LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Gyvulininkystės technologijų fakultetas
EGLĖ PETKEVIČIŪTĖ
Kviečių kokybės ir saugos rodiklių vertinimo tyrimas
Assessment of Wheat Quality and Safety Indicators
Gyvulininkystės technologijų ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. P.Matusevičius
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtintu, kad atliktas darbas “Kviečių kokybės ir saugos rodiklių vertinimo tyrimas”: 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu, lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai:
1)______________________________________________________________________________ 2)______________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamojo darbo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA……….……4 SUMMARY………...…5 ĮVADAS...6 1. LITERATŪROS APŽVALGA...71.1. Bendrosios žinios apie kviečius...7
1.2. Kviečių kokybės ir saugos rodikliai...8
1.3. Kviečių maistinė vertė ir reikšmė gyvūnų mityboje...10
1.3.1. Kviečių maistinė vertė...10
1.3.2. Pašarinė vertė...10
2.TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS...13
2.1.Tyrimų vieta ir laikas...13
2.2. Meteorologinės sąlygos...13
2.3. Tyrimų metodika ir metodai...15
3.TYRIMŲ REZULTATAI...17
3.1.Kviečių vegetacijos trukmė...17
3.2. Paprastųjų kviečių kokybės ir saugos rodiklių analizė...17
4. REZULTATŲ APTARIMAS...27
IŠVADOS...29
4
SANTRAUKA
Kviečių kokybės ir saugos rodiklių vertinimo tyrimas
Eglė Petkevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Darbo apimtis: 32 puslapiai, 5 lentelės, 13 paveikslų. Remtasi 44 literatūros šaltiniu.
Darbo objektas: paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) veislių grūdų kokybės ir saugos rodikliai. Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pasirinktų veislių paprastųjų kviečių kokybės ir saugos rodiklius. Darbo uždaviniai:
1. Ištirti kviečių kokybės ir saugos rodiklius. 2. Įvertinti gautus tyrimo rezultatus.
Darbo rezultatai: 2014 metais tirtos šių žieminių kviečių veislių kokybės ir saugos rodikliai: Ada,
Kena, Vikaras, taip pat dar neregistruotos, koduotos veislės: 6045-1, 5899-16, 6459-3. Tyrimai atlikti Kėdainių rajone, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institute.
Nustatyti šie skirtingų veislių kviečių grūdų kokybės ir saugos rodikliai: baltymų, krakmolo, žalios ląstelienos, riebalų, pelenų kiekis; kritimo skaičius; glitimo, sedimentacijos ir klampumo rodikliai; fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies ir cinko kiekis. Gauti tyrimo rezultatai apdoroti statistiškai, palyginti vieni su kitais, įvertinti ir aptarti. Tyrimo metu, nustatyta, kad veislės ‘Vikaras‘, ‘Kena‘ ‘Ada‘ ir 5899-16 pasižymėjo geriausiais kokybės rodikliais lyginant su kitomis tirtomis kviečių veislėmis ir labiausiai tinka gyvūnų mitybai.
5
ABSTRACT
Assessment of Wheat Quality and Safety Indicators
Eglė Petkevičiūtė Master’s Thesis
The paper consists of 32 pages, 5 tables, 13 figures and 44 references.
The research object is the quality and safety indicators of common wheat (Triticum aestivum L.)
varieties.
The goal of the study is to analyze and assess the grain quality and safety indicators of the chosen
common wheat varieties.
Objectives of the research:
1. Analyze the wheat quality and safety indicators. 2. Assess the received research results.
Research results: In 2014, the quality and safety indicators of the following varieties of winter wheat
were analyzed: Ada, Kena, Vikaras and also the unregistered but coded varieties of 6045-1, 5899-16, and 6459-3. The research was carried out at the Institute of Agriculture of the Lithuanian Research Center for Agriculture and Forestry in Kėdainiai District.
The determined grain quality and safety indicators of different varieties of wheat were as follows: the amount of proteins, starch, crude fiber, fat and ash; falling number test; gluten content, sedimentation value and viscosity indicator; quantity of phosphorus, potassium, calcium, magnesium, iron and zinc. The received results were processed statistically, compared to one another, evaluated and the discussed. The research identified that the ‘Vikaras‘, ‘Kena‘ ‘Ada‘ and 5899-16 varieties had the highest quality indicators compared to the other studied wheat varieties and, thus, was the most suitable for animal feeding.
6
ĮVADAS
Paprastieji kviečiai yra populiariausia grūdinė kultūra Lietuvoje, plačiai naudojama žmonių ir gyvūnų mityboje. Šiais laikais kviečių veislės kuriamos, ne tik atsižvelgiant į derlingumą ar atsparumą ligoms, bet ir pramonei: maisto, pašarų gamybos, krakmolo išgavimo, etilo alkoholio. Išsamūs, kompleksiniai grūdų kokybės ir saugos tyrimai būtini, norint patenkinti pašarų pramonės poreikius gauti pigią, kokybišką kviečių žaliavą, o augintojų – tokią išauginti [1]. Vienas svarbiausių nūdienos uždavinių – padidinti javų maistinę vertę, renkantis tinkamas veisles [2]. Gyvūnų mityboje paprastieji kviečiai panaudojami kaip žaliava kombinuotiesiems pašarams arba naudojami tiesiogiai juos maitinti.
Lietuvos kviečių grūdų supirkimo ir tiekimo standarte aukštesnei (trečiai) klasei priskiriami grūdai, sukaupę daugiau kaip 10,5 proc. baltymų. Kaip ir daugelyje kitų šalių paklausiausi maistiniai kviečiai, sukaupiantys daugiau nei 11,5 proc. baltymų (antra klasė), o aukščiausiai klasei priskiriami sukaupę ne mažiau nei 13 proc. baltymų [3]. Kviečiai neatitikę šių reikalavimų superkami ar panaudojami kaip pašariniai. Atliekami kviečių tyrimai lemia jų supirkimo kainą, kokybę, paskirtį, nors kalbant apie gyvūnų pašarus dažnai kreipiama per mažai dėmesio į grūdinės žaliavos kokybės ir saugos rodiklius, nors mitybiniu požiūriu jie - angliavandenių ir augalinių baltymų šaltinis [4].
Svarbu paminėti, kad nagrinėjant įvairius kviečių kokybės rodiklius, jų svarbą ir aktualumą - didžiulis dėmesys skiriamas agrotechnikai, kaip vienam pagrindinių grūdinės žaliavos kokybės ir saugumo užtikrinimo aspektui, mažiau dėmesio kreipiant į pačių veislių savybes, bei apsiribojant keliais plačiai taikomais kokybiniais tyrimais. Todėl būtina visapusiškai ištirti ir įvertinti kviečių veisles mitybiniu požiūriu, neapsiribojant keliais standartizuotais tyrimais tam tikriems rodikliams nustatyti.
Duomenų apie konkrečių kviečių veislių grūdų panaudojimą gyvūnų mityboje trūksta, galbūt dėl to, kad tai brangi žaliavinė medžiaga daugeliu atveju naudojama žmonių mityboje [5], nors dėl savo cheminės sudėties jie yra naudojami kaip pašaras galvijų, paukščių ir kitų gyvūnų racionuose, stokojant duomenų apie veislės pasirinkimą.
Magistro baigiamojo darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pasirinktų veislių paprastųjų kviečių kokybės
ir saugos rodiklius.
