LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vaida Čekanavičienė
Ryšys tarp broilerių sveikatos ir broilerių
kolonizacijos kampilobakterijomis
The relationship between broiler health and
Campylobacter spp. colonization in broilers
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof., dr. Loreta Šernienė
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ryšys tarp broilerių sveikatos ir broilerių kolonizacijos kampilobakterijomis“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Campylobacter spp. – zoonotinis sukelėjas ... 8
1.2. Paukščių sveikatos problemos ... 10
1.2.1. Ligų klasifikavimas ... 10
1.2.2. Užkrečiamųjų ligų plitimas ... 11
1.2.3. Klasikinės neužkrečiamos ligos... 12
1.2.4. Toksinų (nuodingų ar kenksmingų medžiagų) sukeltos ligos ... 13
1.2.5. Paukščių infekcijos sąsajos su žmonių užsikrėtimu zoonozėmis ... 15
1.3. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir ES ... 16
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 21
2.1. Tyrimo metodai ... 23
2.1.1. Pirminis mėginių apdorojimas ... 23
2.1.2. DNR išskyrimas MLST Chelex metodu (Wang, 2002) ... 24
2.1.3. Campylobacter spp. identifikavimas atliekant Multiplex PCR (Wang, 2002) ... 24
2.1.4. Amplifikuotų produktų aptikimas agarozės gelyje (Wang, 2002) ... 25
2.2. Statistinio duomenų apdorojimo metodai ... 26
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Skerdyklų užkrėstumas Campylobacter spp. ... 28
3.2. Kampilobakterijų paplitimas pagal sezoniškumą ... 31
3.3. Gamybinių veiksnių ir skerdimo metu nustatytų susirgimų sąsajų su paukščių skerdenų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė ... 32
3.3.1. Technologinių veiksnių ryšio su broilerių užkrėstumu kampilobakterijomis analizė .. 32
3.3.2. Ryšio tarp broilerių svorio ir ligų atsiradimo analizė ... 33
3.3.3. Laikymo sąlygų ryšio su broilerių užkrėstumu kampilobakterijomis analizė ... 34
3.3.4. Broilerių susirgimų ryšio su jų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė ... 34
3.3.5. Broilerių gaišimų ryšio su jų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė ... 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
4
SANTRUMPOS
EFSA (European Food Safety Authority) – Europos maisto saugos tarnyba ES – Europos sąjunga
ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ksv – kolonijas sudarantys vienetai
µl – mikrolitrai ml – mililitrai bp – bazių pora
DNR – deoksiribonukleorūgštis
PGR – polimerazinė grandininė reakcija ANOVA – dispersinė analizė
5
SANTRAUKA
Vaida Čekanavičienė
RYŠYS TARP BROILERIŲ SVEIKATOS IR BROILERIŲ KOLONIZACIJOS KAMPILOBAKTERIJOMIS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: prof., dr. Loreta Šernienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija
Veterinarijos fakultetas
Maisto saugos ir kokybės katedra Kaunas, 2015
Darbo apimtis: 42 puslapiai, 15 lentelių, 12 paveikslų.
Mūsų darbo tikslas – įvertinti ryšį tarp broilerių sveikatos ir broilerių kolonizacijos kampilobakterijomis. Tyrime dalyvavo du Lietuvos paukštynai. Mėginiai buvo imami šių dviejų paukštynų skerdyklose, skerdimo linijos pradžioje. Renkami metus laiko nuo 2012 m. spalio iki 2013 m. spalio mėn. Metų laikotarpyje iš viso buvo paimta 730 mėginių iš broilerių kloakų.
Campylobacter spp. aptikimas atliekamas išskiriant jas tiesiogiai sėjant ant mCCDA agaro, taip
pat atlikus pagausinimą Bolton sultinyje. Kampilobakterijų rūšių identifikavimas atliktas dauginės polimerazės grandininės reakcijos metodu.
Atlikus tyrimą, 41,4 % mėginių buvo užkrėsti Campylobacter spp. Vertinant viščiukų broilerių pulkų užterštumą Campylobacter spp. duomenys parodė, kad skerdykloje A vidutiniškai 6 iš 10 skerdimo partijų yra užterštos kampilobakterijomis, o skerdykloje B – 1 iš 10. Liepos mėnesį 84 % visų tirtų mėginių buvo nustatytas kampilobakterijų aptikimo mėginiuose pikas. Analizuojant technologinių veiksnių įtaką nustatėme, kad didžiausią įtaką užkrėstumui kampilobakterijomis turi paukščio svoris (p≤0,001).
Gamybinių veiksnių ir skerdimo metu nustatytų susirgimų sąsajų su paukščių skerdenų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė parodė, kad broilerių sveikatos būklė skerdimo metu turi didžiausią įtaką jų užkrėstumui Campylobacter spp. Siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, paukščių fermos turi būti saugomos nuo užkrato patekimo, mažinamas paukščių jautrumas užkratui bei blokuojami užkrato perdavimo ir plitimo keliai.
6
SUMMARY
Vaida Čekanavičienė
THE RELATIONSHIP BETWEEN BROILER HEALTH AND CAMPYLOBACTER SPP. COLONIZATION IN BROILERS
Master thesis
Work instructor: prof., dr. Loreta Šernienė Lithuanian University of Heath Science Veterinary Academy
Faculty of Veterinary Medicine
Department of Food Safety and Quality Kaunas, 2015
The coverage of the work is 42 pages, 15 tables and 12 pictures.
This study was designed to estimate the relationship between broiler health and
Campylobacter spp. colonization in broilers. Two Lithuanian broiler farms participated in this
study. Samples were collected in those two farm abattoirs in the beggining of slaughtering. Sample collection began in October 2012 and ended October 2013. In a year period 730 samples were collected from broiler flocks. Campylobacter spp. were isolated by direct inoculation on mCCDA selective medium and by selective enrichment in Bolton enrichment broth. Multiplex-PCR method was used for detection and identification of Campylobacter species.
Study revealed that 41,4 % of samples were contaminated. The assessment of broiler flocks contamination with Campylobacter spp. showed that in abattoir A 6 out of 10 slaughter batches were contaminated, and in abattoir B 1 out of 10. In July, 84% of all samples tested were contaminated with Campylobacter and showed a detection peak. Analyzing the impact of technological factors, we found out that the greatest impact of contamination with
Campylobacter infection were broiler weight (p≤0,001).
Production factors and the wellness of broilers assessed during slaughtering showed that broilers health during slaughtering has the highest impact in contamination with Campylobacter. Broiler farms should have higher protection from infection, achieve lower bird sensitivity for infection and also block transmission and spreading of infection.
7
ĮVADAS
Daugeliui yra žinoma, kad vištiena gali būti salmoneliozės užkrato šaltinis, tačiau vis didesnį susirūpinimą kelia kampilobakteriozė (EFSA, 2009). Kampilobakteriozė 2013 metais buvo dažniausiai žmonėms nustatoma virškinamojo trakto bakterinė infekcija Europos sąjungoje. Ši tendencija tęsiasi nuo 2005 metų. 2013 metais ES patvirtinta 214 779 kampilobakteriozės atvejų, tai sudarė 64,8 atvejus 100 tūkst. gyventojų, panašiai kaip ir 2012 metais (EFSA, 2015). Šie duomenys parodo, kad sergamumas kampilobakterioze nustojo augti ir kolkas stabilizavosi.
Kampilobakterijos randamos aplinkoje, vandenyje, įvairių gyvūnų mėsoje, nepasterizuotame piene, tačiau dažniausiai jos nustatomos paukštienoje. Pasaulyje, žmonių bakterinę diarėją dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni. Šios bakterijos paprastai randamos įvairių gyvūnų žarnyne, bet pagrindinis šaltinis yra naminiai paukščiai (Broman ir kt., 2000).
Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje paukštynai laikosi visų saugumo priemonių, kad į rinką būtų patiekiama tik kokybiška ir saugi produkcija, tačiau nevisada pavyksta išvengti zoonotinių sukėlėjų. Šiais sukėlėjais užsikrečia paukščiai, o vėliau gali užsikrėsti ir žmogus, suvartojęs tokį produktą. Naudojant tinkamą terminį paruošimo būdą užsikrėsti kampilobakterijomis tikimybė sumažėja, nes bakterijos nėra atsparios aukštai temperatūrai. Paukštynuose siekiant sumažinti kampilobakterijų plitimą tarp pulkų, atliekama dezinfekcija bei taikomos kitos prevencinės priemonės.
Darbo tikslas:
Įvertinti ryšį tarp broilerių sveikatos ir broilerių kolonizacijos kampilobakterijomis.
Darbo uždaviniai:
Įvertinti broilerių pulkų patologijas skerdimo metu.
Ištirti broilerių pulkų kolonizaciją kampilobakterijomis skerdimo metu.
Palyginti kampilobakterijoms teigiamų ir neigiamų broilerių skerdimo linijų sveikatos duomenis.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Campylobacter spp. – zoonotinis sukelėjas
Kampilobakterijos yra viena iš pagrindinių žmonių bakterinės kilmės diarėjos priežasčių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kampilobakterijomis kasmet užsikrečia ~ 1% vakarų Europos gyventojų (Humphrey et al., 2007).
