Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Žygimantas Sakalauskas

Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių

miltuose

Inactivation of Fusarium toxins in whole wheat flour

Maisto mokslo ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Violeta Baliukonienė

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Žygimantas Sakalauskas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Rosita Maksimovienė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

doc. dr. Violeta Baliukonienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

prof. dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(3)

3

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(4)

4

TURINYS

SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 10 1.1. Kviečiai ... 10

1.1.1. Kviečių panaudojimas maisto pramonėje ... 10

1.2. Maistinių kviečių tarša mikotoksinais ... 11

1.2.1. Aflatoksinai ... 12

1.2.2. Trichotecenai ... 13

1.2.3. Zearalenonas... 14

1.3. Mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose ... 14

1.3.1. Biologinis mikotoksinų inaktyvavimas ... 15

1.3.2. Fizikinis mikotoksinų inaktyvavimas... 16

1.3.3. Cheminis mikotoksinų inaktyvavimas ... 16

2. TYRIMO OBJEKTAI IR METODAI ... 17

2.1. Tyrimo objektas ... 17

2.2. Tyrimo metodai ... 17

2.2.1. Mikotoksinų koncentracijos nustatymas ... 17

2.2.2. Sodos antigrybinio aktyvumo nustatymas diskų difuzijos metodu ... 18

2.2.3. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose, apdorojant juos aukštoje temperatūroje (fizikinis veiksnys) ... 19

2.2.4. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose naudojant valgomąją sodą (cheminis veiksnys) ... 19

2.2.5. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose naudojant mieles (biologiškai aktyvi medžiaga) ... 19

(5)

5

3. REZULTATAI ... 20

3.1. Mikotoksinų koncentracijos pilno grūdo kviečių miltuose nustatymas ... 20

3.2. Fizikinio metodo (apdorojimo aukšta temperatūra) poveikis mikotoksinų kiekiui pilno grūdo kviečių miltuose ... 20

3.3. Cheminio metodo (valgomosios sodos) poveikis mikotoksinų kiekiui pilno grūdo kviečių miltuose ... 22

3.4. Biologinio metodo (maistinių mielių) poveikis mikotoksinų kiekiui pilno grūdo kviečių miltuose ... 24

3.5. Sodos antigrybinio aktyvumo nustatymas ... 25

1. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 30

5. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 31

(6)

6

SANTRAUKA

Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose Žygimantas Sakalauskas

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Violeta Baliukonienė.

Atlikimo vieta: Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2017 – 2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, Mikotoksikologijos laboratorijoje.

Darbo objektas – pilno grūdo kviečių miltai ir iš jų pagaminta duona. Darbo apimtis – 38 puslapiai. Darbe pateikta 1 lentelė ir 10 paveikslų.

Darbo tikslas: įvertinti biologiškai aktyvių medžiagų bei fizikinių ir cheminių veiksnių įtaką

Fusarium toksinų inaktyvavimui in vitro sąlygomis pilno grūdo kviečių miltuose.

Rezultatai ir aptarimas: tyrimo pradžioje buvo nustatytas eksperimentui naudotų pilno grūdo kviečių miltų mėginių užterštumas Fusarium išskiriamais toksinais. Tyrimo eigoje turimų mėginių toksinų detoksikacijai buvo panaudoti fizikinis, biologinis ir cheminis inaktyvavimo metodai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia kviečių mėginiuose rasta zearalenono – vidutiniškai 456,67 µg/kg. Taikant fizikinį toksinų inaktyvavimo metodą ir apdorojant mėginius aukštoje temperatūroje toksinų koncentracija kaitinant vis aukštesnėje temperatūroje mažėjo. Tačiau zearalenono koncentracija šio tyrimo metu buvo paveikta atvirkščiai – kuo aukštesnė temperatūra buvo naudojama, tuo didesnė zearalenono koncentracija buvo rasta mėginiuose. Atlikus tyrimą tešloje su soda zearalenono koncentracija mėginiuose taip pat sumažėjo. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo paveikta mažiausiai (mėginys nr. 1 – 100 μg/kg, mėginys nr. 2 – 250 μg/kg ir mėginys nr. 3 – 50 μg/kg). Tačiau apdorojus paruoštus tešlos su soda mėginius 230ºC temperatūroje deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo ženkliai sumažėjusi (mėginys nr. 1 – 50 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 – 0 μg/kg). Atlikus tyrimą tešloje su mielėmis. Zearalenono koncentracija mėginiuose taip pat sumažėjo, tačiau išliko gana didelė (mėginys nr. 1 buvo 70 μg/kg, nr. 2 – 170 μg/kg, o nr. 3 – 300 μg/kg). Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 500 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 2 - 0 μg/kg. Mėginius apdorojus 230ºC temperatūroje zearalenono koncentracija visuose mėginiuose buvo 0 μg/kg, o deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose sumažėjo dviem kartais. Taigi toksinų inaktyvacija vyksta sklandžiau, kai taikomi keli toksinų inaktyvavimo metodai kartu.

(7)

7

SUMMARY

Inactivation of Fusarium toxins in whole wheat flour Žygimantas Sakalauskas

Master’s thesis Scientific supervisor: Prof. Dr. Violeta Baliukoniene.

Place of research: The research was carried out in 2017 – 2020, in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality, Mycotoxicology Laboratory. Main topic: Whole grain wheat flour and bread made from therefrom.

Extent: 38 pages. The paper contains 1 table and 10 pictures.

Aim: To evaluate the influence of biologically active substances and physicochemical factors on the

in vitro inactivation of Fusarium toxins in wheat.

Results and conclusion:

At the beginning of the study, contamination by Fusarium toxins was detected in whole grain wheat flour samples used for the experiment. Physical, biological and chemical inactivation methods were used to detoxify the available samples in the course of the study. The study found that zearalenone was the most abundant in wheat samples, with an average of 456.67 µg/kg. The physical method of toxin inactivation and treatment of samples with high temperature reduced the concentration of toxins by heating at ever higher temperatures. However, the concentration of zearalenone was reversed in this study - the higher the temperature used, the higher the concentration of zearalenone found in the samples. When tested in soda dough zearalenone concentrations in the samples also decreased. The deoxynivalenol concentration in the samples was the least affected (sample no. 1 - 100 μg/kg, sample no. 2 - 250 μg/kg and sample no. 3 - 50 μg / kg). However, deoxynivalenol concentrations in the samples were significantly reduced after treatment of the prepared baking soda samples at 230 °C (sample no. 1 - 50 µg/kg and sample no. 2 and no. 3 - 0 µg/kg). In the yeast dough test, the levels of zearalenone concentrations in the samples also decreased but remained relatively high (sample no. 1 was 70 µg/kg, sample no. 2 was 170 µg/kg, and sample no. 3 was 300 µg/kg). The concentration of deoxynivalenol in the samples was as follows: sample no. 1 to 500 μg/kg and samples no. 1 and no. 2 - 0 μg / kg. After treatment with 230 ºC, zearalenone concentration in all samples was 0 μg/kg, while deoxynivalenol concentration in the samples was reduced by two folds. Accordingly, toxin inactivation occurs more smoothly when multiple toxin inactivation methods are used together. Key words: Fusarium, wheat flour, mycotoxins, temperature, soda.

(8)

8

SANTRUMPOS

AFLB1 – aflatoksinas B1

DON – deoksinivalenolis

FAO - Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija KSV/g – kolonijas sudarantys vienetai grame

min. – minutės mm – milimetrai NIV - nivalenolis p - patikimumas proc. – procentai PSCh – plonasluoksnė chromatografija spp. – rūšis

SPSS – Statistical Package for Social Sciences ZON – zearalenonas

μg/kg – mikrogramai kilograme ºC – Celsijaus laipsniai

(9)

9

ĮVADAS

Pastaruoju metu Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkams bei maisto pramonės atstovams kyla klausimas, kaip apsaugoti grūdus nuo mikotoksinų ir kaip tinkamai juos sandėliuoti, kad nebūtų pažeistas jų tinkamumas vartojimui sandėliuojant ilgą laiko tarpą [1, 2]. Mikotoksinai toksiškai veikia įvairias žinduolių rūšis, gali sukelti alergiją, gali paveikti reprodukcinės sistemos, virškinamojo trakto, inkstų bei kitų organizmo sistemų funkcijas. Taip pat nustatytas jų kancerogeninis poveikis žmogaus organizmui bei infekcinių ligų atsparumo sumažėjimas [1,2]. Tyrimų duomenimis, mikotoksinai į organizmą gali patekti ne tik per maistą ar pašarus, bet ir per kvėpavimo sistemą [2]. Pagal FAO skaičiavimus nuostoliai, kuriuos sukelia mikotoksinus gaminantys grybai, siekia 1000 milijonų maistinių kultūrų tonų per metus. Europos šalių mokslo įstaigose dažniausiai tiriami yra šie - Aspergillus, Fusarium, Penicillium, Claviceps, Pyrenophora toksinai [1]. Toksinų gamyba ir maisto produktų užteršimas priklauso nuo tam tikrų išorinės aplinkos veiksnių, tokių kaip substrato (terpės) sudėtis ir struktūra, drėgmė, temperatūros lygis [1]. Pastaruoju laikotarpiu ypač didelis dėmesys yra skiriamas Fusarium spp. genties mikromicetams. Šios genties grybai sukelia javų fuzariozę, kuri dažniausiai pasitaiko kviečiuose, bet taip pat gali būti užkrėsti ir miežiai, rugiai, avižos, kvietrugiai, kukurūzai. Fusarium genties grybai gali produkuoti šiuos organizmui žalingus mikotoksinus: deoksinivalenolį (DON), zearalenoną (ZON), T–2 toksiną, nivalenolį, fumoniziną.

