Profilaktinės medicinos katedra
Oresta Augustanavičienė
MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO IR GYVENSENOS
SĄSAJOS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata)
Mokslinis vadovas prof. Žilvinas Padaiga 2011 m. gegužės 27 d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO IR GYVENSENOS SĄSAJOS Oresta Augustanavičienė
Mokslinis vadovas Prof. Žilvinas Padaiga
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. 67 p.
Darbo tikslas. Nustatyti moksleivių sveikatos raštingumo lygio ir jų gyvensenos sąsajas. Uždaviniai:
1. Įvertinti moksleivių sveikatos raštingumo lygį; 2. Įvertinti moksleivių gyvensenos ypatumus;
3. Atskleisti moksleivių sveikatos raštingumo lygio ir gyvensenos tarpusavio ryšį.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasių
moksleivių sveikatos raštingumas ir jų gyvensena. Tyrimo metodas – anoniminė moksleivių apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo SPSS 15.0 programos paketą ir Microsoft Excel programą. Analizuojant požymius, buvo tikrinamos hipotezės apie vidurkių ir dažnių skirtumus bei požymių tarpusavio priklausomybę. Analizuojant moksleivių gyvensenos ir ją įtakojančių veiksnių sąsajas, naudotas logistinės regresijos modelis.
Rezultatai. 30,3 proc. moksleivių turėjo nepakankamą sveikatos raštingumą. 45,6 proc. iš jų
buvo vaikinai, 18,3 proc. – merginos; 7,4 proc. – 15 metų, 29,4 proc. – 16, 35,3 proc. – 17 ir 32,1 proc. – 18 metų respondentai; 17,2 proc. mokėsi gimnazijoje, 37,0 proc. – vidurinėje ir 31,4 proc. – pagrindinėje mokykloje; 40,0 proc. iš jų turėjo bedarbius ir 29,4 proc. – dirbančius tėvus. Vaikinai ir 15 metų moksleiviai dažniausiai pasižymėjo netinkama mityba. Nepakankamu fiziniu aktyvumu labiausiai pasižymėjo merginos. Žalingus įpročius dažniausiai turėjo vaikinai ir vyresni moksleiviai. Nepakankamas sveikatos raštingumas labiausiai įtakojo bulvių traškučių (GS 2,739, 95 proc. PI 1,115-6,725), keptų bulvių (GS 2,126 95 proc. PI 0,912-4,958), mėsainių ir keptų dešrelių (GS 4,274, 95 proc. PI 1,648-11,084) bei rūkytų mėsos gaminių (GS 1,668, 95 proc. PI 1,021-2,723) vartojimą; alaus (GS 1,888, 95 proc. PI 1,073-3,323) ir degtinės (GS 2,020, 95 proc. PI 1,210-3,373) vartojimą bei alkoholinės amnezijos patyrimą (GS 2,878, 95 proc. PI 1,743-4,751).
Išvados. Trečdalio moksleivių baziniai sveikatos raštingumo įgūdžiai buvo nepakankami.
Vaikinų ir moksleivių, besimokančių vidurinėje bei pagrindinėje mokykloje, funkcinis sveikatos raštingumas buvo statistiškai patikimai žemesnis nei merginų ir gimnazijoje
besimokančių moksleivių. Daugelio moksleivių gyvensena nėra palanki jų sveikatai. Vaikinai, 15 ir 18 metų moksleiviai bei pagrindinėje mokykloje besimokantieji, dažniausiai pasižymi sveikatai nepalankia gyvensena. Atskleistas ryšys tarp moksleivių sveikatos raštingumo lygio ir kai kurių gyvensenos veiksnių. Nepakankamą sveikatos raštingumą turintys moksleiviai statistiškai patikimai dažniau rinkosi nerekomenduojamą mitybą, vartojo alų ir degtinę bei dažniau patyrė alkoholinę amneziją.
SUMMARY
Public Health (Child and Youth Health)
ASSOCIATION BETWEEN SCHOOL CHILDREN'S HEALTH LITERACY AND HEALTH BEHAVIOUR
Oresta Augustanavičienė
Supervisor Žilvinas Padaiga, Professor
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2011. 67 p.
Aim of the study. Identify association between school children health literacy and health
behaviors.
Objectives.
1. Assess school children health literacy and the factors influencing it; 2. To evaluate the characteristics of school children health behaviours;
3. Reveal school children’s health literacy levels and the relationship between health behaviour.
Methods. The object of research - Kaunas comprehensive school children in grades 9-12
health literacy and their health behaviour. Test method - an anonymous school children’s survey. The statistical analysis was performed using the statistical data processing program SPSS 15.0 package and Microsoft Excel. The analysis of the characteristics, were tested hypotheses about the means and frequency differences and signs of interdependence. The analysis of schoolchildren behaviour and, its influencing factors of the interfaces used in the logistic regression model.
Results. 30.3 % students had inadequate health literacy. 45.6 % of them were boys, 18.3 % -
girls, 7.4 % - 15 years, 29.4 % - 16, 35.3 % - 17 and 32.1 % - 18 respondents, 17.2 % attended school, 37.0 % - secondary and 31.4 % - primary school, 40.0 % of them were unemployed and 29.4 % - working parents. Boys and 15 years students, usually characterized by inadequate nutrition. Lack of physical activity most distinguished female. Addiction was mostly boys and older students. Inadequate health literacy is most influenced by the potato chips (OR 2.739, 95% CI 1.115-6.725), fried potatoes (OR 2.126, 95% CI 0.912-4.958), hamburgers and grilled sausages (OR 4.274, 95% CI 1.648-11.084 ) and smoked meat products (OR 1,668, 95% CI 1.021-2.723) consumption, beer (OR 1.888, 95% CI 1.073-3.323) and vodka (OR 2.020, 95% CI 1.210-3.373) consumption and experience of alcoholic amnesia (OR 2.878, 95% CI 1.743-4.751).
Conclusions. One third of the students' basic health literacy skills were inadequate. Male and
students studying in secondary and primary school, functional health literacy were significantly lower than in girls and high school pupils. Many students' lifestyle is not conducive to their health. Boys, 15 and 18 years of primary school pupils and students, often have unhealthy lifestyles. Cracking the relationship between health literacy levels and some lifestyle factors. Inadequate health literacy have significantly more students chose the not recommended diet, consumed beer and vodka and had more alcoholic amnesia.
SANTRUMPOS
D Dažnai
ES Europos Sąjunga
FA Fizinis aktyvumas
GS Galimybių santykis
HBSC Health behaviour in school-age schildren
HLS – EU The European health literacy survey
JAV Jungtinės Amerikos valstijos
Mot. Moteriškoji lytis
NHES National health education standarts
NVS The newest vital sign
p Reikšmingumo lygmuo
PI Pasikliautinasis intervalas
proc. Procentai
PSO Pasaulio Sveikatos Organizacija
R Retai
REALM Rapid estimate of functional literacy in medicine
REALM – Teen Rapid estimate of adolescent literacy
SSFA Su sveikata susijęs fizinis aktyvumas
SR Sveikatos raštingumas
STOFHLA Short testo f functonal health literacy in adults
TOHFLA Testo of functional health literacy in adults
UNICEF United Nations children‘s fund
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Sveikatos raštingumo samprata: sąvokos vartojimo netikslumai ... 11
1.2. Sveikatos raštingumo svarba ... 13
1.3. Moksleivių sveikatos raštingumas ... 16
1.4. Moksleivių gyvensena ir ją įtakojantys veiksniai ... 22
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 26
2.1. Tyrimo eiga ir imtis ... 26
2.2. Tyrimo kontingentas ... 27
2.3. Anketos struktūra ir turinys ... 27
2.4. Statistinės analizės metodai ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI... 29
3.1. Moksleivių sveikatos raštingumo lygis ... 29
3.2. Moksleivių gyvensenos ypatumai ... 32
3.3. Moksleivių sveikatos raštingumo ir gyvensenos tarpusavio ryšys ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 49
IŠVADOS ... 57
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58
LITERATŪRA ... 59
PUBLIKACIJA MAGISTRO DIPLOMINIO DARBO TEMA ... 67 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.
ĮVADAS
Daugelis sveikatos problemų yra nulemtos sudėtingų aplinkos veiksnių, kurie daro poveikį ugdymo krizėms. Be to, visuomenė dažnai bando pabėgti nuo didelių socialinių problemų, jų kilmės priežastis dažniausiai susiedama su sveikatos priežiūros kokybe. Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių: viena svarbiausių yra ta, kad sveikatos priežiūros bei švietimo ir ugdymo sistemų pokyčiai vyksta daug lėčiau nei pokyčiai kultūros ir visuomenės sveikatos politikos srityje (Šveikauskas, 2005).
Pažanga visuomenės sveikatos srityje pakeitė pasaulį. Mes gyvenam naujoje sveikatos visuomenėje. Galimybė naudotis sveikatos informacija ir žiniomis, vaidina lemiamą vaidmenį pateisinant asmens ir visuomenės lūkesčius ir suteikiant piliečiams galimybę rinktis sveiką gyvenseną. Sveikatos raštingumo sąvoka atsirado 1974 metais, tačiau valstybių sveikatos politikos dokumentuose ji minima palyginti neseniai. 2005 m. 8-ajame Europos sveikatos politikos forume sveikatos raštingumas buvo minimas kaip svarbus visuomenės įgalinimo įrankis (Gastein health declaration, 2005). Sveikatos raštingumo tikslas – skatinti ir didinti individų ir bendruomenių nepriklausomybę ir įgalinimą stiprinant sveikatą (Nutbeam, 2000).
