LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Meškauskienė
Egzogeninių fermentų įtaka melžiamų karvių kraujo biocheminiams
ir didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodikliams
Influence of exogenous enzymes on blood biochemical and ruminal
fermentation indexes of dairy cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: Prof. Dr. Rasa Želvytė
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Egzogeninių fermentų įtaka melžiamų
karvių kraujo biocheminiams ir didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodikliams“:
1. yra atliktas mano pačios.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2020 12 11 Indrė Meškauskiėnė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
2020 12 11 Rimantė Jagelavčiūtė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui.
2020 12 11 Prof. dr. Rasa Želvytė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2012 12 11 Prof. dr. Rasa Želvytė
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Prof. dr. Ramūnas antanaitis
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10Didžiojo prieskrandžio svarba virškinimo fiziologijai ... 10
Angliavandenių ir baltymų katabolizmo ypatumai didžiajame prieskrandyje ... 11
Didžiojo prieskrandžio mikrobiologiniai ir biocheminiai procesai ... 12
1.3.1 Bakterijos ir jų biocheminės savybės ... 12
1.3.2 Pirmuonys ir jų biocheminės savybės ... 14
1.3.3 Mikroskopiniai grybai ir jų biocheminės savybės ... 15
Didžiojo prieskrandžio fermentacijos reguliacija ... 16
1.4.1 Egzogeniniai fermentai, naudojami didžiojo prieskrandžio veiklai reguliuoti ... 16
Kraujo biocheminiai rodikliai, reikšmingi galvijo virškinimo sistemai ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
Tyrimo vieta, sąlygos, schema ... 19
Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių sudarymo principai... 20
Mėginių ėmimo ir tyrimo metodika ... 20
Duomenų statistinės analizės metodai ... 21
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 22
Didžiojo prieskrandžio biocheminių rodiklių analizė ... 22
Didžiojo prieskrandžio mikrobiologinių rodiklių analizė ... 24
Kraujo biocheminių rodiklių rezultatai ... 25
Didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir kraujo biocheminių rodiklių koreliacinė analizė ... 28
Didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir kraujo biocheminių rodiklių regresinė analizė... 32
3.5.1 Kontrolinės grupės regresinė analizė ... 32
4
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 42
SIŪLYMAS ... 43
5
SANTRAUKA
Egzogeninių fermentų įtaka galvijų kraujo ir didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiams rodikliams
Indrė Meškauskienė Magistro baigiamasis darbas
Karvių skrandis yra daugiakameris ir jis geba fermentuoti celiuliozę (1), tačiau didžiajame prieskrandyje vykstantys fermentacijos procesai nėra 100 proc. efektyvūs ir dalis augaluose sukauptos energijos virsta šalutiniais medžiagų apykaitos produktais. Vienas iš būdų pagerinti pašarų konversiją yra karvėms į pašarus dėti celiuliolitinių fermentų priedą, sudarytą iš celiuliazės ir ksinalazės (2).
Darbo tikslas - įvertinti egzogeninių fermentų priedo įtaką galvijų kraujo biocheminiams ir didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniams ir biocheminiams rodikliams.
Tyrimas buvo atliktas su 10 Lietuvos juodmargių veislės karvių. Sudaryta kontrolinė grupė ir tiriamoji grupė. Tiriamosios grupės racionas buvo papildytas egzogeninių fermentų (celiuliazės, ksinalazės) priedu. Iš kiekvienos karvės buvo imami didžiojo prieskrandžio ir kraujo mėginiai. Iš didžiojo prieskrandžio mėginių buvo tiriami fermentaciniai t. y. biocheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai, iš kraujo mėginių buvo tiriami biocheminiai rodikliai.
Nustatyta, kad tiriamasis egzogeninių fermentų priedas karvių racione neturėjo įtakos kraujo biocheminiams rodikliams. Papildą gavusių gyvūnų grupėje pastebėtas aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), bendro cholesterolio (T-Cho) padidėjimas bei laktato dehidrogenazės (LDH) sumažėjimas. Fermentų priedo mišinys lėmė statistiškai rekšmingą amoniako azoto (NH3-N) kiekio sumažėjimą 0,6 proc. didžiojo prieskrandžio turinyje. Kitiems biocheminiams
didžiojo prieskrandžio rodikliams tiriamasis priedas įtakos neturėjo. Pirmuonių skaičius didžiojo prieskrandžio turinyje nepriklausė nuo tiriamojo pašarinio priedo. Tiriamasis priedas lėmė bendro bakterijų skaičiaus padidėjimą 0,4 proc.
Aukšta statistiškai reikšminga koreliacija tiriamojoje grupėje nustatyta tarp propiono ir sviesto rūgšties, propiono ir valerijono rūgšties, sviesto ir valerijono rūgšties, AST ir LDH. Aukšta neigiama statistiškai reikšminga koreliacija nustatyta tarp acto ir propiono rūgšties, acto ir sviesto rūgšties, acto ir valerijono rūgšties.
6
SUMMARY
Influence of exogenous enzymes on blood and rumen content biochemical indexes Indrė Meškauskienė
Master’s thesis
Cow’s stomach has four different compartments and it digests cellulose (1), but this process is not 100 % effective and some energy is transformed into metabolic by-products. It is possible to increase digestion effectiveness by supplementing dairy cows’ feed with exogenous enzymes cellulase and xynalase (2).
Aim of the work – to investigate influence of exogenous enzymes on blood biochemical and rumen fluid microbiological and biochemical indexes.
10 Lithuanian black-and-white cattle were selected for the investigation. Trial cow group’s ration was supplemented with exogenous enzymes. Blood and rumen fluid samples were collected. Rumen samples were tested for fermentation i. e. biochemical and microbiological indexes, blood samples were tested for biochemical indexes.
It was determined that the supplementation of the diet of cows by exogenous enzymes had no effect on blood biochemical indexes. Trial group’s rumen samples showed increased aspartataminotransferase (AST), alaninaminotransferase (ALT), total cholesterol (T-Cho), and decreased lactate dehydrogenase (LDH). The supplement significantly decreased amount of Ammonia-Nitrogen (NH3-N) in rumen fluid by 0.6 %. However, other indexes of rumen fluid were not affected.
There was also no change in protozoa index. The supplement, containing exoenzymes, increased number of bacteria number by 0.4 %.
High statistically significant positive correlation was observed between propionic and butyric acid, propionic and valeric acid, butyric and valeric acid, AST and ALT. High statistically significant negative correlation was observed between acetic and propionic acid, acetic and butyric acid, acetic and valeric acid.
7
SANTRUMPOS
µmol – mikromoliai Alb – albuminai ALT – alaninaminotransferazė AST – aspartataminotransferazė B-BS – bendras bakterijų skaičiusB-LRR – bendras lakiųjų riebalų rūgščių kiekis B-N – bendras azoto kiekis
B-PS – bendras pirmuonių skaičius DN – dienos
K – kontrolinė grupė kg – kilogramai
KSV – kolonijas sudarantys vienetai l – litrai
LDH – laktato dehidrogenazė lent. – lentelė
LRR – lakiosios riebalų rūgštys m. – metai mg – miligramai MJ – megadžauliai ml – mililitrai mmol – milimoliai N – azotas NH3-N – amoniako azotas pav. – paveikslas proc. – procentai r – koreliacijos koeficientas R2 – determinacijos koeficientas SD – standartinis nuokrypis T–Bil – bendras bilirubinas
8 T–Cho – bendras cholesterolis
T–Pro – bendras baltymas T – tiriamoji grupė
IU – tarptautitniai aktyvumo vienetai val. – valanda
9
ĮVADAS
Sparčiai didėjant žmonių skaičiui pasalyje auga ir maisto poreikis, o tai daro didelę įtaką pasaulio žemės ūkio sistemai. Augant poreikiams auga ir produkcija (3), o vienas pagrindinių maisto šaltinių yra produkcija, gaunama iš ūkinių gyvulių - galvijų. Keičiantis ūkininkavimo sistemai bei apimčiai atsiranda vis labiau aktualių ekologinių problemų. Viena pagrindinių, siejamų su galvijais – šiltnamio reiškinys. Dėl didelio pieninių bei mėsinių karvių skaičiaus teigiama, jog galvijų išskiriamos metano dujos daro didelę įtaką šiltnamio reiškiniui (4)
Karvių virškinamasis traktas yra sudėtingas, nes šių gyvūnų skrandis yra daugiakameris, jie geba atrajoti ir fermentuoja celiuliozę (1), tačiau galvijų virškinimo sistemoje vykstanti fermentacija nėra 100 proc. efektyvi – dalis augaluose sukauptos energijos virsta šalutiniais medžiagų apykaitos produktais (5, 6) ir dėl šios priežasties patiriama ekonominė žala (7).
Viena pagrindinių biotechnologijos, agronomijos bei veterinarijos mokslų užduotis yra atrasti būdus, kuriais būtų galima pagerinti pašarų konversiją, kartu užtikrinant gyvulių sveikatą ir iš jų gaunamos produkcijos, skirtos žmonių maistui, saugą. Galima pasitelkti daugelį šių problemų sprendimo būdų – atitinkamai koreguoti pašaro sudedamąsias dalis, į pašarą dėti probiotikus, naudoti įvairiausius papildus (8). Vienas iš prieinamiausių ir ekonomiškai naudingiausių papildų yra celiuliolitiniai fermentai – celiuliazės ir ksilanazės kompleksai. Dėl jų įvairovės bei paprasto naudojimo būdo tikimasi gauti aukščiausius rezultatus, susijusius su gyvulio sveikatingumu, produkcija bei ekologija (2).
Darbo tikslias – įvertinti egzogeninių fermentų priedo įtaką galvijų kraujo biocheminiams ir didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiololginiams bei biocheminiams rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti tiriamo priedo poveikį kraujo biocheminiams rodikliams.
