Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Justina Šapnagytė
ANTROPOMETRINIŲ INDEKSŲ RYŠIAI SU LĖTINIŲ LIGŲ
RIZIKOS VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Klumbienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
ANTROPOMETRINIŲ INDEKSŲ RYŠIAI SU LĖTINIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAIS
Justina Šapnagytė
Mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Klumbienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2014.– 70 p.
Darbo tikslas – įvertinti antropometrinių indeksų ir lėtinių ligų rizikos veiksnių ryšius.
Uždaviniai: Įvertinti tiriamųjų antropometrinius indeksus ir jų tarpusavio sąsajas; nustatyti lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimą tiriamojoje populiacijoje; palyginti skirtingų antropometrinių indeksų ryšį su lėtinių ligų rizikos veiksniais.
Tyrimo metodika: Tiriamieji – atsitiktinai atrinkti Kauno miesto gyventojai, gimę 1964 metais, pirmą kartą ištirti 1977 metais pagal Juvenilinės hipertenzijos programą (n=1082). 2012 metais sveikatos patikrinime dalyvavo 511 asmenų (64,4 proc. galėjusių atvykti). Tiriamiesiems buvo atlikti antropometriniai matavimai, matuotas arterinis kraujospūdis ir atlikti biocheminiai kraujo tyrimai. Skaičiuotas kūno masės indeksas – KMI=svoris (kg)/ūgis2
(m2). Antsvoris nustatytas, kai KMI buvo 25-29,9 kg/m2, nutukimas – kai KMI >30 kg/m2. Vyrų liemens apimtis >94 cm, o moterų – >80 cm laikyta padidėjusia. Padidėjęs liemens ir klubų santykis vyrams buvo >1, moterims – >0,85. Padidėjęs liemens ir ūgio santykis buvo >0,51. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 for Windows programą.
Rezultatai: Net 69,1 proc. vyrų ir 56,1 proc. moterų turėjo per didelį KMI, 57,0 proc. tirtųjų – per didelę liemens apimtį, 23,2 proc. vyrų ir 13,0 proc. moterų – padidėjusį liemens ir klubų santykį, 63,5 proc. vyrų ir 41,1 proc. moterų – padidėjusį liemens ir ūgio santykį. Visi antropometriniai indeksai buvo tarpusavyje susiję. Didėjant antropometrinių indeksų reikšmėms didėjo kūno riebalų procentinė dalis bei vidinių riebalų lygis. Arterinė hipertenzija nustatyta 60,2 proc. vyrų ir 30,7 proc. moterų, metabolinis sindromas – 33,6 proc. vyrų ir 18,3 proc. moterų. Daugumai tirtųjų buvo sutrikusi lipidų apykaita. Hipercholesterolemijos paplitimas sudarė 85,0 proc., hipertrigliceridemija nustatyta 34,2 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija – 9,5 proc. vyrų ir 6,4 proc. moterų. Didėjant antropometrinių indeksų reikšmėms didėjo arterinės hipertenzijos,
hipertrigliceridemijos, hiperglikemijos ir metabolinio sindromo paplitimas. Statistiškai reikšmingi teigiami koreliacijos koeficientai nustatyti tarp antropometrinių indeksų ir didelio jautrumo CRB, gliukozės bei trigliceridų koncentracijos, o neigiami – tarp antropometrinių indeksų ir DTL cholesterolio koncentracijos. Logistinės regresijos modeliai, į kuriuos buvo įtrauktas liemens ir klubų santykis, buvo informatyviausi nustatant vyrų lėtinių ligų rizikos veiksnių galimybę, o modeliai su liemens apimtimi bei liemens ir ūgio santykiu buvo labiausiai susiję su moterų lėtinių ligų rizikos veiksniais.
Išvados: Nutukimas ir kiti lėtinių ligų rizikos veiksniai yra labai paplitę tarp Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų. Visi antropometriniai indeksai yra susiję su lėtinių ligų rizikos veiksniais, tačiau centrinį nutukimą atspindintys antropometriniai indeksai yra informatyviausi vertinant lėtinių ligų rizikos veiksnių galimybę.
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
ASSOCIATIONS BETWEEN ANTHROPOMETRIC INDEXES AND RISK
FACTORS OF CHRONIC DISEASES Justina Šapnagytė
Academic supervisor Prof. Dr. Jūratė Klumbienė
Lithuanian University of Health sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. – Kaunas, 2014. – 70 p.
The aim of the study is to assess the associations between anthropometric indexes and risk factors of chronic diseases.
Objectives: to evaluate anthropometric indexes and their interrelationship in Kaunas cohort; to determine prevalence of the risk factors of chronic diseases in the study population; to compare strength of associations between anthropometric indexes and risk factors of chronic diseases.
Methods: In 1977, a random sample of Kaunas schoolchildren born in 1964 (n=1082) was examined in the first cross-sectional survey. In 2012, 511 subjects participated in 35-year follow-up survey (64.4% response rate). Health examination involved measurements of blood pressure, anthropometric and biochemical parameters. The body mass index was calculated - BMI=weight (kg)/ūgis2
(m2). Overweight was defined when BMI was 25 - 29.9 kg/m2 and obesity – when BMI >30 kg/m2. Waist circumference >94 cm for men and >80 cm for women was considered as increased. Waist-to-hip ratio > 1 for men and >0.85 for women was defined as increased. Waist-to-height ratio >0.51 was considered as increased. Statistical analyzes were performed using SPSS 16.0 for Windows program.
Results: The study has revealed that even 69.1% of men and 56.1% of women were overweight or obese, 57.0% of participants had increased waist circumference, 23.2% of men and 13.0% of women - increased waist-to-hip ratio, 63.5% of men and 41.1% of women - increased waist-to-height ratio. All anthropometric indexes were interrelated. Body fat percentage and visceral fat level increased with increasing values of anthropometric indexes. The prevalence of hypertension was 60.2% in men and 30.7% in women, the prevalence of metabolic syndrome – 33.6% and 18.3% respectively. The majority of participants had dyslipidaemias. The prevalence of hypercholesterolemia was 85.0%. High level of triglycerides was found in 34.2% of men and in 14.3% of women. Reduced HDL cholesterol
levels had 9.5% of men and 6.4% of women. The prevalence of hypertension, hypertriglyceridemia, hyperglycaemia, and metabolic syndrome rose with increasing values of anthropometric indexes. Statistically significant positive correlation coefficients were estimated between anthropometric indexes and high-sensitivity C-reactive protein, glucose and triglyceride levels, and negative - between anthropometric indexes and HDL cholesterol level. Comparison of the logistic regression models revealed that the models with waist-to-hip ratio best fit for prediction of chronic risk factors in men, and models with waist-to-height ratio – in women.
Conclusions: Obesity and other chronic diseases risk factors were widely prevalent among middle aged Kaunas people. Although all anthropometric indexes were associated with risk factors of chronic diseases, the indexes of visceral obesity were most informative for prediction of chronic disease risk.
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujospūdis
CINDI – Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programa CRB – C-reaktyvus baltymas
DAKS – diastolinis arterinis kraujo spaudimas DTL – didelio tankio lipoproteinai
IŠL – išeminė širdies liga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas
MTL – mažo tankio lipoproteinai PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAKS – sistolinis arterinis kraujo spaudimas SAV – standartinis alkoholio vienetas ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Antropometriniai matavimai ir jų vertinimas ... 11
1.2. Nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje ... 13
1.3. Nutukimo ryšiai su kitais lėtinių ligų rizikos veiksniais ... 15
1.4. Antropometrinių indeksų taikymas lėtinių ligų rizikos vertinimui ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 22
2.1. Tyrimo organizavimas ... 22
2.2. Tiriamasis kontingentas ... 22
2.3. Tyrimo metodai ir lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių vertinimo kriterijai ... 23
2.4. Statistinė duomenų analizė ... 26
2.5. Darbo autorės indėlis ... 27
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 metais, antropometrinių indeksų ir jų tarpusavio sąsajų vertinimas ... 28
3.2. Lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 metais ... 40
3.3. Antropometrinių indeksų ryšiai su lėtinių ligų rizikos veiksniais ... 45
IŠVADOS ... 61
REKOMENDACIJOS ... 62
LITERATŪRA ... 63
ĮVADAS
Lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali daugelio pasaulio šalių visuomenės sveikatos problema. Europos Komisijos duomenimis, lėtinės ligos lemia apie 86,0 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų mirčių [60]. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje nuo šių ligų mirė 56,3 proc. visų mirusiųjų [32].
