LIЕTUVОS SVЕIKATОS MОKSLŲ UNIVЕRSITЕTAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO KAUNO
KLINIKOS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
VI kurso studentė
Iveta Brasaitė
MEDICININĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ IR NETURINČIŲ
PACIENTŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ YPATUMAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
5. SANTRUMPOS ... 7
6. ĮVADAS ... 8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 8.1 Mitybos ypatumai ... 10 8.2 Alkoholio vartojimas ... 11 8.3 Rūkymo įpročiai ... 11 8.4 Fizinis aktyvumas ... 12 8.5 Stresas ... 13
9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ... 15
9.1 Tiriamasis kontingentas ... 15
9.1.1. Tyrimo laikas ir vieta ... 15
9.1.2. Tiriamojo kontingento apimtis ir tyrimo eiga ... 15
9.2. Tyrimo anketos struktūra ir turinys ... 16
9.3. Statistinės analizės metodai ... 16
10. DARBO REZULTATAI ... 17
10.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika ... 17
10.2. Mitybos ypatumai………..18
10.3. Alkoholio vartojimo ypatumai... 23
10.4. Turinčių medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal rūkymo ypatumus ... 27
10.5. Turinčių medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal fizinio aktyvumo ypatumus ... 30
10.6. Turinčiųjų medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal patiriamo streso ypatumus ... 33
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
12. IŠVADOS ... 40
3 14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42 15. PRIEDAI ... 48
4
1. SANTRAUKA
Iveta Brasaitė
MEDICININĮ IŠSILAVINIMĄ TURINČIŲ IR NETURINČIŲ PACIENTŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ YPATUMAI
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės
Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, gyvensenos įpročius bei palyginti juos tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų.
Darbo uždaviniai: nustatyti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, mitybos įpročius, fizinio aktyvumo, streso, alkoholio vartojimo bei rūkymo ypatumus; palyginti medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų pacientų gyvensenos ypatumus.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2016 m. Anoniminės anketos apklausos būdu apklausta
atsitiktinai parinktų, vyresnių nei 18 metų 315 pacientų (221 moterys ir 94 vyrai), besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką. Tyrimui atrinkti pacientai suskirstyti į 2 amžiaus grupes (18-30 m. ir 31-78 m.) bei į grupes pagal medicininį išsilavinimą: medicininį išsilavinimą turintys (97 asmenys) ir medicininio išsilavinimo neturintys (218 asmenų). Tirti bei lyginti medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčių pacientų mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo, streso, alkoholio vartojimo bei rūkymo ypatumai. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant statistinių programų paketą (SPSS Version 24.0 for Windows). Skirtumas tarp grupių vertintas taikant χ2 testą. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Žuvies, daržovių vartojimas yra nepakankamas, papildomai sūdomas maistas, dėl to
suvartojama per daug druskos. Fizinis aktyvumas yra nepakankamas, vyrauja sėdimo pobūdžio darbas. Paplitę tokie žalingi įpročiai kaip tabako rūkymas ir svaigiųjų gėrimų vartojimas.
Išvados. Neturintys medicininio išsilavinimo asmenys riebią mėsą valgo dažniau (32,4 proc.) nei
turintys medicininį išsilavinimą (8 proc.). Maisto nesūdo 40,4 proc. (18-30 m.), 56 proc. (31-78 m.) turinčių medicininį išsilavinimą ir 18,8 proc. (18-30 m.), 18,2 proc. (31-78 m.) medicininio išsilavinimo neturinčių. Daržoves kasdien vartoja 25,3 proc. (18-30 m.) ir 43,2 proc. (31-78 m.) respondentų. 15,9 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo alų/sidrą vartoja 1 k./sav. ir dažniau, o turintys medicininį išsilavinimą alaus/sidro 1 k./sav. nevartoja. 74 proc. turinčių medicininį išsilavinimą vartoja vyną/šampaną kelis kartus per metus, 20 proc. – nevartoja visai, o neturintys medicininio išsilavinimo atitinkamai: 43,5 proc. vartoja kelis kartus per metus ir 34,7 proc. nevartoja visai. 51,5 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 27,1 proc. neturintys medicininio išsilavinimo praėjusį mėnesį patyrė įtampos daugiau nei įprastai patiria kiti žmonės. Vyrauja sėdimo pobūdžio kasdienė veikla (58,1 proc.), didžioji dalis respondentų (60 proc.) laisvalaikiu nesportuoja.
5
2.
SUMMARY
LIFESTYLE BEHAVIORAL HABITS OF PATIENTS WITH MEDICAL EDUCATION AND WITHOUT
Objective. To evaluate patients, who apply to Lithuanian health science university hospital of Kaunas
clinics Family medicine clinic, and compare the lifestyle behavioral habits of those who have a medical education and who do not.
Tasks. To determine the patients, who apply to Lithuanian health science university hospital of
Kaunas clinics Family medicine clinic, diet habits, physical activity, stress, alcohol consumption and smoking habits; to compare the lifestyle habits of those with a medical education and those without.
Research method. The research was done during the year of 2016 by anonymous questionnaire 315
randomly selected patients over the age of 18 (221 women and 94 men) were questioned, who applied to Family medicine clinic. The selected patients for the research are divided into two age groups (18-30 year olds and 31-78 year olds) and by medical education: those with a medical education (97 individuals) and those without a medical education (218 individuals). Diet habits, physical activity, stress, alcohol consumption and smoking habits were analyzed and compared between patients with a medical education and without. The data statistical analysis was performed using a statistical program package (SPSS Version 24.0 for Windows). The differences between the groups were evaluated using χ2 test. The disparity is considered statistically significant, when p<0,05.
Results. It is determined that the consumption of fish, vegetables and fruit were insufficient. The food
is salted and therefore too much salt is consumed. Physical activity is insufficient, sedentary type of work is prevalent. Common unhealthy habits are tobacco smoking and consumption of alcohol. Individuals with a medical education experience stress more than other people usually do.
Conclusions. Individuals without a medical education consume fatty meats more often (32,4%) than
those with a medical education (8%). 40,4% of those with a medical education do not salt their food (18-30 year-olds) and 56% (31-78 year-olds) together with 18,8% (18-30 year-olds) and 18,2% (31-78 year-olds) without a medical education. 25,3% (18-30 year-olds) and 43,2% (31-78 year-olds) of respondents consume vegetables every day. 15,9% of those without a medical education consume beer/cider at least once a week, those with a medical education do not consume beer/cider once a week. 74% of those with a medical education consume wine/champagne a few times a year, those without a medical education 43,5% - a few times a year and 34,7% - do not at all. 51,5% of those with a medical education and 27,1% without a medical education have experienced stress more than other people usually do. Sedentary type of activity is the most prevalent (58,1%) and the majority (60%) do not engage in fitness during their free time.
6
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos Centras (Kodas 30256989, A. Mickevičiaus g. 9, LT- 44307 Kaunas, tel: 5121, www.lsmuni.lt, el.p.: sochumkatedra@lsmuni.lt)
Leidimo nr.: BEC-MF-142
Bioetikos centro vadovo pavaduotoja- prof. Z. Liubarskienė. 2015-12-18
7
5. SANTRUMPOS
ES - Europos Sąjunga
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos
LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos p - statistinis reikšmingumas
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija χ2 - Chi kvadrato kriterijus
8
6.
ĮVADAS
Sveikata – tai ne tik ligų ar negalios nebuvimas, tai fizinė, dvasinė ir socialinė žmogaus gerovė [1]. Sveikatą lemia apie 20 proc. genetika, 20 proc. – aplinkos veiksniai, 10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė, o netgi 50 proc. sveikatos priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo [2]. Gyvenseną sudaro mitybos bei fizinio aktyvumo įpročiai, rūkymas, alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimas. Šie veiksniai, sąveikaudami tarpusavyje, sustiprina vienas kitą ir daro neigiamą arba teigiamą įtaką sveikatai. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei žalingų įpročių atsisakymas sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [3]. Didelė Lietuvos bei kitų Europos šalių gyventojų problema yra kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas, insultai, onkologinės ir kitos ligos, kurios yra vienos iš svarbiausių pacientų mirties priežastys [4]. Ligų paplitimas yra siejamas su gyvensenos pokyčiais, taip pat turi sąsajų su asmens socialiniais ir ekonominiais veiksniais [5]. Pastarąjį laikotarpį mokslininkai ypač atkreipia dėmesį į didėjantį fizinį pasyvumą [6, 7]. Fizinis aktyvumas yra būtinas, nes pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą [8]. Vieni geriausiai žinantys apie gyvenimo būdo veiksnių įtaką sveikatai yra medicinos darbuotojai. Sveikos gyvensenos laikymasis tarp medicininį išsilavinimą turinčių asmenų yra svarbus žymeklis, kuris atskleidžia žalingų įpročių kenksmingumo sveikatai suvokimą. Istoriniai duomenys rodo, jog, išaiškėjus žalingam rūkymo poveikiui sveikatai, didesnė gydytojų dalis populiacijoje nustojo rūkyti lyginant su bendros populiacijos asmenimis. Taip pat, norint kontroliuoti žalingus įpročius ir išvengti daugiau kaip 200 mln. tabako sukeltų mirčių XXI amžiuje, siekiama sumažinti rūkymo paplitimą [9]. Vertinant alkoholio vartojimo paplitimą, tyrimai rodo, jog tarp medicininį išsilavinimą turinčių asmenų alkoholio vartojimo populiarumas išlieka didelis [10]. Taigi, gyvensena yra siejama su sveikata. Ši sąsaja turi įtakos visuomenės požiūriui į sveikatą, nes yra formuojamas mediciniškai patvirtintas gyvenimo būdo modelis. Svarbus ir pagrindinis vaidmuo įvardijant gyvensenos teigiamą ar neigiamą poveikį sveikatai tenka medicinos darbuotojams. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip medicininį išsilavinimą turinčių asmenų žinios yra pritaikomos ir kaip medicininį išsilavinimą turintys bei neturintys asmenys laikosi sveikos gyvensenos kasdienėje veikloje. Atliekamo darbo tikslas – išsiaiškinti pacientų, besikreipiančių į LSMU KK Šeimos medicinos kliniką, gyvensenos įpročius bei palyginti juos tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų.
