LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Aurimas Žilinskas
Įvairių faktorių įtaka galvijų didžiojo prieskrandžio rodikliams
The influence of various factors on ruminal fluid parameters of cattle
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: prof. dr. Ingrida Monkevičienė
2
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas "Įvairių faktorių įtaka galvijų didžiojo prieskrandžio rodikliams".
1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2016-12-16
Posėdžio protokolas Nr. 5
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (klinikos vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Atrajotojų virškinimo trakto anatominiai ir funkciniai ypatumai ... 9
1.2. Pašarų įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams ... 11
1.3. Individualių karvių savybių įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams ... 14
1.4. Laktacijos periodo įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams ... 16
1.5. Sezono įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams ... 17
2. TYRIMO METODAI IR APŽVALGA ... 18
2.1. Tyrimų atlikimo vieta, sąlygos ... 18
2.2 Karvių atrinkimo principai ir jų mityba ... 19
2.3 Didžiojo prieskrandžio turinio tyrimo metodai ... 20
2.5 BCS (kūno masės indekso) vertinimo metodai ... 20
2.4 Duomenų statistinių skaičiavimų metodai ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1 Didžiojo prieskrandžio mikrobiologinių ir biocheminių tyrimų rezultatai ... 22
3.2 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių koreliacija su pieno produkcijos kiekiu ... 23
3.3 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių vidurkiai pagal laktacijos tarpsnius ... 24
3.4 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių vidurkiai pagal laktacijų skaičių ... 25
3.5 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių koreliacija bei vidurkiai pagal BCS ... 26 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 30 PADĖKA ... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 PRIEDAI ... 36
4
SANTRAUKA
Magistrinis baigiamasis darbas parengtas 2013-2016 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos fakultete, Anatomijos ir fiziologijos katedroje. Darbą sudaro 36 puslapiai, 10 lentelių ir 1 paveikslas. Panaudota 50 literatūros šaltinių. Darbo tikslas buvo ištirti ir įvertinti karvių didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių priklausomybę nuo jų pieno produkcijos kiekio, laikotarpio, laktacijos periodo, kūno masės indekso. Tyrimai buvo atlikti LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre ir melžiamų karvių ūkyje Šakių rajone. Bandymai atlikti su holštenizuotomis Lietuvos juodmargių veislės karvėmis (n=20) tvartiniu periodu. Buvo imami didžiojo prieskrandžio turinio mėginiai ir tiriami jų rodikliai: pH, LRR, gliukozės rūgimo reakcija, redukcinio bakterijų aktyvumas bei pirmuonių skaičius. Gauti tyrimo rezultatai buvo suskirstyti į grupes pagal pieno produkcijos kiekį, laktacijų skaičių, laktacijos tarpsnius ir kūno masės indeksą, kad būtų galima nustatyti jų įtaką didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams. Tuo tikslu rezultatai buvo statistiškai apdoroti, apskaičiuojant visų rodiklių aritmetinius vidurkius, standartinius nuokrypius, patikimumus ir koreliaciją tarp didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių bei minėtų faktorių. Koreliacijos koeficientai (R) buvo apskaičiuoti pagal Pearson‘ą. Patikimumas nustatytas pagal Snedekoro lentelę.
Gauti rezultatai yra statistiškai nepatikimi, išskyrus, koreliaciją tarp 1 grupės karvių, kurių BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo ir lakiųjų riebalų rūgščių (R=0,91; p=0,0006) bei 2 grupės pagal pieno produkcijos kiekį (nuo 20,5 kg/d. iki 22 kg/d.) ir LRR (R=0,91; p=0,0003). Pastovi koreliacija buvo tarp pieno produkcijos kiekio ir LRR, ji buvo stipri teigiama visose karvių grupėse pagal pieno kiekį, atitinkamai 1 gr. (pieno produkcija nuo 18,5 kg/d. iki 20,5 kg/d.) ir LRR (R=0,97; p>0,05), 2 gr. (produkcija nuo 20,5 kg/d. iki 22 kg/d.) ir LRR (R=0,91; p<0,05) bei 3 gr. (produkcija nuo 22 kg/d. iki 24,1 kg/d.) ir LRR (R=0,89; p>0,05). Neigiama koreliacija buvo visose 3 karvių grupėse pagal BCS ir didžiojo prieskrandžio turinio pH: 1 gr. (BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo) (R=-0,03; p>0,05), 2 gr. (BCS nuo 2,75 iki 3,25 balo) (R=-0,64; p>0,05) ir 3 gr. (BCS nuo 3,25 iki 3,5 balo) (R=-0,34; p>0,05).
5
SUMMARY
The influence of various factors on ruminal fluid parameters of cattle
Aurimas Žilinskas Master‘s Thesis
Master‘s thesis was written in the year 2013-2016 in the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Anatomy and Physiology. The total content of this thesis is 36 pages with 10 tables and 1 illustration and 50 scientific references were used. The aim of the thesis was to evaluate the microbial and biochemical parameters of rumen fluid and to investigate the influence of such factors as milk production, lactation period and the stage as well as the BSC of dairy cow on those parameters. The research was done in the Research Center of Digestive Physiology and Pathology of LUHS VA and in the dairy farm of Šakiai district. The experiment was carried out with 20 holsteinizated Lithuanian Black-and-White dairy cows at indoor period. The samples of the rumen fluid were taken and analyzed on pH, VFA, glucose fermentation reaction, reductive activity of bacteria and number of protozoa. The data were grouped by the factors as milk production yield, period of lactation, stage of lactation and body condition score to analyze their influence on ruminal parameters. The results were statistically evaluated by calculating the arithmetic averages, standard deviations, and the reliability of the correlation between the rumen fluid parameters and the above – mentioned factors. The correlation coefficients (r) were calculated according to Pearson. Reliability determined in accordance with Snedecor table.
The results are not statistically significant, except correlation results between 1 group of cows whose BCS was from 2,25 to 2,75 and volatile fatty acids (R=0,91; p=0,0006) also between 2 group by milk production yield and VFA (R=0,91; p=0,0003). A correlations constant between all the groups of cows by milk production yield and VFA (respectively, R=0,97; p>0,05; R=0,91; p<0,05 and R=0,89; p>0,05) were stable and positive. Stable negative correlations were between all the groups of cows depended on BCS and rumen fluid pH: 1 group (BCS from 2,25 to 2,75) (R=-0,03; p>0,05), 2 group (BCS from 2,75 to 3,25) (R=-0,64; p>0,05) and 3 group (BCS from 3,25 to 3,5) (R=-0,34; p>0,05).
6
SANTRUMPOS
cm3 – kubinis centimetras h – valanda kg – kilogramas g – gramas MJ – megadžiaulis L – litrasLRR – lakiosios riebalų rūgštys ml – mililitras
mmol – milimolis
pH – vandenilio jonų koncentracija proc. – procentai
R2 – determinacijos koeficientas s – sekundė
tūkst.– tūkstančiai val. – valanda
BCS – (angl. body condition score) kūno masės indeksas LJ – Lietuvos Juodmargės
GL – gliukozė
Eh – Oksidacijos-redukcijos potencialas
SARA – (angl. subacute rumen acodosis) poūmė didžiojo prieskrandžio acidozė Gr. – grupė
7
ĮVADAS
Pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų, turinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. Lietuvos bendrosios žemės ūkio struktūroje pieno gamybą sudaro apie 20 proc. (42).
Stambėjant pieno ūkiams, didėja karvių pieningumas, kyla darbo našumas. Gyvulių skaičiaus augimas ir primilžio didėjimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, šėrimą ir laikymo sąlygas, garantuojančias gyvulių gerovę (42).
Remiantis Lietuvos statistikos departamento (38) duomenimis, mūsų šalyje per 2014 metus pasiektas 5220kg vidutinis primilžis iš vienos karvės, kai 2013 metais jis siekė 5151kg. Tai reiškia, kad produkcijos rezultatai didėja dėl pienininkystės šakos vystymo (38).
Gerą melžiamų karvių produkciją, sveikatingumą užtikrina kokybiški pašarai, tinkamai subalansuoti racionai bei jų sušėrimo būdas (39).
Pasitelkta netgi genetine selekcija, kurios rezultate karvės gali produkuoti dar daugiau pieno (10,11,12).
Pašaruose esanti celiuliozė ir pentozė, su mikroorganizmų pagalba verčiamos į organines rūgštis, daugiausia į acto, propiono ir sviesto, kurios kartu vadinamos lakiosiomis riebalų rūgštimis (LRR). Šios riebalų rūgštys absorbuojamos per didžiojo prieskrandžio sienelę. Jų dėka išgaunama nuo 60 iki 80 procentų energijos, reikalingos atrajotojui (36).
pH yra vienas svarbiausių organizmo homeostazės rodiklių. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH kinta nuo 5,5 iki 7,3. Optimalus melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3-6,8 (30).
Didžiojo prieskrandžio mikrobai skaido krakmolą į gliukozę ir fermentuoja propionatą ir laktatą (LRR). Pernelyg didelė lakiųjų riebalų rūgščių gamyba mažina didžiojo prieskrandžio turinio pH, kuriam nukritus žemiau 5,5, turinys tampa netinkamas daugeliui bakterijų ir pirmuonių, taigi šie praranda savo gebėjimą fermentuoti ląstelieną ir skaidyti laktatą. Didelis laisvosios gliukozės kiekis gali stimuliuoti oportunistinių bakterijų, tokių kaip Streptococcus bovis augimą, kurios skaido didelius kiekius laktatų, taip pat patogeninių bakterijų kiekį, kurios išskiria patogeninius endotoksinus ir amidus. Padidėjus gliukozei didžiajame prieskrandyje, padidėja skysčių ir inhibitorinių LRR absorbcija (32).