Lėtinių ligų riziką didina nesveika gyvensena: rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas. Dėl nesveikos gyvensenos atsiranda nutukimas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, kurie yra ŠKL, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksniai [51]. Nutukimas susijęs su daugeliu lėtinių ligų [7]. Europos Sąjungos šalyse per didelis kūno svoris kasmet sąlygoja apie 1 mln. mirčių. Sveikatos problemų, susijusių su nutukimu, sprendimui Europos valstybės kasmet išleidžia apie 6-7 proc. nacionalinio biudžeto, skirto sveikatos apsaugai [20]. Nutukimas turi neigiamos reikšmės gyvenimo kokybei. Per pastaruosius 30 metų jo paplitimas tarp pasaulio gyventojų padidėjo 2-3 kartus ir daugelyje šalių pasiekė epidemijos lygį [7]. Lietuva nėra išimtis. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorio paplitimas tarp vyrų išaugo nuo 47,0 proc. 1994 metais iki 61,0 proc. 2012 metais, o nutukimo – atitinkamai nuo 10,0 proc. iki 18,0 proc. [25]. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų per aštuoniolika metų nepakito, tačiau per didelį kūno svorį turi didelė moterų dalis. 2012 metais antsvoris nustatytas 44,0 proc. moterų, o nutukimas – 19,0 proc. moterų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Sąjungos institucijos, kitos tarptautinės organizacijos skiria daug dėmesio kovai su nutukimo epidemija. 2006 metais Stambule vykusioje Europos sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje priimta Europos kovos su nutukimu chartija, kurioje pabrėžiamas valstybės, visuomenės ir individo vaidmuo sprendžiant nutukimo problemas [79]. 2007 metais Europos Komisija patvirtino baltąją knygą „Dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti“, kur valstybės įpareigojamos rengti nacionalines kovos su nutukimu programas [17]. Visuose dokumentuose pabrėžiama, kad visuomenės sveikatos specialistai turėtų aktyviai dalyvauti skatinant sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą mokyklose, darželiuose, darbovietėse, bendruomenėse, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Kūno svoriui vertinti atliekami įvairūs antropometriniai matavimai ir skaičiuojami antropometriniai indeksai. Populiariausias iš jų yra kūno masės indeksas (KMI). Nors jis pakankamai gerai koreliuoja su lėtinių ligų rizika, tačiau kritikuojamas dėl to, kad neatspindi riebalų pasiskirstymo kūne [48]. Siekiant įvertinti vidinių riebalų kiekį, buvo pradėtas taikyti liemens apimties matavimas. Mokslinių tyrimų duomenimis, liemens apimtis yra susijusi su metabolinių komplikacijų rizika, yra vienas iš metabolinio sindromo komponentų. Pastaraisiais metais analizuojama ir kitų antropometrinių indeksų: liemens ir klubų santykio, liemens ir ūgio santykio, reikšmė lėtinių ligų rizikos vertinimui.
Pasaulyje yra atlikta tyrimų, lyginančių įvairių antropometrinių indeksų ryšius su lėtinėmis ligomis. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad liemens ir ūgio santykis bei liemens apimtis geriau prognozuoja ŠKL nei KMI ar liemens ir klubų santykis [70]. M. Ashwell ir bendraautoriai taip pat pateikė išvadą, kad liemens ir ūgio santykis turi didesnę prognozinę reikšmę cukrinio diabeto, dislipidemijų bei ŠKL rizikai negu liemens apimtis ir KMI [2]. Nustatyta, kad antropometrinių indeksų ryšiai su lėtinių ligų rizika priklauso nuo tiriamos populiacijos, t.y. jos amžinės, lytinės, tautinės struktūros.
Lietuvoje nėra atlikta pakankamai tyrimų, nagrinėjančių skirtingų antropometrinių indeksų ir lėtinių ligų rizikos veiksnių sąsajas. D. Lukšienė su bendraautoriais lygino KMI, liemens apimties bei liemens ir ūgio santykio ryšius su išeminės širdies ligos rizika (IŠL) [47]. Didelių skirtumų nenustatyta, tačiau liemens ir ūgio santykis buvo labiausiai susijęs su IŠL rizikos veiksniais.
Vykdant lėtinių ligų profilaktiką ir kontrolę, svarbu nustatyti, kurie žmonės turi didžiausią riziką susirgti, ir stengtis tą riziką sumažinti, taikant profilaktines priemones. Vertinant kūno svorį, kaip vieną iš lėtinių ligų rizikos veiksnių, būtina žinoti, kurį antropometrinį indeksą geriausia taikyti, todėl atliekant šį darbą, buvo siekiama nustatyti skirtingų antropometrinių indeksų ryšius su lėtinių ligų rizika.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti antropometrinių indeksų ir lėtinių ligų rizikos veiksnių ryšius.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų antropometrinius indeksus ir jų tarpusavio sąsajas. 2. Nustatyti lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimą tiriamojoje populiacijoje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Antropometriniai matavimai ir jų vertinimas
Nutukimo paplitimui didėjant, antropometriniai matavimai tampa labai reikšmingi kasdieninėje klinikinėje praktikoje bei atliekant sveikatos tyrimus. Antropometriniai matavimai yra atliekami norint nustatyti kūno formą, kūno ir atskirų jo dalių dydį bei kūno riebalų kiekį. Šie matavimai yra lengvai atliekami, universalūs, neinvaziniai ir nebrangūs [84]. Ūgio, kūno svorio, kūno apimčių bei odos klosčių matavimai yra pagrindiniai antropometriniai matavimai [7, 48].
Ūgis įvertinamas standartiniu vertikaliuoju ūgio matuokliu ± 5 mm tikslumu. Asmuo, kurio ūgis matuojamas, turi būti be batų, jo plaukai glotniai sušukuoti, tiesiai stovėti suglaustomis pėdomis, o kulnais, sėdmenimis ir nugara remtis į sieną. Ūgio matavimas yra atliekamas tiriamajam giliai įkvėpus. Rekomenduojama matuoti kelis kartus iš eilės ir vertinti aritmetinį jų vidurkį. Kūno svoris rekomenduojamas matuoti medicininėmis elektroninėmis svarstyklėmis 100 gramų tikslumu. Sveriant tiriamąjį, jis turi būti be batų, su apatiniais rūbais, geriausia, kad jis būtų nevalgęs daugiau negu 12 valandų, pasituštinęs ir pasišlapinęs [48]. Atlikus kūno svorio ir ūgio matavimus, apskaičiuojami išvestiniai rodikliai.
KMI yra standartinis indeksas suaugusiųjų antsvoriui ir nutukimui nustatyti [70]. Jis daugelį metų plačiai naudojamas atliekant mokslinius tyrimus bei klinikinėje praktikoje, nes gydytojai pateikia pacientams su sveikata susijusias rekomendacijas dažniausiai remdamiesi KMI apskaičiavimu. KMI suteikia labai naudingos informacijos apie nutukimo lygį visoje populiacijoje ir su nutukimu susijusią riziką [83].
KMI yra skaičiuojamas kūno svorį kilogramais, padalijus iš ūgio metrais, pakelto kvadratu (kūno svoris (kg)/ ūgis2
(m2)). Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) kūno svoris yra per mažas esant KMI <18,5 kg/m2
, normalus – 18,5-24,99 kg/m2, antsvoris –25-29,99 kg/m2, I laipsnio nutukimas – 30,0-34,9 kg/m2, II laipsnio nutukimas – 35,0-39,9 kg/m2, III laipsnio nutukimas – ≥40,0 kg/m2 [83]. Didėjant KMI, nustatoma didesnė įvairių ligų rizika. Kitose šalyse nutukimas individams nustatomas remiantis tos šalies tyrimais. Remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo rezultatais, A. Romero-Corral ir bendrautoriai nustatė, kad geriausia KMI ribinė vertė nutukimui įvertinti yra 25,8 kg/m2
[66]. Pagal M. Rahman ir A. B. Berenson nutukimas konstatuojamas baltaodėms reprodukcinio amžiaus moterims, kai KMI yra ≥25,5 kg/m2
juodaodėms – ≥28,7 kg/m2, ispanėms – ≥26,2 kg/m2
[63]. Remiantis X. Dong ir bendraautorių atliktu tyrimu, Kinijos vyrams ir moterims antsvoris diagnozuojamas, kai KMI yra 24,5 kg/m2 [12]. Galima teigti, kad KMI ribinė vertė skiriasi tarp įvairių gyventojų grupių.
KMI naudojimas yra kritikuojamas mokslinėse publikacijose, nes šis indeksas neįvertina kūno formos ir neatskiria riebios kūno masės nuo liesos. Antropometriniai matavimai, nustatantys centrinį nutukimą, turi didesnį jautrumą ir specifiškumą. Šie matavimai taip pat yra jautresni gyvenimo būdo pokyčiams, nes padidėjus raumenų masei dėl fizinės veiklos ir mitybos, liemens apimtis, liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykiai labai pakinta, o KMI gali mažai pakisti [70].
Siekiant nustatyti vidinių riebalų masę, dažniausiai naudojamas matavimo metodas yra liemens apimtis. Liemens apimtis yra antropometrinis metodas, kuris nesusijęs su ūgiu, stipriai koreliuoja su KMI bei liemens ir klubų santykiu [83]. Ji matuojama lanksčia plastikine matavimo juostele 0,1 cm tikslumu per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir klubakaulio keteros [48]. Liemens apimties matavimas yra paprastas metodas, kuris nustato centrinį nutukimą ir susijęs su vidinių riebalų kiekio padidėjimu [52].
Įvairiose pasaulio šalyse yra skirtingos padidėjusios liemens apimties ribos. Europiečių liemens apimtis laikoma padidėjusia, kai yra ≥94 cm (vyrams) ir ≥80 cm (moterims), Pietų azijiečių ir kinų – ≥90 cm (vyrams) ir ≥80 cm (moterims), japonų – ≥85 cm (vyrams) ir ≥90 cm (moterims). Pietų ir Centrinio regiono amerikiečiai liemens apimties įvertinimui remiasi Pietų Azijos rekomendacijomis, Subsacharinės Afrikos ir Rytų Viduržemio jūros bei Artimųjų rytų gyventojai – Europos rekomendacijomis [34].
Liemens apimties ribos skiriasi tarp įvairių gyventojų grupių dėl skirtingos kardiometabolinės rizikos. Pavyzdžiui, Azijos gyventojams nustatoma didesnė kardiometabolinė rizika esant mažesnei liemens apimčiai negu kitų regionų gyventojams. Liemens apimties matavimas yra patogi ir nebrangi priemonė, naudojama klinikinėje praktikoje, siekiant pagerinti kardiometabolinės rizikos įvertinimą [52].
