiauja rečiau (4 k./sav. ir rečiau); mergaitės, kurios užkandžiauja dažniau, saldumynus vartoja dažniau (1 k./sav. ir dažniau) palyginus su mergaitėmis kurios teigė, kad užkandžiauja rečiau.
7 lentelė. Užkandžiavimo, dirbant ar žaidžiant prie kompiuterio, dažnio ir nesveikų mitybos įpročių sąsajos priklausomai nuo lyties
Mitybos Lytis Užkandžiavimo įpročiai p
įpročiai 5-7 k./sav. 4 k./sav. ir rečiau
Vartoja gazuotus Berniukai 92,3 78,7 0,05
gėrimus Mergaitės 83,1 73,4 >0,05
Valgo bulvių Berniukai 82,7 72,8 >0,05
traškučius Mergaitės 74,6 62,0 >0,05
Valgo greitą maistą Berniukai 82,7 72,1 >0,05
Mergaitės 81,4 71,6 >0,05
Vartoja saldumynus Berniukai 76,9 67,6 >0,05
1 k./sav. ir dažniau Mergaitės 83,1 65,5 0,009
35 Apibendrinant galima teigti, kad mergaičių mitybos įpročiai yra sveikesni nei berniukų. Kasdien vaisius ir daržoves berniukų vartoja mažiau nei mergaičių, berniukai dažniau valgo mėsą, bulvių traškučius, greitą maistą, vartoja energetinius bei gazuotus gėrimus lyginant su mergaitėmis. Tačiau berniukai lyginant su mergaitėmis reikšmingai dažniau teigė, kad jie nesilaiko dietos, nes jų svoris normalus, o penktadalis pažymėjo, kad jiems dar reikėtų priaugti svorio. Įvertinus nesveikų mitybos įpročių dažnį priklausomai nuo užkandžiavimo dažnio, dirbant ar žaidžiant prie kompiuterio, nustatyta, kad berniukai ir mergaitės, kurie užkandžiauja dažniau, tarp jų ir nesveikų mitybos įpročių dažnis yra didesnis lyginant su tais respondentais, kurie užkandžiauja rečiau: berniukai dažniau vartoja gazuotus gėrimus, o mergaitės saldumynus.
36 3.2. Kauno miesto moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas
Volbekienės ir kt. autorių (63) atliktas tyrimas parodė, kad mažumai Lietuvos moksleivių, iš jų labiau berniukams nei mergaitėms, yra būdingas fizinis aktyvumas, kurio intensyvumas, trukmė ir dažnumas stiprintų jų sveikatą. Nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas tarp įvairių šalių vaikų ir jaunimo, ypač tarp mergaičių, yra ganėtinai dėsningas, dauguma iš jų turi sveikatos rizikos veiksnį dėl fizinio pasyvumo.
Vertinant moksleivių fizinį aktyvumą buvo svarbu išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai motyvai, nulemiantys apsisprendimą sportuoti. Paaiškėjo, kad daugiau nei 70 proc. berniukų ir mergaičių pagrindinis motyvas nulemiantis apsisprendimą sportuoti yra noras pagerinti sveikatą. Lyginant berniukus su mergaitėmis, mergaites sportuoti reikšmingai dažniau motyvavo noras sumažinti kūno svorį, o berniukus galimybė pasiekti asmeninių sportinių rezultatų (6 pav.).