Nors mokslinėje literatūroje yra kilęs tikras nesusipratimas vartojant sveikatos raštingumo sąvoką, visgi šiame darbe mes pasirinkome labiausiai tinkamą - tai tokie kognityviniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie lemia individo motyvaciją ieškoti, suprasti ir naudoti informaciją taip, kad tai padėtų stiprinti ir išlaikyti gerą sveikatą (Kickbusch, 2004). Tai gebėjimas priimti protingus sveikatai sprendimus namuose, bendruomenėje, darbe, sveikatos priežiūros sistemoje, rinkoje ir politinėje arenoje. Tai labai svarbi įgalinimo strategija, siekiant padidinti žmonių gebėjimą kontroliuoti savo sveikatą, ieškoti informacijos bei prisiimti atsakomybę (Protheroe et al., 2009).
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose yra teigiama, kad sveikatos raštingumas apima kur kas daugiau nei vien sveikatos priežiūrą, tačiau šiandien dauguma studijų analizuoja tik suaugusių pacientų sveikatos raštingumą, o tuo tarpu sveikieji bei vaikai ir paaugliai paliekami nuošalyje (Manganello, 2008; Borzekowski, 2009).
Paauglystė yra esminė vystymosi stadija, kurioje įgyti gebėjimai turės reikšmės ir individui suaugus. Paaugliai dažnai eksperimentuoja rizikuodami savo sveikata. Susidomėjimas paauglių sveikatos raštingumu kyla, žinant, kad sveikatos raštingumo lygis gali turėti įtakos jų gyvensenai ir sveikatos išeitims (Paek et al., 2011). Vaikai ir paaugliai yra visateisiai visuomenės nariai, todėl jų nederėtų palikti nuošalyje nagrinėjant ir sveikatos raštingumo klausimus. D. Nutbeam teigė, kad reikėtų siekti moksleivių įgalinimo būti
atsakingais už savo sveikatą, jo manymu, reikia daryti viską, kad moksleiviai būtų tiek pat raštingi sveikatos srityje, kiek yra raštingi pvz., istorijoje, fizikoje ar gimtojoje kalboje (Nutbeam, 2008).
Nors mokslinėje literatūroje gausu raginimų tirti moksleivių sveikatos raštingumą, tačiau vis dar nėra sukurta adekvačių tyrimo instrumentų, jau daugiau kaip 30 metų egzistuojančiam reiškiniui tirti (Nielsen-Bohlman et al., 2004; Manganello, 2008). Iki šiol trūksta mokslinių tyrimų apie tai, kaip sveikatos raštingumo lygis įtakoja paauglių elgseną, pvz., kiek jis apsaugoja nuo tam tikros rizikingos elgsenos, kokią įtaką turi žalingiems įpročiams, kaip paveikia gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą ja. Nėra aišku ar suaugusiųjų sveikatos raštingumo įtaką sveikatos išeitims, turėtų tokį patį rezultatą ir paaugliams (Manganello, 2008).
Pasaulyje labai trūksta paauglių sveikatos raštingumo paplitimo tyrimų. Nėra žinoma kaip sveikatos raštingumas gali veikti paauglių dabartinę ir ateities gyvenseną ir sveikatą. Sveikatos raštingumas Lietuvoje beveik nėra tyrinėjamas. Aptikome tik vieną pacientų sveikatos raštingumo vertinimo tyrimą. Tuo tarpu mūsų atliktas darbas yra pirmasis Lietuvoje, kuriame nustatėme moksleivių sveikatos raštingumą ir jo sąsajas su socialiniais demografiniais veiksniais bei ieškojome moksleivių sveikatos raštingumo lygio ir gyvensenos sąsajų.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – nustatyti moksleivių sveikatos raštingumo lygio ir jų gyvensenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti moksleivių sveikatos raštingumo lygį; 2. Įvertinti moksleivių gyvensenos ypatumus;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos raštingumo samprata: sąvokos vartojimo netikslumai
Raštingumas turi aiškų ir nedviprasmišką apibrėžimą – tai gebėjimas skaityti ir rašyti (Gatautis ir kt., 2008), tai - kalbos vartojimo įgūdis. Žodis raštingumas taip pat reiškia gyventojų išsilavinimo lygį, kuris nustatomas pagal mokėjimą skaityti ir rašyti; o žodis raštingas - gali apibūdinti žmogų, kuris yra išsilavinęs; mokytas (Jovaiša, 2007; Tones, 2002). Iš esmės - raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas skaityti ir rašyti. Žmonijos raštingumas yra siejamas su socialine, politine ir asmeninio potencialo laisve. Žmogus pasiekia aukščiausią raštingumo lygmenį, kai išmoksta kritiškai mąstyti, o tai, savo ruožtu, suteikia jam galią būti atsakingu už savo veiksmus (Borzekowski, 2009).
Šiandieninėje mokslinėje literatūroje sveikatos raštingumas (SR), suprantamas kaip atskira bendrojo raštingumo forma ir jo apibrėžimų galima rasti kuo įvairiausių. Sveikatos raštingumas dažnai apibūdinamas kaip individo gebėjimas rasti, suprasti sveikatos priežiūros informaciją ir taikyti ją, palaikant ar stiprinant sveikatą (Abrams et al., 2009). Tačiau sveikatos raštingumo nederėtų suprasti vien kaip sveikatos priežiūros elemento. Šią sąvoka pirmą kartą literatūroje 1974 m. paminėjo Scott Simonds, tačiau jo vartojamos sąvokos reikšmė labai skyrėsi nuo šiandieninės. Mokslininko darbo tema buvo sveikatos ugdymas mokykloje ir jis manė, kad moksleiviai galėtų būti tiek pat raštingi sveikatos srityje, kiek įprastose disciplinose. Vėliau sveikatos raštingumas įgijo labiau ribotą techninę prasmę (Tones, 2002). Šiandien daugelis sveikatos raštingumo tyrimų yra koncentruojami į suaugusius pacientus (Shillinger et al., 2002; Chew et al., 2004; Safeer & Keenan, 2005, Zagurskienė ir Misevičienė, 2008). Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje kitų pasaulio šalių sveikatos raštingumo sąvoka yra vartojama norint apibūdinti ir paaiškinti pacientų raštingumo lygio ir jų sugebėjimo laikytis gydytojo nurodymų tarpusavio ryšį. Tyrimai atskleidė tokias problemas, kaip pacientų nesugebėjimą suprasti sveikatos priežiūros specialisto nurodymų bei tinkamo medikamentų vartojimo. Sveikatos raštingumo problemos yra siejamos su dažnesniu lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis (Manganello, 2008). Dažniausiai nepakankamą sveikatos raštingumą turi 65 metų ir vyresni, pradinio išsilavinimo pacientai, vyrai bei kaime gyvenantys pacientai. Pacientai turintys žemą sveikatos raštingumo lygį blogiau supranta slaugytojų pateikiamą informaciją ir nesupranta ligoninėje esamų medicininių užrašų (Zagurskienė ir Misevičienė,
2008). Taigi studijose, kur sveikatos raštingumas apsiriboja vien sveikatos priežiūros sistema ir pacientais, nevisiškai tiksliai naudojama sveikatos raštingumo sąvoka. Mokslininkai kritiškai žiūrintys į šį nesusipratimą, tokiu atveju geriau siūlo medicininio raštingumo ar pacientų sveikatos raštingumo sąvokas (Ishikawa & Yano, 2008). Tokiu būdu sąvoka tiksliai atitiks tyrimo tikslus. Taigi, kol medicininio raštingumo tyrimų vis daugėja - literatūros platesne sveikatos raštingumo prasme labai trūksta. Taigi, apie ką mes kalbame (Peerson & Saunders, 2009)?
Pagal Don Nutbeam, sveikatos raštingumas tai daugiau nei gebėjimas skaityti medicininius lankstinukus ir sėkmingai planuoti susitikimus su gydytojais. Jis siūlo šią trišalę sveikatos raštingumo tipologiją: Bazinis/funkcinis raštingumas – tai pagrindiniai arba pakankami raštingumo ir skaitymo gebėjimai, padedantys efektyviai veikti kasdieniniame gyvenime. Komunikacinis/interaktyvusis raštingumas – labiau išugdyti pažintiniai ir raštingumo įgūdžiai, kurie leidžia aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje, rasti informaciją ir suprasti skirtingų komunikavimo priemonių reikšmę bei besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis pritaikyti naują informaciją. Kritinis raštingumas – tai dar geriau išugdyti pažintiniai gebėjimai, kurie leidžia kritiškai analizuoti informaciją, panaudojant ją kasdieniniame gyvenime. Labai svarbu yra gebėti kritiškai mąstyti priimant sveikatai palankius sprendimus (Nutbeam, 2000; Tones, 2002; Šveikauskas, 2005). Skirtingi sveikatos raštingumo lygiai parodo vis didesnį savęs įgalinimą ir asmeninį savarankiškumą. Progresija tarp lygmenų priklauso ne tik nuo kognityvinio vystymosi, bet ir nuo skirtingos informacijos poveikio (pranešimo turinio ir metodo). Iš esmės sveikatos raštingumo samprata apima ugdymo ir įgalinimo sąveiką. Tai, kad sveikatos ugdymas yra nukreiptas į interaktyvųjį ir kritinį sveikatos raštingumą, nėra nauja išsivysčiusiose ir besivystančiose pasaulio šalyse, tačiau edukologijos, kaip socialinių pokyčių ir politinių veiksmų įrankio potencialas šiuolaikiniame sveikatos stiprinime, kažkokiu būdu pradingo. Sveikatos raštingumo populiacijoje gerinimas apima ne tik sveikatos informacijos perdavimą. Taigi sveikatos raštingumo tikslas – skatinti ir didinti individų ir bendruomenių nepriklausomybę ir įgalinimą sveikatos stiprinime (Nutbeam, 2000).
