LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
EGLĖ GURSKYTĖ
DEVINTOS KLASĖS MOKINIŲ FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS SU
APLINKOS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS, ATSIŽVELGIANT Į
GYVENAMĄJĄ VIETĄ
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentė Mokslinis vadovas Eglė Gurskytė dokt. J. Vaitkevičiūtė
SANTRAUKA
Gyvensenos medicinaDEVINTOS KLASĖS MOKINIŲ FIZINIO IŠSIVYSTYMO SĄSAJOS SU APLINKOS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS, ATSIŽVELGIANT Į GYVENAMĄJĄ VIETĄ
Eglė Gurskytė
Mokslinė vadovė dokt. Justina Vaitkevičiūtė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2018. 62 p.
Darbo tikslas. Įvertinti devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo sąsajas su aplinkos ir gyvensenos veiksniais, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti devintos klasės mokinių fizinį išsivystymą pagal kūno masės indeksą; 2. Įvertinti devintos klasės mokinių aplinkos ir gyvensenos veiksnius; 3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo ir aplinkos bei gyvensenos veiksnių.
Metodika. 2016 metais, vykdant tęstinį Europos vaikų augimo stebėsenos (COSI) tyrimą, kartu atliktas Vaikų augimo stebėsenos tyrimas (9 klasių mokiniams). Lizdinės atrankos būdu studijoje dalyvauti atrinktos 27 mokyklos. Tyrimo objektas – Vilniau ir Marijampolės apskričių devintų klasių mokiniai, kurių amžius 15-16 metų. Darbe naudoti metodai: devintoko anketa (išdalinta 1650, sugrąžinta 1158 užpildytų anketų, atsako dažnis – 70,18 proc.) ir moksleivių ūgio bei svorio matavimai. Požymių pasiskirstymui imtyje įvertinti taikyti absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys aprašyti aritmetiniais vidurkiais su standartiniu nuokrypiu. Darbe taikyti Kolmogorovo-Smirnovo, Stjudento t-testas, Mann-Whitney U testas. Skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, neparametrinis Spearman koreliacijos koeficientas (r), regresinės analizės metodas. Reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai. Didžioji dalis (74,3 proc.) devintokų buvo normalaus svorio. Vidutinis penkiolikmečių vaikinų KMI buvo 20,98 kg/m2, šešiolikmečių – 21,46 kg/m2. Vidutinis merginų KMI atitinkamai – 20,69 kg/m2 ir 20,68 kg/m2. Dauguma moksleivių į ir iš mokyklos keliavo pėsčiomis. Moksleiviai besinaudojantys mokyklos sporto salėmis ir kitomis erdvėmis buvo fiziškai aktyvesni. Tik 43 proc. moksleivių lankė sporto ir šokių būrelius, dažniau į juos ėjo vaikinai. Merginos daugiau laiko skyrė pamokų ruošai, vaikinai - žaidimams kompiuteriu ir televizoriaus žiūrėjimui. Devintokai per dieną vidutiniškai valgė 3,61 karto. Pusė moksleivių pietavo mokykloje. Kasdien saldumynus valgė daugiau nei pusė respondentų, užkandžius kasdien vartojo daugiau moksleivių nei vaisius. Devintokai, kurie dažniau valgė vaisius ir lengvus užkandžius buvo mažesnio svorio. Su mažesniu respondentų svoriu sieti ir pokalbiai šeimoje apie fizinio aktyvumo naudą, maisto gaminimas, kai vaikas įsitraukia į procesą, moteriška lytis, pastangos numesti svorio bei dažnesnis įprotis gaminti
maistą pačiam. Per didelis svoris turėjo sąsajų su dažnesniu 100 proc. sulčių, mažo kaloringumo gėrimų, pieno vartojimu ir įpročiais valgyti žiūrint televizorių.
Išvados. Dauguma devintokų turėjo normalų kūno masės indeksą. Tik apie pusė moksleivių buvo fiziškai aktyvūs. Pasyvaus laisvalaikio praleidimo būdai skyrėsi tarp lyčių. Valgymų skaičius per dieną buvo mažesnis nei rekomenduojamas. Ne visi devintos klasės mokiniai pietavo, nesveikus maisto produktu buvo linkę vartoti dažniau nei palankius sveikatai. Nustatyta įvairių gyvensenos ir aplinkos veiksnių sąsajų su moksleivių antropometriniais rodikliais.
SUMMARY
Lifestyle medicineTHE CORRELATION OF PHYSICAL DEVELOPMENT OF 9TH CLASS STUDENTS AND FACTORS OF THE ENVIRONMENT AND LIFESTYLE IN THE RELATION TO A PLACE OF RESIDENCE
Eglė Gurskytė
PhD student Justina Vaitkevičiūtė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Department of Preventive Medicine, Kaunas; 2018. 62 p.
Aim of the study. To evaluate the relationships between the physical development of the 9th grade students and the factors of the environment and lifestyle depending on the place of residence.
Objectives. 1. To evaluate the physical development of the 9th grade students according to the body mass index; 2. To evaluate the environmental and lifestyle factors of students; 3. Identify and assess the relationship between the physical development of the ninth grade students and the environmental and lifestyle factors.
Methods. In 2016, a study of the Child Growth Surveillance (9th grade students) was carried out in the context of the ongoing study of the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI). 27 schools have been chosen randomly to participate in the research. The object of the research – students of 9th classes of Vilnius and Marijampolė counties aged 15-16 years old. Methods used in the work: the questionnaire of 9th grade students (handed out – 1650, 1158 filled ant returned, response rate – 70.18%), and pupil height, weight measurements. Absolute and percent frequencies were used to evaluate the distribution of symptoms in the sample. Quantitative data were described with arithmetic meanings with standard deviation. In work were used Kolmogorov-Smirnov, Student t-test, Mann -Whitney U test. The chi-square (χ2) criterion, the non-parametric Spearman correlation coefficient (r), the regression analysis methods also were used. The level of significance – 0.05 (p <0.05).
Results. The majority (74.3%) of 9th grade students were normal weight. The average body mass index (BMI) of 15-year-old boys was 20.98 kg/m2, and the 16-year-old was 21.46 kg/m2. The average BMI for girls was 20.69 kg/m2 and 20.68 kg/m2, respectively. Most of the students travelled to and back from school on foot. The more students used gyms and other spaces in school, the more physically active they were. Only 43% of schoolchildren attended sports and dance groups, statistically significantly more often boys. Girls spent more time learning lessons, boys - playing computer games and watching TV. Students ate an average of 3.61 times per day. Half of the students ate lunch at school. More than half of the respondents ate sweets every day, and more children ate the snacks daily than the fruits. The lower weight was of those who ate fruits and light
snacks more often. Factors associated with a lower weight of respondents, were family conversations about the benefits of physical activity, cooking when the child was involved in the process, female gender, efforts to lose weight and habit of cooking food more frequent. Respondents overweight were linked to more frequent consumption of 100% juice, low calorie drinks, milk, and habit to eat while watching TV.
Conclusion. Most of the respondents had normal BMI. About half of the students were physically active. The ways of spending passive free time were different between genders. The number of meals per day was lower than are recommended. Lunch ate only part of the 9th class students. Unhealthy food was consumed more often than healthy ones. The relationship between various lifestyle and environmental factors and students’ anthropometric indicators were established.
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1 Antropometrijos reikšmė vertinant sveikatą ... 11
1.2 Antropometriniai matavimai ir epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje ... 12
1.3 Mitybos veiksnių, antropometrinių rodiklių ir sveikatos būklės sąsajos ... 13
1.4 Racionalios mitybos vaidmuo organizmui ... 18
1.5 Fizinis aktyvumas ... 20
1.6 Pasyvi veikla ... 22
1.7 Miegas, jo trukmė ... 23
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 25
2.1 Tyrimo aprašymas ... 25
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų imtis... 25
2.3 Tyrimo metodai ... 26
2.4 Duomenų analizė ... 27
3. REZULTATAI... 29
3.1. Tiriamųjų kontingentas ir sociodemografiniai rodikliai ... 29
3.2. Devintos klasės mokiniu fizinis išsivystymas ... 31
3.3. Devintos klasės mokinių aplinkos ir gyvensenos veiksniai ... 33
3.4. Devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo ir aplinkos bei gyvensenos veiksnių sąsajos 40 REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
IŠVADOS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
LITERATŪRA ... 54
7
SANTRUMPOS
BMI – Body mass index
COSI – Vaikų augimo stebėsenos iniciatyva (Childhood Obesity (Growth) Surveillance Initiative) HBSC - Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (Health Behaviuor in School-aged Children)
IOTF – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė ( World Obesity Federation) KMI – Kūno masės indeksas
8
ĮVADAS
Aktualumas. Fizinis aktyvumas, mityba ir žmogų supanti aplinka yra pagrindiniai gyvensenos veiksniai. Jie daro poveikį antropometriniams rodikliams bei gali lemti organizmo sutrikimus ar net lėtinių ligų vystymąsi, taip pat, padėti jų išvengti.
Paauglystė, tai laikotarpis, kai kinta fiziniai ir psichologiniai veiksniai, formuojasi kitoks požiūris į gyvenimą, motyvacija, savęs suvokimas. Pakitusios pažintinės, socialinės ir emocinės savybės daro reikšmingą poveikį vaiko požiūrių kaitai ir elgesiui. Šiuo laikotarpiu pakitusios kūno formos, taip pat keičia suvokimą apie save [1]. Kadangi paauglio organizmas vis dar formuojasi, jam ypač svarbu sukurti sveiką aplinką ir išugdyti tinkamos gyvensenos įpročius, kurie užtikrintų optimalią sveikatos būklę augimo laikotarpiu ir suaugus.
