LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Agnė Matlauskienė
Eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų
aplinkos higieninei sanitarinei kokybei pagerinti
Usability of Ethereal Oils in Grain Storage Environment
for Hygienic and Sanitary Quality Improvement
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRANTŪROS BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr.Violeta Baliukonienė
2
SANTRAUKA
„Eterinių aliejų panaudojimo galimybės grūdų saugyklų aplinkos higieninei sanitarinei kokybei pagerinti“
Agnė Matlauskienė Magistro baigiamasis darbas
Darbe yra 40 puslapių, 18 paveikslų, 3 lentelės, 4 priedai.
Darbo tikslas - įvertinti pasirinktose grūdų saugyklose aplinkos ir grūdų higieninius sanitarinius rodiklius bei eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.
Uždaviniai: 1) įvertinti pasirinktų grūdų saugyklų higieninius sanitarinius rodiklius grūdų sandėliavimo metu; 2) nustatyti pasirinktose saugyklose saugomų grūdų užsikrėtimą mikroskopiniais grybais; 3) nustatyti mikotoksinų (AFL B1, DON, ZON, T-2 toksino) paplitimą grūduose sandėliavimo metu; 4) įvertinti eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.
Tyrimų metodikos. Bendras mikroorganizmų skaičius nustatytas skiedimo būdu pagal LST EN ISO 4833:2003 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis metodas. Kolonijų skaičiavimo 30oC temperatūroje metodą“, o gyvybingų mikromicetų sporų skaičius vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 7954:1998E „Mikrobiologja. Mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimas. Bendrieji nurodymai. Kolonijų skaičiaus nustatymas 25 oC temperatūroje“. Nustatant mikotoksinus buvo taikomas plonasluoksnės chromatografijos metodas pagal Romer Lab (JAV) metodikas. Gauti tyrimų duomenys įvertinti „Microsoft Exel“ programa.
Rezultatai. Lyginant mikroorganizmų skaičių prieš dezinfekciją eteriniais aliejais ir praėjus 3 val. po dezinfekcijos, abiejose saugyklose šis skaičius buvo sumažėjęs 3 kartus. Lyginant mikroorganizmų skaičių prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis ir praėjus 3 val. po dezinfekcijos, mikroorganizmų skaičius abiejų grūdų saugyklų aplinkoje sumažėjo 2 kartus.
Išvada. Ūkininkų naudojamos priemonės veikia grūdų saugyklų aplinkoje esančius mikroorganizmus, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius, siūloma saugyklų aplinkos dezinfekcijai naudoti natūralias dezinfekcines priemones, t.y. čiobrelio (Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum vulgare) eterinius aliejus.
Raktažodžiai: Thymus vulgaris, Origanum vulgare, eteriniai aliejai, saugyklų aplinka, dezinfekcija
3
SUMMARY
Usability of Ethereal Oils in Grain Storage Environment for Hygienic and Sanitary Quality Improvement
Agnė Matlauskienė Master‘s Thesis
The volume of this Thesis is 40 pages, including 18 images, 3 tables and 4 attachments. The main objective of this Thesis was to evaluate the hygienic and sanitary indicators of environment and grains in the chosen grain storage facilities, as well as, to investigate the usability of ethereal oils and the efficiency of conventional prophylactic measures when they are used for desinfection of the storage facilities.
In order to achieve the above mentioned objective the following tasks were created: 1) to evaluate the hygienic sanitary indicators of the selected grain storage facilities during the grain storage period; 2) to determine the level of grain infestation with microscopic fungi at the chosen storage facilities; 3) to determine the spread of mycotoxins (AFL B1, DON, ZON, T-2 toxin) in grain
during the storage period; 4) to evaluate the usability of ethereal oils and the efficiency of conventional prophylactic measures when they are used for desinfection of the storage facilities.
The research methodologies. The total number of microorganisms was determined by method
of dilution according to the LST EN ISO 4833:2003 „The Microbiology of Food and Feed. The General Method. The Method of Colony Count at 30 ° C Temperature“, and the number of viable micromycete spores was determined on the basis of the Lithuanian Standard LST ISO 7954:1998E „Microbiology. Calculation of Yeasts and Molds. General Insutructions. The method of Colony Count at 25 oC temperature“. The number of mycotoxins was measured using Romer Labs (USA) thin layer chromatography. The data obtained was analyzed using „Microsoft Exel“ software.
Results. When comparing the number of microorganisms before disinfection with ethereal oils
and within 3 hours after the disinfection, the number of microorganisms at both storage facilities had diminished by three times. When the number of microorganisms at the grain storage facilities was measured and compared before its desinfection with conventional chemical measures and within 3 hours afterwards, it was found that this number has diminished by two times at both storage units.
Conclusion. The conventional disinfection measures used by farmers affects microorganisms
at the grain storage facilities, however, taking into account the needs of consumers it is advised to use natural disinfectants for disinfection of storage facilities, i.e. the ethereal oils of thyme (Thymus
vulgaris) and oregano (Origanum vulgare).
4
TURINYS
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1 Vyraujantys mikroorganizmai grūdų saugyklų aplinkoje ... 8
1.2 Sąlygos, įtakojančios mikroorganizmų veiklą grūdų saugyklose ... 8
1.3 Bakterijų paplitimas ... 9
1.4 Mikromicetų ir jų antrinių metabolitų paplitimas... 10
1.5 Grūdų saugyklų aplinkos gerinimas ... 11
1.5.1 Fizikiniai metodai ir priemonės ... 11
1.5.2 Cheminiai metodai ir priemonės ... 12
1.5.3 Biologiniai metodai ir priemonės ... 12
1.6 Eteriniai aliejai ... 13
1.6.1 Eterinių aliejų gavyba ... 13
1.6.2 Eterinių aliejų cheminė sudėtis ir jų poveikis ... 13
1.6.3 Eterinių aliejų panaudojimo galimybės ... 15
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 16
2.1 Tyrimo medžiaga ... 16
2.2 Tyrimo metodai ... 16
3. TYRIMŲ REZULTATAI... 21
3.1 Bakterinis užterštumas ... 21
3.1.1 Grūdų saugyklų aplinkos užterštumas ... 21
3.1.2 Grūdų saugyklų aplinkos mikrobiologinis užterštumas prieš ir po dezinfekcijos ... 22
3.1.3 Saugyklose laikomų kviečių užterštumas ... 23
3.2. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius ... 25
3.2.1 Grūdų saugyklų aplinkoje ... 25
3.2.2 Grūdų saugyklų aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos ... 26
3.2.3. Saugyklose laikomuose kviečiuose ... 27
3.3. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje ... 29
3.4 Išorinis ir vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis ... 29
3.5 Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose ... 32
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 35
5 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38 PRIEDAI ... 41
6
SANTRUMPOS
AFL B1 – aflatoksinas B1 aw – vandens aktyvumas CO2 – anglies dioksidas DON – deoksinivalenolas
KSV – koloniją sudarantys vienetai O2 – deguonis
SO2 – sieros dioksidas
UV – ultravioletiniai spinduliai ZON – zearalenonas
7
ĮVADAS
Mikrobiologinė tarša yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių maisto kokybę. Ji prasideda nuo grūdų, sėklų, daržovių, bulvių, vaisių, uogų žaliavos išauginimo ir tęsiasi produktų gamybos ir realizavimo metu, o baigiasi tik suvartojus. Augalai visais savo gyvavimo etapais kontaktuoja su gyvais ir negyvais aplinkos objektais ir gausybe mikroorganizmų, kurie egzistuoja ir funkcionuoja jų paviršiuje ir viduje. Viena tokių mikroorganizmų grupė yra mikromicetai, dar dažnai vadinami mikroskopiniais grybais, pelėsiniais grybais arba tiesiog pelėsiais. Jie kontaminuoja ir pažeidžia augalinės kilmės medžiagas, naudojamas maistui ir pašarams.
Šiandien vartotojai vis labiau reikalauja, kad jų vartojamas maistas būtų minimaliai apdorotas sintetiniais konservantais ir priedais, dėl jų galimo poveikio žmonių sveikatai. Problema, su kuria šiuo metu susiduria maisto pramonė yra - kaip pagaminti maisto produktus, kad patenkintų šiuos kriterijus ir būtų saugūs vartoti.
Yra žinoma, kad tam tikros prieskoninių augalų rūšys turi antimikrobinių savybių. Dėl to eteriniai aliejai, ekstraktai, aliejinės dervos ir jų pagrindiniai sudedamieji junginiai, išskirti iš natūralių žolelių kaip antimikrobinės priemonės, patraukė dėmesį kaip vienas iš galimų sprendimų kontroliuojant grybų augimą ir mikotoksinų biosintezę maiste, kuris nėra toksiškas, priešingai nei cheminiai priedai.
Tikslas: įvertinti pasirinktose grūdų saugyklose aplinkos ir grūdų higieninius sanitarinius rodiklius bei eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pasirinktų grūdų saugyklų higieninius sanitarinius rodiklius grūdų sandėliavimo metu;
2. Nustatyti pasirinktose saugyklose saugomų grūdų užsikrėtimą mikroskopiniais grybais; 3. Nustatyti mikotoksinų (AFL B1, DON, ZEN, T-2 toksino) paplitimą grūduose sandėliavimo metu;
4. Įvertinti eterinių aliejų panaudojimo galimybes ir komercinių profilaktinių priemonių efektyvumą saugyklų dezinfekcijai.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vyraujantys mikroorganizmai grūdų saugyklų aplinkoje
Sandėliuose grūdai užteršiami grybais su ore esančiomis dulkėmis, juos platina vabzdžiai ir graužikai. Dauguma mikromicetų pradų į sandėlius patenka kartu su žemės ūkio produktais. Pagrindinis grūdų užterštumo mikroorganizmais šaltinis laukuose yra dirvožemis, kuriame aptinkamos tipinės dirvos bakterijos – Bacillus subtillis, Clostridium perfringens, taip pat randamos termofilinės, pigmentinės, nepigmentinės bakterijos, aktinomicetai, pelėsiniai grybai ir kiti mikroorganizmai. Pirmiausiai jais užsikrečia stiebai, lapai, o vėliau grūdai [1,2].