2000 metais, Nutbeam rašė, kad tuo metu bent 30 metų egzistuojanti sveikatos raštingumo sąvoka buvo palyginti nauja (Nutbeam, 2000). O visai neseniai, autorius savo darbe vėl bandė atkreipti dėmesį į platesnę nei manoma sveikatos raštingumo koncepciją (Nutbeam, 2008), nes medicininis raštingumas visiškai nieko negali pasakyti apie tuos individus, kurie nėra nei pacientai, nei tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros sistema. Ir jiems nereikia priiminėti su sveikata susijusių sprendimų, kaip tiems, kurie kasdien turi
stengtis valdyti ligos ar būklės eigą, jiems užtenka vien išlikti sveikais (Peerson & Saunders, 2009). Taigi sveikatos raštingumas, tai daugiau nei gebėjimas skaityti skrajutes ar susitikimų su gydytoju planavimas. Jis apibūdina tam tikrą žinių lygį, asmeninius gebėjimus ir pasitikėjimą imtis asmens ir bendruomenės veiksmų keičiant gyvenimo sąlygas ir asmeninę gyvenseną (ECOSOC, 2009).
JAV medicinos institutas sveikatos raštingumą apibrėžia kaip gebėjimą gauti (ieškoti), apdoroti ir suprasti pagrindinę informaciją ir paslaugas, reikalingas norint priimti tam tikrus sveikatos sprendimus (Protheroe et al., 2009). Europoje, sveikatos raštingumas apibrėžiamas šiek tiek plačiau – tai gebėjimas priimti protingus sveikatai sprendimus namuose, bendruomenėje, darbe, sveikatos priežiūros sistemoje, rinkoje ir politinėje arenoje. Tai labai svarbi įgalinimo strategija, siekiant padidinti žmonių gebėjimą kontroliuoti savo sveikatą, ieškoti informacijos bei prisiimti atsakomybę (Kickbusch et al., 2006; Protheroe et al., 2009). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1997 – aisiais pasiūlė tokį SR apibrėžimą – tai tokie kognityviniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie lemia individo motyvaciją ieškoti, suprasti ir naudoti informaciją taip, kad tai padėtų stiprinti ir išlaikyti gerą sveikatą (Zamir-Lewin & Peterburg, 2001; Kickbusch, 2004).
Sveikatos raštingumo įgūdžiai – tai modernaus gyvenimo įgūdžių dalis. Kaip ir sveikatos raštingumo atsiradimo dieną, taip ir dabar reikėtų teigti, kad sveikatos raštingumo sąvoka „išeina“ už sveikatos sistemos ribų. Sveikatai raštingi žmonės turi žinių ir gebėjimų priimti „sveikus“ sprendimus ir turėti sveiką gyvenseną. Turbūt nereikėtų laukti kol tapsime pacientais, kad būtų galima pradėti galvoti apie savo sveikatos raštingumo lygio gerinimą, nes tai daryti bus tiesiog per vėlu.
1.2. Sveikatos raštingumo svarba
Sveikatos raštingumas svarbus ne tik asmeniui, bet ir visuomenei bei valstybei. Mokslinėje literatūroje aprašomi šie pagrindiniai SR svarbos aspektai:
1. Žemo SR problemos paplitimas; 2. Sveikatos išeitys, netolygumai; 3. Sveikatos priežiūros išlaidos; 4. Sveikatos informacijos poreikis.
Nesusitariama ne tik dėl sveikatos raštingumo sąvokos vartojimo, yra problemų ir dėl SR nustatymo metodologijos, nes niekaip nesurandamas pats optimaliausias SR nustatymo įrankio. Dėl šių priežasčių, yra gana sunku paskaičiuoti žemo SR paplitimą, nes egzistuoja
vos keletas paplitimo studijų (Lin et al., 2009). Esami tyrimai rodo, kad pasaulio gyventojų populiacijoje egzistuoja dideli SR skirtumai. Kanadoje atliktame tyrime nustatyta, kad 22 proc. kanadiečių negebėjo tinkamai perskaityti ir suprasti vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų bei teisingai paskaičiuoti vaikui skirtos vaisto dozės (Kickbusch et al., 2006). Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2003 metais, buvo atliktas vienas iš didesnių sveikatos raštingumo tyrimų. Jame dalyvavo 19 000 angliškai kalbančių suaugusiųjų (nuo 16 metų). Šiame tyrime buvo naudojamas jau minėtas JAV medicinos instituto SR apibrėžimas. Nustatyta, kad 14 proc. amerikiečių turėjo nepakankamą sveikatos raštingumą. Moterys ir jaunesni (apie 20-30 metų) tiriamieji turėjo aukštesnį SR (Kutner et al., 2006). 2005 metais, Nacionalinė Jungtinės Karalystės vartotojų taryba inicijavo šalyje sveikatos raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 2000 suaugusių tiriamųjų. Nustatyta, kad 1 iš 5 respondentų turėjo sveikatos informacijos supratimo įgūdžių problemų. Šio tyrimo metu rasta socioekonominių faktorių ir sveikatos raštingumo sąsajų (Kickbusch et al., 2006). Brazilijoje buvo tiriamas 312 sveikų tiriamųjų SR. 34,4 proc. respondentų (amžiaus vidurkis 47,3 m.) parodė nepakankamą ir ribinį SR. O tarp vyresnių kaip 65 metų tiriamųjų žemas SR lygis nustatytas pusei tiriamųjų (51,6 proc.) (Carthery-Goulart et al., 2009). Olandijos Mastrichto universitetas 2009-2011 inicijavo pirmąjį Europos sveikatos raštingumo tyrimą (HLS-EU), kurio tikslas – padėti nustatyti sveikatos raštingumo problemą Europoje. Tyrimui buvo kuriamas specialus klausimynas. HLS-EU valstybės dalyvės: Austrija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Airija, Olandija, Lenkija ir Ispanija. 2011 pavasarį/vasarą planuojama pateikti tyrimo rezultatus, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu mastu (The European health literacy survey). Taigi bus žengtas didelis žingsnis sveikatos raštingumo paplitimo srityje.
Sveikatos raštingumo lygio gerinimas labai svarbus sprendžiant sveikatos netolygumų problemą. Manoma, kad sumažinus sveikatos raštingumo skirtumus visuomenėje, būtų teigiamai įtakojama numatoma gyvenimo trukmė ir mirtingumas (Kickbusch et al., 2006). Kalbant apie pacientus, žemo SR žmonės yra prastesnės sveikatos ir dažniau gydosi stacionare, yra mažiau linkę laikytis priskirto gydymo nurodymų, dažniau patiria vaistų vartojimo ir gydymo klaidų ir mažiau naudojasi ligų profilaktikos priemonėmis. Be to, SR įtakoja ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų savirūpą. Asmenys, kurie susiduria su savirūpos problemomis, dažnai turi ir žemą SR (Lin et al., 2009). Nustatyta, kad pakankamą SR turintys sveiki asmenys dažniau valgo vaisius ir daržoves, rečiau yra rūkantys ir geriau vertina savo sveikatą (Wagner et al., 2007). Taip pat, žinoma, kad žemas sveikatos raštingumas įtakoja dažną alkoholio vartojimą (Ishikawa et al., 2008).
Žemo sveikatos raštingumo pasekmes jaučia ne tik asmuo, bet ir visa visuomenė. Baker ir bendraautoriai nustatė, kad ligoniai su žemu SR lygiu buvo ilgiau hospitalizuojami už tuos, kurie turėjo pakankamą SR. Buvo padaryta išvada, kad dėl ilgesnio tokių ligonių buvimo ligoninėje, jų gydymo kaina išauga ir tai yra susiję su žemesniu SR (Baker et al., 2002). Išnagrinėjus keleto valstybių (Norvegija, Italija, Šveicarija ir kt.) duomenis, padaryta išvada, kad žemo SR kaina valstybėms yra 3 – 5 proc. nuo metinių sveikatos priežiūrai skirtų lėšų. Dar yra manoma, kad atitinkamas visuomenės sveikatos raštingumo lygmuo gali prisidėti ir prie socialinio kapitalo bei ekonomikos augimo (Nielsen-Bohlman et al., 2004; Lin et al., 2009). JAV atliktos studijos paskaičiavo, kad žemas sveikatos raštingumas jungtinių valstijų ekonomikai kasmet atsieina apie 73 milijardus dolerių (Kickbusch et al., 2006).
Nielsen-Bohlman ir bendraautorių nuomone, norint, kad sveikatos raštingumas teigiamai įtakotų elgseną, sveikatą, socialinį kapitalą, ekonomiką ir pan., nereikėtų laukti kol neraštingas sveikas asmuo pateks į sveikatos priežiūros sistemą. Juk būtų nelogiška tikėtis, kad tapęs ligoniu, ir ėmęsis gerinti savo SR, jis prisidės pvz., prie socialinio kapitalo. Jie siūlo tai daryti anksčiau ir pateikia paauglių sveikatos raštingumą įtakojančių veiksnių ir jo išeičių struktūrą (1.1 pav.).
1.1 pav. Paauglių sveikatos raštingumą įtakojantys veiksniai ir išeitys
Autoriai nurodė, kaip asmeniniai veiksniai, tokie kaip amžius, rasė, lytis bei socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai, lemia sveikatos raštingumą, o šis savo ruožtu – sveikatos išeitis. (Manganello, 2008).
1.3. Moksleivių sveikatos raštingumas
Kodėl svarbu tirti paauglius?