Gyvensenos veiksniai, tokie kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo nebuvimas (kurie nesudėtingai keičiami), dažniausiai yra priežastys, darančios poveikį psichinei sveikatai, antropometriniams rodikliams bei lemiančios lėtinių ligų (cukrinio diabeto, onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų, hiperglikemijos, metabolinio sindromo, ir kt.) atsiradimą.
Moksliniuose tyrimuose yra minima, jog mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, paauglystėje ir dažniausiai pasilieka visą gyvenimą, o netinkama mityba dažnai siejama su įvairiomis lėtinėmis ligomis [2]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktais duomenimis, 2016 metais daugiau kaip 340 milijonų vaikų ir paauglių turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Literatūroje teigiama, kad kaip ir suaugusieji, vaikai ir paaugliai, kurių kūno masės indeksas (KMI) per didelis, turi 70 proc. didesnį šansą susirgti anksčiau minėtomis ligomis [3]. Dėl nepilnavertės ar netinkamos mitybos bręstančiam organizmui gali stigti mikro, makro elementų, maistinių medžiagų, kurios yra labai svarbios besiformuojančiam paauglio organizmui. Tačiau mityba gali daryti ir psichologinį poveikį, ypač paauglystės metu. Šiuo augimo laikotarpiu dėl per mažo ar per didelio svorio vaikas gali patirti patyčias, būti diskriminuojamas tarp bendraamžių, tai gali prisidėti prie mažėjančios savivertės. Toks aplinkinių poveikis gali lemti ir įvairių mitybos sutrikimų atsiradimą.
Fizinis aktyvumas pabrėžiamas, kaip dar vienas svarbus veiksnys prisidedantis prie tinkamos paauglio psichinės ir fizinės raidos vystymosi. Fizinė veikla padeda formuotis sveikai skeleto – raumenų sistemai, užtikrina tinkamą širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veiklą. Aktyviai laiką leidžiantiems vaikams lengviau išlaikyti ir sveiką kūno svorį [4]. Ši veikla taip pat padeda formuoti tinkamą laikyseną, lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą [5]. Teigiama, jog pasyvumas yra reikšmingas rizikos veiksnys lėtinių ligų atsiradimui [6]. Be to, yra apskaičiuota, jog fizinio aktyvumo trūkumas lemia 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio susirgimų, 27 proc. cukrino diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų [7]. Todėl paauglystėje svarbu suformuoti teisingus gyvensenos įpročius, kurie
9 saugo bei padeda išvengti lėtinių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, šios ligos yra pagrindinė mirties priežastis, kuri 2012 metais buvo atsakinga už beveik du trečdalius (68 proc.) mirčių visame pasaulyje [8]. Statistiniai duomenys pabrėžia lėtinių ligų plitimą ir sveikos gyvensenos ugdymo aktualumą. Todėl svarbu tirti moksleivių antropometrinių rodiklių sąsajas su aplinkos ir gyvensenos veiksniais, kadangi identifikavus sveikatai rizikingus faktorius, galima imtis veiksmų, kurie padėtų išvengti neigiamo poveikio organizmui.
Naujumas. Šiame darbe siekta įvertinti devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo rodiklius ir jų sąsajas su aplinkos ir gyvensenos veiksniais, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą. Lietuvoje yra atliktų tyrimų, kurie nagrinėjo įvairius moksleivių gyvensenos veiksnius ir antropometrinius rodiklius, tačiau tam dažniausiai buvo naudojami subjektyvūs moksleivių ūgio ir svorio vertinimai. Šis tyrimas yra naujas tuo, jog nagrinėjant įvairius gyvensenos ir aplinkos veiksnius bei jų sąsajas su antropometriniais rodikliais, tiriamojo ūgis ir svoris matuoti objektyviai – tyrimo metu, pagal suformuotą metodiką ir naudojant vienodą įrangą. Taip pat Lietuvoje nėra atlikta pakankamai studijų, kuriose būtų nagrinėjami antropometriniai rodikliai bei jų sąsajos su įvairiais gyvensenos ir aplinkos veiksniai.
Autorės indėlis: mokslinės literatūros paieška ir analizė, surinktų duomenų vedimas į kompiuterinę duomenų bazę, atlikta statistinė duomenų analizė bei rezultatų aptarimas.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo sąsajas su aplinkos ir gyvensenos veiksniais, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
Uždaviniai:
1. Įvertinti devintos klasės mokinių fizinį išsivystymą pagal kūno masės indeksą; 2. Įvertinti devintos klasės mokinių aplinkos ir gyvensenos veiksnius;
3. Nustatyti ir įvertinti sąsajas tarp devintos klasės mokinių fizinio išsivystymo ir aplinkos bei gyvensenos veiksnių.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Antropometrijos reikšmė vertinant sveikatą
Norint įvertinti vaikų bei paauglių augimą ir vystymąsi atliekami antropometriniai matavimai [9]. Antropometrija – tai žmogaus kūno tyrimas ar matavimas, vienas iš antropologijos metodų. Šis metodas naudojamas kiekybinių požymių tyrimui – kūno masės, ūgio, kūno apimties ir kitų rodiklių įvertinimui. Tyrimas yra objektyvus, puikiai atspindintis fizinę būklę, bendrą sveikatą bei augimą. Dažniausiai taikant antropometrinį tyrimą, matuojami du pagrindiniai rodikliai – asmens svoris ir ūgis. Juos matuojant yra mažiausios paklaidos. Ši tyrimo metodika vis dažniau naudojama ir epidemiologiniuose tyrimuose, siekiant nustatyti tiek vaikų, tiek paauglių antsvorį bei nutukimą [10]. Tai leidžia stebėti, fiksuoti ir analizuoti svorio kitimo tendencijas per tam tikrą periodą. Taip pat, šeimos gydytojui tai naudingas įrankis, kuriuo gali įvertinti vaiko sveikatą, stebėti jo augimą, o gyvensenos medicinos specialistui – susidaryti tam tikras prielaidas ir faktus apie žmogaus sveikatos būklę bei vertinti lėtinių ligų, kurių rizikos veiksniai antsvoris ir nutukimas, riziką. Petkevičienės atliktame tyrime, nustatyta, kad vaikystėje antropometriniai duomenys turi dideles sąsajas su reikšmėmis, pakartotinai išmatuotomis suaugus. Teigiama, kad kuo didesnės vaikų KMI ir odos klosčių reikšmės, tuo didesnė rizika buvo nutukti suaugus. Taip pat, antropometriniai matavimai atlikti vaikystėje, sieti su hiperglikemijos, 2 tipo cukrinio diabeto, metabolinio sindromo rizika suaugus, nepaisant kaip KMI kito periode nuo vaikystės iki suaugimo [11].
Vaikų ir suaugusiųjų KMI vertinimas nėra vienodas. Skaičiuojant suaugusiųjų kūno masės indeksą dažniausiai neatsižvelgiama nei į amžių, nei į lytį, tačiau kalbant apie vaikus – šie veiksniai yra svarbūs. Augimo metu vaikų svoris ir ūgis kinta ne vienodais tempais, kai kuriais augimo periodais jie kinta sparčiau, o kai kuriais lėčiau, tam turi įtakos ir lytis. Todėl vertinant vaikų fizinio išsivystymo rodiklius, taikyti suaugusiems skirtą formulę - būtų klaidinga [12]. Lietuvoje dar nėra nustatyto nacionalinio KMI vertinimo standarto, todėl kūno kompozicija/ sudėtis vertinama naudojant tarptautinius kriterijus [10]. Tai PSO – z-score metodas ir Tarptautinės nutukimo darbo grupės (IOTF) sudarytas vertinimo principas. Pasaulio sveikatos organizacija, vaikų kūno masės indekso skaičiavimui naudoja z-score – standartinio nuokrypio metodą. Vaiko augimas laikomas labiau sutrikusiu, kai jo augimo duomenys yra daugiau nutolę nuo paskaičiuotos medianos. Nustatytos didelės teigiamos reikšmės nurodo, jog vaiko antropometriniai duomenys yra per dideli (+1 SD –antsvoris, +2 SD – nutukimas), o neigiamos, kad per maži ( -2SD – liesumas) [13].
Tarptautinė nutukimo darbo grupė (IOTF) kūno masės indeksą vertina griežčiau – pagal jų standartus, vaikas laikomas nutukusiu, kai KMI ≥27 kg/m2
. Lietuvoje taip pat naudojami IOTF kūno masės indekso standartai. Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė nuo 18 metų amžiaus
12 žmonėms yra nustačiusi kritines kūno masės indekso ribas, kurios liesumą skirsto į tris lygmenis – 16 yra III laipsnio, 17 – II laipsnio, o 18,5 yra I laipsnio. KMI, siekiantis 25 kg/m2 yra laikomas antsvoriu, 23 kg/m2 – neoficiali kritinė Azijos riba. Nutukimu pradedama laikyti, kai KMI patenka į intervalą nuo 27 kg/m2
(neoficiali kritinė Azijos riba) ir 30 kg/m2, o mirtinu nutukimu pagal IOTF standartus laikoma, kai kūno masės indeksas pasiekia 35 kg/m2. Kadangi vertinant vaikų ir paauglių antsvorį naudojami kiti standartai nei suaugusiųjų, tai ir KMI ribinės vertės yra skirtingos vaikams, pagal jų lytį bei amžių (mėnesiais), šiame darbe naudojami pusmečiai [14]. Tad norint teisingai įvertinti jų mitybos rodiklį, sudaromos lentelės (1 PRIEDAS. 1.1.1 ir 1.1.2 lentelės). Jose duomenys suskirstyti intervalais ir prilyginami anksčiau minėtoms suaugusiųjų KMI grupėms [13]. Naudojami tarptautiniai vertinimo kriterijai yra naudingi, kadangi atsiranda galimybė duomenis lyginti ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir tarptautiniu – su kitose šalyse atliktas tyrimais ir jų pateikta informacija.