Atrajotojai gali maitintis beveik vien tik ląsteliena, todėl mikrobinis virškinimas turi didelę svarbą atrajotojų virškinime. Sutrikus mikrobų veiklai, atsiranda daug problemų, susijusių su virškinimu (36). Ląstelieną skaidančių bakterijų aktyviausia veikla pasireiškia, kai didžiojo prieskrandžio turinio pH būna nuo 6 iki 6,8, o krakmolą skaidančių bakterijų veiklai palankiausias turinio pH nuo 5,5 iki 6 (30). Dažnai naudojant didelės koncentracijos pašarus, išsiskiria dideli kiekiai pieno rūgšties, dėl kurios krenta didžiojo prieskrandžio pH. Dauguma prieskrandžio
8 bakterijų yra jautrios pH pokyčiams, todėl gali kristi jų skaičius ir dėl to iškraipomas jų santykis (40).
Darbo tikslas:
1. Ištirti ir įvertinti galvijų didžiojo prieskrandžio turinio sudėtį, priklausomai nuo pieno produkcijos kiekio, laktacijos tarpsnio, laktacijų skaičiaus ir BCS.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinius ir biocheminius rodiklius, karves laikant tvartiniu periodu ir šeriant įprastu ūkio racionu.
2. Nustatyti koreliaciją tarp faktorių (pieno produkcijos, BCS) ir didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių (pH, LRR, gliukozės rūgimo reakcijos, redukcinio bakterijų aktyvumo bei pirmuonių skaičiaus).
3. Apskaičiuoti ir palyginti didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių (pH, LRR, gliukozės rūgimo reakcijos, redukcinio bakterijų aktyvumo ir pirmuonių skaičiaus) vidurkius, priklausomai nuo juos įtakojančių faktorių (pieno produkcijos kiekio, laktacijų skaičiaus, laktacijos tarpsnio, BCS).
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Atrajotojų virškinimo trakto anatominiai ir funkciniai ypatumai
Galvijų virškinimo sistema skiriasi nuo gyvūnų su vienkameriniu skrandžiu (pvz. arklio, kiaulės ar šuns) keliais svarbiais aspektais. Šiuos aspektus svarbu žinoti, norint pasiekti optimalų produktyvumą. Visų pirma, lyginant su neatrajojančiais gyvūnais, atrajotojai neturi viršutinių kaplių ir iltinių dantų. Taigi vietoje kaplių viršuje yra kietasis gomurys, o apačioje apatiniai kapliai, reikalingi sugriebti pašarą (40).
Atrajotojai turi keturių kamerų skrandį, kuris susideda iš didžiojo prieskrandžio, tinklainio, knygenų ir šliužo (tikrojo skrandžio). Todėl pagal virškinimo sistemos tūrį, šie turi pakankamai vietos virškinti didelius kiekius maisto medžiagų. Lyginant su žmogumi, proporcingai (pagal svorį ir kūno dydį), karvė turi daugiau nei devynis kartus didesnį virškinimo traktą (40).
Didysis prieskrandis, kuriame yra gausus kiekis mikroorganizmų yra didžiausias iš visų kamerų. Mikroorganizmų kiekis svyruoja nuo 25 iki 50 milijardų mililitre. Kiekis priklauso nuo šėrimo tipo, šėrimo dažnumo, sezono ir pirmuonių, kurių kiekis svyruoja nuo 200 iki 500 tūkst./ml (41).
Atrajotojų virškinimo traktas taip pat skiriasi tuo, kad geba skaidyti ląstelieną, todėl mikroorganizmai yra labai svarbūs. Pašaruose esanti celiuliozė ir pentozė, su mikroorganizmų pagalba verčiamos į organines rūgštis, daugiausia į acto, propiono ir sviesto, kurios kartu vadinamos lakiosiomis riebalų rūgštimis (LRR). Šios riebalų rūgštys absorbuojamos per didžiojo prieskrandžio sienelę. Jų dėka išgaunama nuo 60 iki 80 proc. energijos, reikalingos atrajotojui. Atrajotojai gali maitintis beveik vien tik ląsteliena, todėl mikrobinis virškinimas turi didelę svarbą atrajotojų virškinime. Todėl sutrikus mikrobų veiklai, atsiranda daug problemų, susijusių su virškinimu (36).
Be ląstelienos skaidymo ir teikiamo didelio energijos kiekio, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai taip pat sintetina B grupės vitaminus. Taip pat šios simbiozės dėka išskiriamos reikalingos amino rūgštys, kurios dar gali būti susintetintos iš baltymų junginių, tokių kaip urėja ar kitų amoniako turinčių produktų. Mikroorganizmai patekę už didžiojo prieskrandžio ribų, toliau vykdo savo simbiotinę veiklą (36).
Išskiriami trys pagrindiniai mikroorganizmai, esantys didžiajame prieskrandyje, tai bakterijos, pirmuonys ir grybai. Šie, nuolat gyvuoja didžiajame prieskrandyje, priklausomai nuo šeriamų pašarų ir pasišalinimo į tolimesnį virškinimo traktą. Kad mikroorganizmai galėtų egzistuoti, jie maisto medžiagas skaido savo energijos reikmėms, dauginimuisi ir judėjimui. Pagal skaičių didžiausią dalį mikroorganizmų sudaro bakterijos, tačiau pirmuonys yra didesni ir jų bendra masė beveik vienoda, lyginant su bakterijų mase. Kai šėrimo būdas yra subalansuotas, chemiškai ir fiziškai didžiojo prieskrandžio turinys yra tinkamai sureguliuotas, bendras mikroorganizmų tankis ir balansas tarp skirtingų mikroorganizmų rūšių lieka palyginti pastovūs. Staigus šėrimo būdo
10 pakeitimas gali įtakoti mikroorganizmų kiekį ir iškraipyti jų santykį. Bakterijų dalis, bendrame mikroorganizmų kiekyje gali svyruoti nuo 50 proc. iki 90 proc., pirmuonių 10-50 proc., o grybų 5-10 proc. (36).
Atrajotojai turi unikalų gebėjimą prarytą pašaro turinį grąžinti atgal į burnos ertmę, kad galėtų papildomai jį sukramtyti. Bendrai šis procesas vadinamas atrajojimu, o pašaro turinio patekimas iš didžiojo prieskrandžio į burnos ertmę – regurgitacija. Atrajojimas sumažina pašaro dalelių dydį, tokiu būdu suteikdamas didesnį pašaro paviršiaus plotą mikrobakteriniam virškinimui (36).
Didžiojo prieskrandžio pirmuonys, tai vienaląsčiai mikroorganizmai. Jie anaerobai ir didžioji dalis yra infuzorijos, turi žiuželius, kurie leidžia jiems judėti. Pirmuonys yra didesni už bakterijas ir gali judėti turinio skysčiuose. Gyvavimo trukmė yra gana ilga (6-36val.). Jų veiklos didžiajame prieskrandyje produktai yra lakiosios riebalų rūgštys, laktatas, anglies dioksidas ir vandenilis. Pirmuonys praryja mažas pašaro daleles, krakmolo granules ir bakterijas, visa tai yra virškinama viduje ląstelės (36).
Sekanti kamera yra tinklainis, šis sulaiko pašarus, kuriuos suėda karvė. Jame randama įvairių pašalinių objektų, tokių kaip akmenys, vielos ir metalo gabalai. Šie pašaliniai objektai gali pridaryti žalos pačiam gyvuliui ir sukelti sunkias ligas (41).
Knygenos yra tarsi vartai į tikrąjį skrandį, kurios filtruoja dideles pašaro dalis atgal į didįjį prieskrandį ir leidžia tinkamo dydžio dalelėms ir skysčiams praeiti į šliužą. Nėra žinomos visos knygenų funkcijos, tačiau jos dalyvauja skysčių rezorbcijoje, taip pat absorbuoja kai kurias lakiąsias riebalų rūgštis (41).
Tikrasis skrandis (šliužas). Jis funkcionuoja taip pat kaip ir kitų gyvūnų, turinčių vienkamerinį skrandį, gamindamas rūgštis ir kai kuriuos enzimus, reikalingus baltymų virškinimui. Gyvuliams, kuriems yra sutrikęs pašarų pasisavinimas arba diagnozuota acidozė, gali pasireikšti šliužo dislokacijos arba užsisukimai. Gali prireikti operacijos, norint jį atstatyti (41).
Tolimesnis virškinimo traktas susideda iš plonųjų ir storųjų žarnų. Pašaras, kuris palieka skrandį ir patenka į plonąsias žarnas susideda iš mikroorganizmų ir nesuvirškinto pašaro, taip pat kaip ir baltymai, kai kurie cukrūs ir riebalai. Enzimai išskiriami iš kasos, kad virškintų baltymus ir cukrus, o tulžies pūslė išskiria tulžį, kuri skaido riebalus. Plonoji žarna taip pat produkuoja kai kuriuos enzimus, kad padėtų medžiagų virškinimui, tačiau jų pagrindinė funkcija yra suvirškintų maisto medžiagų absorbcija (41).
Storųjų žarnų funkcija yra absorbuoti vandenį. Nesuvirškintas pašaras, vanduo ir įvairios metabolitinės atliekos yra pašalinami pro tiesiąją žarną kaip išmatos (41).
