LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA
Aušrida Klovait÷
GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ PRODUKTŲ ĮTAKOS
SVEIKATAI ANALIZö BEI PAPLITIMO IR KONTROLöS
LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Jūrat÷ Kučinskien÷
Kaunas 2010 m.
Baigiamasis darbas atliktas 2008 – 2010 metais. Lietuvos veterinarijos
akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedroje, Nacionaliniame maisto
ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Baigiamojo darbo vadov÷ – Lekt. Dr. Jūrat÷ Kučinskien÷
Recenzentas -
SANTRUMPOS
AIDS(acquired immune deficiency syndrome) - „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“;
CAC - Maisto kodekso komisija (The Codex Alimentarius Commission); 2,4- D - atrankinio veikimo herbicidai;
DNR - deoksiribonukleorūgštis; dNTP - deoksiribonukleozidtrifosfatai;
ELISA - Enzyme Linked Immuno- Sorbent Assay; EPSPS - 5-enolpiruvilšikimato-3-fosfato sintaz÷; FDA - JAV maisto ir vaistų valdyba;
GMAA - genetiškai modifikuoti aukštesnieji augalai; GM - getetiškai modifikuotas;
GMG - genetiškai modifikuotas gaminys; GMO - genetiškai modifikuotas organizmas; GMMO - genetiškai modifikuoti mikroorganizmai; GMP - genetiškai modifikuotas produktas;
gp120 - AIDS viruso ŽIV-1 glikoproteino genas;
IGF - 1 (Insulin-like Growth Factor-1) - natūralus augimo faktorius; NMVRVI - Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas; PGR - polimeraz÷s grandinin÷ rekcija;
rbGH – genetiškai modifikuotas galvijų augimo hormonas;
SOAEFD - Škotijos Žem÷s ūkio, aplinkos ir žuvininkyst÷s departamento tarnyba; VMVT - Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba;
ŽIV- 1 – žmogaus imunodeficito viruso tipas; WHO - Pasaulio sveikatos organizacija.
TURINYS
1. ĮVADAS...6
2. LITERATŪROS APŽVALGA...8
2. 1. Genetiškai modifikuotas produktas (GMP) ir jo gavimas ...8
2.2. GMO produktai pasaulyje ...10
2.3. GMP įtaka žmonių sveikatai...14
2.4. GMO ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą reglamentuojantys teis÷s aktai ...21
2.4.1. GMO ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimo ir valdymo bendrieji principai ...23
2.4.2. Rizikos įvertinimo etapai...24
2.4.3. GMO ir GMP rizikos įvertinimas...26
2.5. GMO ir GMP kontrol÷ ...27 2.5.1. GMP ženklinimas ...29 2.6. GM produktų nustatymas ...30 2.6.1. PGR metodas ...31 2.6.2. Realaus laiko PGR...32 2.6.3 Kapiliarin÷ elektroforez÷ ...34 2.6.4 DNR sekvenavimas ...34
3. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGOS...35
3.1. GM sojos GTS – 40 – 3 – 2 (Roundup Ready Soja) nustatymas ...35
3.2. Prekybos centrų steb÷sena ...39
3.3. Anketin÷ apklausa...40
4. REZULTATAI IR APTARIMAS ...40
4.1. PGR tyrimo rezultatų analiz÷ ...40
4.2. Prekybos centrų steb÷senos rezultatai ...41
4.3. Anketin÷s apklausos analiz÷...45
5. IŠVADOS ...48
7. PADöKA ...53
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS...54
1. ĮVADAS
Genetiškai modifikuotas maistas prad÷tas gaminti prieš porą dešimtmečių. Pagrindiniai argumentai genetinių modifikacijų naudai: genetiškai modifikuoti augalai gali išauginti didesnį derlių negu tradicin÷s kultūros, jie atsparesni ligoms, kenk÷jams, geriau pakelia nepalankias aplinkos sąlygas. Skoniu genetiškai modifikuotas maistas nesiskiria nuo įprasto. Vienintelis būdas vartotojui atskirti šiuos produktus etiket÷s - informacija, nurodanti, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų. Tačiau n÷ra tiksliai žinoma su GMO susijusi rizika: genetin÷s modifikacijos rezultatai priklauso nuo atsitiktinumo, neįmanoma numatyti, kurioje DNR grandin÷s vietoje įsiterps svetimas genas, kaip jis paveiks esamus genus, nežinomos ilgalaikio GM maisto vartojimo pasekm÷s, nekontroliuojamas išplitimas gamtoje, kryžminimasis su kitais organizmais kelia gr÷smę biologinei įvairovei.
Genetiškai modifikuotų produktų reikšm÷ maisto produktų rinkoje did÷ja. Pasak Brookes (2008), kuris surinko informaciją įvairiose Europos Sąjungos kompanijose, dirbančiose sojų išspaudų ir maisto pramon÷s sektoriuje, tradicin÷s sojų pupel÷s yra 210 % brangesn÷s nei GM sojų pupel÷s.
Lietuvos prekybos tinkluose GM produktų kainos mažesn÷s apie trečdalį negu tradicinių produktų. Vidutin÷ GM aliejaus kaina - 4,01 Lt, tradicinio - 6,44 Lt. Atitinkamai ir tepiųjų mišinių kainos: 2,21 Lt ir 1,53 Lt. GM aliejus pigesnis vidutiniškai 37,7 %, tepieji mišiniai - 30,8 %, tod÷l dauguma vartotojų renkasi produktus mažesne kaina (Lazutka, 2010).
Įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla susijusi ne tik su genetiškai modifikuotais organizmais, bet ir su produktais, savo sud÷tyje turinčiais genetiškai modifikuotų organizmų, bei pagamintų iš jų turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų (Uktverys,1999).
N÷ra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmon÷ms. Nežinoma kokių pasekmių genetiškai modifikuoti organizmai tur÷s bent jau netolimoje ateityje, tod÷l riziką reiktų vertinti kiekvienu atskiru atveju.
Darbo tikslas: Išanalizuoti genetiškai modifikuotų produktų įtaką sveikatai ir įvertinti jų paplitimą ir kontrolę Lietuvoje
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti pasaulio mokslinę literatūrą apie genetiškai modifikuoto maisto įtaką sveikatai bei genetiškai modifikuotų organizmų vartojimo teisinę bazę Lietuvoje ir ES.
2. Įsisavinti genetiškai modifikuotų produktų vertinimo metodus ir atlikti m÷ginių tyrimus.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2. 1. Genetiškai modifikuotas produktas (GMP) ir jo gavimas
Biotechnologija yra natūralios biologin÷s sistemos panaudojimas, norint gauti reikiamą produktą ar pasiekti užsibr÷žtą tikslą. Tai n÷ra nauja id÷ja: augalų ir gyvūnų selekcija, norint gauti reikiamą fenotipą, vyko nuo pat civilizacijos pradžios (Sylvia S. Mader, 1999).
Biotechnologija taikoma įvairiose srityse. Medicinoje jau prad÷ti takyti genų terapijos metodai įvairių ligų gydymui; atliekami organų ksenotransplantaciniai eksperimentai. Maisto pramon÷je biotechnologijos pagalba siekiama pagerinti maisto kokybę. Pavyzdžiui, didinami vitamino A, E kiekiai maiste; m÷ginama pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose. Plačiai naudojami mikroorganizmų pagaminti fermentai, pvz.: rūgimui, kepimui ir pan. Žemdirbyst÷je genų inžinerija taikoma plačiausiai. Išvestos įvairios augalų veisl÷s, atliekami tyrimai, kurių tikslas padidinti augalinių kultūrų derlių, supaprastinti augalų priežiūrą. Farmacijoje GM mikroorganizmai naudojami kaip insulino, įvairių hormonų gamintojai. M÷ginama sukurti uodus, kurie būtų atsparūs maliarijos suk÷l÷jams ir nebegal÷tų platinti šios ligos. Lengvojoje pramon÷je tiriami mikroorganizmai, kurie gal÷tų gaminti natūralių medžagų (šilko, elastano, kolageno, keratino) pakaitalus. Dekoratyvin÷je g÷lininkyst÷je ir sodininkyst÷je estetikos tikslais siekiama išvesti naujas, spalvingesnes, kvapesnes dekoratyvinių g÷lių, krūmų, vaiskrūmių ir vaismedžių veisles. Aplinkosaugos srityje kuriami įvairūs mikroorganizmų štamai, galintys valyti nafta užterštas vietoves; bandoma kovoti prieš invazines rūšis. Miškininkyst÷je siekiama išvesti naujas medžių veisles, kurios greičiau augtų, būtų atsparios ligoms ir kenk÷jams, taip pat norima, kad GM medžiai įgytų vienokių ar kitokių savybių, pavyzdžiui, gamintųsi mažesnis lignino kiekis auginant medžius popieriaus pramonei (Technologijos.lt, 2007).
Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiul÷ įvairov÷ organizmų. Organizmu vadinamas bet koks biologinis vienetas, galintis daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) - organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetin÷ medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negal÷tų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. Genetiškai modifikuotas produktas (GMP) - toks preparatas, kurio sud÷tyje yra ar kuris susideda iš genetiškai modifikuotų organizmų ar jų dalių ir yra teikiamas į rinką. Genetiškai modifikuotas gaminys (GMG) - medžiaga, pagaminta iš genetiškai modifikuotų organizmų (Paulauskas, 2004). Taikant genų inžineriją buvo išvestos įvairios augalų veisl÷s, atliekami tyrimai. Vienas iš populiariausių genetin÷s inžinerijos produktų - herbicidams atsparios augalų veisl÷s. Šiems augalams susikryžminus su natūraliomis piktžol÷mis, buvo sukurta „superpiktžol÷“, kurios nebeveikia jokie chemikalai. Šiandien JAV
paplitusios 14 rūšių „superpiktžol÷s“, kurios atsparios įprastiems herbicidams ir kovai su jomis dar nesukurta naujų priemonių. Į laukinę gamtą plinta ir patys genetiškai modifikuoti augalai, tapę naujomis invazin÷mis rūšimis ( Žalioji Lietuva, 2009).