Uždaviniai:
1. Ištirti kviečių kokybės ir saugos rodiklius. 2. Įvertinti gautus tyrimo rezultatus.
7
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendrosios žinios apie kviečius
Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) – vienametis augalas, priklausantis miglinių šeimai (Poaceae), kviečių genčiai (Triticum L.), kuri skirstoma į 22 rūšis. Iš jų, tik dvi turi platesnį pritaikymą – tai paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) ir kietasis kvietys (Triticum durum Desf.) [6]. Kviečių populiarumui visame pasaulyje įtakos turi tai, kad jie auga įvairiomis klimatinėmis sąlygomis, o pagal jų prisitaikymą augti vienomis ar kitomis sąlygomis, jie skirstojmi į žieminius ir vasarinius [7]:
- žieminiai – kuokštine šaknų sistema, gerai krūmijasi. Sėjami iš rudens sudygsta per 7-15 dienų. Žiema kritiškiausias laikotarpis, kai kyla galimybė prarasti augalus, dėl šalčių ir stovinčio vandens laukuose. Ne tokie reiklūs dirvai kaip vasariniai kviečiai [6;8].
- vasariniai – nestipria šaknų sistema, sudygę auga lėtai, silpnai krūmijasi, todėl nėra itin mėgiami ūkininkų. Vasariniai kviečiai išauga iki 1 metro aukščio ir aukštesni, laikomi jautriausiais javais dirvos paruošimui (Petrulis, 1997). Šie kviečiai jautrūs šalčiams ir gali iškęsti tik trumpalaikius šalčius iki – 4 oC, vegetacijos periodas trunka 90-110 dienų. Tačiau nors ir jautrūs, tačiau
auginami beveik taip pat gausiai kaip ir žieminiai, nes nekyla tokia didelė žiemojimo rizika kaip su žiemkenčiais [8; 9].
Lietuvoje auginami paprastieji (minkštieji, duoniniai) kviečiai (bei nuo seno, nedideli plotai Speltos grūdų), užaugantys 60 – 150 cm aukščio augalai. Grūdai priekinėje pusėje abipus vagelės išsigaubę, nesuspausti, pailgi ir miltingi [10]. Lapai linijiški, žiedynas – sudėtinė varpa. Varputės turi 2 – 7 žiedus su akuotais ar be jų. Tai daugiausia savidulkiai augalai. [11]. Žieminių kviečių vegetacija, priklausomai nuo veislės ypatumų, yra 45-55 rudens dienos ir 90-105 pavasario ir vasaros dienos [12].
Optimaliomis agrotechninėmis sąlygomis sėjant derlingas kviečių veisles iš 1 hektaro prikuliama 5 – 6 tonos ir daugiau grūdų [8]. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 metais daugiau nei pusę grūdinių kultūrų plotų sudarė kviečiai (873 tūkst. iš 1337,2 tūkst. hektarų), lyginant vasarinių ir žieminių kviečių apsėjamus plotus – šiek tiek daugiau sėjama žieminių kviečių pasėlių [13]. Statistikos apie kviečių grūdų panaudojimą nepateikiama. Literatūroje teigiama, kad kviečiais apsėjami plotai pasaulyje didės, kaip ir derlingumas [14]. Kasmet pasaulyje 222 mln.hektarų užauginama apie 650 mln.tonų kviečių. Pagal bendrą produkciją kviečiai užima trečią vietą po ryžių bei kukurūzų [15].
8
1.1.2. Kviečių kokybės ir saugos rodikliai
Grūdų kokybė ir sauga, tai biologinių, fizinių, cheminių, technologinių ir vartotojo poreikius atspindinčių savybių bei grūdų požymių visuma, naudojama nustatant grūdų paskirtį [16].Kokybiniai kviečių grūdų rodikliai iš esmės sąlygoja išauginto derliaus paskirtį: kepti duoną ar konditerijos gaminius, gaminti kruopas, biokurą ar sunaudoti pašarui. Grūdų kokybę lemia keletas veiksnių: veislės genetinis potencialas, meteorologinės sąlygos ir auginimo agrotechnika. Be to, javų grūdų kokybei daro įtaką ir dirvožemis [17]. Saugos rodikliai suvokiami kaip nusakantys: priemaišų kiekį, užkrėstumą kenkėjais ir ligų pradais, kurių nuokrypiai sukelia pavojų gyvūnų, žmonių sveikatai ir aplinkai.
Dažniausiai tiriamos šios kviečių savybės ir rodikliai kokybei nustatyti [18]:
- Baltymų kiekis – šis rodiklis yra pagrindinis duonos kokybės kriterijus, pagal tirpumą išskiriamos šios baltymų frakcijos: albuminai, globulinai, prolaminai, gliutelinai;
- Sedimentacija – rodiklis apibūdinantis grūdų kepimo savybes, kurio nustatymas pagrįstas baltymų savybe subrinkti silpnų rūgščių tirpaluose [19];
- Krakmolo kiekis – krakmolas gali sudaryti daugiau nei pusę kviečio grūdo masės [17; 20] ir tai yra vienas svarbiausių kviečių kokybės rodiklių;
- Hektolitro masė – piltinis tankis;
- Glitimo rodikliai – glitimas sudarytas iš kviečiuose esančių baltymų frakcijų [13], tai svarbus kepinių kokybės rodiklis, nustatoma: šlapiojo ir sausojo klitimo kiekiai, glitimo indeksas (GI), hidratacijos koeficientas, vandens kiekis šlapiajame glitime;
- Kritimo skaičius – tiriamas alfa amilazės aktyvumas; - Pelenų kiekis;
- Ląsteliena (žalia) – ne visiems gyvūnams turi vienodą mitybinę vertę, bet labai svarbi reguliuojant jų apetitą, virškinimo procesus [6];
- Riebalai – nors kviečiai nepasižymi dideliu riebalų kiekių, bet jų kiekis svarbus dėl riebalų rūgščių [4];
- Mineralinės medžiagos – tiriama įvairių mineralinių medžiagų sudėtis kviečių grūduose, dažniausiai atliekamos cheminės analizės šiems elementams nustatyti: kalciui, kaliui, fosforui, geležiai, magniui ir cinkui;
- Klampumo rodikliai – klampumo pikas, minimalus klampumas, galutinis klampumas, klampumo piko laikas, kleisterizavimosi temperatūra.
Pagal Lietuvos kviečių supirkimo ir tiekimo standartą, kuris taikomas žieminių ir vasarinių minkštųjų kviečių (Triticum aestivum L.) grūdams, superkamiems ir tiekiamiems maisto produktų ir
9 pašarų gamybai, superkami ir tiekiami kviečiai pagal jų ribinius kokybės rodiklius skirstomi į keturias kokybės klases [18]. Šie rodikliai pateikiami 1-oje lentelėje. Taip pat svarbu paminėti, kad supirkėjai ir gamintojai yra sugalvoję ir ekstrą klasę, kuri nėra oficialiai standartizuota. Iš žemiau pateiktos lentelės matyti, kad kviečių kokybei nustatyti tiriama nemažai grūdų kokybės ir saugos rodiklių ir išskiriamos keturios kokybės klasės, gyvūnų mitybai paprastai naudojami žemiausios klasės grūdai.
1 lentelė. Paprastųjų kviečių skirstymas į klases pagal jų ribinius kokybės rodiklius [18]
Rodiklio pavadinimas Norma
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė
Drėgnis, proc. 12,0-19,0 12,0-19,0 12,0-21,0 neribojama
Baltymų kiekis saus. medžiagoje, ne mažiau kaip, proc.
