LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
Veterinarijos fakultetas
Dalia Raginytė
„Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių
sveikatingumui“
"Aqua4D60PRO device`s impact on water quality and birds`
health"
Veterinarinės medicinos vientisųjų
studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lekt. dr. Gediminas Gerulis
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių sveikatingumui“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS...4
SANTRAUKA/ SUMMARY... ...5
ĮVADAS... 6
1.LITERATŪROS APŽVALGA... 7
1.1 Paukščiai ir geriamasis vanduo...7
1.1.1 Kodėl vanduo svarbus...7
1.1.2 Paukščių anatominės ir fiziologinės ypatybės, susijusios su vandens apykaita .8 1.2 Geriamojo vandens kokybė... 9
1.3 Geriamojo vandens kokybės gerinimas aparatu Aqua4D60PRO...9
1.3.1 Bioplėvelė ir jos susidarymas...10
1.3.2 Aparato Aqua4DPRO60 veikimas...11
1.4 Broilerių auginimas mėsai...12
1.5 Kraujo serumo rodikliai...14
1.5.1 Bilirubinas...14
1.5.2 Bendras baltymas (T-PRO)...15
1.5.3 Albuminas (ALB)...16
1.5.4 Alaninaminotransferazė (ALT arba GPT)...16
1.5.5 Aspartataminotransferazė (AST arba GOT)...17
1.5.6 Cholesterolis (CHOL)...17
1.5.7 Trigliceridai (TG)...17
1.5.8 Kalcis (Ca)...18
1.5.9 Fosforas (P)...19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS...20
2.1 Tyrimo objektas...20
2.2 Vandens tyrimai...22
2.2.1 Amonis (NH4+) vandenyje...22
2.2.2 Vandens pH...22
2.2.3 Nitritai (NO2-)vandenyje...22
2.2.5 Geležies vandenyje nustatymas...24
2.2.6 Sulfatų nustatymas vandenyje...24
2.2.7 Chloridų nustatymas vandenyje...25
2.3 Kraujo serumo tyrimai...26
2.4 Kraiko drėgnis...26
2.5 Rezultatų statistinis patikimumas...26
3. TYRIMO REZULTATAI ...27
3.1 Broilerių augimo rezultatai...27
3.2 Kraujo serumo tyrimai...28
3.2.1 Bendrasis baltymas T-PRO...28
3.2.2 Albuminai ALB...29 3.2.3 Bilirubinas Bil...30 3.2.4 MTL cholesterolis...31 3.2.5 DTL cholesterolis...32 3.2.6 AST asparagintransaminazė...33 3.2.7 ALT alaninaminotransferazė...34 3.2.7 Trigliceridai Tg...35 3.2.8 Fosforas P...36 3.2.9 Kalcis Ca...37
3.3 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas...38
4. REZULTATŲ APTARIMAS...39
4.1Vandens rezultatų ir normų palyginimas...39
4.2 Sveikatos parametrai pagal kraujo serumo duomenis...40
4.3Broilerių augimas ...40
IŠVADOS...42
REKOMENDACIJA...43
LITERATŪROS SĄRAŠAS...44
SANTRUMPOS ALB -albuminas
ALT arba GPT - alaninaminotransferazė AST arba GOT - aspartataminotransferazė BIL - bilirubinas
Ca - kalcis
CHOL - cholesterolis DTL - didelis lipidinis tankis MTL - mažas lipidinis tankis P - fosforas
TG -trigliceridai
T-PRO - bendrasis baltymas B grupė – bandomoji grupė K grupė – kontrolinė grupė TV - tarptautiniai vienetai g/l - gramai litre
kcal/kg - kilokalorijos kilograme mmol/ - milimoliai litre
SANTRAUKA
„Aqua4D60PRO aparato poveikis vandens kokybei ir paukščių sveikatingumui“ Dalia Raginytė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: išsiaiškinti atitekėjusio per aparatą Aqua4D60PRO vandens kokybę ir paukščių amžiaus grupių sveikatos pokyčius naudojant aparatą ir jo nenaudojant. Darbo apimtins – 46 psl. be priedų. Darbe pateiktos 6 lentelės ir 12 paveikslų. Iškelti uždaviniai buvo ištirti vandens cheminę sudėtį, viščiukų augimą ir jų sveikatos parametrus, atspindėtus kraujo tyrime bandomojoje ir kontrolinėje grupėse. Rezultatams gauti buvo įvykdyti vandens biocheminiai tyrimai, kraujo serumo biocheminiai tyrimai, kohortiniai viščiukų augimo ir maitinimosi tyrimai. Rezultatai: pagerėję viščiukų sveikatos rodikliai, nustatyti kraujo serumo tyrimais, padidėję priesvoriai ir vidutinis svoris, sumažėjusios lesalų sąnaudos. Padidėjęs viščiukų išsaugojimas. Nustatyti vandens biocheminiai skirtumai tiriamosiose grupėse ir kraujo parametrai tiriamosiose grupėse. Išvados: vandens, apdorotas apratu Aqua4D60PRO, rodikliai buvo artimesni rekomendacijoms.Viščiukų, geriančių aparatu Aqua4D60PRO apdorotą vandenį, sveikatos tyrimų rezultatai buvo artimesni normoms, augimo greičiai spartesni.
Raktažodžiai: Aqua4D60PRO, viščiukai, broileriai, produktyvumas, sveikata, vanduo, bioplėvelė SUMMARY
"Aqua4D60PRO device`s impact on water quality and birds` health" Dalia Raginytė
Aim of the research paper: to find out quality of water using device Aqua4DPRO60 and birds` health of variuos age stages using the device and without using. Reasearch paper contains 46 pages without addition, 6 tables, 12 pictures. Research goals were: investigate water biochemical parameters, blood serume biochemical parameters, cohort investigation of chickens` growth and nutrition. Results: improved birds` health indicators of blood serum, increased makeweights and average weight, decreased feed expenditures. Increased number of live birds` saving. Investigated biochemical water and blood serum facts. Conclusions: water parameters, affected by Aqua4D60PRO device, were closer to recomendations. Chickens`, drinking this affected water, health results were closer to norms, growth rate higher.
ĮVADAS
Vandens kokybės svarba broilerių auginime didelė tiek mitybos, tiek sveikatos prasme. Kokybiškas geriamasis vanduo turi reikšmės produkcijai ir ekonominių išlaidų mažinimui. Siekiant ūkyje naudotis švariu, kokybišku geriamuoju vandeniu ir pasiekti ekonominės naudos, reikia ieškoti inovatyvių vandens valymo ir gerinimo priemonių. Viena iš tokių priemonių yra aparatas Aqua4D60PRO. Jo pagalba vanduo valomas ekologiškai. Valymas vyksta žemo dažnio elektromagnetinių virpiesių poveikiu. Vandenyje esančios mineralinės medžiagos nesušoka į konglomeratus ir nesudaro kalkinės dangos, kurioje bakterijos galėtų augti, daugintis ir išskirti į geriamą vandenį savo medžiagų apykaitos prduktus.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti atitekėjusio per aparatą Aqua4D60PRO vandens kokybę ir įvairaus amžiaus paukščių sveikatos pokyčius, naudojant vandens kokybės gerinimui aparatą Aqua4D60PRO ir jo nenaudojant.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti girdymui skirto vandens sudėtį naudojant aparatą Aqua4D60PRO ir jo nenaudojant;
2. Įvertinti paukščių, girdytų skirtingos kokybės vandeniu, sveikatos pokyčius;
3. Įvertinti paukščių, girdytų skirtingos kokybės vandeniu, augimo spartumą ir lesalų suvartojimą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Paukščiai ir geriamasis vanduo 1.1.1 Kodėl vanduo svarbus
Vanduo gyvybiškai svarbus paukščiams. Vanduo organizme atlieka daugybę svarbių funkcijų: ∑ įeina į ląstelių, audinių sudėtį, sudaro vandenilinius ryšius;
∑ nepakeičiamai dalyvauja medžiagų skaidyme, pernešime, visose biocheminėse reakcijose, suskaidytų medžiagų atskiedime, virškinimo, įsiurbimo ir šalinimo procesuose, tirpinant mineralines druskas (universalus tirpiklis);
∑ padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą (homeostazė) dėka pajėgumo kaupti ir atiduoti šilumą. Taip vanduo apsaugo ląsteles nuo perkaitimo, reguliuoja šilumos pasiskirstymą, pats sugerdamas didesnį šilumos kiekį nei pakyla jo temperatūra;
∑ palaiko intraląstelinį turgorą, dėl to kūno raumenų ir kitų audinių tonusas yra pastovus, yra universalus organizmo tepalas, padedantis sąnariams judėti (32,38) .
Būdamas universalus tipriklis, vanduo yra ir mitybos pagrindas, nes kintant suvartojamo vandens kiekiui ir sudėčiai, kinta maisto medžiagų poreikis ir įsisavinimas, o to pasekoje - augimas ir porodukcijos davimas.
