LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Martynas Brazaitis
VILNIAUS REGIONO ŠEŠTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ
ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI NUO PIRMOS IKI
ŠEŠTOS KLASĖS IR RYŠIAI SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
VILNIAUS REGIONO ŠEŠTOS KLASĖS MOKSLEIVIŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI NUO PIRMOS IKI ŠEŠTOS KLASĖS IR RYŠIAI SU GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Martynas Brazaitis
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2015; 68 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Vilniaus regiono šeštos klasės moksleivių antropometrinius rodiklius, jų pokyčius nuo pirmos iki šeštos klasės ir ryšius su gyvensenos veiksniais.
Darbo uždaviniai. Nustatyti tiriamųjų antropometrinius rodiklius šeštoje klasėje; įvertinti antropometrinių rodiklių pokyčius nuo pirmos klasės iki šeštos klasės; įvertinti šeštokų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius; įvertinti ryšius tarp gyvensenos įpročių ir antropometrinių rodiklių.
Tyrimo metodika. Šis darbas yra Lietuvoje vykdomo „Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyva“ (COSI) tyrimo dalis. Momentinio tyrimo imtį sudarė 2013 m. ištirti šeštos klasės moksleiviai iš 16 atsitiktinai atrinktų Vilniaus regiono mokyklų (n = 722). Kohortinio tyrimo imtį sudarė tų pačių mokyklų vaikai, ištirti 2008 m. pirmoje klasėje ir 2013 m. šeštoje klasėje (n = 128). Atlikti vaikų antropometriniai matavimai, šeštokų anketinė apklausa apie mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Vaikų fizinis išsivystymas vertintas pagal International Obesity Task Force (IOTF) kriterijus. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant „SPSS for Windows 17.0“ statistinį paketą. Atlikus faktorinę analizę, išskirti 4 mitybos faktoriai. Ryšių vertinimui, taikyta linijinė ir logistinė regresinė analizė.
greitą maistą bei rečiau gėrė saldžius gaiviuosius gėrimus. Beveik pusė berniukų ir mažiau nei trečdalis mergaičių laisvalaikio metu kasdien buvo fiziškai aktyvūs. Net 39 proc. mergaičių ir 55,3 proc. berniukų darbo dienomis praleisdavo 2 ir daugiau valandų prie kompiuterio ekrano. Linijinės regresinės analizės duomenimis, didėjant „Nesveiko maisto“ faktoriaus įverčiams, kurie atspindi dažnesnį jį sudarančių maisto produktų vartojimą, didėjo ir KMI. Atliktus logistinę regresinę analizę nustatyta, kad šeštokai, kurie kurie manė, jog yra pakankamai arba labai fiziškai aktyvūs, turėjo 75 proc. mažesnius šansus turėti antsvorio.
Išvados. Antsvoris, įskaitant nutukimą, nustatytas, kas šeštam Vilniaus regiono šeštos klasės moksleiviui. Didžioji dalis šeštos klasės moksleivių išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje kaip ir pirmoje klasėje. Daugumos šeštokų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nebuvo pakankamai sveiki. Šeštokų kūno svoris buvo susijęs su nesveikų maisto produktų ir savo fizinio aktyvumo vertinimu.
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
CHANGES OF ANTHROPOMETRIC INDICATORS FROM THE FIRST TO THE
SIXTH GRADE AND ASSOCIATIONS BETWEEN ANTHROPOMETRIC
INDICATORS AND LIFESTYLE FACTORS OF SIXTH GRADE SCHOOLCHILDREN IN VILNIUS REGION
Martynas Brazaitis
Academic supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2015 68 p.
Aim of the study. To assess anthropometric indicators of sixth-grade students, their changes from the first to the sixth grade and associations with lifestyle factors in Vilnius region.
Objectives. To estimate anthropometric indicators of schoolchildren in the sixth grade; to evaluate changes of anthropometric indicators from the first to the sixth grade; to assess nutrition and physical activity habits of sixth grade students; to evaluate associations between lifestyle factors and anthropometric indicators .
Methods. The study was carried out in the framework of European Childhood Obesity Surveillance Initiative project (COSI). Lithuania is one of the participating countries. The sample of cross-sectional study consisted of sixth graders (n = 722) from 16 randomly selected schools in Vilnius region, who were involved in 2013 survey. The sample of cohort study included schoolchildren, who participated in the survey in 2008 being first graders and in 2013 being sixth graders (n = 128). The measurements of height and weight were performed and body mass index (BMI) was calculated. IOTF criteria were used for evaluation of BMI. Nutrition and physical activity habits of sixth graders were assesses. Statistical data analysis was made using statistical data package SPSS for Windows 17.0. Factorial, linear and logistic regression analysis was performed to evaluate the associations of nutrition and physical activity habits with BMI.
graders with normal BMI. Two third of sixth graders had breakfast every day. 26.9% of boys and 25.6% of girls had warm lunch at school. Only 17% of boys and 19.9% of girls consumed fresh vegetables daily. Nutrition habits of girls were healthier compared to boys. Girls consumed processed meat products, unhealthy snacks and fast food, also drank sweet drinks less often than boys. Almost a half of boys and less than one third of girls were daily physically active during leisure time. Even 55.3% of boys and 39% of girls spent sitting in front of computer 2 and more hours daily. Linear regression analysis showed that BMI of sixth graders increased with the increase of score of ‘Unhealthy food’ factor. Logistic regression analysis revealed that sixth graders, who assessed their physically active as good or sufficient, had 75% lower odds of overweight.
Conclusions. In sixth graders of Vilnius region, every sixth child was overweight or obese. Most of the girls and boys remained in the same physical development group as in the first grade. Nutrition and physical activity habits of majority of sixth graders were not healthy enough. BMI of sixth graders was associated with consumption of unhealthy foods and with self-rated physical activity level.
SANTRUMPOS
CDC - JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras
COSI – angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative (Vaikų augimo stebėsenos iniciatyva) ES – Europos Sąjunga
HBSC – angl. Health Behavior in Shool aged Children (Mokyklinio amžiaus vaikų su sveikata susijusi elgsena)
IOTF – angl. International Obesity Task Force (Tarptautinė nutukimo darbo grupė) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI - Kūno masės indeksas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas p – reikšmingumo lygmuo
PI – pasikliautinasis intervalas
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
2.1. Vaikų antropometriniai matavimai ir jų vertinimas ... 11
2.2. Vaikų nutukimo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 13
2.3. Gyvensenos veiksniai, lemiantys vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą ... 17
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 21
3.1. Tyrimo aprašymas ... 21
3.2. Tiriamųjų kontingentas ... 21
3.3. Tyrimo metodai ... 22
3.4. Statistinė duomenų analizė ... 24
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
4.1. Vilniaus regiono šeštos klasės moksleivių antropometrinių rodiklių vertinimas ... 25
4.2. Tirtų moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčių 2008 – 2013 m. vertinimas ... 28
4.3. Šeštos klasės moksleivių mitybos įpročiai ... 33
4.4. Šeštos klasės moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ... 44
4.5. Šeštos klasės moksleivių kūno svorio sąsajos su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais ... 53
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60
LITERATŪRA ... 61
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Vaikų nutukimas tapo rimta visuomenės sveikatos problema bei pasiekė epidemijos lygį [47]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2010 m. antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas tarp 0 - 5 metų amžiaus vaikų siekė 6,7 proc. Tuo tarpu 1990 m. jis buvo 4,2 proc. Pagal dabartines tendencijas apskaičiuota, jog nutukimo paplitimas 2020 m. padidės iki 9,1 proc. [21]. Nustatyta, jog 15 - 32 proc. Europos mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę [9]. Turinčių antsvorį ir nutukusių vaikų skaičius smarkiai išaugo per pastaruosius du dešimtmečius ir tikėtina, kad ir toliau didės, jei nebus vykdomos efektyvios prevencinės programos [7].
Antsvoris ir nutukimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, hipertenzija, kepenų suriebėjimu, motorinės raidos sutrikimais ir net tam tikromis vėžio formomis [33]. JAV atliktame tyrime nustatyta, jog 60 proc. 10 metų vaikų, turinčių antsvorį, turėjo bent vieną biocheminį ar klinikinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o 25 proc. vaikų turėjo jų daugiau nei du [67]. Nutukimas taip pat turi įtakos vaikų psichologinei gerovei ir tarpusavio asmeniniams santykiams [26].
Vaikų nutukimą sąlygoja įvairios priežastys. Dažniausiai jis būna susijęs su fizinio aktyvumo bei mitybos įpročiais, tačiau nutukimo plitimui labai svarbi ir ekonominė bei socialinė aplinka. Nustatyti nutukimo paplitimo netolygumai tarp skirtingų socialinių sluoksnių [2].
Remiantis PSO duomenimis, tik apie 25 proc. Europos regiono valstybių turi patvirtintus nacionalinius antsvorio ir nutukimo paplitimo duomenis. Nustatyta, jog iš 53 valstybių tik 13 turi 6 - 10 m. ir 19 valstybių 10 – 19 m. amžiaus vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimo duomenis [88]. Šiandien yra beveik neįmanoma lyginti minėtų duomenų tarpusavyje, kadangi nėra standartizuotos antropometrinių matavimų metodikos bei egzistuoja skirtingas duomenų vertinimas bei pateikimas [2].
Įgyvendindama 2006 m. Europos valstybių ministrų konferencijos nutarimus, 2007 m. PSO pradėjo Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvą (COSI). Jos tikslas – Europos regione vykdyti antsvorio ir nutukimo paplitimo tarp pradinių klasių moksleivių (6 – 9 m.) populiacinę stebėseną. Siekiama standartizuotais metodais įvertinti vaikų svorį ir ūgį, kad būtų gauti tarp šalių palyginami rezultatai ir būtų galima tinkamai įvertinti antsvorio ir nutukimo paplitimo pokyčius [90]. Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, nebuvo vykdoma standartizuota vaikų augimo stebėsena, todėl valstybė į šį projektą įsitraukė nuo pat pradžios ir dalyvavo visuose trijuose etapuose (2008, 2010 ir 2013 m.).
