LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
LINA LAIMAITö
PASIUTLIGöS PAPLITIMO, PREVENCIJOS IR
KONTROLöS PRIEMONIŲ ANALIZö 2005-2008
METAIS LIETUVOJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas:
dr. Petras MačiulskisPATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pasiutlig÷s paplitimo, prevencijos ir kontrol÷s priemonių analiz÷ 2005-2008 metais Lietuvoje“
(pavadinimas)
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s/riaus vardas, pavard÷) (parašas)
TURINYS:
SANTRAUKA ...4
ĮVADAS ...6
1. LITERATŪROS APŽVALGA: ...8
1.1. Pasiutlig÷s istoriniai duomenys ...8
1.2. Pasiutlig÷s epizootiniai duomenys: ...9
1.2.1. Pasiutlig÷s paplitimas pasaulyje ...9
1.2.2. Pasiutlig÷s paplitimas Lietuvoje...9
1.2.3. Ligos etiologija ir patogenez÷ ...9
1.2.4. Gyvūnų pasiutlig÷s klinikiniai požymiai ...10
1.2.5. Žmonių pasiutlig÷s klinikiniai požymiai ...11
1.3. Pasiutlig÷s prevencijos ir kontrol÷s priemon÷s: ...12
1.3.1. Pasiutlig÷s diagnostika: ...12
1.3.1.1. Imunofluorescencinis tyrimas (IF) ...12
1.3.1.2. Pasiutlig÷s viruso išskyrimas...12
1.3.1.3. Biologinis tyrimas (MIT)...12
1.3.2 Gyvūnų kontrol÷ ir vakcinacija ...13
1.3.3 Pasiutlig÷s imunoprofilaktika ...13
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...14
3. REZULTATAI: ...16
3.1. Laukinių ir naminių gyvūnų pasiutlig÷s paplitimo analiz÷ 2005–2008 m. Lietuvoje ...16
3.2. Laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s naudojant jaukus efektyvumo analiz÷ 2005– 2008 m. Lietuvoje...19
3.3. Naminių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s analiz÷ 2005–2008 m. Lietuvoje ...21
3.4. Nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių statistikos analiz÷ 2005–2008 m. Lietuvoje ...23
3.5. Žmonių imunin÷s profilaktikos priemonių efektyvumo analiz÷ ...25
3.6. Visuomen÷s informavimo efektyvumo pasiutlig÷s prevencijos klausimais analiz÷ ...26
4. APTARIMAS ...28
IŠVADOS...31
LITERATŪRA ...32
PASIUTLIGöS PAPLITIMO, PREVENCIJOS IR KONTROLöS PRIEMONIŲ ANALIZö 2005-2008 METAIS LIETUVOJE
Lina Laimait÷
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Užkrečiamųjų ligų katedra.
Darbo vadovas – dr. Petras Mačiulskis Darbas parengtas – 2010 m. Kaune
Darbo apimtis – 38 psl., 1 schema, 2 lentel÷s, 9 paveikslai, 5 priedai.
Santrauka: Pagrindinis šio magistrinio darbo tikslas - atlikti pasiutlig÷s paplitimo, prevencijos ir kontrol÷s priemonių analizę 2005-2008 metais Lietuvoje. 2005-2008 m. gyvūnų pasiutlig÷ buvo labiau paplitusi Lietuvos šiauriniuose, šiaur÷s rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose (Vilniaus, Utenos, Alytaus, Panev÷žio apskrityse). Pasiutlig÷ nustatyta 81,1 proc. laukinių ir 18,9 proc. naminių tirtų gyvūnų. Daugiausia buvo usūrinių šunų (48,6 proc.), lapių (38,6 proc.), galvijų (39,8 proc.), šunų (29,2 proc.) ir kačių (27,6 proc.) pasiutlig÷s atvejų. Usūrinių šunų pasiutlig÷s atvejų buvo daugiau rudenį ir žiemą, o lapių - kovo – geguž÷s m÷nesiais. Galvijų pasiutlig÷s paplitimas buvo didesnis rugpjūčio – spalio m÷nesiais. Žmon÷s medicinin÷s pagalbos dažniau kreip÷si d÷l kontaktų su naminiais gyvūnais (91 proc.) ir rečiau d÷l kontaktų su laukiniais gyvūnais (9 proc.). 70,4 proc. tur÷jusių kontaktą su gyvūnais žmonių nukent÷jo nuo šunų. Medicinin÷s pagalbos d÷l kontaktų su gyvūnais dažniau kreip÷si suaugę žmon÷s (69,6 proc.) ir rečiau jauni asmenys iki 15 metų (30,4 proc.). Nuo pasiutlig÷s imunizuota 63 proc. nukent÷jusių žmonių. Jaukų su vakcina nuo pasiutlig÷s suvartojimas padid÷jo nuo 52,2 proc. 2006 m. iki 72,07 proc. 2008 m. Lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas padid÷jo nuo 37,77 proc. 2006 m. iki 62,06 proc. 2008 m. Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas 2008 m. siek÷ 91,2 proc. Visuomen÷s informavimas pasiutlig÷s prevencijos klausimais yra įvairiapusis ir pakankamas
Raktažodžiai: pasiutlig÷, epidemiologija, kontrol÷, prevencija.
THE ANALYSIS OF THE PREVALENCE, PREVENTION AND CONTROL MEASURES OF RABIES IN LITHUANIA DURING 2005 - 2008
Summary: The aim of this master‘s thesis was to conduct the analysis of the prevalence, prevention and control measures of rabies in Lithuania during 2005-2008. Rabies cases were registered in all ten counties. The highest rabies virus prevalence was registered in Vilnius, Utena, Alytus and Panev÷žys counties which cover the northern, north eastern and southeast territory of Lithuania. In the 2005-2008 year period rabies in wild species composed 81,1% and 18,9% in domestic species of all the rabies cases. The majority of rabies cases were registered in racoon dogs (48,6%), foxes
(38,6%), cattle (39,8%), dogs (29,2%) and cats (27,6%). Racoon dog rabies cases increased in autumnt – winter period, while fox rabies cases increased in March –May. Cattle rabies prevalence was higher in August – October. Medical aid was provided to peope who had contact with domestic (91%) and wild animals (9%). 70,4 % of them were injured by dogs. Adults seeked medical aid after contact with animals more often (69,6%) than young people (30,4%) up to 15 years of age. Immunopreventive means were aplied to 63% of all affected people. Intake of rabies vaccine baits increased from 52,2% in 2006 to 72,07% in 2008. Fox and racoon dog rabies oral vaccination efficacy increased from 37,77% to 62,06% respectively. Domestic animal vaccination efficacy in 2008 was 91,2%. Public rabies awareness is adequate.
ĮVADAS
Pasiutlig÷, dar vadinama rabies, lyssa, hydrophobia – tai ūmin÷ virusin÷ šiltakraujų gyvūnų liga, pasireiškianti centrin÷s nervų sistemos (CNS) pažeidimais, nervin÷s veiklos sutrikimais. Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organisation, WHO) duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta daugiau nei 55 000 žmonių. Apie 95 proc. visų mirčių atvejų nustatoma Azijoje ir Afrikoje, o Europoje – apie 50 atvejų. Akivaizdu, kad pasiutlig÷ kelia didžiausią riziką neišsivysčiusiose, skurstančiose šalyse. Šia liga užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdr÷skus arba apseil÷jus sužeistą odą, gleivines. Pasiutlig÷s viruso natūraliu rezervuaru gamtoje yra m÷s÷džiai pl÷šrūnai, t.y. lap÷s, vilkai, usūriniai šunys, kurie apkrečia vieni kitus, taip pat kitus miško žinduolius bei apkandžioja naminius gyvūnus, o šie kontaktuoja su žmon÷mis. Pasiutlige gali užsikr÷sti ir sirgti karv÷s, arkliai, kiaul÷s, ožkos, avys, virusą platina žiurk÷s, pel÷s ir kiti graužikai, šikšnosparniai. Dažniausiai (apie 80 proc. atvejų) žmon÷s nukenčia nuo šunų.
Lietuvos valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerov÷s skyriaus duomenimis, Lietuvoje labiausiai išplitusi laukinių gyvūnų – lapių, usūrinių šunų, kiaunių, šeškų, barsukų pasiutlig÷. Tačiau pagrindiniai jos rezervuarai laukin÷je gamtoje yra lap÷s (Vulpes vulpes), ir usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides). Naminių gyvūnų pasiutlig÷ nustatyta šunims, kat÷ms, galvijams, taip pat ožkoms, avims, arkliams ir kiaul÷ms.
Lietuvoje daugiausia paplitusi laukinių gyvūnų pasiutlig÷. Naminiai gyvūnai paprastai pasiutlige užsikrečia nuo užsikr÷tusių laukinių gyvūnų. Nuo 1960 metų Lietuvoje nuo pasiutlig÷s mir÷ 11 žmonių. Lietuvoje paskutinis mirties nuo pasiutlig÷s atvejis užregistruotas 1993 metais (Trakų rajone mir÷ septynerių metų mergait÷). Akivaizdu, kad pasiutlig÷s problema, kaip ir žmonių pasiutlig÷s rizikos klausimas, Lietuvoje išlieka aktualūs ir dabar. Epidemiologin÷ ir epizootologin÷ pasiutlig÷s situacija Lietuvoje nepalanki, kadangi laukinių žv÷rių ir naminių gyvūnų pasiutlig÷s židiniai vis dar registruojami visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. D÷l šios priežasties žmon÷ms taip pat egzistuoja rizika užsikr÷sti pasiutlige, o laiku nesikreipus į specialistus, ir rizika numirti. Kad užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui, įvairios organizacijos ir institucijos vykdo bendradarbiavimą tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu. Lietuvoje pasiutlig÷s prevenciją ir kontrolę vykdo Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir jos teritoriniai padaliniai visose apskrityse.
Pagrindinis šio magistrinio darbo tikslas - atlikti pasiutlig÷s paplitimo, prevencijos ir kontrol÷s priemonių analizę 2005-2008 metais Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
- atlikti laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s naudojant jaukus efektyvumo analizę 2005–2008 m. Lietuvoje;
- atlikti naminių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s analizę 2005–2008 m. Lietuvoje; - atlikti nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių statistikos analizę 2005–2008 m. Lietuvoje; - atlikti žmonių imunin÷s profilaktikos priemonių efektyvumo analizę;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Atliekant literatūros apie pasiutligę apžvalgą, t.y. aprašant šios ligos istorinius ir epizootinius duomenis bei vykdomas prevencijos ir kontrol÷s priemones, remtasi užsienio ir Lietuvos autorių literatūros šaltiniais, panaudoti atsakingų institucijų publikuojami oficialūs duomenys. Literatūros apžvalga atlikta pasitelkiant aprašomąjį metodą.
