LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA
VIKTORIJA VASILIAUSKIENĖ
PREBIOTIKŲ IR FITOBIOTIKŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ
PRODUKTYVUMUI IR PRODUKCIJOS KOKYBEI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. Dr. Agila Daukšienė
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei 1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Viktorija Vasiliauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Viktorija Vasiliauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Darbas tinkamas gynimui
2013 m. gegužė 8 d. Lekt. dr. Agila Daukšienė
(data) (darbo vadovės vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Katedros posėdžio protokolo numeris 5 (90)
2013-05-03 Prof. dr. Judita Žymantienė
(aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) ( parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SUMMARY...5
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Prebiotikai ir jų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime...9
1.2. Fitobiotikai ir jų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime………...11
1.3. Paukštienos kokybiniai rodikliai ir juos įtakojantys veiksniai………..14
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...17
2.1. Lesinimo bandymas...17
2.2. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos...18
2.3. Mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinių savybių vertinimo metodikos...19
2.4. Zootechninių tyrimų metodikos...21
2.5. Statistinė duomenų analizė...21
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS...22
3.1. Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui...22
3.2. Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei...25
3.3. Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms………...33
IŠVADOS IR SIŪLYMAI...37
LITERATŪROS SĄRAŠAS...38
SANTRAUKA
Autorius: Viktorija Vasiliauskienė
Tema: Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir produkcijos kokybei Darbo vadovė: Lekt. dr. Agila Daukšienė
Parengimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorija, Gyvulininkystės institutas prie Veterinarijos akademijos (Baisiogala) ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto juslinės analizės laboratorija. Kaunas.
Darbo apimtis: 44 puslapiai, 14 lentelių.
Darbo tikslas – įvertinti fitobiotikų Sangrovit® ir prebiotikų Agrimos® poveikį viščiukų broilerių augimo rodikliams ir mėsos savybėms.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui;
2. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) pH po0, 24, 48, 72 val.;
3. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) sausųjų medžiagų kiekiui;
4. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėčiai;
5. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos morfologinei sudėčiai;
6. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinėms savybėms.
Darbo pobūdis ir darbo objektas: Bandymas buvo atliekamas su 800 vienadieniais viščiukais broileriais suskirstytais į 4 grupes, po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su keturiais kiekvienos grupės pakartojimais. Paukščiai buvo lesinami iki soties 5 savaites (iki 35 dienų amžiaus) kombinuotais lesalais (pirma grupė – kontrolė), antrą grupę sudarė lesalai, į kuriuos įmaišyta fitobiotikų Sangrovit®
(Macleaya cordata) (30g/t lesalų), į trečios grupės – prebiotikai mananooligosacharidai Agrimos® (2 kg/t lesalų), į ketvirtą – Sangrovit® (30g/t lesalų) ir Agrimos® (2 kg/t lesalų) kombinacija. Fitobiotikai Sangrovit® yra sudaryti iš augalo Macleaya cordata, priklausančio Papaveraceae šeimai. Prebiotikai Agrimos ®
– tai specifinių mananoligosacharidų (MOS) ir gliukozės (β-gliukanų) deriniai, gauti iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstelių sienelių. Darbo rezultatai : Per visą bandymo laikotarpį viščiukų kūno masė dėl Sangrovit ir Agrimos
(p>0,05). Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti su Agrimos priedu lesaluose buvo mažesnės 3 proc., o grupėje kur į lesalus įterpta Sangrovit+Agrimos 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį viščiukų broilerių gaištamumas svyravo tarp 5 proc. ir 11 proc. Po 48 val. po skerdimo, didžiausias krūtinėlių raumenų pH vertės sumažėjimas nustatytas dėl
Sangrovit+ Agrimos įtakos. Šlaunų raumenų pH rodiklis grupėje su Sangrovit priedu sumažėjo visų laikotarpių (po 24, 48 ir 72 val.) metu. Nustatyta, kad dėl Sangrovit+ Agrimos įtakos šlaunų raumenų pH po 72 val. laikymo padidėjo 0,02 vertės (p>0,05). Didžiausias mėsos sausųjų medžiagų kiekis nustatytas grupėje, lesintoje lesalais su preparato Sangrovitpriedu, krūtinėlių raumenyse jų buvo 1,5 proc. daugiau, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Papildžius lesalus Sangrovit ir preparatų Sangrovit+ Agrimos priedais, šlaunelių sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,5 proc.,
palyginti su kontroline grupe (p>0,05).Dėl Sangrovit + Agrimos preparatų įtakos, nustatytas didžiausias riebalų rūgščių kiekis krūtinės raumenyse, palyginti su kontroline grupe pentadekaeno 0,11 proc., palmitolinolo – 0,02 proc., margarino– 0,05 proc., linolo– 0,67 proc., linoleno– 0,14 proc., eikozodieno – 0,12 proc., eikozatrieno – 0,16 proc., dokozopentaeno 0,07 – proc. Fitobiotiko preparato priedas Sangrovit neturėjo reikšmingos įtakos krūtinės raumenų skonio ir kvapo savybėms. Kai lesalai buvo papildyti fitobiotiko priedu, krūtinės raumenų mėsa buvo intensyvesnės spalvos ir labiau pluoštiška nei kontrolinė grupė, tačiau nenustatyta, kad tai būtų turėję reikšmingos įtakos mėginių priimtinumui. Pridėjus į lesalus fitobiotiko, kojų raumenų mėsoje jautėsi intensyvesnis virto viščiuko kvapas ir liekamasis skonis, ši mėsa vertinta kaip labiau priimtina nei kontrolinės grupės. Kai paukščiai lesinti fitobiotikų ir prebiotikų priedais, nustatyta, kad kojų raumenų mėginiai buvo mažiau sultingi nei kontrolinės grupės, o kitos savybės nesiskyrė.
SUMMARY
Postgraduate student: Viktorija Vasiliauskienė
Master’s thesis: The effect of prebiotics and phytobiotics on productivity and meat quality of broiler chickens.
Supervisor: Lekt. dr. Agila Daukšienė
Place of preparation: Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy Laboratory of poultry feed and poultry products, Institute of Animal Science of LUHS Veterinary Academy (Baisiogala) and Institute of Food Science Laboratory of sensory analysis of Kaunas Technology University (Kaunas).
Master’s thesis comprises: 44 text pages, 14 tables.
The aim: Evaluation the effect of prebiotics Agrimos® and phytobiotics Sangrovit® on productivity and meat quality of broiler chickens.
Objectives of the study:
1. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on growth performances, feed conversion ratio and mortality of broiler chickens;
2. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on pH of breast and thighs meat after 0, 24, 48, 72 hours of storage;
3. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on quantity of dry matter of breast and thighs meat;
4. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on quantity of fatty acids of breast meat;
5. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on morphological composition of the meat of broiler chickens;
6. Evaluation the effect of prebiotics and phytobiotics on the sensory attributes of breast and thighs meat of broiler chickens.
The character and object of the work: Experiment was made with 800 broiler chickens, they were divided into 4 group with 200 chickens at each group. Each group had four replications. Broilers were fed ad libitum 5 weeks (35 days) with compound. First group – control group, the diet of second group was supplemented with phytobiotics Sangrovit® (Macleaya cardata) (30 g/t of feed), the diet of third group supplemented with prebiotics mannanoligosaccharides Agrimos® (2
kg/t of feed), diet of group four supplemented with a combination of Sangrovit® (30 g/t of feed) and
Agrimos® (2 kg/t offeed). PhytobioticsSangrovit® consitting of plant Macleaya cordata, belonging to the family Papaveraceae. Prebiotics Agrimos ®is composed of the mannanoligosaccharides and β – glucans, produced from yeast wall cells of Saccharomyces cerevisiae.