9
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės
Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, gyvensenos įpročius bei palyginti juos tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, mitybos įpročius.
2. Nustatyti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, fizinio aktyvumo bei streso ypatumus.
3. Įvertinti pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, alkoholio vartojimo bei rūkymo ypatumus.
4. Palyginti medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčių pacientų, besikreipiančių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos kliniką, gyvensenos įpročius.
10
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1 Mitybos ypatumai
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), 40-60 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos. Sveika mityba - vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių [2]. Plečiantis urbanizacijai, dažniau vartojami maisto produktai, kurie yra pagaminti kitose šalyse, vartojami įvairūs maisto priedai, konservantai, o tai turi neigiamos įtakos sveikatai [11]. Dažnai žmonės, nesuvokdami nesveikos mitybos žalingų pasekmių sveikatai, renkasi riebius, kaloringus, turinčius daug cukraus užkandžius, greitai pagaminamą maistą. Tai turi įtakos antsvoriui, nutukimui. Nustatyta, kad ekonomiškai stipriose šalyse kas trečias gyventojas yra nutukęs, o netgi kas antras turi antsvorio [12]. Besikeičianti maisto pramonė ir didėjanti produktų pasiūla bei įtaigi reklama paveikia mitybos įpročius [13]. Lietuvoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad pastarąjį laikotarpį, vertinant žmonių gyvenseną, labiausiai kito gyventojų mityba. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos gyventojai vis dar nepakankamai suvartoja maistinių skaidulų, nepaisant to, kad pradėta dažniau vartoti vaisių ir daržovių. PSO rekomenduoja maistinių skaidulų suvartoti 20-30 g per parą, o tyrimų duomenimis nustatyta, kad vyrai suvartoja apie 15,1 g, o moterys šiek tiek daugiau – 17,6 g. Vaisių ir daržovių 2006 m. tris dienas per savaitę valgė beveik pusė apklaustųjų vyrų (48 proc.) ir daugiau nei pusė moterų (61 proc.), kai tuo tarpu 1996 m. valgydavo 3 d./sav. tik 25 proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Pastebėta, jog aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dažniau valgė daržovių negu tie, kurie turėjo vidurinį ar nebaigtą aukštąjį [14]. Pagal PSO rekomendacijas, šviežių daržovių reikėtų suvartoti mažiausiai 400 g per dieną, nes jose esančios medžiagos (vitaminai C, E, mineralai, fenoliai, beta karotenas, flavonoidai, terpenai, izotiocianatai) saugo nuo kardiovaskulinių bei kitų lėtinių ligų. Nepakankamas daržovių, maistinių skaidulų suvartojimas skatina įvairių ligų atsiradimą, o vandenyje tirpstančios skaidulos sumažina mažo tankio lipoproteinų, bendrojo cholesterolio koncentracijas [15, 16].
Taip pat svarbu ir pažymėtina, jog gyventojai per mažai vartoja žuvies produktų. Baltijos šalių mitybos tyrimai atskleidė, kad tik 5 proc. apklaustųjų 5 kartus per savaitę valgė žuvies, 35 proc. 2 kartus per savaitę, o 64 proc. 1 kartą per savaitę valgė žuvies [17]. Naujesnių Lietuvos tyrimų duomenimis, 1-2 d./sav. – 62,8 proc. vyrų ir 63,5 proc. moterų, 3-5 d./sav. 11,2 proc. vyrų ir 10,9 proc. moterų valgė žuvies, o tik 1,4 proc. Lietuvos gyventojų valgo žuvies beveik kasdien (6-7 d./sav.) [18, 19]. Yra įrodančių duomenų, kad valgant pakankamai žuvies mažėja kardiovaskulinių ligų dažnis, todėl rekomenduojama pakankamai jos vartoti [11]. Didelė dalis gyventojų nesilaiko tarptautinių ir Lietuvos mitybos centro rekomendacijų ir vartoja nepakankamai daržovių, vaisių, žuvies ir juodos duonos. Siektinas tikslas – jų valgyti bent 5 kartus per savaitę [17]. Reikėtų daugiau vartoti funkcionaliųjų maisto produktų, juos klasifikuojant pagal veikliąsias dalis [15]. Dėl nepakankamai
11 vartojamų vaisių, daržovių, grūdinių produktų didėja hiperglikemijos, lipidų apykaitos sutrikimų, nutukimo, arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių atsiradimas [20].
8.2 Alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas yra aktuali, diskusijas kelianti sveikatos ir socialinė problema visame pasaulyje. Alkoholis gali turėti įtakos 60 skirtingų ligų ir sutrikimų išsivystymui [21]. Įrodyta, jog vartojant daugiau nei tris standartinius alkoholio vienetus per parą, didėja rizika susirgti vėžiu, kraujagyslių ligomis. Nuolatinis alkoholio vartojimas mažina gyvenimo trukmę iki 10 metų ir daugiau [21]. PSO paskelbtos ataskaitos duomenimis apie alkoholio vartojimą ir sveikatą pasaulyje, 2014 m. Lietuva iš 53 Europos valstybių yra trečioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą [21]. 2015 metais legalaus alkoholio suvartojimas, kuris tenka vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, absoliutaus (100 proc.) alkoholio yra 14 litrų [22]. Manoma, jog alkoholio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų yra susijęs su socialiniais demografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsimokslinimu, požiūrio į alkoholio vartojimą. Jungtiniai tyrimai rodo, jog alkoholio vartojimo paplitimas tarp moterų ir vyrų skiriasi: 20-70 m. amžiaus asmenų grupėje vyrų alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas yra apie 87 proc., o moterų reikšmingai mažesnis – apie 66 proc. Nustatyta, kad vidutiniškai daugiausia alkoholinius gėrimus vartoja 31-35 metų moterys, o nuo 35 m. moterų alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas mažėja. Vyrai vidutiniškai daugiausia alkoholinių gėrimų vartoja 36-40 metų amžiaus ir reikšmingiau vartojimas sumažėja tik sulaukus 65 metų. Tiek vyrų, tiek moterų alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas didesnis nei vidutinis yra 20-50 metų amžiaus grupėje. Taip pat vyrai, ypač turintys ne aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, daug dažniau vartoja alkoholinius gėrimus visuose amžiaus tarpsniuose nei moterys [23]. Užsienyje atliktuose tyrimuose skelbiama, kad žalingi įpročiai plinta tarp jaunimo - randama glaudi alkoholio ir rūkymo vartojimo sąsaja. JAV atliktame tyrime tarp 18-24 metų studentų reguliariai rūkė 19,4 proc. vyrų [24]. Graikijoje apklausus medicinos studentus, nustatyta 33,2 proc. reguliariai rūkančių ir 77,2 proc. alkoholinius gėrimus vartojančių vaikinų [25].