Pagrnidninės Fusarium genties rūšys išskiriančios mikotoksinus yra šios: F. avenaceum, F.

graminearum, F. culmorum, iš kurių, mūsų aplinkoje pasitaikantys mikotoksinai yra

deoksinivalenolis, zearalenonas ir T–2 toksinas [3]. Veikiant Fusarium spp. pažeistą grūdą, jo kokybė labai suprastėja: pasikeičia aminorūgščių sudėtis, sumažėja grūdo stikliškumas ir saiko masė [4]. Siekiant išvengti kviečių užterštumo Fusarium ir kitais toksinais reikėtų pirmiausiai pradėti nuo pačios sėklos. Tyrimų duomenimis, Fusarium toksinus galima inaktyvuoti įvairiomis priemonėmis: fizikinėmis, cheminėmis ir biologinėmis, kurios gali suardyti, modifikuoti ar absorbuoti mikotoksinus [5].

Darbo tikslas – įvertinti įvairių biologiškai aktyvių medžiagų bei fizikinių ir cheminių veiksnių įtaką Fusarium toksinų inaktyvavimui in vitro sąlygomis pilno grūdo kviečių miltuose ir pasiūlyti saugias medžiagas Fusarium toksinų sumažinimui grūdiniuose produktuose.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pilno grūdo kviečių miltų taršą Fusarium toksinais bei aflatoksinu B₁. 2. Įvertinti biologiškai aktyvių medžiagų įtaką Fusarium toksinų inaktyvavimui in vitro. 3. Įvertinti fizikinių veiksnių įtaką Fusarium toksinų inaktyvavimui in vitro.

(10)

10

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Kviečiai

Kviečiai (Triticum) – iš visų grūdinių kultūrų nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Auginami daugiau nei 140 pasaulio šalių [6]. Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) – vienmetis augalas, kuris priklauso miglinių šeimai (Poaceae), kviečių genčiai (Triticum L.), o ši skirstoma į 22 rūšis. Iš daugybės kviečių rūšių plačiai pritaikomos ir žinomos bei analizuojamos šios – paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) ir kietasis kvietys (Triticum durum Desf.) [7].

Kviečiai pasaulyje plačiai vartojami maisto pramonėje ir yra paklausūs todėl, kad jie auga įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Dėl savo augimo prisitaikymo sąlygų kviečiai skirstomi į žieminius ir vasarinius [8]. Žieminiai kviečiai, kurių šaknų sistema yra kuokštinė yra sėjami rudenį ir sudygsta per 7-15 dienų. Nors ir žiema yra kritiškiausias laikotarpis augalams, dėl šalčių ir stovinčio vandens laukuose žieminiai kviečiai gali augti įvairiomis sąlygomis ir prisitaikyti prie dirvos, atvirkščiai nei vasariniai kviečiai. [9]. Kalbant apie vasarinius kviečius pirmiausia reikėtų pažymėti, kad jų šaknų sistema yra ne tokia tvirta, kaip žieminių ir šie sudygę auga lėtai, silpnai krūmijasi. Vasariniai kviečiai išauga iki 1 metro aukščio ir aukštesni ir jų augimui reikalingas ypatingai kruopštus dirvos paruošimas. Šie kviečiai jautrūs šalčiams ir gali iškęsti tik trumpalaikius šalčius, iki 4°C šalčio. Šių kviečių vegetacijos periodas trunka 90 - 110 dienų. [9, 10]. Lietuvoje dėl netinkamų klimato sąlygų kietieji kviečiai neauginami, tačiau naudojami pramonėje ir yra ypatingai svarbūs makaronų ir manų kruopų gamyboje. Nepaisant to, kad klimato sąlygos nepalankios kietųjų kviečių auginimui, šalyje yra auginami paprastieji (minkštieji, duoniniai) kviečiai, kurie užauga iki 60 – 150 cm aukščio [11, 12]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 metais daugiau nei pusę grūdinių kultūrų plotų sudarė kviečiai. Lyginant vasarinių ir žieminių kviečių apsėjamus plotus, neženkliai daugiau sėjama žieminių kviečių pasėlių [13].

Manoma, kad kviečiais apsėjami plotai pasaulyje sparčiai didės, kaip ir jų derlingumas [14]. Kasmet pasaulyje užauginama apie 650 mln. tonų kviečių. Pagal bendrą produkciją kviečiai užima trečią vietą po ryžių bei kukurūzų [15].

1.1.1. Kviečių panaudojimas maisto pramonėje

Kviečiai (Triticum L.) – tai labai vertingas žemės ūkio augalas, kuris yra plačiai naudojamas maisto pramonėje. Jie yra puikus žmogui reikiamų maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai ir skaidulinės maisto medžiagos, šaltinis. Iš kokybės reikalavimus atitinkančių kviečių gaminami įvairūs konditeriniai gaminiai, kepama duona, gaminamos kruopos bei ekstruduoti

(11)

11

maisto produktai. Prastesnės kepamosios vertės kviečiai naudojami gyvulių pašarų gamyboje bei alternatyvioms kviečių panaudojimo galimybėms [16].

Kviečiai yra pagrindinė krakmolo ir glitimo gamybos žaliava visame pasaulyje. Tam, kad būtų pagaminta aukštos kokybės produkcija, žaliavos turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus, ne išimtis ir kviečiai. Nuolat keičiantis meteorologinėms sąlygoms, didėjant drėgmės kiekiui, blogėja kokybės reikalavimus atitinkančių žaliavų auginimo sąlygos. Žaliavos kokybei turi įtakos ir maisto pramonėje bei reikalingų žaliavų auginime taikomi techniniai sprendimai. Todėl maisto pramonėje vis dažniau iškyla problemų gauti aukštus kokybės reikalavimus atitinkančius kviečius [17].Įvertinus kokybinius kviečių grūdų skirtumus nusprendžiama, kam bus panaudojami kviečiai, t. y., kokia bus jų paskirtis: duonos ir konditerijos kepiniams, kruopoms ar pašarams [18].

Kviečiai maisto pramonėje ir žemės ūkyje dar vadinami duoniniais javais, kadangi juose yra didesnis kiekis baltymų, lyginant su kitais javais. Kviečių grūduose yra daugiau proteino – gliuteino, kuris leidžia tešlai kilti. Todėl kviečių duona yra lengvesnė, puresnė ir turi didesnę energetinę vertę, o tai yra ypatingai svarbu maisto pramonėje [19].

1.2. Maistinių kviečių tarša mikotoksinais

Nemaža dalis mikromicetų pradeda vystytis ant augančių javų, o baigia gyvenimo ciklą sandėliuose ant pažeistų grūdų. Siekiant apriboti grūdinių žaliavų ir grūdų produktų užsikrėtimą mikromicetais, yra reikalingas visų rizikos taškų įvertinimas gamybos grandinėje ir prevencinių priemonių panaudojimas [20]. Mikroorganizmų gyvybinės veiklos metabolitai (mikotoksinai) yra toksiški žmonėms ir gyvuliams, todėl aktyviai siekiama užkirsti kelią jų atsiradimui ir vystymuisi [21].

Pagrindinės priežastys, sukeliančios grūdų gedimo protrūkius yra didelis pradinis saugyklų užterštumas ir nepakankamas grūdų paruošimas sandėliavimui [22]. Įvairiose pasaulio šalyse grūdų kokybė yra vertinama skirtingai: pagal sporų kiekį arba mikotoksinų kiekį ir bendrą bakterinį užterštumą. Mikrobiologinis ir mikotoksikologinis grūdų įvertinimas atliekamas laboratorijose pagal atitinkamas metodikas. Esant atitinkamoms sąlygoms, apie 30-40 % visų mikroskopinių grybų gali gaminti mikotoksinus. Pagrindinės mikromicetų gentys, kurios aptinkamos grūduose yra Aspergillus,

Fusarium, Penicillium, Alternaria, Cladosporium. Tai mikotoksinų gamintojai, kurie periodiškai

kelia pavojų maisto saugos užtikrinimui [23].

Kaip jau minėta anksčiau, mikromicetai patenka ant grūdų dažniausiai dar laukuose jų augimo metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant, ar perdirbant grūdus. Mikromicetų paplitimui didelę įtaką daro klimato sąlygos [24]. Optimalus terpių pH, kuriuose geriausiai auga mikroskopiniai grybai,

(12)

12

turi būti nuo 4,5 iki 6,5 [25]. Mikotoksinus gaminantys mikroskopiniai grybai ardo grūdus, keičia jų struktūrą, o pasigaminę toksinai užkrečia maistą bei gyvulių pašarus [26]. Kiekybiniam mikotoksinų kiekiui nustatyti naudojamas imunofermentinės analizės metodas. Metodo esmė yra antikūno – antigeno sąveika. Mikotoksiną zearalenoną gamina Fusarium genties mikroskopiniai grybai. Šio mikotoksino didžiausios koncentracijos dažniausiai nustatomos Vidurio Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) [27]. Fusarium genties mikromicetai lemia didelius derliaus nuostolius [28, 29].Fusarium spp. mikromicetai gali atsirasti visuose augalo vystymosi etapuose, nuo sėklos iki

subrendimo [30]. Dažniausiai Fusarium aptinkami ant grūdų, auginamų švelnaus klimato regionuose Amerikoje, Europoje ir Azijoje [31].

Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, Fusarium spp. sukelia javų ligą – fuzariozę. Ypač palankios sąlygos javams užsikrėsti šia liga yra drėgni ir šilti orai. Kuomet oro temperatūra svyruoja nuo 16 - 30°C šilumos, o sporoms sudygti pakanka 12 valandų drėgno periodo laikotarpio. Derliui prognozuoti fuzariozę galima tuo atveju, jei varpų žydėjimo metu drėgmė pasėliuose laikosi 2 – 4 paras, oro temperatūra svyruoja nuo 22°C iki 27°C šilumos [32]. Fusarium spp. pažeistų varpų galvutės nusidažo šviesiai rožine spalva [33].

Fusarium genties rūšių yra priskaičiuojama daugiau kaip 80 [30]. Pagrindinės šios genties rūšys gaminančios toksinus yra: F. graminearum, F. verticillioides, F. pseudograminearum, F.

proliferatum, F. Compactum [3]. F. graminearium produkuoja zearalenoną, nivalenolį ir

deoksinavalenolį [3]. F. pseudograminearum - deoksinavalenolį ir zearalenoną. F. verticillioides - fumoniziną [3]. Ši gentis pasižymi tuo, kad dirvos paviršiuje ar dirvožemyje gali išlikti atspari mechaniniams pažeidimams, taip pat gali išlikti gyvybinga iki 900 dienų vėsioje ir sausoje vietoje [3]. Fusarium rūšys yra fuzariozės ligos sukėlėjai, pasireiškus šiai ligai, sumažėja javų derlingumas ir jų kokybė [34]. Svarbiausi Fusarium mikotoksinai yra trichotecenai ir zearalenonas [34].

1.2.1. Aflatoksinai

Aflatoksinai yra mikromicetų metabolitai, gaminami Aspergillus flavus ir Aspergillus

parasiticus rūšių, šios rūšys gamina aflatoksinus visuose žemynuose esant įvairioms klimato

sąlygoms. Dažniausiai aptinkami aflatoksinai yra B1, B2, G1 ir G2 [35]. Literatūroje yra duomenų, kad

aflatoksinai neigiamai veikia virškinamąjį traktą, dėl jų poveikio navikai vystosi virškinamajame trakte ir kepenyse [36]. Aflatoksinas B1 (2 pav.) yra toksiškas ir siejamas su kepenų vėžiu ir imuninės

sistemos sutrikdymu. Didelių dozių (> 6000 mg) aflatoksino poveikis gali sukelti ūmų toksiškumą arba mirtį, mažų dozių poveikis yra kancerogeninis [37].

(13)

13

Aflatoksinai paplitę dirvožemyje, vystosi įvairiose grūdinėse kultūrose, patenka į augalinės kilmės maisto produktus, gyvulių pašarą, o per jį - ir į gyvulinės kilmės maisto produktus [38]. Kviečiai, ryžiai ir daugelis kitų produktų yra ganėtinai atsparūs aflatoksinams, tačiau esant tinkamai temperatūrai ir drėgmei aflatoksinai produktuose gali atsirasti [39]. Remiantis Komisijos Reglamentu Nr. 1881/2006 didžiausia leistina AFLB1 koncentracija grūduose – 2,0 μg/kg.

1 pav. Aflatoksino B1 struktūra [40]

1.2.2. Trichotecenai

Trichotecenų grupės mikotoksinas deoksinivalenolis laikomas vienu plačiausiai pasaulyje paplitusių ir geriausiai ištirtų mikotoksinų[41]. DON dažnai aptinkamas didelėmis koncentracijomis kviečiuose, avižose, miežiuose ir kukurūzuose [42, 43].

Remiantis Norvegijoje ir Švedijoje atliktais tyrimais, šiuo metu nemaža problema yra padidėjusios DON koncentracijos kviečiuose [44]. DON pasižymi imunosupresiniu veikimu, priklausomai nuo dozės ir vartojimo trukmės. Ūmaus toksiškumo atveju pasireiškia pilvo skausmai, padidėjęs seilėtekis, bendras silpnumas, viduriavimas, vėmimas ir anoreksija [31]. DON slopina maisto medžiagų įsisavinimą žarnyne [45].

(14)

14

1.2.3. Zearalenonas

ZON – įvairaus klimato šalyse plačiausiai paplitęs Fusarium genties mikromicetų sintezuojamas mikotoksinas. Pagrindiniai jo producentai – F. graminearum ir F. culmorum [47].

Vienas žinomiausių zearalenono toksikozės epideminių pasireiškimų buvo aprašytas Puerto Rike. Septynerių – aštuonerių metų berniukai ir mergaitės itin anksti subręsdavo lytiškai, jiems išsivystydavo antriniai lytiniai požymiai [47, 44].

3 Pav. Zearalenono struktūra [35]

1.3. Mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose

Grūdų produktai yra viena pagrindinių žaliavų žmogaus mitybos produktų gamyboje, todėl grūdų kokybei užtikrinti turi būti kontroliuojama visa grūdų gamybos ir perdirbimo grandinė – nuo pirminės grūdų gamybos iki grūdų produktų pateikimo vartotojui [48, 49]. Ypatingai daug dėmesio grūdų pramonėje skiriama mikotoksinams, susidarantiems grūdų auginimo ir laikymo metu. Mikotoksinus gaminantys mikroskopiniai grybai suardo grūdus pakeisdami jų struktūrą, o pasigaminę toksinai užkrečia maistą [50].

Fusarium genties mikrosopinių grybų gaminamas deoksinivalenolis (DON) ir jo acetilo dariniai 3-AcDON ir 15-AcDON bei nivalenolis (NIV) yra labiausiai (po aflatoksino) augaliniuose produktuose paplitę mikotoksinai [51]. DON pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvuliams. Jis gali pažeisti žinduolių organus, silpninti imuninę sistemą ir mažinti gyvulių produktyvumą [52]. Todėl maisto produktų žaliavos ir maisto produktų gamyba turi būti nuolat kontroliuojama ir analizuojama, tam, kad atitiktų maisto kokybės ir saugos standartus. Ypatingai svarbu stebėti mikotoksinų susidarymą grūduose ir grūdų produktuose [31].

Siekiant sumažinti ar užkirsti kelią Fusarium toksinų atsiradimui ir vystymuisi javuose yra svarbios visos priemonės, kurių gali būti imamasi. Pagrindinės mikotoksinų kontrolės grūduose yra dirvos paruošimas, sėjomaina ir pasėlių atliekų šalinimas, grybelinei infekcijai atsparių javų veislių naudojimas, efektyvių fungicidų infekcijos kontrolė, derliaus nuėmimas tuomet, kai drėgmė ir branda yra tokia, kokia numatoma pagal reikalavimus. Taip pat turi būti atliekamas nuolatinis drėgmės

(15)

15

matavimas bei greitas džiovimas [1]. Mažas drėgmės kiekis yra svarbus veiksnys siekiant apsaugoti grūdus nuo mikologinio užteršimo. Ne iki galo išdžiovintuose grūduose, arba lėtai džiovinant gali greitai atsirasti pelėsis ir tokie grūdai greičiau ima gesti. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą džiovinimo režimą [53]. Dažniausiai naudojami du grūdų konservavimo būdai: fizikinis, kai grūdai greitai išdžiovinami iki 12–13 proc., cheminis, kai grūdai apdorojami fungistatiniais preparatais, dažniausiai sukurtais propiono rūgšties pagrindu. Tai plačiausiai naudojamas fizikinis būdas [25].

Yra žinomi keli detoksikavimo būdai: fizikinis, cheminis ir biologinis [25]. Pirmiausiai turėtų būti atliekamas fizikinis detoksikavimas, kai grūdai yra valomi nuo piktžolių sėklų, nuo pažeistų grūdų ar kitų priemaišų [25]. Cheminė detoksikacija vykdoma grūdus veikiant šarminėmis medžiagomis. Taip pat mikotoksinų inaktyvavimui grūduose yra naudojama biologinė detoksikacija [25].

1.3.1. Biologinis mikotoksinų inaktyvavimas

Pastaruoju metu mikotoksinų detoksikacijai maisto pramonėje vis dažniau taikomas biologinis mikotoksinų inaktyvavimo metodas. Šio metodo esmė - mikroorganizmų panaudojimas mikotoksinams biologiškai izoliuoti („surišti“), slopinti ar transformuoti į netoksiškus ar mažiau toksiškus junginius. Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų ir išskirta daugiau kaip 20 bakterijų ir mielių rūšių, pasižyminčių detoksikuojančiomis savybėmis [54]. Taip pat, nustatytas įvairių pieno rūgšties bakterijų rūšių poveikis Fusarium spp. gaminamų toksinų, tokių kaip zearalenono (ZEN), aflatoksino B1, ochratoksino A ir fumonizinų B1 ir B2 kiekio sumažėjimui [55, 56]. Mokslininkų nuomone,

detoksikacijos procesai galimi dėl mikotoksinų sujungimo ir jų biosintezės slopinimo, susijusių su galimomis sąveikomis tarp pieno rūgšties bakterijų ir mikotoksinųBiologinis mikotoksinų inaktyvavimas pasaulyje vis dažniau nagrinėjama tema. Veikiant mikotoksinus mielėmis yra sustabdomas Aspergillus carbonarius ir Fusarium toksinų vystymasis bei augimas [57]. Atlikta daug tyrimų apie mikotoksinų pokyčius alaus ir vyno gamybos metu.