Paukščių vandens suvartojimą nulemia daug aplinkos faktorių, tokių kaip aplinkos temperatūra, santykinė drėgmė, druskų ir mineralų balansas lesale, paukščio teikiama produkcija (kiaušiniai ar mėsa), individualus paukščio gebėjimas rezorbuoti vandenį inkstuose (18). Šių veiksnių pasekoje matome, kad vandens poreikis gali stipriai svyruoti. Todėl svarbu ir kiek bei kokių medžiagų su vandeniu gaus viščiukas. Negavusiam atsigerti dvylika ar daugiau valandų viščiukui, lėtėja ir stoja mėsinių paukščių augimo porcesai, mažėja dedeklių dėslumas, pasireiškia virškinimo sutrikimai. Troškinimas trisdešimt šešias ir daugiau valandų tiek jaunus, tiek subrendusius paukščius išsekina iki mirties (19). Todėl vėsus, švarus, tinkamos sudėties, normų reikalavimus atitinkantis vanduo viščiukams turi būti tiekiamas ir prieinamas nuolatos (20).
1.1.2 Paukščių anatominės ir fiziologinės ypatybės, susijusios su vandens apykaita
Paukščių vandens apykaita skiriasi nuo žinduolių. Tai lemia paukščių anatominė struktūra. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams yra normalu šalinti vandenį su šlapimu ir prakaituojant. Paukščių šlapimo išskyrimo organai daug paprastesni nei žinduolių.Jie beveik neišskiria vandens su šlapimu, neprakaituoja.
Inkstai yra porinis organas, guli juosmens - kryžiaus kaulų ventralinėje duobėje. Surenkamieji šlapimo kanalėliai iš inkstų atsiveria į porinį šlapimtakį. Pastarieji atsiveria į kloaką, pas patinus - tarp sėklatakių, pas pateles - dešiniau nuo kiaušintakio atsivėrimo vietos. Šlapimo pūslės paukščiai neturi. Šlapimo rūgštis, kuri yra pagrindinis šlapimo produktas, baltomis kristalinėmis nuosėdomis pašalinama kartu su išmatomis (40).
Vanduo yra pasisavinamas plonajame ir storajame žarnyne, ypač aklojoje žarnoje. Pasyvi vandens absorbcija yra aktyvios tokių
junginių kaip gliukozė, natris,
aminorūgštyspernašos rezultatas. Priekinė kloakos dalis (lot. Coprodeum), gaubtinė ir akloji žarna atlieka svarbų vaidmenį natrio, chloridų ir vadens įsisavinimo procese.
Vanduo iš paukščių organizmo pasišalina garavimo būdu kvėpuojant. Jei aplinkos temperatūra per didelė, paukščiai intensyviai kvėpuoja pražiotais snapais, todėl šiuo atveju vandens pašalinimas vyksta greičiau ir reikalinga skubiai atstatyti prarastą vandenį. Taip pat dalis vandens pašalinama su išmatomis. Viduriuojant prarandama daug
vandens (1-3, 10). 1. pav.Paukščių šlapimo išskyrimo sistema
1.2 Geriamojo vandens kokybė
Yra nustatyta daugelio vandenyje esančių medžiagų poveikiai viščiukų organizmui bei rekomendacijos, kiek ir ko vandenyje gali būti. Geriamojo vandens kokybei keliami reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Įvairių medžiagų kiekiai, viršijantys normas, gali sukelti metabolinius sutrikimus, intoksikacijas, predisponuoti kai kurių ligų atsiradimą ir pasireiškimą (11,12).
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinama medžiagų ir kitų parametrų įtaka broileriams.
1 lentelė. Norminės vandens rekomendacijos viščiukams
Rodiklis Ribos Poveikis
pH < 6 Prastas rodiklis, lemiantis prastus augimo rezultatus, sutrikdo
skrandžio rūgštingumą, kas gali nulemti viščiukų viduriavimą, taip pat kenkia vandentiekiui
6,0 - 6,4 Šiek tiek mažesnė aukščiau išvardintų dalykų tikimybė 6,5 - 8,5 Rekomenduojamas rodiklis
> 8,6 Nepatenkinamas rodiklis – sutrikdomas šarmų balansas organizme Sulfatai, mg/l 50-200 Rekomenduojamas rodiklis, neviršijant maiste ir vandenyje Na ar Mg
daugiau nei 50mg/l
200-250 Maksimali toleruotina norma
250-500 Netoleruotinas kiekis, gali sukelti viduriavimą
500-1000 Labai tikėtinas viduriavimas, prastesnis vario įsisavinimas
>1000 Didina vandens suvartojimą, sutrikdo fermentų sekreto išskyrimą, pavojingas jaunesnio amžiaus viščiukams
Chloridai, mg/l 250 Tinkamas kiekis, rekomenduotina šios normos neviršyti 500 Viršutinė rekomenduojamos normos riba
>500 Labai tikėtinas skystas viduriavimas, sumažėja lesalų suvartojimas nes iš organizmo ląstelių išstumiamas vanduo, padidėja vandens
suvartojimas Nitratai,mg/l 50 Leidžiama norma
> 50 Pavojus sveikatai, signalizuoja apie taršą organinės kilmės medžiagomis. Patekę į organizmą, reakcijų eigoje sudaro methemoglobiną, kuris trikdo deguonies pernešimą.
1. lentelės tęsinys
Nitritai, mg/l 0,5 Leidžiama norma
>0,5 Signalizuoja apie taršą organinės kilmės medžiagomis. Patekę į organizmą, reakcijų eigoje sudaro methemoglobiną, kuris trikdo deguonies pernešimą. Susidaro skylant nitatams. Žinomas kancerogeninis poveikis.
Geležis,µg/l 200 Leidžiama norma
>200 Nerekomenduojama. Trūkstant organizme geležes, sutrinka eritropoezė.
Amonis, mg/l 50 Leidžiama norma
>50 Signalizuoja apie taršą organinės kilmės medžiagomis ir jų puvimą. Amonis organizme keičia fermentaciją ir virškinimą, yra toksiškas organizmo ląstelėms. Atskirais atvejais, viršijant normą, gali paveikti nervines ląsteles.
http://en.aviagen.com/assets/Tech_Center/Ross_Broiler/Ross-Broiler-Handbook-2014i-EN.pdf 1.3 Geriamojo vandens kokybės gerinimas aparatu Aqua4D60PRO
1.3.1 Bioplėvelė ir jos susidarymas
Į vandenį iš jo išgavimo šaltinio arba tekant vamzdynu iki girdyklos gali patekti mineralinės medžiagos, organinės medžiagos, mikroorganizmai. Visų šių veiksnių kombinacija duoda pagrindą bioplėvelės susidarymui. Vamzdyne susidaranti bioplėvelė - tai mikroorganizmų inicijuota, prie vamzdžio vidinio paviršiaus prilibusi danga, kurią sudaro patys mikroorganizmai, įvairūs vandenyje esantys jonai, prikibusios kietosios dalelės, dumbliai, pelėsiai (41). Plėvelė gali susidaryti ne tik vamzdžiuose, bet kitose vandens talpyklose, krano, dušo galvutėse, nipeliuose, kitur. Bioplėvelė formuojasi greičiau, kuo vandens tėkmė lėtesnė, o temperatūra aukštesnė (iki tam tikrų temperatūrų, nepalankių bakterijoms augti). Bioplėvelę formuojantys mikroorganizmai patys naudoja organines ir neorganines medžiagas iš atitekančio vandens savo metaboliniams procesams vykdyti, išskiria gleivių (glikokalikso) sluoksnį aplink savo kolonijas. Jis veikia kaip skydas nuo biocidinių dezinfekcinių medžiagų. Į bioplėvelės sudėtį įeinančios mineralinės medžiagos padeda formuoti papildomą bioplėvelės karkasą. Taip palaipsniui bioplėvelė tampa struktūruotas, organizuotas mikroorganizmų darinys (33).
Vamzdyne susidariusios bioplėvelės mikroorganizmai ne tik surenka iš vandens ir perdirba savo reikmėms naudingąsias medžiagas, mineralus, tačiau ir teršia jį metaboliniais medžiagų apykaitos produktais, veikiant tėkmei atskilusiomis dispersiškomis kietosiomis dalelėmis. Apykaitos produktai kenkia ne tik vandens kokybei, bet ir ardo patį vamzdį, sukelia koroziją, kas gali padidinti vandenyje esančios geležies kiekį, keičia vandens pH (33).
1.3.2 Aparato Aqua4D60PRO veikimas
Cheminiai vandens valymo metodai, pavyzdžiui chloravimas, biocidų naudojimas, nepalankūs tuo, kad apvalo tik dalį pratekėjusio vandens, nes negali prasiskverbti pro tirštą bakterijų glikokaliksą ir pilnai sunaikinti plėvelės ir paveikti mineralinių medžiagų sudaryto kalkinio karkaso, teršia aplinką, juos reikia normuoti, dozuoti, valymus reikia atlikti nuolat. Aparatas Aqua4DPRO6 yra gamtą tausojanti alternatyva cheminėms priemonės, nes veikia žemo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Jų dėka rūdys nekoaguliuoja ir nesudaro nuosėdų, kalkės suminkštėja ir atšoka nuo vamzdžio sienelių, kitaip tariant, virpesiais bioplėvelė yra atkeliama nuo vamzdyno ir per 4 - 6 savaites su vandeniu išeina iš vandentiekio sistemos. Kai vamzdžiai jau yra švarūs, šie virpesiai trukdo susidaryti naujai bioplėvelei (33).