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti Vilniaus regiono šeštos klasės moksleivių antropometrinius rodiklius, jų pokyčius nuo pirmos iki šeštos klasės ir ryšius su gyvensenos veiksniais.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti šeštos klasės moksleivių antropometrinius rodiklius.
2. Įvertinti antropometrinių rodiklių pokyčius nuo pirmos iki šeštos klasės. 3. Nustatyti šeštokų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Vaikų antropometriniai matavimai ir jų vertinimas
Antropometriniai matavimai atliekami, siekiant įvertinti vaikų ir paauglių augimą bei vystymąsi. Matuojamas vaikų ūgis, svoris, kūno dalių apimtys ir odos klosčių storis [75]. Antropometrija būtina, vertinant vaikų mitybos būklę [67]. Antropometriniai duomenys atspindi bendrą sveikatą, energijos ir maisto medžiagų pakankamumą bei energijos balansą. Pakartotiniai matavimai leidžia numatyti augimo ir vystymosi tendencijas [26].
Vaikų bei paauglių fizinės raidos tyrimai yra itin svarbūs, siekiant įvertinti vaikų sveikatos būklę bei gerovę. Vaikų fizinį vystymąsi lemia genetinių veiksnių, sveikatos, mitybos bei aplinkos sąsajos [37]. Vaikų antropometrinių matavimų stebėjimas yra reikšmingas, vertinant ir visos visuomenės sveikatos tendencijas.
Augančio vaiko fizinio vystymosi tyrimai padeda nustatyti nacionalinius vaikų augimo standartus, palyginti vaiko antropometrinius matavimus su standartais ir nustatyti, kuriai fizinio išsivystymo grupei jis priklauso; įvertinti kūno sudėjimo ypatumus, susijusius su tam tikra patologija; nustatyti socialinės ir ekonominės aplinkos poveikį vaiko fiziniam vystymuisi bei įvertinti profilaktinių ir poveikio priemonių efektyvumą [87].
PSO ekspertų nuomone, vaikų nutukimo stebėsena privalo būti paremta tiksliais, objektyviais antropometriniais matavimais, o ne subjektyvia respondentų nuomone apie savo svorį. Tokio pobūdžio antropometrinius matavimus galėtų atlikti įvairių sričių specialistai, turintys reikiamą kvalifikaciją [77].
J. Petkevičienės bei kitų autorių atliktame tyrime nustatyta, jog antropometriniai matavimai vaikystėje stipriai koreliuoja su reikšmėmis, išmatuotomis suaugus. Suaugusiųjų nutukimo rizika augo didėjant vaikų KMI bei odos klostės storiui. Be to, antropometriniai matavimai vaikystėje buvo susiję su metabolinio sindromo, hiperglikemijos arba 2 tipo cukrinio diabeto ir padidėjusios didelio jautrumo C-reaktyvaus baltymo koncentracijos rizika suaugus, nepriklausomai nuo KMI kitimo nuo vaikystės iki pilnametystės [56]. Visuomenės sveikatos požiūriu minėtas tyrimas pabrėžia nutukimo pirminės prevencijos svarbą nuo ankstyvos vaikystės, kartu tęsiant sveikatinimo veiklą visą gyvenimą [56].
2 tipo cukriniu diabetu ir tam tikromis vėžio formomis. Todėl vaikų KMI matavimai tapo labai svarbiais, identifikuojant vaikus su padidėjusia sveikatos rizika [46].
Šiandien vaikų nutukimo vertinimui daugiausiai naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Lietuvoje dar nėra nustatyti nacionaliniai KMI vertinimo standartai, todėl kūno svoris vertinamas pagal tarptautinius kriterijus [3]. Kiekvienoje šalyje vaikų bei paauglių augimas ir brendimas skiriasi, todėl nacionaliniai KMI vertinimo standartai geriau atspindėtų antsvorio ir nutukimo plitimo tendencijas [78]. Kita vertus, tarptautinių kriterijų taikymas leidžia palyginti duomenis tarp šalių.
Antropometriniais matavimais galima įvertinti bet kurio amžiaus vaikų kūno dydį, proporcijas ir sudėtį. Nustatyta, jog ūgio bei svorio matavimų paklaidos nedidelės, todėl remiantis tais matavimais suskaičiuotas KMI yra ganėtinai tikslus rodiklis. Vaikų amžius bei lytis lemia KMI pokyčius. Žinoma, jog KMI intensyviausiai didėja kūdikystės laikotarpiu iki pirmų metų pabaigos, vėliau truputį mažėja, o paauglystėje vėl pradeda augti [94]. Šiandien vaikų fizinės raidos vertinimui naudojama keltas skirtingų metodikų.
Augimo lentelės arba diagramos dažniausiai naudojamos vertinant vaikų fizinį išsivystymą. Naudojant augimo lenteles arba diagramas, siekiama įvertinti, ar vaiko fizinis vystymasis nenukrypsta nuo normos, ar nėra jokių sutrikimų. Atsiradus sutrikimams, būtina kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie galėtų nustatyti sutrikimo priežastis [98].
Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti dažniausiai rekomenduojamai šie tarptautiniai standartai:
1. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, sudarytos pagal JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenis (NCHS/CDC Growth Charts ) [42];
2. Tarptautinės nutukimo darbo grupės (angl. International Obesity Task Force – IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės [13,14];
3. 2006 – 2007 m. PSO priimti tarptautiniai vaikų augimo vertinimo normatyvai [96,97].
Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė (IOTF) nustatė ribines KMI vertes (angl. cut-of-points) vaikystėje, remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis. Vaikų KMI ribinės reikšmės siejamos su suaugusiųjų pasaulyje pripažintomis KMI ribinėmis reikšmėmis antsvoriui (25 kg/m2) ir nutukimui (30 kg/m2) nustatyti. Pateikiamos ribinės KMI vertės 2 -18 m. vaikų ir paauglių antsvorio, nutukimo bei skirtingo laipsnio liesumo įvertinimui, atsižvelgiant į lytį ir amžių (6 mėn. intervalais) [13,14].
PSO tarptautiniuose vaikų augimo bei vertinimo standartuose vaikų augimas vertinamas standartinio nuokrypio (Z-score) metodu. Kuo vaiko antropometriniai matavimai labiau nutolę nuo nustatytos medianos, tuo didesni vaiko augimo sutrikimai. Neigiamos reikšmės rodo, kad vaiko antropometriniai rodikliai per maži, didelės – kad per dideli [98].
Lietuvoje vaikų augimo vertinimui taikomas procentilinis metodas, leidžiantis teisingiau įvertinti morfologinius bei funkcinius rodiklius [78]. Naudojamos morfologinių ir funkcinių rodiklių lentelės bei vienmatės (ūgio, svorio, galvos apimties) ir dvimatės procentilinės diagramos pagal amžių ir lytį. Dvimatėse diagramose galima vertinti svorio kitimą, atsižvelgiant į ūgį pagal amžių atskirai berniukams ir mergaitėms [77].
Apibendrinant analizuotą medžiagą, galima teigti, jog šiandien vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimui vertinti dažniausiai taikomas KMI, kuris bene tiksliausiai apibūdina vaikų fizinio išsivystymo būklę, atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį. Vertinant vaikų fizinį išsivystymą skirtingais standartais, dažniausiai gaunami ir skirtingi antsvorio arba nutukimo paplitimo duomenys, todėl lyginant skirtingų šalių duomenis reikia į tai atkreipti dėmesį. Šiandien dar daugelis valstybių neturi savo nacionalinių KMI standartų, todėl tokios šalys galėtų taikyti jau priimtus tarptautinius standartus. Dėl nuolatos besikeičiančios vaikų antsvorio bei nutukimo epidemiologinės situacijos pasaulyje, turėtų būti vykdoma vaikų KMI stebėsena, taikant standartinius antropometrinių matavimų metodus ir tarptautinius KMI vertinimo standartus.
2.2. Vaikų nutukimo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Didelis antsvorio ir nutukimo paplitimas gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai. Nutukimas yra vienas pagrindinių tokių ligų, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, 2 tipo diabetas ir piktybiniai navikai, rizikos veiksnys Be to, vaikų antsvoris ir nutukimas reikšmingai mažina vaikų gyvenimo kokybę bei didina patyčių ir socialinės atskirties riziką. Dėl didelio nutukimo ir antsvorio paplitimo ir galimų rimtų pasekmių sveikatai ši problema laikoma viena iš rimčiausių 21-ojo amžiaus sveikatos problemų [74].
Afrikoje bei Azijoje nutukusių vaikų yra gerokai mažiau nei 10 proc. Tuo tarpu JAV bei Europoje tokių vaikų yra daugiau ne 20 proc. [74]. Kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) duomenys rodo, kad besivystančiose šalyse antsvorio paplitimas didėja sparčiau nei JAV [13]. Nustatyta, jog tarp besivystančių šalių didžiausias vaikų antsvorio paplitimas yra Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o Indijoje ir Šri Lankoje – mažiausias [39].
Afrikoje ikimokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas 2010 m. siekė 8,5 proc., tačiau, manoma, jog 2020 m. jis padidės iki 12,7 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas Azijoje yra mažesnis nei Afrikoje (4,9 proc. 2010 m.), tačiau teigiama, jog 2020 m. nutukimas išaugs iki 6,8 proc. 2010 m. iš visų subregionų Šiaurės Afrikoje buvo didžiausias ikimokyklinio amžiaus vaikų nutukimo paplitimas – 17 proc. 2010 m. Pietų ir Centrinėje Azijoje antsvorio turinčių vaikų buvo 6,6 mln. [9].