Tyrimų duomenimis, dauguma mielių sujungia nemažus aflatoksino B1 kiekius bei ochratoksinus [58, 59]. Taip pat, nustatyta, kad mikotoksinų absorbcija priklauso nuo terpės pH ir efektyviausia yra kai terpės pH - 3,0, o termiškai apdorotos mielių ląstelės gali absorbuoti 90 % masės, lyginant su gyvybingomis ląstelėmis, kurios absorbuoja apie 35 % masės [58].

Tyrimų duomenimis, modifikuotas mielių ląstelių mananoligosacharidas turi savybę efektyviai prisijungti aflatoksinus, o kiek silpniau – ochratoksinus ir Fusarium spp. toksinus [60]. Taip pat, nustatyta, kad fermentacijos metu vyksta toksinų biotransformacija ir mažėja jų kiekis, tačiau tai nėra pakankamai efektyvus procesas visiškai DON detoksikacijai [61]. Atliktų tyrimų duomenimis,

(16)

16

fermentuojant S. cerevisiae mielėmis salyklą, užkrėstą DON ir zearalenonu, DON išliko stabilus po 7–9 dienų fermentacijos. Taip pat, kiti tyrimai parodė, kad DON nėra visiškai suskaidomass alkoholinės fermentacijos metu. Pakankamai didelė DON koncentracija nustatoma tiek fermentuotos masės filtrate, tiek jos sausajame likutyje [51].

1.3.2. Fizikinis mikotoksinų inaktyvavimas

Fizikinis mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose yra vienas plačiausiai naudojamų ir tyrimais patvirtintų toksinų inaktyvavimo būdų. Nors ir dauguma toksinų yra chemiškai ir termiškai stabilūs, juos kaitinant ir apdorojant aukštesnėje temperatūroje nei 100°C, mikotoksinai gali būti inaktyvuoti.

Vienas iš plačiai naudojamų fizikinių metodų maisto pramonėje – ekstruzija. Taikant ekstruzijos metodą aflatoksinų kiekį žaliavoje galima sumažinti apie 50-80 proc., priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros. Nustatyta, kad kuo aukštesnė temperatūra – tuo veiksmingiau vyksta mikotoksinų inaktyvavimas [62]. Vienas pirmųjų tyrimų, kurio metu buvo tirtos fizikinių metodų panaudojimo galimybės inaktyvuojant mikotoksinus maisto pramonėje, buvo atliktas beveik prieš 20 metų. Šio tyrimo metu buvo pastebėta akivaizdi temperatūros nauda mikotoksinų inaktyvavimui [63]. Kitų, vėliau atliktų tyrimų duomenimis, termiškai apdorojant žaliavas bei maisto produktus – mikotoksinų kiekis gali būti sumažinamas apie 30 proc. [64].

1.3.3. Cheminis mikotoksinų inaktyvavimas

Cheminis mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose yra vienas iš inaktyvavimo metodų ir gana plačiai naudojamas pasaulyje. Cheminiams mikotoksinų inaktyvavimo metodams gali būti priskiriamas bet koks cheminis poveikis, kurio pagalba siekiama sumažinti ar sustabdyti mikotoksinų atsiradimą ir vystymąsi žaliavoje. Atliktų tyrimų duomenimis, cheminis mikotoksinų inaktyvavimas yra tinkamas metodas užkirsti kelią jų atsiradimui ir vystymuisi grūduose. Tačiau, reikėtų paminėti, kad šio metodo naudojimas yra kontroliuojamas ir norint jį panaudoti mikotoksinų inaktyvavimui maisto pramonėje Europos sąjungos šalyse, prieš tai privaloma gauti leidimą.

Chemiškai inaktyvuojant mikotoksinus, šie paverčiami kitais junginiais, todėl turi būti atidžiai ištirti dėl tinkamumo maisto pramonei bei vartojimui [65]. Taip pat, cheminis mikotoksinų inaktyvavimas gali pakeisti tam tikras žaliavos ar produkto kokybines savybes, tokias kaip skonis, kvapas. Tyrimų duomenimis, mikotoksinų inaktyavimui gali būti naudojami įvairūs šarminiai reagentai, tokie kaip (Ca(OH)2, Na2CO3, Na3PO4, metilaminas, etilendiaminas, etanolaminas). Tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų, naudojant šiuos reagentus, buvo pasiekta dalinė detoksikacija [66].

(17)

17

2. TYRIMO OBJEKTAI IR METODAI

2.1. Tyrimo objektas

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2017 – 2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje,Mikotoksikologijos laboratorijoje.

Tyrimo objektas – pilno grūdo kviečių miltai bei iš jų pagaminti produktai. Viso tirta 3 mėginiai, iš kurių vėliau buvo gaminama bei tiriama tešla bei galutinis produktas – duona.

2.2. Tyrimo metodai

Buvo atlikti šie tyrimai:

 įvertintos mikotoksinų aflatoksino B1, zearalenono ir deoksinivalenolio koncentracijos pilno

grūdo kviečiuose;

 įvertintas kviečių terminio apdorojimo poveikis mikotoksinų koncentracijoms;  įvertintas maistinių mielių poveikis mikotoksinų koncentracijoms;

 įvertintas valgomosios sodos poveikis mikotoksinų koncentracijoms;  įvertintas valgomosios sodos antigrybinis aktyvumas.

2.2.1. Mikotoksinų koncentracijos nustatymas

Mikotoksinų aflatoksino B1, zearalenono, deoksinivalenolio koncentracijos tiriamuosiuose

mėginiuose buvo nustatytos taikant plonasluoksnės chromatografijos metodą pagal Romer Labs. Inc (Austrija) metodikas. Tiriamieji mėginiai užpilami 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišiniu ir maišoma 3 min. Gautas mišinys perfiltruojamas per popierinį filtrą.

Nustatant ZON ir AFLB1 mikotoksinų koncentracijas, gautas ekstraktas valomas MycoSep®

226 valymo kolonėlėje (Romer Labs. Inc., Austrija). 2 ml išvalyto ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir išgarinama panaudojant Romer® Evap sistemą. Ekstrakto nuosėdos ištirpinamos 300 μl 97/3 toluolo/acetonitrilo mišinyje. Ant silicio gelio chromatografinės plokštelės, esant 60ºC temperatūrai, Romer Labs PSCh autospoteriu (Romer Labs, JAV) su specialiais mikrošvirkštais užnešama AFLB1

12 μg/ml acetonitrilo) (Romer Labs. Inc., Austrija) ar ZON (100 μg/ml acetonitrilo) (Romer Labs. Inc., Austrija) standartų 10, 20, 40, 80 μl ir 80 μl mėginio. Siekiant išryškinti rezultatus plokštelė įmerkiama į 9/1 chloroformo/acetono mišinio vonelę – laikoma, kol tirpalas pakyla iki 1 cm plokštelės viršaus. Plokštelė išdžiovinama ore. Toksinų koncentracijos įvertinamos UV fone. AFLB1 švyti

(18)

18

Mikotoksino koncentracija paskaičiuojama μg/kg: ant PSCh plokštelės kiekvienas toksinas tiriamajame mėginyje matomas ng, mėginio ekvivalentas 0,15 g ppb = X÷0,15, kur ppb – toksino koncentracija mėginyje (μg/kg); X – mikotoksino koncentracija ant plokštelės ng; 0,15 – mėginio ekvivalentas (0,15 g). Aptikimo riba – ZON – 10 ppb; AFLB1 – 1 ppb.

Nustatant DON koncentraciją mėginiuose PSCh metodu, mėginių paruošimas vyksta taip pat, kaip nustatant ZON ir AFLB1. Mėginio ekstrakto valymui panaudotos MultiSep® 216 ir MycoSep®

227 valymo kolonėlės (Romer Labs. Inc., Austrija). 13 ml išvalyto ekstrakto išgarinama Romer® Evap sistema. Ekstrakto nuosėdos ištirpinamos 320 μl 97/3 tolueno/acetonitrilo mišinyje. Į specialius mikrošvirkštus pritraukus 10, 20, 40, 80 μl DON standartų (100 μg/ml acetonitrilo) (Romer Labs. Inc., Austrija) ir 80 μl tiriamojo mėginio, PSCh autospoteriu užnešamas standartas ir tiriamasis mėginys ant chromatografinės plokštelės (Romer Labs. Inc., Austrija) 60ºC temperatūroje.

