KAUNO MIESTO IR RAJONO DEVINTŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIO AKTYVUMO IR ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

PATRICIJA ŢIŢNIAUSKIENĖ

KAUNO MIESTO IR RAJONO DEVINTŲ KLASIŲ

MOKSLEIVIŲ FIZINIO AKTYVUMO IR ANTROPOMETRINIŲ

RODIKLIŲ SĄSAJOS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Visuomenės sveikata, specializacija: vaikų ir jaunimo sveikata)

Studentas Mokslinis vadovas

(

)

(

)

(

)

(

)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)

KAUNO MIESTO IR RAJONO DEVINTŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ FIZINIO AKTYVUMO IR ANTROPOMETRINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS

Patricija Ţiţniauskienė prof. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 67p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti moksleivių fizinio aktyvumo ypatumų ir antropometrinių rodiklių sąsajas. Darbo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti ir įvertinti devintų klasių moksleivių fizinį aktyvumą. 2. Išanalizuoti

moksleivių antropometrinius rodiklius. 3. Įvertinti moksleivių fizinio aktyvumo ir normalaus bei per didelio kūno svorio sąsajas.

Metodika. Tyrimas atliktas 2016 m. 7-iose Kauno miesto mokyklose ir 2-jose rajono mokyklose, ištirti

devintų klasių moksleiviai (n = 159). Darbas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyvos projekte. Naudoti metodai: devintokų anketinė apklausa ir antropometriniai ūgio ir svorio matavimai. Aprašant kokybinius dydţius buvo apskaičiuoti procentai, kiekybiniams duomenims apskaičiuotas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis. Buvo taikytas Stjudento t kriterijus, Mann – Whitney kriterijus, chi kvadrato (χ2) kriterijus ir z – testas, taikant Bonferroni korekciją.

Rezultatai. 52,5 proc. vaikinų ir 44,3 proc. merginų yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Į mokyklą

dauguma moksleivių (63,5 proc.) keliauja pasyviais būdais, tačiau apie pusę moksleivių namo grįţta aktyviais būdais (52,8 proc.). Normalaus svorio yra dauguma (78,8 proc.) vaikinų ir du trečdaliai (65,8 proc.) merginų, tris kartus didesnė dalis merginų, lyginant su vaikinais yra nepakankamo kūno svorio ir kas septinta mergina bei vaikinas per didelio svorio. 80,5 proc. pakankamai fiziškai aktyvių moksleivių buvo normalios kūno masės.

Išvados. Beveik pusė visų devintokų yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Dauguma ištirtų moksleivių

buvo normalaus kūno svorio, tris kartus didesnė dalis merginų, lyginant su vaikinais yra nepakankamo kūno svorio ir kas septinta mergina bei vaikinas yra per didelio svorio. Nustatyta, kad 2,5 karto daugiau moksleivių turinčių antsvorį buvo nepakankamo fizinio aktyvumo, lyginant su pakankamai fiziškai aktyviais.

SUMMARY

Public health (Children and youth health)

CORRELATION BETWEEN PHYSICAL ACTIVITY AND ANTHROPOMETRIC DATA OF NINTH GRADE STUDENTS OF KAUNAS CITY AND DISTRICT

Patricija Ţiţniauskienė

Supervisor Aušra Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 67 p.

Aim of the study. To Determine the correlations between physical activity and anthropometric data of

9 graders.

Objectives. 1. To analyze and evaluate physical activity of 9 graders. 2. To analyze anthropometric

data of students. 3. To evaluate the correlation between student‘s physical activity and normal or excessive body mass.

Methods. The survey was performed in 2016 in seven Kaunas city and two district schools. Object of

the study – 9th grade students (n=159). The survey was performed participating in the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative. The methods used in this survey: a questionnaire survey of 9 graders and anthropometric measurements. Descriptive data are expressed as percentages, means, and standard deviations. Stjudent‗s - t test, Mann –Whitney U test, chi-squared test and the z – test with Bonferroni correction were used in this work.

Results. 52.5 % boys and 44.3 % girls were sufficiently physically active. Most of the students (63.5%)

arrive to school in passive ways but go from school in active ways (52.8 %). More than a half of boys (78.8 %) and 65,8% of girls had normal body weight, more girls were underweight than boys and every seventh girl and boy were overweght. 80.5 % of sufficiently physically active students had normal body weight.

Conclusions. Almost a half of the students were sufficiently physically active. Most of the students had

normal BMI, more girls than a boys were underweight, every seventh girl and boy were overweght. 2,5 times more students with overweight were insufficiently physically active, comparing to sufficiently

physically active.

TURINYS

TURINYS ... 4

SANTRUMPOS ... 5

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9

1.1 Fizinio aktyvumo samprata ... 9

1.2 Moksleivių fizinis aktyvumas Lietuvoje ir pasaulyje ... 10

1.3 Fizinio aktyvumo nauda jaunam ţmogui ... 12

1.4 Fizinio aktyvumo rekomendacijos paaugliams ... 14

1.5 Veiksniai, lemiantys moksleivių fizinį aktyvumą ... 15

1.6 Vaikų antropometriniai matavimai ir jų vertinimas ... 17

1.7 Per didelio ir per maţo svorio poveikis augančio ţmogaus organizmui ... 19

1.8 Vaikų antsvorio ir nepakankamo svorio problema Lietuvoje ir pasaulyje ... 20

1.9 Fizinio aktyvumo ir antropometrinių rodiklių sąsajos ... 22

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 24

2.1 Tyrimo metodika ... 24 2.2 Tiriamųjų kontingentas ... 25 2.3 Anketinė apklausa ... 26 2.4 Antropometriniai matavimai ... 27 2.5 Statistiniai metodai... 28 3. REZULTATAI ... 29

3.1 Kauno miesto devintokų fizinio aktyvumo ypatumų įvertinimas ... 29

3.2 Devintokų antropometriniai rodikliai ... 42

3.3 Devintokų fizinio aktyvumo ir antropometrinių rodiklių sąsajos ... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 53

IŠVADOS ... 57

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59

5

SANTRUMPOS

COSI – Childhood Obesity/Growth Surveillance Initiative (angl.) – vaikų augimo stebėsenos iniciatyva;

FA – fizinis aktyvumas;

HBSC – Health Behaviour in School – aged Children (angl.) – mokyklinio amţiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas;

IOTF – angl. International Obesity Task Force (Tarptautinė nutukimo darbo grupė) JAV – Jungtinės Amerikos valstijos;

KMI – kūno masės indeksas;

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS

Fizinis aktyvumas - griaučių sukelti judesiai, kuriuos darant, energijos suvartojimas yra didesnis negu

ramybės būsenoje [1].

Kūno masės indeksas – ţmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinos ir mitybos moksluose

taikomas kaip rodiklis, leidţiantis įvertinti, ar ţmogaus masė yra normali, yra antsvoris, nutukimas, ar svorio trūkumas. Šis rodiklis nepadeda nustatyti kūno riebalų procento [2]

Nutukimas – tai energijos balanso sutrikimas, kuris išsivysto dėl per didelio energijos kiekio patekimo

su maistu, palyginus su jos sunaudojimu. Dėl to nutukusiųjų organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis [3].

6

ĮVADAS

Aktualumas: mokslo ir technikos laimėjimai palengvino ţmogaus kasdienybę, pagerino gyvenimo kokybę, tačiau to pasekoje pasikeitė ţmogaus gyvenimo būdas. Mokslinė ir techninė paţanga sumaţino ţmogaus fizinį aktyvumą (FA) kasdieniame gyvenime. Dėl ydingo miestų plėtros

planavimo maţėja galimybių uţsiimti rekreacine fizine veikla. Vaikų ţaidimo aikšteles kiemuose uţėmė automobiliai. Aktyvus sportas ir ţaidimai iškeisti į televizijos laidų ţiūrėjimą, kompiuterinius ţaidimus, išmaniuosius telefonus ir kitas sėdimas veiklas. Vaikai neretai nuveţami ir paimami iš mokyklos, dideli mokymosi krūviai mokyklose lemia ilgą sėdėjimą prie kompiuterio ir knygų, o sporto būrelius lanko ne kiekvienas. Nors sportas ir buvimas fiziškai aktyviu palaipsniui tampa vis populiaresnis, o ţmonės pradeda suvokti fizinio aktyvumo naudą, tačiau ţinias ne visuomet pritaikome realiame gyvenime.

