Galvijų didžiojo prieskrandžio fermentacinio aktyvumo rodikliai ir organinės medžiagos virškinamumas in vitro Indicators of the rumen fermentation activity of cattle and organic matter digestibility in vitro

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agnė Čiurilaitė

Galvijų didžiojo prieskrandžio fermentacinio aktyvumo

rodikliai ir organinės medžiagos virškinamumas in vitro

Indicators of the rumen fermentation activity of cattle

and organic matter digestibility in vitro

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Algirdas Černauskas

(2)

GALVIJŲ DIDŽIOJO PRIESKRANDŽIO FERMENTACINIO AKTYVUMO RODIKLIAI IR ORGANINĖS MEDŽIAGOS VIRŠKINAMUMAS IN VITRO

Santrauka

Darbo tikslas buvo įvertinti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą ir nustatyti pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumą in vitro. Tyrimai atlikti su 9 Lietuvos juodmargių veislės karvėmis tvartiniu laikotarpiu. Didžiojo prieskrandžio turinys buvo paimtas ryklės-stemplės zondu GDZ-1 po rytinio šėrimo. Didžiojo prieskrandžio turinio rodikliai buvo

fiziologinės normos ribose: pH buvo vidutiniškai 6,48 ± 0,21, redukcinis bakterijų aktyvumas – 114,2±41,06 s, gliukozės rūgimo reakcijos greitis – 1,69±0,71 cm3_{/h, LRR 98,33±12,06 mmol/l ir} pirmuonių skaičius 226,2±48,63×103_{/ml. Inkubuojant pašarus su tiriamų karvių didžiojo} prieskrandžio turiniu in vitro, nustatėme, kad siloso OM virškinamumas buvo 10,2 ir 36,4 proc. (p<0,001) didesnis nei atitinkamai šieno ir šiaudų. Šieno OM virškinamumas buvo 29,2 proc. didesnis nei šiaudų (p<0,001).

Raktažodžiai: karvė, didysis prieskrandis, fermentacija, OM virškinamumas.

INDICATORS OF THE RUMEN FERMENTATION ACTIVITY OF CATTLE AND ORGANIC MATTER DIGESTIBILITY IN VITRO

Summary

The goal of the study was to evaluate the level of activity of the rumen fermentation processes and determine the digestibility of organic matter (OM) of the feed in vitro. The researches were carried out with 9 Lithuanian Black-and-White cows during the indoor period. The rumen fluid was obtained by using a GDZ–1 pharyngeal and esophageal probe after the morning feeding. The tested physiological parameters of the contents of the rumen were within the normal range: pH was 6.48 ± 0.21 in average, the reduction activity of bacteria was 114.2 ± 41.06 s, the glucose fermentation reaction time was 1.69 ± 0.71 cm3/h, the free fatty acids (FFA) were equal to 98.33 ± 12.06 mmol/l and the number of protozoa was 226.2 ± 48.63 × 103/ml. During the incubation of the feed with the contents of rumen of the studied cows in vitro, we determined that the OM digestibility of silage was 10.2 and 36.4 per cent (p<0.001) which was higher than that of hay and straw. The OM digestibility of hay was higher by 29.2 per cent compared to the straw (p<0.001).

(3)

SUTRUMPINIMAI cm3 – kubinis centimetras d – diena h – valanda l – litras LJ – Lietuvos Juodmargės LRR – lakiosios riebalų rūgštys ml – mililitras

mmol – milimolis

OM – organinė medžiaga

p – aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas ph – vandenilio jonų koncentracija

proc. – procentai s – sekundė val. – valanda

(4)

GALVIJŲ DIDŽIOJO PRIESKRANDŽIO FERMENTACINIO AKTYVUMO

RODIKLIAI IR ORGANINĖS MEDŽIAGOS VIRŠKINAMUMAS IN VITRO

(Mokslinių publikacijų apžvalga)

ĮVADAS

Galvijų didysis prieskrandis – didžiausia virškinimo trakto dalis, sudaro 58 proc. viso virškinamojo trakto tūrio. Didysis prieskrandis yra tarsi fermentacijos kamera, kurioje gyvenantys mikroorganizmai padeda virškinti pašarus. Jame suvirškinama iki 70 proc. raciono organinės medžiagos (OM). Glaudus simbiozės sąryšis yra tarp karvės ir jos didžiojo prieskrandžio mikrobų populiacijos: gyvūnas nuolat tiekia maistines medžiagas anaerobiniams mikroorganizmams, iš kitos pusės - aktyvios mikrobinės fermentacijos būdu suteikia šeimininkui energijos ir statybinių medžiagų. Tinkamai subalansuotas racionas, geros kokybės pašarai užtikrina optimalų karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacijos procesų aktyvumą, kuris sąlygoja gerą pašarų organinės medžiagos virškinamumą prieskrandyje (Monkevičienė, Sederevičius, 2000), o tai nulemia efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos gamybai (Monkevičienė ir kt., 2008). Tačiau skirtingų rūšių žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumas didžiajame prieskrandyje skiriasi. Galvijų didžiojo prieskrandžio ekosistemą sudaro bakterijos, pirmuonys ir grybai, mielės, infuzorijos, bakteriofagai, o jų kiekis, tarpusavio santykis gali būti labai įvairūs. Didžiajame prieskrandyje vykstant fermentacijos procesams, atrajotojai efektyviai panaudoja augalų ląstelieną ir paprastus azotinius junginius. Fermentacijos procesų intensyvumas, jų galutinių produktų kiekybinis ir kokybinis santykis priklauso nuo anaerobinių mikroorganizmų fermentacinės veiklos aktyvumo (Laugalis et al., 2007b). Šių procesų pasekoje visada susidaro tie patys galutiniai produktai, nors atskiros mikroorganizmų rūšys produkuoja visai kitas tarpines medžiagas, tačiau galiausiai visada susidaro lakiosios riebalų rūgštys. Šios rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis atrajotojams. Energetinių medžiagų trūkumas gyvulių racione yra dažna karvių kepenų funkcijos sutrikimo priežastis (Sutkevičius J., Černauskas A., 2003). Sutrikimas diagnozuojamas ištiriant kepenų fermentus. Pastarieji gali kisti normos ribose esant sveikam gyvuliui tvartiniame, bei ganykliniame laikotarpyje (III publikacija). Optimalus didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumas padidina pašaro įsisavinimo efektyvumą ir melžiamų karvių produktyvumą bei užtikrina jų sveikatingumą (Sederevičius, Monkevičienė, 2000; Monkevičienė ir kt., 2008).

(5)

Darbo tikslas

Įvertinti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą ir nustatyti pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumą in vitro.

Uždaviniai

1. Nustatyti fermentacinių procesų aktyvumą įvertinant: pH, redukcinį bakterijų aktyvumą, gliukozės rūgimo reakcijos greitį, pirmuonių skaičių, lakiųjų riebalų rūgščių bendrą kiekį. 2. Nustatytižoliniųpašarųorganinėsmedžiagosvirškinamumą in vitro: šieno, šiaudų, siloso.

