1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Vitalija Migonyt÷
Maistinių ir pašarinių grūdų (kviečių ir miežių) kokyb÷s kontrol÷
Lietuvos perdirbimo įmon÷se
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: lekt. R. Stankevičius
Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankiškumą
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Maistinių ir pašarinių grūdų (kviečių ir miežių) kokyb÷s kontrol÷ Lietuvos perdirbimo įmon÷se“
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudoju šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2011-05-05 Vitalija Migonyt÷
Patvirtinimas apie atsakomybę už lietuvių kalbos taisyklingumą
atliktame darbe
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2011-05-05 Vitalija Migonyt÷
Magistro baigiamojo darbo vadovo išvados d÷l darbo gynimo
Magistro baigiamasis darbas aprobuotas katedroje
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Prof. dr. B. Bakutis
3
TURINYS
SUMMARY...5
ĮVADAS...7
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1 Miežiai, jų panaudojimas maistui ir pašarams...9
1.2 Kviečiai, jų panaudojimas maistui ir pašarams...9
1.3 Morfologin÷ grūdo sandara...10
1.4 Grūdų kokybiniai rodikliai...11 1.4.1 Dr÷gnis...13 1.4.2 Natūrinis svoris...14 1.4.3 Grūdų baltymai...14 1.4.3.1 Glitimas...15 1.4.3.2 Sedimentacija...16 1.4.4 Grūdų priemaišų grup÷s...16
1.5 Mikroorganizmai randami ant kviečių ir miežių...17
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...19
2.1 Tyrimų laikas ir vieta...19
2.2 Grūdų m÷ginių pa÷mimas...20
2.3 Jusliniai rodikliai...20
2.3.1 Kvapo nustatymas...21
2.3.2 Spalvos nustatymas...21
2.4 Kokybinių rodiklių nustatymas...22
2.4.1 Natūrinio svorio „hektolitro mas÷s“ metodas...22
2.4.2 Priemaišų nustatymas...23
2.4.3 Kritimo skaičiaus nustatymas...23
3. REZULTATAI...25
3.1 Grūdų kokybiniai rodikliai...25
3.1.1 Baltymų kiekis...25
3.1.2 Dr÷gnio kiekis grūduose...29
3.1.3 Sedimentacijos rodiklis...33
3.1.4 Glitimo kiekis...34
3.1.6 Grūdin÷s ir šiukšlin÷s priemaišos...38
4. REZULTATŲ APTARIMAS...39
IŠVADOS...42
LITERATŪRA...44
5
SUMMARY
CONTROL OF FOOD AND FEED GRAIN (WHEAT AND BARLEY) QUALITY IN PROCESSING PLANTS IN LITHUANIAN
Vitalija Migonyt÷
Supervisor - Rolandas Stankevičius
Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Veterinary faculty, Animal Nutrition Department. Kaunas; 2011. p.55, tables 10, pictures 29.
Keywords: wheat, barley, qualitative indicators.
Purpose: to evaluate qualitative indicators of cereals for food and for feed bought up in 2010 in cereal companies of Jonava and Taurag÷ districts.
Tasks:
1. To define and compare qualitative indicators of cereals for food and for feed. 2. To compare qualitative indicators of cereals between two companies.
In Lithuania, like in the whole European Union, more attention is paid every year to the quality of food raw materials and products. One of underlying aspects of agrarian policy of our country government is the production of good quality food and the development of the market.
As the quality of cereals determines their procurement price, purpose, output and cost price of main and secondary products, it is desirable that they would be evaluated quickly, cheaply and quite precisely.
The researches were performed in „Jonavos grūdai“ and „Taurag÷s grūdai“ cereal receiving laboratories.The samples for the performance of qualitative analysis were selected according to the requirements of ISO 13690:2000 Cereals, pulses and milled products. Sampling of static batches
(identical ISO 13690:1999). Qualitative indicators (proteins, moisture, gluten, sedimentation, starch) were defined using Infratec analyser. Sensual indicators of cereals were defined according to standard LST 1592:2000 Grain. Methods for determination of odour and colour. Common quantity of impurities, quantity of impurities consisting of grains and miscellaneous impurities are defined according to article Nr. 3D–471 of 9 of August, 2004, Vilnius of the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania „Regarding confirmation of rules of determination of cereal impurities. Bulk density of cereals is defined according to standard LST ISO 7971–2:2000 Cereals. Determination of bulk density, called "mass per hectolitre". Part 2: Routine method.
Conclusions:
After evaluation and comparison of qualitative indicators of cereals for food and for feed, it was defined that the quantity of proteins of cereals for food, indicator of sedimentation were higher than in cereals for feed, and the quantity of gluten as well as common quantity of impurities were lower. Moisture of cereals for food and for feed was different marginally.
It was also defined that moisture of cereals for food was higher than in cereals for feed. Differences of quantity of proteins and common quantities of impurities were insignificant.
Recommendations:
1. The quality of bread depends on gluten proteins existing in wheat flour which are able to adopt the quantity of water 2-3 times higher than their mass is. Water is the base of bread dough. Therefore, it is recommended to consider this before choosing cereals for bread baking.
2. According to obtained data of qualitative indicators of cereals, the company where qualitative indicators of cereals correspond to proper purpose of cereals is selected.
7
ĮVADAS
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau d÷mesio skiriama maisto produktų kokybei. Viena iš mūsų šalies Vyriausyb÷s agrarin÷s politikos prioritetinių krypčių yra geros kokyb÷s maisto produktų gamyba ir rinkos sukūrimas (Mankevičien÷ A., Semaškien÷ R. 2005).
Kadangi grūdų kokyb÷ lemia jų supirkimo kainą, paskirtį, pagrindinių bei šalutinių produktų išeigą, kokybę ir savikainą, vertinant grūdus pageidautina greitai, pigiai ir pakankamai tiksliai nustatyti jų kokybę (Butkut÷ B., Cesevičien÷ J., 2009).
Migliniai javai – plačiausiai iš visų žem÷s ūkio augalų auginami augalai d÷l jų grūdų turtingumo angliavandeniais, baltymais, vitaminais ir mineralin÷mis medžiagomis, būtinomis žmonių ir gyvulių mityboje. D÷l palyginti mažo jų dr÷gnio ir ilgai išlaikomo daigumo javų grūdai yra vertingas koncentruoto maisto šaltinis. Kartu grūdus labai patogu transportuoti ir sand÷liuoti (LŽŪU, 2009). Didžioji dalis kviečių ir miežių tenka žmonių maistui, o tik nedidel÷ dalis t.y. viena penktoji priskiriama pašarams (Michael et al., 2007).
Grūdai ir kiekiu, ir verte dominuoja pasaulio maisto rinkoje. Lietuvos klimatin÷se – meteorologin÷se sąlygose pakankamus ir pastovius derlius galima gauti auginant tik kai kurias grūdines kultūras: kviečius, miežius, avižas, rugius, rapsus.
Kviečiai vadinami duoniniais javais. Juose yra didesnis kiekis baltymų nei kituose javuose. Kviečių grūduose yra daugiau proteino – gluteino, kuris leidžia tešlai kilti. To d÷ka kviečių duona yra lengvesn÷ puresn÷ ir turi didesnę energetinę vertę (LŽŪU, 2009). Gluteinas susidaro maišant kviečių baltymus su vandeniu, d÷l ko išsiskiria dujų burbuliukai ir duona išlaiko savo formą kepimo metu (Brett et al., 2009). Kokybiniai kviečių grūdų skirtumai nusako tolimesnę grūdų paskirtį t. y. kam bus naudojami grūdai: duonos ir konditerijos kepiniams, kruopoms ar pašarams (Butkut÷ ir kt., 2009).
Miežiai – tai ketvirtą vietą tarp auginamų javų užimantis augalas. Jie svarbūs ir vertingi maistui, pašarams ir pramonei. Savo sud÷tyje turintys visą kompleksą nepakeičiamų amino rūgščių, tokių kaip lizino, triptofano ir kt. Dabartiniu metu daugiausia miežių grūdų sunaudojama pašarams, jie taip pat naudojami maisto pramon÷je, alaus, spirito gamybai.
Visi kartu paimti migliniai javai užima du trečdalius pas÷lių plotų ir pateikia virš 50 proc. energijos ir proteinų poreikio ir net 75 proc. poreikio įtraukus gyvuliams sušertus grūdus (LŽŪU, 2009).
Did÷jant grūdų poreikiui maisto gamybos pramon÷je, ypač duonos gamybos ir konditerijos, did÷ja ir grūdų kokyb÷s bei jos kontrol÷s poreikis grūdų ir iš jų gaminamų miltų gamybos įmon÷ms. Darbo tikslas: įvertinti 2010 metais Jonavos bei Taurag÷s rajonuose grūdų įmon÷se supirktų maistinių ir pašarinių grūdų kokybinius rodiklius.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti maistinių ir pašarinių grūdų kokybinius rodiklius. 2. Palyginti grūdų kokybinius rodiklius tarp dviejų įmonių.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Miežiai, jų panaudojimas maistui ir pašarams
Miežiai (Hordeum) – migliniai augalai, kurių didžiausia dalis (apie 70 proc.) yra suvartojama pašarams. Kaip koncentruotas pašaras naudojamas galvijams, paukščiams bei kiaul÷ms. Miežių pelai bei šiaudai naudojami gyvulių kraikui (Šeškas, 2006).
Miežių grūduose yra apie 12 proc. baltymų, 2,3 proc. riebalų, (Žekonien÷ ir kt., 2001) 75 proc. neazotinių ekstraktinių medžiagų, 5 proc. ląstelienos, 2,5 proc. pelenų, daug nepakeičiamųjų amino rūgščių, tokių kaip triptofano bei lizino (Šeškas, 2006).
Lietuvoje miežiai panaudojami perlinių ir miežinių kruopų gamyboje. Miežin÷s kruopos – tai įvairaus dydžio ir formos suskaldyti branduolio gabaliukai be žiedžvynių ir iš dalies be vaisin÷s luobel÷s. Perlin÷s kruopos – gerai nušlifuoti ir pagal stambumą surūšiuoti miežių branduoliai, nuo kurių yra atskirta luobel÷ ir iš dalies – aleuroninis sluoksnis ir gemalas (LŽŪU, 2009).
