LIETUVOS MOKINIŲ ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ POKYČIAI 2008–2016 METAIS IR SĄSAJOS SU ŠEIMOS APLINKOS VEIKSNIAIS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Justina Vaitkevičiūtė

LIETUVOS MOKINIŲ

ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ

POKYČIAI 2008–2016 METAIS

IR SĄSAJOS SU ŠEIMOS

APLINKOS VEIKSNIAIS

visuomenės sveikata (M 004)

Disertacija rengta 2015–2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medici-nos katedroje.

Mokslinė vadovė

prof. dr. Aušra Petrauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, me-dicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).

Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos mokslo krypties taryboje:

Pirmininkė

prof. dr. Rūta Ustinavičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).

Nariai:

prof. dr. Pedro González-Muniesa (Navaros universitetas (Ispanija), medi-cinos ir sveikatos mokslai, farmacija – M 003);

prof. dr. Skirmantė Sauliūnė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004);

prof. dr. Rimantas Stukas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004);

prof. dr. Alvydas Unikauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

Disertacija ginama viešame visuomenės sveikatos mokslo krypties tarybos posėdyje 2020 m. balandžio 10 d. 10 val. Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto Visuomenės sveikatos fakulteto 108 auditorijoje.

Disertacijos gynimo vietos adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, Lietuva.

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES

Justina Vaitkevičiūtė

THE CHANGES OF ANTHROPOMETRIC

INDICATORS OF LITHUANIAN

SCHOOLCHILDREN IN 2008–2016 AND

ASSOCIATIONS WITH PARENTING

PRACTICES

Public Health (M 004)

Dissertation has been prepared at the Department of Preventive Medicine of Faculty of Public Health of Medical Academy Lithuanian University of Health Sciences, during the period of 2015–2020.

Scientific Supervisor

Prof. Dr. Aušra Petrauskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004).

Dissertation is defended at the Public Health Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences:

Chairperson

Prof. Dr. Rūta Ustinavičienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004).

Members:

Prof. Dr. Pedro González-Muniesa (University of Navarra (Spain), Medi-cal and Health Sciences, Pharmacy – M 003);

Prof. Dr. Skirmantė Sauliūnė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004);

Prof. Dr. Rimantas Stukas (Vilnius University, Medical and Health Scien-ces, Public Health – M 004);

Prof. Dr. Alvydas Unikauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Medicine – M 001).

Dissertation will be defended at the open session of the Public Health Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences on the 10th of April, 2020 at 10 a.m. in 108 auditorium of the Faculty of Public Health of the Lithuanian University of Health Sciences.

5

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS ... 8

ĮVADAS... 9

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

2.1. Vaikų augimo vertinimo standartai ... 14

2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje (epidemiologinė situacija) ... 19

2.3. Svorio įtaka vaiko sveikatai ir ryšiai su antropometriniais rodikliais bei sveikata suaugus ... 22

2.4. Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiai ... 24

2.5. Vaikų antropometrinių rodiklių, gyvensenos ir šeimos aplinkos veiksnių sąsajos ... 25

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 32

3.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka ... 32

3.2. Tiriamųjų aprašymas ... 34

3.3. Tyrimo metodai ... 36

3.3.1. Antropometrinis matavimas ... 36

3.3.2. KMI grupių vertinimas pagal IOTF standartus ... 36

3.3.3. Anketinės apklausos, duomenų grupavimas ir nauji kintamieji ... 37

3.3.3.1. Šeimos apklausos anketa ... 37

3.3.3.2. Devintoko apklausos anketa ... 39

3.4. Statistinė duomenų analizė ... 40

3.5. Tyrimo etika ... 41

4. REZULTATAI ... 42

4.1. Lietuvos pirmos klasės mokinių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008–2016 metais ... 42

4.2. Lietuvos mokinių kohortos antropometrinių rodiklių pokyčiai nuo pirmos iki devintos klasės ... 55

4.3. Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių pokyčiai ... 63

4.3.1. Pirmos klasės vaikų fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių pokyčiai 2008–2016 metais ... 63

4.3.2. Tiriamosios vaikų kohortos fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai 2008 ir 2016 metais ... 68

6

4.4. Vaikų antropometrinių rodiklių ir šeimos aplinkos veiksnių

sąsajos (2016 metų tyrimo rezultatai) ... 72

4.4.1. Pirmokų antropometrinių rodiklių, vaikų mitybos ir su mityba susijusių šeimos įpročių sąsajos ... 72

4.4.2. Devintokų antropometrinių rodiklių, šeimos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių sąsajos ... 78

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 84 IŠVADOS ... 98 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 99 SUMMARY ... 101 BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ... 123 PUBLIKACIJOS ... 146 PRIEDAI ... 173 1 priedas ... 173 2 priedas ... 174 3 priedas ... 175 4 priedas ... 176 5 priedas ... 182 6 priedas ... 186 7 priedas ... 187 8 priedas ... 188 9 priedas ... 189 10 priedas ... 190 11 priedas ... 191 12 priedas ... 193 13 priedas ... 195 14 priedas ... 196 15 priedas ... 197 16 priedas ... 198 17 priedas ... 199 CURRICULUM VITAE ... 200 PADĖKA ... 201

7

SANTRUMPOS

𝑋𝑋� – vidurkis

ALSPAC – ilgalaikis Avon regiono tėvų ir vaikų tyrimas (JK) (angl. The Avon Longitudinal Study of Parents and Children)

ANOVA – dispersinė analizė

CDC – Ligų kontrolės ir prevencijos centras (angl. Centers for Disease Control and Prevention)

COSI – PSO koordinuojama Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative)

HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School-Aged Children)

IDEFICS – mitybos ir gyvenimo būdo sąlygojamo poveikio vaikams ir kūdikiams nustatymo ir prevencijos projektas (angl.

Identification and Prevention of Dietary and Lifestyle Induced Health Effects in Children and Infants Project)

IOTF – Tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė (angl. International Obesity Task Force) KMI – kūno masės indeksas

KMO – Kaizerio-Mejerio-Olkino matas lls – laisvės laipsnių skaičius

MCS – Tūkstantmečio kohortinis tyrimas (angl. The Millennium Cohort Study – MCS), taip pat žinomas kaip Naujojo amžiaus vaikų tyrimas (angl. Child of the New Century)

n – tiriamųjų skaičius

NCHS – Nacionalinis sveikatos statistikos centras (angl. National Center for Health Statistics)

p – reikšmingumo lygmuo PI – pasikliautinasis intervalas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SN – standartinis nuokrypis

TV – televizija

β – regresijos koeficientas χ2 _{– Chi kvadratu kriterijus}

8

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS

KMI grupė – taikoma kūno svoriui įvertinti ir nustatoma atsižvelgiant į KMI

ribines vertes – nepakankamas svoris, normalus svoris, antsvoris, nutukimas. Anglų kalboje vartojamas terminas „nutritional status“, todėl kartais varto-jamas „mitybos būklės“ terminas.

Kvintilis – penktoji dalis, požymio reikšmių pasiskirstymo skaitinė

charak-teristika, nurodanti varianto užimamą vietą į 5 dalis padalytoje aibėje [1].

Padidėjęs KMI – antsvoris, įskaitant nutukimą.

Ribinė vertė (angl. cut-off-points) – ribinės vaikų augimo kriterijų vertės,

pagal kurias, atsižvelgiant į amžių ir lytį, vertinamas vaikų augimas.

Su mityba susiję auklėjimo stiliai – auklėjimo stiliai, kurie susiję su mityba;

gali būti vertinami kaip auklėjimo stilių subkategorija.

Su mityba susiję šeimos įpročiai – šiame darbe faktorinės analizės metu

išskirti šeimos įpročiai, susiję su vaiko ir šeimos mityba, pavyzdžiui, nesveiko maisto kontrolė, maisto ruošimas, rūpinimasis šeimos mityba ir kt.

Su mityba susijusios tėvų praktikos – tai elgesys ar veiksmai, kurie turi

įtakos vaiko mitybai.

Tėvų praktikos – tai elgesys ar veiksmai, kurie turi įtakos vaiko požiūriui,

9

ĮVADAS

Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos uždavinių – vaikų augimo ste-bėsena, o tiksliau, antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijų vertinimas. Didėjantys antsvorio ir nutukimo paplitimo rodikliai yra vienas didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių XXI a.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktais duomenimis, pasaulyje 2016 metais per didelio svorio 5–19 metų amžiaus vaikų buvo 18 proc., o nutukusių – 7 proc. 1975 metais pasaulyje buvo tik 1 proc. nutu-kusių vaikų [2]. Įvertinus pasaulinius vaikų svorio pokyčius 1980–2013 me-tais, nustatyta, jog išsivysčiusiose šalyse antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų padidėjo nuo 16,9 proc. iki 23,8 proc., o tarp mergaičių – nuo 16,2 proc. iki 22,6 proc. (vertinant pagal Tarptautinės kovos su nutukimu dar-bo grupės (angl. International Obesity Task Force (IOTF)) ribines vertes) [3]. 1975–2016 metais pagal amžių standartizuotas 5–19 metų amžiaus berniukų KMI vidurkis padidėjo nuo 16,8 kg/m2 _{iki 18,5 kg/m}2_{, o mergaičių – nuo} 17,2 kg/m2 _{iki 18,6 kg/m}2 _{[4]. Mokslininkai prognozuoja, jog 2025 metais per} didelio svorio vaikų dalis pasieks 15,8 proc., iš kurių 5,4 proc. bus nutukę (vertinant pagal IOTF ribines vertes) [5].

Duomenų, apie Lietuvos vaikų antsvorio ir nutukimo pokyčius, nėra daug. 1985 metų duomenimis, Lietuvos septynmečių berniukų KMI vidurkis bu-vo 15,9 kg/m2_{, o 2000 metais – 16,7 kg/m}2_{. Mergaičių – atitinkamai} 15,6 kg/m2 _{ir 15,5 kg/m}2 _{[6]. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir} svei-katos (angl. Lithuanian Health Behaviour in School-Aged Children (HBSC)) tyrimo duomenimis, 2002 metais antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje buvo mažiausias, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis: nutu-kusių 15 metų mergaičių buvo tik 0,3 proc., o berniukų – 0,6 proc. [7, 8]. HBSC tyrimo duomenimis, 2014 metais 15 metų mergaičių, turinčių ant-svorio, įskaitant nutukimą, buvo 8 proc., berniukų – 17 proc. [9].