Rezultatų išryškinimui DON plokštelė įmerkiama į ½ toluolo/acetono mišinio vonelę. DON plokštelė apipurškiama 15% aliuminio chloridu metanolyje. Plokštelė išdžiovinama ore. Toksino koncentracija įvertinama pakaitinus plokštelę 150ºC temperatūroje 5 min UV fone (360 nm). DON švyti mėlynai, kai Rf ≈ 0,5. Toksino koncentracija tiriamajame matoma ng, mėginio ekvivalentas 0,2 g. ppb = X ÷ 0,2, kur ppb – toksino koncentracija mėginyje (μg/kg); X – mikotoksino koncentracija ant plokštelės ng; 0,2 – mėginio ekvivalentas (0,2 g). DON aptikimo riba – 10 ppb.

Nustatytos mikotoksinų koncentracijos žemiau aptikimo ribos, prilygintos nuliui.

2.2.2. Sodos antigrybinio aktyvumo nustatymas diskų difuzijos metodu

Naudotas 0,1 proc. sodos tirpalas, kurio antigrybinis aktyvumas įvertintas diskų difuzijos į agarą metodu. Pelėsinių grybų: Aspergillus flavus, Aspegillus niger, Rhizopus stolonifer, Penicillium

viridicatum, Penicillium exspansum kultūros, išskirtos nuo grūdinių produktų, persėtos į atskiras Petri

lėkšteles su Sabūro agaru suspensija buvo lygi McFarlando 0,5 drumstumo standartui, kas atitinka 1-2x10⁶ KSV/ml. 1 ml suspensijos įnešamas į Petri lėkšteles (90 mm skersmens) ir užpilama atvėsintos iki 40-45°C Sabūro terpės.

Sodos tirpalo antigrybinėms savybėms nustatyti naudoti filtrinio popieriaus diskai (6 mm). Sterilūs filtrinio popieriaus diskai uždėti ant agaro ir sudrėkinti skirtingu kiekiu (10 µl, 20 µl) sodos tirpalo. Petri lėkštelės su pelėsinių grybų kultūromis ir filtrinio popieriaus diskais su skirtingais sodos tirpalo kiekiais, dėtos į termostatą ir inkubuotos 25±2ºC temperatūroje, 48 val. Kaip kontrolė, pasirinktas sterilus distiliuotas vanduo. Inkubavimo pabaigoje liniuote išmatuota inhibicinių zonų diametras, kuris parodo sodos tirpalo fungicidinį ir/ar fungistatinį poveikį, pveikis laikomas teigiamu, jei susidariusi inhibicinė zona 10 mm ir daugiau [67].

(19)

19

2.2.3. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose, apdorojant juos aukštoje temperatūroje (fizikinis veiksnys)

Kviečiai sumalami, išdėliojami ant metalinės skardos ir kaitinami atitinkamose temperatūrose tam tikrą. Po apdorojimo karščiu dar kartą atliekamas Fusarium mikotoksinų ZON, DON ir

Aspergillus mikotoksino AFLB1 koncentracijų nustatymo tyrimas ir vertinama mikotoksinų

koncentracijos prieš ir po apdorojimo.

Pasirinkti temperatūriniai režimai ir apdorojimo laikas:  180ºC, 10 min.;

 200ºC, 10 min.;  220ºC, 10 min.

2.2.4. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose naudojant valgomąją sodą (cheminis veiksnys)

Iš trijų skirtingų kviečių mėginių gaminama tešla kepinio gamybai. Tešlos sudėtį sudaro kviečių miltai, vanduo bei valgomoji soda. Tuomet 230ºC temperatūroje kepamas kepinys. Fusarium mikotoksinų DON, ZON ir Aspergillus mikotoksino AFLB1 nustatymo tyrimas atliekamas tiek

tešloje, tiek galutiniame produkte.

2.2.5. Fusarium toksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose naudojant mieles (biologiškai aktyvi medžiaga)

Iš trijų skirtingų kviečių mėginių gaminama tešla duonos gamybai. Tešlos sudėtį sudaro kviečių miltai, vanduo bei maistinės mielės (Saccharomyces cerevisiae). Tuomet 230ºC temperatūroje kepama duona. Fusarium mikotoksinų DON, ZON ir Aspergillus mikotoksino AFLB1 nustatymo

tyrimas atliekamas tiek tešloje, tiek galutiniame produkte – duonoje.

2.2.6. Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, palyginti Mann-Whitney U testu, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai – Kruskal-Wallis testu. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

(20)

20

3. REZULTATAI

3.1. Mikotoksinų koncentracijos pilno grūdo kviečių miltuose nustatymas

Siekiant nustatyti pasirinktų Fusarium mikotoksinų ZON ir DON ir AFLB1, koncentracijas

pilno grūdo kviečių miltuose tyrimai buvo atlikti taikant plonasluoksnės chromatografijos metodą pagal Romer Labs. Inc (Austrija) metodikas. Pagal PLCh metodiką kartu su Fusarium toksinais (ZON, DON) nustatomas ir Aspergillus mikotoksinas AFLB1.

Mikotoksinų koncentracijos nustatymo metu nustatyta, kad daugiausia pilno grūdo kviečių miltų mėginiuose rasta zearalenono – vidutiniškai 456,67 µg/kg, mažiausiai aflatoksino B1 – 2,33

µg/kg (4 pav.). Pirmajame mėginyje daugiausia rasta aflatoksino B1 (7 µg/kg), antrajame mėginyje

daugiausia – zearalenono (700 µg/kg) ir trečiajame mėginyje daugiausia aptikta deoksinivalenolio (500 µg/kg).

4 pav. Mikotoksinų koncentracijos pilno grūdo kviečių miltuose prieš mikotoksinų inaktyvavimą

(vidurkis)

3.2. Fizikinio metodo (apdorojimo aukšta temperatūra) poveikis mikotoksinų

kiekiui pilno grūdo kviečių miltuose

Šio tyrimo metu siekta nustatyti, kaip pasikeis Fusarium mikotoksinų zearalenono ir deoksinivalenolio bei aflatoksino B1 koncentracijos, apdorojus mėginius aukšta temperatūra. Tai

aktualu, gaminant grūdinius produktus, siekiant išsaugoti vertingas produkto savybes bei kokybę. Tyrimas buvo atliktas su visais trimis kviečių miltų mėginiais kaitinant 180ºC temperatūroje 10 min., 200ºC 10 min. ir 220ºC temperatūroje taip pat 10 min. Po terminio apdorojimo buvo pakartotinai nustatomos mikotoksinų koncentracijos mėginiuose siekiant nustatyti, ar kaitinimas aukštoje temperatūroje turi teigiamos įtakos mikotoksinų kiekio sumažinimui.

2,33 456,67 250,00 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500

Aflatoksinas B₁ Zearalenonas Deoksinivalenolis

K oncent ra cij a, µg / k g

(21)

21

Kaitinant mėginius 180ºC zearalenono koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 0 μg/kg, mėginys nr. 2 – 0 μg/kg, mėginys nr. 3 – 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija apdorojus 180ºC temperatūra mėginyje nr. 1 išliko 0 μg/kg, o mėginyje nr. 2 – 125 μg/kg ir mėginyje nr. 3 – 150 μg/kg. Aflatoksino B1 koncentracija kaitinant mėginius 180ºC mėginyje nr. 1 buvo 0 μg/kg,

mėginyje nr. 2 – 1 μg/kg ir mėginyje nr. 3 – 1,8 μg/kg.

Kaitinant mėginius 200ºC zearalenono koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 300 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 išliko 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija apdorojus 200ºC temperatūra mėginyje nr. 1 buvo 100 μg/kg, mėginyje nr. 2 – 0 μg/kg ir mėginyje nr. 3 – 100 μg/kg. Aflatoksino B1 koncentracija kaitinant mėginius 200ºC visuose mėginiuose po adporojimo

temperatūra buvo 0 μg/kg. Taigi, kaitinant ir kiek aukštesnėje temperatūroje mėginius mažiausiai paveikta buvo deoksinivalenolio koncentracija.

Apdorojus mėginius 220ºC zearalenono koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 300 μg/kg, mėginys nr. 2 – 70 μg/kg, mėginys nr. 3 – 100 μg/kg. Aflatoksino B1 koncentracija

mėginyje mėginyje nr. 2 – 1 μg/kg, o mėginiuose nr.1 ir nr. 3 – 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija apdorojus 220ºC temperatūra mėginyje nr. 1 ir nr. 2 išliko 0 μg/kg, o mėginyje nr. 3 – 100 μg/kg. Stebint toksinų koncentraciją mėginiuose apdorojant mėginius skirtingomis temperatūromis, galima teigti, kad kuo aukštesnėje temperatūroje yra veikiami kviečiai, tuo didesnė tikimybė inaktyvuoti toksinus juose. Vienintelio zearalenono koncentracija buvo paveikta atvirkščiai – kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnė jų koncentracija buvo rasta mėginiuose po mėginių apdorojimo 220ºC temperatūra (5 pav).

p>0,05 (Kruskal-Wallis testas)

5 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečių miltuose palyginimas po apdorojimo aukšta temperatūra

(vidurkis) 0 100,00 66,67 0,33 156,67 33,33 0,93 0 91,67 0 50 100 150 200

K oncent ra cij a, µg / k g 200° C 220° C 180° C

(22)

22

3.3. Cheminio metodo (valgomosios sodos) poveikis mikotoksinų kiekiui pilno

grūdo kviečių miltuose

Siekiant sumažinti mikotoksinų kiekį kviečiuose buvo pasirinktas cheminis inaktyvavimo metodas. Šio metodo metu, kaip cheminis reagentas buvo naudota valgomoji soda. Tyrimui buvo paruošti 3 mėginiai tešlos, į kuriuos buvo įdėta valgomoji soda ir 3 mėginiai iš tos pačios tešlos iškepto produkto. Produktas iš tešlos buvo apdorotas 230ºC temperatūroje.