2. Nustatyti tiriamo priedo įtaką didžiojo prieskrandžio turinio biocheminiams rodikliams. 3. Išsiaiškinti tiriamo priedo įtaką didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniams
rodikliams.
10
1 LITERATŪROS APŽVALGA
Didžiojo prieskrandžio svarba virškinimo fiziologijai
Pieniniai galvijai – atrajotojai, kurių skrandis yra daugiakameris. Karvių virškinamąjį traktą sudaro ryklė, stemplė, trys prieskrandžiai (tinklainis, didysis prieskrandis, knygenos), tikrasis skrandis (šliužas), plonasis žarnyans ir storasis žarnynas (1, 7). Tinklainyje, didžiajame prieskrandyje ir knygenose nėra liaukinio epitelio ir juose vyksta pagrindiniai mikrobiologiniai procesai, šliužo ertmėje stebimas skrandžio liaukų išskiriamų fermentų aktyvumas (1). Iš visų keturių kamerų, didysis prieskrandis užima dižiausią tūrį ir jame telpa didžiausias kiekis pašaro (9). Šioje kameroje aptinkama didžiausia mikroorganizmų įvairovė (10, 11) ir evoliucijos eigoje atrajotojų virškinamasis traktas tapo vienas iš labiausiai prisitaikiusių virškinti augalines skaidulas (1). Lyginant atrajotojus su kitais žolėdžiais svarbu paminėti, jog galvijai geba atskirti stambias pašaro daleles, kurios yra atrajojamos ir toliau kramtomos, o smulkesnės dalelės juda į tolimesnes virškinamojo trakto dalis. Gyvulio virškinamajame trake skysčiai su mikroorganizmais juda žymiai greičiau, nei pašaro dalelės, todėl sukuriamos sąlygos nuolatos atnaujinti mikrobinę terpę atitinkamose prieskrandžių dalyse (12). Dėl šios savybės atrajotojai efektyviausiai pasisavina energiją ir maisto medžiagas iš suvartotų augalų (13).
Deguonies koncentracija, esanti galvijų rumen, yra minimali, šios kameros vyraujanti mikrobiologinė įvairovė yra daugiausiai anaerobiniai mikroorganizmai (14). Be jų nustatytas sąlyginai nedidelis skaičius fakultatyvinių anaerobų (Streptococcus bovis (15)), kurių funkcija yra pašalinti nedidelį deguonies kiekį, patenkantį į didįjį prieskrandį su pašarais. Padidėjus deguonies koncentracijai pagrindiniai mikroorganizmų veiklos produktai būtų anglies dioksidas ir vanduo, o šių medžiagų atrajotojo organizmas negali panaudoti, kaip energijos šaltinio. Pagrindiniai fermentinio rūgimo produktai yra riebalų rūgštys. Šios rūgštys atrajotojams suteikia daugiausiai energijos, lyginant su kitais medžiagų apykaitos produktais (1, 16, 17). Galvijai gauna 50 – 70 proc. būtinos energijos bei baltymų vykstant biocheminiams procesams didžiajame prieskrandyje (18).
Anaerobiniai mikroorganizmai, esantys rumen, sparčiai dauginasi, jų gyvenimo trukmė yra trumpa, todėl dalį jų karvės organizmas naudoja kaip baltymų šaltinį. Didžiojo prieskrandžio pozicija yra prieš šliužą bei dvylikapirštę žarną, todėl virškinamojo trakto turiniui judant tolyn mikroorganizmai yra suvirškinami ir iš jų gaunama dalis baltymų kiekio, būtino normaliam galvijo
11 virškinamojo trakto funkcionavimui (1, 19). Nuo šių procesų priklauso gyvulio sveikata, gyvybė bei produktyvumas (20).
Rumen esančios bakterijos augimo ir dauginimosi procesų metu naudoja aminus. Esant šių medžiagų trūkumui jį galima papildyti į pašarą dedant urėją, amonio druskas, nitratus ir kitas medžiagas, turinčias azoto, ir tinkamas galvijų mitybai. Bakterijos aminus verčia amino rūgštimis, kurios sudaro pagrindinę galvijo organizmui reikalingą batymų masę.
Dižiajame prieskrandyje esantys mirkoorganizmai gamina vitaminų B (7) ir K kompleksus ir jų susintetintas šių medžiagų kiekis yra pilnai pakankamas karvės oragnizmo funkcionalumui bei fermentaciniams procesams vykdyti kitose organų sistemose, todėl normaliomis sąlygomis, jei galvijo organizmas sveikas, papildomai šiuos vitaminus skirti netikslinga, išskyrus jauniklius, kurių didžiojo prieskrandžio mikrobinis aktyvumas yra vysytmosi stadijoje.
Analizuojant didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų įvairovę svarbu paminėti metanogeninius eukariotus (1). Jų dėka virškinimo proceso metu išskiriamas didelis kiekis metano (21, 22), pašalinamas vandenilio jonų perteklius ir reguliuojamas didžiojo prieskrandžio pH, kuris svarbus celiuliozę skaidantčių mikroorganizmų aktyvumui, ir negali būti mažesnis už 6,3 (7, 23, 24) bei turi būti stabilus (13). Didžiojo prieskrandžio pH lemia skirtumas tarp susidariusių ir pašalintų įvairių rūgščių kiekio. Yra 3 rūgščių šalinimo būdai – epitelio absorbcija, neutralizacija buferinėmis sistemomis, šalinimas mechaniškai į tolimesnes virškinamojo trakto dalis (25). Staigus turinio parūgštėjimas lemia mikroorganizmų kiekio sumažėjimą (26). Metano dujos rumen ertmėje negali kauptis, todėl jos išskiriamos į aplinką (1).
Suaugęs galvijas per dieną vidutiniškai išskiria apie 500 – 1000 l dujų, kurios susideda iš 0,2 proc. vandenilio, 0,5 proc. deguonies, 7 proc. azoto, 26,8 proc. metano ir 64,5 proc. anglies dioksido. Šis dujų šalinimo procesas labai reikšmingas normaliai galvijo virškinimo bei bendrai organizmo homeostazės funkcijai palaikyti (1).
Angliavandenių ir baltymų katabolizmo ypatumai didžiajame prieskrandyje
Pašaro, duodamo galvijui, tipas daro įtaką atrajojimo trukmei bei išskiriamo metano dujų kiekiui (7, 27). Racionas, sudarytas iš didelės dalies angliavandenių atrajojimą slopina (13). Mikrobiologinės kutūros didžiajame prieskrandyje iš angliavandenių gamina riebalų rūgštis (sviesto, acto, propiono (28, 29)), metaną, vandenilio sulfidą bei anglies dioksidą. Riebalų rūgštys rezorbuojamos per rumen sienelę ir keliauja į kepenis, kuriose gliukoneogenezės proceso metu virsta giukoze. Šalutinis angliavandenių fermentacijos produktas yra pieno rūgštis.
12 Baltymų šaltinis, kurį naudoja galvijo organizmas, gali būti dvejopas – tiesiogiai pasisavinamas iš mikrobinės masės arba iš suvartotų pašarų. Didysis prieskrandis palaiko simbiozę su jame esančiais mikroorganizmais (7, 30, 31), kurie naudoja baltymus kaip energijos šaltinį, ir dalis mikrobinės masės šliuže yra suvirškinama ir pasisavinama galvijo organizmo (13). Visi suvartojami baltymai yra skirstomi į dvi grupes – mikroorganizmų skaidomi baltymai ir šliužo skaidomi baltymai (32). Mikroorganizmų skaidomi baltymai virsta į aminus, amino rūgštis ir peptidus, kurie yra naudojami kartu su angliavandeniais kaip energijos šaltinis eukariotų augimui, vystymuisi bei biocheminei veiklai palaikyti (13). Šliužo skaidomi baltymai turi didelę reikšmę galvijo produktyvumui (33) ir kartu su į jį patekusia mikrobiologine mase yra panaudojami kaip baltymų šaltinis (13).
Didžiojo prieskrandžio mikrobiologiniai ir biocheminiai procesai
Didžiojo prieskrandžio mikrobiologinę pašarų skaidymo sistemą sudaro mikroorganizmai, rumen turinys ir pašaro dalelės (15). Mikroorganizmų veiklai didelę įtaką daro rumen temperatūra, pH, buferinės sistemos, osmotinis slėgis ir redokso potencialas (7). Dėl bakterijų vykdomos azoto asimiliacijos šis elementas tampa prienamas pieno baltymų sintezės reakcijas vykdančioms organizmo sistemoms (15). Didžiojo prieskrandžio mikrobinę masę sudaro – fakultatyvūs anaerobai, anaerobinės bakterijos (bacteroides, firmicutes, proteobacteria, spirochaetes (34)), anaerobiniai grybai (Neocallimastix frontalis, Sphaeromonas communis, Piromonas communis), metanogeniniai eukariotai, pirmuonys (15, 34-36, 7). Tarp šių mikroorganizmų rūšių stebimas aktyvus katabolizmas (15) – kai kurios bakterijos skaido angliavandenius ir baltymus, o jų veiklos produktai panaudojami kitų mikroorganizmų. Kai kurioms bakterijoms reikalingas vitaminas B, kurį sintetina kiti anaerobai (37). Rumen mikrobiologinę ekosistemą sudarančių mikroorganizmų rūšys yra viena nuo kitos priklausomos įvairiuose biocheminiose procesuose, pavyzdžiui, celiuliozę skaidančiai bakterijai Ruminococcus albus reikalinga fenilpropano rūgštis, o šią rūgštį sintetina kiti rumen mikroorganizmai, fermentuodami fenolio junginius (15). Simbiozės reiškinys tarp įvairių didžiojo prieskrandžio anaerobų sudaro sąlygas baltymų, riebalų ir angliavandenių fermentacijai (7, 15).