8.3 Rūkymo įpročiai
Labai aktuali visuomenės sveikatos problema – didelis rūkymo paplitimas. PSO teigia, kad rūkymas yra svarbi priešlaikinių mirčių priežastis [26]. Remiantis Lietuvos oficialios statistikos departamento duomenimis 2014 metais Lietuvoje, kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus gyventojų grupėje buvo 12 proc. moterų ir 33 proc. vyrų [27]. Pagal „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą“ nuo 1994 m. iki 2000 m. didėjo tiek moterų, tiek vyrų rūkymo paplitimas. Atliktame tyrime iki
12 2008 metų, nuo 1994 m. iki 2000 m. moterų rūkymo paplitimas padidėjo išaugdamas netgi 2,3 karto. Vėliau rūkančių vyrų dalis mažėjo, o moterų – nepasikeitė. Rūkymo įpročiai buvo susiję su išsilavinimu. Žemesnio išsilavinimo vyrai rūkė dažniau nei aukštesnio. Per tiriamąjį laikotarpį (nuo 1994 m. iki 2008 m.) vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rūkymo paplitimas sumažėjo nuo 32 proc. iki 25 proc. Taip pat 2008 metais tirtų vyrų, kurie turėjo nebaigtą vidurinį išsilavinimą, rūkymo paplitimas buvo du kartus didesnis nei tų, kurie turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tarp moterų, kurios turėjo aukštąjį išsilavinimą, rūkančiųjų dalis didėjo iki 2000 m., o vėliau pradėjo mažėti, o tarp tų, kurios turėjo nebaigtą ar vidurinį išsilavinimą, rūkymo paplitimas didėjo [18]. Vis tik, nors ir Lietuvoje sumažėjo tabako vartojimas, sergamumas su rūkymu susijusiomis ligomis sparčiai nemažėja, o išlieka panašus, kaip antai, mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius 2015 m. buvo 1640 [28]. Pasaulyje yra atliktų tyrimų norint įvertinti rūkymo paplitimo sąsajas su medicininiu išsilavinimu. Brazilijoje atliktas tyrimas su 5960 universitetinės ligoninės darbuotojų, siekiant išsiaiškinti, kiek iš jų yra rūkančių. Medicininį išsilavinimą turinčio personalo rūkymo paplitimas buvo nedidelis. Iš viso rūkė tik 6,2 proc. darbuotojų. Tarp rūkančiųjų 54,1 proc. buvo darbuotojai, kurie užsiima pacientų priežiūra (32,3 proc. buvo slaugytojų padėjėjai, 6,5 proc. slaugytojos, 2,4 proc. gydytojai ir 13,7 proc. kiti sveikatos priežiūros specialistai) [29]. Lietuvoje atliktas tyrimas su Kauno aukštųjų mokyklų studentais (vyrais), siekta išsiaiškinti žalingų įpročių sąsajas su socialiniais veiksniais, palyginti tarp skirtingų mokslo krypčių. Iš tyrime dalyvavusių 516 apklaustų studentų, nustatyta, jog technologijos ir fizinių mokslų krypties daugiau nei biomedicinos mokslų studentų rūkė [30]. Vadinasi, yra sąsaja tarp žalingų įpročių paplitimo ir išsilavinimo.
8.4 Fizinis aktyvumas
Fizinis pasyvumas – vienas iš svarbių rizikos veiksnių sveikatai [31]. Žmonių, kurie yra fiziškai neaktyvūs, mirtingumo rizika padidėja net apie 2 kartus nei tų, kurie reguliariai mankštinasi, sportuoja. 18-64 metų žmonėms rekomenduojama sportuoti 5 dienas per savaitę po 30 min. (viso 150 min.) nedideliu intensyvumu, iš jų 5 dienas po 15 min. (viso 75 min.) vidutiniu-dideliu intensyvumu (įtraukiant jėgos pratimus) [32, 33]. PSO teigia, kad fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas nuo visų priežasčių yra mažesnis, jie turi geresnį kūno masės indeksą, rečiau sergama koronarine širdies liga, insultu, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, gaubtinės žarnos vėžiu, krūties vėžiu [34]. Fizinis aktyvumas pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą [35]. Pastarąjį laikotarpį mokslininkai ypač atkreipia dėmesį į didėjantį fizinį pasyvumą [36-38]. Dar 2002 m. nustatyta, jog tik 26 proc. vyrų ir 22 proc. moterų mankštinosi 4 kartus per savaitę. Panašus tiriamųjų fizinis aktyvumas nustatytas ir 2006 metais [15, 18].
13 Atliktame tyrime su Klaipėdos miesto gyventojais paaiškėjo, kad beveik trečdalis savo darbą ar veiklos pobūdį apibūdino kaip „sėdimą darbą“ (30,3 proc.), 47,8 proc. kaip „sėdimą ir stovimą darbą“, 20,5 proc. „judamą darbą“ ir 1,3 proc. „sunkų fizinį darbą“. Apklausa atskleidė, kad respondentų kasdienis fizinis aktyvumas (bent 30 min. trukmės, kad suprakaituotų ir pagreitėtų kvėpavimas) yra nepakankamas: beveik pusė gyventojų (45,5 proc.) visai nesimankština, o kiekvieną dieną tai daro tik 7,3 proc. [39]. Pagal „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą“, 29 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų bent 30 min. keturias ir daugiau dienų per savaitę laisvalaikiu mankštinasi [18].
Teigiama, kad dažniau užsiima aktyvia fizine veikla jaunesnio amžiaus respondentai (15-24 m.), turintys aukštąjį išsilavinimą, nevedę/netekėjusios, studentai bei didmiesčių gyventojai. Mažiau sportuoja, nesimankština 45-74 m. asmenys, pensininkai, įgiję tik vidurinį išsilavinimą, gaunantys nedideles pajamas ar bedarbiai, vedę/ištekėjusios ar išsiskyrę, darbininkai ar ūkininkai, kaimo gyventojai [40].
8.5 Stresas
Stresas – tai įtampos būsena ir kai kurių įvykių suvokimas, atsiliepimas į išorinių jėgų sukeltus nemalonius, nepalankius, grėsmingus įvykius – stresorius [41]. Daugiau nei penktadaliui (apie 22 proc.) Europos Sąjungos valstybių narių darbuotojų kyla sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia stresas darbe (Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis) [42]. Stresas vienas iš rizikos veiksnių sveikatos sutrikdymui. Stresas darbe yra viena iš dažniausių su darbu susijusi sveikatos problema [43]. Streso išvengti neįmanoma, tai yra viena iš būtinų gyvų organizmų funkcionavimo sąlygų [44]. Teigiamai veikiantis stresas stimuliuoja, gali skatinti tobulėti, siekti gerų rezultatų, tikslų [45]. Visgi, dažniausiai mokslininkų dėmesys krypsta į neigiamą stresą, kuris sukelia žalingus reiškinius, sekina organizmą ir ypač nervų sistemą. 2009 m. atliktas tyrimas apklausiant Panevėžio gyventojus, kuris rodo, jog net 81,1 proc. jaučia stresą darbe. Siekiant išsiaiškinti, kokioje sferoje dirbantys gyventojai patiria aukštą streso lygį, nustatyta, kad švietimo sistemoje (29 proc.), gamyboje (26 proc.), medicinoje (19 proc.) dirbantieji įvertino kaip didelį patiriamą streso lygį [46, 47]. Medicinos personalo patiriamą stresą, nuovargį lemia daugybė faktorių – tiek asmenybės, tiek organizaciniai veiksniai: amžius, lytis, šeiminė padėtis, darbo stažas, kitos asmeninės savybės, darbo sąlygos, didelis darbo krūvis, nepalanki darbo aplinkos atmosfera bei politika ir kt. [48]. Tyrinėjant,
kurie sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai patiria stresą, paaiškėjo, jog 31,9 proc. medicinos technikų, 36,1 proc. administracijos darbuotojų, 38,6 proc. gydytojų, 61,8 proc. gydytojų rezidentų, 66 proc. slaugytojų patiria stresą [48]. Medicinos personalą veikiantis naktinis darbas, per didelis darbo
14 krūvis gali sukelti depresiją, nuovargį, didėja klaidų tikimybė, atsiranda sveikatos problemos [49]. Vyresni gydytojai psichologinį stresą patiria rečiau nei jaunesni gydytojai ar gydytojai rezidentai, nes tai susiję su darbo patirtimi, be to, rečiau patiria psichologinį stresą vyrai nei moterys [50]. Kanados medikų asociacijos mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog dėl patiriamo streso gydytojams kyla psichologinių problemų, kurios gali sąlygoti psichotropinių medžiagų vartojimą ar net suicidines mintis [50-53].
15
9. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
9.1. Tiriamasis kontingentas 9.1.1. Tyrimo laikas ir vieta
Tyrimas atliktas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje. Anoniminė anketinė pacientų apklausa buvo atliekama 2016 m. vasario-gegužės mėnesiais. Apklausti į šeimos gydytojus šiuo laikotarpiu besikreipiantys 18-78 metų pacientai.
9.1.2. Tiriamojo kontingento apimtis ir tyrimo eiga
Anoniminės anketos apklausos būdu apklausta 315 pacientų, besikreipiančių LSMUL KK Šeimos medicinos kliniką. Pacientų apklausos duomenys tirti anoniminiu anketavimo būdu, tyrimo dalyviams paaiškinus apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti apibendrintą informaciją. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Į anketos klausimus atsakinėjo atsitiktinai parinkti asmenys, vyresni nei 18 metų (221 moteris ir 94 vyrai). Tiriamasis kontingentas pagal amžių skirstytas į dvi grupes: 18-30 m. (95 asmenys) ir 31-78 m. (220 asmenų) bei į dvi grupes pagal medicininį išsilavinimą: 97 medicininį išsilavinimą turintys asmenys (baigę gydomosios medicinos, odontologijos, kineziterapijos, ergoterapijos, burnos higienos, bendrosios praktikos slaugos, visuomenės sveikatos, akušerijos studijas bei medicinos studentai) ir medicininio išsilavinimo neturintys - 218 asmenų. Anketos buvo pildomos dalyvaujant tyrėjui, pacientams anketas įteikdavo tyrėjas. Kiekvieno paciento buvo klausiama, ar jis dar nepildė šios anketos, tokiu būdu buvo išvengta to paties paciento įtraukimo į tyrimą kelis kartus. Anketas pacientai užpildydavo, išėję iš gydytojo kabineto arba prieš įeinant į gydytojo kabinetą. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės ar kitų asmeninių duomenų nebuvo klausiama, tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
16
9.2. Tyrimo anketos struktūra ir turinys
Parengta anketa (žr. priedą) skirta pacientams, besilankantiems pas šeimos gydytojus tiriamoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Šia apklausa buvo siekiama išsiaiškinti pacientų gyvensenos įpročius bei palyginti juos tarp medicininį išsilavinimą turinčių pacientų ir neturinčiųjų.