Miežiai taip pat naudojami konditerijoje, farmacijoje, spirito ir alaus gamyboje. Pastarajai gamybai atrenkami tik stambūs krakmolingi (ne mažiau 60 proc.), gerai dygstantys bei mažai baltymingi (ne daugiau kaip 12 proc.) grūdai (Žekonien÷ ir kt., 2001).
Gyvulių pašarui miežiai naudojami, kaip energijos šaltinis, tod÷l naudojamos tos miežių veisl÷s, kurios turi didesnį krakmolo bet mažesnį skaidulų kiekį. β – gliukanai esantys miežiuose, jauniems viščiukams bei paršeliams gali sukelti neigiamą poveikį, jie laikomi antimitybiniais junginiais pašaruose. Tuo tarpu, žmonių maistui naudojami tie miežiai, kurie turi didesnį skaidulų kiekį, tirpius polisacharidus, β – gliukano kiekį, tačiau mažesnį krakmolo kiekį (Bleidere, 2007).
1.2 Kviečiai, jų panaudojimas maistui ir pašarams
Kviečiai (Triticum) – iš visų grūdinių kultūrų nuo seno labiausiai paplitusi kultūra. Auginami daugiau nei 140 pasaulio šalių. Naudojama kaip žaliava kombinuotų pašarų pramon÷je taip pat, kaip koncentruotas pašaras (Šeškas, 2006).
Priskaičiuojama apie 22 kviečių rūšys, tačiau plačiausią naudojimo spektrą turi paprastieji (Triticum aestivum L.), spelta (Triticum spelta L.), bei kietieji kviečiai (Triticum durum Desf.) (Čižinauskas ir kt., 1997).
Lietuvoje d÷l netinkamų klimatinių sąlygų kietieji kviečiai neauginami, tačiau plačiai naudojami d÷l to, kad jie turi 25 proc. baltymų, kurie ypač svarbūs makaronų gamyboje. Šie kviečiai taip pat naudojami gauti manus (rupias kruopas, manų kruopos tai kvietinių miltų gamybos metu
atrinktos smulkios kruopel÷s (Basra et al., 2002)). Spelta – pasižymi itin dideliu mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekiu, nustatomas didesnis baltymų kiekis nei paprastuose grūduose, tad jie daugiausiai naudojami specialių gaminių gamyboje. D÷l savo lukštuose esančios pluoštin÷s skaidulin÷s medžiagos, kuri teigiamai veikia viduriuojančius veršelius yra naudojama gyvulių pašarų racione (LŽŪU, 2007).
Lietuvoje vidutinio tręšimo sąlygomis išaugintų kviečių grūduose būna 9-13 proc. baltymų ir 15-30 proc. šlapiojo glitimo (Lietuvos Žemdirbyst÷s Institutas, 2008).
1.3 Morfologin÷ grūdo sandara
Grūdą sudaro šios pagrindin÷s dalys (1.1 pav.):
• Luobel÷ (apyvaisis ir s÷klos luobel÷) – 3,5–9 proc. grūdo. Sud÷tis: struktūriniai angliavandeniai, ligninas, mineralin÷s medžiagos bei žali baltymai bei žali pelenai.
• Endospermas – sudaro didžiausią grūdo dalį. Susideda iš:
o aleurono sluoksnio – 5,5–8 proc. grūdo. Sud÷tis: žali baltymai bei riebalai, žalia ląsteliena, vitaminai, dažomosios medžiagos, fermentai.
o tikrojo endospermo – jo sud÷tis: krakmolas, cukrus, žalieji baltymai beveik n÷ra žalių riebalų bei žalios ląstelienos.
• Gemalas – 2,5–3 proc. grūdo. Sud÷tis: žali riebalai bei baltymai, krakmolas, vitaminai ir mineralin÷s medžiagos.
Lukštas dengiantis kai kurių rūšių javų grūdą, nelaikomas tikrąja grūdo dalimi. Miežių lukštai sudaro 9–14 proc. priklausomai nuo rūšies, viso grūdo mas÷s (Jeroch ir kt., 2010).
11
1.4 Grūdų kokybiniai rodikliai
Objektyviai nustatyti grūdin÷s žaliavos kokybę grūdų perdirbimo įmon÷se labai svarbu, siekiant teisingai atsiskaityti su ūkininkais, tinkamai organizuoti ir vykdyti grūdų perdirbimo procesą ir užtikrinti produkcijos kokybę. Grūdų kokyb÷ turi būti vertinama kompleksiškai, apimant kaip galima platesnę jos savybių visumą. Grūdų kokyb÷ vertinama kompleksu rodiklių, kuriuos sąlygiškai galima suskirstyti į grupes:
1. Bendrą grūdų būklę apibūdinantys rodikliai (jusliniai rodikliai, užkr÷stumas kūlių sporomis, dr÷gnis, priemaišų kiekis);
2. Duonos kepimo savybes apibūdinantys rodikliai (baltymų kiekis, glitimo kiekis ir kokyb÷, sedimentacijos rodiklis, kritimo skaičius, fizikin÷s tešlos savyb÷s);
3. Miglinių ir pupinių javų laikymą apibūdinantys metodai (slaptasis užkr÷stumas vabzdžiais) (Juodeikien÷ ir kt., 2007).
Dažnai derlingų veislių grūdai būna prastesn÷s kokyb÷s ir atvirkščiai, daug baltymų ir glitimo turintys grūdai yra mažiau derlingi (Žekonien÷ ir kt., 2006).
Miežių grūdai remiantis standarto LST 1797:2003 rodikliais yra maistiniai ir pašariniai. Atsižvelgiant į superkamų/tiekiamų miežių ribinius kokyb÷s rodiklius jie yra skirstomi į dvi kokyb÷s klases.
1 lentel÷. Superkamų/tiekiamų miežių grūdų kokyb÷s klas÷s pagal LST 1797:2003 Norma
Rodiklio pavadinimas
1 klas÷ 2 klas÷
Dr÷gnis, (proc.) 12,0–19,0 Neribojama
Baltymų kiekis sausosiose medžiagose, ne mažiau
kaip, (proc.) 11,0 9,0
Bendras priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, (proc.) 12,0 35,0 Hektolitro mas÷ ne mažiau kaip, kg hl*1 62,0 Neribojama Grūdinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, (proc.)
tarp jų: sudygusių miežių;
fuzarioz÷s pažeistų miežių; kitų miglinių javų grūdų; džiovinant pažeistų grūdų. 9,0 2,0 1,0 4,0 1,0 30,0 5,0 1,0 15,0 7,0 Šiukšlinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, (proc.)
tarp jų: sugedusių grūdų; kenksmingų augalų s÷klų; skalsių; kūl÷tų miežių; kibiojo lipiko. 3,0 0,3 0,1 0,05 0,05 0,1 5,0 1,0 0,1 0,05 0,05 0,1 Erkių skaičius 1 kg miežių, ne daugiau kaip, vnt. 20,0 40,0
Spalva Būdinga miežiams, įvairių atspalvių geltona Įvairių atspalvių geltona, leidžiama patams÷jusi.
Kvapas Būdingas miežiams, be pel÷sių,
pl÷kų, salyklo ir kitų pašalinių kvapų.
Būkl÷ Sveiki, nekaistantys.
Kokyb÷s klas÷s nustatomos pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę. Šalims susitarus, gali būti priimami didesnio dr÷gnio, su daugiau priemaišų ir mažesn÷s hektolitro mas÷s miežiai.
Hektolitro mas÷ nustatoma miežius, persijojus per 6 mm skersmens akučių sietą.
Maistui skirtuose 2 klas÷s miežiuose priemaišų kiekiai turi būti ne didesni kaip 1 klas÷s miežiuose (LST 1797:2003 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai).
Kviečių kokyb÷s klas÷ nustatoma pagal baltymų kiekį, glitimo kiekį ir kokybę, sedimentaciją, bei kritimo skaičių. Superkami ir tiekiami kviečiai pagal jų ribinius kokyb÷s rodiklius skirstomi į keturias kokyb÷s klases. Maistui skirtuose 4 klas÷s kviečiuose priemaišų kiekiai turi būti ne didesni kaip 3 klas÷s kviečiuose. Kokyb÷s klas÷ nustatoma pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę (LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai).
2 lentel÷. Superkamų/tiekiamų kviečių grūdų kokyb÷s klas÷s pagal LST 1524:2003 Norma
Rodiklio pavadinimas
1 klas÷ 2 klas÷ 3 klas÷ 4 klas÷ Dr÷gnis, (proc.) 12,0–19,0 12,0–19,0 12,0–21,0 Neribojama Baltymų kiekis sausosiose medžiagose, ne
mažiau kaip, (proc.) 13,0 11,5 10,5 Neribojama
Sedimentacijos rodiklis, ne mažiau kaip,
(proc.) 35,0 25,0 20,0 Neribojama
Šlapiojo glitimo kiekis ne mažiau kaip,
(proc.) 28,0 23,0 19,0 Neribojama
Šlapiojo glitimo kokyb÷, ne daugiau kaip GDI prietaiso rodmenų vienetais arba glitimo indeksas, ne mažiau kaip, sutartiniais vienetais. 100,0 40,0 100,0 40,0 100,0 40,0 Neribojama Neribojama Kritimo skaičius, ne mažiau kaip
sekund÷mis 220,0 220,0 200,0 Neribojama
Hektolitro mas÷ ne mažiau kaip, kg hl*1 73,0 73,0 72,0 Neribojama Bendras priemaišų kiekis, ne daugiau
kaip, (proc.) 9,0 11,0 12,0 35,0
Grūdinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, (proc.)
tarp jų: sudygusių kviečių;
fuzarioz÷s pažeistų kviečių;
6,0 1,0 1,0 8,0 1,0 1,0 9,0 2,0 1,0 30,0 5,0 1,0
13 kitų miglinių javų grūdų;
džiovinant pažeistų grūdų. 2,0 0,5 3,0 0,5 4,0 1,0 15,0 4,0 Šiukšlinių priemaišų kiekis, ne daugiau
kaip, (proc.) tarp jų: sugedusių grūdų; kenksmingų augalų s÷klų; skalsių; kūl÷tų kviečių; kibiojo lipiko. 3,0 0,3 0,1 0,05 – 0,1 3,0 0,3 0,1 0,05 – 0,1 3,0 0,5 0,1 0,05 0,05 0,1 5,0 1,0 0,1 0,05 0,05 0,1 Erkių skaičius 1 kg kviečių, ne daugiau
kaip, vnt. 20 40 40 40
Grūdai turi būti būdingos kviečiams spalvos tai: rausva, tamsiai geltona, geltona.
