Ekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės analizė bei poveikis melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesams ir sveikatingumui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

RIMANTAS IŠKAUSKAS

Ekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės analizė bei poveikis

melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesams ir

sveikatingumui

Extruded peas nutritional value analysis and the impact on dairy cow‘s

rumen fermentation processes‘ and wellness

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Jaun. mokslo darbuotoja Ieva Kudlinskienė

2 DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas bakalauro baigiamasis darbas „Ekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės analizė bei poveikis melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesams ir sveikatingumui“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data)

Rimantas Iškauskas

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data)

Rimantas Iškauskas

(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data)

Ieva Kudlinskienė

(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE

(aprobacijos data)

Romas Gružauskas (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Gintarė Dovidaitienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

1.1. Galvijų virškinimo sistemos ypatumai ... 10

1.1.1. Angliavandenių virškinimas ... 13

1.1.2. Baltymų virškinimas ... 14

1.1.3. Riebalų virškinimas ... 15

1.2. Terminis pašarų apdorojimas - ekstrudavimas ... 16

1.3. Pupinių charakteristika ir panaudojimas melžiamų karvių mityboje ... 18

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ... 20

2.1.Neekstruduotų ir ekstruduotų žirnių maistinės vertės tyrimai ... 20

2.2.Šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis ... 21

2.2.1.Bandymo schema, šėrimo ir laikymo sąlygos ... 21

2.3. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimai ... 23

2.4. Biocheminiai kraujo tyrimai ... 23

2.5. Statistinis duomenų įvertinimas ... 24

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 25

3.1. Neekstruduotų ir ekstruduotų žirnių maistinė vertė ... 25

3.2. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumo įvertinimas ... 28

3.2. Karvių kraujo biocheminiai rodikliai ... 33

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 40

4

SANTRAUKA

Autorius: Rimantas Iškauskas.

Mokslo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Darbo vadovas: jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Kudlinskienė

Darbo tema: „Ekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės analizė bei poveikis melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesams ir sveikatingumui“.

Raktiniai žodžiai: ekstruduoti žirniai, melžiamos karvės, maistinė vertė, fermentacijos procesai. Darbo tikslas: - ištirti pašarinių žirnių maistinę vertę prieš ir po ekstrudavimo proceso bei nustatyti ekstruduotų pašarinių žirnių poveikį fermentaciniams procesams karvių didžiajame prieskrandyje ir biocheminiams kraujo rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti pašarinių žirnių maistinę ir energinę vertę, prieš ir po ekstrudavimo proceso;

2. Ištirti racionų su ekstruduotais pašariniais žirniais poveikį karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams, prieskrandžio turinyje nustatant – pH, pirmuonių skaičių, bakterijų redukcinį aktyvumą, lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) suminį kiekį, bendro ir amoniako azoto kiekius;

3. Nustatyti karvių šėrimo ekstruduotais pašariniais žirniais poveikį biocheminiams kraujo rodikliams.

Tyrimo metodika ir organizavimas: Mokslinis tiriamasis darbas atliktas 2016 - 2017 metais LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto bei KTU Maisto instituto juslinės analizės laboratorijoje. Ekstruduotų ir neekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės savybėms įvertinti buvo naudojamos specialios metodikas (pvz.: džiovinimas 105ºC temperatūroje. Kjedalio metodika, PerkinElmer 603 metodika su spektrometru ir t.t.). Siekiant nustatyti ekstruduotų žirnių poveikį melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams ir sveikatingumui LSMU Praktinio mokymo ir bandymo centre, Muniškių fermoje, buvo atliktas šėrimo bandymas. Šiam bandymui analogų principu atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių melžiamų karvių, bei suskirstytos į dvi grupes, po 10 gyvulių kiekvienoje. sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis ir tiriamasis.

Tyrimo rezultatai:

1. Nustatyta, kad ekstruduotuose žirniuose sausųjų medžiagų kiekis mažesnis 2,89 proc. Žaliųjų baltymų, žaliųjų riebalų, žaliųjų pelenų kiekiai po ekstrudavimo proceso neženkliai mažesni.

5

2. Ekstrudavimas neturėjo reikšmingos įtakos žaliosios ląstelienos kiekiui pašariniuose žirniuose bei ADF frakcijos kiekiui. Didžiausią poveikį ekstrudavimas turėjo ADL ir NDF frakcijų kiekiui pašariniuose žirniuose. ADL frakcijos kiekis ekstruduotuose žirniuose buvo 0,32 proc. mažesnis, o NDF frakcijos – 6,47 proc. mažesnis lyginant su neapdorotais žirniais.

3. Ekstrudavimo procesas neturėjo didelės įtakos aminorūgščių kiekiui, daugiausiai padidėjo leucino r. kiekis 8,57 g/kg SM, lyginant su neapdorotais žirniais.

4. Visą tiriamąjį laikotarpį kontrolinės ir tiriamosios grupių karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ženkliai nesiskyrė bei buvo fiziologinės normos ribose.

5. Nevienodas karvių šėrimas įtakojo didžiojo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinį aktyvumo rodiklius, praėjus 30 d. nuo bandymo pradžios bakterijų redukcinis aktyvumas buvo 16,67 s mažesnis, praėjus 60 d. buvo 36,67 s didesnis, lyginant su kontroline grupe, o bandymo pabaigoje skirtumo tarp grupių nenustatyta.

6. Pirmuonių skaičius visą tyrimo laikotarpį, tiriamosios grupės karvių prieskrandžio turinyje buvo mažesnis lyginant su kontroline grupe.

7. Bendras azoto kiekis tiriamosios grupė karvių prieskrandžio turinyje buvo 7,2 proc. didesnis (p>0,05), po antrojo - 44,8 proc. mažesnis, po trečiojo - 33,2 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje (p>0,05).

8. Amoniakinio azoto kiekis tiriamosios grupės karvių prieskrandžio turinyje, po pirmojo bandymo mėnesio buvo 4,2 proc. mažesnis, po antrojo - 25,8% mažesnis, o po trečiojo - 22,88 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe.

9. Kraujo serumo tyrimai parodė, kad tiek kontrolinės, tiek tiriamosios karvių grupių biocheminiai kraujo rodikliai, visą tiriamąjį laikotarpį atitiko fiziologines normos ribas ir skirtumai nebuvo reikšmingi.

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacija, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 60 šaltiniai. Darbo apimtis: 44 puslapiai, 9 lentelės ir 10 paveikslų.

6

SUMMARY

Author of the thesis: Rimantas Iškauskas.

Research institution

-

Supervisor of the thesis: Junior Scientist Ieva Kudlinskienė

Name of the thesis: „Extruded peas nutritional value analysis and the impact on dairy cow‘s rumen fermentation processes‘ and wellness“.

Keywords: extruded peas, dairy cows, nutritive value, fermentation processes.

Aim of the thesis: - to analyse pea nutritional value before and after the extrusion process and to determine the effects of extruded pea fermentative processes in the rumen of cow‘s and blood biochemical parameters.

Objective of the thesis:

1. To analyse peas nutritional and energetic value before and after the extrusion process;

2. To analyse the effects of diets with extruded peas effect on rumen fermentative processes, rumen content - pH, the number of protozoa, bacteria reducing activity of free fatty acids (FFA), the total content, and the total concentration of ammonia nitrogen;

3. Set cows feeding extruded pea effect on blood biochemical parameters. To determine the influence of feeding cow’s with extruded fodder peas on biochemical blood indexe’s.

Methods of the research:

Scientific research was performed in 2016 – 2017 in LUHS VA in the laboratory of Animal productivity and in KTU, the Institute of Food sensory analysis laboratory. Extruded and non-extruded pea nutritional value of the properties were measured using special techniques (eg .: drying in 105ºC temperature. Khjeldal methodology PerkinElmer 603 spectrometer with the methodology, etc.).The feeding trial was performed in LUHS practical training and testing center, Muniškių farm. For this trial, the principle of analogues was applied, there were selected 20 Lithuanian black and white dairy cows and divided into two groups of 10 animals in each. It consisted of two periods - preparatory and research.

Results of the research:

1. It was determined that extruded peas contained an amount of dry matter lower than 2.89 %. The amount of protein, crude fat, green ash after the extruding process was slightly lesser.

7

2. Extrusion had no significant effect on the amount of green peas fiber content and ADF fraction. Extrusion process had the biggest impact on ADL and NDF fraction in peas. ADL fraction in extruded peas was 0.32 % lower and in TDI Group - 6.47 % lower comparing to the untreated peas.

3. The extrusion process had a significant impact on the amount of amino acids, mainly increased leucine r. of 8.57 g / kg, comparing with the raw peas.

4. Rumen pH did not varie significantly and was in physiological norms of both control and experimental group‘s cows during the period of all trial.

5. Uneven feeding of cows affected rumen bacterial reduction activity indicator‘s, within 30 days. In the beginning of the trial bacterial reduction activity was 16.67 s lower, after 60 days. it was 36.67 s higher comparing to the control group, and the difference between the groups was observed in the end of the trial.