LITERATŪROS APŽVALGA

Didžiojo prieskrandžio susitraukimai sumaišo jau esamą turinio masę su nurytu pašaru, kuris paveikiamas mikroorganzimų atakos (Dijkstra et al., 2005). Pastarųjų įvairovė ir gausa lemia efektyvų augalinės medžiagos virškinamumą (Chilliard et al., 2009). Mikroorganizmų rūšis ir jų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausias yra pašaro tipas. Atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai pasižymi dideliu aktyvumu: medžiagas, kurių nevirškina gyvulio organizmo išskiriami fermentai, suskaido mikrobiniai fermentai (Želvytė ir kt., 2012).

Bakterijos yra unikalios tuo, kad fermentuoja ir virškina augalų dalis, ko didysis prieskrandis negali ,,padaryti“ pats. Pagal virškinamas medžiagas galima jas suskirstyti į grupes, iš kurių paminėtinos celiuliozę skaidančios, amiloitinės, proteolitinės, gliukozę bei pieno rūgštį skaidančios ir dalyvaujančios metano sintezėje (Bakūnas, 2004).

Infuzorijos kartu su bakterijomis fermentuoja pašarus didžiajame prieskrandyje. Infuzorijos kaupia rezervinius polisacharidus, kurie yra svarbūs ne tik jų pačių gyvybinei veiklai, bet ir gyvulio šeimininko mitybai. Jų skaičius kinta nuo 105_{iki 10}6_{ml ir sudaro 1/3 didžiojo prieskrandžio} mikrobinės biomasės sausos medžiagos (Sederevičius ir kt., 2001).

Biocheminių procesų parametrai, apibrėžiami studijuojant didžiojo prieskrandžio turinio skystį (Laugalis at el., 2007a) , pagal kurį tiriamas, pH, lakiosios riebalų rūgštys (LRR) , gliukozės rūgimo reakcijos greitis.

Vienas iš svarbiausių organizmo homeostazės rodiklių yra pH. Didžiojo prieskrandžio turinio pH paprastai svyruoja 6,5-6,8. Šis rodiklis yra svarbus bakterijų veiklai (Cerrato-Sánchez, Calsamiglia, 2007).

Lakiosios riebalų rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis karvėms. Iš jų karvės gauna apie 70 proc. energijos. Jos susidaro didžiajame prieskrandyje, vykstant fermentacijai. Veikiant

(6)

mikroorganizmams, prieskrandyje angliavandeniai rūgsta, skyla aminorūgštys ir vyksta kiti procesai. Riebalų lakiųjų rūgščių koncentracija didžiajame prieskrandyje svyruoja nuo 60 iki 150 mmol/l. Tai labai priklauso nuo raciono sudėties (Paulauskas, 2011).

Vykstant didžiajame prieskrandyje mikrobiniam rūgimui, išsiskiria daug dujų. Per parą gali susidaryti iki 1800l dujų, daugiausia anglies dioksido ir metano (Bakūnas, 2004).

MEDŽIAGOS IR METODAI

Tyrimai atlikti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų bei Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniuose centruose su 9 Lietuvos juodmargių (LJ) veislės karvėmis tvartiniu laikotarpiu.

Karvės tyrimui atrinktos analogų principu pagal pieno primilžį per parą (kg), laktacijų skaičių ir laktacijos tarpsnį. Kliniškai sveikos vidutinio įmitimo karvės buvo 2-4 laktacijos, apsiveršiavusios prieš 2-4 mėnesius, vidutinis produktyvumas – 26,63 kg pieno per parą. Jos buvo laikomos pririštos, šeriamos individualiai, girdytos iš automatinių girdyklų, melžiamos į pieno liniją 2 kartus per parą (4 ir 16 val.).

Karvių racionas buvo sudarytas pagal Respublikoje priimtas normas (Jatkauskas ir kt., 2002). Kiekvienos karvės raciono sudėtyje buvo daugiamečių žolių šienainio (12 kg), kukurūzų siloso (12 kg), šieno (2 kg), šiaudų (1 kg), saladino (4 kg), cukrinių runkelių griežinių (6 kg), koncentruotųjų pašarų (250 g/kg pieno), mineralinių vitamininių priedų (250 g), laižomosios druskos (iki soties). Kombinuotieji pašarai kiekvienai karvei buvo sušeriami individualiai, kiti pašarai – mišinio pavidalu išdalinant maišytuvu-dalintuvu ,,OptiMix™_“.

Karvių didžiojo prieskrandžio turinys buvo paimtas ryklės-stemplės zondu GDZ-1 iš didžiojo prieskrandžio kaudoventralinės dalies po rytinio šėrimo. Didžiojo prieskrandžio turinio

fermentaciniai procesai buvo įvertinti pagal biocheminius ir mikrobiologinius turinio rodiklius: pH, redukcinį bakterijų aktyvumą, gliukozės rūgimo reakcijos greitį, pirmuonių skaičių ir lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) bendrą kiekį (Sederevičius ir kt., 2001).

Remiantis gautais duomenimis, įvertintas didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumas ir nustatytas kultūrinių pievų šieno, siloso bei šiaudų OM virškinamumas in

vitro (Sederevičius ir kt., 2001).

Tyrimų duomenys įvertinti statistiškai „Win Exel“ programa. Patikimumo laipsnis (p) buvo nustatomas pagal Stjudentą.

(7)

TYRIMŲ REZULTATAI

Ištyrę didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą (I publikacija), nustatėme, kad visi tirti rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. Šeriant karves subalansuotu racionu, didžiojo prieskrandžio turinio pH buvo vidutiniškai 6,48±0,21, redukcinis bakterijų aktyvumas – 114,2±41,06 s, gliukozės rūgimo reakcijos greitis – 1,69±0,71 cm3/h, LRR 98,33±12,06 mmol/l ir pirmuonių skaičius 226,2±48,63×103_/ml.

Apskaičiavę koreliacinius tirtų rodiklių ryšius (1 pav.), nustatėme, kad didžiojo prieskrandžio pH statistiškai reikšmingai koreliavo su LRR bendru kiekiu (r=-0,84, p<0,001) ir gliukozės rūgimo reakcijos greičiu (r=0,59, p<0,05). Kitų rodiklių koreliaciniai ryšiai buvo statistiškai nereikšmingi.

1 paveikslas. Didžiojoprieskrandžioturiniofermentinioaktyvumorodikliųkoreliacinisryšys.

Inkubuojant žolinius pašarus su tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio turiniu in vitro( II publikacija), nustatėme, kad geriausiai buvo virškinama siloso organinė medžiaga (2 pav.).

