• Non ci sono risultati.

KAUNO MIESTO IR RAJONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS RYŠIAI SU SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KAUNO MIESTO IR RAJONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS RYŠIAI SU SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)"

Copied!
87
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Rūta Butkevičiūtė

KAUNO MIESTO IR RAJONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS RYŠIAI SU

SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

KAUNO MIESTO IR RAJONO MOKSLEIVIŲ MITYBOS RYŠIAI SU SOCIALINIAIS VEIKSNIAIS

Rūta Butkevičiūtė

Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2013 61 p.

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais.

Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo.

Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2

kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą.

Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik trečdalis mokinių kasdien vartojo juodą duoną, 22,7 proc. valgė košes bent du kartus per savaitę. Kasdien valgė vaisius tik 22,2 proc., o daržoves – 35,7 proc. moksleivių. Beveik pusė (47,9 proc.) mokinių bent kartą per savaitę valgė bulvių traškučių, 37,5 proc. – greito maisto produktų. Mergaitės dažniau nei berniukai valgė kruopų košes, vaisius ir daržoves bei rečiau bulvių traškučius, greito maisto produktus, pieniškas dešreles, rūkytus mėsos gaminius ir gėrė saldžius gėrimus. Jaunesnių klasių moksleivės dažniau pusryčiavo, valgė vaisius ir gėrė šviežias vaisių sultis, taip pat rečiau valgė saldumynus nei vienuoliktos klasės moksleivės. Septintokai berniukai dažniau valgė vaisius ir rečiau mėsą nei vienuoliktokai. Kaimo moksleiviai mokykloje

(3)

dažniau valgė šiltus pietus ir vaisius, rečiau vartojo saldumynus nei miesto moksleiviai. Moksleiviai iš turtingų šeimų dažniau valgė vaisius, daržoves, žuvį, varškę, sūrį, gėrė vaisių sultis ir pieną nei neturtingų šeimų vaikai. Neturtingi vaikai dažniau valgė šiltus pietus mokykloje.

Išvados:. Didelės dalies Kauno miesto ir rajono moksleivių mityba buvo nepakankamai sveika. Mitybos įpročiai buvo sveikesni mergaičių nei berniukų, jaunesnių moksleivių nei vyresnių, rajono moksleivių nei miesto. Neturtingų šeimų moksleivių mitybos įpročiai buvo mažiau sveiki nei turtingų šeimų.

(4)

SUMMARY

Public Health (Public Health Nutrition) Rūta Butkevičiūtė

ASSOCIATIONS BETWEEN NUTRITION HABITS AND SOCIAL FACTORS OF SCHOOLCHILDREN IN KAUNAS CITY AND DISCTRICT

Academic supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2011. 61 pages.

The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors.

The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth.

Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence.

Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22.2% had fruits, 35.7% had vegetables every day. Almost half of pupils (47.9%) at least once per week had potato chips, 37.5% - had fast food. Girls more often than boys ate cereals, fruits and vegetables, girls rarely had potato chips, fast foods, sausages, smoked meats and drank sweet drinks. Girls from younger grades also more often ate breakfasts, fruits and vegetables and drank fresh juices than girls from11th grade. Pupils of Kaunas district more often had dinner and fruits, rarely had sweets, than pupils of Kaunas city. Pupils from wealthy families more often had fruits, vegetables, fish, and curd, cheese, drank juice and milk than pupils from poor families. Pupils from poor families more often had dinner at school and ate potato chips for snacks.

(5)

Conclusions: Big part of Kaunas city and district pupils’ nutrition was not healthy enough. Girls had more healthy eating habits than boys, younger pupils ate healthier than older ones, and pupils in district ate healthier than pupils in city. Pupils from poor families had less healthy eating habits than pupils from wealth families.

(6)

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga.

HBSC – Health Behavior in Shool aged Children (mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgesys).

(7)

TURINYS

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

2.1. Mitybos poveikis vaikų sveikatai ... 11

2.2. Lietuvos ir užsienio moksleivių mitybos įpročiai ... 13

2.3. Moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais veiksniais ... 19

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 22

3.1. Tyrimo aprašymas ... 22

3.2. Tiriamųjų kontingentas ... 22

3.3. Tyrimo klausimynas ... 24

3.4. Moksleivių šeimų turtinės padėties įvertinimas ... 24

3.5. Statistinė duomenų analizė... 25

4. REZULTATAI IR APTARIMAS... 26

4.1. Tirtų moksleivių socialinės padėties vertinimas ... 26

4.2. Moksleivių mitybos įpročių priklausomybė nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos ... 29

4.3. Moksleivių mitybos įpročių ryšiai su šeimos turtingumu ... 44

IŠVADOS ... 55

REKOMENDACIJOS ... 56

LITERATŪRA ... 57

(8)

ĮVADAS

Vienas pagrindinių sveikatą stiprinančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos komponentų yra sveika mityba. Gera mityba ir sveikata – tai ne tik ilgesnis, produktyvesnis žmonių gyvenimas, bet ir geresnė gyvenimo kokybė bei kryptingo šalies ekonomikos augimo ir plėtros pagrindas. Pagrindinis visų valstybių tikslas – kuo geresnė žmonių sveikata. Ypatingas prioritetas yra skiriamas jaunimo sveikatai ir mitybai. Paauglių mityba – ypatingai reikšminga, nes vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl ji yra greičiausiai pažeidžiama [1].

Vaikystė yra labai svarbus periodas sveikos gyvensenos formavimui. Tyrimai rodo, kad iki 12 metų amžiaus vaikams sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas yra efektyviausias. Labai svarbu skatinti vaikus sveikai maitintis, formuoti sveikos mitybos įpročius nuo pat ankstyvos vaikystės [2]. Mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Todėl nepakankama mityba šiuo amžiaus tarpsniu gali būti pablogėjusio vaiko fizinio vystymosi ir susilpnėjusių pažintinių gebėjimų priežastis, per daug kaloringas maistas – antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys. Mityba turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus, sveikos mitybos principus ir taisykles[3].

Mokslininkai įrodė, kad vaikų ir paauglių mityba tiesiogiai siejasi su įvairiais socialiniais veiksniais: maisto produktų kainomis, sveikatai palankių produktų prieinamumu, nedarbu, šeimos turtine padėtimi, reklama. Vaikų mitybą veikia ir dar daugiau veiksnių. Tai gyvensenos formavimosi ypatumai, žinių ir patirties stoka, tėvų elgesio ir auklėjimo modeliai, šeimos narių sudėtis, bendraamžių įtaka, mokyklos veikla sprendžiant mokinių mitybos klausimus [4,5].

Mokslininkai siūlo skirti daugiau dėmesio formuojant vaikų valgymo įpročius, atsižvelgti į vaikų mitybą namuose ir mokykloje. Ypatingai turėtų būti atsižvelgiama į socialiai remtinų mokinių mitybą. Bedarbystė, menkas tėvų išsilavinimas ir žemas socialinis ekonominis statutas lemia prastesnę vaikų mitybą ir gyvenimo įgūdžius. Norvegų ilgalaikio tyrimo duomenimis, aukštesnis socialinis ir ekonominis statusas lemia didesnį vaisių, daržovių bei mažesnį šokolado, saldžiųjų gazuotų gėrimų vartojimą lyginant su žemo socialiniu statusu [6]. JAV atliktas tyrimas parodė, kad aukštesnis tėvų išsilavinimas buvo susijęs su sveikesnio maisto pasirinkimu. Paaugliai, kurių tėvai buvo labiau išsilavinę, turėjo didesnę galimybę iš įvairių maisto produktų gauti angliavandenių, baltymų, ląstelienos, folio rūgšties, vitamino A ir kalcio, tarp jų didesnis daržovių vartojimas ir tikimybė vartoti rekomenduojamus pieno produktų kiekius [7]. Zaborskio A. ir Lagūnaitės R. vykdytas mitybos ir socialinių netolygumų tyrimas parodė, kad didesnę galimybę kasdien valgyti vaisių ir daržovių turėjo aukštesnio socialinio ekonominio statuso ir turtingesnės šeimos. Šis socialinis netolygumas ryškėjo didėjant šeimų SES ir turtingumo skirtumams. Nepilnų šeimų vaikai, palyginti su nepažeistos struktūros šeimų vaikais, rečiau vartojo vaisių [8].

(9)

Nors daugiausia ir rimčiausių mitybos sutrikimų pasitaiko vargingai gyvenančiose šeimose, tačiau mitybos sutrikimai gali būti stebimi ir šeimose, kurios turi galimybę įsigyti ne tik pakankamai, bet ir pilnaverčio maisto. Todėl reikalinga vaikų mitybos ir augimo stebėsena, nes vaikystėje ir paauglystėje įgyta patirtis gali turėti reikšmės suaugusiųjų mitybos įpročiams ir su jais susijusių ligų atsiradimui. Būtent dėl to, kad visuomenėje įsivyrautų sveikos gyvensenos ir mitybos modelis, tuo reikia užsiimti dar vaikystėje. Norint rasti efektyvius strateginius sprendimus, būtina žinoti sveikatos netolygumų priežastis. Todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2011 metais organizavo visos šalies moksleivių mitybos tyrimą, siekiant išsiaiškinti Lietuvos vaikų mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Šis darbas yra sudėtinė minėto tyrimo dalis.

(10)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį.

2. Nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi, ir gyvenamosios vietos.

(11)

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Mitybos poveikis vaikų sveikatai

Racionali vaikų mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaikų raidai, imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei. Mitybos įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų laikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus vaikams laikomi žalingais elgesio bruožais [9]. Vaikai, ilgesnį laiką prastai maitinami, greičiau pavargsta, sunkiau koncentruoja dėmesį, mažėja aktyvumas, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai. Gali sutrikti jų augimas, laikysena, vėluoti lytinis brendimas. Neretai šių vaikų veido išraiška įtempta, akys niūrios, paakiuose – tamsūs ratilai. Dėl netinkamos mitybos, per didelio gaunamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kt. Europoje sparčiai plinta antsvoris ir nutukimas vaikų amžiuje.