Žmonės kampilobakteriomis užsikrečia dėl tiesioginių kontaktų su gyvūnais, valgydami kampilobakterijomis užkrėstus maisto produktus bei gerdami užkrėstą vandenį ar pieną (Wilson et al., 2008). Maiste kampilobakterijos atsiranda nuo virtuvės įrankių ar paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustoma žalia mėsa. Beveik nepakitęs kampilobakterijų skaičius gali išlikti vištienoje, ją laikant šaldytuve 7 dienas (Jørgensen et al., 2002). Infekcijai sukelti užtenka mažiau nei 1000 ksv, nors infekciją gali sukelti ir 500 ksv (Robinson, D. A. 1981). Klinikinius virškinamojo trakto sutrikimus gali sukelti ir nedideli kiekiai šių bakterijų iki 500 ksv/g, tačiau tai priklauso nuo amžiaus bendros fizinės būklės, vaikams ši dozė gali būti žymiai mažesnė (Kothary, Buba, 2001).
Nepakankamai termiškai apdorota broilerių mėsa svarbiausias su maistu plintantis kampilobakteriozės šaltinis (Wingstrand et al., 2006). Kampilobakteriozė pasireiškia viduriavimu, pilvo ir galvos skausmais, taipogi pykinimu ir vėmimu. Šie simptomai trunka 3–5 dienas. Kampilobakterioze sunkiau suserga vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės (Fernandez-Cruz, 2010). Kampilobakteriozė dažniausiai per savaitę praeina savaime, tačiau maždaug 20 % pacientų simptomai gali tęstis nuo 1 iki 3 savaičių (Allos, Blaser, 1995).
Daugelis Campylobacter spp. rūšių yra susijusių su žmogaus infekcinėmis ligomis, tačiau dažniausiai pasitaikančios ir infekciją sukeliančios yra C. jejuni ir C. coli. rūšys (Hansson, 2007). Žmonėms patogeniškų rūšių augimo temperatūros diapazonas gana siauras, nuo 30 °C iki 46 °C.
Campylobacter spp. palyginti lėtai augančios, jautrios aplinkos veiksniams bakterijos, kurioms
reikalingos specifinės augimo sąlygos. Geriausiai jos auga mitybinėje terpėje, praturtintoje 5-10 % kraujo, esant mažam deguonies kiekiui. Šios bakterijos labai skiriasi nuo kitų per maistą plintančių bakterinių patogenų, nes jos yra mikroaerofilai, geriausiai augantys atmosferoje, kur yra apie 10 % CO2 ir maždaug 5 % O2 (Humphrey et al., 2007).
Kampilobakterijos jautresnės karščiui ir rūgščiai aplinkai, negu salmonelos ar ešerichijos. Jos jautrios pasterizavimui, oksidaciniam stresui, ypač esant žemai temperatūrai (Humphrey, 1988). Kampilobakterijos taip pat jautriai reaguoja į osmosinį šoką ir džiovinimą, tačiau gali išlikti užšaldytoje mėsoje. Minimali temperatūra kampilobakterijoms augti yra 30 °C, tačiau jos aktyvios ir žemoje temperatūroje. C. jejuni pasižymi dideliu metaboliniu aktyvumu, įskaitant
9 baltymų sintezę, chemotaksį ir aerotaksį, net žemesnėje nei 4 °C temperatūroje (Hazeleger et al., 1998).
Paukštiena gali būti užteršiama mikroorganizmais endogeniniu ir egzogeniniu būdu. Endogeniniu būdu į mėsa gali patekti patogeniniai mikroorganizmai, jei skerdžiami paukščiai serga infekcinėmis ligomis, tai jų sukėlėjų galima rasti daugelyje organų ir audinių. Toks užteršimas mikrobais yra vadinamas pirminiu mikrobiniu užteršimu.
Egzogeniniu būdu paukštiena užteršiama mikroorganizmais iš aplinkos: skerdžiant, išimant vidurius, vežant ar laikant. Tai antrinis mikrobinis užteršimas. Patogeniškų ir sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų aptinkama sergančių paukščių organuose ir audiniuose. Sveikų paukščių organai ir audiniai užsikrečia mikroorganizmais pristatymo į skerdimo ar mėsos perdirbimo įmones metu, nes pakinta įprastinės laikymo sąlygos. Paukščiai nuvargsta, patiria stresą, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams iš virškinamojo trakto prasiskverbti į audinius.
Egzogeniniu būdu paukščių skerdenėlės užsikrečia paukščių pjovimo ir tolimesnio technologinio apdorojimo metu. Ypatingai didelė taršos rizika yra atliekant plunksnų plikinimą ir vidaus organų šalinimą. Atliekant plikinimą yra palengvinamas plunksnų nupešimas nuo skerdenėlės ir nors plikinama karštu vandeniu ar garais neišvengiama taršos rizikos, nes vanduo užsiteršia mikroorganizmais ir organinėmis medžiagomis nuo plunksnų ir pūkų. Po kelių plikinimo valandų darbo plikinimo voniose mikroorganizmų skaičius išauga. Todėl po nuplikinimo skerdenėlių mikrobinė tarša gali padidėti net 2-7 kartus. Kad sumažinti taršą reikia keisti bent kartą į pamainą vandenį plikinimo voniose ir taip pat galima į plikinimo vonias įpilti 0,004 % HCl. Atliekant skerdimą, kada šalinama vidaus organai, būtina išvengti žarnyno įtrūkimų, būtent įtrūkus ar įpjovus žarnyną atsiranda sąlygos mikroorganizmams patekti ant skerdenėlės. (Masteikienė R.R., 2002). Anot Norman ir kt. (2008) broilerių skerdena labiausiai kampilobakterijomis užteršiama skerdimo proceso metu.
Boysen ir Rosenquist (2009) atlikti tyrimai taipogi patvirtina, kad skerdenų tarša kampilobakterijomis labai priklauso nuo skerdenų tinkamo išdarinėjimo. Trūkus vidaus organams, skerdenų tarša kampilobakterijomis padidėja. Ligos sukėlėjų perdavimas įvyksta laikantis nepakankamai higienos reikalavimų(Kapperud et al., 1993; Evans S. J., 2000), dėl užteršto vandens ar kraiko, vabzdžių įkandimų, kontakto su laukiniais paukščiais bei nuo graužikų išmatų (Kapperud et al., 1993; Bouwknegt et al., 2004). Ligos sukėlėjus ūkio personalas taipogi gali pernešti su savo batais (Evans S. J., 2000).
Pagrindinė kampilobakteriozės prevencijos priemonė yra paukštienos taršos kontrolė. Kampilobakteriozės rizika sumažinama sumažinus kampilobakterijų paplitimą paukščių pulkuose ir paukštienos taršą kampilobakterijomis (Allen et al., 2007). Kuo didesnis
10
Campylobacter spp. paplitimas broilerių pulkuose, tuo didesnė skerdenų tarša (Rosenquist et al.,
2006).
1.2. Paukščių sveikatos problemos
1.2.1. Ligų klasifikavimasNeužkrečiamosios ligos yra labai paplitusios. Dažniausiai paukščiai serga medžiagų apykaitos, virškinimo ir kvėpavimo organų ligomis. Ekonominiai nuostoliai dėl šių ligų yra dideli, nes sumažėja paukščių produktyvumas ir pablogėja produkcijos kokybė. Be to, daugelis susirgusių paukščių, ypač prieauglio, nugaišta. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo paukščiai blogiau pasisavina lesalus, liesėja, mažėja jų produktyvumas, vislumas, atsparumas ligoms. Dažniausiai paukščiai serga neužkrečiamosiomis ligomis dėl blogos kokybės lesalų ir vandens, netaisyklingo lesinimo ir girdymo bei blogų laikymo sąlygų. Elementarus išsekimas - tai liga, susijusi su nepilnaverčiu lesalu. Paukščiai liesėja, mažėja jų svoris, sumažėja vidaus organai, raumenys. Sergantys paukščiai blogai auga, būna neproduktyvūs, dažnai serga įvairiomis ligomis. (Aniulienė, 2004).
Laiku pastebėti, kad paukštis serga visada labai svarbu, nes tai padeda sumažinti nuostolius, neleisti ligai įsisiautėti, komplikuotis. Pagal priežastis paukščių ligos gali būti priskiriamos prie neužkrečiamų (neinfekcinių) ir užkrečiamų (infekcinių).
Neužkrečiamąsias ligas pagal priežastis galima klasifikuoti:
mitybos (maisto medžiagų trūkumas) – rachitas ir osteomaliacija (kalcio ir vit. D3 trūkumas), raumenų degeneracija (baltymų trūkumas) ir t.t.
toksinai, mikotoksinai ir kitokios kenksmingos medžiagos – aflatoksikozė, apsinuodijimas vaistais ir kt.
medžiagų apykaitos sutrikimai (metabolinės priežastys) – ascitai, organizmo acidozė ir kt.
fizinės (dėl fizinio pakenkimo) – asfiksija ir jos padariniai (dėl užsispaudimo, perkaitinimas, peršaldymas), stresas dėl didelio temperatūros kitimo ir pan.
dėl paukščių gerovės sąlygų pažeidimų – plunksnų pešimas ir kanibalizmas, galūnių ligos ir kt.
11 Užkrečiamos ligos klasifikuojamos pagal jas sukeliančių patogeninių mikroorganizmų ar parazitų tipą ir rūšį.
virusines: pagal virusus, patogeniškus visiems, daugeliui ar kelių rūšių paukščiams – paukščių gripas, Niūkaslio liga, paukščių rinotracheitas (vištų sutinusios galvos sindromas, paukščių encefalomielitas);
pagal virusus, patogeniškus tik kurios nors vienos rūšies paukščiams (vištų Mareko liga, Gamboro liga – infekcinis bursitas, viščiukų infekcinė anemija, kalakutų hemoraginis enteritas, ančių virusinis hepatitas, žąsų virusinis enteritas ir kt.);
sukeliamos mikoplazmų – infekcinis synovitas, infekcinis sinusitas; bakterinės infekcijos:
sukeliamos gramneigiamų bakterijų (salmoneliozės, Escherichia coli infekcijos, pasteureliozė, hemofilinė infekcija);
sukeliamos gramteigiamų bakterijų (stafilokokinės infekcijos ir kt.); sukeliamos anaerobinių bakterijų (klostridiozės ir kt.);
mikroskopiniai grybai – aspergiliozė, kandidamikozė ir kt.; parazitinės – eimeriozės arba kokcidiozės, histomonozė ir kt.;
parazitiniai helmintai ir vabzdžiai – askaridiozė, heterakidozė, kapiliariozė, erkės, pluksnagraužiai.