Atlikus tyrimą tešloje su soda zearalenono koncentracija mėginyje nr. 2 buvo 300 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 3 išliko 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 100 μg/kg, mėginys nr. 2 – 250 μg/kg ir mėginys nr. 3 – 50 μg/kg. Aflatoksino B1

kiekiai visuose trijuose mėginiuose buvo 0 μg/kg. Taigi galima teigti, kad panaudojus valgomąją sodą kaip metodą mikotoksinų inaktyvavimui pilno grūdo kviečių miltuose, mažiausiai paveikiami deoksinivalenolio kiekiai juose (6 pav.).

6 pav. Mikotoksinų koncentracijos duonos tešloje palyginimas po poveikio su maistine soda

(vidurkis) 0 100,00 133,33 0 20 40 60 80 100 120 140

(23)

23

Tyrimo metu apdorojus paruoštus tešlos su soda mėginius 230ºC temperatūroje zearalenono koncentracija mėginyje nr. 2 buvo 300 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 3 išliko 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 50 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 – 0 μg/kg. Aflatoksino B1 kiekiai visuose trijuose mėginiuose buvo 0 μg/kg. (7 pav.).

7 pav. Mikotoksinų koncentracijos duonoje palyginimas po poveikio su maistine soda

(vidurkis)

Taigi remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad taikant daugiau nei vieną metodą, šiuo atveju cheminį ir fizikinį, mikotoksinų inaktyvavimas pilno grūdo kviečių miltuose vyksta sklandžiau. Šiuo atveju akivaizdus teigiamas poveikis yra deoksinivalenolio koncentracijos sumažėjimas kviečių produkte. Fusarium mikotoksino zearalenono koncentracija nepakito, o deoksinivalenolio koncentracija tyrimo metu duonos tešloje buvo 133,33 µg/ kg, o taikant abu detoksikacijos metodus sumažėjo 88 proc. ( 8 pav.).

p>0,05 (Kruskal -Wallis testas)

8 pav. Mikotoksinų koncentracijos duonoje ir duonos tešloje palyginimas po poveikio su

maistine soda (vidurkis)

0 100,00 16,67 0 20 40 60 80 100 120

K oncent ra cij a, µg / k g 0 100,00 133,33 0 100,00 16,67 0 20 40 60 80 100 120 140

(24)

24

3.4. Biologinio metodo (maistinių mielių) poveikis mikotoksinų kiekiui pilno

grūdo kviečių miltuose

Atliekant tyrimą ir siekiant sumažinti mikotoksinų kiekį pilno grūdo kviečių miltuose buvo pasirinktas biologinis mikotoksinų inaktyvavimo metodas. Šio metodo metu, kaip biologinis komponentas mikotoksinų detoksikacijai, buvo pasirinktos maistinės mielės – Saccharomyces

cerevisiae. Tyrimui buvo paruošti 3 mėginiai tešlos, į kuriuos buvo įdėta maistinių mielių ir 3

mėginiai iš tos pačios tešlos iškepto produkto - duonos. Produktas iš tešlos buvo apdorotas 230ºC temperatūroje.

Atlikus tyrimą tešloje su mielėmis zearalenono koncentracija mėginyje nr. 1 buvo 70 μg/kg, nr. 2 – 170 μg/kg, o nr. 3 – 300 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 500 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 - 0 μg/kg. Aflatoksino B1 kiekis mėginyje nr. 1 buvo 1

μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 - 0 μg/kg.

Tyrimo metu apdorojus paruoštus tešlos su mielėmis mėginius 230ºC temperatūroje zearalenono koncentracija visuose trijuose mėginiuose po bandymo buvo 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 250 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 – 0 μg/kg. Aflatoksino B1 kiekiai mėginiuose buvo tokie: mėginys nr. 1 – 2,7 μg/kg, mėginys nr. 2 - 0 μg/kg ir

mėginys nr 3 – 8 μg/kg. (9 pav.).

9 pav. Mikotoksinų koncentracijos duonoje palyginimas po poveikio maistinėmis mielėmis

(vidurkis)

Taigi remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad biologinis mikotoksinų inaktyvavimo metodas šio tyrimo metu buvo kaip vienas efektyviausių būdų toksinų koncentracijos mažinimui ir

3,67 0 83,33 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

(25)

25

taikant daugiau nei vieną metodą, šiuo atveju biologinį ir fizikinį, mikotoksinų detoksikavimas pilno grūdo kviečių miltuose ir jų produktuose vyksta taip pat efektyviau (10 pav.), kaip ir taikant cheminį ir fizikinį metodus kartu. Šiuo atveju akivaizdus teigiamas poveikis matomas visų tiriamų mikotoksinų koncentracijos sumažėjimui kviečiuose bei jų produktuose. Fusarium mikotoksino zearalenono koncentracija taikant cheminį ir fizikinį metodus kartu sumažėjo 100 proc., o deoksinivalenolio koncentracija taikant abu metodus sumažėjo iki 50 proc. (10 pav.)

10 pav. Mikotoksinų koncentracijos duonoje ir duonos tešloje palyginimas po poveikio

maistinėmis mielėmis (vidurkis)

3.5. Sodos antigrybinio aktyvumo nustatymas

1 lentelė. Skirtingos koncentracijos sodos tirpalo antigrybinio aktyvumo palyginimas (m±SN) Pelėsinių

grybų rūšis

Slopinimo zonos skersmuo, mm

p* 10 µl 0,1 proc.

sodos tirpalas

20 µl 0,1 proc. sodos tirpalas

Aspergillus flavus (Af-1) 0 0,73±0,7 0,002

Aspegillus niger (An-1) 0 7,17±2,3 0,002

Rhizopus stolonifer (Rhs–1) 0 0 SN

Penicillium viridicatum (Pv-1) 0,20±0,2 0,92±0,5 0,041

Penicillium exspansum 0,22±0,2 0,53±0,2 SN

*-Mann-Whitney

SN- statistiškai nereikšmingas skirtumas, kai p>0,05

3,67 ₀ 83,33 0,33 180,00 166,67 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

(26)

26

Atliekant tyrimą buvo pasirinktos pelėsinių grybų kultūros, kurios labai dažnai aptinkamos ant grūdinių produktų bei sukeliančios grūdinių produktų gedimą (pelijimą). Inkubavimo pabaigoje liniuote išmatuota inhibicinių zonų diametras, kuris parodo sodos tirpalo fungicidinį ir/ar fungistatinį poveikį, poveikis laikomas teigiamu, jei susidariusi inhibicinė zona 10 mm ir daugiau. Atlikus tyrimą, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, kurie rodo, kad tiek tiek 10 µl 0,1 proc., tiek 20 µl 0,1 proc. sodos tirpalai veikia fungistatiškai šias kultūras: Aspergillus flavus (Af-1) (p<0,05), Aspegillus niger

(27)

27

1. REZULTATŲ APTARIMAS

Pastaruoju metu vis dažniau maisto pramonės atstovams kyla klausimas, kaip apsaugoti grūdus nuo mikotoksinų ir kaip tinkamai juos sandėliuoti, kad nebūtų pažeistas jų tinkamumas vartojimui sandėliuojant ilgą laiko tarpą [1, 2]. Kaip jau minėta, pagal FAO skaičiavimus nuostoliai, kuriuos sukelia mikotoksinus gaminantys grybai, siekia 1000 milijonų maistinių kultūrų tonų per metus – ne išimtis ir kviečiai. Europos šalių mokslo įstaigose dažniausiai tiriami Aspergillus, Fusarium,

Penicillium, Claviceps, Pyrenophora toksinai [1]. Pastaruoju laikotarpiu ypač didelis dėmesys yra

skiriamas Fusarium spp. genties mikromicetams. Fusarium genties grybai gali produkuoti šiuos organizmui žalingus mikotoksinus: deoksinivalenolį (DON), zearalenoną (ZON), T–2 toksiną, nivalenolį, fumoniziną. Tyrimų duomenimis, Fusarium toksinus galima inaktyvuoti įvairiomis priemonėmis: fizikinėmis, cheminėmis ir biologinėmis, kurios gali suardyti, modifikuoti ar absorbuoti mikotoksinus [5].