Nutukimas paveikia endokrininę vaiko sistemą ir turi įtakos greitesniam jo augimui [10]. Tai yra vienas pagrindinių dislipidemijos, padidėjusio kraujospūdžio, II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių. Šios ligos yra vienos labiausiai paplitusių pasaulyje, jaunėjančių, sumažinančių darbingumą, tam-pančių našta valstybei ir sveikatos priežiūros sektoriui [11–14]. Su nutukimu susijusios ir kitos virškinimo, plaučių, atramos, nervų sistemų bei odos ligos [15]. Be to, problemos, susijusios su svoriu, gali prisidėti prie bendravimo problemų [16] ar paskatinti įvairias psichologines jaunimo problemas, de-presiją [17–19]. Vaiko antropometriniai rodikliai koreliuoja su rodikliais

10

vyresniame amžiuje [20], todėl didelė tikimybė, kad vaiko antsvoris, įskaitant nutukimą, išliks ir vyresniame amžiuje.

Mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai yra vieni pagrindinių veiksnių, turin-čių įtakos svoriui. Antsvoris ir nutukimas dažniausiai siejami su mažu fiziniu aktyvumu bei per dideliu kalorijų kiekio suvartojimu [21, 22]. „Greitas“ ir daug kalorijų turintis maistas, dažnas užkandžiavimas, didelės porcijos, ma-žas daržovių ir vaisių suvartojimas, valgymų praleidimas – pagrindiniai mity-bos rizikos veiksniai, siejami su padidėjusiu vaikų KMI [22, 23]. Literatūroje vienas dažniausiai išskiriamų veiksnių – saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas [24]. Laikas, praleidžiamas žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, fizinio aktyvumo stoka, sutrumpėjęs miego laikas – veiksniai, kurie taip pat dažnai siejami su vaikų antsvoriu ir nutukimu [22, 25, 26].

Vaiko gyvensenos įpročių formavimuisi įtakos turi visa aplinka, kurioje jis auga [27]. Todėl vaiko antropometriniams rodikliams turi įtakos ir kiti šeimos aplinkos veiksniai, tokie kaip pusryčiavimas, šeimos valgymas kartu, lais-valaikio leidimo būdas ir kt. [28–30]. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vaikų KMI gali turėti sąsajų su tėvų pasirinktu auklėjimo stiliumi [31–34], kuris diktuoja ir namuose taikomas su mityba susijusias praktikas. Nustatyta, jog neįtraukiantis, nuolaidus arba, kaip tik labai saugojantis ar griežtas vaikų auklėjimas buvo susijęs su didesniu KMI, spaudimas valgyti – su mažesniu KMI, o autoritetingas elgesys – su normaliu vaikų KMI [31, 35, 36]. Tinka-mas auklėjimo stilius labai svarbus, nes suformuoti gyvensenos įpročiai išlie-ka ir suaugus [37, 38].

Vaikų augimo rodiklių ir su jais susijusių veiksnių stebėsena tiek nacio-naliniu, tiek tarptautiniu mastu – labai svarbi visuomenės sveikatos sritis. Vykdant nuolatinę vaikų antropometrinių rodiklių ir gyvensenos veiksnių stebėseną bei analizę galima vertinti vaikų augimo tendencijas bei laiku nu-statyti atsirandančias problemas, tokias kaip nepakankamas svoris, antsvoris bei nutukimas. Būtent antsvorio ir nutukimo stebėsenai Europos šalyse 2007 metais buvo pradėtas projektas – PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva (angl. The WHO European Childhood Obesity Sur-veillance Initiative (COSI)). Projekto pirmajame etape 2008 metais dalyvavo

13 šalių. 2016 metais ketvirtą kartą organizuojamame tyrime dalyvavo jau 35 šalys. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas į tyrimą įsitraukė nuo pat pradžių ir koordinuoja šio tyrimo vykdymą Lietuvoje. Tyrimas visose šalyse atliekamas taikant standartizuotą metodiką ir vieningą tyrimo protokolą. Šis disertacinis darbas yra parengtas dalyvaujant minėtoje PSO iniciatyvoje, vykdant visos Lietuvos mokinių augimo stebėsenos tyrimus ir analizuojant per keturis tyrimo etapus surinktą gausią medžiagą.

11

Darbo mokslinis naujumas

Darbe pateikiami aštuonerių metų pirmokų augimo stebėsenos rezultatai, kurie gauti ištyrus dideles, nacionalines šalį reprezentuojančias imtis 2008, 2010, 2013 ir 2016 metais. Duomenys surinkti taikant tuos pačius tyrimo metodus bei įrangą, todėl duomenis galima palyginti ne tik tarp skirtingų tyrimo metų, bet ir su kitomis tyrime dalyvaujančiomis šalimis.

Viena šio tyrimo dalių – kohortinis tyrimas, kurio metu lyginami tų pačių vaikų, tirtų 2008 ir 2016 metais (vaikai tirti pirmoje klasėje ir devintoje kla-sėje), antropometriniai rodikliai ir gyvensenos veiksniai. Buvo vertinama, kaip skyrėsi antropometriniai rodikliai ir mokinių gyvensenos veiksniai pradiniame mokykliniame amžiuje ir paauglystėje.

Vienas iš šio darbo naujumų buvo tai, jog nagrinėta tema, kuri Lietuvoje dar mažai tyrinėta, t. y. su mityba ir fiziniu aktyvumu susijusios šeimos ap-linkos sąsajos su vaiko antropometriniais rodikliais. Kai kurios fizinio akty-vumo, mitybos ir antropometrinių rodiklių sąsajos Lietuvoje jau buvo vertin-tos ankstesniuose darbuose, tiek nacionaliniu mastu [39, 40], tiek dalyvaujant tarptautiniuose tyrimuose [41, 42], tačiau, kol kas, nepakankamai dėmesio sulaukė su mityba ir fiziniu aktyvumu susijusios tėvų praktikos, auklėjimo ir vaikų elgesio modeliai. Taigi atsižvelgiant į kitų šalių atliktus tyrimus, kai buvo vertinamos šeimos aplinkos ir vaiko KMI sąsajos [31, 43, 44], buvo vertinama, kokios sąsajos nustatytos Lietuvoje, kiek jos sutapo su kitų autorių duomenimis bei kiek buvo skirtinga šeimų valgymo kultūra.

Darbo praktinė reikšmė

Tyrimo duomenys svarbūs vykdant Lietuvos vaikų augimo rodiklių ste-bėseną. Rodiklių vertinimas pagal tarptautinius standartus bei vieningos tyrimo metodikos naudojimas leidžia palyginti Lietuvos ir kitų šalių situaciją Europos kontekste. Surinkti duomenys reprezentuoja šalį, taigi gali būti nau-dojami kuriant nacionalinius vaikų augimo standartus.

Vykdant nacionalinę sveikatos politiką svarbu įvertinti esamą situaciją, tam gali būti panaudoti šio tyrimo rezultatai. Vaikų sveikatos rodiklių ir jų pokyčių stebėsena gali atspindėti šalyje įgyvendinamų programų efektyvumą bei identifikuoti sveikatos netolygumus ir grupes, kurioms turi būti skiriamas didesnis dėmesys [45]. Tyrimo duomenys gali būti panaudoti rengiant su vaikų sveikata susijusias profilaktines programas.

Šiame darbe nustatyti ryšiai tarp vaikų KMI ir šeimos aplinkos, susijusios su jų mityba bei fiziniu aktyvumu, prisidės prie išsamesnio problemų, su-sijusių su vaikų svoriu, suvokimo ir sprendimo. Tyrimo rezultatus gali nau-doti mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai, rengdami ugdomąsias veiklas, tėvams skirtus edukacinius užsiėmimus, o akademinė bendruome-nė – studentų mokymui, specialistų tobulinimui.

12

Autorės indėlis

Autorė Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime dalyvauja nuo 2013 me-tų, kai tyrimus vykdė Marijampolės apskrities mokyklose. 2016 metais pri-sidėjo prie tyrimo organizavimo, rūpinosi Lietuvos bioetikos komiteto bei Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos leidimų pratęsimu, rengė pirmokų tėvų ir devintokų apklausos anketas, apskaičiavo tiriamųjų imtis apskrityse, dalyvavo atrenkat mokyklas tyrimui, vykdė tyrimus Utenos ir Panevėžio apskričių mokyklose, vedė duomenis ir sudarė 2016 metų tyrimo kompiuterinę duomenų bazę, atliko statistinę duomenų analizę, pristatė tyrimą tarptautinėse mokslinėse konferencijose, tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose moksliniuose leidiniuose bei parengė visas šio disertacinio darbo dalis.

13

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas. Įvertinti Lietuvos mokinių antropometrinių rodiklių, mitybos ir

fizinio aktyvumo įpročių pokyčius 2008–2016 metais bei augimo rodiklių ir šeimos aplinkos veiksnių sąsajas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti Lietuvos pirmos klasės mokinių antropometrinių rodiklių po-kyčius 2008–2016 metais;

2. Įvertinti mokinių kohortos pagrindinių augimo rodiklių pokyčius nuo pir-mos iki devintos klasės;

3. Nustatyti Lietuvos mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčius 2008–2016 metais;

4. Įvertinti pirmos ir devintos klasės mokinių antropometrinių rodiklių ir šei-mos aplinkos veiksnių sąsajas.

14

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Vaikų augimo stebėsena aktuali tiek individualiame, tiek populiaciniame lygmenyje. Antropometriniai rodikliai itin svarbūs, vertinant vaiko sveikatos būklę, augimą ir mitybą. Kai vaiko rodikliai yra mažesni, lyginant su ribi-nėmis reikšmėmis, įtariama, jog vaiko mityba yra nepakankama. Dažniausiai vaikų nepakankama mityba yra aktuali mažai išsivysčiusiose šalyse dėl ne-palankių ekonominių sąlygų [46, 47]. Tačiau nepakankama mityba gali būti stebima ir dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, nepalankios aplinkos ar psi-chologinių problemų [48].

Vaikų augimo vertinimas – svarbi visuomenės sveikatos sritis, nes nusta-tyti rodikliai atspindi ne tik asmens, bet ir visos populiacijos sveikatą, socia-lines ir ekonomines sąlygas, gerovę. Tai padeda identifikuoti visuomenės grupes, kurioms reikalingos intervencijos, susijusios su mitybos ir sveikatos gerinimu, bei šių intervencijų efektyvumą [47].