1.2.2. Užkrečiamųjų ligų plitimas
Be užkrato (infekto) užkrečiama liga susirgti negalima. Be jautrių tam užkratui paukščių, be perdavimo ir plitimo galimybių ji neišplinta. Taigi siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų, paukščių fermos saugomos nuo užkrato patekimo, mažinamas paukščių jautrumas užkratui (imunizavimas, geros laikymo sąlygos, tinkami lesalai) ir blokuojami užkrato perdavimo ir plitimo keliai.
Užkratą perduoda dar nesergantis, bet jau užsikrėtęs paukštis (inkubacinis periodas), pradedantis sirgti, sergantis bei jau persirgęs. Tokie individai į aplinką išskiria infekcijos pradą. Pavyzdžiui, vieni virusai dauginasi kvėpavimo organų trakte. Iščiaudėti ar iškosėti virusai plinta per orą. Virškinamajame trakte infekcijos besidaugindamos sukelia viduriavimą ir plinta per išmatas. Tokie ligų pradai išsilaiko užterštoje vietoje ant įrangos, kraike, dulkėse, prilimpa prie žmogaus rankų, plaukų, avalynės ir rūbų. Taip lengvai išplinta (kokcidijos), histomonai, salmonelės, pasteurelės, mikoplazmos ir įvairiausi virusai. Respiratoriniai virusai iš kvėpavimo organų aplinkoje ilgiau išsilaikyti paprastai negali, tačiau susidarius palankioms sąlygoms su oro srautais nuplaukia įspūdingus nuotolius ir susiranda ligai imlų ar jautrų organizmą. Tai gali būti
12 laukiniai paukščiai, graužikai, vabzdžiai, tampantys tam tikro užkrato rezervuaru. Tai vadinamasis horizontalusis užkrato perdavimo ir plitimo kelias. Paukštininkystėje ypatingą pavojų sudaro vertikalusis perdavimas, kai užkratas per kraują, oro maišus patenka į lyties organus ir atsiduria inkubaciniame kiaušinyje. Perinimo metu embrione užkratas pasidaugina, iš nežuvusių embrionų išsiritą užsikrėtę jaunikliai, vėliau platinantys infekciją horizontaliuoju keliu. Tokia plitimo įvairovė visada didina užkrečiamųjų ligų grėsmę. Visa tai reikia turėti galvoje kuriant savo fermose biosaugos planą ar programą (jei ferma pakankamai didelė ar sudėtinga). Pramoninė paukštininkystė priversta gelbėti susirgusius paukščius antibiotikais, probiotikais, imunizuojant vakcinomis (Skonsmanas, 1998). Kampilobakterijų paplitimas broilerių pulkuose gali būti kontroliuojamas probiotikais, kurie padeda organizmui sumažinti bakterinę taršą. Tyrimai rodo, kad probiotikai efektyviai sumažina kampilobakterijų skaičių broilerių žarnyne (Santini et al., 2010).
Paukščiui susirgus sutrinka virškinimo sistema. Sergant žarnyno uždegimu ir kitomis ligomis išmatose matomos nesuvirškintos dalelės. Paukščiai skursta, vystosi antrinės ligos – rachitas, encefalomaliacija, plečiasi komplikacijos – E. coli infekcija, kokcidiozės ir pan. Ligų nuostoliai – gaišimas, augimo ir produktyvumo sutrikimas, gydymo išlaidos, skerdenos apdorojimo pabrangimas ir jos kokybės suprastėjimas.
1.2.3. Klasikinės neužkrečiamos ligos
Rachitas ir osteomaliacija. Kai trūksta kalcio, fosforo ar vitamino D3, jaunikliai suserga rachitu: pasidaro sukaustyta eisena, silpnos, išsiskėtusios galūnės, jie tupinėja, išplatėja ilgųjų kaulų galai, kiti kaulai ir snapas suminkštėja, krūtinė suplokštėja, šonkauliai suplonėja. Suaugusių paukščių ši liga vadinama osteomaliacija.
Vitamino A trūkumas. 1-7 savaičių viščiukų augimas sutrinka arba sustoja, prasideda drebulys, ataksija, blyškumas, vyresnio amžiaus jaunikliams – akių gleivinės uždegimas, pabrinkimas, ištakos ir sulipimas. Tai viena podagros priežasčių.
Perozė. Jauniklių galūnių iškrypimo liga dėl mangano, cholino trūkumo: patinsta kulnai, nuslenka sausgyslės, sutrumpėja bei suplonėja galūnių ir sparnų ilgieji kaulai. Jauniklių sugrūdimas, per didelis jų racionų mineralizavimas, mangano, cholino, B grupės vitamininių preparatų priedai tinka perozės profilaktikai, o susirgusiųjų išgydyti jau nepasiseka.
Vitamino E trūkumas. Dažna viščiukų liga su centrinės nervų sistemos sutrikimo sindromu, vadinama encefalomaliacija, smegenų suminkštėjimu: paburksta krūtinės apačia, papilvė ir pažandės (edema), odos spalva pasidaro tamsiai raudona ar melsva, išsigimsta skeleto ir galūnių raumenys (distrofija), dėl to sunku judėti (Skonsmanas, 1998).
13 Kepenų riebalinė degeneracija. Suserga paukščiai, lesinami labai kaloringais pašarais, neišbalansuotais vitaminų ir aminorūgščių atžvilgiu. Didelis apykaitinės energijos kiekis stimuliuoja kepenų lipogenezę. Ligos profilaktikai 5-10 % sumažinama apykaitinė energija, paliekant optimalų baltymų kiekį, taip pat įtraukiama į racioną 3-5 % augalinių riebalų, turinčių linolinės rūgšties. (Janušonis ir kt., 2007).
1.2.4. Toksinų (nuodingų ar kenksmingų medžiagų) sukeltos ligos
Apsinuodijimas valgomąja druska. Dėl valgomosios druskos pertekliaus lesale, geriamo vandens trūkumo ar girdymo sutrikimo paukščius kamuoja troškulys, gleivės pasidaro melsvos, jie viduriuoja, raumenys sausėja dėl vandens trūkumo audiniuose (dehidratacija).
Aflatoksikozė (dėl mikroskopinio grybo Aspergillus flavus toksino – nuodingos ir kancerogeninės medžiagos aflatoksino, poveikio). Liga gali praeiti be ryškių požymių (subklinikinė forma) ir pakirsti arba sumažinti natūralų paukščių atsparumą. Nuo didesnių aflatoksino kiekių apima mieguistumas, dingsta apetitas, sutrinka augimas, plunksnos pasišiaušia, sparnai nuleisti. Vėliau prasideda ataksija, kaklo rietimas ir konvulsijos. Sirgusiųjų kepenys pašviesėjusios, kartais sukietėjusios (cirotiškos), su nekrozės židininiais mazgeliais ar augliais. Galimi ascitai (pilvo vandenė), hidroperikardai (širdies maišelio vandenė, išplitusi edema ir žarnyno katarai.
Broilerių ascitas (pilvo vandenė). Tai labai intensyviai auginamų ir ypač greit augančių 5-7 savaičių broilerių liga, ja susergama dėl deguonies trūkumo organizme (hipoksijos). Ascitai vystosi dėl anksčiau buvusio pridusimo arba deguonies trūkumo, net ir trumpalaikio. Tai vėdinimo stoka perinimo metu, ankštas vienadienių viščiukų gabenimas ir pan. Vėliau, jau viščiukams augant, įvairūs stresai, amoniakas ir dulkės ore, mikotoksinai, kvėpavimo organų ligos, staigūs temperatūros pokyčiai ir visa kita, kas priverčia širdį smarkiau plakti, didina kraujospūdį (hipertenziją), labai padidina riziką susirgti šia liga. Infekciniai agentai – ypač respiratoriniai virusai, sutrikdantys kvėpavimo organų darbą, pagilina hipoksiją ir taip pat gali susargdinti, net jei tai buvo atsitikę ankstyvajame viščiukų amžiuje. Vyresnių viščiukų deguonies poreikį dar labai padidina ir sukelia jo trūkumą organizme esantis amoniakas. Jį iš šlapalo paukščių žarnyne hidrolizės būdu gamina bakterinis fermentas – ureazė. Todėl ureazės gamybos žarnyne blokavimas panaudojant su lesalais ureazės inhibitorius (slopinimo preparatus) sumažina vidinio amoniako kiekį ir sergamumą ascitu. Šios ligos profilaktikai reikšminga viskas, kas gerina organizmo aprūpinimą deguonimi. Vien intensyvus auginimo patalpos vėdinimas šios problemos išspręsti negali. Priešingai, jei tai susiję su oro atvėsinimu ir viščiuko poreikiu gamintis šilumą ir tam eikvoti deguonį, papildomai apkraunant širdį, tai tik sustiprins organizme
14 deguonies badą. Todėl naudinga į patalpą pūsti tik pašildytą orą – bus sutaupyta lesalo ir deguonies šilumai gaminti, be reikalo nevarginama širdis.