Įrodytas geresnis vaistinių medžiagų ištirpimas šiuo aparatu apdorotame vandenyje. Suduodant paukščiams vaistines medžiagas su vandeniu, galima tikėtis, kad į paukščio organizmą pateks būtent tokia vaisto dozė, kokia paskirta, bei ji bus gerai įsisavinta. Šį teiginį patvirtina bandymas (2 pav.). Paveikslėlyje matomame du išdžiovintus vandens lašus. Dešinėje - Aqua4DPRO60 aparatu apdoroto vandenslašas. Kairėje esantis mineralas nelygiais kraštais, šiurkščiu paviršiumi, linkęs koaguliuoti. Dešinėje mineralas lygiais kraštais, koaguliacijos tikimybė sumažėjusi (33,42) .
2 pav.Išdžiovinto vandens lašosu penicilinu0,5 g/l mikroskopinė analizė
Ankstesniuose poskyriuose jau minėta, koks svarbus yra kokybiško vandens poreikis užauginti sveikus, gyvybingus, produktyvius viščiukus.
1.4 Broilerių auginimas mėsai
Pasak Lietuvos Respublikos Statistikos departamento, paukštiena sudaro apie 40 proc. visos pasaulyje parduodamos mėsos (32). Iš jos apie 90 proc. sudaro vištiena (19). Paukštienos Lietuvoje suvartojama daugiausiai po kiaulienos (30). Vištiena pripažįstama mitybos specialistų kaip vertinga mėsa: neriebi ,baltyminga mėsa, nesukelianti sunkumo jausmo pavalgius, joje yra daug aminorūgščių, reikalingų žmogaus organizmui (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino), dėl neapsunkinto virškinimo ir lengvo įsisavinimo vištiena rekomenduojama tiek augantiems vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms su sulėtėjusia medžaigų apykaita, tiek sportuojanties ar besilaikantiems dietų žmonėms (31).
Dėl nemažo vištienos suvartojimo, vištininkystė yra stambi ir svarbi ūkinė šaka. Šalyje yra nemažai didesnių ir vidutinių mėsinių vištų augintojų, tiekiančių rinkai vištieną. Anot Statistikos departamento, Lietuvoje 2015 metais išperinta 47,9 mln. mėsinių viščiukų (22). Konkurencingumas skatina pagaminti kuo daugiau vištienos už kuo mažesnę kainą. Todėl čia svarbu taikyti pažangias technologijas, padedančias pasiekti geriausią viščiukų broilerių augimą mažiausiomis sąnaudomis. Norint taikyti šias technologijas, būtina išmanyti vištų fiziologiją, natūralius poreikius ir taikyti atitinkamus sprendimus. Pasinaudojant natūraliomis savybėmis ir derinant jas su auginimo technologijomis, pasiekiamas geriausias rezultatas.
Mėsai išvestos viščiukų veislės, pasižyminčios greitu bendru augimu ir maistui vartojamų kūno dalių geru raumeningumu. Siekiant gauti dar geresnius rezultatus, mėsinių viščiukų ūkiai laiko ne tam tikrų veislių, o konkrečių krosų atstovus. Krosai - tarpusavyje sukryžmintų labai produktyvių linijų paukščių hibridai. Linija - iš dviejų, tam tikros veislės, atrinktų konkrečių, labai geromis vertingosiomis savybėmis pasižymėjusių, paukščių gautos palikuonių kartos. Geriausiomis savybėmis pasižymėjusių linijų atstovai vėl atrenkami ir poruojami gauti dar geresniems rezultatams. Tokie gauti palikuonys duoda pagrindą naujam krosui. Taip gauti yra populiarūs Lietuvoje ir pasaulyje auginami viščiukų broilerių krosai ROSS, KOBB ir kiti. Šie viščiukai pasižymi geru raumeningumu, greitu augimu, gyvybingumu, taip sveikomis kojomis, kardiovaskuline sistema (16). Skerdimui tinkamą svorį,
priklausomai nuo laikymo sąlygų, jie pasiekia per penkias - septynias savaites (18). Namų ūkiuose mėsinius viščiukus, suteikus daugiau judėjimo, pavyzdžiui, išleidus į kiemą, galima auginti ir ilgiau.
Europoje ir Lietuvoje dažniausias skerstinų viščiukų amžius svyruoja apie 40 dienų. Šis amžius per trisdešimties metų laikotarpį nuo 1976 iki 2007 metų yra sutrumpėjęs dvigubai, o per metus vis dar mažėja po maždaug 1 dieną. Nuo 1976 m. pašaro, reikalingo pasiekti 2 kg svorį sumažėjo beveik 40 proc. (29). Įspūdingą broilerių konstitucijos kaitą demonstruoja 3-as paveikslėlis. Nors eiliniam vartotojui gali atrodyti, kad tokie tempai pasiekiami tik nesąžiningomis priemonėmis, tokiomis kaip draudžiamas priverstinis maitinimas ar hormonai augimui skatinti, iš tikrųjų tai ilgo selekcinio darbo gerinant genetinį fondą ir optimalių auginimo sąlygų kombinacija.
3 pav. Viščiukų broilerių augimo tempų palyginimas 1957m. - 2005 m.
1.5 Kraujo serumo rodikliai
Kraujo serumo tyrimai yra būdas įvertinti paukščių pulko sveikatos būklę ir nustatyti ligas arba sveikatos sutrikimus kai jie yra subklinikinėje stadijoje (7,18, 25). Deja, dažnai atlikti tyrimą dideliam pulkui yra sudėtinga ir užima daug laiko bei daug kainuoja. Vis dėlto, tai rezultatyvus tyrimas, ir jei nusprendžiama jį atlikti, išanalizavus veikiančius veiksnius ir vedant jų koreliavimo su kraujo rodikliais stebėjimą, galima spręsti apie pulko sveikatos būklę, ją veikiančius veiksnius ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie ateityje lems broilerių augimą, gyvybingumą ir sveikatą.
1.5.1 Bilirubinas
Bilirubinas - rusvai gelsvos spalvos pigmentas, kuris susidaro fermentams veikiant žalios spalvos pigmentą biliverdiną. Tai senų eritrocitų natūralaus irimo kepenyse produktas. Abu šie pigmentai kartu su cholesteroliu, riebiosiomis rūgštimis, gleivėmis, natrio, kalio, kalcio, magnio ir chloro druskomis įeina į tulžies sudėtį (25). Kraujyje bilirubinas nustatomas kaip susijungęs su plazmos baltymais ( nekonjuguotas) arba laisvas (tiesioginis). Į kraują abiejų formų bilirubinas nedideliu kiekiu patenka iš kepenų. Iš viso kraujyje cirukuliuoujančio bilirubino apie ketvirtadalis yra tiesioginis, o trys ketvirtadaliai - netiesioginis (nekonjuguotas).
Apie paukščių tulžies išskyrimą yra santykinai nedaug žinių. Ištyrimą sąlyginai sunkina paukščių anatominė - fiziologinė struktūra: kairiosios skilties kepenų latakas ductushepaticus atsiveria į dvylikapirštę žarną, o dešiniosios skilties - į tulžies pūslę. Tulžies pūslės latakas ductuscysticus taip pat atsiveria į dvylikapirštę žarną. Nustatyta, kad badaujančių (alkinamų) viščiukų broilerių tulžies sekrecijos greitis siekia 24,2 μl/min (25). Jei paukščių išmatose esantys uratai tampa žalsvos spalvos, tai rodo kepenų veiklos sutrikimą. Toks spalvos pakitimas reiškia padidėjusią biliverdino, reikšmingiausio paukščių tulžies pigmento ekskreciją. Rudos spalvos išmatos galimos dėl bakterijų veiklos, verčiant biliverdiną bilirubinu. Tačiau klinikinėje praktikoje tulžies gamybos sutrikimai, sukeliantys geltą, paukščiams pasitaiko retai. Eksperimentiškai ligatūravus viščiukams abu tulžies latakus, plazmoje cirkuliuojantys tulžies pigmentų rodikliai staigiai padidėja, tačiau po dviejų savaičių stabilizuojasi ties 85μmol/l riba, o tai yra daug žemesnis rodiklis nei randamas žinduoliams su visiška tulžies latakų obstrukcija (25). Retą geltų pasireiškimą viščiukams galima paaiškinti tuo, kad fermentas biliverdino reduktazė, kuris verčiabiliverdiną į bilirubiną, pas viščiukus šiame virsme nedalyvauja: jo nėra arba yra tik labai mažas kiekis (18).
Jei kraujo plazma intensyviai geltona, tai dar nėra geltos rodiklis, nes plazma gali būti tokia, jei viščiukų racione daug morkų, saldžiųjų bulvių ar kitų karotinoidais gausių pašarų (25).
1.5.2 Bendras baltymas (T-PRO)
Dauguma plazmos baltymų, išskyrus imunoglobulinus ir baltyminės kilmės hormonus,yra sintetinami kepenyse. Baltymai formuoja organų ir audinių parenchimą, veikia kaip katalizatoriai (fermentai) biocheminėse reakcijose, kaip hormoniniai reguliatoriai, plazmos sudėtinių dalių pernešėjai. Visų šių baltymų biologinis aktyvumas priklauso nuo jų pirminės ir antrinės struktūros.
Bendro baltymo, kurį sudaro albuminai ir globulinai, diagnostinė reikšmė yra svarbi. Parametro sumažėjimas gali rodyti skrandžio ir žarnyno, kepenų, inkstų veiklos sutrikimus. Plazmos baltymų kieks bus abnormalus ir esant infkeciniam susirgimui, nes tada suaktyvėja imuninė sistema. Iš bendro baltymo kiekio galima spręsti apie ligos progresą. Taip pat bendrojo baltymo parametro kitimai gali rodyti dehidrataciją (rasime hiperproteinemiją) ar per didelį vandens suvartojimą - intoksikaciją vandeniu (rasime hipoporteinemiją). Tačiau lesinimo įtaka bendrajam baltymui nežymi arba nenustatoma.
