LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Artūras Bagotyrius
KAMPILOBAKTERIJŲ PAPLITIMO
BROILERIŲ (GALLUS GALLUS) PULKUOSE IR
SKERDENOSE ANALIZö 2008 METAIS LIETUVOJE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Petras Mačiulskis
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
KAMPILOBAKTERIJŲ PAPLITIMO
BROILERIŲ (GALLUS GALLUS) PULKUOSE IR
SKERDENOSE ANALIZö 2008 METAIS LIETUVOJE
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2010 m. gruodis 6 d. Artūras Bagotyrius
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2010 m. gruodis 5 d. Artūras Bagotyrius
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷)
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷)
1. ĮVADAS
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Kampilobakterijų savyb÷s 2.2. Kampilobakterioz÷s paplitimas
2.3. Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose 2.4. Kampilobakterijų paplitimas šviežioje paukštienoje
2.5. Kampilobakterijų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms 2008 metais Lietuvoje 3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
3.1. Tyrimo planas
3.2. Laboratorinis tyrimas
3.3. Kampilobakterijų jautrumo antimikrobin÷ms medžiagoms analiz÷ 4.4. Duomenų analiz÷
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose analiz÷ 4.2. Broilerių skerdenų taršos kampilobakterijomis analiz÷
4.3. Kampilobakterijų atsparumo antimikrobin÷ms medžiagoms analiz÷ 5. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
6. IŠVADOS 7. PASIŪLYMAS 8. SUMMARY
1. ĮVADAS
Kampilobakterioz÷ yra labiausiai paplitusi žmonių žarnyno infekcija Europos Sąjungoje. Jos dažnumas yra apie 40 atvejų 100 000 gyventojų. 2008 metais Lietuvoje kampilobakterioz÷s dažnumas buvo 22,6 atvejo 100 000 gyventojų (EFSA, 2010). Kampilobakterioz÷ pasireiškia viduriavimu, pilvo ir galvos skausmais, pykinimu ir v÷mimu. Šie simptomai gali trukti 3 – 5 dienas. Kampilobakterioze sunkiau serga vaikai ir vyresnio amžiaus žmon÷s. Kampilobakterioz÷s komplikacijos pavojingos žmonių sveikatai (Fernandez-Cruz, 2010). Gydant antibiotikais did÷ja kampilobakterijų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms (Piddock et al., 2003). Kampilobakterioz÷ yra su maistu plintanti zoonoz÷. Pagrindinis kampilobakterijų šaltinis yra paukštiena. Kampilobakterijos dauginasi paukščių žarnyne. Paukštiena užteršiama kampilobakterijomis d÷l tiesiogin÷s arba kryžmin÷s taršos (Wilson et al., 2008). Campylobater jejuni ir Campylobacter coli yra pagrindiniai patogenai, sukeliantys kampilobakteriozę. Kampilobakterijos nustatomos gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose (Humphrey et al., 2007). Kampilobakterioze dažniau užsikrečiama vartojant kampilobakterijomis užterštus paruoštus maisto produktus ir nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną (Miller, Mandrell, 2004). Kampilobakterioz÷ pasižymi sezoniškumu. Paukštienos taršos kampilobakterijomis kontrol÷ yra pagrindin÷ kampilobakterioz÷s prevencijos priemon÷. Kampilobakterioz÷s riziką galima sumažinti sumažinus kampilobakterijų paplitimą paukščių pulkuose ir paukštienos taršą kampilobakterijomis (Allen et al., 2007). Europos Sąjungos (ES) teis÷s aktai nenustato kampilobakterijų mikrobiologinių kriterijų paukštienai ir jos produktams. Tačiau ateityje tokie kriterijai gal÷tų būti nustatyti (EC, 2004b, 2005, 2007b). Skerdenų apdorojimas mikroorganizmų dauginimąsi slopinančiomis medžiagomis gali būti laikomas alternatyvia maisto higienos priemone (EC, 2004a). ES atliekama kampilobakterijų paplitimo ir jų antimikrobinio atsparumo steb÷seną bei kampilobakteriozių protrūkių tyrimai (EC, 2003). Kampilobakterijų tyrimo metodikų skirtumai turi įtakos kampilobakterijų paplitimo paukščių pulkuose ir skerdenose palyginimui. Lietuvoje buvo atliekami kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose (Pieškus et al., 2008; Bunevičien÷ et al., 2010; Kudirkien÷ et al., 2010a) ir skerdenose bei skerdyklų taršos kampilobakterijomis tyrimai (Kudirkien÷ et.al., 2010b). 2008 metais Lietuvoje buvo atlikti kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose ir broilerių skerdenose bei jų antimikrobinio atsparumo tyrimai taikant ES šalyse nar÷se vienodus techninius reikalavimus ir tyrimo metodikas (EC, 2007a). Kampilobakterijų paplitimo ir jų antimikrobinio atsparumo tyrimų Lietuvoje analiz÷ pateikiama šiame darbe.
Darbo tikslas – atlikti kampilobakterijų paplitimo broilerių (Gallus gallus) pulkuose ir skerdenose analizę.
Darbo uždaviniai:
- atlikti kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose analizę; - atlikti broilerių skerdienų taršos kampilobakterijomis analizę;
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Kampilobakterijų savyb÷s
Kampilobakterijos pirmą kartą buvo nustatytos 1963 metais. Tai gramneigiami, spiral÷s formos aerobai, kurių augimui reikalinga mažesn÷ deguonies koncentracija (dažniausiai tarp 5 proc. ir 15 proc.), negu yra atmosferoje (21 proc.). Mikroaerofilin÷s sąlygos gamtoje susidaro ties aerobin÷s ir anaerobin÷s aplinkos riba, pvz., gyvūnų organizme. Kampilobakterijos yra apie 0,2 – 0,9 µm pločio ir apie 0,5 – 5 µm ilgio bakterijos. Jos yra judrios, nes turi vieną polinį arba bipolinį žiuželius. Cheminiu atžvilgiu pagrindin÷ žiuželių medžiaga yra baltymas flagelinas. Kampilobakterijos sukelia su maistu plintančias kampilobakteriozes (Moore et al., 2005). Dažniausiai nustatomos Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli. Campylobacter fetus gali sukelti abortą galvijams ir avims (Sauerwein et al., 1993). 2000 metais buvo nustatyta Campylobacter jejuni genomo struktūra. Kampilobakterijos turi flaA ir flaB flagelino genus. Šių genų pokyčiai įtakoja kampilobakterijų virulentiškumą. Manoma, kad nejudrios kampilobakterijos yra nepatogeniškos (Vandamme, 2000).
Kampilobakterijos sukelia skrandžio ir žarnų uždegimą žmon÷ms. Kampilobakterioze kasmet suserga apie 400 – 500 milijonų žmonių pasaulyje (Friedman et al., 2000). Nustatyta apie 16 kampilobakterijų rūšių (Vandamme, 2000). Žmonių kampilobakteriozę dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli, rečiau – Campylobacter upsaliensis, Campylobacter lari ir Campylobacter fetus. Kampilobakterijos dažniausiai sukelia nekomplikuotą gastroenteritą. Kampilobakterioz÷s atveju gali vystytis periferinių nervų pažeidimas, Guillain – Barre ir Miller – Fisher sindromai (Nachamkin et al., 1998; Willison, O'Hanlon, 1999). Kampilobakterijos yra atsparios aplinkos poveikiui. Campylobacter jejuni, Campylobacter coli, Campylobacter upsaliensis ir Campylobacter lari auga mikroaerofilin÷mis sąlygomis 37 °C ir 42 °C temperatūroje. Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli yra komensalai galvijams, kiaul÷ms ir paukščiams (Miller, Mandrell, 2004). Campylobacter jejuni labiau paplitusi paukščiams. Campylobacter coli labiau paplitusi kiaul÷ms (Lastovica, Skirrow, 2000; Kist, Bereswill, 2001). Campylobacter lari paplitusi žuv÷droms (Glunder, Petermann, 1989). Ji buvo nustatyta kiaul÷ms ir šunims (Hald et al., 2004; Harvey et al., 1999). Campylobacter upsaliensis dažnai išskiriama šunims ir kat÷ms (Engvall et al., 2003; Shen et al., 2001).
Žmon÷s kampilobakterioze dažniausiai užsikrečia vartodami nepakankamai gerai termiškai apdorotą paukštieną, kitų gyvūnų m÷są, nepasterizuotą pieną ir užkr÷stą vandenį (Miller, Mandrell, 2004). Campylobacter lari buvo nustatyta paukščių, galvijų ir kiaulių kepenyse (Moore, Madden, 1998; Kramer et al., 2000; Park, Sanders, 1992), g÷lame
vandenyje, jūros vandenyje ir v÷žiagyviuose (Rosef et al., 2001; Endtz et. al., 1997). Campylobacter upsaliensis buvo nustatyta paukštienoje ir v÷žiagyviuose (Bourke et al., 1998; Atanassova, Ring, 1999). Campylobacter upsaliensis žmon÷s gali užsikr÷sti nuo šunų (Goossens et al., 1992; Gurgan, Diker, 1994) arba žmogus nuo žmogaus tiesioginio kontakto būdu (Walmsley, Karmali, 1989; Goossens et al., 1995).
