LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

INGRIDA PABALYTö

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

STUDENTŲ MITYBOS ĮPROČIAI

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. V. Suveizdis

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis magistro darbas: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų mitybos įpročiai“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą

2011 .... .... Ingrida Pabalyt÷ (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2011 .... .... Ingrida Pabalyt÷ (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO

GYNIMO

2011 .... .... Virginijus Suveizdis (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2011 ... ... (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(Gynimo komisijos sekretor÷s parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Sveika ir visavert÷ mityba ... 10

1.1.1. Pagrindin÷s mitybos taisykl÷s ... 11

1.2. Sveikos mitybos sudedamosios dalys ... 12

1.2.1. Sveiko maisto kriterijai ... 14

1.3. Sveika gyvensena ... 15

1.4. Studentų mitybos įpročiai ... 17

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20

2.1. Tyrimo metodai ... 20

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 20

2.3. Tyrimo procesas ... 24

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26

3.1. Maitinimosi įpročių vertinimas ... 26

3.2. Žinių apie sveiką mitybą vertinimas ... 36

3.3. Sveikos mitybos įpročių ryšių nustatymas ir vertinimas ... 42

IŠVADOS ... 47

PRAKTINöS REKOMENDACIJOS ... 48

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 49

4

SANTRAUKA

Pabalyt÷ I. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų mitybos įpročiai: Veterinarin÷s maisto saugos magistrantūros baigiamasis darbas/ darbo vadovas V. Suveizdis; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Socialinių mokslų ir informatikos katedra. – Kaunas, 2011. 51 p.

Darbo tikslas – ištirti LSMU Veterinarijos Akademijos ir Medicinos Akademijos studentų mitybą.

Uždaviniai: 1) Išanalizuoti mitybos tendencijos Lietuvoje ir užsienyje; 2) Palyginti LSMU VA ir MA studentų mitybos įpročius bei jų žinias apie mitybą. 3) Nustatyti ryšį tarp LSMU įvairių grupių studentų mitybos ir jų žinių apie sveiką mitybą.

Tyrimo metodika. Anketinei apklausai atlikti buvo pasirinkti Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuojantys studentai. Tyrime sutiko dalyvauti 350 studentų. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 297 (grįžtamumas 85 proc.). Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą.

Rezultatai. Gauti duomenys parod÷, kad 59,6 proc. LSMU studentų tik kartais skaito ant gaminio pakuot÷s pateikiamą informaciją prieš įsigydami gaminius. LSMU Veterinarijos akademijos studentai dažniau nei Medicinos akademijos studentai skaito (32,56 proc.) ir neskaito (60,46 proc.) informaciją ant gaminio pakuot÷s. 63 proc. LSMU studentų n÷ra tikri, ar jų mityba sveika. LSMU Medicinos akademijos studentų tarpe buvo 9,95 proc. studentų, o Veterinarijos akademijos – 11,63 proc. studentų manančių, kad jų mityba yra sveika. 50,84 proc. studentų nesidomi sveika mityba. 45,5 proc. tirtų LSMU studentų nesportuoja. LSMU Medicinos studentų tarpe buvo 13,74 proc. sportuojančių studentų, o Veterinarijos akademijos – tik 8,14 proc. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p=0,000, lls=18, χ²=59,684) ryšys tarp pusryčių valgymo ir studentų amžiaus. Pusryčius dažniau valgo vyresnio amžiaus aukštesnių kursų LSMU studentai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p=0,002, lls=12, χ²=31,357) ryšys tarp studentų amžiaus ir sportavimo. LSMU studentų tarpe moterys dažniau nei vyrai domisi sveika mityba – nustatytas statistiškai patikimas (p=0,002, lls=1, χ²=9,279) ryšys. Statistiškai reikšmingas (p=0,045, lls=5, χ²=11,327) ryšys nustatytas, kad moterys dažniau nei vyrai valgo „greitą maistą“. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp valgymų skaičiaus per dieną ir daržovių vartojimo (p=0,005, lls=4, χ²=15,049). 3-5 kartus per dieną valgantys LSMU studentai dažniau vartoja daržoves.

Išvados.

Studentai valgo nereguliariai, dažnai vartoja „greitą maistą“ ir ne itin domisi sveika mityba. LSMU medicinos akademijos ir veterinarijos akademijos studentų mityba skiriasi nežymiai. LSMU Veterinarijos akademijos studentai dažniau teigia, kad jų mityba sveika.

5

SUMMARY

Pabalyt÷ I. The nutrition habits of Lithuania Health Sciences university students’. The post graduation work of Veterinary Food Safety/the supervisor of work – V. Suveizdis; Lithuania University of Health Sciences, Veterinary academy, Faculty of Veterinary Food Safety, Social sciences and Informatics Department. Kaunas, 2011. 52 p.

The aim of the research work – to investigate students’ nutrition of LSMU Veterinary and Medicine academies.

Goals: 1) to analyze tendencies of nutrition in Lithuania and other foreign countries; 2) to compare students’ of LSMU VA and MA nutrition habits and their nutrition knowledge; 3) to determine link among different students’ groups of LMSU and link among their knowledge about healthy nutrition.

Research methodology. The students of Lithuania Health Sciences University were chosen for carrying out the survey. 350 students agreed to participate in the survey, though there were 297 questionnaires that were filled in correctly and used for the survey (reciprocity 85 proc.). Received data was processed using SPSS 19.0 version Statistical data analysis package.

Results. The received data clearly demonstrated that 59,6 percent students of LSMU sometimes read the information that is given on the product package before purchased them. 63 percent students of LSMU are not sure if their nutrition is healthy. There were 9,95 percent students of LSMU Medicine academy and 11,16 percent students of Veterinary academy thinking that their nutrition is healthy. 50,84 percent students are not interested in healthy nutrition and 45,5 percent students of LSMU do not take exercising at all. Statistically meaningful, (p=0,000, lls=18, χ²=59,684) link has been established between eating breakfast and students‘ age. LSMU elder students of higher courses have breakfast more frequently. Statistically meaningful (p=0,002, lls=12, χ²=31,357) link has been established between students‘ age and exercising as well. Within the students of LSMU, women more often than men are interested in healthy nutrition. It has been established statistically reliable (p=0,002, lls=1, χ²=9,279) link. Statistically meaningful (p=0,045, lls=5, χ²=11,327) link has been established that women eat „fast food” more often than men. Statistically meaningful (p=0,005, lls=4, χ²=15,049) link has been established between taking meal per day and use of vegetables. Students of LMSU having meal 3-5 times per day eat vegetables more frequently.

Conclusions. The results of this survey confirmed that students have meal irregularly and often eat “fast food” and are not interested in healthy nutrition. The students’ nutrition of LSMU Veterinary and Medicine academies fractionally differ. The students of LSMU Veterinary academy claim more often that their nutrition is healthy.

6

SANTRUMPOS

VA – Veterinarijos akademija MA – Medicinos akademija

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas KMI – kūno mas÷s indeksas

PSO – Pasaulin÷s sveikatos organizacija SRR- sočiosios riebiosios rūgštys

MNRR – mononesočiosios riebiosios rūgštys PNRR – polinesočiosios riebiosios rūgštys

SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) – statistinių duomenų analiz÷s paketas lls – laisv÷s laipsnių skaičius

7

ĮVADAS

Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Šiandien tuo niekas neabejoja, tačiau mažai pasaulyje tautų, kurių mityba būtų ideali, tame tarpe ir Lietuvos visuomen÷s mityba n÷ra sveika [34, p.7].

Mityba be maisto produktų negalima. Maistas būtinas maistinių medžiagų šaltinis. Jis nulemia organizmo vystymąsi, augimą, nuolatinį audinių atsinaujinimą. Su maistu gaunama didel÷ dalis energijos, būtinos gyvybinei veiklai ir darbui atlikti. Maiste yra biologiškai aktyvių medžiagų. Šios medžiagos organizme atlieka apsauginę, signalinę, bioreguliacinę ir prisitaikymo funkciją.

Mitybos šaltiniu gali būti gausyb÷ įvairių produktų: augalin÷s, gyvulin÷s kilm÷s, iš kurių yra išskiriamos pagrindin÷s maisto medžiagų grup÷s: baltymai, angliavandeniai, riebalai, mineralin÷s medžiagos, vitaminai, vanduo.

Sveika asmens mityba priklauso nuo daugyb÷s biologinių, socialinių ir psichologinių priežasčių. Manoma, kad s÷kmingiau dietos laikosi žmon÷s, gebantys laikytis užsibr÷žto tikslo, turintys savikontrol÷s įgūdžių [20, p. 72].