13,0 11,5 10,5 neribojama
Sedimentacijos rodiklis, ne mažiau kaip, ml
35 25 20 neribojama
Šlapiojo glitimo kiekis, ne mažiau kaip, proc.
28 23 19 neribojama
Glitimo indeksas, ne mažiau kaip, sutartiniais vienetais
40 40 40 neribojama
Kritimo skaičius, ne mažiau, kaip, s
220 220 200 neribojama
Hektolitro masė, ne mažiau kaip, kg/hl
73,0 73,0 72,0 neribojama
Bendras priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, proc.
9,0 11,0 12,0 35,0
Grūdinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, proc.
6,0 8,0 9,0 30,0
Šiukšlinių priemaišų kiekis, ne daugiau kaip, proc.
3,0 3,0 3,0 5,0
Kūlių sporomis užkrėsti kviečiai, ne daugiau kaip, proc.
10
1 lentelės tęsinys
Erkių skaičius 1 kg kviečių, ne daugiau kaip, vnt,
20 40 40 40
Spalva Būdinga kviečiams, rausva, tamsiai geltona, geltona
Kvapas Būdingas kviečiams, be pelėsių, kūlių, salyklo ir kitų
pašalinių kvapų
Būklė Sveiki, nekaistantys
Kviečiai priskiriami kokybės klasei pagal blogiausio rodiklio ribinę vertę, arba užkrėsti patogenais (kūlėmis) nepriskiriami jokiai klasei ir nesuperkami, bei neteikiami rinkai. Kaip matyti iš pateiktos lentelės 4 klasės kviečių grūdams nekeliami kokybės reikalavimai, ribojamos tik saugos rodiklių vertės (priemaišų kiekiai, kūlių sporomis užkrėstumas, erkių skaičius, spalva, kvapas, būklė).
Gyvūnams šerti leidžiama naudoti tik kokybiškus ir teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus atitinkančius pašarus [21].
1.3. Kviečių maistinė vertė ir reikšmė gyvūnų mityboje
1.3.1. Kviečių maistinė vertė
Racionalus grūdų naudojimas maisto ir pašarų gamyboje priklauso nuo žaliavos cheminės sudėties, technologinių savybių ir maistinės vertės, kurioms turi įtakos genotipas ir agroklimatinės sąlygos augalų augimo laikotarpiu [3;16].
Pagal grūdų cheminę sudėtį kviečiai priskiriami krakmolingoms kultūroms – jų grūduose krakmolas sudaro daugiau kaip pusę masės ir yra rezervinė medžiaga, sukaupiame endosperme (miltinis grūdo branduolys, kuris sudaro apie 80 proc. viso grūdo) [17; 20].
Literatūroje teigiama, kad kviečių grūdai taip pat mitybiniu požiūriu svarbūs dėl: baltymų kiekio (iki 20 proc. SM), riebalų (apie 2-3 proc.), vitaminų (A, B, E, K) , amino rūgščių, mineralinių medžiagių (magnio, fosforo,kalio, kalcio, ir kt.), ląstelienos [6; 9; 22; 23]. Iš javų, tik kviečiai pasižymi dideliu glitimu kiekiu, kuris labai svarbus kepiniams, jų kokybei [1]. Tyrimais nustatyta, kad kviečiai ir kviečių glitimas žmonėms yra vienas dažniausių maisto alergenų pasaulyje. Nepageidaujamos reakcijos į kviečius gali būti pavojingos, pavyzdžiui: kvėpavimo takų sutrikimai (astma), dermatitas, žarnyno problemos [24].
11 Lyginant su kitais javais, kviečių grūduose yra nepakankamas skaidulinių medžiagų kiekis. Geriausi skaidulinių medžiagų šaltiniai – miežiai, balandos ir burnočiai, juose šių medžiagų yra 2,2 karto daugiau negu kviečiuose [25].
Kviečių maistinė vertė taip pat priklauso ir nuo grūdo sandaros: luobelės, aleurono sluoksnio, endospermo (kur kaupiamos maisto medžiagos) ir gemalo. Luobelė apsaugo endospermą ir gemalą nuo išorės poveikio. Grūdų perdirbimo metu gali būti atskirtos grūdo dalys ir mitybai naudojamos kaip atskiri produktai (pvz. sėlenos) [19; 22].
Paprastieji kviečiai žmonių mityboje naudojami kepiniams, o jų miltai gali būti tiek rupūs, pagaminti iš neapdirbtų natūralių grūdų, tiek ir balti rafinuoti. Mitybine prasme vertingesni rupūs, pilno grūdo kvietiniai miltai [16;23].
1.3.2. Pašarinė vertė
Kviečiai priskiriami žemo baltymingumo koncentruotiesiems pašarams. Dėl savo cheminės sudėties jie yra nepakeičiamas pašaras galvijų ir daugelio kitų gyvūnų racionuose. Jų sausosiose medžiagose yra daug energijos ir maisto medžiagų, todėl pašariniai grūdai panaudojami galvijų racionams pagal energiją, proteinus, bei kitas medžiagas suderinti [26]. Lietuvoje kviečių veislės nebuvo atrenkamos ir kuriamos atsižvelgiant į konkrečių gyvūnų mitybos poreikius.
Kviečiai gyvūnų mityboje naudojami tiesiogiai (koncentruotieji pašarai), kombinuotojų pašarų gamybai arba kaip jų šalutiniai produktai, pvz. sėlenos ar kviečių glitimo pašarai – tai šalutinis produktas, liekantis gaminant krakmolą iš kviečių, maisto medžiagų požiūriu susideda iš kviečių grūdo žaliųjų pelenų, žaliųjų baltymų, žaliųjų riebalų, ląstelienų komponentų ir krakmolo likučio bei cukrumi virtusio krakmolo. Atrajotojų racione šį pašarą galima naudoti kaip baltymingų pašarų baltyminius papildus [27].
Kviečių grūdai panaudojami šiems gyvūnams šerti:
- Paukščiams. Būtent paukščių mityboje javų maistinė vertė ir kokybė turi daugiausiai reikšmės. Viščiukų broilerių lesinimui dažniausiai naudojami nesmulkinti kviečiai. Jie sąlygoja geresnį virškinamojo trakto išsivystymą, mažina paukštienos gamybos kaštus, jų lesaluose gali būti net iki 35 proc. Javų energinę vertę paukščiams teigiamai veikia krakmolo ir riebalų kiekis grūduose [5]. Paukščių mityboje kviečių grūdų maistinę vertę blogina gana didelis tirpių pentozanų kiekis [28].
- Galvijams. Jų racionų pagrindą sudaro stambieji pašarai (50-55 proc.), sultingieji ir koncentruotieji pašarai (atitinkamai 20-25 proc.). Kiek būtent kviečių galvijai gaus itin
12 priklauso nuo jiems sudaryto raciono ir daugelio kitų sąlygų (gyvūno amžius, mėtų laikas, ar laktacijos periodas, ar galvijas auginamas mėsai ir t.t.) [29].
- Kiaulėms. Iš grūdinių pašarų augančioms penimoms kiaulėms geriausia tinka miežiai, kviečiai, kvietrugiai. Priklausomai nuo raciono vienai kiaulei per metus gali reikėti 18-72 kg kviečių [29].
- Žuvims.