Bakteriofagai gali pernešti bakterijų genus ir sustiprinti jų prisijungimo, prasiskverbimo ir toksinų gamybos savybes (Hendrix et al., 2000; Desiere et al., 2001; Wagner, Waldor, 2002). Kampilobakterijos geba keistis genetine medžiaga ir keisti savo savybes (Suerbaum et al., 2001).
Kampilobakterijų patogeniškumas ištirtas nepakankamai. Manoma, kad jis priklauso nuo jų geb÷jimo prisijungti prie ląstelių, prasiskverbti pro ląsteles bei gaminti toksinus. Kampilobakterijų jud÷jimas yra svarbiausias faktorius, įtakojantis jų dauginimąsi žarnyne (Ketley, 1997; Wassenaar et al., 1993).
Kampilobakterijos geba prisijungti prie epitelio ląstelių adhezinų ir fibronektino pagalba (Konkel et al., 1997). Jos gamina toksinus, kurie geba suardyti žarnyno epitelio ląstelių standžiąsias jungtis (Muza-Moons et al., 2003). Kampilobakterijos geba įgyti atsparumą antimikrobin÷ms medžiagoms. Visos kampilobakterijų paderm÷s yra atsparios kloksacilinui, nafcilinui, oksacilinui, sulfametoksazolui, trimetoprimui ir vankomicinui. Jos taip pat atsparios daugeliui beta laktaminių antibiotikų. Tai susiję su genetiniais pokyčiais (Piddock et al., 2003). Manoma, kad Campylobacter lari įgijo atsparumą makrolidams ir tetraciklinui, nes šios antimikrobin÷s medžiagos buvo plačiai naudojamos paukščiams (Chopra, Roberts, 2001).
Kampilobakterijų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms yra susijęs su virulentiškumo genais. Kampilobakterijų, išskirtų iš paukštienos, parduodamos mažmenin÷je prekyboje, virulentiškumas gali būti didesnis už kampilobakterijų, išskirtų kampilobakterioze sergantiems žmon÷ms. Tai rodo, kad žmonių kampilobakterioz÷s šaltinis gali būti ne tik broilerių m÷sa, bet taip pat kiti šaltiniai (Thakur et al., 2010).
2.2. Kampilobakterioz÷s paplitimas
Kampilobakterioz÷ yra dažniausiai registruojama zoonoz÷ Europos Sąjungoje. 2008 metais Europos Sąjungoje buvo nustatyta 190 566 kampilobakterioz÷s atvejai. Tai 5 proc. mažiau kampilobakterioz÷s atvejų lyginant su 2007 metais. Kampilobakterijos dažniausiai buvo nustatomos šviežioje paukštienoje (30,1 proc. teigiamų m÷ginių). 2007 metais ES buvo 45,2, o 2008 metais – 40,7 kampilobakterioz÷s atvejo 100 000 gyventojų. Kampilobakterijos taip pat buvo nustatytos gyviems paukščiams, kiaul÷ms ir galvijams (EFSA, 2010).
Kampilobakteriozę dažniau sukelia Campylobacter jejuni, Campylobacter coli ir Campylobacter lari. Kampilobakteriozę gali sukelti ir kitų rūšių kampilobakterijos. Užkr÷timo doz÷ yra labai maža. Ligos inkubacinis periodas yra 2 – 5 dienos. Kampilobakterioze sergantiems būdingas viduriavimas, pilvo skausmas, galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas. Išmatos gali būti vandeningos ir su krauju. Liga tęsiasi keletą dienų. Galimos ligos komplikacijos. Campylobacter jejuni gali sukelti sąnarių uždegimą, Guillian – Barre sindromą, nervų sistemos ir kv÷pavimo sutrikimą. Galimi mirties atvejai. Kampilobakterijų pagrindinis rezervuaras yra laukinių ir naminių paukščių bei žinduolių virškinamasis traktas. Kampilobakterijos dažnai nustatomos maisto produktuose, ypač paukštienoje. Gyvūnai paprastai kampilobakterioze neserga. Žmon÷s gali užsikr÷sti kampilobakteriomis d÷l tiesioginių kontaktų su gyvūnais, valgydami kampilobakterijomis užkr÷stus maisto produktus ar gerdami užkr÷stą vandenį ar pieną (Wilson et al., 2008).
2008 metais Čekijos Respublikoje buvo nustatyta 193,3, Vokietijoje – 78,8, Jungtin÷je Karalyst÷je – 90,9, Lietuvoje – 22,6 kampilobakterioz÷s atvejo 100 000 gyventojų (1 lentel÷). 2008 metais Čekijos Respublikoje, Vokietijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je kampilobakterioz÷s atvejų skaičius sumaž÷jo, o Švedijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje padid÷jo lyginant su 2007 metais. Kampilobakterioz÷s geografinio paplitimo duomenų patikimumui didel÷s įtakos gali tur÷ti kampilobakterioz÷s steb÷senos sistema bei tyrimo metodika. 2004 – 2008 metų tyrimų duomenys rodo statistiškai patikimą kampilobakterioz÷s atvejų skaičiaus did÷jimo tendenciją Vokietijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je bei maž÷jimo tendenciją Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Vengrijoje, Olandijoje ir Ispanijoje (1 lentel÷). 2008 metais buvo daugiau kampilobakterioz÷s atvejų, susijusių su žmonių užsikr÷timu trečiosiose šalyse lyginant su 2007 metais. 2008 metais kampilobakterioze dažniau sirgo jaunesni kaip 5 metų amžiaus vaikai (105,4 atvejo 100 000 gyventojų). 65 metų ir vyresniems žmon÷ms buvo nustatyta 20,2, o 15 – 24 metų amžiaus žmonių grupei – 45,5 kampilobakterioz÷s atvejo 100 000 gyventojų. Daugiausiai kampilobakterioz÷s atvejų buvo nustatyta birželio – rugs÷jo m÷nesiais. Campylobacter jejuni suk÷l÷ 39,5 proc. ir Campylobacter coli – 2,3 proc. kampilobakterijoz÷s atvejų. Kampilobakterijų rūšis nenustatyta 49 proc. kampilobakteriozių atvejų (EFSA, 2010).
2008 metais Lietuvoje buvo nustatyti 762 žmonių kampilobakterioz÷s atvejai arba 22,6 atvejo 100 000 gyventojų. ES buvo nustatyti 40,7 kampilobakterioz÷s atvejo 100 000 gyventojų. 2008 metais žmonių kampilobakterioz÷s atvejų skaičius padid÷jo lyginant su 2007 metais (1 pav.). 2008 metais žmonių kampilobakterioz÷s priežastys neišaiškintos. 2008 metais buvo nustatytas vienas galimai su maistu plintantis kampilobakterioz÷s protrūkis arba 0,03 protrūkio 100 000 gyventojų. Susirgo du žmon÷s, kurie buvo gydomi ligonin÷je.
1 lentel÷. Kampilobakterioz÷s atvejų skaičius 2004 – 2008 metais ES šalyse (EFSA, 2010) 2008 metai 2007 metai 2006 metai 2005 metai 2004 metai Šalies pavadinimas Atvejų skaičius Patvirtintų atvejų skaičius Patvirtintų atvejų skaičius 100000 gyventojų
Patvirtintų atvejų skaičius Atvejų skaičius Austrija 4301 4280 51,4 5821 5020 5065 5365 Belgija 5111 5111 47,9 5906 5771 6879 6716 Bulgarija 19 19 0,2 38 0 - - Kipras 23 23 2,9 17 2 - - Čekijos Respublika 20174 20067 193,3 24137 22571 30268 25492 Danija 3470 3470 63,4 3868 3239 3677 3724 Estija 154 154 11,5 114 124 124 124 Suomija 4453 4453 84 4107 3439 4002 3583 Prancūzija 3424 3424 5,4 3058 2675 2049 2127 Vokietija 64731 64731 78,7 66107 52035 62114 55796 Graikija - - - 392 Vengrija 5563 5516 54,9 5809 6807 8288 9087 Airija 1752 1752 39,8 1885 1810 1801 1710 Italija 265 265 0,4 676 - - - Latvija 0 0 0 0 0 0 0 Lietuva 762 762 22,6 564 624 694 797 Liuksemburgas 439 439 90,7 345 285 194 - Malta 77 77 18,8 91 54 91 - Olandija 3341 3341 39,2 3289 3186 3761 3273 Lenkija 257 257 0,7 192 156 47 24 Portugalija - - - - Rumunija 2 2 0,1 - - - - Slovakija 3143 3064 56,7 3380 2718 2204 1691 Slov÷nija 898 898 4,3 1127 944 - 1063 Ispanija 5160 5160 11,4 5055 5889 5513 5958 Švedija 7692 7692 83,8 7106 6078 5969 6169 Jungtin÷ Karalyst÷ 55609 55609 90,9 57815 52134 52686 50388 Iš viso 190820 190566 40,7 200507 175561 195426 183479
Kampilobakterioz÷s rizikos faktoriai yra įvairūs. Manoma, kad nepakankamai gerai termiškai apdorotos paukštienos vartojimas yra dominuojantis kampilobakterioz÷s rizikos faktorius. Kampilobakterijomis galima užsikr÷sti d÷l tiesioginių kontaktų su kat÷mis. Vyresniems kaip 60 metų amžiaus žmon÷ms kampilobakterioz÷s rizika siejama su maisto vartojimu restoranuose, taip pat protonų siurblio inhibitorių naudojimu bei sergamumu l÷tiniu žarnyno uždegimu. Maži vaikai kampilobakterijomis gali užsikr÷sti d÷l tiesioginių kontaktų su gyvūnais ir gastroenteritų sergančiais žmon÷mis (Doorduyn et al., 2010).