Temos aktualumas. Sveikata yra vienas svarbiausių veiksnių žmogaus gyvenime [48]. Įvairių gyventojų grupių mitybos tyrimas – aktualus mitybos ir visuomen÷s sveikatos specialistų uždavinys, nes vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos veiksnių yra tinkama mityba [31, p. 2147]. Mityba yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių [35, p. 145; 45, p.4]. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, ji yra sveikatos pagrindas [41, p. 127]. Tinkamas maistas yra būtinas vaiko augimui, vystymuisi, gerai sveikatai, fiziniam aktyvumui palaikyti [24, p. 9]. Dobrovolskij ir Stuko (2009) teigimu, sveika mityba būtina kiekvienam, tačiau jaunam ir intensyviai protinį darbą dirbančiam žmogui tai ypač aktualu [31, P.2147]. Tokiai žmonių grupei priskiriami studentai. Ši tema aktuali siekiant išsiaiškinti visuomen÷s studentų mitybos įpročius ir sampratą apie sveiką mitybą.

Tyrimo teorin÷ reikšm÷. Tyrimo metu buvo susisteminta ir išanalizuota mokslin÷ literatūra apie sveiką ir visavertę mitybą, mitybos įpročius ir sveiką gyvenseną. Šio darbo praktin÷ reikšm÷ – identifikuoti biomedicinos mokslų srities studentų mitybos įpročius, sveikos mitybos sampratą ir maitinimosi ypatumus.

Tyrimo objektas: LSMU studentų mitybos įpročiai.

Darbo tikslas – ištirti LSMU Veterinarijos Akademijos ir Medicinos Akademijos studentų mitybą.

Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1) Išanalizuoti mitybos tendencijas Lietuvoje ir užsienyje.

8 3) Nustatyti ryšį tarp LSMU įvairių grupių studentų mitybos ir jų žinių apie sveiką mitybą.

Tyrimo metodika. Anketinei apklausai atlikti buvo pasirinkti Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuojantys studentai. Tyrime sutiko dalyvauti 350 studentų. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 297 (grįžtamumas 85 proc.). Respondentams buvo pateikta 18 klausimų turinti anketa. Anketos klausimai buvo suskirstyti į dvi grupes – bendruosius klausimus ir klausimus, susijusius su studentų maitinimosi įpročiais. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveika ir visavert÷ mityba

Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba. Daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokyb÷s ir gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas žmonių sveikatai. Mokslo žiniomis pagrįstas visuomen÷s sveikos mitybos mokymas – svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemon÷ [35, p. 145].

Pasaulin÷s sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 50 procentų žmonių sveikatos būkl÷ priklauso nuo gyvenimo būdo – pirmiausia nuo mitybos įpročių [44, p.12]. Įvairūs sveikos mitybos aspektai gali pagerinti sveikatą, pvz., dažnas daržovių ir vaisių vartojimas gali būti efektyvi priemon÷ arterinei hipertenzijai mažinti [6, p.16].

Sveika mityba aprūpina žmogų energija ir būtinomis maisto medžiagomis. Sveikos mitybos gairių tikslas – pad÷ti pasirinkti maisto produktus, kad būtų gautas reikiamas visų maistinių medžiagų kiekis [21, p. 5].

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

- Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

- Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų.

- Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis [34, p. 6-7].

Jauno žmogaus gyvenime vienas iš svarbiausių poreikių yra maitinimasis. Su maistu žmogus gauna baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Visos šios medžiagos suteikia žmogaus organizmui energijos, kuri reikalinga atlikti darbui ir palaikyti kūno temperatūrai. Nepaisydami sveikos mitybos principų jauni žmon÷s dažnai renkasi nevisavertį maistą ir valgo tai, kas pasitaiko po ranka.

Remiantis suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktiškos mitybos tyrimu 1997-1998 m. Lietuvoje labai pasikeit÷ socialin÷s sąlygos, maisto produktų asortimentas ir jų kokyb÷. Gyventojai prad÷jo vartoti pigesnius, biologiškai mažiau vertingus ir labiau užterštus maisto produktus, o tai neigiamai įtakoja jų sveikatą [33, p.8].

Šiandienin÷je maisto produktų rinkoje iš gausyb÷s pažįstamų ir visiškai naujų maisto produktų vartotojams sud÷tinga atsirinkti tokius, kurie leistų organizuoti sveiką asmens ir šeimos

10

mitybą, pad÷tų išvengti sveikatos sutrikimų, atsirandančių d÷l netinkamų maisto produktų vartojimo [27, p.2].

Jaunų žmonių – medicinos studentų sveikos mitybos įgūdžiai turi remtis bendru asmens mitybos pobūdžiu, trunkančiu ilgą laiką, o ne vienkartin÷mis ar trumpalaik÷mis akcijomis [50, p.828].

Sveika ir visavert÷ mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui [35, p. 145].

Siekiant sveikos ir visavert÷s mitybos, reikalinga vadovautis mitybos piramide, kuri pateikiama 1 paveiksle.

Šaltinis: Stepaitien÷ A., 1999

1 pav. Sveikos ir visavert÷s mitybos piramid÷

Kaip matyti iš 1 paveikslo, piramid÷s pagrindą tur÷tų sudaryti neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antroje pakopoje – daržov÷s ir vaisiai. Trečioje – pieno ir m÷sos patiekalai, įskaitant žuvį, paukštieną, kiaušinius, riešutus, taip pat ankštinius (pupas, pupeles, žirnius). Piramid÷s viršūn÷je – mišri maisto produktų grup÷. Ją sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai g÷rimai. Jų vartoti reik÷tų kuo mažiau, nes šie beveik neturi organizmui reikalingų medžiagų, be to yra labai kaloringi (1g alkoholio – 7 kcal).

11

Sveika mityba – sveikatos pagrindas [35, p. 145]. Sveika ir visavert÷ mityba yra toks maisto davinio angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis, kuriam esant l÷tinių ligų rizika mažiausia. Sveika mityba turi teikti žmogui malonumą, būti viena iš bendravimo su šeima, draugais ir bendradarbiais formų [22, p. 5].

Jaunų žmonių sveikata yra prioritetin÷ daugelio šalių sveikatos politikos krytis [23]. Būsimieji studentai medikai ir apskritai visuomen÷s jaunoji dalis turi būti sveikiausia ir jauname amžiuje nesiskųsti ligomis, kurios žalotų jų sveikatą, tačiau pasyvus gyvenimo būdas ir netinkami mitybos įpročiai nulemia ligų „jaun÷jimo“ tendencijas.

Visuotinai pripažinta, kad netinkama mityba, per gausus maisto produktų, turinčių daug riebalų, cukraus, druskos, per mažas daržovių ir vaisių bei žuvies, grūdinių produktų vartojimas yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių l÷tiniams neinfekciniams susirgimams (kraujotakos sistemos ligoms, cukriniam diabetui, nutukimui, osteoporozei, v÷žiui ir kt.) atsirasti [5, p. 2388].

Apibendrinant galima teigti, kad pasirenkant sveiką mitybą pasirenkami labiausiai tinkantys maisto produktai, kuriuos valgant vystomi tinkami mitybos įpročiai. Sveika ir visavert÷ mityba vienareikšmiškai yra vienas labiausiai jauno žmogaus sveikatą įtakojančių veiksnių. Nesveika mityba ir fizin÷s veiklos stygius yra pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių susergama ligomis, kurių galima išvengti.

1.1.1. Pagrindin÷s mitybos taisykl÷s

Siekiant sveikai maitintis reikalinga laikytis tam tikrų taisyklių. Norint, kad mityba būtų ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, būtina:

1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalin÷s nei gyvulin÷s kilm÷s maistą. 2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.

3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).

4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno mas÷s indeksas: 18,5-25).

5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.

6. Riebią m÷są ir m÷sos produktus pakeisti ankštin÷mis daržov÷mis, žuvimi, paukštiena ar liesa m÷sa.

7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį). 8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius g÷rimus, saldumynus.

12

9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip vienas arbatinis šaukštelis (5 g.) per dieną. Vartoti juoduotą druską.

10. Riboti alkoholio vartojimą.

11. Skatinti išimtinį žindymą iki 6 m÷n. ir žindymą iki 2 m. ir ilgiau, užtikrinant tinkamą ir saugų papildomą kūdikių ir mažų vaikų maitinimą.

12. Valgyti reguliariai.

13. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. 14. Kasdien aktyviai jud÷ti [22, p.6-7]

Siekiant sveikos mitybos reikalinga kiekvieną dieną rinktis produktus iš visų šešių grupių, esančių sveikos ir visavert÷s mitybos piramid÷je, nes tokiu būdu gaunami visi reikalingi energijos ir vitaminų šaltiniai. Be to, reikalinga daugiausia vartoti tuos produktus, kurie yra bazin÷je piramid÷s grup÷je. Sumažintas riebalų ir cukraus vartojimas pad÷s išlaikyti normalų svorį ir pagerins sveikatą [14; 39, p.14].

Apibendrintai galima teigti, kad maistas ir valgymas yra daug daugiau nei tik alkio numalšinimas. Pagrindinių mitybos taisyklių laikymasis nulemia tai, kad jaunas žmogus su maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Kadangi maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, tai šiandien mitybos specialistai kalba apie sveikatinančią mitybą.