0,48 0,59 -0,84 0,1 -0,07 -0,5 0,17 -0,17 _-0,23 -0,44 -1 -0,8 -0,6 -0,4 -0,2 0 0,2 0,4 0,6 p H -r e d u kc. a kt . pH -g liu k. rū g. p H -L R R p H -p ir m u o n ys R e d u kc. a kt .-gl iu k. rū g. R e d u kc. a kt .-L R R R e d u kc. a kt .-p ir m u o n ys G liu k. rū g. -L R R G liu k. rū g. -p ir m u o n ys L R R -p ir m u o n ys

(8)

2 paveikslas. Žolinių pašarų OM virškinamumas in vitro

Siloso OM virškinamumas buvo 10,2 ir 36,4 proc. (p<0,001) didesnis nei atitinkamai šieno ir šiaudų. Šieno OM virškinamumas buvo 29,2 proc. didesnis nei šiaudų (p<0,001).

REZULTATŲ APTARIMAS

Šeriant karves subalansuotu racionu, didžiojo prieskrandžio turinio pH buvo vidutiniškai 6,48±0,21, redukcinis bakterijų aktyvumas – 114,2±41,06 s, gliukozės rūgimo reakcijos greitis – 1,69±0,71 cm3_{/h, LRR 98,33±12,06 mmol/l ir pirmuonių skaičius 226,2±48,63×10}3_{/ml (I} publikacija). Mūsų gauti rezultatai buvo panašūs į mokslinėje literatūroje pateikiamus tyrimų rezultatus: pH 6,53±0,15, redukcinis bakterijų aktyvumas – 115±5,0, gliukozės rūgimo reakcijos greitis – 1,70±0,5 cm3/h, LRR – 97,9±4,5, pirmuonių skaičius – 531,25±53 (Monkevičienė et al., 2000). Tirtų ir literatūroje pateiktų rodiklių skirtumus galėjo turėti įtakos nevienodai karvių mitybai, t.y. skyrėsi racionų struktūra ir pašarai.

Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumas nėra pastovus, jis gali priklausyti nuo šėrimo laiko, raciono sudėties, pašarų kokybės, praėjusio laiko po šėrimo, didžiojo prieskrandžio turinio perėjimo į kitas virškinimo trakto dalis greičio ir kt (Laugalis et al., 2007a).

Išanalizavę rezultatus (II publikacija) siloso OM virškinamumas (83,87±0,34) buvo 10,2 ir 36,4 proc. (p<0,001) didesnis nei atitinkamai šieno (75,32±0,14) ir šiaudų (53,34±0,37). Šieno OM virškinamumas buvo 29,2 proc. didesnis nei šiaudų (p<0,001). Rolando Stankevičiaus su bendraautoriais (2011) tyrimų rezultatai buvo labai panašūs į manuosius. Siloso OM virškinamumas 75,6±0,35, šieno 74,3±0,49, šiaudų 53,2±0,73. 75,32±0,14 53,34± 0,37 83,87± 0,34 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 %

(9)

Pašarų OM virškinamumas priklauso nuo didžiajame prieskrandyje susiformavusios ekosistemos, pašarų cheminės sudėties ir paruošimo būdo (Monkevičienė, Sederevičius, 2000; Laugalis et al., 2007a,b). Geras siloso OM virškinamumas priklausė nuo šio pašaro paruošimo būdo, kai silosuojant žolę angliavandeniai fermentuojasi ir fermentacijos produktai turi įtakos virškinamumui (Laugalis et al., 2007a). Manoma, kad šiaudų mažą virškinamumą lemia didelis ląstelienos kiekis juose.

Apskaičiavę koreliacinius tirtų rodiklių ryšius nustatėme, kad didžiojo prieskrandžio pH statistiškai reikšmingai koreliavo su LRR bendru kiekiu (r=-0,84, p<0,001) ir gliukozės rūgimo reakcijos greičiu (r=0,59, p<0,05). Kitų rodiklių koreliaciniai ryšiai buvo statistiškai nereikšmingi.

IŠVADOS

1. Karvėms šeriamas racionas užtikrino optimalų didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą. Didžiojo prieskrandžio turinio pH koreliavo su LRR (r=-0,84, p<0,001) ir gliukozės rūgimo reakcija (r=0,59, p<0,05).

2. Inkubuojant žolinius pašarus su optimalaus fermentacinio aktyvumo didžiojo prieskrandžio turiniu in vitro, siloso OM virškinamumas buvo geriausias, o šiaudų – blogiausias.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Cerrato-Sánchez M., Calsamiglia S. Effects of Time at Suboptimal pH on Rumen Fermentation in a Dual-Flow Continuous Culture System. Journal of Dairy Science. 2007. P. 1486 – 1492.

2. Chilliard Y., Glasser F., Faulconnier Y., Bocquier F., Veissier I., Doreau M. Ruminant physiology. 2009. P. 50.

3. Dijkstra J., Forbes J.M., France J. Quantitative aspects of ruminant digestion and metabolism. 2005. P. 2 – 3.

4. E. Paulauskas. Racionai su apsaugotaisiais riebalais: teorija ir praktika. Mano ūkis. Nr. 11/ 2010. P. 49 – 51.

5. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kulpys J., Triukas K. Mitybos normos galvijams, kiaulėms ir paukščiams (parengta pagal ES šalių reikalavimus). K.: Leidykla. 2002. P. 6– 28.

(10)

6. Laugalis J., Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Želvytė R., Sederevičius A., Monkevičienė I., Makauskas S. Effect of inoculation on silage guality and rumen fermentation in dairy cows. Medycyna Veterynaryjna. Vol. 63 (9). 2007a. P. 1057 – 1059.

7. Laugalis J., Želvytė R., Monkevičienė I., Sederevičius A., Kabašinskienė A., Šimkus A. The effect of different diet composition on anaerobic bacteria in the rumen of dairy cows. Животновъдни науки. Vol. XLIV (3). 2007b. P. 44 – 48.

8. Monkevičienė I. and Sederevičius A. The influence of some feeding factors on ruminal fermentation processes in vitro. Veterinarmedicinas raksti. 2000. P. 119 – 124.

9. Monkevičienė I., Želvytė R., Laugalis J., Sederevičius A., Makauskas S. Skirtingų šėrimo technologijų įtaka ėdamumui, karvių pieno produktyvumui ir savikainai. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 43 (65). P. 68 – 72.

10. Sederevičius A., Monkevičienė I., Želvytė R., Žymantienė J., Girnius B. Virškinimo fiziologija ir endokrinologija. Metodiniai nurodymai. II dalis. Kaunas, 2001. P. – 21. 11. Stankevičius R., Želvytė R., Monkevičienė I., Laugalis J., Juozaitienė V., Sederevičius

A., Kulpys J. Apsaugotų riebalų priedo įtaka melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams,pieno produkcijai ir kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2011. T. 54 (76). P.57 – 63.

12. Sutkevičius J., Černauskas A. Skirtingos fiziologinės būsenos karvių kepenų funkcijų tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 47 – 51.