0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. M etai A tv ej ų s k a ič iu s
1 pav. Žmonių kampilobakterioz÷s atvejų skaičius 2004 – 2008 metais Lietuvoje (EFSA, 2010)
2.3. Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose
Paukščiai yra kampilobakterijų rezervuaras. Kampilobakterijos yra vienas svarbiausių su maistu plintančių patogenų, sukeliančių gastroenteritus visame pasaulyje. Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose gali būti nuo 5 – 90 proc. ir daugiau (Newell, Fearnley, 2003). Kampilobakterijoms patekus į paukščių pulką, jos greitai išplinta, užsikrečia viso pulko paukščiai. Skerdžiant paukščius kampilobakterijos patenka ant skerdenos. Tod÷l efektyviausia kampilobakterioz÷s prevencijos priemon÷ yra kontroliuoti kampilobakterijų paplitimą paukščių pulkuose (Evans, Sayers, 2000; van de Giessen et al., 1992; Gibbens et al., 2001). Manoma, kad kampilobakterijos patenka į broilerių pulkus iš aplinkos. Tam didel÷s įtakos turi broilerių auginimo organizavimas, įrangos išd÷stymas paukštid÷se, biologinio saugumo priemonių taikymas, ventiliavimo sistemos efektyvumas (Slader et. al., 2002; Refrégier-Petton et al., 2001; Cardinale et al., 2004). Tyrimai rodo, kad kampilobakterioz÷s protrūkiai yra aiškiai susiję su kampilobakterijų paplitimu broilerių pulkuose (Stern et al., 2005).
Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose gali būti kontroliuojamas probiotikais, kurie padeda organizmui sumažinti bakterin÷ taršą. Tyrimai rodo, kad probiotikai efektyviai sumažina kampilobakterijų skaičių broilerių žarnyne (Santini et al., 2010).
Nustatyta, kad kampilobakterijų infekcijai imliausi yra 3 savaičių amžiaus viščiukai. Tai susiję su tuo, kad viščiukai palaipsniui praranda motininius antikūnus ir atsparumą.
Motininiai antikūnai dalinai apsaugo 1 – 2 savaičių amžiaus viščiukus nuo kampilobakterijų greito dauginimosi žarnyne. Pasteb÷ta, kad vienadieniai viščiukai taip pat gali būti labai imlūs kampilobakterijoms. Tai gali būti siejama su vienadienių viščiukų užsikr÷timu dideliu bakterijų kiekiu, pavyzdžiui laisvai laikomiems broileriams (Cawthraw, Newell, 2010). 1 – 7 dienų amžiaus viščiukų tyrimai rodo, kad jie turi pakankamai antikūnų prieš kampilobakterijas. V÷liau antikūnų kiekis su kiekviena diena sparčiai maž÷ja ir jau 3 – 4 savaičių amžiaus viščiukams jų neaptinkama. Kaip tik šiuo laikotarpiu galima nustatyti viščiukų užsikr÷timą kampilobakterijomis (Sahin et al., 2001).
2008 metais kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose Čekijos Respublikoje buvo 61,1 proc., Danijoje – 25,9 proc., Suomijoje – 6,5 proc., Vokietijoje – 32,2 proc., Lenkijoje – 79 proc., Švedijoje – 12,4 proc. 2006 metais Lietuvoje kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose buvo tik 0,3 proc. (EFSA, 2010). 2005 – 2007 metais ištyrus 49 broilerių pulkus, užaugintus 4 Lietuvos paukštynuose, kampilobakterijos buvo nustatytos 18,4 proc. (95 proc. CI 7,0 – 29,0) broilerių pulkų. Paukštidžių dulk÷se ir vandenyje kampilobakterijų nenustatyta. 12,2 proc. broilerių pulkų buvo nustatytos salmonel÷s ir kampilobakterijos. Broilerių pulkuose labiausiai paplitusi Campylobacter jejuni. Daugiausiai kampilobakterijomis užkr÷stų broilerių pulkų buvo pavasario laikotarpiu (30,7 proc.) (Pieškus et al., 2008). Kitų duomenimis Campylobacter jejuni buvo nustatyta 73,8 proc. broilerių pulkų, o Campylobacter coli – 40,48 proc. broilerių pulkų (Kudirkiene et al., 2010).
2.4. Kampilobakterjų paplitimas šviežioje paukštienoje
Broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis priklauso nuo kampilobakterijų paplitimo skerdžiamo pulko paukščiams. Paskerdus broilerių pulką, kuriame 5,5 – 30 proc. paukščių platina kampilobakterijas, broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis gali siekti 90 – 100 proc. Kampilobakterijų kiekis broilerių skerdenoje taip pat priklauso nuo kampilobakterijų paplitimo skerdžiamame pulke. Kuo didesnis kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose, tuos didesn÷ skerdenų tarša kampilobakterijomis (Rosenquist et al., 2006). Skerdenų tarša kampilobakterijomis sumaž÷ja nupešus paukščius. Kampilobakterijos gali būti nustatomos aerozolyje, dulk÷se, vandens lašeliuose, paukščių pešimo ir išdarin÷jimo zonose. Kampilobakterijų nenustatoma skerdenų atšaldymo patalpose. Skerdenų atšaldymas naudojant sausą šaltą orą sumažina taršą kampilobakterijomis (Allen et al., 2007).
Daugelis šalių atlieka tyrimus siekiant sumažinti broilerių skerdenų taršą kampilobakterijomis ir tuo pačiu kampilobakterioz÷s riziką. Pirmiausiai kampilobakterijos turi būti kontroliuojamos broilerių pulkuose taikant efektyvias biologinio saugumo priemones. Skerdenų tarša kampilobakterijomis gali būti kontroliuojama taikant fizikines nukenksminimo priemones, atšaldant skerdenas sausu šaltu oru, sušaldant skerdenas iki šerkšno susidarymo ir
apdorojant ultragarsu. Visi šie fizikiniai skerdenų apdorojimo būdai sumažina skerdenų tarša kampilobakterijomis, tačiau jie n÷ra tokie efektyvūs kaip skerdenų užšaldymas. Nustatyta, kad skerdenų tarša kampilobakterijomis yra tiesiogiai priklausoma nuo tinkamo skerdenos atšaldymo. Skerdenų atšaldymas yra efektyvesn÷ priemon÷ sumažinti kampilobakterijų skaičių negu jų apdorojimas chloruotu vandeniu (Berrang et al., 2007). Skerdenų tarša kampilobakterijomis taip pat labai priklauso nuo skerdenų tinkamo išdarin÷jimo. Trūkus vidaus organams, skerdenų tarša kampilobakterijomis padid÷ja (Boysen, Rosenquist, 2009).
2008 metais ES tiriant kampilobakterijų rūšių paplitimą šviežioje broilerių m÷soje, kampilobakterijų rūšis nenustatyta 35,4 proc. teigiamų m÷ginių. Campylobacter jejuni buvo nustatyta 41,2 proc., Campylobacter coli – 23,7 proc. ir Campylobacter lari – 0,1 proc. teigiamų m÷ginių (2 pav.).
35,40% 41,20% 23,70% 0,10% Campylobacter rūšis nenustatyta Campylobacter jejuni Campylobacter coli Campylobacter lari
2 pav. Kampilobakterijų rūšių paplitimas (proc.) šviežioje broilerių m÷soje 2008 metais ES šalyse (EFSA, 2010)
2008 metais ES šalyse nar÷se kampilobakterijų paplitimas šviežioje broilerių m÷soje buvo nuo 3 iki 86,2 proc. (2 lentel÷). 2008 metais Danijoje šviežios broilerių m÷sos tarša kampilobakterijomis skerdykloje buvo 14,7 proc., o Ispanijoje – 86,2 proc. Austrijoje šviežios broilerių m÷sos tarša kampilobakterijomis mažmenin÷je prekyboje buvo 8 proc., o Slov÷nijoje – 74,6 proc. Tik Ispanijoje matomas šviežios broilerių m÷sos taršos kampilobakterijomis maž÷jimas maisto grandin÷je. Šviežios broilerių m÷sos tarša kampilobakterijomis skerdykloje buvo 86,2 proc., o mažmenin÷je prekyboje – 13,3 proc. (EFSA, 2010). Skerdyklos įrangos ir
vandens tarša kampilobakterijomis yra laikoma pagrindine skerdenų taršos kampilobakterijomis priežastimi. Nustatyta, kad kampilobakterijos, išliekančios ant skerdyklos įrangos po dezinfekcijos, gali būti pagrindiniu skerdenų taršos šaltiniu (Kudirkien÷ et al., 2010).