Research Questions and results: In addition of combination of phytobiotics Sangrovit® and mannanoligosaccharides Agrimos®, the body weight of broiler chickens increased by 4% (p<0.05) and in addition of mannanoligosaccharides Agrimos® alone only 2%, compared to control group (p>0.05). Diet supplementation with phytobiotics Sangrovit® alone had no effect on body weight of broiler chickens during all experimental period. In addition of mannanoligosaccharides Agrimos® and combination of phytobiotics Sangrovit® and mannanoligosaccharides Agrimos® to the diet of broiler chickens, the feed conversion ratio of decreased by 3% and 1%, respectively, compared to control group (p>0.05). The mortality of broiler chickens ranged between 5% and 11% over the feeding experiment. The pH of breast meat had decreased after killing and after 48 hours of storage, when diet of broilers with phytobiotics Sangrovit® and mannanoligosaccharides Agrimos® were supplemented. In addition of phytobiotics Sangrovit®, the pH of thighs meat decreased during each analysed periods (after the killing, 24, 48, 72 hours). When diet were supplemented with both
Sangrovit® and mannanoligosaccharides Agrimos®, pH of thighs meat increased by 0.02 value (p>0.05). The highest increse (by 1.5%) in quantity of dry matter of the breast meat in supplementation of phytobiotics Sangrovit® were estimated (p>0.05). Compared to control, the quantity of dry matter of the thighs meat increased by 0.5% in addition of phytobiotics Sangrovit® alone and in combiantion with mannanoligosaccharides Agrimos®. The highest increse of breast fatty acids in supplementation of phytobiotics Sangrovit® and mannanoligosaccharides Agrimos® were estimated. The quantity of pentadecaenic increased by 0.11%, palmitoleic – 0.02%, margaric – 0.05%, linoleic – 0.67%, linolenic – 0.14%, eicosadienoic – 0.12%, eicosatrienoic – 0.16%, docosapentaenoic – 0.07%, compared with control group (p>0.05). Phytobiotics Sangrovit® supplement to the diet of broiler chickens had slight effect on sensory attributes (taste and smell) of the breast muscles. When feed was supplemented with phytobiotic additive Sangrovit® meat of breast muscles was intense color and had more fiber compared with the control group, but was found that Sangrovit® would have had a significant impact on the acceptability of the samples. When compound feed of broiler chickens were supplemeted with phytobiotics, feeled more boiled chicken smell in thighs muscles and aftertaste, this meat were more acceptable than meat of the control group. When the diet of broiler chickens were supplemented with combination of phytobiotics ant prebiotics, the meat of thighs were less juicy that control group, but other sensory attributes did not differ.
ĮVADAS
Daugelis žemės ūkio produktų gamybos šakų yra orientuotos į kokybiškų, saugių ir plataus asortimento produktų gamybą. Tai ypač aktualu paukštininkystėje. Lietuvos paukštininkystės produktų gamyba pastaraisiais metais sparčiai auga. 2012 m. paukščių skerdimai Lietuvos įmonėse sudarė 44,94 mln. vnt. – 7,23 proc. daugiau nei 2011 m. (41,91 mln. vnt.). Iš to skaičiaus viščiukų broilerių skerdimo apimtys 2012 m. sudarė 41,79 mln. vnt. ir, lyginant su 2011 m., padidėjo 8,1 proc. Paukštienos gamyba skerdenų svoriu 2012 m. sudarė 81,99 tūkst. t ir, lyginant su 2011 m., padidėjo 8,1 proc. Iš to skaičiaus broilerių mėsos ir kitos vištienos gamyba 2012 m., lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 7,7 proc. [http://www.vic.lt].
Pastaruoju metu didelis dėmesys kreipiamas į maisto produktų, tame tarpe ir paukštienos produktų kokybę, naujų maisto kokybės gerinimo būdų ir technologijų paiešką. Susiformavo mokslinių tyrimų kryptys, nagrinėjančios sveikatinančias priemones. Tai lesalų priedai, sudaryti iš įvairių mikroorganizmų, vaistingieji augalai, prebiotikai, vitaminas E, jūros dumbliai, aliejai, turintys didelį nepakeičiamų riebalų rūgščių kiekį. Papildžius šiomis medžiagomis lesalus gaunami geresnės kokybės paukštienos produktai, kurie teigiamai sąlygoja ne tik paukščių, bet ir žmonių sveikatą (Gružauskas ir kt., 2010)
Pastaraisiais metais intensyvėja tyrimų darbai apie įvairių eubiotinių priedų (prebiotikų, fitobiotikų, probiotikų ir kt.) panaudojimą paukščių lesaluose (Spring et al., 2000; Kocher et al., 2005; Yang et al., 2007b)
Prebiotikai – tai maisto ingredientai, kurie nehidrolizuojami ir nerezerbuojami plonosiose žarnose. Prebiotikų tikslas – suteikti naudingoms (Bifidobacterium spp., Lactobacillus spp. ir kt. ) virškinamojo trakto bakterijoms tinkamą terpę (Gudavičiūtė ir kt., 2006). Prebiotikų fermentacijos pasekoje susidaro vandenilis, anglies dioksidas ir kitos dujos bei trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, kurios teikia energiją organizmui ir mažina žarnyno pH. Žemas pH gali užkirsti kelią potencialiai žalingos mikrofloros augimui, o tai teigiamai įtakoja paukščių sveikatingumą, produktyvumą bei produkcijos kokybę. Fitobiotikai – kaip iš augalų kilęs produktai, naudojami lesalams suteikti geresnes savybes. (Windisch and Kroismayr, 2006). Dėl fitogeninių lesalų priedų pagerėja virškinamojo trakto veikla, geriau skaidomos lesalų maisto medžiagos, todėl geriau auga paukščiai. Augaliniai preparatai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, kuriomis stabilizuojama žarnyno mikroflorą, o tai svarbu bendram paukščio sveikatingumui palaikyti (Žemaitienė, 2004).
Kompleksinė prebiotikųir fitobiotikų veikla dar vadinama sinergetiniu veikimu, tačiau apie jų veikimo mechanizmus duomenų yra labai nedaug. Ypač trūksta duomenų apie prebiotikų mananoligosacharidų ir fitobiotikų poveikį viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos kokybei.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Magistrinio darbo tikslas – įvertinti fitobiotikų Sangrovit® ir prebiotikų Agrimos® poveikį viščiukų broilerių augimo rodikliams ir mėsos savybėms.
Siekiant šio tikslo reikėjo įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir išsaugojimui;
2. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) pH po 0, 24, 48, 72 val.;
3. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) sausųjų medžiagų kiekiui;
4. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėčiai;
5. Ištirti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos morfologinei sudėčiai;
6. Nustatyti prebiotikų ir fitobiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinėms savybėms.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Prebiotikai ir jų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime
1995 m. mokslininkai G. R. Gibson ir M.B. Roberfroid pasiūlė prebiotikų terminą. Jie teigė, kad prebiotikais yra laikomi tokie žmonių maisto arba gyvulių pašarų komponentai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
1) Nėra hidrolizuojami arba absorbuojami virškinamojo trakto proksimalinėse dalyse;
2) Yra selektyvūs substratai vienai arba kelioms nepatogeninių bakterijų rūšims ir stimuliuoja jų dauginimąsi, augimą ir /arba metabolizmą;
3) Įtakoja, kad storajame žarnyne vyrautų teigiama nepatogeninė mikroflora; 4) Skatina sisteminius procesus, kurie lemia bendrą organizmo sveikatingumą
Didžioji dalis viščiukų broilerių lesalo daugybės įvairių fermentų yra suskaidoma skrandyje arba plonajame žarnyne. Tačiau oligosacharidai dėl savo struktūros išvengia fermentų hidrolizės viršutiniuose virškinamojo trakto segmentuose ir yra fermentuojami storajame žarnyne.
Oligosacharidų fermentacijos metu dalyvauja Gram+ pieno rūgštį gaminančios bakterijos, daugiausiai priklausančios Lactobacilli ir Bifidobacteria gentims. Fermentacijos metu susidaro H2, CO2, CH4 dujos bei trumpų grandinių riebalų rūgštys – acto, propiono, ir sviesto rūgštys. (Semaškaitė 2008).
Prebiotikai yra saugūs, nepatogeniški ir nekancerogeniški, gerina virškinimo ir absorbcijos procesus organizme, skatina endokrininę funkciją, stiprina organizmo imuninę sistemą, užkerta kelią patogeniniams organizmams patekti į kraują ir limfą, padeda šalinti vandens perteklių iš organizmo ( Kauer et al., 2002; Ouwerhand et al., 2002)
Crittendent R.G. (1999) nustatė, kad prebiotikai skatina naudingų bakterijų dauginimąsi storajame žarnyne, dėl kurių sumažėja infekcijų skaičius, kurias sukelia egzogeniniai patogenai. Naudingos bakterijos mažina patogeninių ir puvimą skatinančių mikroorganizmų skaičių.Sumažėja toksiškų enzimų ir metabolitų, todėl mažesnė rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu Prebiotikų fermentacijos metu susidaro TGRR (trumpųjų grandinių riebiosios rūgštys), kurios mažina pH žarnose, o sumažėjus pH žarnyne pagerėja mineralų tirpumas ir tampa geresnė jų absorbcija. pH sumažėjimas taip pat lemia ir antrinių tulžies rūgščių susidarymą, ko pasėkoje taip pat sumažėja rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu.