Tarp dulkių ir mikroorganizmų kiekio ore yra tamprus tarpusavio ryšys [3]. Mikroorganizmų kiekis ore būna nepastovus, jis priklauso nuo meteorologinių sąlygų, žmogaus ūkinės veiklos intensyvumo. Į orą mikroorganizmai patenka nuo žemės paviršiaus su dulkėmis. Kuo daugiau ore dulkių, tuo daugiau ir mikroorganizmų. Ore randamos sporinės bakterijos Bacillus subtilis. Drėgname ore vyrauja įvairių rūšių aktinomicetai, grybai, pigmentinės saprofitinės bakterijos, mikrokokai, sarcinos. Ore randama ir santykiškai patogeninių mikroorganizmų, t.y. grybų sporos iš Aspergillus, Penicillium genčių. Ore ypač ilgai išsilaiko bacilų ir pelėsių sporos, nes jos labai atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams [2].
Sandėliuojant grūdus, susidaro sandėlių mikroflora. Ima vyrauti Aspergillus, Penicillium, Rhizopus, Mucor genčių mikroskopiniai grybai. Susidarius palankioms sąlygoms, mikroskopiniai grybai bei bakterijos plinta ir blogina grūdų kokybę [4].
Kai kurios Cladosporium rūšys lengvai utilizuoja aromatinius junginius, ypač tuos, kuriuose yra chloro, gerai įsisavina anglies šaltinius, produkuoja jų alkoholius, esterius. Šios genties grybai lengvai vystosi ant mūrinių sienų tinko ir tampa pastoviu mikologinės taršos šaltiniu [5].
1.2 Sąlygos, įtakojančios mikroorganizmų veiklą grūdų saugyklose
Grūdų užterštumas mikromicetų pradais sandėliuose priklauso nuo atvežtos žaliavos ir pradinio aruodo užterštumo, grūdų saugojimo trukmės, sandėliavimo sanitarinių sąlygų, aplinkos temperatūros ir drėgmės. Orui judant, mikromicetų pradai išnešiojami po visas patalpas, nusėda ant įvairių paviršių. Mikromicetai greičiau pažeidžia suskilusius, plyšusius, pašalinėmis medžiagomis užterštus grūdus. Grybų hifai greičiausiai įsiskverbia į grūdų vidų pro natūralius arba dėl pažeidimų atsiradusius plyšelius [1].
Mikromicetų pradai, kurių visada gausu aplinkoje, ima vystytis kai tik susidaro palankios temperatūros ir drėgmės sąlygos, todėl šie du veiksniai yra svarbiausi mikromicetams vystytis. Jei kviečių grūduose drėgmės kiekis yra ne didesnis kaip 13,5 proc., tuomet mikromicetai jų nepažeidžia. Svarbus veiksnys yra nevienodas drėgmės pasiskirstymas grūdų masėje, nes mikromicetai
9 intensyviausiai vystosi ten, kur pakanka drėgmės. Dėl drėgno oro ir temperatūrų skirtumų, drėgmė dažnai kondensuojasi ant sandėlio konstrukcijų ir lašų pavidalu patenka ant išdžiovintų grūdų. Tokiu būdu grūdų masėje atsiranda vadinamieji „karštieji taškai“, kuriuose susidaro palankios sąlygos mikromicetams vystytis [1].
Mikromicetų vystymuisi ne mažiau svarbus veiksnys yra aplinkos temperatūra. Labiausiai palanki temperatūra yra 22 – 35 oC, nors minimalios ir maksimalios augimo ribos svyruoja nuo 5 iki 45oC. Kai kurių rušių mikromicetai (Cladosporium herbarum, Fusarium avenaceum, F. nivale ir t.t.) auga žemesnėje negu 0 oC temperatūroje [6].
Grūdų gedimo priežastimi gali būti ir vabzdžiai bei erkės, nes jie aktyviai sąveikaudami su užkrėstais ir sveikais grūdais, gali pastariesiems pernešti mikromicetų sporas.Vabzdžiams teršiant grūdus išmatomis ir jiems kvėpuojant, išskriamas tam tikras vandens kiekis, kuris sudaro palankias sąlygas mikromicetų vystymuisi, nes padidėja grūdų drėgnis [7].
1.3 Bakterijų paplitimas
Dėl plataus grūdų ir grūdų produktų naudojimo maistui ir gyvulių pašarams, jų mikrobiologija ir saugumas yra labai svarbios sritys. Grūdų mikrobiologinių taršos šaltinių yra daug, tačiau jie visi yra siejami su aplinka, kurioje grūdai auginami, tvarkomi ir apdorojami [8].
Grūdų mikroflora susideda iš virusų, bakterijų, siūlinių grybų, mielių, pelėsinių grybelių ir pirmuonių. Grūduose gali būti aptikta per 10 milijonų bakterijų ir daugiau negu 150 skirtingų grybų rūšių [9].
Mikroorganizmai, kurie užteršia grūdus, gali atsirasti iš oro, dulkių, dirvožemio, vandens, vabzdžių, graužikų, paukščių, gyvūnų, žmonių, sandėliavimo ir transportavimo konteinerių ir tvarkymo bei apdorojimo įrangos. Daugelis faktorių, kurie yra aplinkos dalis, daro įtaką mikrobiniam javų užteršimui, apimdami kritulius, sausrą, drėgmę, temperatūrą, saulės šviesą, šaltį, dirvožemio sąlygas, vėją, vabzdžių, paukščių ir graužikų veiklą, derliaus nuėmimo įrangą, laikymą ir drėgmės kontrolę [8].
Dažniausiai ant grūdų pasitaikančios bakterijų rūšys nepatogeninės. Kai kurių bakterijų buvimas ant grūdo rodo, kad paukščiai ar graužikai užteršė juos. Užteršimas gali įvykti nuėmimo metu, tačiau dažniausiai tai prastos higienos transportavimo metu arba prastos kenkėjų kontrolės sandėliavimo metu rezultatas [10].
Patogeninės bakterijos, kurios gali užteršti grūdus ir grūdinius produktus ir sukelti problemų, apima Bacillus cereus, Clostridium botulinum, Clostridium perfringens, Echerichia coli, Salmonella sp. ir Staphylococcus aureus. Koliforminės bakterijos ir enterokokai pasireiškia kaip antisanitarinio tvarkymo ir perdirbimo bei galimo fekalinio užteršimo indikatoriai [8].
10 Fitogeniniai mikroorganizmai, pasitaikantys grūduose, apima bakterijas, tokias kaip Pseudomonadaceae, Micrococcaceae, Lactobacillaceae ir Bacillaceae, mieles, tokias kaip Candida, Crypococcus, Pichia, Sporobolomyces, Rhodotorula, Trichosporon [9].
1.4 Mikromicetų ir jų antrinių metabolitų paplitimas
Mikotoksinai yra toksiški antriniai metabolitai, produkuojami mikroskopinių grybų (pelėsių). Mikotoksinų gamyba laukuose, derliaus nuėmimo metu, sandėliuojant ar perdirbant gali prasidėti dėl atitinkamų aplinkos sąlygų. Šie metabolitai paprastai yra susiję su grybais, priklausančiais Alternaria, Aspergillus, Fusarium ir Penicillium gentims. Toksiškos Alternaria ir Fusarium rūšys dažniausiai priskiriamos lauko grybams, o Aspergillus ir Penicillium rūšys laikomos sandėlių grybais [11].
Aflatoksinai yra grupė chemiškai panašių toksiškų grybų metabolitų, produkuojamų Aspergillus genties. Yra keturi aflatoksinų tipai – B1, B2, G1 ir G2, o aflatoksinas B1 yra toksiškiausias [12]. Aflatoksinai aptinkami javų grūduose, viso gūdo kviečių ir ryžių duonoje, aliejinių kultūrų sėklose, fermentuotuose gėrimuose, pagamintuose iš grūdų, piene, sūriuose, mėsoje, riešutų produktuose, vaisių sultyse ir daugelyje kitų žemės ūkio produktų [13].
Fusarium rūšies grybai augimui reikalauja didesnės substrato drėgmės (20-21 proc.) ir žemesnės temperatūros, ir dažniausiai užteršia augalus laukuose. Jie yra dažni grūdų (kukurūzų, miežių, kviečių, avižų, rugių, ryžių ir t.t.), grūdų produktų (miltų, duonos, tortų ir t.t.), vaisių ir daržovių teršalai [14]. Dažniausi Fusarium mikotoksinai yra trichotecenai – deoksinivalenolas, nivalenolas, T-2 toksinai, zearalenonas ir fumonizinai [11].
Fusarium verticillioides ir Fusarium proliferatum yra dvi pagrindinės rūšys, kurios produkuoja fumonizinus. Jos gali kolonizuoti ir produkuoti fumonizinus laukuose ir jeigu derlius nuimamas esant dideliam grūdų drėgnumui, sąlygos tampa palankios grybų augimui ir mikotoksinų gamybai [15].