Broilerių celiulitas, arba šašuotos odos uždegimas. Tai dėl daugybės neigiamų veiksnių ilgalaikio poveikio pamažu progresuojanti odos liga, prasidedanti menkais odos pažeidimais, komplikuojamais bakterijų. Liga išryškėja broilerių auginimo pabaigoje prieš pat jų skerdimą, kai oda būna įtrūkinėjusi, padengta šašų luobu, pabrinkusi ir pamėlynavusi. Liga padaro daug nuostolių, nes sunkiau skerdeną apdoroti, pablogėja jos kokybė, reikia termiškai perdirbti, sunku realizuoti. Todėl labai svarbu kuo ankščiau ligą pastebėti ir imtis visų profilaktikos priemonių. O jos elementarios: tinkami pakratai, švari ir erdvi patalpa, jauniklių apsauga nuo bet kokių septiceminių ir toksinių ligų, šviežias, įvairus, vitaminingas lesalas. Laiku pastebėjus pradinių formų celiulitą nesunku realiai įvertinti šios ligos grėsmę fermos ekonomikai. Pirmieji celiulito požymiai – klubų, krūtinkaulio, galūnių odos šašeliai. Tik ieškant juos galima atrasti, žinant – pastebėti ir užbėgti ligai už akių. Sunkesnės formos celiulitas (odos apmirimas – nekrozė, poodinės edemos, pereinančios ir į krūtinės raumenį) neišgydomas. Celiulitu sirgusių viščiukų skerdena pakitusi, užkrėsta kolibakterijomis, streptokokais ir kt. Veterinarijos gydytojas, atlikęs ekspertizę, sprendžia, ką daryti su mėsa. Celiulitas gali būti panašus į kontaktinį cheminį dermatitą, atsiradusį dėl amoniako poveikio. Atskirti šias dvi ligas nėra sunku iš oro kvapo, kraiko būklės ir kitų požymių. Tačiau nuo kontaktinio amoniakinio dermatito gali prasidėti tikrasis celiulitas.
1 lentelė. Trumpi ligų (patalogijų) apibūdinimai
Ascitas Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje
Odos pažeidimas Uždegimas ar pažeista oda
Skurdukai Sulysę, mažesni nei vidutiniai broileriai Septicemija Broileriai pasižymintys mažu raumenų kiekiu Amoniakinės žymės ant kulkšnies Juodos arba rudos spalvos žymės ant kulkšnies Amoniakinės žymės ant pado Juodos arba rudos spalvos žymės ant pado Pūslės ant krūtinės Vandeningos pūslės krūtinkaulio srityje
Perikarditas Širdies audinio uždegimas
Perozė (chondrodystrofija) Iškrypusios galūnės
„Green leg“ Žalios ar mėlynos spalvos galūnės
Poodiniai pūliai Kepenų padidėjimas
15 Nekrozės židiniai (perihepatitas+hepatitas ) Randami ant kepenų ar kitų organų pažeidimai Peritonitas/Perihepatitas Uždegimas pilvo ertmėje
Kitos patalogjos:
Anasarca Generalizuotas kūno tinimas
Kacheksija Organizmo išsekimas, maža raumenų masė
Dehidratacija Skysčių netekimas
Celiulitas Odos pažeidimas, šašuota oda
Poodinė edema Poodinis patinimas
Kepenų fibrozė Kepenų pažeidimas, surandėjimas Fibrinas ant vidaus organų
Gilioji krūtinėles raumens nekrozė
Vidaus organai padengti baltu sluoksniu (fibrinu)
1.2.5. Paukščių infekcijos sąsajos su žmonių užsikrėtimu zoonozėmis
Galimas infekcijos šaltinis – seno mėšlo liekanos, netinkamas valymas, neefektyvi dezinfekcija, nešvarus arba nechloruotas vanduo, o patalpos vandens tiekimo sistema blogai prižiūrima, graužikai, laukiniai paukščiai, vabzdžiai, net miltų kenkėjai, fermos personalas, jų rankos, avalynė, kojinės, rūbai. Asmeninėse personalo sodybose laikomi gyvūnai (kiaulės, paukščiai, šunys ir kt.) per žmogų lengvai perduoda riziką susirgti auginamiems broileriams. Gamykliniuose lesaluose kampilobakterijų nerasta. Mažai tikėtina, kad atvežamas lesalas būtų infekcijos šaltinis. Patalpoje pastovėjęs ir apdulkėjęs bei išmatomis užterštas lesalas – puikiausias infekcijos šaltinis.
Skerdiena užkrečiama per kontaktą su plunksnomis, oda, ištraukiamu infekuotu žarnynu, per įrangą, gamybinį vandenį. Skerdenų svilinimas 58 ºC arba aukštesnėje temperatūroje sumažina bakterijų kiekį, bet vėliau apdorojimo procese užkrėstumas vėl padidėja. Niekas taip neišplatina šių bakterijų, kaip neprižiūrimos pešimo mašinos, žarnyno šalinimas, neatidus subproduktų (širdžių, kepenų) tvarkymas.
Net mažai užkrėsta skerdiena pavojinga žmogaus sveikatai ir gali sukelti infekciją, jei žali produktai netinkamai laikomi, gerai neiškepami ar neišverdami. Termiškai puikiai paruošti patiekalai per rankas, virtuvės inventorių, įrankius, kontaktą su žalia mėsa gali būti vėl užkrėsti. Bakterijos iki -20 ºC šaldytuose produktuose išsilaiko 3 mėnesius. (Skonsmanas, 1998).
16
1.3. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir ES
Campylobacter spp. infekcija Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, yra viena iš dažniausių žarnyno
infekcijų. Dauguma susirgimų atvejų yra sporadiniai. Didžiausi sergamumo rodikliai vaikų iki 3 m. amžiaus grupėje. Pagrindiniai infekcijos plitimo rizikos veiksniai yra vištiena ir jos produktai (ULAC, 2014). C. coli ir C. jejuni yra glaudžiai susijusios kampilobakterijų rūšys, kurios sukelia daug klinikinių gastroenterito atvejų visame pasaulyje (Dingle et al., 2002). Tyrimai rodo, kad kampilobakteriozės protrūkiai yra aiškiai susiję su kampilobakterijų paplitimu broilerių pulkuose (Stern et al., 2005).
Remiantis Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis dažniausiai kampilobakterioze susergama nežinant tikslių užsikrėtimo priežasčių tai sudaro 30,8 % visų 2013 m. registruotų atvejų, tačiau pastebima, kad daugiausia atvejų įtakoja vištiena ir jos produktai (26,5 %), bei mėsa ir jos produktai (19,2 %) (2 lentelė).
2 lentelė. Pagrindiniai kampilobakteriozės plitimo rizikos veiksniai 2013 m. (ULAC, 2014) V išt iena ir jo s pr oduk tai K it a p aukš ti ena Mė sa ir jo s pr oduk tai K iauš ini ai ir jų p roduk ta i Pie na s i r j o pr o dukt ai Žuvis ir jos pr od ukt ai Mi šr ai nės ir sa lot os K rem ini ai kond it er ij os gam ini ai V ai si ai , dar žovė s, uog os K it as m ai st as B ui ti ni s s ąl yt is , m ai st o tvar kym o hi gi enos paž ei di m ai N ež ino m a Iš v iso : Abs. sk. 303 26 219 58 67 9 9 6 31 42 20 352 1142 Proc. 26,5 2,3 19,2 5,1 5,8 0,8 0,8 0,5 2,7 3,7 1,8 30,8 100,0
2010 m. bendras ES šalių kampilobakteriozės sergamumo rodiklis buvo 66,95 atv./ 100 tūkst. gyventojų. 2011 m. bendras ES šalių kampilobakteriozės sergamumo rodiklis buvo 69,73 atv./ 100 tūkst. gyventojų (1 pav.)
17 1 pav. Sergamumo kampilobakterioze tendencija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje 2001-2012 m. (ULAC, 2013)
Kampilobakteriozės sergamumo rodiklis palyginus su 2011 m. padidėjo 16,3 %, atitinkamai nuo 26,3 atv./ 100 tūkst. gyv. 2011 m. iki 30,6 – 2012 metais, o 2013 m. palyginus su 2012 m. padidėjo 26 %, atitinkamai nuo 30,6 atv./ 100 tūkst. gyv. 2012 m. iki 38,6 – 2013 metais. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis stebima didėjanti registruotų susirgimų tendencija (3 lentelė).
3 lentelė. Campylobacter spp. atvejai Lietuvoje (ULAC, 2014)
Užregistruotų atvejų skaičius Rodiklis 100 tūkst. gyventojų Rodiklių palyginimas
proc., k., atv.
2011 m. 2012 m. 2013 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2012 m. 2013 m.