Taigi, antropometriniai matavimai (dažniausiai svorio ir ūgio) yra svarbūs ir suteikia galimybę įvertinti vaikų ir paauglių augimą, vystymąsi bei sveikatą, taip pat yra naudinga priemonė įvairiems sveikatos priežiūros specialistams. Šeimos gydytojas, vadovaudamasis KMI vertinimu, gali stebėti vaiko kūno formavimąsi įvairiais jo augimo periodais. Gyvensenos medicinos specialistas pasitelkęs šį kūno sudėties vertinimą gali suformuoti tam tikras prielaidas apie lėtinių ligų atsiradimą, kurios susijusios su šiuo rodikliu. Nors Lietuvoje nėra nacionalinio kūno masės indekso vertinimo metodo, tačiau jam vertinti naudojami PSO z-score ir Tarptautinės nutukimo darbo grupės (IOTF) sudaryti vertinimo metodai. Sukaupta informacija apie vaikų augimą, vertinant jų ūgį ir svorį leidžia atlikti įvairius palyginimus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
1.2 Antropometriniai matavimai ir epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje Analizuojant paauglių sveikatos rodiklius, svarbu žinoti ir antropometrinių duomenų epidemiologinę situaciją Lietuvoje bei kitose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija koordinuoja mokinių Sveikatos ir gyvensenos tyrimą – HBSC (Health Behaviuor in School-aged Children), kurio metu tiriama vyresnių klasių mokinių gyvensena, elgesys ir sveikata bei antropometriniai rodikliai (ūgis ir svoris), kuriuos moksleiviai nurodo patys. Jis atliekamas kas keturis metus. 2014 metais Lietuvoje atlikus šią studiją nustatyta, kad dauguma mergaičių (74,5 proc.) ir berniukų (77,3 proc.) buvo normalaus svorio, tačiau apie 10 proc. mokyklinio amžiaus vaikų identifikuotas antsvoris (mergaitėms – 7,5 proc., o berniukams 12,9 proc.), nutukimo atvejų užfiksuota iki 3 proc. [15]. 2016 metais atliktos studijos metu, tiriant Kauno devintokų antropometrinius rodiklius nustatyta, kad normalų KMI turėjo 78,8 proc. vaikinų ir 65,8 proc. merginų, kas septinto vaikino ir merginos svoris buvo per didelis [16]. KMI pokyčiai nustatomi ir kitose amžiaus grupėse. Tiriant
13 2008 – 2016 m. pirmokų antropometrinius duomenis, pastebėta, kad per šį laikotarpį berniukų kūno masės indeksas padidėjo nuo 16,6 kg/m2
iki 16,7 kg/m2, o mergaičių – nuo 16,3 kg/m2 iki 16,4 kg/m2 [17]. Analizuojant Šiaulių miesto jaunesnių klasių mokinių duomenis buvo nustatyta, kad normalų KMI turėjo beveik trys ketvirtadaliai moksleivių, nepakankamą kūno svorį – kas dešimtas, o kas penktas – per didelį [18].
2017 metais „Lancet“ žurnale buvo paskelbtas NCD Risk Factor Collaboration (NCD-RisC) straipsnis, kuriame analizuotos KMI kitimo tendencijos 1975 – 2016 metais, pasaulyje. Paaiškėjo, kad nutukimą turinčių vaikų nuo 1975 m. (11 milijonų) iki 2016 m. padaugėjo daugiau nei dešimt kartų, t. y. 2016 metais buvo 124 milijonai vaikų, o antsvorį turėjo 216 milijonų. Tiek vaikų, tiek paauglių KMI per šį laikotarpį visame pasaulyje padidėjo. Bendras KMI didėjimas buvo 0,32 kg/m2 mergaitėms ir 0,40 kg/m2
berniukams, kas dešimtmetį. Per 42 analizės metus tiek vaikų, tiek paauglių nutukimo dažnis išaugo: mergaitėms nuo 0,7 proc. iki 5,6 proc. ir berniukams – nuo 0,9 proc. 1975 m., iki 7,8 proc. 2016 m. [19]. 2015 metais Brazilijoje tiriant 11-19 metų amžiaus vaikų KMI nustatyta, jog 2,9 proc. žmonių buvo nepakankamo svorio, o beveik ketvirtadalis – 21,4 proc. vaikinų ir 22,9 proc. merginų turėjo per didelį svorį [20].
Taigi atliktos studijos akivaizdžiai parodo antropometrinių duomenų kitimo tendencijas. Visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, daugėja antsvorį turinčių, nutukusių vaikų ir paauglių, mažėja normalaus svorio moksleivių. Šie rodikliai siejami su įvairiais sveikatos sutrikimais, kurie gali atsirasti nekoreguojant antropometrinių rodiklių.
1.3 Mitybos veiksnių, antropometrinių rodiklių ir sveikatos būklės sąsajos
Mitybos veiksniai tokie kaip įvairūs maisto produktai, gaunamos maisto medžiagos bei jų kiekiai, aplinka kurioje valgoma, organizmui daro tiek teigiamą tiek neigiamą poveikį. Jie gali keisti antropometrinius rodmenis, slopinti ar skatinti fizinį aktyvumą, lemti maisto produktų pasirinkimą, ar net daryti poveikį ligų atsiradimui. Mitybos veiksniai, tokie kaip valgymų dažnis per dieną, paauglį supanti aplinka ir įvairūs maisto produktai reikšmingai siejami su asmens sveikata ir kūno sudėtimi.
Antropometriniai rodikliai yra glaudžiai siejami su valgymo įpročiais, tad tinkama mityba ir maistinių medžiagų įvairovė bei kiekis yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos paauglių sveikatai. Tačiau dar vienas labai svarbus komponentas – tinkami dienos maitinimosi įpročiai. Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, per dieną žmogus turėtų valgyti penkis kartus. Tai trys pagrindiniai patiekalai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė bei du tarpiniai valgymai – priešpiečių ir pavakarių užkandžiai. Tačiau dažnai nutinka taip, kad paaugliai praleidžia pusryčius, o užkandžiams pasirenka sveikatai nenaudingus maisto produktus. Taip pat jie yra linkę užkandžiauti, praleisti valgymus, valgyti išėję iš namų, vartoti „greitą“ maistą ir laikytis dietų (dažniausiai merginos) [21].
14 Reguliarus valgymas. Kadangi mityba yra svarbus aspektas kalbant apie poveikį sveikatai, o reguliarus valgymas atlieka svarbų vaidmenį, 2014 metais HBSC tyrimo metu analizuojant kokie pusryčių valgymo įpročiai būdingi tiriamiesiems, paaiškėjo, jog kasdien pusryčiavo 60,8 proc. berniukų ir 54,4 proc. mergaičių [15]. Klaipėdoje tiriant paauglių mitybos ypatumus, nustatyta, jog kasdien pusryčiaujančių vaikų buvo apie 60 proc., kasdien pietaujančių mokykloje – tik trečdalis (35,7 proc.). Taip pat tyrimas parodė, kad vyresnių klasių mokiniai kasdien valgė tris ir daugiau kartų [22]. Netinkamus mitybos įpročius atskleidė ir 2016 metais, Lietuvos savivaldybėse pirmą kartą atliktas mokyklinio amžiaus – 5,7 ir 9 klasių mokinių gyvensenos tyrimas. Jo metu ištirta, kad devintokų, kasdien valgančių pusryčius Lietuvoje buvo apie pusė – 50,6 proc. [23]. Studijoje, analizavusioje Šiaulių regiono moksleivių mitybos ypatumus 2014 m., taip pat pateikė rezultatus, kurie atspindėjo nesveikus moksleivių gyvensenos įpročius– šiek tiek daugiau nei pusė tirtųjų (55,5 proc. berniukų ir 56,6 proc. mergaičių) pusryčiavo visomis darbo dienomis, o 26,4 proc. devintokų teigė niekada nepusryčiaujantys darbo dienomis [24]. Tad įvairių tyrimų rezultatai pagrindžia teiginį, jog paauglystės laikotarpiu jau pastebimi neracionalios mitybos bruožai – vengiama pusryčių, dienos metu valgoma per mažai kartų.
Autoriai, atlikę sisteminę straipsnių analizę, teigia, kad vaikai ir paaugliai, kurie įprastai valgo pusryčius, suvartoja tinkamą kiekį mikro ir makro elementų, dažniau yra fiziškai aktyvesni, taip pat turi mažesnę riziką ateityje turėti per didelį svorį. Jennifer L. ir Williams atliktoje studijoje buvo nustatyta, kad vaikai pusryčiaujantys namuose gėrė daugiau vandens nei tie, kurie praleidinėjo ši dienos valgį [25]. Taip pat yra įrodymų, kad pusryčių valgymas naudingas mokyklinio amžiaus vaikų pažintinėms funkcijoms [26]. Nors daugiausia atliktų mokslinių tyrimų koncentruojasi į pusryčių vartojimo sąsajas su sveikata, mažai studijų atlikta analizuojant kitus dienos valgius ir jų poveikį. Tačiau yra teigiama, jog pietų valgymo įpročiai paauglystėje turi sąsajų su pietavimo įpročiais suaugus [27].