Deoksinivalenolas yra dažniausiai aptinkamas mikotoksinas pasaulyje. Juo užteršta apie 50 proc. grūdų [4]. Zearalenonas yra gaminamas F. graminearum ir F. culmorum genčių ir gali atsirasti daugelyje javų, įskaitant kukurūzus, kviečius, miežius, avižas ir ryžius. Sukaupto zearalenono koncentracijos javuose priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip substratas, temperatūra, Fusarium augimo trukmės ir grybelinės rūšies padermės [15].Magan ir Sanchis [16] nurodo, jog 15-30 oC temperatūra ir 0,9-0,995 aw yra optimalios sąlygos šio mikotoksino gamybai.
Penicillium rūšies grybai turi mažesnius reikalavimus substrato drėgmei (13-18 proc.), bet didesnės temperatūros reikalavimus ir dažniausiai išskiriami iš sandėliuojamų produktų [14].Šie grybai gamina ochratoksiną A, citrininą ir patuliną [11].
Citrininas yra antrinis toksiškas metabolitas, gaminamas ir išskiriamas kai kurių Aspergillus ir Penicillium rūšių, ypač P. citrinum. Citrininas paprastai susidaro po derliaus nuėmimo ir daugiausia aptinkamas saugomuose grūduose, ypač miežiuose, kviečiuose ir ryžiuose, bet taipogi aptinkamas ir
11 kituose augaliniuose produktuose – pupelėse, vaisiuose, vaisių ir daržovių sultyse, žolelėse ir prieskoniuose ir taip pat sugedusiuose pieno produktuose. Šio toksino gamyba vyksta esant 20-30 oC temperatūrai ir 0,75-0,85 aw, priklausomai nuo rūšies [15].
Ochratoksinai (ochratoksinas A ir ochratoksinas B) yra produkuojami Aspergillus ochraceus, Penicillium verucosum ir Aspergillus carbonarius. Pagrindinė P. verucosum buveinė yra javų pasėliai, vėsioje ir vidutinio klimato šiaurės Europoje ir Kanadoje. Ochratoksinai aptinkami javų produktuose, ypač miltiniuose gaminiuose, taip pat randami sūrio ir mėsos produktuose, pagamintuose iš gyvūnų, kurių pagrindinis mitybos šaltinis yra javai [15].
1.5 Grūdų saugyklų aplinkos gerinimas
1.5.1 Fizikiniai metodai ir priemonėsKuliant javus, kombaino valytuve ne visiškai atskiriamos priemaišos, dėl to kombaino bunkeryje grūdai papildomai užsiteršia ir kartu su sveikais grūdais patenka kenkėjų pažeisti grūdai, šiaudų bei varpų dalelės, piktžolių sėklos, dirvos gabalėliai. Todėl grūdų savalaikis valymas oro sraute ir sietais yra viena iš mikromicetų paplitimo ir mikotoksinų susidarymo prevencijos priemonių [7].
Viena iš paprasčiausių, pigiausių ir seniausiai naudojamų priemonių mikromicetų plitimui sustabdyti yra grūdų masės ventiliavimas aplinkos oru [17]. Tačiau taikant šį džiovinimo būdą grūdų masė bokšte ar aruode džiūsta nevienodai, nes susidaro džiūvimo zona [18].
Kitas svarbus būdas, stabilizuojantis mikromicetų augimą ir plėtrą yra džiovinimas džiovyklose. Priklausomai nuo grūdų drėgnio, jiems džiovinti taikoma atitinkama technologija. Grūdams, kurių drėgnis ne didesnis kaip 22 proc., džiovinti galima taikyti aktyviąją ventiliaciją. Grūdus, kurių drėgnis nuo 22 iki 28 proc., vieną kartą perleidus per šiluminę džiovyklą, galima baigti džiovinti aktyviąja ventiliacija, o grūdus, kurių drėgnis didesnis kaip 28 proc., reikia kelis kartus džiovinti šiluminėse džiovyklose. Kuo sausesni grūdai, tuo džiovinimo proceso metu intensyviau naikinami mikromicetai. Nustatyta, kad mikromicetai, likę ant grūdų paviršiaus po džiovinimo proceso, yra potencialūs mikotoksinų producentai [19].
Dar vienas būdas yra šaldymas. Paveikus šalčiu, gyvi mikroorganizmai pereina į anabiozės (laikinas organizmo medžiagų apykaitos sulėtėjimas) būseną, kuri būdinga virusams, bakterijoms ir kai kuriems mikromicetams, o sąlygoms pasikeitus (atšilus), gyvybiniai organizmo procesai vėl tampa normalūs. Taigi žema temperatūra nesunaikina mikroorganizmų, o tik sulėtina arba visiškai sustabdo jų dauginimąsi. Dauguma mikroorganizmų 2 ºC temperatūroje nustoja vystytis [7].
12 1.5.2 Cheminiai metodai ir priemonės
Hermetiškas saugojimas yra modifikuotos aplinkos tipas, kuris taikomas sandėliuojamų žemės ūkio produktų apsaugai. Daugelį metų buvo tyrinėjama, kaip modifikuota aplinka arba alternatyviosios dujos veikia vidutinės trukmės ar ilgalaikio saugojimo javų grūdus, skirtus maistui ar pašarams.Šis metodas pasinaudoja pakankamai sandariomis produktų struktūromis, kurios per respiracinę medžiagų apykaitą leidžia vabzdžiams ir kitiems aerobiniams organizmams patiems sukurti modifikuotą aplinką, mažinant O2 ir didinant CO2 koncentracijas. Hermetinis kviečių laikymas, laikant juos ne aukštesniame nei 12,5 proc. drėgnume, užtikrina laikymą be reikšmingo kokybės nuvertėjimo, įskaitant kepimo savybių išlaikymą iki 2 metų. Kipre tokie bunkeriai leido išsaugoti miežius 3 metus. Bendri nuostoliai buvo nuo 0,66 iki 0,98 proc., o daigumas išliko virš 88 proc. [20,21].
Naikinant mikotoksinus efektyviai veikia plati cheminių medžiagų įvairovė. Šią įvairovę apima įvairios rūgštys, bazės, oksidatoriai, druskos ir įvairūs reagentai, tokie kaip formaldehidas. Amoniako naudojimas sulaukė didelio dėmesio dėl aflatoksinais ir ochratoksinais užteršto maisto detoksikacijos ir buvo sėkmingai naudojamas keliose šalyse. Amoniakas beveik visiškai suardo ochratoksiną kukurūzuose, kviečiuose ir miežiuose [22].
Mikromicetų inaktyvacijai gali būti naudojamas sieros dioksidas (SO2). Aktyviosios ventiliacijos ore įmaišius 0,4 proc. SO2, sustabdoma mikromocetų veikla, grūdų kokybinės savybės nenukenčia, tačiau oksidas skatina metalinių talpų koroziją.
Tyrimai rodo, kad efektingai mikromicetų vystimąsi stabdo fungicidinį poveikį turinčios plovimo ir dezinfekavimo medžiagos. Dažnai atitinkama dezinfekavimo medžiaga sunaikinamos tik kai kurios mikromicetų rūšys, o kitų veikla netgi skatinama [6]. Teigiama, kad mažesnės negu optimalios fungicidinių preparatų koncentracijos netgi paspartina Penicillium cyclopium, Aspergillus sydowi mikroskopinių grybų augimą [7].
1.5.3 Biologiniai metodai ir priemonės
Augalai yra laikomi unikaliais naudingų metabolitų šaltiniais. Augalų eteriniai aliejai dėmesio sulaukė dėl plataus antimikrobinio veikimo prieš skirtingų grupių patogeninius mikroorganizmus. Skirtingų augalų preparatai, įskaitant eterinius aliejus ir ekstraktus, pagaminti iš lapų, šaknų ir sėklų, gali būti sėkmingai naudojami kaip stiprūs grybelių augimo ir mikotoksinų gamybos inhibitoriai.
De Lira Mota ir kt. [23] atliktų tyrimų duomenimis, Ocimum basilicum, Cymbopogon citratus, C. Martini, C. Winterianus, Cinnamonum zeylanicum, Thymus vulgaris ir Origanum vulgare eteriniai aliejai parodė stiprų ir platų priešgrybelinį veikimo spektrą prieš skirtingo atsparumo Rhizopus oryzae padermes, tačiau Thymus vulgaris ir Origanum vulgare veikė geriausiai.
13 Sokovič ir kt. [24] tyrimų metu nustatyta, kad 0,25 μL/mL eterinio aliejaus koncentracija slopina Alternaria alternata, Fusarium tricinctum, visas Aspergillus rūšis ir dermatomicetus. Cladosporium cladosporioides buvo slopinamas mažesnės koncentracijos – 0,125 μL\mL.
Origanum vulgare L. eterinis aliejus per 30 minučių, esant 1,25 μl/ml-1 koncentracijai, lėmė 100 proc. gyvybingų Aspergillus flavus ir Aspergillus parasiticus mikromicetų sporų slopinimą [25]. Čiobrelių eterinio aliejaus koncentracija diapazone nuo 0,33 iki 2,67 mg/ml-1,slopina Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Streptococcus sp., Pantoa sp. ir Eschericia coli patogenines bakterijas [26].
1.6 Eteriniai aliejai
1.6.1 Eterinių aliejų gavybaPagrindiniai metodai,išgauti eterinius aliejus iš augalinės medžiagos yra hidrodistiliacija, garų distiliacija, garų ir vandens distiliacija, maceravimas, destruktyvi destiliacija. Iš šių metodų hidrodistiliacija yra dažniausiai naudojamas būdas išskirti eterinius aliejus iš vaistinių žolelių/augalų [27].