1.2. Sveikos mitybos sudedamosios dalys

Šiuolaikin÷s fiziologijos ir biochemijos mokslų žinios apie adaptaciją esant tam tikram mitybos pobūdžiui ir kartu fizinių krūvių r÷žimui leidžia nustatyti adekvačios mitybos schemas. Tai ypač svarbu sudarant valgiaraščius mokslo įstaigų valgyklose, kur studentai valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, nes reikia užtikrinti tinkamą ir subalansuotą maisto racionų sud÷tį ir energinį balansą. [38, p. 24; 43, p. 36].

Maistas – tai bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą [2, p. 10; 7, p. 18]. Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Sveikai maitinantis yra labai svarbu, kad organizmas nuolat gautų visų reikalingų medžiagų. Svarbiausios sveikos mitybos sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, skaidulin÷s maisto medžiagos, vanduo ir įvairūs vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas.

Baltymai. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz., odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys

13

skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui [28]. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Vaikams nepakeičiamoji aminorūgštis yra ir histidinas. Baltymai gaunami su gyvulin÷s ir augalin÷s kilm÷s maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra m÷sa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai baltymų galima gauti su pupel÷mis, riešutais, grūdiniais maisto produktais. Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio tur÷tų gauti su gyvūniniu maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami [13, p.8].

Riebalai. Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sud÷tyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.

Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis tur÷tų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g moterims. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra šios – sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulin÷s kilm÷s riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (SRR), o augalin÷s kilm÷s riebaluose daugiau mononesočiųjų (MNRR) ir polinesočiųjų (PNRR) riebiųjų rūgščių. Nustatyta, kad PNRR labai svarbios ateroskleroz÷s profilaktikai, nes mažina cholesterolio kiekį kraujyje. MNRR yra lengvai organizmo įsisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje [13, p. 14; 29, p. 24].

Angliavandeniai. Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sud÷tyje. Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulv÷s) laikomas tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis tukina mažiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia mažiau energijos ir greičiau užpildo skrandį, d÷l to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį. Angliavandeniams priklauso ir maistin÷s skaidulos, kurių žmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistin÷s skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą [13, p. 19 ].

Skaidulin÷s medžiagos. Produktai, kuriuose yra skaidulinių medžiagų, yra mažiau kaloringi, tačiau suteikia sotumo jausmą. Tai ypač vertinga turintiems antsvorio. Ne veltui sakoma, kad produktai su maistin÷mis skaidulomis yra skalsūs. Tai nekaloringas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Įrodyta, kad skaidulin÷s medžiagos padeda iš organizmo šalinti sunkiųjų metalų druskas, be to, mažina žarnyno v÷žio riziką (nes spartina žarnyno turinio jud÷jimą). Įrodyta, kad kai kurios skaidulin÷s medžiagos padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje [26].

14

Pakankamas augalinių skaidulų vartojimas yra esminis sveikos ir racionalios mitybos principas. Maisto, kuriame yra skaidulinių medžiagų, reikia vartoti nuolat ir kuo įvairesnio (daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdų produktų). Skaidulin÷s medžiagos labai svarbios motorinei žarnų funkcijai (peristaltikai) [19, p. 31].

Vanduo. Vanduo ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduo tirpina mineralines druskas, įeina į ląstelių, audinių sud÷tį ir sudaro terpę, kurioje vyksta įvairiausios chemin÷s reakcijos. Jis sudaro didžiausią organizmo dalį - apie 60-70%. Su vandeniu ir kitais skysčiais organizmas gauna mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Daugiausia vandens išgeriama su g÷rimais. Dalį vandens (apie litrą) žmogus gauna su maisto produktais. Vandens kiekis žmogaus organizme nekinta, nes yra reguliuojamas. Organizmo vandens pusiausvyra per parą vidutiniškai yra 2-3 litrai. Per daug gerti vandens nenaudinga, nes sunk÷ja širdies darbas ir intensyviau skaidomi baltymai. Valgant maistą, turintį daug kalio ir kalcio druskų, iš organizmo daugiau pasišalina vandens su šlapimu [15, p.57 ].

Pažym÷tina, kad baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų stoka ar perteklius, tiek ir riebalų perteklius maiste yra susiję su imuninių ląstelių funkcionavimo organizme sutrikimais [4, p.71]. Tod÷l labai svarbu, kad jauno žmogaus organizmas būtų aprūpintas visomis ne tik energiją teikiančiomis medžiagomis, bet kad maiste būtų tinkama vitaminin÷ ir mineralin÷ maisto raciono sud÷tis [40, p. 242; 42, p. 73; 43, p. 112]

Prie sveikos mitybos sudedamųjų dalių reikalinga pamin÷ti ir vaisius. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, vaisiai ir daržov÷s apsaugo nuo išemin÷s širdies ligos, insulto, stempl÷s, skrandžio, storosios žarnos v÷žio, cukrinio diabeto ir kitų ligų [22, p. 88]. Olandų mokslininkai nustat÷, kad naujų v÷žinių susirgimų dažnį galima sumažinti 6-28 proc., o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 6-22 proc., jeigu kasdien vartojama po 400 g vaisių ir daržovių [48, p. 104]. Skatinti vartoti vaisius ir daržoves - vienas svarbiausiųjų visuomen÷s sveikatos specialistų uždavinių. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas kiekvienas žmogus kasdien tur÷tų suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių [39, p. 14]

Apibendrintai galima teigti, kad pagrindin÷s maistin÷s medžiagos yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, skaidulin÷s maisto medžiagos, vanduo ir įvairūs vitaminai. Organizmas, kasdien gaunantis visas reikalingas sveikos mitybos sudedamąsias dalis gali tinkamai funkcionuoti.

1.2.1. Sveiko maisto kriterijai

Kiekvienas sveiko maisto frazę vertina ir supranta skirtingai. Taip yra tod÷l, kad ši fraz÷ šiuo metu n÷ra įteisinta ir daugiausia naudojama tik kaip rinkodaros priemon÷, tod÷l sužinoti objektyvią nuomonę darosi vis sud÷tingiau.

15

PSO (Pasaulin÷s sveikatos organizacijos) rekomenduojamas maistinių medžiagų santykis: riebalai – 15-30 %, iš jų: sotieji („blogieji“) riebalai – iki 10 %; polinesotieji riebalai (Omega-3 ir Omega-6) – iki 10 %; mononesotieji riebalai – likusi dalis. Angliavandeniai – 55-75 % (iš jų – iki 10 % cukraus). Baltymai – 10-15 %. Druskos – 2-4 g. Skaidulin÷s medžiagos – 25-30 g. Cholesterolis – iki 300 mg. Skysčiai – 1,5-2,5 l [44].

Pagrindiniais maisto kriterijais išskiriami penki pagrindinai reikalavimai maistui: subalansuotas, tinkamai apdorotas, natūralus, ekologiškas, šviežias.

Maisto kriterijus - subalansuotas maistas. Pagamintam sveikam patiekalui vienas iš svarbiausių keliamų reikalavimų - tai tinkamai subalansuotas jame esančių maistinių medžiagų, ir ypatingai riebalų, kiekis [44].

Maisto kriterijus – tinkamai apdorotas. Ruošiant patiekalą taip pat labai svarbus pasirinktas tinkamas jo apdorojimo būdas. Labiausiai paplitęs - kepimas augalin÷s bei gyvulin÷s kilm÷s riebaluose, tačiau tokiu būdu apdorotas maistas ne tik tampa beverčiu, bet dažnai ir kenksmingu. Tod÷l net ir iš pačių sveikiausių produktų, netinkamai apdorotas maistas praranda maistinę vertę ir pasidaro žalingas vartojimui, tod÷l tinkamiausi maisto ruošimo būdai yra virimas garuose ar vandenyje bei kepimas orkait÷je [16, p. 39].

Maisto kriterijus – natūralus. Maisto produktai, iš kurių gaminamas patiekalas, tur÷tų būti natūralūs ir kuo mažiau perdirbti [44].

Maisto kriterijus – ekologiškas. Ekologiškumas užtikrina, kad produkte, bent jau jo augimo metu, nebūtų jokių šiuolaikin÷s chemijos „pasiekimų“ [27, p. 4]. Ekologiški produktai yra naudingesni ir skanesni, nors dažnai ir ne tokios patrauklios prekin÷s išvaizdos [14, p. 809].

Maisto kriterijus – šviežias. Maiste vyksta įvairūs cheminiai procesai (puvimas, rūgimas ir pan.), kurie maistą padaro ne tik nenaudingu, bet ir žalingu. Ilgas produktų bei jau pagaminto maisto laikymas ar šaldymas mažina vitaminų ir kitų naudingų medžiagų kiekį jame [44].

