Viščiukų broilerių elgsenos priklausomybė nuo laikymo sąlygų ir gerovės

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gabrielė Girskytė

Viščiukų broilerių elgsenos priklausomybė nuo laikymo

sąlygų ir gerovės

Broiler chickens behavior in dependence on housing

conditions and welfare

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Vytautas Ribikauskas

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Viščiukų broilerių elgsenos priklausomybė nuo laikymo sąlygų ir gerovės“

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

... ... ...

(data) (vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

... ... ...

(data) (vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

... ... ...

(data) (vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

... ... ...

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

... ... ...

3

Turinys

1.1 Viščiukų broilerių patalpų apšvietimas ... 9

1.2 Plotas, tenkantis viščiukams broileriams ... 9

1.3 Temperatūra ... 10 1.4 Kraikas ... 11 1.5 Oro kokybė ... 12 1.6 Ventiliacija ... 13 1.7 Lesalai ... 13 1.8 Vanduo ... 14 1.9 Stresas ... 14 1.10 Elgsena ... 15 1.10.1 Natūrali elgsena ... 15 1.10.2 Plunksnų pešiojimas ... 16 1.11 Sveikatos sutrikimai ... 17 1.11.1 Judėjimo sutrikimai ... 17 1.11.2 Kontaktinis dermatitas ... 17

Tyrimo metodai ir medžiaga ... 19

4

1.14.4 Pėdų dermatitas ... 20

1.15 Elgsena ... 20

Tyrimo rezultatai ... 22

1.16 Laikymo sąlygos ... 22

1.17 Mikroklimatas ir paukštidės duomenys... 22

5 VIŠČIUKŲ BROILERIŲ ELGSENOS PRIKLAUSOMYBĖ NUO LAIKYMO SĄLYGŲ IR

GEROVĖS

Gabrielė Girskytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbas atliktas x broilerių ūkyje 2019 m. lapkričio mėnesį. Ūkis tirtas kas savaitę nuo 2-os viščiukų gyvenimo dienos 4 kartus. Pagrindiniai tyrimo tikslai - įvertinti paukščių elgseną ir sveikatą esant galimai gyvūnų gerovę pagerinančiam paukštidės įrangos praturtinimui (medžio drožlių briketai). Nustatyti ar (ir kaip) paukščių elgsena ir sveikata priklauso nuo paukščių amžiaus ir laikymo sąlygų. Tyrimas buvo atliktas panaudojus vaizdo kameras, su kuriomis paukščiai buvo filmuojami 24 val. Aplinkos praturtinimas daugiausiai įtakos turėjo pirmomis paukščių gyvenimo dienomis, kai briketais buvo naudotasi kaip priedanga gulėjimui, padaugėjo besiilsinčių paukščių kiekis. Ištyrus paukščių elgseną, nustatytas su amžiumi didėjantis noras gulėti ir kūno priežiūros poreikis, lesimo ir gėrimo elgsenos pasireiškimų mažėjimas. Paukštyne nustatytos atitinkančios reikalavimus pagrindinės paukščių laikymo sąlygos. Vertinant aplinkos rodiklius, nustatytas padidėjęs amoniako ir anglies dvideginio dujų koncentracijos patalpos ore kiekis paskutinėmis tyrimo savaitėmis. Paukščių sveikata ir gerovė įvertinta gerai, esminių sveikatos ir elgsenos sutrikimų nenustatyta.

6 BROILER CHICKENS BEHAVIOUR IN DEPENDENCE ON HOUSING CONDITIONS

AND WELFARE

Gabrielė Girskytė Master‘s Thesis

SUMMARY

Work carried in x broiler farm in November 2019. The farm was tested weekly from chicken age day 2 totally for 4 times. The main aims of the study were to evaluate the behaviour and health of birds in the event of possible enrichment of the shed equipment (wood chip briquettes). Determine whether (and how) the behaviour and health of birds depends on the age and housing. The study was carried out using video cameras that filmed birds for 24 hours. The enrichment of the environment was mainly influenced by the first days of bird life, when briquettes were used as a cover for lying down, and the number of resting birds increased. Bird behaviour studies have shown an increasing age-related desire to lie down and a need for body care, as well as a decrease in feeding and drinking behaviours. The poultry farm has set the appropriate basic housing conditions for the birds. The environmental measurements revealed an increase in indoor air concentrations of ammonia and carbon dioxide in the last weeks of the study. The health and well-being of the birds is well assessed and no major health and behavioural disturbances have been identified.

7

Santrumpos

lux - liuksai, šviesos intensyvumo išraiška Pav. – paveikslėlis

Lent. - lentelė

PAMP - mikroorganizmai ir jų dariniai LPS - lipopolisacharidas

LTA - lipoteichjinė rūgštis BGL - β-gliukanai

ppm. - milijoninė dalis

8

Įvadas

Kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, broileriai turi būti apgyvendinami tinkamoje aplinkoje, kad specifiniai gyvūno elgesio įpročiai nebūtų varžomi ir skirtingose situacijose gebėtų patenkinti savo poreikius. Šiuo tikslu broileriai turėtų turėti: galimybę laisvai bėgioti, kapstytis, lenkti sparnus, valytis savo plunksnas, ilsėtis ir miegoti netrukdomi. Gyvūnų gerovė, kuri reiškia ir fizinį laisvumą, ir savijautą, yra labai sudėtingas terminas. Šis terminas dažnai apibrėžiamas kaip 5 laisvės, kuriomis apibendrinami svarbūs veiksniai, pirmą kartą pateikti taip vadinamoje „Brambell ataskaitoje“ (1965). Ūkinių gyvūnų gerovės komisija (FAWC, Didžioji Britanija) šias 5 laisves apibrėžia sekančiai: „1. Laisvė nekęsti alkio ir troškulio; 2. Laisvė nekęsti diskomforto; 3. Laisvė nekęsti skausmo, sužeidimų, ligų; 4. Galimybė įprastai elgtis; 5. Laisvė nekęsti baimės ir streso (1,2). Naminių paukščių elgesys atspindi jų gerovės būklę tam tikru momentu ir yra susijęs su vidiniais (fiziologiniais) ir išoriniais (aplinkos) veiksniais. Tinkamai interpretuojant, naminių paukščių elgesys, įskaitant jo dažnumą, trukmę ir seką, gali būti naudojamas paukščių gerovei įvertinti (3). Nuo 3 savaičių komercinės paskirties viščiukai broileriai rodo pastebimai sumažėjusį aktyvumą ir nuo 39 dienų amžiaus jie praleidžia nuo 76% iki 80% savo laiko gulėdami. Buvo nustatytas didelis neaktyvumas dėl kojų funkcijų sutrikimo. Įrodyta, kad, esant didesniam broilerių aktyvumui, pagerėja kojų sveikatingumas, tai daro teigiamą poveikį griaučiams ir raumenims, visai viščiukų broilerių raidai. Aktyvumą gali skatinti išorinių dirgiklių panaudojimas, tokių kaip šiaudų rulonai, laktos ar įvairūs lesinimo objektai. Dėl pastaruoju metu padidėjusio visuomenės dėmesio gyvūnų gerovei, broileriams viščiukams tokie dirgikliai pateikiami vis dažniau (4).

Darbo tikslas: nustatyti kaip paukščių elgsena priklauso nuo tam tikrų gerovės rodiklių ir laikymo sąlygų paukštynuose.

Uždaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti paukščių laikymo sąlygas.