1.3.1 Bakterijos ir jų biocheminės savybės
Celiuliolitinės bakterijos – jautriausios pH pokyčiams didžiojo prieskrandžio terpėje ir praranda aktyvumą, kai pH < 6,0 (37-39). Šios bakterijos skaido celiuliozę – šis komponentas yra vienas iš pagrindinių polisacharidų, sudarančių augalų ląstelių sienelę (7, 36). Celiuliozę skaidančių bakterijų gebėjimas vykdyti augalinės masės skaidymą priklauso nuo augalų tipo, subrendimo laipsnio ir pačių bakterijų įvairovės (7). Jei galvijas serga acidoze, sumažėja acectato ir propionato kiekiai, nes acetatą
13 sintetinantys mikroorganizmai tampa neaktyvūs. Taip pat esant per dideliam riebalų kiekiui augalines skaidulas fermentuojančių bakterijų skaičius mažėja. Manoma, jog riebalai suteikia pašaro dalelėms apvalkalus, todėl bakterijos nebeturi prieigos prisijungti ir fermentuoti substratų (7).
Amilolitinės bakterijos - užima didelę dalį rumen bakterijų populiacijos. Jos ypač svarbios didelio produktyvumo karvėms, kurios gauna didelį kiekį koncentratų (daugiau nei 30 proc. paros pašaro normos) (7, 37, 40), nes įvairiems biocheminiams procesams ir pačių mikroorganizmų veiklai reikalingas didelis kiekis energijos (41). Amilolitinių bakterijų galutiniai veiklos produktai yra acetatas, formatas ir etanolis (7). Minimalus polisacharidus skaidančių bakterijų kiekis kiekis bendroje populiacijoje sudaro apie 20 proc., net jei galvijas šeriamas stambiaisiais pašarais (37).
Laktozę skaidančios bakterijos – naudoja pieno rūgštį augimui ir biocheminiams procesams vykdyti, pavyzdžiui, Megasphaera elsdenii metabolizuoja pieno rūgštį ir taip padeda palaikyti aukštą didžiojo prieskrandžio pH, kuris svarbus rūgščiai terpei jautriems mikroorganizmams (37). Jei pašaro sudėtyje yra daugiau nei 70 proc. koncentratų, šių bakterijų kiekis ženkliai padidėja (7).
Pektiną skaidančios bakterijos – skaido augaluose esantį pektiną, kuris sudaro 10 – 20 proc. angliavandenių pašare. Pagrindinės bakterijos, skaidančios šią medžiagą yra Butyrivibrio fibrisolvens, Prevotella ruminicola, Bacteroides ruminicola, Lachnospira multiparus. Šie mikroorganizmai išskiria pektinolitinius fermentus, kurie skaido pektiną iki oligogalakturonoidų (7).
Fakultatyviniai anaerobai (pavyzdžiui, Streptococcus bovis), gamina pieno rūgštį, kuri simbiotiškai svarbi laktozę skaidančių bakterijų augimui (37).
Metanogeniniai eukariotai (angl. arachea) – jų veiklos dėka išskiriamas didžiausias kiekis metano dujų. Kartu su metano dujomis prarandama 6 – 10 proc. energijos. Didžiausia dalis metano (80 proc.) susidaro skaidant celiuliozę. Metanogenezės procesas yra svarbus didžiojo prieskrandžio pH reguliavimui – pašalinamas vandenilio jonų perteklius bei anglies dioksido perteklius. Taip pat metanogeniniai eukariotai geba skaidyti metilo bei acetilo molekules. (7)
Proteolitinės bakterijos – vykdo baltymų hidrolizės reakciją, kurios metu skaidomi peptidai, nuo aminorūgščių atskiriamos aminogrupės. Pagrindinės proteolitinės baktreijos yra Bacteroides amylophilus, Bacteroides ruminicola, Butyrivibrio fibrisolvens (7).
14 Lipidus skaidančios bakterijos – vykdo lipolizę ir biohidrogenaciją. Pagrindiniai šių bakterijų fermentų taikiniai yra trigliceridai, fosfolipidai ir galaktolipidai. Pirmame etape lipazės hidrolizuoja lipidus nutraukdamos esterines jungtis ir tokiu būdu susidaro riebiosios rūgštys. Minimalus terpės pH, reikalingas šiai reakcijai, yra 6.0. Pagrindinės bakterijos, kurios hidroliuzoja riebalus yra Aliiglaciecola lipolytica ir Butyrivibrio fibrisiolvens (7).
1 lentelė. Didžiojo prieskrandžio bakterijos ir jų fermentinis aktyvumas (42)
1.3.2 Pirmuonys ir jų biocheminės savybės
Pirmuonys sudaro apie 50 proc. didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų populiacijos. Pirmuonys yra 40 kartų didesni už bakterijas ir jomis minta. Šie mikroorganizmai gamina acetatą, butiratą ir vandenilį (37). Pagrindiniai pirmuonių būriai, gyvenantys galvijų rumen, yra entodiniomorphida ir holotricha (7). Metaną sintezuojančios bakterijos prisitvirtina prie pirmuonių paviršiaus ir pasisaviną išskirtą vandenilį. Pirmuonys taip pat sunaudoja didelį kiekį krakmolo ir kaupia jo atsargas ląstelėse
Bakterijų rūšis Fermentacijos tipas
Celiuliolitnis Hemiceliuliolitinis Pektinolitinis
Fibrobacter succinogens + + + Ruminococcus albus + + + Ruminococcus flavefaciens + + + Butyrivibrio fibrisolvens + + + Eubacterium cellulosolvens + + Clostridium longisporum + Clostridium locheadii + + Prevotella ruminantium + + Ruminobacter amylophilus + Succinimonas amylolytica + Succinivibrio dextrinosolvens + Selenomonas ruminantium + Selenomonas lactilytica + Lachnospira multiparus + Streptococcus bovis + + Megasphaera elsdenii + +
15 taip užkirsdami kelią didžiojo prieskrandžio pH mažėjimui. Lyginant su bakterijomis pirmuonys dauginasi lėtai (15 – 24 valandų intervalais) (37).
Apytiksliai 90 proc. didžiojo prieskrandžio pirmuonių priskiriami entodiniomorphida būriui ir dauguma jų priklauso hirolizę vykdančių ir celiuliozę fermentuojančių pirmuonių grupei. Pirmuonis Diploplastron affine geba virškinti celiuliozę, tačiau taip pat išskiria fermentus, kurie virškina maltotriozę, maltozę ir gliukozę (7).
Bakterijų aktyvumas, susijęs su baltymų skaidymu, yra 6 – 10 kartų didesnis nei pirmuonių, tačiau pirmuonys taip pat geba hidrolizuoti peptidus (7).
2 lentelė. Didžiojo prieskrandžio pirmuonys ir jų fermentinis aktyvumas (42)
Pirmuonių rūšis Fermentacijos tipas
Celiuliolitnis Hemiceliuliolitinis Pektinolitinis
Eudiplodinium maggii + + + Ostracodinium dilobum + + + Epidinium caudatum + + Metadinium affine + + + Eudiplodinium bovis + + + Orphryscolex caudatus + + + Polyplastron multivesiculatum + + + Diplodinium pentacanthum + Endoploprastron triloricatum + Orphyroscolex tricoronatus + Ostracodinium gracile + Entodinium caudatum + + Isotricha intestintalis + + + Isotricha prostoma + + +
1.3.3 Mikroskopiniai grybai ir jų biocheminės savybės
Grybinės kultūros sudaro apie 10 proc. visos mikroorganizmų masės (7, 37). Šie mikroorganizmai dauginasi lėčiausiai lyginant su pirmuonimis ir bakterijomis. Jų pagrindinė funkcija yra stambiausių pašaro dalių vertimas mažesnėmis ir tokiu būdu medžiagos tampa prienamos bakterijoms. Didesni mikroskopinių grybų kiekiai randami karvių, kurios šeriamos stambiaisiais pašarais, virškinamajame trakte (37). Dauguma didžiajame prieskrandyje esančių mikroskopinių grybų
16 iš dalies toleruoja aplinką, kurioje yra nedidelis kiekis deguonies. Šie mikroorganizmai prie pašaro dalelių tvirtinasi rizoidais (7).
Mikroskopiniai grybai išskiria fermentus, skaidančius celiuliozę bei hemiceliuliozę (7, 43). Išskiriamos zoosporos prisitvirtina prie pašaro dalelių ir mechaniškai ardo augalo ląstelės sienelę t. y. vyksta jos degradacija. Vienas iš mikroskopinių grybų, esančių rumen – Neocallimastix frontalis, geba aptirpdyti nedidelę dalį ląstelės sienelės ir tokiu būdu į ląstelę lengviau patenka bakterijos (7).
3 lentelė. Didžiojo prieskrandžio grybai ir jų fermentinis aktyvumas (42)
Grybas Fermentacijos tipas
Celiuliolitnis Hemiceliuliolitinis Pektinolitinis
Neocallimastix frontalis + + + Neocallimastix patriciarum + + + Neocallimastix joynii + + Caecomyces communis + + + Piromyces communis + + + Orpinomyces bovis + + Ruminomyces elegans + +
Didžiojo prieskrandžio fermentacijos reguliacija
XXI. amžiuje naudojamos ir labiausiai paplitusios galvijų veislės pasižymi dideliu produktyvumu bei energijos poreikiu (44, 45) ir numatoma, jog produkcijos poreikis iki 2050 m. padvigubės (46). Didelio produktyvumo gyvulių bandos valdymo procese vienas iš svarbiausių aspektų yra mityba. Siekiant patenkinti produktyvių gyvulių energijos poreikius pradėti taikyti intensyvūs mitybos planai (44). Tačiau didėjant energijos poreikiams didėja ir nuostoliai. Atrajotojai išskirdami metano dujas praranda 10 proc. augaluose sukauptos energijos (5, 9). Pasitelkiant biotechnologijos mokslus buvo atrasta būdų, kaip pagerinti energijos pasisavinimą iš pašarų ir sumažinti patiriamus nuostolius (7). Biotechnologiniu aspektu išskiriamos penkios grupės: mitybos plano koregavimas, išankstinis pašarų apdorojimas, manipuliavimas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų populiacija, fermentaciją aktyvinančių meždiagų naudojimas, didžiojo prieskrandžio veiklą aktyvinančių medžiagų naudojimas (7, 8).