Anketos pradžioje tyrimo dalyviams paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, nurodyta respondentų dalyvavimo apklausoje svarba ir pateikta trumpa anketos užpildymo instrukcija. Pildant klausimyną pacientams reikėjo atsakyti į 22 klausimus. Klausimyną sudarė šešios dalys: pirma dalis – socialiniai ir demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, šeiminė padėtis), antra dalis – klausimai apie mitybą (pusryčiavimas, riebalų, riebios mėsos, druskos vartojimo ypatumai, tam tikrų produktų vartojimo dažnis), trečia dalis – klausimai apie rūkymą (ar asmuo rūko, ar norėtų mesti rūkyti ir ar nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai), ketvirta dalis – klausimai apie alkoholio vartojimą (ar asmuo vartoja alkoholinius gėrimus, jeigu taip, kokius ir kaip dažnai vartoja), penkta dalis – klausimai apie fizinį aktyvumą (kiek laiko papildomai sportuoja, kokio pobūdžio yra kasdienė veikla ir fizinio pajėgumo subjektyvus vertinimas), šešta dalis – klausimai apie patiriamą stresą darbo metu ir po darbo (ar patyrė stresą praėjusį mėnesį ir koks streso sukeliamų simptomų pasireiškimo dažnis).
Klausimyno sudarymui naudoti uždaro tipo klausimai, kuriuose respondentai gali atsakyti į klausimus pasirenkant atsakymą iš pateiktų variantų sąrašo.
9.3. Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą (SPSS Version 24.0 for Windows). Skirtumui tarp grupių vertinti – skaičiuotas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui vertinti pasirinktas p reikšmingumo lygmuo. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami paveiksluose ir aprašomųjų statistinių duomenų skaitmenine išraiška.
17
10. DARBO REZULTATAI
10.1. Respondentų socialinė demografinė charakteristika
Tyrime dalyvavo 315 LSMUL KK šeimos medicinos klinikos pacientų, 94 vyrai ir 221 moterys (atitinkamai 29,8 proc. ir 70,2 proc.). Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis – 46,6 metų (PI 44,6 – 48,6). Jauniausiam tyrimo dalyviui – 18 metų, vyriausiam – 78 metai. Daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių (37,1 proc.) universitetinį išsimokslinimą įgiję pacientai, 16,9 proc. įgiję aukštąjį išsimokslinimą (kolegija), 11,7 proc. – aukštesnįjį (technikumas, aukštoji mokykla), 29,2 proc. – vidurinį ir 6 proc. nebaigtą vidurinį išsilavinimą įgiję pacientai (1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
51,1 proc. tyrimo dalyvių vedę arba gyvena kartu nesusituokę, 28,6 proc. nevedę arba nesusituokę, 10,2 proc. išsiskyrę ir 10,2 proc. našliai (2 pav.).
18
10.2. Mitybos ypatumai
Analizuojant pacientų mitybos įpročius buvo klausiama, ar asmenys pusryčiauja, kokius riebalus dažniausiai vartoja ruošdami maistą (aliejų, sviestą, margariną, taukus), kaip dažnai sūdo maistą ir valgo riebią mėsą. Taip pat buvo klausiama apie kitų maisto produktų (bulvių, ryžių, makaronų, dribsnių, pieno, vištienos, žuvies, mėsos, daržovių, vaisių ir konditerinių gaminių) vartojimo dažnį.
Paklausus kokius riebalus pacientai dažniausiai vartoja maisto gaminimui, dauguma (apie 77 proc.) visų grupių (18-78 m.) respondentų atsakė, jog renkasi augalinį aliejų. 87,2 proc. (18-30 m.) medicininį išsilavinimą turintys respondentai ir 68,8 proc. (18-30 m.) neturintieji medicininio išsilavinimo, ruošdami maistą, renkasi augalinį aliejų, skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (3 pav.). 18-30 metų amžiaus grupėje neturintys medicininio išsilavinimo dažniau vartoja sviestą (29,2 proc.) nei turintys medicininį išsilavinimą (10,6 proc.), skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Taukus abiejose išsilavinimo grupėse (18-30 m.) vartoja labai maža apklaustųjų dalis (2,1 proc.).
31-78 metų amžiaus grupėje, ruošdami maistą, aliejų dažniau renkasi medicininį išsilavinimą turintys asmenys (90 proc.) nei neturintieji medicininio išsilavinimo (71,8 proc.), skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Taip pat, vyresnių nei 30 metų amžiaus pacientų grupėje, neturintys medicininio išsilavinimo, gerokai dažniau ruošdami maistą vartoja sviestą (18,8 proc.) nei turintys medicininį išsilavinimą (6 proc.), skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Taukus abiejose išsilavinimo grupėse (31-78 m.) vartoja labai maža apklaustųjų dalis (2,7 proc.).
3 pav. Aliejaus vartojimo paplitimas 18-30 m. ir 31-78 m. amžiaus grupėse
(*p=0,065 lyginant pagal medicininį išsilavinimą 31-78 m. grupėje)
87,2% *90%
68,8% 71,8 %
18-30 m. amžiaus grupė 31-78 m. amžiaus grupė
Aliejaus vartojimas
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
19 Siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai valgoma riebi mėsa, tyrime nustatyta, kad neturintys medicininio išsilavinimo (18-30 m.) ją valgo dažniau (48,9 proc. valgo riebią mėsą dažnai) nei turintys medicininį išsilavinimą respondentai (35,4 proc. valgo riebią mėsą dažnai), skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (4 pav.). Vyresnių pacientų grupėje (31-78 m.) rastas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05), jog neturintys medicininio išsilavinimo asmenys riebią mėsą valgo dažniau (32,4 proc.) nei turintys medicininį išsilavinimą (8 proc.).
4 pav. Dažnai vartojančių riebią mėsą pacientų paplitimas tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų
(*p=0,001 lyginant pagal medicininį išsilavinimą 31-78 m. grupėje)
Druskos vartojimo įpročiams išsiaiškinti respondentų buvo klausiama, ar jie sūdo maistą. 18-30 metų amžiaus respondentų grupėje maisto nesūdo 40,4 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 18,8 proc. neturinčiųjų (5 pav.). Taip pat gauti panašūs rezultatai ir 31-78 metų amžiaus pacientų grupėje: maisto nesūdo 56 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 18,2 proc. neturinčiųjų. Skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05) abiejose amžiaus grupėse.
5 pav. Papildomai nesūdančių maisto pacientų paplitimas 18-30 m. ir 31-78 m. amžiaus grupėse
(*p=0,048 lyginant pagal medicininį išsilavinimą 18-31 m. grupėje, *p=0,001 lyginant pagal medicininį išsilavinimą 31-78 m. grupėje)
35,4%
*8% 48,9%
32,4%
18-30 m. amžiaus grupė 31-78 m. amžiaus grupė
Riebios mėsos vartojimas
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
*40,4 %
*56 %
18,8 % 18,2 %
18-30 m. amžiaus grupė 31-78 m. amžiaus grupė
Nevartoja papildomai druskos
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
20 Analizuojant pacientų pusryčiavimą, buvo pateiktas klausimas, ar respondentai įprastai valgo pusryčius. Vertinant jaunesnio amžiaus (18-30 m.) pacientų mitybos įpročius, tyrimo rezultatai rodo, kad tarp turinčių medicininį išsilavinimą, pusryčius valgo 89,4 proc., o tarp neturinčių medicininio išsilavinimo – 75 proc., statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05). Vyresnio amžiaus (31-78 m.) apklaustųjų, turinčių medicininį išsilavinimą, pusryčiauja kiek didesnė dalis (96 proc.) nei tarp neturinčių medicininio išsilavinimo (88,2 proc.) (6 pav.). Skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
6 pav. Pusryčiaujančių pacientų 18-30 m. ir 31-78 m. amžiaus grupėse paplitimas
(p=0,063)
Respondentų mityba buvo analizuota pagal tai, kaip anketoje nurodė tam tikrų produktų (bulvių, ryžių, makaronų, dribsnių, vištienos, žuvies, pieno, mėsos, vaisių, daržovių, konditerinių gaminių) valgymo dažnumą per savaitę.