Hidrodistiliacija yra paprasta garų distiliacijos forma, kuri dažniausiai yra naudojama vandenyje netirpiems, aukštos virimo temperatūros natūraliems eteriniams aliejams [28]. Distiliuojant eterinius aliejus augalinė žaliava yra patalpinama į distiliuojamą indą, kur aukšto spaudimo garai pereina per augalinę žaliavą. Šilti garai priverčia eterinį aliejų lašeliais išsiversti iš augalinės žaliavos ir aliejus išgaruoja. Garai, kartu su išgaruotais eteriniais aliejais, pereina per distiliuojamojo indo viršutinę dalį į vandens šaldytuvo vamzdelį, kur garai kondensuojasi atgal į skystį. Eterinis aliejus atskiriamas nuo vandens, nes jis plūduriuoja paviršiuje.
Vandens distiliacijos būdu dažniausiai distiliuojami gėlių ir žiedlapių eteriniai aliejai. Vandens ir garų distiliacijos būdu distiliuojami žolių ir lapų eteriniai aliejai. Be distiliacijos metodų dar gali būti naudojamas šaltojo spaudimo būdas, kuris dažniausiai taikomas citrusinių žievių eteriniams aliejams gauti [29,30].
1.6.2 Eterinių aliejų cheminė sudėtis ir jų poveikis
El. Nekeety ir kt. [13] atliko tyrimus, kuriais siekė išsiaiškinti čiobrelio eterinio aliejaus cheminę sudėtį. Studijos metu buvo izoliuota 13 junginių iš čiobrelio eterinio aliejaus, surinkto Egipte, Kaire. Razzaghi-Abyaneh ir kt. [31] tyrimų metu buvo izoliuoti 7 junginiai iš čiobrelių eterinio aliejaus, surinkto Irane. Iš čiobrelių (Thymus vulgaris) (gautų iš Belgrado vaistinių augalų tyrimų instituto) eterinio aliejaus buvo identifikuoti 27 komponentai. Pagrindiniai buvo timolis ir p-cimenai [24]. Šie tyrimai parodo, jog cheminė sudėtis skiriasi priklausomai nuo geografinės vietos [13].
14 Čiobrelio (Thymus vulgaris) eterinis aliejus yra monoterpenų mišinys. Pagrindiniai šio aliejaus junginiai yra natūralus terpeninis timolis ir fenolio izomeras karvakolis. Eteriniai aliejai, gauti iš Thymus augalų lapų yra turtingi monoterpeninių fenolių, ypač timolio ir karvakolio [32].
Daugelis tyrimų visame pasaulyje parodė eterinių aliejų ir ekstraktų efektyvumą slopinant gedimo ir/arba toksiškų, su maistu susijusių grybų augimą [25].
Liaudies medicinoje kai kurios Thymus rūšys naudojamos dėl jų antihelmintinio, atsikosėjimą lengvinančio, antiseptinio, antispazminio, antimikrobinio, priešgrybelinio, antioksidacinio, antibiotinio, raminančio ir skysčius varančio poveikio [32].
Čiobrelio (Thymus vulgaris) eterinis aliejus turi antioksidacinį veikimą ir apsauginį poveikį prieš aflatoksino toksiškumą [13], taipogi žinomas kaip antiseptinė, antivirusinė ir antimikrobinė medžiaga [24].Šis eterinis aliejus, kartu su pagrindinėmis sudėtinėmis dalimis, turi priešgrybelinį veikimą prieš dirvožemio patogenus, maisto laikymo grybus, fitopatogenus ir oportunistinius žmogaus patogenus [24].
Thymus vulgaris eterinio aliejaus tyrimas mikropraskiedimo metodu parodė labai stiprų priešgrybelinį veikimą prieš Alternaria alternata, Fusarium tricinctum, visas Aspergillus rūšis, Cladosporium cladosporioides. Penicillium rūšys ir Trichoderma viride buvo labiausiai atsparios šiam aliejui [24].
Mažesnis Thymus tosevii eterinio aliejaus priešgrybelinis aktyvumas, lyginant su Thymus vulgaris eteriniu aliejumi, gali būti paaiškintas dėl mažesnio timolio kiekio ir jo pirmtakų (p-cimeno ir γ-terpineno) ir dėl aukštesnio acetatų procento, kuris gali sukelti mažesnį priešgrybelinį potencialą. Lyginant ankstesnius duomenis su eterinių aliejų chemine sudėtimi, tampa akivaizdu, kad yra ryšys tarp aukšto Thymus tipo eterinių aliejų aktyvumo ir fenolio junginių, tokių kaip timolis ar karvakolis, procento. Aukštas šių eterinių aliejų priešgrybelinis aktyvumas gali būti paaiškintas aukštu fenolio komponentų procentu.Pagal tyrimų rezultatus matyti, kad Thymus rūšies eteriniai aliejai ir karvakolis bei timolis turi aukštą priešgrybelinį aktyvumą, net aukštesnį negu komercinis fungicidas bifonazolis [24].
Lietuvoje yra gana gausūs raudonėlio (Origanum vulgare) ištekliai, tačiau šis augalas sintezuoja nedidelį eterinių aliejų kiekį. Daug raudonėlio eterinių aliejų tyrimų parodė, jog jo kiekiai ir kokybė daugiausiai priklauso nuo žaliavos augimo vietos ir genetinių augalo savybių. Raudonėlio porūšiai, kurie auga Pietų Europoje turi ypatingai didelį kiekį eterinių aliejų [33].
Dėl didelio kiekio oleanolio, ursolio, kofeino, rozmarino, litosperminės rūgšties, flavanoidų, hidrochinonų, taninų ir fenolinių glikozidų, įrodyta, jog raudonėlis turi antioksidacinį ir antimikrobinį aktyvumą. Dauguma tyrimų įvardija karvakolį ir timolį kaip pagrindinius junginius, susijusius su antimikrobiniu raudonėlio aktyvumu. P-cimenas ir γ-terpinenas buvo įvertinti kaip silpnesnės antimikrobinės medžiagos, lyginant su karvakoliu ir timoliu, nors jie yra biologiniai jų pirmtakai [14].
15 1.6.3 Eterinių aliejų panaudojimo galimybės
Cheminiai preparatai yra naudojami slopinti grybelių augimą maiste, bet neigiamas vartotojo požiūris į cheminius preparatus atkreipia dėmesį į natūralias alternatyvas. Pastaruoju metu, dėl atsiradusio augančio vartotojų poreikio sintetinius maisto priedus pakeisti natūraliais,antimikrobinis eterinių aliejų veikimas sukėlė didelį susidomėjimą tiek akademinėje, tiek maisto pramonėje, dėl galimo jų panaudojimo kaip natūralius ingredientus [25].
Senovės graikai, egiptiečiai ir romėnai čiobrelį bei raudonėlį dažniausiai naudojo maistui dėl skonio, kvapo ir konservavimo savybių. Lapinės čiobrelio dalys dažnai dedamos į mėsą, žuvį ir maisto produktus bei naudojamos augaliniams vaistams [13].
Aromatinių augalų eteriniai aliejai taipogi plačiai naudojami liaudies medicinoje [34] įvairių ligų gydymui, įskaitant virškinimo, bronchų ir plaučių sutrikimus, antispazminiu, raminamuoju, skysčių varančiu, atihelmintiniu poveikiu [13].
R. Mickienė ir kt. [35] nustatė, jog pražangialapės mirtenės (Malaleuca alternifolia) eterinis aliejus gali būti naudojamas kaip natūrali medžiaga, slopinanti mikroorganizmų augimą.
Thymus pulegioides eterinis aliejus turi priešgrybelinį veikimą prieš grybus, kurie yra patogeniški žmonėms. Šis eterinis aliejus yra plataus veikimo spektro ir slopina ne tik dermatofitus, Aspergillus ir Candida rūšis,bet ir flukanozolui atsparius C. albicans izoliatus, C. kursei ir C. glabrata [34].
Razzaghi-Abyaneh ir kt. [31] tyrimai parodė, jog Carum carvi L., Thymus vulgaris ir Citrus aurantifolia eteriniai aliejai gali būti naudojami kaip natūralūs konservantai, kontroliuojant maisto, pašarų ir žemės ūkio produktų užteršimą aflatoksinais.
Thymus vulgaris, Thymus tosevii, Mentha piperita ir Mentha spicata eteriniai aliejai yra labai aktyvūs prieš grybų toksinus ir gali būti saugiai naudojami kaip natūralūs konservantai, pakeičiant sintetinius fungicidus, kai kurių augalų, žmonių ir gyvūnų grybelinių ligų prevencijoje ir gydyme [24].
Čiobrelio sudėtinės dalys, ypač timolis, gali sudaryti naujus alternatyvius vaistinius preparatus mikozių gydymui. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kuriais būtų įrodytas saugus jų klinikinis naudojimas [23].
16
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo medžiaga
Grūdų saugyklų aplinkos tyrimams mėginiai imti iš Prienų rajone ūkininkaujančių ūkininkų mažų grūdų saugyklų, kuriose sandėliuojami grūdai. Tyrimams mėginiai imti iš 2 ūkininkų grūdų saugyklų, 2013-2015 metais spalio, gruodžio, vasario ir balandžio mėnesiais.