2 lentel÷. Kampilobakterijų paplitimas šviežioje broilerių m÷soje 2006 – 2008 metais ES šalyse, Šveicarijoje ir Norvegijoje (EFSA, 2010)
Teigiamų m÷ginių skaičius (proc.) Šalies pavadinimas
2008 metai 2007 metai 2006 metai
Skerdykloje Belgija 32 22,6 1,9 Danija 14,7 8,2 7,9 Estija - 2,2 - Prancūzija - 86,5 - Vengrija - 31,9 - Rumunija - 0 - Ispanija 86,2 55,8 - Perdirbimo įmon÷je Belgija 7,3 9,3 12,3 Vokietija 33,3 40 - Airija - 63,4 45,3 Latvija - 0,8 - Slov÷nija - 56,9 39,9 Ispanija 58 29,2 - Norvegija - 9,5 - Mažmenin÷je prekyboje Austrija 8 62,6 21,6 Belgija - 11,1 1,8 Danija 36,6 37,6 12,4 Estija - - 6 Vokietija 36,4 40,9 - Italija - 11,8 - Latvija 9,8 4,3 - Liuksemburgas 49,2 37,9 27,3 Olandija 14,1 10,9 14,2 Slov÷nija 74,6 67,1 59 Ispanija 13,3 30,8 - Jungtin÷ Karalyst÷ - - 63
2.5. Kampilobakterijų atsparumas antimikrobin÷ms medžiagoms 2008 metais Lietuvoje 2008 metais Lietuvoje 0,3 proc. kampilobakterijų buvo atsparios aminoglikozidams, 0,6 proc. - makrolidams, 38,5 proc. - kvinolonams, 77,0 proc. - fluorokvinolonams ir 42,6 proc. - tetraciklinams (3 pav.). Kampilobakterijų atsparumas aminoglikozidams, fluorokvinolonams ir makrolidams statistiškai skyr÷si nuo jų atsparumo kvinolonams ir tetraciklinams. Kampilobakterijų atsparumas dviem antimikrobin÷ms medžiagoms buvo statistiškai didesnis už antimikrobinį atsparumą vienai ir trims antimikrobin÷ms medžiagoms (4 pav.) (NMVRVI, 2010).
0,3 0,6 42,6 38,5 77 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 A m in o g li k o zi d a i (G en ta m ic in a s) (N = 3 2 2 ; n = 1 ) F lu o ro k v in o lo n a i (C ip ro fl o k sa ci n a s) (N = 3 2 2 ; n = 2 4 8 ) M a k ro li d a i (E ri tr o m ic in a s) (N = 3 2 2 ; n = 2 ) K v in o lo n a i (N a li d ik si n o rū g št is ) (N = 3 2 2 ; n = 1 2 4 ) T et ra ci k li n a i (N = 3 2 2 ; n = 1 3 7 ) Antimikrobin÷s medžiagos A ts p a ru m a s (% )
3 pav. Kampilobakterijų, išskirtų broilerių pulkuose, antimikrobinis atsparumas (proc.) 2008 metais Lietuvoje
17,4 42,2 22,7 0 10 20 30 40 50 60 Atsparumas vienai antimikrobine i medžiagai (N = 322; n = 73) Atsparumas dviem antimikrobin÷ms medžiagoms (N = 322; n = 136) Atsparumas trims antmikrobin÷ ms medžiagoms (N = 322; n = 56) Antimikrobin÷s medžiagos A ts p a ru m a s (% )
4 pav. Kampilobakterijų, išskirtų broilerių pulkuose, antimikrobinis atsparumas (proc.) vienai ir daugiau antimikrobinių medžiagų 2008 metais Lietuvoje
3. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA 3.1. Tyrimo planas
Kampilobakterijų tyrimai broilerių pulkuose ir skerdenose buvo atliekami 2008 metais Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų laboratorijoje. Kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose ir skerdenose tyrimų rezultatų analiz÷ buvo atliekama 2009-2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje.
2008 metais buvo ištirtos 374 skerdžiamų broilerių partijos. Kampilobakterijų tyrimui atsitiktiniai m÷giniai buvo imami 7 broilerių skerdyklose kiekvieną m÷nesį broilerių partijos skerdimo dieną. M÷ginių skaičius atitinka broilerių skerdimo partijų skaičių.
Siekiant nustatyti kampilobakterijų paplitimą broilerių pulkuose buvo imamas skerdimo partijos 10 broilerių akloji žarna, sudarant vieną jungtinį m÷ginį. Vienam broileriui buvo imama visa akloji žarna. Siekiant nustatyti kampilobakterijų paplitimą broilerių skerdenose buvo imamos tos pačios broilerių partijos, iš kurios buvo imami aklosios žarnos m÷giniai, 10 broilerių kaklo odel÷s, sudarant vieną jungtinį m÷ginį. Jungtiniai m÷giniai buvo talpinami į sterilų vienkartinį maišelį, ženklinami, nurodant m÷ginio pavadinimą, m÷ginio pa÷mimo datą, paukščių rūšį, skerdyklą, paukštyno ir partijos numerį, bei talpinami į izoterminę d÷žę + 2 – 8 °C aplinkoje ir per 24 valandas pristatomi tyrimui į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Bakteriologinių tyrimų laboratoriją. M÷giniai buvo tiriami ne v÷liau kaip po 72 val. nuo m÷ginio pa÷mimo.
3.2. Laboratorinis tyrimas
Bakteriologinių tyrimų laboratorijoje 10 paskerstų broilerių aklųjų žarnų turinys buvo steriliai paimtas iš aklųjų žarnų sudarant jungtinį m÷ginį. Iš 10 paskerstų broilerių kaklo odelių buvo sudaromas vienas jungtinis m÷ginys. Kampilobakterijų nustatymas aklųjų žarnų turinio ir kaklo odelių m÷giniuose buvo atliekamas kaip nurodyta ISO 10272-2:2006 standarto E dalyje "Maisto produktų ir pašarų mikrobiologiniai tyrimai – horizontalus metodas Campylobacter spp. aptikti ir jų kiekiui nustatyti 1 dalis: Nustatymo metodas" (EC, 2007a).
3.3. Kampilobakterijų atsparumo antimikrobin÷ms medžiagoms analiz÷
Kampilobakterijų atsparumas buvo tiriamas eritromicinui, ciprofloksacinui, tetraciklinui, streptomicinui, gentamicinui ir nalidiksino rūgščiai. Skiedimo metodai atitiko metodus, aprašytus Klinikinių ir laboratorinių standartų instituto gair÷se M31-A3: Trečiasis leidimas, Bakterijų, išskirtų gyvūnams, jautrumo tyrimo, naudojant antimikrobinius diskus ir praskiedimus, atlikimo standartai ir M100 – S16: Jautrumo antibiotikams tyrimo atlikimo standartai; šešioliktas tarptautinis papildymas (EC, 2007a).
3.4. Duomenų analiz÷
Tyrimų rezultatai buvo apdoroti Microsoft Excell programa, nustatant pasikliautiną intervalą.
4. TYRIMO REZULTATAI
4.1. Kampilobakterijų paplitimo broilerių pulkuose analiz÷
Kampilobakterijų paplitimas buvo tiriamas 374 broilerių pulkuose. Pavasarį buvo ištirta 33,2 proc., vasarą – 26,7 proc., rudenį – 26,2 proc. ir žiemą – 13,9 proc. broilerių pulkų (5 pav.). 33,2 26,7 26,2 13,9 0 5 10 15 20 25 30 35
Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
P u lk ų ( m ÷g in ių ) sk a ič iu s (% )
5 pav. Broilerių (Gallus gallus) pulkų (m÷ginių) skaičius (proc.), ištirtas d÷l kampilobakterijų paplitimo 2008 metais Lietuvoje
Viščiukų broilerių aklųjų žarnų ir skerdenos m÷giniai buvo imami 7 paukščių skerdyklose. 96,5 proc. visų tiriamų pulkų buvo paskersta 4 skerdyklose ir 3,5 proc. trijose skerdyklose. 35,6 proc. m÷ginių buvo paimta skerdykloje Nr. 49 – 01, 27,3 proc. – skerdykloje Nr. 41 – 28, 10,7 proc. m÷ginių – skerdykloje Nr. 67 – 14, 23 proc. m÷ginių – skerdykloje Nr. 49 – 06, 2,1 proc. m÷ginių – skerdykloje Nr. 86 – 02, 0,2 proc. m÷ginių – skerdykloje Nr. 49 – 02 ir 1,1 proc. m÷ginių skerdykloje Nr. 88 – 02 (6 pav.). Atitinkamai taip pat daugiausiai tiriamų broilerių pulkų buvo paskersta 4 skerdyklose pagal metų laikus. Skerdykloje Nr. 49 – 01 pavasarį buvo paimta 14,2 proc., vasarą – 8,6 proc., rudenį – 8 proc. ir žiemą – 4,8 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 41 – 28 pavasarį buvo paimta 7,8 proc., vasarą – 8 proc., rudenį – 6,4 proc. ir žiemą – 5,1 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 67 – 14 pavasarį buvo paimta 2,4 proc., vasarą – 3,2 proc., rudenį – 3,7 proc. ir žiemą – 1,3 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 49 – 06 pavasarį buvo paimta 8,6 proc., vasarą – 5,6 proc., rudenį – 6,1 proc. ir žiemą – 2,7 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 86 – 02 pavasarį buvo paimta 0,2 proc., vasarą
– 1,1 proc. ir rudenį – 0,8 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 49 – 02 vasarą paima 0,2 proc. m÷ginių. Skerdykloje Nr. 88 – 02 rudenį paimta 1,1 proc. m÷ginių (7 pav.).