Besivystančiose šalyse antsvorio bei nutukimo paplitimas tarp vyresnių vaikų (6-18 m.) buvo daug didesnis nei tarp ikimokyklinio amžiaus. 2001 – 2002 m. Brazilijoje atliktas tyrimas parodė, jog tarp 15 – 18 metų paauglių 21 proc. turėjo antsvorio ir 5 proc. buvo nutukę [86]. 2001 m. nutukimo bei antsvorio paplitimas tarp Argentinos 15 m. paauglių siekė atitinkamai 2,2 proc. ir 10,9 proc. Nustatyta, jog berniukų buvo daugiau nutukusių nei mergaičių [82]. 2003 m. Meksikoje 18 proc. berniukų ir 21 proc. mergaičių turėjo antsvorio, 11 proc. berniukų ir 9 proc. mergaičių buvo nutukę [65]. Tailande tik per 2 metus nutukimo paplitimas tarp 6-12 metų vaikų išaugo nuo 12,2 proc. iki 15,6 proc. [98]. Japonijoje 1974 - 1993 m nutukimo paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų (6-14 m.) padidėjo nuo 5 proc. iki 10 proc. [101]. Nuo 1993 m. iki 1999 m. Irane antsvorio paplitimas tarp 6 – 18 m. vaikų padidėjo dvigubai - nuo 4,2 proc. iki 8,3 proc. [40].
Per kelis dešimtmečius Kinijoje taip pat išaugo vaikų, turinčių antsvorį bei nutukusių skaičius. 1980 m. antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų Kinijoje buvo atitinkamai 5 proc. ir 2 proc. 2012 m. iš 155 mln. viso pasaulio vaikų, turinčių antsvorio arba nutukusių, net 12 mln. gyveno Kinijoje [41].
reikiamų veiksmų, mažinant nutukimo plitimą, netolimoje ateityje šios valstybės gali susidurti su dideliu lėtinių neinfekcinių ligų protrūkiu.
JAV vaikų ir paauglių nutukimas tapo viena svarbiausių šiandieninės visuomenės sveikatos problemų. JAV tyrėjų nustatyta, jog per pastaruosius tris dešimtmečius nutukusių paauglių išaugo daugiau nei du kartus. 2009-2010 metų Nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo (NHANES) duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis suaugusiųjų ir beveik 17 proc. vaikų ir paauglių buvo nutukę [31]. Kitų tyrimų duomenimis, per pastaruosius 30 metų nutukimas tarp JAV vaikų padidėjo dvigubai, o tarp paauglių - net keturis kartus. Tarp 6 – 11 m vaikų nutukusių dalis padidėjo nuo 7 proc. 1980 m. iki 18 proc. 2012 m. Per tą patį laikotarpį nutukusių paauglių (12 – 19 m.) dalis išaugo nuo 5 proc. iki 21 proc. Taigi 2012 m. daugiau nei trečdalis vaikų bei paauglių turėjo antsvorio arba buvo nutukę [54]. Kiekvienais metais JAV išleidžia apie 190 mlrd. dolerių su nutukimu susijusioms ligoms gydyti. Tai sudaro 21 proc. visų JAV sveikatos priežiūros išlaidų [11].
JAV nutukimo paplitimas greičiau didėja tarp juodaodžių ir ispaniškai kalbančių vaikų. Per pastaruosius 10 metų, nutukimas tarp juodaodžių ir lotynų amerikiečių padidėjo daugiau nei 120 proc. Per tą patį laikotarpį baltaodžių nutukimas padidėjo kiek daugiau nei 50 proc. Juodaodžių ir Lotynų Amerikos vaikai reikšmingai mažiau dalyvauja fizinėje veikloje už mokyklos ribų. Tarp 9 – 13 metų juodaodžių vaikų tik 24,1 proc. dalyvauja organizuotoje fizinėje veikloje už mokyklos ribų, lotynų amerikiečių – 25,9 proc., lyginant su 46,6 proc. baltaodžių [25].
Antsvorio ir nutukimo plitimo Europoje pasekmės taip pat akivaizdžios. Nuo 1980 metų Europoje nutukimo paplitimas padidėjo daugiau nei tris kartus. Kartu išaugo ir lėtinių ligų skaičius [74]. Ekonominių skaičiavimų duomenimis, apie 7 proc. nacionalinių ES valstybių sveikatos priežiūros biudžetų kasmet išleidžiama ligų, susijusių su nutukimu, gydymui. Dėl nutukimo sukeltų sveikatos problemų bei ankstyvos mirties atsiranda ir netiesioginių išlaidų, t.y. prarandama darbo jėga, mokamos neįgalumo ir laikino nedarbingumo pašalpos. Naujausi skaičiavimai rodo, jog Europos Sąjungoje apie 2,8 mln. mirčių per metus yra susijusių su antsvoriu ir nutukimu [94].
COSI tyrimo duomenimis, 2010 m. ES vienas iš trijų 6-9 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio arba buvo nutukęs. Toks spartus nutukimo didėjimas kelia nerimą, nes 2008 m. 1 iš 4 to amžiaus vaikų turėjo per didelį KMI [99].
nutukimas yra vienas didžiausių iš visų Europos valstybių. Ispanijoje 1998 – 2000 m. atliktas enKid tyrimas, kuriame tirta atsitiktinė 2 – 24 metų amžiaus vaikų ir jaunų žmonių imtis. Nustatyta, kad tarp 6 – 9 metų amžiaus berniukų antsvorio ir nutukimo paplitimas siekė atitinkamai 25,8 proc. ir 12,1 proc., tarp mergaičių - 26,2 proc. ir 8,6 proc. Tarp 10 – 13 metų amžiaus berniukų nutukimo ir antsvorio dažnis buvo atitinkamai 6,6 proc. ir 23,8 proc., o tarp mergaičių - 2,6 proc. ir 18,4 proc. [21].
Naujausi duomenys rodo, jog nepriklausomai nuo skirtumo tarp šalių bei regionų, pastaraisiais metais antsvorio ir nutukimo paplitimas išaugo visose Europos šalyse. Nustatyta, jog yra didelė tikimybė, kad vaikas, turintis antsvorį ar nutukęs, turės antsvorį ir vyresniame amžiuje [42].
2007 m. PSO duomenimis, Europos regione tarp pradinių klasių moksleivių didžiausias antsvorio paplitimas buvo Ispanijoje (6-9 metai, 35 proc.) ir Portugalijoje (7-9 metų, 31,5 proc.), mažiausia buvo Slovakijoje (7-9 metų, 15,2 proc.), Prancūzijoje (7-9 metų, 18,1 proc.) ir Šveicarijoje (6-9 metai, 18,3 proc.). Antsvorį dažniau turėjo berniukai (17,0 proc.) nei mergaitės (14,3 proc.). Tarp paauglių didžiausias antsvorio paplitimas nustatytas Airijoje, kur antsvorio turėjo 27,3 proc. mergaičių bei Ispanijoje, kur buvo 31,7 proc. turinčių antsvorį 10 – 17 m. berniukų . Žemiausias antsvorio paplitimas nustatytas Čekijoje, kur antsvorį turinčių 14 – 17 m. paauglių buvo tik 9 proc. [96].
Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų, kurie analizuotų įvairaus amžiaus vaikų nutukimo plitimo tendencijas [35]. Taip pat Lietuvoje trūksta išsamių visos šalies mastu atliekamų vaikų mitybos tyrimų. Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, pradinių klasių mokinių mityba yra nesubalansuota, neatitinka rekomenduojamų sveikos mitybos normų [57]. Vilniaus universitete vaikų bei paauglių fizinės raidos tyrimai buvo atliekami 1985 m., 2000 m. bei 2002 m. Profesorė J.Tutkuvienė nustatė, jog antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis tarp 14 – 18 metų mergaičių, lyginant su tokių pačių metų berniukais. Nustatyta, jog nutukimo paplitimas tarp 7 – 14 metų mergaičių buvo nedidelis: 1 proc. 1985 m., 1,1 proc. 2000 m. bei 0,8 proc. 2002 m. Tarp 7 – 14 metų berniukų nutukusių dalis sudarė 1,1 proc. 1985 m., 1,7 proc. 2000 m. ir 1,4 proc. 2002 m. [77]. Taigi antsvorio paplitimas tarp Lietuvos paauglių nedaug pakito 1985-2002 m.
iškylančias problemas. Lyginant duomenis tarptautiniu mastu nustatyta, kad tarp mūsų šalies mokinių antsvorio paplitimas buvo nedidelis: 2001–2002 metų duomenimis, 6,8 proc. mergaičių ir 6,2 proc. berniukų turėjo antsvorio. Remiantis 2005–2006 m. HBSC tyrimo išvadomis, antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje padidėjo, bet išliko vienas žemiausių Europos regione [32].
Lietuvoje vykdomas ir tarptautinis Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas (COSI). 2008 m. Lietuvoje, kaip ir kitose šią iniciatyvą palaikančiose Europos šalyse, buvo atliktas pirmokų antropometrinis tyrimas. Tiriant pirmos klasės mokinių fizinį išsivystymą, nustatyta, jog vaikų, turinčių antsvorį, įskaitant nutukusius, buvo kiek daugiau negu liesų, t.y. 17,1 proc. bei 8,8 proc. Tyrėjų buvo nustatyta, kad didėja turinčių antsvorį 7 – 8 m. vaikų skaičius [58].