11
1.2. Pašarų įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams
Gerą melžiamų karvių produkciją, sveikatingumą užtikrina kokybiški pašarai, tinkamai subalansuoti racionai bei jų sušėrimo būdas. Stambūs pašarai ir jų mišiniai yra vieni iš pigiausių energinių pašarų galvijininkystėje. Deja, Lietuvoje stokojama naujų žolinių pašarų gamybos ir modernių šėrimo technologijų. Dėl to apie pusė žolinių pašarų, pagamintų ūkininkų ūkiuose ir bendrovėse, yra prastos kokybės. Tokiais pašarais šeriant melžiamas karves, dėl nepakankamo maisto medžiagų kiekio didžiajame prieskrandyje, sulėtėja fermentaciniai procesai. Tai blogina karvių produkcijos kokybę, didina jos savikainą (39).
Kokybiški pašarai ir subalansuotas šėrimas daro didžiausią įtaką pieno kiekiui ir gyvulių sveikatingumui. Atskirų mokslininkų teigimu, pieno produkcija apie 50-70 proc. priklauso nuo karvių šėrimo, o likusi dalis – nuo paveldimų gyvulio savybių ir laikymo sąlygų. Su pašarais karvės turi gauti pakankamai įvairių ir daugelį mineralinių medžiagų, reikalingų normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti ir pieno sintezei. Jų trūkstant gyvulio organizme pradedamos eikvoti susikaupusios maisto ir mineralinių medžiagų atsargos, o joms išsekus sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja karvių svoris, blogėja reprodukcinės savybės (42).
Yra keli svarbūs faktoriai, nuo kurių priklauso pašarų pasisavinimas galvijų organizme. Vienas jų yra didžiojo prieskrandžio talpa. Kai didysis prieskrandis būna pilnas pašaro, plečiamos jo sienelės sukelia nervinius impulsus, kurie siunčiami į apetito centrus smegenyse, alkis būna sumažintas iki kol sienelės receptoriai nebebus stimuliuojami. Ši stimuliacija priklauso nuo pašarų svorio ir kiekio, kuris yra virškinamas. Dažniausiai bendrą pašarų virškinimo greitį lemia pašarai, turintys aukštą ląstelienos kiekį. Jeigu ląstelienos kiekis pašaruose padidėja, sumažėja bendras pašarų virškinimo greitis ir mikrobinio virškinimo didžiajame prieskrandyje laikas pailgėja. Taigi, pašarai su prastu praėjimu per virškinimo traktą arba su žemu virškinamumo lygiu, gali mažinti sausųjų medžiagų pasisavinimą, nes užima vietą didžiajame prieskrandyje (40). Tai labai svarbu šėrime, nes bet kas, kas trukdo normaliai didžiojo prieskrandžio veiklai funkcionuoti ir mažina mikrobinio virškinamumo efektyvumą, trukdo pasisavinti maistines medžiagas. Taigi, vienas iš labiausiai esminių dalykų šeriant karves yra didinti sausosios medžiagos pasisavinamumą, o tai lemia stabilią didžiojo prieskrandžio veiklą. Stabili didžiojo prieskrandžio veikla lemia greitesnį ir produktyvesnį pašarų virškinimą, greitesnį jų praėjimą pro didįjį prieskrandį tolyn į virškinimo traktą ir galiausiai padidėjusį gebėjimą suėsti daugiau pašarų (40).
Įprastiniai karvių paros pašarų racionai susideda iš komponentų, pasižyminčių skirtingomis fizinėmis, mechaninėmis bei cheminėmis savybėmis. Tokia pašarų įvairovė tinkama sudaryti pilnaverčius paros pašarų racionus, tačiau, duodant kiekvieną pašarą atskirai, reikalaujama daugiau darbo sąnaudų. Taip šeriant, sunku mechanizuoti darbus, o ruošiant pašarų mišinius, juos galima mechanizuoti (33).
12 Laktuojanti karvė reikalauja žymiai kruopštesnio darbo su pašarais negu reikia palaikyti fizines jos reikmes ar esant nėštumo laikotarpiui. Laimei, kad prieš veršiavimąsi, aukšto produktyvumo karvės gali palaikyti maisto medžiagų rezervus savo kūne. Kai laktacijos poreikiai yra didesni nei karvė gali gauti iš pašarų, karvė juos sugeba pasisavinti iš kūno rezervo. Taip pat kalcis ir fosforas gali būti laikomas kauluose ir pasisavintas ankstyvos laktacijos metu, kai laktacijos periodas yra aukštame pike (40).
Karvių šėrimo tipas ir racionas per metus keičiamas du kartus. Lietuvoje tvartinis laikotarpis trunka 210-220 d., o ganyklinis – 145-155 d. Pavasarį karvės paprastai pradedamos ganyti gegužės pradžioje, o spalio mėnesį vėl uždaromos į tvartus. Tvartinio laikotarpio racione yra daugiau laipsniškai virškinamos ląstelienos, mažiau proteinų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų (42). Per parą atrajotojai atrajoja 8 valandas ir ilgiau, priklausomai nuo pašarų. Kuo pašarai šiurkštesni, skaidulingesni, tuo daugiau laiko reikia juos suvirškinti. Atrajojimas turi dvi pagrindines funkcijas: sumažina pašaro daleles ir skatina seilių išskyrimą, kas mažina didžiojo prieskrandžio pH. Pašaro dalelės turi būti sumažintos, kad praeitų didįjį prieskrandį. Aukštos kokybės pašarai turi mažiau skaidulinių medžiagų nei žemos kokybės pašarai, juos atrajoti reikia žymiai mažiau laiko ir pasišalinimas iš didžiojo prieskrandžio yra greitesnis, taigi, tai leidžia karvei ėsti daugiau, taip pat mažėja seilių išskyrimas į didįjį prieskrandį, kas mažina acidozės riziką (40).
Vienas svarbiausių organizmo homeostazės rodiklių yra pH. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH kinta nuo 5,5 iki 7,3. Optimalus melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH yra 6,3-6,8. Ląstelieną skaidančių bakterijų aktyviausia veikla pasireiškia, kai didžiojo prieskrandžio turinio pH būna nuo 6 iki 6,8, o krakmolą skaidančių bakterijų veiklai palankiausias turinio pH yra nuo 5,5 iki 6. Neutrali didžiojo prieskrandžio turinio reakcija palaikoma veikiant trims pagrindiniams faktoriams: esant aktyviai rūgščių absorbcijai iš didžiojo prieskrandžio, pastoviai patenkant seilėms ir difuzijos būdu iš kraujo šarmams, veikiant stiprioms bikarbonatinėms ir fosfatinėms sistemoms (30).
Didžiojo prieskrandžio pH turinyje priklauso nuo daugelio faktorių. Pagrindinis, tai pašarai: apėmingų ir koncentruotų pašarų santykis, pašarų fizinė forma, pašarų drėgnumas, ėdamumas ir pats šėrimo būdas (40).
Virškinant, dėl mikrobų veiklos, atrajotojai išskiria žymiai daugiau dujų, lyginant su vienkamerinius skrandžius turinčiais gyvuliais. Mikrobinis virškinimas didžiajame prieskrandyje pagamina dujų (daugiausia anglies dioksido ir metano), kurios turi būti pašalintos, antraip gali pasireikšti išpūtimas. Paprastai šios dujos pasišalina gana lengvai, karvei atsirūgstant arba būna absorbuojamos per kraujagysles, esančias didžiajame prieskrandyje, o tada pašalinamos su oru per plaučius (40).
13 Mikroorganizmai, esantys didžiajame prieskrandyje, virškina angliavandenius, gamindami anglies dioksidą ir lakiąsias riebalų rūgštis. Į jas įeina acto, propiono ir pieno rūgštys. Šie produktai absorbuojami iš didžiojo prieskrandžio ir teikia didelę dalį energijos, reikalingos gyvuliui. Dažnai naudojant didelės koncentracijos pašarus, išsiskiria dideli pieno rūgšties kiekiai, dėl kurios krenta didžiojo prieskrandžio pH. Dauguma prieskrandžio bakterijų yra jautrios pH pokyčiams, todėl gali kristi jų skaičius ir dėl to iškraipomas jų santykis. Kai pH nukrenta labai žemai, gyvulys nustoja ėsti ir prasideda ūmios virškinimo problemos (40).
Didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai perdirba lipidus į lakiąsias riebalų rūgštis ir glicerolį. Glicerolis yra verčiamas į propionatą su ilga, lakiųjų riebalų rūgščių grandine, einančia toliau per plonąsias žarnas, kur yra absorbuojamas. Labai mažas kiekis proteinų praeina virškinimo procesą didžiajame prieskrandyje. Baltymų virškinamumo laipsnis priklauso nuo jų tirpumo. Dauguma baltymų metabolizuojami mikroorganizmų ir yra vadinami mikrobiniais baltymais. Virškinant įvairius baltymus išsiskiria amonis, kuris taip pat absorbuojamas per didžiojo prieskrandžio sienelę ir aprūpina nitrogenais, kurie sintezuoja bakterinius baltymus. Jeigu cukrų ir krakmolo kiekis yra aukštas, amonio koncentracija mažėja (40).
Visais atvejais, didžiojo prieskrandžio fermentacijos metu pasigaminusios dujos yra pašalinamos atsirūgimo metu. Metanas ir anglies dvideginis yra gausiausiai gaminamos didžiojo prieskrandžio dujos, metano pagaminama nuo 30 iki 40 procentų, o anglies dvideginio apie 65 procentus (40).