Genetin÷ modifikacija įvyksta naudojant rekombinantinį DNR metodą, naudojant vektorines sistemas; tiesiogiai įvedant paveldimą medžiagą, kuri paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, mikrokapsuliavimą); ląstelių suliejimą ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstel÷s su naujomis paveldimomis genetin÷s medžiagos kombinacijomis (Paulauskas, 2004).
1 schema. GMO gaminimo schema (Technologijos.lt, 2007).
Taikant genų inžineriją vieno augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną ir sukuriamas naujas augalas, kurio genetin÷ medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negal÷tų atsirasti natūraliu būdu. Tokiems augalams suteikiama įvairių savybių: jie tampa atsparesni ligoms ir kenk÷jams, sausrai ar šalčiui, jiems reikia mažiau pesticidų, herbicidų, paprasčiau transportuoti (Paulauskas, 2004).
Genetiškai modifikuoti gali būti: mikroorganizmai, augalai, gyvūnai.
Genetiškai modifikuoti organizmai klasifikuojami pagal priklausomybę taksonominei grupei (karalystei), pagal jų keliamą riziką, taikymo srities kriterijų.
Genetiškai modifikuoti produktai klasifikuojami pagal taikymo srities kriterijų: • genetiškai modifikuoti maisto produktai;
• medicininiai produktai, vaistai susidedantys iš genetiškai modifikuotų organizmų; • veterinarijos vaistai, įranga, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų; • GMO naudojami ribotiems tikslams - mokymo, tyrimo, pl÷tros, nepramonin÷je
veikloje;
• genetiškai modifikuotų techninių (nemaistinių) augalų produktai;
• genetiškai modifikuotų gyvūnų pagaminti produktai, naudojami ne maisto pramon÷je (Paulauskas, 2004).
2.2. GMO produktai pasaulyje
Genetiškai modifikuotų produktų vartojimas vis labiau plinta pasaulyje. Genetiškai modifikuotus augalus augina 22 pasaulio šalys, tiek išsivysčiusios (JAV, Kanada, Brazilija, Australija), tiek besivystančios (Argentina, Pietų Afrika, Kinija). Daugiausia genetiškai modifikuotų augalų auginama JAV, bet nuo 2000 m. besivystančiose šalyse jų daug÷jo sparčiau nei išsivysčiusiose šalyse. Pagrindin÷s GM augalų augintojos: sojų - Argentina, Brazilija, Paragvajus; kukurūzų - Argentina, Pietų Afrika; medviln÷s- Kinija, Indija, Argentina, Pietų Afrika (Raney, 2007).
JAV yra didžiausia GMO pas÷lių augintoja (beveik 58 mln. ha), po JAV pagal apimtis yra Argentina ir Brazilija. Europos Sąjungoje GMO pas÷lių auginimas yra ribojamas. Kukurūzai yra vienintel÷ GMO kultūra, kuri auginama komerciniais tikslais ES - Ispanija yra vienintel÷ šalis, kurioje auga daugiau nei 50 000 ha GM kukurūzų. Prancūzija, Čekijos Respublika, Portugalija, Vokietija, Slovakija, Rumunija ir Lenkija taip pat augina GM kukurūzus, tačiau jų užimami plotai yra mažesni nei 50 000 ha.
ES sojų pupelių ir jų produktų didžiąją dalį importuoja . Sojų pupel÷s yra naudojamos tiek pašarų, tiek maisto produktų gamyboje. Dauguma sojų pupelių yra naudojama aliejaus ir kitiems produktams (lecitinui) gaminti, kurie, savo ruožtu, naudojami labai įvairiuose vartojimo produktuose. Baltymais turtingos sojos yra naudojamos pašarų gamyboje. Nedidel÷ dalis sojų pupelių yra naudojama kaip baltymų papildai (gaminami iš sojų likučių, išspaudus aliejų) ir tradiciniai sojų patiekalai kaip tofu ar naudojami sojų miltai duonai ar pieno pakaitalams. Sojų pupel÷s dažniausiai yra genetiškai modifikuotos ir tik apie 10 % visos sojų produkcijos ES yra tradicin÷s.
ES didžiąja dalimi pati apsirūpina kukurūzais, kadangi jų importas siekia tik apie 4 - 8 % visos ES - 27 kukurūzų produkcijos. Kukurūzų produktų importas yra didesnis apie 9 % ES priklausomyb÷ nuo kukurūzų importo yra mažesn÷ nei nuo sojų pupelių. Beveik visi importuojami kukurūzų produktai į ES yra genetiškai modifikuoti. JAV yra pagrindinis
kukurūzų produktų tiek÷jas į ES. Per metus ES importuoja nuo 4 iki 6 mln. tonų JAV kukurūzų produktų.
Trečia svarbi importuojamoji kultūra Europos maisto ir pašarų pramonei yra rapsai. Tai viena didžiausių aliejinių kultūrų po sojų pupelių. Pagrindin÷s rapsų augintojos ir eksportuotojos yra Kanada, Australija, Ukraina ir Rusija (EU policy on GMOs, 2008).
1 pav. Visame pasaulyje auginamų genetiškai modifikuotų augalų did÷jimo tendencijos, 1996-2008 milijonai hektarų
(http://www.gmo-compass.org/eng/agri_biotechnology/gmo_planting/).
Šiandien auginama soja yra “Monsanto”, “Roundup Ready” (RR), kuri buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari “Roundup” herbicidui - didžia dalimi sudarytam iš glifosato - kurį taip pat gamina “Monsanto”. Intensyvus metai po metų vieno herbicido - glifosato naudojimas ved÷ prie atsiradimo piktžolių, kurios tapo atsparios šiam chemikalui. Kai kurios geriau žinomos iš šių “superpiktžolių”, kaip jos populiariai vadinamos, yra: Viola arvensis (dirvin÷ našlait÷), Petunia axillaris (baltažied÷ petunija), Verbena litoralis (verbena), Convolvulus arvensis (dirvinis vijoklis), Ipomoea purpurea (purpurinis sukutis), Iresine diffusa (šluotelin÷ irezin÷) ir neseniai pasteb÷tas Sorghum halepense, kuris yra sunkiai kontroliuojama piktžol÷, tod÷l tai suk÷l÷ didelį nerimą tarp ūkininkų. Nor÷dami išnaikinti šias
piktžoles ir taip pat savaime įsis÷jančią soją, sojos augintojai prad÷jo purkšti žemę stipresniais herbicidais. Apskaičiuota, kad šiuo metu 20 - 25 milijonai litrų 2,4 - D, 6 milijonai litrų atrazino (uždrausto Europos Sąjungoje 2004 metais, nes jis teršia gruntinį vandenį) ir 6 milijonai litrų endosulfano (labai toksiško insekticido) yra kasmet naudojami sojos laukams. Sojos augintojai deda mažai pastangų, kad sutrukdytų chemikalams, nešamiems v÷jo, patekti į kaimo gyventojų namus ir žemę. Tod÷l chemikalai rimtai paveik÷ tiek žmonių, tiek naminių gyvūnų sveikatą, sugadino maistinius javus ir užterš÷ dirvožemį, vandenį bei orą (Joensen ir kt., 2005).
Europiečių sugalvotas būdas išvengti GMO plitimo - aplinkosaugos sumetimais uždrausti juos tam tikrose teritorijose. Yra Europos šalių, paskelbusių teritorijas be GMO, ypač aktyvūs Lenkijos ūkininkai. ES šalyse daug÷ja regionų, kurie skelbiasi, jog yra laisvi nuo GMO. Jau 172 ES regionai ir 4500 smulkesnių zonų deklaravo buvimą laisvais nuo GMO, o Graikija, Austrija ir Lenkija (nuo 2006 02 01) pasiskelb÷ laisvomis nuo GMO šalimis. Lietuvoje labai nedrąsiai pradedama kalb÷ti apie GMO uždraudimą saugomose teritorijose (Lietuvos aidas, 2006).
2 pav. Laisvi nuo GMO regionai ES (2007 m. balandis)
Lietuvoje mokslo tikslais leidžiama ribotai naudoti GMM ir GMO šiose įstaigose: Lietuvos Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s institutui, UAB „Biocentrui“, Lietuvos Miškų institutui, Lietuvos Žemdirbyst÷s institutui, Biotechnologijos institutui, UAB „Sicor Biotech“, UAB „Fermentas“. Sodininkyst÷s ir daržininkyst÷s institutui leidžiama ribotai naudoti GMM: sodo augalų požymių ir savybių genetin÷s kontrol÷s mechanizmų tyrimams ir selekcijos metodų kūrimui; augalų genetin÷s struktūros keitimui biotechnologiniais metodais; vaisinių ir dekoratyvinių augalų selekcijai. Pagrindin÷s UAB „Biocentras” biotechnologinių tyrimų sritys yra: aplinkosaugin÷s biotechnologijos, farmacin÷s biotechnologijos, naujų produktų kūrimas taikant biokatalitinius metodus, informacinių technologijų pritaikymas biotechnologijų srityje. Lietuvos Miškų institutui 2007 m. geguž÷s m÷n. išduotas leidimas ribotai naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus. Institutas vykdo iš valstyb÷s biudžeto finansuojamus tyrimus pagal 4 pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s patvirtintas veiklos kryptis: miško ekosistemų biologin÷s įvairov÷s ir tvarumo tyrimai, miškų
atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos, miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai, miškų politika, socialin÷s bei ekonomin÷s problemos nuosavyb÷s rūšių kaitos sąlygomis. Lietuvos Žemdirbyst÷s institutui 2006 m. kovo 27 d. išduotas leidimas ribotai naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus: dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų d÷sningumų atskleidimas; augalų genetikos, biotechnologijos, fiziologijos, biochemijos ir selekcijos tyrimai, genetinių išteklių įvairov÷s išsaugojimas ir pl÷tra; kultūrinių augalų derliaus formavimosi ypatumų, agroekologijos ir regioninių žemdirbyst÷s sistemų tyrimai. Biotechnologijos institutas - mokslinių tyrimų institucija, siekianti užtikrinti valstyb÷s pažangą sparčiai besivystančiose gyvyb÷s mokslų ir biotechnologijų srityse, pl÷toti tarptautinio lygio molekulin÷s biotechnologijos tyrimus, skatinti tarpdisciplininius tyrimus bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą. UAB "SICOR Biotech" yra biotechnologin÷s farmacijos įmon÷, kurianti ir gaminanti rekombinantinius biofarmacinius preparatus. UAB „Fermentas“ vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Centras taip pat yra atsakingas už eksperimentinę pl÷trą, t. y. mokslinių tyrimų pasiekimų pavertimą numatomais gaminti ir pardavin÷ti naujais ar pagerintais biotechnologijų produktais (http://gmo.am.lt.).