Maţėjantis FA pastebimas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų tarpe. Mokslinių tyrimų duomenimis, fizinis pasyvumas yra vienas iš didţiausių lėtinių neuţkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių [4]. FA vaidina pagrindinį vaidmenį uţtikrinant jauno ţmogaus augimą, fizinę ir psichinę raidą. Jo svarba vaikų ir jaunimo sveikatai įgauna vis didesnę reikšmę, kadangi pasaulis sunkiai susidoroja su vaikų ir jaunimo antsvorio bei nutukimo epidemija [5]. Moksleivių FA leidţia efektyviau mokytis, aktyviai ilsėtis ir šitaip gerinti gyvenimo kokybę. Tiek Lietuvos, tiek uţsienio mokslininkų tyrimais nustatytas teigiamas FA poveikis ne tik paauglių fizinei, bet ir psichinei sveikatai [6,7]. Ţinoma, jog reguliarus paauglių fizinis aktyvumas yra būtinas normaliam augimui ir vystymuisi, naudingas ligų prevencijai, fiziniam pajėgumui didinti. Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia asmens fizinę sveikatą ir maţina sergamumo bei mirštamumo nuo įvairių ligų riziką [2,8]. Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį kovojant su antsvoriu ir nutukimu vaikystėje ir paauglystėje bei sumaţina nutukimo riziką suaugus [6].

Norint, kad mūsų visuomenėje ţmonės būtų sveiki fiziškai ir psichiškai, reikia pradėti nuo vaikų ir paauglių sveikatinimo ir sveikos gyvensenos ugdymo. Nes būtent vaikystės ir paauglystės gyvenimo tarpsnyje susiformuoja įpročiai, kurių dalis išlieka tolimesniame gyvenime [9].

Darbo naujumas: FA yra vienas iš pagrindinių uţtikrinančių moksleivių sveikatą veiksnių. Atsiţvelgiant į tai, kad moksleivių FA su amţiumi maţėja ir moksleivių fizinis aktyvumas neatitinka FA rekomendacijų, nusprendţiau pasirinkti šią temą ir paanalizuoti, kiek fiziškai aktyvūs yra vyresnių klasių moksleiviai ir paieškoti FA sąsajų su jų antropometriniais rodikliais. Mano pasirinkta tema svarbi ir atspindinti šių dienų aktualijas, o mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų 15 - 16 metų moksleivių fizinio aktyvumo ir antropometrinių rodiklių sąsajas Lietuvoje, dar nebuvo atlikta.

7

Autorės indelis: Autorė 2016 m. dalyvavo Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime ir atliko tyrimą Kauno mieste ir rajone Autorė surinktus duomenis kodavo ir vedė į kompiuterinę programą Epi Data ir atliko statistinę duomenų analizę.

8

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas: išanalizuoti moksleivių fizinio aktyvumo ypatumų ir antropometrinių rodiklių sąsajas. Tyrimo uţdaviniai:

1. Išanalizuoti ir įvertinti devintų klasių moksleivių fizinį aktyvumą; 2. Išanalizuoti moksleivių antropometrinius rodiklius;

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Fizinio aktyvumo samprata

Fizinis aktyvumas (FA) pagal Caspersen – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje [1]. Sporto terminų ţodyne FA apibrėţiamas kiek plačiau: „Bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų

apykaitą: pratybos, rengimasis varžyboms, dalyvavimas varžybose, namų, ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų― [10]. Reguliarus FA yra vienas svarbiausių veiksnių, norint

palaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Mokslininkai, tiriantys fizinio aktyvumo reikšmę atskiroms organų sistemoms, teigia, kad vidutinio intensyvumo fizinė veikla, atitinkanti organizmo funkcinę būklę, turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai [11].

Fizinį aktyvumą galima suskirstyti į penkias pagrindines fizinio aktyvumo formas:

 laisvalaikio,

 profesinės veiklos (vaikams ir paaugliams tai – mokykla);

 namų ruošos;

 mobilumo (transporto);

 sporto [1].

FA gali būti skirstomas į struktūrinį arba atsitiktinį. Struktūrinis fizinis aktyvumas – tai suplanuota, tikslinė veikla, kuria uţsiimame norėdami sustiprinti sveikatą ir palaikyti gerą fizinę būklę. O atsitiktinis fizinis aktyvumas yra neplanuota veikla, daţniausiai kasdienės veiklos darbe ar namuose rezultatas [8].

Haskell su bendraautoriais (1985) išskyrė keturis fizinį aktyvumą apibūdinančius komponentus: 1) Veiklos rūšis – tai tam tikra specifinė veikla (pvz., ėjimas, vaţiavimas dviračiu), kuri savo ruoţtu gali būti grupuojama į stambesnes fizinės veiklos kategorijas (pvz., aerobiniai pratimai, pasipriešinimo ar jėgos pratimai, pusiausvyros ir stabilumo pratimai);

2) Veiklos daţnis – tai fizinės veiklos, ne trumpesnės nei 10 minučių, kartų skaičius per dieną ar savaitę;

3) Veiklos trukmė – fizinės veiklos seansų laikas (minutėmis ar valandomis) per tam tikrą laiko periodą (pvz., diena, savaitė);

4) Intensyvumas – tai rodiklis, kuris parodo organizmo energijos sąnaudas atliekant tam tikrą fizinę veiklą. Intensyvumas gali būti įvertinamas objektyviai, naudojant fiziologinius rodiklius (pvz., suvartotas deguonies kiekis, širdies susitraukimų daţnis), taikant subjektyvaus suvokimo

10

charakteristikas (pvz., paties asmens įvertintas krūvis; ėjimo ir kalbėjimo testas) arba registruojant kiekybinius kūno judesių duomenis (pvz., ţingsnių skaičius, kūno pagreičio duomenys) [12],[13].

Norint, kad FA būtų priskiriamas prie naudingo sveikatai, jis turėtų būti vidutinio arba didelio intensyvumo:

1) Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis kiekvienam (individualiai, priklausomai nuo fizinės būklės) padidina širdies susitraukimų daţnį, prakaitavimą, suaktyvina kraujotaką, priverčia aktyviau dirbti kvėpavimo sistemą, pagreitina medţiagų bei energijos apykaitą. Jis padidina organizmo energijos metabolizmą maţdaug 3–6 kartus palyginti su poilsio lygiu;

2) Didelio intensyvumo FA stebimas tada, kai ţmogus pradeda intensyviai prakaituoti, pulsas padaţnėja daugiau nei 2 kartus nuo pradinio lygio, kvėpuojama ir per nosį, o kartais – ir per burną (stipriai uţdusęs), oda tampa ryškiai raudona. Tokia veikla padidina medţiagų metabolizmą daugiau nei šešis kartus [14].

1.2 Moksleivių fizinis aktyvumas Lietuvoje ir pasaulyje

Ţemas FA lygis mokyklinio amţiaus vaikų tarpe yra opi problema visame pasaulyje. Pasak PSO, vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent po 60 minučių kasdien, tačiau situacija Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi nuo nustatytų standartų. Tarptautinis tyrimas „Mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas – HBSC―, – kuris buvo vykdytas 40 Europos šalių bei JAV ir atliekamas visose šalyse pagal vienodą protokolą, nustatė, jog rekomendacijas atitinka vos pusė iš 11-15 metų jauno amţiaus ţmonių. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 1994 – 2010 m. laikotarpiu vienas iš dviejų berniukų ir viena iš penkių mergaičių buvo pakankamai fiziškai aktyvūs [15].

Naujausiais 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, tik 11 proc. 15 metų merginų ir 21 proc. 15 metų vaikinų kasdien uţsiima ne maţiau kaip 60 minučių trunkančia fizine veikla. Lietuvoje situacija panaši kaip ir daugelyje Europos šalių, tyrimo duomenimis 12 proc. 15 metų merginų ir 23 proc. 15 metų vaikinų kasdien sportuoja ar uţsiima kita fizine veikla, kuri trunka ne maţiau 60 minučių [16].