Antropometrija yra lengviausias, nebrangus ir neinvazinis metodas, kuris plačiai taikomas vertinant kūno dydį, proporcijas ir sudėjimą. Tai paprastas būdas vertinti augimo pokyčius ir tendencijas populiacijose [47]. Nustačius vaiko antropometrinius rodiklius, galima netiesiogiai vertinti vaiko mitybą, fizinį aktyvumą bei galimas ligas.

Vieni dažniausiai epidemiologiniuose tyrimuose vertinamų vaikų augimo rodiklių – ūgis arba ilgis ir svoris. Žinant šiuos rodiklius, kiekvienam vaikui gali būti apskaičiuojamas KMI, kuris, kitaip nei suaugusiems, vertinamas, atsižvelgiant į lytį ir amžių [49]. Vertinant vaiko KMI, rekomenduojama atsi-žvelgti ir į vaiko brendimą bei etninę kilmę [50–52]. KMI laikomas pakan-kamai tikslia priemone vertinant vaikų antsvorį ir nutukimą, tačiau mažo ūgio ar turinčių daugiau raumenų masės vaikų riebalinė masė gali būti pervertinta, o dėl mažo fizinio aktyvumo turinčių mažiau raumenų masės – nepakankamai įvertinta ir pastebėta [53]. Taigi gali būti, kad vienodo ūgio ir KMI vaikai, gali turėti skirtingą kūno sudėtį [54].

Kūno sudėties vertinimui taikomi sudėtingesni metodai, pavyzdžiui,

odos raukšlių storio, žąsto apimties matavimai, dvisrautė radioabsorbciomet-rija (angl. dual-energy x-ray absorptiometry (DXA)), izotopų skiedimas (angl. isotope dilution), bioelektrinės varžos analizė (angl. bioelectrical impedance analysis (BIA)), oro poslinkio pletismografija (angl. air-displa-cement plethysmography), neutronų aktyvacijos analizė (angl. neutron acti-vation analysis), viso kūno kalio skaičiavimas, magnetinis rezonansas ir kt.

15

Šie metodai skiriasi savo tikslumu, kaina ir dažniau taikomi mokslinių tyrimų metu, o ne klinikinėje praktikoje [55].

KMI vertinimas skiriasi, priklausomai nuo taikomų vertinimo standartų.

Pasaulyje šalys vadovaujasi skirtingomis vaikų augimo vertinimo prakti-komis – taiko nacionalinius arba tarptautinius standartus. Vieni dažniausiai naudojamų tarptautinių standartų – PSO Z-reikšmių kreivės [56] ir IOTF standartai [57–59].

PSO vaikų augimo standartai pirmą kartą publikuoti 2006–2007 metais.

Vaikų iki 5 metų amžiaus standartai sudaryti remiantis šešių šalių – Brazilijos, Ganos, Indijos, Norvegijos, Omano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tyrimais. 5–19 metų amžiaus vaikų augimo standartai sudaryti remiantis JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro (angl. National Center for Health Statistics (NCHS)) 1977 metų duomenimis [56].

5–19 metų amžiaus vaikų ir paauglių augimas vertinamas, stebint tiriamų-jų KMI pagal amžių (angl. BMI-for-age) ir ūgį pagal amžių (angl. height-for-age). Svoris pagal amžių (angl. weight-for-age) vertinamas nuo 5 iki 10 metų amžiaus vaikams. Standartai sukurti atskirtai berniukams ir mergaitėms [60]. Vaikų augimui vertinti naudojamos procentilių ir Z-reikšmių kreivės (angl. Z-score curves), kurios varijuoja nuo 1 iki 99 procentilio ir nuo „–3“ iki „+3“ standartinio nuokrypio (SN) (angl. standard deviation (SD)) (2.1.1 ir 2.1.2 pav.). Kreivėse „0“ pažymėta mediana ir nuo jos atidėti SN („–3“, „–2“, „–1“, „+1“, „+2“, „+3“), pagal kuriuos galima vertinti vaiko augimą [60]. Normaliai besivystančio vaiko augimo kreivė turėtų būti lygiagreti vienai iš SN kreivių. Jei individuali vaiko kreivė priartėja arbe kerta vieną iš SN kreivių, reikėtų atkreipti dėmesį ir apsvarstyti tokio pokyčio priežastis ir galimus vaiko sveikatos sutrikimus. Vertinant KMI pagal amžių, 5–19 metų amžiaus vaikams ir paaugliams taikoma ši Z-reikšmių arba SN interpretacija: kai apskaičiuota vaiko KMI reikšmė patenka virš „+1“ SN kreivės (suau-gusiųjų KMI atitikmuo, lygus 25 kg/m2_{, kai amžius 19 metų), tai rodo, jog} vaikas turi antsvorio; kai apskaičiuota vaiko KMI reikšmė patenka virš „+2“ SN kreivės (suaugusiųjų KMI atitikmuo, lygus 30 kg/m2_{, kai amžius 19} me-tų), tai rodo nutukimą; kai apskaičiuota vaiko KMI reikšmė patenka žemiau „–2“ SN, tai rodo nepakankamą svorį; jei žemiau „–3“ SN – didelį svorio nepakankamumą [61].

16

Amžius (mėnesiais ir metais (5–19 m.))

2.1.1 pav. Berniukų KMI vertinimas pagal standartinio nuokrypio (SN) kreives (pagal PSO)

Amžius (mėnesiais ir metais (5–19 m.))

2.1.2 pav. Mergaičių KMI vertinimas pagal standartinio nuokrypio (SN) kreives (pagal PSO)

Vaikams nuo gimimo iki 5 metų amžiaus PSO pateikia ir daugiau stan-dartų, skirtų vertinti vaiko augimą [56, 62]. 2009 metais PSO paskelbė vaikų iki 2 metų amžiaus augimo greičio pagal svorį, ilgį ir galvos apimtį vertinimo

K M I (k g/ m 2 ) St anda rti ni s nuok rypi s K M I (k g/ m 2 ) SN St anda rti ni s nuok rypi s

17

standartus [63]. 2011 metais 125 šalys taikė PSO vaikų iki 5 metų amžiaus augimo standartus. Taigi tai vieni labiausiai taikomų standartų pasaulyje [64].

IOTF standartai – tai taip pat vieni dažniausiai naudojamų kriterijų,

skir-tų įvertinti individualiai apskaičiuotas vaikų KMI vertes, ir nustatyti, ar vaiko kūno svoris patenka į normalaus kūno svorio ribas, taip pat nepakankamam svoriui, antsvoriui ir nutukimui nustatyti. KMI ribinės vertės buvo apskai-čiuotos remiantis tyrimu, kuris buvo atliktas šešiose šalyse (Brazilijoje, Di-džiojoje Britanijoje, Nyderlandų Karalystėje, Honkonge, Singapūre ir JAV). Tyrimo imtį sudarė 97 876 berniukai / vyrai ir 94 851 mergaitė / moteris nuo gimimo iki 25 metų amžiaus. Standartai skirti 2–18 metų vaikų ir paauglių KMI vertinimui [57].

Ilgą laiką buvo teigiama, kad KMI nėra tinkamas rodiklis vertinti vaikų svorį. Anglų antropologai ir matematikai 2000 metais paskelbė straipsnį, ku-riame buvo pristatytos KMI ribinės vertės, skirtos vaikų ir paauglių antsvoriui ir nutukimui vertinti. Mokslininkų pristatytos KMI ribos buvo skirtingos berniukams ir mergaitėms, nustatytos pagal vaikų amžių, skaičiuojamą pus-mečiais [57]. Vertinimo metu pagal apskaičiuotas KMI reikšmes tiriamieji skirstomi į KMI grupes. Ribinės vertės, kuriomis remiantis vaikai skirstomi į antsvorio ir nutukimo grupes, atitinka 18 metų ir vyresnio amžiaus asmenų KMI ribines vertes: kai KMI ≥ 25 kg/m2 _{– antsvoris; kai KMI ≥ 30 kg/m}2 _– nutukimas [57, 65]. 2007 metais ta pati IOTF darbo grupė paskelbė publi-kaciją apie vaikų KMI ribines vertes, skirtas įvertinti nepakankamą kūno svorį. Atsižvelgdami į vaikų lytį ir amžių, autoriai pristatė 3 nepakankamo kūno svorio grupes: kai ribinės vertės atitinka 18 metų ir vyresnio amžiaus asmenų ribines vertes KMI < 16 kg/m2 _{– ypatingai didelis liesumas; kai KMI} nuo 16 kg/m2 _{iki 16,99 kg/m}2 _{– didelis liesumas; kai KMI nuo 17 kg/m}2 _iki 18,49 kg/m2 _{– liesumas [58]. Detalios KMI ribinės vertės berniukams ir} mer-gaitėms pateikiamos 1 ir 2 prieduose.

2012 metais IOTF ribinės vertės buvo papildytos naujomis KMI vertėmis, apskaičiuotomis pagal vaikų amžių, skaičiuojamą mėnesiais. Pasak autorių, didelių skirtumų, vertinant vaikų KMI pagal 2000 ir 2012 metų standartus, nėra [59]. Azijos regionui neoficialiai išskiriamos papildomos ribinės vertės antsvoriui ir nutukimui vertinti [65].

Lyginant antsvorio ir nutukimo vertinimų skirtumus, pagal IOTF standar-tus antsvorio atitikmuo – 18 metų amžiaus suaugusiųjų KMI > 25 kg/m2_. Pa-gal PSO standartus, vaikų iki 5 metų amžiaus KMI priskiriamas antsvoriui, kai jo reikšmė priskiriama „+2“ SN, o vyresniems nei 5 metų amžiaus – kai KMI reikšmė priskiriama „+1“ SN. Dėl to, pagal PSO standartus vaikų iki 5 metų amžiaus KMI ribinės vertės aukštesnės ir antsvorio paplitimas yra mažesnis, o vaikų virš 5 metų amžiaus KMI ribinės vertės žemesnės ir ant-svorio paplitimas atitinkamai didesnis [59]. Iki dviejų metų amžiaus vaikų

18

augimui vertinti patariama naudoti PSO standartus, nes pirmaisiais gyvenimo metais, jei vaiko mitybos ir sveikatos priežiūros poreikiai patenkinami, visi vaikai auga panašiai. Vėliau pradeda ryškėti kitų veiksnių, įskaitant ir gene-tinius, įtaka, dėl to gali būti taikomi ir nacionaliniai standartai [66]. Nors pagal IOTF standartus KMI nėra išreiškiamas procentiliais ir jų kreivėmis, kaip pagal PSO standartus, tačiau jie yra lengvai vertinami, interpretuojami ir plačiai taikomi epidemiologiniuose tyrimuose, be to, gali būti lyginami su PSO standartais [59, 67].