848 917 1142 26,3 30,6 38,6 16,3 25,78
Sergamumo kampilobakterioze rodikliai buvo didesni už šalies vidutinį (30,6 atv./100 tūkst. gyv.) Vilniaus (50,5 atv./100 tūkst. gyv.), Panevėžio (46,2 atv./100 tūkst. gyv.) ir Šiaulių (35,4 atv./100 tūkst. gyv.) apskrityse (4 lentelė).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Lietuva ES R odikl is 100 tūks t. gy ve ntoj ų
18 4 lentelė. Sergamumo kampilobakterioze tendencija apskrityse 2009-2013 m. (ULAC, 2014)
Rodiklis 100 tūkstančių gyventojų Atvejai
2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Lietuva 20,8 26,5 26,14 30,6 38,6 706 884 848 917 1142 Alytaus 18,3 21,9 19,1 17,4 36,8 33 38 32 27 56 Kauno 11 10,2 19,3 20,3 24,8 75 68 125 122 147 Klaipėdos 16,1 27,1 21,0 23,3 39,5 61 102 77 78 131 Marijampolės 16,9 28 25,9 25,7 35,8 31 50 45 41 56 Panevėžio 19,8 56,7 30,7 46,2 43,3 57 158 83 114 105 Šiaulių 18,3 24,0 29,2 35,4 43,0 65 82 96 105 125 Tauragės 7,7 4,8 5,8 8,3 11,3 10 6 7 9 12 Telšių 4 4,7 9,0 8,0 16,9 7 8 15 12 25 Utenos 1,7 1,2 1,2 0,7 0,7 3 2 2 1 1 Vilniaus 41,7 43,5 43,6 50,5 60,0 364 370 366 408 484
Kaip ir kiekvienais metais, sergamumas kampilobakterioze turėjo išreikštą sezoniškumą gegužės – rugsėjo mėnesiais. Daugiausiai susirgimų šiomis infekcijomis buvo registruota liepos-rugpjūčio mėnesiais (5 lentelė, 2 pav.). (ULAC, 2013; ULAC, 2014)
5 lentelė. Kampilobakteriozės atvejai pagal mėnesius 2013 m. duomenys (ULAC, 2014)
Mėnuo
Iš viso: I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII
1142 65 62 53 96 116 102 146 133 102 96 83 88
2 pav. Patvirtinti kampilobakteriozės susirgimo atvejai Europos sąjungoje 2010 m. (EFSA, ECDC, 2012) 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000
Visos Europos sąjungos šalys: Graikiją, Portugaliją ir Rumuniją (N-200435)
P at virt in ti at ve jai
19 Lietuvoje sergamumas kampilobakterioze 2008 metais siekė 980 atvejų 100 tūkst. žmonių. Mažiausiai atvejų nustatyta Suomijoje ir Švedijoje po 30 atvejų, o daugiausiai – Bulgarijoje – 13482 atvejų 100 tūkst. žmonių (3 pav.).
3 pav. Sergamumas kampilobakterioze ES ir Lietuvoje 2008 metais (EFSA, 2011)
2008 m. Lietuvoje buvo užkrėsta 41,5 % broilerių pulkų. Tuo tarpu mažiausiai užkrėstų pulkų nustatyta Estijoje – 2 %, o daugiausiai – Liuksenburge – 100 % (4 pav).
4 pav. Kampilobakteriozės paplitimas broilerių pulkuose Europos sąjungoje 2008 m. (EFSA, 2011)
20 Didelė problema išlieka kampilobakterijų rūšies nustatymas. Iš visų Lietuvoje išaugintų
Campylobacter spp. tik 69,2 % buvo nustatyta rūšis (ULAC, 2014). Europos sąjungoje vyrauja
panaši situacija 61,7 % nustatoma rūšis.
5 pav. 2010 m. Europos sąjungoje nustatytų kampilobakterijų rūšių pasiskirstymas (EFSA ir ECDC, 2012) 38,7% 27,3% 34,2% 0,2% Campylobacter spp. C. coli C. jejuni C. lari
21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedra ir dviem didžiausiais Lietuvos paukštynais sutiko dalyvauti EMIDA (7BP ERA-NET, CAMCHAIN TM-12/1) projekte, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Vykdomo projekto metu ištirti 8 pulkai iš paukštyno A skerdyklos (broileriai laikomi 8 padaliniuose) ir 6 pulkai iš paukštyno B skerdyklos (broileriai laikomi 7 padaliniuose). Broileriai auginami paukštynų padaliniuose, užauginus transportuojami į paukštynų A ir B skerdyklas.
Kiekvieną kartą imant mėginius buvo pildomas klausimynas apie tos skerdimo linijos broilerių sveikatą. Klausimyno kriterijai:
Data Paukštyno ID kodas Padalinys/įmonė Pastato ID Nr. Pulko ID Nr. Skerdimo data
Skerdimo amžius (dienomis)
Linijos skaičiavimas skerdime: bendras skaičius paukščių partijoje nuo tiriamo pastato Vidutinis skerdžiamo paukščio svoris (kg)
DOA (kritusių paukščių skaičius iš tiriamojo pastato atvežus į skerdyklą) Ascitas (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje)
Odos pažeidimai (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Skurdukai (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Septicemija (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje)
Amoniakinės žymės (tamsiai rudos) ant kulkšnies (paukščių skaičius linijoje (bet dėl to neatmestos)
Amoniakinės žymės (dermatito požymiai) ant pado (paukščių skaičius linijoje (bet dėl to neatmestos)
Pūslės ant krūtinės (paukščių skaičius linijoje (bet dėl to neatmestos) Perikarditas (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje)
Perozė (chondrodystrofija) (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Green leg "žalia koja" (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Poodiniai pūliai (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Kepenų padidėjimas (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje)
22 Nekrozės židiniai (perihepatitas + hepatitas ) (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje) Peritonitas/ Perihepatitas (išbrokuotų paukščių skaičius linijoje)
Kitos patologijos (skaičius paukščių, atmestų dėl kitų patologijų)
Skerdyklų veterinarijos gydytojai prižiūrėdavo skerdimo procesą, išbrokuoti paukščiai buvo pašalinami iš skerdimo linijos.
Projekte dalyvaujančių paukštynų padalinių buvo paprašyta užpildyti lentelę siekiant sužinoti apie paukščių laikymo sąlygas. Klausimyną sudarė šie kriterijai:
Paukštyno ID kodas Pastato ID Nr.
Paukščių pastate amžius (dienomis) Kraiko rūšis
Ventiliacijos sistemos tipas Langai (taip/ne)
Vandens chloravimas
Girdymo sistema (nipples ar bell) Pastatų skaičius Pastato dydis (~m2 ) Pastato amžius Prieškambaris pastate Pastato aplinka Avalynės bioapsauga
Pulkas auginamas pagal kokybės schemą
Ar visuose pastatuose laikomi tie patys paukščiai t.y. broileriai, veisliniai? Paukščių tipas (veislė)
Laikymo tankumas (kg/m2
)
Tuščias periodas prieš patalpinant pulką Patalpinimo data
Pirmo dalijimo data
Ar tai paskutinis padalijimas (taip/ne) Viso gaišusių paukščių
23 Skerdyklose mėginiai buvo renkami metus laiko nuo 2012 m. spalio iki 2013 m. spalio mėn. Mėnesio laikotarpyje buvo ištirta 5-6 skerdimo linijos. Projektui mėginiai buvo atrenkami atsitiktine tvarka iš kiekvienos skerdimo linijos buvo tiriama 10 atsitiktinių broilerių kloakos mėginių. Mėginiai buvo imami skerdimo linijoje, iš pakabintų broilerių kloakų, kuomet broileriams jau buvo pašalintos plunksnos ir galva t.y. skerdimo linijos pradžioje. Mėginiai iš broilerių kloakų paukštynų skerdyklose buvo imami jiems esant 36-44 dienų amžiaus. Skerdimo linija laikoma užkrėsta jei nors vienas kloakos mėginys teigiamas kampilobakterijoms. Metų laikotarpyje iš viso buvo paimta 730 mėginių iš broilerių kloakų. Išskirtos grynos Campylobacter spp. kultūros ir užšaldytos, 266 mėginiai iš skerdyklos A ir 36 mėginiai iš skerdyklos B.
Atrinkti mėginiai buvo tiriami pagal LST EN ISO 10272-1: 2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Aptikimo metodas.” ir LST ISO10272-2:2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Kolonijų skaičiavimo metodas“ standartus.
2.1. Tyrimo metodai
2.1.1. Pirminis mėginių apdorojimasMėginiai imami tamponėliu ir tiesiogiai sėjami į lėkštelę ant mCCDA agaro (610130, Liofilchem, Italija + priedas 81037, Liofilchem, Italija), o pagausinimui tamponėlis įdedamas į mėgintuvėlį su Exeter sultiniu (Bolton sultiniu) (CM985, Oxoid, Anglija + priedas
Campylobacter spp. growth CV61 Mast Diagnostics Merseyside, Jungtinė Karalystė ir exeter
priedas CV59 Mast Diagnostics Merseyside, Jungtinė Karalystė + 1 % arklio kraujo HBL 100 E&O Laboratories, Škotija) (pagal Williams et al., 2012).
Šiose terpėse bakterijos inkubuojamos mikroaerobinėmis sąlygomis 48±2 val. 37 ºC temperatūroje. Po pagausinimo buvo atliekamas persėjimas ant mCCDA agaro ir inkubuojama tokiomis pačiomis sąlygomis.
Pirminis Campylobacter spp. identifikavimas atliktas mikroskopuojant. Iš kiekvieno mėginio buvo paimama kelios kolonijos ir sėjamos ant lėkštelių su BAB agaru (Blood agar base Nr. 2 su arklio krauju: 610188, Liofilchem, Italija + 5 % arklio krauju HBL 100 E&O Laboratories, Škotija). Paruošti mėginiai inkubuojami mikroaerobinėmis sąlygomis 48±2 val. 37 ºC temperatūroje.
Išskirtos grynos bakterijų kultūros buvo užšaldytos Brain heart infusion (BHI) buljone (610008, Liofilchem, Italy) + 30 % glicerolis (Reachem, Slovakija), ir laikomos -80 ºC temperatūroje.
24 DNR išskyrimas atliktamas naudojant specialų GenEluteTM Bacterial Genomic DNA rinkinį (Thermo Scientific, Lietuva) remiantis gamintojų instrukcijomis.