Kvapas būdingas kviečiams, be pel÷sių, kūlių, salyklo ir kitų pašalinių kvapų, sveiki, nekaistantys.
1.4.1 Dr÷gnis
Dr÷gnis yra labai svarbus rodiklis grūdų perdirbimo procese. Dr÷gnesnę grūdinę žaliavą sunkiau smulkinti, jai sumalti reikia daugiau elektros energijos. Šis rodiklis turi įtakos gamybos efektyvumui, nes dr÷gnis atvirkščiai proporcingas sausųjų medžiagų kiekiui grūduose ir miltuose (Juodeikien÷ ir kt., 2007). Iš per sausų grūdų kruopų išeiga mažesn÷, kadangi perdirbant susidaro daugiau smulkių atliekų. Nuo dr÷gnesnių grūdų sunkiau atsiskiria lukštas. Geriausi kruopoms grūdai (miežiai), kurie turi ne daugiau kaip 14,5 proc. dr÷gm÷s (LŽŪU, 2009).
Be to, nuo grūdų dr÷gnio priklauso grūdin÷s žaliavos laikymo trukm÷ žiūr÷ti į 3 lentelę. Nedideli dr÷gnio nukrypimai nuo kritinių verčių sukelia nemažus grūdų kokyb÷s pokyčius juos laikant sand÷liuose (Juodeikien÷ ir kt., 2007). Sand÷liuojant grūdus kelis m÷nesius dr÷gnis gali būti šiek tiek aukštesnis nei 15 proc. Tačiau grūdus saugant ilgesnį laiką dr÷gnis tur÷tų būti mažesnis nei 14 proc.. Reguliuojant santykinę oro dr÷gmę, kuriai neleidžiama pakilti yra reguliuojamas ir grūdų dr÷gnis, kadangi grūdai turi savybę absorbuoti aplinkos dr÷gmę, padidindami savo dr÷gnumą.
Kviečių dr÷gnis lauko sąlygomis svyruoja nuo 10 iki 20 proc., o miežių, nenukultuose grūduose 15 proc., esant palankiomis sąlygomis šis rodiklis gali siekti 30–40 proc. Tad nukulti grūdai, prieš juos sand÷liuojant, dirbtinai džiovinami (Yiu, et al., 2006).
3 lentel÷. Dr÷gm÷s įtaka grūdų laikymui (Juodeikien÷ ir kt., 2007) Dr÷gnis, proc. Tinkamumas sand÷liuoti Daugiau nei 16 (labai didelis)
15–16 (didelis) 13–15 (normalus) Mažiau nei 13 (mažas)
Beveik nesand÷liuojama Ribota sand÷liavimo trukm÷ Tinkami sand÷liuoti
Dr÷gnai laikomus grūdus dažnai užpuola zooparazitai, vabzdžiai, mikroorganizmai. Mikroorganizmams palanki temperatūra parazituoti esant santykinei dr÷gmei 60–65 proc., grūdų dr÷gnumui 12 proc., temperatūrai 20–40oC, o vabzdžiams palanku, kai santykin÷ oro dr÷gm÷ – 8 proc., esant 19oC temperatūrai (Yiu, et al., 2006).
1.4.2 Natūrinis svoris
Grūdų natūrinis svoris nustatomas pagal standartą LST ISO 7971–2:2000 Grūdai. Natūrinio svorio, vadinamo hektolitro mase, nustatymas. 2 dalis. Įprastinis metodas.
Natūrinis svoris – grūdų mas÷s ir tūrio, kurį jie užima pripildžius tiksliai nustatytomis sąlygomis matavimo cilindrą santykis. Išreiškiamas kilogramais hektolitre, esant nustatytam dr÷gm÷s kiekiui (LST ISO 7971–2:2000 Grūdai. Natūrinio svorio, vadinamo hektolitro mase, nustatymas. 2 dalis. Įprastinis metodas (Tapatus ISO 7971–2:1995[E]).
Šis rodiklis, kuris padeda nustatyti grūdų kokyb÷s klasę. Kuo didesn÷ grūdų mas÷, tuo didesn÷ miltų išeiga (Brett et al., 2009). Miežių natūrinis svoris svyruoja nuo 52 kg/hl iki 72 kg/hl priklausomai nuo auginimo sąlygų bei genotipo, o kviečių nuo 70 kg/hl iki 81 kg/hl (Juodeikien÷ ir kt., 2007).
Natūrinio svorio dydžiui įtakos turi: vienarūšiškumas, vienodumas, grūdo į grūdą trintis, dydis, forma bei aplinkos veiksniai įtakojantys grūdų tankumą testavimo prietaise (Brett et al., 2009). Šiukšlin÷s priemaišos tokios, kaip mineralin÷s padidina grūdų natūrinį svorį, o organin÷s atvirkščiai – sumažina (Juodeikien÷ ir kt., 2007).
1.4.3 Grūdų baltymai
Baltymai – tai azoto turintys junginiai, kurie yra gyvų organizmų svarbiausia medžiaga. Baltymingumas – pagrindinis rodiklis, nusakantis grūdo maistines ir technologines savybes. Kviečių baltymai sudaro 6–16 proc. visos grūdo sausosios medžiagos. Kviečių baltymai pagal tirpumą skysčiuose yra skirstomi:
• Albuminai – tirpūs vandenyje.
• Globulinai – tirpūs druskų tirpaluose.
15 • Gliuteninai – netirpūs vandenyje, druskų bei alkoholio tirpaluose (The Regional Institute, 1999).
Miežių grūduose aptinkama apie 12 proc. baltymų, tačiau jų savyb÷s skiriasi nuo kviečių baltymų. Jie su vandeniu nesudaro tąsios tešlos ir rūgstančioje tešloje nesulaiko oro burbuliukų, d÷l tos priežasties duona būna šiukšti (Žekonien÷ ir kt., 2001). Gliuteninai bei gliadinai formuoja glitimą, pagal kurio kiekį apsprendžiamos miltų kepamosios savyb÷s, būtent jos sudaro kviečių grūdų baltyminių medžiagų pagrindinę dalį (Paulauskien÷ ir kt., 2009).
Esant sausam bei šiltam orui kviečiai greičiau bręsta, juose susikaupia daugiau baltymų, o krakmolo sumaž÷ja. Lietuvos klimato sąlygomis užaugintuose kviečiuose baltymų kiekis būna nuo 9–13 proc., o glitimo 15–30 proc. (Šiuliauskas ir kt., 2001).
Kuo daugiau dr÷gm÷s, tuo mažiau susikaupia baltymų, tačiau v÷sesniu ir dr÷gnesniu metu derlius didesnis. D÷l tos priežasties tą patį azoto kiekį reikia pasisavinti didesniam kiekiui grūdų, ir esant v÷siam orui azoto pasisavinamumas sul÷t÷ja (Butkut÷ ir kt., 2009).
Pagrindiniai biocheminiai pakitimai vykstantys baltymuose ir krakmole vyksta sand÷liavimo metu d÷l grybų mikromicetų poveikio į grūdus. Tad ilgesnį laiką sand÷liuojamuose grūduose gali atsirasti ryškesni jų kokybinių rodiklių skirtumai, lyginant juos su pri÷mimo metu gautais rodikliais (Bose B, 2008 ).
1.4.3.1 Glitimas
Iš įvairių grūdų, turinčių tokį patį kiekį baltymų gaunami skirtingi miltai, iš kurių iškepti gaminiai nevienodi. Daugelis atvejų tai paaiškinama baltymų, sudarančių glitimą, kokyb÷s skirtumais (Butkut÷ ir kt., 2009).
Glitimas – netirpių baltymų kompleksas, nustatomas iš sumaltų grūdų išplovus krakmolą ir pasv÷rus mas÷s likutį. Glitimas sulaiko anglies dvideginį, išsiskiriantį tešlai rūgstant, tod÷l ji būna puresn÷, tad duona būna geriau iškilusi. Glitimo tamprumo savyb÷s išreiškiamos prietaiso rodmenų vienetais ir atsižvelgus į jų vertę, glitimo kokyb÷ priskiriama atitinkamai grupei pagal 4 lentel÷je pateiktus reikalavimus (LST 1522:2004 Kviečiai. Šlapiojo glitimo kiekio ir kokyb÷s nustatymas).
Glitimo kokyb÷ matuojama specialiais prietaisais. Išmatuojamas glitimo deformacijos indeksas (GDI), dar žymimas raid÷mis EDK, arba glitimo indeksas centrifuguojant. Patenkinamų savybių GDI netur÷tų būti aukštesnis kaip 100 vienetų prietaiso rodmenų (LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai).
4 lentel÷. Glitimo kokyb÷s grupių nustatymas (LST 1522:2004 Kviečiai. Šlapiojo glitimo kiekio ir kokyb÷s nustatymas)
Kokyb÷s grup÷ Glitimo charakteristika Prietaiso rodmenys, vienetais
III Labai stiprus Nuo 0 iki 15
II Stiprus Nuo 20 iki 40
I Geras Nuo 45 iki 75
II Silpnas Nuo 80 iki 100
III Labai silpnas 105 ir daugiau
1.4.3.2 Sedimentacija
Sedimentacija – grūdų kepimo savybes nusakantis rodiklis. Tai 12 proc. išeigos miltų brinkinimas silpnų rūgščių tirpale. Nustatomas pamatavus hidratuotų miltų stulpelio aukštį, kuris susidaro miltų sv÷rinį suplakus su specialiais tirpalais ir palaikius tam tikrą laiką (LST 1524:2003 Kviečiai). Didelis grūdų sedimentacijos rodiklis, parodo aukštą baltymų kokybę ir kiekį žiūr÷ti 5 lentelę (Leistrumait÷, 2008).