1.4.1 Egzogeniniai fermentai, naudojami didžiojo prieskrandžio veiklai reguliuoti
Egzogeninių fermentų papildų naudojimas yra vienas iš labiausiai paplitusių rumen veiklos reguliacijos metodų (2). Fermentai ne tik padidina pieno produktyvumą, bet ir pagerina pašarų
17 konversijos rodiklį (47), todėl juos tikslinga naudoti dėl jų įvairovės, prieinamumo bei ekonominės naudos (2). Egzogeninių fermentų panaudojimas gali padidinti energijos kiekį, gaunamą iš augalų masės, todėl mažesnė dalis medžiagų lieka nepanaudotų ir sumažinama metano emisija (48). Celiuliozę skaidančių fermentų pagrindiniai šaltiniai yra bakterijos ir mikroskopiniai grybai, iš kurių pasitelkus biotechnologiją fermentus galima išskirti ir panaudoti kaip pašarinius priedus galvijams (49). Pagrindiniai mikroskopiniai grybai, naudojami fermentų išskyrimui yra Aspergillus oryzae, Trichoderma reesei, naudojamos bakterijos yra Bacillus subtilis, Lactobacillus acidophilicus, Lactobacilus plantarum, Enterococcus faecium spp. (50).. Egzogeniniai fermentai, kaip ir mikroorganizmai, pagal gebėjimą fermentuoti skirtingas medžiagas skirstomi į celiuliozę skaidančius, krakmolą skaidančius ir baltymus skaidančius. Didžiausias dėmesys skiriamas celiuliozę skaidantiems fermentams, kadangi galvijo virškinamasis traktas geba suvirškinti apie 70 proc. skaidulinės pašaro dalies ir šis virškinamumas pasiekiamas tik idealiomis sąlygomis (2). Pagrindiniai celiuliozę skaidantys fermentai (2):
Celiuliazė (hidrolizuoja augalines skaidulas iki gliukozės).
Celiobiozė (endogliukonazė, egzogliukonazė, gliukozidazė).
Ksinalazė (katalizuoja hemiceliuliozės hidrolizę).
Ksinalazės fermentų grupė yra atsakinga už β1–4 jungčių nutraukimą augalų ląstelės sienelės hemiceliuliozės komponentuose (42, 51). Egzogeniniai fibrolitiniai fermentai žymiai padidinta didžiojo prieskrandžio virškinimo efektyvumą, tačiau teigiamų rezultatų galima tikėtis tuomet, kai yra pasirenkamos tinkamos egzogeninių fermentų dozės bei tipai, ekspozicijos bei veikimo laikas (52), pašaro sudėtis ir fermentų naudojimo metodas (51). Z. He ir kitų mokslininkų (53) atliktas tyrimas parodė, jog ksilanazės aktyvumas lyginant su endogliukonaze ir egzogliukonaze buvo didžiausias. T. V. Bhasker su kolegomis (54) nustatytė ksilanazės ir β-D glukonazės sinerginį veikimą.
Celiuliozę skaidantys fermentai pasižymi savybe hidrolizuoti β1–4 jungtis ląstelės sienelės celuliozės komponentuose (42). Fermentų kompleksus galima šerti tiesiogiai kartu su pašaru arba atitinkamus jų kiekius pridėti į silosą jo gamybos procese. Abu metodai yra efektyvūs ir priklauso nuo ūkyje atliekamos praktikos ir ekonominių lūkesčių (45). Kadangi Europos Sąjungoje draudžiama naudoti antibiotikus ir jonoforus kaip pašarinius priedus, ieškoma natūralių būdų pagerinti atrajotojų virškinimo sistemos veiklą (55). Celiuliazė yra vienas iš pirminių pasirinkimų, kadangi didelę dalį augalinės masės sudaro polisacharidas celiuliozė.
18
Kraujo biocheminiai rodikliai, reikšmingi galvijo virškinimo sistemai
Analizuojant tam tikrus fermentus bei baltymus galima daryti objektyvias išvadas apie gyvulio sveikatą be virškinamojo trakto būklę. Dalis rodiklių parodo organizmo atsaką į tam tikrą medžiagų balansą ar disbalansą (56). Tokie kraujo rodikliai yra: T-Pro (bendras proteinų kiekis), Alb (albuminai), T-Bil (bendras bilirubinas), AST (aspartataminotransferazė), ALT (alaninaminotransferazė), LDH (laktato dehidrogenazė), T-Cho (bendras cholesterolis).
T-Pro (bendras proteinų kiekis) – svarbus faktorius diagnozuojant metabolines ligas, priklauso nuo amžiaus, laktacijos periodo, veislės. Didelio produktyvumo karvių bendras proteinų kiekis didesnis, jis vertinamas kartu su kraujo albuminais (57).
Alb (albuminai) – vienas iš kraujo baltymų, aukštesnės reikšmės būdingos didelio produktyvumo pieniniams galvijams (57), albuminai padeda transportuoti bilirubiną, hormonus, mikroelementus, makroelementus, vitaminus ir farmakologines medžiagas (58).
T-Bil (bendras bilirubinas) – parodo kepenų funkciją konjuguoti, jei biocheminiame kraujo tyrime matomas didesnis bilirubino kiekis, negu norma, galime įtarti metabolinės kilmės susirgimą, susijusį su kepenų veiklos sutrikimais (59).
AST (aspartataminotransferazė) – kepenų ląstelių būklės rodiklis (60). ALT (alaninaminotrasferazė) – kepenų ląstelių būklės rodiklis (61). LDH (laktato dehidrogenazė) – kepenų ląstelių buklės rodiklis (62).
T-Cho (bendras cholesterolis) – vertinant šį rodiklį efektyviai nustatomi energijos pokyčiai organizme arba energetinis disbalansas (63).
Vertinant šiuos biocheminio kraujo tyrimo rodiklius galima stebėti organizmo homeostazę, vertinti virškinimo sistemos būklę ir energijos balansą.
19
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo vieta, sąlygos, schema
Tyrimas atliktas 2019 – 2020 m. LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedros Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre.
Bandomųjų gyvūnų – pieninių karvių laikymo sąlygos atitiko bandymo metu galiojusius Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus (64). Bandymo metu buvo vadovaujamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (65), Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimais (66), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimu atlikti bandymo su gyvūnais projektą (G2-60, 2017-02-15).
Bandymas atliktas tvartinio laikotarpio metu ir truko 70 dienų (DN). Atliekant bandymą, mėginiai buvo imami tris kartus:
Pradžioje, t. y. pirmąją bandymo dieną (DN-1);
Viduryje, t. y. 43-ąją bandymo dieną (DN-43);
Pabaigoje, t. y. 70-ąją bandymo dieną (DN-70). Viso tyrimo schema yra pateikta 1 paveiksle.
20
Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių sudarymo principai
Bandymui buvo pasirinktos 10 Lietuvos juodmargių veislės karvės, kurios, atsižvelgiant į svorį, primilžį, laktacijų skaičių ir tarpsnį, buvo suskirstytos į dvi grupes:
1. Kontrolinę grupę (K): šios karvės (n=5) gavo pagrindinį (bazinį) tvartinį racioną, sudarytą iš žolių siloso (52 %), kukurūzų siloso (16 %), kombinuotųjų pašarų (32 %), vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų. Viena karvė gaudavo 23 kg sausųjų medžiagų, o raciono maistingumas buvo 156 MJ neto energijos laktacijai per dieną. Karvės visų raciono pašarų mišiniu (TMR) buvo šeriamos du kartus per dieną (7 ir 17 val.). Racionas atitiko mitybos fiziologines normas (67).
2. Tiriamoji grupė (T): šių karvių (n=5) bazinis TMR kiekvieną dieną buvo papildomas tiriamuoju priedu, kurį sudarė egzogeninių celiuliolitinių fermentų mišinys: ksilanazė – 3,7 × 105 tarptautinių aktyvumo vienetų (IU) ir celiuliazė – 4,5×105 IU. Tiriamosios grupės karvėms buvo taikomas 12 dienų adaptacinis laikotarpis, kurio metu jų racionas buvo papildomas tiriamuoju priedu. Šis laikotarpis į bandymo laiką neįskaičiuotas. Visos bandomosios karvės buvo kliniškai sveikos, vidutiniškai svėrė 501,3±2,82 kg, vidutinis paros primilžis – 30,17±1,58 kg, pasiekusios 2 – 4 laktacijas, 5 – 6 savaitės po apsiveršiavimo. Karvės buvo laikomos besaičiu būdu, melžiamos 2 kartus per dieną (4:00 ir 16:00). Vandens gaudavo at libitum.
Mėginių ėmimo ir tyrimo metodika
Bandymo metu buvo imami bandomųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio ir kraujo mėginiai tris kartus – DN 1, DN 43 ir DN 70 (žr. 2.1 skyr.). Buvo tiriami didžiojo prieskrandžio turinio fermentaciniai, t. y. mikrobiologiniai ir biocheminiai bei kraujo biocheminiai rodikliai.
Didžiojo prieskrandžio turinio mėginių ėmimui buvo naudojamas ryklės–stemplės zondas GDZ-1 (68). Prieskrandžio turinio mėginiai paimti po karvių rytinio šėrimo praėjus 4 – 4,5 val. Mėginiai patalpinti pašildytuose termosuose, pastarieji termodėžėse pristatyti į laboratoriją. Mikrobiologiniai rodikliai buvo tiriami tuoj pat po pristatymo į laboratoriją. Biocheminių rodiklių tyrimui mėginiai buvo laikomi užšaldyti -20°C temperatūroje iki jų tyrimo.