Apibendrintai galima teigti, kad vaikų antsvorio ir nutukimo problema yra labai aktuali visose pasaulio šalyse, nors turinčių antsvorį ir nutukusių vaikų dalis įvairiose valstybėse skiriasi. Stebima bendra antsvorio ir nutukimo paplitimo didėjimo tendencija tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Lietuvoje, kur turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų skaičius nebuvo didelis, taip pat stebimas vaikų, ypač jaunesnio amžiaus, KMI didėjimas. Todėl būtina vaikų fizinės raidos stebėsena, kad laiku būtų pradėtos prevencinės nutukimo priemonės.
2.3. Gyvensenos veiksniai, lemiantys vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą
Antsvorį bei nutukimą galima apibrėžti kaip kūno riebalų perteklių, atsirandantį, kai su maistu gaunamas didesnis energijos kiekis nei išnaudojama. Daug veiksnių daro įtaką vaikų antsvorio ir nutukimo plitimui. A. Zaborskis teigia, kad antsvorio ir nutukimo priežastys įvairios, tačiau neabejojama, kad blogi mitybos įpročiai ir per mažas fizinis aktyvumas vaikystėje skatina nutukimo vystymąsi [84].
Genetiniai veiksniai turi didelės įtakos vaiko polinkiui tukti. Mokslininkai teigia, jog genetiniai veiksniai nulemia apie 10 proc. vaikų nutukimo. Dabar atrasta dešimtys genetinių polimorfizmų, kurie siejami su nutukimu [22]. Tačiau aplinkos veiksniai ir gyvensena labiausiai veikia vaikų nutukimo augimą pasaulyje [20].
Šiandien įvyko nemažai pokyčių pasaulyje, kurie atvedė prie antsvorio bei nutukimo spartaus didėjimo. Šie pokyčiai lėmė, jog žmonės pradėjo daugiau valgyti bei mažiau užsiiminėti fizine veikla. Mokslininkų dažnai išskiriamos šios nutukimo didėjimo priežastys [1]:
2. Mažiau maisto ruošiama namuose, dažniau valgoma viešojo maitinimo įstaigose;
3. Padidėjo maisto bei gėrimų energinė vertė; 4. Porcijų dydis padidėjo;
5. Tapo agresyvesnė didelės energetinės vertės maisto produktų bei gėrimų reklama;
6. Išaugo automobilių naudojimas;
7. Padidėjo šeimos narių gaunamos pajamos;
8. Sumažėjo fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose.
Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) rezultatai rodo, jog yra nuoseklus ryšys tarp 11, 13 ir 15 m. vaikų fizinio aktyvumo ir antsvorio [36]. Tarptautinis HELENA tyrimas, kuriame buvo tirta paauglių sveikata ir gyvensena, nustatė, jog yra ryšys tarp paauglių nutukimo ir tam tikrų gyvensenos veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas, laikas, praleidžiamas sėdint, bei mitybos įpročiai [49]. Europos jaunimo širdies studija (EYHS), vykdyta keturiose valstybėse, kur tirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir jų poveikis 9 – 15 metų paaugliams, nustatė, jog yra ryšys tarp išmatuoto fizinio aktyvumo (naudojant akselerometrą) ir nutukimo [27]. Taigi atlikti tarptautiniai tyrimai atskleidė reikšmingus ryšius tarp vaikų gyvensenos veiksnių ir nutukimo.
Per praėjusius keturis – penkis dešimtmečius visame Europos regione (ir Lietuvoje) labai pasikeitė pramoniniu būdu gaminamo maisto kokybė, sudėtis, maistinė bei energinė vertė, labai padidėjo maistinių priedų naudojimas, išaugo maisto produktų importas – eksportas. Kartais „maisto“ sąvoka jau vartojama ne kaip fiziologinės būtinybės, o kaip tam tikros gyvensenos ar net socialinio įvaizdžio dalis ar net įžūliai reklamuojamo bei brukamo malonumo šaltinis. Tai, savaime suprantama, veikia vaikų ir jų tėvų mitybos įpročius [87].
Kaloringi maisto produktai su dideliu sočiųjų riebalų ir rafinuotų angliavandenių kiekiu pakeitė tradicinę mitybą su daržovėmis, vaisiais ir nesmulkintų grūdų produktais. Gausėjantys greito maisto restoranai yra reikšmingai susiję su antsvorio rizikos didėjimu. Didelis saldintų gėrimų naudojimas skatina kūno svorio augimą bei didina sergamumą 2 tipo cukriniu debetu. Nesveika mityba dažnai siejama ir su mažesniu fiziniu aktyvumu [66].
nubėgti beveik maratoną, nes nubėgus mylią sudeginama tik apie 85 – 100 kalorijų [5]. 2009 m. apie 48 proc. paauglių, apklaustų Kalifornijos sveikatos tyrime (CHIS), nurodė, jog per paskutinę savaitę greitą maistą restorane valgė du ir daugiau kartų [10].
Paauglystėje vaikai tampa labiau nepriklausomi, todėl jie pradeda savarankiškai priimti sprendimus, ką valgyti, ir būtent šiuo laikotarpiu sveikus paauglių mitybos įpročius keičia nesveiki. Paauglystėje padidėja tokių maisto produktų, kaip saldinti gėrimai bei greitas maistas, vartojimas ir kartu mažėja daržovių, vaisių bei pieno produktų vartojimas [92]. Nuo 1970 iki 1997 m. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, gazuotų gėrimų vartojimas padidėjo 118 proc. vienam gyventojui, o pieno vartojimas sumažėjo 23 proc. [61]. Saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas buvo susijęs su nutukimo epidemija bei 2 tipo cukriniu diabetu tarp vaikų [48].
Nustatyta, jog vaikų mitybos įpročiai labai susiję su tėvų ekonomine padėtimi. Nustatyta, jog vaikai, kurių tėvai turėjo žemesnį išsilavinimą ar buvo žemesnės socialinės padėties, turėjo mažiau galimybių tinkamai maitintis negu tie vaikai, kurių tėvai buvo aukštesnio išsilavinimo [9]. Taip pat žemo socialinio sluoksnio šeimose vaikai dažniausiai būna mažiau fiziškai aktyvūs ir ilgiau sėdi. Televizoriaus žiūrėjimas siejamas su sveikatai kenksmingo maisto vartojimu bei su mažesniu fiziniu aktyvumu [80].
Fizinio aktyvumo stoka yra svarbus rizikos veiksnys, kuris, kaip teigiama daugumos Lietuvos ir užsienio mokslininkų, tiesiogiai prisidėjo prie globalaus nutukimo paplitimo. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko žiūrėdami televizorių, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, turi padidėjusią riziką nutukti, lyginant su tais, kurie eina į lauką ar salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje, aktyviau sportuoja [87].
2010 m. Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, jog tik 28 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių fizinė veikla atitiko dabar rekomenduotiną 60 minučių trukmę kasdien. Mažas fizinis aktyvumas yra ypač paplitęs tarp mergaičių, taip pat tarp vaikų iš žemesnės socialinės padėties šeimų arba etninių mažumų. JAV tik 15 proc. vaikų eina arba važiuoja dviračiu į mokyklą. Šie gyvenimo būdo pokyčiai didina nutukimo, lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką [12].
Dar vienas svarbus veiksnys, prisidėjęs prie vaikų nutukimo augimo, yra sėdimas gyvenimo būdas. Dauguma mokyklinio amžiaus vaikų daugiausia laiko praleidžia mokykloje, kur fizine veikla užsiiminėja tik fizinio lavinimo pamokų metu arba per pertraukas tarp pamokų. Šiuo metu JAV tik 8 proc. pradinių mokyklų mokinių ir mažiau kaip 7 proc. vidurinių mokyklų mokinių kasdien įvykdo fizinio aktyvumo rekomendacijas [93].
Vaikų bei paauglių nutukimo priežastis gali būti ir jų psichologinės problemos, t.y. vaikas gali būti silpno charakterio, per daug jautrus, dėlto pasirinkti pasyvų gyvenimo būdą ar netinkamai maitintis. Pavyzdžiui, depresija gali sukelti persivalgymą arba, jei vaikas emociškai jaučiasi blogai, jis gali gausiai valgyti, kad pajustų teigiamas emocijas [68].
Mokslininkų nustatyta, jog socialinė aplinka (šeima, draugai, mokykla, televizija, reklama ir kt.) taip pat yra itin svarbus veiksnys vaikų bei paauglių nutukimui atsirasti. Šeima ir namai vaikui yra pati svarbiausia vieta, kur galima išmokti deramai maitintis ir įvaldyti įvairias fizinės veiklos rūšis [86]. Nuo 3 metų amžiaus vaikų valgymo įpročiams turi įtakos jų šeima bei socialinių veiksnių įvairovė [55]. Manoma, jog tėvų vaidmuo yra ypač svarbus, nes tėvai tiesiogiai nustato vaiko fizinę ir socialinę aplinką bei netiesiogiai veikia jų elgesį ir įpročius per socializacijos procesus [62].
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
3.1 Tyrimo aprašymasŠis darbas - PSO koordinuojamo tarptautinio tyrimo „Europos vaikų augimo/nutukimo stebėjimo iniciatyva“ (WHO Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) dalis. 2008 m. PSO pradėto COSI tyrimo tikslas - sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vieningomis matavimo procedūromis [90].
Pirmasis duomenų rinkimo etapas, kuriame dalyvavo 14 Europos Sąjungos valstybių, tarp kurių buvo ir Lietuva, vyko 2007/2008 mokslo metais. Atsitiktinai atrinktose mokyklose buvo tiriami pirmokai. 2010 m. vyko antrasis stebėjimo iniciatyvos etapas, o 2013 m. atliktas trečiasis tyrimas, kurio metu Lietuvoje buvo tiriami pirmokai ir šeštokai. Tyrimai vykdyti, remiantis PSO ekspertų parengta tyrimo metodika ir protokolu. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas (2013 m. sausio 13 d. Nr. 6B-13-17) (1 priedas). Tyrimui pritarė ir LR Švietimo ir mokslo ministerija bei savivaldybių Švietimo skyriai.