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai maistui keliami reikalavimai yra subalansuotas, tinkamai apdorotas, natūralus, ekologiškas, šviežias. Tod÷l norint tinkamai maitintis rekomenduojama maistą suvartoti ką tik paruoštą bei jo ruošimui naudoti tik šviežius produktus. Tai nulemia ne tik maisto sveikumą, bet ir skonį.

1.3. Sveika gyvensena

Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, padedantis stiprinti ir tobulinti organizmo atsargas, padedantis žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą [9, p.157]

Sveika gyvensena yra individo ar socialin÷s grup÷s gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą [3, p. 115].

16

Remiantis Nacionalin÷s sveikatos politikos konferencijoje (2001) išd÷styta informacija galima pateikti tokį sveikos gyvensenos apibr÷žimą: sveika gyvensena – tai kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą [18, p. 19].

Sveika gyvensena – įpročių visuma, veikiama ir stiprinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą. Plačiąja prasme, tai – gyvenimo kelias grindžiamas ryšiu tarp individo elgsenos ir aplinkos [41, p. 128].

Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra fizinis aktyvumas, racionali mityba, grūdinimasis, tinkamas poilsis, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas [36].

Sveikos gyvensenos samprata ir svarba turi būti įtvirtinami jau nuo vaikyst÷s. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas gali pad÷ti neutralizuoti neigiamą poveikį sveikatai, patiriamą d÷l hipodinamijos, ekologinių problemų, gausių stresinių situacijų, plintančios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.) [18; 44].

Nuo pat mažų dienų vaikams reikalinga įteigti sveikos gyvensenos principus [18, p.19]. Gudžinskien÷ ir Česnavičien÷ (2002) nurodo, kad sveika gyvensena yra individo ar socialin÷s grup÷s gyvensenos forma, padedanti išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Sveika gyvensena apie 50 % sąlygoja sveikatą [9, p. 157].

Pasaulin÷s sveikatos organizacijos (PSO) teigimu sveikos gyvensenos ugdymas – tai procesas, kuris leidžia žmogui tapti savo pad÷ties vadovu ir stiprinti sveikatą. Svarbiausias sveikatos ugdymo tikslas – paveikti sveikų žmonių požiūrį į sveikatą, paskatinti juos nuolat rūpintis savo sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos [49].

Tyrimais nustatyta (Quality of care: a process for making strategic choices in health systems, World Health Organization, 2006), jog jaunų žmonių sveikatą lemia daug priežasčių. Pasaulin÷ sveikatos organizacija nurodo, kad 49-53% žmogaus sveikatą nulemia jo gyvenimo būdas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sveiko gyvenimo būdo nuo vaikyst÷s ugdymas svarbus sveikatos stiprinimo veiksnys. Augantis žmogus imlus ir lengvai pažeidžiamas [44]. Kaip teigia Poškuvien÷ (2004), žmogaus gyvensena priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama socialines aplinkos, bendraujant su t÷vais ir kitais šeimos nariais, aplinkiniais žmon÷mis [24, p. 20]. Sveikos gyvensenos jauną žmogų reikia ugdyti nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, siekiant įteigti sveikos gyvensenos žinias, pateikiant tinkamus pavyzdžius, kad būtų įvertinti negatyvūs reiškiniai ir išsiugdytos teigiamos nuostatos sveikos gyvensenos klausimais bei būtų pajausta atsakomyb÷ d÷l savo ir kitų sveikatos [41, p.128].

Apibendrinant šį poskyrį galima teigti, kad sveika gyvensena yra gyvenimo būdas, padedantis individui išsaugoti ir puosel÷ti savo sveikatą. Gera sveikata apie 50% priklauso nuo sveikos

17

gyvensenos, kas savaime parodo sveikos gyvensenos reikšmingumą. Sveika gyvensena turi būti ugdoma nuo mažų dienų, remiantis numatytais sveikos gyvensenos principais. Sveikos gyvensenos įgūdžių mokymas turi būti nuolatinis, nenutrūkstamas procesas, skatinantis jauno žmogaus suvokimą, kod÷l sveikata yra tokia svarbi ir koks yra sveikos gyvensenos ind÷lis, siekiant užtikrinti gerą sveikatą.

1.4. Studentų mitybos įpročiai

Mitybos įpročiai yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime. Teoriškai kiekvienas mūsų žinome, koks maistas yra sveikas, o kokio geriau atsisakyti. Tačiau tikrai ne kiekvienas geba rinktis sveiką mitybą, ir vadovautis sveikos gyvensenos principais [4, p.71].

Greitas maistas – tai lengvai paruošiamo maisto rūšis, kuri paprastai yra greitai ir lengvai paruošiama, tačiau nepasižymi pilnavert÷mis maistin÷mis savyb÷mis. Greitas maistas yra kritikuojamas d÷l neigiamo poveikio žmogaus organizmui ir tukinimo [47, p.112].

Jaunuolio sveika mityba priklauso ne tik nuo faktinių žinių apie mitybos principus, bet svarbiausia yra geb÷jimas pritaikyti žinias – sveikos mitybos įgūdžiai. Stimulas laikytis mitybos principų režimo yra bene pagrindinis sveikos mitybos veiksnys [17].

Tyrimais nustatyta, kad studentų mitybos įpročiai dažnai būna netinkami. Šk÷mien÷s, Ustinavičien÷s ir kt. (2007) tyrime buvo nustatyta, kad didžioji dalis studentų nesilaiko mitybos režimo, daugiausia suvalgo antroje dienos pus÷je [35, p. 145].

Atliktas Kondrato, Kašausko ir kt. (2007) tyrimas nustat÷, kad studentų mityba dažniausiai yra neracionali; baltymų ir riebalų kiekis paros racione viršija rekomenduojamą. Ir vaikinai, ir merginos valgydami per mažai gauna A, D, BI, PP vitaminų bei folio rūgšties, o per daug suvartoja C, E, B6, B12 vitaminų. Detalūs KMU studentų gyvensenos tyrimai rodo, kad neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp studentų buvo didesnis nei tarp studenčių. Svarbiausiomis sveikatos problemomis studentai laik÷ nuovargį d÷l mokymosi intensyvumo, miego stoką ir netinkamą mitybą. Maisto raciono tyrimai rodo, kad baltymų kiekis studentų paros racione viršija rekomenduojamą. Daugiau baltymų vartojo vyresniųjų kursų studentai. Riebalų visi studentai vartojo per daug. Vyresniųjų kursų studentai riebalų suvartoja daugiau. Pastaruoju metu vis daugiau studentų vartoja maisto papildus, kiti jų nevartoja, nes mano, kad jų mityba visavert÷. Studentai dažniausiai maisto papildus vartoja nor÷dami sustiprinti savo organizmą, dažniausiai pasirenka vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksus [11, p. 113].

18

Petkevičien÷s ir Kriaučionien÷s (2005) tyrimas atskleid÷, kad jauni žmon÷s per mažai vartoja daržovių ir vaisių [22, p. 95]. O Poteliūnien÷s ir Viraliūnait÷s (2006) tyrimas atskleid÷, kad studentų maitinimąsi įtakoja jų gyvenamoji vieta ir gyvenimo būdas [25, p. 113].

Stuko ir Dobrovolskij (2009) atlikti tyrimai parod÷, kad 73,7% visuomen÷s sveikatos studentų savo sveikatą vertino kaip gerą, o mitybą – tik 51,1% studentų. Studentų mityba nereguliari – 43,4% jų valgo tris kartus per dieną, o beveik 90% užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų, 41,1% vartoja maisto papildų [31, p. 2151].

Grinien÷s ir Zachovajevo (2008) tyrime buvo išsiaiškinta, kad dauguma tyrime dalyvavusių studentų tokia pačia dalimi jaut÷si visiškai arba pakankamai sveiki [8, p.45].

Perminas ir Galvydien÷ (2008) tyrimais nustat÷, kad sveikesn÷ tyrime dalyvavusių studentų mityba susijusi su dažniau naudojamomis į problemą nukreiptomis streso įveikimo strategijomis, rečiau naudojamomis mažiau adaptyviomis streso įveikimo strategijomis. Galima manyti, kad asmenys, kurie stresogenin÷mis situacijomis stengiasi suprasti iškilusią problemą, apsvarstyti įvairius alternatyvius elgesio būdus, įvertinti skirtingų veiksmų sąnaudas bei imtis aktyvių veiksmų keisti tai, ką įmanoma pakeisti, nuolat naudoja panašią strategiją. Ji apima ne tik pavienes situacijas, bet ir pastovų santykį su sveikata. Galima daryti prielaidą, kad šie asmenys stengiasi kontroliuoti ir savo sveikatą bei vengti galimo jos pablog÷jimo, kartu – vengti su tuo susijusio streso. Šiuo tyrimu nustatyta, kad su prastesne mityba susijusios mažiau adaptyvios strategijos: susikoncentaravimas į jausmus ir jų išreiškimas bei svaigalų vartojimas. Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą nesiimant konkrečių veiksmų, negalvojant apie dabartinio elgesio pasekmes sveikatai ateityje [20, p.81-82].