Prebiotikai oligosacharidai gali būti gaunami 3 būdais: ekstrahuojant iš augalinių medžiagų, mikrobiologinės sintezės bei fermentinės hidrolizės iš polisacharidų metu (Gulewicz et al., 2003).
Mananoligosacharidai pasižymi prebiotiniu veikimu, tačiau jie selektyviai neaktyvuoja teigiamos žarnyno mikrofloros veiklos (Spring et al., 2000).
Natūralių prebiotikų šaltinis yra ankštinių augalų sėklos (soja, žirniai, pupos, lubinai), mielės, kurių sienelėse yra daug mananooligosacharidų (MOS), garsėjančių prebiotiniu poveikiu (Gudavičiūtė ir kt., 2006).
Mananoligosacharidai, gaunami iš mielių ląstelių sienelių, jų sudėtis daug sudėtingesnė negu atskleidžia pavadinimas. Juose yra ne tik išorinių mielių ląstelių sluoksnių, į jų sudėtį įeina proteinai, gliukanai,ir fosfatų radikalai taip pat manozė. (Klis et al., 2002).
Mananoligosacharidai pasižymi trejopu veikimu:
1) patogeninių ir potencialiai patogeninių bakterijų slopinimas; 2) imuniteto stimuliavimas;
3) žarnyno morfologijos stimuliavimas, fermentų veiklos aktyvavimas.
Mananoligosacharidai ne tik apsaugo nuo patogeninių bakterijų, tokių kaip E. coli, prisitvirtinimo prie žarnyno sienelių, bet ir pašalina jas, saugo nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų (Spring et al., 2000; Ferket, 2004; Gouveia et al., 2006).
Mananoligosacharidų, kaip prebiotikų, naudingas poveikis yra imunomoduliuojantis efektas. Buvo įrodyta, kad mananooligosacharidai agliutinuoja patogenines bakterijas. Bendrai sutarta, kad bakterijų buvimas ir dauginimasis žarnyne palaiko viščiukų energijos poreikius (Lan et al., 2005).
Palyginus su luminentinėmis bakterijomis, gleivinėje esančios bakterijos gali būti daug naudingesnės žarnynui ir šeimininko sveikatai, nes jos glaudžiai susijusios su epitelio sienele ir gali paveikti žarnyno gleivinės vientisumą ir funkcionalumą (Gaskins, 1998).
Tyrimai in vitro su mananoligosachridais parodė, kad jie slopina enteropatogeninių bakterijų prisitvirtinimą prie žarnų gleivinės. (Peuranen et al., 2006). Pavyzdžiui, bakterijų, ypač patogeninių, prisitvirtinimas prie žarnų sienelių gali skatinti epitelio sienelės atsinaujinimą, taip dalis lesinimo energijos panaudojama žarnyno palaikymui. Paukščių žarnyne bakterijų populiacijos pasikeitė, kai į jų lesalus buvo įterpti mananoligosacharidai (Spring et al., 2000; Kocher et al., 2005; Yang et al., 2007). Tyrimai in vitro su mananoligosachridais parodė, kad jie slopina enteropatogeninių bakterijų prisitvirtinimą prie žarnų gleivinės. (Peuranen et al., 2006).
Kannan et al. (2005) ištyrė, kad prebiotikų mananoligosacharidų įtakoje sumažėjo viščiukų broilerių kraujo serumo bendras cholesterolio kiekis, o MTL-cholesterolio kiekis buvo panašus tiek kontrolinėje, tiek ir tiriamojoje grupėse. Yalcinkaya ir kiti mokslininkai (2008) nurodo, kad mananoligosacharidų įtakoje nežymiai, bet padidėjo viščiukų broilerių kūno masė ir sumažėjo lesalų sąnaudos bei kraujo serumo trigliceridų kiekis.
Gružauskas R. ir kiti tyrėjų (2007) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad per visą augimo laikotarpį, veikiant Rovabio TM Excel AP bei Rovabio TM Excel AP ir Euroguard SVB priedams, viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 2 proc., o lesalų sąnaudos sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu Rovabio TM Excel AP ir prebiotikų Agrimos® veikiama viščiukų kūno
masė padidėjo 4 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudos sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Nustatyta, kad lesalų priedai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos viščiukų broilerių kojų raumenų juslinėms savybėms. Papildžius lesalus Rovabio TM Excel AP ir Euroguard SVB priedu bei Rovabio TM Excel AP ir prebiotikų Agrimos®, viščiukų krūtinės raumenys buvo kietesni, labiau pluoštiški nei kontrolinio mėginio (p<0,001).
1.2. Fitobiotikai ir jų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime
Fitobiotikai, kaip iš augalų kilęs produktai, naudojami lesalų, geresnių savybių suteikimui.
(Windisch and Kroismayr, 2006).
Fitobiotikai, kaip natūralus biologiškai svarbių cheminių medžiagų šaltinis, pasaulyje tiriamas nuo to laiko, kai buvo pradėta siekti panaikinti visų rūšių šeriamuosius antibiotikus daugelyje šalių. Palyginus su sintetiniais antibiotikais ar neorganinėmis cheminėmis medžiagomis įrodyta, jog šie iš augalų gaunami produktai yra natūralūs, mažiau toksiški, be nuosėdų ir yra manoma, kad jie yra idealūs pašarų priedai maistui auginamiems gyvuliams.
Dėl biologinės kilmės susiformavimo, cheminių savybių ir grynumo, fitobiotikai apima labai didelį diapozoną medžiagų, iš kurių galima išskirti keturis pogrupius (Windisch and Kroismayr, 2006):
1. Augalai/žolelės( produktai iš žydinčių, nesumedėjusių ir neišliekančių augalų); 2. Botaninai (visos ar apdorotos augalų dalys, pvz: lapai ar žievės);
3. Eteriniai aliejai (distiliuoti ekstraktai iš lakių augalų junginių); 4. Sakai (ekstraktai iš nevandeningų tirpalų).
Veiklūs fitobiotikų junginiai yra antrinės augalų sudedamosios dalys.
Augaliniame lesale esančios fitocheminės medžiagos pagal struktūrą ir veikimą organizme skirstomos į grupes: 1. karotinoidus, 2. polifenolius, 3. fitoestrogenus, 4. sulfidus 5. tiolius, 6. saponinus ir kt.
Šie augalinės kilmės lesalų priedai pasižymi poveikiu, pagrįstu skirtingų substancijų, esančių jų sudėtyje, sinergetiniu veikimu:
1. eteriniai aliejai suaktyvina virškinimo sulčių sekreciją bei veikia prieš patogenines bakterijas, virusus ir grybelius;
2. natūralios karčiosios medžiagos skatina enzimų sekreciją, stiprina imuninę sistemą;
3. saponinai palengvina maisto medžiagų absorbciją pro žarnų sienelę dėl sumažėjusio paviršiaus įtempimo;
4. taninai pasižymi sutraukiančiu veikimu. Jie suriša nesuvirškintas maisto medžiagas virškinamojo trakto gleivinės paviršiuje ir tokiu būdu patogeninės bakterijos netenka mitybos terpės. Todėl patogenai nepajėgia prisitvirtinti prie žarnų epitelio ir prasiskverbti į jį;
5. gleivinančios medžiagos padengia žarnų sieneles gleivėmis ir saugo žarnų epitelį. ( Žemaitienė 2004).
Dėl fitogeninių lesalų priedų pagerėja virškinamojo trakto veikla, geriau skaidomos lesalų maisto medžiagos, todėl geriau auga paukščiai. Augaliniai preparatai pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, kuriomis stabilizuojama žarnyno mikroflorą, o tai svarbu bendram paukščio sveikatingumui palaikyti (Žemaitienė, 2004).