2. Nustatyti tam tikrus paukščių sveikatos ir aplinkos rodiklius, įvertinti paukščių gerovės būklę.

3. Ištirti ir įvertinti paukščių elgseną.

9

Literatūros apžvalga

1.1

Viščiukų broilerių patalpų apšvietimas

Šviesa yra labai svarbi priemonė reguliuojant broilerių produkciją ir gerovę, nes turi įtakos paukščių elgesiui ir fiziologijai. Broileriai, auginami komerciniu mastu, yra apšviesti blankia šviesa. Buvo pasiūlyta, kad stipresnis šviesos intensyvumas galėtų pagerinti sveikatą ir sukurti aplinką normaliam broilerių elgesiui (5). Pastebimas neigiamas netinkamos šviesos poveikis - sumažėjęs skerdienos kiekis, produkcija, padaugėję kojų sutrikimų ir akių defektų, pasikeitęs elgesys, sustiprėjęs baimės pojūtis. Nustatyta, kad blanki šviesa pažeidžia tinklainę, sukelia buptalmiją, choroiditą, lęšių pažeidimą, uždegimą ir padidėjusį akių dydį ir svorį (7). Tačiau blanki šviesa padidina kojų ir sparnų masę (6). Charles et al. (1992) nustatė, kad ši šviesa padidino riebalų ir sumažino baltymų koncentraciją skerdienoje. Siekiant užtikrinti broilerių gerovę, buvo pasiūlyta ryškesnė šviesa, o broileriams ji suteikia didesnį komfortą (8). Europos Sąjunga (2007 m.) priėmė nuostatą dėl ne mažiau kaip 20 lux šviesos intensyvumo panaudojimo broilerių auginime po pirminio šėrimo etapo. Nepaisant paskelbto neigiamo poveikio broilerių gamybai ir gerovei, broilerių pramonė vis dar naudoja ir rekomenduoja apšvietimą mažiau nei 5 lux. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad mažas šviesos intensyvumas pagerina pašarų efektyvumą, sumažina mirtingumą dėl staigios mirties sindromo ir sumažina skerdenos pažeidimus (įbrėžimus, mėlynes) dėl sumažėjusio aktyvumo. O didesnis šviesos intensyvumas kaip tik atvirkščiai - didina paukščių aktyvumą ir agresyvų elgesį (9). Įprastai apšvietimo programose yra numatytas ilgas dienos laikas, pavyzdžiui, 23 valandos šviesos ir 1 valanda tamsos ankstyvosiose augimo stadijose (iki 7 dienų amžiaus). Tai užtikrina, kad viščiukai gali anksti vartoti lesalą ir gerti, paukščių augimas, sveikata ir gerovė yra optimalūs. Po 7 dienų amžiaus optimaliausias režimas numato maždaug 5 valandų tamsos periodą (4–6 valandos) (10).

1.2

Plotas, tenkantis viščiukams broileriams

10 (11). Paukščių tankis yra paprastai išreiškiamas kaip laikomų paukščių arba gyvojo svorio (kg) viename m2 grindų ploto. Buvo ištirta, jei gyvulių tankumas yra didesnis daugiau kaip 30 kg/m2 grindų ploto, dėl karščio streso augimo greitis sumažėja. Didėjant pakratų temperatūrai, didėja metabolinės šilumos išsiskyrimas, taip pat didėja drėgmės ir azoto kiekis, kuris aktyvina mikrobų veiklą. Didėjant gyvulių tankiui, kraiko temperatūra pakilo daugiau kaip 30 °C, tuo tarpu oro temperatūra 20 cm iki 100 cm aukštyje virš kraiko buvo pastovi ir siekė apie 22 °C. Gyvulių tankumas taip pat gali paveikti kai kuriuos paukščių elgesio elementus, tokius kaip lokomotorinis aktyvumas, kapstymasis ir poilsis. Ferrante ir kt. (2006) palygino paukščių kiekį 28 ir 35 kg/m2, tačiau reikšmingo nejudrumo skirtumo nebuvo pastebėta. Pastebėta, jog laikant paukščius dideliu tankiu, per pirmąją gyvenimo savaitę staigiai mažėja dauguma elgesio veiklų, o auginimo laikotarpio pabaigoje, kai fizinė erdvė yra mažiausia, gyvulių tankio poveikis elgsenai yra mažas. Dawkins ir kt. (2004) padarė išvadą, kad laikymo sąlygos (pakratų kokybė, temperatūra ir drėgmė) buvo svarbesni rodikliai paukščių sveikatingumui nei plotas, tenkantis vienam paukščiui (12). Europos Sąjungoje gyvulių tankis grindžiamas ES broilerių gerovės direktyva (2007 m.): 33 kg/m2

arba 39 kg/m2, jei laikomasi griežtesnių standartų, arba 42 kg/m2 , jei ilgą laiką laikomasi ypač aukštų gerovės standartų (13, 10).

1.3

Temperatūra

11 esant aukštai aplinkos temperatūrai, turi didesnį energijos poreikį nei termoneutralioje aplinkoje (16). Aplinkos temperatūros normos vienadieniams viščiukams yra 30 °C, 3 dienų – 28 °C ir toliau kas tris dienas mažinant po vieną laipsnį iki 27 gyvenimo dienos, kuomet temperatūra turėtų nusistovėti 20 °C iki broilerių auginimo pabaigos (10). Taip pat auginant naminius paukščius, šiluminės sąlygos paukštidžių viduje dažniausiai vertinamos remiantis vidaus patalpų temperatūra ir oro drėgme, o temperatūra kraiko paviršiuje paprastai nėra matuojama. Kadangi pakratų paviršiaus temperatūra nežinoma, praktiškai neįmanoma optimizuoti šiluminių sąlygų broilerių gyvenimo metu, ypač siekiant sumažinti šiluminio diskomforto ir streso pavojų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir į temperatūrą kraiko paviršiuje (17). Viščiukai neturi galimybės reguliuoti kūno temperatūros pirmąsias 5 dienas ir iki 14 dienų amžiaus termoreguliacija nėra visiškai išvystyta. Viščiukai yra labai priklausomi nuo tinkamos pakratų temperatūros. Jei kraiko ir oro temperatūra yra per šalta, sumažės vidinė kūno temperatūra, lesalo ir vandens suvartojimas, sulėtės augimas ir padidės jautrumas ligoms. Todėl grindų temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 32 °C. Jei naudojami spinduliniai/dujiniai šildytuvai, grindų temperatūra turėtų būti 40,5 °C po šilumos šaltiniu (18).

1.4

Kraikas

12 kraiką saujoje, jeigu suspaudus kraikas sulimpa į labai tvirtą kamuoliuką ir gerai taip laikosi, toks kraikas yra per drėgnas, jei tik šiek tiek sulimpa - tinkamas drėgnumas, o jei visai nesulimpa - per sausas (20).

1.5

Oro kokybė

Manoma, kad ore esančiose (smulkiose) dulkėse yra dujų, mikroorganizmų, endotoksinų ir įvairių kitų medžiagų. Organinės dulkės gali išsiskirti iš pačių gyvūnų: odos, plaukų ir plunksnų (kolageno), lesalų, išmatų ir kraiko. Taip pat tam daug įtakos turi tokie veiksniai kaip paukščių tankis, gyvūnų amžius ir ventiliacija. Svarbią dulkių dalį sudaro mikroorganizmai ir jų dariniai (PAMP). Dideli mikroorganizmų darinių, tokių kaip lipopolisaharidas (LPS) kiekiai, rasti gramneigiamose bakterijose, kiti dariniai, tokie kaip lipoteichjinė rūgštis (LTA), esanti gramteigiamose bakterijose, β-gliukanai (BGL), randami ant mielių ir daugelis kitų, randami paukštynų ore arba yra kaip dulkių dalis. Viščiukai su įkvepiamu oru (maždaug 1 m3 _{oro per 24}

val.) įkvepia ir šiuos mikroorganizmus ar tokius jų darinius. Paukščių fermų ore buvo nustatytanuo 240 iki 13400 endotoksinų vienetų / m3 _{(1 endotoksino vienetas / m3 ≈ 0,1 ng / m3) endotoksinų}

13

1.6

Ventiliacija

Vėdinimo sistema gali būti laikoma pagrindiniu veiksniu, kuris daro įtaką paukščių termoreguliacijai. Vėdinimas broilerių patalpose yra kelių aplinkos veiksnių kontrolės procesas, kuris keičia vidaus orą grynu lauko oru. Šis procesas pašalina šilumą ir drėgmės perteklių, taip pat dulkes ir kvapus, sumažina kenksmingų dujų, tokių kaip amoniakas, anglies dioksidas, kaupimąsi ir aprūpina patalpą deguonimi (23). Kadangi jauni viščiukai yra jautresni oro kokybei nei vyresni paukščiai, amoniako kiekis, kuris 7 savaičių pulkui daro nedidelį poveikį, gali 20 % sumažinti 7 dienų amžiaus viščiukų prieaugį. Jauni paukščiai taip pat yra labai jautrūs skersvėjui. Netgi 0,5 m/s oro greitis vienadieniams paukščiams gali sukelti stiprų kūno atšalimą. Jei naudojami cirkuliaciniai ventiliatoriai, jie turėtų būti nukreipti link lubų, kad kuo mažiau paveiktų paukščius tiesiogiai (18).