Darbe analizuojami 2013 m. atlikto Vilniaus regiono šeštų klasių moksleivių tyrimo duomenys. Be to, dalies moksleivių duomenys lyginami su 2008 m. tyrimo, kai jie buvo pirmokais, duomenimis.
3.2 Tyrimo kontingentas
2013 m. momentinio tyrimo kontingentas.
3.2.1 lentelė. Mokyklų, dalyvavusių tyrime, sąrašas ir tirtų šeštokų skaičius.
Nr. Mokykla Vaikų
skaičius
1. Vilniaus Sietuvos vidurine mokykla 24
2. Vilniaus Švenčionių vidurinė mokykla 20
3. Vilniaus Širvintų Atžalyno progimnazija 104
4. Švenčionių rajono Švenčionėlių progimnazija 34
5. Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla 24
6. Vilniaus Petro Vileišio progimnazija 45
7. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla 41
8. Vilniaus Mykolo Daukšos vidurine mokykla 78
9. Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija 148
10. Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla 64
11. Siesikų vidurinė mokykla 11
12. Musninkų Alfonso Petrulio progimnazija 16
13. Vilniaus Versmės katalikiškoji progimnazija 52
14. Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla 61
Bendras vaikų skaičius 722
Kohortinio tyrimo kontingentas
Kohortinio tyrimo kontingentą sudarė moksleiviai, kurie pirmoje klasėje tirti 2008 m. ir šeštoje klasėje 2013 m. Dėl to, kad moksleiviai keitė mokyklas ar išvyko iš Lietuvos, Vilniaus regiono moksleivių kohorta nebuvo didelė. Tik 128 vaikams buvo atlikti antropometriniai matavimai pirmoje ir šeštoje klasėje.
3.3 Tyrimo metodai
Antropometriniai matavimai.
Vaikų antropometriniai matavimai buvo registruojami Tyrėjo užrašuose. Berniukai ir mergaitės buvo matuojami atskirai, prašant nusirengti viršutinius drabužius. Tyrėjo užrašuose buvo žymima, kaip vaikas apsirengęs, siekiant įvertinti tikslų jo svorį.
Antropometriniai matavimai buvo vykdomi remiantis PSO rekomenduotais atropometriniais matavimo instrumentais. Visose mokyklose buvo naudojami tie patys antropometriniai matavimo instrumentai. Vaikai buvo matuojami atskiroje patalpoje, dažniausiai visuomenės sveikatos specialisto kabinete arba klasėje, tik su apatiniais rūbais ir be batų. Vaikų ūgis buvo matuojamas PSO rekomenduota SECA 214 ūgio matuokle, 1 mm tikslumu. Vaikų svoris matuotas SECA 872 elektroninėmis nešiojamomis svarstyklėmis, matuojančiomis 0,1 kg tikslumu. Tyrėjai buvo apmokyti pagal standartizuotas PSO rekomendacijas. Tyrėjų užrašuose buvo smulkiai aprašoma su kokiais rūbais vaikai sveriami, pagal tai vėliau koreguojami vaikų svorio duomenys. Tyrėjų užrašuose buvo registruojama tyrimo data, vaiko gimimo data, lytis, klasė, gyvenamoji vieta, tyrimo laikas, išmatuotas kūno svoris (kg) ir ūgis (cm), tyrimo metu vaiko dėvėta apranga.
Išmatuotas ūgis ir svoris naudotas, skaičiuojant KMI: svoris (kg)/ūgis2 (m). Darbe analizuojamas vaikų liesumo, normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimas naudojant T. Cole ir bendraautorių pasiūlytus tarptautinius KMI vertinimo kriterijus, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus ir lyties [14].
Anketinė apklausa.
2013 m. tyrime naudota šeštokų apklausos anketa, kurioje buvo klausiama vaikų apie jų mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, sveikatą, gyvensenos ir laisvalaikio leidimo pomėgius, anketoje pateiktas 31 klausimas (2 priedas).
Vaiko mitybos įpročiai ir žinios apie sveiką mitybą buvo analizuojamos remiantis šiais klausimais: kiek kartų per dieną įprastai jis valgo; ar dažnai namuose pusryčiauja, ar dažnai geria pieną; kiek šaukštelių cukraus deda į puodelį arbatos; ar stengiasi sveikai maitintis; ar kalbasi apie sveiką gyvenseną ir mitybą su mokytojais ir tėvais ir kt.
Vertinant vaiko fizinį aktyvumą, buvo klausiama, ar vaiko gyvenamojoje vietoje yra erdvių, kur galima mankštintis laisvalaikiu; ar netoliese esančiose stadionuose, aikštelėse laisvalaikiu vaikas mankštinasi; kiek valandų per savaitę vaikas žaidžia fiziškais aktyvius žaidimus, kaip dažnai mankštinasi ar sportuoja taip, kad suprakaituotų, padažnėtų pulsas, kvėpavimas; kiek jis mano esąs fiziškai aktyvus ir kt.
Apie vaiko gyvensenos ir laisvalaikio leidimo pomėgius buvo klausiama: kiek valandų per dieną jis ruošia pamokas arba skaito knygas; žaidžia arba dirba kompiuteriu; žiūri televizorių ir kt.
3.4 Statistinė duomenų analizė
Duomenų statistinė analizė buvo atliekama naudojant SPSS 20.0 for Windows programinį paketą bei Microsoft Excel programą. Darbe taikyta aprašomoji statistinė analizė (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentiliai). Ryšys tarp kokybinių požymių analizuotas taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Kiekybinių dydžių skirstinių normalumui nustatyti buvo naudojamas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Jei skirstiniai atitiko normalumo kriterijus, jų vidurkių palyginimui buvo naudojamas Studento t kriterijus. Skirstiniai, kurie neatitiko normalumo kriterijų, buvo lyginami, taikant neparametrinį Mann-Whitney kriterijų. Vertinant kohortinio tyrimo duomenis, kiekybinių dydžių skirstiniai vertinti, taikant porinį Studento t testą ir Wilcoxon testą, o kokybiniai požymiai lyginti, taikant Wilcoxon ar McNemar testą. Vertinant kiekybinių požymių ryšius, buvo naudojamas Pearson’o koreliacijos koeficientas.
Analizuojant moksleivių mitybos įpročių ir fizinės raidos sąsajas, taikyta faktorinė analizė. Taikant Varimax rotaciją, buvo išskirti keturi bendrieji faktoriai, kurie buvo pavadinti „Nesveiko maisto“, „Baltyminio maisto“, „Daržovių ir vaisių“ bei „Košių ir pieno produktų“ faktoriais. Laikyta, kad kintamieji, kurių faktorių svorių įverčiai didesni nei 0,4, yra susiję su atitinkamu bendruoju faktoriumi. Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės, pagal kurias tiriamieji padalinti į dvi grupes. Viena tiriamųjų grupė turėjo teigiamas, kita neigiamas atitinkamo faktoriaus reikšmes. Teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamieji dažnai vartoja tam faktoriui priskiriamus maisto produktus, neigiamos reikšmės – juos vartoja retai.
Taikant tiesinę regresinę analizę buvo įvertinti šeštokų mitybos faktorių ir KMI ryšiai. Naudojant logistinę regresinę analizę, buvo nustatyti antsvorio bei nutukimo šansų santykiai, atsižvelgiant į tam tikrus rizikos veiksnius.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Vilniaus regiono šeštos klasės moksleivių antropometrinių rodiklių vertinimas
Vertinant Vilniaus regiono šeštokų antropometrinius rodiklius, apskaičiuoti jų svorio, ūgio ir KMI vidurkiai, standartinis nuokrypis bei procentiliai. (4.1.1 lentelė).
Šeštos klasės mergaičių vidutinis kūno svoris buvo 49,7 (10) kg, berniukų – 50,4 (11,4) kg, mergaičių vidutinis ūgis – 159,6 (7,3) cm, berniukų – 159,9 (8,2) cm, mergaičių vidutinis KMI – 19,4 (3,1) kg/m2, berniukų – 19,5 (3,4) kg/m2. Mergaičių ir berniukų ūgis, svoris ir KMI statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
4.1.1 lentelė. Šeštos klasės berniukų ir mergaičių antropometriniai rodikliai 2013 metais.
Fizinės raidos rodikliai
Lytis X SN Procentiliai P
5-tas Mediana 95-tas
Svoris (kg) Mergaitės 49,7 10,0 34,3 48,7 67,8 0,994 Berniukai 50,4 11,4 34,2 48,5 74,0 Ūgis (cm) Mergaitės 159,6 7,3 146,9 160,0 171,5 0,489 Berniukai 159,9 8,2 145,0 160,4 173,0 Kūno masės indeksas (kg/m2) Mergaitės 19,4 3,1 15,1 18,9 25,4 0,680 Berniukai 19,5 3,4 15,6 18,7 27,2
X - reikšmių vidurkis; SN – standartinis nuokrypis;
berniukų KMI vidurkis buvo 17,48 kg/m2, mergaičių - 17,67 kg/m2. Taigi, 2013 m. Vilniaus regiono šeštos klasės berniukų ir mergaičių KMI vidurkiai tapo akivaizdžiai didesni [75].
Remiantis T. Cole ir bendraautorių pasiūlyta fizinės raidos vertinimo metodika [14], tyrime dalyvavę Vilniaus regiono šeštos klasės moksleiviai buvo suskirstyti į keturias grupes (liesi, normalaus svorio, turintys antsvorio bei nutukę) (4.1.1 pav.). Šeštos klasės moksleiviai, kurie buvo normalaus svorio, 2013 metais sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų vaikų, t.y. didžiausią grupę. Antsvorį turinčių vaikų buvo kiek daugiau nei dešimtadalis, o nutukusių 4,2 proc. Nutukusių vaikų grupė buvo pati mažiausia. Kas dvyliktas moksleivis buvo liesas.