Didžiojo prieskrandžio turinio tirti fermentaciniai rodikliai:
Mikrobiologiniai: bendras bakterijų skaičius BS) ir bendras pirmuonių skaičius (B-PS),
21
Biocheminiai: pH, bendras lakiųjų riebalų rūgščių (B-LRR) kiekis ir jų procentinė sudėtis, bendras (B-N) ir amoniako azoto (NH3-N) kiekiai.
Tiriant didžiojo prieskrandžio turinio pH ir B-PS, vadovautasi A. Sederevičiaus ir bendraautorių aprašytomis metodikomis (68), B-LRR atlikta chromatografinė analizė dujų chromatografu Shimadzu GC - 17A (Japonija) ir apskaičiuota procentinė sudėtis, BS tirtas N. O. van Gylswyk metodu (69), B-N kiekis – Kjeldalio, o B-NH3-N kiekis – titravimo metodais, aprašytais M. D. Stern ir M. I. Endres (70).
Kraujas serumui išskirti buvo imamas iš uodegos venos (v. caudalis) į vakuuminį mėgintuvėlį be priedų. Paimti mėginiai pristatyti į laboratoriją, kur išskirtas serumas. Automatiniu biocheminiu analizatoriumi SPOTCHEM EZ SP-4430 (Arkray Inc., Japonija) buvo tirti šie biocheminiai rodikliai: T-Pro, Alb, T-Bil, T-Cho, ALT, AST ir LDH.
Duomenų statistinės analizės metodai
Duomenų statistinei analizei buvo naudojama IBM® SPSS® Statistic 23 ir Microsoft Excel 2016 programinė įranga. Naudojant šias programas buvo skaičiuojami tiriamųjų duomenų vidurkiai, vidurkių standartinis nuokrypis (SD), aritmetinių vidurkių skirtumų patikimumo koeficientai (p), koreliacijos koeficientai (r) ir atlikta regresinė analizė, apskaičiuoti determinaciojs koeficientai (R2). Statistiškai
patikimais duomenys laikomi esant patikimumo koeficiento reikšmėms p<0,05, p<0,01, p<0,001, statistiškai nepatikimais duomenys laikomi esant patikimumo koeficiento reikšmei p>0,05.
22
3 TYRIMŲ REZULTATAI
Didžiojo prieskrandžio biocheminių rodiklių analizė
Bandomųjų karvių rumen turinio biocheminiai rodikliai pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė. Kontrolinių ir tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio biocheminiai rodikliai
Mėginio
ėmimo laikas DN - 1 DN - 43 DN - 70
Rodiklis Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji
Biocheminiai rumen turinio rodikliai
pH 6,19 ± 0,24 6,29 ± 0,27 6,25 ± 0,26 6,33 ± 0,24 6,23 ± 0,19 6,41 ± 0,23 B-N, mg/100ml 71,4 ± 16,97 71,16 ± 13,61 69,44 ± 16,58 70,14 ± 17,39 71,44 ± 8,06 71,08 ± 16,31 NH3–N mg/100ml 27,77 ± 1,25 27,11 ± 2,01 27,14 ± 0,9** 26,95 ± 0,96** 27,17 ± 1,89 27,16 ± 1,54 B-LRR, mmol/l 65,13 ± 11,07 65,81 ± 7,72 69,65 ± 6,89 81,38 ± 17,77 79,79 ± 11,77 82,47 ± 10,68 LRR sudėtis proc. Acto rūgštis, proc. 67,31 ± 7,79 68,49 ± 6,03 64,73 ± 7,03 64,89 ± 5,62 64,89 ± 6,83 65,31 ± 6,59 Propiono rūgštis, proc. 10,40 ± 4,91 8,38 ± 4,25 12,28 ± 4,39 13,07 ± 5,23 11,68 ± 3,64 12,68 ± 4,93 Sviesto rūgštis, proc. 14,90 ± 4,49 16,08 ± 4,49 15,69 ± 3,45 16,05 ± 3,28 16,94 ± 4,66 15,56 ± 2,71 Valerijono rūgštis, proc. 2,22 ± 0,78 2,18 ± 0,70 2,09 ± 0,46 2,47 ± 0,46 1,63 ± 0,38 2,00 ± 0,32 Kitos rūgštys, proc. 5,36 ± 0,28 7,31 ± 3,79 5,21 ± 1,14 5,25 ± 2,77 4,69 ± 1,69 4,44 ± 1,40 **p<0,01, statistinis patikimumas nustatytas lyginant tiriamąją grupę su kontroline
Analizuojant 4 lentelės duomenis matome, jog kontrolinės grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH 43-ąją tyrimo dieną padidėjo ir buvo 0,06 (p>0,05) didesnis nei 1-ąją tyrimo dieną, 70-ąją tyrimo dieną pH sumažėjo ir buvo 0,03 (p>0,05) mažesnis nei 43-ąją tyrimo dieną, bei 0,04 (p>0,05) didesnis nei 1-ąją tyrimo dieną. Tiriamosios karvių grupės didžiojo prieskrandžio pH turėjo tendenciją didėti: 43-ąją dieną jis buvo 0,04 (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną, 70-ąją dieną pH buvo 0,21 (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną. Lyginant kontrolinę ir tiriamąją grupes, kontrolinės grupės pH buvo mažesnis 1-ąją dieną - 0,1 (p>0,05 ), 43-ąją – dieną – 0,08 (p>0,05), 70-ąją dieną – 0,18 (p>0,05).
23 Bendras azoto kiekis (4 lent.) kontrolinėje grupėje 43-ąją bandymo dieną sumažėjo 69,44 mg/100ml (p>0,05) lyginant su 1-aja bandymo diena, 70-ąją bandymo dieną nekito (p>0,05) lyginant su 43-aja bandymo diena. Analizuojant tiriamosios gurpės B-N kiekį matome, jog šis rodiklis kiekvieną bandymo dieną mažėjo ir 43-ąją dieną buvo 0,02 mg/100ml (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną ir 70-ąją dieną buvo 0,08 mg/100ml (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną. Tarpgrupinių rezultatų skirtumas rodo, jog 1-ąją bandymo dieną kontrolinės grupės B-N kiekis buvo 0,12 mg/100/ml (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios grupės, 43-ąją dieną 0,7 mg/100ml (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios ir 73-ąją dieną 0,36 mg/100ml mažesnis nei tiriamosios.
Kontrolinės grupės amoniako azoto kiekis (4 lent.) bandymo viduryje sumažėjo ir paskutiniame etape liko nepakitęs: 43-ąją dieną sumažėjo 0,6 mg/100ml (p>0,05) lyginant su 1-aja diena, o 70-osios ir 43-osois dienos NH3-N kiekis buvo toks pat (p>0,05). Tiriamojoje grupėje šis rodiklis kito
netolygiai: 43-ąją dieną buvo 0,16 mg/100ml (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną, 70-ąją dieną padidėjo 0,21 mg/100ml (p>0,05). Tiriamosios grupės NH3-N kiekis visais tyrimo etapais buvo mažesnis nei
kontrolinės. 1-ąją dieną 0,66 mg/100ml (p>0,05), 43-ąją dieną 0,22 mg/100ml (p<0,05), 70-ąją dieną 0,01 mg/100ml (p>0,05).
Bendras lakiųjų riebalų rūgščių kiekis (4 lent.) kontronlinėje grupėje kiekvieną mėginių ėmimo dieną didėjo ir 70-ąją tyrimo dieną buvo 14,66 mmol/l (p>0,05) didesnis lyginant su 1-aja tyrimo diena. Tiriamosios karvių grupės B-LRR turėjo tendenciją didėti ir 70-ąją tyrimo dieną buvo 16,66 mmol/l didesnis lyginant su 1-aja diena. Tiriamosios grupės B-LRR visomis tyrimo dienomis buvo didesnis nei kontrolinės. Analizuojant grupių skirtumus matome, jog 1-ąją dieną tiriamosios grupės B-LRR 0,68 mmol/l (p>0,05) didesnis, 43-ąją dieną 11,73 mmol/l (p>0,05) didesnis, 70-ąją dieną 2,68 mmol/l (p>0,05) didesnis.
4 lentelės duomenimis kontrolinės karvių grupės acto rūgšties kiekis kito netolygiai ir 43-ąją bandymo dieną buvo 2,58 proc. (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną, 70-ąją dieną buvo 2,42 proc. (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną, tačiau 1,87 proc. (p>0,05) didesnis nei 43-ąją dieną. Tiriamosios grupės rodiklis taip pat kito netolygiai: 43-ąją dieną buvo 5,05 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su 1-aja diena, 70-ą dieną buvo 2 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su 1-1-aja diena ir 0,58 proc. (p>0,05) didesnis nei 43-ąją dieną. Kontrolinės grupės acto rūgšties kiekis 1-ąją dieną buvo 1,18 proc. (p>0,05) mažesnis už tiramosios, taip pat 70-ąją dieną 0,42 proc. (p>0,05) mažesnis už tiriamosios, tačiau 43-ąją dieną šis rodiklis buvo 1,29 proc. (p>0,05) didesnis nei tiriamosios grupės.