1.7

Lesalai

14

1.8

Vanduo

Tinkamos kokybės geriamojo vandens naudojimas pakankamu kiekiu atlieka svarbų vaidmenį, palaikant ūkinių gyvūnų sveikatą ir produktyvumą. Auginant viščiukus broilerius daugelyje ūkių yra įrengtos uždaros geriamojo vandens sistemos, kurios, palyginti su atviromis sistemomis, užtikrina geresnę vandens kokybę. Nepaisant to, net ir tokioje gėrimo sistemoje vanduo gali būti užterštas patogenais. Tačiau vandens kokybė turi būti užtikrinta ne tik prieš patekimą į ūkį, bet ir jam pereinant per vandens linijas, girdymo sistemas iki patenkant į paukščių organizmą. Todėl vandens dezinfekavimas įvairiais cheminiais tirpalais yra įprastas būdas pašalinti iš vandens patogeninius organizmus, nešvarumus. Be to, dezinfekcija atlieka svarbų vaidmenį palaikant geriamojo vandens linijų švarą. Šiuolaikiniuose viščiukų ūkiuose skiepai, vaistai ir daugelis specialių gydymo būdų (pvz., probiotikai ar organinės rūgštys) tiekiami kartu su vandeniu. Šių priemonių saugumas ir efektyvumas priklauso nuo švarių girdymo linijų (25). Komerciniu būdu užaugintiems viščiukams broileriams geriamasis vanduo teikiamas iš nipelinio tipo girdyklų. Tokia girdymo sistema sumažinama vandens išlaistymą ant kraiko. Tačiau ši girdymo linija yra virš paukščių galvų, dėl to jiems reikia ištiesti kaklą į viršų tam, kad galėtų atsigerti vandens. Taip yra sutrikdomas natūralus paukščių vandens atsigėrimo procesas, taip pat nustatyta, jog nipeliniu būdu girdomi paukščiai suvartoja mažesnį kiekį vandens nei paros norma. Paukščiai, priklausomai nuo amžiaus, per dieną turi suvartoti tokį kiekį vandens: 0–7 dienų 20 ml / min; 7–21 dienų 60–70 ml / min; > 21 dienų 70–100 ml / min. Nors šis būdas neatitinka paukščių natūralaus gėrimo proceso, vis dėlto tai yra geriausias būdas, norint išvengti vandens užsiteršimo iš aplinkos, vandens švaistymo, drėgno kraiko, kas neretai sukelia pėdų dermatitą ir kitus susirgimus (26). Iki 3 kg paukščiams vienai girdyklai (nipelinio tipo) rekomenduojama skirti 15 paukščių (33).

1.9

Stresas

15 paprastai reaguoja į konkrečius stresorius bandydami kovoti su jais. Tačiau ilgalaikis ar nespecifinis stresas lemia, kad gyvūnas imasi priemonių prisitaikyti prie streso, o ne tiesiogiai jį spręsti. Kai gyvūnas pirmą kartą susiduria su stresoriumi, aktyvuojasi neurogeninė sistema. Neurogeninę sistemą sudaro simpatiniai postganglioniniai neuronai ir antinksčių meduliariniai audiniai. Neurogeninės sistemos aktyvinimas žymiai padidina kraujospūdį, raumenų tonusą, nervų jautrumą, cukraus kiekį kraujyje ir kvėpavimą. Jei nepavyko bandyti kovoti su stresoriumi ar bėgti nuo jo, iš karto atsiranda hipotalaminės ir hipofizės-antinksčių žievės sistemos aktyvavimas. Įjungus šią sistemą, hipotalamas sukelia kortikotropino atpalaidavimo faktorių, kuris savo ruožtu stimuliuoja hipofizį išskiriant adrenokortikotropinį hormoną (AKTH). AKTH sekrecija sukelia antinksčių žievės ląstelių proliferaciją ir išskiria kortikosteroidus. Kortizolis yra pagrindinis kortikosteroidas daugumoje žinduolių, o kortikosteronas yra pagrindinis paukščių kortikosteroidas. Jei kortikosteroidai išlieka padidėję kraujyje, yra daug galimų poveikių organizmui, kaip gliukozės ir mineralinių medžiagų apykaitos pokyčiai, širdies ir kraujagyslių ligos, hipercholesterolemija, virškinimo trakto pažeidimai ir imuninės sistemos funkcijos pokyčiai (27).

1.10 Elgsena

1.10.1 Natūrali elgsena

Natūralios elgsenos pasireiškimas yra dažnai naudojama priemonė, naudojama įvertinti naminių paukščių gerovę. Anot Bracke & Hopster (2006), natūralus elgesys gali būti apibrėžtas kaip elgesys, kurį gyvūnas paprastai patiria, kai yra veikiamas panašiomis sąlygomis kaip jo natūrali buveinė. Natūralus elgesys yra malonus ir skatina biologines funkcijas, turinčias reikšmės gyvūno gerovei. Natūralaus elgesio apibrėžimas neapima paukščio elgesio sergant, skrendant ar vykstant agresijai, nes tai nelaikoma maloniomis situacijomis. Yra nustatytas toks elgesys: plunksnų pešiojimas, kapstymasis, maudymasis dulkėse, lokomotorinė veikla ir agresyvus elgesys. Šis elgesys dažniausiai pastebimas komerciniuose broilerių ūkiuose, todėl elgsenos stebėjimas gali padėti įvertinti naminių paukščių gerovę.

16 nusėsti ant savo plunksnų. Tada jis atsigula, trina kaklą ir kūno šonus, o galiausiai pasipurto, kad pašalintų daleles. Maudynės dulkėse pašalina išorinius parazitus ir pagerina plunksnų būklę, pagrindinė maudymosi dulkėse funkcija yra subalansuoti lipidų kiekį plunksnose. Šį procesą sukelia keli vidiniai ir išoriniai stimulai, įskaitant šviesą, parazitų buvimą, šilumą ir malonumo siekimą.

Kapstymasis - toks elgesys paukščiui yra labai svarbus, nes didesnis jo intensyvumas, trukmė ir paplitimas rodo geresnę paukščio gerovę. Paukščiai kapsto kraiką kojomis ir snapu ieško maisto. Tačiau yra pastebėta, jog esant ribotam lesinimui, paukščiai gali nukreipti savo kapstymosi elgesį į kitų paukščių plunksnų pešimą (3).

1.10.2 Plunksnų pešiojimas

17

1.11

Sveikatos sutrikimai

1.11.1 Judėjimo sutrikimai

Viena iš rimčiausių gerovės problemų yra didelis skeleto sutrikimų dažnis, ypač dėl tų, kurie sukelia sutrikusį judrumą ir šlubumą. Greitai augantys broileriai mažai juda ir ilgai tupi, kas sukelia kojų kaulų deformacijas ir kremzlių pažeidimą, dėl ko sutrinka paukščių eisena. Tiek infekciniai (šlaunikaulio galvos nekrozė, sinovitas ir kt.) tiek raidos sutrikimai (kaulų deformacija, dischondroplazija, rachitas) gali pakenkti broilerių gerovei. Atsiradus šiems sutrikimams, viščiukai sunkiai pasiekia lesalą bei vandenį ir dėl to gali mirti nuo bado ir dehidratacijos. Sutrikusi eisena vertinama penkių balų sistema. Paukščiai vertinami 0 balų, demonstruoja normalią eiseną, yra vikrūs ir judrūs. Paukščiai, įvertinti 1 ir 2 balais, turi nežymių įvairaus laipsnio judėjimo defektų, pasireiškiančių sutrikusia eisena, bet trūkumai rimtai nepakenkia paukščių judėjimo galimybei. Paukščiai, kurių balas yra 3 arba 4, turi rimtų eisenos defektų, o paukščiai, vertinami 5 balais, yra nepajėgūs nuolat vaikščioti. Viščiukų broilerių eisenos tyrimai parodė kad paukščiai, kurių balas yra 3 ar daugiau, patiria skausmą ar diskomfortą (12).