6. Protozoan number of the study period, the experimental group of cows rumen was lower compared to the control group.

7. The total nitrogen content of the experimental group in cow‘s rumen was 7.2 %. higher (P <0.05), and the second - 44.8 % lower after the third - 33.2 %. lower comparing to the control group (p> 0.05). 8. The content of ammonia nitrogen in the experimental group‘s cows rumen was 4.2 percent lower after the first month of the trial, after the second – it was 25.8% lower, and after the third - 22,88 percent. bigger as comparing to the control group.

9. Blood serum analysis showed that both the control and experimentaltest group‘s cow‘s blood biochemical indicators were in physiological norms during all trial period and the differences were not significant.

Size and structure of the thesis: introduction, 4 chapters that provide an overview of the literature describing the study methodology and presents results and discussion, conclusions, recommendations, references. The literature list consists of 60 entries. Work size: 44 pages, 9 tables and 10 pictures.

8

ĮVADAS

Pienininkystė Lietuvoje viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Pienas iš žemės ūkio produkcijos užima beveik ketvirtadalį struktūros, o pieno gaminių eksportas sudaro apie penktadalį šalies žemės ūkio ir maisto produkcijos eksporto. Pieninių galvijų ūkiams tenka apie 17 proc. prekinių ūkių struktūroje. Pagal Lietuvos ūkių apskaitos duomenis šios specializacijos respondentiniai ūkiai per pastaruosius metus užėmė nemažą rinkos dalį ir iš jų duomenų galime susidaryti išvadas apie struktūrinius ir ekonominius pokyčius šio tipo ūkininkavimo ūkiuose [1].

Pagal ŽŪIKVC administruojamų ūkinių gyvūnų registro duomenis, atliktais šių metų vasario 1 d. , buvo įregistruota 299,71 tūkst. karvių – 4,26 % mažiau nei praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu. Iš pieno rinkos sparčiausia buvo paskatinti trauktis ūkiai iki 5 karvių, atitinkamai 11,66 proc. (iki 44,76 tūkst.vnt.) ir 10,68 proc. (iki 6,25 tūkst.vnt.), tuo tarpu didžiausiose pieno ūkiose laikančiuose nuo 101 karvės, skaičius sumažėjo 2,32 proc. (iki 253 vnt.), tačiau šiuose ūkiuose padidėjo laikomų karvių skaičius 1,22 proc. (iki 72,22 tūkst. vnt.)[2].

Pagal Lietuvos statistikos duomenis 2016 m. pieno supirkta iš Lietuvos ūkių 1411,8 tūkst.t., tai 9 proc. daugiau nei 2010 m.[5]. Mažėjantis pieno ūkių skaičius lėmė didesnius primilžius ir pagal duomenis iš VIC 2015 – 2016 m. vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius davė 7277 kg pieno, kai tuo tarpu 2010 – 2011 m. – davė 14 proc. mažiau [2].

Didžiausias pieno gamybos išlaidas, daugiau nei 60 proc. sudaro pašarai, todėl jų gamybos kaštai, maistingumas ir kokybė daro didžiausią įtaką pieno gamybos ekonomiškumui. Pigiausia ir ekonomiškiausia galvijus šerti stambiaisiais žoliniais pašarais – žolė, silosas, šienas, kurie turėtų sudaryti apie 70 proc. dienos davinio normos. Šeriant, pienines karves, geros kokybės stambiais pašarais su nedideliu kiekiu koncentratų, gali pagaminti iki 7000 kg pieno per laktaciją [4].

Žirnis - labai senas kultūrinis augalas. Jau akmens ir žalvario amžiuje buvo auginamas Mažojoje Azijoje [5]. Žirniai baltymingas ir energijos turintis pašaras. Baltymingumas sudaro nuo 22 iki 24 proc. , tačiau gali svyruoti nuo 16 iki 32 proc. SM [6].

Mūsų šalyje tradiciniai ūkiuose naudojami galvijų racionai sudaryti iš įvairių išaugintų pašarų, kurie pasižymi skirtingomis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis [7]. Šeriant skirtingais apėmingųjų pašarų mišiniais yra skatinami prieskrandžio fermentaciniai procesai [8], kurie pagerina efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos gamybai.

Šiandien pasaulyje yra įvairūs grūdų ir grūdinių žaliavų perdirbimo metodai, tokie kaip skrudinimas, ekstrudavimas, mikronizacija, hidroterminis apdirbimas [9,10,11]. Ekstrudavimas ir

9

hidroterminio apdirbimas dažniausia naudojami mūsų šalyje t.y. hidrotermiškai apdorotuose produktuose [12,13].

Darbo tikslas – ištirti pašarinių žirnių maistinę vertę prieš ir po ekstrudavimo proceso bei nustatyti ekstruduotų pašarinių žirnių poveikį fermentaciniams procesams karvių didžiajame prieskrandyje ir biocheminiams kraujo rodikliams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti pašarinių žirnių maistinę ir energinę vertę, prieš ir po ekstrudavimo proceso;

2. ištirti racionų su ekstruduotais pašariniais žirniais poveikį karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams, prieskrandžio turinyje nustatant – pH, pirmuonių skaičių, bakterijų redukcinį aktyvumą, lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) suminį kiekį, bendro ir amoniako azoto kiekius;

3. nustatyti karvių šėrimo ekstruduotais pašariniais žirniais poveikį biocheminiams kraujo rodikliams.

10

1.LITERATŪROS APŽVALGA

Karvė (lot. Bos taurus, angl. cattle, cow,) – priklauso atrajotojų šeimai, turinčiai ypač sudėtingą virškinimo sistemą [14]. Atrajotojų virškinimo sistema apibūdinama kaip funkciškai ir anatomiškai prisitaikiusi virškinti ląstelieną, dėl ko gali pasisavinti energiją iš pluoštinių augalų, turinčių celiuliozės ir kitus angliavandenių [15], dėl šios priežasties jie turi didelį pranašumą prieš monogastrinius gyvūnus.

Ką tik gimę ir iki maždaug 2 ar 3 mėn, veršeliai funkciškai yra monogastriniai. Didžiausią dalį užima šliužas, apie 50 proc. viso pilvo ertmės[16]. Greitai augant veršeliams lygiagrečiai greitai vystosi ir didysis prieskrandis, su knygenomis ir užima didžiąją dalį pilvo ertmės (žr. 1 pav.) [22].

1 pav. Skirtingo amžiaus galvijų skrandžio dydžio pasiskirstymas, proc. [22]

Karvė per parą perkramto iki 100 kg didžiojo prieskrandžio turinio. Kramtymo trukmė tiesiogiai susijusi su seilių sekrecija, seilės veikiančios kaip buferis stabdo didžiojo prieskrandžio rūgštėjimą, to pasekoje stabilizuoja skaidulų virškinimą [17]. Atrajoti karvės pradeda po 40 – 50 min. nuo ėdimo pradžios [17]. 0 10 20 30 40 50 60 70

Gimimas 1 mėnesis 2 mėnesis 3 mėnesis Suaugęs

P ro ce nta i, % Galvijų amžius D.Prieskrandis Knygenos Šliužas

11

Pirmasis skyrius į kurį patenka pašaras yra didysis prieskrandis, į kurį iš burnos ertmės per stemplę slenka visiškai ar dalinai sukramtytas pašaras [18]. Suaugusių galvijų didysis prieskrandžio gleivinė padengta gaureliais. Jų ilgis gali svyruoti, tačiau vidutinis yra apie - 1,5 cm. Nuo gaurelių ilgio ir tankio priklauso maistinių medžiagų pasisavinimas. Ten kur ilgiausi ir jų tankis didžiausias, maistinių medžiagų pasisavinimas aktyviausias[19]. Atrajotojai iš kitų gyvūnų skiriasi tuo, jog kad jų skrandis sudarytas iš 4 kamerų: trijų prieskrandžių (didžiojo prieskrandžio, knygenų bei tinklainio (veikiantis kaip filtras) ir šliužo (tikrojo skrandžio)[20]. Pilnai užpildytas atrajotojų skrandis užima beveik 75 proc. pilvo ertmės. Procentinis kamerų santykis būtų toks: didysis prieskrandis su tinklainiu 84 proc., knygenos 12 proc. ir šliužas 4 proc. (žr. 2 pav.) [21, 22, 28]

2 pav. Atrajotojų virškinimo sistema [21,22,28]

Mikroorganizmai esantys atrajotojų didžiajame prieskrandyje yra būtini. Jie leidžia perdirbti augalus į aukštos kokybės maistines medžiagas, kai tuo tarpu žmogaus organizmas to nesugeba. Bet jie atsakingi ir už metano dujų gamybą [23]. Iš mikroorganizmų populiacijos išskiriamos bakterijos, pirmuonys ir lazdelės gaminančios sporas. Priskaičiuojama didžiojo prieskrandžio „gyventojų“, bakterijų - (1010_-1011 _{ląst./ml), pirmuonys (10}4_-106_{/ml iš 25 rūšių), anaerobinių grybų (10}3_-105 zoosporos/ml iš 5 rūšių) ir bakteriofagai (108-109/ml) [24,25]. Stambūs pašarai didžiajame prieskrandyje suminkštėja ir juos lengviau „apdirba“ mikroorganizmai, ląstelieną skaido iki cukraus

12

bei lakiųjų riebalų rūgščių, kurias lengvai pasisavina organizmo sistemos dalyvaujančios pieno sintezėje [26].