Vertinant grūdinių produktų vartojimą, 18-30 metų amžiaus grupėje, nepriklausomai nuo išsilavinimo, nustatyta, jog 21 proc. respondentų virtų bulvių vartoja 3-5 dienas per savaitę, 37 proc. – 1-2 d./sav., retai arba niekada nevartoja virtų bulvių 40 proc. respondentų. Ryžius, makaronus kasdien vartoja 6,3 proc., 3-5 d./sav. – 22,1 proc., 1-2 d./sav. – 67,4 proc., retai arba niekada – 4,2 proc. respondentų. Košes ar dribsnius kasdien vartoja 14,7 proc., 3-5 d./sav. – 18,9 proc., 1-2 d./sav. – 41,1 proc., retai arba niekada – 25,3 proc. respondentų (7 pav.).
89,4% 96%
75%
88,2%
18-30 m. amžiaus grupė 31-78 m. amžiaus grupė
Pusryčiaujantys pacientai
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
21 7 pav. Vartojamų produktų dažnis 18-30 m. amžiaus grupėje
Panašūs rezultatai gauti ir vyresnio (31-78 m.) amžiaus grupėje. Nepriklausomai nuo išsilavinimo, 2,3 proc. virtų bulvių vartoja 6-7 dienas per savaitę, 55 proc. – 3-5 d./sav., 49,1 proc. 1-2 d./sav., 23,6 proc. virtų bulvių vartoja retai arba niekada. Ryžius, makaronus beveik kasdien (6-7 d./sav.) vartoja 4,5 proc., 3-5 d./sav. – 17,3 proc., 1-2 d./sav. – 48,6 proc., retai arba niekada – 29,5 proc. respondentų. Košes ar dribsnius beveik kasdien (6-7 d./sav.) vartoja 10 proc., 3-5 d./sav. – 27,3 proc., 1-2 d./sav. – 36,8 proc., retai arba niekada – 25,9 proc. respondentų (8 pav.).
8 pav. Vartojamų produktų dažnis 31-78 m. amžiaus grupėje
2% 21% 37% 40% 6,3% 22,1% 67,4% 4,2% 14,7% 18,9% 41,1% 25,3% 24,2% 47,4% 22,1% 6,3% 6,3% 37,9% 43,2% 12,6% 1,1% 16,8% 36,8% 45,3% 25,3% 44,2% 28,4% 2,1% 15,8% 43,2% 32,6% 8,4% 22,1% 43,2% 21,1% 13,7%
6-7 d./sav. 3-5 d./sav. 1-2 d./sav. Retai, niekada
Vartojamų produktų dažnis
Virtos bulvės Ryžiai, makaronai Košės, dribsniai Pieno produktai Vištiena Žuvis
Daržovės Vaisiai, uogos Konditeriniai gaminiai
2,3% 55% 49,1% 23,6% 4,5% 17,3% 48,6% 29,5% 10% 27,3% 36,8% 25,9% 20,5% 36,4% 28,6% 14,5% 12,7% 47,3% 28,6% 11,4% 3,6% 13,2% 51,8% 31,4% 43,2% 32,3% 19,5% 5% 32,3% 40% 21,8% 5,9% 12,7% 14,5% 30,9% 41,8%
6-7 d./sav. 3-5 d./sav. 1-2 d./sav. Retai, niekada
Vartojamų produktų dažnis
Virtos bulvės Ryžiai, makaronai Košės, dribsniai Pieno produktai Vištiena Žuvis
22 Vertinant jaunesnių (18-30 m.) respondentų mitybą, daržoves kasdien vartoja tik ketvirtadalis (25,3 proc.), 3-5 d./sav. – 44,2 proc., 1-2 d./sav. – 28,4 proc., retai arba niekada – 2,1 proc. apklaustųjų. Vaisius ar uogas beveik kasdien (6-7 d./sav.) vartoja 15,8 proc., 3-5 d./sav. – 43,2 proc., 1-2 d./sav. – 32,6 proc., retai arba niekada – 8,4 proc. apklaustųjų.
43,2 proc. vyresnio (31-78 m.) amžiaus respondentų daržoves vartoja beveik kasdien (6-7 d./sav.), 32,3 proc. – 3-5 d./sav., 19, 5 proc. – 1-2 d./sav., 5 proc. retai arba niekada. 32,3 proc. apklaustųjų vaisius ir uogas vartoja 6-7 d./sav., 40 proc. – 3-5 d./sav., 21, 8 proc. – 1-2 d./sav., 5,9 proc. retai arba niekada. Taigi, daržovių vartojimas yra nepakankamas.
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 18-30 m. amžiaus grupėje beveik ketvirtadalis (24,2 proc.) pieną ar pieno produktus vartoja beveik kasdien (6-7 d./sav.), 47,4 proc. – 3-5 d./sav., 22,1 proc. – 1-2 d./sav., 6,3 proc. retai arba niekada. Vyresnio amžiaus (31-78 m.) grupėje pieno produktus beveik kasdien vartoja penktadalis (20,5 proc.), 36,4 proc. – 3-5 d./sav., 28,6 proc. – 1-2 d./sav., 14,5 proc. retai arba niekada.
Vertinant vištienos vartojimą, tyrimo duomenimis nustatyta, kad 18-30 m. amžiaus grupjėje 6,3 proc. vištienos vartoja beveik kasdien (6-7 d./sav.), 37,9 proc. – 3-5 d./sav., 43,2 proc. – 1-2 d./sav., 12,6 proc. retai arba niekada. Vyresnio amžiaus (31-78 m.) amžiaus grupėje 12,7 proc. vartoja vištienos 6-7 d./sav., 47,3 proc. – 3-5 d./sav., 28,6 proc. – 1-2 d./sav., 11,4 proc. retai arba niekada.
Vertinant žuvies vartojimą, tyrimo duomenimis nustatyta, kad 18-30 m. amžiaus grupjėje tik 1,1 proc. beveik kasdien (6-7 d./sav.) vartoja žuvies, 16,8 proc. – 3-5 d./sav., 36,8 proc. – 1-2 d./sav. Beveik pusė apklaustųjų (45,3 proc.) žuvies vartoja retai. 31-78 m. amžiaus grupjėje tik 3,6 proc. vartoja žuvies beveik kasdien (6-7 d./sav.), 13,2 proc. – 3-5 d./sav., 51,8 proc. – 1-2 d./sav., 31,4 proc. retai arba niekada. Taigi, pažymėtina, jog abiejose amžiaus grupėse, per mažai vartojama žuvies produktų.
Vertinant konditerinių gaminių vartojimą, tyrimo duomenimis nustatyta, kad jaunesnių (18-30 m.) pacientų grupėje 22,1 proc. vartoja konditerinius gaminius kasdien, 43,2 proc. – 3-5 d./sav., 21,1 proc. – 1-2 d./sav., 13,7 proc. retai arba niekada. Vyresnių (31-78 m.) pacientų amžiaus grupėje 12,7 proc. vartoja konditerinius gaminius beveik kasdien (6-7 d./sav.), 14,5 proc. – 3-5 d./sav., 30,9 proc. – 1-2 d./sav., 41,8 proc. retai arba niekada. Taigi, respondentai gausiai vartoja konditerinius gaminius, kuriuose mažai maistinių skaidulų.
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad daugelio šeimos klinikos pacientų mityba nėra pakankamai subalansuota. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad per mažai
23 suvartojama daržovių, žuvies, gausiai vartojami konditeriniai gaminiai ir didelė dalis apklaustųjų sūdo maistą ir vartoja riebią mėsą.
10.3. Alkoholio vartojimo ypatumai
Šio tyrimo metu anketoje pacientams pateiktas klausimas apie tam tikrų silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų (alaus/sidro, vyno/šampano, degtinės/brendžio) vartojimo dažnį. Atsakydami į klausimą respondentai galėjo pasirinkti atsakymą skalėje nuo „negeriu“ iki „geriu kasdien“.
Analizuojant alkoholio vartojimo ypatumus 18-30 m. amžiaus grupėje, nustatyta, kad 36,8 proc. nevartoja silpnųjų alkoholinių gėrimų. 12,6 proc. nestiprius alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų, sidrą, vartoja 1 k./sav., 23,2 proc. – 2-3 k./mėn., 27,4 proc. kelis kartus per metus. 21,1 proc. nevartoja vyno/šampano. 54,7 proc. vartoja vyną/šampaną kelis kartus per metus, 22,1 proc. – 2-3 k./mėn., 2,1 proc. – 1 k./sav. Nustatyta, jog 49,5 proc. nevartoja stipriųjų alkoholinių gėrimų. 15,8 proc. vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį ir kt.) 2-3 k./mėn., 34,7 proc. – kelis kartus per metus.