1.1. Pasiutlig÷s istoriniai duomenys
Pasiutlig÷ yra viena iš seniausių žmonijai žinomų ligų. Rašytiniuose šaltiniuose ji minima jau nuo priešistorinių laikų: V a.pr.m.e. – Demokritas ir Ksenofontas, IV a.pr.m.e. – Aristotelis.
Ligos pavadinimas („rabies“) siekia 3000 m. pr.m.e. ir yra kilęs iš Sanskrito kalbos žodžio "rabhas", kas reiškia „siaut÷ti, elgtis agresyviai“. Ligos pavadinimas Graikų kalboje („lyssa“) kilęs iš šaknies „lud“, kuri reiškia „įsiutęs“. I a. po m.e. Kornelijus Celcijus pirmasis detaliau apraš÷ žmonių pasiutligę. Kadangi sergant šia liga atsirasdavo skysčių baim÷, Celcijus pavadino ją hidrofobija („hydrophobia“). Didžiausią svarbą pasiutlig÷s tyrimų srityje tur÷jo Luiso Pastero darbai, tačiau dar 1530 m. šią ligą apraš÷ garsus italų kilm÷s mokslininkas Girolamo Fracastoro (Rotivel, 2008), o 1879 m. prancūzas P. E. Galtje atliko pirmuosius gyvūnų vakcinavimo bandymus (Thraebhart, 2004). Tiriant pasiutligę ir rengiant jos aktyvios imunizacijos priemones labiausiai nusipeln÷ L. Pasteras (1822 - 1895), kuris įrod÷, kad pasiutlig÷s suk÷l÷jas yra neurotropinis virusas, randamas pasiutusio gyvulio seil÷se, liaukose ir audiniuose, bet dažniausiai – centrin÷je nervų sistemoje (CNS). Jis eksperimentiškai nustat÷, kad perskiepijant “gatv÷s” virusą, galima gauti naują virusą, kurį jis pavadino fiksuotu (virus Fixe) ir, užkr÷tęs juo triušį, iš jo smegenų pagamino skiepus, kuriuos 1885 m. panaudojo žmon÷ms imunizuoti (ULPKC, 2004).
„1885 m. Paryžiuje įkurta pirmoji Pastero stotis, kurioje buvo skiepijami žmon÷s. Tokią stotį I. Mečnikovas ir N. Gamal÷ja 1886 m. įkūr÷ Odesoje, o gydytojas V. Orlovskis 1897 m. – Vilniuje“ (Citvaras, 1991, 78 psl.).
1903 m. nustatyti ir identifikuoti specifiniai pasiutlig÷s dariniai – Babešo- Negrio kūneliai. Jie turi didelę diagnostinę vertę, yra gana stambūs (1-20 µm) ir yra vertinami specifiniais pokyčiais, randamais sergančių gyvulių ir žmogaus smegenų neuronuose.
1.2. Pasiutlig÷s epizootiniai duomenys: 1.2.1. Pasiutlig÷s paplitimas pasaulyje
Pasiutlig÷ paplitusi visame pasaulyje. Žmonių ir gyvūnų susirgimų šia liga pasitaiko visuose žemynuose. Nuo pasiutlig÷s laisvų šalių skaičius ir tokių teritorijų ar zonų plotas yra gana nedidelis, lyginant su nuo pasiutlig÷s nukenčiančių. Atsižvelgiant į pasiutlig÷s duomenų baz÷s RabNet pateiktą informaciją, 2005 m. 43-ose iš 129-ių duomenis pateikusių valstybių neužregistruota pasiutlig÷s atvejų tais ir pra÷jusiais metais. Daugelis nuo pasiutlig÷s laisvų šalių ar teritorijų yra išsivysčiusio (pvz. Japonija, Naujoji Zelandija) ir besivystančio (pvz. Barbadosas, Fidžis, Maldyvai, Seišelai) pasaulio salos. Be to, pasiutlig÷s atvejų neužregistruota šiaurin÷se ir pietin÷se kontinentin÷s Europos dalyse (pvz. Graikija, Portugalija, Švedija, Norvegija) bei Lotynų Amerikoje (pvz. Urugvajus ir Čil÷).
1.2.2. Pasiutlig÷s paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje per pastaruosius 50 metų pasiutlig÷s virusu užsikr÷t÷ ir mir÷ 11 žmonių. Šie žmon÷s į medikus nesikreip÷, nesiskiepijo. Pastaraisiais metais gyvūnų pasiutlig÷s ir nukent÷jusių žmonių atvejų Lietuvoje padaug÷jo, ir tai kelia didelį nerimą: 1994 m. pasiutusių gyvūnų užregistruota 69, o 2003 m.- 1108 atvejų. Apibendrinant, per 10 metų laikotarpį (1994 – 2003 m.) užregistruotų pasiutlig÷s atvejų padaug÷jo 16 kartų. Naminių gyvūnų pasiutlig÷s atvejų padaug÷jo beveik 7 kartus, nuo 44 atvejų 1994 m. iki 301 atvejų 2003 m. Pasiutlig÷s atvejų tarp laukinių gyvūnų 1994 – 2003 m. padaug÷jo 32 kartus, atitinkamai nuo 25 iki 807 atvejų (Mačiulskis, 2006).
Kaip teigiama, 1994 m. didžioji dalis pasiutlig÷s atvejų užregistruota šiauriniuose Lietuvos rajonuose, kur šia liga dažniausiai sirgo lap÷s ir usūriniai šunys. 1999 ir 2003 m. naminių ir laukinių gyvūnų pasiutlig÷ buvo labiau paplitusi šiaurin÷je, pietin÷je ir centrin÷je Lietuvos teritorijoje. Be to, naminių ir laukinių gyvūnų pasiutlig÷s atvejų pasiskirstymas 1994 – 2004 m. buvo atitinkamai 31,7 proc. ir 68,3 proc. visų atvejų (Mačiulskis, 2006, p. 770).
1.2.3. Ligos etiologija ir patogenez÷
Pasiutlig÷s virusas paplitęs tarp laukinių ir naminių gyvūnų bei pasižymi ilgu, nevienodu inkubaciniu laikotarpiu. Įvairiose pasaulio geografin÷se zonose cirkuliuoja įvairios šio viruso
paderm÷s, kurios turi daug bendrų biologinių ir antigeninių charakteristikų. Taip pat egzistuoja panašaus tipo pasiutlig÷s viruso gamtiniai biovariantai, pavyzdžiui šunų, šikšnosparnių virusai.
Žmon÷s pasiutlige užsikrečia apseil÷jus, įdr÷skus ar įkandus sergančiam gyvūnui ir su jo seil÷mis pasiutlig÷s virusui patekus į žaizdą. Įkandimai į nuogą kūną yra pavojingesni nei įkandimai per rūbus, o ypač pavojingi – gilūs įkandimai į veidą, kadangi tuomet yra būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Retesniais atvejais, žmogus pasiutlige užsikrečia sergančio gyvūno seil÷ms patekus į odos įbr÷žimus, jungines ir gleivines. Taip pat pasiutlige įmanoma užsikr÷sti virusui patekus į nosies gleivinę, tai yra – aerozoliniu keliu.
„Patekęs į žaizdą, pasiutlig÷s virusas fiksuojasi nervų skaidulose, jungiasi su acetilcholino receptoriais, toliau jis plinta nervų kamienais ir perineuralinių tarpų skysčiais, limfogeniniu keliu pasiekia centrinę nervų sistemą, kur jis dauginasi“ (ULPKC, 2004).
Virusui patekus į CNS, pažeidžiami klajoklis, liežuvinis, poliežuvinis nervai, d÷l to išsivysto rijimo ir kv÷pavimo raumenų traukuliai, gausus prakaitavimas. D÷l simpatinio nervo dirginimo išsivysto gausus seil÷tekis, o atsiradus klajoklio nervo bei įvairių simpatin÷s nervų sistemos mazgų pažeidimams, sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla (ULPKC, 2004).
Pagrindinis patologinis sindromas - encefalitas ir mielitas. Morfologiniai CNS pokyčiai būna neryškūs, stebima galvos ir nugaros smegenų edema, paburkimas su ryškia hiperemija, taškin÷s kraujosruvos, taip pat riboti smegenų pl÷vių ir audinio uždegimai (ULPKC, 2004).
1.2.4. Gyvūnų pasiutlig÷s klinikiniai požymiai
Inkubacinis periodas būna įvairus– nuo 2-3 sav. iki 1-2 m÷n., o retais atvejais iki 3 m. Sergantys gyvūnai po 3-5-kių dienų nugaišta.
Gyvūnų pasiutligei būdinga ūmi eiga, bei visų gyvulių pasiutlig÷s klinikiniai požymiai esti panašūs, bet tipingiausi šunų. Skiriamos dvi šunų pasiutlig÷s formos: š÷lstamoji ir ramioji. Š÷limo formos eigai būdingos trys stadijos: prodromin÷, sujaudinimo ir paralyžiaus. Š÷lstamosios formos prodromas trunka 1-2 paras. Būdinga apatija, šuo nustoja ÷sti, slepiasi, nuolat laižo įkandimo vietą. Sujaudinimo stadija tęsiasi –2-3 paras (šuo visus puola, graužia ir ryja įvairius daiktus, blaškosi, užkimęs balsas, didelis seil÷tekis, vandens baim÷ arba laka neįprastai). Trečioji stadija, paralyžius, trunka panašiai, kaip ir sujaudinimo stadija, t.y. 2-3 paras, po kurių gyvulys nugaišta. Šiai stadijai būdingas apetito netekimas, lies÷jimas, visiškas balso praradimas, užpakalinių kojų raumenų parez÷, o v÷liau ir paralyžius. V÷liau išsivysto šlapimo pūsl÷s, uodegos bei priekinių galūnių paralyžius (Citvaras, 1991, 80 psl.). Ramioji ligos forma nuo š÷lstamosios skiriasi tuo, kad nebūna sujaudinimo arba sujaudinimo požymiai būna labai neišreikšti. „Pirmieji požymiai – kramtymo
raumenų paralyžius, apsunkintas rijimas, stiprus seil÷tekis. Paralyžius labai greitai progresuoja, ir šuo per 2-4 dienas nugaišta“ (Citvaras, 1991, 80 psl.).