Antimikrobinių savybių ir atsparumo ligoms didinimas yra du pagrindiniai veiksniai, kurie įtakoja fitobiotikų teigiamą poveikį gyvulių augimui ir sveikatai. Fitobiotikuose esantys junginiai (fitocheminės medžiagos) yra gerai žinomi kaip turintys antimikrobinių savybių (Cowan, 1999). Manoma, jog polisacharidiniai junginiai yra patys svarbiausi imuniteto komponentai (Xue and MEng, 1996, Guo 2004) parodė, jog augalai ir jų ekstraktai gali pagerinti sergančių viščiukų (užsirėtusių paukščių gripu Mycoplasma gallipsepticum arba Eimeria tenella) augimą, sumažinti koliformų (koliforminių bakterijų) ir/ar C. perfringers populiaciją bei padidinti ląstelių bei pačio viščiuko imuninės sistemos atsaką. Taip pat įrodyta, jog kai kurių žolelių ekstraktai įtakoja kokcidiostatinį aktyvumą (Allen 1997, Youn and Noh 2001, Christakia 2004).
Bendra fitobiotikų savybė yra labai sudėtingas bioaktyvių sudedamųjų dalių mišinys. Pavyzdžiui, plačiai paplitęs skatinantis augimą ir modifikuojantis virškinimą gudobelės vaisius savo sudėtyje turi daugiau nei 70 įvairių rūšių organinių cheminių medžiagų. Tarp jų keletas neištirtų faktorių su veikiančiais bioaktyviais junginiais (Wang, 1998). Taigi, jie gali turėti įvairios įtakos gyvulių ir paukščių sveikatai ir produktyvumui. Nustatyta, kad pašarą/lesalą papildžius fitobiotikais, pagerėja vienakmeriniai gyvulių bei paukščių virškinamumas (Windisch ir Kroismayr 2006). Augimo padidėjimas dėl fitobiotikų įtakos gaunamas dėl sinergetinių padarinių tarp sudėtingų aktyvių molekulių, kurios egzistuoja fitobiotikuose (Gauthier, 2002). Tačiau tikslus mechanizmas ir atskirų grynų (sudarytų ir vieno augalo dalių ar veikliųjų medžiagų) fitobiotikų veikimas, kuris didina broilerių viščiukų augimą, yra menkai ištirtas.
Fitobiotikai yra naudojami kaip lesalų priedai viščiukams broileriams Europos valstybėse ir JAV (Hooge, 2004b). Tačiau mokslininkai pateikia skirirtingus tyrimų duomenis apie fitobiotikų poveikį viščiukų broilerių produktyvumui (Botsoglou et al. 2002; Zhang et al. 2005; Jang et al. 2007). Tuo tarpu kiti autoriai nurodo, kad dėl fitobiotikų įtakos viščiukų broilerių produktyvumas
padidėjima ir pagerėja paukštienos kokybiniai rodikliai (Jamroz et al. 2003; Hernandez et al. 2004; Cross et al. 2007).
Lygindami skirtingų fitobiotikų (žolelinių augalų ar jų atskirų dalių) poveikius broileriams viščiukams, buvo nustatyta, kad aktyvių cheminių medžiagų kiekis juose turi įtakos viščiukų broilerių produktyvumui (Cross et al. 2007). Be to, fitobiotikų efektyvumą gali įtakoti įvairūs vidiniai ir išoriniai faktoriai, tokie kaip: lesalų sudėtis, fitobiotikų kilmė ir koncerntracija, infekciniai susirgimai, mikroklimato parametrai ir kt. (Giannenas et al. ,2003), Lee et al. (2004b).
Fitobiotikai veikia kaip antimikrobiniai preparatai ir antioksidantai. Jų antimikrobinės savybės gali pakeisti virškinamojo trakto ekosistemą taip, jog ji paveiktų riebalų ( Lee 2004), krakmolo ar/ir proteinų suvirškinamumą. Fitobiotikų komponentai mažina kokcidijų kiekį viščiukų išmatose. Be to, fitobiotikų priedai lesaluose sumažino žarnose esančių E.coli bakterijų populiaciją ir padidino virškinamųjų fermentų kiekį kasoje ir/ar žarnyno gleivėse (Lee, 2003; Jamroz, 2003, Jang, 2007). Tačiau nustatyta, kad fitobiotikai neturi poveikio žarnyno gleivių morfologijai (Garcia, 2007).
Keturi veiksniai, galintys paveikti fitobiotikų, kaip priedų, veiksmingumą: 1. Augalų dalys ir jų fizinės savybės,
2. Šaltinis,
3. Derliaus nuėmimo laikas,
4. Suderinamumas su kitais ingridientais, esančiais pašare. (Wang 1998).
Fitobiotikų poveikis susijęs su degeneratyvinių procesų organizme slopinimu. Tai priklauso nuo antioksidacinių savybių, detoksikacinių fermentų veiklos skatinimo, įtakos ląstelių funkcijoms, kai kurių medžiagų pertekliaus sujungimo, įtakos žarnyno mikroflorai. Augaluose esančios medžiagos saponinai geba surišti cholesterolį, mažina jo rezorbciją ir aktyviai šalina iš organizmo, pasižymi sekretomotorinėmis ir sekretolitinėmis savybėmis, stiprina gyvūnų imuninę sistemą, naikina patogeninę mikroflorą (Hristov et al., 1999; Wang et al., 2000; Colina et al., 2001; Turner et al., 2002).
Kepalienės I. r kitų mokslininkų (2003) tyrimų rezultatai rodo, kad dėl fitogeninių preparatų
Digestarom 1317 ir Aviance poveikio pagerėja maisto medžiagų virškinamumas ir jų pasisavinimas
paukščių organizme, paukščiai geriau auga, mažėja lesalų sąnaudos. Sirvydžio V. ir kitų tyrėjų (2005) buvo atliktas bandymas, kurio metu tirtas baltyminio lesalų priedo Lyprot SG – 9 ir fitogeninio lesalų priedo Digestarom Gelfgel Premium – 1317 poveikis vištų dedeklių produktyvumui. Ištirta, jog bandomųjų grupių vištų dedeklių dėslumas buvo vidutiniškai 5,69 proc. didesnis, kiaušinių masė – 2,76 proc., kiaušinio trynio masė – 5,62 proc., kiaušinio baltymo masė – 5,51 proc., sausųjų medžiagų kiekis trynyje – 0,46 proc., sausųjų medžiagų kiekis baltyme – 0,32 proc, bendrųjų baltymų kiekis kraujyje – 9,90 proc, nukleorūgščių kiekis kraujyje – 6,17 proc. didesni lyginant su kontroline grupe.
Tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad didesniam dedeklių produktyvumui įtakos turėjo baltyminio lesalų priedo Lyprot SG – 9 optimaliai subalansuotas lesalų racionas ir aktyvinantis fitogeninio lesalų priedo Digestarom Gelfgel Premium – 1317 poveikis poveikis medžiagų apykaitos procesams (Sirvydis ir kt., 2005).
Hylands P.J. and Poulev P.P. (2006) nurodė, kad augaliniai produktai didina paukščių produktyvumą. Gill C. (1999), nustatė, kad fitobiotikai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, todėl gali sulėtinti lesalų oksidacinius procesus. Tam tikrų augalų ekstraktai gali skatinti teigiamai veikti virškinimą, nes juose esantys alicinas ir alilizidiocinatas veikia virškinimo fermentų aktyvumą. Geras virškinimas teigiamai veikia žarnyno mikrofloros sudėtį, vadinasi ir paukščių sveikatos būklę bei augimą.
Dėka teigiamo augalų ekstraktų poveikio padidėja gyvūnų maisto medžiagų pasisavinimas, pagerėja virškinamojo trakto sekrecija, imuninis stimuliavimas, antibakterinės koksidiostatinės priešvirusinės, antiuždegiminės antioksidacinės savybės (J. Žemaitienė 2004).
1.3. Paukštienos kokybiniai rodikliai ir juos įtakojantys veiksniai
Norint pagerinti gyventojų mitybą, pastaraisiais dešimtmečiais didelis dėmesys skiriamas broilerių auginimui bei paukštininkystės produktų gamybai, nes kiaušiniuose ir paukštienoje yra visos žmogaus organizmui reikalingos maisto medžiagos (Juknevičius ir kt., 2007).