13
2. TYRIMO METODAI IR SĄLYGOS
2.1. Tyrimų vieta ir laikas
Tyrimai atlikti 2013-2014 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės institute. Visos tirtos žieminių kviečių veislės ir hibridai buvo sėti vienu metu: 2013 m. rugsėjo 10 dieną, o derlius nuimtas 2014 m. rugpjūčio 5 d. Grūdų ėminiai cheminei analizei imti 2014 m. rugsėjo 5 dieną. LAMMC Žemdirbystės instituto bandymų laukai yra Kėdainių rajone, Akademijoje.
2.2. Meteorologinės sąlygos
Klimatinės sąlygos daro didelę įtaką žemės ūkiui, įtakoja augalų vystymosi pradžią, intensyvumą ir trukmę, dalis jų – nepalankios ūkinei veiklai, todėl patiriama nuostolių [30]. Augalų derlingumui ir cheminės sudėties svyravimui didžiausią įtaką turi šilumos ir drėgmės režimai [15].
2014 metams būdinga, vėlyva, neįprastai trumpa žiema, ankstyvas, kontrastingas temperatūros atžvilgiu pavasaris, permaininga vasara ir šiltas, sausas bei ilgas ruduo. Vyravo vėjuoti orai. Šilčiausias mėnuo buvo liepa, o lietingiausias – rugpjūtis. Vidutinė metų temperatūra buvo 7,9oC
(1924-2014 m. vidurkis Dotnuvoje 6,4oC šilumos). Kritulių iškrito 590,3 mm (vidurkis 568,4 mm)
[30].
Meteorologinės sąlygos bandymo metais buvo kontrastingos, skyrėsi kritulių kiekiu, temperatūriniu režimu (vegetacijos pradžioje kovo-balandžio mėnesiais), saulės spindėjimo trukme ir dare įtaką tiriamų kviečių vystymuisi, nuo ko priklausė jų grūdų kokybė. Kaip matyti iš 2 lentelės 2014 metams būdinga neįprastai trumpa žiema, vasario mėnesį vyravo pavasariškai šilti orai, 4,7oC
šiltesni nei daugiametis vidurkis.
Pavasaris buvo ankstyvas ir vidutinė pavasario mėnesių oro temperatūra buvo 3,10C aukštesnė už daugiamerį vidurkį (2 lentelė), o kritulių iškrito 135,3 mm arba 116 proc. daugiamečio vidurkio. Balandžio mėn. užfiksuotas neįprastai ilgas saulės spindėjimas, net 97 val. ilgesnis už daugiametį vidurkį ir ilgesnis nei gegužės mėnesį, kuris buvo gana lietingas (iškrito 76,8 ml kritulių).
Vasara taip pat buvo permaininga temperatūros ir kritulių pasiskirstymo atžvilgiu: vėsus birželis, labai šilta liepa ir lietingas rugpjūtis, nors pirmąjį dešimtadienį vyravę sausesni orai (iš 2 lentelės matyti, kad iškrito 11,3 ml kritulių) buvo itin palankūs derliaus nuėmimo darbams.
14
2 lentelė. Oro temperatūra ir kritulių kiekis 2014 m. Dotnuvoje [30]
Mėnuo
Dešim-tadienis
Temperatūra, oC Krituliai, mm Saulės spindėjimas,
val. Vidutinė oro tempera-tūra, oC Daugia-metis vidurkis Vidutinis kritulių kiekis, mm Daugia-metis vidurkis Vidutinė saulės spindėji-mo trukmė, val. Daugia-metis vidurkis Sausis I 3,2 - 25,2 - - - II -5,9 - 10,6 - - - III -13,7 - 0,8 - - - Viso: -5,7 -4,7 36,6 30,6 - - Vasaris I -2,6 - 9,0 - - - II 1,7 - 18,2 - - - III 1,8 - 0,2 - - - Viso: 0,2 -4,5 27,4 25,7 - - Kovas I 3,2 - 1,9 - - - II 3,7 - 16,0 - - - III 7,4 - 13,5 - 59,8 - Viso: 4,8 -0,7 31,4 27,9 59.8 - Balandis I 4,8 - 22,3 - 51,6 - II 8,4 - 4,8 - 82,9 - III 13,4 - 0,0 - 126,5 - Viso: 8,9 5,9 27,1 36,9 261,0 164,0 Gegužė I 8,5 - 17,3 - 66,9 - II 13,8 - 36,3 - 63,8 - III 16,6 - 23,2 - 103,6 - Viso: 13,0 12,3 76,8 52,3 234,3, 244,9 Birželis I 16,9 - 12,4 - 70,7 - II 13,5 - 23,1 - 43,3 - III 12,9 - 30,3 - 59,6 - Viso: 14,4 15,7 65,8 62,3 173,6 263,5 Liepa I 18,7 - 38,2 - 104,8 - II 18,9 - 6,1 - 88,0 - III 22,2 - 24,8 - 128,0 - Viso: 20,0 17,8 69,1 75,5 320,8 248,9 Rugpjūtis I 22,5 - 11,3 - 77,7 - II 17,2 - 58,3 - 69,1 - III 13,5 - 41,6 - 53,3 - Viso: 17,6 16,7 111,2 74,2 200,1 238,0 Rugsėjis I 14,4 - 1,8 - 74,0 - II 14,6 - 0,5 - 71,7 - III 10,9 - 19,4 - 42,1 - Viso: 13,3 12,1 21,7 51,1 187,8 156,4 Spalis I 9,7 - 5,1 - 51,3 - II 9,1 - 33,8 - 12,0 - III 2,8 - 0,0 - 49,5 - Viso: 7,1 6,8 38,9 49,6 112,8 90,9
15 2 lentelės tęsinys Lapkritis I 6,6 - 18,3 - - - II 4,0 - 0,5 - - - III -2,5 - 13,1 - - - Viso: 2,7 1,8 31,9 44,7 - - Gruodis I -2,6 - 1,2 - - - II 2,6 - 27,7 - - - III -3,1 - 23,7 - - - Viso: -1,1 -2,3 52,4 37,6 - -
Apibendrinus, matyti, kad kviečių žydėjimo, varpų ir grūdų formavimosi metu stigo drėgmės, o vyravę karšti ir sausi orai spartino grūdų brendimą ir džiūvimą.
2.3. Tyrimų metodika ir metodai
Tyrimo objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) veislių grūdų kokybės ir saugos rodikliai. Atliktos šių žieminių kviečių veislių ir hibridų, sukurtų LAMMC Lietuvos Žemdirbystės institute cheminės analizės:
- ‘Ada‘ – žieminių kviečių veislė. Veislės autoriai: V.Ruzgas, P.Petrauskas. Ankstyva, gerai žiemoja. Įrašyta į nacionalinį augalų veislių sąrašą 2001 m.;
- ‘Kena‘ – žieminių kviečių veislė. Grūdai nestambūs (1000 jų vidutinė masė – 42,24 g), tačiau geros kokybės. Įrašyta į nacionalinį augalų veislių sąrašą 2014 m.;
- ‘Vikaras‘ – žieminių kviečių veislė. Grūdai smulkūs, 1000 jų vidutinis svoris – 42,33 g. Įrašyta į nacionalinį augalų veislių sąrašą 2011 m. [32];
- taip pat dar neregistruotos, koduotos veislės ar hibridai : 6045-1, 5899-16, 6459-3:
Tyrimo metu buvo stebimas ir registruojamas sėjos laikas, augalų augimo tarpsniai, derliaus nuėmimas, vegetacijos trukmė. Metereologinių sąlygų apibūdinimui naudoti Dotnuvos hidrometeorologinės stoties duomenys. Nuėmus derlių imti grūdų mėginiai [33] ir atlikta cheminė analizė – LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijoje.