1.2.5. Žmonių pasiutlig÷s klinikiniai požymiai
Žmonių pasiutlig÷s stadijos tokios pačios, kaip ir gyvūnų. Ligos pradžioje 2 – 10 dienų trunka prodrominis periodas, kuriam būdingi nespecifiniai simptomai, t.y. karščiavimas, galvos skausmas, faringito simptomai, silpnumas, anoreksija (Rainyt÷, 2008 m.). Įkandimo vieta patinsta, ją skauda. Antroji žmonių pasiutlig÷s stadija, susijaudinimo, trunka 2-7 dienas. Jos metu padid÷ja baim÷ vandeniui, t.y. išsivysto hidrofobija, pacientą apima nerimas, jis pradeda blaškytis. Taip pat išsiplečia vyzdžiai, pakyla kūno temperatūra, atsiranda gerkl÷s ir rykl÷s spazmai, seil÷tekis, sutrinka koordinacija, prasideda haliucinacijos, kliedesiai. Paskutin÷ ligos stadija, t.y. paralyžiaus, trunka 12 – 20 valandų (Hidalgo, 2006) . Pacientas nurimsta, paralyžiuojamos galūn÷s, liežuvis, veido raumenys, vystosi hipotenzija, ištinka koma. Galiausiai pacientas miršta d÷l kv÷pavimo centro paralyžiaus.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro (ULPKC) „Pasiutlig÷s epidemiologin÷s, epizootologin÷s priežiūros ir kontrol÷s, diagnostikos, imunoprofilaktikos, klinikos, gydymo, metodin÷se rekomendacijose“ (2004 m.) pateikiamas žmonių pasiutlig÷s klinikinių požymių algoritmas (1 schema).
1 schema: Žmonių pasiutlig÷s klinikinių požymių algoritmas (ULPKC, 2009)
Sąlytis su pasiutlige sergančiu gyvūnu.
Inkubacinis periodas Prodrominis periodas
Neurologinis periodas Koma
Mirtis
Įprasta trukm÷ 30-80 dienų Keletą valandų, dienų 2-7 dienos 0-14 dienų
Pasveikimas
Pagrindiniai klinikiniai požymiai
n÷ra Karščiavimas. Anoreksija, v÷mimas. Galvos skausmas. Silpnumas. Letargija.
Skausmas ar parestezijos įkandimo vietoje. Neramumas. Susijaudinimas. Depresija. Hyperventiliacija. Hipoksija. Afazija. Inkoordinacija. Parez÷s, paralyžiai. Faringiniai spazmai. Hydrofobija.
Ryškus hiperaktyvumas. Sumišimas. Delirium.
Haliucinacijos.
Hipofizin÷ disfunkcija. Hipoventiliacija. Apnea. Hipotenzija. Širdies aritmija. Širdies sustojimas. Koma. Pneumotoraksas. Intravaskulin÷s tromboz÷s. Antrin÷s infekcijos.
1.3. Pasiutlig÷s prevencijos ir kontrol÷s priemon÷s: 1.3.1. Pasiutlig÷s diagnostika:
1.3.1.1. Imunofluorescencinis tyrimas (IF)
Fluorescuojančių antikūnų testas arba FAT – tai yra pagrindinis testas pasiutlig÷s diagnostikai, kurį rekomenduoja Pasaulin÷ sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinis epizootijių biuras (TEB). Kaip teigiama Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro „Pasiutlig÷s epidemiologin÷s, epizootologin÷s priežiūros ir kontrol÷s, diagnostikos, imunoprofilaktikos, klinikos, gydymo, metodin÷se rekomendacijose“ (2004 m.) šio testo jautrumas priklauso nuo patologin÷s medžiagos stovio, Lyssa virusų tipų, laboratorijos personalo kvalifikacijos.
„Tiesioginiai pasiutlig÷s diagnostikai iš įvairių smegenų dalių paruošti atspaudai yra fiksuojami ir dažomi specifiniu konjugatu. <...> Šiuo testu nukleokapsidinio proteino specifinis darinys yra identifikuojamas pagal jo švyt÷jimą. <...> Taip pat FAT gali būti taikomas tyrimams iš patologin÷s medžiagos, kuri buvo fiksuota glicerine. Jeigu patologin÷ medžiaga buvo fiksuota formalino tirpalu, FAT gali būti naudojamas tik medžiagą paveikus proteolitiniu enzimu, tačiau d÷l to dažnai yra žemesnis testo patikimumas, negu atliekant tyrimus iš šviežios patologin÷s medžiagos” (ULPKC, 2004, 7 psl.).
1.3.1.2. Pasiutlig÷s viruso išskyrimas
Esant neigiamam imunofluorescentinio tyrimo atsakymui Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento virusologinių tyrimų skyriuje su gyvūno smegenų patologin÷s medžiagos m÷giniu, pasiutlig÷s rezultatų patvirtinimui, atliekamas pasiutlig÷s viruso išskyrimas viruso izoliacijos (VI) metodu. N2a ląsteles užkr÷tus galvos smegenų audinių suspensija patvirtinamas teigiamas arba neigiamas pasiutlig÷s rezultatas. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi dokumentu SDP-5.4.4.V.10: 2008.
1.3.1.3. Biologinis tyrimas (MIT)
Biologinio tyrimo, dar vadinamo pelių užkr÷timo metodu, metu intracerebraliai užkrečiamos šešios - devynios 3-4 savaičių amžiaus (12-14 g) pel÷s.
„Užkr÷timui naudojamas supernatantas nuo homogenizuotos smegenų medžiagos (smegenų žiev÷, Amonio ragas, smegen÷l÷s), paruoštos specialiame tirpale su antibiotikais. Pel÷s yra stebimos 28 dienas, ir kiekvienai gaišusiai pelei atliekamas fluorescuojančių antikūnų testas (FAT) pasiutligei nustatyti. Jei po 28 dienų užkr÷stos pel÷s nenugaišta arba iš nugaišusių pelių nebūna nustatyta pasiutlig÷, tvirtinamas neigiamas pasiutlig÷s atvejis“ (ULPKC, 2004, 7-8 psl.).
1.3.2. Gyvūnų kontrol÷ ir vakcinacija
Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis gyvūnų kontrolę ir vakcinaciją yra LR VMVT direktoriaus 2007 m. geguž÷s 11 d. įsakymas Nr. B1-463 „D÷l pasiutlig÷s kontrol÷s reikalavimų patvirtinimo“. Remiantis šiuo dokumentu, visi šunys, kat÷s, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali tur÷ti kontaktą su žmon÷mis ir potencialiai jiems kelti pavojų, d÷l pasiutlig÷s turi būti vakcinuojami nuo pasiutlig÷s Lietuvoje registruotomis vakcinomis ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 m÷nesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Visa informacija apie gyvūno - augintinio vakcinaciją nuo pasiutlig÷s turi būti nurodoma gyvūno - augintinio pase. Taip pat, pasiutligei imlūs naminiai gyvūnai turi būti revakcinuojami ne rečiau kaip pra÷jus 12 m÷nesių po paskutin÷s vakcinacijos nuo pasiutlig÷s, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje.
„Pasiutlig÷s kontrol÷s reikalavimuose“ nurodoma, jog laukiniai gyvūnai Lietuvos Respublikoje vakcinuojami nuo pasiutlig÷s naudojant jaukus su vakcina, kuri yra registruota Lietuvos Respublikoje.
1.3.3. Pasiutlig÷s imunoprofilaktika
Išskiriama prieškontaktin÷ ir pokontaktin÷ pasiutlig÷s imunoprofilaktika. Prieškontaktin÷ pasiutlig÷s imunoprofilaktika rekomenduojama skirti asmenims, kuriems yra padid÷jęs pavojus užsikr÷sti pasiutlige, pavyzdžiui d÷l jų darbo specifikos. Tai yra laboratorijų darbuotojai, kurie kontaktuoja su pasiutlig÷s virusu, veterinarijos gydytojai ir jų pagalbiniai darbuotojai, dresuotojai, medžiotojai, miškininkai, skerdyklų darbuotojai, ir t.t., kurie turi tiesiogini kontaktą su pačiais gyvūnais. Prieškontaktin÷ pasiutlig÷s imunoprofilaktika taip pat rekomenduojama asmenims, kurie gali užsikr÷sti pasiutlige enzootin÷se teritorijose.
Pokontaktin÷ vakcinacija nuo pasiutlig÷s privalo būti prad÷ta nedelsiant, jei yra nors menkiausia galimyb÷ užsikr÷sti pasiutlige. Vakcinavimas priklauso nuo žaizdų pobūdžio bei gyvūno būkl÷s (1 priedas).
„Serologinis testas tur÷tų būti atliekamas kas 6 m÷nesius asmenims, kuriems išlieka pastovi galimyb÷ užsikr÷sti pasiutlige, arba kas 2-3 metus po busterin÷s vakcinacijos, kuri skiriama po 1 ir 5 metų asmenims, kuriems yra pavojus užsikr÷sti pasiutlige. Imunosupresiniams asmenims šis testas gali būti atliekamas pra÷jus 2-4 savait÷ms po vakcinacijos. Jei atlikus tyrimą nustatoma, kad antikūnų titras mažesnis kaip 0,5 TV/ml, skiriama busterin÷ vakcinos injekcija, o pacientams su pažeista imunine sistema - papildoma vakcinos injekcija” (ULPKC, 2004, 9-10 psl.).
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2009-2010 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademijos Užkrečiamųjų ligų katedroje buvo atlikta pasiutlig÷s paplitimo, prevencijos ir kontrol÷s priemonių analiz÷ 2005-2008 metais Lietuvoje. Laukinių ir naminių gyvūnų pasiutlig÷s paplitimo tyrimas atliktas remiantis Tarptautinio epizootijų biuro (OIE) duomenimis bei Lietuvos valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) ataskaitų pagrindu.
Pasiutlig÷s diagnostika Lietuvoje atliekama pagal standartizuotus Tarptautinio epizootijų biuro metodus (OIE, 2000). Mūsų šalyje pasiutlig÷s diagnostikai taikomi šie tyrimo metodai – imunofluorescencinis tyrimas (IF), viruso neutralizacjos tyrimo metodas ir visuso išskyrimas (VI) (WHO, 1994, OIE, 2000). Tyrimo metu vertinti tik laboratorijose patvirtinti gyvūnų pasiutlig÷s atvejai.