Per didelis grūdinės kilmės pašarų kiekis, kuriuose yra daug cukrų ir krakmolo, gali iššaukti didžiojo prieskrandžio acidozę. Ši medžiagų apykaitos liga yra gana dažnai paplitusi tarp pieną produkuojančių karvių ir padaro daug žalos gyvuliui bei ūkiams. Didžiojo prieskrandžio acidozė iššaukia antrines ligas, tokias kaip šlubavimas, kepenų abscesus ir išpūtimą. Didžiojo prieskrandžio mikrobai skaido krakmolą į gliukozę ir fermentuoja propionatą ir laktatą (LRR). Pernelyg didelė lakiųjų riebalų rūgščių gamyba mažina didžiojo prieskrandžio turinio pH, kuriam nukritus žemiau 5,5, turinys tampa netinkamas daugeliui bakterijų ir pirmuonių, taigi šie praranda savo gebėjimą fermentuoti ląstelieną ir skaidyti laktatą. Didelis laisvosios gliukozės kiekis gali stimuliuoti oportunistinių bakterijų, tokių kaip Streptococcus bovis augimą, kurios skaido didelius kiekius laktatų, taip pat patogeninių bakterijų kiekį, kurios išskiria patogeninius endotoksinus ir amidus. Padidėjus gliukozei didžiajame prieskrandyje, padidėja skysčių ir inhibitorinių LRR absorbcija. Streptococcus bovis yra unikalios bakterijos ir gali tęsti laktatų skaidymą, taip dar labiau sumažindamos turinio pH iki tol, kol nebesugeba vykdyti savo funkcijos. Kai didžiojo prieskrandžio pH nukrenta žemiau 4,5, proliferuoja Lactobacillus spp. ir tęsia laktatų skaidymą iki D ir L izomerų. Kepenys, kurie paprastai metabolizuoja L-laktatą negali metabolizuoti D-laktato ir
14 šis kaupiasi. Tęsiantis laktato kiekio didėjimui, pasireiškia metabolinė acidozė ir į kraują išskirti žalingi skilimo produktai per 24-48 val. iššaukia gyvulio mirtį (32).
Iškart po šėrimo, lakiųjų riebalų rūgščių, nitratų ir dujų (anglies dioksido ir metano) didžiajame prieskrandyje kiekiai stipriai padidėja. Padidėjęs energijos kiekis turinyje reiškia greitesnį mikroorganizmų dalijimosi tempą ir jų kiekį. Taip pat dėl padidėjusios lakiųjų riebalų rūgščių koncentracijos sumažėja turinio pH. Kai krakmolo ar lengvai skaidomų angliavandenių kiekis pašare aukštas, galima pasiekti greitą pH mažėjimą. Taip pat, fermentacijos greitis aukštesnis, kai pašaras sudarytas iš jaunų augalų, kurie turi lignino, nes juose gausu ląstelienos (36). Didžiojo prieskrandžio turinio redokso potencialo (Eh) matavimas parodo fermentacijos procesus didžiajame prieskrandyje, nurodydamas skirtingą mechanizmų, kurie įeina į didžiojo prieskrandžio pH stabilizavimą, veikimo principą. Esant normalioms sąlygoms, didžiojo prieskrandžio turinio Eh yra ryškiai neigiamas, atspindintis anaerobinę veiklą ir stiprią redukcinę didžiojo prieskrandžio turinio veiklą (1,2,3,4).
Dėl deguonies patekimo šeriant, girdant ir atrajojant, Eh šiek tiek padidėja su vėliau sekančiu nuosmukiu, kuris gali būti paaiškintas tuo, kad mikroorganizmų spartus deguonies sunaudojimas iššaukia anaerobines sąlygas didžiojo prieskrandžio turinyje (5,6).
Aukšto kiekio koncentruotų pašarų papildymas gyvomis mielėmis, lemia žymų didžiojo prieskrandžio pH pakilimą ir redokso potencialo (Eh) kritimą (7).
1.3. Individualių karvių savybių įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams
Palyginti neseniai atsirado galimybė ištirti genomų sekos informaciją, kuri leidžia nustatyti jų fiziologinių procesų priklausomybę daugeliui gyvulių. Daug tyrinėta, siekiant sužinoti atrajotojų individualių savybių įtaką fiziologijai ir organizmo funkcijoms, tokioms kaip pašarų šalinimas ir pasisavinimas per epitelinį ląstelių barjerą, didžiojo prieskrandžio tinkamą pH palaikymą, virškinimo trakto aktyvumą ir ląstelių proliferaciją. Taip pat ištirta genų įtaka virškinimo ligoms, tokioms kaip virškinimo trakto parazitai (32).Sausosios medžiagos pasisavinamumą taip pat lemia jautrumas ir psichologinis faktorius pašarams, tai yra pašaro ėdamumas, laikas, kada jis suėdamas ir pašaro išvaizda (40).
Suvirškintos maisto medžiagos yra naudojamos keliems skirtingiems organizmo poreikiams, tikslus jų panaudojimas priklauso nuo veislės, amžiaus ir gyvulio produktyvumo (40). Pašaro kiekis, sunaudotas augimui ar pieno produkcijai, vadinamas produkcijos reikmė. Kita maisto medžiagų dalis, skirta vaisiaus vystymuisi, vadinama reprodukcijos reikmė (40).
Užtrūkusių karvių energinių medžiagų pasisavinamumas priklauso nuo karvės BCS. Karvės šėrimas užtrūkimo laikotarpiu negali privesti jos prie nutukimo, nes karvės, kurios yra nutukusios, turi prastesnį apetitą ir visą riebalų perteklių perteikia veršeliui (8,9).
15 Sausosios medžiagos sunaudojimo sumažėjimas vyksta dėl spartaus vaisiaus augimo, kuris užima didelę pilvo ertmės dalį, taip sumažindamas didžiojo prieskrandžio dalį. Hormoniniai ir fiziologiniai faktoriai taip pat labai įtakoja maisto medžiagų pasisavinimą (13). Sausųjų medžiagų pasisavinamumo sumažėjimas likus vienai savaitei iki veršiavimosi būna sumažėjęs iki 30 proc. (14) ir pašarų pasisavinamumas nepasiekia viršūnės iki 9-13 laktacijos savaitės (15). Prieš ir po veršiavimosi perioduose, karvės pasisavina mažiau energijos nei joms reikia, o tai iššaukia neigiamą energijos balansą ir to pasėkoje lydintį kūno svorio netekimą (16).
Neigiamas energijos balansas prasideda prieš veršiavimąsi ir viršūnę pasiekia iki pirmosios savaitės po veršiavimosi (16). Šis balansas po veršiavimosi periodo priklauso nuo karvės kūno masės indekso veršiavimosi metu, pašarų pasisavinamumo laipsnio ir pašarų kokybės (17). Įrodyta, kad kūno masės indekso prieš veršiavimąsi ir sausųjų medžiagų pasisavinimo po veršiavimosi koreliacija yra neigiama (16). Stiprus kūno masės indekso kritimas pereinamuoju laikotarpiu taip pat gali padidinti laiką tarp veršiavimosi ir pirmos ovuliacijos, taip sumažindamas karvės produktyvumą (16). Lyginant, karvės, kurių kūno masės indeksas veršiavimosi metu viršija rekomenduojamą, išskiria daugiau energijos, negu karvės, kurios veršiavimosi metu turi optimalų kūno masės indeksą, o tai dažniausiai iššaukia medžiagų apykaitos sutrikimus, susijusius su riebalų apykaita (18,19,20).
Kūno masė buvo apibrėžta Murray (1919), kaip santykis riebalinių ir ne riebalinių komponentų kiekio gyvulio organizme. Tačiau didelio masto tiesioginiams skaičiavimams, tai padaryti yra sudėtinga ir brangu. Keletas sistemų, subjektyviai apibrėžiančių kūne susikaupusių energijos rezervų santykį, buvo sukurtos 1970-ais ir 1980-ais metais ir šis santykis atspindi matomą karvių riebumą, taigi šios sistemos pavadintos kūno masės indeksu (angl. BCS – body condition score). (Lowman ir kt., 1973) buvo pirmasis pristatęs 4 skaičių BCS skalę, kuri buvo naudota mėsinių galvijų skirstymui į kategorijas. Vėliau BCS sistemos buvo vystomos visame pasaulyje, 6 skaičių skalė buvo pasiūlyta Didžiojoje Britanijoje (0-5; Mulvaney, 1977), 8 skaičių skalė atsirado Australijoje (1-8; Earle, 1976), 5 skaičių skalę įsivedė Jungtinės Amerikos Valstijos (1-5; Wildman ir kt., 1982; Edmonson ir kt., 1989) ir 10 skaičių skalė naudojama Naujojoje Zelandijoje (1-10; Macdonald ir Roche, 2004; Roche ir kt., 2004). Taigi, tirti BCS, pasaulyje naudojamos net 4 skirtingų skalių sistemos (21).