5 lentel÷. Miltų kepimo savybių nustatymas remiantis sedimentacijos rodikliais (LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai)
Miltų kepimo savyb÷s Sedimentacijos rodiklis ml (cm3)
Geros Didesnis nei 35
Vidutin÷s 20–34
Blogos Žemesnis nei 20
1.4.4 Grūdų priemaišų grup÷s
Grūdų mas÷je, be pagrindinių javų grūdų, visada yra įvairių priemaišų, kurių sud÷tis ir kiekis gali būti įvairus priklausomai nuo agrotechnikos, derliaus nu÷mimo ir valymo technikos, transportavimo sąlygų ir t.t. Priemaišos mažina grūdų prekinę vertę ir trumpina sand÷liavimo trukmę, nes dauguma priemaišų yra dr÷gnesn÷s nei pagrindinių javų grūdai ir gali suaktyvinti nepageidaujamus fiziologinius procesus laikomuose grūduose. Be to, priemaišos yra nepageidaujamos perdirbant grūdus, jos blogina grūdų produktų kokybę (Juodeikien÷ ir kt., 2007).
17 kainas (Brett et al., 2009). Grūdų priemaišos yra visos grūdų sudedamosios dalys, likusios atskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus. Skiriamos šios priemaišų grup÷s:
1. Grūdin÷s priemaišos: • skaldyti grūdai; • sudygę grūdai;
• smulkūs (sudžiūvę) grūdai; • kitų javų grūdai;
• kenk÷jų pažeisti grūdai;
• patams÷ję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ir fuzarioz÷s pažeisti grūdai; • džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai.
2. Šiukšlin÷s (įvairios) priemaišos: • pašalin÷s s÷klos;
• sugedę (pažeisti) grūdai;
• mineralin÷s priemaišos (sm÷lis, dulk÷s, akmenukai, rūda, šlakas); • organin÷s priemaišos (pašalin÷s medžiagos);
• skals÷s; • kūl÷ti grūdai;
• negyvi vabzdžiai ir / ar jų dalys; • lukštai.
3. Gyvi kenk÷jai:
4. Bendras priemaišų kiekis – grūdinių bei šiukšlinių priemaišų kiekių suma (LR ŽŪM Į Nr. 3D–471, Vilnius 2004 08 09 D÷l grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo).
1.5 Mikroorganizmai randami ant miežių ir kviečių
Mikroorganizmų gausa ir įvairumas randamas ant grūdų priklauso nuo aplinkos sąlygų, kurioje jie augo. Lietus, ūkininkavimo pobūdis, saul÷, oro temperatūra bei dirvožemio sud÷tis turi įtakos mikrofloros sud÷čiai (Pouch et al., 2001).
Ant grūdų dažniausiai nustatomos – Bacillaceae, Micrococcaceae, Lactobacillaceae, Pseudomonadaceae bakterijos, rečiau pasitaikančios patogenin÷s bakterijos tai: Clostridium perfringens, Bacillus cereus, Salmonella (Pouch et al., 2001). Pagal Pantoea agglomerans bakterijų kiekį yra sprendžiamas grūdų šviežumas, nes laikant grūdus šių bakterijų kiekis maž÷ja 6 lentel÷.
Grūdams puvimą ir rūgimą sukeliančios bakterijos įtakos neturi, tačiau grūdus malant į miltus jos gali patekti į juos ir sukelti miltinių gaminių ydas (Masteikien÷, 2002).
Naudoti saugu grūdus, pašarus ar augalin÷s kilm÷s produktus kai grybų pradų kiekis neviršija 10 tūks. viename tiriamo produkto grame (Mankevičien÷ ir kt., 2007).
6 lentel÷. Natūrali mikroflora randama grūduose (Pouch et al., 2001) Produktas Normali mikroflora Kiekis
Grūdai Mikromicetai 102–104/g Miel÷s 102–104/g Aerobin÷s bakterijos 102–106/g Koliformin÷s bakterijos 102–104/g E. coli 102–103/g Aktinomicetai 103–106/g
19
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1
Tyrimų laikas ir vietaTyrimo objektas – maistiniai ir pašariniai grūdai (miežiai ir kviečiai). Jų kokybiniai rodikliai. Grūdų m÷giniai paimti iš dviejų X ir Y grūdų perdirbimo įmonių (Jonavos ir Taurag÷s rajonai). 2010 metais derliaus nu÷mimo metu iš X grūdų įmon÷s paimta 15 maistinių kviečių, 15 pašarinių kviečių m÷ginių, bei 10 maistinių miežių ir 10 pašarinių miežių, o iš Y 15 maistinių kviečių, 15 pašarinių kviečių m÷ginių, bei 10 maistinių miežių ir 10 pašarinių miežių 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 priedai. Kiekvienoje įmon÷je nustatyti jų kokybiniai rodikliai remiantis standartuose nurodyta metodika, bei naudojantis kiekvienam rodikliui nustatyti specialiu įrenginiu.
Nustatomi šie kokybiniai rodikliai: jusliniai (kvapas, spalva), bendras priemaišų kiekis, šiukšlinių priemaišų kiekis, grūdinių priemaišų kiekis, grūdų hektolitro mas÷, kritimo skaičius.
Infratec analizatoriumi nustatyti šie kokybiniai grūdų rodikliai: baltymai, dr÷gm÷, glitimas, sedimentacija, krakmolas.
2.1 pav. Tyrimų schema X Grūdų perdirbimo įmon÷ Y Grūdų perdirbimo įmon÷ Kviečiai Kviečiai Miežiai Miežiai
Kokybinių rodiklių nustatymas
Kviečių statistinių duomenų įvertinimas
Miežių statistinių duomenų įvertinimas
2.2
Grūdų m÷ginių pa÷mimasBuvo tiriami kviečių ir miežių grūdų m÷giniai. M÷giniai buvo imami iš Jonavos ir Taurag÷s rajonų supirkimo punktų, laikantis standarto ISO 13690:2000 Grūdai, pupiniai ir jų malti produktai. öminių ÷mimas iš talpyklų reikalavimų (tapatus ISO 13690:1999) išsamiau 1 priede.
M÷ginių pa÷mimui naudojamos priemon÷s buvo švarios, sausos, pagamintos iš medžiagų, kurios neužteršia m÷ginių. Grūdų m÷giniai buvo imami mechaniniais ÷minių ÷mikliais žiūr÷ti priede 1 pav. iš atitinkamai nustatytų sunkvežimio vietų. Pa÷mus m÷ginį buvo atliekamas kokybinių rodiklių nustatymas. V÷liau m÷ginys įpakuojamas į tarą ant kurios užklijuojama etiket÷, kurioje nurodoma: grūdo rūšis, pa÷mimo data, ūkio ar įmon÷s pavadinimas ir adresas, papildoma informacija, užpildomas lydraštis. Toks m÷ginys saugomas parą.
2.2 pav. Grūdų m÷ginių įpakavimo pavyzdys
2.3Jusliniai rodikliai
Javų grūdų jusliniai rodikliai buvo nustatomi remiantis standartu LST 1592:2000 Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai.
M÷ginio paruošimas. Jei grūdų temperatūra žemesn÷ nei patalpos temperatūra, m÷ginys laikomas tol, kol grūdų temperatūra susilygina su patalpos temperatūra. Jei grūdų dr÷gm÷s kiekis didesnis kaip 17 proc. jie padžiovinami iki 14,5-15,0 proc.
21
2.3.1 Kvapo nustatymas
Nustatomas sveikų arba maltų grūdų kvapas. Pasveriama apie 100 g laboratorinio grūdų bandinio. M÷ginys supilamas į l÷kštelę ir nustatomas jo kvapas. Jei jaučiamas silpnas pelynų kvapas tada atliekama procedūra aprašyta 2 priede.
2.3.2 Spalvos nustatymas
Grūdų spalva nustatoma apžiūrint, lyginant su šio rodiklio aprašymu tiriamos rūšies grūdų kokybę reglamentuojančiame standarte. Jei nesutariama d÷l spalvos įvertinimo, pakartotinai spalva nustatoma, esant išsklaidytam dienos šviesos apšvietimui. Grūdų spalvos išblukimo laipsnis nustatomas pagal grūdų m÷ginio rūšiavimo rezultatus 2.1 lentel÷.
Pasveriama 20,0 ± 0,1 g laboratorinio grūdų m÷ginio. M÷ginys rūšiuojamas išskirstant grūdus į atskiras grupes pagal spalvos išblukimą. Po to kiekvienos grup÷s grūdai pasveriami.
• I grupei pagal spalvos išblukimą priskiriami grūdai, dalinai netekę blizgesio su išblukusios spalvos nugar÷l÷mis;
• II grupei – grūdai, visiškai praradę blizgesį su išblukusios spalvos nugar÷l÷mis ir šonais; • III grupei – grūdai, kurių visas paviršius yra išblukusios spalvos. Kiekvienoje grup÷je (pagal spalvos išblukimą) esančių grūdų kiekis (X) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:
X=m*100/20 čia:
m - kiekvienos grup÷s (pagal spalvos išblukimą) grūdų mas÷ gramais; 20 - m÷ginio mas÷ gramais.
2.1 lentel÷. Grūdų spalvos išblukimo laipsnis nustatomas pagal lentel÷je nurodytus reikalavimus (LST 1592:2000 Grūdai. Kvapo ir spalvos nustatymo metodai)
Leidžiamas kiekvienos grup÷s (pagal spalvos išblukimą) grūdų kiekis, ne daugiau kaip, proc.
II + III Spalvos išblukimo
laipsnis
I
iš viso Tarp jų tik III Normalūs grūdai Pirmas Antras Trečias 10 Neribojama Neribojama Neribojama 5 25 Neribojama Neribojama Neleidžiama 2 15 16 ir daugiau
2.4 Kokybinių rodiklių nustatymas
Kokybiniai grūdų rodikliai nustatyti Jonavos ir Taurag÷s rajonų grūdų supirkimo įmonių laboratorijose naudojantis prietaisu Infratec analizatoriumi žiūr÷ti 2.3 pav. Šio prietaiso pagalba galima tiksliai bei greitai nustatyti įvairių grūdų pagrindinius kokyb÷s rodiklius, tokius kaip: baltymų kiekį, dr÷gnį, glitimo kiekį, sedimentacijos rodiklį, krakmolą. Tiriami grūdai supilami į prietaise esančią pakrovimo angą ir laikantis prietaiso gamintojų nurodymų atliekami infraraudonosios spinduliuot÷s energijos matavimai, skleidžiant per m÷ginį spindulius. Šio prietaiso privalumai tie, kad nereikia išankstinio bandinio paruošimo, t. y. sumalimo, nes analizuojami sveiki grūdai, analiz÷ trunka apie 1 minutę, gali būti tik minimali analizę atliekančio specialisto įtaka rezultatams.