1.11.2 Kontaktinis dermatitas

19

Tyrimo metodai ir medžiaga

Tyrimas buvo atliktas x broilerių ūkyje 2019 m. lapkričio mėnesį. Tyrimai atlikti 4 kartus skirtingais paukščių amžiaus tarpsniais: 2, 9, 16 ir 23 dienų amžiaus. Kiekvieno tyrimo metu buvo tiriamas mikroklimatas ir vertinama paukščių elgsena filmuojant. Šio tyrimo tikslas – įvertinti viščiukų broilerių elgseną ir sveikatą esant galimai gyvūnų gerovę pagerinančiam paukštidės įrangos praturtinimui. Nustatyti ar (ir kaip) paukščių elgsena ir sveikata priklauso nuo paukščių amžiaus ir aplinkos sąlygų.

1.12

Laikymo sąlygos

Duomenys apie paukštidę, naudojamą įrangą, aplinkos sąlygas ir paukščių kiekį buvo gauti iš ūkio.

Paukščių tankis mᶟ paukštidėje apskaičiuotas išmatavus paukštidės plotį ir ilgį ir sužinojus paukščių skaičių. Paukščių laikymo patalpa buvo išmatuota naudojant lazerinį atstumo matuoklį.

1.13

Mikroklimatas

Paukštidėje taikomo temperatūros režimo duomenys buvo gauti iš ūkio. Papildomai ūkyje virš centrinio tako, toliau nuo išeinamų ventiliacijos šachtų buvo pakabinti du elektroniniai savirašiai matavimo prietaisai, kurie fiksavo patalpos oro temperatūrą ir drėgmę visą tyrimo laiką pusės valandos intervalu.

Šviesos matavimas buvo atliktas 4 kartus 2, 9, 16 ir 23 tyrimo dieną 5 skirtingose paukštyno vietose paukščių lygyje ir išvestas vidurkis. Matuota šviesos matavimo prietaisu AMPROBE.

Oro judėjimo greitis matuotas prie 5 atsitiktinai parinktų įeinamosios ventiliacijos angų 4 kartus 2, 9, 16 ir 23 tyrimo dieną, iš rezultatų išvestas vidurkis. Matuota naudojant prietaisą Mini Thermo-Anemometer.

20

1.14

Paukščių sveikatingumas

1.14.1 Svoris

Paukščių svoris buvo fiksuojamas sveriant 100 atsitiktinai parinktų paukščių 4 kartus 2, 9, 16 ir 23 tyrimo dieną ir išvedant svorio vidurkį.

1.14.2 Gaištamumas

Paukščių gaištamumas užrašomas kiekvieną dieną į žurnalą, tai visi ant tako rasti nugaišę paukščiai, neįtraukiami brokuojami paukščiai. Paskaičiuotas gaišusių paukščių procentas žinant pradinį paukščių skaičių ir nugaišusių paukščių skaičių paskutinę tyrimo dieną (per tyrimo laiką nugaišusių paukščių skaičius/atvežtų paukščių skaičius*100).

1.14.3 Išbrokavimas

Išbrokuoti paukščiai taip pat fiksuojami kasdieniniame žurnale, tai visi atrinkti silpnesni ar turintys sveikatos sutrikimų paukščiai, kurie yra atitinkamai eutanazuojami. Paskaičiuotas išbrokuotų paukščių skaičius (per tyrimo laiką eutanazuotų paukščių skaičius/atvežtų paukščių skaičius*100).

1.14.4 Pėdų dermatitas

Vertinamas pėdų pado dermatitas, 23 augimo dieną pagal Welfare quality vertinimo skalę. Įvertinti 100 atsitiktinai parinktų paukščių. Požymiai - oda tampa tamsesnė susilietimo su kraiku metu, todėl su laiku gali ant odos atsirasti gilių pažeidimų. Pažeidimų sunkumas vertinamas pagal skalę nuo 0 iki 4 balų (0 - pėdų pado dermatito požymių nėra; 1,2 - pėdų pado dermatito požymiai minimalūs; 3,4 - pėdų pado dermatito požymiai akivaizdūs).

1.15

Elgsena

21 buvo įrengtos kontrolinėje paukštidės vietoje be dirgiklio. Buvo filmuojama kas savaitę 2, 9,16, 23 tyrimo dienomis. Filmavimo trukmė buvo 24 val. Filmavimo medžiaga naudojama elgsenos analizei pagal etogramą (elgsenų sąrašą) (1 lentelė). Kiekvieną tyrimų parą iš vaizdo medžiagos buvo imami 12 momentų (kadrų) pradedant 14:00 val., baigiant 12:00 val. kas 2 val. Elgsenos stebėjimų rezultatai išreikšti paukščių kiekiu procentais (ir vienetais), demonstravusių tam tikrą elgseną iš visos stebėtų paukščių grupės (100 %).

Bandomosios ir kontrolinės grupių duomenų statistiniam palyginimui buvo atliktas neparametrinis Vilkoksono rangų sumų testas, tos pačios grupės vienodų elgsenų skirtingo laiko duomenų palyginimui buvo panaudotas neparametrinis Mann-Whitney testas. Skirtingų elgsenų tarpusavio koreliacijai nustatyti buvo apskaičiuotas Spirmeno (Spearman) ranginės koreliacijos koeficientas. Statistinė analizė atlikta kompiuterine programa XLSTAT 2014.5.03 (Addinsoft Inc.).

1 lent. Elgesio formos ir jų apibūdinimas (etograma). Elgesio forma Apibūdinimas

Gulėjimas/poilsis Paukštis guli pakratuose, o galva nuleista ant žemės arba yra stačia; akys gali būti atmerktos arba užmerktos.

Judėjimas Paukštis bėga greitai arba lėtai, su atlenktais sparnais.

Grūmingas (savęs) Visi elgesio modeliai, susiję su savo kūno paviršiaus valymu ir priežiūra naudojant snapą; paukštis gali būti atsistojęs arba atsigulęs.

Lesalo ieškojimas

stovint/kapstant/lesiojant

Paukštis stovi vertikalioje padėtyje su abiem kojomis ant žemės, naudoja abi kojas kapstyti žemę ir (arba) retkarčiais nuleidžia galvą, kad galėtų snapu perkelti kraiką lesalo paieškoje.

Lesimas iš lesyklų Paukščio galva yra virš lesyklos, aktyviai lesa lesalus. Gėrimas iš girdyklų Paukštis aktyviai gera vandenį iš girdyklos.

Kuitimasis dulkėse (substrate)

Paukščiai kapsto kojomis ir snapu kraiką, pritupia ir toliau seka organizuota elgesio seka.

Elgsena, susijusi su naujais įrenginiais

Gulėjimas šalia briketų Paukščiai guli, ilsisi šalia briketų. Briketų lesiojimas Paukščiai lesioja, kapsto briketus.

22

Tyrimo rezultatai

1.16

Laikymo sąlygos

2 lent. Paukščių laikymo ir aplinkos sąlygų duomenys.

Aplinkos sąlygos Ūkio duomenys

Pradinis paukščių skaičius tiriamoje paukštidėje

34000

Auginimo trukmė 40 d.