Nustatant BCS, vertinamas šoninis ir užpakalinis vaizdas. Šoniniame vaizde įvertiname sėdynkaulio gumburą, klubakaulį, juosmens slankstelių skersines ataugas, dubens kaulus ir klubus. Užpakaliniame vaizde – juosmens slankstelių skersines ataugas, kryžiaus raištį, klubakaulį, uodegos raištį, klubus ir dubens kaulus. Vertinama pagal kampo tarp klubagumbio ir sėdynkaulio formą, jei forma primena „V“ raidę, BCS=3 balai, ar mažiau, jei „U“ raidę BCS>3 balai. Jeigu kampas tarp klubagumbio ir sėdynkaulio primena „V“ raidę, reikia vertinti klubagumbio formą. Klubagumbio
16 forma būna apvali arba kampuota, jei apvali – BCS=3 balai, jei kampuota, BCS=2,75 ir mažiau balų. Jeigu BCS=2,75 ar mažesnis, reikia patikrinti sėdynkaulių ryškumą, apvalus – BCS=2,75, kampuotas – BCS mažesni už 2,75. Taip pat reikia palpuoti sėdynkaulius, jeigu palpuojant jaučiamas riebalinis audinys, tai BCS=2,5, jei ne – BCS mažesnis nei 2,5. Galutiniam vertinimui nustatyti, jei BCS mažesnis už 2,5, reikia įvertinti juosmens slankstelių keterinių ir skersinių ataugų matomumą ir santykį. Skersinės ataugos matomos per pusę keterinių ataugų atstumo – BCS=2,25, jeigu skersinės ataugos gerai matomos – BCS=2,0. Jeigu kampas tarp klubagumbio ir sėdynkaulio primena „U“ raidę, reikia vertinti uodegos ir kryžiaus raiščius, jų matomumą. Abu raiščiai gerai matomi – BCS=3,25, jei uodegos raištis dalinai padengtas riebalais – BCS=3,50, jei kryžiaus raištis vos matomas, uodegos raištis nematomas – BCS=3,75. Kryžiaus ir uodegos raiščiai nematomi – BCS=4,0 ar daugiau. Jeigu BCS didesnis negu 4,0, vertinamas tarpo tarp klubagumbių ir sėdynkaulių užpildymas riebalais. Juosmens slankstelių skersinės ataugos gerai matomos – BCS=4,0. Juosmens slankstelių skersinės ataugos vos matomos – BCS=4,25. Juosmens slankstelių skersinių ataugų nesimato – BCS=4,5. Juosmens slankstelių skersinių ataugų nematyti, sėdynkauliai ir klubakauliai nematomi – BCS=4,75. Jeigu karvės kūno formos apvalios, kaulų nematyti, jos BCS bus 5,0 (37).
1.4. Laktacijos periodo įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams
Pereinamasis laikotarpis, kuris trunka nuo 2-3 savaitės prieš veršiavimąsi iki pirmųjų 2 savaičių po veršiavimosi, yra svarbiausia fazė laktacijos cikle. Per šį periodą, karvės patiria aukštą mitybos reikmių fazę, kuri susijusi su fiziologiniais, metabolitiniais ir mitybiniais pokyčiais. Šis pažeidžiamas periodas, kuris gali būti pratęstas artimiausioms 3 savaitėms iki laktacijos piko, parodo posūkį produkavimo rate. Šėrimas pereinamuoju laikotarpiu tiesiogiai veikia po veršiavimosi kylančių sutrikimų dažnumą, pieno produkciją, karvės ir veršelio sveikatą ir bendrą fermos produkciją bei pelningumą. Racionų sudarinėtojai turi reguliuoti aukštos koncentracijos pašarus, kad galėtų tinkamai šerti gyvulius, tačiau labai aukštos koncentracijos pašarai gali privesti prie stiprių sutrikimų, tokių kaip acidozė (10,11,12).
Nepaisant didelių energijos reikmių, pašarų sunaudojamas paprastai sumažėja vėlyvame užtrūkimo periode ir ankstyvoje laktacijoje (13).
Skysčių, šieno ir kombinuotųjų pašarų apykaita nėra ryškiai priklausoma nuo tarpsnio tarp laktacijų. Tačiau tarpsnis tarp laktacijų siejamas su visų pašarų suvartojimo laipsniu ir stambiųjų pašarų su koncentruotųjų pašarų santykiu. Aukštas sausųjų medžiagų pasisavinamumo laipsnis gali pagreitinti medžiagų apykaitą, o celiuliozės skaidymas, kartu su aukštos koncentracijos pašarais, ją mažinti. Taigi, šių faktoriais dėka galima gauti balansą (28,29).
17
1.5. Sezono įtaka didžiojo prieskrandžio rodikliams
Ganomos karvės, kurios yra šeriamos daugiausia rugių turinčiu pašaru ganyklose, turi didelį šansą susirgti SARA ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis (22).
Dėl intensyvios produkcijos, acidozę patiria nuo 14 proc. iki 40 proc. bandoje esančių karvių, o tai padaro daugiau nei 9 milijonus dolerių nuostolių per metus Jungtinėse Amerikos Valstijose (23,24).
Dėl aukšto koncentratų kiekio pašare sumažėja sausųjų medžiagų pasisavinamumas didžiajame prieskrandyje, o taip pat ir LRR santykis. Šie pokyčiai mažina didžiojo prieskrandžio turinio pH (25,26,27).
18
2. TYRIMO METODAI IR APŽVALGA
2.1. Tyrimų atlikimo vieta, sąlygos
Tyrimai buvo atlikti 2014 m. LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre ir melžiamų karvių ūkyje Šakių rajone. Tiriamos karvės buvo laikomos atitinkant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus (46) bei Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimais (47).
Tyrimo eigos schema pateikta 1 paveiksle.
1 pav. Tyrimo eigos schema
Tiriamos karvės (n=20)
Didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai: LRR kiekis, mmol/L; pH; gliukozės rūgimas, cm3/h; redukcinis bakterijų aktyvumas, s; bendras pirmuonių skaičius
Didžiojo prieskrandžio turinio ėmimas (n=20)
Atlikta duomenų analizė, analizuojant didžiojo prieskrandžio turinio rodiklius, priklausomai nuo faktorių, kurie buvo suskirstyti į grupes
3 grupės pagal pieno produkcijos kiekį 3 grupės pagal laktacijų skaičių 2 grupės pagal laktacijos tarpsnius 3 grupės pagal BCS Surinkti duomenys apie tiriamas karves: pieno produkcijos kiekis (kg/d.), laktacijų
skaičius, laktacijos tarpsniai ir BCS (balais)
19
2.2 Karvių atrinkimo principai ir jų mityba
Tyrimui atrinkta 20 kliniškai sveikų holšteinizuotų (65 proc.) Lietuvos juodmargių veislės melžiamų karvių. Atrinktos antros, trečios ir ketvirtos laktacijos karvės, kurių laktacijos tarpsniai buvo ankstyva laktacija (iki 120 dienos) ir vidurinė laktacija (121-200 dienomis).
Karvių pieno produkcijos kiekis pateiktas 10 lentelėje (priede). Pieno mėginiai tyrimams buvo imti kontrolinio/vakarinio melžimo metu pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (45).
Karvės buvo laikomos tvarte palaidu laikymo būdu ir vandens gerti galėjo iki soties. Visos karvės buvo šeriamos subalansuotu pagal proteinų ir energijos poreikius tvartiniu racionu (1 lentelė), atitinkančiu karvių mitybos fiziologines normas (39).
1 lentelė. Karvių racionas ir jo maistingumas
Raciono sudėtis: Kiekiai
Šienas, kg 2,50
Vasariniai šiaudai, kg 3,00
Daugiamečiu žolių silosas, kg 25,00
Kombinuotieji pašarai, kg 7,30 Mineraliniai priedai, kg 0,150 Maistingumas: sausųjų medžiagų, kg 16,9 apykaitos energijos, MJ 201,32 žalių baltymų, g 2512 žalios ląstelienos, g 3828 Ca, g 94 P, g 74
20
2.3 Didžiojo prieskrandžio turinio tyrimo metodai
Iš tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio turinys buvo imamas naudojant GDZ-1 zondą, praėjus 3 val. po rytinio šėrimo (43).
Didžiojo prieskrandžio turinys buvo tiriamas, nustatant jo biocheminius ir mikrobiologinius rodiklius (30):
• Turinio pH – naudojant pH-metrą CP-315 (Elmetron, Poland).
• Redukcinis bakterijų aktyvumas, naudojant metileno mėlynąjį, kuris mikroorganizmų poveikyje redukuojamas ir netenka spalvos.
• Gliukozės rūgimo reakcija, naudojant Einhorono sacharometrą.
• Pirmuonių skaičius tirtas Fuks-Rozentalio kameroje, turinį praskiedus 10 kartų.
• Lakiosios riebalų rūgštys iš didžiojo prieskrandžio turinio Markgamo aparatu išskirtos garinės distiliacijos metodu.
2.5 BCS (kūno masės indekso) vertinimo metodai
Visų tirtų karvių BCS buvo vertintas pagal penkiabalę skalę: kai liesiausia karvė vertinama 1 balu, o riebiausia karvė – 5 balais (37).
2.4 Duomenų statistinių skaičiavimų metodai
Siekiant nustatyti įvairių faktorių t.y., produkcijos kiekio, laktacijos tarpsnio, laktacijų skaičiaus, karvių kūno masės indekso įtaką didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams, duomenys buvo suskirstyti į grupes pagal analizuojamą faktorių:
• pagal pieno produkcijos kiekį buvo suskirstyta į 3 grupes: 1 grupė – pieno produkcija nuo 18,5 kg/d. iki 20,5 kg/d. (n=3), 2 grupė – pieno produkcija nuo 20,5 kg/d. iki 22 kg/d. (n=10) ir 3 grupė – nuo 22 kg/d. iki 24,1 kg/d. (n=7);
• pagal laktacijos tarpsnius į dvi grupes: 1 grupė – ankstyvos laktacijos tarpsnis iki 120 dienos (n=10), 2 grupė – vidurinės laktacijos tarpsnis nuo 121 iki 200 dienų (n=10);
• pagal laktacijų skaičių tirti duomenys suskirstyti į tris grupes: 1 grupė – antros laktacijos (n=5), 2 grupė – trečios laktacijos (n=7), 3 grupė – ketvirtos laktacijos (n=8);
• BCS (kūno masės indeksą): į tris grupes, pirma grupė – BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo (n=9), antra grupė – BCS nuo 2,75 iki 3,25 balo (n=4) ir trečia grupė – BCS nuo 3,25 iki 3,5 balo (n=7);
21 Statistiniai rezultatai apskaičiuoti naudojantis Microsoft®Excel 2010® programa. Apskaičiuoti šie rodikliai: aritmetiniai vidurkiai (Xv), aritmetinių vidurkių paklaidos (±Sx), koreliacijos koeficientas (R) pagal Pirsoną (Pearson). Įvertintas patikimumo koeficientas (p) (44). Patikimi rezultatai laikyti, kai p<0,05, o nepatikimi, kai p>0,05.