4.1.1 pav. Šeštos klasės moksleivių skirstymas (proc.) pagal fizinę raidą 2013 m.
2010 m. atliktame Europos vaikų nutukimo stebėsenos tyrime nustatyta, jog Lietuvoje buvo 10 proc. liesų pirmokų, 72,6 proc. normalaus svorio, 11,5 proc. turinčių antsvorį ir 5,9 proc. nutukusių. Lyginat Vilniaus regiono šeštokų fizinę raidą su Lietuvos pirmokais matome tam tikrų skirtumų: liesų vaikų buvo 1,9 proc. mažiau, normalaus svorio – 1,2 proc. mažiau, turinčių antsvorį – 2,4 proc. daugiau ir 1,7 proc. mažiau nutukusių [2]. Apibendrintai galima teigti, jog didelio skirtumo tarp 2010 m. Lietuvos pirmokų ir 2014 m. Vilniaus regiono šeštokų nenustatyta.
Lyginant berniukų ir mergaičių fizinę raidą, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,026). Liesų mergaičių buvo beveik du kartus daugiau nei berniukų, atitinkamai 11 proc. ir 5,2 proc., o nutukusių buvo šiek tiek daugiau berniukų nei mergaičių, atitinkamai 6 proc. ir 2,4 proc. (4.1.2 pav.).
turėjo 5,7 proc. berniukų ir 6,8 proc. mergaičių, 2006 m.– 10,5 proc. berniukų ir 4,5 proc. mergaičių [84]. Lyginant su HBSC tyrimu galima teigti, jog paauglių antsvoris laipsniškai didėja. Šiame darbe nustatyta, jog berniukų, turinčių antsvorio, buvo 2,6 proc. daugiau nei 2006 m. HBSC tyrime, o mergaičių net 10,1 proc. daugiau nei minėtame tyrime.
χ2=9,299; lls=3; p=0,026
4.1.2 pav. Šeštos klasės berniukų ir mergaičių skirstymas pagal jų fizinę raidą 2013 m.
2008 ir 2010 m. atliktame Vilniaus apskrities pirmokų tyrime nustatyta, jog 18 proc. berniukų ir 18,4 proc. mergaičių turėjo antsvorį [57]. Panašūs duomenys gauti, tiriant ir Vilniaus regiono šeštokus. Antsvorį turinčių berniukų dalis, įskaitant nutukimą, buvo beveik identiška (19,1 proc.), o mergaičių net sumažėjo iki 17 proc.
Tiriamųjų vaikų antropometriniai matavimai buvo palyginti su prof. J. Tutkuvienės 1985 – 2002 m. atliktais tyrimais [75]. 2000 m. Vilniaus mieste antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas tarp 12 metų mergaičių buvo 8,7 proc., tarp berniukų – 9,4 proc. Šiame magistriniame darbe analizuojamo 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas tarp mergaičių buvo net 16,8 proc., o tarp berniukų - 19,3 proc. Apibendrintai galima teigti, jog antsvorį turinčių vaikų Lietuvoje dar nėra daug, lyginant su kitomis Europos šalimis, bet jų skaičius didėja, todėl svarbu stebėti moksleivių kūno svorį ir laiku pradėti antsvorio profilaktiką.
4.2. Tirtų moksleivių antropometrinių rodiklių pokyčių 2008 – 2013 m. vertinimas
Atlikus antropometrinių rodiklių matavimus tiems patiems vaikams pirmoje ir šeštoje klasėje, nustatyta, jog šeštokų svoris padidėjo vidutiniškai 22,3 (6,5) kg, ūgis – 30,2 (4,6) cm, KMI – 2,9 (1,9) kg/m2. Visi pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi. Lyginant berniukų ir mergaičių antropometrinių matavimų pokyčius, nustatyta, kad abiem lytims ūgis, svoris ir KMI didėjo panašiai (4.2.1 ir 4.2.2 lentelė).
4.2.1 lentelė. Berniukų antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008 – 2013 metais.
Metai Svoris (kg) Ūgis (m) KMI (kg/m
2) X SN X SN X SN 2008 28,9 6,6 130 5,4 16,9 2,9 2013 51,5* 11,7 160,7* 8 19,7* 3,1 Pokytis (2008-2013) 22,6 6,7 30,7 4,8 2,8 1,9
X - reikšmių vidurkis; SN-standartinis nuokrypis; *p < 0,001, lyginant su 2008 m.
4.2.2 lentelė. Mergaičių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008 – 2013 metais.
Metai (m.) Svoris (kg) Ūgis (m) KMI (kg/m
2)
Vidurkis SN Vidurkis SN Vidurkis SN
2008 28 5,3 129,8 5,7 16,5 2,3
2013 50,1* 9,6 159,5* 7,1 19,5* 2,9
Pokytis
(2008-2013) 22,1 6,3 29,7 4 3 1,9
X - reikšmių vidurkis; SN-standartinis nuokrypis; *p < 0,001, lyginant su 2008 m.
4.2.1 pav. Moksleivių skirstymas (proc.) pagal jų fizinę raidą 2008 ir 2013 m.
Vertinant berniukų fizinės raidos kaitą nuo 2008 m. (4.2.2 pav.), nustatyta, jog iš tų, kurie turėjo antsvorį pirmoje klasėje, 36,4 proc. išliko su antsvoriu, o 9,1 proc. tapo nutukę. Beveik pusės (54,6 proc.) berniukų svoris tapo normalus. Didžioji dalis (60 proc.) berniukų, kurie 2008 m. buvo nutukę, išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje ir 2013 m., o 40 proc. perėjo į turinčių antsvorį grupę. Iš visų normalaus svorio berniukų didžioji dalis (97,8 proc.) ir 2013 metais išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje. Į antsvorį turinčių grupę perėjo – 2,2 proc. Nustatyta, jog 80 proc. berniukų, kurie 2008 m. buvo liesi, 2013 m. perėjo į normalaus svorio grupę, o 20 proc. berniukų toliau išliko liesi.
4.2.3 pav. Mergaičių skirstymas (proc.) į fizinės raidos grupes 2013 m., lyginant su 2008 m. fizinės raidos grupėmis
Vertinant fizinės raidos pokyčius tarp mergaičių nuo 2008 m., nustatyta, jog 44,4 proc. mergaičių, turėjusių antsvorį pirmoje klasėje, išliko toje pačios fizinės raidos grupėje, 11 proc. tapo nutukusiomis, o 44,4 proc. mergaičių perėjo į normalaus svorio grupę. Didelė dalis (66,7 proc.) mergaičių, kurios buvo nutukusios pirmoje klasėje, 2013 m. perėjo į turinčių antsvorio grupę, o 33,3 proc. mergaičių ir toliau išliko nutukusiųjų grupėje. Didžioji dalis (85,1 proc.) normalaus svorio mergaičių 2013 m. ir toliau išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje. 8,5 proc. normalaus svorio mergaičių perėjo į turinčių antsvorį grupę, o 6,4 proc. į liesų grupę. 33,7 proc. mergaičių, kurios pirmoje klasėje buvo liesos, išliko toje pačioje fizinės raidos grupėje ir 2013 m., o 66,7 proc. mergaičių tapo normalaus svorio.
4.2.3 lentelė. Vilniaus regiono moksleivių antropometrinių rodiklių 2008 ir 2013 metais ryšys (Pearson‘o koreliacijos koeficientai).
Berniukai Berniukų svoris 2013 m. Berniukų ūgis 2013 m. Berniukų KMI 2013 m. Berniukų svoris 2008 m. 0,845** Berniukų ūgis 2008 m. 0,774** Berniukų KMI 2008 m. 0,615** Mergaitės Mergaičių svoris 2013 m. Mergaičių ūgis 2013 m. Mergaičių KMI 2013 m. Mergaičių svoris 2008 m. 0,730** Mergaičių ūgis 2008 m. 0,801** Mergaičių KMI 2008 m. 0,690**
Koreliacijos koeficientai statistiškai reikšmingi: * p< 0,05; ** p<0,01.
4.2.4 lentelė. Antsvorio šeštoje klasėje šansų santykiai, atsižvelgiant į vaikų KMI pirmoje klasėje ir jų tėvų KMI (logistinė regresinė analizė).
Veiksniai Vienaveiksnė analizė Daugiaveiksnė analizė
ŠS (95 proc.PI) P ŠS (95 proc.PI) p Antsvoris pirmoje klasėje Nėra Yra 1 38,4(11,1-132) <0,001 1 52,5(8,4-329) <0,001 Tėvo KMI Norma Antsvoris Nutukimas 1 1,7 (0,4-7,2) 4,8 1,1-20,9) 0,469 0,036 1 0,3(0,04-2,8) 1,9(0,25-14,9) 0,303 0,525 Mamos KMI Norma Antsvoris Nutukimas 1 6,7 (2,1-21,7) 9,3 (2,2-39,8) 0,002 0,003 1 4,1(0,8-20,1) 4,9(0,6-39,3) 0,094 0,138 ŠS – šansų santykis; PI – pasikliautinasis intervalas
Remiantis kitų šalių, kurios dalyvavo COSI tyrimuose, duomenimis antsvorio paplitimas, įskaitant nutukimą, svyravo nuo 18 proc. iki 57 proc. tarp berniukų ir nuo 18 proc. iki 50 proc. tarp mergaičių. Nutukusių buvo 6-31 proc. berniukų ir 5 – 21 proc. mergaičių [11]. Šiame darbe tirtų vaikų nutukimo ir antsvorio paplitimas dar nėra didelis, lyginant su kitų Europos valstybių duomenimis, ypatingai pietų Europos regionu, tačiau turinčių antsvorį arba nutukusių vaikų Lietuvoje taip pat daugėja ir pastaraisiais metais šią problemą turi kas šeštas - septintas vaikas [90].