35,6 27,3 10,7 23 2,1 0,2 1,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Nr. 49 - 01 Nr. 41 - 28 Nr. 67 - 14 Nr. 49 - 06 Nr. 86 - 02 Nr. 49 - 02 Nr. 88 - 02 P u lk ų ( m ÷g in ių ) sk a ič iu s (% )
6 pav. Broilerių (Gallus gallus) m÷ginių (aklųjų žarnų ir skerdenų) skaičius (proc.), paimtas broilerių skerdyklose 2008 metais Lietuvoje
Broilerių pulkuose kampilobakterijų paplitimas buvo 40,6 proc., o skerdenose – 40,4 proc. (8 pav.). Broilerių pulkuose kampilobakterijų paplitimas buvo didžiausias vasarą (45 proc.) ir rudenį (44,9 proc.), nors jis statistiškai nesiskyr÷ nuo kapilobakterijų paplitimo pavasarį (37,1 proc.) ir žiemą (34,6 proc.) (9 pav.). Broilerių pulkuose Campylobacter jejuni paplitimas buvo 80,89 proc., o Campylobacter coli – 19,11 proc. (10 pav.). Broilerių pulkuose Campylobacter jejuni labiausiai buvo paplitusi rudenį (39,8 proc.) ir vasarą (39 proc.), o mažiausiai paplitusi pavasarį (29 proc.) ir žiemą (21,2 proc.), nors Campylobacter jejuni paplitimo duomenys pagal metų laikus statistiškai nesiskyr÷ (11 pav.). Broilerių pulkuose Campylobacter coli labiausiai buvo paplitusi žiemą (13,5 proc.) ir pavasarį (7,3 proc.), o mažiausiai paplitusi vasarą (6 proc.) ir rudenį (5,1 proc.), nors Campylobacter coli paplitimo duomenys pagal metų laikus statistiškai neiskyr÷ (12 pav.).
14,2 7,8 2,4 8,6 0,2 0 0 8,6 3,2 5,6 0 8 6,4 0,8 0 1,1 4,8 5,1 1,3 2,7 0 0 0 0,2 1,1 8 6,1 3,7 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Nr. 49 - 01 Nr. 41 - 28 Nr. 67 - 14 Nr. 49 - 06 Nr. 86 - 02 Nr. 49 - 02 Nr. 88 - 02 P u lk ų ( m ÷g in ių ) sk a ič iu s (% ) Pavasaris Vasara Ruduo Žiema
7 pav. Broilerių (Gallus gallus) m÷ginių (aklųjų žarnų ir skerdenų) skaičius (proc.), paimtas skerdyklose 2008 metais pagal metų laikus Lietuvoje
40,4 40,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Pulkas Skerdena P a p li ti m a s (% )
8 pav. Kampilobakterijų paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) pulkuose ir skerdenose 2008 metais Lietuvoje
34,6 44,9 45 37,1 0 10 20 30 40 50 60 Pavasaris (N = 124; n = 45) Vasara (N = 100; n = 45) Ruduo (N = 98; n = 44) Žiema (N = 52; n = 18) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
9 pav. Kampilobakterijų paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) pulkuose 2008 metais Lietuvoje
19,11%
80,89%
Campylobacter coli Campylobacter jejuni
10 pav. Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli paplitimas (proc.) broilerių pulkuose 2008 metais Lietuvoje
21,2 39,8 39 29 0 10 20 30 40 50 60 Pavasaris (N = 124; n = 36) Vasara (N = 100; n = 39) Ruduo (N = 98; n = 39) Žiema (N = 52; n = 11) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
11 pav. Campylobacter jejuni paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) pulkuose 2008 metais Lietuvoje 13,5 5,1 6 7,3 0 5 10 15 20 25 30 Pavasaris (N = 124; n = 9) Vasara (N = 100; n = 6) Ruduo (N = 98; n = 5) Žiema (N = 52; n = 7) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
12 pav. Campylobacter coli paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) pulkuose 2008 metais Lietuvoje
4.2. Broilerių skerdenų taršos kampilobakterijomis analiz÷
Broilerių skerdenose didžiausias kampilobakterijų paplitimas buvo vasarą (50 proc.), rudenį (43,9 proc.) ir pavasarį (39,5 proc.). Broilerių skerdenose mažiausias kampilobakterijų paplitimas buvo žiemą (17,3 proc.), kuris statistiškai skyr÷si nuo kampilobakterijų paplitimo kitais metų laikais (13 pav.).
17,3 43,9 50 39,5 0 10 20 30 40 50 60 70 Pavasaris (N = 124; n = 49) Vasara (N = 100; n = 50) Ruduo (N = 98; n = 43) Žiema (N = 52; n = 9) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
13 pav. Kampilobakterijų paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) skerdenose 2008 metais Lietuvoje
Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni paplitimas buvo 79,76 proc., Campylobacter coli – 19,05 proc., Campylobacter lari – 1,19 proc. (14 pav.).
Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni didžiausias paplitimas buvo vasarą (42 proc.), rudenį (38,5 proc.) ir pavasarį (34,7 proc.). Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni mažiausias paplitimas buvo žiemą (5,8 proc.), kuris statistiškai skyr÷si nuo Campylobacter jejuni paplitimo kitais metų laikais (15 pav.).
Broilerių skerdenose Campylobacter coli didžiausias paplitimas buvo žiemą (11,5 proc.), kuris statistiškai nesiskyr÷ nuo Campylobacter coli paplitimo pavasarį (4,8 proc.), vasarą (6 proc.) ir rudenį (6,1 proc.) (16 pav.). Broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis buvo didžiausia rudenį (20,7 proc.), vasarą (20 proc.) ir pavasarį (14,9 proc.). Broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis buvo mažiausia žiemą (3,7 proc.), nors statistiškai neįsikyr÷ nuo taršos kitais metų laikais (17 pav.).
19,05% 79,76% 1,19% Campylobacter coli Campylobacter jejuni Campylobacter lari
14 pav. Kampilobakterijų rūšių paplitimas (proc.) broilerių skerdenose 2008 metais Lietuvoje 5,8 38,5 42 34,7 0 10 20 30 40 50 60 Pavasaris (N = 124; n = 43) Vasara (N = 100; n = 42) Ruduo (N = 98; n = 37) Žiema (N = 52; n = 3) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
15 pav. Campylobacter jejuni paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) skerdenose 2008 metais Lietuvoje
11,5 6,1 6 4,8 0 5 10 15 20 25 Pavasaris (N = 124; n = 6) Vasara (N = 100; n = 6) Ruduo (N = 98; n = 6) Žiema (N = 52; n = 6) M etų laikai P a p li ti m a s (% )
16 pav. Campylobacter coli paplitimas (proc.) broilerių (Gallus gallus) skerdenose 2008 metais Lietuvoje 3,7 20,7 20 14,9 0 5 10 15 20 25 30 35 Pavasaris (N = 94; n = 14) Vasara (N = 95; n = 19) Ruduo (N = 87; n = 18) Žiema (N = 27; n = 1) M etų laikai S k er d en ų t a rš ą k a m p il o b a k te ri jo m is ( % )
17 pav. Broilerių (Gallus gallus) skerdenų tarša (proc.) Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli bakterijomis 2008 metais Lietuvoje
4.3. Kampilobakterijų atsparumo antimikrobin÷ms medžiagoms analiz÷
Broilerių pulkuose 59,3 proc. Campylobacter jejuni bakterijų buvo atsparios ciprofloksacinui, 18,5 proc. - tetraciklinui ir 25,9 proc. - nalidiksino rūgščiai (18 pav.). Broilerių pulkuose 100 proc. Campylobacter coli bakterijų buvo atsparios ciprofloksacinui ir 16,7 proc. - tetraciklinui (19 pav.).
59,3 18,5 25,9 0 10 20 30 40 50 60 70
CIP (N = 27; n = 16) TET (N = 27; n = 5) NAL (N = 27; n = 7) Antimikrobin÷s medžiagos A ts p a ru m a s (% )
18 pav. Campylobacter jejuni, išskirtų viščiukų broilerių (Gallus gallus) pulkuose, atsparumas (proc.) antimikrobin÷ms medžiagoms 2008 metais Lietuvoje
100 16,7 0 20 40 60 80 100 120 CIP (N = 12; n = 12) TET (N = 12; n = 2) Antimikrobin÷s medžiagos A ts p a ru m a s (% )
19 pav. Campylobacter coli, išskirtų viščiukų broilerių (Gallus gallus) pulkuose, atsparumas (proc.) antimikrobin÷ms medžiagoms 2008 metais Lietuvoje
5. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Kampilobakterijoz÷ yra su maistu plintanti zoonoz÷, kuri dažniausiai sukelia žmonių susirgimus ES šalyse nar÷se. Nepakankamai termiškai apdorota broilerių m÷sa laikoma svarbiausiu su maistu plintančiu kampilobakterioz÷s šaltiniu (Wingstrand et al., 2006). 2008 metais kampilobakterijos broilerių pulkuose ir skerdenose buvo nustatytos 26 ES šalyse nar÷se, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Kampilobakterijų paplitimas skerdžiamų broilerių grup÷se buvo 71,2 proc. Broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis buvo 75,8 proc. Broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis buvo didesn÷ skerdžiant labiau užkr÷tas kampilobakterijomis broilerių grupes (EFSA, 2010). Mūsų analiz÷ parod÷, kad Lietuvoje broilerių pulkuose kampilobakterijų paplitimas buvo 40,6 proc., o skerdenose – 40,4 proc.