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2–20 metų amžiaus vaikų, paauglių ir jau-nų asmejau-nų augimui vertinti taikomi Ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention (CDC)) standartai, kuriuos sukūrė NCHS 1977 metais. Šie standartai kurti naudojant duomenis, kurie surinkti vykdant penkis nacionalinius sveikatos ir mitybos vertinimo tyrimus. 2000 metais buvo paskelbti atnaujinti standartai, kurie pateikiami 16 grafikų (8 berniukams ir 8 mergaitėms) komplektu. CDC standartuose vaikų antropo-metriniams rodikliams vertinti taikyti procentiliai. Antsvoriui priskiriamos KMI reikšmės, patenkančios tarp 85-tojo ir 95-tojo procentilių, o nutukimui – virš 95-tojo procentilio [68]. Nacionaliniai vaikų augimo standartai taikomi Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kt. šalyse [67, 69–73].

Lietuvos, kaip ir kitų užsienio šalių, vaikų augimo stebėsena vykdoma atliekant nacionalinius ir tarptautinius tyrimus bei diegiant nacionalines ste-bėsenos sistemas. Lietuva dalyvauja PSO koordinuojamuose COSI ir HBSC tyrimuose, kuriuose kas keletą metų yra vertinami pagrindiniai vaikų antro-pometriniai rodikliai – ūgis, svoris ir KMI. Reikia paminėti, kad COSI tyrimo metu objektyvius vaikų antropometrinius matavimus atlieka apmokyti ir standartizuoti tyrėjai, o HBSC – savo ūgį ir svorį nurodo patys vaikai. Taip pat kiekvienais metais prieš mokslo metus Lietuvos vaikai apsilanko pas savo šeimos gydytoją ir jiems atliekami ūgio ir svorio matavimai. Ši informacija įrašoma į statistinės apskaitos formą Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymė-jimas“. Nuo 2015 metų Lietuvoje buvo kuriama Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema [74].

Lietuva neturi savo nacionalinių KMI vertinimo standartų, tačiau vaikų augimo vertinimui taikomas procentilinis metodas. Vaikų augimas vertina-mas vadovaujantis Janinos Tutkuvienės sudarytomis vienmatėmis ir dvima-tėmis augimo kreivėmis pagal amžių ir lytį. Vienmadvima-tėmis procentilinėmis diagramomis gali būti vertinama vaikų ūgio, svorio, galvos apimtis pagal am-žių, dvimatėmis procentilinėmis diagramomis vertinamas svorio priklauso-mybės nuo ūgio kitimas. Kreivių (procentilių) intervalų (koridorių) interpre-tacija: rodikliai, esantys žemiau 3 procentilio – labai maži, tarp 3 ir 10 pro-centilio – maži, tarp 10 ir 25 propro-centilio – žemesni nei vidutiniai, tarp 25 ir

19

75 procentilio (50 procentilis – mediana) – vidutiniai, tarp 75 ir 90 – didesni nei vidutiniai, tarp 90 ir 97 – dideli, virš 97 – labai dideli [75].

Augant vaikų per didelio svorio epidemijai, šalims kilo poreikis mokėti įvertinti vaikų KMI. Vaikų augimas gali būti vertinamas naudojant nacio-nalinius ir tarptautinius standartus. Tyrimų metų taikant tarptautinius stan-dartus, galima palyginti vaikų augimo rodiklius tarp šalių. Tačiau naciona-liniai standartai padėtų tiksliau įvertinti vaikų svorio pokyčius ir situaciją savo šalyje, nes taikant standartus, sudarytus remiantis kitų populiacijų duo-menimis, galimos vertinimo klaidos dėl genetinių ir aplinkos veiksnių skir-tumų.

2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje (epidemiologinė situacija)

Pasaulyje vis didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas jau vadinamas epidemija. Ši problema tampa aktuali išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, todėl labai svarbu turėti galimybę stebėti situaciją ir nutukimo rodiklius palyginti tarp šalių [4, 76]. PSO duomenimis, 2016 metais antsvorio turinčių ar nutukusių vaikų iki 5 metų amžiaus pasaulyje buvo 41 milijonas, 5–19 metų amžiaus vaikų grupėje – 340 milijonų. Pasaulyje antsvorio ir nu-tukimo paplitimas padidėjo nuo 4 proc. 1975 metais iki 18 proc. 2016-aisiais [77]. Tim Lobstein ir bendraautorių skaičiavimais, 2025 metais pasaulyje bus 268 milijonai 5–17 metų amžiaus vaikų, turinčių antsvorio, įskaitant 91 mi-lijoną nutukusių vaikų, darant prielaidą, kad jokios politinės intervencijos nebuvo veiksmingos keičiant dabartines tendencijas [5].

2007–2010 metais vykusio IDEFICS projekto duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas Europoje varijavo nuo daugiau nei 40 proc. Pietų Euro-pos šalyse, iki 10 proc. Šiaurės EuroEuro-pos šalyse [78]. 2008 metais atlikto COSI tyrimo duomenimis, Lietuvoje antsvorio, įskaitant nutukimą, turinčių septyn-mečių berniukų buvo 16,1 proc., o mergaičių – 16,2 proc., nutukusių berniukų ir mergaičių buvo po lygiai – 5,1 proc. (pagal 2000 m. IOTF kriterijus). Pa-lyginus Lietuvos ir kitų devynių COSI tyrime dalyvavusių šalių septynerių metų amžiaus vaikų duomenis, pagal per didelį svorį turinčių vaikų dalį, buvome viduryje. Didžiausia antsvorio, įskaitant nutukimą, turinčių vaikų dalis buvo Portugalijoje: 26,8 proc. berniukų ir 28,5 proc. mergaičių, iš jų nutukę buvo atitinkamai 7,9 proc. ir 9,3 proc. [79]. 2009/2010 metais di-džiausi rodikliai buvo stebėti Pietų Europoje – Graikijoje 38,1 proc. berniukų ir 39,9 proc. mergaičių turėjo antsvorio (įskaitant nutukimą), Italijoje buvo apie 34 proc. antsvorio turinčių aštuonmečių. Lietuvoje turinčių padidėjusį KMI ir nutukusių mergaičių dalis buvo atitinkamai 17,7 proc. ir 5,6 proc., o berniukų – atitinkamai 16 proc. ir 5 proc. [80].

20

Prancūzijoje 2009–2013 metais atlikto tyrimo metu, tarp 9–11 metų vaikų, turinčių antsvorio, buvo 14,7 proc. berniukų ir 17,5 proc. mergaičių. Nutu-kimo paplitimas buvo atitinkamai 5 proc. ir 7,8 proc. [81]. Nyderlanduose 1980–2009 metais antsvorio paplitimas padidėjo net keletą kartų: nuo 4,6 proc. iki 12,3 proc. tarp berniukų ir nuo 7,1 proc. iki 14,7 proc. tarp mergaičių. Šie rezultatai labai skyrėsi nuo Nyderlanduose gyvenančių Turkijos ir Ma-roko tautybės gyventojų. 2009 metais antsvorio paplitimas tarp turkų tautybės berniukų buvo 32,3 proc., o tarp mergaičių – 31,1 proc. [82]. Mažiausias ant-svorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų buvo nustatytas Švedijoje – atitinkamai 14,6 proc. ir 2,1 proc., o tarp mergaičių – Latvijoje – atitinkamai, 15,1 proc. ir 3,1 proc. [79].

Svarbu paminėti, jog kai kurie mokslininkai stebi antsvorio ir nutukimo „įsisotinimo“ tendencijas tarp vaikų labiau išsivysčiusiose šalyse. Kai kuriose šalyse per didelio svorio problema stabilizuojasi ar net ima mažėti [83–85]. Tačiau kai kuriose Rytų, Pietų ir Pietryčių Azijos šalyse dar stebimos KMI augimo tendencijos [3, 4, 84]. Vietname antsvorio turinčių vaikų dalis didėjo, tačiau nutukusių vaikų – mažėjo [86]. 2011–2015 metais Kinijoje vykusio tyrimo duomenimis, antsvorio ir nutukimo skaičiai stabilizavosi tarp jaunes-niojo amžiaus vaikų, tačiau antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp paauglių vis dar didėjo [87]. Australijoje buvo atlikta meta analizė, kurios metu vertintos 2–18 metų amžiaus vaikų nutukimo tendencijos. Pastebėta, jog šalyje nutu-kimas yra pasiekęs plato fazę, kuri tęsiasi jau apie 15 metų. Kai kuriose vals-tijose nutukimo paplitimas mažėja, tačiau yra ir tokių regionų, kuriuose nu-tukimo paplitimas vis dar didėja [88]. Vis dėlto, kai kurie mokslininkai atsar-giai vertina mažėjančias antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijas bei įspėja, jog jos gali būti trumpalaikės [89].

Ispanijoje susirūpinimą kelia 2–5 metų amžiaus vaikų grupė, kurioje didė-ja nepakankamo svorio vaikų dalis. Pradinio mokyklinio – 6–9 metų, amžiaus vaikai 1987–2011 metais išlaikė pakankamai stabilias tendencijas, mažiausiai nepakankamo svorio vaikų buvo nustatyta 1997 metais: 5,7 proc. berniukų ir 6,3 proc. mergaičių. Daugiausia – 2003/2004 metais – atitinkamai 13,4 proc. berniukų ir 12,3 proc. mergaičių [85]. Jérémy Vanhelst ir bendraautorių duo-menimis, Prancūzijoje 2009–2013 metais tarp 9–11 metų berniukų ir mer-gaičių nepakankamo svorio buvo po lygiai – 7,5 proc. [81]. Nyderlanduose 1980–2009 metais stebėta nepakankamo svorio vaikų mažėjimo tendencija, atitinkamai nuo 13,5 proc. iki 9,5 proc. tarp berniukų ir nuo 14,5 proc. iki 10,1 proc. tarp mergaičių. Nyderlanduose gyvenančių nepakankamo svorio turkų ir marokiečių tautybės vaikų dalis buvo dar mažesnė [82]. IDEFICS projekto duomenimis, Europoje nepakankamo svorio vaikų dalis varijavo nuo 4,4 iki 16,9 proc. Italijoje nepakankamo svorio vaikų dalis buvo viena ma-žiausių, apie 4–6 proc., o Vengrijoje – viena didžiausių – apie 17 proc. [78].