Sveikatos raštingumo tyrimai šiuo metu yra labai išsibarstę ir paskendę daugiadisciplinėje literatūroje, skirtoje visuomenės sveikatai; nutukimo ir mitybos tyrimams; edukologijai; lyties studijoms; gerontologijai; psichologijai; marketingui; slaugai; pirminei sveikatos priežiūrai; įvairių ligų mokslui; tarptautinei plėtrai ir pan. (Peerson & Saunders, 2009). Tačiau ko mažiausiai aptinkama – tai paauglių sveikatos raštingumo tyrimų (Borzekowski, 2009). Nustatyta, kad ribotas SR yra susiję su blogesnėmis sveikatos išeitimis, žemesniu fiziniu aktyvumu, prastesniu savo sveikatos vertinimu (Osborn et al., 2011). Nors sveikatos raštingumas dažnai siejamas su išsilavinimu ir amžiumi, keletas studijų atskleidė žemo SR lygio, kaip rizikos veiksnio, įtaką prastesnei sveikatai (Schillinger et al., 2002; Wolf et al., 2005).
Pagal pagrindinį tarptautinį vaikų teisių reglamentą – Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją – valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę mokytis. Šios teisės užtikrinimas yra svarbi sąlyga sėkmingai vaiko raidai. Švietimo sistema turėtų išugdyti ne tik išsimokslinusią, bei ir laisvą, demokratišką bei sveiką asmenybę. Pagrindinis uždavinys – ne tik suteikti naujų žinių, bet ir ugdyti jauno žmogaus iniciatyvumo, doros bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Konvencijos 24 straipsnyje taip pat išdėstyta vaiko teisė į sveikatą. Šios teisės įgyvendinimo priemonės apima ne tik medicinos pagalbos ir sveikatos paslaugų užtikrinimą vaikams, bet ir priemones, įgalinančias vaikus ir tėvus gauti žinių apie sveikatos palaikymą bei stiprinimą ir jomis naudotis. Taigi, remiantis šiuo straipsniu, ne tik ugdymo įstaigos, bet ir bendrosios praktikos gydytojai gali padėti ugdyti ir gerinti vaikų sveikatos raštingumo lygį. Vaikų dalyvavimas priimant su sveikata susijusius sprendimus yra labai svarbus. Tai įrodė 2000-2001 m. UNICEF (Jungtinių Tautų Vaikų Fondas) atliktas tyrimas „Jauni balsai“ (Young Voices). Tyrimas, kuriame dalyvavo 35 šalys, atspindėjo pasaulinį kultūros pokytį pripažįstant vaiką individualybe, o ne kaip kieno nors nuosavybę ar nesusiformavusį žmogų (Bačiulienė ir Zaborskis, 2004).
Negana to, kad dažnai negebantys kritiškai vertinti informacijos ir neturintys problemų sprendimo įgūdžių, vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė, kuri nėra
pajėgi palaikyti ar tinkamai gerinti savo sveikatą (Borzekowski, 2009), Lietuvos moksleivių sveikatos rodikliai negerėja, o gyvensena – viena netinkamiausių Europoje. Taigi, ar paaugliai nenusipelno bent jau to, kad būtų tiriamas jų SR ir ieškoma jo sąsajų su sveikatą įtakojančiais veiksniais?
Lietuvos moksleivių sveikata
Gyvenimo laikotarpis paleistas mokykloje, labai svarbus gyvensenos bei požiūrio į gyvenimo vertybes ir sveikatą formavimuisi. Paradoksalu, tačiau institucijose, formuojančiose asmenybę, vaikai susiduria su sveikatą žalojančiais veiksniais. Atlikus vaikų mokymosi krūvio vertinimo bei jo sąsajų su savo sveikatos būkle tyrimą, paaiškėjo, kad mokiniai, kurie mokymosi krūvį vertina kaip per didelį, daugiau skundžiasi fizine sveikata ir dažniau būna blogos nuotaikos. Įvairius fizinius negalavimus, susijusius su problemomis dėl mokslo, išsako 21,3 proc. miesto gimnazijų mokinių, 13,4 proc. miesto vidurinių mokyklų mokinių, 9,8 proc. – rajono gimnazijų ir 8,6 proc. – rajono vidurinių mokyklų mokinių (Grigaliūnienė ir Laukienė, 2006).
2005 metais Lietuvoje vyravo šios vaikų ligos: kvėpavimo sistemos (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.) ir akių ligos (13,3 proc.). nelaimingi atsitikimai – 65 procentų vaikų mirčių priežastis (žuvusiųjų per eismo įvykius – 10,8 atvejo 100 tūkst. Gyventojų, nuskendusiųjų – 4,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Ypač didelį susirūpinimą kelia sveikatą žalojanti gyvensena ir socialinė vaikų aplinka (rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, patyčios, smurtas bei ankstyvi lytiniai santykiai ir nėštumas). Ypač daugėja vaikų sveikatos rizikos veiksnių, nelaimingų atsitikimų ir traumų, jų nulemtų mirčių. Šeima, pedagogai ir medikai per mažai prisideda prie sveikos vaikų gyvensenos ugdymo. 2004 metais atliktas Lietuvos vaikų psichikos sveikatos epidemiologinis tyrimas parodė, kad su psichikos sveikata susijusių problemų turi 41, 7 procento mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų 13 procentų sutrikimų diagnozuojami kliniškai (Žin. 2008, Nr. 104-3979).
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 673,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas gyventojas buvo vaikas. 2007 m. bent viena liga sirgo 77 proc. 0-17 metų amžiaus vaikų. 55,5 proc. visų sirgusių vaikų, į ambulatorinės ir stacionarios sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi susirgę kvėpavimo sistemos, 17,8 proc. – virškinimo sistemos ligomis, o kas dešimtas sirgęs vaikas gydėsi dėl traumų, apsinuodijimų ir kitokių išorinių priežasčių padarinių. 2007 m. 9 tūkst. vaikų (0-18 metų amžiaus) sirgo psichikos ligomis, t. y. 100 tūkst. vaikų teko 1331 sergantysis (Lietuvos vaikai 2007).
Atlikus Lietuvos 11-12 klasių moksleivių sveikatos tyrimą, paaiškėjo, kad paauglius kamuoja tokie psichomotoriniai simptomai ir negalavimai kaip irzlumas, bloga nuotaika, nervinė įtampa, greitas nuovargis, galvos skausmas, nuovargis ryte. Analizuojant vaistų vartojimą per paskutiniuosius metus, buvo nustatyta, kad net 59,6 proc. respondentų yra vartoję vaistus nuo galvos skausmo, 50,0 proc. – nuo pilvo skausmo, 18,7 proc. vartojo nervus raminančius, 8,6 proc. paauglių gėrė migdomuosius (Juškelienė ir kt., 2006).
Atlikus palyginamąjį Lietuvos paauglių (11-15 m.) sveikatos elgsenos, Europos Sąjungos (ES) kontekste, studiją, paaiškėjo, kad Lietuvos berniukai ir mergaitės buvo dažniau, du ir daugiau kartų, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, nei jų bendraamžiai kitose ES šalyse. Penkiolikmečiai berniukai Lietuvoje rūkė dažniau nei bendraamžiai ES šalyse (Zaborskis ir Lenčiauskienė, 2006).
Vaiko kognityvinė raida
Be fizinio augimo, vaikystė yra spartaus kognityvinio (pažintinio), socialinio ir emocinio vystymosi metas (Borzekowski, 2009). Atsižvelgiant į tai, kad vaikai pradeda savo gyvenimą būdami visiškai neraštingi, jų sveikatos raštingumas ugdomas palaipsniui. Bręstant vaikui, sveikatos raštingumo dėka, didėja sveikatos ir ją įtakojančių veiksnių svarbos supratimas (Abrams et al., 2009). O paauglystė yra labai svarbus fizinių, emocinių ir pažintinių gebėjimų plėtros etapas. Kognityvinis vystymasis, tobulėjantys gebėjimai apdoroti informaciją, abstraktus mąstymas ir didesnės autonomijos siekimas parodo, kad paauglystė yra pats metas įsitraukti į sveikatos raštingumo ugdymo procesą. Sveikatos raštingumo gerinimas šiame amžiuje turi tiesioginę įtaką pakankamam sveikatos raštingumui suaugus (Manganello, 2008).
Pagrindinius pastebėjimus apie vaikų kognityvinę raidą apibrėžė du 20-ojo amžiaus teoretikai – Jean Piaget ir Lev Vygotsky. Šveicarų epistemologas J. Piaget savo teorijomis bandė atsakyti į pagrindinį klausimą: „Kaip vystosi išmanymas?“ („How does knowledge evolve?“). Pagal jo teoriją, vaikų pažinimas vystosi nuosekliu linijiniu būdu. 1.1 lentelėje pavaizduotos šio vystymosi stadijos (Borzekowski, 2009).