11 10 15 20 25 30 35 2002 2006 2010 2014 P roc e nt ai Metai Berniukai Mergaitės

1.1 pav. Lietuvos moksleiviai (11-15 metų amţiaus), kurie kasdien uţsiėmė ne maţiau kaip 60 minučių trunkančia fizine veikla nuo 2002 iki 2014 metų [17]

„HELENA― (Healthy Lifestyle in Europe by Nutrition in Adolescence) tyrimas, atliktas 9 Europos šalyse (Graikijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Ispanijoje), kuriame ištirti 2200 paauglių (1016 berniukų ir 1184 mergaičių), kurių amţius nuo 12,5 iki 17,5 metų. Tyrimo metu buvo matuojamas moksleivių ūgis ir svoris, skaičiuojamas KMI, taip pat buvo matuojamas FA lygis, nešiojant akcelerometrą 7 dienas (ne maţiau 8 val. per dieną). Tyrimo duomenimis, berniukai buvo aktyvesni ir maţiau laiko praleido sėdėdami nei mergaitės. Lyginant moksleivių fizinį aktyvumą Pietų ir Centrinėje Šiaurės Europoje, nustatyta, jog paaugliai iš Centrinės Šiaurės Europos buvo aktyvesni, lyginant su bendraamţiais iš Pietų Europos, ir šie skirtumai ryškesni tarp mergaičių nei tarp berniukų. Tik kas trečia mergaitė iš Centrinės Šiaurės Europos ir kas penkta mergaitė iš Pietų Europos buvo pakankamai fiziškai aktyvi [18].

Nuo 2003 iki 2007 metų surinkti duomenys apie moksleivių FA, atliekant tyrimą „Visuotinis moksleivių sveikatos tyrimas― (angl. Global School - based Student Health Survey - GSHS―. Šiame tyrime dalyvavo 34 pasaulio šalys ir ištirti 27,845 moksleiviai. Tyrime naudotame klausimyne buvo analizuojami klausimai apie fizinį aktyvumą, ėjimą ar vaţiavimą dviračiu į mokyklą ir laiką, praleistą sėdint. Rezultatai rodo, jog tik maţa dalis moksleivių yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Apibendrinus visų šalių duomenis, berniukai yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės (23,8 proc. berniukų ir 15,4 proc. mergaičių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Ţemiausias FA lygis nustatytas tarp Zambijos ir Filipinų

12

moksleivių, šiose šalyse tik 8,8 proc. moksleivių yra pakankamai fiziškai aktyvūs, o didţiausias fiziškai aktyvių moksleivių skaičius nustatytas Indijoje - 37,5 proc. Maţiausiai moksleivių į mokyklą eina pėsčiomis ar vaţiuoja dviračiu Jungtiniuose Arabų Emyratuose (18,6 proc.), o didţiausia dalis moksleivių taip keliauja į mokyklą Kinijoje (84,4 proc.). Daugiau nei pusėje tyrime dalyvavusių šalių kas trečias moksleivis praleidţia 3 ir daugiau valandų sėdėdamas (neįskaitant laiko, praleisto mokyklos suole ar namuose atliekant namų darbų uţduotis) [19].

Apibendrinant apžvelgtus Lietuvoje, Europoje ir kt. atliktų tyrimų duomenis, galima teigti, jog fizinio aktyvumo lygis moksleivių tarpe yra žemas. Stebima tendencija, jog berniukai yra fiziškai aktyvesni nei mergaitės. Taip pat galima teigti, jog moksleiviai vis daugiau laiko praleidžia pasyvioje veikloje.

1.3 Fizinio aktyvumo nauda jaunam ţmogui

Fizinio aktyvumo (FA) reikšmė neabejotinai didelė suaugusio ţmogaus organizmui, tačiau ji ypač svarbi vaikystėje bei paauglystėje, nes būtent šiame gyvenimo tarpsnyje formuojasi dauguma fizinio elgesio stereotipų, kurie daro įtaką tolimesniam gyvenimui ir yra vieni iš svarbiausių harmoningo paauglių vystymosi ir sveikatos veiksnių [15,20]. Fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajos gali būti tiesioginės ir netiesioginės. Tiesioginės - kai FA tiesiogiai veikia ţmogaus sveikatą, ir netiesioginis - kai FA sukelia fizinio pajėgumo pokyčius ir to pasekoje veikia sveikatą [21].

Sportine veikla uţsiimantys vaikai vystosi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – ugdomos psichologinės savybės, pvz., ţaisdami įvairius aktyvius ţaidimus lavina bendravimo įgūdţius, išmoksta nugalėti ir pralaimėti, išmoksta susiplanuoti savo laisvalaikį, ugdo valią ir atsakomybę. Mokslininkai teigia, jog fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti nerimą, depresiją [9,22]. Be to fizinis aktyvumas gali padėti išmokti pasitikėti savo jėgomis, integruotis visuomenėje, palengvinti socialinę adaptaciją [9]. Fizinis aktyvumas turi didelę naudą ţmogaus fizinei sveikatai, bet taip pat jis labai svarbus mūsų psichologinei gerovei. Tyrimai rodo, jog fizinio aktyvumo nauda mūsų psichinei gerovei yra pastebima visose amţiaus grupėse [23].

Naujojoje Zelandijoje 2012 metais. Shepherd ir bendraautoriai ištyrė 148 paaugles, imtis buvo sudaryta iš 16-18 metų merginų. Tiriamosios turėjo uţpildyti 3 klausimynus: fiziniam aktyvumui, poţiūriui į fizinį aktyvumą nustatyti ir psichologinei gerovei ištirti. Tyrimas patvirtino hipotezę dėl fizinio aktyvumo naudos kovojant su nerimu, stresu ir depresija [24].

2010 metais Kinijoje Cao su bendraautoriais atlikto tyrimą, kuriame ištirta 5003 11-16 metų berniukų ir mergaičių. Tyrimo metu paauglių buvo prašoma uţpildyti skirtus klausimynus. Buvo

13

nustatyta, jog vienas iš apsauginių veiksnių nesusirgti depresija, buvo vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Taip pat nustatyta, jog, esant ţemam moksleivių fiziniam aktyvumui, padidėja psichologinių problemų rizika ir nepasitenkinimas mokykla [25].

Pastebėtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir akademinių pasiekimų [26,27]. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia vaikų atmintį, dėmesį ir informacijos apdorojimą. Vaikai geriau susikoncentruoja atliekant uţduotis klasėje [28]. 2007 metais Ispanijoje eksperimentinio tyrimo metu ištirtos 3 klasės, iš viso 67 paaugliai. Tyrimas buvo vykdomas 4 mėnesius, norit nustatyti intensyvaus fizinio aktyvumo naudą paţintinėms fukncijoms ir akademiniams pasiekimams. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog moksleiviai, kurie dalyvavo intensyvaus fizinio krūvio kūno kultūros pamokose, turėjo geresnes kognityvines fukcijas ir geresnius akademinius pasiekimus, lyginant su kontroline grupe [26]. 2016 metais „The journal of pediatrics― ţurnale išspausdintas straipsnis, kuriame aprašytas Europoje atliktas papildomas HELENA studijos tyrimas, kurio metu ištirti 273 paaugliai 12,5 – 17,5 metų amţiaus. Papildoma šio tyrimo studija buvo skirta įvertinti fizinio aktyvumo naudą moksleivių dėmesiui. 7 dienas akcelerometru buvo matuojamas moksleivių fizinio aktyvumo lygis, o dėmesiui nustatyti taikytas testas. Rezultatai rodo, jog visi fizinio aktyvumo lygiai turėjo įtakos moksleivių dėmesingumui: kuo paaugliai turėjo didesnį fizinio aktyvumo lygį, tuo dėmesys buvo didenis [29].

Nustatyta, jog fizinis aktyvumas turi sąsajų su moksleivių vidine darna. Tyrimas buvo atliktas Lietuvoje, ištirti 8–9 klasių moksleiviai (172 mergaitės ir 170 berniukų). Pastebėtas teigiamas ryšys tarp sportuojančių moksleivių ir optimizmo. Nustatyta, kad sportuojantys moksleiviai pasiţymi statistiškai reikšmingai aukštesniu optimizmo lygiu, lyginant su nesportuojančiais bendraamţiais [30].

Ispanijoje 2006 metais Galan ir bendraautoriai ištyrė 21188 moksleivių, norėdami nustatyti fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajas. Respondentai turėjo patys įvertinti savo sveikatą klausimyno pagalba, paţymėti, kokiais negalavimais skundţiasi. Tyrimo rezultatai parodė, jog 11-18 metų paaugliai, uţsiimantys vidutine ir intensyvia fizine veikla, jaučiasi sveikesni ir jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu, lyginant su tais, kurie buvo fiziškai neatkyvūs [31]. Nemaţai tyrimų atlikta norint nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir širdies kraujagyslių ligų. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, jog vidutinis ir intensyvus fizinis krūvis sumaţina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis [7,32,33]. Fizinis aktyvumas ypatingai svarbus vaikams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, jis laikomas vienas iš keletos pagrindinių veiksnių, gerinančių glikemijos kontrolę sergant šia liga [34]. Taip pat įrodyta, jog reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį ir net sumaţinti vaikų nutukimą [32,35]. Fizinis aktyvumas ypač svarbus vaikų kaulams, sumaţina osteoparozės riziką vyresniame amţiuje [14,36]. Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikų ir paauglių

14

fizinis aktyvumas siejamas su maţesne osteoporozės rizika suaugus, net jei suaugus fizinis aktyvumas nėra pakankamas [14].