Stuko ir kt. (2000) atlikti tyrimai parod÷, kad mokymasis aukštojoje mokykloje gerokai skiriasi nuo vidurin÷s mokyklos. Dideli mokymosi ir gyvenimo tempai, finansin÷s problemos ir d÷l to pasikeitusi mityba turi įtakos studentų sveikatai. Medicinos studijos ypač intensyvios. Studentams trūksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, t. y. valgymų skaičius per parą, suvalgyto maisto kiekis valgymų metu. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu laiku, nes, at÷jus laikui valgyti, ima skirtis daugiau skrandžio sulčių, atsiranda noras valgyti, o pavalgius – maistas greičiau suvirškinamas [29, p. 57].

Stuko ir Dobrovolskij (2008) atlikti tyrimai parod÷, kad studentai maitinasi nereguliariai, nesilaiko mitybos režimo. Didžioji dalis – 48,5 proc. apklaustųjų valgo 3 kartus per dieną, 28,3 proc. valgo 4 kartus, o 16,1 proc. – mažiau nei 3 kartus per dieną. Merginų, valgančių 3 kartus per dieną, yra 49,7%, vaikinų – 45,5%, skirtumas statistiškai nepatikimas (p>0,05) [30, p.12].

Lyginant Lietuvos ir kitų valstybių studentų rezultatus galima teigti, kad Kinijoje atlikto tyrimo (Sakamaki ir kt., 2005) rezultatai atskleid÷, kad didžiosios dalies tyrime dalyvavusių studentų mityba yra reguliari (80% valgo daržovių ir vaisių du kartus per dieną, 80,5% respondentų

19

KMI yra normalus) [45]. Remiantis PSO rekomendacijomis [44] ne tik Kinija, bet ir kai kurios ES šalys siekia tokių rezultatų, tačiau šiuo metu Lietuvoje vyrauja neracionalios, nesubalansuotos mitybos įpročiai.

Remiantis atliktų tyrimų (Quality of care: a process for making strategic choices in health systems, World Health Organization, 2006; Sakamaki et al., 2005; World Health Report 2010) rezultatais, nustatytos pagrindin÷s išsivysčiusių šalių jaunų gyventojų mitybos problemos – maistinių skaidulų stoka, per didelis gyvulin÷s kilm÷s riebalų vartojimas, polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų C, B1, B2, folio rūgšties, A, E ir kt., mineralinių medžiagų, ypač kalcio ir geležies, mikroelementų (jodo, seleno, fluoro) trūkumas [44].

Šk÷mien÷ ir kt. (2007) išskiria būsimųjų medikų požiūrį į sveiką mitybą. Ypač svarbu, kad būsimieji gydytojai tur÷tų asmeninę motyvaciją, sveikos gyvensenos įgūdžius, nes jie bus patar÷jai, kaip reikia maitintis, norint išvengti įvairių neinfekcinių ligų, skatins dom÷tis sveika gyvensena ir mitybos poveikiu sveikatai. Tyrimo rezultatų duomenimis, pirmo ir trečio kurso studentai valgo nereguliariai. Taip pat skiriasi jų valgymo laikas bei skaičius. Tik 20% studentų kasdiena suvalgo 400 g vaisių ir daržovių, kaip rekomenduoja PSO. Beveik pus÷ studentų visiškai nesportuoja, o 9,1% trečio kurso merginų ir 14,5% trečiojo kurso vaikinų turi antsvorį. Taigi būsimieji medikai – tokia socialin÷ grup÷, kuri tur÷tų būti motyvuota sveikai gyventi tam, kad gal÷tų tinkamai atlikti darbą, tiesiogiai susijusį su pacientų skatinimu pasirinkti sveiką gyvenseną [45, p. 149].

Norint gyventi sveikai, pirmiausia reikia sveikai maitintis, laikytis paskirto dienos raciono. Būtina valgyti daug vaisių ir daržovių, jos yra pagrindin÷s natūralios naudingų medžiagų „kasyklos“. Daržoves reikia stengtis naudoti žalias, nes verdant išgaruoja visa jų maistin÷ vert÷. Reikia vartoti daug pieno produktų, nes juose yra kalcio, kuris stiprina kaulus. Neužmiršti valgyti m÷sos, tačiau būtina vartoti ją saikingai. Jei laikomasi sveikos mitybos taisyklių, tai žmogus bus visada žvalus ir sveikas.

Apibendrinant galima teigti, kad pakeisti mitybos įpročius nelengva. Dažnai mitybos įpročiai pateisinami maisto produktų pasirinkimo stoka, finansin÷mis problemomis, užimtumu. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant jauniems žmon÷ms sveikos mitybos reikšmę jų sveikatai ir ateičiai, mokant juos sveikai maitintis galima pasiekti tam tikrų rezultatų, t.y. pakeisti mitybos įpročius, kas gali įtakoti jaunų žmonių sveikatos ger÷jimą. Kaip matyti iš jau atliktų tyrimų Lietuvos studentų mitybos įpročiai n÷ra tinkami, kurie pasireiškia nesveikos mitybos paplitimu. Netinkamos mitybos paplitimas gali paskatinti įvairių sveikatos rizikos veiksnių suaktyv÷jimą.

20

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1. Tyrimo metodai

Tyrimo metu buvo apklausiami LSMU Medicinos akademijos ir Veterinarijos akademijos pirmo, ketvirto ir penkto kurso studentai. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti ir palyginti Veterinarijos Akademijos ir Medicinos Akademijos studentų mitybos įpročius.

Tyrimo atlikimui pasirinktas anketin÷s apklausos metodas. Tyrime naudotą anketą (žr. priedas Nr. 1) sudar÷ 18 klausimų. Tyrimo anketa sudaryta iš trijų dalių: pirmoji – demografiniai klausimai ir klausimas apie studentų ūgį bei svorį (1 – 6 klausimai). Antroji anketos dalis skirta išsiaiškinti studentų maitinimo įpročius (7 – 13 klausimai). Trečioji anketos dalis skirta išsiaiškinti studentų turimą informaciją apie sveiką mitybą (14-18 klausimai). Atsakymus į klausimus respondentų buvo paprašyta pažym÷ti tam skirtame langelyje arba įrašyti nurodytoje vietoje.

Anketin÷ apklausa buvo atlikta Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. kovo m÷nesio. Apklausiant respondentus buvo išdalinta 350 anketų. Teisingai užpildytų ir tinkamų tyrimui buvo atrinktos 297 anketos (anketų grįžtamumas 85 proc). Anketos klausimai sudaryti remiantis literatūroje pateikiama informacija apie sveiką mityba ir atliktais tyrimais [3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 20, 23, 25, 32, 35, 41, 42, 45, 46, 49].

Visų tyrime dalyvavusių studentų buvo paprašyta nurodyti jų ūgį ir svorį ir buvo įvertintas tiriamųjų kūno mas÷s indeksas.

Siekiant nustatyti sąsajas tarp Veterinarijos akademijos ir Medicinos akademijos studentų mitybos įpročių gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą. Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai pateikiami lentel÷se ir grafikuose, kai statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal χ2 kriterijų, laisv÷s laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą. Statistinis reikšmingumas yra, jei p< 0,05.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Analizuojant tyrimo duomenis paaišk÷jo, kad tyrime dalyvavo asmenys nuo 18 iki 25 ir daugiau metų. Jų pasiskirstymas pateikiamas 2 paveiksle.

21 Studentų pasiskirstymas pagal amžių

19,9 11,4 21,2 15,2 _14,5 12,8 5,1 0 5 10 15 20 25 18 19 21 22 23 24 25 ir daugiau proc. a m ž iu s

2 pav. Studentų pasiskirstymas pagal amžių

Kaip matyti iš 2 paveikslo tyrime dažniausiai dalyvavo 21 (21,2 proc.) ir 18 (19,9 proc.) metų studentai. Mažiausiai tyrime dalyvaujančiųjų buvo 25 ir daugiau metų (5,1 proc.).

Siekiant tikslingai apibr÷žti tiriamųjų kontingentą 3 paveiksle pateikiamas studentų pasiskirstymas pagal lytį (3 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal lytį

moteris 64% vyras

36%

3 pav. Studentų pasiskirstymas pagal lytį

Kaip matyti iš 3 paveikslo dauguma respondentų yra moterys, kurios sudar÷ 64 proc. visų tyrime dalyvavusių studentų.

22 Studentų pasiskirstymas pagal šeimyninę pad÷tį

nevedęs/netek÷jusi; 84,20%

kita; 1,00%

vedęs/ištek÷jusi; 14,80%

4 pav. Studentų šeimynin÷ pad÷tis

Susumavus tyrimo rezultatus paaišk÷jo, kad dauguma tyrime dalyvavusių studentų 84,2 proc. yra nevedę/netek÷jusios.