1.1 lentelė. Kognityvinės/pažintinės raidos stadijos pagal J. Piaget Stadija Apytikslis amžius
(metais) Šioje stadijoje, vaikai: Pavyzdys
Sensomotorinė Nuo gimimo iki 2 metų
Įgyja žinių per judėjimą ir jutimus Su barškučiu susipažįsta arba jį čiulpdamas arba kratydamas
Ikioperacinė 2 - 7 Egocentriški; pasižymintys simboliniu mąstymu; nesuvokia daiktų kito asmens požiūriu
Vaikas sakys, kad jo meškiukas „mėgsta valgyti“ tik tai, ką mėgsta jis pats Konkrečių
operacijų
7 - 11 Manipuliuoja fiziniu objektu ir plėtoja supratimą; vėliau šioje stadijoje - abstraktūs simboliai, kuriais manipuliuojama, atstoja tikruosius objektus; suvokia kito požiūrį
Vaikas gali sukurti žemėlapį, kuriame vaizduojamas jo mėgstamas kelias pas draugus
Formalių operacijų
11 – 16 (ir iki mirties)
Geba mąstyti abstrakčiai, logiškai; būdingas sistemingas
samprotavimas
Susidūręs su dviem galimybėm kažką nuveikti (pvz., ruošti namų darbus arba žiūrėti televizorių), vaikas ar paauglys gali galvoti apie pasirinkimo rezultatus ir
optimaliausią sprendimą
Šaltinis: D. Borzekowski, 2009
Pirmoji – sensomotorinė stadija apytiksliai apima laikotarpį nuo gimimo iki antrojo gimtadienio. Šioje stadijoje kūdikių refleksiniai veiksmai pereina į įpročius. 4 mėnesių kūdikis paėmęs barškutį gali suvokti tai, jog jį papurčius, šis skleidžia garsą. Vaikas ima suprasti, kad konkretus jo veiksmas sukelia tam tikras pasekmes. Daugelis 2 – 6 metų vaikų yra preoperacinėje stadijoje. Šio periodo metu, atsiskleidžia simbolinis mąstymas, auga motyvacija bei tampa platesnis sąvokų vartojimas. 4 metų vaikas jau atpažįsta ženklą „stop“ ir žino, kad mama pamačiusi jį – turi sustabdyti automobilį. Konkrečių operacijų stadija tipiškai pasireiškia tarp 7 – 11 metų ir pasižymi aktyviu ir tinkamu logikos naudojimu. Nepaisant besikeičiančios aplinkos ir situacijų, vaikai išmoksta nuosekliai taikyti bendras ir žinomas taisykles, įsisavindami naujos aplinkos aspektus. Šis vaikas jau nebėra pasaulio centras, jis suvokia kito žmogaus pasirinkimą. Formaliųjų operacijų stadijoje, 11 metų vaikai ir vyresni, geba mąstyti abstrakčiai. Paaugliai jau išmoksta samprotauti hipotetiniais teiginiais ir daryti išvadas. Tokio amžiaus vaikams jau yra būdingas sistemingas samprotavimas, kurį Piaget pavadino formaliomis operacijomis (Borzekowski, 2009).
Pagal Piaget, yra trys prisitaikymo prie aplinkos procesai: asimiliacija, akomodacija ir pusiausvyra. Asimiliacijos proceso metu, vaikai priima informaciją taip, kad ji būtų suprantama pagal jų tuo metu esantį pažinimo vystymosi etapą ir mąstymo būdą.
Akomodacijos procesas – tai toks, kurio metu vaikai pakeičia savo mąstymą reaguodami į naują patirtį, paskatas ar įvykius. Galiausiai, pusiausvyra apima prieš tai įvardintus procesus (Borzekowski, 2009).
Nors Piaget suformavo vaikų pažintinės raidos pagrindus, rusų psichologas Lev Vygotsky juos praplėtė idėjomis apie tai, kaip socialinės sąveikos ir kultūrinio pobūdžio veiksniai gali labai paveikti kognityvinį vaiko vystymąsi. Vaiko gebėjimai ypatingai pagerėja, jeigu jis yra skatinančioje aplinkoje, arba yra žmogus, kuris jam padeda suprasti ar atlikti užduotį, taip padėdamas vaikui išsiugdyti naują įgūdį (Borzekowski, 2009).
Yra žinoma, kad gera sveikata lemia ilgesnį, produktyvesnį gyvenimą, aukštesnę gyvenimo kokybę, geresnį stabilaus ekonomikos augimo pagrindą bei tvarią šalies plėtrą. Investicijos į jaunimo sveikatą yra pagrindinis visų ES šalių prioritetas. Paprastai aktyvios investicijos į sveikatą atsiperka vėlesniame gyvenime (Zaborskis ir Lenčiauskienė, 2006).
Džiugina tai, kad moksleiviai vis labiau pradeda domėtis sveikata, ją lemiančiais aplinkos ir elgesio rizikos veiksniais, sveikatos stiprinimu ir ugdymu. Vis daugiau mokinių tiriamųjų darbų pristatoma kasmet Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų nacionalinio konkurso sveikatos sekcijoje (2000 metais – 20, 2007 metais – 64 darbai). Moksleiviai aktyviai dalyvauja sveikatos stiprinimo renginiuose ir forumuose, tačiau nesant nuosekliai jų projektų rėmimo sistemai, vaikų aktyvumas apsiriboja vienalaikiu dalyvavimu ir tik pavieniuose renginiuose (Žin. 2008, Nr.104-3979).
Taigi, vaikai yra visateisiai visuomenės nariai, gebantys suprasti ir atlikti daugiau, nei dažnas suaugusysis mano, todėl jų nederėtų palikti nuošalyje nagrinėjant ir sveikatos raštingumo klausimus. Paaugliai yra esminėje vystymosi stadijoje, kurios metu vyksta fiziniai, emociniai ir kognityviniai pokyčiai. Paaugliai siekia didesnės autonomijos, ir šis laikas yra pats tinkamiausias pradėti galvoti apie sveikatos raštingumo intervencijas ir gerinti savo sveikatos raštingumą jau šiame – jauname amžiuje, nes šie svarbūs žingsniai jaunystėje turi tiesioginį indėlį sveikatos raštingumui vėlesniame gyvenime.
Moksleivių sveikatos raštingumo vertinimo metodai
Nesusipratimai dėl sveikatos raštingumo sąvokos, savo ruožtu stipriai įtakojo ir šio reiškinio paplitimo tyrimų sritį. Žinoma, jei SR dažnai painiojamas su siauresnės prasmės „medicininiu raštingumu“ (ar pacientų SR), tai ir SR paplitimo nustatymo metodai yra neadekvatūs. Dažniausiai nustatinėjamas vien funkcinis pacientų SR, naudojant tokius metodus, kaip TOFHLA (Test of functional health literacy) bei REALM (Rapid estimate of functional literacy in medicine). TOFHLA sudaro 2 skaitymo ir 4 skaičiavimo elementai, skirti medicininių formų ir vaistų vartojimo informacijos supratimui įvertinti (Peerson &
Saunders, 2009). Šis testas buvo išbadytas ir tiriant 13-17 metų paauglius. Buvo priimta išvada, kad šį instrumentą galima puikiai naudoti, norint nustatyti paauglių „sveikatos raštingumą“ (Chisolm & Buchanan, 2007). Testas REALM, buvo pritaikytas paaugliams ir pavadintas REALM-Teen (Rapid Estimate of Adolescent Literacy). Šis instrumentas paremtas asmens gebėjimu skaityti vis sunkesnius su sveikata susijusius terminus. Nors autoriai pabrėžia, kad testas nėra skirtas gebėjimo gauti (ieškoti), apdoroti ir suprasti pagrindinę informaciją ir paslaugas, reikalingam norint priimti tam tikrus sveikatos sprendimus, nustatymui, keletas studijų šį instrumentą naudojo būtent šiuo tikslu (Davis et al., 2006). Abu minėti testai buvo iškritikuoti ir pavadinti neadekvačiais sveikatos raštingumo nustatymo metodais (Baker, 2006; Peerson & Saunders, 2009). Tuo tarpu, atliekant pirmąjį pacientų sveikatos raštingumo tyrimą Lietuvoje, buvo naudojamas TOFHLA instrumento sutrumpinta forma (STOFHLA) (Zagurskienė, 2009).
Brown ir bendraautorių studijoje yra aprašomas 9-13 metų vaikų sveikatos raštingumo nustatymo metodas, kuris grindžiamas JAV Nacionaliniais sveikatos edukologijos standartais (NHES). Jie skirti mokytojams, ugdymo programų rengėjams ir politikams, pagal šiuos standartus galima įvertinti mokinių pasiekimus ir pažangą sveikatos raštingumo srityje. Svarbiausia tai, kad ir mokiniams, ir tėvams, ir bendruomenei yra aiškūs ir konkretūs sveikatos mokymo tikslai ir galimi lūkesčiai. Šie standartai skirti moksleivių sveikatos ugdymo tikslų suvienodinimui šalyje – jie numato tam tikro amžiaus mokinių sveikatos ugdymo klausimus ir sritis. Šios sritys apima kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, atsakomybę ir produktyvumą, savarankiškumą ir efektyvų ryšių palaikymą. Remiantis NHES sukurtas klausimynas iš aštuonių klausimų, susijusių su SR. Klausimynas buvo skirtas nustatyti, kaip moksleiviai supranta, domisi ir veikia pagal sveikatos informaciją. Nors šiame tyrime sveikatos raštingumas buvo apibrėžtas tik kaip gebėjimas suprasti sveikatos informaciją ir ja naudotis bei suvokimas, kad elgesys jauname amžiuje turi įtakos vėlesniame gyvenime (Brown et al., 2007).
2005 m. Barry D. Weiss ir kiti sukūrė naują instrumentą raštingumui pirminėje sveikatos priežiūroje nustatyti – The Newest Vital Sign (NVS). Jų tikslas buvo, sukurti greitą ir tikslų testą, kuris padėtų nustatyti nepakankamą SR pirminėje sveikatos priežiūroje. Testą sudarė 6 klausimai iš ledų pakuotės maistinės energetinės vertės lentelės. Autorių teigimu, šis metodas padeda nustatyti paciento SR per 3 min., atliekant interviu (Weiss et al., 2005). 2010 m. Shah ir bendraautoriai NVS metodą pritaikė ne tik suaugusiems, bet ir tirti 13 – 20 metų jaunuolių SR. Čia NVS jau įvardijamas kaip greitas sveikatos raštingumo nustatymo testas
(Shah et al., 2010). Prašant NVS kūrėjo leidimo naudoti jo instrumentą, buvo patvirtinta, kad šis metodas puikiai tinka paauglių SR tyrimams.