Nuo didžiojo prieskrandžio pH priklauso mikroorganizmų fermentacija ir veikla. Šis rodiklis gali svyruoti nuo 5,5 – 7,3 ribose. Tokia aplinka palankiausia didžiojo prieskrandžio mikroorganizmams vykdyti veiklą. Optimaliausia didžiojo prieskrandžio pH yra 6,3 – 6,8. Aktyviausi ląstelieną skaidantys mikroorganizmai būna, kai prieskrandžio pH yra 6,0 – 6,8, o krakmolą skaidantys – 5,5 – 6,0 [27].

Suaugusios karvės tinklainio talpa apie 20 l. Didysis prieskrandis ir tinklainis dažnai vadinimas kaip vienas organas, nes jų funkcijos panašios ir skiria tik nedidelis raumeninis audinys. Tinklainis dėl gleivinės sandaros dar kitaip vadinamas „medaus koriu“. Pagrindinė tinklainio funkcija yra sulaikyti mažesnes pašarines daleles ir leisti toliau tekėti į knygenas, o stambesnes daleles sugrąžinti atgal į didįjį prieskrandį. Jis taip pat surenka sunkiąsias (metalines, nevirškinamas) priemaišas, kurias su pašaru galvijas suėda, jos visos patekę į virškinamąji traktą tikėtina ten ir pasiliks [22].

Knygenos yra rutulio formos ir jungiasi su tinklainiu, jo vidus sudarytas iš raukšlių panašių į knygos lapus. Jos padidina paviršiaus plotą, o tai įtakoja didelį maistinių medžiagų ir vandens įsiurbimą. Vanduo įsiurbiamas knygenose [22].

Šliužas, arba „tikrasis skrandis“ labiausiai panašus į monogastrinių gyvūnų skrandį. Šiame skrandyje gaminasi druskos rūgštis, virškinimo fermentai iš kurių pepsinas (skaidantis baltymus) ir patenkantys kasos fermentai, kaip lipazė (skaidanti riebalus). Apdirbtos druskos rūgšties ir fermentų maistinės medžiagos, paruošiamos absorbuotis žarnyne. Šliuže pH svyruoja nuo 3,5 iki 4,0 [22,28]. Po šliužo seka plonasis žarnynas, kurio ilgis apie 4,5 m ir tūris apie 75 l. Maisto medžiagos patenka į plonąjį žarnyną, čia su kasos ir kepenų išskiriama sekrecija pH susidaro nuo 2,5 iki 7 ar 8 pH. Toks pH reikalingas tinkamai fermentų veiklai dirbti žarnoje. Storojoje žarnoje iš pašaro likučių absorbuojamas vanduo, o likutis ekskrementų pavidalu patenka į tiesiąją žarną. Aklosios žarnos dislokacija tarp plonojo ir storojo žarnynų. Tai pakankamai didelė žarnyno atauga, kurios dislokacija tarp plonojo ir storojo žarnynų, bei ilgis apie 90 cm, o tūris apie 7-9 l. [22].

Vykstant fermentacijai didžiajame prieskrandyje iš angliavandenių ir baltymų skaldomi į tarpnius produktus tokius kaip cukrūs ir aminorūgštys. Šie pirminiai produktai lengvai metabolizuojami mikrobinės masės į anglies dioksidą, metaną, amoniaką ir lakiąsias riebalų rūgštis (LRR): acetatą, propionatą butiratą ir mažesnio laipsnio šakotosios grandinės LRR ir kartais laktatą. Greitis ir fermentacijos apimtis svarbūs parametrai, kurie lemia baltymų, vitaminų ir trumpųjų grandinių organinių rūgščių įsisavinimą gyvūnui [17,18].

Dėka sėkminga kryptim besivystančios evoliucijos, atrajotojų virškinimo sistema prisitaikiusi iš žemos kokybės pašarų pasisavinti kuo daugiau maistinių medžiagų. Virškinimo veiklos efektyvumo

13

paslaptis, dėl kurios atrajotojai išsiskiria iš kitų gyvūnų, yra simbiotiniai mikroorganizmai. Mikroorganizmų pagalba suskaidoma celiuliozė esanti augaluose [19]. Seilės dalyvauja kramtyme ir rijime, be to turi fermentų, kurie skirstomi į riebalų (seilių lipazės) ir krakmolo (seilių amilazės) ir susijęs su azoto perdirbimu didžiajame prieskrandyje. Suaugusi karvė per dieną išskiria apie 190 l seilių, priklausomai nuo šeriamų pašarų, bei kramtymo laiko nes, tai skatina jų išsiskyrimą[22]. Dėl vykstančių rūgimo procesų didžiajame prieskrandyje pasigamina daug dujų, kurios nuolat atryjamos [21].

1.1.1. Angliavandenių virškinimas

Pirminės maistinės medžiagos kurias su pašaru karvė gauna, tai yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Angliavandeniai pagrindinis mikroorganizmų energijos šaltinis, bei melžiamų karvių mityboje užima didžiausią dalį 60-75 proc. Vykstant angliavandenių fermentacijai kurią atlieka mikroorganizmai, juos paverčia į cukrus. Mikroorganizmai naudodami cukrų kaip augimo ir energijos šaltinį gamina galutinius produktus, kuriuos naudoja atrajotojai, visas skaidymas parodytas 3 paveiksle [29,30].

Nuo tinkamo ląstelienos kiekio priklauso ir didžiojo prieskrandžio sveikata. Peristaltiką ir išsiplėtimą stimuliuoja pašarai, kurie nebuvo per smulkiai malti, turi struktūrinės ląstelienos, kuri skatina kramtyti, seilių išsiskyrimą. Visa tai sudaro tinkamą didžiojo prieskrandžio aplinką, stimuliuoja endogeninės seilių buferines zonas ir taip didina pašaro judėjimą per prieskrandį. Seilių buferiai skirti išlaikyti tinkamą didžiojo prieskrandžio pH neutraliame diapozone, o dideli skysčių srautai didina mikrobų energijos ir baltymų išeigų efektyvumą [31].

Galutiniai mikroorganizmų fermentacijos produktai gaunami iš angliavandenių:

 Riebalų rūgštys  Acetatai  Propionatai  Butiratai  Dujos  Anglies dioksidas  Metanas

Krakmolas kaip ir cukrus yra svarbus energijos šaltinis, todėl šiuolaikinėje šėrimo sistemoje jis naudojamos bendroje sumoje. Normose pabrėžiamas ir didžiajame prieskrandyje neskaidomas

14

krakmolas, kuris pasisavinamas plonosiose žarnose. Cukrus organizmo pasisavinimas kaip greita ir lengva forma energijos. Didžiajame prieskrandyje neskaidomo cukraus ir krakmolo turėtų būti 1:1,0-1,1 ribose [26].

Pieno rūgštis – pagrindinis tirpiųjų angliavandenių fermentacijos produktas. Veikiant šioms bakterijoms: Veillonellealcalscens, Selenomonasruminantium, Megasphaeraelsdenii ir pirmuonims dalis pieno rūgšties verčiama į lakiąsias riebalų rūgštis, ir kita dalis – rezorbuojama į kraują [30].

Neskaidulinės medžiagos Skaidulinės medžiagos

Tirpūs Netirpūs Struktūriniai

Racionas

Cukrus Krakmolas Pektinai Hemiceliuliozė Celiuliozė

D. prieskrandis

Absorbuojami per prieskrandžio sienelę ir patekę į kraują nunešami į kepenis Naudojama kaip energija :

Gyvybingumas Pieno gamyba Kūno kondicija Ruja Augimas

3 pav. Melžiamų karvių angliavandenių virškinimas, bei riebalų rūgščių absorbcija [29].

1.1.2. Baltymų virškinimas

Baltymai – tai sudėtingi organiniai junginiai, kurie turi didelį molekulinį svorį. Baltymai kaip ir angliavandeniaisudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies. Jie randami gyvose ląstelėse ir kiekviena rūšis turi savo specifinius baltymus[32]. Taip pat baltymus sudaro grupė organinių junginių, kurie sudaryti iš aminorūgščių, bei kiekviename baltyme yra skirtingos proporcijos [33].

15

Yra du pagrindiniai baltymų skaidymą apimantys etapai, didžiajame prieskrandyje:

 Peptidinių jungčių hidrolizė, ko pasekoje pasigamina peptidai ir aminorūgštys

 Aminorūgščių deamininimas ir skaidymas [34,35].