Apklausoje dalyvavo 297 studentai, kurių 86 mokosi Veterinarijos akademijoje, o 211 Medicinos akademijoje. Didžiąją dalį tyrime dalyvavusių studentų sudar÷ Medicinos akademijoje studijuojantys studentai. Studentų pasiskirstymas pagal mokymosi vietą pateikiamas 5 paveiksle.

Studentų pasiskirstymas pagal universiteto padalinius

Veterinarijos akademija 29% Medicinos akademija 71%

5 pav. Studentų pasiskirstymas pagal universiteto padalinius

Kaip matyti iš 5 paveikslo, didžiąją dalį tyrime dalyvavusių respondentų sudar÷ Medicinos akademijos studentai (71 proc.).

23 Studentų pasiskirstymas pagal kursą

1 kursas; 32,30%

4 kursas; 40,70% 5 kursas; 26,90%

6 pav. Studentų pasiskirstymas pagal kursą

Atlikus tyrimą ir susumavus rezultatus paaišk÷jo, kad dauguma tyrime dalyvavusių studentų yra besimokantys ketvirtame kurse – 40,7 proc., tuo tarpu mažiausiai tyrime dalyvavo penkto kurso Medicinos ir Veterinarijos akademijų studentų (26,9 proc.).

Tiriant sveikos mitybos įpročius buvo svarbu išsiaiškinti tyrime dalyvavusių studentų KMI (7 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal KMI

10,40% 73,70% 14,80% 1,00% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% 80,00%

per mažas svoris normalus svoris turi antsvorio I laipsnio nutukimas KMI

p

ro

c

.

7 pav. Studentų KMI

Tyrimo metu paaišk÷jo, kad dauguma studentų yra normalaus svorio, t.y. jų KMI yra 18,5 – 24,9. 1 proc. tyrimo dalyvių buvo išaiškintas nutukimas, t.y. KMI 30-34,9, o 14,8 proc. tyrimo

24

dalyvių turi antsvorio – jų KMI 25-29,9. Dalies respondentų (10,4 proc.) KMI nesiek÷ reikalingos 18,5 ribos, t.y. jų svoris per mažas.

Analizuojant duomenis buvo ieškota sąsajų tarp studentų mokymosi vietos ir jų KMI. Gauti rezultatai pateikti 1 lentel÷je.

1 lentel÷. Studentų KMI pasiskirstymas pagal universiteto padalinius (n ir proc.) KMI Universiteto padalinys Per mažas svoris KMI<18,5 Normalus svoris KMI 18,5-24,9 Turi antsvorio KMI 25-29,9 I laipsnio nutukimas KMI 30-34,9 Viso n % n % n % n % n % Veterinarijos akademija 9 10,46 64 74,43 11 12,79 2 2,32 86 100 Medicinos akademija 22 10,43 155 73,46 33 15,64 1 0,47 211 100 (p=0,491, lls=3, χ²=2,416)

Vertinant studentų KMI pagal universitetų padalinius statistiškai reikšmingas ryšys nerastas (p=0,491). Pažym÷tina tai, kad dauguma Veterinarijos ir Medicinos akademijų studentų yra normalaus svorio. Per mažo svorio studentų nežymiai daugiau Veterinarijos akademijoje (10,46 proc.). Dažniau antsvorio turi Medicinos akademijos studentai, o 1 laipsnio nutukimas dažniau pastebimas Veterinarijos akademijos studentų tarpe. Stuko, Dobrovolskij (2008) atlikti tyrimai parod÷, kad dauguma jaunų žmonių yra normalaus KMI – 75,8 proc. merginų ir 77,2 proc. vaikinų (χ²=70,008; p<0,05) [30].

2.3. Tyrimo procesas

Tyrimas buvo atliekamas 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo m÷nesiais Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje. Šiam tyrimui atlikti buvo gauti penki leidimai: bioetikos centro vadov÷s prof. Z. Liubarskien÷s, LSMU MA odontologijos fakulteto dekano, prof. habil. dr. R. Kubiliaus, LSMU MA Medicinos fakulteto dekano doc. dr. A. Tamelio, LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekan÷s prof. dr. A. Aniulien÷s ir LSMU VA gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto dekano doc. dr. P. Matusevičiaus leidimai atlikti tyrimą.

25

I etapas – mokslin÷s literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose ALEPH, duomenų baz÷je Medline. Kitos literatūros analiz÷.

II etapas – anketos sudarymas. Anketa (žr. priedą Nr. 1) buvo sudaryta remiantis išanalizuota literatūra.

III etapas – anketin÷s apklausos vykdymas Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje pertraukų tarp paskaitų metu. 2010 m. gruodžio – 2011 m. kovo m÷nesiais anketos buvo išdalintos Medicinos akademijos ir Veterinarijos akademijos studentams. Studentai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo supažindinti su tyrimo tikslu, metodais ir tyrimo eiga. Anketas respondentai pildydavo pertraukų tarp paskaitų metu. Vienos anketos užpildymas truko 10- 15 min.

IV etapas – duomenų rinkimas, duomenų baz÷s sudarymas MS Excel programoje ir statistin÷ duomenų analiz÷ SPSS 19.0 programa.

V etapas – susistemintų tyrimo rezultatų aptarimas. VI etapas – išvadų ir rekomendacijų pateikimas.

26

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Maitinimosi įpročių vertinimas

Mitybos įpročiai yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime. Tačiau ne kiekvienas geba rinktis sveiką mitybą, ir vadovautis sveikos gyvensenos principais [4, p.71]. Remiantis Laužacku (2005) įvairių šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmon÷ms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, visuomen÷s mityba keičiasi, jos sveikata ger÷ja [13]. Siekiant išsiaiškinti studentų mitybos įpročius buvo įvertintas jų valgymų skaičius per dieną (8 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal valgymų skaičių per dieną

30,60% 62,60% 6,70% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%

mažiau nei 3 kartai 3-5 kartai daugiau nei 5 kartai kartai

p

ro

c

.

8 pav. Studentų pasiskirstymas pagal valgymo kartus per dieną

Tyrime dalyvavę studentai nurod÷ dažniausiai valgantys 3-5 kartus per dieną (62,60 proc.). Daugiau nei 5 kartus valgo tik nedidel÷ dalis (6,70 proc.) apklaustų dalyvių. Beveik trečdalis (30,6 proc.) studentų valgo mažiau nei 3 kartus. Įvairių gyventojų grupių mitybos tyrimas – aktualus mitybos ir visuomen÷s sveikatos specialistų uždavinys, nes vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos veiksnių yra tinkama mityba. Sveika mityba būtina kiekvienam, tačiau jaunam ir intensyviai protinį darbą dirbančiam žmogui tai ypač aktualu. Tokiai žmonių grupei priskiriami studentai [31].

Atlikus tyrimą buvo ieškoma sąsajų tarp valgymų skaičiaus per dieną ir universiteto padalinių studentų (2 lentel÷).

27 2 lentel÷. Pasiskirstymas tarp valgymų skaičiaus per dieną ir LSMU padalinių

studentų (n ir proc.)

Valgymų skaičius per dieną Universiteto

padalinys

Mažiau nei 3 kartai

3-5 kartai Daugiau nei 5 kartai Viso n % n % n % n % Veterinarijos akademija 34 39,54 47 54,65 5 5,81 86 100 Medicinos akademija 57 27,01 139 65,88 15 7,11 211 100 (p=0,105, lls=2, χ²=4,508)

Tikrinant, ar yra sąsajos tarp universiteto padalinių ir valgymų per dieną skaičiaus nebuvo gautas statistiškai patikimas ryšys. Pasteb÷tina tai, kad dažniausiai LSMU studentai valgo 3-5 kartus per dieną. Daugiau nei 5 kartus per dieną (7,11 proc.) dažniau valgo Medicinos akademijos studentai, o Veterinarijos akademijos studentai dažniau nei Medicinos studentai valgo mažiau nei 3 kartus per dieną (39,54 proc.).

Atliktų tyrimų (Ustinavičien÷, Šk÷mien÷, ir kt., 2007) duomenimis pirmojo ir trečiojo kursų studentai valgo nereguliariai. Skiriasi valgymo laikas bei valgymų skaičius. Tik apie 20 proc. studentų kasdien suvalgo 400 g vaisių ir daržovių, kaip rekomenduoja Pasaulin÷ sveikatos organizacija (PSO). Studentai medikai, ypač vaikinai, vartoja per daug gyvulin÷s kilm÷s riebalų. Kas septintas studentas valgo per sūrų maistą. Studentai medikai nepakankamai valgo duonos, bulvių, kruopų ir kitų sveikos mitybos piramid÷s pagrindą sudarančių produktų. 23,0 proc. vaikinų ir beveik tiek pat merginų kartą per savaitę vartoja alkoholinius g÷rimus. Beveik pus÷ studentų visiškai nesportuoja. 9,1 proc. trečiojo kurso merginų ir 14,5 proc. trečiojo kurso vaikinų turi antsvorį [35]. Maitinantis teisingai dienos metu reikalinga valgyti penkis kartus, tarp kurių trys valgymai yra pagrindiniai, o du papildomi.