2006 – 2008 metais Lietuvoje buvo vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutlig÷s naudojant „Lysvulpen“ vakciną (gamintojas „Bioveta“, Čekijos Respublika). NMVRVI atliekami lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumo tyrimai iš kraujo serumo, nustatant pasiutlig÷s vakcininių antikūnų titrą. NMVRVI taip pat atlieka vakcinos nuo pasiutlig÷s sunaudojimo tyrimą pagal tetraciklino atsid÷jimą kauliniame audinyje (tetraciklino mikroskopinis tyrimas lapių ir usūrinių šunų žandikauliuose ir dantyse). Usūriniai šunys ir lap÷s tyrimui pristatomi pagal numatytą planą. Laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s naudojant jaukus efektyvumo analiz÷ paremta VMVT, NMVRVI metinių ataskaitų duomenimis.
Tyrimo metu atlikta naminių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s analiz÷. Įvertinti VMVT ataskaitų duomenys apie naminių gyvūnų vakcinacijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat įvertintas gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas. Pagal ES reikalavimus naminius gyvūnus reikia vakcinuoti prieš pasiutligę ir nustatyti vakcininį antikūnų titrą, kuris pagal Pasaulin÷s sveikatos organizacijos (PSO) nurodymus turi buti ne mažesnis kaip 0,5 TV /ml. NMVRVI yra ES patvirtinta laboratorija, kuri gali atlikti šiuos kraujo serumo tyrimus, taikant fluorescuojančių antikūnų virusų neutralizacijos reakciją (FAVN). Naminių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s analiz÷ 2006–2008 m. Lietuvoje paremta NMVRVI metin÷mis ataskaitomis.
Tuo pat metu įvertinta nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių statistika bei imunin÷s profilaktikos priemon÷s. Tuo tikslu panaudoti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ankščiau „Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centras“) statistiniai duomenys apie nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių skaičių bei žmonių imunoprofilaktikos apimtis. Remtąsi ULPKC 2005-2008 m. metin÷mis „Ataskaitomis apie pasiutlig÷s profilaktiką“.
Visuomen÷s informavimo efektyvumas pasiutlig÷s prevencijos klausimais vertintas analizuojant viešai prieinamą valstybinių institucijų paskelbtą informaciją. Nagrin÷tas atsakingųjų institucijų internetinių puslapių informatyvumas, specialistų publikacijos. Remtasi metinių VMVT ataskaitų duomenimis. VMVT specialistai teikdami informaciją visuomenei vadovaujasi kokyb÷s valdymo programa SK-1-5 „Informacijos teikimas visuomen÷s informavimo priemon÷ms“.
Tyrimo rezultatų analiz÷ atlikta naudojant Microsoft Exel 2003 programinę įrangą, pasitelkiant aprašomosios analiz÷s metodus.
3. REZULTATAI:
3.1. Laukinių ir naminių gyvūnų pasiutlig÷s paplitimo analiz÷ 2005 – 2008m. Lietuvoje
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2005 m. buvo paimti ir ištirti 2901 įtariamų užsikr÷tusių gyvūnų m÷giniai ir nustatyti 1652 užsikr÷timo pasiutlige atvejai, 544 atvejais daugiau nei 2003 metais ir 1099 atvejais daugiau nei 2004 metais. Ištirtų laukinių gyvūnų sergamumas pasiutlige sudar÷ 79,5 proc. Pagal laukinių gyvūnų rūšis pasiutlig÷ pasiskirsto taip: lapių – 533 atvejai, usūrinių šunų – 599, kiaunių – 114, šeškų – 43, stirnų – 4, barsukų – 8, bebrų – 5, audinių – 3, ūdrų – 2, vover÷s – 1 atvejį. Pagal naminių gyvūnų rūšis: šunų – 92, kačių – 92, galvijų – 146, arklių – 8 ir po vieną avies ir kiaul÷s pasiutlig÷s atvejį (2 priedas).
Lyginant pasiutlig÷s atvejus apskrityse, 2005 m. didžiausias ligos židinių skaičius užfiksuotas: Vilniaus a. – 385, Klaip÷dos a. – 234, Panev÷žio a. – 223, bei Utenos a. – 173 atvejų (1 paveikslas). 131 140 234 96 223 168 75 27 173 385 Alytaus apskr. Kauno apskr. Klaip÷dos apskr. Marijampol÷ apskr. Panev÷žio apskr. Šiaulių apskr. Taurag÷s apskr. Telšių apskr. Utenos apskr. Vilniaus apskr.
1 pav. Pasiutlig÷s židinių geografinis pasiskirstymas šalyje 2005-2008 m.
2006 m. buvo nustatyti 2232 pasiutlig÷s atvejai. Pasiutlig÷s atvejų, lyginant su 2005 metais, tarp laukinių gyvūnų padaug÷jo 31 proc., o tarp naminių gyvūnų – 2,5 proc. D÷l pasiutlig÷s ištirti 3534 gyvūnai, iš jų nustatyti 2232 užsikr÷tę (2005 m. nustatyti 1652 atvejai, 2004 – 2751), iš jų naminiams gyvūnams – 349. Pagal laukinių gyvūnų rūšis pasiutlig÷ pasiskirsto taip: lapių – 687 atvejai, usūrinių šunų – 987, kiaunių – 139, šeškų – 43, stirnų – 10, barsukų – 12, po 1 audin÷s,
ūdros, vilko, briedžio ir šerno atvejį. Pagal naminių gyvūnų rūšis: šunų – 111, kačių – 88, galvijų – 137, arklių – 9, avių - 3 ir 1 ožkos pasiutlig÷s atvejis (2 priedas).
Vertinant pasiutlig÷s atvejų pasiskirstymą 2006 m. šalies teritorijoje reikia pasteb÷ti, kad didžiausias užregistruotų atvejų skaičius Utenos, Vilniaus, Kauno bei Alytaus apskrityse, atitinkamai 530, 399, 333 ir 195 atvejų.
Per 2007 metus nustatyti 432 pasiutlig÷s atvejai, arba 1800 atvejų mažiau kaip per 2006 metus. Pasiutlig÷ labiausiai išplitusi tarp laukinių gyvūnų, per 2007 metus užregistruota 313 atvejų, arba 72,4 proc. nuo visų atvejų. Pagal laukinių gyvūnų rūšis pasiutlig÷ pasiskirsto taip: lapių – 142 atvejai, usūrinių šunų – 122, kiaunių – 25, šeškų – 13, stirnų – 5, barsukų – 2, vover÷s, bebro, ūdros ir ondatros – po 1 atvejį. Naminiams gyvūnams pasiutlig÷ nustatyta 119 atvejų, arba 27,6 proc. nuo visų pasiutlig÷s atvejų. Pagal naminių gyvūnų rūšis: šunų – 34, kačių – 43, galvijų – 36, arklių – 5 ir vienas avies pasiutlig÷s atvejis (2 priedas).
Lyginant pagal teritorijas, 2007 m. daugiausiai ligos židinių buvo nustatyta: 117 – Kauno apskrityje, 72 – Alytaus, 63 – Vilniaus, 49 – Panev÷žio, 44 – Utenos, 25 – Marijampol÷s, 18 – Klaip÷dos, 16 – Telšių, po 14 – Šiaulių ir Taurag÷s apskrityse (2 paveikslas). Pagal rajonus pirmauja: Kauno rajonas – 31 atvejis, Alytaus – 28, Raseinių – 27, Prienų – 24, Lazdijų, Var÷nos ir Vilniaus – po 22, Kaišiadorių ir Pasvalio – po 18, Širvintų – 16, Ignalinos, Marijampol÷s ir Utenos – po 14, K÷dainių, – 13, Panev÷žio – 11, Klaip÷dos ir Trakų – po 10, Biržų – 9, Plung÷s, Ukmerg÷s ir Vilkaviškio – po 8, Telšių ir Zarasų – po 7, Anykščių, Jurbarko, Kelm÷s ir Rokiškio – po 6, Kupiškio, – 5, Jonavos, Radviliškio, Šilal÷s, Švenčionių ir Taurag÷s – po 4, Kretingos, Mol÷tų, Skuodo, Šakių, Šalčininkų ir Šiaulių – po 3, Šilut÷s – 2 , Mažeikių ir Pakruojo – po 1, liga nebuvo nustatyta Akmen÷s ir Joniškio rajonuose.
72 117 49 44 63 0 20 40 60 80 100 120 S k a ič iu s Alytaus apskr. (72) Kauno apskr. (117) Klaip÷dos apskr. (18) Marijampol÷ apskr. (25) Panev÷žio apskr. (49) Šiaulių apskr. (14) Taurag÷s apskr. (14) Telšių apskr. (16) Utenos apskr. (44) Vilniaus apskr. (63)
Per 2008 m. nustatyti 69 pasiutlig÷s atvejai arba 363 atvejais mažiau kaip per atitinkamą 2007 m. laikotarpį ir 2163 atvejais mažiau kaip per 2006 metus. Pasiutlig÷ nustatyta 29 rajonuose. Pasiutlig÷ neregistruota Akmen÷s, Biržų, Klaip÷dos, Mažeikių, Pakruojo, Prienų, Skuodo, Šalčininkų, Šilal÷s, Šilut÷s, Širvintų, Švenčionių, Taurag÷s, Trakų ir Ukmerg÷s rajonuose. Pasiutlig÷ kaip ir pernai daugiau išplitusi laukinių gyvūnų tarpe: 13 lapių, 21 usūrinis šuo, 9 kiaun÷s, 3 šeškai ir 1 stirna – iš viso 47 atvejai, arba 68,1% (1 lentel÷). Naminių gyvūnų tarpe pasiutlig÷ nustatyta: 5 šunims, 6 kat÷ms ir 11 galvijų – iš viso 22 atvejai (2 priedas), arba 31,9 proc.