Pagal LVA Gyvulininkystės instituto atliktus duomenis, 60 – 85 proc. pašarinių baltymų, mikroorganizmų esančių galvijų didžiajame prieskrandyje išskiriamais proteolitiniais fermentais skaidomi iki amoniako, peptidų ir aminorūgščių. Šių medžiagų pagalba mikroflora susintetina baltymus, kurie žarnyne suvirškinami ir įsisavinami. Aminorūgštis organizmas pasisavina iš dviejų šaltinių: nesuskaldytų prieskrandyje esančių baltymų ir suvirškintos mikrobinės masės. Prieskrandyje virškinami baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, po to iki amoniako [34,29]. Esant tinkamam skaidomumui mikroflora sunaudoja amoniaką bei kitus baltyminius skilimo produktus sintezei, kuri reikalinga savo ląstelių baltymams susidaryti [29]. Amoniakas, svarbiausias azoto šaltinis, mikroorganizmams atliekantiems baltymų sintezę didžiajame prieskrandyje. Dėl didelio kiekio laisvai skaidomų baltymų, amoniako susidaro daug ir mikroorganizmai nesugeba viso pasisavinti, patekęs į kraują kepenyse verčiamas į šlapalą ir pašalinamas iš organizmo [35]. Tuo tarpu mikrobiniai baltymai sudaro pagrindinį baltymų šaltinį galvijų racione [29]. Didžiausią įtaką baltymų poreikiui turi karvės pieningumas, taip pat ir kiti įvairūs veiksniai[35].

1.1.3. Riebalų virškinimas

Riebalų ir riebalų rūgščių apykaita ir virškinimas melžiamų karvių mityboje vis dar įdomus mokslininkams ir pieno pramonėje dirbantiems. Riebalai ir aliejai, dėl savo sukauptos energijos yra pagrindinis didžiausios energijos šaltinis [36].

Pagrindiniai karvių mityboje riebalai yra šie:

 Trigliceridai: dažniausia sutinkami javų grūduose, aliejiniuose augaluose, gyvūniniuose riebaluose, kombinuotuose pašaruose.

 Glikolipidai: dažniausia sutinkami pašarų riebalai.

 Fosfolipidai: sutinkami daugumoje pašarų. Sudaro ląstelių plazminės membranos pagrindą. Taip pat svarbūs riebalų virškinime plonajame žarnyne.

 Laisvosios riebalų rūgštys (LRR:) nedideli kiekiai yra pašaruose, pagrinde randami

16

Didžiausias riebalų virškinimas ir absorbcija vyksta plonojoje žarnoje. Prieskrandžio mikroorganizmai nesočiąsias riebalų rūgštis sintezuoja į sočiąsias rūgštis. Dėl to karvė sočiųjų riebalų gali daugiau pasisavinti nei kiti vienkameriai gyvūnai [38].

Augalinis pašaras sudaro didžiausią galvijų raciono dalį, kuriame riebalų nėra daug. Riebalai organizme susidaro tarpinės baltymų ir angliavandenių apykaitos metu. Acto ir sviesto rūgštys pagrindinis riebalų šaltinis, kuris susidaro didžiajame prieskrandyje. Šios rūgštys patekę į kepenis susidaro glicerinas ir riebiosios rūgštys. Su pašaru gaunama energija reikalinga pieno sintezei. Su pašaru gaunami aliejai, kurie yra stambiuosiuose pašaruose, dėl sudėtingos virškinimo struktūros, nėra pilnai patenkinantys karvės poreikio ir jų įsisavinama labai mažas. Be to, aliejus patenkantis į didįjį prieskrandį neigiamai veikia angliavandenių fermentaciją. Norint, kad riebalai netrikdytų didžiojo prieskrandžio veiklos ir patektų į plonąjį žarnyną, ten kur didžiausia jo absorbcija, reikalingi apsaugoti nuo skilimo riebalai [39].

1.2. Terminis pašarų apdorojimas - ekstrudavimas

Ekstrudavimas – terminis procesas, kuriuo metu staiga išgarinus iš produkto viduje esantį vandenį, produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama norima forma išspaudžiant jį pro angą [41]. Pramoninis maistinių ir pašarinių produktų ekstrudavimas taikomas daugiau nei 60 metų, tačiau pradėtas naudoti jau nuo 1930 m. pabaigos. Pirmasis pagamintas galutinis produktas buvo pūstų kukurūzų batonėlis. Šiandienos pašarų pramonė neišsiverčia be ekstruderio, nes jo pagalba gaminami dauguma sausų pašarų naminiams gyvūnams, žuvims bei gyvulininkystei [40].

Terminis apdorojimas naudojamas siekiant pagerinti mitybos, higienos, fizines ir chemines bei kitas, gyvūnų pašarų savybes. Yra du pagrindiniai terminio apdorojimo veiksniai, tai temperatūra ir laikas, po to seka drėgmė, slėgis, šlyties jėga. Suderinus visus šiuos parametrus gauname atspirties tašką tarp termiškai apdorotų produktų ir įrenginių naudojamų pašarų pramonėje [41,42]. Pagrindinė ekstrudavimo sąlyga - aukšta temperatūra per trumpą laiką. Ekstrudavimas gali būti sausas, drėgnas, arba mišrus. Ekstruzija vyksta taip, žaliavos veikiamos aukšta temperatūra ( iki 200°C temperatūros) 1 – 2 min. ir žaliavų temperatūra didėja nuo 15 iki 20 sekundžių, iki optimalios kol pasiekia reikiamą poveikį [43,44]. Taip pat ekstruduojamos žaliavos susiduria su gana aukštu slėgiu kuris gali svyruoti iki 25 MPa. Dėka ekstrudavimoyra galimybė pasiekti tokį poveikį apdorojant žaliavas kaip: malimas, traiškymas, dehidratacija, pjaustymas, homogenizavimas, maišymas, suspaudimas, terminis apdorojimas, antimitybinių veiksnių inaktyvacija bei sterilizacija[45,46] .

17

Terminis apdorojimas ne visuomet teigiamai veikia. Priklausomai nuo natūralių žaliavų, terminis apdorojimo gali turėti teigiamų ir neigiamų pasekmių galutiniam produktui. Tai svarbu pašarų gamintojui, siekiant valdyti ir užtikrinti tinkamą pašarų gaminimo procesą, taip pat vartotojui žinoti kokios kokybės ir koks tinkamiausias jiems. Toliau parodyti teigiami bei neigiami ektrudavimo efektai 1 lentelė. [46,47,48,49].

1 lentelė. Teigiami ir neigiami terminio apdorojimo padariniai [45,47,48,49].

Teigiamas efektas: Neigiamas efektas:

Padidėjęs įsisavinamumas: Sunaikinami temperatūrai jautrūs vitaminai:

Krakmolas Vitaminas A

Baltymai Vitaminas C

Celiuliozė Vitaminas B1

Mažesnis antimaistinių faktorių kiekis Pigmentai

Tripsino inhibitoriai Inaktyvuojami fermentai tokie kaip:

Lektinai Amilazė

Inaktyvuojami nepageidaujami fermentai Fitazė

Ureazė Sumažinamas aminorūgščių kiekis:

Peroksidazė Lizinas

Lipoksigenezė Metioninas

Mirosinazė Cistinas

Saunaikinami toksiški junginiai Neigiamos cheminės reakcijos:

Gliukozinolatai Majaro reakcija

Gosipolis Aflatoksinai Sunaikinami mikroorganizmai Bakterijos Salmonela Mielės

Geresnės skoninės savybės

Didesnė medžiagų apykaitos energija

Tokių kaip optimalios sąlygos kiekvienam produktui nėra, tačiau temperatūrą, proceso laiką ir drėgmę galime kontroliuoti. Dėl to reikalinga suprasti žaliavų biochemines savybes, joms naudojamą temperatūrą, kurią galime panaudoti skirtingoms gyvūnų rūšims [50].

18

1.3. Pupinių charakteristika ir panaudojimas melžiamų karvių mityboje

Pupiniai augalai patys baltymingiausi, o ypač soja, be kurių gyvulininkystėje neišsiverčiama. Pupinių augalų sėklos naudojamos koncentruotuose pašaruose, dėl savo cheminės sudėties nepakeičiami melžiamų karvių racionuose [51].

Pupiniuose augaluose gausu aminorūgščių bei turi beveik visas nepakeičiamas aminorūgštis, riebalų rūgštis, mineralines medžiagas bei vitaminus. Dėl šių medžiagų visavertiškumo, vertinamos pramoninėse gamyklose gaminant visaverčius pašarus ir privačiuose ūkiuose įterpiant į koncentruotuosius pašarus. Pupinių augalų pašarinė vertė (2 lentelė).

2 lentelė. Pupinių augalų sėklų 1 kg pašarinė vertė, g. [51]. Apykaitos energija ir maisto

medžiagos

Pašarinės pupos

Žirniai Lubinai Vikiai Sojų

pupelės

NEL (neto energija laktacijai)

melžiamoms karvėms, MJ: 7,85 7,51 8,95 7,98 8,71 AE (apykaitos energija) MJ: Galvijams: 11,99 11,61 14,31 12,73 13,97 Žalieji proteinai 262 221 293 256 350 Žalieji riebalai 14 13 50 14 179 Žalioji ląsteliena 78 59 143 56 55 Krakmolas 371 421 89 251 54 Cukrus 36 54 48 36 77

Nors ir pupiniai patys baltymingiausi, neapsieinama be antimitybinių faktorių. Populiariausios sojos pupelės, neapdorotos gali turėti iki 13 antimitybinių faktorių. Pavyzdžiui: lektinai, proteinazių inhibitoriai, saponiniai, antigenai ir alergenai, fitatai, estrogenai ir kt. Daugelyje lubinų būna alkaloidų lupinino, lupinidino ir lupanino, todėl galima šerti tik tuos lubinus, kuriuose alkaloidų mažai arba iš vis nebūna [51].