Visi kiti sveikatos raštingumo nustatymo instrumentai naudojami tirti suaugusiuosius, į kurių tarpą dažnai patenka ir dalis nepilnamečių (Australijos nacionaliniame tyrime – nuo 15 metų, JAV – nuo 16 metų amžiaus), tačiau nei vienas iš tų metodų nėra pripažinti tinkamais paauglių ar moksleivių sveikatos raštingumo nustatymui. Beje, nei vienas iš egzistuojančių SR tyrimo metodų iš esmės neatitinka dažniausiai naudojamo SR apibrėžimo pagal D. Nutbeam (Peerson & Saunders, 2009).
Taigi, kol kas moksleivių sveikatos raštingumo tyrimų instrumentai yra tik bandomieji ir vis dar ieškoma paties tinkamiausio. Tačiau kol nebus valstybėje nustatytų sveikatos ugdymo ar žinių standartų, kurie galėtų nustatyti SR gaires tam tikrame amžiuje, tol sveikatos ugdymo veikla bus vykdoma neracionaliai ir SR tyrimai nebus tikslūs.
1.4. Moksleivių gyvensena ir ją įtakojantys veiksniai
Jaunų žmonių elgsena ir gyvensena keičiasi dramatiškai jiems augant ir tapus paaugliais. Tai atsispindi per gyvensenos įpročius, sveikatos išeitis ir socialines perspektyvas. Tokie negatyvūs gyvensenos aspektai, kaip rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, dažnai pasireiškia paauglystės metais (Currie et al., 2008). Amžiaus tarpsnis nuo 12 iki 25 –erių metų įvardijamas kaip rizikingos elgsenos (žalingi įpročiai, nusikalstamumas) pradžia. Paradoksalu, tačiau sėkmingos visuomenės sveikatos dėka, XIX ir XX a. sukontroliavus infekcinių ligų paplitimą, šiandien paaugliams gresia elgesio ir socialinių aplinkybių ligos. Rizikingas paauglių elgesys psichologų dažnai vadinamas normaliu tapsmo suaugusiuoju momentu (DiClimente et al., 2009). Tyrimais nustatyta, kad 70 proc. paauglių, nurodė turintys mažiausiai vieną rizikingos gyvensenos faktorių (Olson et al., 2008). Tačiau vaikystė ir paauglystė yra pats geriausias ir tinkamiausias amžiaus tarpsnis ir teisingai gyvensenai formuoti. Tinkamai suformuota elgsena ir išugdyti sveikos gyvensenos įpročiai lemia geresnę sveikatą suaugus ir sulaukus pensinio amžiaus (Garmienė ir Raudoniūtė, 2009; Singh et al., 2009).
PSO koordinuojame Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime (HBSC) yra analizuojami tokie pagrindiniai moksleivių gyvensenos aspektai, kaip mityba, fizinis aktyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas. Jaunų žmonių maitinimosi įpročiai gali įtakoti daugelį sveikatos ir socialinių problemų, tokių kaip netinkamas kūno svoris, kaulų mineralizacija, žemi akademiniai rezultatai. Nepakankamas vaisių, daržovių bei ląstelienos
vartojimas, gali įtakoti sunkius sveikatos sutrikimus ir ligas (Currie et al., 2008). Daugelis studijų atskleidė, kad vaisių ir daržovių vartojimas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų (vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų) atsiradimo (Betts et al., 2003). Saldūs, gazuoti gaivieji gėrimai paprastai laikomi „tuščiomis kalorijomis“, kurie slopina maistingesnio maisto vartojimą, tokiu būdu atsiranda netinkama paauglių mityba. Yra manoma, kad gaiviųjų gėrimų vartojimas susijęs su mažesniu skaidulinių medžiagų, kalcio ir baltymų įsisavinimu. HBSC tyrimo duomenimis išanalizavus Kauno miesto 11, 13 ir 15 metų paauglių mitybos įpročius, paaiškėjo, kad mažiausiai penkis kartus per savaitę, paaugliai dažniausiai vartojo vaisius ir daržoves, saldumynus valgė 61 proc., gėrimą „coca-cola“ gėrė 44 proc., bulvių traškučius – 31 proc., o greitą maistą valgė 22,5 proc. apklaustųjų (Garmienė ir Raudoniūtė, 2009). Pagal tarptautinį tyrimą, beveik visose šalyse ir visose amžiaus grupėse (11, 13, 15 metų), mergaitės vaisius valgė dažniau už berniukus. Gaiviųjų gėrimų vartojimas yra dažnesnis tarp berniukų, ypač 15 metų amžiaus (Currie et al., 2008). Nustatyta, kad netinkami jaunuolių mitybos įpročiai su amžiumi išlieka (Vereecker & Maes, 2003).
Kasdienis vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas (FA) yra būtinas jų normaliam augimui ir vystymuisi. Vis dažniau fizinis aktyvumas siejamas ne tik su fizine sveikata, bet ir su psichologinėmis ir socialinėmis sveikatos dimensijomis. Naujausiais duomenimis fizinis aktyvumas yra nulemtas biologiškai, jo raišką lemia paveldimumas (Volbekienė ir kt., 2007).
Pakankamas FA gali pagerinti ir trumpalaikę ir ilgalaikę fizinę bei psichinę sveikatą, taip pat nustatyta, kad fizinė veikla turi teigiamą įtaką kognityviniam vystymuisi ir akademiniams rezultatams. Manoma, kad FA vaikystėje ir paauglystėje, gali lemti FA suaugus. Rekomenduojamas FA vaikams yra – mažiausiai 60 min. nuo vidutinio iki didelio FA intensyvumo kasdien. Nustatyta, kad didesnio intensyvumo FA labiau pasireiškia jaunesnio amžiaus tiriamiesiems – fiziškai aktyvesni buvo 11 nei 15 metų paaugliai, nepriklausomai nuo lyties. Visose HBSC tyrime dalyvavusiose valstybėse, berniukų FA buvo didesnis nei mergaičių visose amžiaus grupėse (Currie et al., 2008). Lietuvoje, tik mažumai moksleivių, iš jų labiau berniukams nei mergaitėms, yra būdingas fizinis aktyvumas, kurio intensyvumas, trukmė ir dažnumas stiprintų jų sveikatą. Berniukai yra fiziškai aktyvesni už mergaites jau nuo ankstyvos vaikystės, tačiau 6—17 metų amžiaus tarpsnyje fizinio aktyvumo skirtumas lyties grupėse yra pats didžiausias. Fizinio aktyvumo mažėjimas su amžiumi yra būdingas abiejose lyties grupėse, tačiau mergaičių jis yra 2,5 karto didesnis nei berniukų. Tai siejama ne tik su socialiniais, bet ir su fiziologiniais veiksniais (Volbekienė ir kt., 2007).
Paauglystė yra žalingų įpročių atsiradimo laikas. Tabakas vis dar yra pagrindinis ankstyvos mirties faktorius pasaulyje. Pagrindinės ligos, kurias sukelia rūkymas, yra širdies ir
kraujagyslių, lėtinės plaučių ligos ir plaučių vėžys. Rūkymas yra siejamas su paauglių sveikata: sumažėja plaučių funkcija, rūkymas siejamas su mažesniu fiziniu pajėgumu. Paaugliai nurodo, kad rūkymas jiems padeda kontroliuoti svorį, ar neigiamą nuotaiką, padeda pritapti. Girtumas yra piktnaudžiavimo alkoholiu rodiklis. Dažnai ar daug alkoholio vartojantys asmenys pasižymi blogesniu savo sveikatos vertinimu bei bendrąja sveikata. Aptiktas stiprus ryšys tarp paauglių alkoholio vartojimo, rūkymo ir narkotinių medžiagų vartojimo, rizikingos lytinės elgsenos, rizikingos elgsenos, depresijos, nerimo, valgymo sutrikimų ir nutukimo. Ankstyvas alkoholių vartojimas gali turėti alkoholio vartojimo problemoms ateityje. Paauglių alkoholinių gėrimų vartojimas siejamas su jų suicidiniu elgesiu bei mirtimis. Trečdalyje tirtų šalių, berniukai patikimai dažniau rūkė už mergaites. Kiekvieną savaitę alkoholinius gėrimus Europoje vartojo daugiau berniukų nei mergaičių visose amžiaus grupėse, jie taip pat dažniau nurodė girtuokliaujantys (Currie et al., 2008).
Tyrimais nustatyta, kad jaunimo su sveikata susijusią elgseną įtakoja socioekonominiai veiksniai bei rasė. Tokia elgsena dažnai yra apibūdinama miego kokybe, streso valdymu, rizikingo elgesio vengimu (kaip rūkymas, cheminių medžiagų vartojimas, nesaugūs lytiniai santykiai), sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir profilaktiniais sveikatos patikrinimais (Richards et al., 2009). HBSC duomenimis, aukštesnė šeimos socioekonominė padėtis įtakojo mažesnį gaiviųjų gėrimų (vakarų ir šiaurės šalyse, tuo tarpu rytų Europoje ir Baltijos šalyse stebima atvirkštinė priklausomybė), dažnesnį vaisių vartojimą, didesnį fizinį aktyvumą. Tik keliose valstybėse pastebėta mažų pajamų ir rūkymo bei ankstyvo pradėjimo vartoti alkoholinius gėrimus sąsaja – tais atvejais, nustatyta, kad prastesnė socioekonominė padėtis įtakoja šiuos neigiamus gyvensenos veiksnius (Currie et al., 2008). Apklausus respondentus apie daržovių vartojimo dažnį, pastebėta, kad vyresni paaugliai yra linkę valgyti daugiau daržovių nei jaunesni, o didžioji dalis vaikų iš blogesnės socialinės ekonominės padėties šeimų „coca-colą“ gėrė rečiau nei iš labiau apsirūpinusių šeimų. Analizuojant Kauno miesto paauglių fizinį aktyvumą pastebėta, kad didžioji dalis vaikų iš žemos materialinės gerovės šeimų yra fiziškai neaktyvūs, įvertinus paauglių rūkymą pagal jų amžių ir šeimų materialinę gerovę nustatyta, kad dažniausiai rūkė penkiolikmečiai iš vidutinės materialinės gerovės šeimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie trečdalis 15 metų amžiaus paauglių, kurių šeimos materialinė gerovė buvo aukšta, nurodė reguliariai vartojantys alkoholį (Garmienė ir Raudoniūtė, 2009).