Aplinkos veiksniai. Mitybos įpročių formavimąsi gali lemti ir valgymo aplinkos veiksniai. Su kuo ir kur patiekalas yra valgomas, kiek maistas atitinka valgymo rekomendacijas ir taisykles, gali lemti vaiko norą valgyti. Vieta – kitas reikšmingas faktorius. Valgymas išėjus iš namų (restoranuose ar kavinėse) yra siejamas su didesniu energijos bei riebalų suvartojimu, nei namuose [28]. Airijoje, tiriant paauglių mitybos ir aplinkos, kurioje jie maitinasi sąsajas buvo nustatyta, jog moksleiviai, kurie viešojo maitinimo įstaigose dažniau valgė aliejuje skrudintus ir saldžius patiekalus, tokio maisto suvalgė daugiau, palyginus su tais, kurie jo nevartojo. Taip pat vakarienės valgymas namuose savaitgaliais aiškiai siejosi su retesniu nesveiko maisto vartojimu [25]. Namų aplinkos reikšmė paauglio mityboje taip pat pabrėžiama. Analizuojant poveikį paauglių mitybai, tirti trys veiksniai – maisto prieinamumas, tėvų auklėjimo modeliai ir ribojimai. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus duomens, paaiškėjo, jog vaikai, kurių namuose daug sveikų maisto produktų ir
15 ribojami tam tikri produktai, buvo linkę dažniau vartoti vaisius ir daržoves. Taip pat pastebėtas retesnis saldžiųjų gėrimų ir neveikų užkandžių vartojimas [29]. Studija, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, jog nesveikų kaloringų užkandžių prieinamumas namuose, jų vartojimas laiką leidžiant prie televizoriaus ar kitų išmaniųjų technologijų, buvo tiesiogiai susijęs su šių užkandžių vartojimo dažniu [30]. Taigi paauglį supanti aplinka tiek viešoje erdvėje, tiek namuose, maisto produktai esantys namuose, šeimos veiksniai bei valgymo ypatumai gali turėti didelį poveikį besiformuojantiems vaiko mitybos įpročiams.
Cukraus kiekis įvairiuose maisto produktuose. Kitas mityboje pasireiškiantis veiksnys – per didelis cukraus kiekis gaunamas su įvairiais maisto produktais. Cukrus pasižymi dideliu energijos kiekiu, kuris dažnai organizme nėra visiškai išnaudojamas dėl pasyvios gyvensenos ir fizinio aktyvumo stokos. Jo perteklius kaupiamas organizme ir verčiamas į riebalus, kurie didina KMI. Cukraus gausu daugumoje paauglių vartojamų užkandžių, gaiviųjų gazuotų gėrimų. 2014 metais tiriant saldžių gazuotų gėrimų vartojimą tarp Vilniaus moksleivių, nustatyta, kad beveik kasdien šiuos gėrimus vartojo 16,5 proc. respondentų. Berniukai šiuos gėrimus vartojo statistiškai reikšmingai dažniau (22,2 proc.) nei mergaitė – 10,8 proc. [Error! Reference source not found.]. ačiau norint palaikyti sveiką kūno svorį ir užtikrinti optimalų maistinių medžiagų suvartojimą, svarbu atitinkamas energijos balansas. Susirūpinimą vis labiau kelia tai, kad per didelis cukraus kiekis gaunamas su gaiviaisiais gėrimais padidina energijos kiekį, o tokiu būdų mažėja maisto produktų, kurie yra didesnės mitybinės vertės, suvartojimas. Tai turį poveikį svorio augimui ir dažnesniam lėtinių ligų atsiradimui [31, 32]. Must A. ir kiti autoriai teigia, kad gaivieji gėrimai turi tvirtas sąsajas su per didelio svorio atsiradimu ir vaikams [33]. Yra įrodymų, jog šių gėrimų vartojimas didina svorio augimo riziką. Be to, dėl didelio glikeminio indekso, gaiviųjų gėrimų vartojimas gali nulemti hiperglikemijos ir hiperinsulinemijos būkles, kurios taip pat prisideda prie svorio augimo ir kūno riebalų kaupimosi [Error! Reference source not found.]. Be to, didelis aldžiųjų gėrimų vartojimas užima sveikatai palankesnių gėrimų (vandens, pieno) vietą, o tai didina ne tik nutukimo riziką, tačiau ir dažnesnį II tipo cukrinio diabeto, dantų ėduonies ir kaulų lūžių pasireiškimą [35, 34]. Atlikus eksperimentinius bandymus su suaugusiais, buvo pastebėta jog vietoj saldžiųjų/ gaiviųjų gėrimų vartojant vandenį, sumažėjo suvartojamos energijos kiekis, taip pat mažėjo kūno svoris [36,37]. Vokietijoje tiriant saldžiųjų gėrimų vartojimą ir jų keitimą vandeniu, nustatyta, kad per dieną išgeriant 1 stikline daugiau vandens, sumažinamas saldžiųjų gėrimų vartojimas 0,12 stiklinės per dieną, tačiau šis rezultatas nebuvo susijęs su KMI pokyčiais. Kita vertus, padidinus saldžiųjų gėrimų suvartojimą viena stikline, buvo pastebėta, jog tai daro poveikį KMI į jį didina 0,2 kg/m2 [38]. Atliktoje tyrimų meta analizėje nustatyta, jog mažinant vartojamą šių gėrimų kiekį, galima išvengti svorio augimo [32,39,Error! Reference source not found.].
16 Nesveiko maisto ir užkandžių vartojimas. Ne tik gaivieji gėrimai su pridėtiniu cukrumi neigiamai veikia organizmą. Paaugliai sveiką maistą linkę iškeisti į greičiau prieinamą, nesveiką maistą ir dažnai užkandžiaut. HBSC tyrimo metu buvo analizuojamas užkandžiavimas, paaiškėjo, jog Vilniaus apskrityje kasdien prie kompiuterio ar žiūrint televizorių užkandžiavo atitinkamai 19,7 ir 21,1 proc. moksleivių [15]. Dažnas nesveiko maisto vartojimas kelia susirūpinimą, nes paprastai yra riebus, turi daug kalorijų, sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reguliarus šių patiekalų vartojimas siejamas su didesniu kalorijų kiekio suvartojimu, prastesne mitybos kokybe [41]. Australijoje atlikto tyrimo metu analizuojant 10-16 metų amžiaus vaikų nesveiko maisto vartojimą paaiškėjo, jog vaikai reguliariai valgantys vaisius ir daržoves statistiškai reikšmingai mažiau vartojo nesveiko maisto. To paties tyrimo metu gauti reikšmingi rezultatai, jog vakarieniavimas prie televizoriaus, saldumyno gavimas kaip atlygis už gerą elgesį, leidimas valgyti užkandžius bet kokiu metu, saldžiųjų gėrimų prieinamumas namuose, taip pat pusryčių praleidimas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su nesveiko maisto vartojimu [42]. Tad nesveikas maistas lemia tiek kūno masės kitimą, prisideda prie lėtinių ligų vystymosi bei prastesnių mitybos įpročių.
Sveikatos ir svorio sąsajos. Svoris turi labai daug sąsajų su sveikata. Nei per didelis, nei per mažas kūno masės indeksas nėra palankūs žmogaus organizmui, kadangi ir vienas ir kitas paveikia žmogaus sveikatą.
Antsvoris ir nutukimas yra apibrėžiami kaip nenormalus ar per didelis riebalų kaupimasis organizme, kuris gali pakenkti sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais duomenimis, 2016 metais daugiau kaip 340 milijonų vaikų ir paauglių turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Šios problemos paplitimas tarp 5-19 metų amžiaus vaikų sparčiai padidėjo nuo 4 proc. 1975 metais, iki 18 proc. 2016 metais. Tarp lyčių didelio skirtumo nėra, 2016 metais 18 proc. merginų ir 19 proc. vaikinų turėjo per didelį svorį [43].
Vaikų nutukimas yra susijęs su didesne ankstyvos mirties tikimybe ir įvairiomis negaliomis suaugus. Antsvorį turintys ir nutukę vaikai yra labiau linkę į per didelį svorį ir didesnę lėtinių, tokių kaip cukrinio diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi riziką jaunesniame amžiuje [7]. Literatūroje teigiama, kad kaip ir suaugusieji, vaikai ir paaugliai, kurių KMI per didelis, turi 70 proc. didesnį šansą susirgti anksčiau minėtomis ligomis [3]. Vaikai, kuriems nustatomas per didelis svoris gali dažniau susirgti dislipidemija, ji labai siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis [44]. Nors netinkamos mitybos atvejų, įskaitant persivalgymą ir išsekimą mažėja vaikų iki 5 metų amžiaus tarpsnyje, tačiau auga susirūpinimas dėl didėjančio antsvorį ir nutukimą turinčių vaikų ir paauglių skaičiaus. Per didelis vaikų svoris yra susijęs su tiesioginiu ir ilgalaikiu pavojumi, įskaitant padidėjusį cholesterolio, trigliceridų ir gliukozės kiekį, II tipo cukrinį diabetą, aukštą kraujo spaudimą ir padidėjusią riziką suaugus turėti per didelį svorį [45]. Yra nustatyta, kad 50-57 proc. nutukusių vaikų ir paauglių tampa antsvorį turinčiais suaugusiais, kuriems dažniau pasireiškia
17 metabolinis sindromas, kraujagyslių ar skeleto raumenų ligos [46]. Nutukimas vyrams didina II tipo cukrinio diabeto susirgimo riziką penkis kartus ir moterims daugiau nei dešimt kartų, taip pat patrigubina širdies kraujagyslių ligų ir storosios žarnos vėžio, kepenų ligų ir osteoartrito riziką [47]. Be fizinių sveikatos sutrikimų vaikai ir paaugliai, turintys per didelį svorį gali susidurti ir su psichologiniais ir socialiniais aplinkos veiksniais. Dažnai tokie vaikai bendraamžių tarpe patiria diskomfortą, dėl savo išvaizdos susilaukia patyčių, netgi būna diskriminuojami, dėl ko gali išsivystyti ir depresija [3].