Liemens ir klubų santykis – klinikinėje praktikoje naudojamas antropometrinis indeksas centriniam nutukimui nustatyti [83]. Norint apskaičiuoti šį indeksą, reikia išmatuoti liemens ir klubų apimtis. Klubų apimtis matuojama per plačiausią klubų vietą 0,1 cm tikslumu [48]. Liemens ir klubų santykis skaičiuojamas liemens apimtį (cm) padalijus iš klubų apimties (cm). Remiantis PSO rekomendacijomis, vyrams liemens ir klubų santykis laikomas padidėjusiu, kai yra >1,0, o moterims – >0,85 [83].
Pastaruoju metu vis dažniau moksliniuose tyrimuose yra naudojamas liemens ir ūgio santykis. Liemens ir ūgio santykis yra antropometrinis indeksas, kurį paprasta apskaičiuoti ir
įvertinti. Šis indeksas apskaičiuojamas liemens apimtį (cm) padalijus iš ūgio (cm). Padidėjęs liemens ir ūgio santykis yra laikomas, kai jo reikšmė yra daugiau negu 0,50 [1].
Šis indeksas yra pranašesnis negu KMI, nes yra lengviau apskaičiuojamas ir suprantamas ne profesionalams. Žmogui reikia mažiau nusirengti atliekant matavimus, nereikia svarstyklių. Indeksas yra jautresnis kūno svorio pokyčiams, kurie atsiranda dėl mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčių.
Antropometrinių matavimų ribos nustatomos remiantis atliktais epidemiologiniais tyrimais. Jie gali būti naudojami numatyti populiacijos sveikatos būklę, riziką susirgti tam tikromis ligomis ir išgyvenamumą [84].
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai antropometriniai matavimai yra ūgio, kūno svorio ir liemens apimčių matavimai. Atlikus matavimus, apskaičiuojami antropometriniai indeksai. Liemens apimtis, liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykiai nustato centrinį nutukimą, o KMI – bendrą nutukimą. Lietuvoje antropometriniai indeksai vertinami atsižvelgiant į PSO rekomendacijas.
1.2. Nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje
Nutukimas – viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse [83]. Nutukimo paplitimas sparčiai auga ir pasiekė epidemijos lygį daugelyje pasaulio šalių, todėl ši problema yra aktuali visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2010 metais nutukimo paplitimas tarp vyrų siekė 19,0 proc., o tarp moterų – 20,0 proc. [24]. 2012 metais atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, nutukimas nustatytas 18,0 proc. vyrų ir 19,0 proc. moterų. Daugiau Lietuvos vyrų negu moterų turėjo antsvorio, atitinkamai 61,0 proc. ir 44,0 proc. Lyginant 1994 metais ir 2012 metais atliktų Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų rezultatus, tarp vyrų antsvorio paplitimas padidėjo 14,0 proc., o nutukimo – 8,0 proc. Tuo tarpu nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė [25].
M. Bacevičienės ir bendraautorių 2001 – 2002 metais atlikto tyrimo duomenimis, nutukusių 35-64 metų amžiaus Kauno moterų buvo daugiau negu vyrų (atitinkamai 39,1 proc. ir 26,3 proc.), tačiau daugiau vyrų negu moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 46,9 proc. ir 33,8 proc.) [3]. 2007 metais vykdant Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos progamą (CINDI), kurioje dalyvavo 25-64 metų amžiaus Lietuvos kaimiškųjų rajonų gyventojai, V. Grabauskas ir bendraautoriai nustatė, kad nutukimo paplitimas tarp vyrų siekė 22,8 proc., o
tarp moterų – 29,8 proc. [23]. Galima teigti, kad nustatytas aukštas nutukimo paplitimo lygis tarp CINDI programos dalyvių.
Antsvorio ir nutukimo paplitimas priklauso nuo išsilavinimo lygio. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 1994 – 2012 metų laikotarpiu didesnis nutukimo paplitimas buvo tarp moterų, turinčių vidurinį negu aukštąjį išsilavinimą. 2012 metais 20,0 proc. vyrų, turinčių vidurinį išsilavinimą, ir 14,0 proc. vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo nutukę [25].
Pasaulyje nuo 1980 metų nutukusių žmonių skaičius beveik padvigubėjo. 2008 metais 1,4 mlrd. pasaulio suaugusių gyventojų turėjo antsvorio, iš jų 200 mln. vyrų ir 300 mln. moterų buvo nutukę. Nutukę gyventojai sudaro daugiau negu 10,0 proc. visos pasaulio populiacijos [80].
B. Balkau ir bendraautoriai, apibendrinę epidemiologinių tyrimų duomenis, nustatė didelį nutukimo paplitimą visuose pasaulio regionuose, net ir Azijoje, kur gyventojai paprastai yra laikomi liesais. Visuose pasaulio regionuose, išskyrus Pietų ir Rytų Aziją, 60,0 proc. vyrų ir 50,0 proc. moterų turi antsvorio arba yra nutukę. Antsvoris nustatytas 40,0 proc. vyrų ir 30,0 proc. moterų. Nustatyta, kad 36,0 proc. Kanados gyventojų yra nutukę. Vidurio Rytų bei Šiaurės ir Pietų Afrikos moterų nutukimo paplitimas yra didelis (atitinkamai 38,0 proc. ir 40,0 proc.) [5].
Pasaulinės nutukimo plitimo tendencijos yra gana skirtingos: JAV nutukimo plitimas stabilizavosi, o kai kuriose Europos ir Azijos šalyse – tebedidėja [65]. 2011 – 2012 metais JAV atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, 34,9 proc. JAV gyventojų buvo nutukę. 2003 – 2004 ir 2011 – 2012 metų laikotarpiais nebuvo reikšmingų pokyčių tarp JAV suaugusių gyventojų nutukimo paplitimo [53]. N. M. Kasper ir bendraautoriai nustatė, kad 2010 metais nutukimo paplitimas tarp Kolumbijos suaugusių gyventojų siekė 16,4 proc. Lyginant su 2005 metais (13,9 proc.), nutukimo paplitimas padidėjo 2,5 proc. [38]. E. A. Boylan ir bendraautorių duomenimis, 2011 metais 23,4 proc. Airijos gyventojų buvo nutukę. 1990 – 2011 metų laikotarpiu padidėjo Airijos suaugusių gyventojų juosmens ir klubų apimtys, juosmens – klubų santykis bei KMI vidurkis. KMI vidurkis 1990 – 2011 metais padidėjo 1,1 kg/m2
, o 2001 – 2011 metais – 0,6 kg/m2 [6].
H. Schneider ir bendraautoriai nustatė, kad 1992 – 2007 metų laikotarpiu Šveicarijoje antsvorio paplitimas padidėjo nuo 30,3 proc. iki 37,3 proc., o nutukimo – nuo 5,4 proc. iki 8,1 proc. [69]. J. Sundquist ir bendraautorių duomenimis, KMI vidurkis ir nutukimo paplitimas beveik nepakito tarp Švedijos suaugusių gyventojų 2000 – 2004 metų laikotarpiu. Vis dėlto nutukimo lygis Švedijoje išliko pakankamai aukštas, ypač tam tikrose amžiaus grupėse [75].
Nutukimas, susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, pasiekė epidemijos lygį jau daugelyje Pietų Azijos šalių [36]. Y. Balarajan ir bendraautorių duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas gerokai išaugo tarp reprodukcinio amžiaus moterų, gyvenančių Bangladeše, Nepale ir Indijoje [4]. Nutukimo paplitimas tarp Irano gyventojų sparčiai didėjo. 1999 metais nutukimo paplitimas siekė 13,6 proc., 2005 metais – 19,6 proc., 2007 metais – 22,3 proc. [16].
Remiantis Korėjos Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, 2011 metais bendras nutukimo paplitimas tarp Korėjos gyventojų siekė 32,0 proc. (34,9 proc. vyrų ir 30,5 proc. moterų). Centrinis nutukimas nustatytas 27,7 proc. gyventojų (28,1 proc. vyrų ir 27,5 proc. moterų). 1998 – 2005 metų laikotarpyje nutukimo paplitimas tarp Korėjos gyventojų palaipsniui didėjo, o nuo 2005 metų išliko pastovus. Sunkaus nutukimo paplitimas tarp Korėjos gyventojų metams bėgant palaipsniui didėja [40].
Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, nutukimo paplitimas daugelyje šalių didėja. Nutukimo paplitimo pokyčiams įtakos turėjo pasikeitę mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, kurie susiję su socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčiais [7]. Dėl plačiai paplitusio suaugusių nutukimo padidėjo sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų [52], nes nutukimas yra susijęs su kitais lėtinių ligų rizikos veiksniais.
Apibendrinant galima teigti, kad nutukimo problema yra labai aktuali Lietuvos gyventojams. Beveik 40,0 proc. Lietuvos vyrų ir ketvirtadalis moterų turi antsvorio, o kas ketvirtas suaugęs gyventojas yra nutukęs. 1994 – 2012 metų laikotarpiu antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų padidėjo, o tarp moterų beveik nepasikeitė. Kitose pasaulio šalyse taip pat stebimos nutukimo paplitimo didėjimo tendencijos. Svarbu stebėti nutukimo paplitimo pokyčius ir imtis profilaktinių priemonių, kad būtų galima stabdyti nutukimo epidemiją.
1.3. Nutukimo ryšiai su kitais lėtinių ligų rizikos veiksniais
Nutukimas turi įtakos žmonių sergamumui, neįgalumui ir gyvenimo kokybei. Nutukę suaugusieji turi didesnę galimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, ŠKL (IŠL, arterine hipertenzija, insultu), tam tikrų lokalizacijų vėžiu (storosios žarnos, gimdos gleivinės, krūties, inkstų ir kt.), osteoartritu ir kitomis ligomis. Vidinių riebalų masės padidėjimas yra susijęs su dislipidemijos, hiperglikemijos bei ŠKL rizika [48]. S. Saydah ir bendraautoriai, apibendrinę 1999 – 2010 metais JAV atlikto Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo, kuriame dalyvavo 10568 suaugusieji, duomenis, nustatė, kad 2007 – 2010 metų laikotarpiu didžiausias cukrinio
diabeto (18,5 poc.), arterinės hipertenzijos (35,7 proc.) ir dislipidemijos (49,7 proc.) paplitimas buvo tarp nutukusių tiriamųjų [67].