Paukščių tankis (paukščiai m2_{) 19,3}

Kraiko medžiaga durpės

Paukštidės plotis m. 17,58

Paukštidės ilgis m. 100

Paukštidės plotas m2 ₁₇₅₈

Paukščių lesyklų skaičius 488 Paukščių skaičius, tenkantis vienai

lesyklai

69,7 Paukščių girdyklų skaičius 1852 Paukščių skaičius, tenkantis vienai

girdyklai

18,4

X paukščių ūkyje auginami Ross 308 linijos broileriai buvo laikomi paukštidėje, kurios plotis 17,58 m, ilgis 100 m, bendras paukštidės plotas 1758 mᶟ. Pradinis broilerių tankis 19,3 paukščių viename m2_{. Lesyklų skaičius 488 vnt. Vienai lesyklai atitenka 69,7 vnt. bendro paukščių skaičiaus.}

Girdyklų skaičius 1852 vnt., vienai girdyklai tenka 18,6 vnt. paukščių.

1.17

Mikroklimatas ir paukštidės duomenys

3 lent. Paukštidėje nustatyti mikroklimato parametrai Mikroklimato rodikliai Tyrimo laikotarpis

2 d. 9 d. 16 d. 23 d.

Amoniakas ppm 0,5 0,5 4 23

Anglies dvideginis ppm 3000 3000 3500 4000

Šviesa lux 26 22 24,6 29,5

23 1 pav. Amoniako kiekis skirtingais amžiaus tarpsniais.

Amoniako kiekis paukštyne didėjo su paukščių amžiumi. Didžiausia koncentracija nustatyta, kai paukščių amžius buvo 23 dienos – 23 ppm. 2 ir 9 paukščių gyvenimo dieną amoniako kiekis išliko toks pats - 0,5 ppm. 16 dienų amžiaus amoniako koncentracija pakilo iki 4 ppm.

2 pav. Anglies dvideginio kiekis skirtingais amžiaus tarpsniais.

24 3 pav. Dirbtinės šviesos kiekis skirtingais broilerių amžiaus tarpsniais.

Dirbtinės šviesos kiekis didžiausias nustatytas 23 viščiukų gyvenimo dieną - 29,5 lux, mažiausias 9 dieną - 22 lux. 2-ą gyvenimo dieną šviesos kiekis buvo 26 lux, o 16-ą - 24,6 lux.

4 pav. Oro judėjimo greitis ties įeinamosios ventiliacijos angomis skirtingais broilerių amžiaus

tarpsniais.

Oro judėjimo greitis mažiausias nustatytas 2 tyrimo dieną - 0,6 m/s, didžiausias 23 dieną - 2,7 m/s. 9 dieną - 1,8 m/s, 16 dieną - 1,5 m/s. 26 22 24.6 29.5 20 22 24 26 28 30 2d. 9d. 16d. 23d. Šviesos intensyvumas lux Amžius dienomis

Šviesa

Oro judėjimo greitis

25 4 lent. Paukštidėje taikytas apšvietimo režimas.

Paukščių amžius dienomis Tamsos periodo pradžia Tamsos periodo pabaiga Tamsos periodo pradžia Tamsos periodo pabaiga Tamsos periodo trukmė Apšvietimas šviesiuoju periodu, Lux 0 - - - - 0 val. 20

1-7 23:00 val. 24:00 val. - - 1:00 val. 20 8-32 23:00 val. 01:00 val. 03:00 val. 05:00 val. 4:00 val. 20 33-iki

skerdimo

23:00 val. 24:00 val. - - 1:00 val. 20

5 lent. Paukštidėje taikytas oro temperatūros ir drėgmės režimas. Viščiukų amžius d. Temperatū ra, C ͦ Drėgmė % Temperatūros ribos C ͦ Max Min 1-2 33-32 50-60 35 27 3-7 31-28 50-60 34 26 7-14 28-26 60-70 31 23 14-21 26-23 60-70 29 21 21-28 23-20 60-70 26 18 28-35 20-18 60-70 23 15 35 ir vėliau 18-16 60-70 21 13

26 7 lent. Duomenys apie vandens sąnaudas, oro temperatūrą paukštidėje, kritusių, išbrokuotų ir

gyvų paukščių kiekį.

Amžius d. Vanduo m³ Temperatūra Krito vnt. Išbrokuota vnt. Paukščių likutis vnt.

0 32,8 34000 1 0,9 32,5-30,3 28 33972 2 0,7 32,5-32,0 26 33946 3 0,9 30,6 22 33924 4 1,2 30,6 21 33203 5 1,5 30,1-30,0 13 33190 6 2,0 29,9-29,7 12 33178 7 2,3 29,9-28,6 19 33159 8 1,9 28,1-28,4 4 33152 9 3,0 27,4-27,6 1 33143 10 3,4 26,4-26,9 8 33125 11 3,5 25,4-25,2 4 3 33118 12 3,3 25,0-26,9 3 2 33113 13 4,3 26,4-27,1 10 6 33097 14 4,8 26,0-26,8 4 3 33090 15 4,8 26,1 3 2 33085 16 5,4 26,1-25,9 6 3 33076 17 5,4 25,3-25,5 4 3 33069 18 5,8 25,4-25,0 2 1 33066 19 5,0 25,2 2 2 33062 20 6,2 25,0-25,1 2 2 33058 21 6,5 24,8-25,8 2 2 33055 22 7,0 24,4 2 2 33051 23 7,2 24,6 2 2 33047

5 pav. Išbrokuotų ir nugaišusių broilerių kiekis.

27 Didžiausias gaišusių broilerių skaičius užfiksuotas pirmosiomis gyvenimo dienomis (iki 8 dienų amžiaus). Daugiausia paukščių gaišo 1-ą gyvenimo dieną - 28 vnt., 2 dieną - 26 vnt. ir 3 dieną - 22 vnt. paukščių. Poreikis brokuoti broilerius prasidėjo nuo 11 dienų amžiaus, didžiausias išbrokuotų paukščių kiekis buvo 6 broileriai (13 gyvenimo dieną). Mažiausias skaičius – vienas paukštis išbrokuotas 18 dieną.

Gaištamumas procentais: 200/34000*100= 0,6 % Išbrokuoti paukščiai procentais: 33/34000*100= 0,1 %

6 pav. Visoje paukštidėje sunaudoto vandens kiekis.

Vandens sunaudojimas didėjant paukščių amžiui didėjo. Nuo 1 gyvenimo dienos iki 23 vandens poreikis išaugo 9 kartus (nuo 0,8 iki 7,2 m³).

1.18 Paukščių sveikatingumas

1.18.1 Svoris

8 lent. Paukščių svorio vidurkis skirtingais amžiaus tarpsniais.

1.18.2 Pėdų dermatitas

Pėdų dermatitas buvo įvertintas 23 paukščių gyvenimo dieną atsitiktinai parinktiems 100 broilerių. Nei pas vieną paukštį nepastebėta jokių dermatito požymių, visi 100 paukščių įvertinti 0 pagal dermatito vertinimo skalę. Nustatytas 100 % pėdų sveikatingumas.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 Van d e n s k ie ki s m ³

Paukščių amžius dienomis

Vanduo m³

Amžius dienomis 2d. 9d. 16d. 23d.

28

1.19

Elgsena

9 lent. Bandomosios (B) ir kontrolinės (K) zonų viščiukų broilerių elgsena.