Kai trūksta įvairiausių maisto medžiagų išsivysto kitos sveikatos problemos: dėl jodo trūkumo – gali sutrikti skydliaukės funkcija, mažėja darbingumas, gebėjimas susikaupti, esant fluoro trūkumui – ima gesti dantys, trūkstant geležies – susergama anemija, atsiranda silpnumas, mažas fizinis aktyvumas, mažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Jei su maistu gaunama mažai energijos – sutrinka fizinė vaiko raida ir atsilieka augimas bei svoris [10]. Tai gali įtakoti ir ligų riziką.

Nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas yra vieni iš pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Per didelis vaikų ir paauglių svoris siejamas su tikimybe turėti padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, susirgti cukriniu diabetu, infarktu. Mokslininkų teigimu, pernelyg didelis kūno svoris, nutukimas yra susijęs su policistiniu kiaušidžių sindromu, miego apnėja, bronchų astma, ferodeficitine anemija, ortopedinėmis problemomis. Barzda A. ir kt. (2009) nurodo, kad gausus maisto produktų, turinčių daug riebalų, druskos, per mažas daržovių ir vaisių bei žuvies, grūdinių produktų vartojimas yra vieni svarbiausių veiksnių lėtinėms neinfekcinėms ligoms atsirasti [11]. Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas neabejotinai turi įtakos kai kuriai lėtinei neinfekcinei patologijai gausėti bei neigiamoms sveikatos pasekmėms vyresniame amžiuje. Gausus cukraus ir saldintų gėrimų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai. Jis gali būti susijęs su padidėjusiu dantų kariesu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, podagra, kai kurių lokalizacijų vėžio formomis ir hiperaktyvumu [12].

Netinkamos mitybos poveikį galima įžvelgti ir vaikų dantims. Įrodyta, kad daug angliavandenių turinčio, gerai apdoroto maisto vartojimas yra ėduonies ir periodonto ligų rizikos veiksnys. Per didelis jų kiekis ne tik lemia dantų ligų pasireiškimą, bet gali sąlygoti ir kepenų, nervų sistemos sutrikimus, pakeisti medžiagų apykaitą: kai racione mažai baltymų ir daug angliavandenių,

(12)

vaikai gali pradėti lėčiau augti ir blogiau vystytis. Maisto likučiai burnoje (nesilaikant geros burnos higienos) turi svarbią reikšmę dantų apnašų formavimuisi [13].

Taip pat dantims svarbus ir vitaminas A. Jis būtinas formuojantis kaulams ir dantims, dalyvauja odontoblastų veikloje. Esant vitamino A trūkumui, vaikai nustoja augti, oda sausėja, pleiskanoja, krenta plaukai, lūžinėja nagai, trinka seilių ir kitų liaukų funkcija. Burnos gleivinė sausėja, parausta, atsiranda katarinis gingivitas ir stomatitas. Lūpos sausos, pleiskanoja, kampai įplyšta. Vitaminas A ne tik skatina epitelio audinių formavimąsi, bet ir mukopolisacharidų bei mukoproteinų sintezę[14].

Nustatyta, kad mokinių, kurie nepusryčiauja arba nevalgo priešpiečių mokykloje, darbingumas būna mažesnis, jie greičiau nuvargsta, sunkiau sutelkia dėmesį. Jiems kur kas sunkiau atgauti prarastas maisto medžiagas kitų maitinimųsi metu. Nepusryčiaujantys vaikai sunkiau susikaupia pamokų metu, vangiau atlieka įvairias užduotis [15]. Todėl būtina maitinimosi įpročius ugdyti nuo pat mažens. Tai turi daryti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais užkandžiais.

Vaikų mitybą veikia dar daugiau veiksnių: gyvensenos formavimosi ypatumai, žinių ir patirties stoka, tėvų elgesio ir auklėjimo modeliai, šeimos narių sudėtis, bendraamžių įtaka, reklama, mokyklos strategija ir veikla sprendžiant mokinių mitybos klausimus. Vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę [16]. Todėl būtina išsiaiškinti Lietuvos moksleivių mitybos ypatumus, siekti užkirsti kelią netaisyklingos mitybos įpročiams bei paskatinti mokyklos bendruomenę formuoti vaikams tinkamus mitybos įgūdžius.

(13)

2.2. Lietuvos ir užsienio moksleivių mitybos įpročiai

Lietuvoje yra atlikta daug mitybos tyrimų, kuriuose analizuojami moksleivių mitybos įpročiai. Vienas iš didžiausių tyrimų yra HSBC mokinių gyvensenos tyrimas, taip pat Higienos instituto atliktas tyrimas, didžiųjų miestų mokyklų tyrimai, Lietuvos sveikatos biurų tyrimai. Darbe analizuojami taip pat ir užsienio valstybių atlikti mokinių mitybos tyrimai.

Lietuvos moksleivių mityba yra nepakankamai sveika: mokiniai per retai vartoja sveikai mitybai rekomenduojamus produktus. Didžioji dalis moksleivių nesilaiko mitybos režimo, valgo nereguliariai, nepusryčiauja ar nepietauja, valgo rečiau nei rekomenduojama [17]. Moksleiviai nepakankamai vartoja daržovių ir vaisių, mažai perdirbtų grūdinių produktų, per daug valgo riebalų turinčio maisto, saldintų gėrimų, nesveikų užkandžių, todėl jų mityba nėra subalansuota ir tinkama. Pastebima ir fizinio aktyvumo stoka. [18,19].

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai nesuvalgo rekomenduojamo vaisių ir daržovių paros kiekio. Nustatyta, kad vidutiniškai tik 17,6 proc. Vilniaus miesto 11 metų vaikų pasiekia vaisių ir daržovių suvartojimo rekomenduojamą normą [20]. Daugumoje ES valstybių rekomenduojamos 400 gramų vaisių ir daržovių suvartojimo normos per dieną vienam gyventojui nesiekia. Pastaraisiais metais bendras vaisių ir daržovių suvartojimas ES ir Lietuvoje mažėja. Lietuvoje per dieną suvartojama tik 260 g. Britai vidutiniškai per parą suvartoja po 250 g. vaisių ir daržovių, italai, graikai ir ispanai suvartoja dvigubai daugiau vaisių ir daržovių [21]. Liverpulyje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tik 31 proc. pradinės mokyklos ir 21 proc. vidurinės mokyklos moksleivių valgė tiek vaisių ir daržovių, kiek rekomenduojama, tačiau 23 proc. pradinės ir 26 proc. vidurinės mokyklos moksleivių valgė daugiau vaisių nei daržovių. Šiuos produktus Liverpulyje dažniau valgo mergaitės nei berniukai [22]. Tik 39 proc. vaisių ir daržovių valgo ir Alytaus moksleiviai. Dažniau vaikai valgo vaisius negu daržoves: dažnai (kasdien ar 4-6 dienas per savaitę) šviežių vaisių valgo beveik trys penktadaliai pirmokų (59,7 proc.), daržovių – 42,5 proc. [23]. Prienų rajone atlikto mitybos tyrimo rezultatai parodė, kad mergaitės statistiškai reikšmingai dažniau nei berniukai (5 – 7 d. arba kelis kartus per dieną) valgo daržoves (mergaitės 42,9 proc., berniukai 24,0 proc.) [24]. Brazilijoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vaisius penkias ir daugiau dienų per savaitę vartojo 35,5 proc. berniukų ir 51,4 proc. mergaičių. Daržoves tokiu pačiu dažnumu vartojo tik 39,5 proc. berniukų ir 47,4 proc. mergaičių [25]. Toks nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas neabejotinai turi įtakos kai kuriai lėtinei neinfekcinei patologijai gausėti bei neigiamoms sveikatos pasekmėms vyresniame amžiuje [26].

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ir Šiaulių miesto mokyklose 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad rekomenduojamų maisto produktų (vaisiai, daržovės, pieno produktai ir kt.) mokiniai valgė nepakankamai dažnai. Vaisiai ir daržovės jų valgiaraštyje sudarė

(14)

svarbią rekomenduojamų maisto produktų dalį, tačiau šviežius vaisius dažnai valgė tik 41,8 proc. mokinių, salotas – trečdalis apklaustųjų, o daržoves – 38,9 proc. respondentų. Mergaitės dažniau negu berniukai valgė šviežius vaisius, daržoves (p < 0,01) bei salotas (p < 0,05). Nepakankamai mokiniai valgė ir pieno bei grūdinių produktų. Pieno produktus dažnai vartojo daugiau nei pusė (60,4 proc.) respondentų, o rupaus malimo duoną dažnai valgė tik kas šeštas mokinys (17,6 proc.). Nustatyta, kad nerekomenduojamus maisto produktus (bulvių traškučius, skrudintas bulves, saldžius gazuotus gėrimus bei saldumynus) mokiniai vartojo saikingai. Mažai kaloringus gazuotus gėrimus su saldikliais bei įprastus saldžius gazuotus gėrimus dažnai gėrė kas dešimtas moksleivis. Bulvių traškučius bei skrudintas bulves dažnai valgė beveik dešimtadalis (7,8 proc.) visų apklaustųjų, o reikšmingai dažniau šiuos produktus vartojo berniukai negu mergaitės. Vertinant saldumynų bei šokolado vartojimą, nustatyta, kad dažnai šiuos produktus valgė ketvirtadalis (24,8 proc.) mokinių, o mergaitės šiuos maisto produktus rinkosi statistiškai reikšmingai dažniau negu berniukai [27].