Nutukę suaugusieji vienu metu gali sirgti keliomis lėtinėmis ligomis, kurios labai blogina gyvenimo kokybę ir tampa didele našta sveikatos priežiūros sistemai [7]. Centrinis nutukimas, kurį apibūdina liemens apimtis, liemens ir ūgio bei liemens ir klubų santykis, yra vienas iš metabolinio sindromo diagnostikos kriterijų [5, 52]. V. Strazdienės ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, centrinis nutukimas buvo antras pagal paplitimą tarp visų metabolinio sindromo komponentų, jis nustatytas 15,4 proc. vyrų ir 35,9 proc. moterų, dalyvavusių pirminėje ŠKL prevencijos programoje [74]. Pracūzijoje T. A. Hillier ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, per šešerius metus kiekvienas priaugtas kilogramas 22,0 proc. padidina riziką susirgti metaboliniu sindromu [33].
Nutukimas yra gerai žinomas 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys [81]. Visame pasaulyje didėjantis nutukimo paplitimas yra susijęs su dideliu sergamumu ir mirtingumu nuo cukrinio diabeto [5]. Antsvoris ir nutukimas lemia apie 65,0 – 80,0 proc. naujų sergamumo 2 tipo cukriniu diabetu atvejų [59]. Nustatyta, kad nutukusiems asmenims yra beveik 10 kartų didesnė rizika susirgti cukriniu diabetu, negu normalų kūno svorį turintiems asmenims [50]. C. Wilborn ir bendraautorių duomenimis, nutukę vyrai turi 5 kartus didesnę riziką, o nutukusios moterys – 8,3 karto didesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, lyginant su normalų kūno svorį turinčiais asmenimis [77]. Pagal P. Kopelman, 90,0 proc. sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, KMI yra daugiau negu 23 kg/m2 [42].
Centrinis nutukimas yra labiau susijęs su padidėjusia ŠKL ir kardiometaboline rizika, negu per didelis kūno svoris, kurį vertina KMI [52]. Vidinio riebalinio audinio ląstelės sintezuoja lėtinio uždegimo mediatorius, kurie turi tiesioginį poveikį ŠKL [22].
Tarp nutukusių žmonių yra labiau paplitę kiti ŠKL rizikos veiksniai, tokie kaip arterinė hipertenzija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija ir padidėjusi mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentracija kraujyje [7, 36]. A. Mastavičiūtės ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, nutukę asmenys turėjo aukštesnį arterinį kraujospūdį (AKS) [49]. Z. Chen ir bendraautorių duomenimis, didėjant KMI, didėjo sistolinis kraujo spaudimas (SAKS) ir diastolinis kraujo spaudimas (DAKS) [9]. S. Dua ir bendraautoriai, ištyrę suaugusius gyventojus Indijoje, nustatė, kad antsvorio turintys ar nutukę tiriamieji buvo labiau linkę sirgti arterine hipertenzija, negu normalų KMI turintys asmenys [13]. Kaip teigia P. Kopelman, 85,0 proc. arterinės hipertenzijos atvejų yra nustatoma asmenims, kurių KMI daugiau negu 25 kg/m2
rizika susirgti arterine hipertenzija padidėja 5 kartus, lyginant su normalų kūno svorį turinčiais žmonėmis [29, 42].
Nutukimas didina IŠL riziką. Z. Chen su bendraautoriais ištyrė 220000 Kinijos 40-79 metų amžiaus gyventojus nustatė, kad KMI padidėjus 2 kg/m2, rizika numirti nuo IŠL
padidėja 12,0 proc. [9]. Pagal P. Kopelman, KMI padidėjus per vienetą, rizika susirgti IŠL padidėja 3,6 karto [42]. Tuo tarpu, Perspektyvinių tyrimų bendradarbiavimo komitetas, išanalizavęs 57 tyrimų rezultatus, nustatė, kad KMI padidėjus 5 kg/m2, mirtingumo nuo ŠKL
rizika padidėja 40,0 proc. [61].
Apibendrinant galima teigti, kad nutukimas lemia daugelio lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą. Taip pat nutukimas yra susijęs su kitais lėtinių ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip arterinė hipertenzija, lipidų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai.
1.4. Antropometrinių indeksų taikymas lėtinių ligų rizikos vertinimui
Antropometriniai indeksai, tokie kaip KMI, liemens apimtis, liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykis, yra naudojami prognozuoti sergamumą tam tikromis lėtinėmis ligomis. Mokslinėse publikacijose analizuojama, kaip atskiri antropometriniai indeksai yra susiję su lėtinių ligų rizikos veiksniais ir kuris iš jų labiausiai tiktų lėtinių ligų rizikos vertinimui. Daugelį metų moksliniuose tyrimuose buvo plačiai naudojamas KMI, tačiau kai kurie tyrimai nustatė, kad kiti antropometriniai indeksai yra labiau susiję su lėtinių ligų rizikos veiksniais.
Lietuvoje yra mažai atlikta tyrimų, kuriuose nagrinėtos sąsajos tarp atskirų antropometrinių indeksų ir lėtinių ligų rizikos veiksnių. D. I. Lukšienė su bendraautoriais ištyrė 2048 25-70 metų Lietuvos gyventojus ir įvertino antropometrinių indeksų (KMI, liemens apimties, liemens ir ūgio santykio) ryšį su IŠL ir jos rizikos veiksniais. Logistinės regresijos modelių palyginimas atskleidė, kad liemens ir ūgio santykis geriausiai tinka prognozuoti IŠL riziką [47].
Lietuvoje atliktuose tyrimuose dažniausiai buvo naudojamas KMI, liemens apimtis ar liemens ir klubų santykis, nustatant antropometrinių indeksų ir lėtinių ligų rizikos veiksnių ryšius. A. Mastavičiūtė su bendraautoriais Lietuvoje ištyrę 40 metų ir vyresnius asmenis, dalyvavusius pirminėje ŠKL prevencijos programoje, nustatė stipriausią teigiamą ryšį tarp vidutinio AKS ir KMI [49]. G. Tytmonas, ištyręs 2774 tuometinio Kauno medicinos universiteto klinikų Šeimos klinikos pacientus, nustatė, kad liemens apimtis buvo susijusi su
padidėjusia cukrinio diabeto rizika [76]. O. Gustienės su bendraautoriais duomenimis, pilvinio tipo nutukimas tiesiogiai koreliavo su C reaktyvaus baltymo (CRB) kiekiu [28].
Kitose šalyse yra atlikta daugiau tyrimų, nagrinėjančių atskirų antropometrinių indeksų taikymą lėtinių ligų rizikai įvertinti. Diskutuojama, kuris indeksas yra stipriau susijęs su ŠKL rizikos veiksniais. Japonijoje ištyrus 5796 vidutinio amžiaus gyventojus, nustatyta, kad KMI, panašiai kaip ir liemens apimtis, prognozuoja ŠKL riziką [68]. Tokią išvadą pateikė ir M. C. Ryan su bendraautoriais, ištyrę Europos gyventojus [64]. B. Balkau ir bendraautoriai, apibendrinę tyrimus, kuriuose dalyvavo 18-80 metų amžiaus 182970 asmenų iš 63 pasaulio šalių, pateikė išvadą, kad KMI ir liemens apimtis buvo stipriai susiję su ŠKL rizika įvairiuose pasaulio regionuose [5]. Tuo tarpu Kinijoje, ištyrus moteris, nustatyta, kad KMI geriau negu liemens apimtis prognozuoja ŠKL riziką [35].
Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose vertinant ŠKL riziką, į antropometrinių indeksų palyginimą įtrauktas ne tik KMI, liemens apimtis, liemens ir klubų santykis, bet ir liemens ir ūgio santykis. Skirtingose mokslinėse publikacijose gaunamos nevienodos išvados.
Y. Pua ir bendraautoriai, ištyrę 566 Singapūro moteris, nustatė, kad antropometriniai indeksai yra tinkama priemonė ŠKL prognozuoti, tačiau liemens ir ūgio santykis geriausiai buvo susijęs su ŠKL rizikos veiksniais [62]. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis, liemens ir ūgio santykis ir liemens apimtis geriau prognozavo ŠKL riziką negu KMI ar liemens ir klubų santykis, tačiau skirtumai buvo nedideli [70]. Panašūs rezultatai pateikti Kinijos ir Korėjos mokslininkų. Kinijoje X. Dong su bendraautoriais, ištyrę 3006 suaugusius gyventojus, nustatė, kad liemens ir ūgio santykis labiau negu liemens apimtis buvo susijęs su ŠKL rizikos veiksniais, tačiau liemens ir ūgio santykis ir liemens apimtis prognozavo ŠKL riziką geriau negu KMI, išskyrus arterinės hipertenzijos riziką vyrams [12]. S. Park ir bendrautoriai, remdamiesi trečio Korėjos Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo, kuriame dalyvavo 5429 suaugę žmonės, rezultatais, pateikė išvadą, kad liemens apimtis bei liemens ir ūgio santykis geriau negu KMI prognozavo ŠKL riziką Korėjos gyventojams [57]. R. P. Gelber ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, stipresnis ryšys yra tarp liemens ir ūgio santykio ir ŠKL, lyginant su kitais antropometriniais indeksais [21]. Teigiama, kad KMI neatskiria riebios ir raumeningos kūno masės [70]. Dėl šios priežasties, tyrimuose, kuriuose analizuojama visų antropometrinių indeksų reikšmė ŠKL rizikai įvertinti, gaunami rezultatai, kad KMI yra prastesnis indeksas, lyginant su kitais.