Kviečių mėginiai imti iš tų pačių ūkininkų grūdų saugyklų. Sudarant vieną mėginį iš vienos saugyklos, ėminiai buvo imti iš skirtingų vietų ir gylių saugykloje, dedami į švarią tarą ir sumaišomi. Sumaišyti ėminiai sudedami į švarų maišelį ir pažymimi. Gaunamas galutinis mėginys, kurio svoris apie 0,5 kg.
Grūdų saugyklų aplinkos dezinfekcijai buvo naudojami čiobrelio (Thymus vulgaris) ir raudonėlio (Origanum vulgare) eteriniai aliejai ir ūkininkų naudojamas preparatas su veikliąja medžiaga acetamipridu.
Grūdų saugyklų aplinkos ir jose laikomų kviečių mikrobiologiniai bei mikotoksikologiniai tyrimai buvo atlikti 2013-2016 m. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje,Gyvūnų gerovės tyrimų laboratorijoje.
2.2 Tyrimo metodai
Bendro bakterijų skaičiaus nustatymas grūdų saugyklų aplinkoje sedimentacijos metodu. 5 Petri lėkštelės, pripildytos 10 - 15 ml mėsos peptono agaro, išdėstomos keturiuose patalpos kampuose ir viduryje. Atidengtas lėkšteles laikome 10 min. Skaitoma, kad ant Petri lėkštelės paviršiaus per 10 min. nusėda tiek mikroorganizmų, kiek jų yra 10 - 20 litrų oro. Po to lėkštelės talpinamos į termostatą 24 val. 30 oC temperatūroje. Rezultatus vertiname skaičiuodami išaugusių ant mėsos peptono agaro mikroorganizmų kolonijų skaičių (KSV). Nustatyta, kad vidutiniškai per 5 min. ant 100 cm2 Petri lėkštelės nusėda iš 3 litrų oro.
Gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus nustatymas grūdų saugyklų aplinkoje sedimentacijos metodu. 5 Petri lėkštelės, pripildytos 10 - 15 ml Sabūro agaru su chloramfenikoliu, išdėstomos keturiuose patalpos kampuose ir viduryje. Atidengtas lėkšteles laikome 10 min. Skaitoma, kad ant Petri lėkštelės paviršiaus per 10 min. nusėda tiek mikroorganizmų, kiek jų yra 10 - 20 litrų oro. Nustatyta, kad vidutiniškai per 5 min. ant 100 cm2 Petri lėkštelės nusėda iš 3 litrų oro. Po to lėkštelės talpinamos į termostatą 5-7 dienom +26±2 ºC temperatūroje. Rezultatus vertiname skaičiuodami išaugusių mikroorganizmų kolonijų skaičių (KSV) ant Sabūro agaro su chloramfenikoliu.
17 Bendro bakterijų skaičiaus nustatymas kviečių mėginiuose. Nustatyta skiedimo būdu pagal LST EN ISO 4833: 2003 „Maisto ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis metodas. Kolonijų skaičiavimo 30 °C temperatūroje metodą“. Į kolbutę įpilama 90 ml distiliuoto vandens, 10 g mėginio, dedama ant maišyklės ir maišoma 20 min. Po maišymo daromi praskiedimai iki 10-5 pagal schemą, pateiktą 1 paveiksle.
1 pav. Tiriamojo mėginio praskiedimas
Iš mėgintuvėlio, kuriame praskiesta iki 10-5 , imama 1 ml tiriamojo mėginio ir sėjama į Petri lėkštelę su Mitybiniu agaru, užpylimo būdu. Petri lėkštelės dedamos į termostatą +30 ºC temperatūroje. Vertinama po 48 val. Lėkštelėse suskaičiuojamos kolonijos ir išvedamas vidurkis.
Gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus nustatymas kviečių mėginiuose. Tyrimai atlikti vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 7954:1998E. „Mikrobiologja. Mielių ir pelėsinių grybų skaičiavimas. Bendrieji nurodymai. Kolonijų skaičiaus nustatymas 25 oC temperatūroje.“ Į kolbutę įpilama 90 ml distiliuoto vandens, 10 g mėginio ir dedama ant maišyklės. Maišoma 20 min. Pabaigus maišyti daromi praskiedimai iki 10-3 pagal pateiktą 2 paveikslą. Iš mėgintuvėlio, kuriame praskiesta iki 10-3 , imama 1 ml tiriamojo mėginio ir sėjama į Petri lėkštelę su Sabūro terpe ir chloramfenikoliu užpylimo būdu. Petri lėkštelės dedamos į termostatą, kuriame +26±2 ºC temperatūra. Vertinama po 5-7 dienų. Vertinant skaičiuojamos sporos ir vedamas vidurkis.
90ml H2O + 10 g mėginio 9ml H2O 1 9ml H2O 9ml H2O 9ml H2O 1 1 1 10-1 10-2 10-3 10-4 10-5
18
2 pav. Tiriamojo mėginio praskiedimas
Vyraujančių mikromicetų genčių nustatymas kviečiuose. Nustatant mikromicetų gentis, vyraujančias grūdo viršutiniuose ir vidiniuose sluoksniuose, grūdai sėjami į Petri lėkšelę su Sabūro agaru ir chloramfenikoliu. Nustatant mikromicetus, esančius grūdo paviršiuje, iš mėginio paimama 10 pilnų, nesuskilusių grūdų. Jie išdėliojami Petri lėkštelėje taip: 1 grūdas centre ir 9 grūdai aplinkui.
Nustatant mikromicetus vidiniame grūdų sluoksnyje, paimama saujelė grūdų ir supilama į marlinį maišelį. Dezinfekuojama 70% spiritu 3 minutes. Praskalaujama distiliuotame vandenyje. Iš jo paimama 10 pilnų, nesuskilusių grūdų ir jie išdėliojami kaip ir nustatinėjant mikromicetus grūdų paviršiuje.
Petri lėkštelės dedamos į termostatą, kuriame +26±2 ºC temperatūra. Vertinama po 5-7 dienų.
Mikotoksinų kiekio nustatymas. Deoksinivalenolio, zearalenono, aflatoksino B1 ir T-2 toksino kiekiui kviečiuose nustatyti buvo taikomas plonasluoksnės chromatografijos metodas pagal Romer Lab (JAV) metodikas.
DON nustatymo eiga. Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu, sumaišomas ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą. Gauto ekstrakto 7 ml perkeliama į mėgintuvėlį ir perleidžiama per Mycosep® 227 Trich+ kolonėlę. 4 ml išvalyto ekstrakto perleidžiama per sudrėkintą Multisep® 216 kolonėlę. Multisep® 216 kolonėlė praplaunama 2 kartus 4,5 ml 9/1 (9ml/1ml) acetonitrilo/vandens mišiniu. 13 ml mėginio ekstrakto išgarinama panaudojant Romer® Evap sistemą. Nuosėdos ištirpinamos 400 µl 2/1 (1ml/0,5 ml) acetono/metanolo mišinyje. Nustatant koncentraciją į specialius mikrošvirkštelius pritraukiama 10; 20; 40; 60; 80 µl DON standarto ir 80 µl tiriamo mėginio ir užnešama ant chromatografinės plokštelės. Plokštelė įmerkiama į vonelę su ½ (10 ml/20 ml) toluolo/acetono mišiniu, apipurškiama 15 proc. aliuminio chloridu metanolyje, išdžiovinama ore ir pakaitinama 5 minutes ant plytelės 150 oC temperatūroje. Įvertinama
90ml H2O + 10 g mėginio 1 9ml H2O 9ml H2O 1 10-1 10-2 10-3
19 DON koncentracija UV spindulių fone (360 nm). DON koncentracija apskaičiuojama ppm (mg/kg). Jo aptikimo riba 20 ppb.
T-2 toksino nustatymo eiga.Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu, sumaišomas ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą. 4,5 mlmėginio ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir pridedama 45 µl acto rūgšties, 10 sekundžių maišoma. Mėginio ekstrakto valymui panaudotos MultiSep® 216 ir MycoSep® 227 valymo kolonėlės (Romer Labs. Inc., Austrija). 13 ml išvalyto ekstrakto išgarinta Romer® Evap sistema. Ekstrakto nuosėdos ištirpintos 320 μl 97/3 tolueno/acetonitrilo mišinyje. Į specialius mikrošvirkštus pritraukus 10, 20, 40, 80 μl DON ar T-2 toksino standartų (100 μg/ml acetonitrilo) (Romer Labs. Inc., Austrija) ir 80 μl tiriamo mėginio, PSCh autospoteriu (autospotter) užnešamas standartas ir tiriamasis mėginys ant silicio gelio chromatografinės plokštelės (Romer Labs. Inc., Austrija) 60°C temperatūroje. Rezultatų išryškinimui DON plokštelė įmerkiama į 1/2 toluolo/acetono mišinio vonelę, T-2 toksino - 25/15/1 metanolio/vandens/acto rūgšties mišinio. DON plokštelė apipurškiama 15 proc. aliuminio chloridu metanolyje, T-2 toksino - 10 proc. sieros rūgšties metanolyje. Plokštelė išdžiovinama ore. Toksino koncentracija įvertinama pakaitinus plokštelę 150°C temperatūroje 5 min. ultravioletinių spindulių (UV) fone (360 nm). Aptikimo riba – DON – 10 ppb, T-2 toksino – 10 ppb.