2.3 pav. Infratec analizatorius
2.4.1 Natūrinio svorio „hektolitro mas÷s“ metodika
Tai 1 litro grūdų tūrio svoris. Tyrimui atlikti buvo naudojamas prietaisas „Purka“ žiūr÷ti priede 2 pav. Šiuo prietaisu grūdai vienodai suslegiami 1 litro tūryje ir pasveriami. Metodika:
1. Prietaisas pastatomas vertikaliai ant tvirto, nevibruojančio pagrindo.
2. Litrinis purkos indas įtvirtinamas rinkinio d÷žut÷s lizde, sustatomos ir subalansuojamos svarstykl÷s.
3. Į litrinio indo plyšį įstumiamas peilis ir ant jo dedamas stūmoklis ta puse, kurios paviršiuje n÷ra pažym÷ta prietaiso numerio.
23 4. Ant šio indo užmaunamas vidurinis cilindras, o ant jo viršutinis cilindras su piltuv÷lio formos uždaromu dugnu.
5. Į viršutinį cilindrą beriami grūdai.
6. Atidarius piltuv÷lį grūdai išleidžiami į vidurinį cilindrą.
7. Supylus grūdus, staigiai, bet nepajudinant prietaiso, ištraukiamas peilis, litrinis purkos indas pripildomas grūdų (jame vienodai yra suspaudžiamas oras, kuris išeina pro plyšius, tod÷l grūdai pasiskirsto visame tūryje).
8. Kai stūmoklis ir grūdai sukrenta į matavimo cilindrą, peilis v÷l įstatomas į tarpelį ir vienu pastūmimu įleidžiamas į grūdus. Likęs ant peilio grūdų perteklius yra nupilamas.
9. Po to nuimamas piltuvas ir ištraukiamas peilis ir pasveriamas prietaise esančiomis svarstykl÷mis 1 gramo tikslumu.
2.4.2 Priemaišų nustatymas
Priemaišų tyrimui 0,01 g tikslumu buvo atsveriama 250 g grūdų tiriamojo ÷minio ir sijojama pusę minut÷s dviem sietais: vienu – su 3,5 mm pločio pailgomis akut÷mis, o kitu - su 1,0 mm pločio pailgomis akut÷mis. Sijojimo tolygumui užtikrinti naudojau mechaninį sijotuvą t.y. vibracinis stalas su įtvirtintais jame sietais žiūr÷ti priede 3 pav. Ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto likusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyr÷jusios priemaišos pasveriamos kartu 0,01 g tikslumu ir priskiriamos mineralin÷ms ir organin÷ms priemaišoms (pašalin÷ms medžiagoms). Jei tarp priemaišų likusių ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto, yra kitų javų grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie išrenkami ir sudedami į išsijotą tiriamąjį ÷minį. Sijojant 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu, reikia steb÷ti, ar n÷ra gyvų kenk÷jų. Iš išsijoto tiriamojo ÷minio atsveriama 50 g tiriamoji ÷minio dalis.
Tiriamoji ÷minio dalis paskleidžiama ant stalo, iš jos pincetu išrenkami skaldyti grūdai, sudygę grūdai, kitų javų grūdai, kenk÷jų pažeisti grūdai, džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai ir fuzarioz÷s pažeisti grūdai, pašalin÷s s÷klos. Jei tiriamojoje ÷minio dalyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o varpažvyniai priskiriami lukštų grupei. Kiekvienos grup÷s dalys pasveriamos 0,01 g tikslumu ir jų kiekis apskaičiuojamas procentais paimtam grūdų kiekiui.
2.4.3 Kritimo skaičiaus nustatymas
greitai kleisterizuotis verdančio vandens vonioje ir krakmolo kleisterio skyst÷jimo, veikiant m÷ginyje esančiai α-amilazei matavimu. Nuo skyst÷jimo priklauso krakmolo kleisterio klampa, o tuo pačiu pasipriešinimas viskozimetriniam maišikliui ir laikas, kurį jis krinta nustatytą atstumą per krakmolo kleisterį.
Pirmiausiai jei reikia, ÷minys valomas, pašalinant priemaišas (pvz., akmen÷lius, sm÷lį, lukštus ir kitų javų grūdus). Imamas 300 g tiriamasis grūdų ÷minys, gali būti imamas ir mažesn÷s (apie 200 g) mas÷s ÷minys, tačiau tada gaunami ne tokie tikslūs rezultatai. Galimos didesn÷s gautų rezultatų paklaidos.
Tada į laboratorinį malūną supilami grūdai, kur nuo 30 s iki 40 s yra malami. Kritimo skaičiaus vert÷s gali priklausyti nuo maltų grūdų dalelių dydžio, tod÷l sumaltas produktas turi atitikti 2.2 lentel÷je pateiktus reikalavimus.
2.2 lentel÷. Malto ÷minio reikalavimai
Sieto akučių dydis,µm Per sietą išbyr÷jęs malto ÷minio kiekis, proc. 710 500 Nuo 210 iki 200 100 nuo 95 iki 100 80 arba mažiau
Pasverta tiriamoji ÷minio dalis suberiama į švarų, sausą viskozimetrinį m÷gintuv÷lį, įpilama 25 ml ± 0,2 ml vandens. M÷gintuv÷lis užkemšamas guminiu kamščiu ir nuo 20 iki 30 kartų stipriai purtomas aukštyn žemyn, kad suspensija taptų vientisa.
M÷gintuv÷lis kartu su maišikliu per skylę dangtyje įstatomas į verdančio vandens vonią. Maišiklio antgalis paleidžiamas pagal gamintojo nurodymus. Užrašomas elektroninio chronometro rodomas laikas. Tai yra kritimo skaičius.
Kritimo skaičiaus vert÷s priklauso nuo vandens virimo temperatūros, kuri susijusi su atmosferos sl÷giu ir laboratorijos vietos aukščiu virš jūros lygio. Negalima koreguoti vandens vonios virimo temperatūros, nes tai didina rezultatų paklaidas.
Jei dr÷gnis yra skirtingas, tai priede 4.3 lentel÷je nurodyta, kokią ÷minio masę reikia paimti, kad kritimo skaičius būtų nustatomas esant pastoviam sausųjų medžiagų santykiui.
25
3. REZULTATAI
3.1 Grūdų kokybiniai rodikliai
Maistinių ir pašarinių grūdų kokybiniai rodikliai buvo analizuojami atskirai, neatsižvelgiant į to paties m÷ginio kitus kokybinių rodiklių rezultatus. Remiantis standartu LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai bei LST 1797:2003 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimais kokyb÷s klas÷ nustatoma pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę.
3.1.1 Baltymų kiekis
Taurag÷s rajone maistiniuose kviečiuose baltymų kiekis 3.1 pav. svyravo nuo 11,6 proc., iki 13,9 proc, o Jonavos rajone nuo 11,5 proc., iki 13,8 proc. Taurag÷s rajone maistinių kviečių baltymingumas vidutiniškai 12,7 ± 0,2 proc.(p<0,05), o Jonavoje 12,6 ± 0,2 proc (p<0,05).
12,7 12,6 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0
Tauragės maistiniai kv iečiai Jonavos maistiniai kviečiai
p
ro
c.
3.1 pav. Vidutinis maistinių kviečių baltymingumas, proc.
Taurag÷s ir Jonavos rajonuose pašariniuose kviečiuose baltymų kiekis 3.2 pav. vyravo nuo 9,8 proc., iki 14,3 proc. Taurag÷s rajone pašarinių kviečių baltymingumas vidutiniškai 12,1 ± 0,3 proc., o Jonavoje 12,2 ± 0,4 proc.
12,1 12,2 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0
Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
p
ro
c
.
3.2 pav. Vidutinis pašarinių kviečių baltymingumas, proc.
Lyginant gautų tyrimų rezultatus 3.3 pav. didžiausias baltymų kiekis maistinių kviečių 13,9 proc., o pašarinių kviečių 14,3 proc., t. y. didžiausia rodiklio vert÷ 0,4 proc. didesn÷ pašarinių kviečių nei maistinių. 12,6 12,1 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0
Maistiniai kviečiai Pašariniai kviečiai
p
ro
c.
3.3 pav. Vidutinis kviečių baltymingumas, proc.
Remiantis LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimais maistiniai ir pašariniai grūdai skirstomi į klases, pirmos klas÷s grūduose baltymų kiekis neturi būti žemesnis nei 13 proc. Antros klas÷s ne mažiau 11,5 proc., trečios klas÷s ne mažiau kaip 10,5 proc. Gauti tyrimo rezultatai 3.4 pav. parod÷, jog visi tirti maistinių kviečių grūdai (100 proc.) priskiriami 1 ir 2 klas÷ms.
27 47 53 0 0 33 67 0 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 >13 (1 klasė) >11,5 (2 klasė) >10,5 (3 klasė) neribojama (4 klasė) p ro c .
Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai
3.4 pav . Maistinių kviečių pasiskirstymas į klases pagal baltymų kiekį grūduose, proc.
Pašarinių kviečių grūdai 3.5 pav. pagal baltymingumą pasiskirst÷ į keturias klases.
27 40 27 6 33 27 27 13 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 >13 (1 klasė) >11,5 (2 klasė) >10,5 (3 klasė) neribojama (4 klasė) p ro c .
Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
3.5 pav.Pašarinių kviečių pasiskirstymas į klases pagal baltymų kiekį grūduose, proc.
Taurag÷s rajone maistiniuose miežiuose baltymų kiekis 3.6 pav. svyravo nuo 10,0 proc., iki 13,3 proc., o Jonavos rajone nuo 10,0 proc., iki 13,2 proc. Taurag÷s rajone maistinių miežių baltymingumas vidutiniškai 11,6 ± 0,4 proc., o Jonavoje 12,1 ± 0,4 proc.
Taurag÷s rajono pašariniuose miežiuose baltymų kiekis svyravo nuo 10,7 proc., iki 13,5 proc., o Jonavoje nuo 10,7 proc., iki 13,8 proc. Taurag÷s rajone pašarinių miežių baltymingumas vidutiniškai 11,9 ± 0,3 proc., o Jonavoje 12,0 ± 0,3 proc.
11,6 12,1 11,9 12,0 11,3 11,4 11,5 11,6 11,7 11,8 11,9 12 12,1 12,2 Tauragės maistiniai miežiai Jonavos maistiniai miežiai Tauragės pašariniai miežiai Jonavos pašariniai miežiai p ro c .