2.1.2. DNR išskyrimas MLST Chelex metodu (Wang, 2002)
Iš sušaldyto mėginio su 10 μl inokuliacine kilpele paimama bakterijų kultūra pasėjama ant kraujo agaro (BAB) ir inkubuojama 48±2 val. 37 ºC temperatūroje. Su 1μl inokuliacine kilpele paimamos kelios išaugintos kultūrų kolonijos perkeliamos į mėgintuvėlį, kuriame patalpinta 250μl 1xTE buferio (Sigma, JAV) ir išmaišoma. Centrifuguojama 5 min. Haraeus MultifugeX1R centrifuga (Thermo Scientific). Išėmus mėginius su pipete nupilamas 1xTE buferis ir ant nuosėdų pilama 250 μl TE Chelex (C7901-100G, Sigma, JAV) tirpalo. Mėgintuvėliai patalpinami į Thermomixer aparatą (EPPENDORF Thermomixer compact) 45 min, nustačius 56 ºC temperatūrą ir 700 rpm (kartų per minutę) greitį. Praėjus 45 min, pakeičiama programa nustatant 95 ºC temperatūrą ir dar paliekama 15 min. Po to centifuguojama 5 min. Haraeus MultifugeX1R centrifuga (Thermo Scientific). Paviršiuje susidariusio skysčio 100 μl DNR perkeliama į 0,2 ml mėgintuvėlius.
Kampilobakterijos indentifikuojamos iki rūšies Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu pagal Wang (2002) metodiką su nedideliais pakeitimais. Parinkti Campylobacter genčiai identifikuoti pradmenys 23SR ir 23SF (Thermo Scientific, Lietuva). Campylobacter coli identifikuotos su CCF ir CCR pradmenimis (Thermo Scientific, Lietuva), o Campylobacter
jejuni – CJF ir CJR (Thermo Scientific, Lietuva).
2.1.3. Campylobacter spp. identifikavimas atliekant Multiplex PCR (Wang, 2002)
Sunumeruojami 0,2 ml PGR mėgintuvėliai ir sudėliojami ant šaldymo mėgintuvėlių stovo ir gražinami į šaldymo kamerą (-20 ºC temperatūrą). Iš šaldymo kameros paimami mėgintuvėliai su 10xbuferiu (PCR, Hot start) (Thermo Scientific, Lietuva), 25 mM MgCl2 (Thermo Scientific, Lietuva), 2mM dNTP mišinys (Thermo Scientific, Lietuva) ir Campylobacter spp. pradmenys. Iš šaldytuvo paimamas sterilus bidistiliuotas vanduo.
Campylobacter spp. pradmenų mišinio gamyba: į 1,5 ml mėgintuvėlį įpilama po 25 μl
23SF ir 23SR pradmenų (Thermo Scientific, Lietuva), ir po 12,5 μl CJF, CJR, CCF ir CCR pradmenų (Thermo Scientific, Lietuva).
25 6 lentelė. Pradmenų lentelė
CJF 5‘ –ACTTCTTTATTGCTTGCTGC – 3‘ CJR 5‘ – GCCACAACAAGTAAAGAAGC – 3‘ CCF 5‘ – GTAAAACCAAAGCTTATCGTG – 3‘ CCR 5‘ – TCCAGCAATGTGTGCAATG – 3‘ 23SF 5‘ – TATACCGGTAAGGAGTGCTGGAG – 3‘ 23SR 5‘ – ATCAATTAACCTTCGAGCACCG – 3‘
Pagal mėginių kiekį apskaičiuojami reikalingi reagentų kiekiai ir supilami į 1,5 ml mėgintuvėlį nuo didžiausio tūrio reagentų iki mažiausio. Pirmiausiai pilamas sterilus bidistiliuotas vanduo, po to 10xbuferis, 25 mM MgCl2, 2mM dNTP, Campylobacter pradmenų mišinys ir paskutinis reagentas 5 U/μl Hot start Taq polimerazė (Maxima Hot start „Fermentas“) (Thermo Scientific, Lietuva).
Pagamintas reagentų mišinys supilstomas į PGR mėgintuvėlius po 24 μl ir įpilama paruoštos DNR 1 μl. Paruošti PGR mėgintuvėliai sudedami į termociklerį PTC-100TM
, Programmable Thermal Controller, Peltier-Effect Cycling, (MJ Reasearch, Inc.).
Termocikleryje nustatoma programa, kurios sąlygos yra: a. 95 ºC – 6 min;
b. 95 ºC – 0,5 min; c. 53 ºC – 0,5 min; d. 72 ºC – 0,5 min
b. - d. žingsniai kartojami 30 kartų e. 72 ºC – 7 min
f. 4 ºC – ∞
Išskirta DNR naudojama bakterijų rūšių identifikavimui pagal 16sRNR geną.
2.1.4. Amplifikuotų produktų aptikimas agarozės gelyje (Wang, 2002)
Į kolbą dedama agarozė (Thermo Scientific, Lietuva) ir įpilamas 1xTAE buferis (Thermo Scientific, Lietuva), pamaišoma, uždengiama aliuminio folija ir tirpinama 3 min, 610V mikrobangų krosnelėje. Mišinys vėsinamas 60 ºC temperatūros vandens vonelėje. Atvėsinus mišinį iki 60 ºC temperatūros įpilama Ethidium bromide (Thermo Scientific, Lietuva) tirpalo ir išmaišoma. Paruoštas gelis supilamas į rėmelį su specialiomis šukomis, kad susidarytų šulinėliai PGR reagentams, ir jam leidžiama sustingti apie 20 min. Geliui sustingus šukos išimamos ir gelis
26 patalpinamas į 1xTAE buferio pripildytą elektroforezės kamerą su Ethidium bromide tirpalu, taip kad gelis būtų pilnai panardintas.
Kuomet gelis stingsta Petri lėkštelės dangtelyje paruošiami po 2,5 μl 6xLoading Dye (Thermo Scientific, Lietuva) lašai kiekvienam PGR mėginiui ir papildomai markeriams 100-3000 bp GeneRulerTM 100 bp Plus DNA Ladder (Thermo Scientific, Lietuva).
Į elektroforezės kameroje patalpinto gelio šulinėlius, su antgalius pritraukus 11 μl PGR produkto sumaišoma su 2,5 μl 6xLoading Dye ir perkeliama į šulinėlį. Į pirmą ir paskutinį šulinėlius įpilama 3 μl markerio 100-3000 bp GeneRulerTM
100 bp Plus DNA Ladder.
Uždengiamas elektroforezės kameros dangtis, prijungiami laidai ir įjungiamas aparatas Consort EV261 nustačius sąlygas: 50 min, 105 V.
Po elektroforezės gelis perkeliamas į aparatą Uvitec, Uvipro Silver nufotografuojamas ir analizuojamas gelių dokumentavimo sistema.
Susidarę produktai: 323 bp C. jejuni, 126 bp C. coli, 650 bp Campylobacter spp. (6 pav.)
6 pav. PGR rezultatų atlikus elektroforezę nuorauka C. jejuni – 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir C. coli – 5, 7, 17, 18. DNR ilgio standartas nuo 100 bp iki 1000 bp.
2.2. Statistinio duomenų apdorojimo metodai
Tyrimų duomenys apdoroti aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Aprašomosios analizės metodu nustatyti kintamųjų rodiklių duomenų skaičius (N). Veiksnių įtakos broilerių pulkų Koliforminių bakterijų skaičiui analizė atlikta pavienių veiksnių įtakos (ANOVA) metodu. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas daugybinio palyginimo (Bonferonni) metodu. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05. Statistinės analizės metodais buvo siekiama išsiaiškinti ar yra ryšys tarp broilerių užkrėstumo Campylobacter spp. ir skirtingų faktorių.
Buvo naudojamas dvejetainės logistinės regresijos (ENTER) metodas. Jis naudotas keleto veiksnių palyginimui siekiant nustatyti rizikos veiksnius, turinčius didžiausią įtaką
Campylobacter spp. atsiradimui broilerių pulkuose. Rizikos faktoriai buvo suskirstyti į grupes:
pagal broilerių sveikatos ir pagal pastatų kriterijus. Stebėjimo vienetu pasirinkta skerdimo linija. 650 bp
323 bp 126 bp
27 Skerdimo linija laikoma užkrėsta tik tada kai vienas ar daugiau paimtų mėginių teigiami kampilobakterijoms. 7 lentelėje pateikti tiriami kintamieji sudėstyti pagal kategorijas.
7 lentelė. Aiškinamieji kintamieji įtraukti į broilerių pulko užkrėstumo analizę
Broilerių sveikatos charakteristikos Skerdimo amžius (dienomis) 36-39
40-42 >43
Svoris (kg) ≤2,1
>2,1
Pastatų charakteristikos
Kraiko rūšis Durpės
Šiaudų granuliatas Pjuvenos
Ventiliacijos sistema Big Dutchman Ištraukiamoji Skersinė/išilginė Kombinuota Stoginė ir galinė Stoginė
Aktyvi galinių sienų
Langai Yra
Nėra Vandens chloravimas Taip
Ne Pastato amžius (metais) ≤10
28
3. REZULTATAI
3.1. Skerdyklų užkrėstumas Campylobacter spp.
Skerdykloje A iš 420 atrinktų aklųjų žarnų mėginių 266 buvo aptikta Campylobacter spp. ir tai sudarė 36,4 % paplitimą tarp visų tirtų mėginių bendrai arba 63,3 % paplitimą skerdimo linijose. O skerdykloje B iš 310 atrinktų aklųjų žarnų mėginių 36 buvo aptikta Campylobacter spp. ir tai sudarė 4,9 % paplitimą tarp visų tirtų mėginių bendrai arba 11,6 % paplitimą skerdimo linijose.