1 lentel÷. 2005 – 2008 m. nustatyti pasiutlig÷s atvejai Lietuvoje
Metai
Nustatyta pasiutlig÷s atvejų iš viso
Nustatyta laukinių gyvūnų pasiutlig÷s atvejų Proc. Nustatyta naminių gyvūnų pasiutlig÷s atvejų Proc. 2005 1652 1312 79,4 340 20,6 2006 2232 1883 84,4 349 15,6 2007 432 313 72,4 119 27,6 2008 69 47 68,1 22 31,9
Įvertinus galvijų, lapių ir usūrinių šunų pasiutlig÷s atvejų pasiskirstymą pagal m÷nesius, 2005-2008 m. laikotarpiu paaišk÷jo, kad pasiutlig÷s židinių pikai tarp galvijų užfiksuoti rugpjūčio, rugs÷jo ir spalio m÷nesiais, t.y. atitinkamai 56, 47, 70 atvejų (3 paveikslas). Tuo tarpu lapių infekuotumas pasireišk÷ visais metais, 69-214 atvejų. Kiek mažesnis infekuotumas pasteb÷tas žiemą, t.y. lapkričio, gruodžio, sausio m÷nesiais, o didžiausias pavasarį: kovo – geguž÷s m÷nesiais. Didžiausias pasiutlig÷s atvejų skaičius tarp usūrinių šunų užregistruotas rudenį ir žiemą, t.y. spalio – kovo m÷nesiais. 0 50 100 150 200 250 Sau sis Vas aris Kov as Bal andi s Geg už÷ Birž elis Liep a Rug pjūt is Ru gs÷j is Spa lis Lapk ritis Gru odis M÷nesiai A tv e ja i
Galvijai Lap÷s Usūriniai šunys
3 pav. Galvijų, lapių bei usūrinių šunų pasiutlig÷s atvejų dinamika pagal m÷nesius, 2005-2008 m.
3.2. Laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s naudojant jaukus efektyvumo analiz÷ 2005 – 2008 m. Lietuvoje
Lietuvoje 2005 m. oralin÷ laukinių gyvūnų vakcinacija rudenį nebuvo vykdoma, nes, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, buvo uždrausta vykdyti PHARE programos projekto „Užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrol÷s stiprinimas Lietuvoje“ (Nr. 2003.004-341.02.01) prekių tiekimo sutartį. 2005 m. laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s bei vakcinacijos efektyvumo įvertinimo priemon÷ neįgyvendinta, kadangi min÷ta nutartimi buvo sustabdytas trijų sutarčių (oralin÷s pasiutlig÷s įsigijimo, oralin÷s pasiutlig÷s vakcinos išm÷tymo ir oralin÷s pasiutlig÷s vakcinacijos efektyvumo įvertinimo) įgyvendinimas, taikytos laikinosios apsaugos priemon÷s.
2006 m. Lietuvoje buvo vykdoma laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s programa – Europos Komisijos koordinuojama, ilgalaik÷ pasiutlig÷s likvidavimo programa, apimanti visas Baltijos šalis. Kaip nurodyta Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitoje, pasinaudojus ES l÷šomis, už beveik 5 mln. litų nupirkta 6 mln. jaukų su pasiutlig÷s vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacijai naudojama Čekijos Respublikoje, Bioveta a. s. farmacin÷je įmon÷je pagaminti jaukai su vakcina, kurie išm÷tyti iš orlaivių. 2006 m. visoje šalies teritorijoje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutlig÷s buvo vykdoma dviem laikotarpiais: pavasario ir rudens–žiemos. Vakcinacijos programų metu iš orlaivių buvo išm÷tyta 2100000 jaukų. Pirmas vakcinacijos etapas buvo prad÷tas 2006 m. pavasarį, kuomet laukiniai gyvūnai buvo vakcinuojami 60 proc. Lietuvos Respublikos teritorijos (Klaip÷dos, Kretingos, Šilut÷s, Skuodo, Mažeikių, Telšių, Plung÷s, Šilal÷s, Taurag÷s rajonuose, Jurbarko, Raseinių, Kelm÷s, Akmen÷s rajonuose ir Pag÷gių savivaldyb÷je, Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Radviliškio, Panev÷žio, Anykščių, Ukmerg÷s, K÷dainių, Jonavos, Širvintos, Kaišiadorių bei Kauno rajonuose); sunaudota 800 tūkst. jaukų su vakcina nuo pasiutlig÷s. Antrasis vakcinacijos etapas ap÷m÷ 100 proc. Lietuvos teritorijos ir buvo sunaudota 1300000 jaukų. Vakcinacijos efektyvumui kontroliuoti nuo 2006 m. birželio m÷nesio Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (ankščiau „Nacionalin÷ veterinarijos laboratorija“) atliekami laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumo tyrimai. Lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos efektyvumas (tetraciklino žymeklis) buvo 52,2 % (4 paveikslas). Taip pat ištirta 233 kraujo m÷giniai iš įvairių Lietuvos rajonų, kuriose buvo vykdoma laukin÷s faunos pasiutlig÷s oralin÷ vakcinacija. Iš 233 kraujo m÷ginių – 88 m÷giniuose nustatyti antikūnai (5 paveikslas). Vakcinacijos efektyvumas sudar÷ 37,77 proc.
2007 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atlikti laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumo tyrimai parod÷, kad didžioji dalis
sumedžiotų laukinių gyvūnų įgijo imunitetą pasiutligei. Taigi didžiausias pasiutlig÷s atvejų maž÷jimas pasireišk÷ jau po metų vakcinacijos. Bendras vakcinacijos efektyvumas buvo 67,70 proc., tarp usūrinių šunų – 51,13 proc., tarp lapių – 74,96 proc. Pasiutlig÷s atvejų per metus sumaž÷jo 4 kartus. 2006 2007 2008 52,2 67,7 72,07 0 10 20 30 40 50 60 70 80 E fe k ty v u m a s , % Metai
Laukinių gyvūnų vakcinacijos efektyvumas, %
4 pav. Laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas pagal jaukų suvartojimą (tetraciklino tyrimai kauliniame audinyje) 2006-2008 m.
Per 2007 metus ištirti 657 kraujo m÷giniai d÷l pasiutlig÷s (5 paveikslas). Iš 657 kraujo m÷ginių – 352 m÷giniuose nustatyti antikūnai. Vakcinacijos efektyvumas sudar÷ 53,58 proc. Lyginant su 2006 metais atliktų serologinių tyrimų rezultatais, 2007 metais vakcinacijos efektyvumas padid÷jo 15,81 proc.
2007 metais buvo tęsiama 2006 metais prad÷ta laukinių gyvūnų oralin÷ vakcinacija nuo pasiutlig÷s, kuri taippat buvo vykdoma dviem etapais visoje Lietuvos teritorijoje. Įgyvendinant 2003 m. PHARE projektą „Užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrol÷s stiprinimas Lietuvoje“, per 2007 m. Tarnyba įsigijo 3,9 mln. jaukų su vakcina nuo pasiutlig÷s, iš kurių iki 2008 m. sausio 1 d. buvo išm÷tyta 2,6 mln. vnt.
2008 m. jau trečius metus buvo tęsiama laukinių gyvūnų oralin÷ vakcinacija nuo pasiutlig÷s. Remiantis Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita, pavasarin÷s ir rudenin÷s vakcinacijos nuo pasiutlig÷s kampanijų metu buvo išm÷tyta 2,6 mln. jaukų su vakcina nuo pasiutlig÷s.
2008 m. geguž÷s m÷n. pradžioje baigta pavasarinio etapo laukinių gyvūnų oralin÷ vakcinacija nuo pasiutlig÷s. Kovo m÷n. pabaigoje oralin÷ vakcinacija buvo prad÷ta nuo Baltijos jūros pakrant÷s, t. y. Klaip÷dos rajone ir buvo tęsiama etapais visoje Lietuvos teritorijoje. Šio etapo
laukinių gyvūnų vakcinacija ap÷m÷ visą šalies teritoriją. Lapkričio m÷n. baigta spalio m÷nesio pradžioje prad÷ta rudenin÷ laukinių gyvūnų vakcinacija naudojant jaukus su vakcina.
2008 m. institute atlikti laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumo tyrimai parod÷, kad didžioji dalis sumedžiotų laukinių gyvūnų (lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos efektyvumas (tetraciklino žymeklis) buvo 72,07 proc.) įgijo imunitetą pasiutligei. 2008 m. nustatyti tik 69 pasiutlig÷s atvejai, t. y. 363 atvejais arba 6 kartais mažiau nei 2007 m. Tai rodo, kad daugiau kaip pus÷ sumedžiotų laukinių gyvūnų buvo su÷dę jaukus su vakcina ir įgijo imunitetą pasiutligei.
Per 2008 metus ištirta 680 lapių ir usūrinių šunų siekiant nustatyti jų imunitetą nuo pasiutlig÷s. 422 tirtiems gyvūnams nustatyti antikūnai prieš pasiutlig÷s virusą (5 paveikslas). Vakcinacijos efektyvumas sudar÷ 62,06 proc. Palyginus su pra÷jusiais 2007 ir 2006 metais laukin÷s faunos vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas padid÷jo - atitinkamai 8,48 proc. ir 24,29 proc.
88 352 422 233 657 680 0 100 200 300 400 500 600 700 800 2006 2007 2008
Teigiamų m÷ginių skaičius Bendras m÷ginių skaičius
5 pav. Laukin÷s faunos vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumo kraujo (serologiniai) tyrimai 2006-2008 m.
3.3 Naminių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s analiz÷ 2005 – 2008 m. Lietuvoje
Įgyvendinant Pasiutlig÷s likvidavimo programą privaloma vykdyti ne tik laukinių gyvūnų vakcinaciją naudojant jaukus, bet taip pat naminių gyvūnų (šunų ir kačių) vakcinaciją.
Remiantis Lietuvos Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo skyriaus pateiktais duomenimis, per 2005 – 2008 metų laikotarpį viso suvakcinuota 965062 naminių gyvūnų (2 lentel÷).
2 lentel÷. Suvakcinuotų naminių gyvūnų skaičius Lietuvoje
Metai Šunys Kat÷s Galvijai Arkliai Avys ir
Ožkos Kiti naminiai gyvūnai Viso suvakcinuota 2003 201638 31262 34670 1694 269264 2004 182899 25984 37291 1537 247711 2005 144082 26362 55688 2504 228636 2006 154470 32418 68459 1527 620 600 258094 2007 141880 29475 55586 1094 644 114 228793 2008 163202 35185 49367 850 383 552 249539 2009 88533 19165 31865 517 249 84 140413
2005 metais suvakcinuoti 228636 naminiai gyvūnai, tai yra 19075 gyvūnais mažiau nei per 2004 m. Iš šio skaičiaus 144082 šunų, 26362 kačių, 55688 galvijų. 2006 metais viso užregistruoti 258094 gyvūnai, kuriems skirta vakcinacija. Pastebimas padid÷jimas – 29458 gyvūnais daugiau nei ankstesniais metais. Viso suvakcinuoti 154470 šunys, 32418 kat÷s ir 68459 galvijai. Taip pat suvakcinuoti 1527 arkliai bei 620 avys ir ožkos. Per 2007 m. laikotarpį iš viso vakcinacija skirta 228793 naminiams gyvūnams, iš kurių 141880 šunys, 29475 kat÷s, 55586 galvijai, 1094 arkliai bei 644 avys ir ožkos. 2008 metais suvakcinuoti 249539 naminiai gyvūnai, tai yra 20746 gyvūnais daugiau nei ankstesniais metais. Reikia pasteb÷ti, kad 2008 m. suvakcinuoti 163202 šunys. Tai sudaro net 21322 atvejų daugiau nei 2007 m. Taip pat 2008 m. suvakcinuotos 35185 kat÷s, 49367 galvijai, 850 arkliai bei 383 avys ir ožkos.