* - statistiškai patikimi skirtumai tarp bandomosios ir kontrolinės grupių a - statistiškai patikimi skirtumai tarp tos pačios grupės 2 d. ir 9 d. rezultatų b - statistiškai patikimi skirtumai tarp tos pačios grupės 2 d. ir 16 d. rezultatų c - statistiškai patikimi skirtumai tarp tos pačios grupės 2 d. ir 23 d. rezultatų

Bandomoji grupė:

Gulėjimas/poilsis

Visose amžiaus grupėse gulėjimas/poilsis sudarė didžiausią procentą iš visų elgesio formų. 53,7% 2 dienų amžiaus bandomosios grupės boilerių praleido gulėdami, iš kurių 10,0 % pastebėta gulint šalia briketų - didžiausias procentas visose amžiaus grupėse. 9 dienų amžiaus viščiukų Elgesio parametrai 2d. % 9d. % 16d. % 23d. % B K B K B K B K Poilsis (Poilsis viso) 42,7 ±7,2bc (53,7 ±8,1*) 35,1 ±8,3bc 37,9 ±4,4 (41,2 ±4,8) 45,8 ±5,3 70,7 ±3,6 (73,4 ±3,6) 68,8 ±8,8 73,4 ±1,9 (78,5 ±9,0) 76,1 ±5,7 Judėjimas 5,3 ±3,2*bc 14,4±4, 6abc 1,0 ±0,2 0,9 ±1,2 0,3 ±0,1 0,4 ±0,2 0,2 ±0,1 0,3± 0,1 Grūmingas/ kuitimasis kraike 0,5 ±0,2bc 0,4±0, 1abc 0,5 ±0,2 1,3 ±0,2 0,9 ±0,2 1,0 ±0,1 1,8±0,2 1,7± 0,3 Lesalo ieškojimas (viso) 6,8 ±1,2a (8,8 ±1,8a₎ 8,0 ±1,3a 13,7 ±2,2 (16,2 ±2,4) 17,0 ±3,1 8,8 ±2,0 (10,3 ±2,1) 10,1 ±3,6 4,8 ±1,3 6,0 ±1,8 Lesimas iš lesyklų 17,6 ±3,7 25,7 ±4,2bc 24,0 ±3,8 18,2 ±3,5 8,7 ±1,2 9,2 ±3,3 8,3±1,3 7,5± 2,0 Gėrimas iš girdyklų 14,0 ±3,0 16,5 ±2,7 17,2 ±1,6 16,7 ±1,6 6,4 ±1,0 10,5 ±2,0 5,6±1,2 8,4± 2,0

Elgsena, susijusi su naujais įrenginiais:

29 gulėjimo procentas iš viso sudarė 41,2 %, 2,4 % iš jų - gulėjimas prie briketų. 16 dienų 70,7 %, ir 1,9 % iš jų pastebėti gulintys šalia briketų. Itin didelis procentas, net 73,4 % paukščių, praleido gulėdami 23 gyvenimo dieną, iš kurių 4,4 % pastebėti prie briketų.

Judėjimas

Judėjimo elgsena daugiausiai pasireiškė 2 dienų amžiaus viščiukams, 5,3 % visų viščiukų demonstravo šią elgesio formą. Su amžiumi, šios elgsenos dažnis žymiai sumažėjo, 9 dienų broilerių judėjimas sudarė tik 1,0 %, 16 dienų - 0,3 %. Ypatingai mažai paukščių judant nustatyta 23 dienų amžiaus paukščių tarpe - tik 0,2 %.

Grūmingas/ kuitimasis kraike

Didėjat amžiui padidėjo poreikis paukščių grūmingui. 2 dienų amžiaus paukščiams šis poreikis siekė tik 0,5 %, 23 dienų amžiaus išaugo iki 1,8 % paukščių. 9 dienų amžiaus paukščiams šis elgesys sudarė 0,5 %, o 16 dienų - 0,9 %.

Maisto ieškojimas stovint/kapstant/lesiojant

Elgesys - kapstymasis, kraiko lesiojimas ieškant maisto daugiausiai pastebėtas 9 dienų amžiaus paukščių tarpe, sudarė 13,7 % visų elgesio parametrų. Vėliau sekė 16 dienų paukščiai - 8,8 %, 2 dienų - 6,8 %, o mažiausiai ši elgesio forma pastebėta 23 dienų amžiaus paukščiams - 4,8 %.

Lesimas iš lesyklų

Didžiausia maitinimosi iš lesyklų elgsena nustatyta 9 dienų amžiaus paukščių tarpe - 24,0 % visų broilerių, 17,6 % - 2 dienų amžiaus, 16 dienų - 8,7 %, o mažiausiai lesimo iš lesyklų elgesio pastebėta 23 dienų amžiaus viščiukų tarpe - 8,3 %.

Gėrimas iš girdyklų

Gėrimo poreikis taip pat kaip ir lesimo nustatytas didžiausias 9 dienų amžiaus broileriams, sudaro 17,2 % visų gyvūnų skaičiaus. 2 dienų viščiukams šis poreikis siekė 14,0 %, 16 dienų - 6,4 %, o mažiausias 23 dienų amžiaus - 5,6 %.

Gulėjimas šalia briketų

30

Briketų lesiojimas

Susidomėjimas briketais kaip lesiojimo objektu buvo didžiausias 9 dienų amžiaus viščiukams - 2,4 %. 1,5 % parodė susidomėjimą 16 dienų amžiaus viščiukų tarpe, o 2,1 % - 2 dienų amžiaus, mažiausias susidomėjimas 23 amžiaus dieną - 0,8%.

Tupėjimas ant briketų

Tupėjimas ant briketų visose paukščių amžiaus grupėse buvo beveik vienodas, sudaro iki 1 % visų elgesio formų - 2 ir 9 dienų amžiaus 1 %, 16 dienų 0,8 %, 23 dieną tik 0,7 %.

Kontrolinė grupė:

Gulėjimas/poilsis

Kaip ir bandomojoje grupėje, pagrindinis, didėjantis su amžiumi, elgesio parametras yra gulėjimas, kuris didžiausią procentą sudarė 23 dienų amžiaus paukščių tarpe - 76,1 %, vėliau seka 16 dienų amžius - 68,8 %, 9 dienų amžiaus viščiukų tarpe sudarė 45,8 %, 2 dienų - 35,1 %.

Judėjimas

Aktyviausi paukščiai buvo užfiksuoti 2 dienų amžiaus, tai sudarė 14,4 % visų elgesio formų. Didėjant amžiui broilerių judrumas mažėjo. 9 dieną šis parametras sudarė - 0,9 %, 16 dienų - 0,4 %, o 23 dieną tik 0,3 % paukščių buvo judrūs.

Grūmingas/ kuitimasis kraike

Grūmingo pasireiškimas abiejose paukščių grupėse buvo minimalus. Daugiausia 1,7% sudarė 23 dienų amžiaus tarpsnyje, kiek mažiau 1,3 % - 9 dienų amžiaus, 1 % - 16 dienų amžiuje, o tik 0,4 % 2 dienų amžiaus paukščių tarpe.

Maisto ieškojimas stovint/kapstant/lesiojant

Maisto paieška kapstant/ lesiojant kraiką dažniausiai pasireiškė 9 dienų amžiaus tarpsnyje - 17,0 %, 10,1 % - 16 dienų, o mažiausiai 8,0 % - 2 dienų amžiaus viščiukams.

Lesimas iš lesyklų

31 grupėje, o tik 9,2 % 16 dienų amžiaus kontrolinėje grupėje. Mažiausias lesimo poreikis nustatytas 23 dienų amžiaus grupėje - 7,5 %.

Gėrimas iš girdyklų

Vandens poreikis 2 ir 9 dienų amžiaus grupėje buvo panašus - 16,5 % ir 16,7 %. Kiek mažesnis poreikis 10,5 % nustatytas 16 dienų amžiaus grupėje. Mažiausias poreikis tik 8,4 % nustatytas 23 dienų amžiaus tarpsnyje.

10 lent. Briketų aktyvus ir pasyvus užimtumas skirtingomis broilerių amžiaus dienomis.

Apskaičiuotas briketų užimtumo procentas t.y. nustatyta, kiek kiekviename kadre briketų piramidėmis buvo naudotasi aktyviai ir pasyviai. Aktyvus naudojimasis - lesa, kapsto, tupi, pasyvus - guli šalia. 16 ir 23 dienomis užimtumas buvo 100 %. 2 gyvenimo dieną paukščiai briketų piramidėmis daugiausiai naudojosi gulėjimui - 96,2 %. O 9 dieną atvirkščiai - daugiausia briketais naudojosi aktyvia forma - lesiojo, kapstė ar lipo ant jų.