Lietuvos sporto universiteto specialistai 2015 metais atliko tyrimą Lietuvos ir Lenkijos mokyklose, norėdami nustatyti moksleivių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų ir savo galimybių vertinimo įvairiose srityse tarpusavio sąsajas. Tyrimo rezultatai parodė, jog keičiantis vienam iš veiksnių, kiti taip pat yra paveikiami. Kuo moksleivių fizinis aktyvumas ir pajėgumas buvo didesnis, o fizinio aktyvumo trukmė – ilgesnė, tuo jie pasiţymėjo aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu [20].

Apibendrinant galima teigti, jog būnant fiziškai aktyviems, galima išsaugoti sveiką kūną, ugdyti asmenybę, pažintinius ir socialinius gebėjimus. Todėl fizinis aktyvumas turėtų būti neatsiejama kiekvieno žmogaus, tiek suaugusiojo, tiek vaiko kasdienio gyvenimo dalis.

1.4 Fizinio aktyvumo rekomendacijos paaugliams

Norėdami suţinoti, ar paauglys pakankamai fiziškai aktyvus, ar pakankamai uţsiima fiziškai aktyvia veikla, turime ţinoti tam tikras rekomendacijas, kurios nurodo fizinės veiklos intensyvumą, laiką ir galimas jo formas bei rūšis. PSO, remdamasi moksliniais įrodymais apie fizinio aktyvumo naudą ţmogaus organizmui, yra parengusi fizinio aktyvumo rekomendacijas skirtingoms gyventojų amţiaus grupėms. Rekomenduojama, jog 5-17 m. vaikai ir paaugliai kasdien uţsiimtų vidutinio ir didelio intensyvumo fizine veikla maţiausiai 60 minučių. Didţiąją dalį dienos fizinio aktyvumo turėtų uţimti aerobinė veikla. Be to 3 kartus per savaitę vaikai turėtų uţsiimti labai intensyvia fizine veikla. Taip pat ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, turi atlikti kaulų ir raumenų sistemą lavinančius pratimus [9]. PSO rekomendacijose teigiama, kad 60 minučių trukmės fizinę veiklą galima padalinti į trumpesnius periodus [35].

JAV Misūrio universiteto specialistai yra parengę fizinio aktyvumo piramidę, skirtą vaikams ir paaugliams (ţiūr.1 pav).

15

1.2 pav. Fizinio aktyvumo piramidė [9]

Paţvelgę į piramidę matome, kad veikla, kuria uţsiima vaikai ar paaugliai, turėtų būti kuo įvairesnė. Pagal PSO, visapusiška, įvairi fizinė veikla įkvėps vaikus tolesniam norui būti fiziškai aktyviu ir mankštintis. O tai ypač svarbu, nes būtent vaikystės ir paauglystės laikotarpiu susiformuoja įpročiai, kurių dalis išlieka tolimesniame gyvenime [9].

Apibendrinant galima teigti, jog turint pateiktas aiškias rekomendacijas, tėvams nesunku stebėti ir sekti, kiek jų vaikas praleidžia būdamas fiziškai aktyvus. Pastebėję, jog paauglys per mažai laiko praleidžia užsiimdamas aktyvia veikla, tėvai gali skatinti užsiimti kuo įvairesne veikla nuo namų ūkio darbų iki įvairios veiklos būreliuose ir sporto klubuose.

1.5 Veiksniai, lemiantys moksleivių fizinį aktyvumą

Moksleivių fizinio aktyvumo lygį lemia daugelis veiksnių. Yra keletas svarbiausių FA maţėjimo prieţasčių ir tai siejasi su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir psichologiniais veiksniais. [35].

Drenowatz , Torre ir Veselska yra tyrinėję ir įrodę ryšį tarp fizinio aktyvumo ir šeimos socioekonominės padėties [37-39]. Muthuri International Journal of Environmental Research and

Public Health” ţurnale 2014 m. pateikė sistematinę apţvalgą, kurioje analizuojamas Afrikos ţemyne

gyvenančių moksleivių fizinis aktyvumas ir ryšiai su socioekonomine padėtimi šeimoje, ir kaip tai skiriasi tarp kaimo ir miesto moksleivių. Analizė parodė, jog moksleiviai, gyvenantys kaime, šeimose su ţema socioekonomine padėtimi, buvo fiziškai aktyvesni, lyginant su moksleiviais, kurie gyveno mieste, aukštos socioekonominės padėties šeimose. Taip yra todėl, jog kaime gyvenančiose šeimose

16

vaikai uţsiima buitiniais darbais, namų, ūkio prieţiūra, ir nueina didesnius atstumus vaikščiodami pėsčiomis. Taip pat pastebėtas ryšys tarp aukšto socioekonominio lygio ir ilgesnio moksleivių laiko, praleisto sėdint. Miesto vaikai, lyginant su vaikais iš kaimo vietovių, daţniau keliauja motorizuotomis transporto priemonėmis [40].

Neabojojama, jog svarbus vaidmuo, formuojant paauglių poţiūrį į FA priklauso šeimai (labiausiai tėvo ir motinos). Mokslininkų teigimu, vaikai būna fiziškai aktyvesni, kai mato tokį pavyzdį artimoje aplinkoje. Teigiamas tėvų poţiūris į fizinį aktyvumą ir aktyvus laisvalaikio praleidimas kartu su vaikais, nulemia didesnį vaikų susidomėjimą fiziniu aktyvumu. Ypač svarbus tėvų paskatinimas uţsiimti fiziškai aktyvia veikla, parama, ir tai svarbu pradėti jauname amţiuje, nes tai nulems ţmogaus elgesį suaugus [41,42].

Moksleivių fizinio aktyvumo lygį nulemia asmeninės jų sąvybės, tokios kaip lytis ir amţius [43]. Pagal Lietuvoje atlikto „Mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo― 1994–2010 m. apklausų duomenis, kuriame ištirti 11 m., 13 m., 15 m. moksleiviai, nustatyta, kad mergaitės, palyginti su berniukais, reikšmingai rečiau ir trumpiau mankštinasi ir sportuoja. Pakankamai fiziškai aktyvių berniukų (45,2 proc.) dalis yra du kartus didesnė negu mergaičių [15]. Epidemiologinių tyrimų metaanalizės duomenimis, keičiantis vaikų amţiui, pastebimi fizinio aktyvumo pokyčiai. Labiausiai FA maţėja paauglystės metu. Didţiausias mergaičių FA maţėjimas pastebimas 9-12 metais, o berniukams – 13-16 metais [44].

Moksleivių fizinį aktyvumą ir norą sportuoti gali nulemti įvairūs motyvai. Balčiūnienė su bendraautoriais 2013 m. Lietuvoje atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 3284 5-12 klasių moksleiviai. Išanalizavus gautus rezultatus, išskirti keturi pagrindiniai moksleivius mankštintis skatinantys motyvai: sveikata ir fizinė forma, socialinis aspektas, sportinių rezultatų siekimas ir konkurencija su bendraamţiais. Analizuojant FA motyvus, išryškėjo skirtumas tarp lyčių: mergaites labiau nei berniukus mankštintis laisvalaikio metu motyvavo galimybė sustiprinti sveikatą ir būti geresnės fizinės formos, o berniukus būti fiziškai aktyviais skatino noras siekti geresnių sportinių rezultatų, ir šis motyvas buvo 2,5 karto didesnis nei pas mergaites. Berniukai taip pat turėjo 2 kartus didesnę galimybę laisvalaikiu mankštintis, motyvuojami konkurencijos su bendraamţiais, lyginant su mergaitėmis [45].

Vienas iš veiksnių, lemiančių FA sumaţėjimą tarp jauno amţiaus ţmonių, yra pasikeitę laisvalaikio praleidimo būdai. Aktyvią veiklą lauke su draugais pakeitė laikas prie ekrano: vis daugiau jaunimo laisvalaikiui praleisti renkasi televizijos ţiūrėjimą, ţaidimus prie kompiuterio, laiko praleidimą internete ar ţaidimus mobiliajame telefone [35]. Tačiau mokslinėje literatūroje yra pateikiama tyrimų, paneigiančių šią nuomonę, jog didėjant laikui praleistam prie ekrano, maţėja vaikų FA. „National

17

Health and Nutrition Examination Survey― tyrimo duomenimis, maţai laiko prie ekranų praleidţiantys vaikai nebūtinai bus fiziţkai aktyvūs ir atvirkščiai [46].