Svarbi mitybos dalis yra pusryčiai. Juos valgyti būtina, nes miegant, mūsų organizmas, nors ir mažiau, bet vis tiek naudoja energiją. Miegant sunaudojamos kepenyse esančios angliavandenių atsargos, tod÷l atsik÷lus ryte reikalinga atsargas papildyti [13, 17]. Tyrimo metu paaišk÷jo, kad tik dalis studentų valgo pusryčius (9 pav.)

28

Studentų pasiskirstymas pagal pusryčių valgymą

34,00% 26,90% 38,70% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% taip ne kartais atsakymai p ro c .

9 pav. Studentų pasiskirstymas pagal pusryčių valgymą

Kaip matyti iš 9 paveikslo dauguma tyrime dalyvavusių studentų (38,7 proc.) nurod÷ pusryčius valgantys kartais. Nevalgančių pusryčių studentų dalis tyrime buvo mažiausia (26,9 proc.). Didžioji dalis studentų nesilaiko mitybos režimo, daugiausia suvalgo antroje dienos pus÷je. Studentų mityba nesubalansuota: studentai medikai per daug vartoja riebalų, ypač gyvulin÷s kilm÷s [35].

Analizuojant duomenis buvo ieškoma sąsajų tarp pusryčių valgymo ir universiteto padalinių studentų (3 lentel÷).

3 lentel÷. Pasiskirstymas tarp pusryčių valgymo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.)

Pusryčių valgymas Universiteto

padalinys

Valgo pusryčius

Nevalgo pusryčių Kartais valgo pusryčius Viso n % n % n % n % Veterinarijos akademija 30 34,88 31 36,05 25 29,07 86 100 Medicinos akademija 71 33,65 49 23,22 91 43,13 211 100 (p=0,069, lls=3, χ²=7,077)

29

Tikrinant, ar yra sąsajos tarp universiteto padalinių ir pusryčių valgymo nebuvo gautas statistiškai patikimas ryšys. Reikalinga pamin÷ti tai, kad Medicinos akademijos studentai dažniausiai (43,13 proc.) pusryčius valgo tik kartais, o Veterinarijos akademijos studentai pusryčių dažniausiai nevalgo (34,88 proc.).

Maisto pasirinkimas yra labai svarbus faktorius siekiant sveikos mitybos (10 pav.). Šiuolaikin÷ visuomen÷ tobul÷ja, vis mažiau žmonių nori gaminti maistą namuose ir perka jau pagamintus patiekalus. Sveika ir visavert÷ mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. [21]. Ypač aktualu, kad tą tvirtai žinotų ir įvertintų studentai medikai. Jie – būsimieji gydytojai, kurie patys patars, kaip reikia maitintis, norint išvengti įvairių neinfekcinių l÷tinių ligų, kels gyventojų žinių lygį, skatins dom÷jimąsi gyvensenos ir mitybos poveikiu sveikatai [35].

Studentų pasiskirstymas pagal pasirenkamą valgyti maistą

pagamintas namuose;

76,10% pirktas;

23,90%

10 pav. Studentų pasiskirstymas pagal pasirenkamą valgyti maistą

Tyrime dalyvavę studentai dažniausiai (76,10 proc.) nurod÷ valgantys namuose pagamintą maistą. Beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) tyrimo dalyvių nurod÷ valdantys gatavą pirktinį maistą. Didel÷ mokymosi ir gyvenimo sparta, finansin÷s problemos ir pasikeitusi mityba daro poveikį studentų sveikatai [7, p.14]. Studentų pasirenkamas maistas gali įtakoti jų sveikatą. Maistas, kuris ruošiamas pagal ja keliamus reikalavimus namuose yra sveikesnis, nei tas, kuris yra perkamas ir greitai paruošiamas [39, p. 14].

Atlikus tyrimą buvo ieškoma sąsajų tarp maisto paruošimo ir universiteto padalinių studentų (4 lentel÷).

30

4 lentel÷. Pasiskirstymas tarp maisto paruošimo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.)

Maisto paruošimas Universiteto

padalinys

Dažniau valgo maistą, pagamintą namuose Dažniau valgo pirktinį maistą Viso n % n % n % Veterinarijos akademija 68 79,07 18 20,93 86 100 Medicinos akademija 158 74,88 53 25,12 211 100 (p=0,443, lls=1, χ²=0,589)

Ieškant sąsajų tarp universiteto padalinių ir valgymų per dieną skaičiaus nebuvo gautas statistiškai patikimas ryšys. Kaip matyti iš 4 lentel÷je pateikti duomenų dažniausiai (79, 07 ir 74,88 proc.) LSMU studentai valgo namuose pagamintą maistą. Pirktinį gatavą maistą dažniau valgo Medicinos akademijos studentai (25,12 proc.).

Dauguma žmonių gyvenime yra ragavę „greito maisto“. Vienų vertinimu – tai normalus maistas, kitų vertinimu – tai itin prastas pasirinkimas (11 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal "greito maisto" valgymą

0,30% 16,50% 10,10% 32,30% 35,70% 5,10% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00%

kasdien iki 5 kartų per savaitę keletą kartų per metus kartą per savaitę keletą kartų per m÷nesį nevalgau "greito maisto" dažnis p ro c .

11 pav. Studentų pasiskirstymas pagal „greito maisto“ vartojimą

Susumavus tyrimo duomenis paaišk÷jo, kad dauguma (35,7 proc.) tyrimo dalyvių „greitą maistą“ valgo keletą kartų per m÷nesį. Itin maža respondentų dalis (0,3 proc.) nurod÷ „greitą maistą“ valgantys kasdien. Reikalinga pamin÷ti tai, kad tyrimo dalyvių tarpe 5,1 proc. respondentų nurod÷ nevalgantys „greito maisto“. Poteliūnait÷s ir Viraliūnait÷s (2006) atlikti tyrimai rodo, kad studentai valgo tuomet, kai turi laiko, o siekdami jį sutaupyti renkasi greitą maistą. Pastarasis

31

tyrimas taip pat parod÷ statistiškai reikšmingą skirtumą (p<0,001) tarp to, kad studentai, kurie gyvena su t÷vais visada valgo laiku, o tarp gyvenančių bendrabutyje taip maitinasi tik 4,1 proc. [25].

Atliekus tyrimą buvo ieškoma sąsajų tarp valgymų skaičiaus per dieną ir universiteto padalinių studentų (5 lentel÷).

5 lentel÷. Pasiskirstymas tarp „greito maisto“ vartojimo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.) Greitas maistas Univer-siteto padali-nys Valgo kasdien Valgo iki 5 kartų per savaitę Valgo keletą kartų per metus Valgo kartą per savaitę Valgo keletą kartų per m÷nesį Nevalgo greito maisto Vi-so n % n % n % n % n % n % n/ % Veteri-narijos akade-mija 1 1,17 15 17,44 14 16,28 21 24,42 30 34,88 5 5,81 86/ 100 Medici-nos akade-mija 0 - 34 16,12 16 7,58 75 35,54 76 36,02 10 4,74 211 / 100 (p=0,105, lls=2, χ²=4,508)

Tikrinant, ar yra sąsajos tarp universiteto padalinių studentų ir „greito maisto“ vartojimo nebuvo gautas statistiškai patikimas ryšys. Pasteb÷tina, kad „greitą maistą“ kasdien dažniau valgo (1,17 proc.) ir nevalgo (5,81 proc.) Veterinarijos akademijos studentai. Dažniausiai LSMU studentai „greitą maistą“ valgo keletą kartų per m÷nesį.

Kondrato, Kašausko ir kt. (2007) atlikti tyrimai parod÷, kad studentų mityba dažniausiai yra neracionali – baltymų ir riebalų kiekis paros racione viršija rekomenduojamą. Ir vaikinai, ir merginos valgydami per mažai gauna A, D, BI, PP vitaminų bei folio rūgšties, o per daug suvartoja C, E, B6, B12 vitaminų. Detalūs KMU studentų gyvensenos tyrimai rodo, kad neinfekcinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp studentų buvo didesnis nei tarp studenčių. Pastaruoju metu vis daugiau studentų vartoja maisto papildus, kiti jų nevartoja, nes mano, kad jų mityba visavert÷. Studentai dažniausiai maisto papildus vartoja nor÷dami sustiprinti savo organizmą, dažniausiai pasirenka vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksus [11, p. 113].