ZON ir AFL B1 nustatymo eiga.Tiriamas mėginys (grūdai) sumalamas Romer Lab malūnu, sumaišomas ir į švarų mikserio indą atsveriama 12,5 g mėginio. Jis užpilamas 100 ml 84/16 acetonitrilo/vandens mišinio ir maišomas su mikseriu 3 minutes, perfiltruojama per popierinį filtrą. 4,5 ml mėginio ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir pridedama 45 µl acto rūgšties, 10 sekundžių maišoma. 4,5 ml mėginio ekstrakto perleidžiama per Mycosep® 226 kolonėlę. 2 ml išvalyto mėginio ekstrakto perkeliama į mėgintuvėlį ir išgarinama panaudojant Romer® Evap sistemą. Nuosėdos ištirpinamos 300 µl 97/3 (97 ml/3 ml) toluolo/acetonitrilo mišinyje. Į specialius mikrošvirkštelius pritraukiama 10; 20; 40; 80 µl zearalenono ir aflatoksino standartų ir 80 µl tiriamo mėginio ir užnešama ant chromatografinės plokštelės. Ji įmerkiama į 9/1 (18 ml/2 ml) chloroformo/acetono mišinio vonelę. Laikoma, kol skystis pakyla iki 1 cm plokštelės viršaus. Po to plokštelė išdžiovinama ore. Įvertinama AFL B1 koncentracija UV spindulių fone. ZEN įvertinimui plokštelė apipurškiama 15 proc. aliuminio chloridu metanolyje. Ji išdžiovinama ore ir įvertinama ZEN koncentracija UV spindulių fone. Toksino koncentracija apskaičiuojama ppm (mg/kg). ZEN aptikimo riba 10 ppb, o AFL B1 – 2 ppb.
Grūdų saugyklų dezinfekcija eteriniais aliejais. Čiobrelių eterinio aliejaus (Thymus vulgaris) ir raudonėlio eterinio aliejaus (Origanum vulgare) mišinys lygiomis dalimis (1:1) ištirpinamas alkoholyje ir skiedžiamas kambario temperatūros vandeniu. Skiedimo santykis 1:500. Mišinys buvo
20 skleidžiamas aerozolinio purškimo būdu, naudojant „Fogmaster Tri-Jet ® 6208 (The Fogmaster Corporation) prietaisą, kuris mišinį išpurškia 20-30 μm dydžio lašeliais. Mišinys buvo purškiamas 30 sekundžių, 1 metro aukštyje, įrenginio kryptį keičiant taip, kad aerozolis pasklistų visoje patalpoje. Mėginiai buvo paimti prieš saugyklų dezinfekciją, 1 val. ir 3 val. po dezinfekcijos ir įvertinti vadovaujantis bendro bakterijų skaičiaus ir gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus grūdų saugyklų aplinkoje nustatymo metodika.
Grūdų saugyklų dezinfekcija ūkininkų naudojamomis priemonėmis. Prieš dezinfekciją grūdų saugyklos buvo paruošiamos jas iššluojant ir pašalinant sąšlavas iš aruodų. Dezinfekciją ūkininkai vykdo naudodami preparatą, kurio veiklioji medžiaga yra acetamipridas 200 g/kg. Preparatas ruošiamas 5 l vandens ir 2 g preparato miltelių santykiu. Paruoštas tirpalas aplinkoje paskleidžiamas rankiniu slėginiu purkštuvu smulkia dulksna. Mėginiai buvo paimti prieš saugyklų dezinfekciją, 1 val. ir 3 val. po dezinfekcijos ir įvertinti vadovaujantis bendro bakterijų skaičiaus ir gyvybingų mikromicetų sporų skaičiaus grūdų saugyklų aplinkoje nustatymo metodika.
Statistinė duomenų analizė. Tyrimų duomenys įvertinti ,,Microsoft Exel“ programa. Apskaičiuoti gautų duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (S), variacijos koeficientai (Cv), nustatytos didžiausios (Xmax) ir mažiausios (Xmin) reikšmės, įvertintas statistinis patikimumas.
21
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Bakterinis užterštumas
3.1.1 Grūdų saugyklų aplinkos užterštumasSiekiant įvertinti grūdų saugyklų aplinkos bakterinį užterštumą, mėginiai saugyklose buvo imti dvejus metus. Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo metais buvo paimta po 4 mėginius (1 priedas).
Lyginant pirmųjų ir antrųjų metų saugyklos Nr. 1 rodiklius, antraisiais grūdų sandėliavimo metais užterštumas buvo 9,4 proc. didesnis nei pirmaisiais. Pirmaisiais metais grūdų saugyklos bakterinis aplinkos užterštumas svyravo nuo 15723 KSV/m3 iki 63417 KSV/m3, o antraisiais - nuo 35115 KSV/m3 iki 91719 KSV/m3. Atitinkamai didžiausias užterštumas tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais nustatytas gruodžio mėnesį. Mažiausias užterštumas pirmaisiais metais buvo vasario, o antraisiais – spalio mėnesiais. Vidutinis grūdų saugyklos aplinkos užterštumas pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 45466,25 KSV/m3 ir 50183,5 KSV/m3 antraisiais (3 pav.).
3 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje (1A – pirmieji sandėliavimo metai;
1B – antrieji sandėliavimo metai)
Saugyklos Nr. 2 vidutinis bakterinis užterštumas pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 116745,3 KSV/m3, o antraisiais metais 73244 KSV/m3. Lyginant šiuos rodiklius, pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais bakterinis užterštumas buvo 37 proc. didesnis nei antraisiais. Pirmaisiais metais bakterinis grūdų saugyklos aplinkos užterštumas svyravo nuo 49790 KSV/m3 iki 191300 KSV/m3, o antraisiais nuo 15199 KSV/m3 iki 135220 KSV/m3 (4 pav.). Pirmaisiais metais spalio mėnesį užterštumas buvo didžiausias, o antraisiais šį mėnesį užterštumas mažiausias. Panaši situacija ir vasario mėnesį – pirmaisiais metais užterštumas mažiausias, o antraisiais – didžiausias.
0 20000 40000 60000 80000 100000 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 53459 63417 15723 49266 35115 91719 36164 37736 1A 1B B endras ba kter ij ų ska ičius (KSV/m 3)
22
4 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje (2A – pirmieji sandėliavimo metai;
2B – antrieji sandėliavimo metai)
3.1.2 Grūdų saugyklų aplinkos mikrobiologinis užterštumas prieš ir po dezinfekcijos
Po pirmųjų grūdų sandėliavimo metų buvo atlikta grūdų saugyklų dezinfekcija eteriniais aliejais, o po antrųjų metų – dezinfekcija ūkininkų priemonėmis.
Saugykloje Nr. 1, prieš atliekant dezinfekciją eteriniais aliejais, buvo paimti mėginiai, kad įvertinti saugyklų aplinkoje esantį bendrą bakterijų skaičių. Gautas rezultatas buvo 72327 KSV/m3. Mėginiai buvo paimti ir praėjus 1 ir 3 valandoms po dezinfekcijos. Praėjus 1 val. bendras bakterijų skaičius buvo sumažėjęs 2 kartus, o po 3 val. – 3 kartus.
Prieš atliekant dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, bendras bakterijų skaičius saugyklos Nr. 1 aplinkoje buvo 18344 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, šis skaičius buvo sumažėjęs 1,6 karto, o praėjus 3 val. po dezinfekcijos - 2 kartus (5 pav.).
5 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos
0 50000 100000 150000 200000 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 191300 143606 49790 82285 15199 111635 135220 30922 2A 2B B endra s ba kter ij ų ska ičius (KSV/ m 3)
Mėginių paėmimo laikas
0 20000 40000 60000 80000 Prieš 1 val. po 3 val. po 72327 34067 23061 18344 11006 8910
Eteriniai aliejai Ūkininkų priemonės
B endra s ba kter ij ų ska ičius ( KSV/ m 3 )
23 Saugykloje Nr. 2, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, bendras bakterijų skaičius buvo 55556 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, bendras bakterijų skaičius buvo sumažėjęs 2,3 karto, o 3 val. po dezinfekcijos – 3 kartus.
Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, bendras bakterijų skaičius buvo 28302 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos bendras bakterijų skaičius sumažėjo 1,4 karto, 3 val. po dezinfekcijos - 1,9 karto (6 pav.).
6 pav. Bendras bakterijų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos
3.1.3 Saugyklose laikomų kviečių užterštumas
Du metus buvo imami ir kviečių mėginiai iš pirmosios ir antrosios grūdų saugyklos spalio, gruodžio, vasario, balandžio mėnesiais ir vertinamas bakterinis užterštumas (1 priedas).
Lyginant pirmuosius grūdų sandėliavimo metus su antraisiais, kviečių užterštumas antraisiais metais buvo didesnis 25 proc. Pirmaisiais metais kviečių, laikomų saugykloje Nr. 1, vidutinis užterštumas buvo 71x10-5 KSV/g, o antraisiais – 94,75x10-5 KSV/g. Pirmaisiais metais kviečių bakterinis užterštumas svyravo nuo 11x10-5 KSV/g iki 131x10-5 KSV/g, o antraisiais nuo 73x10-5 KSV/g iki 112x10-5 KSV/g. Atitinkamai tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais didžiausias užterštumas buvo balandžio mėnesį, o mažiausias užterštumas pirmus metus buvo spalio mėnesį, o antrus – vasario mėnesį (7 pav.).