13. Želvytė R., Monkevičienė I., Juozaitienė V., Laugalis J., Sederevičius A., Stankevičius R., Baltušnikienė A. Mielių saccharomyces cerevisiae priedo įtaka lakiųjų riebalų rūgščių koncentracijai ir bakterijų skaičiui karvių didžiojo prieskrandžio turinyje. Veterinarija ir zootechnika. T. 57 (79). 2012.P. 77 – 82.

(11)

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju:

 LSMU VA VF Neužkrečiamųjų ligų katedros dėstytojui, magistrinio darbo vadovui doc. dr. Algirdui Černauskui už įžvalgas, pastabas ir patarimus.

 LSMU VA VF Anatomijos ir fiziologijos katedros prof. dr. Rasai Želvytei, kuri suteikė pagrindus rašant mokslinius straipsnius bei atliekamus tyrimus padėjo paversti malonia ir prasminga studijų proceso dalimi.

 LSMU VA VF dekanei prof. dr. Vitai Riškevičienei už naudingas pastabas ir patarimus rašant mokslinių publikacijų apžvalgos struktūrą.

(12)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos studentė Agnė Čiurilaitė baigiamąjį darbą ,,Galvijų didžiojo prieskrandžio fermentacinio aktyvumo rodikliai ir organinės medžiagos virškinamumas in vitro“ pradėjo studijuodama veterinarijos fakulteto 2 kurse. Tyrimo rezultatus pristatė Studentų mokslinės draugijos (SMD) konferencijose. Taip pat pristatė ir tarptautinėse SMD konferencijose Latvijoje (1, 2, 3 priedai).

PUBLIKACIJOS

I. Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinio aktyvumo rodiklių įvertinimas. II. Organinės medžiagos virškinamumo didžiajame prieskrandyje tyrimas in vitro. III. Lietuvos šėmųjų karvių kepenų fermentų kitimo dinamika.

(13)

DIDŽIOJO PRIESKRANDŽIO TURINIO FERMENTACINIO AKTYVUMO RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS

Ilma Čiučelytė ir Agnė Čiurilaitė – Veterinarijos fakulteto II kurso studentės Mokslinio darbo vadovė – doc. dr. Rasa Želvytė

Įvadas. Galvijų didysis prieskrandis – didžiausia virškinimo trakto dalis, kurioje vyksta gyvybiškai svarbūs procesai ir pagrindinė pašarų fermentacija. Didžiajame prieskrandyje vykstant fermentacijos procesams, atrajotojai efektyviai panaudoja augalų ląstelieną ir paprastus azotinius junginius. Fermentacijos procesų intensyvumas, jų galutinių produktų kiekybinis ir kokybinis santykis priklauso nuo anaerobinių mikroorganizmų fermentacinės veiklos aktyvumo (Laugalis et al., 2007b). Šių procesų pasekoje visada susidaro tie patys galutiniai produktai, nors atskiros mikroorganizmų rūšys produkuoja visai kitas tarpines medžiagas, tačiau galiausiai visada susidaro lakiosios riebalų rūgštys. Šios rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis atrajotojams. Optimalus didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumas padidina pašaro panaudojimo efektyvumą ir melžiamų karvių produktyvumą bei užtikrina jų sveikatingumą (Sederevičius, Monkevičienė, 2000; Monkevičienė ir kt., 2008).

Darbo tikslas. Įvertinti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą, karves šeriant subalansuotu racionu.

Tyrimų metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti LVA Praktinio mokymo ir bandymų bei Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniuose centruose su 9 Lietuvos juodmargių veislės karvėmis tvartiniu laikotarpiu.

Karvių racionas buvo sudarytas pagal Respublikoje priimtas normas (Jatkauskas ir kt., 2002). Kiekvienos karvės raciono sudėtyje buvo daugiamečių žolių šienainio (12 kg), kukurūzų siloso (12 kg), šieno (2 kg), šiaudų (1 kg), saladino (4 kg), cukrinių runkelių griežinių (6 kg), koncentruotųjų pašarų (250 g/kg pieno), mineralinių vitamininių priedų (250 g), laižomosios druskos (iki soties). Kombinuotieji pašarai kiekvienai karvei buvo sušeriami individualiai, kiti pašarai – mišinio pavidalu išdalinant maišytuvu-dalintuvu ,,OptiMix™_“.

(14)

fermentaciniai procesai buvo įvertinti pagal biocheminius ir mikrobiologinius turinio rodiklius: pH, redukcinį bakterijų aktyvumą, gliukozės rūgimo reakcijos greitį, pirmuonių skaičių ir lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) bendrą kiekį (Sederevičius ir kt., 2001).

Tyrimų duomenys įvertinti statistiškai „WinExel“ programa. Patikimumo laipsnis (p) buvo nustatomas pagal Stjudentą.

Tyrimų rezultatai ir aptarimas. Ištyrę didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą, nustatėme, kad visi tirti rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. Šeriant karves subalansuotu racionu, didžiojo prieskrandžio turinio pH buvo vidutiniškai 6,48±0,21, redukcinis bakterijų aktyvumas – 114,2±41,06 s, gliukozės rūgimo reakcijos greitis – 1,69±0,71 cm3_{/h, LRR} 98,33±12,06 mmol/l ir pirmuonių skaičius 226,2±48,63×103_{/ml. Mūsų gauti duomenys buvo} panašūs į mokslinėje literatūroje pateikiamus tyrimų rezultatus (Laugalis et al., 2007a; Želvytė ir kt., 2006). Tirtų ir literatūroje pateiktų rodiklių skirtumus galėjo įtakoti nevienoda karvių mityba, t.y. skyrėsi racionų struktūra ir pašarai.

Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumas nėra pastovus, jis gali priklausyti nuo šėrimo laiko, raciono sudėties, pašarų kokybės, praėjusio laiko po šėrimo, didžiojo prieskrandžio turinio perėjimo į kitas virškinimo trakto dalis greičio ir kt. (Laugalis et al., 2007a).

Apskaičiavę koreliacinius tirtų rodiklių ryšius, nustatėme, kad didžiojo prieskrandžio pH statistiškai reikšmingai koreliavo su LRR bendru kiekiu (r=-0,84, p<0,001) ir gliukozės rūgimo reakcijos greičiu (r=0,59, p<0,05). Kitų rodiklių koreliaciniai ryšiai buvo statistiškai nereikšmingi.

1 paveikslas. Didžiojo prieskrandžio turinio fermentinio aktyvumo rodiklių koreliacinis ryšys. 0,48 0,59 -0,84 0,1 -0,07 -0,5 0,17 -0,17 _-0,23 -0,44 -1 -0,8 -0,6 -0,4 -0,2 0 0,2 0,4 0,6 p H -r e d u kc. a kt . pH -g liu k. rū g. p H -L R R p H -p ir m u o n ys R e d u kc. a kt .-gl iu k. rū g. R e d u kc. a kt .-L R R R e d u kc. a kt .-p ir m u o n ys G liu k. rū g. -L R R G liu k. rū g. -p ir m u o n ys L R R -p ir m u o n ys

(15)

Išvada. Karvėms šeriamas racionas užtikrino optimalų didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumą. Didžiojo prieskrandžio turinio pH koreliavo su LRR (r=-0,84, p<0,001) ir gliukozės rūgimo reakcija (r=0,59, p<0,05).