Atliekant tyrimą siekta nustatyti Fusarium mikotoksinų ZON ir DON bei Aspergillus mikotoksino AFLB1 koncentracijas pilno grūdo kviečių miltuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad

daugiausia kviečių mėginiuose rasta Fusarium genties mikotoksinų. Zearalenono vidurkis mėginiuose buvo - 456,67 µg/kg, mažiausi kiekiai buvo rasti aflatoksino B1, jų koncentracijos vidurkis

mėginiuose – 2,33 µg/kg. Taigi kaip ir atliktuose moksliniuose tyrimuose [1, 2, 5], taip ir šio tyrimo metu grūduose buvo rasta dažniausiai tiriamų Fusarium toksinų. Todėl, tolimesniuose tyrimo etapuose siekta inaktyvuoti mikotoksinus plačiai pasaulyje žinomais metodais: fizikiniu, cheminiu, biologiniu. Šio tyrimo metu kaip fizikinis metodas Fusarium toksinų inaktyvavimui buvo pasirinkta kviečių apdorojimas aukštoje temperatūroje. Fizikinis mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose yra vienas plačiausiai naudojamų ir tyrimais patvirtintų toksinų inaktyvavimo būdų. Nors ir dauguma toksinų yra chemiškai ir termiškai stabilūs, juos kaitinant ir apdorojant aukštesnėje temperatūroje nei 100°C, mikotoksinai gali būti inaktyvuoti [60]. Atliktų tyrimų duomenimis, termiškai apdorojant žaliavas bei maisto produktus – mikotoksinų kiekis gali būti sumažinamas apie 30 proc. [62]. Tyrimo pradžioje mikotoksinų koncentracijos nustatymo metu buvo nustatytos vidutinės toksinų koncentracijos iki jų inaktyvavimo, todėl galime matyti, kokie buvo pokyčiai taikant pasirinktus mikotoksinų inaktyvavimo metodus tyrimo eigoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad kaitinant mėginius vis aukštesnėje temperatūroje yra didesnė tikimybė inaktyvuoti toksinus juose. Vienintelio zearalenono koncentracija šio tyrimo metu buvo paveikta atvirkščiai, taikant fizikinį detoksikacijos metodą – kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnė jų koncentracija buvo rasta mėginiuose po mėginių apdorojimo 220ºC temperatūra.

Atliekant šį tyrimą kaip biologiškai aktyvus veiksnys mikotoksinų inaktyvavimui buvo pasirinktos maistinės mielės. Kaip jau minėta anksčiau, biologinis mikotoksinų inaktyvavimas

(28)

28

pasaulyje vis dažniau nagrinėjama tema. Atliktų tyrimų duomenimis, mielių poveikis toksinų detoksikacijai yra akivaizdus ir veikiant mikotoksinus mielėmis yra sustabdomas Aspergillus

carbonarius ir Fusarium toksinų vystymasis bei augimas [54]. Tyrimais nustatyta, kad mikotoksinų

absorbcija priklauso nuo terpės pH ir efektyviausia yra kai terpės pH - 3,0, o termiškai apdorotos mielių ląstelės gali absorbuoti 90 % masės, lyginant su gyvybingomis ląstelėmis, kurios absorbuoja apie 35 % masės [57.]. Taip pat, nustatyta, kad fermentacijos metu vyksta toksinų biotransformacija ir mažėja jų kiekis, tačiau tai nėra pakankamai efektyvus procesas visiškai DON detoksikacijai [59]. Remiantis gautais šio tyrimo rezultatais galima teigti, kad biologinis mikotoksinų inaktyvavimo metodas šio tyrimo metu buvo kaip vienas efektyviausių būdų toksinų koncentracijos mažinimui ir taikant daugiau nei vieną metodą, kaip ir minima įvairioje literatūroje, bei atliktuose tyrimuose, šiuo atveju biologinį ir fizikinį [57], mikotoksinų detoksikavimas kviečiuose ir jų produktuose vyksta taip pat efektyviau, kaip ir taikant cheminį ir fizikinį metodus kartu. Šiuo atveju akivaizdus teigiamas poveikis matomas visų tiriamų mikotoksinų koncentracijos sumažėjimui kviečiuose bei jų produktuose. Atlikus tyrimą tešloje su mielėmis zearalenono koncentracija mėginyje nr. 1 buvo 70 μg/kg, nr. 2 – 170 μg/kg, o nr. 3 – 300 μg/kg, o mėginius su mielėmis apdorojus 230ºC temperatūroje zearalenono koncentracija visuose trijuose mėginiuose po bandymo buvo 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose, kurie neapdoroti aukštoje temperatūroje, buvo tokia: mėginys nr. 1 – 500 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 2 - 0 μg/kg, o apdorojus mėginius su mielėmis 230ºC temperatūroje deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 250 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 – 0 μg/kg. (5 pav.). Taigi matomas akivaizdus mikotoksinų koncentracijos sumažėjimas, ypatingai tuomet, kai yra taikomi du inaktyvavimo metodai kartu, šiuo atveju fizikinis ir biologinis. Trečiasis tyrimo metu naudotas detoksikacijos metodas buvo cheminis. Kaip cheminis reagentas tyrimui buvo pasirinkta valgomosios sodos milteliai. Literatūroje teigiama, kad cheminis mikotoksinų inaktyvavimas kviečiuose yra vienas iš inaktyvavimo metodų ir gana plačiai naudojamas pasaulyje. Atliktų tyrimų duomenimis, cheminis mikotoksinų inaktyvavimas yra tinkamas metodas užkirsti kelią jų atsiradimui ir vystymuisi grūduose [63]. Tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų, naudojant šiuos reagentus, buvo pasiekta dalinė detoksikacija [64, 65]. Atlikus tyrimą tešloje su soda zearalenono koncentracija mėginyje nr. 2 buvo 300 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 3 išliko 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 100 μg/kg, mėginys nr. 2 – 250 μg/kg ir mėginys nr. 3 – 50 μg/kg. Taigi galima teigti, kad panaudojus valgomąją sodą kaip metodą mikotoksinų inaktyvavimui kviečiuose, mažiausiai paveikiami deoksinivalenolio kiekiai juose ir mikotoksinų inaktyvavimas šiuo metodu yra dalinis, kaip ir minima atliktuose moksliniuose tyrimuose [64, 65]. Tačiau cheminį inaktyvavimo metodą naudojant kartu su fizikiniu metodu rezultatai buvo kiek geresni - tyrimo metu apdorojus paruoštus tešlos su soda mėginius 230ºC temperatūroje zearalenono koncentracija mėginyje nr. 2 buvo 300 μg/kg, o mėginiuose nr. 1 ir nr. 3

(29)

29

išliko 0 μg/kg. Deoksinivalenolio koncentracija mėginiuose buvo tokia: mėginys nr. 1 – 50 μg/kg, o mėginiuose nr. 2 ir nr. 3 – 0 μg/kg. Išanalizavus šiuos duomenis galima teigti, kad taikant du detoksikacijos metodus mikotoksinų inaktyvavimas vyksta sklandžiau ir jų koncentracijos sumažėjimas yra didesnis nei taikant vieną iš pasirinktų metodų.

(30)

30

IŠVADOS

1. Vidutiniškai pilno grūdo kviečių miltų mėginiuose nustatyta Fusarium toksinų: zearalenono - 456,67 µg/kg ir 250 µg/kg deoksinivalenolio (Cv = - 0.037).

2. Biologiškai aktyvių medžiagų įtaka inaktyvuojant Fusarium toksinus yra teigiama. Matomas akivaizdus mikotoksinų koncentracijos sumažėjimas taikant šį metodą detoksikacijai. Tačiau inaktyvavimas vyksta sklandžiau tuomet, kai yra taikomi du inaktyvavimo metodai kartu, šiuo atveju fizikinis ir biologinis.

3. Taikant fizikinį Fusarium toksinų inaktyvavimą teigiami rezultatai gauti ne visų tirtų toksinų inaktyvavimo atžvilgiu, todėl norint detoksikuoti kuo didesnę toksinų įvairovę ir koncentraciją pilno grūdo kviečių miltuose, reikėtų rinktis daugiau nei vieną inaktyvavimo metodą ir taikyti juos kartu.

4. Taikant cheminį Fusarium toksinų inaktyvavimą teigiami rezultatai gauti ne visų tirtų toksinų inaktyvavimo atžvilgiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad inaktyvavimas vyksta sklandžiau, kai yra taikomi du detoksikacijos metodai kartu, šiuo atveju fizikinis ir cheminis.

(31)

31

5. LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Skurdenienė I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkystėje. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas. Kaunas. 2007; 149 p.

2. Mayer S., Engelhart S., Kolk A., Blome H. The significance of mycotoxins in the framework of assessing workplace related risks. Mycotoxin Research. 2008; 3 (24): 151−164.

3. Summerell B.A., Leslie J.F., Liew E.C.Y. Laurence M.H., Bullock S., Petrovic T. et. all. Fusarium species associated with plants in Australia. Fungal Diversity. 2011; 46: 1−27.

4. Magan N., Aldred D. Post-harvest control strategies: minimizing mycotoxins in the food chain. International Journal of Food Microbiology. 2007, 119:131−139.

5. Shetty P. H., Jespersen L. Trends in Food Science & Technology. 2006; Vol. 17, N 2: 48– 55.

6. Šeškas A. Augalininkystės technologija: mokymo priemonė. Kauno kolegija. Kraštotvarkos fakultetas. Želdinių ir agrotechnologijų katedra. 2006; 214 p.

7. Kliševičiūtė V. Skirtingų miežių, kvietrūgių ir kviečių genotipų maistinės vertės analizė bei nesmulkintų javų grūdų panaudojimo efektyvumas viščiukų broilerių mityboje. Daktaro disertacija. Kaunas. 2014.

8. Blockis P. Žieminių kviečių derliaus formavimosi tyrimai skirtingo tankumo pasėliuose. Magistro baigiamasis darbas. Akademija. 2012; 14-15.