21

Kito tyrimo metu nustatyti ypač maži nepakankamo svorio vaikų rodikliai Švedijoje – 1 proc. tarp mergaičių ir 0,7 proc. tarp berniukų [90]. 2009/2010 metais COSI tyrime dalyvavusių šalių nepakankamo svorio 6–9 metų amžiaus vaikų rodikliai buvo mažesni nei 2,3 proc., nežymiai didesnė tokių vaikų dalis buvo nustatyta Lietuvoje, Slovėnijoje ir Makedonijoje [80], tačiau turime atkreipti dėmesį į faktą, kad naudojant PSO ribines vertes, ne-pakankamo svorio vaikų dalis apskaičiuojama mažesnė, negu taikant IOTF ribines vertes. Mokslininkai pažymi, kad nors buvo nustatytos mažėjančios nepakankamo svorio tendencijos, tačiau reikia stebėti, ar vykdomos nutukimo prevencijos programos neturi nenumatytų pasekmių nepakankamo ir norma-laus svorio vaikų dalies didėjimui. Pabrėžiama, kad nutukimo profilaktikos programos turi būti skirtos vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymui bei bend-ram fizinio aktyvumo skatinimui [82, 83, 85, 91, 92].

Siekiant įvertinti antropometrinių rodiklių pokyčius, svarbūs ne tik mo-mentiniai, bet ir kohortiniai tyrimai. Nors, lyginant su momentiniais

ty-rimais, šių tyrimų trukmė yra žymiai ilgesnė bei sąnaudos didesnės, tačiau jų dėka galima sukaupti vertingų žinių apie tyrinėjamą problemą bei ligų ir jų rizikos veiksnių priežastinius ryšius.

1958 metais Britanijoje buvo sudaryta kohorta, kuri stebėta nuo gimimo iki 45 metų amžiaus. Antsvorio paplitimas tarp septynmečių berniukų buvo 6,44 proc., o jiems sulaukus 45 metų amžiaus – padidėjo iki 49,92 proc. Tarp mergaičių antsvorio paplitimas sudarė 8,77 proc., o joms sulaukus 45 metų amžiaus – 32,85 proc. [93]. Avon ilgalaikio tėvų ir vaikų tyrimo (angl. The Avon Longitudinal Study of Parents and Children (ALSPAC)) metu buvo tirta 1991–1992 metais Jungtinės Karalystės Avon regione sudaryta kohorta, bei nustatyta, jog antsvorio ir nutukimo paplitimas, tiriant 7 ir 15 metų amžiaus vaikus, padidėjo nuo 11,3 proc. iki 16,2 proc. tarp berniukų ir nuo 16,2 proc. iki 18,1 proc. tarp mergaičių [94, 95]. JAV vykusio Vaikų, paauglių ir jauni-mo valgyjauni-mo ir aktyvujauni-mo projekto (angl. Eating and Activity in Teens and Young Adults (EAT)) metu ištyrus 14–16 metų amžiaus paauglius (1998–1999 metas) ir pakartojus tyrimą po dešimties metų, nustatyta, jog antsvorio paplitimas padidėjo 26 proc. (iki 51 proc.) [96]. Luizianos valstijoje 36 metus buvo vykdomas Bogalusa tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog antsvorio paplitimas tarp 9–11 metų amžiaus ir 19–35 metų amžiaus kohortos padidėjo nuo 24,7 proc. iki 57,7 proc. [97]. Vienas naujesnių tyrimų, pradėtas 2000-2001 metais Jungtinėje Karalystėje (JK), tai Tūkstantmečio kohortinis ty-rimas (angl. The Millennium Cohort Study (MCS)), taip pat žinomas kaip Naujojo amžiaus vaikų tyrimas (angl. Child of the New Century). Nutukimas tarp 14–15 metų amžiaus merginų ir vaikinų buvo paplitęs panašiai – apie 20 proc., o antsvorio turinčių merginų dalis buvo kiek didesnė, lyginant su vaikinais, atitinkamai, 16 proc. ir 13 proc. Šio tyrimo duomenimis, vienas iš

22

penkių JK gimusių vaikų, sulaukęs 14–15 metų, turės antsvorio [98, 99]. Vaikų kohortinių tyrimų Lietuvoje nėra daug. Kohortinis tyrimas buvo atliktas rengiant Aušros Petrauskienės, Editos Albavičiūtės disertacinius darbus. Petrauskienės atlikto tyrimo metu tie patys vaikai buvo tirti darželyje ir pirmoje klasėje, o Albavičiūtė vaikus tyrė pirmoje ir trečioje klasėse [100, 101]. Taip pat kohortos antropometriniai rodikliai buvo vertinti Astos Ras-kilienės disertaciniame darbe [102].

Kohortinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog KMI padidėjimas buvo susijęs su blogesne socialine ir ekonomine padėtimi, priklausymu etninei mažumai, motinos rūkymu nėštumo metu, motinos KMI, šeimos įpročiais, tokiais kaip pusryčių praleidimas ar reguliaraus miego rėžimo nebuvimas [103]. Tyrimo, kurio metu buvo apžvelgiami JK atlikti tyrimai, rezultatuose teigiama, jog 1946–1970 metais gimusiųjų kohortoje žemas socialinis ir ekonominis statu-sas siejosi su mažesniu vaikų ir paauglių svoriu, o nuo 2001 metų – su dides-niu svoriu [104]. Alexandra Chung ir bendraautoriai, apžvelgę 30 mokslinių straipsnių, teigė, kad vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo netolygumai dėl skirtingos socialinės ir ekonominės padėties tik didėja. Antsvorio ir nutukimo paplitimas labiau stabilizavosi tose šalyse, kuriose buvo geresnė socialinė ir ekonominė padėtis, ir priešingai, šalyse, kuriose šios sąlygos prastesnės – per didelio svorio problemos mastai augo [105].

Taigi vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo rodikliai tarp šalių skiriasi. Skirtumai gali būti stebimi ir šalies viduje. Kol vienos šalys dar tik susiduria su vaikų antsvorio ir nutukimo problema, kitose, dažniausiai labiau išsivys-čiusiose, jau imamasi priemonių šioms problemoms spręsti. Deja, kol kas jokios priemonės ženklaus pageidaujamo rezultato nedavė ir nei viena šalis negali pasigirti labai sėkminga kova su antsvorio ir nutukimo epidemija.

2.3. Svorio įtaka vaiko sveikatai ir ryšiai su antropometriniais rodikliais bei sveikata suaugus

Vaikų nutukimas siejamas su įvairių organų sistemų sutrikimais bei lėtinių ligų vystymusi, pavyzdžiui dislipidemijos, hipertenzija, II tipo cukrinis dia-betas [11–14]. Su nutukimu bei antsvoriu susiję įvairūs sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, metabolinis sindromas, kepenų ligos, tulžies akmenų formavi-masis, astma, miego sutrikimai, šleivapėdystė, nugaros, kelių, pėdų skausmai, didesnė kaulų lūžių rizika bei kt. [106–114]. Be to, buvo nustatyta, kad nu-tukimas, gliukozės netoleravimas ir hipertenzija stipriai siejosi su padidėjusia mirties nuo endogeninių priežasčių rizika [115].

Nepakankamas svoris bei antsvoris ir nutukimas turi įtakos ne tik vaikų fizinei, bet ir psichinei sveikatai. 2008 metais Japonijoje Hirokazu Sato su bendraautoriais, tirdami pirmų klasių mokinius, nustatė, kad nepakankamo

23

svorio ar antsvorio turintys vaikai savo su sveikata susijusią gyvenimo ko-kybę įvertino prasčiau, lyginant su tais, kurių svoris buvo normalus [91]. Amy Grieken nustatė, kad tėvai, kurių 5–6 metų amžiaus vaikai buvo nepakankamo svorio ar turintys antsvorio, vaikų gebėjimus atlikti fizines veiklas vertino blogiau, tačiau psichinės sveikatos vertinimo skirtumų tarp skirtingos KMI grupės vaikų nenustatyta [116]. Mairena Sánchez‐López su bendraautoriais nustatė, kad, kai vaikai buvo patenkinti savo fiziniu aktyvumu, sąsajų tarp KMI grupių ir gyvenimo kokybės nerasta [117]. Tačiau Nicole Falkner, iš-tyrusi vyresnių klasių mokinius, nustatė, kad nutukusios mergaitės dažniau turėjo bendravimo, mokymosi ir psichologinių problemų, lyginant su norma-laus svorio mergaitėmis. Nutukę ar nepakankamo svorio berniukai taip pat susidūrė su bendravimo ir mokymosi problemomis [118]. Nors kitų tyrimų metu ryšių tarp kognityvinių funkcijų ir antsvorio bei nutukimo nustatyta nebuvo [119, 120]. Michelle Jongenelis ir bendraautoriai ištyrė, kad nutukę vaikai dažniau jautėsi nepatenkinti savo kūnu, jautė gėdą, apie 80 proc. tirtųjų norėjo būti liesesni, lyginant su normalaus svorio vaikais [121].

Antropometriniai rodikliai vaikystėje susiję su rodikliais vyresniame am-žiuje [20]. Dauguma vaikų, kurie vaikystėje turėjo padidėjusį KMI, šioje gru-pėje liko ir suaugę. Labai dažnai širdies ir kraujagyslių ligos suaugus siejamos su per dideliu KMI vaikystėje ar paauglystėje. Sisteminių apžvalgų rezultatai parodė, jog nutukimas vaikystėje buvo teigiamai susijęs su padidėjusiu sisto-liniu ir diastosisto-liniu kraujo spaudimu ir trigliceridų kiekiu bei neigiamai susijęs su didelio tankio lipoproteinų kiekiu suaugus [122]. Antsvoris ir nutukimas paauglystėje buvo susiję su didesne mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika suaugus [123]. Tyrimų metu taip pat buvo nustatyta, jog vaikų nutukimas siejosi su didesne II tipo cukrinio diabeto rizika suaugus [124]. Suaugusiųjų nutukimas pažeidžia dar daugiau organų sistemų ir turi įtakos įvairių lokalizacijų vėžio vystymuisi [125]. Nutukimo sukeltos ligos taip pat turi įtakos ir vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei [126]. Kaip vaikai bei paaugliai, taip pat ir per didelį kūno svorį turintys suaugusieji, dažnai susidu-ria su depresija ir diskriminacija [127, 128].