Pašariniai žirniai (lot. Pisum sativum L.) – tai vienas iš keturių svarbiausių ankštinių kultūrų, tarp kurių yra soja, žemės riešutai ir pupos. Žirniai labai svarbūs kaip ankštiniai augalai, vidutinio derlingumo žemėse, kur auginami kaip maistas (valgomi žirneliai) bei pašarai (sėklos – koncentruoti pašarai, antžeminė dalis - silosas) [51]. Kaip pašarai, žirniai yra derlingi, su pakankamai trumpu vegetacijos laikotarpiu ir aukštu baltymų kiekiu [52].

19

Tai vienmetis žolinis augalas, greitai augantis. Lapai išsidėstę poromis priešiškai plunksniški nuo 1 iki 3 porų su kiaušiniškais lapeliais, turi ūselius, kurių pagalba kabinasi prie atramos. Šaknų sistema gali augti iki 1m su daugybe šoninių šaknų. Sėklos bręsta ankštyse, gali būti žalsvai geltonos, žalios ir rausvai gelsvos [53]. Žirniai neturiu endospermo vietoj jo yra sėklaskiltės 4 paveiksle matyti žirnio morfologija.

4 pav. Sėjamojo žirnio morfologija [54].

Žirniai iš esmės panašūs į pupeles, tačiau turi mažesnį kiekį baltymų (260 g/kg SM) ir žalios ląstelienos (<60 g/kg SM). Lyginant žirnius su pupomis, žirniai turi didesnį kiekį aminorūgščių, daugiau lizino, metionino ir cisteino. Žirnių apykaitos energija atrajotojams skaičiuojama – 13,4 MJ/kg SM [32].

20

2.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

2.1.Neekstruduotų ir ekstruduotų žirnių maistinės vertės tyrimai

Ekstruduotų ir neekstruduotų pašarinių žirnių maistinės vertės tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje bei Gyvulininkystės institute.

Maistinė vertė buvo tiriama šiais metodais:

 sausosios medžiagos buvo nustatytos kaip skirtumas tarp drėgnojo ir sausojo mėginių, džiovinant 3 val. 105°C temperatūroje;

 žali baltymai – ištiriami pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį;  žali riebalai – apskaičiuoti, mėginius išekstrahavus eteriu;

 žali pelenai – apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos 550°C temperatūroje, likutį;

 kalcio kiekis nustatytas atominės absorbcijos metodu su spektrometru PerkinElmer 603 (JAV);  suminio fosforo kiekis buvo nustatytas taikant vanado-molibdatofotometrinį metodą;

 NEM = sausų medžiagų kiekis – žalių baltymų kiekis – žalių riebalų kiekis – žalios ląstelienos kiekis – žalių pelenų kiekis;

 žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių medžiagų likutis; NDF, ADF ir ADL buvo nustatytos naudojant analizatorių ANKOM 200 FiberAnalyzer (AnkomTechnology, Macedon, USA).

 aminorūgštys nustatytos efektyviosios skysčių chromatografijos ESC metodu taikant „AccQTag“ (Watersinc., JAV) technologiją

 riebalų rūgščių kiekis, cis ir trans izomerai nustatyti dujų chromotografu GC – 2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson, Glass, 1969) aprašytą metodiką. Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) apskaičiuotas pagal M. Fernández ir kt. (2007). Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal šias formules:

AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0,5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

21

2.2.Šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis 2.2.1.Bandymo schema, šėrimo ir laikymo sąlygos

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI - 2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747).

Siekiant nustatyti ekstruduotų žirnių poveikį melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams ir sveikatingumui LSMU Praktinio mokymo ir bandymo centre, Muniškių fermoje, buvo atliktas šėrimo bandymas. Šiam bandymui analogų principu atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių melžiamų karvių, bei suskirstytos į dvi grupes, po 10 gyvulių kiekvienoje.

Tyrimo metu gyvuliai būtu laikyti vienodomis sąlygomis. Muniškių fermoje karvės yra laikomos pririštos taip galima lengvai kontroliuoti šėrimą, girdomos iš automatiniu girdyklų kurias turi kiekvieną karvė, šeriamos du kartus per parą, melžiamos į linijas.

Kontrolinės grupės karvės šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildytu ekstruduotomis sojos pupelėmis. Tiriamųjų grupių karvės šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildant ekstruduotais pašariniais žirniais ekstruduotomis sojos pupelėmis. Bandymą sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis ir tiriamasis.

Paruošiamasis laikotarpis, nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2016 m. vasario 3 d., o tiriamasis - nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Šėrimo bandymo paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpio schema pateikiama 2 ir 3 lentelėse.

2 lentelė. Paruošiamojo laikotarpio šėrimo schema Grupė Karvių skaičius

grupėje, vnt. Šėrimo charakteristika

Kontrolinė 10

Melžiamų karvių racionas

+ 0,5 kg ekstr. sojos

pupelių, karvei per dieną -

Tiriamoji 10

Melžiamų karvių racionas

+0,5 kg ekstr. žirnių, karvei per dieną

+ 100 gr. ekstr. sojos pupelių, karvei per dieną

22 3 lentelė. Tiriamojo laikotarpio šėrimo schema

Grupė Karvių skaičius _{grupėje, vnt.} Šėrimo charakteristika

Kontrolinė 10

Melžiamų karvių racionas

+ 1,5 kg ekstr. sojos

pupelių, karvei per dieną -

Tiriamoji 10

Melžiamų karvių racionas

+1,5 kg ekstr. žirnių, karvei per dieną

+ 700 gr. ekstr. sojos pupelių, karvei per dieną

Tiriamajam laikotarpiui, kontrolinės ir tiriamosios grupių karvių racionų energinė ir maistinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN® Futter 2008.

4 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupės racionai, jų energinė ir maistinė vertė

Pašarai Mato vnt. Grupės Kontrolinė (ekstr. sojos pupelės) Tiriamoji (ekstr. žirniai+sojos pupelės) Kukurūzų silosas Kg 10,0 10,0

Daugiamečių žolių silosas su dobilais Kg 12,0 12,0

Vienmečių žolių silosas Kg 12,0 12,0

Miežiniai miltai Kg 5,0 5,0

Šiaudai Kg 2,0 2,0

Melasa Kg 1,0 1,0

Ekstr. sojos pupelės Kg 1,5 0,7

Ekstr. Žirniai Kg - 1,5

Mineralų ir vitaminų papildai Kg 0,83 0,83

1 kg raciono SM yra:

Neto energijos laktacijai (NEL) MJ 5,70 5,78

Žalių baltymų (viršk.) G 130 128

Žaliosios ląstelienos G 196 191

Žalių riebalų G 39 33

Krakmolo G 190 211

23

Iš 4 lentelėje pateiktų duomenų, bandymui atrinktų karvių racionai buvo beveik vienodos energinės ir maistinės vertės.

2.3. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio tyrimai

Didžiojo prieskrandžio turinys tiriamuoju laikotarpiu tirtas tris kartus. Turinys iš kiekvienos grupės 3 karvių analogų imtas ryklės zondu su metaliniu antgaliu, praėjus 3 val. po šėrimo tiriamuoju pašaru (Sederevičius, 2000). Tyrimai buvo atliekami LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre. Didžiojo prieskrandžio turinyje nustatyta:

 pH nustatytas iškart po mėginio paėmimo – pH-metru (Horiba – Twin pH, Spectrum Technologies);

 infuzorijų skaičius tirtas Fuks–Rozentalio kamera (Blaubrand, Wertheim, Germany), naudojant Olympus mikroskopą (BX43, Hamburg, Germany).

 bakterijų redukcinis aktyvumas įvertintas Bakūno aprašytu metodu (2004);

 bendras lakiųju riebalų rūgščių (LRR) kiekis – distiliuojant Markgamo aparatu pagal V. K. Pustovoj (1978) aprašytą metodiką.

 bendras azoto (N) kiekis nustatytas Kjeldalio metodu, naudojant mineralizavimo įrenginį Behrotest® InKjel M (Labor-Technik GmbH, Vokietija) ir distiliavimo vandens garais įrenginį Behr S1 (Labor-Technik GmbH, Vokietija).

 amoniako azoto (NH3-N) kiekis nustatytas titravimo metodu, naudojant distiliavimo įrenginį Behr S1 (Labor-Technik GmbH, Vokietija).

 bendras azoto ir amoniako azoto kiekiai buvo tiriami pagal M. Stern ir M. Endres [51] aprašytas metodikas.

2.4. Biocheminiai kraujo tyrimai

Biocheminiai kraujo tyrimai bandymo laikotarpiu buvo atliekami tris kartus – po pirmojo bandymo mėnesio, bandymo viduryje ir pabaigoje. Tyrimai buvo atliekami LSMU VA Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre. Kraujo mėginiai bus imami iš kiekvienos grupės 3 karvių analogų. Kraujas imamas laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų.

Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami naudojant japonų firmos „ARKRAY“ sausos chemijos biocheminį analizatorių „SPOTCHEM EZ“ (ARKRAY, Japonija). Analizatoriuje įmontuota

24

centrifuga centrifuguoja bei užneša mėginį ant tyrimų juostelių ir automatiškai analizuoja. Tokiu būdu yra užtikrinami patikimi rezultatai.

2.5. Statistinis duomenų įvertinimas

Gauti prieskrandžio turinio bei kraujo tyrimų duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Studentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p≤0,05.

25

3.

TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Neekstruduotų ir ekstruduotų žirnių maistinė vertė

Ekstruduotų ir neekstruduotų žirnių maistinė ir energinė vertė nustatyta Lietuvos sveikatos mokslų universitete Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje bei Gyvulininkystės institute, gauti cheminės sudėties analizės tyrimų rezultatai pateikiami 9 ir 10 lentelėse.

Neapdorotuose žirniuose nustatyta 92,33 proc. sausųjų medžiagų, ekstrudavimo proceso metu, sausųjų medžiagų kiekis buvo mažesnis 2,89 proc. Žaliųjų baltymų, žaliųjų riebalų, žaliųjų pelenų kiekiai prieš ir po ekstrudavimo skyrėsi neženkliai (5 lentelė).

5 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų pupinių javų maistinė vertė

Žaliavos pavadinimas S au sosi os m ed žiagos , p roc . Ž ali b altym ai, p roc . Ž ali r iebal ai, p roc . Ž ali p elenai , p roc . NEM , p roc . Kal cis Fosfo ras Apyk aitos e n er gija (A E ), M J/k g Ne to e n er gija lak tac ijai (N E L ), M J/k g Neapdoroti žirniai 92,33 22,46 1,61 2,52 61,21 0,102 0,411 12,82 8,18 Ekstruduoti žirniai 89,44 23,14 1,58 2,54 57,49 0,132 0,473 12,40 7,90

Ekstrudavimas neturėjo ženklios įtakos analizuotų pašarų žaliosios ląstelienos kiekiui bei ADF frakcijai. Toliau analizuojant tyrimo duomenis (6 lentelė), matome, kad ekstrudavimas daugiausiai turėjo įtakos ADL frakcijos rodikliui (ADL kiekis po ekstrudavimo mažesnis 0,32 proc.) ir NDF (NDF kiekis po ekstrudavimo mažesnis 6,47 proc.).

26 6 lentelė. Ląstelienos ir atskirų jos frakcijų kiekis tirtuose pašariniuose žirniuose

Žaliavos pavadinimas Žalia ląsteliena,

proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.

Neapdoroti žirniai 4,53 0,39 6,69 15,06

Ekstruduoti žirniai 4,69 0,07 6,04 8,59

Toliau remiantis gautais rezultatais (7 lentelė), galima matyti, kad pašariniuose žirniuose po ektrudavimo proceso serino r. kiekis didesnis 1,14 g/kg SM, glutamo r. kiekis didesnis 2,47 g/kg SM, glicino r. kiekis didesnis 1 g/kg SM, valino kiekis didesnis 1,91 g/kg SM, lyginant su neapdorotais žirniais. Toliau analizuojant kitus aminorūgščių kiekius žirniuose, nustatyta, kad po apdorojimo proceso leucino r. kiekis didesnis 8,57 g/kg SM. Ekstrudavimas beveik neturėjo poveikio asparato r., treonino r., prolino r., alainino r.,metionino r., izoleucino r., tirozino r., histidino r., lizinino r., ir arginino r. kiekio pokyčiams apdorotuose pašariniuose žirniuose.

7 lentelė. Aminorūgščių kiekis neapdorotuose ir ekstruduotuose pašariniuose žirniuose, g/kg SM

Rodiklis Neapdoroti _žirniai Ekstruduoti _Žirniai

Asparto r. 25,15 25,18 Treoninas 8,85 8,73 Serinas 10,53 11,67 Glutamo r. 40,30 42,77 Prolinas 10,86 11,04 Glicinas 10,31 11,31 Alaninas 10,53 10,05 Valinas 8,59 10,50 Metioninas 2,22 2,34 Izoleucinas 8,91 9,63 Leucinas 15,23 23,80 Tirozinas 5,32 5,88 Fenilalaninas 9,99 10,81 Histidinas 9,81 9,51 Lizinas 15,22 15,42 Argininas 20,63 20,99

27 8 lentelė. Neapdorotų ir ekstruduotų žirnių riebalų rūgščių sudėtis, proc.

Rodiklis Trumpinys Mato

vienetas

Neapdoroti žirniai

Ekstr. Žirniai

Lauro rūgštis C12:0 proc. 0.02 0.02

Miristo rūgštis C14:0 proc. 0.21 0.22

Pentadekano rūgštis C15:0 proc. 0.17 0.12

Palmitoleno rūgštis C16:0 proc. 11.81 12.02

Palmitoleno rūgštis C16:1n-9 proc. 0.02 0.04

Heksadekaeno rūgštis C16:1n-7 proc. 0.06 0.13

Margarino rūgštis C17:0 proc. 0.17 0.16

Margarinoleno rūgštis C17:1 proc. 0.03 0.04

Stearino rūgštis C18:0 proc. 3.50 3.21

Elaido rūgštis trans- C18:1n-9 proc. 0.00 0.03

Oleino rūgštis C18:1n-9 proc. 26.94 24.41

Vakeno rūgštis C18:1n-7 proc. 1.03 1.07

Linolelaido rūgštis trans- C18:2n-6 proc. 0.03 0.06

Linolo rūgštis C18:2n-6 proc. 45.65 48.43

γ-linoleno rūgštis C18:3n-6 proc. 0.03 0.03

α-linoleno rūgštis C18:3n-3 proc. 8.98 8.10

Arachido rūgštis C20:0 proc. 0.44 0.39

Eikozoeno rūgštis C20:1n-9 proc. 0.38 0.46

Eikozodieno rūgštis C20:2n-6 proc. 0.06 0.06

Eikozotrieno rūgštis C20:3n-3 proc. 0.03 0.05

Eikozopentaeno rūgštis C20:5n-3 proc. 0.00 0.09

Begeno rūgštis C22:0 proc. 0.16 0.24

Eruko rūgštis C22:1n-9 proc. 0.06 0.26

Eikozotetraeno rūgštis C22:4n-6 proc. 0.00 0.03

Lignocerino rūgštis C24:0 proc. 0.15 0.17

Nervono rūgštis C24:1n-9 proc. 0.02 0.09

Dokozopentaeno rūgštis C22:5n-3 proc. 0.00 0.00

Sočiosiųjų riebalų rūgščių suma proc. 16.63 16.55

Mononesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 28.53 26.51

Polinesočiųjų riebalų rūgščių suma proc. 54.77 56.85

Neidentifikuotė riebalų rūgščių suma proc. 0.07 0.10

Rūgščių trans-izomerų suma proc. 0.03 0.08

Polinesočiųjų ir sočiųjų rūgščių kiekybinis

santykis 3.29 3.44

n-3 rūgščių suma proc. 9.01 8.24

n-6 rūgščių suma proc. 45.76 48.60

n-6/n-4 5.08 5.90

Aterogeniškumo index AI 0.15 0.15

Trombogeniškumo indeksas TI 0.24 0.25

hipo-/Hiper-holesteroleminis h/H 6.88 6.72

28

Analizuojant riebalų rūgščių sudėtį bei remiantis gautais tyrimo rezultatais (8 lentelė) galime pastebėti, kad po ekstrudavimo ženklaus skirtumo nepastebėta, tačiau pastebėti šių riebalų kiekių sumažėjimas: oleino r. 2,53 proc., α-linoleno r. 0,88 proc., mononesočiųjų riebalų r. 2,02 proc., n-3 r. 0,77 proc. lyginant su ekstruduotais žirniais. Analizuojant toliau pateiktus duomenis, po ekstrudavimo padidėjo palmitoleno r. 0,21 proc., linolo r. 2,78 proc., polinesočiųjų riebalų r. 2,08 proc., n-6 r. 2,84 proc., n-6/n-4 – 0,82 proc., rūgščių peroksidavimosi indeksas – 1,7 proc. lyginant su neekstruduotais žirniais.

3.2. Karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumo įvertinimas Teigiama, kad galvijų pašarai ne visada gali užtikrinti optimalų ir visavertį didžiojo prieskrandžio turinio ekosistemos funkcionavimą. Tam, kad padidinti pašaro efektyvumą bei atrajotojų produktyvumą svarbu reguliuoti didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinius fermentacijos procesus. Kokybiški pašarai, tiksliai subalansuotas racionas užtikrina gerus ir optimalius karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacijos procesų aktyvumo rodiklius, kurie įtakoja gerą pašarų organinės medžiagos virškinamumą prieskrandyje.