Paauglystės metu ryškėja ne tik per didelio svorio problema, tačiau pastebima ir dar vienas reiškinys – atsirandantys valgymo sutrikimai. Prie kurių atsiradimo gali prisidėti ir psichologiniai veiksniai. Tarpinėje fazėje tarp vaikystės ir paauglystės žmogus susidomi kūno kultu, kūno formos, svoris tampa svarbūs, todėl dažnai atsiranda savarankiškai pasirinktos dietos, siekiant „idealaus“ kūno. O patiriamos patyčios paskatina jautrų reagavimą į savo kūną. Daugiau nei 90 proc. pacientų, turinčių valgymo sutrikimų atvejų, diagnozuojami iki 25 metų amžiaus. Vidutinė anoreksijos atsiradimo pradžia nustatoma ankstyvajame ir viduriniajame paauglystės tarpsnyje, o bulimijos – vėlyvosios paauglystės metu [48]. 2014 metais atliekant HBSC tyrimą, buvo siekiama pažvelgti į mokinių susirūpinimą savo svoriu, tad klausta ar jie laikosi dietos, riboja mitybą ar kitaip bando reguliuoti svorį. Dauguma respondentų teigė, kad jiems to daryti nereikia kadangi yra patenkinti savo svoriu, tačiau ketvirtadalis merginių (23,4 proc.) ir apie 13 proc. vaikinų teigė, įvairiais būdais bandantys kontroliuoti/ koreguoti savo kūno svorį [Error! Reference source not found.].
Taigi antropometriniai rodikliai ir sveikatos būklės glaudžiai siejamos su įvairiais mitybos veiksniais. Reguliarus valgymas, paauglį supanti aplinka, maisto kokybė, cukraus kiekis maiste, tai keletas pagrindinių komponentų, kurie daro tam tikrą poveikį organizmui. Kasdien valgomi pusryčiai prisideda prie fizinio aktyvumo, geresnių antropometrinių rodiklių, sveikesnės mitybos. Teigiama, jog pusryčių valgymas yra susijęs ir su geresnėmis mokinių pažintinėmis savybėmis. Aplinka, taip pat gali turėti poveikį antropometriniams rodikliams – mokiniai dažniau valgantys riebų maistą restoranuose dažniau jį linkę valgyti ir kitur. Maisto produktų įvairumas, tam tikro maisto ribojimas namuose lemia paauglio mitybos įpročius, o valgymas žiūrint televizorių ar naudojantis išmaniosiomis technologijomis gali prisidėti prie vaiko svorio augimo, lemti dažniau pasireiškiantį užkandžiavimą. Per didelis cukraus kiekio ir nesveiko maisto vartojimas siejamas su gaunamu per dideliu energijos kiekiu, kuris ne visuomet išnaudojamas dėl fizinio aktyvumo trūkumo, o likusi dalis organizme kaupiama riebalų pavidalu. Taip pat šie veiksniai gali prisidėti prie dantų gedimo bei didesnio polinkio į gaiviuosius gėrimus ir nesveiką maistą. Visi anksčiau paminėti veiksniai prisideda prie svorio kitimo, tai formuoja antsvorį ar nutukimą, o svoris glaudžiai siejamas su įvairių lėtinių ligų atsiradimu. Per didelis svoris gali prisidėti prie cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi rizikos jaunesniame amžiuje. Sukelti psichologinių
18 problemų – patiriamos patyčios, nepasitikėjimas savimi. Tai gali turėti poveikį įvairių mitybos sutrikimų atsiradimui.
1.4 Racionalios mitybos vaidmuo organizmui
Paauglystės laikotarpiu vaikas laisviau renkasi kaip jis nori maitintis, tad dažnai pasireiškia blogi mitybos įpročiai. Pagrindinių dienos valgių praleidimas (ypač pusryčių) tampa vis dažnesnis, didėja užkandžių, greito masto, saldžiųjų gėrimų ir maisto produktų, kuriuose gausu natrio ir sočiųjų riebalų vartojimas. Tokiu atveju tolygiai mažėja sveikatai reikalingų ir naudingų maisto produktų – vaisių, daržovių, liesos mėsos, pilno grūdo, pieno produktų ir žuvies valgymas [48]. Tačiau šiuo augimo laikotarpiu mityba turi ypač didelę reikšmę, nes formuojasi ne tik paauglio asmenybė, bet kartu ir jo elgsena susijusi su valgymo įpročiais. Juos lemia daugybės veiksnių – draugų ir aplinkinių įtaka, tėvų poveikis, maisto prieinamumas, kaina, nauda, asmeniniai ir kultūriniai įsitikinimai, žiniasklaida ir kūno įvaizdis. Jie prisideda prie kūno ir sveikatos būklės formavimosi [49]. Todėl labai svarbu įvertinti bręstančio vaiko mitybos įpročius ir suprasti racionalios mitybos poveikį organizmui, kuris gali pasireikšti tiek šiuo augimo periodu, tiek suaugus.
„Racionali mityba yra viena iš pagrindinių normalaus augimo, fizinio ir nervinio bei psichinio vystymosi prielaidų. Paauglystės laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi, auga ir tobulėja, tad tinkamos mitybos reikšmė itin didelė“ [50]. Taikomi sveikos mitybos principai paauglystės periodu mažina antsvorio, mažakraujystės vystymosi sutrikimų bei kitų sveikatos problemų riziką.“ [22]. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų energijos normų patvirtinimo“ yra aiškiai nurodomos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos vaikams. Jos suformuotos atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes ir paskaičiuotos vidutiniškai fiziškai aktyviam žmogui. Rekomenduojamos kalorijų normos pagal amžių pateikiamos žemiau esančioje lentelėje (1.4.1 lentelė.) [51]. Šiam tyrimui aktualiausia 15-18 metų amžiaus vaikinų ir merginų normos. Nors energijos kiekis nurodytas pagal amžiaus grupes, tačiau yra labai svarbu jas gauti iš tinkamų maistinių medžiagų, kitaip tariant – iš subalansuotos ir racionalios mitybos. Įstatyme nurodoma, jog iš baltymų 2-64 metų amžiaus žmonės turėtų gauti 10-20 proc. energijos, iš riebalų – 25-35 proc. (iš kurių sočiosios riebalų rūgštys turėtų sudaryti iki 10 proc.), o iš angliavandenių – maisto medžiagų, kurios organizmui turėtų suteikti daugiausiai energijos – 45-60 proc. Taip pat su maistu būtina gauti ir skaidulinių medžiagų [51]. Labai svarbu, kad baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis dienos racione būtų tinkamai subalansuotas. Tačiau reikalingų pagrindinių medžiagų santykis priklauso ir nuo vaiko aktyvumo – kuo vaikas yra aktyvesnis, tuo didesnis energijos poreikis ir išnaudojimas pasireiškia [52], o esant šių maisto medžiagų trūkumui, galimi rimti sveikatos sutrikimai [53].
19 1.4.1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams, pagal amžių [51]
Į racionalios ir pilnavertės mitybos sąvoką įtraukiami ir dar du svarbūs komponentai – tai vaisių ir daržovių vartojimas. PSO rekomendacijose nurodoma, kad per parą turi būti suvartojama ne mažiau kaip 400 gramų įvairių vaisių ir daržovių. Šie produktai organizmą apsaugo nuo per didelio cholesterolio kiekio, nes juose esantys flavanoidai veikia kaip antioksidantai, be to, vartojant augalinės kilmės produktus mažėja rizika susirgti išemine širdies liga [54]. Teiginį apie nepakankamą šių produktų vartojimą pagrindžia ir 2016 metais Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog vaisių bent kartą per dieną valgo tik trečdalis (33,7 proc.), o daržovių bent kartą per dieną – 35,1 proc. 9 klasės mokinių [23]. Taip pat labai svarbu, jog per dieną būtų suvartojama pakankamas kiekis vandens. Lietuvos mitybos piramidėje rekomenduojama, jog jo per dieną būtų išgeriama 8 stiklinės arba apie 2 litrai. Anglijoje atliktas tyrimas, analizavę 4-13 metų amžiaus vaikų vandens gėrimo įpročius nustatė, kad tik 19 proc. skysčių per dieną buvo gaunama vartojant paprastą vandenį, iš įvairių gėrimų - beveik pusė (48 proc.) paros kiekio, o su maistu – trečdalis [55]. Gauti rezultatai parodo kitą mitybos trūkumą – per mažą vandens vartojimą.
Energijos disbalansas ir maistinių medžiagų trūkumas. Autoriai teigia, jog bręstančio vaiko organizme, kai vyksta spartus augimas, dažnai pastebimas energijos disbalansas, baltymų, kalcio, kuris svarbus kaulų vystymuisi, geležies, folio rūgšties ir vitaminų A, D, E ir B6 bei amino rūgščių trūkumas [48]. Kadangi paauglystė yra spartaus augimo laikotarpis, tinkama mityba yra labai svarbi norint pasiekti visišką augimo potencialą, o nesugebėjimas optimaliai maitintis, gali sutrikdyti organų augimą ir atsinaujinimą. Anemija yra priežastis, dėl kurios vaikai ir paaugliai gyvena su negalia, ji 2013 m. pasireiškė 619 mln. vaikų [49]. Kiti autoriai tai pat teigia, jog dėl geležies trūkumo atsiradusi anemija gali pasireikšti mažesniu protiniu ir fiziniu pajėgumu [56]. Dėl netinkamos mitybos vaikams dažnai trūksta reikalingiausių organizmui maisto medžiagų (maistinių skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir kt.). Dėl ko silpsta apsauginės organizmo savybės, mažėja atsparumas, greičiau susergama. Nustatyta, jog stingant baltymų, vaiko ar paauglio raumenų
Eil. Nr.