Vaikų FA lygis priklauso ir nuo fizinės aplinkos, ypač nuo rekreacinių erdvių, kurios juos supa. Yra pastebėta, jog vaikai, gyvenantys netoli parkų, yra fiziškai aktyvesni [47]. 71 proc. paauglių iš Kalifornijos teigė, jog paskutinį kart, kai lankėsi parke, jie uţsiėmė fiziškai aktyvia veikla [48].

Fizinio aktyvumo lygis taip pat gali priklausyti nuo metų laiko [4,49]. 2012 - 2013 mokslo metais Klaipėdoje buvo ištirtos aštuntų klasių moksleivės. Tyrime fizinis aktyvumas buvo tiriamas ţingsniamačiu. Nustatyta, jog paauglių mergaičių fizinis aktyvumas skyrėsi atskiromis savaitės dienomis ir metų laikais: maţiausias buvo ţiemą, pavasarį padidėjo ir didţiausias buvo vasarą, kai vaikai neina į mokyklą [4].

Apibendrinant galima teigti, jog nėra vieno veiksnio, kuris nulemtų moksleivių FA. Vien moksleivių motyvacijos neužteks, jei jie neturės sąlygų lauke saugiai, aktyviai leisti laiką, jei namuose nematys teigiamo pavyzdžio šeimoje. Todėl, norint ir siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą, reikia žvelgti kompleksiškai į visus FA lemiančius veiksnius.

1.6 Vaikų antropometriniai matavimai ir jų vertinimas

Antropometrija yra vienintelis pigus ir specialios įrangos nereikalaujantis kūno sudėties tyrimo metodas. Šis metodas taikomas, norint nustatyti kūno ar jo dalių dydį, kūno riebalų kiekį, proporcijas ar sudėtį. Daţniausiai praktikoje yra vertinama:

 Ūgis pagal amţių ir lytį;

 Kūno masė pagal amţių ir lytį;

 Kūno masė pagal ūgį ir lytį;

 Kūno masės indeksas (KMI) = masė (kg) / ūgis (m)2

;  Juosmens apimtis (cm);

 Klubų apimtis (cm) [50].

Derinant kelis iš šių metodų vienu metu, galima gauti maţesnę duomenų paklaidą, nes nėra nei vieno absoliučiai patikimo metodo [51]. Populiariausi iš pateiktų rodiklių yra ūgis ir kūno masė – svoris, kuriuos galima tiksliai pamatuoti, paklaidos nedidelės, o iš jų galima apskaičiuoti KMI, kuris daţnai naudojamas, nustatant vaikų antsvorį, nutukimą ar liesą kūno masę. Vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti, KMI metodas yra pripaţintas visuotinai, tačiau priešingai nei suaugusiems, analizuojant vaikų ir paauglių KMI, vertinimai atliekami atsiţvelgiant į lytį ir amţių, nes vaikui augant ir bręstant, kinta kūno riebalų kiekis, o to paties amţiaus berniukų ir mergaičių kūno masė skiriasi [50].

18

Vaikų liesumui, antsvoriui ir nutukimui vertinti daţniausiai rekomenduojami šie pagrindiniai tarptautiniai standartai:

1. PSO rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, sudarytos pagal JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (NCHS/ CDC Growth Charts) duomenis. Šios kreivės 2000 m. buvo atnaujintos pagal atliktas 5 studijas. Vaiko KMI procentilė rodo, koks yra vaiko KMI, palyginus su kitais tokio paties amţiaus ir lyties vaikais. Vaiko svoriu reikia susirūpinti, jeigu svoris patenka į intervalą, kuris daugiau nei per vieną nukrypęs nuo ūgio. Jeigu svorio intervalas ţenkliai atsiliekan nuo ūgio – vaikas laikomas per liesu, jei pakilęs gerokai aukščiau – vaikas gali turėti antsvorio problemų [2].

2. Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) pasiūlytos KMI ribinės vertės, sudarytos atsiţvelgiant į vaiko amţių ir lytį, kiekvienam amţiaus pusmečiui [52]. Šios vertės taikomos 2-18 m. amţiaus vaikams ir paaugliams, antsvoriui, nutukimui ir liesumui nustatyti, atsiţvelgiant į amţių ir lytį (2000 m. antsvoriui, 2007 m. liesumui) [53]. Pagal IOTF pasiūlytus standartus, manoma, jog galima tiksliau palyginti įvarių šalių duomenis, nes kritinės vertės sudarytos, remiantis 6 šalių duomenimis (Brazilijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Hon Kongo, Olandijos ir Singapūro) [51]. Šios vertės siejamos su suaugusiųjų KMI reikšmėmis, kurios 18 m. amţiuje yra tokios: kai KMI = 16,0 kg/m2 – didelis liesumas, kai KMI = 17,0 kg/m2 – vidutinis liesumas, Kai KMI = 18,5 kg/m2- neţymus liesumas, kai KMI = 25 kg/m2 – antsvoris, kai KMI = 30kg/m2 – nutukimas [52].

1 lentelė. KMI tarptautinės ribinės vertės vaikų antsvoriui ir nutukimui vertinti [52]

Vaiko amţius (metais)

KMI ribinės vertės antsvoriui, atitinkančios

25 kg/m2 18 metų amţių

KMI ribinės vertės nutukimui, atitinkančios

30 kg/m2 18 metų amţių

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės 4,0 22,62 23,34 27,63 28,57 14,5 22,96 23,66 27,98 28,87 15,0 23,29 22,94 28,30 29,11 15,5 23,60 24,17 28,60 29,29 16,0 23,90 24,37 28,88 29,43 16,5 24,19 24,54 29,14 29,56 17,0 24,46 24,70 29,41 29,69

19

PSO rekomenduoja kiekvienai šaliai turėti savo vaikų augimo vertinimo standartus, tačiau Lietuvja kolkas neturi apskaičiuotų vaikų ir paauglių KMI ribinių verčių, todėl daţniausiai naudojamos tarptautinės ribinės vertės pagal IOTF arba PSO.

Apibendrinant galima teigti, jog svarbiausi ir dažniausiai epidemiologiniuose tyrimuose naudojami rodikliai vaikų augimui stebėti, yra ūgis ir svoris, bei išvestinis rodiklis – KMI. Pagal KMI galima stebėti tiek augančio vaiko sudėjimą, tiek prognozuoti, koks jis bus jam suaugus. Lietuvoje kol kas nėra patvirtintų vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl antsvoriui ar nutukimui vertinti rekomenduojama naudoti tarptautinius KMI vertinimo standartus.

1.7 Per didelio ir per maţo svorio poveikis augančio ţmogaus organizmui

Anstvoris ir nutukimas yra vienos iš didţiausių sveikatos problemų XXI amţiuje. Per paskutinius du dešimtmečius vaikų, turinčių antsvorį, skaičius ţenkliai didėja. Pagal PSO, padidėjęs kaloringo maisto vartojimas ir vis maţėjantis FA nulemia energijos disbalansą ir sukelia svorio didėjimą, kuris padidina per didelio svorio paplitimą [54]. Mokslinių tyrimų metaanalizės duomenimis, vaikų antsvoris ir nutukimas siejamas su priešlaikine mirtimi [55]. Europos nutukimo tyrimų asociacijos duomenimis, apie 20 proc. Europoje gyvenančių vaikų turi antsvorį ir didesnę tikimybę, uţ normalų kūno svorį turintį vaiką, suaugus susidurti su lėtinėmis ligomis [56].

Vaikai, kurie turi antsvorio ar yra nutukę, turi didesnę tikimybę susirgti dislipidemija, o tai vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių širdies ir kraujagyslių ligas [57]. Literatūroje nurodoma, jog vaikai ir paaugliai taip pat, kaip ir suaugusieji su padidėjusiu kūno masės indeksu, turi 70 proc. didesne tikimybę susirgti šiomis ligomis [58,59]. Antsvorį turintys vaikai tris kart daţniau uţ normalaus kūno svorio vaikus, turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Nustatyta, jog 58 proc. mokyklinio amţiaus vaikų turi 1 kardiovaskulinės ligos rizikos faktorių, o 20 proc. turi 2 ir daugiau [60].