M. Ashwell ir bendraautoriai 2010 metais atliko tyrimų, susijusių su antropometriniais rodikliais ir kardiometaboliniais rizikos veiksniais, sisteminę apžvalgą ir metaanalizę. Išanalizavus 31 tyrimo rezultatus (>300 000 suaugusiųjų), nustatyta, kad liemens ir ūgio
santykis prognozuoja cukrinio diabeto, dislipidemijos bei ŠKL riziką įvairių tautybių ir etninių grupių gyventojams geriau negu liemens apimtis ir KMI [2].
Kitokie rezultatai gauti, atlikus Teherano lipidų ir gliukozės tyrimą, kuriame dalyvavo 5037 suaugusios moterys. A. Esmaillzadeh ir bendraautoriai pateikė išvadą, kad liemens apimtis, lyginant su KMI, liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykiu, geriausiai prognozuoja ŠKL riziką Teherano suaugusioms moterims [15].
Pagal C. Lee ir bendraautorių atliktą metaanalizę centrinį nutukimą nustatantys antropometriniai indeksai, ypač liemens ir ūgio santykis, buvo labiau susijęs su ŠKL rizikos veiksniais negu KMI [45]. Vienas naujausių tyrimų, kuriame dalyvavo 4487 Australijoje gyvenančios moterys, įrodė, kad centrinį nutukimą charakterizuojantys antropometriniai indeksai (liemens apimtis, liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykiai) geriau prognozuoja ŠKL riziką negu bendrą nutukimą parodantis KMI. Šie indeksai turėtų būti naudojami klinikinėje praktikoje vertinant ŠKL riziką [22]. L. de Koning ir bendraautorių atliktos metaanalizės duomenimis, 1 cm padidėjus liemens apimčiai, 2,0 proc. padidėja ŠKL rizika, tuo tarpu 0,01 padidėjus liemens ir klubų santykiui, ŠKL rizika padidėja 5,0 proc. [41].
B. M. Kaess su bendraautoriais 2004 metais ištyrė 16657 Lenkijos gyventojus ir nustatė, kad liemens ir ūgio santykis turi šiek tiek didesnę IŠL prognostinę vertę negu KMI arba liemens apimtis. Moterų KMI, liemens apimtis ir liemens ir ūgio santykis buvo labiau susiję su IŠL rizikos veiksniais negu vyrų [37]. E. Gruson ir bendraautoriai, ištyrę 10602 50-59 metų amžiaus vyrus, gyvenančius Prancūzijoje ir Šiaurės Airijoje, nustatė, kad liemens ir ūgio santykis geriau negu liemens apimtis, liemens ir klubų santykis ir KMI prognozuoja IŠL riziką, bet skirtumai yra nedideli [27]. V. Herrera ir bendraautoriai ištyrė 18976 Lotinų Amerikos gyventojus ir apibendrinę tyrimo rezultatus nustatė, kad liemens ir ūgio santykis yra tiksliausias antropometrinis indeksas IŠL rizikai įvertinti, o KMI yra beveik neinformatyvus [30].
Remiantis ketvirto Korėjos Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo, kuriame dalyvavo 4573 suaugusių žmonių, rezultatais nustatyta, kad liemens apimtis buvo susijusi su didesne IŠL rizika, nepriklausomai nuo KMI lygio. Vyrai, turintys padidėjusią liemens apimtį, bet normalų KMI, turėjo vidutiniškai aukštą ar aukštą IŠL riziką, kaip ir nutukę vyrai, turintys padidėjusią liemens apimtį. Autoriai pateikė išvadą, kad tiek centrinį, tiek bendrą nutukimą rodantys antropometriniai indeksai turi būti naudojami vertinant IŠL riziką [56].
Įvairūs epidemiologiniai tyrimai patvirtina ryšį tarp antropometrinių indeksų ir arterinės hipertenzijos. Pagal D. Silva ir bendraautorius KMI, liemens apimtis ir liemens ir ūgio
santykis geriausiai tinkami indeksai prognozuoti Pietų Brazilijoje gyvenančių asmenų arterinės hipertenzijos riziką [73].
Antropometriniai indeksai yra vienas iš metabolinio sindromo diagnostikos kriterijų. JAV Nacionalinės cholesterolio švietimo programos ekspertai rekomendavo į metabolinio sindromo diagnostikos kriterijus, įtraukti centrinį nutukimą: liemens apimtį >102 cm (vyrams) arba >88 cm (moterims) [18]. Pagal Tarptautinės diabeto federacijos 2005 metais rekomenduojamus metabolinio sindromo diagnostikos kriterijus, sindromas gali būti diagnozuotas, kai europiečiams liemens apimtis ≥94 cm (vyrams) arba ≥80 cm (moterims) [34]. Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose palyginti antropometriniai indeksai metabolinio sindromo rizikai įvertinti. Korėjos mokslininkai ištyrę 2952 asmenis, dalyvavusius ketvirtame Korėjos Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrime, nustatė, kad liemens ir ūgio santykis geriau negu normalus KMI ir liemens apimtis prognozuoja metabolinio sindromo riziką [55].
Antropometiniai indeksai padeda įvertinti cukrinio diabeto riziką. S. Choi su bendraautoriais, ištyrę 6206 Korėjos gyventojus, nustatė, kad, esant vyrų liemens apimčiai 85 cm, o moterų – 80 cm, padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu [10]. R. Jayawardana su bendraautoriais, ištyrę 5000 suaugusių Šri Lankos gyventojų, konstatavo, kad tarp liemens ir ūgio santykio ir metabolinių parametrų yra stipresnis ryšys, lyginant su klasikiniais antropometriniais indeksais. Daugiau negu pusė suaugusių Šri Lankos gyventojų, turinčių padidėjusią liemens apimtį, turėjo didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir dislipidemija [36].
Wen-Cheng Li ir bendraautoriai, 2010 metais ištyrę 36642 Taivano suaugusius gyventojus, nustatė, kad liemens ir ūgio santykis padeda nustatyti asmenims kardiometabolinę riziką, nors jų KMI ir liemens apimtis yra normali. Vyrai ir moterys, kurių liemens ir ūgio santykis buvo padidėjęs, turėjo didelę rizika susirgti metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, hipertenzija, ir dislipidemija [46]. L. Browning ir bendraautorių atliktos sisteminės apžvalgos duomenimis, liemens ir ūgio santykis ir liemens apimtis panašiai prognozuoja cukrinio diabeto ir ŠKL riziką, bet geriau negu KMI [8].
Apžvelgus daugelį publikacijų, galima teigti, kad nėra vieningos nuomonės, kuris antropometrinis indeksas geriausiai padeda įvertinti lėtinių ligų riziką. Daugumoje tyrimų centrinį nutukimą atspindintys indeksai buvo labiau informatyvūs negu KMI. Įvairiuose pasaulio regionuose gyvenantys žmonės yra skirtingi, todėl ir skiriasi antropometrinių indeksų prognostinė vertė. Lietuvoje yra atlikta mažai tyrimų, kuriuose būtų lyginamos skirtingų antropometrinių indeksų sąsajos su lėtinių ligų rizikos veiksniais. Tokia informacija yra
naudinga, išskiriant didelės rizikos gyventojų grupes, kurioms pirmiausia turėtų būtų taikomos lėtinių ligų profilaktikos priemonės.
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo organizavimas
Šis darbas yra 2012 – 2014 metais vykdomo tyrimo „Genetinių ir gyvensenos veiksnių ryšiai, vertinant lėtinių ligų riziką ir jos pokyčius nuo vaikystės“ dalis. Tyrimas atliekamas pagal Nacionalinę mokslo programą „Lėtinės neinfekcinės ligos“. 2012 metų lapkričio – 2013 metų vasario mėnesiais buvo atliktas ketvirtas kartotinis kohortos, kuri stebima nuo 1977 metų, sveikatos patikrinimas. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (1 priedas).
2.2. Tiriamasis kontingentas
Tyrimo kontingentą sudarė atsitiktinai atrinkti Kauno miesto gyventojai, gimę 1964 metais ir pirmą kartą ištirti 1977 metais pagal Juvenilinės hipertenzijos programą (n=1082). 2012 metais atlikus gyvenamosios vietos patikslinimą Lietuvos gyventojų registre nustatyta, kad 91 (8,4 proc.) žmogus yra miręs, 103 (9,5 proc.) žmonės emigravę, 90 (8,3 proc.) tirtųjų nežinomas adresas (2.1.1 pav.). Taigi kvietimai į sveikatos patikrinimą išsiųsti 798 anksčiau tirtos kohortos nariams, galėjusiems dalyvauti tyrime. Keturi žmonės, gavę kvietimą, informavo, kad jie dėl sunkios lėtinės ligos negali atvykti į tyrimą. Į sveikatos patikrinimą atvyko 511 asmenų (64,4 proc. galėjusių atvykti), iš jų 231 (45,2 proc.) vyras ir 280 (54,8 proc.) moterų. Antropometriniai matavimai atlikti 510 asmenų. Pagal išsilavinimą tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: turintys žemą (26,6 proc.), aukštesnįjį (31,9 proc.) ir aukštąjį (41,5 proc.) išsilavinimą. Žemam išsilavinimui priskirtas nebaigtas vidurinis ir vidurinis, aukštesniajam – aukštesnioji mokykla ar technikumas, aukštajam – kolegija ir universitetas.