Yra žinoma, kad galvijų didžiajame prieskrandyje yra gausi ir įvairi anaerobinių bakterijų infuzorijų grybelių populiacija. Ji greitai kolonizuojasi į didįjį prieskrandį patekusius pašarus. Būtent dėl aktyvios mikroorganizmų veiklos galvijų organizmui tenka 70 proc. Energinės medžiagos, kuri yra reikalinga gyvybiniams procesams palaikyti bei produkcijai gaminti .

5 pav. Didžiojo prieskrandžio pH kitimas tiriamuoju laikotarpiu 1 2 3 4 5 6 7 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 6,81±0,22 6,51±0,15 6,99±0,1 6,7±0,05 6,79±0,05 6,82±0,01 Kontrolinė Tiriamoji

29

Analizuodami 5 paveikslo duomenis, matome, kad visa tiriamąjį laikotarpį kontrolinės ir tiriamosios grupių karvių didžiojo prieskrandžio turinio pH ženkliai nesiskyrė bei buvo fiziologinės normos ribose.

6 pav. Didžiojo prieskrandžio bakterijų redukcinio aktyvumo kitimas tiriamuoju laikotarpiu, s Remiantis 6 paveikslo duomenimis, matome, kad nevienodas karvių šėrimas įtakojo didžiojo prieskrandžio turinio bakterijų redukcinį aktyvumą. Toliau analizuojant turimus duomenis, matome, kad po pirmojo bandomojo mėnesio tiriamosios grupės karvių prieskrandžio turinio bakterijų redukcinis aktyvumas buvo 16,67 sekundžių mažesnis nei kontrolinėje grupėje, kurioje karvės buvo šeriamos ekstruduotais žirniais. Praėjus antrajam tyrimo mėnesiui, galime pastebėti, kad bakterijų redukcinis aktyvumas didesnis tiriamojoje grupėje 36,67 s, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Praėjus trečiajam tyrimo mėnesiui, pagal gautus rezultatus, matome, kad redukcinis bakterijų aktyvumas tiek tiriamosios tiek kontrolinės grupės, karvių prieskrandžio turinyje yra lygus.

0 10 20 30 40 50 60 70 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 66,67±36,17 33,33±12,58 40±10 50±22,91 70±15 40±5 Kontrolinė Tiriamoji

30 7 pav. Pirmuonių kiekio kitimas didžiojo prieskrandžio turinyje, 𝒙𝟏𝟎𝟑_/ml

Toliau analizuojant tyrimo rezultatus 7 paveikslą, yra svarbu paminėti, kad stiprų poveikį pirmuonių rūšių įvairovei didžiajame prieskrandyje turi gyvūno suvartojamo pašaro rūšis. Remiantis gautais tyrimo rezultatais ir analizuojant pirmuonių kiekio kitimą didžiojo prieskrandžio turinyje tiriamuoju laikotarpiu, matome, kad po pirmojo tyrimo mėnesio, tiriamosios grupės pirmuonių skaičius prieskrandžio turinyje yra net 145,04 𝑥103_{/ml mažesnis, nei kontrolinės grupės karvių, kurių racionas} papildytas ekstruduotomis sojos pupelėmis. Po antrojo bandymo mėnesio, tiriamosios grupės pirmuonių skaičius mažesnis 83,86 𝑥103_{/ml, lyginant su kontroline tyrimo grupe. Po paskutiniojo} tyrimo mėnesio pirmuonių kiekio skirtumas tiek tiriamosios, tiek kontrolinės grupės nežymus.

Literatūroje teigiama, kad pagrindinis ir didžiausias karvių energijos šaltinis yra lakiosios riebalų rūgštys (acto, propiono, sviesto), kurios susidaro didžiajame prieskrandyje, vykstant fermentacijai (skylant angliavandeniams, kai vyksta rūgimo procesas ir dezaminuojantis aminorūgštims).

0 50 100 150 200 250 300 350 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 258,59±70,87 303,65±60,46 195,84±98,03 113,55±20,09 219,79±43,09 196,35±129,46 Kontrolinė Tiriamoji

31 8 pav. Lakiųjų riebalų rūgščių kiekio kitimas didžiojo prieskrandžio turinyje, mmol/l

Remiantis tyrimo duomenimis (8 pav.), matome, kad po pirmojo mėnesio bandymo lakiųjų riebalų rūgščių koncentracija tiriamosios grupės prieskrandžio turinyje buvo 3,5 proc. didesnė, nei kontrolinės grupės prieskrandžio turinyje (p>0,05). Analizuojant tyrimo duomenis po antrojo bandymo mėnesio lakiųjų riebalų rūgščių koncentracija tiriamosios grupės prieskrandžio turinyje 4 proc. mažesnė, nei kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje (po 90 d.) lakiųjų riebalų rūgščių koncentracija tiriamosios grupės prieskrandžio turinyje buvo didesnė 3,3 proc., nei kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje (p>0,05).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 91,33±8,08 83,33±5,77 77,33±4,62 94,67±9,24 80±0,00 80±0,00 Kontrolinė Tiriamoji

32 9 pav. Bendro azoto kitimas didžiojo prieskrandžio turinyje, mg/100 ml

Remiantis 9 pav. duomenimis, nustatyta, kad pirmąjį tyrimo mėnesį bendro azoto kiekis tiriamosios grupės prieskrandžio turinyje 7,2 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje (p>0,05).

Po antrojo tyrimo mėnesio, nustatyta, kad bendras azoto kiekis tiriamojoje grupės karvių prieskrandžio turinyje yra mažesnis net 44,8 proc., nei kontrolinės grupės karvių prieskrandžio turinyje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje (po 90 d.) tiriamosios grupės, karvių prieskrandžio turinyje, bendro azoto kiekis mažesnis 33,2 proc., lyginant su kontrolinės grupės rezultatais.

Teigiama, kad kliniškai sveiko galvijo prieskrandyje amoniako koncentracija nedidelė. Amoniakas didžiajame prieskrandyje susidaro, dezaminuojantis aminorūgštims, vykstant urėjos hidrolizei bei nitritų ir nitratų redukcijai. Nustatyta, kad amoniako dalį pasisavina mikroorganizmai, o likusi dalis yra įsiurbiama į kraują. Yra įrodyta, kad amoniako koncentraciją didžiajame prieskrandyje įtakoja pašaro rūšis. Jeigu amoniako kiekio rodiklis yra žymiai didesnis nei angliavandenių kiekio rodiklis, tuomet atsiranda nepakankamas energijos kiekis sintetinti mikroorganizmų baltymams.

0 20 40 60 80 100 120 140 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 81,43±30,35 129,03±16,51 77,93±5,06 87,73±19,8 71,17±4,76 52,03±4,28 Kontrolinė Tiriamoji

33 10 pav. Amoniako azoto kitimas didžiojo prieskrandžio turinyje, mg/100 ml

Remiantis 10 paveikslo duomenimis nustatyta, kad pirmąjį tyrimo mėnesį, tiriamosios grupės amoniako azoto kiekis 7,2 proc. (6,3 mg/100 ml) mažesnis, nei kontrolinės grupių karvių prieskrandžio turinyje. Toliau analizuojant antrojo tyrimo mėnesio rezultatus, yra įrodyta, kad kontrolinės grupės karvių, kurių racionas buvo papildytas tik ekstruduotomis sojos pupelėmis amoniako azoto kiekis mažesnis 25,8% (4,85 mg/100 ml) didžiojo prieskrandžio turinyje (p>0,05), lyginant su kontroline grupe. Remiantis paskutiniojo mėnesio tyrimo duomenimis, tiriamosios grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinyje amoniako azoto kiekis yra didesnis 22,88 proc. (2,99 mg/100 ml), lyginant su kontroline grupe.

3.2. Karvių kraujo biocheminiai rodikliai

Teigiama, kad karvių laikymo technologijų kaita bei produktyvumo intensyvumo didinimas turi įtakos didesniems, patiriamo streso, rodikliams. Patiriamo streso metu yra pažeidžiami ląstelių membranų komponentai, atsiranda daugiau laisvųjų radikalų, kurie slopina virškinimo sistemos fermentų veiklą, o tai turi įtakos kraujo fermentų aktyvumo rodiklių pokyčiams, hormonų veiklai, mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimams. Kraujo fermentų, mineralinių medžiagų tyrimo rodikliai

0 5 10 15 20 Po 30 d. Po 60 d. Po 90 d. 15,49±5,02 18,76±3,39 10,08±5,47 14,84±5,45 13,91±0,43 13,07±1,41 Kontrolinė Tiriamoji

34

yra taikomi norint diagnozuoti karvių medžiagų apykaitos, reprodukcinės sistemos ligas, taip pat yra svarbūs nustatant ir analizuojant primilžio sumažėjimo priežastis bei šėrimo paklaidas.

9 lentelė. Tiriamųjų karvių biocheminių kraujo tyrimų rezultatai

Remiantis 9 lentelės duomenis, kraujo serumo rezultatai rodo, kad visą tyrimo laikotarpį kreatinino, urėjos kiekis visų tiriamųjų karvių kraujyje buvo fiziologinių normų ribose. Baltymų kiekio rodikliai, visą tyrimo laikotarpį, tiek kontrolinėje, tiek tiriamojoje grupėse, atitinka normos ribas (p>0,05).