Šiuolaikinėje visuomenėje dėl kainų, bendraamžių įtakos ir televizijos reklamų, 30,3 proc. paauglių pasirenka nesveiką maistą, kuriame per daug kalorijų, riebalų ir angliavandenių, cukrumi saldintų gėrimų, mažiau ląstelienos, pieno, vaisių ir daržovių [28]. Alytuje atliktas tyrimas parodė, kad kelis kartus per savaitę valgė saldumynus beveik pusė (47,5 proc.) miesto moksleivių, traškučius – 14,2 proc., picas ir dešrainius – 9,3 proc., gėrė gazuotus saldžius gėrimus - 40,1 proc. [23]. Pakankamai dažnai (5 – 7 d. arba kelis kartus per dieną) nesveikus užkandžius valgė ir Prienų rajono moksleiviai. Traškučius valgė trečdalis (35,2 proc.) visų moksleivių, kas penktas berniukas (18,7 proc.) ir kas devinta mergaitė (11,1 proc.) gėrė kokakolą [24]. Kauno mieste ir Raseinių rajone atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kas dešimtas mokinys valgė picas ir keptas bulves, kas ketvirtas gėrė gazuotus vaisvandenius bei valgė bulvių traškučius [29]. Vilniuje 2009 m. atliktas mitybos tyrimas parodė, kad 31,8 proc. moksleivių kasdien geria gazuotus saldžius gėrimus, 10,2 proc. kasdien perka užkandžius [26]. Bosnijoje ir Hercegovinoje, 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis apie 42 proc. moksleivių mokyklose maitinosi bandelėmis ir užkandžiais, net 58 proc. vaikų kasdien vartojo saldumynus [30]. Šokoladinius sausainius dažnai valgė ir Liverpulio 55 proc. berniukų ir 50 proc. mergaičių. Pyragaičius britų moksleiviai valgė taip pat gana dažnai, atitinkamai 35 proc. berniukų ir 30 proc. mergaičių. Saldintų gėrimų kasdieniu vartojimu pirmavo

taip pat berniukai, atitinkamai 58 proc. ir 45 proc. [22]. Dažnai užkandžius vartojo ir egiptiečiai moksleiviai. Grįžę anksčiau iš mokyklos, kai tėvai dar būdavo darbe, moksleiviai pietus pakeisdavo sumuštiniais, saldžiaisiais gėrimais ar kitais populiariais užkandžiais [31]. Saudo Arabijoje atlikti tyrimai taip pat nustatė, kad dauguma 10 – 19 m. moksleivių dažnai gėrė saldintus gazuotus gėrimus, nesveikai maitinosi [32]. 2010 m. JAV atliktas Nacionalinis jaunimo fizinio aktyvumo ir mitybos tyrimas, kuriame dalyvavo aukštosios mokyklos. Apklausta 11, 209 mokinių (9-12 klasės).

(15)

Buvo tiriamas maisto produktų automatų prieinamumas mokyklose, saldintų gėrimų, greito maisto vartojimas tarp mokinių. Buvo klausiama apie geriamosios sodos, kavos, arbatos, vaisinių, energetinių ir kitų gėrimų, kuriuose įdėta cukraus, vartojimą. Nustatyta, kad bent 1 arba daugiau kartų per dieną saldžiuosius gėrimus vartojo 64,9 proc. moksleivių, 2 ar daugiau 35,6 proc. moksleivių ir 3 ar daugiau kartus šiuos gėrimus vartojo 22,2 proc. Dažniausias gėrimas buvo geriamoji soda. Didesnis saldžiųjų gėrimų vartojimas labiau paplitęs tarp vyriškos lyties. Nustatyta, kad niekada greito maisto restoranuose nevalgo tik 14,1 proc., 1 – 2 kartus per savaitę greitą maistą valgo 20,5 proc. ir daugiau nei 3 kartus per savaitę čia lankosi daugiau nei penktadalis moksleivių (23,3 proc.). Fiziškai aktyvūs apie 60 min. mažiau kaip 5 dienas per savaitę 25,2 proc. ir daugiau nei 5 dienas buvo tik 23,3 proc. mokinių [33]. Kitas JAV atliktas tyrimas parodė, kad cukraus vartojimas tarp 6 – 11 metų vaikų sudarė 18,6 proc. (90 g / d) dienos energinės vertės. Didžiąją šio cukraus dalį sudarė saldinti gėrimai, įskaitant saldintą sodą. Paaugliai berniukai didžiausią cukraus dalį gavo iš saldintų javainių, saldžių ir gazuotų gėrimų, sirupų, saldžių užkandžių [34]. Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo stebimas užkandžių vartojimas tarp moksleivių nuo 1999 iki 2009 m. Rezultatai parodė, kad daugiau kaip 3 dienas per savaitę nuo 1999 m. iki 2009 m. sveikų užkandžių (grūdų, javų, pupelių ar riešutų) vartojimas žymiai sumažėjo tarp 13 – 18 m. vaikų, t.y. nuo 41 proc. iki 19,3 proc. Daržovių vartojimas sumažėjo ketvirtadaliu 1999 – 2009 m. laikotarpiu, atitinkamai nuo 12,1 proc. iki 3,1 proc. O vaisių vartojimas išaugo nuo 35,8 proc. iki 44,9 proc. Saldainių, kitų maisto produktų, turinčių cukraus padidėjo nuo nulio iki 2,1 proc., o greito maisto vartojimo kiekis išaugo nuo nulinio vartojimo iki 6,5 proc. [35]. Dažniausiai toks maitinimasis yra labai kaloringas bei turintis mažai maistingų medžiagų. Todėl tokie mitybos ypatumai ir nepakankamas fizinis aktyvumas pastaraisiais metais lėmė išaugusį vaikų ir paauglių antsvorį bei nutukimą, kurie pasiekė epidemijos lygį [36].

Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna baltymų ir kalcio. Jis reikalingas formuotis kaulams ir dantims, nervų sistemos bei vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams, skeleto ir širdies raumenų darbui. Tyrimai rodo, kad pieno produktų moksleiviai suvartoja per mažai: Kauno mieste atlikto tyrimo duomenys parodė, kad tik kas ketvirtas moksleivis gėrė liesą pieną [29]. Vilniaus miesto mokinių mitybos tyrimo 2009 m. duomenimis, pieno produktus kasdien vartojo tik 42,6 proc. moksleivių. Panašiai šiuos produktus vartojo ir Alytaus miesto moksleiviai - 46 proc. Prienų rajono berniukai pieno produktus vartojo dažniau nei mergaitės [24]. Pieno retai gėrė ir Turkijos moksleiviai, tik 23,5 proc. moksleivių [37]. Trūkstant mityboje kalcio, paaugliai greičiau pavargsta, blogai miega, pablogėja atmintis, dažni peršąla, sulėtėja vystymasis. Kalcis ypač svarbus kaulams ir dantims. Jis reikalingas jų formavimuisi, suteikia stiprumo ir tvirtumo. Tai pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Todėl reikia skatinti

(16)

Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus ar bulves. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, maistinėmis skaidulomis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B6, folio rūgštimi, karotinoidais). Tyrimai rodo, kad moksleiviai retai vartoja grūdinius produktus. Kauno mieste ir Raseinių rajone atliktų tyrimų duomenimis rupaus malimo duoną valgė tik 18,8 proc. Raseinių rajono ir 25,4 proc. Kauno miesto, 16,5 proc. Ukmergės moksleivių. Tik kartą per savaitę grūdinius produktus vartojo ir Turkijos moksleiviai, tik 18, 5 proc.[29].

Skaidulinės medžiagos palengvina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją bei gliukozės kiekį kraujyje. PSO rekomenduoja gauti 25 – 30 g per dieną. Tačiau Vilniaus miesto mokinių mitybos tyrimo 2009 m. duomenimis nustatyta, kad visi moksleiviai gauna per mažai maistinių skaidulų – vidutiniškai 5–6 g per parą [26]. Amerikoje, 2013 m. atliktas tyrimas parodė tinkamą skaidulų vartojimą tarp 2 – 5 metų vaikų. Vidutinis suvartojamų skaidulų kiekis svyravo nuo 10 iki 18 g / d. O tarp paauglių (12 – 19 m.) suvartojamų maistinių skaidulų kiekis buvo netgi didesnis. Kasdien su maistu 32 g gavo mergaitės ir 25 g. berniukai [38].