32

Būtina sveikatos visam gyvenimui dalis yra tokia: kiekvieną rytą bent iki vidudienio reikia valgyti tik šviežius vaisius, gerti tik vaisių sultis ir daugiau nieko. Vartojimas vien vaisių ir vaisių sulčių rytais yra sveikatos visam gyvenimui pagrindas [40]. Tarptautin÷s sveikos mitybos gair÷s teigia, kad daržov÷s ir vaisiai tur÷tų būti vartojami bent penkis kartus per dieną [39]. Atlikus tyrimą paaišk÷jo, kad dauguma tyrimo dalyvių valgo vaisius (12 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal vaisių valgymo dažnį

24,20% 17,50% 57,90% 0,30% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%

kasdien keletą kartų per m÷nesį

keletą kartų per savaitę nevalgau, nes nem÷gstu dažnis p ro c .

12 pav. Studentų pasiskirstymas pagal vaisių valgymo dažnumą

Daugiau nei pus÷ (57,9 proc.) tyrimo dalyvių vaisius valgo keletą kartų per savaitę. Kasdien vaisius valgo beveik vienas ketvirtadalis (24,2 proc.) tyrime dalyvavusių studentų. Tiriamųjų tarpe buvo ir tokių, kurie nevalgo vaisių, nes jų nem÷gsta (0,3 proc.).

Petkevičien÷s, Kriaučionien÷s (2005) atlikti tyrimai parod÷, kad visų rūšių uogas ir vaisius bent kartą per dieną valg÷ 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų. Kas dešimtas apklaustasis atsak÷, kad vaisius ir uogas vartoja retai. Vidutinis vaisių ir uogų vartojimo dažnis per m÷nesį buvo mažesnis negu daržovių. Tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai vartojo šviežius arba šaldytus vaisius ar uogas. Bent kartą per dieną šviežius vaisius arba uogas valg÷ daugiau moterų negu vyrų – atitinkamai 21,0 ir 15,5 proc. Trečdalis apklaustųjų juos vartojo rečiau negu kartą per savaitę. Vaisių arba uogų sultys geriamos dažniau negu daržovių sultys, tačiau irgi gana retai. Daugiau negu 70 proc. respondentų atsak÷, kad sultis geria kartą per savaitę ar rečiau [22, p. 92].

Analizuojant gautus duomenis buvo bandoma nustatyti, ar yra sąsajos tarp vaisių valgymo ir LSMU padalinių studentų. Gauti rezultatai yra išd÷styti 6 lentel÷je.

33 6 lentel÷. Pasiskirstymas tarp vaisių valgymo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.)

Vaisių valgymas Universiteto padalinys Valgo kasdien Valgo keletą kartų per m÷nesį Valgo keletą kartų per savaitę Nevalgo, nes nem÷gsta Viso n % n % n % n % n % Veterinarijos akademija 18 20,93 22 25,58 45 52,33 1 1,16 86 100 Medicinos akademija 54 25,59 30 14,22 127 60,19 0 - 211 100 (p=0,043, lls=3, χ²=8,160)

Ieškant sąsajų tarp vaisių valgymo ir LSMU padalinių studentų, nebuvo gautas statistiškai patikimas ryšys. Tirtų LSMU studentų tarpe vaisiai dažniausiai valgomi keletą kartų per savaitę. Dažniau vaisių nevalgo, nes nem÷gsta Veterinarijos akademijos studentai (1,16 proc.), o vaisius dažniau kasdien valgo Medicinos akademijos studentai (25,59 proc.).

Studentų buvo teirautasi apie daržovių valgymo dažnumą (13 pav.).

Studentų pasiskirstymas pagal daržovių valgymo dažnį

47,80% 7,70% 44,40% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00%

kasdien keletą kartų per m÷nesį keletą kartų per savaitę dažnis

p

ro

c

.

13 pav. Studentų pasiskirstymas pagal daržovių valgymo dažnumą

Kaip matyti iš 13 paveiksle pateiktų duomenų, daržovių valgymas kasdien beveik pusei (47,8 proc.) tyrimo dalyvių yra įprasta mitybos dalis. Kiek mažiau respondentų (44,4 proc.) nurod÷, kad daržoves valgo keletą kartų per savaitę. Mažiausiai (7,7 proc.) tyrime dalyvavusių studentų tarpe buvo tokių, kurie daržoves valgo keletą kartų per m÷nesį.

Analizuojant duomenis buvo m÷ginama nustatyti, ar yra sąsajos tarp daržovių valgymo dažnumo ir LSMU padalinių studentų. Gauti rezultatai yra išd÷styti 7 lentel÷je.

34

7 lentel÷. Pasiskirstymas tarp daržovių valgymo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.)

Daržovių valgymas Universiteto padalinys Valgo kasdien Valgo keletą kartų per m÷nesį Valgo keletą kartų per savaitę Viso n % n % n % n % Veterinarijos akademija 34 39,53 14 16,28 38 44,19 86 100 Medicinos akademija 108 51,18 9 4,27 94 44,55 211 100 (p=0,001, lls=2, χ²=8,160)

Ieškant sąsajų tarp daržovių valgymo ir LSMU padalinių studentų buvo gautas statistiškai patikimas ryšys (p=0,001). Pasteb÷tina, kad rečiausiai daržoves valgo Medicinos akademijos studentai (4,27 proc.). Dažniausiai daržoves studentai valgo keletą kartų per savaitę. Medicinos akademijos (51,18 proc.) studentai dažniau nei Veterinarijos akademijos (39,53 proc.) studentai valgo daržoves kasdien.

Lietuvos gyventojai per mažai vartoja daržovių ir vaisių [22, p. 94]. Dauguma žmonių nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų valgyti daržoves ir vaisius penkis kartus per dieną [39, p.14]. Atlikti tyrimai (Petkevičien÷, Kriaučionien÷, 2005) parod÷, kad moterys daržoves vartoja dažniau negu vyrai. Dažniausiai daržoves valgo 25-34 m. vyrai ir 35-49 m. moterys. Tarp gyventojų amžiaus ir vaisių vartojimo dažnio ryšio nenustatyta. Dažniausiai vartojamos svogūnin÷s daržov÷s, morkos, agurkai, pomidorai ir kopūstai, iš vaisių - obuoliai, citrusai, brašk÷s, bananai ir sodo uogos. Siekiant padidinti daržovių ir vaisių vartojimą, būtina pagerinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą geros kokyb÷s daržov÷mis ir vaisiais bei ugdyti sveikos mitybos įpročius [22, p. 95].

Kinijoje atlikto tyrimo (Sakamaki ir kt., 2005) rezultatai atskleid÷, kad didžiosios dalies tyrime dalyvavusių studentų mityba yra reguliari (80% valgo daržovių ir vaisių du kartus per dieną, 80,5% respondentų KMI yra normalus) [45]. Remiantis PSO rekomendacijomis [44] ne tik Kinija, bet ir ES šalys siekia tokių rezultatų, tačiau šiuo metu Lietuvoje vyrauja neracionalios, nesubalansuotos mitybos įpročiai.

Saldumynų valgymas n÷ra sudedamoji sveikos mitybos dalis [42]. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kaip dažnai jie valgo įvairius saldumynus (14 pav.).

35 Studentų pasiskirstymas pagal saldumynų valgymo dažnį

33,70% 18,50% 46,10% 1,00% 0,70% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00%

kasdien keletą kartų per

m÷nesį

keletą kartų per savaitę

keletą kartų per metus nevalgau, nes nem÷gstu dažnis p ro c .

14 pav. Studentų pasiskirstymas pagal saldumynų valgymą

Dauguma (46, 1 proc.) tyrimo dalyvių nurod÷ saldumynus valgantys keletą kartų per savaitę. Kasdien saldumynus valgo kiek daugiau nei trečdalis (33,7 proc.) studentų. Tyrimo dalyvių tarpe buvo tokių, kurie saldumynus valgo tik keletą kartų per metus (1 proc.) arba išvis jų nevalgo, nes nem÷gsta (0,7 proc.). Neigiamas saldumynų poveikis analizuojamas ne viename moksliniame darbe (Hawley et al., 1998; Lukaski, 1995; Manore ir Thompson, 2000). Saldumynai ne tik n÷ra sveikas maisto produktas, bet ir gali sukelti neigiamas pasekmes žmogaus organizmui, nes juos vartojant veikiamas testosterono ir estrogeno gaminimasis. Saldumynai padidina įvairių ligų riziką [40,42,43].

Atlikus tyrimą buvo ieškoma sąsajų tarp valgymų skaičiaus per dieną ir universiteto padalinių studentų (8 lentel÷).

8 lentel÷. Pasiskirstymas tarp saldumynų valgymo ir LSMU padalinių studentų (n ir proc.) Saldumynų valgymas Universiteto padalinys Valgo kasdien Valgo keletą kartų per m÷nesį Nevalgo, nes nem÷gsta Valgo keletą kartų per savaitę Valgo keletą kartų per metus Viso n % n % n % n % n % n % Veterinarijos akademija 26 30,24 17 19,77 1 1,16 40 46,51 2 2,32 86 100 Medicinos akademija 74 35,07 38 18,01 1 0,47 97 45,98 1 0,47 211 100 (p=0,552, lls=4, χ²=3,035)