Daugelis tyrimų rodo, kad klimatas turi įtakos kampilobakterijų dauginimuisi broilerių ir žmogaus žarnyne (Patrick et al., 2004; Kovats et al., 2005; Tam et al., 2006; Fleury et al., 2006). Nustatyta, kad kampilobakterijų skaičius broilerių žarnyne priklauso nuo metų laiko. Broilerių žarnyne daugiausiai kampilobakterijų nustatoma vasarą ir mažiausiai žiemą (Olson et al., 2008). Mūsų analiz÷s duomenys parod÷, kad broilerių pulkuose kampilobakterijų paplitimas buvo didžiausias vasarą (45 proc.) ir rudenį (44,9 proc.).
2008 metais ES apie du trečdalius išskirtų kampilobakterijų sudar÷ Campylobacter jejuni ir apie vieną trečdalį – Campylobacter coli (EFSA, 2010). Analizuojant duomenis nustat÷me, kad broilerių pulkuose Campylobacter jejuni paplitimas buvo 80,89 proc., o Campylobacter coli – 19,11 proc. Broilerių pulkuose Campylobacter jejuni labiausiai buvo paplitusi rudenį ir vasarą, o Campylobacter coli – žiemą ir pavasarį.
Kampilobakterijų paplitimas broilerių skerdenose buvo tiesiogiai susijęs su kampilobakterijų paplitimų broilerių pulkuose. Broilerių skerdenoje didžiausias kampilobakterijų paplitimas buvo vasarą (50 %), rudenį (43,9 %) ir pavasarį (39,5 %). Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni paplitimas buvo 79,76 proc., Campylobacter coli – 19,05proc., Campylobacter lari – 1,19 proc. Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni didžiausias paplitimas buvo vasarą (42 %), rudenį (38,5 %) ir pavasarį (34,7 %), o Campylobacter coli – žiemą (11,5 %).
Broilerių skerdyklose taikomos apsaugos priemon÷s siekiant sumažinti broilerių skerdenų taršą kampilobakterijomis. Tačiau net ir itin griežtos savikontrol÷s programos nepadeda apsaugoti skerdenų nuo kryžmin÷s taršos (Normand et al., 2008). Skerdyklų tarša kampilobakterijomis gali būti pagrindiniu skerdenų taršos šaltiniu (Kudirkien÷ et al., 2010). Nustat÷me, kad broilerių skerdenų kryžmin÷ tarša kampilobakterijomis buvo didžiausia rudenį (20,7 %), vasarą (20 %) ir pavasarį (14,9 %). Tai rodo, kad kampilobakterijų
paplitimas broilerių pulkuose yra tiesiogiai susijęs su broilerių skerdenų tarša kampilobakterijomis.
Apie 90 proc. kampilobakteriozių sukelia Campylobacter jejuni. Kampilobakterioz÷s gydymui naudojami makrolidai ir kvinolonai. Pasteb÷ta, kad kampilobakteriozę vis dažniau sukelia kvinolonams atsparios ir makrolidams mažiau atsparios Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli (Gibreel et al., 2005). Eritromicinas ir kiti makrolidai yra pirmo pasirinkimo vaistai kampilobakteriozei gydyti. Fluorokvinolonai, did÷jant kampilobakterijų atsparumui, gydymui naudojami vis rečiau. Did÷jantis kampilobakterijų atsparumas dviem ir daugiau vaistų yra nepageidaujamas, nes susiduriama su gydymo problemomis (Engberg et al., 2001). 2008 metais Lietuvoje atlikti tyrimai parod÷, kad 0,6 proc. kampilobakterijų buvo atsparios makrolidams, 38,5 proc. - kvinolonams, 77,0 proc. – fluorokvinolonams ir 42,6 proc. - tetraciklinams (NMVRVI, 2010). Mūsų duomenų analiz÷ parod÷, kad broilerių pulkuose 59,3 proc. Campylobacter jejuni bakterijų buvo atsparios ciprofloksacinui, 18,5 proc. - tetraciklinui ir 25,9 proc. - nalidiksino rūgščiai. Broilerių pulkuose 100 proc. Campylobacter coli bakterijų buvo atsparios ciprofloksacinui ir 16,7 proc. - tetraciklinui.
6. IŠVADOS
1. Kampilobakterijų paplitimas skerdžiamuose broilerių pulkuose buvo 40,6 proc. Didžiausias kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose buvo vasarą (45 proc.) ir rudenį (44,9 proc.).
2. Campylobacter jejuni buvo nustatyta 80,89 proc., o Campylobacter coli – 19,11 proc. broilerių pulkų. Broilerių pulkuose Campylobacter jejuni labiausiai buvo paplitusi rudenį (39,8 proc.) ir vasarą (39 proc.), o Campylobacter coli – žiemą (13,5 proc.) ir pavasarį (7,3 proc.).
3. Kampilobakterijų paplitimas broilerių skerdenose buvo 40,4 proc. Campylobacter jejuni buvo nustatyta 79,76 proc., Campylobacter coli – 19,05 proc. ir Campylobacter lari – 1,19 proc. broilerių skerdenų. Broilerių skerdenose Campylobacter jejuni dažniau buvo nustatoma vasarą (42 proc.), rudenį (38,5 proc.) ir pavasarį (34,7 proc.), o Campylobacter coli – žiemą (11,5 proc.).
4. Broilerių skerdenų kryžmin÷ tarša kampilobakterijomis buvo didesn÷ rudenį, vasarą ir pavasarį.
5. Ciprofloksacinui buvo atsparios 100 proc. Campylobacter coli ir 59,3 proc. Campylobacter jejuni bakterijų.
7. PASIŪLYMAS
Vykdyti mokslinius tyrimus, siekiant įdiegti efektyvias kampilobakterijų steb÷senos ir kontrol÷s priemones broilerių pulkuose, broilerių skerdyklose bei paukštienos ir paukštienos produktų gamybos įmon÷se, siekiant užtikrinti maisto saugą.
8. SUMMARY Artūras Bagotyrius
Analysis of prevalence of Campylobacter species in broiler (Gallus gallus) flocks and carcasses in 2008 in Lithuania
Postgraduate work. Supervisor – dr. assoc. prof. Petras Mačiulskis. Postgraduate work has been done in 2009-2010 at the Department of Infectious Diseases of the Veterinary Academy of the Lithuanian Universitry of Health Sciences. It has 38 pages, includes 19 pictures and 2 tables.
Summary
374 slaughtered broiler (Gallus gallus) flocks and their carcases were sampled and tested for the prevalence of Campylobacter species and their resistance to antimicrobial substances applying EC harmonized technical requirements and test methods in 2008 in Lithuania. Prevalence of Campylobacter species in broiler flocks was 40.6%. It was higher in summer and autumn than in other seasons. Campylobacter jejuni was prevalent in 80.89% and Campylobacter coli – in 19.11% of broiler flocks. Prevalence of Campylobacter species in broiler carcasses was 40.4%. Campylobacter jejuni was prevalent in 79.76%, Campylobacter coli – in 19.05% and Campylobacter lari – in 1.19% of broiler carcasses. Higher distribution of Campylobacter jejuni was observed in summer, autumn and spring and Campylobacter coli – in winter. Cross contamination of broiler carcasses was higher in autumn, summer and spring. 100% of Campylobacter coli and 59.3% of Campylobacter jejuni were resistant to cyprofloxacine.
Keywords: Campylobacter species, broiler floks, broiler carcasses, antimicrobial resistance, prevalence.
9. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Allen V.M., Bull S.A., Corry J.E., Domingue G., Jørgensen F., Frost J.A., Whyte R., Gonzalez A., Elviss N., Humphrey T.J. 2007. Campylobacter spp. contamination of chicken carcasses during processing in relation to flock colonisation. Int J Food Microbiol. Vol.113(1). P.54-61.
2. Atanassova V., Ring C. 1999. Prevalence of Campylobacter spp. in poultry and poultry meat in Germany. Int J Food Microbiol. Vol.51. P.187–190.
3. Berrang M.E., Bailey J.S., Altekruse S.F., Patel B., Shaw W.K. Jr., Meinersmann R.J., Fedorka-Cray P.J. 2007. Prevalence and numbers of Campylobacter on broiler carcasses collected at rehang and postchill in 20 U.S. processing plants. J Food Prot. Vol.70(7). P.1556-1560.
4. Bourke B., Chan V.L., Sherman P. 1998. Campylobacter upsaliensis Waiting in the wings. Clin Microbiol Rev. Vol.11. P.440–449.
5. Boysen L., Rosenquist H. 2009. Reduction of thermotolerant Campylobacter species on broiler carcasses following physical decontamination at slaughter. J Food Prot. Vol.72(3). P.497-502.