Mokinių mitybos tyrimas, atliktas 2010 m., parodė, kad daugiau nei pusė (51,4 proc.) nepietauja mokyklos valgykloje/bufete [39]. Kad pusryčių ar pietų mokykloje nevalgo daugelis moksleivių, rodo ir 2008 m. Šiaulių universitete atliktas „Šiaulių apskrities moksleivių mitybos įpročių ir savijautos“ tyrimas, kuris parodė alkį nuolat jaučia du trečdaliai moksleivių, iš jų pusė mokykloje. Daugelis devintų (91,4 proc.), šeštų (84,2 proc.) ir septintų (83,5 proc.) klasių moksleiviai nesilaiko mitybos režimo, retai valgo sriubą (25,2 proc.), dažnai maitinasi šaltais užkandžiais (71,5 proc.) [40]. Pusryčių nevalgo ir apie 50 proc. iš Turkijos ir 80 proc. paauglių iš Italijos [37, 41]. Liverpulyje vaikų mitybos įpročių tyrimas parodė, kad paaugliai, ypač mergaitės reguliariai praleidžia pusryčius. Praleistus pusryčius pakeičia valgydami maistą valgyti pakeliui į mokyklą [22]. Pusryčių dažnai nevalgo ir Saudo Arabijos moksleiviai. JAV, Minesotos valstijoje 2012 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžiausias procentas tyrimo dalyvių pusryčius valgė su pertraukomis. Atitinkamai 56,5 proc. mergaičių ir 49,1 proc. berniukų. Kasdien pusryčius valgančių mokinių dalis buvo mažesnė, 37,9 proc. berniukų ir 27,2 proc. mergaičių (p<0,0001). Niekada nevalgančių pusryčių didesnė dalis buvo tarp berniukų negu tarp mergaičių, atitinkamai 16,4 proc. ir 13,0 proc. (p = 0,03) [42]. Honkonge, Kinijoje 2012 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 11,570 tūkst. vaikų iš 18 pradinių ir 18 vidurinių mokyklų. Rezultatai parodė, kad didesnė dalis kasdien pusryčius valgančių vaikų buvo tarp pradinės mokyklos moksleivių nei vidurinės. Atitinkamai 73,5 proc. berniukų ir 72,4 proc. mergaičių ir 52,8 proc. berniukų ir 49,3 proc. mergaičių. Nustatyta, kad tie moksleiviai, kurie praleidinėjo pusryčius dažniau valgė greitai paruošiamus makaronus,

(17)

saldainius, šokoladus, keptą mėsą ir gėrė saldintus gėrimus. Mergaitės dažniau nei berniukai nepriklausomai nuo mokyklų dažniau valgė saldumynus [43].

2013 m. Malaizijoje atliktas tyrimas parodė, kad dauguma paauglių valgė maistą ne namuose mažiau nei keturis kartus per savaitę, o vidutinis užkandžių dažnis buvo apie 2,1 kartą berniukų ir 1,1 kartą mergaičių per dieną. Reikšmingas skirtumas buvo užkandžių dažnis (p<0,001) tarp berniukų ir mergaičių. Berniukai užkandžius vartojo dažniau nei mergaitės. Priešingai, paaugliai berniukai buvo žymiai kasdien aktyvesni už mergaites. Atitinkamai apie 2,1val. ir 1,3 val. per dieną. Maždaug pusė dalyvių (56,4 proc.) nurodė, kad valgo pusryčius ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Nebuvo nustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp pusryčių vartojimo dažnio, atsižvelgiant į lytį (p = 0,154). Dauguma respondentų savo pusryčius valgė namie (72 proc.), o apie ketvirtadalis (21,6 proc.) buvo linkę pusryčiauti mokykloje. Atsižvelgiant į lytį, mergaitės dažniau pusryčiavo namuose, o berniukai mokyklos valgykloje arba prekybos kioskuose [44].

Japonijoje, 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, kad abiejų lyčių moksleiviai, kurie kasdien valgė pusryčius buvo apie tik 10 proc. Kasdien suvartojamos žuvies, daržovių, ir vaisių kiekis buvo reikšmingai didesnis tų mokinių, kurie valgė pusryčius su savo tėvais nei tų, kurie valgė pusryčius vieni (p<0,01). Kasdien suvartojamų žuvies, jūros gėrybių ir daržovių kiekis buvo reikšmingai didesnis tų, kurie rečiau pusryčiams valgė virtą maistą (p<0,01). Tie, kurie dažniau pusryčiams valgė ryžių nei duonos buvo didesnė žuvies, jūros gėrybių ir daržovių paros dozė (p<0,01) [45].

HBSC moksleivių gyvensenos 2009/2010 m. tyrimas parodė, kad saldžių gėrimų vartojimas tarp 11 m. vaikų turi tendenciją didėti. Vartojimas labiau paplitęs tarp berniukų. Daugiau nei trečdalis Anglijos moksleivių (32 proc. berniukų ir 38 proc. berniukų) kasdien geria saldžiuosius gėrimus. Panašūs skaičiai buvo Slovakijos ir Slovėnijos moksleivių. Tarp trylikamečių moksleivių šių gėrimų vartojimu pirmauja Anglijos ir Slovėnijos moksleiviai (apie 40 proc.), o tarp penkiolikmečių – Slovėnijos, Anglijos ir Grenlandijos mokiniai (39 – 49 proc. berniukų ir mergaičių). Lietuviai saldžiuosius gėrimus vartoja šiek tiek mažesnė dalis, atitinkamai apie 10 proc. mergaičių ir 10 – 19 proc. berniukų. Šis tyrimas taip pat parodė, kad moksleiviai yra linkę praleidinėti kasdieninius pusryčius. Berniukai dažniau nei mergaitės valgo pusryčius. Nustatyta, kad dažniausiai pusryčius kasdien valgo Olandijos (daugiau nei 80 proc.) ir Portugalijos (apie 80 proc.) moksleiviai. Mažiausia kasdien valgančių pusryčius dalis buvo Rumunijoje ir Slovėnijoje (apie 40 proc.). Lietuvoje pusryčius valgė apie pusė moksleivių, atitinkamai 46 proc. mergaičių ir 56 proc. berniukų. Vaisius kasdien daugiausiai valgė (daugiau nei 40 proc.) Kanados, Švedijos, Vokietijos šveicarų mergaitės ir tik Belgijos, Armėnijos berniukai. Mažiausia dalis (>20 proc.) kasdien valgančių moksleivių dalis buvo tarp Grenlandijos berniukų ir 25 – 29 proc. tarp Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos mergaičių [46].

(18)

Apibendrinant galima sakyti, kad Lietuvos ir užsienio moksleivių mityba nepakankamai sveika. Didžioji dalis moksleivių nesilaiko mitybos režimo, valgo nereguliariai, nepusryčiauja ar nepietauja, valgo rečiau nei rekomenduojama. Vaikai nesuvalgo rekomenduojamo vaisių ir daržovių paros kiekio. Nepakankamai mokiniai valgo pieno bei grūdinių produktų. Kas dešimtas moksleivis dažnai geria mažai kaloringus gazuotus gėrimus su saldikliais bei įprastus saldžius gazuotus gėrimus. Vertinant saldumynų bei šokolado vartojimą, nustatyta, kad dažnai šiuos produktus valgo ketvirtadalis (24,8 proc.) mokinių. Dažnai mokiniai užkandžiauja bandelėmis, traškučiais ir kitais nesveikais užkandžiais. Daugelis moksleivių nevalgo pusryčių.

(19)

2.3. Moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais veiksniais

Sveikata glaudžiai susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais net ir turtingose valstybėse. Socialiniams sveikatos skirtumams turi reikšmės lytis, amžius, išsilavinimas, profesija, pajamos, šeiminė padėtis [47].

Vaikų populiacija socialiniu požiūriu yra ypač pažeidžiama. Bedarbystė, menkas tėvų išsilavinimas bei prastai apmokamas darbas, nepatenkinama psichologinė šeimos atmosfera lemia prastesnę vaikų sveikatą ir gyvenimo įgūdžius. Daugelio pasaulio ir šalies mokslininkų tyrimai rodo, kad iš žemesnio socialinio sluoksnio kilusių vaikų sergamumo bei gyvensenos rodikliai yra prastesni [28].Socioekonominė tėvų padėtis labai įtakoja vaikų mitybos įpročius. Žemos socialinės padėties šeimose daug dažniau yra nesilaikoma mitybos rekomendacijų ir režimo. Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurių tėvai gauna mažas pajamas, 1,2 karto dažniau nepusryčiavo, lyginant su didesnes pajamas gaunančių tėvų vaikais. Vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikais, dažniau vartojo bulvių traškučių, picų, „fri“ bulvyčių bei gaiviųjų gėrimų su cukrumi [48].

Daugelis Norvegijos ir Mauricijaus apklaustų jaunų žmonių nesivadovauja nacionalinėmis mitybos gairėmis ir yra žemo socialinio ekonominio statuso ir rizikos grupėje. Jų mityboje yra mažiau vaisių ir daržovių, daugiau saldumynų ir gaiviųjų gėrimų, ir jų patiekalų dažnumas yra nelabai taisyklingas nei didelio socialinio ekonominio statuso šeimų. Mažesnius vaisių ir daržovių vartojimo kiekius tarp žemo socialinio ekonominio statuso (SES) šeimų paauglių gali atspindėti didelės vaisių ir daržovių kainos Norvegijoje. Jos yra kliūtis pasirinkti sveiką maistą mažo socialinio ekonominio statuso žmonėms [49]. Didesnės pajamos atspindi ir ekonominius, materialinius išteklius, kurie tiesiogiai nulemia maisto pasirinkimo kokybę, sveiko maisto prieinamumą [50]. Egipto mieste Mansuroje atliktų tyrimų duomenimis dažnesnis trijų ar daugiau valgymų per dieną dažnis buvo didesnis tarp aukštą išsilavinimą turinčių šeimų ir turinčių didesnį socialinį ekonominį statusą. Vakarienės porcijos taip pat buvo didesnės tarp didelio SES šeimų paauglių, gyvenančių mieste ir dažniau tarp mergaičių. Pietavimas kartu su šeima buvo dažnesnis tarp paauglių iš kaimo ir žemo SES statuso šeimų. Valgymas mokyklos pertraukų metu buvo dažnesnis tarp berniukų iš miesto, esančių iš šeimų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir esančių didesnio SES. Mergaitės yra mažiau linkusios valgyti kasdienius užkandžius nei berniukai. Žemo SES šeimų padėtis yra susijusi su rečiau valgomais kasdieniais pusryčiais, pietavimu mokykloje [51].