Visos tirtos žieminių kviečių veislės ir hibridai buvo sėti vienu metu, trimis pakartojimais tą pačią dieną: 2013 m. rugsėjo 10 dieną, o derlius nuimtas 2014 m. rugpjūčio 5 d., ėminiai cheminei analizei imti 2014 m. rugsėjo 5 d.
Kviečių grūdų cheminė sudėtis buvo nustatyta naudojant standartinius metodus, analizei naudoti pilno grūdo miltai:
- baltymai –spektrometru NIRS 6500; - sedimentacija – Zeleny testas [34];
16
- kritimo skaičius - pagal Hagbergą-Perteną [35]; - krakmolas – poliarimetrijos metodu [36];
- žalia ląsteliena – Henebergo-Štomano metodu [37];
-
riebalai – Soksleto ekstrakcijos metodu [38];- šlapias glitimas, glitimo indeksas – GLUTOMATIC 16 sistema (Perten) [39]; - pelenai – svorio metodu [40];
- fosforas – spektrofotometriniu metodu [41];
- kalis – atomų absorbcinės spektrometrijos metodu [42]; - kalcis – atomų absorbcinės spektrometrijos metodu [42]; - magnis – atomų absorbcinės spektrometrijos metodu [42]; - geležis – atomų absorbcinės spektrometrijos metodu [42]; - cinkas – atomų absorbcinės spektrometrijos metodu [42] - miltų klampumo nustatymas – prietaisu RVA [43].
Tyrimo duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinę programą Excel (Anova statistinį paketą) [44]. Apskaičiuotas mažiausias esminis skirtumas ir duomenų patikimumas. Faktoriaus reikšmingumo lygmuo nustatytas pagal Fišerio kriterijų, kai patikimumas 95 proc.
17
3.
TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Kviečių vegetacijos trukmė
Tyrimo metu buvo stebimi ir registruojami augalų augimo tarpsniai: sėjos laikas, augalų sudygimas, krūmijimosi pradžia, bamblėjimo pradžia, išplaukėjimas, žydėjimo pradžia, vaškinė branda, kietoji branda, derliaus nuėmimas. Šie duomenys atvaizduojami 3-ioje lentelėje.
3 lentelė. Tirtų kviečių pasėtų 2014 metų derliui, vystymosi tarpsnių datos
Rodikliai Žieminiai kviečiai, III pakartojimai
2013 m. Sėjos data 09 10 Visiškas sudygimas 09 16 – 09 18 Krūmijimosi pradžia 10 18 2014 m. Bamblėjimo pradžia 04 30 Išplaukėjimas 06 02 – 06 06 Žydėjimo pradžia 06 04 – 06 08 Vaškinė branda 07 22 – 07 24 Kietoji branda 07 26 – 07 28 Derliaus nuėmimas 08 05 Mėginių ėmimas 09 05
Nors kietąją brandą kviečiai pasiekė liepos 26-28 dieną, visų tirtų kviečių derlius buvo nuimtas rugpjūčio 5 d., dėl vyravusių itin didelių karščių rugpjūčio 3-4 d. to nepavyko padaryti anksčiau.
3.2. Paprastųjų kviečių derliaus kokybės ir saugos rodiklių analizė
Atliktas kviečių baltymų kiekio nustatymo tyrimas parodė (1 pav.), kad visos tirtos kviečių veislės sukaupė panašų baltymų kiekį, jis svyravo 1 proc. ribose.
18
1 pav. Paprastųjų kviečių baltymingumas, proc.
Patikimai didžiausią baltymų kiekį sukaupė dvi veislės: ‘Vikaras‘ ir 6045-1 – 13,4 proc., o mažiausiai 5899-16 – 12,6 proc., dėl žemo baltymingumo ši veislė priskiriama II klasės kviečiams [18].
Tirtų veislių grūdai skyrėsi sedimentacijos rodiklio vertėmis (2 pav.). Lyginant gautus baltymingumo ir sedimentacijos rodiklius gautas vidutinis teigiamas koreliacijos koeficientas, kuris reiškia, kad didėjant baltymų kiekiui grūduose didėja ir sedimentacijos rodiklis.
2 pav. Paprastųjų kviečių sedimentacija, ml
13,4 13,3 13,0 13,4 12,6 13,1 12,2 12,4 12,6 12,8 13,0 13,2 13,4 13,6
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc. Veislės ir hibridai P<0,05=0,32 61,5 54,5 69,5 55,7 31,3 31,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc.
Veislės ir hibridai
19 Net keturios kviečių veislės (‘Vikaras‘, ‘Ada‘, ‘Kena‘, 6045-1) atitiko pirmos kokybės klasės kviečiams [18] keliamus sedimentacijos rodiklio vertės ribinius reikalavimus (viršijo 35 ml), kitos – antros klasės (viršijo 25 ml). Geriausiomis kepimo savybėmis, lyginant su kitomis tirtomis veislėmis, pasižymėjo ‘Kena‘ grūdai – nustatyta sedimentacijos vertė 69,5 ml ir tai reiškia, kad pirmos klasės ribą viršijo 34,5 ml.
Atlikus kritimo skaičiaus nustatymo tyrimą paaiškėjo (3 pav.), kad ‘Vikaras‘ ir ‘Ada‘ kviečių veislių grūduose α-amilazės aktyvumas buvo žemiausias, nustatytos aukščiausios kritimo skaičiaus vertės sekundėmis: 454,7 ir 453,7 (P<0,05).
3 pav. Paprastųjų kviečių kritimo skaičius, s
Nepatikimai didžiausias α-amilazės aktyvumas nustatytas 6459-3 veislės mėginiuose – 67,3 s, net 6 kartus mažesnė vertė lyginant su ‘Vikaro‘ grūdais. Dėl didelio skirtumo lyginant su kitomis tirtomis veislėmis – tyrimas vadovaujantis standartizuota metodika [33] buvo pakartotas, tačiau buvo gauti tie patys rezultatai.
Kaip matyti iš 4 paveikslo duomenų didžiausias krakmolo kiekis nustatytas ‘Vikaras‘ kviečių grūduose 72,7 proc., o mažiausias – 6459-3 veislės kviečių grūduose t.y. 4,3 proc. mažiau nei ‘Vikaras‘ veislės kviečiuose.
454,7 453,7 434,7 367,2 360,0 67,3 0,0 50,0 100,0 150,0 200,0 250,0 300,0 350,0 400,0 450,0 500,0
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
s
Veislės ir hibridai
20
4 pav. Paprastųjų kviečių krakmolingumas, proc.
Žalios ląstelienos kviečių grūduose aptikta vidutiniškai 3,74 proc. (5 pav.). Patikimai didžiausias ląstelienos kiekis nustatytas 5899-16 veislės grūduose (4,57 proc.), mažiausiai - ‘Ada‘ ir ‘Vikaras‘ grūduose – atitinkamai 3,21 ir 3,32 proc.
5 pav. Paprastųjų kviečių žalios ląstelienos kiekis, proc.
Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia riebalų sukaupė 6459-3 veislės grūdai t.y. 2,06 proc. (6 pav.), kai tuo tarpu ‘Ada‘ veislės kviečių grūduose nustatyta 0,51 proc. riebalų mažiau. Duomenys patikimai statistiškai nesiskyrė. Net ir nedidelis grūduose sukauptų riebalų kiekis parenkant kviečių veisles paukščių racionui yra svarbus, nes linoleno rūgšties kiekis priklauso nuo riebalų kiekio grūduose [27]. 72,7 68,6 71,6 70,3 69,0 68,4 66,0 67,0 68,0 69,0 70,0 71,0 72,0 73,0 74,0
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc. Veislės ir hibridai P>0,05=1,84 3,32 3,21 3,88 3,64 4,57 3,79 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc.