Vaiko raidai ir sveikatai didelę įtaką turi ir nepakankamas svoris. Svorio netekimas ar nepakankamas svorio priaugimas gali būti susiję su sveikatos problemomis, ligomis, psichologiniais, aplinkos ir socialiniais veiksniais. Dažniausia nepakankamo svorio priežastis – nepalankios socialinės ir ekono-minės sąlygos, su kuriomis susiduria mažiau išsivysčiusių šalių gyventojai [46, 47]. Vaikų antsvorio ir nepakankamo svorio skirtumai stebimi ir Vakarų Europos šalyse tarp skirtingų socialinių ir ekonominių grupių [129].

Dėl nepakankamos mitybos vaikas negauna pakankamai maisto medžiagų, reikalingų tinkamai augti ir vystytis [130]. Dėl nepakankamos mitybos nu-silpsta imuninė sistema, tokie vaikai turi didesnę riziką susirgti įvairiomis

24

infekcinėmis ligomis [131, 132]. Tai ypač didelė problema skurdžiose šalyse, kur rizika vaikams mirti nuo infekcinių ligų yra didesnė, lyginant su šalimis, kuriose gyventojų ekonominė padėtis ir sąlygos yra geresnės [133, 134]. Nustatyta, jog mažas svoris brendimo laikotarpiu yra susijęs su mažesniu kau-lų tankiu, o tai gali turėti įtakos osteoporozės atsiradimui vyresniame amžiuje [135, 136]. Nepakankamo svorio vaikai, ypač gyvenantys skurdesnėmis sąly-gomis, dėl nepakankamos mitybos gali susidurti su mažakraujystės rizika [137, 138].

Nepakankamo svorio vaikai dažniau susiduria ir su psichologinėmis bei elgesio problemomis, lyginant su normalaus svorio vaikais [139]. Be to, ma-žesnio svorio vaikams didesnė rizika paauglystėje turėti valgymo sutrikimų [139]. Nustatyta, jog berniukai patiria patyčias dėl nepakankamo svorio bei susiduria su gelotofobija – baime, kad iš jų bus pasijuokta [140]. Pietų Af-rikoje atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikų nepakankamas svoris, kaip ir antsvoris, buvo susiję su mažesniu fiziniu aktyvumu, blogesne fizine būkle, prastesniu savęs vertinimu bei mažesne saviverte [141].

Per didelis vaiko svoris turi didelės įtakos fizinei ir psichinei vaiko svei-katos būklei vaikystėje ir suaugus. Antsvoris ir nutukimas yra vieni pagrin-dinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Taip pat vaiko sveikatai ža-lingas ir per mažas svoris, kurio dažniausia priežastis – nepakankama mityba.

2.4. Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiai

Momentinių tyrimų duomenimis, vertinant vaikų mitybos įpročių

po-kyčius, Australijoje 2010–2015 metais buvo nustatyta, jog nesveiko maisto (angl. „junk food“) ir saldžiųjų gėrimų vartojimas sumažėjo [142]. Amerikoje taip pat nustatyta, jog mažėjo didelės energetinės vertės, mažai maistinių medžiagų turinčių produktų ir gėrimų vartojimas [143]. 2003–2010 metais 4–11 metų ir 12–19 metų amžiaus vaikų grupėse mažėjo suvartojamos ener-gijos (kilokalorijų) kiekis per dieną, kietųjų riebalų, pridėtinio cukraus, džiųjų ir gazuotų gėrimų vartojimas [144]. Škotijoje stebėta, jog mažėjo sal-dumynų, traškučių, sūrių užkandžių, kalorijų bei sočiųjų riebalų vartojimas [145]. Detaliau vertinant gėrimų vartojimo įpročius tarp vaikų, nustatyta, jog JAV 2001–2010 metais mažėjo saldintų gazuotų gėrimų, pieno, vaisų sulčių su pridėtiniu cukrumi ir vaisių skonio gėrimų vartojimas, tačiau didėjo cuk-rumi saldintos kavos, arbatos, energetinių, sporto gėrimų ir nesaldintų sulčių vartojimas [146]. Vertinant kitus įpročius, pastebėta, jog po penkerių metų vaikų dalis, kurių vaisų vartojimas atitiko rekomendacijas, padidėjo, o daržo-vių vartojimas ypač didėjo tarp vyresnio amžiaus vaikų [142].

25

Amerikoje, lyginant paauglių įpročius 1999 ir 2010 metais, pusryčių val-gymas dažnėjo ir tarp berniukų, ir tarp mergaičių, o pietų ir vakarienės – tik tarp mergaičių. Be to, dažnėjo ir valgymų skaičius per dieną [143]. Tačiau Australijoje, priešingai, mokslininkai nustatė, kad mažėjo kasdien pusryčius valgančių vyresnio amžiaus vaikų dalis [142].

Tiriant, kaip keičiasi tos pačios vaikų kohortos mitybos įpročiai jiems

augant, JK mokslininkai nustatė, jog nuo 7 metų amžiaus vaisių vartojimas mažėjo, tačiau daržovių vartojimo pokyčiai buvo menki [147]. Minesotoje, (JAV) tiriant mokyklinio amžiaus vaikus, stebėta, jog, pereinant į aukštesnes klases, mažėjo vaisių, daržovių ir pieno vartojimas, vaikai vis rečiau valgė pusryčius [148]. Brazilijoje buvo įvertinti kohortos pusryčiavimo įpročių pokyčiai per trejus metus ir buvo nustatyta, kad pusryčių metu berniukai su-vartojo mažiau vaisių, sumuštinių, užkandžių, traškučių ir kumpio, o mer-gaitės – vaisių, pieno, šokolado miltelių ir kumpio [149]. 2015 metais JAV buvo publikuotas šalies jaunimą reprezentuojantis kohortinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog mažėjo vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, gazuotų gėrimų ir užkandžių vartojimas, o greito maisto vartojimas kito mažai. Pus-ryčiavimas kasdien taip pat retėjo [150]. Kitų kohortinių tyrimų metu taip pat buvo stebėtos tendencijos, jog vaikams augant, jie valgė rečiau, vartojo mažiau vaisų, daržovių ir kitų sveikatai palankesnių produktų, tačiau mažiau maistingų produktų, tokių kaip greitas maistas, užkandžiai ir saldieji gėri-mai – vartojimas didėjo [151–154].

Momentinių tyrimų duomenimis, vaikų mitybos įpročių pokyčius būtų ga-lima vertinti teigiamai – vaikai vis dažniau vartojo daržovių ir vaisių, o svei-katai mažiau palankių produktų vartojimas mažėjo. Tačiau kohortinių tyrimų metu nustatyti priešingi rezultatai – sveikatai palankių produktų vartojimas mažėjo, o mažiau palankių – didėjo.

2.5. Vaikų antropometrinių rodiklių, gyvensenos ir šeimos aplinkos veiksnių sąsajos

Mityba

Mityba yra išskiriama kaip vienu esminių veiksnių, turinčių įtakos vaikų svoriui. Vertinant tam tikrų maisto produktų vartojimo ir KMI sąsajas, daž-niausiai randamos antsvorio ir nutukimo sąsajos su dažnesniu riebaus maisto bei gaiviųjų gėrimų su cukrumi vartojimu [155–157]. Taip pat rizikos veiks-niais įvardijami kepiniai iš miltų, saldainiai, įvairūs padažai ir aliejai, gatvėje parduodamas maistas, pieno produktai ir pan. [158, 159]. Nors kitų tyrimų metu, priešingai, pieno produktai buvo įvardijami kaip veiksnys, susijęs su mažesniu vaiko svoriu [160]. Produktų, pagamintų iš pilno grūdo miltų, daržovių, ankštinių daržovių, vaisių ir riešutų vartojimas buvo siejamas su

26

mažesniu vaiko svoriu [161, 162]. Pietų Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikų KMI buvo neigiamai susijęs su daržovių ir pieno vartojimu, o su mėsos ir vaisų – teigiamai [163]. Buvo nustatytas silpnas ryšys tarp padidėjusio svorio ir 100 proc. vaisių sulčių vartojimo tarp 1–6 metų amžiaus vaikų, o tarp 7–18 metų amžiaus vaikų svorio ir 100 proc. vaisių sulčių vartojimo sąsajų nerasta [164]. Kinijoje nustatyta, jog didesnis vaikų KMI buvo susijęs su dažnesniu maisto, priskiriamo Vakarų kultūrai, vartojimu (pyragai, už-kandžiai, saldinti cukrumi gėrimai, aromatizuoti produktai, raudona mėsa, vaisiai ir riešutai), lyginant su tradiciniu kinų mitybos modeliu (patiekalai iš javų, šakniavaisinės, ankštinės ir kitos daržovės) [165]. Nustatyta, kad „va-karietiškas“ mitybos modelis, kuriame gausu raudonos mėsos, kiaušinių ir sumuštinių, buvo susijęs su libaniečių paauglių antsvoriu [166].

Kyla klausimas, nuo ko priklauso, kokius produktus dažniau vartos vai-kas? Remiantis Jacob Beckerman ir kitų autorių sudarytu modeliu, maisto pasirinkimo įpročiai formuojasi ne tik ankstyvoje vaikystėje, bet yra pri-klausomi ir nuo visos aplinkos, kurioje gyvena žmogus (kultūra, žiniasklaida, šalies sveikatos politika, vykdomos profilaktikos programos ir kt.) [27].