2.2.1 pav. Tiriamojo kontingento atrankos schema
2.3. Tyrimo metodai ir lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių vertinimo kriterijai
Sveikatos patikrinimo metu buvo atliekama standartizuota anketinė apklausa, antropometriniai matavimai, matuojamas AKS, imamas kraujas biocheminiams tyrimams.
Anketinė apklausa. Tyrimo anketą sudarė 89 klausimai apie tiriamųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę ir gyvenseną (2 priedas). Šiame darbe analizuojami klausimai apie tiriamųjų išsilavinimą, fizinį aktyvumą ir alkoholio vartojimą.
Vertinant tiriamųjų alkoholio vartojimo įpročius buvo klausta apie stiprių alkoholinių gėrimų, vyno ir alaus vartojimo dažnį ir kiekį, išgertą per vieną kartą. Suvartotas alkoholio kiekis buvo perskaičiuotas į standartinius alkoholio vienetus (SAV) per mėnesį. Vienas SAV atitinka 10 g absoliutaus alkoholio, kuris yra 250 ml alaus, arba 120 ml vyno, arba 32 ml degtinės [82]. Rizikingas alkoholio vartojimas nustatytas, jeigu vyras gėrė >56 SAV per mėnesį, o moteris – >28 SAV per mėnesį.
Tiriamųjų fizinis aktyvumas buvo vertinamas pagal tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną (IPAQ). Tiriamųjų buvo klausiama, kiek dienų per praėjusias 7 dienas jie užsiėmė intensyvia, vidutinio intensyvumo fizine veikla ir vaikščiojo bent 10 min per dieną. Intensyvi fizinė veikla yra veikla, kai reikia didelių fizinių pastangų ir jos metu labai padažnėja kvėpavimas, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas, žemės kasimas, aerobika, greitas važiavimas
1977 m. tyrimas n = 1082
Negalėjo dalyvauti 2012/13 m. tyrime n = 288
Išvykę į užsienį – 103 (9,5 proc.)
Mirę – 91 (8,4 proc.)
Nežinomas adresas – 90 (8,3 proc.)
Sunkiai serga – 4 (0,4 proc.)
Galėjo dalyvauti 2012/13 m. tyrime
n = 794
Dalyvavo tyrime n = 511 (64,4 proc.)
dviračiu ir kt. Vidutinio intensyvumo fizinei veiklai reikia vidutinių fizinių pastangų; jos metu šiek tiek padažnėja kvėpavimas, pavyzdžiui, lengvų daiktų nešiojimas, važiavimas dviračiu įprastu tempu ir kt. Tai pat buvo klausiama, kiek vidutiniškai laiko truko atitinkama fizinė veikla per vieną iš praėjusios savaitės dienų. Vertinant fizinį aktyvumą skaičiuoti metaboliniai ekvivalentai (MET). Energija, išeikvota tam tikrai fizinei veiklai per savaitę, suskaičiuota pagal formulę: MET per savaitę = atitinkamos fizinės veiklos MET koeficientas x vidutinė aktyvumo trukmė (minutėmis) x kartai per savaitę. Susumavus intensyviai, vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir vaikščiojimui išeikvotą energiją, suskaičiuotas visas per savaitę išeikvotas energijos kiekis. Pagal IPAQ klausimyno vertinimo kriterijus, jeigu žmonės bent 3 dienas per savaitę užsiėmė intensyvia fizine veikla, trunkančia 20 min. ir ilgiau arba bent 5 dienas per savaitę užsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla ar vaikščiojo 30 min. per dieną ir ilgiau, arba bent 5 dienas per savaitę užsiėmė bet kuria fizine veikla, išeikvodami >600 MET-min, buvo laikoma, kad jie yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Jeigu žmonės bent 3 dienas per savaitę užsiėmė intensyvia fizine veikla, išeikvodami >1500 MET-min. arba bent 7 dienas per savaitę užsiėmė bet kuria fizine veikla, išeikvodami >1500 MET-min, jiems buvo nustatytas didelis fizinis aktyvumas. Jeigu žmonių fizinis aktyvumas neatitiko nei vieno iš aukščiau paminėtų kriterijų, tuomet jie buvo laikomi nepakankamai fiziškai aktyviais [11].
Antropometriniai matavimai. Tiriamiesiems buvo atliekami antropometriniai matavimai. Matavimų metu žmonės turėjo būti be batų, apnuoginę viršutinę kūno dalį arba su plonais apatiniais drabužiais. Buvo matuojamas jų ūgis, svoris, liemens ir klubų apimtys. Tiriamiesiems stovint tiesiai buvo matuojamas ūgis 0,5 cm tikslumu, naudojant ūgio matuoklę. Tiriamieji buvo sveriami standartinėmis mechaninėmis medicininėmis svarstyklėmis 100 g tikslumu. Liemens apimtis matuota lanksčia plastikine matavimo juostele 0,1 cm tikslumu per vidurį tarp apatinio šonkaulių lanko ir klubakaulio keteros. Klubų apimtis matuota per plačiausią klubų vietą 0,1 cm tikslumu.
Atlikus antropometrinius matavimus, apskaičiuoti antropometriniai indeksai. Kūno svoris buvo vertinamas apskaičiuojant KMI – kūno svoris (kg)/ ūgis2
(m2). Nustatyta, kad kūno svoris yra normalus, kai KMI yra 18,5 – 24,99 kg/m2
, antsvoris – kai KMI yra 25 – 29,99 kg/m2, nutukimas – kai KMI ≥ 30 kg/m2 [83].
Vyrų liemens apimtis buvo laikoma normalia, kai ji buvo mažesnė nei 94 cm, moterų – mažesnė negu 80 cm, vidutiniškai padidėjusi – vyrų >94 – 101 cm ir moterų >80 – 87 cm, labai padidėjusi – vyrų – >102 cm ir moterų – >88 cm [83].
Liemens ir klubų santykis apskaičiuotas liemens apimtį (cm) padalijus iš klubų apimties (cm). Kai šio santykio reikšmė vyrams buvo daugiau negu 1, o moterims – daugiau negu 0,85, jis buvo laikomas padidėjusiu [83].
Liemens ir ūgio santykis apskaičiuotas liemens apimtį (cm) padalijus iš ūgio (cm). Padidėjęs liemens ir ūgio santykis buvo tuomet, kai jo reikšmė buvo daugiau negu 0,51.
Kūno sudėties analizatoriumi OMRON (BF511) buvo matuojama procentinė kūno riebalų, vidinių kūno riebalų ir skeletinių raumenų masės dalis. Šis prietaisas atitinka ES medicininių prietaisų direktyvos 93/42/EEB reikalavimus. Atliekant matavimus tiriamieji turėjo atsistoti ant prietaiso basomis kojomis. Procentinės kūno riebalų, vidinių kūno riebalų ir skeletinių raumenų masės dalies rezultatai buvo vertinami pagal analizatoriaus gamintojų pateiktus kriterijus (2.3.1, 2.3.2 ir 2.3.3 lentelės). Procentinė kūno riebalų ir skeletinių raumenų masės dalis yra vertinama pagal lytį ir amžių. Kadangi visi tiriamieji buvo panašaus amžiaus, tai vertinant rezultatus buvo imama 40-59 metų amžiaus kategorija.
2.3.1 lentelė. Kūno riebalų procentinės dalies vertinimo kriterijai
Lytis Maža Normali Didelė Labai didelė
Moteris < 23,0 proc. 23,0 – 33,9 proc. 34,0 – 39,9 proc. ≥ 40,0 proc. Vyras < 11,0 proc. 11,0 – 21,9 proc. 22,0 – 27,9 proc. ≥ 28,0 proc. 2.3.2 lentelė. Vidinių kūno riebalų lygio vertinimo kriterijai
Vidinių kūno riebalų lygis Vertinimas
1 – 9 Normalus
10 – 14 Aukštas
15 – 30 Labai aukštas
2.3.3 Skeleto raumenų procentinės dalies vertinimo kriterijai
Lytis Maža Normali Didelė Labai didelė
Moteris < 24,1 proc. 24,1 – 30,1 proc. 30,2 – 35,1 proc. ≥ 35,2 proc. Vyras < 33,1 proc. 33,1 – 39,1 proc. 39,2 – 43,8 proc. ≥ 43,9 proc.
Arterinio kraujospūdžio matavimas. Tiriamajam sėdint AKS buvo matuojamas 2 mmHg tikslumu gyvsidabriniu sfigmomanometru dešinėje rankoje. SAKS buvo nustatomas pagal pirmą Korotkovo tonų fazę, o DAKS – pagal penktą Korotkovo tonų fazę. AKS buvo matuojamas 3 kartus kas 3 minutes. Vertinant AKS, buvo apskaičiuota vidutinė trijų matavimų reikšmė. Arterinė hipertenzija nustatyta, kai AKS >140/90 mmHg arba tiriamasis per praėjusias 2 savaites gėrė antihipertenzinius vaistus.
Biocheminių kraujo tyrimai. Biocheminiams tyrimams kraujas buvo imamas bent 12 val. nevalgiusiems asmenims iš alkūnės venos. Jiems buvo leidžiama gerti tik vandenį. Atlikti šie biocheminiai kraujo tyrimai: bendro cholesterolio, MTL ir DTL cholesterolio, trigliceridų, CRB, leptino ir gliukozės koncentracijos kraujyje. Tyrimai atlikti Medicina Practica laboratorijoje Cobas Integra 400 plus aparatu. Lipidų tyrimams taikyti fermentiniai metodai. Didelio jautrumo CRB nustatytas imunoturbidimetriniu metodu. Leptino koncentracija kraujyje nustatyta radioimuniniu metodu.