Bendrojo baltymo kiekį gali įtakoti ir kai kurie fiziologiniai faktoriai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Vištoms dedeklėms šis rodiklis padidėja, taip pat didėja testosterono, estrogenų, augimo hormonų įtakoje, tačiau jį mažina tiroksinas. Temperatūrinis stresas taip pat veikia
T-PRO baltymą, nes karštyje ar šaltyje netenkama azoto, o to pasekoje suintensyvėja antinksčių veikimas, pagreitėja baltymų apykaita ir bendrojo baltymų rodmenys krenta.
Hipoproteinemija ir hiperproteinemija signalizuoja apie sutrikimus. Hipoproteinemija gali rodyti sumažėjusią baltymų sintezę dėl:
∑ kepenų patologijos,
∑ lėtinių enteropatijų (enterito, auglių, parazitų) nulemtos malabsorbcijos, taip pat baltymų netekimą dėl:
∑ inkstinėskilmės proteinurijos, ∑ praradus kraujo,
∑ badaujant ar esant nepilnavertei mitybai. Hiperproteinemija galima dėl:
∑ kitų lėtinių ligų, kurių metu proliferuoja limfoidiniai audiniai; ∑ dehidratacijos.
1.5.3 Albuminas (ALB)
Albuminai yra sintetinami kepenyse. Tai svarbūs baltymai, kurie užima pagrindinį vaidmenį palaikant kraujo slėgį ir osmosinį slėgį bei pernešant maistingasias medžiagas, lipofilinius hormonus, bilirubiną, medikamentus, tulžies rūgštis, riebiasias rūgštis, mineralines medžiagas - kalcį, cinką (27). Įeina į bendrojo baltymo (T-PRO) sudėtį (iki 60 proc.) ir sudaro didžiausią jo frakciją.
Esant uždegiminiam procesui, bendrojo baltymo rodiklis kraujo plazmoje kyla, tačiau procentinis albuminų kiekis jame mąžta. Albuminų kiekio sumažėjimas gali rodyti įvairius sutrikimus:
∑ albuminų sintezės sutrikimą dėl lėtinių kepenų ligų, ∑ lėtinį uždegimą,
∑ albuminų netekimą dėl inkstų veiklos sutrikimų, per didelio vandens suvartojimo.
Albuminų netekimo rezultatas - edema, nes krinta osmosinis slėgis, kurį turėtų palaikyti albuminai. Tuo tarpu albuminų koncentracijos padidėjimas yra dehidratacijos signalas (26).
Vertinant plazmos albuminų kiekį, privalu atsižvelgti ir į fizioloignes paukščio būkles. Rodiklis gali sumažėti dėl prailginto tamsiojo periodo, taip pat svyruoja paros eigoje. Vištų dedeklių albuminų kiekis taip pat yra mažesnis.
1.5.4 Alaninaminotransferazė (ALT arba GPT)
Šie ypač svarbūs fermentai (ALT kartu su AST) katalizuoja amino grupės pernešimą nuo aminorūgščių. Daugiausiai ALT randamas kepenyse, kiek mažiau širdies ir skeleto raumenyse, inkstuose. Daugeliui gyvūnų rūšių tai yra informatyvus rodiklis, tačiau paukščiams rekomenduojama ALT tyrimą derinti su labiau specifiškais testais (26). Nustatyta, kad esant subklinikinei daugelio ligų stadijai, šis fermentas kinta nežymiai. Kadangi įeina į ląstelių citoplazmos sudėtį, pažeidus bet kurį iš kūno audinių, ALT fermentas patenka į tarpląstelinę terpę, o taip jo kiekis padidėja ir kraujo plazmoje. Yra nustatyta fiziologinė priklausomybė nuo amžiaus - su amžiumi šio fermento aktyvumas didėja (26).
1.5.5 Aspartataminotransferazė (AST arba GOT)
Tai alaninaminotransferazei artimas fermentas, daugiausiai randamas griaučių ir širdies raumenyse, šiek tiek inkstuose ir kepenyse. Taip pat, kaip ir ALT, yra intraląstelinis fermentas - dalis randama citoplazmoje, dalis mitochondrijose, todėl audinių pažeidimo atveju patofiziologija ta pati: fermentas išeina į tarpląstelinę erdvę. Indikuotinas diagnozuojant raumenų ir kepenų pažeidimus. Tiksli diagnozė reikalauja papildomų speicifinių testų, pavyzdžiui, kreatininkinazės aktyvumo tyrimas reikalingas norint atmesti raumenų pažeidimus iš galimų diagnozių sąrašo. Pastebėtas didėjantis aktyvumas paukščiams senstant (26).
Patologinis AST aktyvumas nustatytas trūkstant vitamino E, seleno, metionino, dėl psitakozės pažeistoms kepenims, apsinuodijus anglies tetrachloridu ar pesticidais, pažeidus raumenis.
1.5.6 Cholesterolis (CHOL)
Tai svarbus lipidas, visų steroidinių hormonų pirmtakas, įeina į visų kraujo plazmos lipoproteinų sudėtį. Tiek žmonės, tiek gyvūnai šį lipidą sintetina patyskepenyse bei gauna dalį su maistu. Cholesterolis dar yra skirstomas į mažo tankio lipoptroteinų frakciją - MTL cholesterolį bei didelio tankio lipoproteinų frakciją - DTL cholesterolį. Kartu jie sudaro bendrąjį cholesterolį. Žmonėms MTL cholesterolis yra aterogenas - aterosklerozės veiksnys. Svarbus DTL cholesterolio kiekis. Kuo jis didesnis, tuo geriau gali atlikti savo funkciją - vykdyti CHOL pernešimą į kepenis, neleidžiant jam kauptis ant arterijų sienelių (26).
Patologinis CHOL padidėjimas paukščių kraujo serume gali rodyti hipotiroidizimą, kepenų veiklos sutrikimus (ir padidėjimas, ir sumažėjimas), susirgus aflatoksikoze, taip pat nustatyta, kad augalinės kilmės lesalo bei lesalo, su sumažintu riebalų kiekiu gaunančių paukščių šis rodiklis yra žemesnis nei gaunančiųjų ir gyvūninės kilmės pašaro.
Normalus CHOL kiekis paukščiams laikomas 100 - 300 mg% ( 1 - 3 g/l). (12) 1.5.7 Trigliceridai (TG)
Trigliceridai yra susiję su cholesteroliu. Tai riebaluose netirpūs alkoholiai, galintys savyje sukaupti didelį energijos kiekį. Jei dėl pernelyg sočios mitybos neišnaudojamas energijos kiekis, jis kaupiamas riebaliniame audinyje adipocituose, plėstis galinčiuose lipidų lašeliuose būtent šių hidrofobiškų triglicerolių, arba triacilglicerolių, pavidalu. Triglicereidai yra sintetinami plonojo
žarnyno gleivinėje bei kepenyse iš su maistu gautų riebalų skaidymo produktų. Įdomumo dėlei, šiuolaikiniai mėsiniai viščiukai pasiekę komercinį skerdimo amžių, būna sukaupę 150 - 220g riebalų viename kilograme kūno masės (33). Ištikus energijos trūkumui, pavyzdžiui, sumažėjus maisto kiekiui, trigliceridai yra panaudojami lipolizei - jie oksiduojami gauti energijai cheminiu būdu. Naujai sintezuoti trigliceridai jungiasi su fosfolipidais, cholesteroliu, specifiniais lipoproteinų pirmtakais, iš kurių vėliau susidaro tam tikri lipoproteinai. Pas gyvūnus šie lipoproteinai patenka i limfinę sistemą, o pas paukščius, dėl menkai išvystyto limfinio tinklo, - tiesiai į vartų veną.
Paukščiams trigliceridų koncentracija plazmoje gali skirtis fiziologiškai dėl klimato poveikio, hormonų įtakos, lyties ir mitybos. Padidėjimas stebimas nutukusiems paukščiams sukėlus badavimą. Trigliceridus didinančiai veikia estrogenų injekcijos.
1.5.8 Kalcis (Ca)
Kalcis organizme gyvybiškai reikalingas kaip pagrindinė kaulų sudedamoji dalis, užtikrinanti kūno karkaso (griaučių) tvirtumą. Taip pat atlieka tokias svarbias fiziologines funkcijas kaip nervinių impulsų perdavimas, membraninio pralaidumo ir jaudrumo užtikrinimas, fermentinių sistemų aktyvavimas (pavyzdžiui, kraujo krešėjimo), paukščiams dar svarbus kiaušinio lukšto kalcifikacijai. Kraujyje egzistuoja kelių formų kalcis: jonizuotas kalcis, su baltymais susijungęs kalcis (daugiausiai jungiasi su albuminais) bei kalcis chelatiniuose junginiuose su anijonais, pavyzdžiui, fosfatai ar citratai. Kadangi viščiukai broileriai skerdžiami gana jauno amžiaus, kalcis šiuo apsketu mažiau svarbus kaip kiaušinio lukšto formavimosi medžiaga, tačiau ypač svarbus kaulų augimui ir struktūrai, nes broileriai auga stambūs ir pasižymi greitu augimu.