Amžius dienomis 2d. 9d. 16d. 23d. Briketų užimtumo forma

Aktyvu Pasyvu Aktyvu Pasyvu Aktyvu Pasyvu Aktyvu Pasyvu

Užimtumo %

32

Rezultatų aptarimas

Remiantis gautais rezultatais galima įvertinti paukščių gerovę atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, mikroklimatą, sveikatingumą ir elgesį.

Paukščių laikymo ir aplinkos sąlygos buvo įvertinamos su pradiniu broilerių skaičiumi. Paukštyne pasirinktas nipelinio tipo girdymo sistema. Ši sistema yra taikoma dažniausiai dėl mažesnio vandens išsilaistymo ant kraiko, tačiau sutrikdomas natūralus paukščių atsigėrimo procesas (nipelinio tipo girdyklos yra virš paukščių galvų) (26). Apskaičiuota, jog vienai girdyklai atitenka 18,4 paukščių vienu metu, ES rekomendacijos yra skirti 15 paukščių vienai girdyklai. Paukščių skaičius, tenkantis vienai lesyklai buvo 69,7 vnt. ir tai atitinka rekomendacijas (45-80 vnt. vienai lesyklai). Paukštidėje buvo naudojamas durpių kraikas –jis turi geras vandens absorbcines savybes, tačiau kelia daugiau dulkių nei kitos kraiko rūšys.

Mikroklimatas vertinamas tyrimo rezultatus palyginus su ES nustatytomis normomis. Nustatytas paukščių išskiriamų dujų (amoniako ir anglies dvideginio) koncentracijos kitimas didėjant paukščių amžiui, atitinkamai didėjant jų tankiui. Amoniako kiekis 23 paukščių gyvenimo dieną viršijo leistinas normas, anglies dvideginio kiekis - 16 ir 23 dienomis (amoniako norma iki 20 ppm, anglies dvideginio - iki 3000 ppm) (33). 16 dieną nustatyta amoniako koncentracija 23 ppm, anglies dvideginio - 3500 ppm, o 23 dieną anglies dvideginio - 4000 ppm. Apibendrinus nustatytas dujų koncentracijas, galima padaryti išvadas, jog didėjant paukščių tankui ir amžiui, padidėjo ir išskiriamas dujų kiekis. Taip pat užfiksuotam didesniam dujų kiekiui įtakos galėjo turėti netinkamai užtikrinta ventiliacija ir padidėjusi kraiko drėgmė (22). Šviesos intensyvumas atitinka rekomenduojamas normas (ne mažesnis nei 20 ppm). Apšvietimo rėžimo sudarymas užtikriną reikiamą paukščių poilsį, atitinka rekomenduojamą tamsos periodo laiką (nuo 1-os iki 7-tos dienos ir nuo 33-tos dienos iki skerdimo taikoma 1 h, o nuo 8 iki 32 dienų 4 valandų tamsos periodo trukmė). Temperatūros ir santykinis oro drėgmės rėžimo planas taikytas paukštyne, o viso tyrimo metu atliktas šių duomenų fiksavimas skyrėsi nežymiai, temperatūros kitimo plano buvo laikomasi, drėgmė neviršijo nustatytų normų (norma iki 70 %).

33 vyresnio nei 23 d. amžiaus paukščių būklė, iš turimų duomenų galima padaryti išvadą, kad bent iki šio amžiaus ūkyje paukščių sveikatingumo yra geras.

Poilsis/gulėjimas buvo nustatyta kaip dažniausiai stebima elgesio forma įvairaus amžiaus broileriams. Visuose amžiaus tarpsniuose ši elgesio forma sudarė didžiausią procentą paukščių. Didėjant broilerių amžiui, didėjo ir poreikis gulėti ir ilsėtis. Praturtinta aplinka labiausiai turėjo įtakos 2 dienų viščiukams. Pasak Oesterio (2005), viščiukai miega arti vienas kito ant žemės per pirmąsias kelias gyvenimo dienas (32). Buvo pastebėtas toks elgesys daugiausiai bandomojoje grupėje paukščių, kur viščiukai būriavosi prie briketų, tikėtina, kad jais naudojosi kaip priedanga, o kontrolinėje grupėje dažniausiai gulėjo atskirai vienas nuo kito (2, 3 pav.). Taip pat bendras gulėjimo procentas bandomojoje viščiukų grupėje buvo didesnis, o judėjimo procentas mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Manome, jog tai, kad daugiau gulinčių paukščių nustatyta bandomojoje grupėje gali turėti naudą paukščių gerovei, nes briketai gali pasitarnauti kaip stimulas ilsėtis, tuo tarpu ilgas šviesos periodas yra gerovės problema, nes stimuliuoja pernelyg didelį paukščių aktyvumą ir gali lemti pervargimą. Šis praturtinimas gali kompensuoti neigiamą šviesos poveikį, bent ankstyvame paukščių amžiuje. Briketų naudojimasis kaip priedanga miegojimui mažėjo su paukščių amžiumi. Nuo 9 dienų amžiaus bandomojoje paukščių grupėje aplinkos praturtinimas neturėjo labai didelės įtakos viščiukų poilsiui, tačiau pastebėta, jog padidėjo paukščių susidomėjimas briketais kaip kapstymo ir lesimo objektais. Didėjant amžiui, elgesys lesti, gerti ir judrumas sumažėjo, o padidėjo tupėjimas ir gulėjimas (34). Analizuojant filmuotą medžiagą buvo pastebėta, kad 16 ir 23 dienų amžiaus paukščiai mėgo tupėti ant briketų, visuose kadruose stebima ši elgsena (4 pav.). Taip pat stebima minimali konkurencija dėl vietos ant briketų.

34 vyresniame broilerių amžiuje. Grūmingo pasireiškimas einant laikui statistiškai patikimai didėjo. Šie duomenys nesutampa su Sanotra ir Weeks (2004) autoriaus tyrimais (12), kuriais nustatyta priešinga tendencija. Manome, kad grūmingo pasireiškimo intensyvėjimą galėjo sukelti pakankamai dulkėtas durpių kraikas (kuris yra geresnis substratas kuitimuisi nei pjuvenų kraikas) ir tas faktas, kad šio amžiaus paukščiai netenka pūkų ir ima augti plunksnos. Lesalo ieškojimas tarp 2 dienų amžiaus kontrolinės ir bandomosios grupės su 9 dienų amžiaus šiomis grupėmis statistiškai patikimas. Didžiausias lesalo ieškojimas, kraiko kapstymas, lesiojimas pastebėtas 9 dienų amžiaus grupėje. Poilsio elgsenoje, susijusioje su aplinkos praturtinimu, bandomojoje grupėje 2 dienų amžiaus lyginant su vyresnio amžiaus paukščiais duomenų skirtumai buvo statistiškai patikimi. Pirmomis dienomis paukščiai briketais naudojosi dažniau, nei vėlesnėmis dienomis.

Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp priešingų elgsenų –„guli“ ir „juda“. Bandomoje grupėje koreliacijos koeficientas buvo Rs= -0,7, kontrolinėje - taip pat Rs= -0,7. Tai reiškia stiprią atvirkštinę koreliacinę priklausomybę. Vienos elgsenos atvejų didėjant, kitos elgsenos atvejų mažėja ir atvirkščiai.

Briketų užimtumas apskaičiuotas įvertinti ar šis aplinkos praturtinimas yra naudingas. Paskutinėmis tyrimo savaitėmis užimtumas buvo 100 %, pirmomis savaitėmis taip pat didžioji dalis briketų piramidžių buvo užimtos. Galima padaryti išvadas, kad paukščių procentas, kurie naudojasi briketais skirtingomis elgesio formomis (7 lent.) neparodo tikslios jų naudos, kadangi briketų skaičius nėra didelis, o paukščių daug, visiems neužtenka jų naudotis. Remiantis šio tyrimo rezultatais galima teigti, jog susidomėjimas briketais ir naudojimasis jais yra akivaizdžiai didelis.