0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 Prieš 1 val. po 3 val. po 55556 24109 18344 28302 20440 15199
Eteriniai aliejai Ūkininkų priemonės
B endra s ba kter ij ų sk aičius (KSV/m 3 )
24
7 pav. Bendras bakterijų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr. 1 (1A –
pirmieji sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)
Kviečių, laikomų saugykloje Nr. 2, vidutinis užterštumas pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 22x10-5 KSV/g ir 25,75x10-5 KSV/g antraisiais. Antraisiais metais kviečių užterštumas buvo 15 proc. didesnis, lyginant su pirmaisiais. Kviečių bakterinis užterštumas pirmaisiais metais svyravo nuo 9x10-5 KSV/g iki 43x10-5 KSV/g, o antraisiais metais užterštumas svyravo nuo 11x10-5 KSV/g iki 60x10-5 KSV/g. Atitinkamai, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais, mažiausias užterštumas buvo spalio mėnesį, o didžiausias – gruodžio (8 pav.).
8 pav. Bendras bakterijų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr. 2 (2A –
pirmieji sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai) 0 20 40 60 80 100 120 140 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 11 51 91 131 105 89 73 112 1A 1B B endra s ba kter ij ų ska ičius (x 10 -5 KSV/g )
Mėginių paėmimo laikas
0 10 20 30 40 50 60 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 9 43 11 25 11 60 17 15 2A 2B B endra s bakt er ij ų ska ičius (x 10 -5 KSV/g )
25
3.2. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius
3.2.1 Grūdų saugyklų aplinkoje
Kaip ir įvertinant grūdų saugyklų aplinkos bakterinį užterštumą, mėginiai gyvybingų mikromicetų sporų tyrimams buvo imti dvejus metus. Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo metais buvo paimta po 4 mėginius (2 priedas).
Pirmaisiais sandėliavimo metais, vidutinis grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkos užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis buvo 25681,25 KSV/m3, o antraisiais – 43763,25 KSV/m3. Pirmaisiais metais gyvybingų mikromicetų sporų skaičius vyravo nuo 11006 KSV/m3 iki 37736 KSV/m3, antraisiais – nuo 35115 KSV/m3 iki 57128 KSV/m3. Atitinkamai, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais, mažiausias gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo vasario mėnesį, o didžiausias – balandžio. Lyginant dviejų metų užkrėstumą gyvybingomis mikromicetų sporomis, antraisiais grūdų sandėliavimo metais jis buvo 41 proc. didesnis (9 pav.).
9 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje (1A – pirmieji
sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)
Grūdų saugyklų aplinkoje Nr. 2, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius antraisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 43 proc. didesnis nei pirmaisiais. Pirmaisiais metais vidutinis jų skaičius buvo 46121,5 KSV/m3, o antraisiais – 81368 KSV/m3. Ribos, kuriose vyravo gyvybingų mikromicetų sporų skaičius, pirmais metais buvo nuo 35115 KSV/m3 iki 58700 KSV/m3. Atitinkamai mažiausias užkrėstumas buvo gruodžio mėnesį, o didžiausias – spalio. Antraisiais metais gyvybingų mikromicetų sporų skaičius vyravo nuo 62893 KSV/m3 iki 107967 KSV/m3. Mažiausias šis skaičius buvo spalio mėnesį, o didžiausias – vasario (10 pav.).
0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 23061 30922 11006 37736 40881 41929 35115 57128 1A 1B Gy v y bin g ų mi kromice tų sp or ų ska ičius ( KSV/ m 3)
26
10 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje (2A – pirmieji
sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai) 3.2.2 Grūdų saugyklų aplinkoje prieš ir po dezinfekcijos
Saugykloje Nr. 1, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo 197589 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, šis skaičius buvo sumažėjęs 2,7 karto, o 3 val. po dezinfekcijos – 2,8 karto.
Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis buvo 111635 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius sumažėjo 1,7 karto, o 3 val. – 1,9 karto. (11 pav.).
11 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 1 aplinkoje prieš ir po
dezinfekcijos 0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 58700 35115 49790 40881 62893 72851 107967 81761 2A 2B Gy v y bin g ų mi kromice tų spo rų ska ičius (KSV/m 3)
Mėginių paėmimo laikas
0 50000 100000 150000 200000 Prieš 1 val. po 3 val. po 197589 73375 69707 111635 65514 58700
Eteriniai aliejai Ūkininkų priemonės
Gy v y bin g ų mi kromice tų spo rų ska ičius ( KSV/m 3)
27 Saugykloje Nr. 2, prieš dezinfekciją eteriniais aliejais, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo 180294 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo sumažėjęs 2,6 karto, o 3 val. – 3 kartus.
Prieš dezinfekciją ūkininkų priemonėmis, gyvybingų mikromicetų sporų skaičius buvo 103250 KSV/m3. Praėjus 1 val. po dezinfekcijos šis skaičius buvo sumažėjęs 1,4 karto, o 3 val. – 1,5 karto (12 pav.).
12 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius grūdų saugyklos Nr. 2 aplinkoje prieš ir po
dezinfekcijos
3.2.3. Saugyklose laikomuose kviečiuose
Vertinant gyvybingų mikromocetų sporų skaičių saugyklose laikomuose kviečiuose, buvo sudaryti 4 mėginiai pirmaisiais sandėliavimo metais ir 4 mėginiai antraisiais (2 priedas).
Iš grūdų saugyklos Nr.1 paimtuose kviečių mėginiuose, užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis pirmaisiais grūdų sandėliavimo metais buvo 73 proc. didesnis nei antraisiais. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius pirmaisiais metais vyravo nuo 12x10-3 KSV/g iki 51x10-3 KSV/g, o vidutinis užkrėstumas buvo 36x10-3 KSV/g. Antraisiais metais šis skaičius vyravo nuo 3x10-3 KSV/g iki 22x10-3 KSV/g , o vidutinis užkrėstumas buvo 10x10-3 KSV/g. Atitinkamai, pirmaisiais metais mažiausiais užkrėstumas gyvybingomis mikromicetų sporomis buvo balandžio mėnesį, o didžiausias – spalio. Antraisiais metais balandžio mėnesį užkrėstumas buvo didžiausias, o vasario mėnesį – mažiausias (13 pav.).
0 50000 100000 150000 200000 Prieš 1 val. po 3 val. po 180294 68134 60273 103250 75996 68658
Eteriniai aliejai Ūkininkų priemonės
Gy v y bin g ų mi kromice tų spo rų ska ič ius ( K SV/ m 3)
28
13 pav. Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr.
1 (1A – pirmieji sandėliavimo metai; 1B – antrieji sandėliavimo metai)
Kviečių mėginiuose, paimtuose iš saugyklos Nr. 2, vidutinis gyvybingų mikromicetų sporų skaičius antraisiais sandėliavimo metais buvo 5x10-3 KSV/g, o pirmaisiais – 29,5x10-3 KSV/g, t.y. 83 proc. didesnis. Pirmųjų metų balandžio mėnesį buvo nustatytas didžiausias gyvybingų mikromicetų sporų skaičius - 67x10-3 KSV/g, o spalio mėnesį mažiausias – 3x10-3 KSV/g. Antraisiais metais šis skaičius vyravo nuo 2x10-3 KSV/g, t.y. gruodžio mėnesį, iki 7x10-3 KSV/g vasario ir balandžio mėnesiais (14 pav.).
14 pav.Gyvybingų mikromicetų sporų skaičius kviečių mėginiuose, paimtuose iš grūdų saugyklos Nr.
2 (2A – pirmieji sandėliavimo metai; 2B – antrieji sandėliavimo metai) 0 10 20 30 40 50 60 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 51 44 37 12 11 4 3 22 1A 1B Gy v y bin g ų mi kromice tų spor ų ska ičius (x 10 -3 KSV/g )
Mėginių paėmimo laikas
0 10 20 30 40 50 60 70 Spalis Gruodis Vasaris Balandis 3 16 32 67 6 2 7 7 2A 2B Gy v y bin g ų mi kromice tų spor ų ska ičius (x 10 -3 KSV/g )
29
3.3. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje
1 lentelės duomenimis, pirmuosius metus grūdų saugyklų aplinkoje Nr. 1 vyravo Fusarium, Penicillium, Alternaria, Aspergillus ir Cladosporium gentys. Antruosius metus vyravo Fusarium, Penicillium, Cladosporium, Aspergillus, Rhizopus gentys.
Saugykloje Nr. 2 pirmuosius grūdų sandėliavimo metus vyravo Alternaria, Fusarium, Penicillium, Aspergillus, Cladosporium gentys. Antruosius sandėliavimo metus vyraujančios gentys buvo Penicillium, Cladosporium, Rhizomucor, Fusarium, Aspergillus, Rhizopus.
1 lentelė. Vyraujančios mikromicetų gentys grūdų saugyklų aplinkoje.
Tyrimo laikas
Saugykla Nr. 1 Saugykla Nr. 2
pirmi metai antri metai pirmi metai antri metai
Spalis Alternaria spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp., Trichoderma spp., Ulocladium spp. Alternaria spp., Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp. Alternaria spp., Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp., Trichoderma spp. Alternaria spp., Aspergillus spp., Cladosporium spp., Penicillium spp., Rhizomucor spp. Gruodis Alternaria spp., Aspergillus spp., Fusarium spp., Penicillium spp. Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Mucor spp. Alternaria spp., Aspergillus spp., Fusarium spp., Penicillium spp. Cladosporum spp., Penicillium spp. Vasaris Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizomucor spp. Aspergillus spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizomucor spp., Rhizopus spp. Alternaria spp., Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizomucor spp., Rhizopus spp. Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rizomucor spp., Rhizopus spp., Trichoderma spp. Balandis Alternaria spp., Acremoniella spp., Aspergillus spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp. Cladosporium spp., Penicillium spp., Rhizomucor spp., Rhizopus spp. Alternaria spp., Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp. Cladosporium spp., Fusarium spp., Penicillium spp., Rhizopus spp., Rhizomucor spp.