Didesnis berniukų fizinis aktyvumas yra siejamas su geresniu aerobiniu pajėgumu, o funkciniai ir struktūriniai organizmo pokyčiai jiems augant ir bręstant suteikia daugiau judėjimo galimybių ir leidžia būti fiziškai aktyvesniais (Vobekienė ir kt., 2007).
Mokslininkai teigia, kad ankstyvas alkoholinių gėrimų vartojimas yra siejamas su organizme vykstančiais fiziologiniais procesais, tokiais, kaip alkoholio metabolizmas, endokrininės ir nervų sistemos funkcijų vystymasis. Genetikos tyrimai teigia, kad vaikų alkoholizmo polinkiui, 40 - 60 proc. įtakos turi biologiniai tėvai. Asmenybės bruožai, taip pat, manoma, yra ankstyvo rizikingo elgesio veiksniai. „Sunkaus“ charakterio, užsidarę, emociškai nestabilūs, lėtai besiadaptuojantys vaikai, paauglystės laikotarpiu dažniau reguliariai vartoja alkoholį, narkotikus, rūko. Alkoholinių gėrimų vartojimą įtakoja ir šie asmens bruožai: impulsyvumas, ekstravertiškumas, nesugebėjimas įveikti psichologinių problemų. Taip pat nustatyta, kad hiperaktyvumas vaikystėje didina alkoholinių gėrimų vartojimo riziką. Nustatyta, kad šeimos struktūra taip pat yra svarbus veiksnys. Sutrikęs šeimos narių bendravimas, nepakankama tėvų kontrolė, nuolatiniai konfliktai, skyrybos yra vieni iš daugelio kitų veiksnių, didinančių vaikų ir paauglių alkoholinių gėrimų vartojimo riziką. Bendraamžių įtaka lemia ne tik paauglio pradėjimą vartoti svaigalus, bet lemia perėjimo į problemiško vartojimo stadiją (Petronytė ir kt., 2007).
Be visų jau minėtų veiksnių, įtakojančių paauglių gyvenseną, sveikatos raštingumas yra vienas iš naujausių ir ne taip dažnai aprašomų veiksnių, nuo kurio gali priklausyti moksleivių gyvensena, ar net jos pokyčiai. Pakankamą SR turintis ir įgalintas asmuo turi galimybę rinktis sveiką gyvenimo būdą bei geba laviruoti tarp socialinių, politinių ir ekonominių sveikatą lemiančių veiksnių (Lin et al., 2009). Keletas studijų nustatė, kad tokie sveikatos rizikos veiksniai, kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas priklauso nuo sveikatos raštingumo (Ishikawa et al., 2008; Chang, 2010). Žemas SR lygmuo įtakoja dažnesnį rūkymą ir alkoholio vartojimą. Neraštingi sveikatos klausimais žmonės, retai pasižymi sveikatą stiprinančiu elgesiu (sveika mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu) (Ishikawa et al., 2008).
Apibendrinant galima teigti, kad daugelį vaikų ir paauglių gyvensenos veiksnių įtakoja fiziologiniai ir genetiniai veiksniai (lytis, amžius), socioekonominė šeimos padėtis, socialiniai veiksniai, sveikatos raštingumas. Tačiau kol kas jaučiamas didelis, tyrimų, nustatančių paauglių gyvenseną įtakojančių veiksnių trūkumas. Labiausiai trūksta moksleivių sveikatos raštingumo ir gyvensenos sąsajų tyrimų.
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo eiga ir imtis
Tyrimo objektas – Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasių moksleivių sveikatos raštingumas ir jų gyvensena. Tyrimo metodas – anoniminė moksleivių apklausa. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2011 m. vasario 21 d. Nr. BE-VS(M)-157) (1 PRIEDAS) bei mokyklų direktorių raštiški sutikimai.
Remiantis Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus teikiama informacija, Kauno rajono mokyklose 2010 – 2011 m. m. mokosi 3943 9-12 klasių (įskaičiuojant ir gimnazijos klases) mokiniai. Vykdant apklausą tiriamųjų imties tūris nustatytas remiantis specialia Jadovo sudaryta lentele su 5 proc. paklaida (2.1 lentelė). Pagal šioje lentelėje nurodomą reikiamą reprezentatyviosios imties atvejų skaičių, planuojamam tyrimui reikėjo apklausti iki 360 moksleivių.
2.1 lentelė. Jadovo lentelė
Generalinės
aibės visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000
Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398
Šaltinis: K. Kardelis, 2002
Tyrimas buvo atliktas 2011 kovo mėnesį, šešiose atsitiktinai atrinktose Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Prieš atliekant apklausą, buvo gauti moksleivių tėvų/globėjų raštiški sutikimai, juos supažindinant su tyrimo tikslu, trukme, anketos turiniu bei anonimiškumu. Susitarta su visuomenės sveikatos priežiūros specialistėmis dėl apklausos vykdymo laiko. Sutartomis dienomis mokyklose buvo apklausiamos 3-4 klasės, prieš tai supažindinant mokinius su tyrimo tikslu, anonimiškumu, trumpai aptariant anketos struktūrą. Kiekviena apklausa užtruko iki 15 min. Dalis klausimų (6 klausimai) buvo pateikti žodžiu, o likusią dalį mokiniai pildė savarankiškai. Išdalinta 380 anketų, grąžinta – 379. Atsako dažnumas buvo didelis – 99,7 proc.
2.2. Tyrimo kontingentas
Absoliutusis respondentų skaičius keitėsi pradėjus analizuoti atsakymus – dalis mokinių tiesiog sugadino anketas. Taigi, tinkamų anketų liko – 360. Tarp apklausoje dalyvavusių moksleivių buvo 58,1 proc. merginų ir 41,9 proc. vaikinų. Moksleiviai buvo suskirstyti pagal amžiaus grupes: 15 (7,5 proc.), 16 (37,8 proc.), 17 (32,2 proc.) ir 18 metų amžiaus (22,5 proc.). Pagal mokyklos tipą respondentai buvo suskirstyti taip: mokosi pagrindinėje (28,3 proc.), vidurinėje mokykloje (45,8 proc.), gimnazijoje (25,8 proc.). Pagal tai, ar dirbantys yra tėvai/globėjai 60,3 proc. sudaro mokiniai, kurių abu tėvai dirbo, 31,4 – dirba vienas iš jų, 8,3 – bedarbiai.
Išsamūs analizuojami moksleivių duomenys pateikti 2.2 lentelėje.
2.2 lentelė. Moksleivių socialiniai demografiniai duomenys
Analizuojami moksleivių duomenys Absoliutūs skaičiai Procentai
Lytis Vaikinai 158 43,9 Merginos 202 56,1 Iš viso 360 100,0 Amžius (metai) 15 27 7,5 16 136 37,8 17 116 32,2 18 81 22,5 Iš viso 360 100,0 Mokykla Pagrindinė 102 28,3 Vidurinė 165 45,8 Gimnazija 93 25,8 Iš viso 360 100,0 Tėvų darbas/nedarbas Bedarbiai 30 8,3 Dirbantys 330 91,7 Iš viso 360 100,0
2.3. Anketos struktūra ir turinys
Anoniminei apklausai naudojama anketa buvo sudaryta iš dviejų dalių (36 klausimai). Pirmąją dalį sudarė 6 atviri klausimai sveikatos raštingumo lygiui nustatyti, pagal Barry D. Weiss sudarytą instrumentą „The newest vital sign“ (NVS) greitam sveikatos raštingumo nustatymui (2 PRIEDAS). Instrumento naudojimui buvo gautas autoriaus leidimas. Šis instrumentas pasirinktas dėl jo pritaikymo tirti paauglius. NVS metodas remiasi ledų
maistinės vertės lentele ir padeda nustatyti tiriamųjų gebėjimą ieškoti, rasti ir suprasti informaciją. Klausimyną sudaro atviri analitiniai ir matematiniai klausimai. Vadovaujantis tyrimo instrumento kūrėjų rekomendacijomis, teisingai atsakius į 0-1 klausimą, respondento sveikatos raštingumas fiksuojamas kaip tikėtinai nepakankamas, atsakius į 2-3 – galimai nepakankamas, 4-6 – pakankamas sveikatos raštingumas. Mūsų analizėje, tikėtinai ir galimai nepakankamas SR lygiai buvo apjungti ir tokiu būdu, atsakiusieji į 0-3 klausimus buvo laikomi nepakankamą SR turinčiais. Tyrėjai užduodant klausimą žodžiu, respondentai, naudodamiesi pateikta ledų maistinės vertės lentele, parodydami gebėjimą ieškoti, suprasti ir vertinti informaciją, užrašo, jų manymu teisingą atsakymą.
Socialinių - demografinių klausimų dalį sudarė 5 klausimai. Siekiant įvertinti moksleivių gyvensenos ypatumus, likusią anketos dalį sudarė 25 uždari klausimai iš standartizuoto Tarptautinio moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo – HBSC (Health Behaviour in School – Aged Children) klausimyno. Klausimai gyvensenai nustatyti apėmė mitybos (17 klausimų), fizinio aktyvumo (2 klausimai) ir žalingų įpročių (6 klausimai) sritis (2 PIREDAS).