9. Jiang X., Wu P., Tian J. Genetic analysis of amino acid content in wheat grain. Journal of genetics. 2014; Vol.93, no.2: 451-458.

10. Pena R.J., Trethowan R., Pfeiffer W.H., Ginkel M. Quality (end-use) improvement in Wheat: Compositional, genetic and environmental factors. Journal of crop production. 2002; Vol.5, no.1/2: 1-37.

11. Dijokas Ž. Biologinių preparatų Fosfox ir NPK Magic įtaka žieminių kviečių produktyvumui skirtinguose tręšimo fonuose. Magistro baigiamasis darbas. Akademija. 2014; 7-8.

12. Basra A. S., PhD, L.S. Bandhawa, PhD. Quality Improvement in field crops. The Haworth Press, Inc. 2002; 1–6.

13. http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1 [prieiga per internetą]. Lietuvos statistikos departamentas. [žiūrėta: 2020-01-16].

(32)

32

14. Reynolds M., Foulkes J., Furbank R., Griffiths S., King J., Murchie E. et. all. Achieving yield grains in wheat. Plant, cell and environment. 2012; Nr.35: 1799-1823.

15. Urbonienė R. Skirtingų žieminių kviečių veislių žiemkentiškumo įvertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Akademija. 2011; 9.

16. Banevičienė Z. Žieminiai kviečiai. Javai. Vilnius: Mokslas, 1995.

17. Whistler, R.L., Paschall, E.F. Starch: Chemistry and Technology. 2010; vol. 22: 358–407. 18. Butkutė B., Cesevičienė J. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektrometru NIRS – 6500. I. Grūdų kokybės ir optinių duomenų bazės charakteristika. Žemdirbystė – Agriculture. 2009; Nr. 4: 62–77 p.

19. Čižinauskas D., Martinkus M., Šniauka P. Sėjamosios ir sodinamosios [mokymo priemonė LŽŪU studentams]. Kaunas – Akademija. (Brett F. Carver. Wheat Science and Trade. Edition first published. 2009; 410–447 p.

20. Baliukonienė V, Bakutis B. Prevencinės priemonės, siekiant užkirsti kelią mikromicetų pažeistiems javams patekti į gamybą. Maistinių ir pašarinių javų sauga ir technologiniai aspektai: mokslinės-gamybinės konferencijos pranešimų medžiaga/Lietuvos veterinarijos akademija. Kaunas: [Terra publica], 2009.

21. Radostitis O.M. et all. Veterinary medicine. A textbook of the diseases of cattle, pigs, goats and horses. Bailiere Tindal. London, Philadelphia, Sydney, Tokyo, Toronto. 1994; 28-35.

22. Hamilton P.B. Factors influencing activity of fungi and antifungal agents in poultry feed Trichothecenes and other mycotoxins. JOHN wiley and sons, Ltd. New York. 1985; 207- 218.

23. Lešnik M, Vajs S, Kramberger B, Žerjav M, Zemljič A, Simončič A. et. all. Fusarium infected grain removal efficacy in cleaning wheat grain prior to milling. Zemdirbyste-Agriculture. 2014; Nov 1: 101(3).

24. Mankevičienė A., Butkutė B., Dabkevičius Z., Supronienė S. Fusarium mycotoxins in Lithuanian cereals from the 2004–2005 harvests. Ann Agric Environ Med. 2007; 14: 103– 107.

25. Bakutis B., Taruta K.K. Ekologinė žemdirbsytė (gyvulininkystė). Profesinio mokymo metodikos centras. 2006; 1−108.

26. Bartkienė E., Bakutis B., Baliukonienė V., Juodeikienė G., Bašinskienė L., Vidmantienė D. Ksilanolitinių fermentų įtaka bioetanolio gamybos iš fuzariozės pažeistų grūdų efektyvumi. Veterinarija ir zootechnika. 2010; T: 49 (71).

(33)

33

27. Rohweder D., Valenta H., Sondemann S., Schollenberger M., Drochner W., Pahlow G., et. all. Effect of different storage conditions on the mycotoxin contamination of Fusarium culmorum– infected and non–infected wheat straw. Society for Mycotoxin Research and Springer. 2011; 27: 145– 153.

28. Eckard S., Wettstein E.F., Forrer R.H., Vogelgsang S. Incidence of Fusarium Species and Mycotoxins in Silage Maize. Toxins. 2011; 3: 949−967.

29. Samapundo S, Devlieghere F, De Meulenaer B, Lamboni Y, Osei-Nimoh D, Debevere JM. Interaction of water activity and bicarbonate salts in the inhibition of growth and mycotoxin production by Fusarium and Aspergillus species of importance to corn. International journal of food microbiology. 2007; 116(2): 266-74.

30. Moretti N.A. Taxonomy of Fusarium genus, a continuous fight between lumpers and splitters. Zbornik Matice srpske za prirodne nauke / Proceedings for Natural Sciences Matica Srpska Novi Sad. 2009; 117: 7−13.

31. Yazar S., Omurtag Z.G. Fumonisins, Trichothecenes and Zearalenone in Cereals. International Journal of Molecular Sciences. 2008; 9: 2062−2090.

32. Semaškienė R. Varpų fuzariozė − varpinių javų liga. MANO ŪKIS, žurnalas. Augalininkystė. 2006; Nr. 6.

33. Chehri K., Maghsoudlou E., Asemani M., Mirzaei R.M. Identification and pathogenicity of Fusarium species associated with head blight of wheat in Iran. Pakistan Journal of Biological Sciences. 2011; 43(5): 2607−2611.

34. Yli−Mattila T. Ecology and evolution of toxigenic Fusarium species in cereals in Northern Europe and Asia. Journal of Plant Pathology. 2010; 92 (1): 7−18.

35. Sultana N., Hanif Q. N. Mycotoxin contamination in cattle feed and feed ingredients. Pakistan Vet. J. 2009; Vol.29 (4): 211–213.

36. Bryden W. L. Mycotoxins in the food chain: human health implications. Asia Pac J Clin Nutr. 2007; 16 (Suppl 1): 95–101.

37. Paulauskienė V., Ruzgas V., Liatukas Ž. Žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) selekcinių linijų genetinė įvairovė pagal grūdų atsarginių baltymų kompozicijas. Žemdirbystė – Agriculture. 2009; T: 96. Nr. 3: 16–26.

(34)

34

39. Guchi E. Implication of Aflatoxin Contamination in Agricultural Products. American Journal of Food and Nutrition. 2015; 3(1): 12-20.

40. Bennett J. W., Klich. M. Mycotoxins. Clin Microbiol Rev. 2003; Vol. 16. No. 3: 497–516. 41. Vidal A, Sanchis V, Ramos AJ, Marín S. The fate of deoxynivalenol through wheat processing to food products. Current Opinion in Food Science. 2016; 11: 34-9.

42. Butkutė B., Mankevičienė A. Mikotoksinų kiekio įvertinimas grūduose melisa metodu, naudojant skirtingus fotometrus. Žemdirbystė. 2007; T 94, Nr. 2: 18–35.

43. Bhat R., Rai R. V., Karim A. A. Mycotoxins in Food and Feed: Present Status and Future Concerns. Comprehensive reviews in food science and foof safety. 2010; Vol. 9: 57–81.

44. I.S. Hofgaard, H.U. Aamot, T. Torp, M. Jestoi, V.M.T. Lattanzio, S.S. Klemsdal et. all. Associations between Fusarium species and mycotoxins in oats and spring wheat from farmers’ fields in Norway over a six-year period. World Mycotoxin Journal. 2016; 9 (3): 365 – 378.

45. Waché Y. J., Valat C., Postollec G., Bougeard S., Burel C., Oswald I. P. et. all. Impact of Deoxynivalenol on the Intestinal Microflora of Pigs. International Journal of Molecular Sciences. 2009; Vol. 10: 1–17.

46. Poppenberger B., Berthiller F., Lucyshyn D., Sieberer T., Schuhmacher R., Krska R. et. all. Detoxification of the Fusarium Mycotoxin Deoxynivalenol by a UDP-glucosyltransferase from Arabidopsis thaliana. Journal of Biological chemistry. 2003; Vol. 278. No. 48: 47905–47914.

47. Garalevičienė D. Žmonių gyvulių ir paukščių mikotoksikozės. Vet info. 2005; Nr. 1 (33): 6–11.

48. Černauskas D, Juodeikienė G, Vidmantienė D, Bašinskienė L, Bakutis B, Baliukonienė V. et. all. Pieno rūgšties bakterijų ir mielių įtaka Fusarium spp. mikroskopiniais grybais pažeistų miežių fermentacijai ir detoksikacijai. Cheminė Technologija. 2012; (2): 60.

49. CAST (Council for Agricultural Science and Tech-nology). Mycotoxins: risks in plant, animal, and human systems. Task Force Report No. 139. Ames, Iowa, USA. 2003.

50. Gilbert J., Vargas E. A. Journal of Toxicology – Toxin Reviews. 2003; N 22(2–3): 381– 422

51. Černauskas D, Juodeikienė G, Vidmantienė D, Bašinskienė L, Bakutis B, Baliukonienė V. et. all. Pieno rūgšties bakterijų ir mielių įtaka Fusarium spp. mikroskopiniais grybais pažeistų miežių fermentacijai ir detoksikacijai. Cheminė Technologija. 2012; (2): 60.