3.6 pav. Vidutinis miežių baltymingumas, proc.
Lyginant gautų tyrimų rezultatus 3.7 pav. didžiausias baltymų kiekis maistinių kviečių 13,3 proc., o pašarinių kviečių 13,8 proc., t.y. didžiausia rodiklio vert÷ 0,5 proc. didesn÷ pašarinių miežių nei maistinių. 11,9 12,0 11,8 11,8 11,8 11,9 11,9 11,9 11,9 11,9 12,0 12,0 12,0
Maistiniai miežiai Pašariniai miežiai
p
ro
c.
3.7 pav. Vidutinis miežių baltymingumas, proc.
Remiantis LST 1797:2003 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimais maistiniai ir pašariniai grūdai skirstomi į klases, pirmos klas÷s grūduose baltymų kiekis neturi būti žemesnis nei 11 proc., antros klas÷s ne mažiau 9,0 proc. Gauti tyrimo rezultatai 3.8 pav. parod÷, jog visi tirti maistinių kviečių grūdai (100 proc.) priskiriami 1 ir 2 klas÷ms.
29 70 30 90 10 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 >11 (1 klasė) >9 (2 klasė) p ro c .
Tauragės maistiniai miežiai Jonavos maistiniai miežiai
3.8 pav. Maistinių miežių pasiskirstymas į klases pagal baltymų kiekį grūduose, proc.
Taurag÷s bei Jonavos rajonuose pašarinių miežių baltymingumo rodikliai sutapo 3.9 pav. Net 90 proc. Jonavos bei Taurag÷s grūdų buvo priskiriama pirmai grūdų klasei.
3.9 pav. Pašarinių miežių pasiskirstymas į klases pagal baltymų kiekį grūduose, proc.
3.1.2 Dr÷gnio kiekis grūduose
Tiriamų maistinių kviečių dr÷gnis svyravo nuo 13,4 proc. iki 17,0 proc., o pašarinių kviečių nuo 13,4 proc. iki 17,0 poc. Remiantis LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimais pagal dr÷gnį grūdai gali būti priskiriami pirmai ir antrai klasei, jų dr÷gnis turi atitikti nuo 12,0-19,0 proc., trečiai klasei nuo 12,0-21,0 proc., o ketvirtos klas÷s grūdų dr÷gnis neribojamas.
sand÷liuoti. Siekiant išvengti nuostolių derliaus nu÷mimo ir saugojimo metu yra tikrinamas dr÷gnis. Taurag÷s rajono maistiniuose kviečiuose dr÷gnio kiekis 3.10 lentel÷ svyravo nuo 14,1 proc., iki 16,2 proc., o Jonavos rajone nuo 13,7 proc., iki 17,0 proc.
14,9 14,7 15,0 14,9 14,5 14,6 14,7 14,8 14,9 15,0 15,1 Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai p ro c .
3.10 pav. Vidutinis kviečių dr÷gnis, proc.
Vidutinis dr÷gnis maistiniuose kviečiuose 3.11 lentel÷ buvo 14,8 ± 0,2 proc., o pašariniuose 14,9 ± 0,3 proc. 14,8 14,9 13,0 14,0 15,0 16,0
Maistiniai kviečiai Pašariniai kviečiai
p ro c . Maistiniai kviečiai Pašariniai kviečiai
3.11 pav.. Vidutinis kviečių dr÷gnis, proc.
Maistinių kviečių 3.12 pav. bazinį dr÷gnį viršijo 40 proc. visų tirtų m÷ginių, jų dr÷gnis buvo didesnis nei 15 proc.
31 0 60 20 20 0 60 33,3 6,7 0 10 20 30 40 50 60 70 <13,0 ( žemas drėgnis) 13,0-15,0 (normalus drėgnis) 15,0-16,0 didelis drėgnis >16 (labai didelis drėgnis) p ro c . Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai
3.12 pav. Maistinių kviečių pasiskirstymas į klases pagal dr÷gnį, proc.
Pašarinių kviečių bazinis dr÷gnis pasiskirstęs kaip ir maistinių 3.13 pav. t. y. 40,1 proc. visų tirtų m÷ginių priklaus÷ didesnio dr÷gnio kategorijai.
0 53 20 27 0 66,7 13,3 20 0 10 20 30 40 50 60 70 80
<13,0 ( žemas drėgnis)13,0-15,0 (normalus drėgnis)15,0-16,0 didelis drėgnis>16 (labai didelis drėgnis)
p ro c. Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
3.13 pav. Pašarinių kviečių pasiskirstymas į klases pagal dr÷gnį, proc.
Pagal LST 1524:2003 standartą kviečių, kurių dr÷gnis viršija 14 proc. hektolitro mas÷ didinama 0,3 kg/hl kiekvienam papildomam dr÷gnio procentui.
Pagal standarto LST 1797:2003 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai, superkamų pirmos klas÷s miežių dr÷gnis turi būti nuo 12,0 proc. iki 19,0 proc., o antros klas÷s dr÷gnis neribojamas.
15,50 14,92 15,13 14,92 14,6 14,7 14,8 14,9 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 15,5 15,6 Tauragės maistiniai miežiai Jonavos maistiniai miežiai Tauragės pašariniai miežiai Jonavos pašariniai miežiai p ro c.
3.14 pav. Vidutinis miežių dr÷gnis, proc.
Maistiniuose miežiuose vidutinis dr÷gnio kiekis 15,2 ± 0,4 proc., o pašarinių miežių 15,0 ± 0,1 proc. 15,2 15,0 14,9 15,0 15,0 15,1 15,1 15,2 15,2 15,3
Maistiniai miežiai Pašariniai miežiai
p
ro
c.
3.15 pav. Vidutinis miežių dr÷gnis, proc.
Neatsižvelgiant į kitų rodiklių duomenis, jeigu kiti kokybiniai miežių rodiklių duomenys atitiktų šioms klas÷ms keliamus reikalavimus, tai tirti maistiniai ir pašariniai miežiai pagal dr÷gnio kiekį yra priskiriami 1 kokyb÷s klas÷s grūdams, jų dr÷gnis nuo 12,0 iki 19,0 proc.
Pagal LST 1797:2003 standartą miežių, kurių dr÷gnis viršija 14 proc. hektolitro mas÷ didinama 0,5 kg/hl kiekvienam papildomam dr÷gnio procentui.
33
3.1.3 Sedimentacijos rodiklis
Taurag÷s rajone maistiniuose kviečiuose sedimentacijos rodiklio 3.16 lentel÷ ribos svyravo nuo 32,3 ml iki 68,2 ml, pašariniuose nuo 20,0 ml iki 49,9 ml, o Jonavos rajone maistiniuose kviečiuose nuo 38,3 ml iki 55,9 ml, pašariniuose nuo 21,2 ml iki 62,6 ml. Sedimentacijos kiekis maistiniuose kviečiuose Taurag÷s rajone vidutiniškai sudar÷ 48,1 ± 3,0 ml, pašariniuose 35,2 ± 2 ml, o Jonavoje maistiniuose grūduose 43,2 ± 1,4 ml, pašariniuose 37,7 ± 2,5 ml.
48,1 43,2 35,2 37,7 0 10 20 30 40 50 60 Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai m l.
3.16 pav. Maistinių ir pašarinių kviečių sedimentacija, proc.
Analizuojant 3.17 pav. gautus grūdų sedimentacijos rodiklius, maistinių grūdų sedimentacija net 11,2 proc. (p< 0,01) didesn÷ nei pašarinių.
45,7 36,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 m l. Maistiniai kviečiai Pašariniai kviečiai
Remiantis standartu LST 1524:2003 tų grūdų, kurių sedimentacijos rodiklis ne mažesnis kaip 35,0 ml priklauso 1 klasei, nemažiau 25 ml – 2 klasei, ne mažiau 20,0 – 3 klasei, o 4 klas÷s grūdams sedimentacijos rodiklis neribojamas. Jonavos maistiniai kviečiai pagal sedimentacijos rodiklį 100 proc. yra priskiriami 1 klas÷s grūdams tai net 13,3 proc. daugiau nei Taurag÷s rajono grūdai 3.19 lentel÷. 4 klas÷s grūdų nebuvas parodo, gerą kviečių derlių 2010 metais.
86,7 13,3 0 0 100 0 0 0 66,7 26,3 7 0 60 33,3 6,7 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
>35 ml (1 klasė) >25 ml (2 klasė) >20 ml (3 klasė) neribojama (4 klasė) p ro c. Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
3.18 pav. Kviečių pasiskirstymas į klases pagal sedimentacijos rodiklį, proc.
3.1.4 Glitimo kiekis
Tiriamų 3.19 pav. Taurag÷s rajone maistinių kviečių glitimo kiekis svyravo nuo 20,6 proc. iki 28,5 proc., o pašarinių kviečių nuo 17,3 proc. iki 28,0 poc. Jonavos rajone maistiniuose kviečiuose nuo 16,1 proc. iki 29,3 proc., o pašariniuose nuo 17,3 proc. iki 32,8 proc. Glitimo kiekis Taurag÷s rajono maistiniuose kviečiuose vidutiniškai sudar÷ 24,6 ± 0,7 proc., pašariniuose 23,8 ± 0,9 proc., o Jonavoje maistiniuose 23,9 ± 0,8 proc., pašariniuose 25,9 ± 1,2 proc.
35 3.19 pav. Maistinių ir pašarinių kviečių glitimo kiekis, proc.
Lyginant gautų tyrimų rezultatus 3.20 pav. didžiausias glitimo kiekis maistinių kviečių 29,3 proc., o pašarinių kviečių 32,8 proc., t.y. didžiausia rodiklio vert÷ 3,5 proc. didesn÷ pašarinių miežių nei maistinių. Palyginus maistinių ir pašarinių grūdų rodiklius glitimo atžvilgiu akivaizdžių skirtumų nepasteb÷ta.
3.20 pav. Maistinių ir pašarinių kviečių glitimo kiekio vidurkis, proc.