Amžius
(mėnesiais, metais) Energija, kcal
1. 0–6 mėn. Energija = kūno svoris (kg) x 91 kcal 2. 7–12 mėn. Energija = kūno svoris (kg) x 81 kcal
3. 1–3 m. 1200 4. 4–6 m. 1500 5. 7–10 m. 1700 6. 11–14 m. mergaitės 2000 7. 11–14 m. berniukai 2200 8. 15–18 m. mergaitės 2400 9. 15–18 m. berniukai 2800
20 ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis gali būti mažesnė už tinkamai besimaitinančio vaiko. Svarbu paminėti, jog normaliai fizinei ir protinei vaiko raidai gali pakenkti ne tik maisto stoka, bet ir perteklius [57]. Energijos ir mitybos reikalavimai turi atitikti paauglių poreikius. Sėslią veiklą propaguojantys žmonės, gaunantys gausų didelės energijos maisto kiekį, yra labiau linkę kaupti riebalus. Žemas paauglių aktyvumo lygis ir netinkama mityba yra vieni pagrindinių veiksnių, dėl kurių visame pasaulyje auga šios amžiaus grupės žmonių nutukimas [49].
Tam, kad organizmas būtų sveikas ir galėtų tinkamai funkcionuoti, asmens mityba turi būti racionali ir subalansuota, tai ypač svarbu paauglystės laikotarpiu, kadangi organizmas vis dar formuojasi. Svarbu jog žmogaus dienos racione būtų atitinkamas mikro, makro elementų, vitaminų kiekis, kad su maistu būtų gaunama rekomenduojamas energijos kiekis ir maistinės medžiagos, bei per parą žmogus suvartotų pakankamą kiekį vandens. Kiekviena šalis, ne išimtis ir Lietuva, turi parengę sveikos mitybos gaires bei dokumentus, kuriuose nurodomi apskaičiuoti rekomenduojami energijos kiekiai, atsižvelgiant į žmogaus lytį, amžių bei fizinį aktyvumą. Taip pat akcentuojama vaisių, daržovių ir grūdinių produktų svarba bei pabrėžiama, jog riebus ir saldus maistas turėtų būti vartojamas saikingai. Teigiama, jog atsiradęs įvairių maisto medžiagų trūkumas ir energijos disbalansas, gali daryti neigiamą poveikį organizmui. Trikdyti įvairių organų augimą ir raumenų formavimąsi, daryti poveikį smegenų, imuniteto veiklai, antropometriniams rodikliams.
1.5 Fizinis aktyvumas
Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą apibūdina kaip bet kokius kūno raumenų judesius, kurie reikalauja energijos sąnaudų. Fizinio aktyvumo trūkumas globaliai sukelia 6 proc. mirčių ir yra įvardijamas kaip ketvirtas rizikos faktorius, atsakingas už žmonių mirtis. Be to, yra apskaičiuota, jog fizinio aktyvumo trūkumas lemia 21-25 proc. krūties ir gaubtinės žarnos vėžio susirgimų, 27 proc. diabeto ir apie 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų [7]. Tai pat yra žinoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi procesas prasideda dar vaikystėje, o su juo susiję rizikos veiksniai, įskaitant mažą fizinį aktyvumą ar jo nebuvimą bei nutukimą, atsiranda paauglystėje (11- 25 metų amžiuje), todėl padidėja ankstyvo mirtingumo pavojus. Kadangi fizinio aktyvumo įpročiai formuojasi būtent šiuo laikotarpiu, ypač svarbu skatinti šią veiklą [58]. Moksliškai įrodyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas 5-17 metų amžiaus vaikams suteikia fundamentalią naudą sveikatai. Fizinė veikla padeda formuotis sveikai skeleto – raumenų sistemai, užtikrina tinkamą širdies ir kraujagyslių, nervų (koordinacija, judėjimo kontrolė) sistemos veiklą. Aktyviai laiką leidžiantiems vaikams lengviau išlaikyti ir sveiką kūno svorį [4]. Reguliari fizinė veikla taip pat padeda formuoti tinkamą laikyseną, lavina judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą, virškinimo sistemos darbą [5]. 2014 metais Lietuvoje atliktas tyrimas nustatė, kad tik 36,6 proc. mergaičių ir 52,5 proc. berniukų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs [15]. 2015 – 2016 m. Higienos
21 institutas atliko 14-17 metų amžiau vaikų tyrimą, kurio metu gauti rezultatai jog 36,7 proc. respondentų ne pamokų metu niekada nesportavo. Fiziškai aktyvūs per dieną iki valandos buvo 56,8 proc. moksleivių, beveik trečdalis (31,2 proc.) – iki dviejų valandų [59]. 2016 metais, Lietuvos savivaldybėse pirmą kartą buvo atliktas mokyklinio amžiaus – 5, 7 ir 9 klasių mokinių gyvensenos tyrimas. Jo metu nustatyta, kad fiziškai aktyvūs ne pamokų metu, daugiau nei 60 min. ir ilgiau, buvo 9,9 proc. devintokų [23]. Tais pačiais metais Kaune atliktos studijos metu paaiškėjo, jog 4-6 dienas per savaitę fiziškai aktyvūs buvo 42,1 proc. devintokų, 3-4 kartus per savaitę aktyvia veikla užsiiminėjo daugiau nei trečdalis (31,3 proc. vaikinų ir 39,2 proc. merginų) respondentų, o 1 dieną per savaitę – 5 proc. moksleivių [16].
Nustatyta, kad yra aiški atvirkštinė koreliacija tarp fizinio aktyvumo ir visų mirtingumo priežasčių. Reguliarus fizinis aktyvumas jaunystėje gerina širdies ir kraujagyslių fiziologiją, lipidų profilį, organizmo jautrumą insulinui ir endotelio funkciją. Be to, didesnis kalorijų išnaudojimas organizme padeda kontroliuoti svorį. Svorių kilnojimas ir ištvermės pratimai atlieką svarbų vaidmenį raumenų masės ir kaulų tankio vystymuisi paauglystėje. Fizinis aktyvumas taip pat gerina smegenų kraujotaką, didina norepinefrino ir endorfinų cirkuliacijos lygį. Teigiamai veikia nuotaiką, pasitikėjimą savimi, koncentraciją, mažina nerimą, stresą ir pyktį. Be to, tobulėja kognityvinė raida, įgūdžių įgijimas ir elgesys [58].
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat teigia, kad fizinis aktyvumas siejasi su psichine paauglio sveikata. Tai padeda kontroliuoti nerimo ir depresijos simptomus, dalyvavimas tokio pobūdžio veikloje gali padėti ugdyti jaunų žmonių socialinius įgūdžius – fizinis aktyvumas kaip saviraiškos priemonė, kuri ugdo pasitikėjimą savimi, skatina socialinę sąveiką bei integraciją. Be to fiziškai aktyvus jaunimas yra linkęs rinktis sveiką gyvenseną bei parodyti geresnius rezultatus moksluose [60]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog fizinio aktyvumo nauda įžvelgiama ir slopinant įtampą – 18,6 proc. merginų ir 29,1 proc. vaikinų teigė atsipalaiduojantys lankydami baseiną ir sporto klubą [59]. Studijos vykdytos Brazilijoje duomenys atskleidė sąsajas tarp vaisių ir daržovių vartojimo bei fizinio aktyvumo. Nustatyta, jog vaikai vartojantys mažiau vaisių ir daržovių per dieną buvo atitinkamai 40 proc. ir 50 proc. mažiau fiziškai aktyvūs, lyginant su tais, kurie šiuos produktus vartoja dažniau [61]. Analizuojant Čekijos HBSC tyrimo duomenis, buvo nustatyta, jog paaugliai, kurie dalyvavo bet kokioje organizuotoje laisvalaikio veikloje, buvo linkę kasdien pusryčiauti, jie vartojo daugiau vaisių ir daržovių, pastebėta ir mažesnis gaiviųjų gėrimų suvartojimas. Dalyvavimas fizinio aktyvumo veiklose bei kituose užsiėmimuose taip pat buvo siejamas su mažesniu nesveiko maisto vartojimo dažniu [62].
Lietuvoje vadovaujamasi PSO parengtomis fizinio aktyvumo rekomendacijomis, kuriose teigiama, kad vaikai kurių amžius yra 5-17 metų, per dieną turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau nei 60 minučių. Svarbu, kad ši veikla turėtų kisti (varijuoti) - intensyvią keisti pasyvesnė ir
22 atvirkščiai. Didžioji dalis veiklų taip pat turėtų būti aerobinio pobūdžio [13]. Tačiau iki šiol Lietuva neturėjo suformavusi savo fizinio aktyvumo rekomendacijų. Šią spragą 2018 metais užpildė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai, kurie atsižvelgdami į kitų valstybių pasiekimus ir patirtis bei konsultuodamiesi su kitais specialistais, suformavo fizinio aktyvumo piramidę, skirtą 6-17 metų amžiaus vaikams. Joje su praktiniais pavyzdžiais, aiškiai pateikiama kaip reikia mankštintis, kad rekomenduojamas fizinio aktyvumo laikas per parą būtų pasiektas. Fizinio aktyvumo piramidė vaikams ir paaugliams galite pamatyti paveikslėlyje (1.5.1 pav.) [5].