Paukštiena – maistingas ir legvai virškinamas produktas. Joje yra daug žmogaus organizmo legvai pasisavinamų baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Paukštiena, ypač vištiena, daug maistingesnė už kitų rūšių mėsą. Vištienoje yra 22 – 22,5 proc. baltymų, tuo tarpu jautienoje – 18,4 proc., kiaulienoje – tik 13 proc. Vištienos baltymuose nepakeičiamųjų aminorūgščių yra 92 proc., kiaulienoje – 88 proc., o jautienoje – tik 72 proc. Mėsa vertinama pagal raumenų kiekį ir kokybę. Įvairių paukščių raumenų mėsa yra nevienoda. Vištų skerdienoje raumenys sudaro 42 – 45 proc., kalakutų 52 – 54 proc., žasų – 48-50 proc., ančių – 40-43 proc.
Cheminės sudėties rodiklių reikšmės priklauso nuo daugelio veiksnių, įtakos turi lesinimo bei auginimo ypatumai. Nustatyta, kad didesnės įtakos turi paukščio genetinės savybės, taip pat skiriasi atskirų skerdenėlių dalių sudėtis, ypač paukščio krūtinėlės ir šlaunelės. Vidutiniškai broilerių krūtinėlės filė yra 23,6 proc. baltymų ir 0,6 proc. riebalų, tuo tarpu šlaunelėse yra 19,6 proc. baltymų ir 3,88 proc. riebalų (Koolantas J. et al., 1995; Kuhne M., 1998; Jukna Č. ir kt., 2007; Ristic V. et al., 2007).
Lietuvos autoriai tyrė vištienos krūtinėlę ir nustatė, kad Lietuvoje išaugintų „Ross“ linijų derinys broilerių krūtinėlėje yra 73,7 proc. drėgmės, 22,94 proc. baltymų, 2,28 proc. riebalų ir 1,16 pelenų (Garmienė ir kt., 2008).
Paukštienoje yra daugiau baltymų ir sausųjų medžiagų, mažiau riebalų ir jungiamojo audinio, negu gyvulių mėsoje, todėl paukščių mėsa, ypač vištų ir kalakutų, laikoma dietiniu produktu. Ančių, žasų ir putpelių mesa yra tamsesnė, kiek primena laukinių paukščių mėsą, todėl ji dietiniu produktu nelaikoma. Broilerių riebalų sudėtis pagal kokybę, t.y. pagal nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, yra geriausia iš visų gyvulininkystės produktų (Juknevičius S. ir kt., 2007). Maistingumu jie beveik prilygsta sviestui ir žmogaus organizmo lengvai virškinami. Paukščių riebaluose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, todėl jie tirpsta žemoje (23-40°C) temperatūroje (Aniulienė, 2004).
Nesočiosios riebalų rūgštys yra laikomos svarbiausiomis žmogaus mityboje, nes žmogaus organizmas jų nesintetina ir jas privalu gauti su maistu. PNRR (polinesočiosios riebalų rūgštys) aktyviai dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitoje ir yra vienos iš būtiniausių nervų ląstelių komponentų, dalyvauja reguliuojant cholesterolio kiekį žmogaus organizme (Holub, 2002; Dubnov, Berry, 2003; Campbell et al., 2006). Jos gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (taip vadinamo blogojo cholesterolio) kiekį organizme, taip pat ir širdies ligų tikimybę (Kris-Etherton et al., 2002; Albert et al. 2002; HU, 2003). Skiriamos dvi PNRR grupės, t. y. linolo (n – 6) arba omega – 6 ir α – linoleno (n – 3) arba omega – 3 RR. Šie skaičiai rodo, prie kurio eilės atomo, skaičiuojant nuo metilo grupės, yra pirmoji dviguba jungtis.
Omega – 3 riebalų rūgščių grupei priklauso α – linoleno (C18:3) (randama augaluose) bei eikosapentaieno (C20:5) (EPR), eikosaheksaieno ( C20:6) EHR ir dokosaheksaieno (C22:6) (DHR). Pastarosios randamos jūros gyvūnų, tokių kaip ruoniai, vėpliai ir kt. mėsoje, jūros žuvų, tokių kaip skumbrė, tunas, menkė ir kt. riebaluose, jūros dumblių aliejuje. Augalinės kilmės α – linoleno RR daugiausiai randama sėmenų, moliūgų sėklų, graikiškų riešutų, rapsų ir sojos aliejuje. Šiai grupei priklauso ir α – linoleno rūgštis, gaunama iš žalialapių daržovių.
Omega – 6 riebalų rūgščių grupei priklauso linolo (C18:2), arachido ir kt. RR. Linolo RR dideliais kiekiais randama augaliniame aliejuje, ypač dygminų, saulėgrąžų, kukurūzų ir kt. (http://www. umm. edu/altmed/articles/omega; Hibbeln and Joseph, 2006). Polinesočioji arachido rūgštis, kuri priskiriama omega – 6 RR klasei, savo molekulėje turi 4 dvigubas jungtis ir, skirtingai nei kitų nesočiųjų RR, didesniais kiekiais randama gyvuliniuose riebaluose. Augaliniuose riebaluose šios RR neaptinkama (Liutkevičius ir kt., 2008).
1 lentele. Omega – 6 ir omega – 3 RR pasiskirstymas įvairių rūšių aliejuje Aliejaus rūšis Omega – 6 (linolo)
RR Omega – 3 (α – linoleno) RR Omega – 6 ir omega – 3 RR santykis Sėmenų 14 58 1:4
Rapsų 19,6 9,4 2:1 Alyvuogių 8,3 0,9 9:1 Dygminų 75,1 0,5 160:1 Saulėgrąžų 63,0 0,5 126:1 Kukurūzų 55,3 0,9 61:1 Sojos 54 8 7:1 Sezamo 43 1 43:1 Kviečių gemalų 55,7 7,8 7:1 Šaltalankių sėklų 37,5 27,5 1,4:1 Moliūgų sėklų 43 16 3:1 Vynuogių kauliukų 72 1 72:1
Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistų susirūpinimą kelia tas faktas, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega – 6 grupės RR ir per mažai omega – 3 grupės RR, siekiant gauti maksimalų funkcinį efektą, turi būti sumažintas nuo dabar esamo 20:1 – iki 4:1 – 1:1. ( Dubnov, Berry, 2003; Simopoulos, Artemis, 2002). Omega – 3 klasei priskirtos augalinės kilmės α - linoleno RR fiziologinė svarba yra ta, kad ji dalyvauja nervinių procesų veikloje, ir ta, kad dalis jos, veikiant fermentams, gali transformuotis iki fiziologiškai itin veikliųjų EPR ir DHR ar į hormonus panašių eikozanoidų klasės junginių (Lupton J., 2004).
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8 – 500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4 - 361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4 - 16).
2.1. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas buvo atliekamas su 1 – 35 dienų Cobb 500 linijų derinio, 800 viščiukais broileriais, suskirstytais į 4 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje, su keturiais kiekvienos grupės pakartojimais. Paukščiai buvo lesinami 5 savaites (iki 35 dienų amžiaus), lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais iki soties. Pirma grupė buvo kontrolinė, antros grupės
lesaluose buvo įmaišyta fitobiotikų Sangrovit®
(30 g/t lesalų), trečios grupės lesalus sudarė pagrindinis lesalas, papildytas prebiotikais mananooligosacharidais Agrimos® (2 kg/t lesalų), ketvirtą grupę sudarė lesalai, papildyti fitobiotinio preparato Sangrovit®
(30 g/t lesalų) ir prebiotinio preparato Agrimos® (2 kg/t lesalų) kombinacija. Bandymo schema pateikta 3 lentelėje.
2 lentelė. Bandymo schema
Lesalų charakteristika I grupė (kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) KL + + + + KL + Sangrovit − + − − KL + Agrimos − − + − KL + Sangrovit + Agrimos − − − + KL − kombinuotieji lesalai
Visą laikotarpį viščiukai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Buvo sudarytas lesinimo pašaras siekiant patenkinti viščiukų broilerių maistinių medžiagų ir energijos reikalavimus. Paukščiai buvo laikomi ant gilaus kraiko ir iš stacionarių laistymo konteinerių turėjo galimybę laisvai gauti vandens.