6. Bunevičien÷ J., Kudirkien÷ E., Ramonait÷ S., Malakauskas M. 2010. Occurence and numbers of Campylobacter spp. on wings and drumsticks of broiler chickens at retail level in Lithuania. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 50 (72). P.9-14.
7. Cardinale E., Tall F., Guèye E.F., Cisse M., Salvat G. 2004. Risk factors for Campylobacter spp. infection in Senegalese broiler-chicken flocks. Prev Vet Med. Vol.64. P.15-25.
8. Cawthraw S.A., Newell D.G. 2010. Investigation of the presence and protective effects of maternal antibodies against Campylobacter jejuni in chickens. Avian Dis. Vol.54(1). P.86-93.
9. Chopra I., Roberts M. 2001. Tetracycline antibiotics: Mode of action, applications, molecular biology, and epidemiology of bacterial resistance. Microbiol Mol Biol Rev. Vol.65. P.232–260.
10. Desiere F., McShan W.M., van Sinderen D., Ferretti J.J., Brüssow H. 2001. Comparative genomics reveals close genetic relationships between phages from dairy bacteria and pathogenic Streptococci Evolutionary implications for prophage–host interactions. Virology. Vol.288. P.325–341.
11. Doorduyn Y., van den Brandhof W.E., van Duynhoven Y.T., Breukink B.J., Wagenaar J.A., van Pelt W. 2010. Risk factors for indigenous Campylobacter jejuni and
Campylobacter coli infections in The Netherlands: a case-control study. Epidemiol Infect. Vol.12. P.1-14.
12. EC (European Commission). 2003. Directive 2003/99/EC of the European Parliament and of the Council of 17 November 2003 on the monitoring of zoonoses and zoonotic agents, amending Council Decision 90/424/EEC and repealing Council Directive 92/117/EEC. Official Journal L: 2003-12-12 No.325-31.
13. EC (European Commission). 2004a. Regulation (EC) No 852/2004 of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the hygiene of foodstuffs. Official Journal L: 2004-04-30 No.139-1.
14. EC (European Commission). 2004b. Regulation (EC) No 853/2004 of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 laying down specific hygiene rules for on the hygiene of foodstuffs. Official Journal L: 2004-04-30 No.139-55.
15. EC (European Commission), 2005. Commission Regulation (EC) No 2073/2005 of 15 November 2005 on microbiological criteria for foodstuffs. Official Journal L: 2005-12-22 No.338-1.
16. EC (European Commission). 2007a. Commission decision 2007/516/EC of 19 July 2007 concerning a financial contribution from the Community towards a survey on the prevalence and antimicrobial resistance of Campylobacter spp. in broiler flocks and on the prevalence of Campylobacter spp. and Salmonella spp. in broiler carcasses to be carried out in the Member States. Official Journal L:2007-07-21 No. 190-58.
17. EC (European Commission). 2007b. Commission Regulation (EC) No 1441/2007 of 5 December 2007 amending Regulation (EC) No 2073/2005 on microbiological criteria for foodstuffs. Official Journal L: 2007-12-07 No.322.
18. EFSA (European Food Safety Authority). 2010. The Community Summary Report on trends and sources of zoonoses, zoonotic agents and food-borne outbreaks in the European Union in 2008, The EFSA Journal, 8(1), 1496.
19. Endtz H.P., Vliegenthart J.S., Vandamme P., Weverink H.W., van den Braak N.P., Verbrugh H.A., van Belkum A. 1997. Genotypic diversity of Campylobacter lari isolated from mussels and oysters in the Netherlands. Int J Food Microbiol. Vol.34. P.79–88.
20. Engberg J., Aarestrup F.M., Taylor D.E., Gerner-Smidt P., Nachamkin I. 2001. Quinolone and Macrolide Resistance in Campylobacter jejuni and C. coli: Resistance Mechanisms and Trends in Human Isolates. Emerging Infectious Diseases. Vol.7(1). P.24-34.
21. Engvall E.O., Brandstrom B., Andersson L., Baverud V., Trowald-Wigh G., Englund L. 2003. Isolation and identification of thermophilic Campylobacter species in faecal samples from Swedish dogs. Scand J Infect Dis. Vol.35. P.713–718.
22. Evans S.J., Sayers A.R. 2000. A longitudinal study of Campylobacter infection of broiler flocks in Great Britain. Prev Vet Med. Vol.46. P.209-223.
23. Fernández-Cruz A., Muñoz P., Mohedano R., Valerio M., Marín M., Alcalá L., Rodriguez-Créixems M., Cercenado E., Bouza E. 2010.Campylobacter bacteremia: clinical characteristics, incidence, and outcome over 23 years. Medicine (Baltimore). Vol.89(5). P.319–330.
24. Fleury M., Charron D.F., Holt J.D., Allen O.B., Maarouf A.R. 2006. A time series analysis of the relationship of ambient temperature and common bacterial enteric infections in two Canadian provinces. Int. J. Biometeorol. P.385–391.
25. Friedman C.R., Neimann J., Wegener H.C., Tauxe R.V. 2000. Epidemiology of Campylobacter jejuni infections in the United States and other industrialized nations. In: Nachamkin I, Blaser MJ, editors. Campylobacter. Washington (DC): ASM Press. P.121–138.
26. Gibreel A., Kos V.N., Keelan M., Trieber C.A., Levesque S., Michaud S., Taylor D.E. 2005. Macrolide resistance in Campylobacter jejuni and Campylobacter coli: molecular mechanism and stability of the resistance phenotype. Antimicrob Agents Chemother. 2005 Vol.49(7). P.2753-2759.
27. Gibbens J.C., Pascoe S.J., Evans S.J., Davies R.H., Sayers A.R. 2001. A trial of biosecurity as a means to control Campylobacter infection of broiler chickens. Prev Vet Med. Vol.48. P.85-99.
28. Glunder G., Petermann S. 1989. The occurrence and characterization of Campylobacter spp. in silver gulls (Larus argentatus), three-toed gulls (Rissa tridactyla) and house sparrows (Passer domesticus). Zentralbl Veterinarmed B. Vol.36. P.123–130.
29. Goossens H., Vlaes L., Butzler J.P., Adnet A., Hanicq P., N’Jufom S, Massart D, De Schrijver G, Blomme W. 1991. Campylobacter upsaliensis enteritis associated with canine infections. Lancet. Vol.337. P.1486–1487.
30. Goossens H., Giesendorf B.A., Vandamme P., Vlaes L., Van den Borre C., Koeken A., Quint W.G.V., Blomme W., Hanicq P., Koster D.S., Hofstra H., Butzler J-P., Van der Plas J. 1995. Investigation of an outbreak of Campylobacter upsaliensis in day care centers in Brussels: Analysis of relationships among isolates by phenotypic and genotypic typing methods. J Infect Dis. Vol.172. P.1298–1305.
31. Gurgan T., Diker K.S. 1994. Abortion associated with Campylobacter upsaliensis. J Clin Microbiol. Vol.32. P.3093–3094.
32. Hald B., Pedersen K., Waino M., Jorgensen J.C., Madsen M. 2004. Longitudinal study of the excretion patterns of thermophilic Campylobacter spp. in young pet dogs in Denmark. J Clin Microbiol. Vol. 42. P.2003–2012.
33. Harvey R.B., Young C.R., Ziprin R.L., Hume M.E., Genovese K.J., AndersonR.C., DroleskeyR.E., Stanker L.H., Nisbet D.J. 1999. Prevalence of Campylobacter spp isolated from the intestinal tract of pigs raised in an integrated swine production system. J Am Vet Med Assoc. Vol.215. P.1601–1604.
34. Hendrix R.W., Lawrence J.G., Hatfull G.F., Casjens S. 2000. The origins and ongoing evolution of viruses. Trends Microbiol. Vol.8. P.504–508.
35. Humphrey T., O'Brien S., Madsen M. 2007. Campylobacters as zoonotic pathogens: a food production perspective. Int J Food Microbiol. Vol.117(3). P.237-257.
36. Ketley J.M. 1997. Pathogenesis of enteric infection by Campylobacter. Microbiology. Vol.143. P.5–21.
37. Kist M., Bereswill S. 2001. Campylobacter jejuni. Contrib Microbiol. Vol.8. P.150–165.
38. Konkel M.E., Garvis S.G., Tipton S.L., Anderson D.E., Cieplak W. 1997. Identification and molecular cloning of a gene encoding a fibronectin-binding protein (CadF) from Campylobacter jejuni. Mol Microbiol. Vol.24. P.953–963.
39. Kovats R.S., Edwards S.J., Charron D., Cowden J., D’Souza R.M., Ebi K.L., Gauci C., Gerner-Smidt P., Hajat S., Hales S., Hernandez P.G., Kriz B., Kutsar K., McKeown P., Mellou K., Menne B., O’Brien S., Van P.W., Schmid H. 2005. Climate variability and campylobacter infection: an international study. Int. J. Biometeorol. Vol. 49. P.207–214.
40. Kramer J.M., Frost J.A., Bolton F.J., Wareing D.R. 2000. Campylobacter contamination of raw meat and poultry at retail sale: Identification of multiple types and comparison with isolates from human infection. J Food Prot. Vol.63. P.1654–1659.