Campylobacter spp. buvo aptikta 302 (41,4 %) mėginiuose. Vertinant viščiukų broilerių
pulkų užterštumą Campylobacter spp. duomenys parodė, kad skerdykloje A vidutiniškai 6 iš 10 skerdimo partijų yra užterštos kampilobakterijomis, skerdykloje B - 1 iš 10.
Ištyrus Campylobacter spp. paplitimą 8 broilerių pulkuose skerdykloje A ir 6 broilerių pulkuose skerdykloje B, per vienerius metus, visi pulkai, buvo užkrėsti kampilobakterijomis. Kadangi visi pulkai užkrėsti, todėl toliau nagrinėtos užkrėstos ir neužkrėstos skerdimo linijos.
Iš skerdyklos A buvo atsitiktinai imti mėginiai vykdant skerdimo procedūrą, iš viso 41 skerdimo linija, neigiamos Campylobacter spp. 7 (17,07 %) skerdimų linijos. Iš skerdyklos B - 32 skerdimo linijos, neigiamos Campylobacter spp. 21 (65,63 %) skerdimo linija (7 pav.).
7 pav. Abiejų skerdyklų skerdimo linijų užkrėstų Campylobacter spp. pasiskirstymas
17,07% 82,93%
Skerdykla A
Neigiamų Campylobacter spp. skerdimų linijos Teigiamų Campylobacter spp. skerdimų linijos 65,63% 34,37%Skerdykla B
Neigiamų Campylobacter spp. skerdimų linijos Teigiamų Campylobacter spp. skerdimų linijos29 Ištyrus mėginius ir atlikus genotipavimą nustatyta, kad skerdykloje A - 59 mėginiuose C.
jejuni, 17 – C. coli, o 5 mėginiai Campylobacter spp. (8 pav.).
8 pav. Skerdyklos A užkrėstumo Campylobacter spp. pasiskirstymas
Skerdykloje B - 11 mėginių C.jejuni, 1 – C.coli, o 1 mėginys Campylobacter spp. (9 pav.)
9 pav. Skerdyklos B užkrėstumo Campylobacter spp. pasiskirstymas
Bendras broilerių skaičius per metus abiejose skerdyklose tirtose skerdimo linijose – 1406013, paukštyne A – 708216, paukštyne B – 697797. Kritusių broilerių skaičius iš tiriamųjų pastatų atvežus į skerdyklą – 2455. Skerdykloje A krito 0,18 % broilerių, skerdykloje B - 0,17 % (10 pav.).
10 pav. Kritusių broilerių skerdyklose A ir B pasiskirstymas
59 17 5 C.jejuni C.coli Campylobacter spp. 11 1 1 C.jejuni C.coli Campylobacter spp. 1276 1179 Skerdykla A Skerdykla B
30 8 lentelė. Išbrokuoti broileriai dėl sveikatos problemų
Skerdykla A Skerdykla B Viso:
Ascitas 178 602 780 Odos pažeidimai 35 11 46 Skurdukai 335 161 496 Septicemija 11 7 18 Perikarditas 104 10 114 Perozė (chondrodistrofija) 0 4 4
Green leg „žalia koja“ 11 253 264
Poodiniai pūliai 1 0 1
Kepenų padidėjimas 33 8 41
Nekrozės židiniai (perihepatitas + hepatitas ) 182 230 412
Peritonitas/ Perihepatitas 264 13 277 Kitos patalogijos: Anasarca 1 0 1 Kacheksija 20 0 20 Dehidratacija 0 119 119 Celiulitas 3 327 333 Poodinė edema 5 0 5 Kepenų fibrozė 2 0 2
Fibrinas ant vidaus organų 30 0 30
Gilioji krūtinėles raumens nekrozė 0 1 1
Vidaus organai padengti baltu sluoksniu (fibrinu) 1 0 1
Iš viso: 1216 1746 2965
Dėl sveikatos problemų iš skerdykloje A atmesta 0,17 %, iš skerdyklos B – 0,25 % visų broilerių. Skerdykloje A, iš visų atmestų broilerių šiame paukštyne, 27,5 % atmesta, nes buvo per maži ir sulysę (skurdukai), o 21,7 % broilerių nustatytas pilvaplėvės uždegimas. Skerdykloje B, iš visų atmestų broilerių, dėl skysčio kaupimosi pilvaplėvės ertmėje atmesta 34,5 % ir 18,7 % dėl susidariusio celiulito.
31 9 lentelė. Neatmesta broilerių skerdena dėl sveikatos problemų
Skerdykla A Skerdykla B Viso: Amoniakinės žymės (tamsiai rudos) ant kulkšnies 0 312 312 Amoniakinės žymės (dermatito požymiai) ant pado 2995 58849 61844
Pūslės ant krūtinės 4 1852 1856
Iš viso: 2999 61013 64012
Skerdykloje A tarp neatmestų skerdenų 0,4 % broilerių nustatytos amoniakinės žymės ant pado, o skerdykloje B – 8,4 % broilerių.
3.2. Kampilobakterijų paplitimas pagal sezoniškumą
Kampilobakterijų aptikimo pikas, pagal tirtus mėginius skerdyklose A ir B, buvo liepos mėnesį (11 pav). 84 % (42 iš 50 mėginių) liepos mėnesį tirtų mėginių buvo užkrėsti kampilobakterijomis, tuo tarpu vasario mėnesį tik 17 % (14 iš 80 mėginių) (10 lentelė). Olson ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenys taipogi patvirtina, kad broilerių žarnyne daugiausiai kampilobakterijų nustatoma vasarą ir mažiausiai žiemą.
11 pav. Atrinktų ir teigiamų mėginių skaičius per metus
0 20 40 60 80 100 120 140 Atrinkti mėginiai Teigiami mėginiai
32 10 lentelė. Atrinktų ir kampilobakterijomis užkrėstų (teigiamų) mėginių skaičius per metus
Mėnuo Atrinkti mėginiai Teigiami mėginiai
2012 spalis 20 19 2012 lapkritis 10 9 2012 gruodis 50 33 2013 sausis 50 25 2013 vasaris 80 14 2013 kovas 70 35 2013 balandis 50 33 2013 gegužė 80 12 2013 birželis 90 11 2013 liepa 50 42 2013 rugpjūtis 10 7 2013 rugsėjis 50 27 2013 spalis 120 35 Viso: 730 302
3.3. Gamybinių veiksnių ir skerdimo metu nustatytų susirgimų sąsajų su
paukščių skerdenų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė
Norėdami nustatyti daugybės duomenyse turimų veiksnių įtaką skerdenų užkrėstumui kampilobakterijomis suformavome giminingus veiksnius jungiančias grupes ir įvertinome jų ryšį su broilerių skerdenų užkrėstumu.
3.3.1. Technologinių veiksnių ryšio su broilerių užkrėstumu kampilobakterijomis analizė
Analizuojant technologinių veiksnių įtaką nustatėme, kad didžiausios įtakos užkrėstumui kampilobakterijomis turi paukščio svoris (p≤0,001) (11 lentelė).
11 lentelė. Technologinių veiksnių įtaka broilerių užkrėstumui kampilobakterijomis
Įtakos reikšmingumas, p
Skerdimo amžius 0,591
33 Remiantis diagramos duomenimis (12 pav.), matoma, kad kampilobakterijomis užsikrėtę broileriai dažniau buvo mažesnio svorio lyginant su neužsikrėtusiais.
12 pav. Užkrėstumo priklausomybė nuo broilerių svorio
3.3.2. Ryšio tarp broilerių svorio ir ligų atsiradimo analizė
Išanalizavus šios veiksnių grupės įtaką nustatėme, kad broilerių svoris turi įtakos ascito atsiradimui (p≤0,042) (12 lentelė).
12 lentelė. Ryšys tarp broilerių svorio ir ligų atsiradimo
Įtakos reikšmingumas, p
Ascitas 0,042
Odos pažeidimas 0,096
Skurdukai 0,245
34
Amoniakinės žymės ant kulkšnies 1,000
Amoniakinės žymės ant pado 0,117
Pūslės ant krūtinės 0,999 Perikarditas 0,288 Perozė 0,999 Green leg 0,165 Poodiniai pūliai 0,998 Kepenų padidėjimas 0,164 Nekrozės židiniai 0,264 Peritonitas 0,136 Kitos patologijos 0,193
3.3.3. Laikymo sąlygų ryšio su broilerių užkrėstumu kampilobakterijomis analizė
Analizuojant šios veiksnių grupės įtaką nustatėme, kad didžiausios įtakos užkrėstumui kampilobakterijomis turi pastato amžius (p≤0,039) (13 lentelė).
13 lentelė. Laikymo sąlygų ryšys su broilerių užkrėstumu kampilobakterijomis
Įtakos reikšmingumas, p Kraiko rūšis 0,360 Ventiliacijos sistema 0,528 Langai 0,089 Vandens chloravimas 0,168 Pastato amžius 0,039
3.3.4. Broilerių susirgimų ryšio su jų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė
Išanalizavus šios veiksnių grupės įtaką nustatėme, kad didžiausias užkrėstumas nustatomas skurdukams (p≤0,033) ir paukščiams sergantiems ascitu (p≤0,053) (14 lentelė).
35 14 lentelė. Broilerių susirgimų ryšys su jų užkrėstumu kampilobakterijomis
Įtakos reikšmingumas, p
Ascitas 0,053
Odos pažeidimas 0,816
Skurdukai 0,033
Septicemija 0,713
Amoniakinės žymės ant kulkšnies 0,962
Amoniakinės žymės ant pado 0,092
Pūslės ant krūtinės 0,117 Perikarditas 0,235 Perozė (chondrodystrofija) 0,851 Green leg 0,939 Poodiniai pūliai 1,000 Kepenų padidėjimas 0,693
Nekrozės židiniai (perihepatitas + hepatitas) 0,058
Peritonitas 0,583
Kitos patologijos 0,365
3.3.5. Broilerių gaišimų ryšio su jų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė
Analizuojant šio veiksnio įtaką nustatėme, kad užkrėstumas kampilobakterijomis įtakoja transportuojamų broilerių gaišimų skaičių (p≤0,001) (15 lentelė) .