Kontrolinės grupės propiono rūgšties rodiklis (4 lent.) kito netolygiai. Po 43-ų dienų nuo tyrimo pradžios šis rodiklis padidėjo 1,88 proc. (p>0,05), o 70-ąją dieną buvo 1,28 proc. didesnis (p>0,05) nei
24 1-ąją dieną ir 0,6 proc. (p>0,05) mažesnis nei 43-ąją dieną. Tiriamosios grupės propiono rūgšties rodiklis kito lygiagrečiai kontrolinei: 43-ąją dieną jis buvo 4,69 proc. (p>0,05) didesnis už 1-ąją, 70-ąją dieną 2,28 proc. (p>0,05) didesnis už 1-ąją, bet 0,39 proc. (p>0,05) mažesnis lyginant su 43-aja tyrimo diena. Lyginant grupes tarpusavyje matoma, jog 1-ąją tyrimo dieną tiriamosios grupės rodiklis 2,02 proc. (p>0,05) mažesnis už kontrolinės, 43-ąją dieną 0,79 proc. (p>0,05) didesnis už kontrolinės ir 73-ąją dieną 1 proc. (p>0,05) didesnis už kontrolinės.
Sviesto rūgšties dalis kontrolinės grupės tyrimo etapais nuosekliai didėjo. 43-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,79 proc. (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną ir 73-ąją dieną sviesto rūgšties kiekis padidėjo 1,25 proc. (p>0,05) lyginant su 1-ąja tyrimo diena. Tiriamosios grupės sviesto rūgšties kiekis nežymiai mažėjo kiekvieną tyrimo dieną. Lyginant 43-ąją dieną su 1-ąja diena, sviesto rūgšties kiekis sumažėjo 0,03 proc. (p>0,05), o 70-ąją dieną jis buvo 0,49 proc. mažesnis nei 1-ąją dieną. Kontrolinės grupės sviesto rūgšties kiekis 1-ąją dieną buvo 1,18 proc. (p>0,05) mažesnis ir 43-ąją dieną buvo 0,36 proc. (p>0,05) mažesnis už tiriamosios grupės, o 70-ąją dieną 1,38 proc. (p>0,05) mažesnis už tiriamosios grupės.
4 lentelės duomenys rodo, jog kontrolinės grupės valerijono rūgšties kiekis mažėjo visais tyrimo etapais. 43-ąją dieną šios rūgšties kiekis buvo 0,13 proc. (p>0,05) mažesnis už 1-osios dienos, 70-ąją dieną 0,09 proc. (p>0,05) mažesnis už 1-osios dienos valerijono rūgšties kiekį. Tiriamojoje grupėje šis rodiklis kito netolygiai. 43-ąją dieną jis buvo 0,29 proc. (p>0,05) didesnis lyginant su 1-ąja diena, o 70-ąją dieną 0,18 proc. (p>0,05) mažesnis nei 1-70-ąją tyrimo dieną ir 0,47 proc mažesnis nei 43-70-ąją tyrimo dieną. Kontrolinės grupės valerijono rūgšties kiekis 1-ąją dieną buvo 0,04 proc. (p>0,05) didesnis nei tiriamosios, 43-ąją dieną šios rūgšties kiekis kontrolinėje grupėje buvo 0,38 proc. (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios ir 70-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,37 proc. (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios grupės.
Kitų riebalų rūgščių procentinė sudėtis (4 lent.) mažėjo tiek tiriamosios grupės, tiek kontrolinės. Kontrolinės grupės rodiklis 43-ąją ir 70-ąją dieną atitinkamai sumažėjo 0,15 proc. (p>0,05) ir 0,52 proc. (p>0,05). Tiriamosios grupės rodiklis 43-ąją ir 70-ąją dieną atitnkamai sumažėjo 2,06 proc. (p>0,05) ir 0,81 proc. (p>0,05). Lyginant grupes tarpusavyje matome, jog 1-ąją tyrimo dieną kontrlinės grupės kitų riebalų rūgščių kiekis 1,95 proc. (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios, 43-ąją tyrimo dieną 0,04 proc. (p>0,05) mažesnis nei tiriamosios ir 70-ąją bandymo dieną 0,25 proc. (p>0,05) didesnis nei tiriamosios.
Didžiojo prieskrandžio mikrobiologinių rodiklių analizė
25 5 lentelė. Kontrolinių ir tiriamųjų karvių didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologiniai rodikliai
Mėginio
ėmimo laikas DN - 1 DN - 43 DN - 70
Rodiklis Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Mikrobiologiniai rumen turinio rodikliai
B-PS, x105/ml 1,68 ± 0,30 1,99 ± 0,31 1,72 ± 0,25 2,10 ± 0,38 1,70 ± 0,30 2,11 ± 0,39 B-BS, log10 KSV/ml 10,97 ± 0,17 11,13 ± 0,10 10,96 ± 0,15 11,11 ± 0,23 10,88 ± 0,05*** 11,18 ± 0,09*** ***p<0,001; statistinis patikimumas nustatytas lyginant tiriamąją grupę su kontroline
5 lentelės duomenys rodo, jog pirmuonių skaičiaus pokyčiai kontrolinėje grupėje yra nežymūs. 43-ąją dieną stebimas B-PS padidėjimas 0,04 x105/ml (p>0,05) lyginant su 1-ąja tyrimo diena, 70-ąją dieną B-PS padidėjo 0,02 x105/ml (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena ir 0,02 x105/ml sumažėjo lyginant
su 43-ąja tyrimo diena. Tiriamosios grupės duomenys rodo, jog B-PS iki tyrimo pabaigos didėjo. 43-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,11 x105/ml (p>0,05) didesnis nei 1-ąją, 70-ąją dieną B-PS padidėjo 0,01
x105/ml (p>0,05) lyginant su 1-ąja tyrimo diena. Tiriamosios grupės B-PS buvo didesnis nei kontrolinės visomis tyrimo dienomis: 1-ąją dieną – 0,31 x105/ml (p>0,05), 43-ąją dieną – 0,39 x105/ml
(p>0,05), 70-ąją dieną – 0,41 x105/ml (p>0,05).
Remiantis kontrolinės grupės duomenimis (5 lent.) matome, kad bendras bakterijų skaičius tyrimo eigoje didėjo nežymiai. 43-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,01 log10 KSV/ml (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją, o 70-ąją dieną 0,08 log10 KSV/ml (p>0,05) mažesnis lyginant su 43-aja tyrimo diena. Triamosios grupės B-BS kito netolygiai. 43-ąją dieną B-BS buvo 0,02 log10 KSV/ml (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją dieną, 70-ąją dieną 0,05 log10 KSV/ml (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną ir 0,07 log10 KSV/ml (p>0,05) didesnis nei 43-ąją tyrimo dieną. Lyginant grupes tarpusavyje tiriamosios grupės B-BS 1-ąją tyrimo dieną buvo 0,16 log10 KSV/ml (p>0,05) didesnis, 43-ąją tyrimo dieną 0,15 log10 KSV/ml (p>0,05) didesnis, o 70-ąją tyrimo dieną 0,3 log10 KSV/ml (p<0,001) didesnis už kontrolinės grupės.
Kraujo biocheminių rodiklių rezultatai
26 6 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios karvių grupės kraujo biocheminiai rodikliai
Mėginio
ėmimo laikas DN - 1 DN - 43 DN - 70
Rodiklis Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji
Kraujo biocheminiai rodikliai
T-Pro, g/L 74,00 ± 5,29 72,00 ± 4,97 73,50 ± 6,45 74,20 ± 4,07 74,25 ± 1,71 73,6 ± 7,54 Alb, g/L 32,33 ± 2,08 33,50 ± 1,91 31,00 ± 4,97 35,60 ± 1,82 33,50 ± 1,00 34,6 ± 3,21 T-Bil, g/L 7,00 ± 0,00 7,25 ± 1,26 5,50 ± 0,58 6,00 ± 0,71 6,75 ± 0,96 6,80 ± 0,45 AST, IU/L 70,67 ± 14,98 57,50 ± 8,81 59,50 ± 16,54 68,80 ± 22,58 87,75 ± 21,55 79,00 ± 26,85 ALT, IU/L 13,33 ± 3,21 13,00 ± 2,45 13,67 ± 1,53 14,80 ± 3,35 17,50 ± 2,38 19,50 ± 5,45 LDH, IU/L 1853,33 ± 150,60* 1478,00 ± 225,87* 1606,00 ± 114,09 1727,60 ± 394,18 2017,00 ± 356,68 1626,4 ± 775,75 T-Cho, mmol/l 5,54 ± 1,17 5,37 ± 1,15 5,72 ± 0,72 6,09 ± 1,21 5,76 ± 0,93 6,03 ± 1,16 *p < 0,05; statsitinis patikimumas nustatytas lyginant tiriamąją grupę su kontroline
Analizuojant 6 lentelės duomenis matome, jog bendro baltymo kiekis kontrolinėje grupėje kito netolygiai. 43-ąją tyrimo dieną šis rodiklis buvo 0,5 g/L (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją, 70-ąją dieną jis padidėjo 0,25 g/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja tyrimo diena, o lyginant su 43-ąja tyrimo diena padidėjo 0,75 g/L (p>0,05). Tiriamosios grupės T-Pro rodiklis taip pat kito netolygiai: 43-ąją dieną jis buvo 2,2 g/L (p>0,05) didesnis lyginant su 1-ąja diena, 70-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,4 g/L (p>0,05) mažesnis už 1-osios dienos rezultatą ir 0,6 g/L mažesnis lyginant su 43-ąja diena. Tiriamosios grupės T-Pro kiekis 1-ąją dieną buvo 2 g/L (p>0,05) didesnis nei kontrolinės, 43-ąją bandymo dieną buvo 0,7 g/L (p>0,05) didesnis už kontrolinės ir 70-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,65 g/L mažesnis nei kontrolinės grupės.