2 lentelėje pateikiama koreliacijos koeficiento reikšmių skalė [-1; 1]. 2 lentelė. Koreliacinio koeficiento reikšmių skalė
Labai
stipri Stipri Vidutinė Silpna
Labai silpna
Nėra ryšio
Labai
silpna Silpna Vidutinė Stipri
Labai stipri -1 nuo -1 iki -0,7 nuo -0,7 iki -0,5 nuo -0,5 iki -0,2 nuo -0,2 iki 0 0 nuo 0 iki 0,2 nuo 0,2 iki 0,5 nuo 0,5 iki 0,7 nuo 0,7 iki 1 +1
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Didžiojo prieskrandžio mikrobiologinių ir biocheminių tyrimų rezultatai
Ištyrus melžiamų karvių, šeriamų subalansuotu tvartiniu racionu, didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinius bei biocheminius rodiklius, nustatyta, kad visi jie buvo fiziologinės normos ribose (39). Gauti tyrimų rezultatai pateikiami 3 lentelėje.3 lentelė. Tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio mikrobiologiniai ir biocheminiai rodikliai su gautais kiekvieno rodiklio aritmetiniais vidurkiais ir aritmetinių vidurkių paklaidomis
Karvės Nr. LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 114 6,44 2,1 115 153,90 2 106 6,5 1,5 100 278,91 3 104 6,47 1,2 110 231,11 4 108 6,62 1,5 125 208,59 5 112 6,42 2 140 171,87 6 108 6,43 1,5 120 278,12 7 92 6,49 2,1 80 265,65 8 82 6,53 2,5 110 244,31 9 85 6,63 2,2 80 221,94 10 98 6,6 2,5 100 268,23 11 118 6,51 2,8 75 278,16 12 110 6,58 1,5 100 281,25 13 100 6,63 1,5 110 250,79 14 86 6,69 1,5 120 233,23 15 115 7 2 120 183,60 16 116 6,47 1,5 95 251,93 17 120 6,5 1,2 100 240,59 18 110 6,53 2 100 216,41 19 95 6,65 2 93 239,84 20 122 6,56 1,2 150 201,57 Vidurkis 105,05 6,56 1,82 107,15 234,99 ± 12,00 0,13 0,47 19,09 37,04 n 20 20 20 20 40*
23
3.2 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių
koreliacija su pieno produkcijos kiekiu
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal pieno produkcijos kiekio (kg/d.) grupes pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai ir jų paklaidos pagal pieno produkcijos kiekį grupėmis
Rodikliai Grupės pagal pieno produkcijos kiekį LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=3) 88,33±8,50 6,57±0,05 2,4±0,17 96,67±15,28 244,83±23,15 2 grupė (n=10) 102,5±9,08 6,53±0,10 1,69±0,32 111,3±17,07 231,20±42,34 3 grupė (n=7) 115,86±4,63 6,59±0,18 1,74±0,57 105,71±23,53 236,22±37,45 Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių primilžis siekė nuo 22 kg/d. iki 24,1 kg/d. (3 grupė), didžiajame prieskrandyje LRR produkcija buvo didžiausia ir ji buvo 10,81 mmol/L didesnė nei bandos vidurkis (p>0,05); mažiausia LRR nustatyta 1 grupėje karvių, kurių pieno produkcijos kiekis buvo nuo 18,5 kg/d. iki 20,5 kg/d., o tai 16,75 mmol/L mažiau nei visos bandos vidurkis.
Pagal šią lentelę aukščiausias pH buvo 3 grupėje (0,03 aukštesnis nei visos bandos vidurkis) (p>0,05), o žemiausias nustatytas buvo 2 grupėje, pH buvo 0,03 mažesnis (p>0,05).
Buvo apskaičiuota, kad gliukozės rūgimo reakcija greičiausiai vyko 1 grupėje pagal pieno produkcijos kiekį ir tai buvo 0,58 cm3/h greičiau nei lyginant su bandos vidurkiu (p>0,05), tuo tarpu lėčiausias buvo 2 grupėje, 0,13 cm3/h lėčiau nei bandos vidurkis (p>0,05).
Apskaičiuota, kad redukcinis bakterinis aktyvumas sparčiausias buvo 1 grupėje, kas yra 10,48 s. greičiau nei visų tirtų karvių bendras vidurkis (p>0,05). Lėčiausias redukcinis bakterijų aktyvumas vyko 2 grupėje ir jis buvo 4,15 s. lėtesnis nei visos bandos vidurkis (p>0,05).
Tiriant pirmuonių skaičių 1 grupėje buvo gautas 9,84x103/ml didesnis vidurkis, lyginant su visos bandos pirmuonių skaičiaus vidurkiu (p>0,05), o 3,79x103/ml mažiau nei bendras visų karvių vidurkis buvo 2 grupėje (p>0,05).
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių rodiklių ir pieno produkcijos kiekio rodiklių koreliacijos koeficientai pateikti lentelėje 5.
24 5 lentelė. Pieno produkcijos ir didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių koreliacijos rezultatai
Rodikliai Grupės pagal pieno produkcijos kiekį
LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=3) 0,97 0,62 0,08 -0,25 0,59 2 grupė (n=10) 0,91 -0,44 0,18 0,44 -0,48 3 grupė (n=7) 0,89 -0,38 -0,17 0,34 -0,1
Nustatyta, kad didžiausia teigiama koreliacija (R) tarp pieno produkcijos kiekio ir didžiojo prieskrandžio rodiklių buvo tarp 1 grupės pagal produktyvumą (pieno produkcija nuo 18,5 kg/d. iki 20,5 kg/d.) ir lakiųjų riebalų rūgščių (R=0,97; p>0,05). Vidutinė neigiama koreliacija buvo tarp 2 grupės (pieno produkcija nuo 20,5 kg/d. iki 22 kg/d.) ir pirmuonių skaičiaus (R=-0,48; p>0,05). Silpniausias tarpusavio ryšys nustatytas tarp 1 grupės (pieno produkcija nuo 18,5 kg/d. iki 20,5 kg/d.) ir gliukozės rūgimo reakcijos (R=0,08; p>0,05), remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad pieno produkcija turi mažai įtakos gliukozės rūgimui didžiojo prieskrandžio turinyje.
3.3 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių
vidurkiai pagal laktacijos tarpsnius
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal laktacijų tarpsnius pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Didžiojo prieskrandžio rodiklių vidurkiai pagal laktacijų tarpsnius Rodikliai Grupės pagal laktacijų tarpsnį LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=10) 108,4±12,77 6,59±0,16 1,78±0,50 103,3±21,83 239,22±31,99 2 grupė (n=10) 101,7±10,77 6,53±0,09 1,85±0,47 113,72±18,93 230,78±42,81
Tyrimais nustatyta, kad ankstyvos laktacijos tarpsnio (1 gr.) karvių didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekis buvo 6,18 proc. (p>0,05) didesnis už vidurinės (2 gr.), ir šis rodiklis buvo 2,9 mmol/L (p>0,05) didesnis nei bandos vidurkis. Nustatyta, kad 1 grupės karvių didžiojo
25 prieskrandžio turinio pH buvo tik 0,9 proc. (p>0,05) didesnis nei 2 grupės karvių. O lyginat su visos bandos vidurkiu 1 grupės karvių pH buvo 0,03 žemesnis (p>0,05). Vidurinės laktacijos tarpsnio karvių (2 gr.) didžiojo prieskrandžio turinio gliukozės rūgimo reakcija buvo 3,78 proc. (p>0,05) greitesnė, o lyginat su visos karvių bandos vidurkiu vyko 0,03 cm3/h greičiau (p>0,05). Buvo nustatytas 9,16 proc. lėtesnis redukcinis bakterijų aktyvumas vidurinės laktacijos tarpsnyje (p>0,05), ankstyvos laktacijos tarpsnyje redukcinis bakterijų aktyvumas buvo 3,85 s. greitesnis už visos bandos vidurkį. Ankstyvos laktacijos tarpsniu pirmuonių skaičius buvo didesnis 3,53 proc. nei vidurinės (p>0,05). Ankstyvos laktacijos tarpsnyje buvo 4,23x103/ml daugiau pirmuonių nei visų karvių bandos vidurkyje (p>0,05).
3.4 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių
vidurkiai pagal laktacijų skaičių
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal laktacijų skaičių pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal laktacijų skaičių Rodikliai Grupės pagal laktacijas LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=5) 88±5,34 6,59±0,08 2,06±0,36 96,6±17,97 240,99±16,15 2 grupė (n=7) 116,71±3,5 6,56±0,20 1,83±0,57 113,57±26,09 211,66±45,99 3 grupė (n=8) 105,5±4,50 6,54±0,07 1,65±0,41 108,13±9,98 251,68±29,55 Antros laktacijos karvių (1 grupė) LRR vidurkis buvo mažiausias (net 24,6 proc. mažesnis už 2 grupės ir 16,6 proc. už 3 grupės) (p>0,05), lyginant su bandos vidurkiu, 2 grupės karvių LRR vidurkis buvo 11,66 mmol/L didesnis (p>0,05). Mažiausia LRR koncentracija buvo nustatyta 1 grupės karvių pagal laktacijas, pagal bandos vidurkį ji buvo 17,05 mmol/L mažesnė (p>0,05). Aukščiausias nustatytas pH buvo 1 grupėje, tačiau jis nežymiai didesnis už 2 grupės (0,46 proc.) (p>0,05) ir 3 grupės (0,76 proc.) (p>0,05). Buvo nustatyta, kad palyginus su bandos vidurkiu 1 grupėje pH buvo aukštesnis 0,03 (p>0,05), o 3 grupėje žemesnis 0,02 (p>0,05). 1 grupės gliukozės rūgimo reakcija vyko 11,17 proc. (p>0,05) greičiau nei 2 grupės ir 3 grupės – 19,9 proc. greičiau (P>0,05). 1 grupės gliukozės rūgimo reakcija buvo 0,24 cm3/h greitesnė už visos bandos vidurkį (p>0,05). Redukcinis bakterijų aktyvumas greičiausias 1 grupėje – 14,94 proc. greičiau nei 2 grupėje (p>0,05) ir 10,66 proc. nei 3 grupėje (p>0,05). Pagal gautą vidurkį 1 grupės karvių redukcinis bakterijų aktyvumas buvo 10,55 s. greitesnis nei visos bandos vidurkis (p>0,05).