Literatūra

1. Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Kulpys J., Triukas K. Mitybos normos galvijams, kiaulėms ir paukščiams (parengta pagal ES šalių reikalavimus). K.: Leidykla. 2002. P. 6-28.

2. Laugalis J., Jatkauskas J., Vrotniakienė V., Želvytė R., Sederevičius A., Monkevičienė I., Makauskas S. Effect of inoculation on silage guality and rumen fermentation in dairy cows. Medycyna Veterynaryjna. Vol. 63 (9). 2007a. P. 1057-1059.

3. Laugalis J., Želvytė R., Monkevičienė I., Sederevičius A., Kabašinskienė A., Šimkus A. The effect of different diet composition on anaerobic bacteria in the rumen of dairy cows. Животновъдни науки. Vol. XLIV (3). 2007b. P. 44 – 48.

4. Monkevičienė I. and Sederevičius A. The influence of some feeding factors on ruminal fermentation processes in vitro. Veterinarmedicinas raksti. 2000. P.119–124.

5. Monkevičienė I., Želvytė R., Laugalis J., Sederevičius A., Makauskas S. Skirtingų šėrimo technologijų įtaka ėdamumui, karvių pieno produktyvumui ir savikainai. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 43 (65). P.68-72.

6. Sederevičius A., Monkevičienė I., Želvytė R., Žymantienė J., Girnius B. Virškinimo fiziologija ir endokrinologija. Metodiniai nurodymai. II dalis. Kaunas, 2001. 21 p.

7. Želvytė R., Monkevičienė I., Balsytė J., Sederevičius A., Laugalis J., Oberauskas V. Probiotiko Levucell® SC įtaka karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų

aktyvumui ir produkcijai. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 36 (58). P. 91–96.

(16)

EVALUATION OF THE INDICATORS OF THE RUMINAL CONTENT FERMENTATION ACTIVITY

Ilma Čiučelytė, Agnė Čiurilaitė – Faculty of Veterinary Medicine, II year students Advisor – Assoc. Prof. Rasa Želvytė

Summary

The bovine rumen is the largest part of the digestive tract, which is vital to the processes and the main feed fermentation. The optimal activity of fermentation processes of rumen increases feed efficiency and productivity of dairy cows and ensures their health.

The aim of this paper was to evaluate the rumen content fermentative process activity, feeding cows a balanced diet.

Analysing data about the rumen fermentative process activity showed that all the investigated physiological parameters were within the normal range. The ruminal content pH of the cows which had been fed a balanced diet was on average 6.48±0.21, the reduction activity of bacterial – 114.2±41.06 s, glucose fermentation reaction time – 1.69±0.71 cm3_{/h, the free fatty acids (FFA)} 98.33±12.06 mmol/l and the number of protozoa 226.2±48.63 × 103/ml. The ruminal pH of the contents was statistically correlated with FFA (r =- 0.84, p<0.001) and glucose fermentation reaction (r = 0.59, p<0.05).

(17)

ORGANINĖS MEDŽIAGOS VIRŠKINAMUMO DIDŽIAJAME PRIESKRANDYJE TYRIMAS IN VITRO

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė– Veterinarijos fakulteto II kurso studentės Mokslinio darbo vadovė – doc. dr. Rasa Želvytė

Įvadas. Didysis prieskrandis sudaro 58 proc. viso galvijo virškinamojo trakto tūrio. Daugiakameris skrandis lemia sunkiai virškinamų pašarų skaidymą bei rezorbciją ir dėl to atrajotojai įsisavina energiją iš ląstelienos ir kitų medžiagų, kurių neskaido žinduolių virškinimo trakto fermentai. Didysis prieskrandis yra tarsi fermentacijos kamera, kurioje gyvenantys mikroorganizmai padeda virškinti pašarus. Jame suvirškinama iki 70 proc. Organinės raciono medžiagos. Galvijų didžiojo prieskrandžio ekosistemą sudaro bakterijos, pirmuonys ir grybai, mielės, infuzorijos, bakteriofagai, o jų kiekis, tarpusavio santykis gali būti labai įvairūs. Tinkamai subalansuotas racionas, geros kokybės pašarai užtikrina optimalų karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacijos procesų aktyvumą, kuris lemia gerą pašarų organinės medžiagos virškinamumą prieskrandyje (Monkevičienė, Sederevičius, 2000). O tai skatina efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos gamybai (Monkevičienė ir kt., 2008), tačiau skirtingų rūšių žolinių pašarų organinės medžiagos virškinamumas didžiajame prieskrandyje skiriasi.

Darbo tikslas. Nustatyti žolinių pašarų organinės medžiagos (OM) virškinamumą in vitro. Tyrimų metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti LVA Praktinio mokymo ir bandymų bei Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniuose centruose su 9 Lietuvos juodmargių veislės karvėmis tvartiniu laikotarpiu.

Karvių racionas buvo sudarytas pagal Respublikoje priimtas normas (Jatkauskas ir kt., 2002). Jos šertos racionu, kurio sudėtyje buvo daugiamečių žolių šienainio – 12 kg, kukurūzų siloso – 12 kg, šieno – 2 kg, šiaudų – 1 kg, saladino – 4 kg, cukrinių runkelių griežinių – 6 kg, kombinuotųjų pašarų – 250 g/kg pieno, mineralinių vitamininių priedų – 250 g, laižomosios druskos. Kombinuotieji pašarai kiekvienai karvei buvo sušeriami individualiai, kiti pašarai – mišinio pavidalu išdalinami maišytuvu-dalintuvu ,,OptiMix™_“.

(18)

biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai įvertinti pagal pH, redukcinį aktyvumą, gliukozės rūgimo reakcijos greitį, pirmuonių skaičių ir lakiųjų riebalų rūgščių bendrą kiekį.

Remiantis gautais duomenimis, įvertintas didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumas ir nustatytas kultūrinių pievų šieno, siloso bei šiaudų OM virškinamumas in vitro (Sederevičius ir kt., 2001).

Tyrimų duomenys įvertinti statistiškai „Win Exel“ programa. Patikimumo laipsnis (p) buvo nustatomas pagal Stjudentą.

Tyrimų rezultatai ir aptarimas. Ištyrus karvių didžiojo prieskrandžio turinio biocheminius ir mikrobiologinius rodiklius, nustatyta, kad jie buvo fiziologinės normos ribose ir gauti rodikliai buvo panašūs į mokslininkų duomenis (Laugalis et al., 2007a).