3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų kokybiniai rodikliai, 1 kg, %
Komponentai Rodikliai Apykaitos energija, MJ/kg 13,47 Baltymingumas* 21,35 Žali riebalai* 7,70 Žalia ląsteliena* 2,43 Žali pelenai* 2,94 Kalcis* 0,95 Fosforas (bendr.) * 0,69 Fosforas (įsisav.) 0,47 Natris* 0,18 Magnis 0,17
Kalis 0,80 Chloras* 0,20 Lizinas 1,24 Metioninas* 0,59 Metioninas+cistinas 0,95 Triptofanas 0,27 Treoninas 0,83 Linolinė rūgštis 2,08 *Analizuotos vertės
Lesalų priedų apibūdinimas
Fitobiotikai Sangrovit® yra sudaryti iš augalo Macleaya cordata, priklausančio
Papaveraceae šeimai.
Prebiotikai Agrimos ® – tai specifinių mananoligosacharidų (MOS) ir gliukozės (β - gliukanų) deriniai, gauti iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstelių sienelių
2.2. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos
Mėsos kokybės rodiklių tyrimai atlikti viščiukus broilerius skerdžiant 35 dienų amžiaus. Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus (5 paukščiai × 4 grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997). Bandymo pabaigoje buvo tiriami, nustatinėjami šie parametrai:
Buvo nustatytos skerdienos savybės (skerdienos svoris, krūtinės ir šlaunų mėsa);
Po skerdimo praėjus 24, 48 ir 72 valandoms buvo matuojamas viščiukų broilerių krūtinėlių ir kojų raumenų pH su aparatu pH - metru „InoLab pH 730“.
Buvo nustatoma viščiukų broilerių krūtinėlių ir kojų raumenų sausųjų medžiagų koncentracija. Sausųjų medžiagų kiekis dvylikapirštėje žarnoje, plonųjų žarnų paskutiniame segmente, akluosiuose maišuose, storosiose žarnose buvo nustatomas apskaičiuojant skirtumą tarp drėgno ir sauso mėginio svorio, kurie buvo džiovinti 105°C temperatūroje 3 valandas.
Krūtinės raumenų riebalų rūgščių cheminei analizei lipidų ekstrakcija atlikta pagal ( Folch et al.1957) metodiką. Riebalų rūgščių kiekis nustatytas Shinmadzu GC – 2010 dujų chomatografu.
2.3. Mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinių savybių vertinimo
metodikos
Viščiukų broilerių mėsos (krūtinės ir kojų raumenų) juslinės savybės įvertintos KTU Maisto institute, taikant juslinių savybių profilio metodą (1). Vertino 8 vertintojų grupė. Vertintojai parinkti ir apmokyti dirbti pagal tarptautinius reikalavimus. Vertinta juslinės analizės laboratorijos, įrengtos pagal tarptautinio standarto reikalavimus, uždarose kabinose (2). Vertintojų grupė buvo susipažinusi su mėsos produktų vertinimu prieš atliekant tyrimą.
Sesijos pradžioje vertintojams pateikti rekomenduojami mėginių juslinių savybių deskriptoriai ir jų apibūdinimai (Lyon, 2000; Mieželienė, 2006), paaiškinant, kad kiekvienas vertintojas mėginių juslinėms savybėms apibūdinti gali laisvai pasirinkti savus deskriptorius arba naudoti pasiūlytuosius. Vertintojų grupės sudarytasis preliminarus žodynas aptartas ir patikslintas, atmetant besikartojančius deskriptorius ir tuos, kurie apibūdino savybes, jaučiamas ne visų vertintojų. Kiekvienoje sesijoje vertinimui pateikti 5 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 15 min. pertrauką ir po jos vėl vertino 5 mėginius.
Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 2 – labai silpnai jaučiama, 3 – mažai jaučiama, 4 – vidutiniškai jaučiama, 5 – pakankamai jaučima, 6 – stipriai jaučiama, 7 – labai stipriai jaučiama.
4 lentelė. Mėginių juslinės savybės ir jų aprašymai
Savybė Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški,
7 – ryški.
Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalinga atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio. Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukmė reikalingi
Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant.
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis.
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas.
Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas.
Liekamojo skonio intensyvumas Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5sek.), intensyvumas.
Mėginių paruošimas ir pateikimas vertinti. Viščiuko skerdenėlė buvo dedama į virimui skirtą
maišelį ir tada – į verdantį vandenį. 1 l vandens dėtas 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, mėginys virtas 20 min., išimtas iš maišelio ir pjaustytas į 4 – 5 lygias dalis (kojų raumenys – į 4, krūtinės raumenys – į 5). Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengti dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Paruošti krūtinės raumenys dėti į virimui skirtą maišelį, po to į verdantį vandenį. 1 l vandens pridėta 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, mėginys virtas 25 min., išimtas iš maišelio, atvėsintas kambario temperatūroje ir supjaustytas 2×2 cm gabaliukais. Taip paruošti mėginiai sudėti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio receptoriams atstatyti vartotas beskonis, bekvapis šiltas vanduo, kvietinė duona bei šilta silpna nesaldinta arbata.
Statistinis duomenų įvertinimas
Vertinant rezultatus, atlikta dispersinė analizė. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05.
2.4. Zootechninių tyrimų metodikos
Viščiukų broilerių kūno masė buvo nustatoma individualiai sveriant 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną svarstyklėmis Scaltec.
Kiekvieno pogrupio sąnaudos buvo nustatomos sveriant duodamus lesalus ir jų likučius kiekvieno viščiukų auginimo laikotarpio pabaigoje (1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dieną), buvo apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 viščiukui broileriui išauginti ir produkcijos vienetui gauti (1kg gyvosios viščiukų broilerių masės). Viščiukų broilerių gaištamumas stebimas ir registruojamas visose grupėse, kiekvieną dieną per visą bandymo tarpsnį.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta „STATISTIKA“ versija 5,5 statistiniu paketu. Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
III. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1. Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių produktyvumui
Lesinimo tyrimo metu gauti viščiukų broilerių produktyvumo rodikliai pateikti 5,6,7 lentelėse.
5 lentelė. Fitobiotikų ir prebiotikų įtaka viščiukų broilerių kūno svoriui (g)
Viščiukų amžius, dienomis
Viščiukų kūno masė
I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) 1 40,35±0,19 40,36±0,17 40,36±0,12 40,35±0,15 8 186,16 a±1,99 180,86 ab±2,07 173,84 b ±2,18 187,55 ab±1,75 21 875,24 a±9,43 808,65 b±10,60 849,46 b ±10,33 881,33 ab±7,87 35 2022 a±20,36 1998,79 ab±20,90 2060,27 ab±22,93 2099,37 b ±19,54
a, b – vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).
Tyrimų rezultatai apie broilerių augimo dinamiką pateikti 5 lentelėje. Analizuojant viščiukų broilerių kūno masės augimo dinamiką, galima pastebėti, kad 8-ą amžiaus dieną, viščiukus lesinant lesalais, į kuriuos buvo įmaišyta Sangrovit®
, jų kūno svoris sumažėjo 3 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Broilerių, lesančių lesalą, papildytą Agrimos®, kūno masė sumažėjo 7 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Viščiukų broilerių, kurių lesalas papildytas
Sangrovit® ir Agrimos® preparatų kompleksu, kūno masė padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Viščiukų broilerių kūno svoris 21-ą amžiaus dieną dėl Sangrovit®
įtakos sumažėjo 8 proc., palyginti su kontroline grupe, o dėl Agrimos® įtakos lesaluose, kūno masė sumažėjo 3 proc. palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Viščiukų, kurių lesalas papildytas Sangrovit® ir Agrimos® preparatais, kūno masė padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Viščiukų broilerių kūno svoris 35-ą amžiaus dieną dėl Sangrovit®
įtakos lesaluose sumažėjo 1proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05), grupės papildytos Agrimos® preparatu, po 35-ių dienų kūno masė padidėjo 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Viščiukų, kurių lesalas
papildytas Sangrovit® ir Agrimos® priedais, po 35-ių dienų kūno masė padidėjo 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).
Kūno masės svoris labiausiai padidėjo grupėje, kurioje lesalai buvo papildyti Sangrovit® ir
Agrimos® preparatų kompleksu.