26 Pirmuonių skaičius didžiausias 3 grupėje – 4,25 proc. didesnis nei 1 grupėje ir net 15,9 proc. nei 2 grupėje (p>0,05). Lyginant su bandos vidurkiu, pirmuonių skaičiaus vidurkis 3 grupėje buvo didesnis 16,69×103/ml (p>0,05).
3.5 Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių
koreliacija bei vidurkiai pagal BCS
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal BCS pateikti 8 lentelėje. 8 lentelė. Didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių vidurkiai pagal BCS
Rodikliai Grupės pagal karvių BCS LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=9) 106,89± 13,03 6,60± 0,17 1,61± 0,34 106,44± 20,62 241,84± 32,96 2 grupė (n=4) 104,25± 14,06 6,54± 0,07 2,05± 0,66 91,25± 16,52 236,91± 28,16 3 grupė (n=7) 103,14± 11,01 6,52± 0,09 1,94± 0,45 117,14± 12,86 225,12± 48,09 Pagal vidurkius lakiųjų riebalų rūgščių daugiausia buvo 1 grupėje (BCS nuo 2,25 iki 2,75 balų), tai yra 2,47 proc. daugiau nei 2 grupėje ir 3,51 proc. daugiau nei 3 grupėje (p>0,05). Sulyginus 1 grupės karvių LRR koncentracijos vidurkį su bendru bandos vidurkiu, šis buvo 1,84 mmol/L didesnis. Aukščiausias pH buvo taip pat 1 grupėje, 0,9 proc. daugiau nei 2 grupėje ir 1,21 proc. nei 3 grupėje (p>0,05), o pagal bandos vidurkį, 1 grupėje jis buvo 0,04 didesnis (p>0,05). Greičiausia gliukozės rūgimo reakcija vyko 2 grupėje – net 21,46 proc. greičiau nei 1 grupėje ir 5,37 proc. greičiau lyginant su 3 grupe (p>0,05), o pagal bandos vidurkį gliukozės rūgimo reakcija 2 grupėje vyko 0,23 cm3/h greičiau. Greičiausias redukcinis bakterijų aktyvumas buvo taip pat 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe, 2-oje grupėje šis vyko 14,27 proc. greičiau ir net 22,1 proc. greičiau nei 3 grupėje. Pagal bandos vidurkį, 2 grupėje redukcinis bakterijų aktyvumas buvo greitesnis 15,9 s.(p>0,05). Didžiausias pirmuonių skaičius nustatytas 1 grupėje, jis buvo 2,04 proc. didesnis nei 2 grupėje ir 6,91 proc. nei 3 grupėje, o pagal visų tirtų karvių bendrą vidurkį, 1 grupėje buvo 6,85×103/ml daugiau pirmuonių.
Apskaičiuoti didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių rodiklių tarp BCS koreliacijos koeficientai pateikti 9 lentelėje.
27 9 lentelė. Didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių ir BCS koreliacijos rezultatai
Rodikliai
Grupės pagal karvių BCS
LRR, mmol/L pH Gliukozės rūgimo reakcija, cm3/h Redukcinis bakterijų aktyvumas, s Pirmuonių skaičius, ×103/ml 1 grupė (n=9) 0,91 -0,03 -0,56 0,32 -0,10 2 grupė (n=4) -0,01 -0,64 -0,86 0,76 -0,14 3 grupė (n=7) 0,3 -0,34 0,19 -0,4 0,16
Stipri teigiama koreliacija (R=0,91; p<0,05) buvo tarp 1 grupės pagal BCS ir LRR (mmol/L). Taigi galima teigti, kad priklausomybė tarp BCS ir LRR, kai BCS yra nuo 2,25 iki 2,75 labai didelė. Didžiausia neigiama (R=-0,86; p>0,05) buvo tarp 2 grupės ir gliukozės rūgimo reakcijos (cm3/h). Taip pat stipri teigiama koreliacija (R=0,76; p>0,05) buvo tarp 2 grupės pagal BCS ir redukcinio bakterijų aktyvumo (s.). Silpniausia teigiama koreliacija (R=0,16; p>0,05) nustatyta tarp 3 grupės pagal BCS ir pirmuonių skaičiaus (×103/ml), taigi ryšys buvo labai silpnas. Pats silpniausias ryšys buvo tarp 2 grupės pagal BCS ir LRR (mmol/L), nustatyta silpna neigiama koreliacija (R=-0,01; p>0,05), taip pat labai silpna priklausomybė buvo tarp 1 grupės pagal BCS ir pH, koreliacija silpna neigiama (R=-0,03; p>0,05).
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo ištirta LJ melžiamų karvių (n=20) didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniai ir biocheminiai rodikliai. Nustatyta, kad tvartiniu laikotarpiu tiriamų karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH svyravo nuo 6,42 iki 7 ir buvo normos ribose (30).
Šėrimo racionas tyrimo metu buvo subalansuotas kaip ir rekomenduojama literatūroje (39), o gauti tyrimo rezultatai patvirtina, kad nebuvo nukrypta nuo normos.
Siekiant nustatyti įvairių faktorių įtaką t.y., produkcijos kiekio, laktacijos tarpsnio, laktacijų skaičiaus, karvių kūno masės indekso įtaką didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams, duomenys buvo suskirstyti į grupes pagal analizuojamą faktorių.
Tyrimais nustatyta produkcijos kiekio įtaka didžiojo prieskrandžio turinio bendrai LRR produkcijai didžiajame prieskrandyje: karvių (3 grupės), kurių pieno produkcija buvo nuo 22 kg/d. iki 24,1 kg/d. LRR bendras kiekis buvo vidutiniškai 115,86 mmol/L, kai karvių (1 gr.), kurių pieno produkcija buvo nuo 18,5 kg/d. iki 20 kg/d. LRR vidurkis buvo 88,33 mmol/L. Taip pat koreliacijos rezultatai buvo išskirtinai aukšti tarp pieno produkcijos ir LRR kiekio didžiajame prieskrandyje. 1 grupės karvių R=0,97 (p>0,05), 2 grupės R=0,91 (p<0,05), o trečios R=0,89 (p<0,05). Taigi matoma stipri koreliacija tarp pieno produkcijos ir lakiųjų riebalų rūgščių. Tai atitinka (48) gautus tyrimo rezultatus, kad didėjant pieno produkcijai, didėja ir LRR bendra produkcija.
Tyrimais nenustatyta reikšmingos laktacijos tarpsnio įtakos didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams. Tik ankstyvos laktacijos tarpsnyje (1 gr.) redukcinis bakterijų aktyvumas buvo 9,16 proc. greitesnis nei vidurinės (2 gr.) (p>0,05), sutampa su kitų mokslininkų(49) gautais rezultatais, kad daugėjant laktacijos dienų skaičiui, lėtėja redukcinis bakterijų aktyvumas.
Siekiant nustatyti laktacijų skaičiaus įtaką didžiojo prieskrandžio rodikliams, nustatyta, kad didžiausią įtaką jis turėjo LRR produkcijai, gliukozės rūgimo reakcijos greičiui bei pirmuonių skaičiui. Tyrimais nustatyta, kad bendras LRR kiekis buvo net 24,9 proc. didesnis trečios laktacijos (2 gr.) nei antros (1 gr.) karvių didžiajame prieskrandyje. Taip pat gliukozės rūgimo reakcija (cm3h) buvo 19,9 proc. (p<0,05) greitesnė 1 grupės nei lyginant su 3 grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinyje. Nustatyta, kad didžiojo prieskrandžio turinio pirmuonių skaičius didžiausias buvo 3 grupėje ir palyginus su 2 grupe jis buvo 15,9 proc. didesnis (p<0,05). Teigiama, kad sulig laktacijų skaičiumi dėsningai didėja karvių kūno masė (50), o tai, remiantis tyrime gautais duomenimis, gali turėti įtakos LRR ir pirmuonių kiekio didžiajame prieskrandyje didėjimui taip pat gliukozės rūgimo reakcijos lėtėjimui.