15 lentelė. Broilerių gaišimų ryšys su jų užkrėstumu kampilobakterijomis
Įtakos reikšmingumas, p
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo tyrimu buvo siekiama rasti ryšį tarp viščiukų broilerių užkrėstumo kampilobakterijomis ir jų sveikatos. Buvo daroma prielaida, kad broileriai užsikrėtę kampilobakterijomis dažniau turėdavo sveikatos problemų lyginant su nesergančiais paukščiais. Dviejų paukštynų skerdyklose metus laiko, nuo 2012 m. spalio iki 2013 m. spalio mėn., buvo surinkta 730 mėginių iš broilerių kloakų. Tirti 8 broilerių pulkai iš skerdyklos A ir 6 pulkai iš skerdyklos B. Iš mėginių išskyrus kampilobakterijas paaiškėjo, kad visi broilerių pulkai buvo užsikrėtę, todėl toliau buvo nagrinėjamas skerdimo linijų užkrėstumo dydis. Per mėnesį buvo ištirtos 5-6 skerdimo linijos. Iš visų surinktų mėginių, 302 (41,4 %) mėginiuose buvo aptikta
Campylobacter spp. Duomenys parodė, kad skerdykloje A vidutiniškai 6 iš 10 skerdimo linijų
yra užterštos kampilobakterijomis, o skerdykloje B – 1 iš 10.
Skerdykloje A iš 420 atrinktų aklųjų žarnų mėginių 266 buvo aptikta Campylobacter spp. ir tai sudarė 36,4 % paplitimą tarp visų tirtų mėginių bendrai arba 63,3 % paplitimą skerdimo linijose. Skerdykloje B iš 310 mėginių 36 buvo aptikta kampilobakterijų, ir tai sudarė 4,9 % paplitimą tarp visų tirtų mėginių bendrai arba 11,6 % paplitimą skerdimo linijose. Pradiniai duomenys parodė, kad skerdykloje A vyrauja didesnis broilerių užkrėstumas kampilobakterijomis negu skerdykloje B. Dėl sveikatos problemų išbrokuotų ir atmestų broilerių procentinė išraiška sudarė: skerdykloje A – 0,17 %, o skerdykloje B – 0,25 % visų broilerių. Šie duomenys rodo gan nedidelį netinkamų vartojimui broilerių skaičių.
Toliau nagrinėjant duomenis stebėtas kampilobakterijų aptikimo sezoniškumas. Pastebėta, kad 84 % (42 iš 50 mėginių) liepos mėnesį tirtų mėginių buvo užkrėsti kampilobakterijomis, tuo tarpu vasario mėnesį tik 17 % (14 iš 80 mėginių) (10 lentelė). Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas patvirtina kampilobakteriozės sezoniškumą. Virš dešimt metų stebėtas kampilobakteriozės susirgimų pasireiškimo pikas, kuris prasideda šiltuoju metų laiku. Šis sezoniškumas buvo siejamas su vabzdžių, dažniausiai musių, su oro srautu, per ventiliacijos angas, patenkančių į patalpas kuriose auginami paukščiai (Nichols, 2005). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje 2013 metais, liepos mėnesį, užfiksuoti 146 kampilobakteriozės atvejai, t.y. daugiausiai lyginant su kitais metų mėnesiais (5 lentelė). Ši tendencija vyrauja ir kitose ES šalyse, kur 2010 metais birželio – rugpjūčio mėnesiais stebimas susirgimų kampilobakterioze pikas (EFSA, ECDC, 2012). Galima teigti, kad padidėjus kampilobakterijų paplitimui viščiukų broilerių skerdenose atitinkamai padažnėja žmonių kampilobakteriozės susirgimų atvejų skaičius.
Nagrinėjant gautus statistinės analizės duomenis pastebėta, kad skerdimo metu mažiau svėrę broileriai dažniau buvo užsikrėtę kampilobakterijomis (11 lentelė, 12 pav.), taip pat šiems
37 broileriams dažniau pasireikšdavo ascito požymiai. Taipogi didesnis užkrėstumas
Campylobacter spp. buvo nustatytas sulysusiems broileriams (skurdukams). Broilerių
užkrėstumui įtakos turėjo ir pastato amžius. Senesniuose negu 10 metų pastatuose buvo aptinkama daugiau broilerių sergančių kampilobakterioze (p≤0,039). Taip pat statistiškai reikšmingas buvo gaišimų skaičius (p≤0,001), broileriai užsikrėtę kampilobakterijomis dažniau gaišdavo transportuojami iš pastatų į skerdyklą. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad broileriams duodant mielių preparatus sumažinamas stresas transportavimo metu, o tai turėjo įtakos mažesniam broilerių užkrėstumui Salmonella ir Campylobacter spp. (Line et al., 1997). Kitas tyrimas atliktas Airijoje taipogi parodė, kad transportavimo metu broileriams sukeliamas stresas įtakojo jų užkrėstumą kampilobakterijomis (Whyte et al., 2001).
Gamybinių veiksnių ir skerdimo metu nustatytų susirgimų sąsajų su paukščių skerdenų užkrėstumu kampilobakterijomis analizė parodė, kad broilerių sveikatos būklė skerdimo metu turi didžiausią įtaką jų užkrėstumui Campylobacter spp.
38
IŠVADOS
Tyrime dalyvavusiuose paukštynuose iš visų surinktų mėginių, 302 mėginiuose buvo aptikta Campylobacter spp., tai sudarė 41,4 % visų tirtų mėginių.
Duomenys parodė, kad skerdykloje A vidutiniškai 6 iš 10 skerdimo linijų yra užterštos kampilobakterijomis, o skerdykloje B – 1 iš 10.
Didžiausią įtaką užkrėstumui kampilobakterijomis turi paukščio svoris (p≤0,001), kuris taipogi turi įtakos ascito atsiradimui (p≤0,042). Galima teigti, kad sergamumas kampilobakterijomis įtakojo ascito atsiradimą.
Didžiausias užkrėstumas kampilobakterijomis nustatytas skurdukams (p≤0,033) bei paukščiams sergantiems ascitu (p≤0,053). Taip pat pastebėta, kad broileriai sergantys kampilobakterioze dažniau gaišdavo transportuojami iš auginimo pastato į skerdyklą (p≤0,001).
Kampilobakterijų aptikimo sezoniškumo pikas stebimas liepos mėnesį, net 84 % tirtų mėginių buvo užkrėsti kampilobakterijomis.
39
LITERATŪRA
1. Allen V.M., Bull S.A., Corry J.E., Domingue G., Jørgensen F., Frost J.A., Whyte R., Gonzalez A., Elviss N., Humphrey T.J. Campylobacter spp. contamination of chicken carcasses during processing in relation to flock colonisation. International Journal of Food Microbiology. Vol.113(1). 2007. P.54-61.
2. Allos, B.M. and Blaser, M.J. Campylobacter jejuni and the expanding spectrum of related infections. Clinical Infectious Diseases 20. 1995. P. 1092-1101.
3. Aniulienė B. E. Paukštininkystė. VŠĮ „Terra publica“ 2 leidimas. Kaunas. 2004. P. 143, 170.
4. Boysen L., Rosenquist H. Reduction of thermotolerant Campylobacter species on broiler carcasses following physical decontamination at slaughter. Journal of Food Protection. Vol.72(3). 2009. P.497-502.
5. Bouwknegt M., Van De Giessen A. W., Dam-Deisz W. D. C., Havelaar A. H., Nagelkerke N.J.D., Henken A. M. Risk factors for the presence of Campylobacter spp. in Dutch broiler flocks. Preventive Veterinary Medicine 62. 2004. P. 35-49.
6. Broman T., Bergström S., On SL, Palmgren H., McCafferty DJ., Sellin M., Olsen B. Isolation and characterization of Campylobacter jejuni subsp. jejuni from macaroni penguins (Eudyptes chrysolophus) in the subantarctic region. Applied and Environmental Microbiology. 2000 Jan; 66(1):449-52.
7. Dingle K.E., Colles F.M., Ure R.,Wagenaar J.A., Duim B., Bolton F.J., Fox A.J., Wareing D.R., Maiden M.C. Molecular characterization of Campylobacter jejuni clones: a basis for epidemiologic investigation. Emerging Infectious Diseases Journal 8. 2002. P. 949–955.
8. EFSA. The community summary report on trends and sources of zoonoses and zoonotic agents in the European Union in 2007. The EFSA Journal. 2009. 223.
9. EFSA. Scientific Opinion on Campylobacter in broiler meat production: control options and performance objectives and/or targets at different stages of the food chain. EFSA Journal 9(4):2105. Parma, Italy. 2011. P.11-15.
10. EFSA. The European Union summary report on trends and sources of zoonoses, zoonotic agents and food-borne outbreaks in 2013. EFSA Journal 2015; 13(1): 3991. P. 3.
11. Evans S. J., Sayers A. R. A longitudinal study of Campylobacter infection of broiler flocks in Great Britain. Preventive Veterinary Medicine 46. 2000. P. 209-223.
12. Fernández-Cruz A., Muñoz P., Mohedano R., Valerio M., Marín M., Alcalá L., Rodriguez-Créixems M., Cercenado E., Bouza E. Campylobacter bacteremia: clinical