Remiantis superkamų kviečių grūdų standartu LST 1524:2003 1 klas÷s grūdams priskiriami grūdai, kurių glitimo kiekis ne mažesnis nei 28,0 proc. Matome, kad į pirmą klasę iš visų tiriamų kviečių pateko 6,7 proc. maistinių ir 16,6 proc. pašarinių kviečių. Į 2 klasę priskirta 16,6 proc. daugiau maistinių kviečių nei pašarinių t.y. 63,3 proc. 4 klasei, kurioje glitimo kiekis neribojamas
priskiriama 3,4 proc. maistinių ir 10 proc. pašarinių grūdų. 6,7 66,7 26,6 0 6,7 60 26,6 6,7 6,7 46,7 33,3 13,3 26,6 46,7 20 6,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
>28 (1 klasė) >23 (2 klasė) >19 (3 klasė) neribojama (4
klasė) p ro c. Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
3.21 pav. Kviečių pasiskirstymas į klases pagal glitimo rodiklį, proc.
3.1.5 Bendras priemaišų kiekis
Taurag÷s rajono maistiniuose kviečiuose bendras priemaišų kiekis siek÷ 0,9 ± 0,2 proc., Jonavos rajone 1,3 ± 0,4 proc.. Didesnis priemaišų kiekis rastas pašariniuose grūduose Taurag÷je 4,4 ± 0,7 proc., o Jonavoje 3,2 ± 0,8 proc.
0,3 0,3 1,8 1,9 0,6 1 2,6 1,4 0 1 2 3 4 5
Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
proc.
Grūdinių priemaišų kiekis, proc.
Šiukšlinių priemaišų kiekis, proc.
37 Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog Taurag÷s rajono maistiniuose miežiuose bendras priemaišų kiekis svyravo nuo 1,1 proc. iki 5,6 proc., o Jonavoje nuo 1,2 proc. iki 8,2 proc. Pašariniuose miežiuose nuo 0,2 proc. iki 6,0 proc., o Jonavoje nuo 0,4 proc. iki 8,0 proc.
1,4 1,4 1 1,1 1,1 1,6 1,4 2,6 0 1 2 3 4
Tauragės maistiniai miežiai Jonavos maistiniai miežiai Tauragės pašariniai miežiai Jonavos pašariniai miežiai
proc.
Grūdinių priemaišų kiekis, proc.
Šiukšlinių priemaišų kiekis, proc.
3.23 pav. Vidutinis bendras priemaišų kiekis miežiuose, proc.
Remiantis standartu LST 1524:2003 pagal bendrą priemaišų kiekį visi maistiniai grūdai atitiko 1 klas÷s rodiklius, o 6,7 proc. pašarinių grūdų buvo priskirta 2 ir 3 klas÷ms.
100 100 93,3 6,7 93,3 6,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
<9 (1 klasė) <11 (2 klasė) <12 (3 klasė) <35 (4 klasė)
p ro c. Tauragės maistiniai kviečiai Jonavos maistiniai kviečiai Tauragės pašariniai kviečiai Jonavos pašariniai kviečiai
Remiantis superkamų miežių reikalavimais, pagal bendrą priemaišų kiekį visų miežių užterštumas buvo mažesnis nei 8,2 proc., tod÷l visi grūdai pagal bendrą užterštumą buvo priskirti 1 klasei.
3.1.6 Grūdin÷s ir šiukšlin÷s priemaišos
Analizuojant grūdinių ir šiukšlinių priemaišų kiekį pagal bendrą priemaišų kiekį pastebima, jog pašariniuose kviečiuose grūdinių priemaišų kiekis didesnis 22,6 proc. nei maistiniuose kviečiuose. Pašariniuose miežiuose jis mažesnis 16,0 proc. nei maistiniuose miežių grūduose.
26,5 49,1 51,8 35,8 73,5 50,9 48,2 64,2 0 20 40 60 80 100 Maistiniai kviečiai Pašariniai kviečiai Maistiniai miežiai Pašariniai miežiai proc.
Grūdinių priemaišų kiekis, proc.
Šiukšlinių priemaišų kiekis, proc.
39
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kviečių ir miežių kokyb÷s klas÷s nustatomos pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę (LST 1524:2003 Kviečiai, LST 1797:2003 Miežiai).
Literatūros duomenimis dažnai derlingų veislių grūdai būna prastesn÷s kokyb÷s ir atvirkščiai, daug baltymų ir glitimo turintys grūdai yra mažiau derlingi (Žekonien÷ ir kt., 2006). Grūdų derlių bei kokybinius rodiklius taip pat nulemia genetin÷ veisl÷, ligos, klimato sąlygos bei auginimo technologijos (Brazien÷ ir kt., 2004).
Tirtuose migliniuose javuose nustatyti šie grūdų kokybiniai rodikliai: Taurag÷s rajono maistiniuose kviečiuose:
• Baltymų kiekis vidutiniškai 12,7 ± 0,2 proc., (p<0,05) pašariniuose 2,0 proc. mažesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Dr÷gnio kieikis vidutiniškai 14,9 ± 0,2 proc., pašariniuose 0,4 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Sedimentacijos rodiklis vidutiniškai 48,1 ± 3 ml, (p<0,01) pašariniuose 16,0 ml mažesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Glitimo kiekis vidutiniškai 24,6 ± 0,7 proc., pašariniuose 2,0 proc. mažesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Bendras priemaišų kiekis vidutiniškai 0,9 ±0,2 proc., (p<0,01) pašariniuose 66 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Grūdinių priemaišų kiekis vidutiniškai 0,3 ± 0,1 proc., (p<0,01) pašariniuose 72 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Šiukšlinių priemaišų kiekis vidutiniškai 0,6 ± 0,1 proc., (p<0,01) pašariniuose 62 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
Jonavos rajono maistiniuose kviečiuose:
• Baltymų kiekis vidutiniškai 12,6 ± 0,2 proc., pašariniuose 2,0 proc. mažesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Dr÷gnio kieikis vidutiniškai 14,7 ± 0,2 proc., pašariniuose 0,8 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Sedimentacijos rodiklis vidutiniškai 43,2 ± 1,4 ml, (p<0,05) pašariniuose 6,0 ml mažesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Glitimo kiekis vidutiniškai 23,9 ± 0,8 proc., pašariniuose 4,0 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Bendras priemaišų kiekis vidutiniškai 1,3 ±0,4 proc., (p<0,05) pašariniuose 44 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Grūdinių priemaišų kiekis vidutiniškai 0,3 ± 0,1 proc., (p<0,01) pašariniuose 72 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
• Šiukšlinių priemaišų kiekis vidutiniškai 1,0± 0,4 proc., (p<0,05) pašariniuose 16 proc. didesnis nei maistiniuose kviečiuose.
Taurag÷s rajono maistiniuose miežiuose:
• Baltymų kiekis vidutiniškai 11,6 ± 0,4 proc., pašariniuose 2,0 proc. didesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Dr÷gnio kieikis vidutiniškai 15,5 ± 0,5 proc., pašariniuose 6,0 proc. mažesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Bendras priemaišų kiekis vidutiniškai 2,5 ± 0,6 proc., pašariniuose 2,0 proc. mažesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Grūdinių priemaišų kiekis vidutiniškai 1,4 ± 0,4 proc., pašariniuose 16 proc. mažesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Šiukšlinių priemaišų kiekis vidutiniškai 1,1 ± 0,3 proc., pašariniuose 22 proc. didesnis nei maistiniuose miežiuose.
Jonavos rajono maistiniuose miežiuose:
• Bei pašariniuose baltymų kiekis vidutiniškai 12,1 ± 0,4 proc. • Bei pašariniuose dr÷gnio kieikis vidutiniškai 14,9 ± 0,3 proc.
• Bendras priemaišų kiekis vidutiniškai 3,0 ± 0,7 proc., pašariniuose 10 proc. didesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Grūdinių priemaišų kiekis vidutiniškai 1,4 ± 0,4 proc., pašariniuose 22 proc. mažesnis nei maistiniuose miežiuose.
• Šiukšlinių priemaišų kiekis vidutiniškai 1,6 ± 0,4 proc., pašariniuose 24 proc. didesnis nei maistiniuose miežiuose.
Analizuojant gautų tyrimų rezultatus tarp skirtingų rajonų, bei tarp maistinių ir pašarinių grūdų didelių kokybinių rodiklių skirtumų nepasteb÷ta. Superkami kviečių grūdai buvo priskirti 1, 2, 3, 4 klasei, miežiai 1 ir 2 klasei. Maistui superkami kviečių grūdai priskiraimi 1, 2, 3 klasei, 4 klas÷s maistui skirtuose grūduose priemaišų kiekiai negali būti didesni nei 3 klas÷s kviečiuose, o maistui skirtuose 2 klas÷s miežiuose priemaišų kiekiai turi būti ne didesni kaip 1 klas÷s miežiuose.
41 negalima išskirti pranašesn÷s įmon÷s, kadangi duomenų rezultatai panašūs, skiriasi neženkliai. Analizuojant 4.1 ir 4.2 lenteles pastebima, jog vienų kokybinių rodiklių mažesnį kiekį atperka kitų rodiklių didesnis kiekis.
Literatūros duomenimis kokybiniai kviečių grūdų skirtumai nusako tolimesnę grūdų paskirtį t. y. kam bus naudojami grūdai: duonos ir konditerijos kepiniams, kruopoms ar pašarams (Butkut÷ ir kt., 2009). Duonos kokyb÷ priklauso nuo kvietiniuose miltuose esančių glitimo, baltymų, kurie sugeba pasisavinti 2–3 kartus už savo masę didesnį vandens kiekį. Gaminant duonos ir konditerijos gaminius rekomenduojama pasirinkti Taurag÷s įmonę, kadangi tyrimo rezultatai parod÷, jog šioje įmon÷je kokybiniai rodikliai pranašesni nei Jonavoje 4.1 lentel÷.
4.1 lentel÷. Kviečių kokybinių rodiklių palyginimas tarp skirtingų rajonų Kokybiniai rodikliai Taurag÷s kviečiai Jovavos kviečiai
Baltymai, proc. × ×
Dr÷gnis, proc. ×
Sedimentacijos rodiklis, ml. ×
Glitimas, proc. ×
Bendras priemaišų kiekis, proc. ×
× - parodo, kurioje įmon÷je grūdų kokybiniai rezultatai buvo pranešesni.
Gyvulių pašarui miežiai naudojami, kaip energijos šaltinis, tod÷l naudojamos tos miežių veisl÷s, kurios turi didesnį krakmolo bet mažesnį skaidulų kiekį (Bleidere, 2007), tiek Jonavos tiek Taurag÷s rajonuose tirtuose miežiuose kokybiniai rodikliai skyr÷si neženkliai.