2.3. GMP įtaka žmonių sveikatai
Manoma, kad genetiškai modifikuoti produktai gali tur÷ti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Yra skiriamos dvi pagrindin÷s problemos:
1. Alerginių reakcijų galimyb÷, vartojant genetiškai modifikuotus maisto produktus; 2. Tikimyb÷, kad bakterijos gyvenančios žmogaus žarnyne, gali įgyti atsparumą
antibiotikams.
Alergija yra imunin÷s sistemos disbalansas. Antigenai sukelia antikūnų gamybą, esant normaliam imunin÷s sistemos atsakui. Alergijos yra plati sąvoka, apimanti įvairių tipų imunines reakcijas ir patologijas: astma, šienlig÷, egzemos, anafilaksinis šokas. Alergenai gali būti įkvepiami kaip dulk÷s ir žiedadulk÷s. Maisto medžiagos yra žinomos kaip galinčios sukelti kv÷pavimo alergiją. Pavyzdžiui alergenai ir dulk÷s iš sojos pupelių, kai jos buvo iškraunamos iš laivo su oro tarša, suk÷l÷ astmos epidemiją Barselonoje 1987 m. Maisto alergijos dažniausiai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, kurios dažniausiai pasireiškia v÷mimu ar viduriavimu. Pasitaiko atvejų, kai reakcijos turi įtakos visam kūnui kaip pavyzdžiui odos ligos, egzema, dilg÷lin÷. Dažniausiai alergija pasireiškia pienui, kiaušiniams, žem÷s riešutams, v÷žiagyviams, sojai, moliuskams ir kitiems. Vaisiai ir daržov÷s pavyzdžiui brašk÷s, abrikosai, morkos, salierai taip pat gali sukelti alergines reakcijas mažose jautrių
žmonių grup÷se. Gali būti naudojama genetin÷ įranga, kuri naudojama pašalinti baltymus, kurie sukelia reakciją. Japonijoje eksperimentiškai buvo pašalintas baltymas iš ryžių, kuris sukeldavo alergines reakcijas. Iš transgeninių augalų surinktos bičių žiedadulk÷s gali sukelti alergines reakcijas žmon÷ms, kurie vartoja tokį medų. Didžiojoje Britanijoje atliktas Lesterio universiteto tyrimas parod÷, kad transgeninių žiedadulkių baltymai gali būti aktyvūs meduje kelias savaites ( Nottingham, 2003).
Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirod÷ Didžiojoje Britanijoje, 1999 m. atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaišk÷jo, kad 1998 m. net 50 % padaug÷jo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama prie nealergiškų produktų, tod÷l šios žinios itin nustebino. Manoma, kad alergiją suk÷l÷ būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose, tačiau nustatyti šių alergijų priežastį yra sud÷tinga, nes GM maistas yra nežymimas. Šiuo metu nemodifikuotos sojos pasaulio rinkoje n÷ra - auginama tik modifikuota. Tod÷l GM maistas ir maisto priedai turi būti atitinkamai žymimi, kad galima būtų nustatyti alergijas sukeliančias medžiagas (Pandora Lunchbox, 2002).
2003 metais apie 100 žmonių, gyvenusių šalia Bt kukurūzų lauko Filipinuose, išsivyst÷ odos, kv÷pavimo takų, žarnyno alergin÷s reakcijos bei kiti simptomai kaip tik tuo metu, kai šie kukurūzai skleid÷ žiedadulkes. 39 žmonių kraujo tyrimai parod÷ antikūnių atsaką į Bt toksiną, kas paremia, nors dar neįrodo, galimą ryšį su masišku žmonių susargdinimu. 2004 metais simptomai pasikartojo bent keturiuose kituose kaimuose, kur buvo auginama ta pati kukurūzų rūšis. Kaimo gyventojai kelias naminių gyvūnų mirtis taip pat paaiškino šiais kukurūzais (Smith, 2007).
GM sojos pupel÷s su įterptu atsparumą herbicidams lemiančiu 5-enolpiruvilšikimato-3-fosfato sintaz÷s (EPSPS) genu daugiau kaip dešimt metų yra vienas labiausiai paplitusių maistui naudojamų GM augalų Kor÷joje. Kim ir kt., (2006) įvertino GM sojų pupelių alergiškumo savybes. Naudojant odos testą imunocheminei analizei, iš 1716 alergiškų pacientų atrinkti 65 pasižymintys alergija GM arba ne - GM sojoms. ELISA metodu nustatyta, kad pacientų kraujo serume sojoms specifiškų IgE buvo nuo 66 iki 100 %. Toks specifiškumas buvo šiek tiek didesnis GM sojų ekstrakto atveju, lyginant su ne - GM sojomis. N÷ viename serume nenustatyta specifin÷ sąveika su EPSPS baltymu. Tyrimų rezultatai buvo patvirtinti ELISA inhibicijos testu, panaudojant GM ir ne - GM sojų pupelių ekstraktus. GM sojų ekstraktų inhibicija buvo šiek tiek didesn÷. Atlikus NDS-PAGE frakcionuotų sojų ekstraktų imunotestą, nustatyta serumų IgE sąveika su 22 baltymais nuo 8 iki 119 kDa mas÷s. Sąveikos su EPSPS baltymu šiuo metodu nenustatyta. Daugeliui serumų buvo būdingas 32-34
kDa baltymas, kuris būdingas tiek GM, tiek ne - GM sojoms ir buvo identifikuotas kaip žinomas sojų alergenas P34 (Kim ir kt., 2006).
Cry baltymai yra vabzdžių gaminami toksinai Bacillus thuringiensis, naudojami augalų apsaugai kaip insekticidai. Kadangi šie baltymai nekenksmingi žinduoliams, jie buvo panaudoti kenk÷jams atsparių GM augalų kūrimui. Nakajima ir kt., (2007) atliko Cry1Ab transformuotų kukurūzų alergiškumo tyrimus. Iki šiol alergijos Cry baltymams atvejų nenustatyta, tod÷l tyrimo tikslas buvo pritaikyti ELISA metodą Cry1Ab transformuotų kukurūzų nenumatytų alergiškumo atvejų steb÷senai. ELISA l÷kštel÷s buvo padengtos E. coli raiškos sistemoje pagamintu ir išgrynintu Cry1Ab baltymu. Analiz÷ atlikta su 44 maistui alergiškų pacientų (iš jų 8 - alergiški kukurūzams), serumais nenustatyta IgE antikūnų sąveika su Cry1Ab. Atlikus NDS-PAGE frakcionuotų GM ir ne - GM kukurūzų ekstraktų imunotestą su kukurūzams alergiškų pacientų kraujo serumais, nustatyta, kad IgE antikūnai sąveikauja su žinomu kukurūzų alergenu - lipidų pernašos baltymu (Nakajima ir kt., 2007).
N÷ščių motinų GM maisto produktų valgymas gali kelti gr÷smę palikuonims. Embriono vystymasis gali būti neigiamai paveiktas net ir d÷l mažų medžiagų kiekių motinos mityboje. N÷ščios motinos mityba gali pakeisti vaiko genų ekspresiją ir būti perduota ateities kartoms. GM javai gali tur÷ti medžiagų, kurios įtakoja normalų embriono vystymąsi, bet niekada nebuvo pakankamai ištirtos d÷l šio poveikio. Didesn÷ rizika yra vaikams ir naujagimiams. Vaikai paprastai yra jautresni toksinams, alergenams ir mitybos problemoms. Jie suvartoja daugiau pieno, kuris gali būti gautas iš karvių, paveiktų rbGH (recombinant bovine Growth Hormone) hormonais. Antibiotikams atsparių ligų atsiradimas gali taip pat žymiai paveikti tuos vaikus, kurie yra linkę sirgti pasikartojančiomis infekcijomis (Smith, 2007).
GMO gali padidinti natūralių toksinų kiekį maiste arba net sukurti naujus. Pavyzdžiui, pasitelkus biotechnologinius metodus gana nesunkiai galima pagaminti įvairiausių aminorūgščių, kurias žmon÷s plačiai vartoja kaip maisto papildus. Viena aminorūgštis - L - triptofanas - taip buvo gaminama daugelį metų (Pandora Lunchbox, Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).
Atliekant ūminio toksiškumo tyrimus su žiurkių patel÷mis ir patinais, kurios buvo maitinamos per vamzdelį homogenizuotais genetiškai modifikuotais pomidorais, toksinis poveikis nepasireiškia. Be to atlikti tyrimai parod÷, kad žiurkių kūno ir organų svoris, svorio prieaugis, maisto suvartojimas ar kraujo rodikliai reikšmingai nesiskyr÷, lyginant žiurkes maitintas GM pomidorais su kontroline grupe. Tačiau tos žiurk÷s, kurios buvo šeriamos GM pomidorais po keletos savaičių nugaišo. Histologiskai žarnynas buvo nepakitęs, bet skrandyje
pasteb÷ta vidutin÷ erozija, nekroz÷s pažeidimai septynioms iš dvidešimt žiurkių patel÷ms, bet ne kontrolin÷ms. Tai laikoma reikšminga taip pat žmon÷ms ir gali kelti pavojų gyvybei ypač senyvo amžiaus žmon÷ms, kurie vartoja aspiriną nuo tromboz÷s.