Analizuojant tyrimo duomenis pagal medicininį išsilavinimą 18-30 m. amžiaus grupėje, tyrimo duomenimis nustatyta, kad 8,5 proc. respondentų, turinčių medicininį išsilavinimą, vartoja nestiprius alkoholinius gėrimus (alų, sidrą) 1 k./sav., 17 proc. – 2-3 kartus per mėn., 25,5 proc. kelis kartus per metus, 48,9 proc. – nevartoja visai (9 pav.).
9 pav. Alaus, sidro vartojimo dažnis 18-30 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų (p=0,087) 48,9% 25,5% 17% 8,5% 25% 29,2% 29,2% 16,7%
Nevartoja Kelis kartus per metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę
Alaus, sidro vartojimo dažnis
24 Neturintys medicininio išsilavinimo alų/sidrą vartoja atitinkamai: 16,7 proc. – 1 k./sav., 17 proc. – 2-3 kartus per mėn., 29,2 proc. kelis kartus per metus, 25 proc. – nevartoja visai, skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Taip pat tyrimo duomenimis nustatyta, kad 4,3 proc. turinčių medicininį išsilavinimą vartoja vyną/šampaną 1 k./sav., 19,1 proc. – 2-3 kartus per mėn., 57,4 proc. kelis kartus per metus, 19,1 proc. – nevartoja visai (10 pav.).
10 pav. Vyno, šampano vartojimo dažnis 18-30 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų
(p=0,441)
Neturintys medicininio išsilavinimo vyną/šampaną vartoja atitinkamai: 0 proc. – 1 k./sav., 25 proc. – 2-3 kartus per mėn., 52,1 proc. kelis kartus per metus, 22,9 proc. – nevartoja visai, skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). Taip pat tyrimo duomenimis nustatyta, kad nė vienas respondentas (0 proc.), turintis medicininį išsilavinimą, nevartoja stipriųjų alkoholinių gėrimų (degtinės, brendžio) 1 k./sav., 12,8 proc. vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus 2-3 kartus per mėn., 29,8 proc. – kelis kartus per metus, 57,4 proc. – nevartoja visai (11 pav.). Neturintys medicininio išsilavinimo atitinkamai: 0 proc. – 1 k./sav., 18,8 proc. – 2-3 kartus per mėn., 39,6 proc. kelis kartus per metus, 41,7 proc. – nevartoja visai, skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
11 pav. Degtinės, brendžio vartojimo dažnis 18-30 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų (p=0,303) 19,1% 57,4% 19,1% 4,3% 22,9% 52,1% 25% 0 % Nevartoja Kelis kartus per
metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę
Vyno, šampano vartojimo dažnis
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
57,4% 29,8% 12,8% 0% 41,7% 39,6% 18,8% 0% Nevartoja Kelis kartus per
metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę
Degtinės, brendžio vartojimo dažnis
25 Analizuojant alkoholio vartojimo ypatumus 31-78 m. amžiaus grupėje, nustatyta, kad 49,1 proc. silpnųjų alkoholinių gėrimų nevartoja. 12,2 proc. nestiprius alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų, sidrą, vartoja 1 k./sav. ir dažniau, 11,4 proc. – 2-3 k./mėn., 27,3 proc. kelis kartus per metus. 31,4 proc. vyno/šampano nevartoja, 50,5 proc. vartoja vyną/ šampaną kelis kartus per metus, 13,6 proc. – 2-3 k./mėn., 4,6 proc. – 1 k./sav. ir dažniau. 34,5 proc. stipriųjų alkoholinių gėrimų nevartoja. 1,8 proc. vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį ir kt.) 1 k./sav., 11,4 proc. – 2-3 k./mėn., 52,3 proc. – kelis kartus per metus.
Analizuojant tyrimo duomenis pagal medicininį išsilavinimą 31-78 m. amžiaus grupėje, nustatyta, kad 15,9 proc. respondentų, neturinčių medicininio išsilavinimo, alų/sidrą vartoja 1 k./sav. ir dažniau, o turintys medicininį išsilavinimą, nevartoja alaus/sidro 1 k./sav., skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05) (12 pav). 12 proc. respondentų, turinčių medicininį išsilavinimą, silpnuosius alkoholinius gėrimus vartoja 2-3 k./sav., o neturintys atitinkamai – 11,2 proc. Skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). 29,9 proc. respondentų, neturinčių medicininio išsilavinimo, ir 42 proc. turinčių medicininį išsilavinimą alų/sidrą vartoja kelis kartus per metus. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
12 pav. Alaus, sidro vartojimo dažnis 31-78 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų
(*p=0,021)
Pusė (50 proc.) respondentų, neturinčių medicininio išsilavinimo, ir 46 proc. turinčių medicininį išsilavinimą nevartoja alaus/sidro. Skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
0 proc. turinčių medicininį išsilavinimą nevartoja vyno/šampano 1 k./sav. ir dažniau, 6 proc. vartoja vyną/šampaną 2-3 k./mėn., o neturintys medicininio išsilavinimo atitinkamai: 5,9 proc. – 1 k./sav. ir dažniau, 15,9 proc. – 2-3 k./mėn., skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (13 pav.).
46% *42% 12% *0% 50% 29,9% 11,2% 15,9%
Nevartoja Kelis kartus per metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę ir dažniau
Alaus, sidro vartojimo dažnis
26 74 proc. turinčių medicininį išsilavinimą vartoja vyną/šampaną kelis kartus per metus, 20 proc. – nevartoja visai, o neturintys medicininio išsilavinimo atitinkamai 43,5 proc. – kelis kartus per metus ir 34,7 proc. – nevartoja visai. Skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,05).
13 pav. Vyno, šampano vartojimo dažnis 31-78 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų
(*p=0,004)
Nė vienas apklaustasis (0 proc.), turintis medicininį išsilavinimą, nevartoja stipriųjų alkoholinių gėrimų (degtinės, brendžio ir kt.) 1 k./sav., 4 proc. vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus 2-3 k./mėn., 64 proc. – kelis kartus per metus, 32 proc. – nevartoja visai (14 pav.). 2,4 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus 1 k./sav., 13,5 proc. – 2-3 k./mėn., 48, 8 proc. – kelis kartus per metus, o 35,3 proc. nevartoja visai. Skirtumai statistiškai nereikšmingi (p>0,05).
14 pav. Degtinės, brendžio vartojimo dažnis 31-78 m. amžiaus grupėje tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų (*p=0,107) *20% *74% 6% 0% 34,7% 43,5% 15,9% 5,9% Nevartoja Kelis kartus per
metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę ir dažniau
Vyno, šampano vartojimo dažnis
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
32% 64% 4% 0% 35,3% 48,8% 13,5% 2,4% Nevartoja Kelis kartus per
metus
2-3 kartus per mėnesį
Kartą per savaitę
Degtinės, brendžio vartojimo dažnis
27 Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad šeimos klinikos pacientai linkę vartoti įvairių rūšių alkoholinius gėrimus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad stipriuosius alkoholinius gėrimus didesnė dalis (47 proc.) šeimos klinikos pacientų vartoja kelis kartus per metus, o daugiau nei trečdalis (39 proc.) nevartoja visai stipriųjų alkoholinių gėrimų. 18-30 m. amžiaus grupėje alkoholio vartojimo ypatumai panašūs tarp turinčių medicininį išsilavinimą ir neturinčiųjų. 31-78 m. amžiaus grupėje neturintys medicininio išsilavinimo dažniau negu turintys medicininį išsilavinimą vartoja nestiprius alkoholinius gėrimus.
10.4. Turinčių medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal rūkymo ypatumus
Europoje stebimas tabako epidemijos plitimas. Analizuojant žalingų įpročių paplitimą – tabako rūkymą tarp pacientų, besikreipiančių į LSMUL KK Šeimos medicinos kliniką, mūsų tyrime nustatyta, jog 18-30 m. amžiaus grupėje 14,8 proc. rūko kasdien. 31-78 m. amžiaus grupėje 27,8 proc. rūko kasdien (15 pav.).
15 pav. Rūkymo paplitimas
Vertinant rūkančių asmenų įpročius pagal medicininį išsilavinimą, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad rūkymo paplitimas tarp jaunesnio (18-30 m.) amžiaus medicininį išsilavinimą turinčių asmenų yra nežymiai mažesnis nei tarp neturinčiųjų. 18-30 m. amžiaus grupėje nė vienas apklaustasis (0 proc.), turintis medicininį išsilavinimą, nenurodė, jog rūko kasdien, o 22,2 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo nurodė, jog rūko kasdien, statistiškai skirtumas nereikšmingas (p>0,05) (16 pav.). Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad 18-30 m. amžiaus grupėje 55,6 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 44,4 proc. neturinčiųjų rūko retkarčiais. Statistiškai skirtumas nereikšmingas (p>0,05).