4.3. Šeštos klasės moksleivių mitybos įpročiai
PSO vis daugiau dėmesio skiria vaikų bei paauglių mitybos įpročiams mokykloje ir namuose. Pabrėžiamas pedagogų, visuomenės sveikatos specialistų bei tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įgūdžius [98].
Mokslininkų yra nustatyta keletas rizikos veiksnių, lemiančių antsvorio atsiradimą vaikystėje, pavyzdžiui, tėvų svoris, ankstyvas augimas, vaikų fizinis aktyvumas ar „sėdimas elgesys“ [44]. Vaikų mitybos įpročių tyrimai taip pat pateikia svarbią informaciją apie vaikų nutukimo etiologiją [89].
Šeštos klasės moksleivių mitybos įpročiai analizuojami remiantis šeštokų anketinės apklausos rezultatais. Nagrinėjant duomenis, nustatyta, jog daugiau nei pusė tirtų šeštokų per dieną įprastai valgydavo 3 arba mažiau kartų (57 proc. mergaičių ir 52,1 proc. berniukų). Nuo 4 iki 5 kartų per dieną valgydavo 38,3 proc. mergaičių ir 42,4 proc. berniukų, 6 ir daugiau kartų - mažiau dešimtadalis (4,7 proc. mergaičių ir 5,6 proc. berniukų) (4.3.1 pav.). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Vaikams rekomenduojama valgyti 4 - 5 kartus per dieną ir ne rečiau kaip tris kartus per dieną [43]. Nereguliarus valgymas 1-2 kartus per dieną kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną [6].
χ2=1,678; lls=2; p=0,432
4.3.1 pav. Šeštokų skirstinys pagal valgymo kartų per dieną skaičių (proc.).
Pusryčių valgymas yra itin svarbus, siekiant išlaikyti tinkamą vaiko fizinę ir psichinę sveikatą. Šiame tyrime kasdien pusryčiaudavo daugiau berniukų nei mergaičių (67,5 proc. mergaičių ir 76,9 proc. berniukų, p<0,05) (4.3.2 pav.).
Mokslininkų įrodyta, jog pusryčių nevalgymas yra susijęs su vaikų nutukimu. Tie vaikai, kurie nevalgo pusryčių, dažniau turi didesnį KMI [16]. Be to, pusryčių valgymas pagerina mokinių dėmesio koncentraciją bei vaikų aktyvumą ne pamokų metu [81]. Daugelis tyrimų parodė, jog pusryčių nevalgymas yra susijęs su blogesniu įvairių vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų suvartojimu. Jų stoka dažniausiai nėra kompensuojama kitų valgymų metu [64].
χ2=9,360; lls=3; p=0,025
4.3.2 pav. Šeštokų skirstinys pagal pusryčiavimo dažnį (proc.).
Daugiausiai tiek berniukų (28,9 proc.), tiek mergaičių (32,7 proc.) pieną gerdavo 1 – 3 dienas per savaitę. Kas penkta mergaitė ir kas septintas berniukas pieno apskritai nevartodavo. Kasdien pieną gerdavo daugiau berniukų (24,4 proc.) nei mergaičių (13,9 proc.) (4.3.3 pav.).
χ2=15,772; lls=4; p=0,003
4.3.3 pav. Šeštokų skirstinys pagal pieno vartojimo dažnumą (proc.).
Analizuojant šeštos klasės moksleivių cukraus vartojimo kiekį vienam arbatos puodeliui, nustatyta, jog daugiau nei du trečdaliai vaikų vartodavo du ir daugiau šaukštelių cukraus arbatos puodeliui. Kas ketvirta mergaitė ir kas 6 berniukas naudodavo vieną šaukštelį cukraus. Arbatos nesaldindavo mažiau nei 10 proc. moksleivių (4.3.4 pav.).
χ2=6,655; lls=2; p=0,036
4.3.4 pav. Šeštokų skirstinys pagal cukraus vartojimo arbatos puodeliui kiekį (proc.).
[63]. Lyginant su minėtais tyrimais, šeštokai naudodavo daugiau cukraus nei pradinių klasių moksleiviai iš kitų regionų.
Šeštokai apklausos anketoje buvo klausiami, kaip dažnai per įprastą savaitę jie vartoja tam tikrus maisto produktus ir gėrimus (4.3.1 lentelė). Dažnuminis mitybos tyrimas atskleidė, jog šviežius vaisius kasdien valgė kiek daugiau nei trečdalis berniukų ir mergaičių vartoja; 36,5 proc. berniukų ir 35,4 proc. mergaičių vaisius valgė 4 – 6 dienas per savaitę. Kas penktas mokinys vaisius vartojo tik 1 – 3 dienas per savaitę.
Šviežias daržoves kasdien valgė 17 proc. berniukų ir 19,9 proc. mergaičių. Beveik trečdalis mergaičių ir berniukų daržoves valgė tik 1 – 3 dienas per savaitę. Kas šeštas vaikas daržoves valgė kartą ar kelis per mėnesį. 11 proc. berniukų ir 6,5 proc. mergaičių nurodė, jog apskritai niekada nevalgo daržovių. Virtas daržoves moksleiviai valgė panašiai, kaip ir šviežias. 19,3 proc. berniukų ir 17,8 proc. mergaičių virtas daržoves vartojo kasdien. Mažiau nei trečdalis mokinių jas valgė 1 – 3 dienas per savaitę.
Viena iš pagrindinių sveikos mitybos taisyklių teigia, kad būtina kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną). Tą patvirtina ir PSO, kuri taip pat rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių, neįskaitant bulvių [60].
A. Zaborskio ir R. Lagūnaitės atliktame HBSC tyrime, kuriame analizuoti 11, 13 ir 15 metų amžiaus mokinių mitybos įpročiai nuo 2002 iki 2010 m., nustatyta, jog vaisius kasdien valgė 21,1 proc. berniukų ir 27,1 proc. mergaičių, daržoves – atitinkamai 24,9 proc. ir 29,6 proc. Tyrimas parodė, kad mergaitės dažniau ir reguliariau nei berniukai vartoja vaisius ir daržoves [83]. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto 2001–2006 m. atliktame tyrime nustatyta, jog 41,5 proc. Lietuvos mokinių vaisių ir daržovių valgė kartą ar kelis kartus per dieną. Šiame tyrime vaisius ir daržoves merginos vartojo taip pat dažniau nei vaikinai [79]. Lyginant su šio tyrimo duomenimis, minėti autoriai gavo netgi geresnius vaisių ir daržovių vartojimo rezultatus. Taigi, šeštokų duomenys ne tik neatitinka vaisių ir daržovių suvartojimo rekomendacijų, bet yra netgi prastesni, lyginant su kitais tyrimais. Nors mergaitės, kaip ir minėtuose tyrimuose, šiek tiek dažniau valgė daržovių ir vaisių negu berniukai, tačiau reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta.
Pieno produktus, tokius kaip jogurtai, varškė, balti sūriai ir kt. kasdien valgo 27,9 proc. berniukų ir 27,8 proc. mergaičių. Apie trečdalis mokinių juos vartoja 4 – 6 dienas per savaitę. Kas ketvirtas berniukas ir kas trečia mergaitė pieno produktus valgo 1 – 3 dienas per savaitę. Kiek daugiau nei 5 proc. mokinių tokių produktų apskritai nevartoja. E. Albavičiūtė savo disertaciniame darbe nustatė, jog moksleiviai, kurie retai vartojo grūdinius ir pieno produktus, dažniau turėjo didesnį KMI nei tie, kurie juos vartojo dažnai [2]. 2006 m. Kaune atliktas tyrimas parodė, jog apie pusė pradinių klasių moksleivių kasdien vartojo pieno produktus [59]. 2011 m. atliktame tyrime kiek daugiau nei trečdalis Vilniaus pradinių klasių moksleivių pieno produktus valgė kasdien [43]. Taigi, tiriamieji šeštokai pieno produktų vartoja nepakankamai. Šeštokų pieno vartojimo dažnis yra panašus su lygintų tyrimų rezultatais.
Nustatyta, kad paukštieną daugiau negu trečdalis tiriamųjų vartojo 4 – 6 dienas per savaitę. Raudoną mėsą vartojančių moksleivių skaičius taip pat buvo panašus. Kasdien paukštieną valgydavo apie 20 proc. moksleivių, raudoną mėsą kiek daugiau nei 10 proc. Tiek paukštieną, tiek raudoną mėsą mergaitės valgydavo rečiau nei berniukai, tačiau reikšmingas skirtumas pagal lytį nustatytas tik tarp valgančiųjų raudoną mėsą (p<0,05). Žuvies produktus moksleiviai vartojo rečiau nei mėsą. Kasdien žuvį valgė mažiau nei 10 proc. moksleivių. 34,5 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių žuvies produktus vartodavo kartą ar kelis per mėnesį. Kas šeštas moksleivius žuvies iš viso nevartodavo.
Apskritai tiriamieji šeštokai paukštieną ir raudoną mėsą vartodavo pakankamai dažnai. Daugiau nei 50 proc. moksleivių paukštieną valgydavo 4 – 6 kartus per savaitę. Panašūs rezultatai gauti 2010 m. tiriant Marijampolės pradinės klasės moksleivių mitybą, kur daugiau nei trečdalis moksleivių kasdien vartojo mėsą bei beveik kas antras - mėsos produktus. Žuvį valgė, kaip ir šiame tyrime, pakankamai retai - dažniausiai kartą ar kelis per mėnesį (43,5 proc.) [86].