AIDS viruso ŽIV - 1 glikoproteino genas gp120, įterptas į GM kukurūzus kaip „pigi, valgoma vakcina“, yra dar viena biologin÷ uždelsto veikimo bomba. Yra daug įrodymų, kad šis genas gali pakenkti imuninei sistemai, nes jis yra homologiškas antigenus surišančioms įvairioms imunoglobulinų sritims ir turi panašias į imunoglobulinų rekombinacijos vietas. Dar daugiau, šios rekombinacijos vietos yra taip pat panašios į rekombinacijos vietas, esančias daugelyje virusų ir bakterijų, su kuriais gp120 gali rekombinuoti sukurdamas mirtinus patogenus (Ho MW, 2001).
Kuriant naujos kartos GM augalus į maistinius ir nemaistinius augalus kaip vakcinos ir medikamentai yra įterpiamos kitos pavojingos genų, bakterijų ir virusin÷s sekos. Šie farmaciniai augalai apima išskiriančius citokinus (angl. cytokines), kurie, yra žinoma, kad slopina imuninę sistemą, sukelia ligas ir centrin÷s nervų sistemos toksiškumą, taip pat interferon alfa (angl. interferon alpha), kuris, pranešama, sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius. Kai kurie turi virusinių sekų, kaip kiaulių koronaviruso baltymo geną, priklausantį tai pačiai šeimai kaip SARS virusas (Ho MW ir kt., 2003).
FDA mokslininkai įsp÷jo, kad GM javai gali iš aplinkos koncentruoti toksinus, tokius kaip sunkieji metalai ir herbicidai. Yra įrodymų, kad sunkiųjų metalų aptinkama GM sojų aliejuje. FDA mokslininkai taip pat teig÷, kad toksinai gali kauptis GM pašarais maitinamų gyvulių piene ar m÷soje. Piene buvo rasti GM DNR fragmentai. Nors ir labai mažai tyrimų buvo atlikta šia tema, maži Roundup kiekiai gali likti gyvulių kūne ir paveikti spermos kokybę. Per didelis Roundup ir Liberty herbicidų naudojimas padidina šiuos rizikos tipus (Smith, 2007).
Maistiniai ir nemaistiniai augalai su įvestais Bt toksinais iš Bacillus thuringiensis sudaro apie 25 % visų šiuo metu pasaulyje auginamų GM augalų. Buvo nustatyta, kad jie yra žalingi pel÷ms, drugeliams ir auksaak÷ms (Lim, 2003). Bt toksinai taip pat veikia Coleoptera būrio vabzdžius (vabalus, straubliukus ir kt.). Šis būrys turi apie 28 600 rūšių, daug daugiau nei koks kitas būrys. Bt augalai per šaknis į dirvožemį išskiria toksiną, kas gali tur÷ti didelį poveikį dirvožemio ekologijai ir derlingumui. Bt toksinai gali būti tikri ir potencialūs alergenai žmon÷ms. Kai kurie Bt purškimo paveikti lauko darbininkai patyr÷ alerginį odos jautrumą ir jiems išsiskyr÷ IgE ir IgG antikūniai. Mokslininkų grup÷ įsp÷jo d÷l Bt augalų išleidimo žmonių vartojimui. Jie parod÷, kad rekombinantinis Cry1Ac protoksinas iš Bt
augalų yra stiprus sisteminis ir gleivin÷s imunogenas, toks pat stiprus kaip ir choleros toksinas (Vázquez-Padrón, 1999).
Pavojaus šaltiniai, kurių iki šiol nepaisyta yra DNR išskirta iš bakterijų ir virusų, turinti aukštą CpG dinukleotidų dažnį. Šie CpG motyvai yra imunogeniniai ir gali sukelti uždegimą, septinį artritą ir B ląstelių limfomos vystymąsi bei autoimunines ligas. Vis dar dauguma į GMO įterptų genų yra iš bakterijų bei virusų ir tai taip pat kelia kitus pavojus (Rui ir kt., 2003)
Antibiotikai - gyvų organizmų, dažniausiai grybų, išskiriami nuodai, skirti kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Populiariausias ir tikriausiai visiems žinomas antibiotikas - penicilinas. Šiuo ir kitais panašiais vaistais gydomas plaučių uždegimas, tonzilitas ir kt. ligos. Genų inžinerijoje naudojami genai žymenys, lemiantys atsparumą antibiotikams. Šie žymenys reikalingi tik biotechnologiniame procese patikrinti, ar įsiterp÷ norimas genas. Ląstel÷s su įterptais genais auginamos tam tikroje terp÷je, kur yra antibiotikų. Tos ląstel÷s, kuriose reikalingi genai s÷kmingai įsitvirtina, išgyvena, o kuriose neįsitvirtina- žūsta. Iš tokių ląstelių išaugintuose augaluose žymenys lieka kiekvienoje augalo dalyje.
Kai kuriems augalams, genetiškai modifikuojant, suteikiamas atsparumas herbicidams. Eksperimentai su ankštiniais augalais apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundup“ parod÷, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad suš÷rus pel÷ms „Roundup“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų pelių lyties organuose. Galima neabejoti, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinama gensoja, apdorota „Roundup“ tur÷s tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims, ir vyrams ir ypač vaikams ( Magana, 2008).
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) paskelb÷, kad naudojant glifosatą prieš nuimant derlių, chemikalo lieka produktuose, taip pat ir gyvulių pašaruose aptinkami likučiai patenka į kiaušinius, m÷są ir pieną. Nors firmos teigia, kad glifosatas visiškai nekenksmingas gyvūnams ir žmogui, tačiau tyrimai rodo, kad šis chemikalas suk÷l÷ tirtų laboratorinių gyvūnų DNR pažaidas, pakenk÷ reprodukcin÷ms sistemoms, paskatino v÷žinių ligų vystymąsi (Klug, 1998).
Amonio glufosinatas (angl. glufosinate ammonium) ir glifosatas (angl. glyphosate) yra naudojami su herbicidams atspariais transgeniniais augalais, kurie šiuo metu pasaulyje sudaro 75 % visų transgeninių augalų. Abu yra sisteminiai metaboliniai nuodai, kurie, manyta, turi plataus masto žalingą poveikį, ir tai pasitvirtino. Amonio glufosinatas yra siejamas su neurologiniu, respiratoriniu, skrandžio ir žarnyno bei hematologiniu toksiškumu, taip pat su žmonių ir žinduolių apsigimimais. Jis yra toksiškas drugeliams ir daugeliui naudingųjų
vabzdžių, taip pat moliuskų ir austrių lervoms, dafnijoms ir kai kurioms g÷lavanden÷ms žuvims, ypač vaivorykštiniam up÷takiui. Jis slopina naudingąsias dirvos bakterijas ir grybus, ypač fiksuojančius azotą. Glifosatas Jungtin÷je Karalyst÷je yra dažniausia negalavimų ir apsinuodijimų priežastis. Buvo pranešta apie daugelio organizmo funkcijų sutrikimus naudojant jį įprastomis doz÷mis. Glifosato veikimas beveik padvigubino v÷lyvų savaiminių abortų riziką, o tarp glifosato naudotojų vaikų daugiau vaikų su nervų sistemos ir elgesio sutrikimais. Atliekant bandymus su laboratorin÷mis žiurk÷mis nustatyta, kad glifosatas suk÷l÷ vaisiaus skeleto vystymosi atsilikimą (Ho, 2003).
GM herbicidams atsparūs augalai apima 3/4 visų pasaulyje kultivuojamų GM augalų. Biotechnologijos firmos skelbia, kad pagrindinis herbicidams atsparių GM augalų privalumas - mažesn÷s herbicidų sąnaudos naikinant piktžoles, tačiau tyrimai rodo ką kita: auginant GM augalus, atsparius herbicidams, sunaudojama tris kartus daugiau herbicidų nei įprasta. Augindami GM kultūras ūkininkai nesibaimina, kad per didelis herbicidų kiekis gali šiems augalams pakenkti. Nor÷dami kuo efektyviau išnaikinti piktžoles, jie sunaudoja didesnį chemikalų kiekį nei įprasta.
D÷l padid÷jusio chemikalų kiekio dirvoje žūsta mikroorganizmai, grybai, smulkūs gyvūnai. Taip pat abejojama, ar ilgainiui piktžol÷s neįgys atsparumo herbicidams. Tada ūkininkai atsidurtų dar didesn÷je b÷doje: pavyzdžiui, jei GM rapsas, atsparus herbicidams, šalčiui, sausrai susikryžmintų su giminingomis piktžol÷mis, tai šių „superpiktžolių“ naikinimui tektų pasitelkti kur kas įvairesnius chemikalus ir kitas priemones ( jau pasteb÷ta, kad kai kurios piktžol÷s tapo neišnaikinamos naudojant net ir labai didelius Roundup kiekius) (Henry, 1997).
Auginant herbicidams atsparius javus, šių herbicidų laukuose naudojama nepalyginamai daugiau. Padid÷jęs herbicidų likučių kiekis javuose gali paskatinti toksiškus tų chemikalų poveikius žmon÷ms, gyvūnams ir jų palikuonims. Padid÷jęs herbicidų naudojimas turi įtakos šių augalų maistinei sud÷čiai, pavyzdžiui, flavonoidams. Tai GM javus padaro mažiau maistingus. D÷l herbicidams atsparių piktžolių atsiradimo, toksiškų herbicidų naudojimas dar labiau išaugo (Smith, 2007).