14,8%
27,8%
18-30 m. amžiaus grupė 31-78 m. amžiaus grupė
Rūkymo paplitimas
28 16 pav. Rūkymo dažnio paplitimas pagal išsilavinimą 18-30 metų amžiaus grupėje
(p=0,308)
Vyresnio amžiaus (31-78 m.) grupėje nė vienas (0 proc.) apklaustasis, turintis medicininį išsilavinimą, nenurodė, jog rūko kasdien, o atitinkamai neturintys medicininio išsilavinimo – 27,9 proc. nurodė, jog rūko kasdien, statistiškai skirtumas nereikšmingas (p>0,05) (17 pav.). 31-78 m. amžiaus grupėje 27,3 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 19,7 proc. neturinčiųjų rūko retkarčiais. Statistiškai skirtumas nereikšmingas (p>0,05).
17 pav. Rūkymo dažnio paplitimas pagal išsilavinimą 31-78 metų amžiaus grupėje
(p=0,240)
Siekiant išsiaiškinti pacientų nuomonę ir požiūrį į rūkymo žalą, ar rūkantys asmenys suvokia žalingų įpročių kenksmingumą, buvo paklausta, ar tiriamieji norėtų mesti rūkyti ir ar nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai. Remiantis tyrimo duomenimis, išsiaiškinta, jog 18-78 m. amžiaus 47,8 proc. respondentų, turinčių medicininį išsilavinimą, ir 36,4 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo norėtų mesti rūkyti. 30,4 proc. respondentų, turinčių medicininį išsilavinimą, ir 27,3 proc. neturinčių medicininio išsilavinimo nenorėtų mesti rūkyti (18 pav.). Skirtumai statistiškai nereikšmingi (p>0,05).
0%
55,6%
22,2% 44,4%
Rūko kasdien Rūko retkarčiais
Rūkymo dažnis
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
0
27,3% 27,9%
19,7%
Rūko kasdien Rūko retkarčiais
Rūkymo dažnis
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
29 18 pav. Norinčių mesti rūkyti asmenų paplitimas tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir
neturinčiųjų
(p=0,589)
18-30 metų amžiaus grupėje, turinčiųjų medicininį išsilavinimą, 28,6 proc. labai nerimauja ir 71,4 proc. šiek tiek nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai, o tarp neturinčiųjų medicininio išsilavimimo: 33,3 proc. labai nerimauja, 13,3 proc. šiek tiek nerimauja, 26,7 proc. beveik nerimauja ir 26,7 proc. visai nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai, skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05) (19 pav.).
19 pav. Nerimaujančių dėl rūkymo žalingų padarinių asmenų paplitimas 18-30 m. amžiaus grupėje
(*p=0,032)
31-78 metų amžiaus grupėje, turinčiųjų medicininį išsilavinimą, 100 proc. respondentų šiek tiek nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai, o tarp neturinčiųjų medicininio išsilavimimo: 6,5 proc. labai nerimauja, 35,5 proc. šiek tiek nerimauja, 19,4 proc. beveik nerimauja ir 38,7 proc. visai nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai (20 pav.). Skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05). 47,8% 21,7% 30,4% 36,4% 36,4% 27,3%
Norėtų mesti rūkyti Abejoja dėl rūkymo metimo Nenori mesti rūkyti
Norintys mesti rūkyti
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
28,6% *71,4% 0% 0% 33,3% 13,3% 26,7% 26,7% Labai nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai
Šiek tiek nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai Beveik nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai Visai nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai
Nerimaujančių dėl rūkymo žalingų padarinių asmenų paplitimas
30 20 pav. Nerimaujančių dėl rūkymo žalingų padarinių asmenų paplitimas 31-78 m. amžiaus grupėje
(*p=0,058)
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad šeimos klinikos pacientų rūkymo paplitimas yra gana didelis. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad medicininį išsilavinimą turintys asmenys (18-30m.) statistiškai reikšmingai labiau nerimauja negu medicininio išsilavinimo neturintieji dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai.
10.5. Turinčių medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal fizinio aktyvumo ypatumus
Siekiant išsiaiškinti pacientų, besikreipiančių į LSMUL KK Šeimos medicinos kliniką, fizinį aktyvumą, buvo paklausta, koks yra jų kasdienio darbo pobūdis, kiek laiko per savaitę papildomai užsiima sportine veikla. Respondentai, nurodydami kasdienio darbo pobūdį, atsakymą galėjo pasirinkti iš 4 pateiktų variantų: „daugiausia sėdimas darbas“, „judamas darbas, kai daug vaikštoma“, „sėdimas/stovimas (mišrus) darbas, kai kilnojama, nešiojama, šiek tiek vaikštoma (pramonėje, prekyboje)“, „sunkus fizinis darbas (žemės ūkyje, statybose, kelio darbai ir panašiai)“. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių apklaustųjų (58,1 proc.) darbo pobūdis yra sėdimas, 16,8 proc. savo kasdienę veiklą apibūdina kaip „sėdimas/stovimas (mišrus) darbas, kai kilnojama, nešiojama, šiek tiek vaikštoma”, 23,2 proc. kaip „judamą, kai daug vaikštoma“ ir 1,9 proc. kaip „sunkų fizinį darbą“ (21 pav.).
0 % *100% 0% 0% 6,5% 35,5% 19,4% 38,7% Labai nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai
Šiek tiek nerimauja dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai Beveik nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai Visai nesirūpina dėl žalingų rūkymo padarinių sveikatai
Nerimaujančių dėl rūkymo žalingų padarinių asmenų paplitimas
31 21 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal kasdienio darbo pobūdį
Analizuojant tyrimo duomenis pagal pacientų turimą medicininį išsilavinimą, nustatyta, kad sėdimą darbą dirba panašus turinčių (59,8 proc.) ir neturinčių (57,3 proc.) medicininį išsilavinimą asmenų skaičius, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Mišrų (sėdimą/stovimą, kai kilnojama, nešiojama) darbą dirba statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis neturinčių medicininio išsilavinimo (20,6 proc.) nei turinčiųjų (8,2 proc.) (p<0,05).
Siekiant išsiaiškinti apie pacientų fizinį aktyvumą laisvalaikiu, tyrimo metu buvo klausiama, kiek laiko per savaitę respondentai papildomai sportuoja. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų (60 proc.) laisvalaikiu nesportuoja visai arba sportuoja tik 1-2 valandas per savaitę (17,1 proc.). 10,2 proc. sportuoja 3-4 valandas per savaitę, 12,7 proc. apklaustųjų sportuoja 5-6 valandas per savaitę ir daugiau (22 pav.).
22 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal sportui skiriamą laiką per savaitę
Analizuojant tyrimo duomenis pagal pacientų medicininį išsilavinimą, nustatyta, kad 53,6 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 62,8 proc. neturinčiųjų laisvalaikiu nesportuoja visai arba sportuoja tik 1-2 valandas per savaitę (atitinkamai 24,7 proc. ir 13,8 proc.). 17,5 proc. turinčių medicininį išsilavinimą ir 6,9 proc. neturinčiųjų laisvalaikiu sportuoja 3-4 valandas per savaitę, 5-6
58,1%
23,2%
1,9% 16,8%
Sėdimas darbas Judamas darbas, kai daug vaikštoma
Sunkus fizinis darbas Sėdimas/stovimas (mišrus) darbas, kai kilnojama, nešiojama
Apklaustųjų darbo pobūdis
60%
17,1% 10,2% 12,7% < 30 min. 1-2 val. 3-4 val. 5-6 val. ir
daugiau
32 valandas per savaitę sportuoja atitinkamai 2,1 proc. ir 3,7 proc., daugiau nei 6 valandas per savaitę sportuoja atitinkamai 2,1 proc. ir 12,8 proc. (23 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) lyginant grupes pagal medicininį išsilavinimą.
23 pav. Sportuojančių pacientų per savaitę paplitimas tarp turinčių medicininį išsilavinimą ir neturinčiųjų
(p=0,002)
Analizuojant tyrimo duomenis pagal pacientų medicininį išsilavinimą, siekiant išsiaiškinti, kaip pacientai subjektyviai vertina savo fizinį pajėgumą, nustatyta, jog didžioji dalis turinčių medicininį išsilavinimą vertina kaip gerą (39,2 proc.) ar patenkinamą (45,4 proc.), 3,1 proc. vertina kaip labai gerą, 12,4 proc. kaip blogą ir nė vienas (0 proc.) nevertina kaip labai blogo (24 pav.). Didžioji dalis pacientų (40,8 proc.), kurie neturi medicininio išsilavinimo, savo fizinį pajėgumą vertina kaip patenkinamą, 35,8 proc. kaip gerą, 12,8 proc. – labai gerą, 7,8 proc. – blogą, 2,8 proc. vertina kaip labai blogą. Lyginant grupes tarp turinčių ir neturinčių medicininio išsilavinimo, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).
24 pav. Subjektyvus fizinio pajėgumo vertinimas tarp medicininį išsilavinimą turinčių ir neturinčiųjų (*p=0,024) 53,6% 24,7% 17,5% 2,1% 2,1% 62,8% 13,8% 6,9% 3,7% 12,8%
< 30 min. 1-2 val. 3-4 val. 5-6 val. >6 val.