Siekiant išsiaiškinti ar klausimai ir pati tyrimo metodika moksleiviams yra aiški, 2011 m. kovo 14 d. buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, apklausiant vieną pagrindinę mokyklą. Apklausta 16 moksleivių (10 – devintos ir 6 – dešimtos klasės mokiniai). Paaiškėjo, kad klausimai moksleiviams yra aiškūs, o tyrėjos paaiškinimai išsamūs ir tinkamai pateikiami. Žvalgomojo tyrimo duomenys buvo naudojami analizuojant rezultatus.
2.4. Statistinės analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų apdorojimo SPSS 15.0 (Statistical Package for Social Sciences) programos paketą ir Microsoft Excel programą. Analizuojant požymius, buvo tikrinamos hipotezės apie dažnių skirtumus bei požymių tarpusavio priklausomybę. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p<0,05, kai p<0,01 – labai reikšmingi, o kai p<0,001 – rezultatai ypač reikšmingi. Priklausomybės tarp nominalinės (nominal) ir rangų (ordinal) skalės kintamųjų analizei buvo naudojamos požymių dažnių lentelės. Priklausomybės laipsniui tarp nagrinėjamų kintamųjų įvertinti naudotas Chi-kvadratu (χ2) kriterijus. Papildomai skaičiuojamas tikslus Fišerio kriterijus. Tiesinės priklausomybės tarp kintamųjų kiekybiniam įvertinimui arba ryšio stiprumui pamatuoti, kintamiesiems matuojamiems pagal intervalų (scale) skalę buvo skaičiuojamas Pirsono (Pearson)
koreliacijos koeficientas. Kiekybinių dydžių lyginimui, kai nagrinėjami požymiai kiekvienoje grupėje turi normalųjį skirstinį, naudotas Stjudent‘o t-testas. Normalusis kiekybinių dydžių skirstinys nustatytas Kolmogorov-Smirnov testu. Lyginant kintamuosius neturinčius normaliojo skirstinio, buvo naudojami neparametriniai statistinės analizės metodai. Mann‘o ir Whitney „U“ testas buvo naudojamas skirtumo tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatymui. Analizuojant moksleivių gyvensenos ir ją įtakojančių veiksnių sąsajas, naudotas logistinės regresijos modelis. Pasirinktas Enter logistinės regresijos metodas. Logistinės regresijos priklausomuoju kintamuoju buvo pasirinktas kuris nors gyvensenos veiksnys. Nepriklausomi kintamieji buvo socialiniai – demografiniai veiksniai ir sveikatos raštingumo lygmuo, su kuriais vienaveiksnėje analizėje nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Moksleivių sveikatos raštingumo lygis
Atlikus Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų 9-12 klasių moksleivių sveikatos raštingumo ir gyvensenos sąsajų tyrimą, apklausos rezultatų analizė parodė, kad 30,3 proc. moksleivių pasižymėjo nepakankamu funkciniu arba kitaip – pamatiniu sveikatos raštingumu. Daugiau nei pusė (69,7 proc.) moksleivių parodė pakankamą pagrindinių sveikatos raštingumo įgūdžių ir supratimo lygį (3.1 pav.).
69.7%
30.3%
Pakankamas SR Nepakankamas SR *
3.1 pav. Moksleivių sveikatos raštingumas, procentais
(*p<0,001)
Kadangi sveikatos raštingumo lygio nustatymo instrumentas susideda iš skirtingus gebėjimus rodančių klausimų (pvz.: aritmetinis, analitinis) – buvo įdomu sužinoti, kaip
respondentai pasiskirstė pagal teisingų atsakymų skaičių į tam tikrą klausimą. Daugiausiai moksleiviai atsakė į pirmą – aritmetinių gebėjimų reikalaujantį klausimą. Prasčiausiai – į analitinį, šeštąjį klausimą (atitinkamai 89,4 proc. ir 58,1 proc., p<0,001) (3.1 Lentelė).
3.1 Lentelė. Teisingai atsakiusiųjų į tam tikrą klausimą moksleivių skaičius procentais
Klausimo Nr. Klausimas Teisingai atsakiusiųjų
sk., % (n=360) 1 Jei Jūs suvalgysite visą pakuotę ledų, tai kiek kcal suvartosite iš
viso? 89.4*
2 Jeigu užkandžiaujant Jums galima suvartoti 60 g angliavandenių, tai
kiek ledų Jūs galite suvalgyti? 81.4
3
Jūsų gydytojas Jums pataria mažiau suvartoti sočiųjų riebalų rūgščių. Paprastai Jūs suvartojate 42 g sočiųjų riebalų rūgščių per dieną, įskaičiuojant ir vieną porciją ledų. Jeigu Jūs atsisakysite tos vienos porcijos ledų, tai kiek gramų sočiųjų riebalų rūgščių suvartosite per dieną?
71.7
4 Jei per dieną paprastai su maistu suvartojate 2500 kcal, tai kiek
procentų Jūsų paros normos sudarys viena suvalgyta ledų porcija? 71.1
5
Įsivaizduokite, kad esate alergiškas šioms medžiagoms: penicilinui, žemės riešutams, lateksinėms pirštinėms ir bičių įgėlimams. Ar Jums saugu valgyti šiuos ledus?
73.9
6 Kodėl? 58.1
*p<0,001, lyginant su 6 klausimo atsakymais
Lyginant sveikatos raštingumo pasiskirstymą tarp lyčių, statistiškai patikimai skyrėsi merginų ir vaikinų sveikatos raštingumo lygis, tai yra, merginų tarpe buvo kur kas daugiau turinčių pakankamą funkcinį sveikatos raštingumą (atitinkamai 81,7 ir 54,4 proc. p<0,001) bei mažiau turinčių nepakankamą SR (3.2 pav.)
54.4 45.6 81.7 18.3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 P ro ce n ta i Vaikinai Merginos
Pakankamas Nep akankamas
*
*
3.2 pav. Moksleivių sveikatos raštingumas pagal lytį, procentais
(*p<0,001)
Funkcinis sveikatos raštingumas skirtingose amžiaus grupėse statistiškai patikimai nesiskyrė, nors 15-mečių grupėje buvo daugiausiai parodžiusių pakankamą SR (92,6 proc.) (3.3 pav.).
92.6 7.4 70.6 29.4 64.7 35.3 67.9 32.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 P r o c e n ta i 15 16 17 18 Pakanakamas SR Nepakankamas SR
3.3 pav. Moksleivių sveikatos raštingumas pagal amžių, procentais
Išanalizavus moksleivių sveikatos raštingumo pasiskirstymą tarp mokyklų, paaiškėjo, kad gimnazijose buvo statistiškai patikimai daugiausiai moksleivių su pakankamu (82,8 proc.) ir atitinkamai mažiausiai su nepakankamu (17,2 proc.) sveikatos raštingumu. Vidurinių mokyklų SR rezultatai buvo prasčiausi (3.4 pav.).
82.8 17.2 63.0 37.0 68.6 31.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 P ro ce n ta i
Gimnazija Vidurinė Pagrindinė
Pakankamas SR Nepakankamas SR
** *
**
3.4 pav. Moksleivių sveikatos raštingumas pagal mokyklą, procentais
(*p<0,01, lyginant su vidurine ir pagrindine mokykla; **p<0,001, lyginant su gimnazija)
Nors skirstant moksleivius pagal jų tėvų ar globėjų darbą/nedarbą, matyti, kad bedarbius tėvus turintys moksleiviai pasižymėjo prastesniu sveikatos raštingumu, t. y. daugiausiai jų turėjo nepakankamą sveikatos raštingumą ir mažiausiai – pakankamą (40,0 ir 60,0 atitinkamai), tačiau skirtumų negalime laikyti patikimais (3.5 pav.).
60.0 40.0 70.6 29.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 P r o c en ta i Bedarbiai Dirbantys Pakankamas SR Nepakankamas SR
3.5 pav. Moksleivių sveikatos raštingumas pagal tėvų darbą, procentais
Apibendrinant moksleivių sveikatos raštingumo ir socialinių – demografinių veiksnių sąsajų rezultatus, galima teigti, kad daugiau nei pusės apklaustųjų funkcinis sveikatos raštingumas yra pakankamas, o trečdalis apklaustųjų parodė nepakankamą bazinį sveikatos raštingumą. Merginų ir besimokančių gimnazijose moksleivių sveikatos raštingumas buvo aukštesnis lyginant su vaikinais ir besimokančiais vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose moksleiviais.
3.2. Moksleivių gyvensenos ypatumai
Norint įvertinti moksleivių gyvensenos ypatumus, buvo pasirinkti pagrindiniai gyvensenos įvertinimo aspektai: mityba, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai, kurie buvo analizuojami pagal moksleivių socialinių – demografinių veiksnių duomenis.
Rekomenduojama mityba
Remdamiesi paauglių mitybos rekomendacijomis, išskyrėme rekomenduojamos mitybos skiltį, kurioje nagrinėjome maisto produktų, tokių kaip – vaisiai, daržovės, rupaus malimo miltų duona, natūralus pienas, sviestas, kiaušiniai, vartojimo dažnį. Analizuojant duomenis, respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes: dažnai ir retai valgiusiuosius tam tikrus maisto produktus. Dažnai valgiusiųjų grupei priskyrėme respondentus, kurie atsakė, kad valgo tam tikrą maisto produktą arba geria tam tikrą gėrimą, kartą per dieną ir dažniau. Retai valgiusiųjų grupei priskyrėme, tuos, kurie atsakė kartą per savaitę ir rečiau vartojantys kurį