1.5.1 pav. Vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo piramidė [5]
Taigi fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpyje yra reikšmingas dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, pakankamas fizinis krūvis prisideda prie geresnio raumenų ir skeleto išsivystymo, gerina širdies ir kraujotakos veiklą bei mažina antsvorio ir nutukimo išsivystymo tikimybę, teigiamai veikia psichinę sveikatą. Antra, jis yra vienas iš veiksnių, kurie daro poveikį įvairių lėtinių ligų vystymuisi. Taip pat nustatyta ir teigiamos sąsajos tarp fizinio aktyvumo ir sveikų maisto produktų vartojimo – aktyviai laiką leidžiantys moksleiviai yra labiau linkę rinktis sveikatai naudingus produktus.
1.6 Pasyvi veikla
Didžiausias fizinio aktyvumą stabdantis veiksnys, tai pasyvi veiklą, kuri užima didžiąją dienos dalį. Nesvarbu ar tai būtų vaikas ar suaugęs asmuo, daugiausia laiko praleidžiama sėdint, gulint ar naudojantis išmaniosiomis technologijomis (žiūrint televiziją, naudojantis kompiuteriu, telefonu, ar kitais išmaniaisiais prietaisais). Didesnis išmaniųjų technologijų naudojimas siejamas su padidėjusiu nutukimo lygiu, kadangi dėl to mažėja fizinis aktyvumas bei ypač pasireiškia pasyvus gyvenimo būdas. Priklausomybė nuo interneto, taip pat yra didėjantis sveikatą trikdantis veiksnys, siejama su vis daugiau sveikatos problemų – jau anksčiau minėtas aktyvumo mažėjimas,
23 prasta miego kokybė ir kita [63]. 2015-2016 metais, Teksase buvo tiriama beveik septyni šimtai tūkstančių, aštuntos ir vienuoliktos klasės mokinių, norint išsiaiškinti kokios yra sąsajos tarp laiko praleidžiamo naudojantis išmaniosiomis technologijomis ir trimis pagrindiniais veiksniais siejamais su nutukimu: paskutinio dienos valgymo laiku, nesveikais mitybos įpročiais ir miego trukme. Studijos metu paaiškėjo, kad vaikai, kurie tokio pobūdžio veikla užsiiminėjo 6 ir daugiau valandų, dažniau buvo linkę valgyti vėlai vakare, jie nepakankamai miegojo bei dažniau maitinosi neracionaliai, lyginant su vaikais, kurie prie televizoriaus, kompiuterio ir kitų technologijų per dieną praleido iki 2 valandų [64]. Faktą apie nutukimo didėjimą ir jo sąsajas su išmaniosiomis technologijomis patvirtina ir Turkijoje darytas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nutukę paaugliai (55,7 proc.) lyginant su kontroline grupe (32,8 proc.) buvo linkę daugiau laiko praleisti naršant internete, taip pat žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Daugiau laiko internete praleidžiantys asmenys reikšmingai mažiau realiai bendravo ir su kitais asmenimis. Tiriant fizinio aktyvumo dažnį, lyginant nutukusių vaikų ir kontrolinę grupes paaiškėjo, jog per didelį svorį turintys vaikai buvo mažiau fiziškai aktyvūs (atitinkamai - 1.05 ± 0.93 ir 2.95 ± 1.52 valandų) [63]. Tačiau yra pastebėtas ir teigiamas išmaniųjų technologijų poveikis. Tiriant mobiliųjų telefono programėlių įtaką sveikatai, nustatyta, kad jos turi teigiamą poveikį paauglių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiams – fizini aktyvumą ir mitybą skatinančios programėlės ragina vaikus atkreipti dėmesį į šiuos gyvensenos veiksnius, gerina vandens, vaisių ir daržovių vartojimą, skatina judėjimą [65].
Taigi, fizinį aktyvumą daugeliu atvejų užgožia pasyvi veikla. Žmonės linkę didžiąją dienos dalį praleisti sėdint, gulint ar laiką leidžiant su išmaniosiomis technologijomis. Jos turi sąsajų su fizinio aktyvumo mažėjimu, paauglių psichine sveikata, įvairiais sveikatos sutrikimais, nustatyta sąsajų ir su įvairiais neracionalios mitybos požymiais – užkandžiavimu, valgymu naktį, mažesniu vaisių ir daržovių vartojimu. Tačiau atsiranda ir studijų, kuriose atskleidžiama, kokiu būdu mobiliosios programėlės gali veikti sveikatinančia linkme. Jjos įvairiais būdais suteikia žinių apie mitybą, aktyvią veiklą, skatina paauglius atkreipti dėmesį i savo elgseną ir ją keisti.
1.7 Miegas, jo trukmė
Psichinė sveikata paauglystėje yra taip pat labai svarbi, o vienas iš jos komponentų yra miegas. Miegas apibūdinamas kaip pagrindinis veiksnys palaikantis gerą fizinę ir psichinę žmonių, ypač jaunimo sveikatą. Tyrimai parodė, kad ši organizmo funkcija labai reikšminga daugelyje somatinių, kognityvinių ir psichologinių procesų. Pavyzdžiui, manoma, kad miegas naudingas energijos išsaugojimui, neuronų atsinaujinimui ir smegenų plastiškumui [66]. Miegas atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, imuninės ir termoreguliacinės sistemos procesuose, kurie prisideda prie smegenų funkcionavimo aktyviuoju paros metu (dienos). Miegas taip pat yra būtinas augimui, nes augimo hormonai selektyviai
24 išskiriamas lėtojo, gilaus miego stadijoje [66]. Be anksčiau minėtų funkcijų, miegas daugiausiai susijęs su kognityviniais ir psichologiniais procesais, įskaitant mokymąsi ir atminties kokybę, taip pat emocinę atmintį bei apdorojimą [67]. Ši žmogaus funkcija yra vienas iš veiksnių, atsakingų už gerą paauglio psichinę sveikatą. Nepakankama miego trukmė gali lemti emocines problemas, tokias, kaip depresiją ar nerimo simptomus [68], elgesio problemas – agresiją ir patyčias [69]. Taip pat Filadelfijoje atlikus 14-18 metų amžiaus mokinių stebėjimą apie miego trukmę ir KMI, buvo nustatyta, kad kuo mažesnė miego trukmė buvo, tuo labiau didėjo šis rodiklis. Kiekviena papildoma miego valanda buvo siejama su KMI sumažėjimu 0,07 kg/m2 10 procentilėje, 0,17 kg/m2 sumažėjimu 50 procentilėje bei 0,28 kg/m2 mažėjimu 90 procentilėje [70]. Dabartinėje visuomenėje dauguma paauglių turi išmaniuosius telefonus, kuriuos naudoja nuolatos, ne išimtis jų naudojimas ir prieš einant miegoti, kas vėliau lemia miego stygių ir gali paveikti psichinę sveikatą. Tyrimais yra nustatyta, kad miego trikdymas yra svarbus rizikos faktorius vystantis depresijai, paauglystės metu. Studijos, kurią atliko Sakari Lemola drauge su kitais autoriais, rezultatuose pateikiama, kad depresijos simptomai buvo teigiamai susiję su visų tipų elektroninių prietaisų naudojimu naktį. Taip pat pastebėta, kad išmaniųjų technologijų naudojimas prieš miegą buvo neigiamai susijęs su miego trukme ir teigiamai siejosi su sunkumais užmigti [71].
Miegas paauglio gyvenime atlieka svarbų vaidmenį, kadangi turi poveikį tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Tinkamas jo kiekis užtikrina gerą paauglio smegenų funkcionavimą (išskiriami augimo hormonai užtikrina gerą atmintį), emocinį stabilumą, pykčio valdymą. Tinkamas miego kiekis siejamas ir su kūno svoriu – jo trūkumas atitinkamai gali didinti KMI.
25
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo aprašymas
Pasaulyje vis daugiau kalbama apie per didelį žmonių svorį ir su juo susijusias problemas. Ypač pabrėžiamas didėjantis vaikų ir paauglių antsvoris bei nutukimas, kurie daro poveikį sveikatai ir suagus. Pastebėjus jog svorio didėjimas tampa vis aktualesne problema Pasaulio sveikatos organizacija 2008 metais pradėjo Europos vaikų augimo stebėsenos WHO Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI) tyrimus. Daugelyje valstybių, o tarp jų ir Lietuvoje, iki tol nebuvo vykdoma standartizuota vaikų augimo stebėsena, todėl į šį projektą mūsų šalis įsitraukė nuo pat pradžių ir dalyvavo visuose trijuose tyrimo etapuose, kurie vykdyti 2008, 2010 ir 2013 metais [72]. Tad 2016 metų pavasarį vykdytas tyrimas buvo jau ketvirtasis, dalyvaujant Lietuvai. Tyrimo metu buvo siekta stebėti vaikų augimą, analizuoti jų gyvensenos įpročius ir ieškoti sąsajų su jų aplinkos veiksniais. Nors pagal COSI tyrimo protokolą tikslinė tyrimo grupė – pradinio mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau vykdant Lietuvos vaikų augimo stebėsaną buvo nuspręsta ištirti ir devintų klasių mokinius. Šis baigiamasis darbas buvo rengiamas dalyvaujant tęstiniame COSI projekte, vykdant devintos klasės mokinių augimo stebėseną.
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų imtis
2016 metais vykdant vaikų augimo stebėsenos tyrimą Lietuvoje įtraukta 10 apskričių. Imtis formuota siekiant apimti didžiųjų miestų, rajonų ir mažų miestelių moksleivius, kad rezultatai atspindėtų visos šalies situaciją. Respondentų skaičius kiekviename regione numatytas atsižvelgiant į gyventojų skaičių.Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas 2008 m. kovo 13 d. Nr.: 16 (2 PRIEDAS).