Atlikti tyrimai JAV, Australijoje, Vokietijoje ir Mauricijuje parodė, kad aukštesnio SES žmonės turėjo mažesnį KMI, nei tie, kurių SES buvo žemesnis. Nustatyta, kad daugiausia rupaus

(20)

vartoja dideles pajamas gaunantys visuomenės sluoksniai, o rafinuotų grūdų, riebios mėsos, kepto maisto, riebalų vartojimas yra susijęs su mažesniu socialiniu ekonominiu statusu. Pasaldinto ir riebaus maisto vartojimas turi įtakos didelio suvartojamų kalorijų kiekiui, todėl mažo SES paaugliams yra didesnė antsvorio ir nutukimo rizika [52]. JAV atliktų tyrimų duomenimis, žemiau skurdo ribos esančių šeimų moksleiviai vartojo bulvių traškučius, keptas bulves, nenugriebto pieno ir vaisių gėrimus, o didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai vartojo daugiau vaisius, liesą pieną, gaiviuosius gėrimus, kavą ir arbatą [53]. Egipte atliktas moksleivių mitybos tyrimas parodė, kad nesveiki užkandžiai, tokie kaip sumuštiniai, saldieji gėrimai, saldainiai, yra vartojami vienodai tarp abiejų socialinio ekonominio statuso grupių [51].

N. Pearson ir kt. pabrėžė šeimos aplinkos, tėvų įtakos svarbą formuojant vaikų sveikos mitybos įpročius. Tėvai turėtų nukreipti savo pastangas į sveikos mitybos įpročių formavimą, tiesiog būti pavyzdžiu vaikams [54].

Norvegijoje atlikti tyrimai parodė, kad moksleiviai iš didelio SES šeimų dažniau nei iš žemo socialinio statuso dažniau yra fiziškai aktyvesni. Pastebėta, kad tokie patys skirtumai yra ir atsakymuose apie savigarbą. Vertinant mitybos įpročius nustatyta, kad didesnis gaiviųjų gėrimų, greito maisto ir mažesnis vaisių, daržovių vartojimas yra tarp žemo SES šeimų moksleivių. Skirtumai buvo nedideli, tačiau statistiškai reikšmingi [55].

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja valgymo įpročių netolygumai, atsižvelgiant į socialinį ekonominį statusą. Vaisių ir daržovių vartojimas (tik tarp mergaičių), reguliariai suvartojamų saldainiai ir šokolado, sausainių ir kiti kepinių (tik tarp berniukų) ir gaiviųjų gėrimų (tik tarp berniukų) ženkliai didesnis atsižvelgiant į šeimos SES poziciją. Kasdienis vaisių vartojimas buvo apibūdinamas kaip jautriausias kintamasis tarp socialinio ekonominio statuso ir šeimų turtinės padėties. 2 kartus didesnę galimybę kasdien valgyti vaisius turėjo vaikai, gyvenantys aukšto ekonominio statuso šeimose nei žemo SES šeimų vaikai. Tačiau aukšto SES šeimų mokinių didesnė dalis (43,8 proc. mergaičių ir 38,5 proc. berniukų) kasdien valgė saldainius ir šokoladus nei žemo SES statuso vaikai (32,1 proc. mergaičių ir 27,5 proc. berniukų). Taip pat sausainių ir pyragaičių vartojimas buvo šiek tiek didesnis tarp aukšto SES vaikų (15,1 proc. mergaičių ir 17 proc. berniukų) nei žemo SES mokinių (11 proc. mergaičių ir 11,2 proc. berniukų). Traškučių ir greito maisto vartojimas buvo didesnis tarp berniukų, nepriklausomai nuo SES statuso. Atitinkamai traškučius kasdien valgė 16,6 proc. aukšto SES šeimų vaikų ir 12,3 proc. žemo SES šeimų vaikų. Greitą maistą valgė 16,1 proc. aukšto SES šeimų mokinių ir 14,1 proc. žemo SES šeimų mokinių. Gaiviuosius gėrimus vartojo taip pat didesnė dalis aukšto SES šeimų mokinių. Atitinkamai 19,5 proc. mergaičių ir 27,9 proc. berniukų ir 12,4 proc. mergaičių ir 16,9 proc. berniukų, gyvenančių žemo SES šeimose [56].

(21)

JAV atliktas tyrimas parodė, kad tėvų išsilavinimas bei šeimos pajamos turi įtakos vaikų maisto kokybei. Aukštesnis tėvų išsilavinimas buvo susijęs su sveikesnio maisto pasirinkimu. Paaugliai, kurių tėvai buvo labiau išsilavinę, turėjo didesnę galimybę iš įvairių maisto produktų gauti angliavandenių, baltymų, ląstelienos, folio rūgšties, vitamino A ir kalcio, tarp jų didesnis daržovių vartojimas ir tikimybė vartoti rekomenduojamus pieno produktų kiekius. Mamų išsilavinimo lygis, atvirkščiai, susijęs su ikimokyklinio amžiaus vaikų didesniu cukraus vartojimu ir paauglių didesnė energijos dalis gaunama iš riebalų. Išskirtinis pieno vartojimas buvo didžiausias šeimose, kuriose tėvai turėjo mažiau nei vidurinį išsilavinimą, o mažesnio riebumo pieno vartojimas buvo didžiausias tarp vaikų, kurių tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pajamos yra taip pat svarbus veiksnys prognozuoti mitybos įpročius. Žemesnių socialinių ir ekonominių grupių asmenų mitybai būdingas didesnis suvartojamų mėsos produktų, pieno, riebalų, cukraus, uogienės, bulvių ir mažas suvartojamų daržovių, vaisių, ir kvietinės duonos kiekis. Vaikai ir paaugliai, gyvenantys didesnes pajamas gaunančiose šeimose dažniau vartojo mitybą, kurioje daug polinesočiųjų riebalų, baltymų, folio rūgšties, kalcio ir geležies, ir buvo tikėtina, kad atitiks rekomenduojamą pieno produktų vartojimo kiekį. Kaimo, nepilnų šeimų vaikai lyginant su didesnes pajamas gaunančių šeimų vaikais turėjo didesnę tikimybę vartoti maisto papildus, o mitybos įpročiai labiau atitiko mitybos rekomendacijas. Vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiose šeimose rečiau atitiko mitybos rekomendacijas, jų mityboje trūko kalcio [57].

Edinburge, Škotijoje 2009 m. atliktas tyrimas parodė, kad vaikų iš žemesnių socialinių ir ekonominių grupių, mityboje buvo žymiai mažesnis kasdien suvartojamų mikroelementų kiekis, didesnis procentas iš riebalų gautos energijos, didesnis natūralaus riebumo pieno vartojimas ir didesnis užkandžių vartojimas nei aukštesnių socialinių ir ekonominių grupių vaikų [58].

Apibendrinant galima sakyti, kad egzistuoja mokinių mitybos netolygumai, atsižvelgiant į socialinius ekonominius veiksnius. Žemos socialinės padėties šeimose daug dažniau yra nesilaikoma mitybos rekomendacijų ir režimo. Vidurinį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikais, dažniau vartoja bulvių traškučių, picų, „fri“ bulvyčių bei gaiviųjų gėrimų su cukrumi. Didesnės pajamos lemia sveikesnio maisto pasirinkimą ir prieinamumą. Žemo socialinio statuso šeimose rečiau valgomi vaisiai ir daržovės, rečiau valgomi kasdieniais pusryčiai, pietaujama mokykloje. Tačiau nesveikų užkandžių vartojimas dažnesnis tarp aukšto socialinio statuso šeimų.

(22)

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

3.1. Tyrimo aprašymas

Lietuvos moksleivių mitybos tyrimą koordinuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorija (tyrimo vadovas prof. habl. dr. A. Zaborskis). Tyrimui atlikti gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (1 priedas) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimas. Tyrimas buvo vykdomas visoje Lietuvoje, tačiau šiame darbe analizuojami aštuonių Kauno m. ir penkių Kauno rajono mokyklų tyrimo duomenys.

Tyrime dalyvavusios mokyklos buvo atsitiktinai atrinktos iš skirtingų Kauno miesto ir rajono vietovių. Kauno mieste tyrimas buvo vykdytas aštuoniose mokyklose: Dainavos, Simono Daukanto, Jurgio Dobkevičiaus, Veršvų, Palemono, Šančių, Nemuno vidurinėse ir Aleksandro Stulginskio pagrindinėje mokykloje. Taip pat tyrime dalyvavo penkios Kauno rajono mokyklos: Domeikavos gimnazija, Vandžiogalos, Kulautuvos, Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinės mokyklos ir Mastaičių pagrindinė mokykla. Atrinktose mokyklose buvo apklausiami septintų, devintų ir vienuoliktų klasių mokiniai.

Pirmojo apsilankymo atrinktose Kauno miesto ir Kauno rajono mokyklose metu buvo informuojama apie planuojamą tyrimą, supažindinama su tyrimo tikslu ir eiga. Prašoma mokyklų atstovų (direktorių, pavaduotojų, visuomenės sveikatos specialistų ar klasės auklėtojų) užpildyti mokyklų grįžtamuosius lapus. Moksleivių tėvams buvo išdalinami informaciniai lapeliai, kuriuose pranešama apie vykstantį tyrimą ir prašoma tėvelių sutikimo apklausti jų vaiką. Anketos buvo išdalinamos moksleiviams ir paaiškinama, kaip jas pildyti. Anketų užpildymui buvo skiriamos dvi savaitės. Užpildytas anketas moksleiviai turėjo grąžinti klasės auklėtojui.

3.2. Tiriamųjų kontingentas

Atrinktų mokyklų septintose, devintose ir vienuoliktose klasėse mokėsi 720 mokinių (500 moksleivių Kauno mieste ir 220 moksleivių Kauno rajone). Dalies moksleivių nepavyko apklausti, nes jie sirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje arba nebuvo gauta tėvų sutikimo apklausti jų vaiką. Anketas užpildė 602 moksleiviai (83,6 proc.).

Apklaustų mergaičių ir berniukų skaičius buvo panašus (3.2.1 lentelė). Tyrime dalyvavo 290 berniukų ir 312 mergaičių.