Tiriant kalcį svarbu kaip į gretutinį duomenų suteikiantį tyrimą atsižvelgti į albumino (ALB) koncentraciją. Jeigu paukščiui būtų nustatyta hipoalbuminemija, galima tikėtis ir hipokalcemijos, bent jau kalbat apie bendrąjį kalcio kiekį, mat paprastai biologiškai aktyvaus kalcio koncentracija nesumažėja. Hiperproteinemijos atveju, paprastai dėl dehidratacijos, kalcio koncentraciją gausime didesnę. Kalcio kiekį kraujyje neigiamai įtakoja ir navikai - osteolitiniai kaulų augliai didina kalcio koncentraciją plazmoje.
Fiziologiniu atžvilgiu dėsliųjų veislių vištos pasižymi didesniu bendru kalcio kiekiu negu mėsinės. Jaunesnių paukščių šis rodiklis žemesnis negu vyresnių (26).
Žemas bendro kalcio kiekis kraujo plazmoje gali būti nulemtas nepakankamos mitybos, inkstų disfunkcijos bei kitų metabolinių sutrikimų. Tačiau paukštis turi būti jau labai ilgai badaujantis, kad
kalcio koncentracija pastebimai kristų: net keletą dienų griežtai badaujančio paukščio organizme parathormonai normaliai mobilizuoja kalcį iš kaulų ir taip palaiko Ca koncentraciją fiziologiškai normalią. Per didelis vitamino D3 kiekis lesale veikia kalcio kiekį didėjančiai bei gali sukelti inkstų
mineralizaciją (26).
1.5.9 Fosforas (P)
Fosforas aktyviai dalyvauja kaupiant, išskiriant ir perduodant energiją,yra ląstelių sudedamoji dalis, dalyvauja metaboliniuose rūgščių skaidymo procesuose. Didžioji jo dalis kaupiasi kauluose, o nedidelė dalis cirkuliuoja tolygiai pasiskirsčiusi organizme. Iš serumo nustatoma fosforo dalis ir repreznetuoja tik tą fosforo procentą, kuris yra ne kauliniame audinyje. Fosforas gaunamas neorganine forma su pašaru. Pastebėta, kad daugiausiai sėklas lesančių paukščių plazmoje fosforo koncentracija linksta į didesnę pusę. Nepastebėta skirtumo tarp mėsinių ir dėsliųjų veislių vištų plazmos fosforo. Forforo kiekį kraujyje reguliuoja hormonas paratiroidinas.
Pakilusi plazmos fosforo koncentracija gali rodyti vitamino D hipervitaminozės sukeltą inkstų mineralizaciją, antrinį maistinės kilmės hiperparatiroidizimą bei hipoparatiroidizimą, o vitamino D hipovitaminozė lems žemesnę fosforo, taip pat ir kalcio, koncentraciją (27). Klaidingai teigiamas rezultatas gali gautis jei kraujo mėginyje įvyko hemolizė. Nukritusią P koncentraciją įtakoja ir fosofrą surišančių veiksnių sukelta malabsorbcija ir ilgalaikė gliukokortikoidų terapija.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS 2.1 Tyrimo objektas
Tyrimui buvo pasirinktas viščiukų broilerių ūkis X su įdiegta Aqua4D PRO60 žemo dažnio elektromagnetinių virpesių vandens kokybės gerinimo sistema. Ūkyje auginami abiejų lyčių ROSS-308 kroso viščiukai broileriai. Viščiukai ūkyje auginami laikantis nurodymų, pateiktų Įsakyme „dėl paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT04:2012 patvirtinimo“, priimto 2012 m. birželio 21 d. Viščiukai broileriai laikomi ant 7 - 10 cm kraiko sluoksnio, kreikti naudojamos pjuvenos. Gauna subalansuoto pagal amžiaus tarpsnį lesalo ir vandens ad libitum. Į ūkį patalpinami iki trisdešimt tūkstančių vienetų vienadienių viščiukų, įsigyjamų iš specializuotų licencijuotų peryklų. Pasiekę realizavimui tinkamą amžių (38 dienas), broileriai nukreipiami į vištienos mėsos gamybos įmonę. Prieš įsigyjant naują pulką, patalpos valomos ir dezinfekuojamos.
Vištidėje įrengtas pastovus dirbtinis apšvietimas, visi procesai pilnai automatizuoti. Paukščių priežiūrai nereikia daug darbuotojų, pakanka atidžiai stebėti sistemų rodmenis. Temperatūra palaipsniui mažinama nuo 320 C 1 - 3 dienų paukščiukams iki 190 C 36-ų ir daugiau dienų sulaukusiems viščiukams. Lesalai įsigyjami iš AB "Kauno grūdai" įmonės, yra sertifikuoti ir nebuvo keičiami į kitą lesalą. Lesalų sudėtis pateikta 1 Priede. Lesalai pritaikyti kiekvienai viščiukų augimo stadijai, jų yra trys:
∑ 1 - 18 dienų, ∑ 19 - 35 dienų,
∑ 36 ir daugiau dienų amžiaus.
Vandens tiekimo sistema bandomojoje paukštidėje įrengta prieš šešis metus. Ūkis įkurtas prieš mažiau nei dešimt metų. Vanduo tiekiamas iš vietinio gręžinio, vamzdynais paduodamas į girdymo sistemas. Vandens gerinimo sistema Aqua4D PRO60 įdiegta 2010 metais, prieš tai vandeniui švarinti buvo naudojama geležies mažinimo (nugeležinimo) įranga.
Kontrolinėje paukštidėje vanduo tiekiamas iš gręžinio vamzdynais.
Paukščiai abiejose grupėse buvo tirti sulaukę 7, 21 ir 35 dienų amžiaus. Buvo tiriami viščiukų augimo rodikliai: paros priesvoriai, lesalų ir vandens suvartojimas, vidutinis viščiukų svoris, fiksuojamas viščiukų skaičius tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Iš aplinkos rodiklių tirtas kraiko drėgnumas.
Paros priesvoriai tirti pasveriant atsitiktine tvarka atrinktus viščiukus du kartus 24 valandų intervalu, pavyzdžiui, jei vieną dieną viščiukai buvo sveriami 9 valandą ryte, kitą dieną procedūra pakartota vėl 9 valandą ryto. Svėrimui naudotos elektroninės svarstyklės, rodančios svorį kilogramais, šimtųjų dalių tikslumu. Sveriami viščiukai buvo pažymimi tirpalu su maistiniais dažais uodegos srityje, ant plunksnų, tam, kad būtų lengviau sekančio svėrimo metu identifikuoti tuos pačius paukščius, atrinktus tyrimui.
Viščiukų skaičius tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo nustatomas iš pradinio viščiukų skaičiaus atėmus nugaišusių viščiukų skaičių.
Vidutinis viščiukų svoris buvo tiriamas sudėjus ištirtų (pasvertų) viščiukų svorį ir padalijus jį iš tirtų viščiukų skaičiaus.
Įrengtos lesalinės - automatinės, vienoje eilėje (apvalios) ir nipelinės girdyklos. Šėrimas ir girdymas automatizuoti, paukščiai lesa ir geria iki soties.
Vandens suvartojimas buvo apskaičiuojamas pagal vandens skaitiklio dienos parodymų skirtumą. Skaitiklio parodymai buvo fiksuojami vienos dienos ryte, pavyzdžiui 9.00 val ir po 24 valandų, kitos dienos ryte.
Kraiko mėginiai drėgnumui tirti buvo imami į švarius, sandarius stiklinius indelius su gumine tarpine prie kaklelio, kad mėginio drėgnis pakiltų, nei išgaruotų. Kraikui naudojamos maždaug 0,5 x 0,5 cm dydžio pjuvenų drožlės. Tyrimui imta 50 g mėginiai.
2.2 Vandens tyrimai 2.2.1 Amonis (NH4+) vandenyje
Amonio, azoto koncentracijos nustatymas fotokolorimetru:
Analizei imama 50 ml gerai nusistovėjusio vandens. Jis praskiedžiamas 50-čia ml beamoniakinio vandens stiklinėlėje, įpilama 1 ml Segneto druskos. Išmaišius įpilama 1 ml Neslerio reagento. Pamaišius po 20 minučių, matuojame absorbcijos intensyvumą fotokolorimetru (λ = 400 nm) su mėlynuoju filtru tirpalus supylus į 1 – 5 cm ilgio kiuvetes. Amonio azoto koncentracija tiriamąjame vandenyje apskaičiuojama pagal formulę:
X = 50·C/V Čia:
C- amonio jonų koncentracija pagal kalibracinį grafiką; V- analizei paimtas mėginio tūris (ml).
2.2.2 Vandens pH
Vandenilio jonų (H+) koncentraciją patikimiausia nustatyti pH-metru. Prietaisas įjungiamas, sukalibruojamas gamintojo parengtuose žinomo rūgštumo tirpaluose. Tuomet matavimo elementas merkiamas į tiriamąjį vandenį, užrašomi rodmenys ekrane.
2.2.3 Nitritai (NO2-)vandenyje
Nitrito kiekio nustatymas molekulinės absorbcijos spektrometriniu metodu:
Tiriamoji dala imama 40 ml. Nitritai, esantys tiriamojoje daloje reaguoja su 4 – aminobenzeno – sulfanilamido reagentu ortofosforo rūgšties terpėje, kai tirpalo pH = 1,9, susidaro diazonio druska, kuri su N – (1-naftil) – 1,2 – diaminoetandihidrochloridu (įeinančiu į 4 – aminobenzensulfamido reagentą) sudaro junginį, nudažantį tirpalą rožine spalva. Įpilamas 1 ml spalvos reagento, sumaišoma, skiedžiama vandeniu iki žymės. Vėl sumaišoma, paliekama 20-čiai minučių.