Apžvelgus 2005 – 2008 m. laikotarpio duomenis apie suvakcinuotų naminių gyvūnų skaičių galima pasteb÷ti, kad šis skaičius kito gana nežymiai.
Nacionalinio maisto ir veterinrijos rizikos vertinimo instituto 2006-2008 m. atliktų tyrimų duomenimis (6 paveikslas) gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas buvo: 2006 m. – 96,7% (viso 544 m÷ginių, iš jų 526 teigiami), 2007 m. – 98,7% (viso 457 m÷ginių, iš jų 451 teigiami) ir 2008 m. – 91,2% (viso 658 m÷ginių, iš jų 600 teigiami).
6 pav. Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas 2006-2009 metais Lietuvoje (NMVRVI, 2010)
3.4. Nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių statistikos analiz÷ 2005 – 2008 m. Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro duomenimis, 2005 metų laikotarpiu užregistruota 12312 nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių (3 priedas). Iš jų didesn÷ dalis – suaugusiųjų (8460 atvejų), o jaunų asmenų iki 15 metų amžiaus atitinkamai 3852 atvejų (4 priedas). Iš 12312 nukent÷jusiųjų, 6173 sužalojo sveiki gyvūnai, 3454 – nežinomi ir 2685 pasiutę gyvūnai. Daugiausia žmonių (8032) sužalojo šunys, iš kurių 479 buvo pasiutę. 2005 metais jauni asmenys taip pat daugiausia nukent÷jo nuo šunų (2902 atvejų).
Nuo kačių 2005 metų laikotarpiu viso nukent÷jo 1765 žmon÷s, iš jų 458 jauni ir 1307 suaugę asmenys. Iš žmones 2005 metais sužalojusių galvijų (694) net 588 buvo pasiutę, o tai yra net 86,5%. Tačiau dižiausias pasiutusių gyvūnų skaičius iš visų žmones sužalojusių gyvūnų tarpo užfiksuotas tarp laukinių gyvūnų: iš 1543 laukinių gyvūnų net 1223 buvo pasiutę, o tai sudaro 79,3% visų žmones užpuolusių laukinių gyvūnų skaičiaus (7 paveikslas).
Per 2006 metų laikotarpį medicinos pagalbos kreip÷si 10790 žmonių, tai yra 1522 mažiau nei 2005 metais. Suaugusiųjų užregistruota daugiau nei jaunų asmenų, atitinkamai 7590 ir 3200. Daugiausia kreip÷si šunų sužaloti žmon÷s – viso 7152, iš kurių 2443 jauni asmenys iki 15 metų ir 4709 suaugusieji. Reikia pažym÷ti, kad procentaliai didžiausias infekuotumas pasiutlige iš visų naminių gyvūnų 2005 metais užfiksuotas tarp galvijų: iš 550 žmones sužalojusių galvijų net 508 buvo pasiutę, o tai yra 92,3%.
1223
479 313
59
588
Laukiniai gyvūnai Šunys Kat÷s Kiti naminiai gyvūnai Galvijai
7 pav. Nuo pasiutusių gyvūnų nukent÷jusių žmonių skaičius 2005 m.
2006 m. pagalbos kreip÷si 1392 nuo laukinių gyvūnų nukent÷ję žmon÷s. Iš šio skaičiaus 22 gyvūnai buvo sveiki, 224 nežinomi ir 1146 pasiutę, t.y. 82,3%.
Remiantis 2007 metų Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro ataskaitos duomenimis į medikus pagalbos kreip÷si 8591 nuo gyvūnų nukent÷ję žmon÷s. Tai yra 3721 atvejų mažiau nei 2005 m. ir 2199 atvejų mažiau nei 2006 m. Daugiausia žmonių (6562) sužalojo šunys, iš kurių 4050 buvo sveiki, 2264 – nežinomi ir 249 pasiutę gyvūnai. Be to, nuo kačių 2007 m. nukent÷jo 1293 žmon÷s, nuo galvijų – 212.
Apžvelgus turimus 2007 m. duomenis, pasteb÷tas ryškus nuo laukinių gyvūnų nukent÷jusių žmonių skaičiaus sumaž÷jimas – 404 atvejai. Tai yra net 71% mažiau nei 2006 m. Taip pat pasteb÷tas sumaž÷jęs laukinių gyvūnų infekuotumas pasiutlige – iš 404 gyvūnų pasiutę buvo 241, t.y. 60% iš žmones sužalojusių laukinių gyvūnų skaičiaus.
2008 metų laikotarpiu d÷l medicinin÷s pagalbos kreip÷si 7451 asmenų, nukent÷jusių nuo įvairių gyvūnų, tiek laukinių tiek naminių. Tai yra 1140 asmenų mažiau nei 2007 metų laikotarpiu. Į medikus dažniau kreip÷si suaugę asmenys nei vaikai (iki 15 metų amžiaus): viso 2008 metais registruoti 5155 suaugusieji ir 2296 jauni asmenys (4 priedas), nukent÷ję nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų.
Kaip ir visu tiriamuoju laikotarpiu, 2008 metais Lietuvoje žmon÷s dažniausiai nukent÷jo nuo šunų. Viso užfiksuota 5821 atvejų. Tokie atvejai, kai žmones apkandžiojo šunys, sudar÷ net 78% (8 paveikslas) visų užpuolimo atvejų. Iš viso žmones apkandžiojusių šunų skaičiaus 3736 buvo sveiki, 2054 – nežinomi ir 31 – pasiutę šunys. Pastarųjų apkandžiotiems asmenims, buvo suteikta savalaik÷ medicinin÷ pagalba ir paskirta pasiutlig÷s vakcina.
Nuo kačių 2008 metų laikotarpiu viso nukent÷jo 1139 asmenys, iš kurių 849 suaugę ir 290 jauni asmenys iki 15 metų. Žmones sužalojo 670 sveikos kat÷s, 449 – nežinomos ir 20 – pasiutusios kat÷s.
15% 1% 1% 2%
78% 3%
Šunys Kat÷s Žiurk÷s Galvijai Kiti naminiai gyv. Laukiniai gyvūnai
Daugiausia pasiutusių gyvūnų, kurie apkandžiojo žmones, buvo rasta tarp galvijų (3 priedas). Iš 187 galvijų, pasiutę buvo net 124 (66,3%). Galvijai dažniausiai sužalojo suaugusius žmones – 176, o galvijų užpultų vaikų buvo 11.
2008 m. medicinin÷s pagalbos kreip÷si 168 žmon÷s, nukent÷ję nuo laukinių gyvūnų. Iš šio skaičiaus 30 nukent÷ję nuo pasiutusių gyvūnų, 29 nuo sveikų ir 109 nuo nežinomų gyvūnų.
3.5. Žmonių imunin÷s profilaktikos priemonių efektyvumo analiz÷
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro duomenimis, 2005 metų laikotarpiu užregistruota 7786 asmenys (9 paveikslas), kuriems skirtas imunofrofilaktinis gydymas, iš jų 92 su imunoglobulinu. Skiepytis atsisak÷ 149 asmenys, patys nutrauk÷ prad÷tą kursą 379, o gydytojui rekomendavus 635 asmenys. Viso per 2005 metų laikotarpį sunaudota 32943 vakcinos ir 402 imunoglobulino ampulių (5 priedas).
Per 2006 metų laikotarpį imunoprofilaktika skirta 6864 žmon÷ms (9 paveikslas), tai yra 922 žmon÷mis mažiau nei 2005 metai. Iš jų 33 skirta imunoprofilaktika su imunoglobulinu. 161 asmenys atsisak÷ skiepytis, patys prad÷tą gydymo kursą nutrauk÷ 347 asmenys, o gydytojui rekomendavus 439 asmenys. Iš viso 2006 metais gyventojų imunoprofilaktikai sunaudota 30480 vakcinos ir 142 imunoglobulino ampulių, o tai yra atitinkamai 2463 ir 260 ampulių mažiau nei 2005 metais. 2005 2006 2007 2008 12312 10790 8591 7451 7786 6864 5431 4589 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 Skaičius Metai
Paskiepyti žmon÷s Nukent÷ję žmon÷s
9 pav. Nuo gyvūnų nukent÷jusių ir nuo pasiutlig÷s paskiepytų žmonių atvejų dinamika 2005-2008 m.
Remiantis 2007 metų Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro ataskaitos duomenimis, imunoprofilaktika skirta 5431 asmenims, iš kurių 27 su imunoglobulinu (5 priedas). Viso skiepytis atsisak÷ 121 asmenys, patys nutrauk÷ prad÷tą kursą – 284, o gydytojui rekomendavus – 527 asmenys. Viso per 2007 m. laikotarpį sunaudota 23328 vakcinos ir 147 imunoglobulino ampul÷s.
2008 metų laikotarpiu imunoprofilaktika skirta 4589 asmenims (9 paveikslas), iš jų 25 su imunoglobulinu. Skiepytis atsisak÷ 104 asmenys, patys nutrauk÷ prad÷tą kursą 346, o gydytojui rekomendavus 514 asmenys. Iš viso 2008 m. nukent÷jusiųjų asmenų skiepijimui buvo sunaudota 19621 ampul÷ pasiutlig÷s vakcinos ir 120 ampulių imunoglobulino. Daugiausia paskiepytų asmenų buvo užregistruota Vilniaus, Kauno, Klaip÷dos, Utenos ir Šiaulių apskrityse.