Vienas iš reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos vaiko KMI – šeimos ap-linka, susijusi su tuo, kaip tėvai ugdo vaikų mitybos įpročius, kokius auklė-jimo stilius ir su mityba susijusias praktikas taiko. Psichologė Diana Baum-rind 1967 metais išskyrė pagBaum-rindinius tėvų auklėjimo stilius: autoritetinis,

autoritarinis ir nuolaidus [33]. Šiems stiliams Eleanor Maccoby ir John Martin nustatė dvi dimensijas – atsakas ir reiklumas, pagal kurias auklėjimo stiliai gali būti suskirstyti į 4 tipus, iš kurių tris apibūdino Baumrind, o Maccoby ir Martin pridėjo aplaidumą (neįsitraukimą) [34]. Remiantis šiais auklėjimo stiliais ir Sheryl Hughes tyrimų duomenimis, Netalie Shloim 2015 metais publikavo su mityba susijusių auklėjimo stilių modelį (2.5.1 pav.) [31, 32]. Pagal šį modelį, tėvai, kurie taiko nuolaidų auklėjimo stilių, atsižvelgia į vaikų norus, prioritetus ir taip jiems nuolaidžiauja, nekoreguodami ir neugdydami tinkamų vaiko mitybos įpročių. Taikant šį stilių, labiau atsižvel-giama į vaiko norus (aukštas atsakas), tačiau mažai reikalaujama (žemi reikalavimai). Tokio auklėjimo pavyzdys – tėvai leidžia vaikams valgyti kada nori ir ką nori. Sekantis stilius – autoritetinis. Taikydami šį stilių, tėvai skatina vaiką valgyti per palaikantį, netiesioginį auklėjimą. Tėvai reikalauja, bet ir palaiko vaiką, pavyzdžiui, tėvai diskutuoja su vaiku apie mitybą, naudodami socialinį paskatinimą. Autorių nuomone, tai bene geriausias ir efektyviausias su mityba susijęs auklėjimo stilius. Neįsitraukiantis, arba visiškai pasyvus stilius, pasireiškia tuo, kad tėvai praktiškai nesidomi vaiko mityba. Jiems nėra svarbūs vaiko poreikiai ir vaiko mitybos įpročiai sistemingai neugdomi. Paskutinis, griežčiausias stilius – autoritarinis. Tėvai mažai atsižvelgia į vaiko norus ir poreikius, tačiau taiko griežtas taisykles ir aktyviai reguliuoja vaiko

27

mitybą, atsižvelgdami tik į savo nuomonę. Iš vaiko yra reikalaujama, jis yra spaudžiamas valgyti tam tikrą, tik tėvų parinktą maistą ir negali valgyti produktų, kuriuos griežtai draudžia tėvai. Vaiko mityba visiškai priklauso nuo tėvų.

2.5.1 pav. Su mityba susijusių auklėjimo stilių modelis [31–34]

Amber Vaughn savo straipsnyje apžvelgė pagrindinius su mityba susijusių tėvų praktikų terminus bei sudarė jų žemėlapį (2.5.2 pav.) [167]. Autorės straipsnyje išskiriamos tėvų praktikos, tai elgesys ar veiksmai, kurie turi

įtakos vaiko požiūriui, elgesiui ir įsitikinimams [167].

Žemėlapį sudaro trys pagrindiniai konstrukciniai elementai: priverstinė kontrolė, struktūra ir savarankiškumo palaikymas. „Priverstine kontrole“ api-brėžiamas tėvų spaudimas, landumas ir dominavimas vaikų jausmų, minčių ir elgesio atžvilgiu. Priverstinę kontrolę apima draudimai, spaudimas valgyti, bauginimai ir papirkimai, maisto naudojimas neigiamų emocijų kontrolei. „Struktūra“ įvardijamas tėvų organizuotumas vaiko aplinkos atžvilgiu, sie-kiant pagerinti vaiko kompetencijas. Struktūrą apima taisyklės ir ribojimai, ribojami / nukreipiami pasirinkimai, stebėsena, valgymo ir užkandžiavimo rutina, modeliavimas, maisto prieinamumas, maisto ruošimas, nestruktūruo-tos praktikos (nepaisymas ir nuolaidžiavimas). „Savarankiškumo palaiky-mas“ tai – psichologinio savarankiškumo ir nepriklausomybės skatinimas,

Nuolaidus Tėvai skatina vaiką, atsižvelgia į jo norus, tačiau mažai reikalauja, nuolaidžiauja Autoritetinis Tėvai atsižvelgia į vaiko norus, bet

formuoja tinkamą elgesį Neįsitraukiantis Tėvai neatsižvelgia į vaiko norus, neformuoja jo elgesio Autoritarinis Tėvai formuoja vaiko mitybą, taikydami griežtas taisykles ir reikalavimus Aukšti reikalavimai Aukštas atsakas į vaiko poreikius

28

apimantis mitybos mokymą, vaiko įtraukimą, skatinimą, apdovanojimą, pa-grindimą ir derybas [167].

2.5.2 pav. Tėvų praktikų žemėlapis [167] Įvairių tėvų praktikų įtaka vaiko svoriui

Tyrimų duomenimis, neįtraukiantis, nuolaidus ir, priešingai, perdėtai sau-gojantis ar griežtas vaikų auklėjimas buvo susijęs su didesniu KMI, autori-tetingas auklėjimas – su sveiku vaikų KMI, o „spaudžiantis“ valgyti – su ma-žesniu KMI [31, 35, 36]. Kai maistas buvo naudojamas kaip auklėjimo prie-monė, baudžiant ar paskatinant už tam tikrą elgesį ar poelgius, tai taip pat turėjo neigiamos įtakos vaiko svoriui. Saldumynų naudojimas apdovanojant buvo susijęs su didesne rizika vaikams turėti antsvorio [168, 169].

Tėvų praktikos Priverstinė kontrolė  Draudimai;  Spaudimas valgyti;

 Grasinimai ir papirkimai (už valgymą, elgesį; paskatos ne maistu valgyti);

 Maisto naudojimas kontroliuoti negatyvias emocijas.

 Taisyklės ir limitai;

 Riboti/valdomi pasirinkimai;  Stebėsena;

 Valgymo ir užkandžiavimo rutina (valgymo aplinka, rutina, blaškymas, šeimos buvimas);  Maisto prieinamumas;  Maisto pasiekiamumas;  Maisto paruošimas;  Nestruktūruotos praktikos (nesirūpinimas, nuolaidžiavimas).  Mitybos mokymas;  Vaiko įtraukimas;  Paskatinimas;  Pagyrimas;  Priežasčių paaiškinimas;  Derybos. Tė vų p ra ktik om s tu rin ty s įta ko s v eik sn ia i: ge bė jim ai, p ož iū ria i, įsitik in im ai, ži ni os , i šte kl ia i ( pa vyz dž iui , f ina ns ini ai , l ai ko) , ve rtybė s i r kt . Struktūra Savarankiškumo palaikymas

29

Azijoje vykusio tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, ar tėvų praktikos turi įtakos vaiko KMI, ar KMI turi įtakos tėvų taikomoms su mityba susijusioms praktikoms. Rezultatai parodė, jog mamos dažniau taikė spaudžiančias ar ribojančias praktikas kontroliuodamos vaiko svorį, o ne atvirkščiai, t. y. tėvų praktikos buvo didesnio KMI pasekmė, o ne priežastis [170]. Ivonne Derks taip pat nustatė, jog tėvų taikomos praktikos buvo kaip atsakas į nesveiką vaiko svorį [171]. Tiriant, kaip tėvų praktikos veikia KMI, nustatyta, jog spaudimas valgyti ir „slapta“ kontrolė turėjo įtakos svorio pokyčiams [171– 173]. Tiriant, kokį poveikį tėvų auklėjimas turėjo vaikams užaugus ir išsi-krausčius iš tėvų namų, nustatyta, jog būtent tėvų pavyzdys sveikai maitintis, o ne kontrolė, siejosi su sveikesnio maisto pasirinkimu ateityje [37].

Literatūroje išskiriamos dvi kontrolės rūšys, „atvira“ (angl. overt control), kurios metu vaikas kontroliuojamas kada, kiek, ko ir pan. suvalgo, bei „slapta“ (angl. covert control), kai namuose tėvai tiesiog „tyliai“ sudaro są-lygas maitintis sveikai [172, 174]. „Slapta“ kontrolė, kai namuose sudaromos palankios sąlygos sveikai maitintis, naudingesnė vaiko įpročių formavimuisi, nei „atvira“ kontrolė, kuri skatina priešintis ir tarsi pažymi per didelio svorio problemą. Kontrolė turėjo įtakos ne tik vaikų KMI, tačiau ir maisto pasi-rinkimams. Samantha Boots ir bendraautoriai tyrė ir nustatė, jog šeimose, kuriose tyrimo pradžioje buvo taikoma „atvira“ kontrolė, vaikai patys rečiau rinkosi vaisius ir daržoves, ir dažniau – sūrų maistą ir saldumynus. Ir prie-šingai, vaikai, kurių tėvai taikė „slaptą“ kontrolę, po dviejų tyrimo metų dažniau ir patys rinkosi vaisius ir daržoves [175].

Su mityba susijusi rutina, pavyzdžiui, pusryčiavimas, tai pat siejosi su

vaikų kūno svoriu. Tiek vaikai, tiek paaugliai, kurie kasdien nepusryčiavo, turėjo didesnes galimybes turėti antsvorio ar būti nutukusiais [168, 176]. Nustatyta, kad tėvai, kurie būdami paaugliais reguliariai pietaudavo su savo šeima, šiuos įpročius tęsė sukūrę savo šeimas. Tai buvo susiję su sveikesne šeimos mityba, svoriu ir psichologine šeimos gerove [177].

Tėvų ir vaikų pokalbiai apie kūno svorį buvo susiję su didesniu vaikų

svoriu, t. y. tėvai, matydami per didelio svorio problemą, apie ją buvo linkę kalbėtis su vaikais. Tačiau pastebėti pokalbių skirtumai, priklausomai nuo lyties: tėčiai su vaikinais dažniau kalbėdavosi apie fizinį aktyvumą ir mitybos įpročius, o mamos su dukromis – apie patį svorį [178]. Kai kurių autorių duomenimis, pokalbiai su paaugliais apie svorį buvo negatyvūs, neigiami (pavyzdžiui, tėvai sako savo vaikams, kad jie sveria per daug) [179]. Nu-statyta, kad labai svarbu, jog tėvai tartųsi su paaugliais dėl sprendimų, su-sijusių su šeimos mityba. Šeimose, kuriose tėvai sprendimus priėminėdavo kartu su vaikais, paauglių galimybių santykis būti nutukusiems buvo mažes-nis [180].