Sportuojančių pacientų paplitimas
Turi medicininį išsilavinimą Neturi medicininio išsilavinimo
*3,1 % 39,2% 45,4% 12,4% 0 12,8 % 35,8% 40,8% 7,8 % 2,8 % Labai geras Geras Patenkinamas Blogas Labai blogas
Fizinio pajėgumo vertinimas
33 Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad daugelio šeimos klinikos pacientų kasdienė veikla reikalauja mažai fizinio aktyvumo, nes vyrauja sėdimo pobūdžio darbas (58,1 proc.), didžioji dalis (60 proc.) laisvalaikiu nesportuoja, o sunkų fizinį darbą dirba mažoji dalis (1,9 proc.) apklaustųjų.
10.6. Turinčiųjų medicininį išsilavinimą pacientų ir neturinčiųjų palyginimas pagal patiriamo streso ypatumus
Siekiant išsiaiškinti pacientų, besikreipiančių į LSMUL KK Šeimos medicinos kliniką, patiriamo streso ypatumus, tyrimo metu buvo paklausta, ar praėjusį mėnesį patyrė didelę įtampą/stresą ir kaip dažnai vargina streso sukelti tam tikri simptomai. Tyrimo duomenimis, 28,9 proc. nurodė, jog praėjusį mėnesį streso/įtampos nepatyrė, 34,3 proc. nurodė, jog praėjusį mėnesį patyrė didelę įtampą/stresą, bet ne daugiau negu paprastai patiria kiti asmenys, 34,6 proc. nurodė, jog patyrė streso daugiau negu paprastai patiria kiti asmenys ir 3,2 proc. nurodė, jog jų gyvenimas nepakeliamas. Lyginant pacientų duomenis pagal medicininį išsilavinimą, tyrimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis turinčių medicininį išsilavinimą nei neturinčiųjų patiria daugiau streso negu įprastai patiria kiti asmenys. Daugiau nei pusė apklaustųjų (51,5 proc.), turinčių medicininį išsilavinimą, nurodė, jog praėjusį mėnesį patyrė įtampos/streso daugiau negu paprastai patiria kiti asmenys, o neturinčiųjų medicininio išsilavinimo 27,1 proc. (25 pav.).
25 pav. Įtampos/streso patyrimas tarp turinčiųjų medicininį išsilavinimą ir neturinčiųjų
(p=0,001)
Siekiant išsiaiškinti apie streso sukeliamus simptomus ir sutrikimus, tyrimo metu pateiktas klausimas apie simptomų pasireiškimo dažnį. Respondentai atsakymą galėjo pasirinkti iš 4 pateiktų variantų nuo „labai dažnai“ iki „niekada“. Mūsų atliktame tyrime nustatyta, jog, tarp dažniausiai
13,4% 35,1 51,5% 0% 35,8% 33,9% 27,1% 3,2% Praėjusį mėnesį streso
nepatyrė
Patyrė streso ne daugiau negu įprastai patiria kiti
asmenys
Patyrė streso daugiau negu įprastai patiria kiti asmenys
Gyvenimas nepakeliamas
Įtampos, streso patyrimas
34 jaučiamų simptomų streso metu, pasireiškia dažnai/labai dažnai įtampa kaklo-pečių srityje (43,3 proc.), nerimas ir dvasinė įtampa (31,4 proc.), emocinis išsekimas (24,6 proc.) (26 pav.).
26 pav. Patiriamų simptomų streso metu darbe ir po darbo dažnis
27 pav. Streso sukeltų negalavimų dažnis
Remiantis tyrimo duomenis, nustatyta, jog, dažnai vyrauja tokie streso sukelti simptomai: 27,9 proc. dažnai patiria nuovargį, silpnumą, 24,8 proc. – virškinimo sutrikimus, 24,8 proc. – kraujospūdžio sutrikimus, 22,9 proc. – miego sutrikimus, 22,2 proc. emocinę įtampą, 20,6 proc. galvos skausmus bei 14,3 proc. patiria širdies darbo sutrikimus (27 pav.).
Apibendrinant šiame skyriuje pateiktus tyrimo rezultatus matyti, kad daugelio šeimos klinikos pacientų, 18-72 m. amžiaus grupėje, patiria daug streso ir įtampos. Nustatyta, jog statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė dalis (51,5 proc.) turinčių medicininį išsilavinimą nei neturinčiųjų (27,1 proc.) patiria daugiau streso negu įprastai patiria kiti asmenys.
3,8% 12,6% 48,4% 2% 6,8% 43,7% 4,8% 26,6% 39,9% 7,5% 17,1% 36,2% 5,1% 12,6% 28,3% 14,3% 29% 32,1%
Labai dažnai Dažnai Retai
Darbo metu ar po darbo jaučia:
Nusivylimas, nuobodulys Nesaugumas, bejėgiškumas Nerimas ir dvasinė įtampa Emocinis išsekimas Rankų virpėjimas Įtampa kaklo-pečių srityje
12,1% 22,9% 42,5% 9,2% 20,6% 45,1% 14% 22,2% 38,7% 12,7% 27,9% 39% 7% 24,8% 41,9% 5,7% 14,3% 28,1% 11,7% 24,8% 27,6%
Labai dažnai Dažnai Retai
Streso sukelti negalavimai
Miego sutrikimai Galvos skausmas Emocinė įtampa Nuovargis, silpnumas Virškinimo sutrikimai Širdies darbo sutrikimai Kraujospūdžio sutrikimai Nugaros skausmai
35
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Sveikata priklauso nuo gyvensenos. Aptariant pateiktus mūsų atlikto tyrimo rezultatus matyti, kad daugelio šeimos klinikos pacientų mityba nėra pakankamai subalansuota. Išsiaiškinta, kad per mažai suvartojama daržovių, žuvies, didelė dalis apklaustųjų sūdo maistą. Lietuvoje atliktuose kituose mitybos įpročių tyrimuose taip pat pateikiami duomenys, kad gyventojai per mažai suvartoja daržovių, vaisių, žuvies ir jos produktų, tiek moterys tiek vyrai per daug vartoja druskos [54].
Rekomenduojama vartoti daug įvairių daržovių [55, 56]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad daržovių vartojimas yra nepakankamas – 18-30 m. amžiaus grupėje daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik ketvirtadalis (25,3 proc.), o 31-78 m. amžiaus grupėje daržoves 6-7 d./sav. valgo 43,2 proc. Lyginant su kitais Lietuvoje atliktais tyrimais, rezultatai panašūs. 2011 m. 43,4 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų daržoves vartojo 6-7 k./sav. [54]. 2009 m. duomenimis, nors daržovių suvartojimas atskirose Europos Sąjungos (ES) šalyse skiriasi (pvz., Graikijoje jų suvartojimas beveik keturis kartus didesnis nei Suomijoje), tačiau vaisių ir daržovių vidutinis suvartojimas per parą atitinka PSO rekomendacijas (ne mažiau kaip 400 g/parą) tik keturiose ES šalyse (Lenkija, Vokietija, Italija ir Austrija) [57, 58].
Rekomenduojama riebią mėsą pakeisti liesa ar ankštinėmis daržovėmis, paukštiena, žuvimi. [55, 56]. Su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių bei mineralinių medžiagų. Žuvies rekomenduojama valgyti bent 3 kartus per savaitę [59, 60]. Mūsų tyrimo duomenimis nustatyta, jog per mažai vartojama žuvies produktų. Tik 1,1 proc. 18-30 m. amžiaus grupėje 6-7 d./sav. vartoja žuvies, o beveik pusė apklaustųjų (45,3 proc.) žuvies vartoja retai arba niekada. Tik 3,6 proc. 31-78 m. amžiaus grupėje žuvies vartoja 6-7 d./sav., o 31,4 proc. retai arba niekada. Gauti rezultatai pagrindžia ir kitų atliktų tyrimų rezultatus. Baltijos šalių mitybos tyrimai atskleidė, kad tik 5 proc. apklaustųjų 5 k./sav. valgo žuvies, 35 proc. – 2 k./sav., o 64 proc. – 1 k./sav. [17]. 2009 m. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, 62,8 proc. vyrų ir 63,5 proc. moterų valgė žuvies 1-2 d./sav., 1,4 proc. asmenų valgė žuvies 6-7 d./sav. [18,19]. Minėtuose tyrimuose, vertinant žuvies vartojimo dažnumą pagal respondentų amžiaus grupes, nustatyta, kad kasdien ir 3-5 k./sav. daugiausia žuvies vartoja vyresnio (50-65 m.) amžiaus gyventojai, o šiuos produktus 1-2 k./sav. statistiškai reikšmingai daugiau vartoja vidutinio (35-49 m.) amžiaus respondentai. Nevartojančiųjų tarpe daugiausia yra jaunesniojo (19-34 m.) amžiaus respondentų [54].
Rekomenduojama valgyti nesūrų maistą, todėl reikėtų valgant nesūdyti jau pagamintų patiekalų [55, 60]. Mūsų tyrimo duomenimis, 18-30 m. amžiaus grupėje maisto nesūdo 40,4 proc.