Matuojama tirpalo šviesos absorbcija, naudojant bangos ilgį λ = 540 nm, naudoti pasirinkto optinio kelio ilgio kiuvetę. Palyginamąjį tirpalą imame distiliuotą vandenį.
Analizuojamo mėginio tikroji absorbcija Ar apskaičiuojama: Ar= As– Ab;
As- analizuojamo mėginio absorbcija;
Ab–tuščio mėginio absorbcija;
Nitritų koncentracija išreikšta miligramais azoto litrui, apskaičiuojama pagal formulę: V
mN
;
Čia:
mN – nitritų masė mikrogramais, atitinkanti tikrąją absorbciją (Ar); V – tirimosios dalos tūris, ml.
Rezultatas gali būti išreiškiamas kaip azoto, CNarba nitritų CNO2 masės koncentracija mg/l arba
kaip nitritų jonų koncentracija C(NO2) µmol/l. Lentelėje pateikti perskaičiavimo koeficientai.
2 lentelė.Skaičiavimo koeficientai ρN ρNO2 C(NO2) mg/l mg/l µmg/l ρN = 1 mg/l 1 3,29 71,4 ρNO2= 1 mg/l 0,304 1 21,7 C(NO2)= 1 µmg/l 0,014 0,046 1
Pavyzdžiui: 1 mg/l azoto atitinka 3,29 mg /l nitritų koncentraciją.
2.2.4 Nitratai (NO3-)vandenyje
Nitratų koncentracijos nustatymas fenoldisulforūgštimi:
Fenildisulforūgštis reaguoja su nitratais ir virsta pikrino rūgštimi, kuri jungdamasi su amoniaku sudaro nuo gelsvos iki rudos spalvos pikratą.
Tyrimui imama 50 ml nusistovėjusio tiriamojo vandens. Jis pilamas į porceliano lėkštelę. Pilame tiek sidabro sulfato, kiek reikia sujungti chloridams. Verdančio vandens vonelėje išgariname sausai ir ta liekana drėkinama 1 ml fenoldisulforūgšties. Stikline lazdele ištrinama tam, kad ištirptų fenildisulfo rūgštyje. Pripilame 20 ml distiliuoto vandens, pridedamas lakmuso popierėlis ir atsargiai lašinamas koncentruotas amoniako tirpalas iki kol pamėls lakmusas. Kai yra nitratų, tirpalas nusidažo citrinos geltonumo spalva. Tuo tarpu sidabro chlorido nuosėdos ištirpsta. Iš porcelianinės lėkštelės tirpalas pilamas į 100 ml matavimo kolbą ir skiedrižiamas iki brūkšnio distiliuotu vandeniu. Matuojamas
absorbcijos intensyvumas 1 ar 5 cm ilgio kiuvetėje. Nitratų koncentracija tiriamąjame vandenyje skaičiuojama pagal formulę:
X = V C 100¥
; Čia:
X – nitratų koncentracija tiriamam vandenyje mg/l;
C - nitratų koncentracija pagal kalibracinį grafiką, mg NO3N/l; V – analizuotas mėginio tūris ml.
2.2.5 Geležies vandenyje nustatymas Bendrosios geležies nustatymas rodanidu:
Imama 50 ml gerai suplakto(sumaišyto) vandens. Jis supilamas į 100 ml kolbutę, įpilami 2 ml koncentruotos druskos rūgšties, įberiami keli amonio kristalai. Tirpalas gerai išmaišomas, įpilamas 1 ml kalio rodanido tirpalo, išmaišoma ir matuojama šviesos absorbcijos intensyvumaskai λ = 490 – 540nm.
Rezultatai apskaičiuojami pagal formulę: x = V C 50¥ ; Čia: x – geležies koncentracija mg/l;
C - geležies koncentracija pagal kalibracinį grafiką, mg/l; V – analizuotas mėginio tūris ml.
2.2.6 Sulfatų nustatymas vandenyje
Sulfatų kiekis vandenyje nustatomas ekspres metodu. Apie rezultatą sprendžiama vertinant spalvinę reakciją.
Darbo metodika: į mėgintuvėlį pilama ∑ 5ml tiriamojo vandens,
∑ lašinami 3 lašai HCl tirpalo, ∑ 5lašai bario hipochlorito.
Sumaišius mėgintuvėlio turinį, pagal atsiradusią balzganą drumstą spalvą nustatomas sulfatų kiekis (mg/l), remiantis 3 lentele.
3 lentelė. Apytikris sulfatų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumą
Tirpalo drumstumas Sulfatų kiekis, mg/l
Silpnas, atsiranda po kelių minučių 1-10
Silpnas, atsiranda iš karto 10-100
Didelis 100-500
Tirpalas labai drumstas, nuosėdos greit kaupiasi >500
2.2.7 Chloridų nustatymas vandenyje
Cloridų koncentraciją vandenyje tyriau ekspres metodu, kuriam reikalingas sidabro nitrato tirpalas.
Darbo eiga: į mėgintuvėlį pilti ∑ 5ml tiriamo vandens,
∑ lašinti 2 lašus azoto rūgšties, ∑ 2 lašus 10% sidabro nitrato.
Jei chloridų yra, tirpale susidaro baltas drumsta spalva, pagal kurio intensyvumą chloridų kiekis (mg/l) vandenyje nustatomas pagal 4 lentelę.
4 lentelė. Apytikris chloridų kiekio vandenyje nustatymas pagal drumstumo intensyvumą
Tirpalo drumstumas Chloridų kiekis, mg/l
Silpnas 1-10
Stiprus 10-20
Susidaro balti dribsniai 50-100
Iškrenta baltos nuosėdos 250
2.3 Kraujo serumo tyrimai
Kraujas tyrimui surinktas į sterilius, vienkartinius RST serumo mėgintuvėlius su trombino pagrindu sukurtu krešėjimo veiksniu. Nedelsiant po kraujo ėmimo pavyzdžiai pristatyti į laboratoriją atlikti serumo rodiklio tyrimams. Mėginiai tirti analizatoriumi Piccolo® Xpress. Tai greitai veikiantis
analizatorius, serumo tyrimui naudojantis optinę fluorescentinę matavimo technologiją, kur šviesa naudojama kaip referentinis atskaitos taškas. Visi pageidaujami rezultatai užprogramuojami vienu metu ir atliekami iš vienos testo ploštelės, todėl tyrimas neužtrunka ilgiau nei keliolika minučių. Į tiriamąją plokštelę 100 µl tiriamojo pavyzdžio įlašinama specialia vienkartine pipete. Aparatas užprogramuojamas tirti mėginį. Tyrimo rezultatai gaunami atspausdinti ant specialaus čekio iškart po mėginio ištyrimo.
2.4 Kraiko drėgnio tyrimas
Kraiko drėgniui tirti imti 3 mėginiai po 50 gramų. Kraiko mėginiai imti iš paukščių laikymo aikštelės vidurio. Kraiko mėginiai iš po girdyklų, pasienių gali rodyti specifiškai aukštesnį ar žemesnį drėgnį ir iškreipti tyrimo rezultatus.
Prieš tyrimą kraiko mėginiai dar kartą gerai išmaišyti. Iš pasverto svorio indelis + mėginys, atmetus indelių svorį, nustatytas visų trijų mėginių svoris prieš kaitinimą. Indeliai patalpinti į termostatą 24 valandoms 800Ctemperatūroje. Po 24 valandų visi mėginiai dar kartą pasverti. Kraiko kiekvieno mėginio drėgnis apskaičiuotas pagal formulę:
% kraiko drėgnis = (išdžiovinto kraiko svoris x 100) / drėgno kraiko svorisir išvestas trijų mėginių vidurkis.
2.5 Rezultatų statistinis patikimumas
Tyrimų, aprašytų aukščiau, rezultatai apdoroti statistinės analizės programa SPSS Statistics 19.0.0. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Stjudento T-testą nepriklausomos imtims. Tyrimų duomenys statistiškai reikšmingai skiriasi jei p<0,05 arba statistiškai reikšmingai nesiskiria jei p>0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI 3.1 Broilerių augimo rezultatai
Bandymo pradžia 2015-02-22 Bandymo pabaiga 2015-03-25
5 lentelė.Viščiukų broilerių, girdytų vandentiekio vandeniu,apvalytu aparatu Aqua4DPRO60, tyrimas.
(Kiekvieno svėrimo viščiukų skaičius n=50)
Grupė Mato vienetai Kontrolinė Bandomoji
Viščiukų skaičius bandymo pradžioje vnt. 30000 30000
Viščiukų skaičius bandymo pabaigoje vnt. 28277 28619
Vandens suvartojimas 7-tą dieną ml 52 49
Vandens suvartojimas 21-ą dieną ml 176 181
Vandens suvartojimas 35-tą dieną ml 363 380
Viščiukų išsaugojimas proc. 94,3 95,4
Kraiko drėgnumas 7-tą dieną proc. 34 34
Kraiko drėgnumas 35-tą dieną proc. 47 44
Vidutinis paros priesvoris 7-ą dieną, (p=0,007) g 40 41
Vidutinis paros priesvoris 21-ą dieną, g (p=0,986)
g 65 65
Vidutinisaros priesvoris 35-ą dieną, (p<0,001) g 79 84
Vidutinis viščiukų svoris 35-ą dieną, (p<0,001) g 2190 2221
3.2 Kraujo serumo tyrimai 3.2.1 Bendrasis baltymas T-PRO
Grafiškai atvaizduotą Tg pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 4. Čia rezultatai beveik nenutolsta nuo medianos, kuri lygi 30g/l. Tačiau kontrolinės grupės variacijos ribos yra didesnė nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus beveik 12 proc. PaukščiųT-PRO aritmetinis vidurkis skyrėsi nežymiai, bandomosios grupės jis buvo 3,5 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).