Analizuojant didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių ir biocheminių rodiklių priklausomybę nuo karvių BCS, nustatyta stipri teigiama koreliacija (R=0,91; p<0,05) tarp 1 grupės
29 (BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo) ir LRR kiekio. Taip pat didelį neigiamą ryšį parodė 2 grupės (BCS nuo 2,75 iki 3,25 balų) ir gliukozės rūgimo reakcija (cm3/h) (R=-0,86; p>0,05). Stipri teigiama koreliacija buvo tarp 2 grupės (BCS nuo 2,75 iki 3,25 balų) ir redukcinio bakterijų aktyvumo (s) (R=0,76; p>0,05). Didžiausią įtaką BCS daro redukciniam bakterijų aktyvumui, šis greičiausiai vyko, kai BCS buvo nuo 2,75 iki 3,25 balo (2 grupė) (91,25 s.), o tai net 22,1 proc. greičiau nei 3 grupėje, kurioje BCS buvo nuo 3,25 iki 3,5 balo ir 14,27 proc. nei 1 grupėje kur karvių BCS buvo nuo 2,25 iki 2,75 balo. Gliukozės rūgimo reakcija (cm3/h) 2 grupėje, vyko 21,46 proc. greičiau nei 1 grupėje pagal BCS (p>0,05). Karvės, kurios yra nutukusios, turi prastesnį apetitą (8,9), ir gauti mūsų rezultatai rodo, kad didžiojo prieskrandžio fermentaciniai procesai optimaliausiai vyko karvių (2 gr.), kurių BCS buvo nuo 2,75 iki 3,25 balo.
Pagal šio tyrimo gautus rezultatus galima teigti, kad didžiausią įtaką iš visų faktorių didžiojo prieskrandžio turinio rodikliams turėjo karvių BCS.
30
IŠVADOS
1. Tyrimais nustatyta, kad didžiojo prieskrandžio turinio LRR bendram kiekiui didžiausią įtaką turėjo pieno produkcija:
1.1 karvių, kurių pieno produkcija buvo nuo 22 kg/d. iki 24,1 kg/d. (3 gr.), LRR bendras kiekis buvo 23,76 proc. didesnis nei 1 grupės (produkcija 18,5-20,5 kg/d.), ir 9,33 proc. didesnė nei bendras bandos vidurkis;
1.2. nustatyta 1 grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinio LRR kiekio rodiklio stipri priklausomybė nuo pieno produkcijos kiekio (R=0,97; p>0,05).
2. Didžiausią įtaka didžiojo prieskrandžio turinio pH turėjo BCS: karvių (1 gr.), kurių BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo turinio pH buvo 0,61 proc. didesnis nei bandos vidurkis, nors koreliacija buvo silpnai neigiama (R=-0.03; p>0,05).
3. Didžiajame prieskrandyje vykstančiai gliukozės rūgimo reakcijai didžiausią įtaką darė BCS. Tyrime nustatyta, kad 2 grupės (karvių BCS nuo 2,75 iki 3,25 balo) ir gliukozės rūgimo reakcijos koreliacija buvo stipri neigiama (R=-0,86; p>0,05), vidurkiai parodė, kad 2 grupėje pagal BCS gliukozės rūgimo reakcija vyko 21,46 proc. greičiau nei 1 grupėje (p>0,05) ir 5,37 proc. greičiau lyginant su 3 grupe (p>0,05), o pagal bandos vidurkį gliukozės rūgimo reakcija 2 grupėje vyko 0,23 cm3/h greičiau (p>0,05), o tai sudarė 11,22 proc.
4. Didžiojo prieskrandžio turinio redukcinis bakterijų aktyvumas buvo didžiausias karvių, kurių BCS buvo nuo 2,75 iki 3,25 balo (2 gr.): 14,27 proc. didesnis nei karvių, kurių BCS nuo 2,25 iki 2,75 balo (1 gr.) (p>0,05), 22,1 proc. didesnis nei karvių, kurių BCS nuo 3,25 iki 3,5 balo (3 gr.) (p>0,05) ir 17,42 proc. didesnis nei bendras bandos vidurkis (p>0,05). Nustatyta stipri teigiama koreliacija (R=0,76; p>0,05) tarp bakterijų redukcinio aktyvumo ir BCS.
5. Didžiojo prieskrandžio turinio pirmuonių skaičiui didžiausią įtaką turėjo laktacijų skaičius: IV laktacijos karvių (3 gr.) šis rodiklis buvo 15,9 proc. didesnis nei III laktacijos (2 gr.) (p>0,05), ir 6,6 proc. (p>0,05) didesnis už karvių bandos vidurkį.
31
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei prof. dr. Ingridai Monkevičienei už didelę pagalbą rašant šį baigiamąjį darbą.
32
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mathieu F., Jouany J.P., Senaud J., Bohatier J., Bertin G., Mercier M. The effect of Saccharomyces cerevisiae and Aspergillus oryzae on fermentations in the rumen of faunated and defaunated sheep: Protozoal and probiotics interactions. Reproduction Nutrition Development. France, 1996, pp. 271-287.
2. Durand F.C., Fonty G. Influence of a probiotic yeast (Saccharomyces cerevisiae CNCM I-1077) on microbial colonization and fermentations in the rumen of newborn lambs. Microbial Ecology in Health and Disease, Great Britain, 2002, pp. 30-36.
3. Marden J.P., Bayourthe C., Enjalbert F., Moncoulon R. A new device for measuring kinetics of ruminal pH and redox potential in dairy cow. Journal of Dairy Science, Great Britain, 2005, pp. 277-281.
4. Marden J.P., Julien C., Monteils V., Auclair E., Moncoulon R., Bayourthe C. How does live yeast differ from sodium bicarbonate to stabilize ruminal pH in highyielding dairy cows? Journal of Dairy Science, Great Britain, 2008, pp. 3528–3535.
5. Broberg G. Measurements of the redox potential in rumen contents. I. In vitro measurements on healthy animals, Nordisk Veterinaer Medicin, 1957, pp. 918-931.
6. Barry T.N., Thompson A., Armstrong D.G. Rumen fermentation studies on two contrasting diets. Some characteristics of the in vivo fermentation, with special reference to the composition of the gas phase, oxidation/reduction state and volatile fatty acid proportions. Journal of Agricultural Science, Cambridge, 1977, pp. 183-195.
7. Křižova L., Richter M., Třinacty J., Řiha J., Kumprechtova D., The effect of feeding live yeast cultures on ruminal pH and redox potential in dry cows as continuously measured by a new wireless device, Czech Journal of Animal Science. Czech Republic, 2011, p. 45.
8. Ingvartsen, K. L., Dewhurst R. J, Friggens N. C. On the relationship between lactational performance and health: Is it yield or metabolic imbalance that cause production diseases in dairy cattle? A position paper. Tjele, Denmark, United Kingdom, 2003, pp. 277-308.
9. Flipot, P. M., Roy G. L., Dufour J. J. Effect of peripartum energy concentration on production performance of Holstein cows. Canada, 1988, pp. 1840-1850.
10. Simianer H., Sobu H., Schaeffer L.R. Estimated genetic correlations between disease and yield traits in dairy cattle. Journal of Dairy Science. Germany, 1991, pp. 4358-4365.
11. Jones W.P., Hansen L.B., Jones H.C. Response of health care to selection for milk yield of dairy cattle. Journal of Dairy Science. University of Minnesota, 1994, pp. 3137–3152.
33 12. Emanuelson U., Oltenacu P.A. Incidences and effects of diseases on the performance of Swedish dairy herds stratified by production. Journal of Dairy Science. Sweden, 1998, pp. 2376– 2382.
13. Grant R.J., Albright J.L. Feeding behavior and management factors during the transition period in dairy cattle. Journal of Animal Science. University of Nebraska, 1995, pp. 2791–2803.
14. Bertics S.J., Grummer R.R., Valino C.C. Stoddard E.E. Effect of prepartum dry matter intake on liver triglyceride concentration and early lactation. Journal of Dairy Science. University of Wisconsin, 1992, pp. 1914–1922.
15. Kertz A.F., Reutzel L.F., Thomson G.M. Dry matter intake from parturition to midlactation. Journal of Animal Science. St. Louis, 1991, pp. 2290–2295.
16. Grummer R.R. Impact of changes in organic nutrient metabolism on feeding the transition dairy cow. Journal of Animal Sciences. University of Wisconsin, 1995, pp. 2820–2833.
17. Garnsworthy P.C., Topps J.H. The effect of body condition of dairy cows at calving on their food intake and performance when given complete diets. Aberdeen, 1982, pp. 113–119.
18. Boisclair Y., Grieve D.G., Stone J.B., Allen O., McLeod G.K. Effect of prepartum energy, body condition, and sodium bicarbonate on production of cows in early lactation. Journal of Animal Science. 1986, pp. 2636–2647.
19. Ruegg P.L., Milton R.L. Body condition scores of Holstein cows on Prince Edward Island, Canada: relationships with yield, reproductive performance, and disease. Journal of Animal Science. University of Prince Edward Island, Charlottetown, Canada, 1995, pp. 552–564.
20. Putnam D.E., Soder K.J., Holden L.A., Varga G.A. Periparturient traits correlate with postpartum dry matter intake and milk yield. Journal of Animal Science. 1997, p. 142.
21. Roche J. R., Friggens N. C., Kay J. K., Fisher M. W., Stafford K. J., Berry D. P. Invited review: Body condition score and its association with dairy cow productivity, health, and welfare. Journal of Dairy Science. 2009, pp. 5769-5802.
22. O’Grady L., Doherty M. L., Mulligan F. J. Subacute ruminal acidosis (SARA) in grazing Irish dairy cows. Ireland, 2007, pp. 44-49.
23. Oetzel, G. R., Nordlund K. V., Garrett E. F. Effect of ruminal pH and stage of lactation on ruminal lactate concentrations in dairy cows. Journal of Dairy Science, 1999, pp. 38–39.
24. Kleen, J. L. Prevalence of subacute ruminal acidosis in Dutch dairy herds – A field study. Germany, 2004, p 126.
25. Erfle, J. D., Boila R. J., Teather R. M., Mahadevan S., Sauer F. D. Effect of pH on fermentation characteristics and protein degradation by rumen microorganisms in vitro. Journal of Dairy Science. 1982, pp. 1457–1464.