Inkubuojant žolinius pašarus su tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio turiniu in vitro, nustatyta, kad geriausia buvo virškinama siloso organinė medžiaga (1 pav.). Siloso OM virškinamumas buvo 10,2 ir 36,4 proc. (p<0,001) didesnis nei atitinkamai šieno ir šiaudų. Šieno OM virškinamumas buvo 29,2 proc. didesnis nei šiaudų (p<0,001).

1 paveikslas. Žolinių pašarų OM virškinamumas in vitro

Pašarų OM virškinamumas priklauso nuo didžiajame prieskrandyje susiformavusios ekosistemos, pašarų cheminės sudėties ir paruošimo būdo (Monkevičienė, Sederevičius, 2000; Laugalis et al., 2007a,b). Geras siloso OM virškinamumas priklausė nuo šio pašaro paruošimo būdo, kai silosuojant žolę angliavandeniai fermentuojasi ir fermentacijos produktai turi įtakos

75,32±0,14 53,34± 0,37 83,87± 0,34 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 %

(19)

virškinamumui (Laugalis et al., 2007a). Manoma, kad šiaudų mažą virškinamumą lemia didelis ląstelienos kiekis juose.

Išvada. Inkubuojant žolinius pašarus su optimalaus fermentacinio aktyvumo didžiojo prieskrandžio turiniu in vitro, siloso OM virškinamumas buvo geriausias, o šiaudų – blogiausias.

Literatūra

8. Jatkauskas, J.; Vrotniakienė, V.; Kulpys, J.; Triukas, K. Mitybos normos galvijams, kiaulėms ir paukščiams (parengta pagal ES šalių reikalavimus). K.: Leidykla. 2002. P. 6-28.

9. Laugalis, J.; Jatkauskas, J.; Vrotniakienė, V.; Želvytė, R.; Sederevičius, A., Monkevičienė, I.; Makauskas, S. Effect of inoculation on silage guality and rumen fermentation in dairy cows. Medycyna Veterynaryjna. Vol. 63 (9). 2007a. P. 1057-1059.

10. Laugalis, J.; Želvytė, R.; Monkevičienė, I.; Sederevičius, A.; Kabašinskienė, A.; Šimkus, A. The effect of different diet composition on anaerobic bacteria in the rumen of dairy cows. Животновъдни науки. Vol. XLIV (3). 2007b. P. 44 – 48.

11. Monkevičienė, I. and Sederevičius, A. The influence of some feeding factors on ruminal fermentation processes in vitro. Veterinarmedicinas raksti. 2000. P.119–124.

12. Monkevičienė, I.; Želvytė, R.; Laugalis, J.; Sederevičius, A.; Makauskas, S. Skirtingų šėrimo technologijų įtaka ėdamumui, karvių pieno produktyvumui ir savikainai. Veterinarija ir zootechnika. 2008. T. 43 (65). P.68-72.

13. Sederevičius, A.; Monkevičienė, I.; Želvytė, R.; Žymantienė, J.; Girnius, B. Virškinimo fiziologija ir endokrinologija. Metodiniai nurodymai. II dalis. Kaunas, 2001. 21 p.

(20)

THE INVESTIGATION OF ORGANIC MATTER IN RUMEN IN VITRO

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė- Faculty of Veterinary Medicine, II year students Advisor – Assoc. Prof. Rasa Želvytė

Summary

Balance ration, good quality feeds, ensure optimal fermentation process activity of cows rumen content. The good quality feeds determine good organic matter (OM) digestibility of feeds in rumen predetermining efficient forage usage for prodution. Howewer, OM digestibility are variable in rumen, since forages are of different species. Therefore, our purpose was to explore OM digestibility of forages in vitro.

For this purpose the activity of rumen fermentation processes and OM digestibility of cultural grass hay, silage, and straw were investigated. The forages were incubated with rumen content of optimal fermentative activity. This investigation demonstrates silage digestibility to be the best. Difference was 10.2% between silage and hay, and straw 36.4% (p<0.001). The hay OM digestibility was better in 29.2% than straw.

(21)

LIETUVOS ŠĖMŲJŲ KARVIŲ KEPENŲ FERMENTŲ KITIMO DINAMIKA

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė – Veterinarijos fakulteto III kurso studentės Mokslinio darbo vadovas – doc. Dr. Algirdas Černauskas

Įvadas. Lietuvos šėmosios veislės galvijai yra pieninių galvijų veislė. Šėmos spalvos galvijai buvo minimi jau XVI a. ir sudarė apie 6 proc. visų minimų galvijų. Tad šėmi galvijai auginami rečiau, tačiau paplitę visoje Lietuvoje. Ilgalaikis stichiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, dėl masiško brokavimo iš didelių ūkių bankų, dėl netinkamos spalvos, neatsižvelgiant į produktyvumą, ir dėl daugelio ekonominių veiksnių ši veislė atsidūrė ant išnykimo ribos. Galvijai yra gerai prisitaikę prie aplinkos sąlygų, atsparūs ligoms, ramaus būdo, nereiklūs šėrimo ir laikymo sąlygoms, gyvybingi, gera jų pieno kokybė. Pagal spalvą šėmi galvijai gali būti nuo pilkai melsvos iki peleninės pilkos spalvos, kai kurių gyvulių kojos ir galvos yra baltos. Suaugusių Lietuvos šėmų karvių aukštis ties ketera yra 123–136 cm, masė 400–550 kg ir daugiau. Iš Lietuvos šėmų karvių vidutiniškai yra primelžiama 4500 kg 4,35% riebumo ir 3,26 % baltymingumo pieno.

Kepenys – stambiausia virškinimo liauka ir didžiausias vidaus organas. Jos atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: valo ir išgrynina praeinantį pro jas kraują, skaido ir sintetina į kraują patekusias chemines ir kitas medžiagas, sintetina ir išskiria tulžį, atlieka angliavandenių, baltymų, lipidų ir hemoglobino metabolizmą ir kt.

Vertinant kepenų pažeidimus kraujyje yra tiriami kepenyse sintetinami fermentai, kurie parodo kepenų funkcijos sutrikimus:

1. Laktatdehydrogenazė (LDH) – indikacinis fermentas. Svarbus paverčiant pirovynuogių rugštį pieno rugštimi. Dėl sulėtėjusios oksidacijos, pakinta pieno rūgšties koncentracija. LDH aktyvumas didėja sergant kepenų ligomis, miokardo pažeidimo, širdies nepakankamumo atvejais (Žymantienė J. Ir kt. 2010).

2. Šarminė fosfatazė (ALPL) – fermentas randamas visuose audiniuose ir susijęs su ląstelių membranų pažeidimais. ALPL aktyvumo nustatymas – gana dažnai naudojamas testas. Kepenų ligos didina šarminės fosfatazės aktyvumą kraujo serume, tačiau šis didėjimas susijęs ne tik su kepenų funkcijos pažeidimu, bet su tulžies latako kliūtimi (pvz.: akmenligė) ar su kepenų audinio suardymu (pvz.: kepenų cirozė).