Dislipidemijos nustatytos pagal 2012 metų Europos draugijų rekomendacijas dėl širdies ir kraujagyslių profilaktikos: hipercholesterolemija – cholesterolis ≥5 mmol/l, padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija – ≥3 mmol/l, sumažėjusi DTL cholesterolio koncentracija – <1,0 mmol/l vyrams ir <1,2 mmol/l moterims, hipertrigliceridemija – trigliceridai ≥1,7 mmol/l [58].
Hiperglikemija diagnozuota, kai gliukozės koncentracija buvo ≥5,6 mmol/l.
Metabolinis sindromas nustatytas pagal Tarptautinės diabeto federacijos kriterijus: centrinis nutukimas ir bent du iš šių keturių požymių: 1) trigliceridų koncentracija ≥1,7 mmol/l, 2) vyrų DTL cholesterolio koncentracija <1 mmol/l, moterų - <1,3 mmol/l; 4) SAKS ≥130 ir/arba DAKS ≥85 mmHg ar gydoma anksčiau diagnozuota arterinė hipertenzija; 5) gliukozės koncentracija ≥5,6 mmol/l ar diagnozuotas cukrinis diabetas [34].
CRB koncentracija buvo laikoma normalia, kai ji buvo <1 mg/l, saikingai padidėjusi – 1-3 mg/l, labai padidėjusi – >3 mg/l.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 16.0 for Windows.
Kiekybiniams dydžiams vertinti buvo skaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, 25 ir 75 procentiliai.
Skirstinių atitikimas normalaus skirstinio kriterijams buvo vertinamas, taikant Kolmagorovo-Smirnovo kriterijų. Esant normaliam skirstiniui hipotezė apie dviejų nepriklausomų kintamųjų vidurkių lygybę buvo tikrinama taikant Stjudento t kriterijų, o esant nenormaliam skirstiniui – Mann-Whitney kriterijų. Trijų nepriklausomų kintamųjų vidurkiai ir jų dispersijos buvo lygintos taikant dispersinės analizės metodą (ANOVA).
Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinama taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų ir Z kriterijų.
Kiekybinių kintamųjų tarpusavio ryšio stiprumas buvo vertinamas skaičiuojant Spearman‘o koreliacijos koeficientus (r). Ryšys tarp dviejų požymių buvo laikomas labai silpnu, kai koreliacijos koeficiento reikšmė neviršijo 0,19, silpnu – kai koreliacijos koeficiento reikšmė pateko į intervalą 0,20-0,39, vidutiniu – 0,40-0,69, stipriu – 0,70-0,89, labai stipriu – viršijo 0,90.
Vertinant antropometrinių indeksų ryšius su lėtinių ligų rizikos veiksniais, taikyta logistinė regresinė analizė, kur priklausomas kintamasis buvo tam tikras rizikos veiksnys, o nepriklausomas – antropometrinis indeksas. Kiekvienas antropometrinis indeksas buvo įtrauktas į skirtingą logistinės regresijos modelį. Papildomai į kiekvieną logistinės regresijos modelį buvo įtrauktas išsilavinimas, alkoholio vartojimas (SAV per mėnesį) ir fizinio aktyvumo lygis. Logistinės regresijos modeliuose buvo skaičiuojami galimybių santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Galimybių santykiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai vienetas nepateko į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
Logistinės regresijos modelių su skirtingais antropometriniais indeksais palyginimui skaičiuoti informaciniai kriterijai: AIC (the Akaike Information Criterion) ir BIC (the Bayesian Information Criterion). Jie parodo, kuris modelis geriau vertina galimybę turėti tam tikrą rizikos veiksnį. Kuo kriterijaus reikšmė mažesnė, tuo modelis geresnis.
Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti paveiksluose ir lentelėse.
2.5. Darbo autorės indėlis
Autorė dalyvavo tyrime, atlikdama tiriamųjų antropometrinius matavimus. Sveikatos patikrinimo duomenis iš anketų suvedė į kompiuterį, naudodama EpiData programą, atliko statistinę duomenų analizę, apibendrino jos rezultatus. Rinko ir analizavo literatūrą apie lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių epidemiologiją, antropometrinių indeksų sąsajas su lėtinių ligų rizikos veiksniais.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Kauno miesto gyventojų, gimusių 1964 metais, antropometrinių indeksų ir jų tarpusavio sąsajų vertinimas
Išanalizavus tiriamųjų antropometrinius rodiklius nustatyta, kad visų antropometrinių rodiklių vidutinės reikšmės statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp lyčių, išskyrus klubų apimtį (3.1.1 lentelė). Vyrai buvo vidutiniškai 12,2 cm aukštesni ir svėrė 14 kg daugiau negu moterys. Vyrų KMI vidurkis buvo 0,9 kg/m2 didesnis negu moterų. Vidutinė vyrų liemens apimtis buvo 1,14 karto didesnė negu moterų, taip pat vyrų liemens ir ūgio bei liemens ir klubų santykių vidurkis buvo didesnis negu moterų. Vyrų skeleto raumenų procentinės dalies vidurkis buvo 1,3 karto statistiškai reikšmingai didesnis negu moterų, o vidutinis vidinių kūno riebalų lygis buvo 1,6 karto didesnis palyginti su moterimis. Vyrų kūno riebalų procentinės dalies vidutinės reikšmės buvo 1,5 karto mažesnės negu moterų (3.1.1 lentelė).
Ketvirto Korėjos Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, Korėjos suaugusių gyventojų KMI vidurkis (24,1 kg/m2
± 0,1 kg/m2) bei liemens apimties vidurkis (82,8 cm ± 0,2 cm) buvo mažesnis, negu mūsų tiriamųjų [56]. Tuo tarpu Taivano gyventojų KMI, liemens apimties bei liemens ir ūgio santykio vidurkiai buvo didesni, negu Kauno kohortos [46]. Kanados ir Australijos vyrų ir moterų KMI vidutinės reikšmės taip pat buvo didesnės negu mūsų tiriamųjų [5]. Tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų liemens apimties bei liemens ir klubų santykio vidutinės reikšmės buvo panašios į G. Koukoulio ir bendraautorių ištirtų centrinės Graikijos vyrų ir moterų antropometrinius indeksus. Mūsų ištirtų vyrų kūno riebalų procentinės dalies vidurkis buvo toks pat, kaip ir centrinės Graikijos vyrų, o moterų – didesnis, negu Graikijos moterų [43].
3.1.1 lentelė. Vyrų ir moterų antropometriniai rodiklių aprašomoji charakteristika Antropometrinis rodiklis Vidurkis SN Procentiliai 25 Mediana 75 Vyrai Ūgis (cm) 179,3** 6,3 175,0 179,6 183,9 Svoris (kg) 88,7** 16,2 77,5 86,5 97,5 KMI (kg/m2) 27,6* 4,9 24,5 26,9 30,1 Liemens apimtis (cm) 97,2** 12,5 87,5 96,1 104,0 Klubų apimtis (cm) 104,5 7,7 99,0 103,6 108,9
Liemens ir ūgio santykis 0,54** 0,07 0,49 0,53 0,58 Liemens ir klubų
santykis 0,93
**
0,07 0,87 0,93 0,97
Skeleto raumenų dalis
(proc.) 34,4
**
3,7 32,0 34,0 37,0
Kūno riebalų dalis
(proc.) 25,3
**
7,0 21,0 25,0 30,0
Vidinių riebalų lygis 11,7** 5,0 8,0 11,0 15,0
Moterys Ūgis (cm) 167,1 6,0 163,3 167,2 171,3 Svoris (kg) 74,7 16,3 63,3 70,4 83,4 KMI (kg/m2) 26,7 5,5 22,7 25,6 29,2 Liemens apimtis (cm) 85,0 13,5 75,5 82,0 91,8 Klubų apimtis (cm) 105,5 10,0 98,4 103,9 112,0
Liemens ir ūgio santykis 0,51 0,08 0,45 0,49 0,55
Liemens ir klubų
santykis 0,80 0,08 0,75 0,79 0,85
Skeleto raumenų dalis
(proc.) 26,8 2,8 25,0 27,0 29,0
Kūno riebalų dalis
(proc.) 37,8 7,3 33,0 38,0 43,0
Vidinių riebalų lygis 7,4 2,4 6,0 7,0 9,0
*p<0,01, **p<0,001, palyginus su moterimis; SN – standartinis nuokrypis
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp antsvorio ir nutukimo paplitimo ir lyties. Normalią kūno masę turėjo mažiau nei pusė ištirtų moterų ir apie trečdalis vyrų. Antsvorio paplitimas tarp vyrų buvo 1,3 karto didesnis negu tarp moterų. Nutukusių vyrų ir moterų dalis buvo panaši (3.1.1 pav.).
Latvijoje atlikus tyrimą buvo gauti panašūs rezultatai: antsvorio paplitimas didesnis tarp vyrų negu tarp moterų, o nutukimo paplitimas panašus tarp abiejų lyčių [14]. Lyginant mūsų tyrimo duomenis su 2012 metais ištirta Lietuvos gyventojų 45-54 metų amžiaus grupe, nustatyta, kad mūsų tirtų moterų antsvorio paplitimas buvo toks pat, kaip ir Lietuvos moterų (35,1 proc.), o nutukimo paplitimas – šiek tiek mažesnis. Mūsų tirtų vyrų antsvorio paplitimas buvo mažesnis, o nutukimo – didesnis negu Lietuvos vyrų [31].
30,9 43,9* 43,9 35,0 25,2 21,1 0 10 20 30 40 50 Proc.