Albuminų kiekio pokyčiai (6 lent.) kontrolinėje grupėje netolygūs. 43-ąją bandymo dieną šis rodiklis buvo 1,33 g/L (p>0,05) mažesnis už 1-ąją, 70-ąją dieną 1,17 g/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną ir 2,5 g/L (p>0,05) didesnis nei 43-ąją bandymo dieną. Tiriamojoje grupėje šis rodiklis taip pat kito netolygiai. 43-ąją dieną lyginant su 1-ąja diena jis buvo 2,1 g/L (p>0,05) didesnis, 70-ąją dieną – 2,27 g/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją, bet 1 g/L mažesnis nei 43-ąją. Tiriamosios grupės Alb kiekis visomis tyrimo dienomis buvo didesnis už kontrolinės: 1-ąją dieną 0,87 g/L (p>0,05), 43-ąją dieną 4,6 g/L (p>0,05), 70-ąją dieną 1,1 g/L (p>0,05).
Bendro bilirubino kiekis (6 lent.) kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje kito netolygiai. Kontrolinės grupės rodiklis 43-ąją dieną sumažėjo 1,5 µmol/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena, 70-ąją dieną
27 sumažėjo 0,25 µmol/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena ir padidėjo 1,25 µmol/L (p>0,05) lyginant su 43-ąja diena. Remiantis 3 lentelės duomenimis matome, jog 43-ąją dieną T-Bil kiekis sumažėjo 1,25 µmol/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena, 70-ąją dieną šis rodiklis sumažėjo 0,2 µmol/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena, bet padidėjo 0,8 µmol/L (p>0,05) lyginant su 43-ąja diena. Tiriamosios grupės T-Bil kiekis buvo didesnis už kontrolinės visais tyrimo etapais: 1-ąją dieną – 0,25 µmol/L (p>0,05), 43-ąją dieną – 0,5 µmol/L (p>0,05), 70-43-ąją dieną – 0,05 µmol/L (p>0,05).
Ištyrus aspartataminotransferazės kiekį tiriamiuosiuose mėginiuose (6 lent.) matome, jog šis rodiklis kontronlinėje grupėje kinta netolygiai. 43-ąją dieną jis sumažėjo 11,17 IU/L (p>0,05) lyginant su 10-ąja diena, 70-ąją dieną padidėjo 17,08 IU/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena ir buvo 28,25 IU/L (p>0,05) didesnis lyginant su 43-ąja diena. Tiriamosios grupės AST nuosekliai didėjo: 43-ąją dieną buvo 8,3 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją ir 70-ąją dieną buvo 21,5 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją dieną. Pastebimas rodiklio reikšmių skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės. 1-ąją dieną tiriamosios grupės AST buvo 13,17 IU/L (p>0,05) mažesnis už kontrolinės, 43-ąją dieną 6,3 IU/L (p>0,05) didesnis už kontrolinės, 70-ąją dieną 8,75 IU/L (p>0,05) mažesnis už kontrolinės grupės.
Kontrolinės grupės alaninaminotransferazės rodiklio reikšmės (6 lent.) tyrimo eigoje didėjo. 43-ąją dieną šis rodiklis buvo 0,34 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-43-ąją, o 70-ą dieną 4,17 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją. Tiriamosios grupės AST reikšmės kiekvieną mėginio ėmimo dieną buvo didesnės: 43–ąją – 1,8 IU/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja, 70-ąją – 4,7 IU/L (p>0,05) lyginant su 1-ąja diena. Tiriamosios grupės alaninaminotransferazės reikšmė 1-ąją tyrimo dieną buvo 0,33 IU/L (p>0,05) didesnė nei kontrolinės, 43-ąją tyrimo dieną buvo 1,13 IU/L (p>0,05) didesnė nei kontrolinės, 70-ąją dieną buvo 2 IU/L (p>0,05) didesnė nei kontrolinės.
Laktatdehidrogenazės kiekis kontrolinės grupės duomenimis (6 lent.) 43-ąją tyrimo dieną buvo 247,33 IU/L (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją, 70-ąją tyrimo dieną 163,67 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją ir 411 IU/L (p>0,05) didesnis nei 43-ąją tyrimo dieną. Šis rodiklis kito netolygiai ir tiriamojoje grupėje: 43-ąją dieną buvo 249,6 IU/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją, 70-ąją dieną buvo 226,93 IU/L (p>0,05) mažesnis nei 1-ąją ir 101,2 IU/L (p>0,05) mažesnis lyginant su 43-aja bandymo diena. Lyginant tarp grupių tiriamosios karvių grupės LDH rodiklis 1-ąją dieną buvo 375,33 IU/L (p<0,05) mažesnis už kontrolinės, 43-ąją dieną buvo 121,6 IU/L (p>0,05) didesnis už kontrolinės grupės ir 70-ąją dieną buvo 480,6 IU/L (p>0,05) mažesni už kontrolinės grupės.
Iš 6 lentelės duomenų matome, kad kontrolinėje grupėje bendro choloesterolio kiekis nežymiai didėjo. 43-ąją bandymo dieną jis buvo 0,18 mmol/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją, 70-ąją bandymo dieną šis rodiklis buvo 0,22 mmol/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją. Tiriamosios grupės T-Cho reikšmė kito
28 netolygiai ir 43-ąją dieną buvo 0,72 mmol/L (p>0,05) didesnė nei 1-ąją. 70-ąją dieną buvo 0,49 mmol/L (p>0,05) didesnis nei 1-ąją, bet 0,06 mmol/L (p>0,05) mažesnis už 40-ąją bandymo dieną.
Didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir
kraujo biocheminių rodiklių koreliacinė analizė
Rumen turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir kraujo biocheminių rodiklių koreliacinės analizės rezultatai pateikiami 7 ir 8 lentelėse.
29 7 lentelė. Koreliaciniai ryšiai tarp kontrolinės grupės didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir kraujo biocheminių rodiklių. pH B -N, m g /1 0 0 m l NH 3 -N, m g /1 0 0 m l B -LRR, m m o l/ l Ac to r. , p ro c. P ro p io n o r. , p ro c. S v ies to r. , p ro c. Va lerijo n o r. , p ro c. Kito s r. , p ro c. B -P S , x 1 0 5 /ml B -BS , lo g 1 0 KSV/ml T-P ro , g /L Alb , g /L T -Bil , µm o l/ L AST , IU/L ALT, IU/L LDH, IU/L T -Ch o , m m o l/ L pH 1,000 B-N, mg/100ml -0,059 1,000 NH3-N, mg/100ml -0,033 -0,194 1,000 B-LRR, mmol/l 0,036 -0,047 -0,005 1,000 Acto r., proc. 0,289 0,055 0,042 0,053 1,000 Propiono r., proc. -0,183 -0,053 0,057 0,077 -0,898 *** 1,000 Sviesto r., proc. -0,207 -0,032 -0,067 -0,169 -0,865 ** 0,587 * 1,000 Valerijono r., proc. -0,528 * -0,120 0,032 -0,182 -0,700 ** 0,546 * 0,580 * 1,000 Kitos r., proc. -0,023 0,079 -0,290 0,038 0,743 *** -0,717 ** -0,748 *** -0,315 1,000 B-PS, x105/ml -0,343 0,455 0,048 -0,136 0,001 0,011 0,000 0,049 -0,139 1,000 B-BS, log10 KSV/ml 0,237 0,427 0,130 0,012 -0,026 0,244 -0,174 0,094 -0,096 0,014 1,000 T-Pro, g/L -0,100 -0,092 -0,231 0,356 -0,121 0,392 -0,405 -0,117 0,049 0,096 0,028 1,000 Alb, g/L 0,089 -0,441 -0,242 -0,489 -0,254 -0,043 0,545 0,257 -0,163 -0,306 -0,360 -0,495 1,000 T-Bil, µmol/L 0,039 0,052 -0,475 -0,526 0,287 -0,260 -0,050 -0,406 0,106 0,068 -0,125 0,232 0,308 1,000 AST, IU/L 0,053 -0,314 0,222 -0,235 -0,004 0,275 -0,338 -0,434 -0,274 0,049 -0,035 0,538 -0,124 0,176 1,000 ALT, IU/L 0,125 0,455 -0,281 0,788 ** -0,347 0,361 0,001 -0,093 0,123 0,150 0,049 0,363 -0,663 * -0,437 -0,077 1,000 LDH, IU/L -0,355 -0,311 0,336 -0,326 -0,095 0,176 -0,043 0,112 -0,472 0,388 0,006 0,040 0,270 0,084 0,571 -0,593 1,000 T-Cho, mmol/L 0,032 0,194 -0,204 0,274 -0,487 0,521 0,030 0,029 0,084 -0,106 -0,019 0,105 0,187 0,005 0,204 0,266 -0,114 1,000 *p < 0,05, **p < 0,01, ***p < 0,001
7 lentelės duomenimis aukšta teigiama koreliacija kontrolinėje grupėje nustatyta tarp ALT ir LLR (r=0,788, p<0,01), kitų rūgščių ir acto rūgšties (r=0,743, p<0,001). Vidutinė teigiama koreliacija nustatyta tarp B-PS ir B-N (r=0,455, p>0,05), B-BS skaičiaus ir B-N (r=0,426, p>0,05), Alb ir B-N (r=0,441, p>0,05), ALT ir B-N (r=0,444, p>0,05), T-Cho ir propiono rūgšties (r=0,521, p>0,05), Alb ir T-Pro (r=0,538, p>0,05) AST ir T-Pro (r=0,538, p>0,05), LDH ir AST (r=0,571, p>0,05). Aukšta neigiama koreliacija nustatyta tarp propiono rūgšties ir acto rūgšties (r=-0,989, p<0,001), sviesto rūgšties ir acto rūgšties (r=0,865, p<0,01), valerijono rūgšties ir acto rūgšties (r=0,7, p<0,01), kitų rūgščių ir propiono rūgšties (r=-0,717, p<0,01), ALT ir Alb (r=-0,663, p<0,05). Vidutinė neigiama koreliacija nustatyta tarp valerijono rūgšties ir pH (r=-0,528, p<0,05), Alb ir B-N (r=-0,441, p>0,05), T-bil ir amoniako azoto 0,475, p>0,05), Alb ir LRR 0,489, p>0,05), T-Cho ir acto rūgšties (r=-0,487, p>0,05), T-Pro ir sviesto rūgšties (r=-0,405, p>0,05), T-Bil ir valerijono rūgšties (r=-0,406, p>0,05), AST ir valerijono rūgšties (r=-0,434, p>0,05), LDH ir kitų rūgščių (r=-0,472, p>0,05), Alb ir T-Pro (r=-0,495, p>0,05), ALT ir T-Bil (r=-0,137, p >0,05), LDH ir ALT (r=-0,593, p>0,05).