3. Aspartatamino transferazė (AST) – pasižymi didžiausiu aktyvumu. Padidėjęs AST aktyvumas nustatomas patologinio proceso viršūnėje ir rodo sunkesnį hepatocitų pakenkimą. Vertinant kepenų ligas jo nustatymas turi diagnostinę reikšmę.

(22)

Esant, nors ir minimaliam, pažeidimui, šie fermentai patenka į kraują, padidėja jų koncentracija. Labiausiai pažeidimams jautrus kepenų fermentų aspartatamino transferazių aktyvumo padidėjimas/sumažėjimas (Nabili S. 2008).

Darbo tikslas.Nustatyti Lietuvos šėmųjų karvių kepenų fermentų kitimą.

Tyrimų metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto labaratorijoje. Kraujo serumo fermentų aspartataminotransferazės, laktatdehydrogenazės, šarminės fosfatazės rodikliams nustatyti naudotas biocheminis analizatorius ,,COBAS INTEGRA 400 plus“.

Tyrimui buvo pasirinktos dvi grupės Lietuvos šėmųjų veislės karvės. Prieš imant kraujo mėginius, buvo atlikti bendrieji tyrimai, nustatyta ir įvertinta jų būklė: elgsena (būdinga sveikam galvijui), kūno sudėjimas (vidutinis, kaulai neatsikišę), temperamentas (reaguoja į išorinius dirgiklius), kūno temperatūra (37–38 0_{C). Kraujas tyrimams imtas, laikantis aseptikos ir} antiseptikos reikalavimų. Kraujas, fermentų aktyvumui nustatyti paimtas iš v. jugularis (jungo venos) ir v. coccygea (uodeginės venos). Tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 ,,Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8-500.

Kraujas imtas į vakuuminius mėgintuvėlius be antikoaguliantų. Biocheminiai kraujo tyrimai atlikti 6 Lietuvos šėmosioms karvėms. Mėginiai buvo paimami tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu Petniūnų galvijų ūkyje (Molėtų raj.).

Remiantis gautais duomenimis, įvertintas kepenų fermentų aktyvumas.

Tyrimų rezultatai ir aptarimas. Pagal biocheminius kraujo tyrimo rodiklius, nustatyta, kad mažiausiai nutolę nuo normos (kuri pateikta pagal ,,BAYR MED LT 2000“ normatyvas) buvo mėginiai imti ganykliniu laikotarpiu. Tvartinio ir ganyklinio laikotarpio kepenų fermento LDH rodiklių skirtumas neviršijo 358 U/L, ALPL – 23,6 U/L, o AST – normos ribose.

Petniūnų ūkyje pagal biocheminius kraujo tyrimo rodiklius mažiausiai nuo didžiausios leistinos normos skyrėsi mėginio nr. 04219471 LDH aktyvumas didesnis 314,9 U/L. Didžiausias nukrypimas nuo leistinos normos buvo nr. 04513270, mėginys tvartiniu laikotarpiu viršijo – 750,9 U/L, o ganykliniu – 1084,9 U/L. Taip pat daug nukrypo nuo normos mėginio, kurio nr. 02722892. Fermento LDH nustatymas nėra labai specifiškas kokiam nors kepenų patologiniam procesui, todėl jo padidėjimas tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu neturi didesnės diagnostinės vertės.

ALPL 3 mėginių tyrimų rezultatai buvo mažesni negu leistina norma tvartiniu laikotarpiu. Didžiausias skirtumas mėginio, kurio nr. 04543103, jis nesiekė – 4,9 U/L. Šarminės fosfatazės sumažėjimui kraujyje įtakos galėjo turėti tai,jog tvartiniu laikotarpiu mažiau gavo su pašaru vitaminų,mikro ir makro elementų,nei ganykliniu laikotarpiu. Kitų 3 mėginių ALPL atitiko normos

(23)

ribas. Mėginys nr. 04513270, kuris imtas ganykliniu laikotarpiu, neatitiko normos ribų, kadangi viršijo – 23,6 U/L.

Atliktų kraujo tyrimų rezultatai parodė nepadidėjusį AST aktyvumą. Patalogijų, kepenų ligų ar pažeidimų atveju turėtų padidėti AST fermento kiekis kraujyje, tačiau diagnozuojant galimus pažeidimus LDH aktyvumo padidėjimas įtakos neturėjo(J. Sutkevičius, A. Černauskas,2003).

Norma – 308, –938,1 U/L

1pav. Kepenų fermento laktatdehydrogenazės dinamika.

Norma – 31–114U/L

2 pav. Kepenų fermento šarminės fosfatazės dinamika.

Norma – 56 –176 U/L

3 pav. Kepenų fermento aspartatamino transferazės dinamika. 0 500 1000 1500 2000 2500 3737941 4584814 2722892 4513270 4543103 4219471 1253 1379 ₁₆₉₂ ₂₀₂₃ 1287 1253 1611 1412 1478 1689 1414 1252

Ganyklinis laikotarpis Tvartinis laikotarpis

0 50 100 150 3737941 4584814 2722892 4513270 4543103 4219471 90,6 73,8 97,2 _137,6 57,8 58,2 47,3 27,4 30,4 34,2 26,1 34 Ganyklinis laikotarpis 0 50 100 150 200 3737941 4584814 2722892 4513270 4543103 4219471 76,9155,1 81,8 100,3 84,4 59,5 72,9 71,7 77,1 74,2 72,4 68,4

(24)

Išvada. Lietuvos šėmųjų karvių kepenų fermento šarminės fosfatazės rodikliai didžiausi buvo ganykliniu laikotarpiu, o tvartiniu laikotarpiu ženkliai sumažėjo. Aspartatamino transferazės ir laktatdehydrogenazės aktyvumas svyravo nepriklausomai nuo laikotarpio.

Literatūra

1. Nabili S. MD MPH WebMD, eMedicine 2008

2. Praškevičius A., Burneckienė J., Ivanovienė L. Fermentai ir vitaminai. Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2001. P. 7–8, 48–50.

3. Sutkevičius J., Černauskas A. Skirtingos fiziologinės būsenos karvių kepenų kai kurių funkcijų tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23 (45). P. 47–50.

4. Sutkevičius J. Veterinarinė klinikinė diagnostika. 2003.

5. Žymantienė J., Juozaitienė V., Milius J., Sederevičius A., Oberauskas V., Juozaitis A., Šileika A., Kajokienė L. Karvių kraujo fermentų aktyvumo ir mineralinių medžiagų, pieno kiekio bei sudėties koreliacija. Veterinarija ir zootechnika 2010. T.49 (71). P. 88–96.