Nutukimas sąlygoja vaikų ir paauglių 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Nors 2 tipo cukrinis diabetas laikomas suaugusiųjų liga, tačiau vis daţniau ji pasireiškia vaikams ir paaugliams. Pastaraisiais metais JAV vienas iš trijų 2 tipo cukrinio diabeto atvejų nustatomas vaikui [61].

Paauglių mergaičių nutukimas gali sąlygoti ankstyvą lytinį brendimą ir menarchę, o tai siejama su padidėjusia krūties vėţio rizika suaugus [62].

Nutukę vaikai turi didesnę riziką susidurti su socialinėmis ir psichologinėmis problemomis. Nutukimas netiesiogiai veikia vaiko psichologinę būseną, dėl per didelio svorio vaikas iš bendraamţių

20

gali susilaukti patyčių, gali būti diskriminuojamas, ir to pasekoje netgi susirgti depresija. Taip pat su per dideliu svoriu siejama ir sumaţėjusi vaiko savigarba [58].

Vaikai ir paaugliai, turintys antsvorio ar nutukę, daţniau susiduria su ortopedinėmis problemomis, tokiomis kaip šlaunikaulio galvutės panirimas, šleivapėdystė, plokščiapėdystė, nugaros, kelių ir pėdų skausmai. Nutukę ir antsvorį turintys vaikai daţniau patiria kaulų lūţius [63].

Mokslinio tyrimo duomenimis, Šveicarijoje ištyrus 774 vaikus (8-14 m.) nustatyta, jog didţioji dalis nutukusių ar turinčių antsvorį vaikų turi bent vieną nusiskundimą sveikata. Daţniausiai pasitaikančios buvo ortopedinės problemos (54 proc.) ir jų daugėjo, didėjant vaikų svoriui. Antroje vietoje pagal paplitimo daţnumą buvo metaboliniai sutrikimai (42 proc.) ir trečioje vietoje – širdies ir kraujagyslių ligos (31 proc.). Daţniausiai pasitaikančios buvo ne medicininės komplikacijos, susijusios su vaiko gerove, kurias patyre 79,4 proc. tiriamųjų. Išskirti tokie sutrikimai kaip dusulys fizinio krūvio metu (32 proc.), prasta miego kokybė (13 proc.) ir patyčios mokykloje ar namuose (40proc.) [64].

Didesnę sergamumo tikimybę turi ne tik turintys antsvorio ar nutukę, tačiau ir nepakankamo svorio vaikai. Pastarieji turi didesnę sergamumo tikimybę uţ normalaus svorio vaikus, tačiau maţesnę, nei nutukę vaikai. JAV atlikti tyrimai parodė, jog paaugliai su per maţu kūno svoriu, daţniau buvo hospitalizuoti uţ normalaus svorio paauglius. Taip pat jiems daţniau nustatomos tokios ligos kaip astma, skoliozė, emociniai sutrikimai. Vaikams su per maţu kūno svoriu vėluoja brendimas. Nėščioms paauglėms, kurios yra per maţo svorio, gresia nėštumo komplikacijos. Joms gali pasireikšti priešlaikinis gimdymas ir tikimybė pagimdyti per maţo svorio naujagimį. Per maţo svorio vaikams suaugus gresia osteoporozės rizika. Tokiems vaikams daţniau pasireiškia nuovargis, irzlumas, jie daţniau serga infekcinėmis ligomis [65].

Apibendrinus galima teigti, jog vaikams ne tik su antsvoriu ir nutukimu, bet ir turintiems nepakankamą kūno svorį gresia daugelis ligų, kurių būtų galima išvengti, esant normalios kūno masės.

1.8 Vaikų antsvorio ir nepakankamo svorio problema Lietuvoje ir pasaulyje

Per pastaruosius kelis dešimtmečius ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, išryškėjo nutukimo problema: kasmet daugėja nutukusių vaikų ir šiuo metu jų yra apie 10 kartų daugiau, nei buvo 1970 m. [5]. Nutukimas sparčiai auga visame pasaulyje, tai pastebima visose amţiaus grupėse, nepaisant ţmogaus tautybės, ar pajamų lygio šeimoje. Anksčiau buvo manyta, jog ši problema yra tik ekonomiškai išsivysčiusių, turtingų šalių problema, tačiau pastebėta, kad nutukimas plinta ir neturtingose šalyse [54]. JAV nuo 1980 m. 6 - 11 metų amţiaus nutukusių vaikų procentas išaugo dvigubai, o nutukusių paauglių procentas patrigubėjo [58]. Pasaulyje 2013 m. buvo 42 mln. nutukusių

21

ikimokyklinio amţiaus vaikų [54]. 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, vertinant 11 metų ir 15 metų moksleivių fizinį išsivystymą, nustatyta, kad antsvorį ar nutukimą turėjo kas aštuntas Lietuvos moksleivis. Normalų kūno svorį turėjo 76 proc. 15 metų berniukų ir 78 proc. 15 metų mergaičių. Nustatyta, kad per didelį kūno svorį (antsvorį ar nutukimą) turinčių paauglių dalis su amţiumi maţėja: 11 metų mergaičių, turinčių per didelį kūno svorį (antsvorį ar nutukimą) buvo 12 proc., o 15 metų – 11 proc.; tuo tarpu 11 metų berniukų, turinčių per didelį kūno svorį (ansvorį ar nutukimą) buvo 15 proc. o 15 metų – 11 proc. [16].

Prancūzijoje atliktame tyrime, norint nustatyti nutukimo rizikos veiksnius, ištirti 2385 moksleiviai (1213 berniukų ir 1172 mergaičių), kurių amţius 11-18 metų. Tyrimo metu buvo matuojamas ūgis bei svoris ir prašoma uţpildyti klausimyną. Analizuojant kūno svorį pagal lytį nustatyta, jog berniukų turinčių viršsvorį (įskaitant ir nutukimą) buvo daugiau nei mergaičių. Lyginant vaikų kūno svorį pagal tėvų svorį, FA lygį ir socialinę bei ekonominę padėtį šeimoje, nustatyta, jog per didelį kūno svorį turėjo tie moksleiviai, kurių vienas iš tėvų taip pat turėjo viršsvorį arba šeimoje buvo ţema socioekonominė padėtis, ir priešingai – maţesnis kūno svoris nustatytas pas tuos vaikus, kurių tėvai (ar vienas iš tėvų) buvo pakankamai fiziškai aktyvūs [66].

Per maţo svorio vaikų problema daţniau stebima maţiau išsivysčiusiose šalyse. Pagal PSO, 2015 m. šiose šalyse per maţo svorio vaikų buvo 15 proc. Daugiausiai tokių vaikų yra pietų Azijoje 27 proc. [67]. Lietuvoje 2014 m. HBSC tyrimo duomenimis, 11 ir 15 metų moksleivių, turinčių antsvorio, nutukusių ar nepakankamo kūno svorio dalis buvo vienoda. Analizuojant moksleivių kūno svorį pagal lytį, nustatyta jog nepakankamą kūno svorį turėjo didesnė dalis 15 metų berniukų (13 proc.), nei 15 metų mergaičių (11 proc.) [16]. 2007-2010 m. JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo (National Health and Nutrition Examination Survey – NHANES) rezultatai parodė, jog JAV 12-19 m. paauglių, turinčių per maţą kūno svorį, buvo 3,5 proc. [46]. 2003 m. Yngve su bendraautoriais, atlikusi tyrimą 9 Europos šalyse, nustatė, jog nepakankamą kūno svorį turėjo 5,4 proc. 11 m. berniukų ir 7,2 proc. 11 m. mergaičių. Daugiausia nepakankamo svorio vaikų buvo Belgijoje 12,3 proc. mergaičių ir 11 proc. berniukų, o maţiausiai per maţo svorio mergaičių ištirta Ispanijoje (3 proc.), o berniukų – Švedijoje (2,3 proc.) [68]. Kantanista su bendraautoriais ištyrė vieno iš Lenkijos miestų – Poznanės 14-16 m. amţiaus vaikus. Viso buvo ištirti 3249 moksleiviai, iš kurių 11,6 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų buvo nepakankamos kūno svorio [69].

Visame pasaulyje palaipsniui daugėja vaikų, turinčių antsvorio arba nutukusių. Tiksliai įvertinti ir palyginti Europos ir viso pasaulio vaikų nutukimo paplitimą yra sunku, nes skirtingos šalys naudoja

22 skirtingus vertinimo metodus, tačiau, apžvelgus situaciją daugelyje šalių, apibendrinant galima teigti, jog vaikų ir paauglių viršsvoris ir nutukimas tampa viena iš didžiausių XXI amžiaus problemų.