41. Kudirkien÷ E., Malakauskas M., Malakauskas A., Bojesen A.M., Olsen J.E. 2010a. Demonstration of persitent strains of campylobacter jejuni within broiler farms over a 1-tear period in Lithuania. J Appl Microbiol. Vol.108(3). P.868–877.
42. Kudirkien÷ E., Bunevičien÷ J., Brondsted L., Ingmer H., Olsen J.E., Malakauskas M. 2010b. Evidence of broiler meat contamination with post-disinfection strains of Campylobacter jejuni from slaughterhouse. Int J Food Microbiol. Epub ahead of pint.
43. Lastovica A.J., Skirrow M.B. 2000. Clinical significance of Campylobacter and related species other than Campylobacter jejuni and C. coli. In: Nachamkin I, Blaser MJ, editors. Campylobacter. Washington (DC): ASM Press. P.89–120.
44. Miller W.G., Mandrell R.E. 2004. Campylobacter in the food and water supply: Prevalence, outbreaks, isolation, and detection. In: Ketley J, Konkel ME, editors. Campylobacter jejuni: New perspectives in molecular and cellular biology. Norfolk (United Kingdom): Horizon Scientific Press. P.109–163.
45. Moore J.E., Corcoran D., Dooley J.S.G., Fanning S., Lucey B., Matsuda M., McDowellD.A., MégraudF., MillarB.C., O'MahonyR., O'RiordanL., O'RourkeM., RaoJ.R., RooneyP.J., SailsA., WhyteP., 2005. Campylobacter. Vet. Res. Vol.36. P.351-382.
46. Moore J.E., Madden R.H. 1998. Occurrence of thermophilic Campylobacter spp. in porcine liver in Northern Ireland. J Food Prot. Vol.61. P.409–413.
47. Muza-Moons M.M., Koutsouris A., Hecht G. 2003. Disruption of cell polarity by enteropathogenic Escherichia coli enables basolateral membrane proteins to migrate apically and to potentiate physiological consequences. Infect Immun. Vol.71. P.7069–7078.
48. Nachamkin I., Allos B.M., Ho T. 1998. Campylobacter species and Guillain-Barre syndrome. Clin Microbiol Rev. Vol.11. P.555–567.
49. Newell D.G., Fearnley C. 2003. Sources of Campylobacter colonization in broiler chickens. Appl Environ Microbiol. Vol.69. P.4343-4351.
50. NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimoinstitutas). 2010. 2009 metų ataskaita apie gyvūnų ligų, zoonozių ir zoonozių suk÷l÷jų, maisto teršalų ir nepageidaujamų medžiagų pašaruose paplitimo tendencijas Lietuvoje. Terra Publica, Kaunas, Lietuva. P. 66 – 68.
51. Normand V., Boulianne M., Quessy S. 2008. Evidence of cross-contamination by Campylobacter spp. of broiler carcasses using genetic characterization of isolates. Can J Vet Res. Vol.72(5). P.396–402.
52. Olson C.K., Ethelberg S., van Pelt W., Tauxe R.V. 2008. Epidemiology of Campylobacter jejuni Infections in Industralized Nations. In: Nachamkin, I., Szymanski, C.M., Blaser, M.J. (Eds.), Campylobacter. ASM Press, Washington, DC. P.163–190.
53. Park C.E., Sanders G.W. 1992. Occurrence of thermotolerant campylobacters in fresh vegetables sold at farmers' outdoor markets and supermarkets. Can J Microbiol. Vol.38. P.313–316.
54. Patrick M.E., Christiansen L.E., Waino M., Ethelberg S., Madsen H., Wegener H.C. 2004. Effects of climate on incidence of Campylobacter spp. in humans and prevalence in broiler flocks in Denmark. Appl. Environ. Microbiol. Vol. 70. P.7474–7480.
55. Piddock L.J., Ricci V., Pumbwe L., Everett M.J., Griggs D.J. 2003. Fluoroquinolone resistance in Campylobacter species from man and animals: Detection of mutations in topoisomerase genes. J Antimicrob Chemother. Vol.51. P.19–26.
56. Pieskus J., Butrimaite-Ambrazeviciene C., Kazeniauskas E., Stanevicius Z., Mauricas M. 2008. Risk Factors for the Presence of Campylobacter sp. in Lithuanian Broiler Flocks. International Journal of Poultry Science. Vol.7(12). P.1242-1246.
57. Refrégier-Petton J., Rose N., Denis M., Salvat G. 2001. Risk factors for Campylobacter spp. contamination in French broiler-chicken flocks at the end of the rearing period. Prev Vet Med. Vol.50. P.89-100.
58. Rosef O., Rettedal G., Lageide L. 2001. Thermophilic campylobacters in surface water: A potential risk of campylobacteriosis. Int J Environ Health Res. Vol.11. P.321–327.
59. Rosenquist H., Sommer H.M., Nielsen N.L., Christensen B.B. 2006. The effect of slaughter operations on the contamination of chicken carcasses with thermotolerant Campylobacter. Int J Food Microbiol. Vol.108(2). P.226-232.
60. Sahin O., Zhang Q., Meitzler J.C., Harr B.S., Morishita T.Y., Mohan R. 2001. Prevalence, antigenic specificity, and bactericidal activity of poultry anti-Campylobacter maternal antibodies. Appl Environ Microbiol. Vol. 67(9). P.3951-3957.
61. Santini C., Baffoni L., Gaggia F., Granata M., Gasbarri R., Di Gioia D., Biavati B. 2010. Characterization of probiotic strains: An application as feed additives in poultry against Campylobacter jejuni. Int J Food Microbiol. In press.
62. Sauerwein R., Bisseling J., Horrevorts A. 1993. Septic abortion associated with Campylobacter fetus subspecies fetus infection: case report and review of the literature. Infection. Vol. 21(5). P.331–333.
63. Shen Z., Feng Y., Dewhirst F.E., Fox J.G. 2001. Coinfection of enteric Helicobacter spp. and Campylobacter spp. in cats. J Clin Microbiol. Vol.39. P.2166–2172.
64. Slader J., Domingue G., Jørgensen F., McAlpine K., Owen R.J., Bolton F.J., Humphrey T.J. 2002. Impact of transport crate reuse and of catching and processing on Campylobacter and Salmonella contamination of broiler chickens. Appl Environ Microbiol. Vol.68. P.713-719.
65. Stern N.J., Reiersen J., Lowman R., Bisaillon J.R., Friðriksdóttir V., Gunnarsson E., Hiett K.L., Campy-on-Ice Consortium. 2005. Occurrence of Campylobacter spp. in cecal contents among commercial broilers in Iceland. Foodborne Pathog Dis. Vol.2. P.82-89.
66. Suerbaum S., Lohrengel M., Sonnevend A., Ruberg F., Kist M. 2001. Allelic diversity and recombination in Campylobacter jejuni. J Bacteriol. Vol.183. P.2553–2559.
67. Tam C.C., Rodrigues L.C., O’Brien S.J., Hajat S. 2006. Temperature dependence of reported Campylobacter infection in England, 1989–1999. Epidemiol. Infect. Vol.134. P.119–125.
68. Thakur S., Zhao S., McDermott P.F., Harbottle H., Abbott J., English L., Gebreyes W.A., White D.G. 2010. Antimicrobial Resistance, Virulence, and Genotypic Profile Comparison of Campylobacter jejuni and Campylobacter coli Isolated from Humans and Retail Meats. Foodborne Pathog Dis. In press.
69. Vandamme P. 2000. Taxonomy of the family Campylobacteraceae. In: Nachamkin I, Blaser MJ, editors. Campylobacter. Washington (DC): ASM Press. P.3–26.
70. van de Giessen A., Mazurier S.I., Jacobs-Reitsma W., Jansen W., Berkers P., Ritmeester W., Wernars K. 1992. Study on the epidemiology and control of Campylobacter jejuni in poultry broiler flocks. Appl Environ Microbiol. Vol.58. P.1913-1917.
71. Wassenaar T.M., van der Zeijst B.A., Ayling R., Newell D.G. 1993. Colonization of chicks by motility mutants of Campylobacter jejuni demonstrates the importance of flagellin A expression. J Gen Microbiol. Vol.139. P.1171–1175.
72. Wagner P.L., Waldor M.K. 2002. Bacteriophage control of bacterial virulence. Infect Immun. Vol.70. P.3985–3993.
73. Walmsley S.L., Karmali M.A. 1989. Direct isolation of atypical thermophilic Campylobacter species from human feces on selective agar medium. J Clin Microbiol. Vol.27. P.668–670.
74. Willison H.J., O'Hanlon G.M. 1999. The immunopathogenesis of Miller Fisher syndrome. J Neuroimmunol. Vol.100. P.3–12.
75. Wilson D.J., Gabriel E., Leatherbarrow A.J., Cheesbrough J., Gee S., Bolton E., Fox A., Fearnhead P., Hart C.A., Diggle P.J. 2008. Tracing the source of campylobacteriosis. PLoS Genet. Vol.4(9):e1000203.
76. Wingstrand A., Neimann J., Engberg J., Nielsen E.M., Gerner-Smidt P., Wegener H.C., Molbak K. 2006. Fresh chicken as main risk factor for campylobacteriosis, Denmark. Emerg. Infect. Dis. Vol.12. P.280–285.