P.Ilji ir kiti tyrėjai (2001) nurodo, kad dėl mananoligosacharidų įtakos padidėja viščiukų broilerių kūno masė, pagerėja lesalų maistinių medžiagų virškinamumas. D.Gudavičiūtė ir kiti mokslininkai (2006) nurodo, kad dėl mananoligosacharidų įtakos vištaičių kūno masė padidėjo 17 proc., o gaidžiukų kūno masė padidėjo 2 proc. Kai kurie autoriai atlikę tyrimus nustatė, kad fitobiotikai neturi įtakos viščiukų broilerių augimo dinamikai (Botsoglou et al. 2002; Zhang et al. 2005; Jang et al. 2007). Tačiau (Jamroz et al. 2003; Hernandez et al. 2004; Cross et al. 2007) nurodo, kad dėl fitobiotikų įtakos viščiukų kūno masė padidėjo.
6 lentelė. Fitobiotikų ir prebiotikų įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti (kg) Viščiukų amžius, dienomis I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) 1–8 1,48±0,04 1,48±0,04 1,51±0,07 1,42±0,04 9–21 1,38±0,03 1,37±0,04 1,33±0,02 1,37±0,03 22–35 2,09±0,03 2,13±0,18 2,02±0,03 2,07±0,05 1–35 1,77±0,02 1,78±0,07 1,72±0,01 1,75±0,03 (p>0,05)
Pirmuoju periodu (1 – 8 amžiaus dienomis) viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti dėl Sangrovit®
įtakos nepakito, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Veikiant Agrimos®
priedu lesaluose, lesalų sąnaudos buvo didesnės 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p˃0,05). Nustatėme, kad dėl Sangrovit®
ir Agrimos® kombinacijos lesalų sąnaudos buvo mažesnės 4 proc.,
palyginti su kontroline grupe (p˃0,05).
9 – 21 amžiaus dienų tarpsnyje, viščiukų broilerių lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, naudojant tik Sangrovit® lesalų priedą ir Sangrovit® kartu su Agrimos® kompleksą neturėjo jokios įtakos, palyginti su kontroline (p>0,05). Dėl Agrimos®
preparato įtakos lesaluose šis rodiklis buvo mažesnis 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p˃0,05).
Laikotarpyje nuo 22 iki 35 amžiaus dienomis, grupės kurios lesalai papildyti Sangrovit® preparatu, lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, buvo didesnės 1 proc., palyginti su kontroline grupe
( p>0,05). Lesalus papildžius Agrimos® preparatu, lesalų sąnaudos, buvo mažesnės 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Grupės į kurios lesalus buvo įterpta Sangrovit® ir Agrimos®, lesalų sąnaudos ,buvo mažesnės 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p˃0,05).
Per visą bandymo laikotarpį (1 – 35 amžiaus dienomis) dėl Sangrovit®
preparato įtakos lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo didesnės 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Grupėje kur lesalai papildyti Agrimos®
priedu, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 3 proc.
mažesnės, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). O grupėje kur į lesalus buvo įterpta Sangrovit® ir
Agrimos®, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo mažesnės 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p˃0,05).
R. Gružauskas ir kt. (2006), pastebėjo, kad žolinių arba eterinių aliejų mišiniai rodo, kad jų naudojimas gali mažinti lesalų suvartojimą broilerių auginimo laikotarpiu. Mažesnis lesalų suvartojimas nemažino broilerių realizacinės masės, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, naudojant fitobiotinius preparatus, buvo mažesnės. Šita tendencija nustatyta naudojant laukinį mairūną kaip eterinį aliejų kombinuojant su kitais eteriniais aliejais.
7 lentelė. Lesalų papildymo fitobiotikais ir prebiotikais įtaka viščiukų broilerių gaištamumui, proc. Viščiukų amžius, dienomis I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) 1-8 3 2 0 1,5 9 – 21 2,5 3,1 1,5 1,5 22 – 35 2,5 5,4 3 4 1 – 35 8 10,5 4,5 7
Viščiukų broilerių gaištamumo rodikliai pateikti 7 lentelėje. Dėl skirtingų lesalų priedų sudėties įtakos viščiukų gaištamumas nuo 1 iki 8 amžiaus dienų svyravo nuo 0 proc. iki 3 proc. Daugiausiai nugaišo kontrolinėje grupėje 3 proc. Antroje grupėje, dėl preparatų Sangrovit įtakos didžiausias gaištamumas nuo 9 iki 21 amžiaus dienos – 3 proc., o 22 – 35 amžiaus tarpsnyje 5 proc. Per visą bandymo laikotarpį (1 – 35 amžiaus dienomis) viščiukų broilerių gaištamumas svyravo tarp 5 proc. ir 11 proc. Didžiausias toje pačioje grupėje, į kurių lesalų sudėtį buvo įterpta preparatų
Sangrovit.
Visose grupėse kritimų skaičius neviršijo normų, nurodytų Ross 308 linijų derinio viščiukų broilerių augimo rekomendacijose [http://www.aviagen.com/ss/ross-308/].
3.2 Prebiotikų ir fitobiotikų įtaka viščiukų broilerių mėsos kokybei.
8 lentelė. Lesalų papildymo fitobiotikais ir prebiotikais įtaka viščiukų broilerių skerdenos krūtinėlių ir šlaunelių pH
Bandymų laikotarpis, valandomis Krūtinėlių pH I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) 0 5,73±0,04 5,71±0,05 5,77±0,02 5,69±0,07 24 5,88±0,03 5,81±0,05 5,89±0,03 5,81±0,06 48 5,87±0,03 5,80±0,05 5,85±0,01 5,75±0,07 72 5,87±0,06 5,76±0,05 5,87±0,02 5,77±0,07 Šlaunelių pH 0 5,96±0,12 5,85±0,04 5,83±0,05 5,91±0,07 24 5,99±0,07 5,97±0,03 5,97±0,07 5,99±0,08 48 5,99±0,07 5,97±0,06 5,93±0,06 5,93±0,06 72 5,97±0,06 5,95±0,05 5,93±0,05 5,99±0,08 (p>0,05)
Dėl Sangrovit įtakos lesaluose krūtinėlių pH po 24 val. sumažėjo 0,07, palyginti su
kontroline grupe (p>0,05). Grupės, kurios lesaluose buvo įterpta Agrimos, po 24 val. krūtinėlių pH rodiklis buvo 0,01 didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Grupės, kurios lesalai papildyti
Sangrovit+ Agrimos kompleksu krūtinėlių pH rodiklis, po 24 val sumažėjo 0,07, palyginti su kontoline grupe (p>0,05).
Po 48 val. krūtinėlių pH grupės su Sangrovit preparatu, ta pati tendencija, palyginti su
kontroline grupe (p>0,05). Grupės su Agrimos priedu pH rodiklis sumažėjo 0,02, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Grupėje kurioje į lesalus buvo įterpta Sangrovit+ Agrimos , pH
rodiklis po 48 val. sumažėjo 0,12, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Krūtinėlių pH rodiklis po 72 val., dėl Sangrovit įtakos lesaluose sumažėjo 0,11 palyginti su kontroline grupe (p>0,05), o dėl Agrimos įtakos nepakito, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Dėl Sangrovit+ Agrimos įtakos , krūtinėlių pH rodiklis sumažėjo 0,1, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Šlaunų pH po 24 val., dėl lesalų papildymo Sangrovit priedo pH rodiklis sumažėjo 0,02, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tokia pat tendencija pastebima ir grupės su Agrimos. Ir grupės su priedais Sangrovit+ Agrimos, pH rodiklis nepakito, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Papildžius lesalus Sangrovit priedu šlaunų pH po 48 val. sumažėjo 0,02 palyginti su kontroline grupe, o dėl Agrimos įtakos lesaluose, pH rodiklis sumažėjo 0,06, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Toks pats pH rodiklis ir grupės, kurios lesalai papildyti
Sangrovit+Agrimos kompleksu, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Dėl Sangrovit priedų papildymo lesaluose, šlaunų pH rodiklis, po 72 val.toks pats kaip ir po 24 val., sumažėjo 0,02 palyginti su kontroline grupe (p>0,05), o dėl Agrimosįtakos lesaluose pH rodiklis sumažėjo 0,04, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Į lesalus įterpus Sangrovit+ Agrimos kompleksą, šlaunų raumenų pH rodiklis, po 72 val. padidėjo 0,02, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Šlaunų raumenų pH rodiklis, grupėje su Sangrovit priedu, turėjo tą pačią tendenciją visose bandymo laikotarpiuose po 24, 48 ir 72 val. buvo mažesnis 0,02, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tik viename tyrimų laikotarpyje po 72 val. šlaunų raumenų pH rodiklis grupėje su priedais Sangrovit+ Agrimos padidėjo 0,02, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
9 lentelė. Sausųjų medžiagų kiekis krūtinės ir šlaunų raumenyse, proc.