Bendrov÷ „Monsanto“ genų inžinerijos pagalba yra sukūrusi hormoną, labai panašų į natūralų hormoną, kuris gaminasi pienin÷se karv÷se ir yra randamas piene. Genetiškai modifikuotas galvijų augimo hormonas (rbGH) - genetiškai modifikuotas, sustiprintas natūralaus augimo hormono, kurį natūraliai gamina karv÷s organizmas, variantas. Suleidus šio hormono, pieno gamyba padid÷ja apie 10%. Daktaras S. Epstein teigia, kad rbGH pienas yra papildytas dideliu kiekiu natūralaus augimo faktorių (IGF - 1), kuriuos taip pat absorbuoja
žarnynas. Buvo nustatyta, kad per dideli kiekiai IGF - 1 sukelia krūtų, žarnyno ir prostatos v÷žius, blokuoja natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, kurie įsijungia prieš ankstyvus submikroskopinius v÷žius (Epstein, 2006).
XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje Döerflerio tyr÷jų grup÷ Vokietijoje atliko seriją eksperimentų, kuriais buvo siekiama nustatyti maiste esančios svetimos DNR likimą. Jie š÷r÷ peles DNR, kuri buvo išskirta iš bakterijų viruso M13 arba į plazmidę įterpto žaliai fluorescuojančio baltymo klonuoto geno. Jie nustat÷, kad nedidel÷, tačiau reikšminga virusin÷s ir plazmidin÷s DNR procentin÷ dalis ne tik išveng÷ visiško suskaidymo žarnyne, bet sugeb÷jo pereiti per žarnų sieneles į kraujotakos sistemą, ir taip patekti į kai kuriuos baltuosius kraujo kūnelius, blužnies ir kepenų ląsteles, tapdama pel÷s ląstelių genomo dalimi. Šeriant n÷ščias peles svetima DNR, buvo pasteb÷ta, kad pastarąją galima aptikti kai kuriose embrionų ir pelių naujagimių ląstel÷se, o tai rodo, kad ji per÷jo per placentą (Döerfler, 1998).
Škotijos Žem÷s ūkio, aplinkos ir žuvininkyst÷s departamento tarnyba (angl. Scottish Office of Agriculture, Environment and Fisheries Department, SOAEFD) finansavo Pusztai vadovaujamą projektą Rowett institute, kurio tikslas buvo imtis svarbaus GM bulvių, britų mokslininkų pakeistų naudojant geną iš snieguol÷s svogūn÷lio, galimų pavojų aplinkai ir sveikatai tyrimo. Tyrimai atskleid÷, kad dvi amarams atsparių GM bulvių iš to paties pakeitimo eksperimento transgenin÷s linijos nebuvo substanciškai ekvivalentiškos savo sud÷timi nei t÷vinių bulvių linijai, nei tarpusavyje. Dar svarbiau, rezultatai parod÷, kad dietos, kurių sud÷tyje buvo GM bulvių, kai kuriais atvejais trukd÷ jaunų žiurkių augimui ir kai kurių jų gyvybiškai svarbių organų vystymuisi, sukeldamos pokyčius žarnyno struktūroje bei funkcijoje ir sumažindamos jų imuninę reakciją į kenksmingus antigenus. Priešingai, gyvūnai, maitinti dieta, kurios sud÷tyje buvo t÷vin÷s genetiškai nemodifikuotos bulv÷s ar t÷vin÷s bulv÷s, papildytos geno produktu, nepatyr÷ tokio poveikio (Pusztai, 2002). Škotijos žem÷s ūkio statistikos tarnybos nepriklausomai atlikta daugelio kintamųjų statistin÷ rezultatų analiz÷ parod÷, kad pagrindiniai potencialiai žalingi GM bulvių poveikiai buvo tik iš dalies sukelti snieguol÷s lecitino transgeno, ir kad genetin÷s transformacijos metodas ir pažeidimai bulvių genome taip pat labai prisid÷jo prie pasteb÷tų pokyčių. Ewenas ir Pusztai išmatavo plonųjų žarnų sienelių dalį, kuri gamina naujas ląsteles, ir atrado, kad naujų ląstelių skyriaus ilgis žymiai padid÷jo GM maitintoms žiurk÷ms, bet ne kontrolinei žiurkių grupei, maitintai genetiškai nemodifikuotomis bulv÷mis. Padid÷jusi ląstelių gamyba tur÷jo būti d÷l genetin÷s modifikacijos sukelto augimo faktoriaus poveikio bulv÷se (augimo faktoriai yra baltymai, kurie skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi, ir jeigu jie nekontroliuojami - sukelia v÷žį). Panašūs poveikiai buvo pasteb÷ti skrandžio sienel÷se (Pusztai ir kt., 2003).
2.4. GMO ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą reglamentuojantys teis÷s aktai
Tam, kad vartotojai žinotų apie produktų, sukurtų genų inžinerijos pagalba poveikį, buvo priimtos naujos ES taisykl÷s ir reglamentai, įvertinantys ne tik riziką, bet ir persp÷jantys vartotojus apie potencialias šių produktų vartojimo pasekmes. Lietuvoje, naudojant GMO ar GMP, reikia gauti Aplinkos ministerijos leidimą (VšĮ "Ekoagros" informacija, 2008).
2003 kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme numatytos valstybinių institucijų funkcijos ir kompetencija atliekant GMO ir GMP rizikos aplinkai, žem÷s ūkiui ir žmonių sveikatai vertinimą ir valdymą. Žem÷s ūkio ministerijai yra pavestas genetiškai modifikuotų žem÷s ūkio kultūrų teisinis reglamentavimas. Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba atsako už teikiamų į rinką bei naudojamų laboratorijose GMO bei jų produktų, tarp jų ir veterinarinių preparatų, prekinių pašarų bei maisto kontrolę (Valstyb÷s žinios, 2001).
Lietuvoje yra kuriama GMO naudojimo reguliavimo sistema, kuri apima daugelį ūkio subjektų bei visuomen÷s grupių: tradicinio žem÷s ūkio ir ekologiškų žem÷s ūkio produktų gamintojus, GMO ir GMP (genetiškai modifikuotos produkcijos) gamintojus, vyriausyb÷s GMO priežiūros, kontrol÷s institucijas, muitin÷s tarnybas, mokslo organizacijas, importuotojus bei eksportuotojus, vartotojų apsaugos institucijas, nevyriausybines aplinkos apsaugos organizacijas ir kt. Nacionalin÷je veterinarijos laboratorijoje įkurtas GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) tyrimų skyrius turi aparatūrą kiekybinių bei kokybinių parametrų nustatymui ir akredituotą metodologiją nustatyti GMO sojos ir kukurūzų produktuose. Tokie tyrimai atliekami tik iš trečiųjų šalių įvežamiems maisto produktams. Šiuo metu rengiamos metodikos genetin÷s modifikacijos nustatymui bulv÷se ir pomidoruose bei jų produktuose (VšĮ "Ekoagros" informacija, 2008).
1990 m. balandžio m÷n. 23 d. buvo priimta Europos Tarybos direktyva 90/219/EEC d÷l riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų (GMMO) naudojimo, kuri, siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, nustato bendras genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo priemones (Council Directive 90/219/EEC, 1990).
1990 m. balandžio 23 d. priimta Europos Tarybos direktyva 90/220/EEC d÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, kuri 2001 m. balandžio 17 d. pakeista nauja Europos Tarybos direktyva 2001/18/EC d÷l genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką.
Direktyvos 2001/18/EC tikslas - derinti valstybių narių įstatymus ir kitus teis÷s aktus bei apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką tada, kai:
• Bet kokiais tikslais, išskyrus patekimo į rinką Bendrijos teritorijoje tikslus, į aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai,
• Bendrijos teritorijoje į rinką pateikiami genetiškai modifikuoti organizmai kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose (Directive 2001/18/EC/ 2001).
2000 m. geguž÷s m÷nesį Europos Sąjunga ir šalys nar÷s pasiraš÷ Biologin÷s įvairov÷s konvekcijos Kartachenos Biosaugos protokolą, kuriuo siekiama užtikrinti gyvų pakitusių organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją ir galinčių daryti neigiamą poveikį biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui ir tolydžiam jos naudojimui, pakankamą apsaugos lygį, kai jie saugiai perkeliami, perdirbami ir naudojami, atsižvelgiant ir į pavojų žmogaus sveikatai bei visų pirma ypatingą d÷mesį skiriant jų jud÷jimui per valstybių sieną (Valstyb÷s žinios, 2003).
Atskirų GMO ir GMP gaminių rizikos aplinkai, žem÷s ūkiui ir žmonių sveikatai įvertinimas apibr÷žtas specialiais ES teis÷s aktais: medicininių gaminių žmon÷ms ir veterinariniam naudojimui - Reglamentas d÷l medicininių gaminių (2309/93); maisto produktų – Reglamentas d÷l naujų maisto produktų ir ingredientų ( 258/97); gyvulių pašarų - Gyvulių pašaro priedų direktyva ( 87/153/EEB), papildyta 94/40/EB, bei Pasiūlymas d÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų reglamento (COM/2001/0425 galutinis - COD 2001/0173). Direktyva 98/95/EB, kurioje papildomai apibr÷žiamas genetiškai modifikuotų s÷klų išleidimo į rinką ypatumai, reikalauja, kad prieš išleidžiant s÷klas į rinką turi būti atliktas rizikos aplinkai įvertinimas, ekvivalentiškas apibr÷žtam GMO išleidimui į aplinką 2001/18/EB direktyvoje (Paulauskas, 2004).