8 lentelė. Koreliaciniai ryšiai tarp tiriamosios grupės didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir kraujo biocheminių rodiklių. pH B -N, m g /1 0 0 m l NH 3 -N, m g /1 0 0 m l B -LRR, m m o l/ l Ac to r. , p ro c. P ro p io n o r. , p ro c. S v ies to r. , p ro c. Va lerijo n o r. , p ro c. Kito s r. , p ro c. B -P S , x 1 0 5 /ml B -BS , lo g 1 0 KSV/ml T-P ro , g /L Alb , g /L T -Bil , µm o l/ L AST , IU/L ALT, IU/L LDH, IU/L T -Ch o , m m o l/ L pH 1,000 B-N, mg/100ml 0,178 1,000 NH3-N, mg/100ml 0,307 0,383 1,000 B-LRR, mmol/l -0,439 -0,027 -0,479 1,000 Acto r., proc. -0,169 0,075 -0,363 -0,063 1,000 Propiono r., proc. 0,014 -0,049 0,239 0,270 -0,955 *** 1,000 Sviesto r., proc. 0,361 -0,134 0,374 -0,231 -0,845 *** 0,696 ** 1,000 Valerijono r., proc. 0,134 0,034 0,508 -0,061 -0,823 *** 0,694 ** 0,582 *** 1,000 Kitos r., proc. 0,269 -0,002 0,366 -0,460 0,333 -0,470 -0,107 -0,020 1,000 B-PS, x105/ml 0,137 -0312 -0,264 0,256 -0,296 0,279 0,327 0,090 -0,303 1,000 B-BS, log10 KSV/ml 0,309 -0,251 -0,163 -0,162 0,433 -0,493 -0,355 -0,478 0,344 0,237 1,000 T-Pro, g/L 0,397 0,262 0,377 0,022 -0,081 0,002 0,130 0,285 0,108 -0,006 -0,203 1,000 Alb, g/L 0,181 0,301 0,185 -0,123 0,323 -0,283 -0,415 -0,312 0,398 -0,073 0,035 0,152 1,000 T-Bil, µmol/L 0,432 -0,144 0,537 -0,373 -0,234 0,054 0,567 * 0,361 0,500 0,182 0,075 0,187 0,007 1,000 AST, IU/L 0,218 0,042 0,106 -0,035 0,187 -0,194 -0,384 -0,233 0,083 -0,417 0,187 0,146 0,397 -0,149 1,000 ALT, IU/L -0,088 0,049 -0,324 -0,101 0,414 -0,409 -0,258 -0,357 0,024 0,060 -0,313 0,104 0,513 -0,030 0,086 1,000 LDH, IU/L -0,260 -0,294 -0,288 0,301 -0,009 0,054 -0,198 -0,071 -0,036 -0,107 0,024 -0,315 0,184 -0,176 0,621 * 0,219 1,000 T-Cho, mmol/L 0,176 -0,145 -0,056 0,128 -0,277 0,241 0,161 0,082 0,200 0,546 * 0,510 -0,377 0,135 0,170 -0,141 -0,275 0,138 1,000 *p < 0,05, **p < 0,01, ***p < 0,001
8 lentelės duomenimis aukšta teigiama koreliacija tiriamojoje grupėje nustatyta tarp sviesto rūgšties ir propiono rūgšties (r=0,696, p<0,01), valerijono rūgšties ir propiono rūgšties (r=0,694, p<0,01), valerijono rūgšties ir sviesto rūgšties (r=0,852, p<0,001), LDH ir AST (p<0,05). Vidutinė teigiama koreliacija nustatyta tarp T-Bil ir pH (r=0,432, p>0,05), valerijono rūgšties ir NH3-N (r=0,508,
p>0,05), T-Bil ir NH3-N (r=0,537, p<0,05), B-BS ir acto rūgšties (r=0,433, p<0,05), ALT ir acto
rūgšties (r=0,414, p<0,05), T-Bil ir svieso rūgšties (r r=0,567, p<0,05), T-Bil ir kitų rūgščių (r=0,5, p>0,05), T-Cho ir B-PS (r=0,546, p<0,05), T-Cho ir B-BS (r=0,51, p>0,05), ALT ir ALB (r=0,513, p>0,05). Aukšta neigiama koreliacija nustatyta tarp propiono rūgšties ir acto rūgšties (r=-0,955, p<0,01), sviesto rūgšties ir acto rūgšties 0,845, p<0,001), valerijono rūgšties ir acto rūgšties (r=-0,823, p<0,001). Vidutinė neigiama koreliacija nustatyta tarp B-LRR ir pH (r=-0,439, p>0,05), B-LRR ir NH3-N 0,479, p>0,05), kitų rūgščių ir B-LRR 0,46, p<0,05), B-BS ir propiono rūgšties
(r=-0,493, p>0,05), AST ir B-PS (r=-0,417, p>0,05).
Didžiojo prieskrandžio turinio biocheminių, mikrobiologinių rodiklių ir
kraujo biocheminių rodiklių regresinė analizė
3.5.1 Kontrolinės grupės regresinė analizė
Regresinė analizė atlikta su statistiškai reikšmingais koreliacinės analizės rezultatais. 3 – 7 paveiksluose vaizduojamos kontrolinės grupės statistiškai patikimų koreliacinių ryšių regresinės analizės taškinės diagramos.
2 paveikslas. Acto rūgšties ir propiono rūgšties regresinė analizė (K grupė)
y = -0,5417x + 47,014 R² = 0,8069 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Pr o p io n o r ū gš tis Acto rūgštis
33 Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (2 pav.), kad acto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, propiono rūgšties kiekis sumažėja 0,5 proc. R2=0,8089 rodo, kad acto rūgšties kiekio (x) nepriklausomi kintamieji paaiškina 81 proc. propiono rūgšties kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
3 paveikslas. Acto rūgšties ir sviesto rūgšties regresinė analizė (K grupė)
Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (3 pav.), kad acto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, sviesto rūgšties kiekis sumažėja 0,5 proc. R2=0,7488 rodo, kad acto rūgšties kiekio (x) nepriklausomi
kintamieji paaiškina 75 proc. sviesto rūgšties kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
4 paveikslas. Acto rūgšties ir valerijono rūgšties regresinė analizė (K grupė)
y = -0,0607x + 5,9633 R² = 0,4905 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Val e ri jon o r ū gšti s Acto rūgštis y = -0,5109x + 49,38 R² = 0,7488 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Sv ie sto r ū gšti s Acto rūgštis
34 Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (4 pav.), kad acto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, valerijono rūgšties kiekis sumažėja 0,1 proc. R2=0,4935 rodo, kad acto rūgšties kiekio (x)
nepriklausomi kintamieji paaiškina 49 proc. valerijono rūgšties kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
5 paveikslas. Acto rūgšties ir kitų rugščių regresinė analizė (K grupė)
Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (5 pav.), kad acto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, kitų rūgščių kiekis padidėja 0,1 proc. R2=0,5526 rodo, kad acto rūgšties kiekio (x) nepriklausomi
kintamieji paaiškina 55 proc. kitų rūgščių kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos.
6 paveikslas. Propiono rūgšties ir kitų rūgščių regresinė analizė (K grupė)
Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (6 pav.), kad propiono rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, kitų rūgščių kiekis sumažėja 0,2 proc. R2=0,5138 rodo, kad propiono rūgšties kiekio (x)
y = 0,1246x - 3,0921 R² = 0,5526 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 K ito s rū gšty s Acto rūgštis y = -0,1992x + 7,3651 R² = 0,5138 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 K ito s rū gšty s Propiono rūgštis
35 nepriklausomi kintamieji paaiškina 51 proc. kitų rūgščių kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
7 paveikslas. Sviesto rūgšties ir kitų rūgščių regresinė analizė (K grupė)
Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (7 pav.), kad sviesto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, kitų rūgščių kiekis sumažėja 0,2 proc. R2=0,5597 rodo, kad sviesto rūgšties kiekio (x)
nepriklausomi kintamieji paaiškina 56 proc. kitų rūgščių kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
3.5.2 Tiriamosios grupės regresinė analizė
8 - 13 paveiksluose vaizduojamos tiriamosios grupės statistiškai patikimų koreliacinių ryšių regresinės analizės taškinės diagramos.
y = -0,2123x + 8,4477 R² = 0,5597 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 K ito s rū gšty s Sviesto rūgštis
8 paveikslas. Acto rūgšties ir propiono rūgšties regrezinė analizė (T grupė)
Tiesinės regresinės analizės modelis rodo (8 pav.), kad acto rūgšties kiekiui padidėjus 1 vienetu, propiono rūgšties kiekis sumažėja 0,8 proc. R2=0,9123 rodo, kad acto rūgšties kiekio (x) nepriklausomi
kintamieji paaiškina 91proc. propiono rūgšties kiekio (y) priklausomo kintamojo variacijos. Regresinė analizė yra prasminga (R2 > 0,25).
9 paveikslas. Acto rūgšties ir sviesto rūgšties regresinė analizė (T grupė)
y = -0,7867x + 63,103 R² = 0,9123 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Pr o p io n o r ū gšti s Acto rūgštis y = -0,4639x + 46,399 R² = 0,7141 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Svi e sto r ū gš tis Acto rūgštis