3.6. Visuomen÷s informavimo efektyvumo pasiutlig÷s prevencijos klausimais analiz÷
Lietuvos Respublikoje pagrindin÷s visuomenei informaciją apie pasiutligę teikiančios valstybin÷s institucijos yra Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ankščiau Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centras). Galima išskirti tokius visuomen÷s informavimo priemones: 1. publikacijos spaudoje; 2. radio ir televizijos laidos; 3. naujienų ir informacijos pateikimas interneto svetain÷se 4. informaciniai leidiniai; 5. šviet÷jiški renginiai visuomenei; 6. nemokamos paslaugos/ akcijos gyventojams (pvz., nuo 2006 m. pažymint Pasaulinę pasiutlig÷s dieną Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais vykdo ypatingą akciją „Pasiutligei – STOP“, kurios metu įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuojama naminių gyvūnų augintinių nemokama vakcinacija nuo pasiutlig÷s). Pagal informacijos pateikimo būdą visas šias priemones dar galima suskirstyti į : 1. aktyvaus mokymo priemones bei 2. pasyvaus mokymo priemones.
Vertinant VMVT visuomenei teikiamos informacijos efektyvumą nustatyta, kad specialistai reng÷ pranešimus spaudai, kuriuos teik÷ Lietuvos informavimo agentūroms ELTA ir BNS. Siekiant, kad Tarnybos informacija pasiektų didesnę visuomen÷s dalį, pranešimai, informaciniai straipsniai platinti regioniniams ir specializuotiems laikraščiams naudojant informacin÷s agentūros BNS „Kurjerio“ sistemą bei publikuoti VMVT interneto svetain÷je www.vmvt.lt skiltyje „Naujienos“, „Vartotojams“.
Tarnybos vadovų bei specialistų komentarai ruošti tokiems laikraščiams, kaip „Respublika“, „Vakarų ekspresas“, „Vakaro žinios“ žurnalams „VetInfo“, ir kt. Taip pat Tarnybos straipsniai ir komentarai publikuoti užsienio kalbomis.
Tarnyba aktyviai informavo visuomenę apie pavojingų užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolę ir prevencijos priemones, taikomas Lietuvoje. Taip pat, buvo parašyti ir išplatinti išsamūs informaciniai, moksliniai analitiniai straipsniai, pritaikyti įvairioms tikslin÷ms visuomen÷s grup÷ms. Bendradarbiaujant su visuomen÷s informavimo priemon÷mis Lietuvos gyventojai informuoti apie jaukų nuo pasiutlig÷s m÷tymo teritorijas ir jaukų efektyvumą. VMVT kūr÷ ar atnaujino dalomąją informacinę medžiagą, t.y. informaciniai lankstinukai „Pasiutlig÷. Kaip išvengti šios ligos?“, „Ką reikia žinoti keliaujant su gyvūnų augintiniu“, „Gyvūnų ir gyvūninių produktų importas ir tranzitas per Lietuvos Respubliką“, „Vežtis ar nesivežti“ it kt. 2008 metais išleista nauja redakcija informacinių lankstinukų apie pasiutligę, ligos prevencijos priemones.
Interneto svetain÷s paskirtis – informuoti interesantus apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą, užtikrinti įstaigų veiklos skaidrumą, teikti viešąsias paslaugas elektronin÷mis ryšio priemon÷mis. Kasmet Tarnybos interneto svetain÷s lankytojų skaičiuis did÷ja. Pavyzdžiui lyginant analizuojant 2007 – 2008 m. duomenis nustatyta, kad 2008 m. Tarnybos interneto svetain÷ buvo lankyta 3,19 mln. kartų, iš jų 550 tūkst. – unikalūs IP adresai, kai tuo tarpu 2007 m. Tarnybos interneto svetain÷ buvo lankyta daugiau kaip 3 mln. kartų, iš jų 330 tūkst. unikalių IP adresų. Tarnybos tinklalapyje buvo operatyviai skelbiama informacija, skirta įvairioms visuomen÷s grup÷ms. Tarnybos pranešimai spaudai publikuoti ir įvairiose informacin÷se interneto svetain÷se bei naujienų portaluose (pvz., „Balsas.lt“, „Zebra.lt“).
4. APTARIMAS
2005 – 2008 metų duomenys parod÷, kad gyvūnų pasiutlig÷ atskiruose Lietuvos regionuose yra paplitusi nevienodai. Daugiausia šios ligos atvejų buvo užregistruota Vilniaus, Utenos, Alytaus, Panev÷žio apskrityse, t.y. šiauriniuose, šiaur÷s rytiniuose ir pietvakariniuose šalies regionuose. Tuo tarpu ankščiau, t.y. 1994 – 2003 metais, daugiausia infekuotų pasiutlige gyvūnų buvo regiuonuose Lietuvos rytin÷je, pietin÷je, pietvakarin÷je ir šiaurin÷je dalyse (Milius ir kt, 2004). Galima teigti, kad tam įtakos turi įvairūs faktoriai, kaip pavyzdžiui, laukinių gyvūnų, o ypatingai lapių bei usūrinių šunų populiacijos gausumas, teritorijos miškingumas, pasiutlig÷s epidemiologin÷ situacija kaimynin÷se šalyse.
Per 2005 – 2008 metų laikotarpį Euopoje daugiausia pasiutlig÷s atvejų užregistruota Rusijoje – iš viso 11260, bei Ukrainoje – 9229, o Baltarusijoje - 3877 (WHO, 2009). Kaimynin÷je Latvijoje gyvūnų pasiutlig÷s atvejų užregistruota žymiai mažiau nei Lietuvoje: 2005 m. – 421, 2006 m. – 472, 2007 m. – 203, 2008 m. – 110 atvejų. Gana palanki pasiutlig÷s situacija steb÷ta ir Lenkijoje: 2005 m. – 138, 2006 m. – 82, 2007 m. – 70, 2008 m. – 29 atvejai. Tačiau 2005 – 2008 metais Baltarusijoje epidemiologin÷ pasiutlig÷s situacija buvo ne tokia palanki: 2005 m. – 591, 2006 m. – 1499, 2007 m. – 823, 2008 m. – 964 atvejai.
Išanalizavus 2005 – 2008 metų duomenis pasteb÷ta, kad Lietuvoje daugiausia buvo lapių (1375 atvejai) ir usūrinių šunų (1725 atvejai) pasiutlig÷s atvejų. Tuo pačiu laikotarpiu Baltarusijoje nustatyti 2525 lapių ir 256 usūrinių šunų pasiutlig÷s atvejai, Lenkijoje atitinkamai – 188 ir 34 atvejai, Latvijoje – 503 ir 364 atvejai (WHO, 2009). Tad galima teigti, kad pagrindiniais pasiutlig÷s vektoriais laukin÷je gamtoje, kaip ir ankščiau, išlieka lap÷s bei usūriniai šunys (Zienius, 2004). Tačiau kasmet atliekama laukin÷s faunos pasiutlig÷s vakcinacija naudojant jaukus efektyviai stabilizuoja pasiutlig÷s plitimą laukinių gyvūnų kategotijoje (Jacevičien÷, I. ir kt., 2008).
Naminių gyvūnų grup÷je didžiausias infekuotumas pasiutlige užregistruotas galvijams: per 2005 – 2008 metus iš viso 330 atvejų. Mažiau infekuoti šunys ir kat÷s: atitinkamai 242 ir 229 atvejų. Didesnį galvijų infekuotumą pasiutlige galima paaiškinti tuo, kad galvijai turi didesnę galimybę kontaktuoti su užsikr÷tusiais gyvūnais. Palankiausias yra ganiavos laikotarpis, kai galvijai ganosi netoli miškingų vietovių. Šunys ir kat÷s taip pat dažniausiai užsikrečia nuo infekuotų laukinių gyvūnų. Ypač didel÷ rizika jiems užsikr÷sti, kai gyvūnai laikomi palaidi netoli miškingų teritorijų (Milius ir kt, 2004). Taip pat pasiutlig÷s plitimui įtakos turi valkataujantys gyvūnai, ypatingai šunys ir kat÷s, tod÷l būtina kontroliuoti jų skaičių.
Laukinių gyvūnų pasiutlig÷s vakcinacija, naudojant jaukus, Europoje pirmą kartą s÷kmingai įvykdyta Šveicarijoje, 1978 metais (Freuling et al., 2008). Išanalizavus literatūros šaltinius galima teigti, kad laukinių gyvūnų pasiutlig÷s vakcinacija, naudojant jaukus, tapo efektyvia
ir plačiai taikoma laukin÷s faunos pasiutlig÷s kontrol÷s priemone ES šalyse nar÷se, kurią koordinuoja ES komisija (Matouch, 2008). 2008 metais net 19-oje Europos šalių buvo vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos programos (Rupprecht et al., 2008). Net 8-ios Europos valstyb÷s oficialiai pripažintos laisvos nuo pasiutlig÷s, t.y. Suomija ir Olandija (1991 m.), Italija (1997 m.), Šveicarija (1998 m.), Prancūzija (2000 m.), Belgija ir Liuksemburgas (2001 m.) bei Čekijos Respublika (2004 m.). Laukinių gyvūnų pasiutlig÷s vakcinacija, naudojant jaukus, taip pat gana s÷kmingai vykdyta Kanadoje bei JAV (Rupprecht et al., 2008). Tyrimo metu gauti duomenis parod÷, kad 2006 metais prad÷ta laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s programa bei privaloma naminių gyvūnų (šunų, kačių) vakcinacija Lietuvoje dav÷ puikių rezultatų. Lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos sunaudojimas (tetraciklino žymeklis) 2008 m. buvo 72,07 proc. Atlikti serologiniai tyrimai parod÷, kad laukin÷s faunos vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas padid÷jo nuo 37,77 proc. 2006 m. iki 62,06 proc. 2008 m., t.y. 24,29 proc. arba 1,64 karto. Palyginus literatūros duomenis nustatyta, kad ankščiau, t.y. 1995 – 2000 metais, vykdyta lapių pasiutlig÷s vakcinacija naudojant jaukus nebuvo efektyvi, kadangi susirgimų pasiutlige padaug÷jo, nebuvo tinkamai kontroliuojamas vakcinacijos efektyvumas (Zienius, 2007). Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas 2008 m. siek÷ 91,2 proc.
Išanalizavus Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centro 2005 – 2008 metų ataskaitų duomenis nustatyta, kad į medikus kasmet pagalbos kreip÷si nuo 7451 iki 12312 nukent÷jusiųjų nuo įvairių laukinių ar naminių gyvūnų. Pastebima aiški maž÷jimo tendencija. Daugiau nei 2 kartus dažniau į medikus kreip÷si suaugę žmon÷s (69,6%) negu jauni asmenys iki 15 metų (30,4%). Dažniausiai žmon÷s nukenčia nuo naminių gyvūnų. Per 2005 – 2008 metų laikotarpį net 70,4% visų nuo gyvūnų nukent÷jusių asmenų sužalojo šunys. Nukent÷jusiems asmenims suteikta būtina pagalba, skirta imunoprofilaktika. Maž÷jantis nuo gyvūnų nukent÷jusių asmenų skaičius rodo, kad vis labiau laikomasi galiojančių gyvūnų laikymo taisyklių.