Lithuanian bovine dynamic changes of hepatic enzymes

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė- Faculty of Veterinary Medicine, III year students Advisor – Assoc. Prof. Algirdas Černauskas

Summary

In order to diagnose a hepatic disorder a biochemical blood test was carried out. Even slight

changes in hepatic function show a decrease or an increase in the concentration of hepatic enzymes. Our aim was to monitor 3 enzymes: alkaline phosphatase (ALP), lactate dehydrogenase (LDH) and aminotransferase (AST).

From the results of the blood test we deduced hepatic enzyme funcionality of local Lithuanian cow breed („ Lietuvos šėmųjų“).

The experiment was carried out during indoor and pasture periods. The greatest activity of alkaline phosphatase was observed during the pasture period and during the indoor period its activity was greatly reduced. The activity of aminotransferase and lactate dehydrogenase was independent on the season.

(25)

1 priedas

THE INVESTIGATION OF RUMINAL FERMENTATION PROCESSES AND ORGANIC MATTER DIGESTIBILITY

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė

2nd course, Veterinary Faculty, Lithuanian Veterinary Academy Rasa Želvytė

Supervisor – assoc. prof. Dr.

The aim was to evaluate rumen fermentation processes and the activity of the feed organic matter (OM) digestibility in vitro.

Investigations were carried out with 9 Lithuanian Black and White cows during the indoor period. Clinically healthy cows in moderate body condition were from to 2-4 lactation, calved 2-4 months ago; the average productivity - 26.63 kg of milk per day. Ration was comprised under the rules adopted in Lithuania (Jatkauskas et al., 2002). The rumen fluid was obtained by stomach tube GDZ-1 after the morning feeding. Fermentative processes activity was assessed by pH reduction activity, glucose fermentation reaction time, the number of protozoa, and free fatty acids (FFA) amount. The organic matter (OM) digestibility hay of cultural grass, silage and straw was investigated in vitro by incubation with the tested cows rumen content (Sederevičius et al., 2001).

The rumen investigated physiological parameters were within the normal range: pH was on average 6.48 ± 0.21, the reduction activity of bacteria - 114.2 ± 41.06 s, glucose fermentation reaction time - 1.69 ± 0.71 cm3 / h, FFA 98 33 ± 12.06 mmol / l and the number of protozoa 226.2 ± 48.63 × 103_{/ml. Incubation of forages with investigating rumen fluid in vitro we found that OM} digestibility of silage was 10.2 and 36.4 per cent (p<0.001) greater than that of hay and straw respectively. The organic matter digestibility was by 29.2 per cent higher than that of straw (p<0.001).

We conclude that good quality feeds ensure optimal fermentation process activity of cows rumen content. Incubation of feed with optimum fermentative activity of rumen fluid in vitro OM digestibility of silage was the best, and that of straw - the worst. We believe that good silage OM digestibility of the diet depended on the preparation method, silaging the grass carbohydrates are fermentated and fermentation products influence digestibility. High fibre amount in straw could predetermine its poor digestibility.

(26)

2 priedas

DYNAMIC OF HEPATIC ENZYMES OF LITHUANIAN LOCAL BREED (ŠĖMOSIOS) BOVINE

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė –3nd course, Veterinary Faculty, Lithuanian Veterinary Academy

Supervisor – assoc. prof. dr. Algirdas Černauskas

The aim of our experiment was to evaluate the dynamics of hepatic enzymes of Lithuanian local breed (‘‘Šėmosios) bovine.

Biochemical blood tests of six Lithuanian local breed cows were carried out during indoor and pasture periods. Aseptic and antiseptic methods were used when taking blood samples. Blood was collected from v.jungularis and v.coccygeus. The cows were clinically healthy and their condition was evaluated before the experiment . After the general analysis, we estimated: behaviour, temperament, temperature and physical condition of the bovine. Investigations were carried out at the laboratory of National Food and Veterinary Risk Assessment Institute. The biochemical analyzer ,,COBAS INTEGRA 400 plus” was used to diagnose blood serum enzymes: aspartate aminotransferase (AST), alanine aminotransferase (LDH) and alkaline phosphatase (ALPL).

The difference of hepatic enzyme LDH during indoor and pasture periods wasn’t greater than 358 U/L, ALPL 23,6 U/L and AST was within the normal range. The smallest deviation from the largest allowed norm was that of sample No. 04219471 LDH. It was greater than 37 U/L. The greatest deviation from the norm was of the sample No. 03737941. It reached 358 U/L. The results of the three ALP samples were lower than the norm. The lowest activity was observed in No. 04584814, it didn’t reach – 5,6 U/L. Other three samples of ALPL were in the normal range.

Generally in case of hepatic diseases, pathologies or any injuries ALP levels increase in the blood. However, in our case the levels of the enzyme was in normal rage. Monitoring the LDH activity is not relevant when diagnosing possible hepatic injuries.

From the results we can conclude that the rate of alkaline phosphatase was biggest during the pasture period and decreased in the indoor period. The activity of asparatate aminotransferase and alanine aminotransferase varied independently of the period.

(27)

3 priedas

THE VARIATIONS OF MICROELEMENTS IN LITHUANIAN LOCAL BREED (“ŠĖMOSIOS”) BOVINE

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė –4th_{course, Veterinary Faculty, Lithuanian Veterinary Academy} Supervisor – assoc. prof. dr. Algirdas Černauskas

The aim of our experiment was to evaluate the dynamics of macroelements calcium, magnesium and phosphorus during outdoor and indoor periods, of Lithuanian local breed (“Šėmosios”) bovine.

Biochemical blood tests of six Lithuanian local breed cows were carried out during indoor and pasture periods. Aseptic and antiseptic methods were used when taking blood samples. Blood was collected from v.jugularis and v.coccygeus. The cows were clinically healthy and their condition was evaluated before the experiment. After the general analysis, we estimated: behaviour, temperament, temperature and physical condition of the bovine. Investigations were carried out at the laboratory of National Food and Veterinary Risk Assessment Institute. The biochemical analyzer ”CHITACHI – 706” was used to diagnose macroelements calcium (Ca), magnesium (Mg) and phosphorus (P) in the blood.

The difference of calcium , during indoor and pasture periods, wasn’t greater than 0.29 mmol/l, magnesium – 0.27 mmol/l and phosphorus – 2.62 mmol/l. The smallest deviation from the smallest allowed norm was that of sample No. 02722892. The results of Ca was smaller than 0.10 mmol/l in indoor period. Other samples of macroelements were in the normal range. The results of P was not in normal rage in two samples. The greatest deviation from the norm was of the sample No. 03737941. It reached 1.62 mmol/l in outdoor period, but it didn’t reach 0.36 mmol/l in indoor period. The biggest deviation of norm was of sample No. 02722892, because results were smaller than norm 0.07 mmol/l in pasture, and 0.27 mmo/l in the indoor period. Magnesium was in the norm range.

From the results we can conclude that the rates of Ca, Mg and P were biggest during the pasture period and decreased in the indoor period. The activity of magnesium varied independently of the period.