Veislės ir hibridai
21
6 pav. Paprastųjų kviečių riebalų kiekis, proc.
Ištyrus kviečių grūdų peleningumą (7 pav.), nustatėme, kad didžiausias pelenų kiekis rastas 6459-3 kviečių veislės grūduose t.y. 0,19 proc. daugiau nei ‘Kena‘ veislės grūduose (P<0,05).
7 pav. Paprastųjų kviečių peleningumas, proc.
Kaip matome iš 8 pav. duomenų didžiausias fosforo kiekis rastas 6459-3 veislės kviečiuose – 0,385 proc., kai tuo tarpu ‘Vikaras‘ ir ‘Kena‘ veislės kviečiuose fosforo lyginant su minėta veisle nustatyta 0,038 proc. mažiau (P>0,05).
1,58 1,55 1,59 1,56 1,68 2,06 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc. Veislės ir hibridai P>0,05=0,21 1,78 1,80 1,63 1,76 1,80 1,82 1,50 1,55 1,60 1,65 1,70 1,75 1,80 1,85
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc.
Veislės ir hibridai
22
8 pav. Fosforo kiekis paprastųjų kviečių grūduose, proc.
Nustatėme, kad 5899-16 veislės grūduose susikaupė didžiausias kalio kiekis (9 pav.) – 7,583 proc., t.y. 1,515 proc. daugiau nei ‘Kena‘ veislės grūduose (P>0,05).
9 pav. Kalio kiekis paprastųjų kviečių grūduose, proc.
Didžiausią kalcio kiekį sukaupė ‘Vikaro‘ veislės kviečių grūdai – 4,380 proc. (10 pav.). Mažiausias kalcio kiekis nustatytas ‘Kena‘ veislės grūduose – 3,202 proc., t.y. 1,178 proc. mažiau nei ‘Vikaras‘ veislės grūduose. Kviečių veislės pasirinkimas, pagal sukaupiamą kalcio kiekį, daug įtakos gyvūnų mityboje neturi.
0,347 0,358 0,347 0,383 0,362 0,385 0,320 0,330 0,340 0,350 0,360 0,370 0,380 0,390
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc. Veislės ir hibridai P<0,05=0,018 6,532 6,370 6,068 6,944 7,583 7,349 0,000 1,000 2,000 3,000 4,000 5,000 6,000 7,000 8,000
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc.
Veislės ir hibridai
23
10 pav. Kalcio kiekis paprastųjų kviečių grūduose, proc.
Ištyrę magnio kiekį kviečiuose nustatėme (11 pav.), kad daugiausia jo sukaupė ‘Kena‘ grūdai – 1,804 proc., o mažiausia jo yra ‘Ada‘ veislės kviečiuose t.y. – 0,132 proc. mažiau nei minėtuose ‘Kena‘ kviečių veislės grūduose (P>0,05).
11 pav. Magnio kiekis paprastųjų kviečių grūduose, proc.
Geležies kiekiai tirtų veislių kviečių grūduose ženkliai nesiskyrė. Šio mikroelemento kiekis grūduose svyravo nuo 0,13015 iki 0,20250 mg/kg-1 (12 pav.). Didžiausias skirtumas buvo tarp
5899-16 ir ‘Vikaras‘ veislių kviečių – 0,073 proc. (P>0,05).
4,380 3,518 3,202 3,764 3,730 3,215 0,000 0,500 1,000 1,500 2,000 2,500 3,000 3,500 4,000 4,500 5,000
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc. Veislės ir hibridai P>0,05=0,459 1,705 1,672 1,804 1,692 1,684 0,168 0,000 0,200 0,400 0,600 0,800 1,000 1,200 1,400 1,600 1,800 2,000
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
proc.
Veislės ir hibridai
24
12 pav. Geležies kiekis paprastųjų kviečių grūduose, mg/kg-1
Nustatėme, kad didžiausią cinko kiekį sukaupė dvi kviečių veislės 5899-16 (0,06356 mg/kg-1) ir 6459-3 grūdai (0,16770 mg/kg-1) (13 pav.). Mažiausias cinko kiekis rastas ‘Kena‘ grūduose – 0,04018 mg/kg-1.
13 pav. Cinko kiekis paprastųjų kviečių grūduose, mg/kg-1
Vienodomis auginimo sąlygomis auginti žieminių kviečių grūdai skyrėsi glitimo rodiklių vertėmis (4 lentelė). Atliekant glitimo savybių tyrimus, paaiškėjo, kad dėl specifinės sudėties tiriamos veislės 6459-3 glitimo savybių duomenys nėra tikslūs (mechaninio plovimo metu kimšosi sietelis – glitimo kiekio vertės sumažintos).
0,13015 0,13017 0,13121 0,13053 0,20250 0,16770 0,00000 0,05000 0,10000 0,15000 0,20000 0,25000
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
mg kg-1 Veislės ir hibridai P<0,05=0,03176 0,04572 0,04026 0,04018 0,04356 0,06356 0,06291 0,00000 0,01000 0,02000 0,03000 0,04000 0,05000 0,06000 0,07000
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
mg kg-1
Veislės ir hibridai
25
4 lentelė. Glitimo rodikliai paprastųjų kviečių grūduose
Nr. Nr., veislė Šl. glitimas,
proc. Glitimo indeksas (GI)
1. Vikaras 23,93 95,3 2. Ada 31,00 68,0 3. Kena 34,60 76,6 4. 6045-1 28,10 87,7 5. 5899-16 31,10 37,2 6. 6459-3 18,53 83,3
Kaip matome iš 4 lentelės duomenų, patikimai daugiausiai šlapiojo glitimo sukaupė ‘Kena‘ veislės grūdai – 34,60 proc. (P>0,05=6,09), o mažiausiai 6459-3 – 18,53 proc. Lyginant glitimo indekso vertes, matyti, kad didžiausia indekso vertė nustatyta ‘Vikaro‘ veislės grūduose – 95,3 (P>0,05=21,62), o mažiausias indeksas – 37,2. Įvertinus gautus duomenis matyti, kad remiantis Lietuvos kviečių supirkimo ir tiekimo standartu (šlapias glitimas 28 ml, glitimo indeksas 40) [18] 1 klasės kriterijus atitinka: ‘Ada‘, ‘Kena‘ ir 6045-1.
Klampumo (RVA) analizė atlikta su standartiniu RVA 13 minučių profiliu, taikant 50oC-95o C-50oC temperatūrinį režimą. Atliktos analizės rezultatai pateikti 14 ir 15 paveiksluose.