Visuomen÷s informavimo priemonių apie pasiutligę analiz÷ parod÷, kad visuomen÷s informavimas pasiutlig÷s prevencijos klausimais yra savalaikis ir pakankamas. Atsakingosios institucijos visuomenei informaciją teikia elektroniniu būdu (pvz., el. paštas, el. laikmenos), telefonu, faksu, tiesioginiu būdu. Galimos tokios visuomen÷s informavimo formos, kaip pranešimas spaudai, interviu, straipsnis, informacinis leidinys ir kt. Nustatyta, kad Tarnybos interneto svetain÷s lankytojų skaičiuis kasmet did÷ja: 2008 m. VMVT interneto svetain÷ buvo lankyta 3,19 mln. kartų, iš jų 550 tūkst. – unikalūs IP adresai, o 2007 m. svetain÷ aplankyta daugiau kaip 3 mln. kartų, iš jų 330 tūkst. unikalių IP adresų. Beto būtina pabr÷žti, kad VMVT specialisų straipsniai ir komentarai publikuoti ir užsienio kalbomis. Nustačius pasiutlig÷ židinį, VMVT keičiasi informacija su kitų institucijų specialistais (pvz. visuomen÷s sveikatos centrai, rajonų aplinkos apsaugos agentūros, medžiotojų draugijos ir klubai, ir kt.).
Apibendrinant tyrimo rezultatus matyti aiškios pasiutlig÷s plitimo maž÷jimo tendencijos - kasmet užregistruojama vis mažiau gyvūnų pasiutlig÷s atvejų. Tai patvirtina ir maž÷jantis nuo gyvūnų nukent÷jusių žmonių skaičius. Be to laukinių gyvūnų vakcinacijos programa dav÷ teigiamų rezultatų. Did÷jant laukinių gyvūnų imunitetui maž÷ja pasiutlig÷s protrūkių skaičius. Žmonių imunoprofilaktin÷s priemon÷s yra patikimos, kadangi per 2005 – 2008 metus nuo pasiutlig÷s nemir÷ n÷ vienas asmuo. Be to Lietuvoje pasiutlig÷s diagnostikai taikomi tyrimo metodai yra pakankamai specifiški ir patikimi, o visuomen÷s informavimas pasiutlig÷s prevencijos klausimais yra pakankamas. Deja, kaip ir ankščiau, pasiutlig÷ išlieka epidemiologine ir ekonomine problema Lietuvoje (Zienius ir kt., 2007). Norint užkirsti kelią šios ligos plitimui, būtinas glaudus medicinos, veterinarijos ir aplinkos apsaugos institucijų bendradarbiavimas bei tolesnis prevencijos ir kontrol÷s programų bei priemonių taikymas.
IŠVADOS
1. 2005-2008 m. gyvūnų pasiutlig÷ buvo labiau paplitusi Lietuvos šiauriniuose, šiaur÷s rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose (Vilniaus, Utenos, Alytaus, Panev÷žio apskrityse). Pasiutlig÷ nustatyta 81,1 proc. laukinių ir 18,9 proc. naminių tirtų gyvūnų. Daugiausia buvo usūrinių šunų (48,6 proc.), lapių (38,6 proc.), galvijų (39,8 proc.), šunų (29,2 proc.) ir kačių (27,6 proc.) pasiutlig÷s atvejų. Usūrinių šunų pasiutlig÷s atvejų buvo daugiau rudenį ir žiemą, o lapių - kovo – geguž÷s m÷nesiais. Galvijų pasiutlig÷s paplitimas buvo didesnis rugpjūčio – spalio m÷nesiais.
2. 2005-2008 m. žmon÷s medicinin÷s pagalbos dažniau kreip÷si d÷l kontaktų su naminias gyvūnais (91 proc.) ir rečiau d÷l kontaktų su laukiniais gyvūnais (9 proc.). 70,4 proc. tur÷jusių kontaktą su gyvūnais žmonių nukent÷jo nuo šunų. Medicinin÷s pagalbos d÷l kontaktų su gyvūnais dažniau kreip÷si suaugę žmon÷s (69,6 proc.) ir rečiau jauni asmenys iki 15 metų (30,4 proc.). Nuo pasiutlig÷s imunizuota 63 proc. nukent÷jusių žmonių.
3. Jaukų su vakcina nuo pasiutlig÷s suvartojimas padid÷jo nuo 52,2 proc. 2006 m. iki 72,07 proc. 2008 m. Lapių ir usūrinių šunų vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas padid÷jo nuo 37,77 proc. 2006 m. iki 62,06 proc. 2008 m. Gyvūnų augintinių vakcinacijos nuo pasiutlig÷s efektyvumas 2008 m. siek÷ 91,2 proc.
4. Visuomen÷s informavimas pasiutlig÷s prevencijos klausimais yra įvairiapusis ir pakankamas: informacija teikiama tiesiogiai, elektroniniu būdu (pvz., el. paštas, el. laikmenos), telefonu, faksu, įvairiomis visuomen÷s informavimo formomis, o straipsniai ir komentarai publikuojami ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis.
LITERATŪRA
1. Citvaras V. Epizootologija. Vilnius. Leidykla „Mokslas“. 1991. P. 78 – 83.
2. Freuling C., Selhorst T., Bätza H.J., Müller T. The financial challenge of keeping a large region rabies-free – the EU example. Dodet, B. Towards the elimination of rabies in Eurasia. Dev Biol. Basel. Karger. 2008.Vol. 131. P. 273-282.
3. Jacevičien÷ I., Jacevičius E., Tamošiūnas V., Milius J., Lukauskas K., Pridotkas G. Lapių oralin÷s vakcinacijos prieš pasiutligę efektyvumo įvertinimas imunologiniais tyrimais. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2008. T. 43 (65). P. 30-37.
4. Mačiulskis P, Lukauskas K., Sederevičius A., Kiudulas V., Pockevičius A. Epidemiology of enzootic rabies in Lithuania. Medycyna Wet. Lublin. 2006. 62 (7). P. 769 – 772.
5. Mačiulskis P, Lukauskas K., Dranseika A., Kiudulas V., Pockevičius A. The epidemiological situation of enzootic rabies in the republic of Lithuania over the past ten years. Dodet, B. Rabies in Europe. Dev Biol. Basel. Karger. 2006.Vol. 125. P. 29-32.
6. Matouch O. The rabies situation in Eastern Europe. Dodet, B. Towards the elimination of rabies in Eurasia. Dev Biol. Basel. Karger. 2008.Vol. 131. P. 27-35.
7. Milius J., Razmuvien÷ D., Jacevičius E., Tamošiūnas V., Lukauskas K. Pasiutlig÷s epidemiologin÷ situacija Lietuvoje (1994-2003 metai). Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2004. T. 27 (49). P. 11-18.
8. NMVRVI (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). 2009 metų Europos Sąjungos veterinarijos savait÷ prasideda rugs÷jo 28 dieną pasaulin÷s pasiutlig÷s dienos min÷jimu. http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/106/. Prieiga per internetą 2010 07 12.
9. OIE (Office International des Epizooties). 2000. Manual of standards diagnostic tests and vaccines. Chap. 2.2.5. Rabies. P. 2-5.
10. Hidalgo.Pasiutlig÷. http://fauna.savel.org/topics.cgi?op=print_topic;cat=911;id=432. Prieiga per internetą 2009 05 04.
11. Rainyt÷ A., Kasperiūnien÷ M. Pasiutlig÷ (rabies encefalitas). Gydymo menas. 2008. Nr. 1.
12. Rotivel Y. The ascension of wildlife rabies: A cause for public health concern or intervention? http://www.fas.org/ahead/docs/rabies.htm. Prieiga per internetą 2009 03 30.
13. Rupprecht C.E., Barrett J., Briggs D., Cliquet F., Fooks A.R., Lumlertdacha b., Meslin F.X., Müller T., Nel L.H., Schneider C., Tordo N., Wandeler A.I. Can rabies be eradicated? Dodet, B. Towards the elimination of rabies in Eurasia. Dev Biol. Basel. Karger. 2008.Vol. 131. P. 95-122.
14. Thraebhart O. Human rabies and its prevention. King A.A. Historical perspective of rabies in Europe and the Mediterranean basin. Paris. OIE. 2004. P. 325-334.
15. ULPKC (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centras). Pasiutlig÷s epidemiologin÷s, epizootologin÷s priežiūros ir kontrol÷s, diagnostikos, imunoprofilaktikos, klinikos, gydymo, metodin÷s rekomendacijos Nr. 1.7-594. http://ulac.lt/tekstai/rekomendacijos/pasiutlige1.pdf. Prieiga per internetą 2009 01 09.
16. ULPKC (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrol÷s centras). Žmonių pasiutlig÷s klinikinių požymių algoritmas. http://www.ulac.lt/tekstai/rekomendacijos/pasiutlige2.pdf. Prieiga per internetą 2009 05 05.
17. VMVT (Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba). LR valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-463 „D÷l pasiutlig÷s kontrol÷s reikalavimų patvirtinimo“. Vilnius. Valstyb÷s žinios. 2007-05-19. Nr. 55-2165.
18. Zienius D. Lietuvos laukinių gyvūnų pasiutlig÷: prevencijos priemonių efektyvumo kriterijai. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2007. T. 38 (60). P. 84-89.
19. Zienius D., Sereika V., Lelešius R. Rabies occurrence in red fox and racoon dog population in Lithuania. Ekologija. Vilnius. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 2007. Vol. 53. No. 1, P. 59 – 64.
20. Zienius D. Retrospektyviniai pasiutlig÷s prevencijos ir kontrol÷s aspektai Lietuvos laukinių gyvūnų populiacijoje 1995 – 2002 metais. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2004. T. 27 (49). P 34-39.
21. WHO (World Health Organization). Report of WHO workshop on prevention and control of rabies in Baltic countries. WHO, Geneva.1994. P. 17.
22. WHO (World Health Organization). WHO Collaborating Centre for Rabies Research and Surveillance. Rabies bulletin Europe. http://www.who-rabies-bulletin.org/Queries/Surveillance.aspx. Prieiga per internetą 2009 12 21.