Studijai pasirinkta tikslinė populiacija – Marijampolės ir Vilniaus apskričių devintų klasių moksleiviai. Lizdinės atrankos būdu buvo atrinktos 27 tyrime dalyvausiančios abiejos apskrityse esančios mokyklos. Išdalinta 1650 anketų, surinkta užpildytų 1158. Nustatyta, jog atsako dažnis – 70,18 proc. Į tyrimą atrinkti tik 809 mokiniai, kurie atitiko tyrimui iškeltus reikalavimus – devintokai buvo 15 ir 16 metų amžiaus, jiems išmatuoti antropometriniai rodikliai ir užpildytos devintokų anketos. Ugdymo įstaigų sąrašas ir kiek iš kiekvienos mokyklos apklausta mokinių, pateikiami penktame priede (5 PRIEDAS).
Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmojo etapo metu vykta į mokyklas ir dalinta informuoto asmens sutikimai devintokų tėvams. Pirmojo apsilankymo metu moksleiviams palikti ir klausimynais, kuriuos turėjo užpildyti. Sugrįžus tėvų sutikimams, tiriami tik tie vaikai, kurių sutikimai buvo gauti. Antrojo vizito metu surinktos jau užpildytos devintokų anketos bei vaikams, kurių tevai pasirešė sutikimus atlikti antropometriniai matavimai .
26 2.3 Tyrimo metodai
Tyrimas vykdytas naudojant du metodus. Moksleiviams dalintos anketos ir atlikti objektyvūs antropometriniai (ūgio ir svorio) matavimai.
2.3.1 Anketinė apklausa
Tyrime, kuris vykdytas 2016 metais vienas iš naudotų instrumentų – Devintoko anketa, ją sudarė 35 klausimai. Klausimyne buvo pateikta įvairių tipų klausimų – atviro, uždaro – su pateikiamas galimais atsakymų variantais. Pastarųjų klausimų anketoje buvo dauguma, siekiant moksleiviams padėti tiksliau pasirinkti atsakymus. Apklausoje įtraukta ir klausimų su Likerto skalės pobūdžio atsakymais. Jie naudoti išsiaiškinti įvairių maisto produktų vartojimą – niekada, rečiau nei kartą per savaitę, kartais (1-3 dienas), dažnai (4-6 dienas) ir kasdien. Šeimos ir moksleivio mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiams įvertinti – visiškai sutinku, sutinku, nei sutinku, nei nesutinku, nesutinku ir visiškai nesutinku. Atsakyti į klausimus apie šeimos įpročius, pateikta 5 galimi variantai: niekada, labai retai, kartais, dažnai ir beveik visada. Klausimynais buvo siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie devintokų aplinkos veiksnius, nustatyti kokie valgymo įpročiai vyrauja, kaip dažnai vartojami tam tikri maisto produktai, kokius laisvalaikio praleidimo būdus moksleiviai renkasi dažniausiai bei kokie miego įpročiai vyrauja. Šiuo tyrimu norima ištirti, kaip devintokai vertina dabartinį savo svorį, sveikatos būklę, ar šie moksleiviai yra fiziškai aktyvūs ir jei taip, kaip dažnai jie lanko fizinį aktyvumą skatinančias veiklas. Visas klausimynas pateikiamas trečiame priede (3 PRIEDAS). Analizuojant tyrimo metu surinktus duomenis buvo siekiama stebėti moksleivių augimą, gyvensenos įpročius (mitybą, fizinį aktyvumą) bei jų sąsajas su gyvenamąja vieta.
Tyrime pateikiami klausimai, kurie analizuoja šias veiksnių grupes:
Sociodemografiniai rodikliai. „2. Tavo gimimo data“, „3. Ar gyveni su abiem biologiniais tėvais?“. Tyrėjų anketoje – „2. Vaiko lytis“, „3. Gyvenamoji vieta“, „4. Vaiko gimimo data“. Devintokų gyvensenos įpročių bei įvairių veiksnių atskleidimui klausimyne pateikiami šie klausimai: „6. Kaip dažniausiai nuvyksti į mokyklą ir grįžti iš jos į namus?“, „7. Ar tavo gyvenamojoje vietoje yra erdvių, kur galėtum mankštintis laisvalaikiu (stadionas, dviračių takas, krepšinio arba treniruoklių aikštelė)?“, „8. Ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose stadionuose, aikštelėse?“, „9. Ar naudojiesi mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ar vidaus erdvėmis fiziškai aktyviai veiklai?“, „10. Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus – sportavai, ėjai greitu žingsniu, važiavai dviračiu, dirbai namų ūkio darbus ir kt., bent 60 min?“, „11. Kiek kartų per savaitę laisvalaikiu būni fiziškai aktyvus (žaidi krepšinį, futbolą, bėgioji, važinėji dviračiu, riedlente ir kt..)?“, „12. Kiek valandų per dieną būni fiziškai aktyvus
27 (sportuoji, žaidi krepšinį, futbolą, bėgioji, važinėji dviračiu, riedlente, atlieki namų ūkio darbus ir kt..)?“, „13. Ar lankai sporto arba šokių būrelį (futbolo, plaukimo, teniso, krepšinio ir kt.)?“, „14. Kelis kartus per savaitę lankai sporto arba/ir šokių būrelius?“, „15. Kaip manai, kiek esi fiziškai aktyvus?“, „17. Kiek valandų per dieną dažniausiai ruoši pamokas arba skaitai knygą?“, „18. Kiek valandų per dieną dažniausiai žaidi, dirbi kompiuteriu arba žiūri televizijos laidas, filmus?“, „19. Darbo dienomis dažniausiai eini miegoti... val. ... min. ir keliesi ... val. ...min.“, „20. Savaitgaliais dažniausiai eini miegoti... val. ... min. ir keliesi ... val. ...min.“, „21. Kiek kartų per dieną dažniausiai valgai?“, „22. Ar dažnai namuose pusryčiauji?“, „23. Kiekvienoje eilutėje pažymėk labiausiai tau tinkantį atsakymą“ (pateikiami teiginiai apie valgymo įpročius), „25. Ar dažnai valgai ir geri šiuos maisto produktus ir gėrimus per įprastinė savaitę?“, „26. Kiek šaukštelių cukraus dedi į puodelį arbatos?“, „27. Ar tau svarbu sveikai maitintis?“, „28. Ar pats (pati) stengiesi sveikai maitintis?“, „31. Ar per praėjusius metus laikeisi dietos?“, „33. Ar dažnai gaminiesi valgyti: 1) taip 2) ne“, „34. Ar dažnai tu užkandžiauji, kai...“, „35. Lentelėje pateikta keletas klausimų apie šeimos įpročius. Pažymėk atsakymą, kuris labiausia tinka Tavo šeimai.“.
2.3.2 Vaikų antropometriniai matavimai
Antropometriniai matavimai vykdyti 2016 metų balandžio – gegužės mėnesiais. Tiriamuosius stengtasi matuoti pirmoje dienos pusėje, tačiau kažikuriose mokyklose viakai tirti ir po pietų. Matavimai atlikti tik devintokams, kurių sutikimus pasirašė abu tėvai. Duomenų išmatavimui pasirinkta klasė, ar kita patalpa, kurioje buvo pakankamai vietos. Rezultatai fiksuoti tyrėjo anketose (4 PRIEDAS), kuriose žymėtas vaiko ūgis ir svoris. Visiems moksleiviams matavimai atlikti įsigyta PSO rekomenduota antropometrine įranga – SECA nešiojama ūgio matuokle ir SECA medicininėmis elektroninėmis nešiojamoms svarstyklėmis. Tiriamieji sverti be batų bei kitų ant kūno nešiojamų papildomų daiktų (kepurių, šalikų, papuošalų ir pan.), tik su plonais, lengvais rūbais. Ūgio matavimas taip pat vykdytas pagal tam tikrus reikalavimus – vaikai turėjo prisiglausti nugara prie matuoklio, galvą laikyti tiesiai, stovėti įtraukus pilvą bei suglaudus kulnus. Gauti rezultatai fiksuoti 0,1cm ir 0,1 kg tikslumu. KMI skaičiuotas atmetus rūbų svorį, pagal formulę – KMI = svoris/ ūgis². Vėliau, gauti rezultatai, atsižvelgiant į vaikų amžių ir šiuos rodiklius palyginus su suaugusiųjų kūno masės indekso vertėmis, sugrupuoti į fizinio išsivystymo grupes: labai liesi, liesi, normalaus svorio, antsvorį turintys ir nutukę, remiantis IOTF standartais. Tačiau dėl per mažo tam tikrų grupių kiekio, duomenys buvo pergrupuoti į tris grupes – per mažo, normalaus svorio bei turintys antsvorį/nutukę.
2.4 Duomenų analizė
Duomenų suvedimas vyko dviem etapais. Pirmiausia, naudojant kompiuterinę programą „EpiData“, suvesta informacija iš anketų, vėliau šioje programoje sukaupti duomenys konvertuoti ir
28 pritaikyti SPSS statistinių skaičiavimų programai. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS ir Microsoft Excel programomis. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN). Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, kai skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo normaliojo, dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų skirstiniams palyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas neparametrinis Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Vieno priklausomo kintamojo (Y) vidutinių reikšmių priklausomybė nuo kelių nepriklausomųjų kintamųjų (X) vertinta daugialypės regresinės analizės metodu. Gautų standartizuotų regresijos koeficientų (ß) didesnė reikšmė absoliučiu didumu rodo didesnę Y priklausomybę nuo X. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,001 - statistiškai labai reikšmingu. Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse.