14 pav. Klampumo pikas paprastųjų kviečių grūduose
Iš 14 pav. pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią klampumo piką pasiekė ‘Kena‘ veislės grūdai t.y. 46 proc. didesnį, nei 6459-3 veislės kviečių grūdai, kurių klampumo pikas buvo mažiausias. 215,3 197,5 215,8 167,0 175,1 116,5 0,0 50,0 100,0 150,0 200,0 250,0
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
26
15 pav. Kleisterizavimosi (lydimosi) temperatūra, oC
Lyginant kviečių veisles pagal kleisterizavimo (lydimosi) temperatūrą (15 pav.), matyti, kad 6459-3 grūdai kleisterizavosi žemiausioje temperatūroje – 65,67 oC, o ‘Ada‘ grūdai aukščiausioje – 86,66 oC. 84,59 86,66 85,00 83,39 83,33 65,67 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00 100,00
Vikaras Ada Kena 6045-1 5899-16 6459-3
Veislės ir hibridai
27
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Nustatyti šie skirtingų veislių kviečių grūdų kokybės ir saugos rodikliai: baltymų, krakmolo, žalios ląstelienos, riebalų, pelenų kiekis; kritimo skaičius; glitimo, sedimentacijos ir klampumo rodikliai; fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies ir cinko kiekis. Gauti tyrimo rezultatai apdoroti statistiškai, palyginti vieni su kitais.
Išanalizavus gautus sedimentacijos rodiklius, paaiškėjo, kad geriausiomis kepimo savybėmis, pasižymėjo dar nauja (registruota 2014 metais) ‚Kena‘veislė – tai atitinka veislės aprašyme pateiktą informaciją, kad šį veislė subrandina aukščiausios kokybės grūdus [27]. Vertinant gyvūnų mitybiniu požiūriu šis rodiklis nėra esminis renkantis tinkamiausią kviečių veislę. Tarp baltymų ir sedimentacijos rodiklių nustatytas vidutinis teigiamas koreliacinis ryšys, tai reiškia, kad didėjant grūdų baltymingumui didės ir jų sedimentacijos rodiklių vertės.
Vertinant kritimo skaičiaus duomenis paaiškėjo, kad didžiausias α-amilazės aktyvumas nustatytas ‚6459-3‘ veislės grūduose. Ženklus skirtumas lyginant su kitomis veislėmis galėtų būti aiškintinas tuo, kad ši veislė sukaupia itin daug amilopektino (polisacharidas – krakmolo komponentas) [24].
Nagrinėjant žalios ląstelienos kiekį grūduose matyti, kad daugiausiai ląstelienos rasta 5899-16 veislės grūduose (4,57 proc.), mažiausiai aptikta ‘Ada‘ ir ‘Vikaras‘ grūduose – atitinkamai 3,21 ir 3,32 proc., mažiausiai ląstelienos turintys kviečių grūdai tiktų kiaulių racionuose [29].
Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia riebalų sukaupė 6459-3 veislės grūdai. Duomenys patikimai statistiškai nesiskyrė, nors net ir nedidelis grūduose sukauptų riebalų kiekis parenkant kviečių veisles paukščių racionui yra svarbus, nes linoleno rūgšties kiekis priklauso nuo riebalų kiekio grūduose [27].
Vertinant mineralinių medžiagų kiekius grūduose, nustatyta, kad grūdai daugiausiai sukaupė kalio, magnio ir kalcio ir gali būti jo šaltiniai mityboje. 5899-16 veislės grūduose susikaupė didžiausias kalio kiekis, o daugiausia kalcio sukaupė ‘Vikaro‘ veislės kviečių grūdai, kurie taip pat sukaupė didelį kiekį magnio, nors ‘Kena‘ veislės grūdai magnio sukaupė 0,1 proc. daugiau. Didžiausias fosforo kiekis rastas 6459-3 veislės kviečiuose (nors magnio ši veislės sukaupė mažiausiai). Vertinant geležies kiekį grūduose – jis tarp kviečių veislių ženkliai nesiskyrė. Nustatėme, kad didžiausią cinko kiekį sukaupė dvi kviečių veislės 5899-16 (0,06356 mg/kg-1) ir
6459-3 grūdai (0,16770 mg/kg-1).
Vienodomis auginimo sąlygomis auginti žieminių kviečių grūdai skyrėsi glitimo rodiklių vertėmis. Atliekant glitimo savybių tyrimus, paaiškėjo, kad dėl specifinės cheminės sudėties tiriamos veislės 6459-3 glitimo savybių duomenys nėra tikslūs (jų vertės sumažintos). Pagal nustatytą glitimo
28 kiekį ir glitimo indeksą veislės: ‘Ada‘, ‘Kena‘ ir 6045-1 atitiko 1 kokybės klasės ribinius reikalavimus [18].
Klampumo (RVA) analizė atlikta su standartiniu RVA 13 minučių profiliu, taikant 50oC-95o
C-50oC temperatūrinį režimą, nustatytas klampumo pikas ir kleisterizavimosi (lydimosi) temperatūra.
Didžiausią klampumo piką pasiekė ‘Kena‘ veislės grūdai, o 6459-3 veislės grūdų klampumo pikas buvo mažiausias, tai reiškia, kad 6459-3 veislės kviečių grūduose α-amilazės aktyvumas buvo didžiausias. Gauti duomenys patvirtino kritimo skaičiaus tyrimo metu nustatytą didelį fermento aktyvumą.
29
IŠVADOS
1. Daugiausia baltymų sukaupė dvi veislės: ‘Vikaras‘ ir 6045-1 – 13,4 proc., ‘Vikaras‘ grūduose taip pat nustatytas didžiausias krakmolo kiekis - 72,7 proc.
2. Geriausiomis kepimo savybėmis, lyginant su kitomis tirtomis veislėmis, pasižymėjo ‘Kena‘ grūdai – nustatyta sedimentacijos vertė 69,5 ml.
3. Didžiausias kritimo skaičius nustatytas ‘Vikaras‘ ir ‘Ada‘ kviečių veislių grūduose - 454,7 ir 453,7 s (P<0,05).
4. Didžiausias ląstelienos kiekis nustatytas 5899-16 veislės grūduose - 4,57 proc. 5. Daugiausia riebalų sukaupė 6459-3 veislės grūdai t.y. 2,06 proc.
6. Didžiausias pelenų kiekis rastas 6459-3 kviečių veislės grūduose t.y. 1,82 proc.
7. 5899-16 veislės grūduose susikaupė didžiausias kalio kiekis – 7,583 proc., t.y. 1,515 proc. daugiau nei ‘Kena‘ veislės grūduose, kuriuose susikaupė mažiausiai kalio (P>0,05).
8. Didžiausią kalcio kiekį sukaupė ‘Vikaro‘ veislės kviečių grūdai – 4,380 proc. 9. Magnio daugiausia sukaupė ‘Kena‘ grūdai – 1,804 proc.
10. Daugiausia geležies sukaupė 5899-16 kviečių grūdai – 0,02025 proc.
11. Didžiausią cinko kiekį sukaupė dvi kviečių veislės 5899-16 (0,06356 mg/kg-1) ir 6459-3 grūdai (0,16770 mg/kg-1).
12. Pagal nustatytą glitimo kiekį ir glitimo indeksą veislės: ‘Ada‘, ‘Kena‘ ir 6045-1 atitiko 1 kokybės klasės ribinius reikalavimus.
13. Didžiausią klampumo piką pasiekė ‘Kena‘ veislės grūdai t.y. 215,8.
14. 6459-3 grūdai kleisterizavosi žemiausioje temperatūroje – 65,67 oC, o ‘Ada‘ grūdai aukščiausioje – 86,66 oC.
30
LITERATŪRA
1. Adamavičiūtė V. Lietuvoje auginamų kviečių veislių ir Speltos fermentinio aktyvumo bei technologinių savybių įtaka duonos kokybei ir saugai. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas;2010.
2. Dromantienė R. Aminorūgščių panaudojimas žieminių kviečių biologinio potencialo didinimui. Daktaro disertacija.Kaunas;2010:8-10.