Tuo tarpu, žmonių maistui naudojami tie miežiai, kurie turi didesnį skaidulų kiekį, tirpius polisacharidus, β – gliukano kiekį, tačiau mažesnį krakmolo kiekį (Bleidere, 2007), tokius kokybinius rodiklius atitinka Jonavos tirti miežiai.
Literatūros duomenimis alaus gamybai atrenkami miežiai tik stambūs krakmolingi (ne mažiau 60 proc.), gerai dygstantys bei mažai baltymingi (ne daugiau kaip 12 proc.) grūdai (Žekonien÷ ir kt., 2001), šiuos kriterijus atitinka Taurag÷s įmon÷s superkami miežiai.
4.2 lentel÷. Miežių kokybinių rodiklių palyginimas tarp skirtingų rajonų Kokybiniai rodikliai Taurag÷s miežiai Jovavos miežiai
Baltymai, proc. ×
Dr÷gnis, proc. ×
Bendras priemaišų
kiekis, proc. ×
IŠVADOS
1.
Įverttinus ir palyginus maistinių ir pašarinių kviečių grūdų kokybinius rodiklius nustatyta, jog maistinių kviečių baltymų kiekis, sedimentacijos rodiklis buvo aukštesnis, nei pašarinių kviečių grūdų, o glitimo kiekis, bei bendras priemaišų kiekis buvo mažesni. Būtent baltymų kiekis, glitimo kiekis ir jų kokyb÷ nusako kviečių grūdų kokybę. Kokybiniai kviečių grūdų skirtumai nusako tolimesnę grūdų paskirtį t. y. kam bus naudojami grūdai: duonos ir konditerijos kepiniams, kruopoms ar pašarams.Maistiniuose ir pašariniuose kviečių grūduose dr÷gnis skyr÷si nežymiai. Tirti grūdai atitiko standarto LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimus keliamus maistiniams grūdams.
Nustačius ir palyginus maistinių ir pašarinių miežių grūdų kokybinius rodiklius nustatyta, kad maistinių miežių grūdų dr÷gnis buvo didesnis nei pašarinių, bei atitiko standarto LST 1797:2003 Miežiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimus keliamus maistiniams grūdams. Baltymų kiekio bei bendro priemaišų kiekių skirtumai buvo nežymūs.
1.1 Maistinių kviečių vidutinis baltymų kiekis buvo 12,6 ± 0,2 proc. t. y. 0,5 proc. didesnis nei pašarinių kviečių grūdų. Maistinių miežių baltymingumas vidutiniškai 11,9 ± 0,3 proc. t. y. 0,1 proc. mažesnis nei pašarinių miežių grūdų.
1.2 Vidutinis dr÷gnis maistiniuose kviečiuose buvo 14,8 ± 0,2 proc. t. y. 0,1 proc. mažesnis nei pašariniuose grūduose, o maistinių miežių vidutinis dr÷gnis 15,2 ± 0,4 proc. t. y. 0,2 proc. didesnis nei pašarinių miežių grūdų.
1.3 Vidutinis sedimentacijos rodiklis maistiniuose kviečiuose buvo 45,7 ± 2,2 ml t.y. 9,2 ml didesnis nei pašariniuose kviečių grūduose.
1.4 Maistiniuose kviečiuose glitimo kiekis vidutiniškai buvo 24, 3 ± 0,7 proc. t.y. 0,5 proc. mažesnis nei pašarinių kviečių.
1.5 Bendras priemaišų kiekis maistiniuose kviečiuose siek÷ 1,1 ± 0,3 proc. t.y. 2,7 proc. mažiau nei pašariniuose. Maistiniuose miežiuose bendras priemaišų kiekis vidutiniškai buvo 2,8 ± 0,6 proc. t.y. 0,3 proc. mažesnis nei pašariniuose miežių grūduose.
1.6 Maistiniuose kviečiuose grūdinių priemaišų kiekis vidutiniškai 0,3 ± 0,1 proc. t.y. 71,6 proc. mažiau nei pašariniuose kviečiuose, o maistiniuose miežiuose vidutiniškai 1,4 ± 0,4 proc. t.y. 12 proc. didesnis nei pašariniuose miežių grūduose.
Šiukšlinių priemaišų maistiniuose kviečiuose 0,8 ± 0,3 proc. t.y. 42,8 proc. mažiau nei pašariniuose kviečiuose. Maistiniuose miežiuose šiukšlinių priemaišų vidutiniškai 1,4 ± 0,3 proc. t.y. 17 proc. mažiau nei pašariniuose miežių grūduose.
43
2.
Palyginus grūdų kokybinius rodiklius tarp dviejų įmonių t.y. Taurag÷s ir Jonavos rajonų nustatyta, kad:2.1 Taurag÷je maistinių kviečių vidutinis baltymingumas 12,7 ± 0,2 proc. t.y. 0,1 proc didesnis, o pašarinių 12,1 ± 0,3 proc. t.y. 0,1 proc. mažesnis nei Jonavos rajono kviečių grūdų.
Taurag÷je maistinių miežių vidutinis baltymingumas 11,6 ± 0,4 proc. t.y. 0,5 proc, o pašarinių 11,9 ± 0,3 proc. t.y. 0,1 proc. mažesni nei Jonavos rajono tirtuose miežiuose.
2.2 Vidutinis maistinių kviečių dr÷gnis Taurag÷s rajone siek÷ 14,9 ± 0,2 proc. t.y. 0,2 proc., o pašarinių15,0 ± 0,3 proc. t.y. 0,1 proc. didesni nei Jonavos kviečių grūdų.
Taurag÷je maistinių miežių vidutinis dr÷gnis 15,5 ± 0,5 proc. t.y. 0,6 proc., pašarinių 15,1 ± 0,2 proc. t.y. 0,2 proc. didesnis nei Jonavos rajono miežiuose.
2.3 Vidutinis maistinių kviečių sedimentacijos rodiklis Taurag÷s tirtuose grūduose buvo 48,1 ± 3,0 ml t.y. 4,9 ml didesnis, o pašariniuose 35, 2 ± 2,0 ml t.y. 2,5 ml mažesnis nei Jonavos rajono kviečiuose.
2.4 Taurag÷s rajono maistinių kviečių vidutinis glitimo kiekis 24,6 ± 0,7 proc. t.y. 0,7 proc. didesnis, o pašarinių 23,8 ± 0,9 proc. t.y. 2,1 proc. mažesnis nei Jonavos rajono kviečiuose.
2.5 Taurag÷s rajono maistinių kviečių vidutinis bendras priemaišų kiekis 0,9 ± 0,2 proc. t.y. 0,4 proc. mažesnis, o pašarinių 4,4 ± 0,7 proc. t.y. 1,2 proc didesnis nei Jonavos rajono tirtuose kviečiuose.
Taurag÷je nustatytas maistinių miežių bendras priemaišų kiekis 2,5 ± 0,6 proc. t.y. 0,5 proc. pašarinių 2,4 ± 0,7 proc. t.y. 1,3 proc. mažesni nei Jonavos rajono miežiuose
Didesnis krakmolo kiekis miežiuose (ne mažiau 60 proc.), bei mažesnis baltymingumas nurodo, jog tokie grūdai tinkamiausi alaus gamyboje.
Didesnio krakmolingumo, bet mažesniu skaidulų kiekiu pasižymintys grūdai naudojami gyvulių pašarui.
LITERATŪRA
1. Basra A. S., PhD, L.S. Bandhawa, PhD. Quality Improvement in field crops. The Haworth Press, Inc. 2002. 1–6 p.
2. Bleidere M. Relationships between grain quality traits in covered and hulless spring barely. Žemdirbyst÷, vol. 94, No. 4. 2007. 79–87 p.
3. Bose B. Development in Physiology, Biochemistry and Molecular Biology of Plants. New India Publishing. 2008. 109 p.
4. Brazien÷ Z., Dabkevičius Z. Grybinių ligų plitimas skirtingai azotu tręštuose salykliniuose vasariniuose miežiuose. Žem÷s ūkio mokslai. Nr.1. 2005. 21-15 p.
5. Brett F. Carver. Wheat Science and Trade. Edition first published. 2009. 410–447 p.
6. Butkut÷ B., Cesevičien÷ J. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektrometru NIRS – 6500. I. Grūdų kokyb÷s ir optinių duomenų baz÷s charakteristika. Žemdirbyst÷ – Agriculture. Nr. 4. 2009. 62–77 p.
7. Čižinauskas D., Martinkus M., Šniauka P. S÷jamosios ir sodinamosios [mokymo priemon÷ LŽŪU studentams]. Kaunas – Akademija. 1997. 43 p.
8. Yiu H. Hui. Handbook of food science, technology and engineering. Taylor & Francis. 2006. 11–387 p.
9. Jeroch H., Sederevičius A., Pilipavičius V., Mikulionien÷ S., Steinhöfel O., Matusevičius P., Stankevičius R. Pašarai tradiciniai ir ekologiški. Kaunas. 2010. 132–183 p.
10. Juodeikien÷ G., Bašinskien÷ L., Repečkien÷ A. Grūdų chemin÷s sud÷ties ir technologinių savybių nustatymas. Kaunas. „Technologija“ 2007. 43– 83 p.
11. Leistrumait÷ A. Ekologiškų kviečių grūdų tinkamumo perdirbti stadija. Akademija. 2008 2-25 p.
12. LR ŽŪM Į Nr. 3D–471. Vilnius. 2004–08–09 D÷l grūdų priemaišų nustatymo taisyklių patvirtinimo.
13. LST EN ISO 13690:2007 Varpinių ir ankštinių javų grūdai ir jų malti produktai. öminių ÷mimas iš talpyklų (ISO 13690:1999).
14. LST EN ISO 3093:2007 Kviečiai, rugiai ir jų miltai, kietieji kviečiai ir kietųjų kviečių kruopmilčiai. Kritimo skaičiaus nustatymas pagal Hagbergą–Perteną (ISO 3093:2004). 15. LST ISO 7971–2:2000 Grūdai. Natūrinio svorio, vadinamo hektolitro mase, nustatymas. 2
dalis. Įprastinis metodas (Tapatus ISO 7971–2:1995[E]).
16. LST 1522:2004 Kviečiai. Šlapiojo glitimo kiekio ir kokyb÷s nustatymas. 17. LST 1524:2003 Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai.