(23)

3.2.1 lentelė. Tirtų berniukų ir mergaičių skirstymas pagal klasę, kurioje jie mokėsi

Lytis

Klasė

Septintokai Devintokai Vienuoliktokai Iš viso N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

Berniukai 108 37,2 122 42,1 60 20,7 290 100

Mergaitės 113 36,2 97 31,1 102 32,7 312 100 Iš viso 221 36,7 219 36,4 162 26,9 602 100

Septintokai ir devintokai sudarė didžiausią dalį tarp apklaustų moksleivių, atitinkamai 36,7 proc. ir 36, 4 proc. Mažiausiai apklaustųjų sudarė vienuoliktokai, 26, 9 proc.

3.2.2 lentelė. Tirtų berniukų ir mergaičių skirstymas pagal gyvenamą vietą

Lytis

Gyvenamoji vieta

Kauno m. Kauno rajonas Iš viso N Proc. N Proc. N Proc.

Berniukai 194 66,9 96 33,1 290 100

Mergaitės 222 71,2 90 28,8 312 100 Iš viso 416 69,1 186 30,9 602 100

Kauno miesto moksleiviai sudarė didesnę apklaustųjų dalį nei Kauno rajono moksleiviai, atitinkamai 69,1 proc. ir 30,9 proc. (3.2.2 lentelė).

(24)

3.3. Tyrimo klausimynas

Klausimyną sudarė 72 klausimai, kuriuos galima suskirstyti į 9 grupes. Pirmą grupę sudarė bendrieji klausimai apie moksleivių lytį, gimimo metus, gyvenamąją vietą, ūgį ir svorį (1 – 8 klausimai). Antra grupė klausimų apėmė mitybos įpročius mokykloje (9-14 klausimai) ir namuose (15-21 klausimai). Moksleiviai buvo klausiami apie maisto ruošimo įgūdžius (22). Kita klausimų grupė buvo apie moksleivių žinias, susijusias su mityba (23-43; 44-45 klausimai). Anketoje taip pat buvo klausiama ir apie moksleivių savijautą (46-50). Šešta klausimų grupė apėmė moksleivių mokymosi ypatumus (51-52 klausimai). Septinta grupė - klausimai apie moksleivių fizinį aktyvumą (53-54 klausimai). Dar vienai grupei galima priskirti žalingus įpročius (55-58 klausimai). Paskutiniąją grupę sudarė klausimai apie socialinius veiksnius (59-72 klausimai) (2 priedas).

3.4. Moksleivių šeimų turtinės padėties įvertinimas

Vaikų šeimų turtinės padėties vertinimui buvo pasirinkti trys kriterijai: subjektyvus šeimos turtingumas, šeimos turtingumas pagal HBSC (Health Behaviour among Schoolchildren - Moksleivių gyvensenos tyrimo) metodiką ir šeimos turtingumas pagal mūsų taikytą klausimyną (72 anketos klausimas). Pagal kiekvieną iš šių požymių buvo išskiriamos trys socialinės grupės: neturtinga, vidutiniškai turtinga ir turtinga šeima.

Subjektyvus šeimos turtingumas vertintas pagal atsakymus į 67 anketos klausimą: „ Kaip tu manai, ar Tavo šeima yra turtinga?“. Galimi atsakymo variantai buvo: „labai turtinga“, „pakankamai turtinga“, „vidutiniškai turtinga“, „nelabai turtinga“ ir „visai neturtinga“. Tolesnei analizei minėti atsakymai buvo perkoduoti į tris kategorijas: „neturtinga“ („nelabai turtinga“ ir „visai neturtinga“) , „vidutiniškai turtinga“ ir „turtinga“ („labai turtinga“, „pakankamai turtinga“). Šeimos turtingumas pagal HSBC vertintas apibendrinus atsakymus į keturis klausimus. Moksleivių buvo klausiama: „Ar Tavo šeima turi kompiuterį?“. Galimi atsakymai buvo: „1 – nė vieno“, „2 – vieną“, „3 – du“, „4 – tris ir daugiau“. Tolesnei analizei šio klausimo atsakymai buvo perkoduoti į balus. Nulį balų gavo tie moksleiviai, kurie pasirinko atsakymą, kad kompiuterio namuose neturi, 1 balą moksleiviai gavo, jeigu jų atsakymas buvo „turi vieną kompiuterį“ ir 2 balus gavo moksleiviai, kurie namuose turi du ir daugiau kompiuterių. Kitas nagrinėjamas klausimas buvo apie keliones. Buvo klausiama: „Kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių Tu kartu su visa šeima iškylavai arba vykai į keliones?“. Galimi atsakymai buvo: „1 – nė karto“, „2 – vieną kartą“, 3 – du kartus“ ir „4 – daugiau negu du kartus“. Balus paskirstėme taip: 0 balų – 1 išvyka (kelionė), 1 balas – 2 kelionės, 2 balai – 3 – 4 kelionės. Taip pat moksleivių socialinę padėtį atspindėjo ir šeimos turimas automobilis. Buvo klausiama „Ar Tavo šeima turi automobilį?“. Galimi atsakymai buvo: „1 – ne“,

(25)

„2 – taip, vieną,“ “3 – taip, du ir daugiau“. Moksleiviai įvertinti tokiais balais pagal atsakymus: 0 balų – 1 automobilis, 1 balas – du automobiliai ir 2 balai – trys automobiliai. Paskutinis objektyvų šeimos turtingumą atspindintis klausimas buvo: „Ar Tu turi savo atskirą kambarį?“. Galimi atsakymai buvo: „1 – ne“, „2 – taip“. Balus paskirstėme taip: 0 balų – neturi atskiro kambario, 1 balas – turi atskirą kambarį.

Visų klausimų atsakymų balus susumavome ir moksleiviai daugiausiai galėjo gauti 7 balus. Pagal balų skaičių moksleivius suskirstėme į tris socialines grupes: 0 – 3 balai – neturtinga šeima, 4 – 5 balai – vidutiniškai turtinga ir 6 – 7 balai – turtinga šeima.

Trečias šeimos turtingumo vertinimo požymis buvo sukurtas pagal klausimyną, kurį sudarė tokie klausimai: „1 – Ar visada turi savo pinigų tiek, kad galėtum nueiti į kiną, nusipirkti ledų, atsigerti ar kita?“ , „2 – Ar per Tavo gimtadienį yra ruošiamos vaišės ar kitos pramogos Tavo draugams?“ , „3 – Ar Tavo namuose žiemą būna šalta?“, „4 – Ar Tau tenka nešioti kitų vaikų dėvėtus drabužius?“, „5 – Jei reikia naujų batų arba rūbelių, ar tėvai Tau juos iškart nuperka?“, „6 – Ar Tu vartoji vitaminus ar kitus sveikatą stiprinančius maisto papildus?“, „7 – Ar dažnai Tau tenka eiti į mokyklą arba miegoti alkanam?“, „8 – Ar Tu turi galimybės valgyti vaisių ir daržovių tiek, kiek norisi?“. Šių klausimų galimi atsakymai buvo: „1 – visada“, „2 – dažnai“, „3 – kartais“, „4 – niekada“. Tolimesnei analizei 3, 4, 7 klausimo atsakymai buvo perkoduoti atvirkščiai anketinės apklausos atsakymams: „4 – visada“, „3 – dažnai“, „2 – kartais“, „1 – niekada“. Visi gauti atsakymai buvo susumuoti. Mažiausiai balų suma buvo 8, didžiausia - 26. Balų suma padalinta į tercilius. Atsižvelgiant į jų ribas, moksleivių šeimos suskirstytos į tris socialines grupes: 8 – 11 balų – turtinga šeima, 12 – 15 balų – vidutiniškai turtinga ir 16 – 26 balai – neturtinga šeima.

3.5. Statistinė duomenų analizė

Statistinė analizė buvo atlikta naudojant programų paketą SPSS for Windows, 15.0 versiją. Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai, kiekybiniams – aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis). Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Z kriterijus. Naudoti trys reikšmingumo lygiai, kurie buvo pažymėti taip: *-0,01<p≤0,05; **0,001<p≤0,01; ***p≤0,001.

Logistinė regresinė analizė buvo taikoma siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Referentinę grupę sudarė neturtingų šeimų moksleiviai. Skaičiuoti tam tikrų mitybos įpročių šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Šansų santykis laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

(26)

4. REZULTATAI IR APTARIMAS

4.1. Tirtų moksleivių socialinės padėties vertinimas

Šeima yra svarbiausias vaiko socialinės padėties įgijimo veiksnys. Socialinę ir ekonominę šeimos padėtį lemia tėvų išsimokslinimas, darbas, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, pajamos ir turimas turtas. Šeima nulemia ne tik pagrindines vaiko elgesio normas visuomenėje, bet ir subjektyvų pasaulio matymą ir jo vertinimą [36]. Todėl į anketą buvo įtraukti klausimai apie moksleivių šeimą.

Moksleiviai buvo klausiami, ar jie gyvena su abiem tėvais. Berniukų ir mergaičių šeimos padėtis buvo panaši (4.1.1 lentelė). Beveik trečdalis mokinių (31,4 proc.) gyveno nepilnoje šeimoje. Penktadalio vaikų (20,6 proc.) tėvai buvo išsiskyrę, 6,5 proc. vaikų vienas iš tėvų buvo miręs. 4.1.1 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal šeimos padėtį, atsižvelgiant į lytį

Lytis

Šeimos padėtis Gyvena su abiem

tėvais išsiskyrę Tėvai

Dirba, gyvena kitoje vietoje Vienas iš tėvų yra miręs Gyvena pas globėjus Berniukas 67,6 22,0 3,5 5,9 1,0 Mergaitė 69,5 19,3 2,3 7,1 1,0 Iš viso 68,6 20,6 2,8 6,5 1,0 χ2 =4,47; lls=5; p=0,48

Šeimos socialinė padėtis priklauso nuo to, ar tėvai turi darbą. Didžioji dalis moksleivių atsakė, kad jų tėvai dirba. Darbą turėjo 81,7 proc. tėvų ir 82,6 proc. mamų.