Kraujo serumo tyrimai parodė, kad tiek kontrolinė, tiek tiriamosios grupių ALP kiekio rodikliai, visą tiriamąjį laikotarpį atitiko fiziologines normos ribas (norma iki 114 IU/L).

Rodiklis Praėjus 30 d. nuo bandymo pradžios Praėjus 60 d. nuo bandymo pradžios Praėjus 90 d. nuo bandymo pradžios

Grupė Grupė Grupė

Kontrolinė (ekstr.sojos pupelės) Tiriamoji (ekstr. žirniai + ekstr. sojos pupelės) Kontrolinė (ekstr.sojos pupelės) Tiriamoji (ekstr. žirniai + ekstr. sojos pupelės) Kontrolinė (ekstr.sojo s pupelės) Tiriamoji (ekstr. žirniai + ekstr. sojos pupelės) BUN, mmol/L 2,10 1,8 1,90 1,8 2,03 1,87 Glu, mmol/L 2,40 2,23 1,97 2,47 1,37 1,7 ALP, IU/L 78,33 81,33 79,33 78,00 83,67 81,67 T-Pro, g/L 63,33 60,00 65,67 60,00 64,67 60,33 GPT, IU/L 27,67 25,00 21,67 21,00 22,00 24,67 Cre, umol/L 83,00 89,00 115,67 102,67 95,33 94,33 TG, mmol/L 0,28 0,28 0,28 0,28 0,28 0,28 T-Cho, mmol/L 6,58 5,55 6,88 5,29 6,42 4,6 T-Bil, umol/L 4,00 4,67 4,00 4,00 3,67 3,67 Mg, mmol/L 1,11 1,05 1,18 1,13 1,2 1,17 Ca, mmol/L 2,89 3,04 2,97 2,77 2,95 2,82 IP, mmol/L 1,90 2,07 1,92 1,94 2,31 2,17

35

Toliau analizuojant tyrimo duomenis, pastebima, kad ekstruduotų pupinių javų panaudojimas karvių mityboje, per visą tyrimo laikotarpį, neturėjo jokios įtakos trigliceridų rodikliui kraujyje, abiejose karvių grupėse (rodiklis buvo 0,28 mmol/L).

Po paskutiniojo tyrimo mėnesio (90 d.), tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupių karvių serume, gliukozės kiekis fiziologinės normos ribose (iki 3 mmol/L). Tiriamosios ir kontrolinės grupių karvių kraujo tyrimuose kalcio, magnio ir fosforo kiekis taip pat atitiko fiziologinės normos ribas visais tyrimo mėnesiais.

36

4.

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Norint nustatyti ekstruduotų žirnių ir įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams ir sveikatingumui, buvo atliekami melžiamų karvių šėrimo bandymai.

Šio tyrimo atveju, siekiant išsiaiškinti ekstrudavavimo poveikį pašarinių žirnių maistinei vertei, buvo pastebėta, kad po ekstrudavimo sausųjų medžiagų kiekis mažesnis 2,89 proc., lyginant su neekstruduotais žirniais. Kitų maistinių medžiagų tokių kaip, žalieji baltymai, žalieji riebalai bei žalieji pelenai kiekiai prieš ir po ekstrudavimo skyrėsi neženkliai. Kitų autorių [54,55] duomenimis buvo lyginami žirniai ir jų tyrimas tik patvirtina, kad sausųjų medžiagų kiekis yra mažesnis po ekstrudavimo ir skirtumas buvo – 1,9 proc. Kaip P. Chen teigia [56], ekstrudavimas neturi didelės įtakos maistinės vertės rodikliams.

Ekstrudavimas neturėjo ženklios įtakos analizuotų pašarų žaliosios ląstelienos kiekiui bei ADF frakcijai. Tačiau analizuojant likusius duomenis galime pastebėti, kad ekstrudavimas labiausiai įtakojo ADL (rūgštus detergentinis ligninas) frakcijos kiekį, kuri po ekstrudavimo yra mažesnis 0,32 proc., bei NDF (neutrali detergentinė ląsteliena) frakcijos kiekį, kuris mažesnis 6,47 proc. Remiantis mokslininkų gautais tyrimo duomenimis [55], NDF frakcijos rodiklis po ekstrudavimo yra mažesnis – 5,7 proc. Šie rezultatai sutampa su mūsų atlikto tyrimo duomenimis, ir mūsų tyrimas patvirtina šio tyrimo metu gautus rezultatus.

Pagal Stein et al [57] atliktą tyrimą, aminorūgščių kiekis po ekstrudavimo keitėsi ir yra didesnis šių aminorūgščių: serino - 1,7 g/kg, glutamo r. - 10,1 g/kg, glicino - 2,2 g/kg, valino - 3,1 g/kg. Lyginant mūsų atlikto tyrimo gautus duomenis, po ekstrudavimo proceso šių aminorūgščių rodiklis taip pat buvo didesnis, serino - 1,14 g/kg, glutamo r. - 2,47 g/kg, glicino - 1 g/kg ir valino - 1,91 g/kg. Didžiausias skirtumas tarp tirtų aminorūgščių buvo leucino, po ekstrudavimo jo kiekis didesnis net 8,57 g/kg. Kitų aminorūgščių rodikliai reikšmingų skirtumų neparodė. Lyginant mūsų atliktą tyrimą su kitų tyrimų gautais rezultatais, rezultatai yra labai panašūs, reikšmingų skirtumų nepastebėta.

Reikšmingų riebiųjų rūgščių kiekio pokyčių po pašarinių žirnių ekstrudavimo nepastebėta. Tačiau analizuojant rezultatus pastebima, jog kai kurių riebiųjų rūgščių kiekis po ekstrudavimo mažesnis, tai – oleino r. 2,53 proc., mononesočiųjų riebalų r. – 2,02 proc., n-3 r. 0,77 proc., o didesnis šių : linolo r. 2,78 proc., polinesočiųjų riebalų r. 2,08 proc., n-6 r. 2,84 proc., lyginant su neapdorotais žirniais. Analizuojant kitų mokslininkų [58;59] tyrimus, kuriuose buvo lyginamos RR kiekis tarp ekstruduotuose ir neektruduotuose žirniuose, nebuvo pastebėta didelių kiekių skirtumų.

37

Remiantis mokslininkų tyrimais [60] bakterijų aktyviausia veikla pasireiškia, kai didžiojo prieskrandžio pH svyruoja nuo 6 – 6,8. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės prieskrandžio pH atitiko fiziologinės normos ribas (p>0,05).

Analizuojant karvių didžiojo prieskrandžio bakterijų redukcinio aktyvumo duomenis, buvo pastebėti tam tikri pokyčiai. Pirmąjį tyrimo mėnesį tiriamosios grupės bakterijų redukcinis aktyvumas buvo 43,76 s mažesnis, lyginant ją su kontroline grupe. Po antrojo tyrimo mėnesio, tiriamosios grupės bakterijų redukcinis aktyvumas didesnis 36,82 s. Toliau apibendrinant pirmuonių skirtumą tyrimo metu, pirmuoju ir antruoju mėnesiu nustatytas pirmuonių mažesnis kiekis tiriamosiose grupėse (po 30 d. - 56,09 proc. ir po 60 d. - 27,62 proc.), lyginat jas su kontrolinėmis grupėmis, o trečiąjį tyrimo mėnesį pirmuonių skaičius tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės, beveik susilygina (p>0,05).

Ekstruduoti žirniai turėjo nežymios įtakos LRR koncentracijai, tačiau viso tyrimo metu grupių karvių prieskrandžio turinyje LRR koncentracija buvo fiziologinės normos ribose [60].

Toliau apibendrinant tyrimo rezultatus, yra pastebimas nepastovus bendro azoto kitimas, visu tiriamuoju laikotarpiu. Po pirmojo tyrimo mėnesio tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės bendras azoto kiekis kito nežymiai (p>0,05). Antruoju ir trečiuoju tyrimo mėnesiais, tiriamojoje grupėje bendras azoto kiekis mažesnis po 60 d. - 44,8 proc., o po 90 d. - 33,2 proc.

Remiantis atliktais tyrimais [29] yra teigiama, kad amoniakas didžiajame prieskrandyje susidaro, dezaminuojantis aminorūgštims, vykstant nitritų ir nitratų redukcijai ar vykstant urėjos hidrolizei. Po pirmojo bandymo mėnesio amoniako azoto kiekis, abiejose tyrimo grupėse skyrėsi nežymiai. Po antrojo tyrimo mėnesio tiriamosios grupės amoniako azoto kiekis mažesnis 25,8 proc., o po trečiojo tyrimo mėnesio – didesnis 22,9 proc., lyginant su kontrolinėmis grupėmis.

Kraujo serumo tyrimai parodė, kad tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupių biocheminio karvių kiekio rodikliai, visą tiriamąjį laikotarpį atitiko fiziologines normos ribas ir skirtumai nebuvo reikšmingi. Galime patvirtinti mokslininkų atliktus tyrimo rezultatus, kad pupinių javų panaudojimas melžiamų karvių racione nesąlygoja biocheminių kraujo rodiklių pakitimų karvių kraujo serume [59,60].