30

Allison Watts ir bendraautoriai nustatė, jog palankios tėvų praktikos, tokios kaip vaisių ir daržovių buvimas ir prieinamumas, skatinimas sveikai maitintis buvo susijusios su didesniu vaisų ir daržovių vartojimu tarp paauglių [181]. Svarbu paminėti, kad, kai tėvai buvo pavydžiu savo vaikams, tėvų elgesys turėjo įtakos vaikų mitybos įpročių formavimuisi, kai kontrolė tokios įtakos neturėjo [37]. Kiti autoriai nustatė, jog kontroliuojančios praktikos gali būti žalingos paauglių gebėjimui patiems reguliuoti suvartojamos energijos kiekį. Tėvai turi mokyti ir įgalinti pačius vaikus savarankiškai priimti sveikatai palankius sprendimus [38].

Fizinis aktyvumas ir televizijos žiūrėjimas

Fizinis aktyvumas yra vienas esminių veiksnių kontroliuojant vaikų svorį [182], taip pat kaip ir mityba bei miego trukmė [183–185]. Tačiau Amerikoje, ištyrus pradinių klasių vaikus, buvo nustatyta, jog su vaiko KMI siejosi ne fiziškai aktyviai praleisto laiko trukmė, o laikas, kurį vaikas praleido žiūrė-damas televiziją (TV), t. y., nustatytas ryšys tarp didesnio vaiko KMI ir il-gesnės TV žiūrėjimo trukmės [186]. Netgi žiūrint TV 1–2 val. per dieną, di-dėjo pirmokų tikimybė turėti antsvorio ar nutukti vyresniame amžiuje [187]. JK taip pat rastas ryšys tarp ilgesnės laiko, praleisto žiūrint TV, trukmės ir didesnės antsvorio ir nutukimo rizikos [183]. Italijoje taip pat nebuvo nusta-tyta sąsajų tarp vaikų KMI ir jų fizinio aktyvumo, tačiau rastas ryšys tarp trumpesnės miego trukmės ir antsvorio bei nutukimo [188].

Nustatyta, jog televizoriaus buvimas vaikų kambaryje, kuriame jie miega, buvo antsvorio rizikos veiksniu [189]. Saeed Ghobadi meta analizės rezultatai parodė, jog vaikų, kurie valgė žiūrėdami TV, galimybių santykis turėti antsvorio buvo 1,28 karto didesnis, nei tų, kurie valgė nežiūrėdami TV [29]. 2017 metais publikuotos sisteminės apžvalgos duomenimis, šeimos narių pietavimas kartu neatsveria tos žalos, kurią sukelia valgymas žiūrint TV. Valgymas ir TV žiūrėjimas vienu metu buvo susiję su prastesne mityba, t. y. dažnesniu gėrimų su cukrumi vartojimu, didesniu riebaus ir saldaus maisto suvartojimu ir retesniu vaisų ir daržovių vartojimu [190]. Richard Lopez ty-rimo duomenimis, dažnas kelių su medijomis susijusių darbų vykdymas vienu metu (angl. high media multitasking) buvo susijęs su disbalansu smegenų dalyje, susijusioje su savireguliacija ir atlygiu. Tai galėjo padidinti jautrumą išorinėms maisto užuominoms (pavyzdžiui, maisto reklamai) ir sumažinti gebėjimą kontroliuoti atsaką į šias užuominas bei skatinti maistą naudoti kaip atlygį ir savęs paskatinimą [191].

Tėvų kontrolės įtaka nustatyta tiriant ir vaikų fizinį aktyvumą. Kai tėvai draudė vaikams žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu, tai buvo susiję su mažesniu fiziniu aktyvumu, tačiau kai tėvai skatino vaikus būti aktyviais, tai turėjo

31

įtakos vaikų aktyvumo padidėjimui. Taip pat nustatyta, jog šis ryšys buvo abipusis, t. y. ir vaikai turėjo įtakos tėvų fiziniam aktyvumui [192].

Vaiko mitybos įpročiams, o taip pat ir KMI, įtakos turi įvairūs aplinkos, ypač šeimos, veiksniai. Tai, kaip tėvai auklėja vaikus, turi įtakos ne tik jų elgesiui, bet ir mitybos įpročiams. Mokslininkai pažymi, jog tinkamų įgūdžių ugdymui palankiausia tokia praktika, kai tėvai būna autoritetu savo vaikui: rodo tinkamą pavyzdį, sudaro palankias sąlygas sveikai maitintis, kalbasi su vaikais, įgalina juos pačius priimti sveikatai palankius sprendimus. Tinkamai suformuoti įpročiai išlieka ir suaugus.

32

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas – „PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyvos“ dalis

Šis disertacinis darbas buvo rengiamas dalyvaujant PSO inicijuotame ty-rime – „PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (angl. WHO Childhood Growth / Obesity Surveillance Initiative – COSI). Iniciatyva pristatyta 2006 metais lapkričio 15–17 dienomis Stambule vykusios PSO Ministrų konferencijos apie nutukimo įveikimą metu (angl. WHO Ministerial Conference on Counteracting Obesity). Iniciatyva kilo iš poreikio turėti vie-ningą pradinių klasių vaikų stebėsenos sistemą regione. Iniciatyvos tikslas – rutininė pradinio mokyklinio amžiaus vaikų augimo, antsvorio ir nutukimo stebėsena, ištiriant nacionalinę, reprezentuojančią šalį pasirinktos amžiaus grupės pradinių klasių mokinių imtį, ir siekiant formuoti teisingą supratimą apie per didelio svorio epidemijos mastą tiriamojoje populiacijoje bei leidžianti atlikti palyginimus tarp PSO Europos regionui priklausančių šalių. Konstatuota, kad tyrimo rezultatai svarbūs kuriant nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką [193].

Tyrime dalyvaujančių PSO Europos regionui priklausančių šalių skaičius nuolat auga. Pirmajame etape, kuris vyko 2007/2008 metais, dalyvavo 13 šalių. 2015/2017 metais tyrimas vyko 35 šalyse [194]. Lietuva, atstovaujama pagrindinės tyrimo vykdytojos ir koordinatorės prof. dr. Aušros Petraus-kienės, dalyvavo visuose vykusiuose etapuose – 2007/2008, 2009/2010, 2012/2013, 2015/2016 metais, bei paskutiniojo tyrimo etapo metu – 2018/2019 metais. Dalyvaujant PSO iniciatyvoje buvo vykdomas Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas.

Šiame darbe analizuojami pirmųjų keturių tyrimo etapų metu surinkti duo-menys.

3.1. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka

Tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis tarptautiniu, PSO patvirtintu pro-tokolu ir duomenų rinkimo procedūromis. Dalyvaujant COSI tyrime, kiek-vieno tyrimo etapo metu tirti Lietuvos pirmų klasių mokiniai. Be to, 2016 metais atliktas momentinis Lietuvos devintokų tyrimas. Dalis devintokų da-lyvavo COSI tyrime 2008 metais, būdami pirmokai. Jie sudarė kohortinio tyrimo imtį. Visi tyrimai trumpai pristatomi 3.1.1 lentelėje.

33

3.1. 1 lentelė. Darbe analizuojamų tyrimų apibūdinimas

Tyrimo metai Tyrimo tipas Tiriamieji

2008 metai

I COSI etapas Momentinis tyrimas 155 mokyklos Pirmokai n = 4939, atsako dažnis 81,7 proc.;* Pirmokų tėvai n = 4375, atsako dažnis 72,3 proc.#

2010 metai

II COSI etapas Momentinis tyrimas 161 mokykla Pirmokai n = 4986, atsako dažnis 80,8 proc.;* Pirmokų tėvai n = 4517, atsako dažnis 73,2 proc. #

2013 metai

III COSI etapas Momentinis tyrimas 117 mokyklų Pirmokai n = 3802, atsako dažnis 75,0 proc.;* Pirmokų tėvai n = 3817, atsako dažnis 75,3 proc. #

2016 metai

IV COSI etapas Momentinis tyrimas 102 mokyklos Pirmokai n = 3920, atsako dažnis 70,80 proc.;* Pirmokų tėvai n = 3864, atsako dažnis 69,79 proc. #

2016 metai

Devintokų tyrimas

Momentinis

tyrimas 96 mokyklos Devintokų matavimai n = 2984, atsako dažnis 54,6 proc.; Devintokų anketos n = 3584, atsako dažnis 65,5 proc. 2008 ir 2016

metai Kohortinis tyrimas Kohortą sudarė 924 mokiniai, iš kurių antropometriniai matavimai atlikti 621 mokiniui, o anketą užpildė 710 mokinių.

*Antropometriniuose matavimuose dalyvavusių pirmokų skaičius.

#_{Šeimos anketas užpildžiusių pirmokų tėvų skaičius.}

Lentelėje pateikti skaičiai iki duomenų valymo procedūrų.

Kiekvienais tyrimo metais duomenų rinkimas truko ne ilgiau kaip 10 sa-vaičių. Visų keturių etapų metu tyrimas vyko gegužės – balandžio mėnesiais, atsitiktinai atrinktose mokyklose iš visų dešimties Lietuvos apskričių.

2008–2016 metais numatyta pirmos klasės mokinių tyrimo imtis buvo

5800 pirmos klasės mokinių. Tokio dydžio imtys pasirinktos atsižvelgiant į

tai, jog pagal COSI tyrimo protokolą, kiekvienoje šalyje turėjo būti ištirta šalį reprezentuojant pradinio mokyklinio amžiaus vaikų imtis, kuri visoms šalims buvo nurodyta vienoda – ne mažiau kaip 2800 pasirinktos amžiaus grupės vaikų nuo 6,0 iki 9,0 metų amžiaus. Lietuvoje tiksline grupe buvo pasirinkti septynmečiai vaikai. Žinant, kad pirmose klasėse mokosi 7 ir 8 metų vaikai, reikalinga imtis buvo padvigubinta ir dar pridėta 200, darant prielaidą, kad ne visi sutiks dalyvauti tyrime.

Tyrimo metu buvo taikytas daugiapakopės imties sudarymo metodas. Kiekvienais tyrimo metais Lietuvą reprezentuojančios mokinių imtys suda-rytos proporcingai 7 metų amžiaus vaikų skaičiui metų pradžioje kiekvienoje apskrityje (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis). Mokyklos apskrityse buvo atrinktos atsitiktinės atrankos būdu pagal sąrašus, gautus iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Tyrime daly-vavo visos atrinktoje mokykloje esančios pirmos klasės. Tyrime dalyvauti