Šeimos turtinė padėtis buvo vertinama pagal tris skirtingus kriterijus: subjektyvų turtingumą, turtingumą pagal HBSC tyrimo metodiką ir turtingumą pagal mūsų sukurtą klausimyną (žr. skyrių „Tyrimo metodika ir kontingentas“). Mažiausiai mergaičių ir berniukų (14,7 proc.) pateko į neturtingų šeimų kategoriją, taikant subjektyvų šeimos turtingumo vertinimo kriterijų (4.1.2 lentelė). Vertinant šeimų turtingumą pagal klausimyną, neturtingų šeimų dalis buvo daug didesnė, t.y. 33,3 proc. berniukų ir 25,1 proc. mergaičių. Didžiausia turtingų šeimų dalis nustatyta taikant HBSC šeimos turtingumo vertinimo kriterijų (44,9 proc.). Skyrėsi berniukų ir mergaičių, patekusių į turtingų šeimų kategoriją, vertinant pagal klausimyną, dalis, atitinkamai 28,7 proc. ir 31,8 proc.

(27)

4.1.2 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal skirtingą šeimos turtingumo vertinimą, atsižvelgiant į lytį

Lytis Šeimos turtingumo vertinimas

Subjektyvus Pagal HBSC Pagal klausimyną

1 2 3 1 2 3 1 2 3

Berniukas 15,4 48,3 36,1 18,9 34,6 46,5 33,3 38,0 28,7 Mergaitė 14,1 56,7 29,2 14,1 42,4 43,4 25,1 43,1 31,8 Iš viso 14,7 52,8 32,5 16,4 38,7 44,9 29,0 40,7 30,3 χ2=4,36; lls=2; p=0,11 χ2=4,71; lls=2; p=0,09 χ2= 4,88; lls=2; p=0,09

1 – neturtinga; 2 – vidutiniškai turtinga; 3 – turtinga

Taikant subjektyvų šeimos turtingumo vertinimą ir vertinat turtingumą pagal HBSC kriterijus, septintokai, devintokai ir vienuoliktokai savo šeimų turtinę padėtį vertino panašiai (4.1.3 lentelė). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų klasių moksleivių nustatytas tik vertinat šeimos turtingumą pagal klausimyną. Pusės (50,9 proc.) vienuoliktokų šeimos buvo įvertinta kaip vidutiniškai turtingos, tuo tarpu tarp devintokų tokių šeimų buvo tik trečdalis (p<0,05).

4.1.3 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal skirtingą šeimos turtingumo vertinimą, atsižvelgiant į tai, kurioje klasėje mokosi

Klasė Šeimos turtingumo vertinimas

Subjektyvus Pagal HBSC Pagal klausimyną

1 2 3 1 2 3 1 2 3 Septintokai 15,5 50,2 34,2 18,3 36,1 45,7 30,0 39,9 30,0 Devintokai 14,4 50,5 35,2 16,5 39,4 44,0 28,7 33,8 37,5 Vienuoliktokai 14,2 59,3 26,5 13,8 41,3 45,0 28,0 50,9 21,1 χ2=4,38; lls=4; p=0,36 χ2=1,91; lls=4; p=0,75 χ2 =15,02; lls=4; p=0,01 1 – neturtinga; 2 – vidutiniškai turtinga; 3 – turtinga

Kauno miesto ir rajono moksleivių šeimų turtingumas skyrėsi priklausomai nuo vertinimo kriterijaus. Taikant subjektyvų turtingumo vertinimo kriterijų, skirtumo pagal gyvenamąją vietą nenustatyta (4.1.4 lentelė). Vertinant šeimų turtingumą pagal HBSC kriterijų, būtų galima teigti, kad Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų negu Kauno mieste, atitinkami 21,5 proc. ir 14,1 proc. Miesto ir kaimo vaikų šeimų turtingumas pagal mūsų sudarytą klausimyną skyrėsi. Daugiau neturtingų šeimų buvo Kauno rajone, o vidutiniškai turtingų buvo Kauno mieste. Moksleivių šeimų, kurios buvo priskirtos turtingų kategorijai, buvo daugiau Kauno mieste negu rajone, atitinkamai 32,0 proc. ir 26,7 proc. (p=0,01).

(28)

4.1.4 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal skirtingą šeimos turtingumo vertinimą, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

Gyvenamoji vieta

Šeimos turtingumo vertinimas

Subjektyvus Pagal HBSC Pagal klausimyną

1 2 3 1 2 3 1 2 3

Miestas 14,8 52,9 32,3 14,1 40,6 45,3 25,1 42,9 32,0 Rajonas 14,6 52,4 33,0 21,5 34,4 44,1 37,8 35,6 26,7

χ2

=0,03; lls=2; p=0,99 χ2=5,59; lls=2; p=0,06 χ2=9,74; lls=2; p=0,01 1- neturtinga; 2- vidutiniškai turtinga; 3 – turtinga

Šeimos turtingumo vertinimas labai priklausė nuo to, ar tėvai, ypač tėtis, turi darbą (4.1.5 lentelė). Moksleiviai, kurių tėtis nedirbo, dažniau manė, kad jų šeimos yra neturtingos. Didžiausias skirtumas nustatytas, taikant mūsų sudaryto klausimyno turtingumo vertinimo kriterijų. Net 41,2 proc. vaikų, kurių tėtis nedirbo, manė, kad jų šeima neturtinga. Tik dešimtadalis vaikų teigė, kad jų šeima neturtinga, kai tėtis turėjo darbą, taikant subjektyvų ir HBSC turtingumo kriterijus. Pagal mūsų sudaryto klausimyno vertinimo kriterijų, tokių vaikų buvo net ketvirtadalis (26,3 proc.). Mamos dalyvavimas darbinėje veikloje turėjo mažesnę reikšmę, vertinant pagal šeimos turtingumą. Taikant subjektyvų turtingumo kriterijų, skirtumų nenustatyta. Vertinant turtingumą pagal HBSC ir klausimyną, didesnė dalis šeimų, kur mama nedirbo, buvo priskirta turtingų kategorijai.

4.1.5 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal skirtingą šeimos turtingumo vertinimą, atsižvelgiant į tėvų užimtumą

Tėvų užimtumas Šeimos turtingumo vertinimas

Subjektyvus Pagal HBSC Pagal klausimyną

1 2 3 1 2 3 1 2 3 Tėtis dirba 10,2 54,7 35,1 12,0 38,4 49,6 26,3 42,2 31,5 Tėtis nedirba 35,9 44,7 19,4 35,9 40,8 22,3 41,2 34,3 24,5 χ2 =46,66; lls=2; p=0,001 χ2=46,37; lls=2; p=0,001 χ2=9,10; lls=2; p=0,01 Mama dirba 14,4 53,2 32,4 14,2 40,1 45,7 27,2 43,9 28,9 Mama nedirba 16,8 51,4 31,8 26,9 32,4 40,7 36,2 26,7 37,1 χ2 =0,42; lls=2; p=0,81 χ2=10,42; lls=2; p=0,01 χ2=10,58; lls=2; p=0,01 1- neturtinga; 2- vidutiniškai turtinga; 3 – turtinga

Taigi vertinant šeimų socialinę padėtį, nustatyta, kad trečdalis vaikų gyvena nepilnose šeimose (31,4 proc.). Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų turtingumas buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Šeimos turtingumas priklausė nuo to, ar tėvai, ypač tėtis, turi darbą. Moksleiviai, kurių tėtis nedirbo, dažniau manė, kad jų šeimos yra neturtingos. Mamos dalyvavimas darbinėje veikloje turėjo mažesnę reikšmę šeimos turtingumui.

(29)

4.2. Moksleivių mitybos įpročių priklausomybė nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos

Pusryčiai – labai svarbus dienos valgymas, aprūpinantis organizmą energija, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Moksliškai įrodyta, kad pusryčių valgymas duoda didelę naudą sveikatai: valgančiųjų pusryčius būna geresnė kūno svorio kontrolė, mažesnis cholesterolio kiekis kraujyje, geresnė psichinė sveikata, protinis mąstymas [27]. Todėl moksleivių klausėme kaip dažnai jie pusryčiauja. Nustatyta, kad kasdien vidutiniškai pusryčius valgė 51,5 proc. vaikų. Vertinant pagal lytį, berniukai kasdien pusryčiavo dažniau nei mergaitės, atitinkamai 56,7 proc. ir 46,9 proc. (p=0,02). Pusryčių nevalgė ketvirtadalis moksleivių (4.2.1 pav.).

HSBC moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė 11 – 15 metų Lietuvos vaikų kasdien valgė pusryčius, atitinkamai 64 proc. vienuolikmečių mergaičių ir 65 proc. berniukų, 50 proc. trylikamečių mergaičių ir 61 proc. berniukų bei 46 proc. penkiolikmečių mergaičių ir 56 proc. berniukų [46].

56,7 46,9 13,2 16,2 6,3 10,6 23,9 23,5 0 20 40 60 Proc.

Kasdien 3-4 kartus 1-2 kartus Nevalgo

Berniukai Mergaitės

Lyginant berniukus ir mergaites, χ2

=10,46; lls=3; p=0,05

4.2.1 pav.Moksleivių skirstymas pagal pusryčių valgymo dažnį, atsižvelgiant į lytį

Niekada nepusryčiaujančių mergaičių buvo daugiau tarp septintokių, lyginant su vienuoliktokėmis, atitinkamai 35,4 proc. ir 12,7 proc. Berniukų pusryčiavimo dažnis nuo klasės nepriklausė (4.2.2 pav.).