Norma Antsvoris Nutukimas
Vyrai Moterys
χ2
= 9,178, lls = 2, p = 0,010, lyginant vyrus ir moteris * p<0,05, lyginant su vyrais
3.1.1 pav. Vyrų ir moterų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į kūno masės indeksą
Vyrų ir moterų skirstinys pagal liemens apimčių kategorijas nesiskyrė. Mažiau nei pusė vyrų ir moterų turėjo normalią liemens apimtį, o trečdalio vyrų ir moterų liemens apimtis buvo labai padidėjusi (3.1.2 pav.). Remiantis D. Silva ir bendraautorių Pietų Brazilijoje atliktu tyrimu, mūsų tyrime buvo daugiau vyrų ir moterų, turinčių labai padidėjusią liemens apimtį, negu Pietų Brazilijoje (atitinkamai 11,2 proc. ir 20,4 proc.) [73].
43,0 42,9 27,0 22,9 30,0 34,2 0 10 20 30 40 50 Proc. Normali Vidutiniškai padidėjusi
Labai padidėjusi Liemens apimtis Vyrai Moterys
χ2
=1,577, lls=4, p=0,455, lyginant vyrus ir moteris
Daugiau dešimtadalio vyrų ir beveik ketvirtadalio moterų liemens ir klubų santykis buvo padidėjęs. Padidėjusį liemens ir klubų santykį turėjo 1,8 karto daugiau moterų negu vyrų. Daugiau negu pusės visų vyrų ir daugiau negu 40,0 proc. moterų liemens ir ūgio santykis buvo padidėjęs. Padidėjusį liemens ir ūgio santykį turėjo 1,5 karto daugiau vyrų negu moterų (3.1.2 lentelė). Mūsų tyrime buvo daugiau vyrų ir moterų, turinčių padidėjusį liemens ir ūgio santykį negu Pietų Brazilijoje atliktame tyrime [73].
3.1.2 lentelė. Vyrų ir moterų, turinčių padidėjusias antropometrinių indeksų reikšmes, dalis (proc.)
Antropometrinis
indeksas Vyrai (proc.) Moterys (proc.)
Statistinis reikšmingumas Liemens ir klubų santykis 13,0 23,2 p=0,003 Liemens ir ūgio santykis 63,5 41,1 p<0,001
Vyrai ir moterys statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal skeleto raumenų procentinę kūno masės dalį (3.1.3 pav.). Nebuvo tokių vyrų, kurių skeleto raumenų procentinė kūno masės dalis būtų maža. Daugumos vyrų raumenų procentinė kūno masės dalis buvo didelė ir labai didelė. Tuo tarpu didžioji dalis moterų turėjo normalią raumenų procentinę kūno masės dalį.
0,0 13,3 9,8 69,7 41,3 16,6 48,9 0,4 0 20 40 60 80 Proc.
Maža Normali Didelė Labai didelė
Vyrai* Moterys
χ2
=2,937, lls=3, p=0,001, lyginant vyrus ir moteris
3.1.3 pav. Vyrų ir moterų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į skeleto raumenų procentinę kūno masės dalį
Trečdalio vyrų ir apie 2,0 proc. moterų riebalų procentinė kūno masės dalis buvo maža. Normalią riebalų procentinę dalį turėjo 2,1 karto daugiau vyrų negu moterų. Lyginant su
vyrais, daugiau moterų turėjo didelę ir labai didelę riebalų procentinę kūno masės dalį (3.1.4 pav.). 30,6 1,8 56,9 26,7 11,6 28,9 0,9 42,6 0 20 40 60 Proc.
Maža Normali Didelė Labai didelė
Vyrai* Moterys
χ2
=2,063, lls=3, p=0,001, lyginant vyrus ir moteris
3.1.4 pav. Vyrų ir moterų skirstinys (proc.), atsižvelgiant į riebalų procentinę kūno masės dalį
Normalų vidinių kūno riebalų lygį turėjo 2,3 karto daugiau moterų negu vyrų. Aukštas vidinių kūno riebalų lygis nustatytas 2,1 karto daugiau vyrų negu moterų. Nebuvo moterų, kurių vidinių kūno riebalų lygis būtų labai aukštas, tačiau toks lygis nustatytas beveik trečdaliui vyrų (3.1.5 pav.).
35,6 82,3 37,3 17,7 27,1 0,0 0 20 40 60 80 100 Proc.
Normalus Aukštas Labai aukštas
Vyrai Moterys
χ2
=1,374, lls=2, p=0,001, lyginant vyrus ir moteris
3.1.5 pav. Vyrų ir moterų skirstinys (proc.) atsižvelgiant į vidinių kūno riebalų lygį
3.1.3 lentelė. Vyrų pasiskirstymas (proc.) pagal antropometrinius indeksus, atsižvelgiant į išsilavinimą
Antropometrinis indeksas Išsilavinimas
Žemas Aukštesnysis Aukštasis KMI Norma 26,0 36,5 30,4 Antsvoris 46,7 39,2 45,6 Nutukimas 27,3 24,3 24,1 Liemens apimtis Norma 37,7 47,3 44,3 Vidutiniškai padidėjusi 28,5 25,7 26,6 Labai padidėjusi 33,8 27,0 29,1 Liemens ir klubų santykis Norma 83,1 86,5 91,1 Padidėjęs 16,9 13,5 8,9 Liemens ir ūgio santykis Norma 36,4 37,8 35,4 Padidėjęs 63,6 62,2 64,6 χ2
=2,122, lls=4, p=0,713 KMI; χ2=1,585, lls=4, p=0,812 liemens apimčiai; χ2=2,234, lls=2, p=0,327 liemens ir klubų santykiui; χ2=0,096, lls=2, p=0,953 liemens ir ūgio santykiui
V. Grabauskas su bendraautoriais gavo priešingus mūsų tyrimui rezultatus. Jie nustatė, kad didėjant vyrų išsilavinimui, antsvorio paplitimas taip pat didėjo [25].
Didėjant moterų išsilavinimui statistiškai reikšmingai daugiau moterų turėjo normalius antropometrinius indeksus (3.1.4 lentelė). Kuo aukštesnis buvo išsilavinimas, tuo nutukimo, padidėjusio liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykio paplitimas tarp moterų buvo mažesnis. Žemo išsilavinimo moterų, turinčių padidėjusį liemens ir klubų santykį, dalis buvo 2,4 karto didesnė nei tarp aukštojo išsilavinimo moterų. Padidėjusį liemens ir ūgio santykį turėjo panašus skaičius žemo ir aukštesnio išsilavinimo moterų, tuo tarpu aukštojo išsilavinimo moterų, turinčių padidėjusį šį santykį, buvo 1,8 karto mažiau, negu žemo išsilavinimo moterų. Apie pusės moterų, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą, liemens apimtis buvo labai padidėjusi (3.1.4 lentelė). Panašius rezultatus gavo V. Grabauskas su bendraautoriais, kurie nustatė, kad mažiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo tarp moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą [26].
3.1.4 lentelė. Moterų pasiskirstymas (proc.) pagal antropometrinius indeksus, atsižvelgiant į išsilavinimą
Antropometrinis indeksas Išsilavinimas
Žemas Aukštesnysis Aukštasis KMI Norma 33,9 34,1 54,9 Antsvoris 39,0 39,8 30,1 Nutukimas 27,1 26,1 15,0 Liemens apimtis Norma 28,8 37,5 52,6 Vidutiniškai padidėjusi 27,1 17,0 24,8 Labai padidėjusi 44,1 45,5 22,6 Liemens ir klubų santykis Norma 67,8 68,2 86,5 Padidėjęs 32,2 31,8 13,5 Liemens ir ūgio santykis Norma 47,5 47,7 71,4 Padidėjęs 52,5 52,3 28,6 χ2
=13,081, lls=4, p=0,011 KMI; χ2=18,446, lls=4, p=0,001 liemens apimčiai; χ2=13,321, lls=2, p=0,001 liemens ir klubų santykiui; χ2=16,356, lls=2, p=0,001 liemens ir ūgio santykiui
Didėjant vyrų KMI statistiškai reikšmingai daugiau vyrų turėjo padidėjusį liemens ir klubų bei liemens ir ūgio santykį bei liemens apimtį. Vyrai, kurių KMI buvo normos ribose, neturėjo padidėjusio liemens ir klubų santykio. Daugiau negu trečdalio nutukusių vyrų liemens ir klubų santykis buvo padidėjęs. Apie 10,0 proc. normalaus kūno svorio vyrų ir apie 80,0 proc. vyrų, turinčių antsvorio, liemens ir ūgio santykis buvo padidėjęs. Visų nutukusių vyrų liemens ir ūgio santykis ir liemens apimtis buvo padidėję (3.1.5 lentelė).
Panašius rezultatus gavo M. Shields su bendraautoriais, ištyrusi suaugusius Kanados vyrus: didėjant KMI, daugiau vyrų turėjo padidėjusius liemens ir klubų, liemens ir ūgio santykius bei liemens apimtį [72]. Kaip ir mūsų tyrime, G. N. Koukoulis su bendraautoriais, ištyrę centrinės Graikijos regiono vyrus nustatė, kad didėjant KMI, daugiau vyrų turėjo padidėjusią liemens apimtį bei liemens ir klubų santykį [43].
3.1.5 lentelė. Vyrų, turinčių padidėjusias antropometrinių indeksų reikšmes, dalis (proc.), atsižvelgiant į kūno masės indeksą
Padidėjęs antropometrinis indeksas
KMI
Norma Antsvoris Nutukimas
Liemens ir klubų santykis 0,0 7,9 37,9
Liemens ir ūgio santykis 9,9 80,2 100,0
Liemens apimtis 2,8 70,3 100,0
χ2
=44,660, lls=2, p=0,001 liemens ir klubų santykiui, χ2=1,336, lls=2, p=0,001 liemens ir ūgio santykiui, χ2=1,361, lls=2, p=0,001 liemens apimčiai