4.3.1 lentelė. Šeštokų skirstinys pagal sveikatai palankių maisto produktų vartojimo dažnį, atsižvelgiant į lytį
Maisto
produktai Lytis Kasdien
4-6 dienas 1-3 dienas Kartą ar kelis per mėn. Niekada P
Švieži vaisiai Bern. 35 36,4 22,4 4,4 1,7 0,625
Merg. 38,2 35,4 20,8 5 0,6 Šviežios (nevirtos) daržovės Bern. 17 22,6 31,5 17,9 11 0,249 Merg. 19,9 25,9 31,2 16,5 6,5
Virtos daržovės Bern. 19,3 29,1 29,7 14,2 7,7 0,905
Merg. 17,8 28,4 31,3 13,1 9,4 Košės ir dribsniai Bern. 21,2 30,2 25,6 16,9 6,1 0,012 Merg. 16 22,8 36,1 19,8 5,2 Jogurtas, varškė, baltas sūris ir kt. pieno produktai Bern. 27,9 30,9 25,3 9,7 6,2 0,292 Merg. 27,8 34,7 22,8 11,6 3,1 Paukštiena Bern. 17,6 37,4 30,9 12,6 1,5 0,455 Merg. 16,8 38,9 26,2 15,3 2,8
Raudona mėsa Bern. 14,3 32,1 30,3 14,6 8,7 0,033
Merg. 10,3 26,2 30,2 22,4 10,9
Žuvis
Bern. 8,3 14,7 25,7 34,5 16,8
0,710
Merg. 5,6 14,1 25,1 37 18,2
Bern. – berniukai; Merg. - mergaitės
Analizuojant nerekomenduojamų vartoti maisto produktų dažnį tarp šeštokų, nustatyta, jog gaiviuosius gėrimus su cukrumi kasdien geria net 22,1 proc. berniukų, tuo tarpu mergaičių beveik dvigubai mažiau (11,3 proc.) (4.3.2. lentelė). Bulvių traškučius, kukurūzų lazdeles, skrudintus kukurūzus ir kt. berniukai dažniausiai vartoja 1 – 3 dienas per savaitę (30,8 proc.), o mergaitės kartą ar kelis per mėnesį (39,5 proc.). Saldainius ir šokoladą apie trečdalis moksleivių vartoja 1 – 3 dienas per savaitę. Picos, bulvytės „fri“, skrudintos bulvės, mėsainiai dažniausiai buvo valgomi kartą ar kelis per mėnesį (berniukai - 40,7 proc., mergaitės – 50 proc.). Perdirbtus mėsos gaminius kasdien vartoja 25 proc. berniukų ir 28,7 proc. mergaičių. Daugiau nei trečdalis berniukų mėsos gaminius valgo 4 – 6 dienas per savaitę. Galima teigti, jog berniukai dažniau nei mergaitės vartoja nerekomenduojamus maisto produktus ir gėrimus.
gėrimus (23 proc.) [71]. Panašią tendenciją atskleidžia ir šis darbas, t.y. moksleiviai per daug dažnai vartoja nerekomenduojamus maisto produktus, jų mityboje stinga vitaminų bei mineralinių medžiagų, nesilaikoma racionalios mitybos principų.
4.3.2 lentelė. Šeštokų skirstinys pagal nerekomenduotinų maisto produktų vartojimo dažnį, atsižvelgiant į lytį
Maisto produktai
ir gėrimai Lytis Kasdien 4-6 dienas
1-3 dienas Kartą ar kelis per mėn. Niekada P Gaivieji gėrimai su cukrumi Bern. 22,3 27 23.5 22 5,3 <0,001 Merg. 11,3 17,6 31,7 33,5 6 Bulvių traškučiai, kukurūzų lazdelės, skrudinti kukurūzai ir kt. Bern. 13,3 21 30,8 28,7 6,2 0,042 Merg. 9 17,6 28,4 39,5 5,6 Saldainiai, šokoladas Bern. 18,4 28 34.1 18,4 1,2 0,857 Merg. 18,2 27,8 31,5 21,6 0,9 Sausainiai, pyragaičiai, spurgos arba tortai Bern. 11,2 20,1 31,1 33,7 3,8 0,988 Merg. 11,2 18,9 32,6 33,9 3,4 Picos, bulvytės „fri“, skrudintos bulvės, mėsainiai, kibinai, dešrainiai Bern. 11,9 13,4 25,3 40,7 8,7 0,023 Merg. 5,6 11,7 24,7 50 8 Mėsos gaminiai (dešra, dešrelės, rūkyti produktai) Bern. 25 36,8 26,2 8,5 3,5 0,047 Merg. 28,7 28 25,5 14,3 3,4
Bern. – berniukai; Merg. - mergaitės
4.3.3 lentelė. Šeštokų skirstinys pagal valgymo dažnį mokykloje, atsižvelgiant į lytį.
Lytis Kasdien 4-6 dienas 1-3
dienas Niekada P Šiltus pusryčius mokyklos valgykloje Bern. 9,2 4,3 7 79,5 0,001 Merg. 6,1 1,3 2,3 90,3 Šiltus pietus mokyklos valgykloje Bern. 26,9 12,6 15,3 45,2 0,504 Merg. 25,6 11,6 19,8 42,8 Lengvus užkandžius mokyklos valgykloje Bern. 19,7 18,1 28,1 34,1 0,631 Merg. 16,8 16,1 29,7 37,4
Iš namų į mokyklą atsineštą sumuštinį Bern. 14,3 4,8 9,2 71,2 0,048 Merg. 15,2 9,1 13,3 65,1 Saldainius, sausainius,traškučius petraukos metu Bern. 6,4 10,1 28,8 54,6 0,405 Merg. 4,2 8,7 27 60,1
Obuolius arba kitus vaisius petraukų
metu
Bern. 10,1 11 26,9 52
0,007
Merg. 12 17,4 31,3 39,2
Klaipėdos sveikatą stiprinančiose mokyklose kasdien pietauja apie pusė (48,3 proc.) paauglių. Pietų mokykloje niekada nevalgo tik 9,1 proc. mokinių [34]. Šiame darbe 26,9 proc. berniukų ir 25,6 proc. mergaičių kasdien pietavo mokykloje. 2011 m. Lietuvos IV, VII ir XI klasių mokinių mitybos įpročių tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė mokinių (51,4 proc.) nepietauja mokyklos valgykloje/bufete, nes maistas neskanus (23,8 proc.), per brangus (16,5 proc.) [79]. Šiame darbe 45,2 proc. berniukų ir 42,8 proc. mergaičių taip pat niekada nepietauja mokyklos valgykloje. Taigi, pietaujančių moksleivių dažnis yra panašus.
Analizuojant šeštokų pastangas sveikai maitintis, nustatyta, jog 67,3 proc. mergaičių bei 71,9 proc. berniukų sveikai maitinti stengiasi tik kartais. Visada sveikai maitinasi kiek daugiau nei dvidešimt procentų moksleivių. Sveikai maitintis nesistengia 6,4 proc. mergaičių ir 2,8 proc. berniukų (4.3.5 pav.).
χ2=7,610; lls=3; p=0,055
4.3.5 pav. Skirstinys pagal šeštokų pastangas sveikai maitintis (proc.).
Vertinant šeštokų šeimų pastangas sveikai maitintis, nustatyta, kad 49 proc. mergaičių šeimų ir 54 proc. berniukų sveikai maitintis stengiasi kartais. Visada sveikai maitinasi 42,5 proc. mergaičių šeimų ir 47,2 proc. berniukų. Visiškai nesistengia sveikai maitintis mažiau nei 3 proc. moksleivių šeimų. Taigi, šeštokai geriau vertina šeimos mitybą nei savo pačių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta.
Kito tyrimo rezultatai atskleidė, jog dviejų trečdalių mokinių (65,3 proc.) teigimu, jų šeimose stengiamasi laikytis sveikos mitybos principų, kas dešimtas (11,6 proc.) prisipažino, kad tokių taisyklių jų šeimoje nėra [79]. Matoma tendencija, jog didžioji dauguma moksleivių teigiamai vertina savo šeimos mitybą.
χ2=1,819; lls=3; p=0,611
4.4. Šeštos klasės moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai
Rekomenduojama, jog kasdienis vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas truktų ne mažiau nei 60 min. [17]. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, tik vienas trečdalis paauglių laikosi fizinio aktyvumo rekomendacijų [53]. Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja, jog vaikai per dieną prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano sėdėtų ne ilgiau nei dvi valandas [4]. Remiantis HBSC bei HELENA atliktomis studijomis nustatyta, jog didelė dalis paauglių nesilaiko ir šių rekomendacijų [17].
2010 m. A. Zaborskio bei A. Raskilo atliktas Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo pokyčių 1994–2010 metais tyrimas atskleidė, jog Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo kitimui per pastarąjį dešimtmetį būdinga mažėjimo tendencija. Nustatyta, jog vidutiniškai tik kas antro berniuko (45,2 proc.) ir kas penktos (20,2 proc.) mergaitės fizinis aktyvumas atitiko rekomendacijas [85]. Remiantis kitais tarptautiniais HBSC tyrimais, nustatyta, jog beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių fiziškai aktyvūs būna mažiau nei pusė 11 – 15 metų paauglių [17].
Šiame darbe šeštos klasės moksleivių buvo prašoma patiems įvertinti savo fizinį aktyvumą. Nustatyta, jog daugiau nei pusė moksleivių mano, jog yra pakankamai aktyvūs. Daugiau nei trečdalis berniukų save vertina kaip labai aktyvius. Kas šešta mergaitė ir kas devintas berniukas mano, kad yra nelabai aktyvūs. Taigi berniukai, lyginant su mergaitėmis, save laikė fiziškai aktyvesniais (4.4.1 pav.).
χ2=14,251; lls=3; p=0,003