(30)

26,2 35,4* 20,5 20,8 26,7 12,7 0 20 40 Proc.

7 klasė 9 klasė 11 klasė

Berniukai Mergaitės

*p<0,05, lyginant su 11 klasės moksleivėmis

4.2.2 pav. Moksleivių, niekada nepusryčiaujančių, dalis, atsižvelgiant į lytį ir klasę

Moksleiviai savo didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje. Kad būtų energingi ir gerai mokytųsi jiems būtina pavalgyti. Todėl savo anketoje klausėme, kaip dažnai mokiniai valgo šiltus pietus mokykloje, lengvus užkandžius pertraukų metu, iš namų atsineštą sumuštinį, saldainius, sausainius, traškučius ar vaisius. Mūsų rezultatai parodė didelį nesveikų užkandžių vartojimą (4.2.3 lentelė). Nustatyta, kad 18 proc. berniukų ir 9,8 proc. mergaičių mokykloje pertraukų metu bent tris dienas per savaitę valgė sausainius, saldainius, traškučius (p<0,05). Kasdien pietus mokykloje valgė tik 28,3 proc. berniukų ir 21,0 proc. mergaičių. Tik 3 proc. berniukų ir 5,3 mergaičių kasdien į mokyklą nešėsi sumuštinius. Obuolius arba kitus vaisius pertraukų metu dažniau valgė mergaitės nei berniukai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ir Šiaulių miesto mokyklose 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad bulvių traškučius bei skrudintas bulves dažnai valgė beveik dešimtadalis (7,8 proc.) visų apklaustųjų, o vertinant saldumynų bei šokolado vartojimą, nustatyta, kad dažnai šiuos produktus valgė ketvirtadalis (24,8 proc.) mokinių [27]. Alytuje atliktas tyrimas parodė, kad kelis kartus per savaitę saldumynus valgė beveik pusė (47,5 proc.) miesto moksleivių, traškučius – 14,2 proc., picas ir dešrainius – 9,3 proc. [23]. Mūsų rezultatai rodo, kad nesveikų užkandžių vartojimas Kauno miesto ir Kauno rajono mokyklose buvo panašus, kaip ir kituose tyrimuose.

(31)

4.2.3 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal tai, kaip jie valgo mokykloje, atsižvelgiant į lytį

Kaip valgo

Valgymo dažnis Kasdien 3-4 kartus per savaitę 1-2 kartus per

savaitę Retai arba niekada p Šiltus pietus mokyklos valgykloje B 28,3 11,2 10,1 50,4 0,27 M 21,0 12,1 11,0 55,9 Lengvus užkandžius mokyklos valgykloje B 19,8 24,0 26,6 29,7 0,06 M 13,9 19,6 27,8 38,8 Iš namų į mokyklą atsineštą sumuštinį B 3,0 2,1 6,3 88,6 0,01 M 5,3 7,1 8,6 78,9 Saldainius, sausainius, traškučius pertraukų metu B 4,1 13,9 29,5 52,5 0,03 M 3,8 6,0 33,8 56,4 Obuolius arba kitus vaisius pertraukų metu B 8,6 4,5 22,5 64,3 0,001 M 6,5 15,3 29,1 49,1 B – berniukai, M – mergaitės

Kasdien šiltus pietus mokykloje valgančių moksleivių didesnė dalis buvo tarp Kauno rajono moksleivių (4.2.4 pav.). Kauno rajone kasdien pietavo mokykloje net 3,4 karto daugiau moksleivių nei Kauno mieste, atitinkamai 46,8 proc. ir 13,7 proc. (p<0,01).

(32)

14,3 13,3 54,4 38,8 0 10 20 30 40 50 60 Proc.

Kaunas Kauno rajonas

Berniukai Mergaitės

χ2

=46,6 lls=1; p=0,001 berniukams; χ2=23,3; lls=1; p=0,001 mergaitėms

4.2.4 pav. Kasdien šiltus pietus mokykloje valgančių moksleivių skirstymas, atsižvelgiant į lytį ir gyvenamąją vietą

Vertinant, kaip mokykloje vaikai valgo obuolius ir kitus vaisius, nustatyta, kad dažniau juos valgė Kauno rajono moksleiviai (4.2.5 pav.). Bent tris dienas per savaitę juos valgė 4,8 karto daugiau Kauno rajono berniukų ir 2,6 karto daugiau mergaičių nei Kauno miesto atitinkamos lyties moksleivių. 5,7 14,9 27,1 38,8 0 10 20 30 40 50 60 Proc.

Kaunas Kauno rajonas

Berniukai Mergaitės

χ2

=22,3 lls=1; p=0,001 berniukams; χ2=19,0; lls=1; p=0,001 mergaitėms

4.2.5 pav. Bent tris kartus per savaitę obuolius ar kitus vaisius mokykloje valgančių moksleivių dalis, atsižvelgiant į lytį ir gyvenamąją vietą

Klausdami apie tam tikrų produktų vartojimo dažnį, juos sąlyginai suskirstėme į sveikus (juoda duona, kruopos, varškė, sūris, žuvis, vaisiai ir daržovės) ir nesveikus (balta duona, manų

(33)

košė, saldainiai, šokoladas, tortas, pyragaičiai, sausainiai, traškučiai, greito maisto produktai, kepta mėsa, pieniškos dešrelės, rūkytas kumpis, dešra).

Rezultatai parodė, kad nedidelė dalis moksleivių sveikus maisto produktus vartojo bent kartą per dieną (4.2.6 lentelė). Tik trečdalis moksleivių (34,2 proc.) kasdien valgė juodą duoną. Kruopų košes rekomenduojamos valgyti kuo dažniau. Bent du kartus per savaitę jas valgė tik 22,7 proc. moksleivių. Mitybos rekomendacijos nurodo, kad bent kartą per savaitę būtų valgoma žuvis. Taip ją valgė mažiau nei pusė (46,2 proc.) visų moksleivių. Net 16 proc. mokinių atsakė niekada nevalgantys šio maisto produkto. Daržovės ir vaisiai turėtų būti valgomi kelis kartus per dieną. Bent kartą per dieną vaisius valgė tik kas penktas moksleivis (22,2 proc.), o daržoves – kas trečias (35,7 proc.). Kruopų košes, vaisius ir daržoves dažniau valgė mergaitės, o žuvį – berniukai.

4.2.6 lentelė. Moksleivių skirstymas (procentais) pagal sveikų maisto produktų vartojimo dažnį, atsižvelgiant į lytį

Maisto produktai Vartojimo dažnis Kelis kartus per dieną Kartą per dieną 5-6 d. per savaitę 2-4 d. per

savaitę Kartą per savaitę Rečiau nei kartą per savaitę Niekada p Juoda duona B 22,9 13,9 14,6 24,0 10,1 8,7 5,9 0,33 M 16,4 15,4 15,8 24,8 8,0 12,9 6,8 Kruopų košės B 3,1 3,5 4,5 10,5 16,4 41,3 20,6 0,05 M 1,3 3,2 5,8 13,5 23,1 40,4 12,8 Varškė, sūris B 8,3 9,0 13,1 22,8 24,2 17,0 5,5 0,78 M 6,4 7,7 12,5 27,9 25,6 14,7 5,1 Žuvis B 2,4 2,4 6,9 13,5 28,5 31,3 14,9 0,002 M 0,6 1,0 2,6 9,9 25,0 43,9 17,0 Visokie vaisiai B 16,3 13,1 19,1 26,7 15,1 5,2 4,4 0,002 M 19,8 15,0 22,7 27,1 8,1 7,3 0 Visokios daržovės B 13,2 19,2 15,2 25,2 8,4 12,4 6,4 0,001 M 16,7 22,1 21,7 27,0 6,5 4,2 1,9 B – berniukai, M – mergaitės

Didėjant amžiui pastebimas vaisių vartojimo mažėjimas tarp moksleivių (4.2.7 pav.). Didžiausia kasdien vartojančių vaisius dalis buvo tarp septintos klasės mokinių - 35,1 proc.

Riferimenti

Documenti correlati

Int J Obes (Lond). Jakicic JM, Winters C, Lang W, wing RR. Effects of intermittent exercise and use of home exercise equipment on adherence, weight loss, and fitness in

Socio-ekonominių veiksnių sąsajos su Kauno miesto pirmų klasių mokinių mitybos įpročiais – koks vaiko apetitas, ar dažnai vaikas pusryčiauja, kiek kartų per dieną jis valgo,

Švieţių vaisių vartojimo daţnis labiausiai padidėjo tarp aukštesniojo išsilavinimo moterų (4.1.1 pav.) Šio išsilavinimo moterų, vartojusių švieţius vaisius

Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimą miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,010) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir greito

(41) Kad būtų patogu dirbti, tik keisti gydytojo vietą darbo metu nepakanka, dažnai tenka reguliuoti paciento k÷d÷s ir lempos pad÷tį, pasukti ar palenkti jo galvą į

Apžvelgę mokslinę literatūrą paauglių rizikingo elgesio – rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo ir polinkio į savižudybę – ryšio su šeimos

Palyginus Prienų, Kaišiadorių ligoninių pacientų atsakymus su Kėdainių, Raseinių ligoninių pacientų atsakymais apie jų poreikių tenkinimą paaiškėjo, kad

sveikata susijusi gyvenimo kokybė nesiskiria ir vertinama 51±2,55 balu (p&gt;0,05). a) Privačiuose senelių namuose gyvenimo kokybė amžiaus grupių aspektu vertinama