4pav. Bendrojo baltymo rezultatų svyravimai tarp tirtų broilerių (p=0,088)
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 T-PR O s er um e g/ l Broileriai, vnt.
T-PRO rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.2 Albuminai Alb
Grafiškai atvaizduotą Alb pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 5. Čia kreivės beveik nenutolsta nuo medianos, kuri lygi 12 g/l. Tačiau kontrolinės grupės variacijos ribos yra didesnė nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių beveik 14 proc. Matome, kad paukščių Alb aritmetinis vidurkis vos skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 1 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).
5 pav.Albuminų rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,788)
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 A LB s er um e. , g /l Broileriai, vnt.
Albuminų pasiskirstymas imtyje
3.2.3 Bilirubinas Bil
Grafiškai atvaizduotą Bil pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 6. Čia kreivių medianos nesutampa. Bandomosios grupės kreivė prasideda ir kyla aukščiau nei kontrolinės. Bandomosios grupės variacijos ribos yra didesnės nei kontrolinės, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus40 proc. Matome, kad paukščių Bil aritmetinis vidurkis nemažai skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 35 proc. didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
6 pav. Bilirubino rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p<0,001)
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 BI L se ru m e, m m ol /l Broileriai, vnt.
Bilirubino pasiskirstymas imtyje
3.2.4 MTL cholesterolis
Grafiškai atvaizduotą MTL pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 7. Čia kreivių medianos beveik visiškai sutampa. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 50 proc. Matome, kad paukščių MTL cholesterolio aritmetinis vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 0,3 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas(p>0,05).
7 pav. MTL cholesterolio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p = 0,974)
0 10 20 30 40 50 60 70 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 M TL C ho le st er ol is s er um e, m m ol /l Broileriai, vnt.
MTL cholesterolio rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.5 DTL cholestorolis
Grafiškai atvaizduotą DTL cholesterolio pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 7. Čia kreivių medianos nedaug nutolusios. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 32 proc. Matome, kad paukščių DTL cholesterolio vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 4 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
8 pav. DTL cholesterolio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,795)
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 D TL C ho le st er ol is , m m ol /l Broileriai, vnt.
DTL cholesterolio rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.6 AST aspartataminotransferazė
Grafiškai atvaizduotą AST pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 8. Čia kreivių medianos nedaug nutolusios. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra truputį didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 6,5 proc. Matome, kad paukščių AST vidurkis truputį skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo 9,2 proc. didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
8 pav. AST rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,858)
0 1 2 3 4 5 6 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 49 A ST s er um e, m m ol /l Broileriai, vnt.
AST rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.7 ALT alaninaminotransferazė
Grafiškai atvaizduotą ALT pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 9. Čia kreivių medianos identiškos. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp K ir B grupių lygus 2,2 karto. Matome, kad paukščių ALT vidurkis truputį skyrėsi, kontrolinės grupės jis buvo 14 proc. didesnis.
9 pav. ALT rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p=0,206)
0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 AL T se ru m e, m m ol /l Broileriai, vnt.
ALT rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.7 Trigliceridai Tg
Grafiškai atvaizduotą Tg pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 10. Čia kreivių medianos skiriasi 1,5 karto. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas B grupės didesnis 64 proc. nei K grupės. Matome, kad aritmetinis paukščių Tg serume vidurkis skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 1,9 karto didesnis. Skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05).
10 pav. Tg rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p = 0,69)
0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 Tg s er um e, m m ol /l Broileriai, vnt.
Trigliceridų rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.8 Fosforas P
Grafiškai atvaizduotą P pasiskirstymą tiriamųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 11. Čia kreivių medianos skiriasi beveik du kartus. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas B grupės didesnis 64 proc. nei K grupės. Matome, kad aritmetinis paukščių P serume vidurkis pas skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 1,9 karto didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
11 pav.Fosforo rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p< 0,001)
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 P se ru m e, m m ol /l Broileriai, vnt.
Fosforo rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.2.9 Kalcis Ca
Grafiškai atvaizduotą Ca pasiskirstymą tirimųjų paukščių grupėse matome paveikslėlyje nr. 12. Čia B grupės mediana didesnė 1,9 karto. Kontrolinės grupės variacijos ribos yra ženkliai didesnės nei bandomosios, varijavimo skirtumas tarp B ir K grupių didesnis daugiau nei du kartus. Matome, kad paukščių grupių Ca serume aritmetinis vidurkis skyrėsi, bandomosios grupės jis buvo beveik 76 proc. didesnis. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
12 pav. Kalcio rezultatų svyravimai tarp tirtų paukščių (p< 0,001)
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29 31 33 35 37 39 41 43 45 47 Ca s er um e, m m ol /l Broileriai, vnt.
Kalcio rezultatų pasiskirstymas imtyje
3.3 Vandenyje esančių cheminių medžiagų nustatymas Buvo paimti vandens mėginiai iš trijų skirtingų vandens tiekimo sistemos vietų. ∑ Nr. 1 - iš gręžinio
∑ Nr. 2 - neapdorotas Aqua4d PRO60 (kontrolinė grupė)
∑ Nr. 3 - pratekėjęs pro aparatą Aqua4d PRO60 (bandomoji grupė)
Gauti rezultatai rodo, kad amonio kiekis kontrolinės grupės vandenyje beveik dukart viršijo bandomosios grupės ir gręžinio rezultatą, tačiau nesiekė viršutinės normos ribos. Bakterijos, tarpstančios bioplėvelėje, naudoja dvivalentę geležį savo gyvybinėms reikmėms, ko pasėkoje ji tampa tyrimais nustatoma trivalente geležimi (45) ir todėl tiriant jos nustatyta daugiau kontrolinėje grupėje nei bandomojoje. Geležies Fe3+ kiekis kontrolinės grupės vandenyje buvo pusantro karto didesnis nei bandomojoje bei gręžinyje, bet neviršijo leistinos ribos. Geležies nuosėdos rodo dvivalentę geležį. Nesant bioplėvelės, ji nevirsta trivalente, todėl iškrinta rusvais dirbsniais (45).
6 lentelė. Nustatytos medžiagos vandenyje
Parametras Parametro norma
Mėginys Nr. 1 Mėginys Nr. 2 Mėginys Nr. 3
Amonio jonai, mg/l 0,5 0,2 0,38 0,2 pH 6,5 - 9,5 8 8 8 Nitritai NO2, mg/l 0,5 0,001 0,001 0,001 Nitratai NO3mg/l 50 0,01 0,01 0,01 Geležis, µg/l 200 20 30 20 Geležies matomos nuosėdos (Fe2+)
Gali būti Yra Nėra Yra
Sulfatai, mg/l 250 60 60 60
REZULTATŲ APTARIMAS 4. 1 Vandens rezultatų ir normų palyginimas
Vandenyje amonio buvo nustatyta leidžiama norma. Apdoroto vandens amonio koncentracija sutapo su tiesiai iš gręžinio paimto vandens koncentracija. Kadangi amonis rodo organinę taršą, vadinasi, vanduo nebuvo papildomai užterštas tiekimo nuo gavybos vietos iki girdyklos eigoje. Taigi, vamzdynuose nėra susiformavusios bioplėvelės, galimo papildomos taršos šaltinio. Kontrolinės grupės vanduo taip pat atitiko leidžiamas normas, tačiau 0,18 mg/l viršijo bandomosios grupės vandens rezultatą.
Vandens pH visų mėginių buvo vienodas ir atitiko rekomenduojamą normą.
Nitratų ir nitritų kiekiai atitiko normas ir rekomendacijas, jų vandenyje buvo labai nežymus kiekis. Maži šių medžiagų kiekiai į vandenį gali patekti su trąšomis per gruntinius vandenis, todėl nebūtinai turi rodyti užteršimą irimo medžiagomis. Visuose mėginiuose šių medžiagų kiekis buvo vienodas, tai rodo, kad jie greičiausiai nėra patekę į vandenį kaip bakterijų metabolitai, o labai tikėtinas gruntinis patekimo kelias į gręžinio vietą.
Geležies buvimas vandenyje gali rodyti korozinius vamzdžių procesus, kaip matome iš rezultatų, neapdorotame vandenyje yra matomų geležies dribsnių. Tačiau bendras geležies kiekis skyrėsi tarp tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės geležis sutapo su tiesiai iš gręžinio paimto vandens geležies kiekiu. Kontrolinės grupės geležis buvo 10 µg/l didesnė. Tačiau visi mėginiai atitikto normas ir rekomendacijas.