1.9 Fizinio aktyvumo ir antropometrinių rodiklių sąsajos

Pagal PSO duomenis, fizinis aktyvumas yra ketvirtoje vietoje tarp mirtingumo rizikos veiksnių. Nuo pat vaikystės įsivyraujantis sėdimas laisvalaikio būdas ir per maţas dėmėsys fiziniam aktyvumui sukelia neigiamą poveikį vaikų ir paauglių sveikatai [70]. Fizinis aktyvumas vaidina svarbų vaidmenį kovojant su antsvoriu ir nutukimu vaikystėje ir paauglystėje bei sumaţina nutukimo riziką suaugus [6]. Kaip ţinoma, FA maţėja paauglystėje, todėl šiame amţiaus tarpsnyje padidėja nutukimo ir antsvorio rizika.

2012 m. pateikta mokslininkų atlikta studija, kurioje buvo vertinamas vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas ir KMI. Tyrimui buvo naudojami duomenys iš JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimų (National Health and Nutrition Examination Surveys) studijos, kurioje akcelerometru buvo vertinamas fizinis aktyvumas ir taip pat matuojamas ūgis bei svoris. Tyrimo rezultatai parodė, jog daţniausiai ţemas fizinis aktyvumas buvo stebimas tarp vaikų ir paauglių, turinčių didesnį KMI, ypač tarp mergaičių [71]. Ruiz su bendraautoriais 2011 m. atlikę „HELENA― studiją ištyrė, jog maţiau fiziškai aktyvūs paaugliai (ypač berniukai) turėjo didesnį KMI rodiklį [18].

JAV mokslininkai, išanalizavę duomenis iš Nacionalinės vaiko sveikatos ir raidos studijos (NICHD SECCYD), kurioje buvo ištirti 1006 5-8 klasių moksleiviai, taip pat patvirtino, jog nutukę ir turintys antsvorio vaikai, buvo maţiau fiziškai aktyvūs uţ tuos vaikus, kurie turėjo normalų kūno svorį [72].

2012 m. Anglijoje Collings su bendraautoriais atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti ryšį tarp fizinio aktyvumo, sėdimosios veiklos ir kūno sudėties. Tyrime dalyvavo 398 ikimokyklinio amţiaus vaikai. Tyrimo metu fizinis aktyvumas buvo vertinamas akcelerometru, kūno kompozicija ištirta dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciometrija (dexa). Tyrimo rezultatai parodė, jog bet kokio intensyvumo fizinis aktyvumas buvo neigiamai siejamas su nutukimu. Tačiau tik didelio intensyvumo fizinis aktyvumas turėjo neigiamą ryšį su KMI, bendru kūno kūno riebalų procentiniu kiekiu ir pilviniu nutukimu. Tuo tarpu vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas turėjo neigiamą ryšį su bedru kūno riebalų procentiniu kiekiu [73].

Ištyrus Vilniaus apskrities pirmokus nustatyta, jog KMI turi sąsajų su fiziniu aktyvumu. 2008 ir 2010 m. atliktas tyrimas, kurio metu tėvų anketinės apklausos būdu įvertintas pirmokų fizinis aktyvumas ir, išmatavus ūgį ir svorį, apskaičiuotas vaikų KMI. Rezultatai parodė, jog dauguma vaikų,

23

turėjusių nepakankamą kūno svorį, buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, o antsvorį ir nutukimą daţniau turėjo nepakankamo fizinio aktyvumo vaikai. Taip pat vertinant fizinį pasyvumą, nustatyta, jog vaikai, kurie praleido prie ekrano daugiau nei 2 val. per dieną, daţniau turėjo antsvorį ir nutukimą, uţ vaikus, kurie praleido maţiau laiko prie ekrano. Vertinant pagal lytį, reikšmingi skirtumai pastebėti tarp mergaičių. Tarp pakankamai fiziškai aktyvių mergaičių reikšmingai daugiau buvo nepakankamo svorio ir maţiau – turinčių antsvorį, lyginant su nepakankamai fiziškai aktyviomis mergaitėmis [74].

Apibendrinant daugumos įvairių šalių autorių duomenis, galime teigti, jog FA turi ryšį su vaikų ir paauglių antropometriniais rodikliais. Daugelio autorių duomenys rodo, jog fiziškai aktyvūs vaikai turi mažesnį kūno svorį, o mažiau fiziškai aktyvūs – dažniau turi antsvorio ar yra nutukę.

24

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo metodika

Šis magistro darbo tyrimas buvo atliekamas dalyvaujant Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime, kuris vykdomas įgyvendinant PSO Europos vaikų augimo stebėsenos iniciatyvą (angl. WHO European Childhood Growth Surveillance Initiative – COSI). Lietuva į COSI įsitraukė 2007 metais. 2016 metais įgyvendintas ketvirtasis Lietuvos vaikų augimo stebėsenos etapas. COSI tyrimo tikslas – sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių moksleivių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vieningomis matavimo bei tyrimo procedūromis, ištiriant šalį reprezentuojančias moksleivių imtis. Šalys, dalyvaujančios tyrime, gali pasirinkti, ar atliks anketines apklausas, taip pat šalys gali papildyti ekspertų sukurtas anketas sau svarbiais ir rūpimais klausimais.

Lietuvoje tyrimas buvo vykdomas 2016 m. balandţio – geguţės mėn. Buvo tiriami pirmų ir devintų klasių moksleiviai (dalis 2008 m. stebėsenos metu tirtųjų pirmokų). Tiriamųjų imtis buvo apskaičiuota proporcingai mokinių skaičiui apskrityse, ţinant, kad visoje Lietuvoje reikėjo ištirti po 5800 pirmų ir devintų klasių mokinių. Pirmokų tyrimui atlikti išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas Nr. 6B-13-17 (1 priedas), devintokų tyrimui – Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas Nr. BEC-vs(M)-100 (2 priedas). Apie tyrimą informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyrius, kurie pritarė tyrimo vykdymui. Tiriamosios mokyklos buvo pasirinktos iš LR švietimo ir mokslo ministerijos institucijų registro sąrašo. Naudotas lizdinės atrankos metodas, atrankos vienetu laikant klasę.

Vykdant tyrimą naudoti anketinių apklausų ir antropometrinio tyrimo metodai. Tyrimas buvo vykdomas keliais etapais. Visų pirma, tyrime dalyvavusių ugdymo įstaigų vadovai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu, tyrimo vykdymo metodika, gautas jų leidimas atlikti tyrimą mokyklose. Gavus mokyklos vadovo sutikimą, buvo vykstama į mokyklas, kur tėvams buvo išdalinti informuoto asmens sutikimo lapeliai apie tyrimą. Tiems vaikams, kurių abu tėvai pasirašė informuotą sutikimą, išdalintos apklausos anketas. Atsisakiusių dalyvauti tyrime tėvų vaikai nebuvo įtraukti į tyrimą. Tam, kad tyrimas netrukdytų mokymosi procesui ir nebūtų trikdomas pamokų laikas, vaikai anketas pildė klasės valandėlių metu arba namuose. Paskutinis tyrimo etapas buvo vaikų ūgio ir svorio matavimas. Matuoti tik tie moksleiviai, kurie pasirašė, kad sutinka būti pamatuoti.

25

2.2 Tiriamųjų kontingentas

Tyrime Kauno mieste dalyvavo 8 mokyklos, kuriose mokėsi devintų klasių moksleiviai. Šiame darbe analizuojami Kauno ir Raudondvario mokyklų devintų klasių moksleivių duomenys (2.1.1 lentelė).

2.1.1 lentelė. Tyrime dalyvavusios Kauno miesto ir rajono mokyklos

Eil

nr. Mokyklos pavadinimas

Ištirtų moksleivių skaičius n proc.

1. Kauno „Saulės― gimnazija 5 3,2 2. Kauno ,,Aušros― gimnazija 38 23,9

3 Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija 44 27,7 4. Kauno Kovo 11-osios gimnazija 22 13,8 5. Kauno Juozo Grušo meno gimnazija 6 3,8 6. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla –

daugiafunkcinis centras 8 5 7. Kauno Martyno Maţvydo pagrindinė

mokykla 8 5

8. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija 12 7,6 9. Raudondvario gimnazija 16 10 Iš viso: 159 100

Iš viso tyrime dalyvavo 450 moksleivių, tačiau galutinis tiriamųjų skaičius – 159 devintokai. Jei moksleivis buvo ištirtas tik anketinės apklausos metodu, bet nebuvo išmatuotas jo ūgis ir svoris, toks tiriamasis nebuvo įtrauktas į galutinę imtį, iš kurios buvo apskaičiuojami rezultatai.