3. Mašauskienė A., Mašauskas V. Žieminių kviečių derlingumo potencialas ir grūdų baltymingumas. ISSN 1392-0227. Maisto chemija ir technologija. T. 39, nr. 1. Kaunas;2005: 38-45.
4. Gutierrez – Alamo A., Perez de Ayala P., Verstegen MWA, Den Hartog CA, Villamide MJ. Variability in wheat: factors affecting its nutritional value. Worlds poultry science journal. Vol.64.2008:20-39.
5. Kliševičiūtė V. Skirtingų miežių, kvietrūgių ir kviečių genotipų maistinės vertės analizė bei nesmulkintų javų grūdų panaudojimo efektyvumas viščiukų broilerių mityboje. Daktaro disertacija. Kaunas;2014.
6. Petrulis J. Kviečiai. Monografija. Vilnius;1997:227.
7. Blockis P. Žieminių kviečių derliaus formavimosi tyrimai skirtingo tankumo pasėliuose. Magistro baigiamasis darbas. Akademija;2012:14-15.
8. Jiang X., Wu P., Tian J. Genetic analysis of amino acid content in wheat grain. Journal of genetics. Vol.93, no.2;2014:451-458.
9. Pena R.J., Trethowan R., Pfeiffer W.H., Ginkel M. Quality (end-use) improvement in Wheat: Compositional, genetic and environmental factors. Journal of crop production. Vol.5, no.1/2;2002:1-37.
10. Dijokas Ž. Biologinių preparatų Fosfox ir NPK Magic įtaka žieminių kviečių produktyvumui skirtinguose tręšimo fonuose. Magistro baigiamasis darbas. Akademija;2014:7-8.
11. Lazauskas J. Augalininkystė Lietuvoje. Dotnuva;1998:388.
12. Jakienė E., ir kt. Energetinių, žolinių sumedėjusių augalų auginimo technologijos. Mokomoji knyga. Kaunas;2013:22-23.
13. http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1 [prieiga per internetą]. Lietuvos statistikos
departamentas. [žiūrėta: 2016-01-16]
14. Reynolds M., Foulkes J., Furbank R., Griffiths S., King J., Murchie E., Parry M., Slafer G. Achieving yield grains in wheat. Plant, cell and environment. Nr.35;2012:1799-1823. 15. Urbonienė R. Skirtingų žieminių kviečių veislių žiemkentiškumo įvertinimas. Magistro
31 16. Šimkutė R. Žieminių kviečių selekcinių linijų atranka duonos pramonei. Magistro
baigiamasis darbas. Akademija;2009:8.
17. Butkutė B., Cesevičienė J. Lygčių kūrimas kviečių grūdų kokybę vertinant spektometru NIRS-6500. I. Grūdų kokybės ir optinių duomėnų bazės charakteristika. Žemdirbystė – Agriculture. T.96, nr.4. Kaunas;2009:62-77.
18. LST 1524. Kviečiai. Supirkimo ir tiekimo reikalavimai. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2003.
19. Janulevičiūtė A. Kviečių technologinių savybių tyrimas. Magistrantūros baigiamasis darbas. Akademija;2009:15-16.
20. Macinkevičienė V. Skirtingų veislių žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) laikomų grūdų kokybės rodiklių palyginimas. Magistro baigiamasis darbas. Akademija,;2014.
21. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministerija. Įsakymas 3D-225. Dėl Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo. Vilnius;2012.
22. Yunfeng X., Diaoguo A., Hongjie L., Hongxing X. Review: Breading wheat for enhanced micronutrients. Beijing;2010:231-237.
23. Veraverbeke WS., Delcour JA. Wheat protein composition and properties of wheat glutenin in relation to breadmaking functionality. Critical reviews in food science and nutrition, 42(3);2012:179-20.
24. Dowd AJ., Tamminen KA., Jung ME., Case S., McEwan D., Beauchamp MR., Motives for adherence to a gluten-free diet: a qualitative investigation involving adults with coeliac disease. Journal of Human Nutrition and Dietetics;2013.
25. Bašinskienė L., Juodeikienė G. Netradicinės grūdinės žaliavos cheminės sudėties ypatumai ir pritaikymas makaronų maistinei vertei didinti. Maisto chemija ir technologija. T.41(2);Kaunas;2007:9-18.
26. Baranauskas S., Juknevičius S., Stankevičiūtė J. Pašarai ir galvijų šėrimas. Mokomoji knyga. Kaunas;2009.
27. Kaminskienė A. Kviečių glitimo pašaro įtaka karvių produktyvumui ir pieno cheminei sudėčiai. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas;2012:14-15.
28. Sirri F., Tallarico N., Meluzzi A., Franchini A. Fatty acid composition and productive traits of broiler fed diets containing conjugated linoleic acid. Worlds poultry science journal. 2003:52–59.
29. Zootechniko žinynas. Baisiogala;2007.
30. Potter DT., Colman RB. Handbook of weather, climate and water. New Jersey;2003:973. 31. ŠumskienėA. 2014 m. agrometeorologinės sąlygos ir augalų vystymasis Dotnuvoje.
32
32. http://www.vatzum.lt/uploads/documents/augalu_veisles/veisliu_aprasymai/kviei_apraai_2
014.pdf [prieiga per internetą] Kviečių veislių, įrašytų į Nacionalinį augalų veislių sąrašą
aprašai. 2015. [žiūrėta: 2015-12-06]
33. LST ISO 13690. Varpinių ir ankštinių javų grūdai ir malti jų produktai. Ėminių ėmimas iš talpyklų. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius:2007.
34. LST ISO: 5529. Kviečiai. Sedimentacijos rodiklio nustatymas. Zeleny testas (tapatus ISO 5529:1992). Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2006.
35. LST ISO: 3093. Kviečiai, rugiai ir jų miltai, kietieji kviečiai ir kietųjų kviečių kruopmilčiai. Kritimo skaičiaus nustatymas pagal Hagbergą-Perteną. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2004.
36. LST EN ISO 10220:2000.Natūralusis krakmolas. Krakmolo kiekio nustatymas. Ewers poliametrinis metodas. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2000.
37. Methodenbuch – VDLUFA. 1983–1999. Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. – Verlag-Darmstadt.
38. AOAC 922.06 Tarptautinis metodas. Fat in flour. Acid hydrolysis method.
39. LST 1571. Maltų kviečių ir kvietinių miltų (Triticum aestivum L.) šlapiojo glitimo kiekio ir kokybės (glitimo indeksas pagal Perteną) nustatymas. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;1999.
40. LST ISO: 2171. Grūdai ir maltų grūdų produktai. Bendrojo pelenų kiekio nustatymas. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2000.
41. LST ISO 6491:1999. Gyvulių pašarai. Fosforo kiekio nustatymas. Spektrometrinis metodas. Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;1999.
42. LST EN ISO 6869:2003. Pašarai. Kalcio, vario, geležies, magnio, mangano, kalio, natrio ir cinko kiekių nustatymas. Metodas, naudojant atominę absorbcinę spektrometriją (ISO 6869:2000). Lietuvos standartizacijos departamentas. Vilnius;2003.
43. AACC 76-21.01. Tarptautinis metodas. General pasting method for wheat or rye flour. 44. Januškevičienė G., Januškevičius A. Magistrų baigiamųjų darbų rengimo, statistinio
duomenų apdorojimo, mokslinės prezentacijos rengimo ir pristatymo metodiniai nurodymai. Kaunas;2012:5-22