Sulfatams ir chloridams galioja tos pačios norminės rekomendacijos ir reikalavimai kiekiui, jų perteklius sukelia panašius negalavimus, o abiejų šių elementų maži kiekiai yra būtini normaliems orgaznizmo gyvybiniams procesams. Į vandenį gruntiniu keliu patenka su laukams tręšti naudojamomis minrealinėmis trąšomis. Mėginiuose esantys kiekiai buvo vienodi, neviršijo nei normų, nei rekomendacijų.
Manyčiau, kad į ūkį tiekiamas vanduo yra geros kokybės ir atitinka normas, tačiau jį išvalius tiriamu aparatu, rodikliai tampa dar artimesni rekomendacijoms.
4.2 Broilerių augimas
Tyrimo metu buvo ištirti broilerių, geriančių Aqua4DPRO60 aparatu fiziškai apdorotą vandenį augimo tempai, fiksuotas išsaugotų gyvų viščiukų skaičius, vandens ir lesalų suvartojimas. Bandymų metu buvo įrodyta teigiama aparato įtaka vandens kokybei ir paukščių produkcijai, todėl šį fizikinio apdorojimo prietaisą noriai diegia gyvulininkystės įmonės valyti geriamajam vandeniui visame pasaulyje (21). Gerėja šį vandenį geriančių gyvūnų medžiagų apykaita, didėja priesvoriai, išsaugoma daugiau gyvūnų, gerėja eksploatuojamų įrenginių būklė, vandens rodiklių normos priartėja prie leistinų, gerėja vaistinių medžiagų disimiliacija geriamajame vandenyje (21). Apskaičiavus sveikatinę ir materialinę naudą, sutaupytus kaštus vandens valymui, pašarams, gavus daugiau produkcijos iš gyvūnų, matoma, kad aparatas atsiperka ir duoda grįžtamąją naudą.
Kraiko drėgnis turi būti optimalus. Labai sausas kraikas dulka, gali sukelti viščiukams kvėpavimo takų ligas bei alergiją. Labai drėgname kraike palankios sąlygos daugintis bakterijoms, kurios sukelia viščiukų pododermatitą (4, 16, 36). Kraiko drėgnį gali padidinti netinkama ventiliacija, netvarkingi girdyklų nipeliai, ligos, kurių metu viščiukai viduriuoja (37). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 35-ą dieną bandomosios grupės kraiko drėgnumas buvo 3 proc. mažesnis nei kontrolinės, nors vandens suvartojimas - 4,7 proc. didesnis nei kontrolinės. Rekomenduojamas optimalus kraiko drėgnis svyruoja apie 20-30 proc.
4.3 Sveikatos parametrai pagal kraujo serumo duomenis
Iš tyrimo duomenų matome, kad tirti paukščiai pasižymėjo skirtingais kraujo serumo parametrais. Kai kuriais atvejais parametrai skyrėsi procentiškai nežymiai, kai kuriais skyrėsi ženkliai - ne procentais, o kartais.
Bendrojo baltymo T-PRO tyrimas padeda įvertinti, ar broileriai gerai įsisavina maistines medžiagas ir vandenį, suvartoja jų pakankamus kiekius, taip pat pakitimai leidžia įtarti metabolinius sutrikimus, uždegimus, inkstų, kepenų ligas (18). Trumpai tariant, tyrimas rodo bendrą paciento būklę. Baltymai ypatingai svarbūs organizmo pernašos, imuninio atsako funkcijos, fermentinei veiklai (5). Tyrimo metu gautas nežymus svyravimas tarp abiejų tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės bendrasis baltymas vidutiniškai buvi 1,07 mmol/l didesnis nei kontrolinės. Rezultatai rodo, kad baltymų sintezės organų veikla gera, paukščiai nedehidratuoti.
Albuminai kontrolinėje grupėje buvo 0,12 g/l didesnis nei bandomojoje. Žinoma, kad albumino procentą bendrajame baltyme mažina globulinai (24, 31), todėl galima manyti, kad bandomiosis grupės paukščių imuninis atsakas buvo stipresnis.
Bilirubino kiekis serume nėra diagnostiškai svarbus paukščių atžvilgiu. Jo kiekiai plazmoje gali mažėti dėl biliverdino skaidymo sutrikimų arba tulžies latakų obstrukcijos ir yra sietini labiau su lėtinėmis ligomis, kurios nėra labai aktualios greitai realizuojamiems broileriams. Tyrimų duomenys šiek tiek svyravo tarp abiejų tiriamųjų grupių. Bandomosios grupės jis buvo 2,46 µmol/l didesnis nei kontrolinės.
Cholesterolis tiek MTL, tiek DTL vidutiniškai skyrėsi labai nedaug abiejose grupėse, atitinkamai 0,07 mg/dl bei 0,1 mg/dl. Abiem atvejais jis buvo didesnis bandomojoje grupėje. Geras rezultato aspektas tas, kad vyrauja gerą poveikį turintis didelio lipidinio tankio cholesterolis, naudingas tiek pačių viščiukų sveikatai, tiek vėliau jų mėsą vartosiantiems žmonėms. Gauti duomenys rodo, kad viščiukų mityba yra pakankama – rezultatuose atspindėti tolygiai didėjantys priesvoriai.
Fermentai AST ir ALT taip pat skyrėsi nedaug. Diagnostiškai jie leidžia spręsti apie audinių būklę, fermentinį aktyvumą, kepenų būklę. AST buvo didesnis 0,26 mmol/l bandomojoje grupėje nei kontrolinėje. Tuo tarpu ALT buvo vienintelis rodiklis, kurio daugiau buvo kontrolinės grupės paukščių serume, bet tik 0,03 mmol/l. Rezultatai rodo, kad viščiukai sveiki (traumų atžvilgiu).
Trigliceridai yra pagrindinis amino rūgščių gavybos šaltinis organizme. Kliniškai pavienis trigliceridų tyrimas neduoda labai didelės vertėts tiriant paukščių serumą (3, 18, 35). Lyginant abi tiriamasias grupes, bandomosios grupės paukščių organizme buvo vidutiniškai 0,16 mmol/l trigliceridų nei kontrolinės.
Broilerių auginimo atžvilgiu P ir Ca koncentracija yra reikšmingas jų augimo rodiklis, rodantis sveikatos būklę. Dėl didelio svorio ir greito augimo, paukščiams svarbi greita kaulų mineralizacija ir augimas, raumenų augimas, todėl kalcio ir fosforo trūkumas gali silpninančiai veikti augimą, didinti kaulų osteoporozės, o jos pasekoje traumų ir lūžių riziką, o tuo būdu mažinti produkciją (7-9,12, 18). Tyrimo metu buvo nustatyta geriamojo vandens įtaka tiriamoms paukščių grupėms. Abiem atvejais bandomosios grupės rezultatai buvo beveik du kartus didesni nei kontrolinės, o konkrečiai skyrėsi fosforas vidutiniškai 0,93 mmol/l, kalcis 0,94 mmol/l. Tai rodo, kad bandomiosios grupės viščiukai pasižymi geresniu augimu, kaulų mineraliazija.
Tyrimo metu lesalai buvo vienodos sudėties abiems grupės. Lesalų receptūros pateiktos 1 priede. Tyrimo atveju kintamasis veiksnys buvo tik vanduo.
IŠVADOS
1. Vandenyje, kuris apvalytas aparatu Aqua4DPRO60, nustatyta: a) organinė tarša amoniu 52 proc. mažesnė;
b) geležies kiekis, susidarantis bakterijų veiklos eigoje, 33,3 proc. mažesnis; Aparatas neturėjo įtakos nitratų, nitritų, sulfatų, chloridų kiekiui ir pH vertei.
2. Paukščių, girdytų vandeniu, kuris apdorotas aparatu Aqua4DPRO60, kaulų mineralizacijos rodikliai (Ca ir P) buvo aukštesni nei negirdytų.
a) Esminio bendrųjų baltymų ir albuminų skirtumo tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės viščiukų kraujo serume nenustatyta (p>0,05).
b) Bilirubino bandomosios grupės paukščių serume nustatyta 35 proc. daugiau nei kontrolinės (p<0,05);
c) Esminio DTL ir MTL cholesterolio (p>0,05) bei trigliceridų (p<0,05) skirtumo tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės viščiukų kraujo serume nenustatyta.
d) Esminio ALT irAST skirtumo tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės viščiukų kraujo serume nenustatyta (p>0,05).
f) Kalcio bandomosios grupės viščiukų kraujo serumuose nustatyta 1,9 karto daugiau, o fosforo 76 proc. daugiau nei kontrolinės (p<0,05).
3. Paukščių, girdytų vandeniu, kuris apdorotas aparatu Aqua4DPRO60:
a) viščiukų išsaugojimas buvo 1,2 proc. (p<0,05), vandens suvartojimas 7-ą dieną- 5,6 proc, 21-ą dieną - 2,8 proc, o 35-ą dieną - 4,6 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje;
b) vidutinis bandomosios grupės viščiukų priesvoris 7-ą dieną buvo 2,5 proc, o 35-ą dieną - 6,3 proc didesnis nei kontrolinės grupės (p<0,05). Vidutinis bandomosios grupės viščiukų svoris buvo 1,4 proc. didesnis, o lesalų suvartojimas 1,6 proc. mažesnis nei kontrolinėje grupėje.
REKOMENDACIJA
Mūsų gautais duomenimis, aparato naudojimas pagerino vandens kokybę. Paukščių, gėrusių aparatu Aqua4D60PRO apdorotą vandenį, buvo geresnė sveikata, geresnis augimas, mažesni produkcijos gavimo kaštai.