35 8 pav. 2 d. amžiaus paukščiai tolygiai pasiskirstę kontrolinėje paukštidės zonoje.

9 pav. Bandomoje paukštidės zonoje 16 d. amžiaus paukščiai tupi ant briketų piramidės

36

Išvados

1. Įvertinus paukščių laikymo sąlygas, didelių nuokrypių nuo rekomenduojamų normų, kurie galėtų sukelti sveikatos ar elgsenos sutrikimus, nenustatyta.

2. Paukščių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Vertinant aplinkos rodiklius, nustatytas padidėjęs anglies dvideginio ir amoniako dujų kiekis paskutinėmis tyrimo savaitėmis, dėl to galima įtarti netinkamą ventiliacijos užtikrinimą ūkyje. Kiti rodikliai (temperatūra, drėgmė, apšvietimas) be didesnių nuokrypių.

3. Ištyrus paukščių elgseną, nustatytas su amžiumi didėjantis noras gulėti ir grūmingo poreikis, lesalų ir vandens poreikio mažėjimas.

37

Literatūros šaltiniai

1. FAWC Reporton Farm Animal Welfare in Great Britain: Past, Present and Future. Farm Animal Welfare Council, London UK [Internet]. October 2009. Internetinė prieiga:https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/319292/Farm _Animal_Welfare_in_Great_Britain__Past__Present_and_Future.pdf.[Žiūrėta: 2019 Spalio 20d.]

2. Bergmann S., Schwarzer A., Wilutzky K., Louton H., Bachmeier J., Schmidt P., Erhard M., Rauch E. Behavior as welfare indicator for the rearing of broilers in an enriched husbandry environment. 2017 J. Vet. Behav. 19:90–101.

3. Federici J.F., R Vanderhasselt R., Sans E.C.O., Tuyttens F.A.M., Souza A.P.O., Molento C.F.M. Assessment of Broiler Chicken Welfare in Southern Brazil. 2016.

4. Bailie C. L., Ball M. E. E., O’ConnellN. E. Influence of the provision of natural light and straw bales on activity levels and leg health in commercial broiler chickens.School of

Biological Sciences. 2012.

5. Classen H. L., Annett C. B., Schwean-Lardner K. V., Gonda R., Derow D. The effects of lighting programmes with twelve hours of darkness per day provided in one, six or twelve hour intervals on the productivity and health of broiler chickens. 2004. 45:S31–S32

6. Blatchford R. A., Klasing K. C., Shivaprasad H. L., Wakenell P. S., Archerand G. S., Mench J. A. The effect of light intensity on the behavior, eye and leg health, and immune function of broiler chickens. Poult. Sci. 2009.88:20–28

7. Lien R. J., Hess J. B., McKee S. R., Bilgili S. F. Effect of light intensity on live performance and processing characteristics of broilers. Poult. Sci. 2008.87:853–857

8. Alvino G. M., Archer G. S., Mench J. A. Behavioural time budgets of broiler chickens reared in varying light intensities. Appl. Anim. Behav. Sci. 2009.118:54–61.

9. Kjaer J. B., Vestergaard K. S. Development of feather pecking in relation to light intensity. Appl. Anim. Behav. Sci. 1999.62:243–254.

10. Arbor Arces. Broiler management handbook. 2018. P: 68; 90-123.

11. Vanhonacker F., Verbeke W., Van Poucke E., Buijs S., Tuyttens F. A. M. Societal concern related to stocking density, pen size and group sizein farm animal production. Livest. Sci. 2008.123:16–22.

38 13. Buijs S., Keeling L., Rettenbacher S., Van Poucke E., TuyttensF. A. M. Stocking density effects on broiler welfare: Identifying sensitive ranges for different indicators. Poult. Sci. 2009 P:1536–1543.

14. Vale M. M., Moura D. J., Nääs I.A., Pereira D. F.Characterization of heat waves affecting mortality rates of broilers between 29 days and market age"2010.

15. Smith D. P., Northcutt J. K. Pale poultry muscle syndrome. Poult. Sci. 2009 88:1493-1496.

16. Olanrewaju H. A., Purswell J. L., Collier S. D., Branton S. L.Effect of ambient temperature and light intensity on physiological reactions of heavy broiler chickens. Poult. Sci. 2010. P: 2668–2677.

17. Nawalany G. A proposal to apply operative temperature for the evaluation of thermal conditions in the broiler living zone. 2010.

18. COBB.Broiler management guide. 2012. P: 26-28

19. Karamanlis X., Fortomaris P., Arsenos G., Dosis I., Papaioannou D., Batzios C., Kamariano A. The Effect of a Natural Zeolite (Clinoptilolite) on the Performance of Broiler Chickens and the Quality of Their Litter. 2008.

20. Ingrid C., de Jong H., Gunnink J., van Harn A.Wet litter not only induces footpad dermatitis but also reduces overall welfare, technical performance, and carcass yield in broiler chickens.The Journal of Applied Poultry Research. 2014. P:51–58.

21. Lai H. T. L., Nieuwland M. G. B., Kemp B., Aarnink A. J. A., Parmentier H. K. Effects of dust and airborne dust components on antibody responses, body weight gain, and heart morphology of broilers. Poult. Sci. 2009 P: 1838–1849.

22. Czech J. Effect of microclimate on the airborne dust and endotoxin concentration in a broiler house. Anim. Sci. 2008. P: 83–89.

23. Bucklin R. A., Jacob J. P., Mather F. B., Leary J. D., Naas I. A. Tunnel ventilation of broiler houses. 2009.

24. Howie J. A., Avendano S.,Tolkamp B. J., Kyriazakis I. Genetic parameters of feeding behavior traits and their relationship with live performance traits in modern broiler lines. Poult. Sci. 2011 P: 1197–1205.

25. Bügener E., Wilms-Schulze A., Kump A., Casteel M., Klein G. Benefits of neutral electrolyzed oxidizing water as a drinking water additive for broiler chickens. Poult. Sci. 2014 P: 2320–2326.

39 27. Virden W. S., Kidd M. T. Physiological stress in broilers: Ramifications on nutrient digestibility and responses. The Journal of Applied Poultry Research. 2009 P: 338–347.

28. Kriegseis I., Bessei W., Meyer B., Zentek J., Würbel H.,

Harlander-MatauschekA.Feather-pecking response of laying hens to feather and cellulose-based rations fed during rearing. Poult. Sci. 2012 P: 1514–1521.

29. Lutz V., Kjaer J.B., Iffland H., Rodehutscord M., Bessei W., BennewitzJ. Quantitative genetic analysis of causal relationships among feather pecking, feather eating, and general

locomotor activity in laying hens using structural equation models. Poult. Sci. 2016 P: 1757–1763. 30. Tahamtani F. M., Brantsæter M., Nordgreen J., Sandberg E., Hansen T. B., Nødtvedt A., Rodenburg T. B., Moe R. O., Janczak A. M. Effects of litter provision during early rearing and environmental enrichment during the production phase on feather pecking and feather damage in laying hens. Poult. Sci. 2016. P: 2747–2756.

31. Bergmann S., Louton H., Westermaier C., Wilutzky K., Bender A., Bachmeier J., Erhard M. H., Rauch E. Field trial on animal-based measures for animal welfare in slow growing broilers reared under an alternative concept suitable for the German market. 2016.

32. Haslam S., Knowles T. G., Brown S. N., Wilkins L., Kestin S. C., et al. Factors affecting the prevalence of foot pad dermatitis, hock burn and breast burn in broiler chicken. 2007.

33. Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akto reikalavimų srities „Specialieji viščiukų broilerių laikymo reikalavimai“ atitiktis teisės aktams. Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-4-6-D4 „Specialiųjų viščiukų broilerių laikymo reikalavimų kontrolė“ 1 priedas. Internetinė prieiga: https://vmvt.lt/sites/default/files/kt-2-4-6-d4_1_priedas.pdf [žiūrėta 2019 lapkričio 3d.]