3.4 Išorinis ir vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis
Remiantis 2 lentelės duomenimis, grūdų,laikomų saugyklojeNr. 1 išoriniame grūdų sluoksnyje pirmus metus vyravo Alternaria ir Fusarium mikromicetų gentys. Alternaria genties vidutiniškai aptikta 64 proc., Fusarium – 50 proc. Alternaria genties mikromicetų didžiausias nustatytas kiekis
30 buvo 100 proc, o mažiausias – 20 proc. Fusarium genties mikromicetų atitinkamai nustatyta 93,3 proc. ir 3,3 proc.
Antruosius grūdų sandėliavimo metus, išoriniame grūdų sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 50 proc., Fusarium ir Cladosporium genties 37 proc.
Saugykloje Nr. 2, pirmuosius sandėliavimo metus, išoriniame grūdų sluoksnyje vyraujančios mikromicetų gentys buvo Alternaria, Fusarium ir Cladosporium. Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 79 proc., Fusarium – 65 proc., o Cladosporium – 21 proc. Didžiausi aptikti Alternaria ir Fusarium genčių mikromicetų kiekiai buvo 90 proc., Cladosporium genties – 26,6 proc. Mažiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis buvo 66,6 proc, Fusarium – 43,3 proc., o Cladosporium – 13,3 proc.
Antraisiais sandėliavimo metais išoriniame grūdų sluoksnyje vyraujančios mikromicetų gentys buvo Alternaria ir Fusarium. Alternaria genties vidutiniškai aptikta 50 proc., o Fusarium - 47 proc. Didžiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis 66,6 proc.,o mažiausias – 30 proc. Fusarium genties mikromicetų atitinkamai aptikta 80 proc. ir 26,6 proc.
2 lentelė. Išorinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis.
Tyrimų laikas
Išorinis kviečių užkrėstumas
Mikromicetų gentys Saugykla Nr.1 Saugykla Nr. 2 pirmi metai, proc. antri metai, proc. pirmi metai, proc. antri metai, proc. Spalis Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 66,6 23,3 20 - - 50 26,6 20 - 23,3 80 13,3 50 - - 60 13,3 46,6 33,3 10 Gruodis Alternaria spp. Aspergillus spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 70 - 40 93,3 - 3,3 56,6 3,3 76,6 23,3 3,3 6,6 66,6 - 23,3 76,6 - - 66,6 - 23,3 26,6 10 70 Vasaris Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 100 53,3 83,3 - 3,3 73,3 40 56,6 10 13,3 90 26,6 90 - - 30 40 36,6 13,3 6,6 Balandis Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 20 - 3,3 - 90 20 3,3 50 6,6 100 80 20 43,3 - 70 43,3 46,6 80 30 30
31 3 lentelės duomenimis, saugykloje Nr. 1 pirmaisiais sandėliavimo metais laikytų grūdų vidiniame sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 61 proc., Fusarium – 27 proc. Didžiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis buvo 93,3 proc., o mažiausias – 16,6 proc., Fusarium genties atitinkamai 40 proc. ir 6,6 proc.
Antraisiais sandėliavimo metais, vidiniame grūdų sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 44 proc., Fusarium –57 proc. Didžiausi aptikti Alternaria ir Fusarium genčių mikromicetų kiekiai atitinkamai buvo 56,6 proc. ir 83,3 proc., mažiausi – 26,6 proc. ir 30 proc.
Saugykloje Nr. 2, pirmuosius metus sandėliuotų grūdų vidiniame sluoksnyje Alternaria genties mikromicetų vidutiniškai aptikta 64 proc., o Fusarium 44 proc. Didžiausias aptiktas Alternaria genties mikromicetų kiekis buvo 73,3 proc, o mažiausias - 50 proc. Fusarium genties mikromicetų atitinkamai aptikta 46,6 proc. ir 20 proc.
Antraisiais sandėliavimo metais užkrėstumas Alternaria genties mikromicetais vidutiniškai buvo 43 proc. Didžiausias aptiktas kiekis buvo 60 proc, o mažiausias- 20 proc. Fusarium genties mikromicetų vidiniame grūdų sluoksnyje vidutiniškai aptikta 28 proc. Didžiausias aptiktas kiekis 53,3 proc., o mažiausias – 3,3 proc.
3 lentelė. Vidinis kviečių užkrėstumas mikromicetų gentimis.
Tyrimų laikas Vidinis grūdų sluoksnis Mikromicetų gentys Saugykla Nr. 1 Saugykla Nr. 2 pirmi metai, proc. antri metai, proc. pirmi metai, proc. antri metai, proc. Spalis Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 70 20 23,3 - - 56,6 20 30 16,6 - 73,3 26,6 80 - - 53,3 6,6 20 13,3 - Gruodis Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 66,6 - 36,6 - - 50 10 83,3 16,6 - 73,3 13,3 30 - - 60 - 3,3 20 23,3 Vasaris Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 93,3 30 40 - 3,3 43,3 16,6 63,3 16,6 - 50 23,3 46,6 - - 20 13,3 36,6 13,3 - Balandis Alternaria spp. Cladosporium spp. Fusarium spp. Ulocladium spp. Penicillium spp. 16,6 - 6,6 - 23,3 26,6 3,3 50 33,3 6,6 60 6,6 20 - 3,3 40 6,6 53,3 30 3,3
32
3.5 Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose
Pirmaisiais ir antraisiais grūdų sandėliavimo metais paimtuose kviečių mėginiuose buvo nustatytos zearalenono, deoksinivalenolio, aflatoksino B1 ir T-2 toksino koncentracijos (3 priedas).
Saugykloje Nr. 1 laikytuose grūduose, pirmaisiais sandėliavimo metais didžiausia aflatoksino B1 koncentracija buvo 7 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Zearalenono didžiausia aptikta koncentracija buvo 600 μg/kg, o mažiausia – 130 μg/kg. Deoksinivalenolio didžiausia nustatyta koncentracija 900 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Didžiausia T-2 toksino koncentracija buvo 80 μg/kg, o mažiausia – žemiau aptikimo ribos (15 pav.). Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija kviečiuose aptikta 3 μg/kg, zearalenono - 318 μg/kg, deoksinivalenolio - 538 μg/kg, o T-2 toksino - 45 μg/kg.
15 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 1 pirmaisiais
sandėliavimo metais
Antraisiais sandėliavimo metais, iš saugyklos Nr. 1 paimtuose kviečių mėginiuose, didžiausia aptikta aflatoksino B1 koncentracija buvo 7 μg/kg, zearalenono –530 μg/kg, deoksinivalenolio – 750 μg/kg, T-2 toksino – 50 μg/kg. Mažiausios šių mikotoksinų koncentracijos buvo nustatytos žemiau aptikimo ribos (16 pav.). Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija kviečių mėginiuose nustatyta 3 μg/kg, zearalenono - 273 μg/kg, deoksinivalenolio – 338 μg/kg, o T-2 toksino – 43 μg/kg.
0 200 400 600 800 1000
Spalis Gruodis Vasaris Balandis
7 0 5 0 270 270 600 130 900 750 500 0 50 0 80 50 AFL B1 ZON DON T-2 μg /kg
33
16 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 1 antraisiais
sandėliavimo metais
17 paveikslo duomenimis, iš saugyklos Nr. 2 paimtuose kviečių mėginiuose, pirmaisiais sandėliavimo metais didžiausia nustatyta aflatoksino B1 koncentracija buvo 3 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Zearalenono didžiausia nustatyta koncentracija 1000 μg/kg, mažiausia – 100 μg/kg. Deoksinivalenolio didžiausia koncentracija buvo 500 μg/kg, mažiausia – 150 μg/kg. T-2 koncentracija nustatyta žemiau aptikimo ribos. Vidutinė aflatoksino B1 koncentracija nustatyta 2 μg/kg, zearalenono – 650 μg/kg, deoksinivalenolio – 300 μg/kg.
17 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 2 pirmaisiais
sandėliavimo metais 0 100 200 300 400 500 600 700 800
Spalis Gruodis Vasaris Balandis
2 7 1 0 290 270 0 530 600 0 750 0 30 50 50 AFL B1 ZON DON T-2 μg /kg
Mėginių paėmimo laikas
0 200 400 600 800 1000
Spalis Gruodis Vasaris Balandis
0 1 3 3 100 800 700 1000 500 150 300 250 0 AFL B1 ZON DON T-2
Mėginių paėmimo laikas
μg
34 Antraisiais grūdų sandėliavimo metais, saugykloje Nr. 2 laikytuose kviečiuose, didžiausia aflatoksino B1 koncentracija buvo 3 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Zearalenono didžiausia aptikta koncentracija buvo 530 μg/kg, o mažiausia – 130 μg/kg. Deoksinivalenolio didžiausia nustatyta koncentracija 500 μg/kg, mažiausia – žemiau aptikimo ribos. Didžiausia T-2 toksino koncentracija buvo 80 μg/kg, o mažiausia – žemiau aptikimo ribos (18 pav.). Vidutinė aptikta aflatoksino B1 koncentracija kviečiuose buvo 1 μg/kg, zearalenono - 340 μg/kg, deoksinivalenolio - 374 μg/kg.
18 pav. Mikotoksinų koncentracijos kviečiuose, laikytuose saugykloje Nr. 2antraisiais
sandėliavimo metais 0 100 200 300 400 500 600
Spalis Gruodis Vasaris Balandis
1 0 0 3 130 400 300 530 500 500 0 500 80 0 0 AFL B1 ZON DON T-2 μg /kg