Reikalavimai maisto produktų, turinčių savo sud÷tyje genetiškai modifikuotų organizmų, rizikos žmonių sveikatai vertinimo techninei medžiagai bei jais pagrįstas rizikos aplinkai įvertinimas sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. 683, higienos normoje ,,Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai“ (HN 106:2001). Joje nurodoma, kad, norint išleisti produktus ir maisto ingredientus, kuriuose yra GMO arba jie susideda iš GMO, į rinką, reikia pateikti Aplinkos ministerijos raštišką sutikimą d÷l sąmoningo genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką moksliniais ir tyrimo tikslais, taip pat išleidimo į aplinką pasekmių įvertinimą, atsižvelgiant į bet kokią riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai (Valstyb÷s žinios, 2002).
Vertinant GM maisto poveikį žmonių sveikatai Codex Alimentarius komisija (CAC) pri÷m÷ GM maisto saugos vertinimo principus, kuriuose nurodyta tirti:
1. tiesioginį poveikį sveikatai;
2. tikimybę sukelti alergines reakcijas;
3. specifinius komponentus, kurie turi maistinių ir toksinių savybių; 4. įterptų genų stabilumą;
5. maistingumo poveikį susijusį su konkrečia genetine modifikacija; 6. nenumatytą poveikį, kurį gali sukelti genų įterpimas (CAC, 2003b)
2.4.1. GMO ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimo ir valdymo bendrieji principai
Siekiant užtikrinti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai atitiktų nustatytus žmonių ir gyvūnų saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, būtina aptarti genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos aplinkai, žem÷s ūkiui, gyvūnų ir žmonių sveikatai įvertinimo ir šio įvertinimo ekspertiz÷s bendruosius principus bei vertinimo metodologiją ( Paulauskas, 2004).
Kiekvieno genetiškai modifikuoto organizmo ir genetiškai modifikuoto produkto poveikio analiz÷ apima: pavojaus (-ų) nustatymą, rizikos apibūdinimą, rizikos įvertinimą.
Rizikos įvertinimas turi nustatyti rizikos žmonių sveikatai priimtinumą, poveikio gyvūnams riziką, poveikio aplinkai ir žem÷s ūkiui riziką bei žmonių, gyvūnų, žem÷s ūkiui aplinkos apsaugos, rizikos valdymo priemones ir metodus bei priemones naudojant genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus produktus pagal siūlomą paskirtį (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr.681/689/525/753).
Su GMO susijusi sveikatos rizika gali būti klasifikuojama kaip rizika žmon÷ms ir rizika aplinkai (Raafat El - Gewely, 2004).
1 lentel÷. Su GMO susijusi sveikatos rizika (Raafat El - Gewely, 2004)
Rizika žmon÷ms Rizika aplinkai
Toksiškas maistas
• apsinuodijimas maistu
Išnykimas veislių arba rūšių • gyvūnai
• augalai Netoksiškas maistas
• ne imunin÷s sistemos (maisto intolerancija, auto – intoksikacija, anti – maistingumas) • imunin÷s sistemos (maisto alergijos) • genų- perk÷limas
• nenusp÷jama rizika
Sąveikos su aplinka pusiausvyra
• nekontroliuojamas transgeninių rūšių plitimas
• genų- perk÷limas • nenusp÷jama rizika
Dalis žmonių klaidingai mano, kad jei genetiškai modifikuoti organizmai nenaudojami maistui, tai jie nepavojingi, tačiau ardant natūralią pusiausvyrą gamtoje, nukenčia ne tik pati gamta, bet ir žmogus. Jeigu sveikatai iškyla gr÷sm÷ ne per maistą, tai - per organizmus - tarpininkus, sąveikaujančius su sukurtu genetiškai modifikuotu augalu visais įmanomais ekologiniais ryšiais. Negalima atsp÷ti, kada ir kaip tai įvyks, nes pats ekologijos mokslas teb÷ra embriono stadijoje. XXI amžiaus žmogus dar niekada taip nekent÷jo nuo alerginių susirgimų (Žalioji Lietuva, 2007).
2.4.2. Rizikos įvertinimo etapai
Pirmojo rizikos įvertinimo etapo metu yra nustatomi pavojai ir potencialūs žalingi poveikiai, kurie gali būti susiję su genetin÷mis modifikacijomis ar būti jų sukelti, tarp jų: 1. Žmonių sveikatos sutrikimai, tarp jų jautrinantis ar toksinis poveikis;
2. Augalų ir gyvūnų ligos, tarp jų alergeniškumas ar nuodingumas;
3. Priimančios aplinkos organizmų populiacijų dinamikos ar įvairov÷s pakitimas;
4. Pakitęs jautrumas patogenams, palengvinantis infekcinių ligų plitimą, ir/ar naujų vietų patogenams kauptis ar vektorių atsiradimas;
5. Medicinin÷s ir veterinarin÷s profilaktikos ir terapijos ar augalų apsaugos metodų efektyvumo sumaž÷jimas, pavyzdžiui, d÷l genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, pernašos; 6. Biogeocheminių procesų pasikeitimai (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m. Nr. 681/689/525/753).
Pirmojo rizikos įvertinimo etapo metu yra nustatomi procesai, kurių pavojai gali pasireikšti, taip pat ir susiję su:
1. Genetiškai modifikuotų organizmų išlikimu, dauginimusi ir plitimu; 2. Įterptos genetin÷s medžiagos pernaša į kitus organizmus;
3. Fenotipiniu ar genotipiniu nestabilumu;
4. Sąveika su kitais organizmais, taip pat ir su žmogumi, bei konkurencingumo pasikeitimu; 5. Genetiškai modifikuotų organizmų perdirbimu, kultivavimu, agrotechnika (VMVT direktoriaus įsakymas 2002m.Nr.681/689/525/753).
Antrojo rizikos įvertinimo etapo metu yra įvertinamos kiekvieno pavojaus ir galimo žalingo poveikio pasekm÷s ir jų mastas. Jei masto negalima įvertinti kiekybiškai, jis tur÷tų būti įvertinamas kaip didelis, vidutinis, mažas ar nežymus (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr.681/689/525/753).
Trečiojo rizikos įvertinimo etapo metu yra įvertinamos kiekvieno pavojaus ir galimo žalingo poveikio pasireiškimo tikimyb÷s. Tikimyb÷, jei negalima jos išreikšti kiekybiškai, tur÷tų būti įvertinama kaip didel÷, vidutin÷, maža ar nežymi (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr.681/689/525/753).
Ketvirtojo rizikos įvertinimo etapo metu yra įvertinama kiekvieno pavojaus ir tik÷tino žalingo poveikio rizika, kuri yra sumin÷ kiekvieno pavojaus ir galimo žalingo poveikio tik÷tino masto ir pasireiškimo tikimyb÷s išraiška, taip pat ir:
Ketvirtojo rizikos etapo metu, įvertinant poveikį žmonių sveikatai, genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus aukštesniuosius augalus, atveju nustatoma:
1. Tikimyb÷, jog planuojamo (-ų) išleidimo (-ų) į aplinką sąlygomis natūraliose buvein÷se GMO taps nuolatinis ir grobuoniškas;
2. Bet kuriam GMO suteiktas atrankinis pranašumas ar trūkumas ir tikimyb÷, jog šios savyb÷s pasireikš planuojamo išleidimo į aplinką sąlygomis;
3. Genų pernašos iš GMO į kitas rūšis galimyb÷ planuojamo išleidimo į aplinką sąlygomis ir bet kuris toms rūšims suteiktas atrankinis pranašumas ar trūkumas;
4. Galimas GMO ir organizmų, esančių išleidimo aplinkoje, tiesiogin÷s ar netiesiogin÷s sąveikos greitas ir (arba) uždelstas poveikis žmogaus sveikatai, įskaitant poveikį simbiontų, parazitų ir patogenų populiacijoms;
5. Galimas GMO ir asmenų, kurie su juo dirba arba kontaktuoja, arba yra šalia, kai į aplinką išleidžiamas GMO, tiesiogin÷s ar netiesiogin÷s sąveikos greitas ir (arba) uždelstas poveikis žmonių sveikatai;
6. Galimas specifinių GMO valdymui taikomų metodų greitas ir (arba) uždelstas, tiesioginis ir netiesioginis poveikis žmonių sveikatai, jei šie metodai skiriasi nuo genetiškai nemodifikuotiems organizmams taikomų metodų (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr. 681/689/525/753).
Ketvirtojo rizikos įvertinimo etapo metu, įvertinant poveikį žmonių sveikatai genetiškai modifikuotų aukštesniųjų augalų (GMAA) atveju, nustatoma:
1. Galimas tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s GMAA ir atsitiktinai paveiktų organizmų sąveikos greitas ir (arba) uždelstas poveikis žmonių sveikatai, įskaitant poveikį simbiontų (jei taikytina), parazitų ir patogenų populiacijoms;
2. Galimas GMAA ir asmenų, kurie su jais dirba arba kontaktuoja, arba yra šalia, kai į aplinką išleidžiamas GMAA, tiesiogin÷s ar netiesiogin÷s sąveikos greitas ir (arba) uždelstas poveikis žmonių sveikatai;
3. Galimas specifinių GMAA auginimo, valdymo ir nu÷mimo metodų greitas ir (arba) uždelstas, tiesioginis ir netiesioginis poveikis žmonių sveikatai, jei šie metodai skiriasi nuo genetiškai nemodifikuotiems aukštesniesiems augalams taikomų metodų (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr.681/689/525/753).
Penktojo rizikos įvertinimo etapo metu yra nustatomi pavojai ir žalingi poveikiai, kuriems reikalingas rizikos valdymas ir pateikiama rizikos valdymo strategija (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr.681/689/525/753).
Šeštojo rizikos įvertinimo etapo metu yra nustatoma bendra (visumin÷) genetiškai modifikuoto organizmo ir genetiškai modifikuotų produkto rizika, įvertinant visus pavojus ir žalingus poveikius bei rizikos valdymo strategiją (VMVT direktoriaus įsakymas 2002 m.Nr. 681/689/525/753).