Grupės I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) Krūtinėlės 25,25±0,66 26,73±0,48 26,22±0,63 26,4±0,48 Šlaunelės 22,97±0,27 23,43±0,66 23,13±0,35 23,48±0,39 (p>0,05)
Lesalų papildymo preparatais Sangrovit®
ir Agrimos® įtaka viščiukų broilerių krūtinėlių ir šlaunelių sausųjų medžiagų kiekiui proc. duomenys pateikti 10 lentelėje. Sausosios medžiagos grupėje, lesintoje lesalais su preparatus Sangrovit,krūtinėlių raumenyse buvo 1,5 proc. didesnė
palyginti su kontroline grupe (p>0,05), o dėl Agrimos® įtakos padidėjo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Lesalų papildymo preparatais Sangrovit® ir Agrimos® įtakojo sausųjų medžiagų padidėjimą 1,2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Papildžius lesalus Sangrovit šlaunelių sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,5 proc., palyginti su kontoline grupe (p>0,05). Grupėje, kurioje lesalai papildyti Agrimos® sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Dėl Sangrovit + Agrimos įtakos,
viščiukų broilerių šlaunelių, sausųjų medžiagų kiekis padidėjo 0,5 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
11 lentelė. Fitobiotikų Sangrovit® ir prebiotikų Agrimos® įtaka viščiukų broilerių, krūtinėlių raumenų, riebalų rūgščių kiekiui proc.
Riebalų rūgštis
Kiekis % nuo suminio rūgščių kiekio
I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) Miristino 0,45 ±0,3 0,46±0,05 0,38±0,02 0,39±0,02 Pentadekaeno 0,40±0,05 0,41±0,07 0,48±0,07 0,51±0,03 Palmitino 23,16±0,49 23,26±0,59 22,81±0,70 22,43±0,03 Palmitoleino 3,55±0,26 3,66±0,34 3,04±0,46 3,53±0,38 Palmitolinolo 0,12±0,00 0,13±0,01 0,11±0,03 0,14±0,01 Margarino 0,02±0,02 0,02±0,02 0,05±0,03 0,07±0,03 Heptadekaeno 0,10±0,01 0,09±0,03 0,09±0,03 0,07±0,03 Stearino 7,32±0,25 7,32±0,52 7,72±0,37 6,99±0,22 Oleino 29,12±0,21 29,57±0,48 28,82±0,73 28,49±0,89 Linolo 26,63±0,68 25,96±0,70 26,68±1,41 27,30±1,29 Linoleno 2,50±0,11 2,47±0,14 2,57±0,15 2,64±0,18 Arachino 0,00±0,00 0,00±0,00 0,00±,000 0,00±0,00 Arachido 0,29±0,04 0,27±0,01 0,30±0,02 0,28±0,01 Eikozodieno 0,54±0,05 0,59±0,10 0,55±0,02 0,66±0,08 Eikozatrieno 0,48±0,06 0,58±0,10 0,51±0,05 0,64±0,09 Arachidono 2,20±0,21 2,30±0,47 2,53±0,35 2,53±,007 Eikozopentaeno 0,48±0,06 0,48±0,06 0,47±0,03 0,48±0,06 Eikozotetraeno 0,57±0,05 0,59±0,12 0,69±0,17 0,73±0,07 Dokozopentaen o 1,00±0,07 0,89±0,12 1,06±0,10 1,07±0,02 Dokozoheksaen 1,06±0,10 0,93±0,14 1,16±0,15 1,03±0,04
o
(p>0,05)
Tyrimų duomenys apie preparatų Sangrovit®
ir Agrimos® poveikį viščiukų broilerių, krūtinėlių raumenų, riebalų rūgščių kiekiui (proc.) pateikti 11 lentelėje. Į lesalus įterpus preparatą
Sangrovit viščiukų broilerių krūtinėlių raumenyse padidėjo miristino rūgšties kiekis 0,01proc., palmitino – 0,1proc., palmitoleino – 0,11 proc., oleino – 0,45 proc., eikozatrieno – 0,1proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Grupės, kurios lesalai papildyti Agrimos, krūtinėlių raumenyse buvo didesnis kiekis: stearino – 0,4 proc., arachido – 0,01 proc., arachidono – 0,33 proc., dokozoheksaeno – 0,1 proc. riebalų rūgščių lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Grupėje, kurioje lesalai papildyti Sangrovit + Agrimos preparatais, buvo didžiausias riebalų rūgščių kiekis proc.: pentadekaeno – 0,11 proc., palmitolinolo – 0,02 proc., margarino – 0,05 proc., linolo – 0,67 proc., linoleno – 0,14 proc., eikozodieno – 0,12 proc., eikozatrieno – 0,16 proc., dokozopentaeno – 0,07 proc. ,palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Pagrindinė KLR (konjuguotos linolo rūgšties) kiekio didėjimo pieno riebaluose priežastis – pašarų papildymas priedais, turinčiais polinesočiųjų riebalų rūgščių, tokias kaip kukurūzų, saulėgrąžų aliejus, žuvies taukai ar jūrų dumbliai (Scdmid A. et al. 2006; Jones D. F. et al. 2006). Studijų su gyvūniniais modeliais rezultatai parodė, kad KLR padidina organizmo imuninę funkciją. (O‘Shea M. et al. 2004)
12 lentelė. Prebiotikų Agrimos® ir fitobiotikų Sangrovit® įtaką viščiukų broilerių mėsos morfologinei sudėčiai. Paukščių skerdimo rodikliai I grupė (Kontrolinė) II grupė (Sangrovit) III grupė (Agrimos) IV grupė (Sangrovit+ Agrimos) Masė prieš skerdimą, g 2197,2±116,87 2251±151,02 2137±78,91 2411,06±94,86 Pilnai skrostos skerdenos masė, g 1616,4±93,55 1684,3±97,53 1525,8±56,58 1762,18±87,05 Sparnų svoris, g 143,58±7,16 155,34±8,58 153,4±6,54 161,68±8,23 Šlaunų masė su oda ir kaulu, g 272,64±32,56 267,82±12,80 257±5,59 337,98±19,33
Blauzdų masė su oda ir kaulu, g 204,02±5,73 203,78±14,37 203,88±8,39 196,6±12,68 Šlaunų masė be odos ir kaulo, g 190,1±35,11 196,14±5,61 206,94±9,92 267,06±20,97 Blauzdų masė be odos ir kaulų g, 140,26±6,91 127,02±10,81 139,52±16,24 137,52±18,30 Krūtinės raumenų masė su oda, g 484,46±40,58 467,34±21,63 441,06±24,55 562,88±43,87 Krūtinės raumenų masė be odos, g 443,24±38,39 420,5±18,60 397,7±22,80 501,84±37,29 Visų raumenų masė (krūtinės, šlaunies ir blauzdos) be odos ir kaulų, g 773,6±69,54 743,66±33,65 744,16±39,16 906,42±69,03 Vidaus riebalų masė, g 14,8±6,04 19,58±1,57 11,72±3,36 33,66±3,59 Odos ir poodinių riebalų masė, g 146,7±17,79 170±13,95 160,84±8,85 194,42±16,94 Krūtinės keteros ilgis, cm 10±0,35 9,5±0,66 10,1±0,37 10,4±0,45 Šlaunies ilgis, mm 7,5±0,25 7,9±0,11 7,5±0,30 7,2±0,45 Blauzdos ilgis, mm 10,8±0,70 10,2±0,42 10,5±0,35 10,9±0,37 Karkaso masė su kaulu ir raumenų likučiais, g 431,02±28,55 458,78±43,11 381,42±21,63 403,8±12,68 Krūtinės raumenų išeiga, % 27,30±0,88 25,06±0.69 26,05±1.14 28,37±0.96 Kojų raumenų išeiga, % 20,32±1,37 19,26±0.63 22,65±1.04 22,85±1,31 Riebalų išeiga, % 9,01±0,76 10,05±0,30 10,52±0.21 11,01±0.62 Skerdienos mėsingumo 27,59±3,08 26,95±0,74 26,44±0,74 31,73±1,87