2.4.3. GMO ir GMP rizikos įvertinimas
Siekiant užtikrinti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti produktai atitiktų nustatytus žmonių ir gyvulių saugos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, būtina aptarti genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos aplinkai, žem÷s ūkiui, gyvūnų ir žmonių sveikatai įvertinimo ir šio įvertinimo ekspertiz÷s bendruosius principus bei vertinimo metodologiją.
Kiekvieno genetiškai modifikuoto organizmo ir genetiškai modifikuoto produkto rizikos įvertinimas apima:pavojaus (-ų) nustatymą, rizikos apibūdinimą, poveikio įvertinimą.
Šiuo metu atrasti ir nagrin÷jami trys rizikos veiksniai vartojant GM produktus: alergijos, toksinai ir sumaž÷jęs maisto vertingumas. Bandoma nustatyti, kaip šios medžiagos atsiranda
genetiškai modifikuotame maiste, kaip galime aptikti kenksmingą maistą ir užkirsti kelią jam gaminti ir vartoti.
Kryžminant dviejų organizmų genus, jų savyb÷s persikels į galutinį GM produktą. Pavyzdžiui, sukryžminus pomidorų ir žem÷s riešutų genus, gaunamas galutinis GM pomidoras. Tačiau žmon÷s, alergiški riešutų baltymams, gali būti alergiški ir šiam pomidorui. Taip tam tikrai žmonių grupei iki tol visiškai nepavojingas maisto produktas gali tapti sunkios ligos priežastimi. Genetin÷s modifikacijos metu bazinis baltymas, gavęs naujos genetin÷s informacijos, gali priversti organizmą - šeimininką „išauginti“ vieną ar kelis kitokius, naujus ir nežinomus baltymus. Toks GM produktas tur÷s naujų, jam nebūdingų savybių. Taip atsiranda naujos sudedamosios medžiagos maiste. Toks naujas baltymas gali ateiti iš bet kurio organizmo, ir jis, be abejo, niekada nebuvo naudotas maiste dideliais kiekiais. O kadangi žmon÷s n÷ra jo naudoję anksčiau, n÷ra ir jokių žinių apie jo poveikį vartotojo sveikatai (Paulauskas, 2004).
2.5. GMO ir GMP kontrol÷
Valstyb÷s valdymo institucijų, atsakingų už GMO ir GMP apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai kontrolę Lietuvoje, funkcijų paskirstymas:
• genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimo rinkai saugos kontrol÷ ir rinkos priežiūra - pagal kompetenciją Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, Žem÷s ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija ar jų įgaliotos institucijos;
• genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo kontrol÷ - pagal kompetenciją vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Paulauskas, 2008).
• Aplinkos ministerija genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimo kontrolei užtikrinti kaupia ir tvarko genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų duomenų bazę (LR genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2001).
• žmon÷ms skirtų medicininių gaminių, vaistų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų ar kurie yra iš jų pagaminti, saugos kontrol÷ - Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos;
• veterinarin÷s paskirties gaminių ir preparatų, prekinių pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų ar kurie yra iš jų pagaminti, saugos kontrol÷ - Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba (Paulauskas, 2008).
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) yra priskirta genetiškai modifikuotų maisto produktų importo ir esančių rinkoje priežiūros kontrol÷, pri÷mimo, registravimo ir realizavimo rinkoje kontrol÷. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) molekulin÷s biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius yra Lietuvos pamatin÷ genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ar jų produktų tyrimo institucija, vykdanti GMO ar jų produktų teikimo į rinką valstybinę saugos ir naudojimo laboratorinę kontrolę. Skyrius vykdo maisto produktų, maisto papildų, maisto priedų, pašarų, augalų s÷klų, sojos, kukurūzų, rapso, ryžių ir kt. genetin÷s modifikacijos nustatymo tyrimus. 2004 metų vasario m÷n. GMO tyrimų skyriuje prad÷ti kiekybiniai GMO produktų tyrimai naudojant realaus laiko PGR technologiją su ABI PRISM 7900HT aparatu. Skyrius naudoja įteisintas ES šalyse GMO laboratorinių tyrimų metodikas (LST EN ISO 21569, 21570, 21571, 2476) ir standartines darbo procedūras, dauguma tyrimo metodų yra akredituoti (DAP-PL-3328.99): atrankos (CaMV 35S promotoriaus, A.tumefaciens nos terminatoriaus nustatymas); specifiniai GM kukurūzai (Bt176, Bt10, Bt11, GA21, T25, MON810, MON863, NK603, StarLink); GM soja (GTS 40-3-2); GM rapsai (Falcon GS40/90, GT73 , MS8, RF3, MS1/RF1); GM ryžiai (L601RICE). Akredituojami metodai: GM kukurūzai (MON863xMON810, MIR604, TC1507); GM soja (A2704-12); GM rapsai (T 45); GM ryžiai (Bt63, LLRICE62); GM bulv÷s (EH92-527-1) (Jurgelevičius, 2009).
Maisto kontrol÷s poste atrenkami 2 genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų siuntos m÷giniai genetin÷s modifikacijos tyrimams atlikti, surašomas m÷ginių pa÷mimo aktas pagal Lietuvos Respublikos valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. balandžio 5 d. Įsakymu Nr. 58 „D÷l m÷ginių lydraščių, jų pa÷mimo aktų ir rezultatų atsakymo suvienodinimo“ patvirtintą formą, o tiek÷jo atitikties deklaracija pažymima žyma „Privaloma papildoma kontrol÷“; kol atliekamas m÷ginio tyrimas, transporto priemon÷ užplombuojama arba joje buvusios prek÷s sukraunamos į muitin÷s sand÷lį ar importo ar eksporto terminalą. Jeigu atlikus tyrimus nustatyta, kad genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų siunta atitinka teis÷s aktuose nustatytus reikalavimus, tiek÷jo atitikties deklaraciją maisto kontrol÷s posto specialistas pažymi žyma „Realizuoti leidžiama“.
Jeigu atlikus tyrimus nustatyta, kad tirtame m÷ginyje yra daugiau negu 0,9 % GMO ar jie n÷ra įteisinti Europos Sąjungoje, maisto kontrol÷s posto specialistas išduoda Lietuvos Respublikos Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 338 “D÷l leidimo realizuoti importines negyvūnines maisto prekes ir pažymos d÷l negyvūninių maisto prekių netinkamumo žmonių maistui patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.
74-2620) patvirtintą pažymą su išvada, nurodančia, kod÷l ši siunta netinkama realizuoti, ir priima sprendimą, įgaliojantį maisto prekių importuotoją per 14 kalendorinių dienų nuo min÷tos pažymos išdavimo išvežti siuntą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įforminus negrąžinamojo eksporto procedūrą, kontroliuojant maisto kontrol÷s posto specialistui, arba nustatyta tvarka siuntą padaryti nekenksmingą ar sunaikinti. Kiekvienos genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų siuntos dokumentai tikrinami importo metu ar vykdant rinkos kontrolę. Lietuvos Respublikos rinkoje atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus pagal kasmetinę maisto tvarkymo įmonių valstybin÷s maisto kontrol÷s programą (LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „D÷l genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų saugos kontrol÷s programos patvirtinimo“, 2004).
2.5.1. GMP ženklinimas
Genetiškai modifikuotas maistas, nauji maisto produktai ir maisto ingredientai, tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką, turi būti saugūs ir atitikti ženklinimo reikalavimus, nurodytus higienos normoje HN 106:2001 “Nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai“ ir higienos normoje HN 119:2002 “Maisto produktų ženklinimas“.
Jei produktą leidžiama tiekti į rinką, jis be kitų saugos reikalavimų turi būti žymimas. Žodžiai „pagaminta iš genetiškai modifikuotų...“ arba „genetiškai modifikuota...“ turi būti pateikiami šalia GM ingrediento arba išnašose tuo atveju, kai produktas pažymimas - žvaigždute (*). Išnašos šriftas netur÷tų būti mažesnis nei ingredientų sąrašas. Jei ingredientų sąrašo n÷ra, šie žodžiai turi būti aiškiai parašyti ant produkto etiket÷s (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).
Iš trečiųjų šalių galima įvežti tik įteisintą ir patvirtintą Europos Sąjungoje, atitinkantį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teis÷s aktuose nustatytus saugos ir kokyb÷s reikalavimus genetiškai modifikuotą maistą, naujus maisto produktus ir naujus maisto ingredientus. Jeigu siuntą lydinčiuose dokumentuose ir jų ženklinimo rekvizituose n÷ra nurodyta, kad tai genetiškai modifikuotas maistas, nauji maisto produktai ir nauji maisto ingredientai, turi būti tiriami d÷l genetin÷s modifikacijos. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, atlikęs tyrimą, ne v÷liau kaip per 2 darbo dienas išduoda tyrimų protokolą su išvada m÷ginius atrinkusiam maisto kontrol÷s postui, kitą tyrimų protokolą perduoda maisto prekių importuotojui. Apie genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų tyrimų rezultatus, apie tirtame maisto produkte nustatytą didesnę negu 0,9 % genetinę modifikaciją Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos
vertinimo institutas informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą elektroniniu paštu arba faksu. Molekulin÷s biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius įkurtas 2003 m., siekiant įgyvendinti Europos parlamento ir Tarybos teis÷s aktų (EB) Nr.1829/2003 ir Nr.1830/2003 nuostatas, kuriose nurodyti Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ar jų produktų saugaus naudojimo pagrindiniai reikalavimai: užtikrinti GMO nustatymą visose patekimo į rinką pakopose bei privalomąja tvarka kontroliuoti GMO, kurie platinami komerciniais ar bet kuriais kitais tikslais (LR Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas „D÷l genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų saugos kontrol÷s programos patvirtinimo“, 2004).
Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius yra Lietuvos pamatin÷ GMO ar jų produktų tyrimo laboratorija, vykdanti GMO ar jų produktų teikimo į rinką , valstybinę saugos ir naudojimo laboratorinę kontrolę. Skyrius atlieka genetiškai modifikuotų visų maisto produktų, veterinarijos preparatų, pramoninių pašarų kokybinius ir kiekybinius genetin÷s modifikacijos nustatymo tyrimus, dalyvauja rizikos žmonių bei gyvūnų sveikatai, aplinkai, augalams, žem÷s ūkiui nustatymo procese ir monitoringo darbuose.
Europos Sąjungoje yra keletas direktyvų nustatančių ženklinimo sistemą valstyb÷se nar÷se. Direktyva 90/220 (Europos Sąjunga, 1990), kuri reguliuoja aplinkos reglamentavimą (ypač III priedas), nurodo pagrindinius teisinius pagrindus ženklinimui bei įgaliojimus Europos Sąjungoje, kad produktai, kurių sud÷tyje yra GMO, tur÷tų būti ženklinami. Atsižvelgiant į aplinkos d÷mesį Direktyva 90/220, nustato reikalavimus GM veislių pas÷lių s÷klų etiket÷ms. Tačiau nebuvo nustatyti nuokrypiai šiems produktams ir veisl÷ms. Tai buvo iki 1997 m., kai ES naujų maisto produktų reglamentas 258/97 (ES, 1997) nustato, kad 1% leistino nuokrypio lygis būtų nustatytas perdirbtiems maisto produktams (Phillips, P.W.B. and McNeill, H., 2000).
2.6. GM produktų nustatymas
Šiuo metu į rinką išleidžiama įvairių genetiškai modifikuotų produktų. Ar produktai yra genetiškai modifikuoti nustatoma pasinaudojant šiuolaikiniais molekulin÷s biologijos tyrimo metodais. Įvertinimas gali būti atliktas nustatant ar produkte yra naujų specifinių molekulių (DNR, RNR ar baltymų), nebūdingų natūraliems tiriamiems organizmams ar produktams.
GMO nustatymas maiste yra sud÷tingas d÷l įvairių komponentų, kurie gali iškarpyti rezultatus, kaip pavyzdžiui polisacharidai gali inhibuoti polimerazinę grandininę reakciją
(PGR). Maisto gamybos technologija gali denatūruoti DNR, RNR ar baltymus, kurie reikalingi atpažinti naudojant pradmenis ir specifinius antikūnius.
Dažniausiai ir efektyviausiai GMO ar GMO produktų nustatymui naudojama DNR analiz÷. Tai sąlygoja keletas priežasčių. DNR gali būti išgryninta ir padauginta polimerazin÷s grandinin÷s reakcijos metodu iki keleto milijonų kopijų, t.y. iki kiekio pakankamo nustatyti vizualiai, per labai trumpą laiką. RNR ir baltymų padauginimas ir tyrimas yra daug daugiau komplikuotas ir l÷tas procesas. Skirtingai nei RNR, DNR yra labai stabilios molekul÷s. Baltymų stabilumas kinta ir priklauso nuo konkretaus baltymų tipo. Paprastai yra tiesin÷ koreliacija tarp GMO ir DNR kiekyb÷s jei genetiškai modifikuojama branduolio DNR, bet tokios priklausomyb÷s n÷ra jei modifikuojama nebranduolin÷ DNR (eukariotuose - chromosomin÷ DNR, prokariotuose - nebranduolin÷). Tačiau dažniausiai n÷ra jokios koreliacijos tarp GMO ir baltymų/RNR kiekio. Dabartiniu metu, genetiškai modifikuota DNR yra branduolio DNR visuose komerciniuose GMO.
GMO nustatymo metodai: PGR (polimeraz÷s grandinin÷ reakcija), kapiliarin÷ elektroforez÷, multiplex-PGR, RT-PGR ( ang. Real-time PCR), DNR sekvenavimo metodai.
Modifikuotų baltymų nustatymui naudojami metodai: dujin÷ chromatografija, aukšto tankio skysčių chromatografija, imunologinis Western Blot metodas, ELISA metodas (Paulauskas ir kt., 2010).
2.6.1. PGR metodas
Polimeraz÷s grandinin÷ reakcija (angl. Polymerase chain reaction (PCR)) yra metodas, pavadintas pagal DNR polimerazę - nukleorūgščių sintez÷s in vitro metodas, kuriuo laboratoriniame m÷gintuv÷lyje gali būti specifiškai padauginti (amplifikuoti) atskiri DNR fragmentai. Tam, kad būtų galima atlikti PGR, reikalinga: DNR, specifiniai pradmenys, deoksiribonukleozidtrifosfatai (dNTP), termostabili Tag DNR polimeraz÷ ir magnio jonų turintis buferis (Kučinskas, 2001). Šios reakcijos sąlygomis DNR polimeraz÷ tuomet gali sintetinti DNR grandinę, tęsdama ją nuo prikibusio pradmens:
DNR fragmentų pagausinimas
Norint prad÷ti reikiamo DNR fragmento pagausinimą (iš pradžių padvigubinimą), reikia trumpo vienagrandžio DNR fragmento (pradmens), kuris atpažintų norimą pagausinti fragmento dalį. DNR dvigub÷jimas vyksta 5‘—>3‘ kryptimi. DNR fragmento sintezei reikalingi du pradmenys. Veikia apie 20 nukleotidų ilgio oligonukleotidai, kurių nukleotidų sekos yra papildančiosios DNR taikinio galams. Vienas pradmuo pažymi sintez÷s pradžią 5‘—>3‘ grandin÷je, o kitas- pabaigą 3‘<—5‘. Pradmenys prisijungia tik prie vienos DNR grandin÷s. Prieš gausinimo pradžią DNR grandines būtina atskirti. Tai daroma DNR pakaitinant. Pradmenims prisijungus prie atskirų DNR taikinio grandinių, būtina pagal pastarųjų nukleotidų seką prailginti pradmenis. Tai daro fermentas DNR polimeraz÷. Aukštoje temperatūroje, reikalingoje DNR grandin÷ms atskirti, DNR polimeraz÷ praranda aktyvumą. Ši problema buvo išspręsta iš bakterijos Thermus aquaticus , atrastos karštuose šaltiniuose, išskyrus aukštai temperatūrai atsparią DNR polimerazę, pavadintą Taq polimeraze. Šis fermentas nepraranda aktyvumo net 96°C temperatūroje, reikalingoje DNR grandin÷ms atskirti. Visos medžiagos, iš kurių sudaroma DNR grandin÷, t.y. visi keturi deoksiribonukleozidtrifosfatai, ir papildomos medžiagos tinkamai reakcijos terpei sudaryti.Tur÷dami visus min÷tuosius komponentus ir atlikę visus procedūros etapus, norimą DNR fragmentą tik padvigubinsime. Šią procedūrą reikia kartoti, nes ji ciklin÷. Vieną ciklą sudaro: motinin÷s DNR molekul÷s grandinių atskyrimas, dviejų pradmenų prisijungimas prie norimo pagausinti DNR fragmento grandinių 3‘ galinių nukleotidų sekų, pradmens sekos ilginimas pagal motinin÷s DNR grandin÷s nukleotidų seką. Šis ciklas gali būti kartojamas tol, kol pakanka iš pradžių į m÷gintuv÷lį sud÷tų „statybinių“ medžiagų (apie 30 kartų). Per kiekvieną ciklą gausinamų DNR fragmentų kiekis padvigub÷ja ir procedūros pabaigoje galutinis DNR kiekis jau yra didesnis už pradinį 1000000 kartų. Tokio kiekio DNR jau pakanka tiesioginei DNR atkarpos analizei. PGR procesas atliekamas naudojant specialų - automatinį amplifikatorių. PGR principas ir procedūra: tiriamojo m÷ginio lizavimas, DNR išskyrimas chloroformu arba sorbuojant ant membranos kolon÷l÷je, DNR valymas, Tam produktui būdingų nukleino rūgščių fragmentų identifikavimas tradiciniu PGR būdu arba realaus laiko PGR būdu (Kučinskas, 2001).
2.6.2. Realaus laiko PGR
Realaus laiko PGR reakcijoje naudojami pradmenys ir zondai. Realaus laiko kiekybinis įvertinimas atliekamas naudojant PGR termociklerį, kuris atitinka kopijų skaičių
realiame laike matuojant fluorescenciją. Realaus laiko PGR metodas naudojamas amplifikuoti endogeniniam kontroliniam taikiniui, kuris yra unikalus tiriamam produktui ir taikiniui, kuris parodo GM produkto buvimą. Analizuojant rezultatus gautus realaus laiko PGR būdu stebima ar yra to produkto referentin÷s bei specifin÷s sistemos amplifikacijos kreiv÷s. Jei PGR metu yra amplifikuojamas produkto referentin÷s sistemos DNR fragmentas, vadinasi pradiniame m÷ginyje buvo DNR, kuri buvo s÷kmingai išskirta, visi PGR komponentai veikia puikiai, o PGR reakcija nebuvo inhibuota pradinio m÷ginio komponentais. Jei PGR metu yra specifiškai amplifikuojamas produkto DNR fragmentas, vadinasi analizuojamame m÷ginyje yra GM produkto. Toks fragmentas negaunamas iš genetiškai nemodifikuotų produktų DNR. Įvykus realaus laiko PGR nustatomos kiekvieno m÷ginio referentin÷s bei specifin÷s sistemų reikšm÷s. Gautos reikšm÷s palyginamos su atitinkamomis kalibravimo kreiv÷mis. Įvykus realaus laiko PGR rezultatai analizuojami ABI PRISM ® 7900 HT SDS kompiuterine programa, nustatomos kiekvieno reporterio dažo reikšm÷s (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenys).
3 pav. GM sojos realaus laiko PGR, kur aptinkamas 35S promotorius