2.2.1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amţių

Vaikinai 15 m. 16 m. Viso n 48 32 80 Proc. 60 40 100 Merginos 15 m. 16 m. Viso n 53 26 79 Proc. 67 33 100

26

2.3 Anketinė apklausa

Atlikta momentinė anketinė apklausa, kuri buvo neanoniminė, nes tyrimo metu buvo siekiama apjungti moksleivių atsakymus ir antropometrinių tyrimų rezultatus. Tyrime buvo naudotas PSO ekspertų sudarytas klausimynas, papildytas keletu vyresniems moksleiviams skirtų klausimų (3 priedas). Jį sudarė 35 klausimai. Moksleivis turėjo nurodyti bendrus duomenis apie save (gimimo datą, lytį ir kt.) ir atsakyti į klausimus apie savo gyvensenos (fizinio aktyvumo ir mitybos) ypatumus. Moksleiviai atsakinėjo į pateiktus klausimus tinkamą atsakymų variantą pasirinkdami iš jiems pateiktųjų arba įrašydami konkretų atsakymą į tam skirtą vietą.

Šiame magistriniame darbe naudojau tik tą dalį surinktos medţiagos, kuri siejosi su devintokų fiziniu aktyvumu ir jų antropometriniais rodikliais. Darbe analizavau šiuos ir kitus klausimus: kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus; kiek kartų per savaitę laisvalaikiu buvai fiziškai aktyvus; kiek valandų per dieną buvai fiziškai aktyvus (ţaidei krepšinį, sportavai, bėgiojai, vaţinėjai dviračių, riedlente ir kt.); ar lankai sporto ir šokių būrelius; kiek kartų per savaitę lankai sporto ir šokių būrelius; kaip manai, kiek esi fiziškai aktyvus; ar tavo gyvenamojoje vietoje yra erdvių, kur galėtum mankštintis laisvalaikiu; ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose stadionuose, aikštelėse.

Analizuojant duomenis, dalis atsakymų buvo apjungti į stambesnes grupes. Klausimo „Kaip daţniausiai nuvyksti į mokyklą ir grįţti iš jos ?― penki atsakymų variantai buvo sugrupuoti į dvi grupes: „aktyviai― ir „pasyviai―. Klausimo „Ar naudojiesi mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ir vidaus erdvėmis fiziškai aktyviai veiklai?― penki galimi atsakymų variantai sugrupuoti į dvi grupes: „kartais arba niekada― ir „daţnai―. Klausimo „Kiek dienų per paskutinias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus – sportavai, ėjai greitu ţingsniu, vaţiavai dviračiu, dirbai namų ūkio darbus ir kt., bent 60 min.?― atsakymai buvo apjungti į tris grupes: „iki 3 kartų―, „4-6 kartus―, „7 kartus―. Klausimo „Kiek kartų per savaitę laisvalaikiu būni fiziškai aktyvus (ţaidi krepšinį, futbolą, bėgioji, vaţinėji dviračiu, riedlente ir kt.)?― atsakymai sugrupuoti į dvi grupes: „iki 3 kartų― „3 ir daugiau kartų―. Klausimo „Kiek kartų per savaitę lankai sporto būrelį?― atsakymai sugrupuoti į 4 grupes: „nei vienos dienos―, „1-2―, „3-6―, „7―. Klausimo „Kaip manai, kiek esi fiziškai aktyvus?― atsakymo variantai sugrupuoti į dvi grupes: „aktyvus―, „neaktyvus―. Klausimo „Kaip manai, ar Tavo šeima yra pakankamai fiziškai aktyvi?― atsakymai sugrupuoti į dvi grupes: „aktyvi―, „neaktyvi―.

Išvestinis fizinio aktyvumo rodiklis. Norint nustatyti, kiek moksleivių yra pakankamai fiziškai

27

2.3.1 lentelė. Devintokų fizinio aktyvumo vertinimas balais

Eil.

Nr Fiziškai aktyvios veiklos Išpildytos sąlygos Balai

1. Kaip daţniausiai nuvyksti į mokyklą ir grįţti iš jos į namus?

Atyksta į mokyklą visuomeniniu transportu arba nuveţa automobiliu

0 Atyksta į mokyklą

dviračiu arba pėsčiomis 0,5 Grįţta iš mokyklos

visuomeniniu transportu arba parveţa automobiliu

0 Grįţta iš mokyklos

dviračiu arba pėsčiomis 0,5 2. Ar laisvalaikiu mankštiniesi netoliese esančiuose

stadionuose, aikštelėse?

Ne 0 Taip 1 3.

Ar naudojiesi mokykloje esančiomis aikštelėmis, salėmis ir kitomis lauko ar vidaus erdvėmis fiziškai

aktyviai veiklai?

Kartais arba niekada 0 Daţnai 1

4.

Kiek dienų per pastarąsias 7 dienas buvai fiziškai aktyvus – sportavai, ėjai greitesniu ţingsniu, vaţiavai dviračiu, dirbai namų ūkio darbus ir kt., bent 60 min.

(susumuok visą fizinės veiklos laiką)?

0 dienų per savaitę 0 Iki 3 dienų per savaitę 0,5 4-6 dienas per savaitę 1

7 dienas per savaitę 2

5.

Ar lankai sporto arba šokių būrelį (futbolo, plaukimo, teniso, krepšinio ir kt.)? Kelis kartus per savaitę lankai

sporto arba/ir šokių būrelius?

Nelanko 0 1 – 2 kartus per savaitę 0,5

3 – 6 kartus per savaitę 1 7 kartus per savaitę 2

Galima maksimali balų suma – 7 balai. Moksleiviai, surinkę 0 – 2,5 balus, buvo priskiriami prie nepakankamai fiziškai aktyvių, o surinkę 3 - 6 balus prie pakankamai fiziškai aktyvių.

2.4 Antropometriniai matavimai

Tyrimo metu buvo matuojami du antropometriniai rodikliai: ūgis ir svoris. Matuojami buvo tik tie moksleiviai, kurių abu tėvai pasirašė sutikimą arba moksleivis turėjo šešiolika metų ir pats galėjo nuspręsti, ar nori būti matuojamas. Moksleiviai buvo matuojami mokyklose esančiuose visuomenės sveikatos specialisto kabinetuose. Merginos ir vaikinai buvo matuojami atskirai, į kabinetą kviečiant po 3 - 4 moksleivius.

Moksleivių svoris buvo matuojamas nešiojamomis medicininėmis elektroninėmis Seca svarstyklėmis. Svarstyklės buvo pastatomos ant kietų, lygių ir stabilių grindų. Prieš vertinant svorį, buvo prašoma nusivilkti sunkesnius viršutinius rūbus, anketoje buvo paţymima, su kokia apranga

28

moksleivis buvo pamatuotas. Moksleivio buvo paprašoma uţlipti ant svarstyklių ir pėdas statant ant paţymėtų vietų, prašoma ramiai pastovėti nejudant, kol uţregistruojami svarstyklių parodymai.

Ūgio matavimai buvo atliekami naudojant nešiojamą, surenkamą Seca ūgio matuoklę. Atliekant ūgio matavimus ūgio matuoklė buvo pastatoma ant kieto, stabilaus paviršiaus. Moksleivio paprašoma atsistoti tiesiai, sugausti kojas ir nuleisti rankas, o nugara atsiremti į vertikalią matuoklės lentą.

Antropometrinių matavimų duomenys (ūgis ir svoris) buvo uţrašomi į Tyrėjo uţrašų anketą (4 priedas). Joje taip pat registruojami šie duomenys: klasė, eilės numeris sąraše, vaiko vardas, pavardė, vaiko gimimo data, tyrimo laikas, ar vaikas valgė pusryčius.

2.5 Statistiniai metodai

Surinktų anketų duomenys buvo koduojami ir vedami į kompiuterį naudojant Epi Data programą. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 19.0 programą. Skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmagorovo -Smirnovo kriterijumi. Aprašant kokybinius dydţius buvo apskaičiuoti procentai, kiekybiniams duomenims apskaičiuotas aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis. Kiekybinių dydţių vidurkių palyginimui, kai skirstinys normalusis, buvo taikytas Stjudento t kriterijus, o kai nenormalusis – Mann – Whitney kriterijus. Ryšiai tarp kokybinių kintamųjų buvo vertinami taikant chi kvadratu (χ2) kriterijų. Hipotezės apie dviejų procentinių dydţių lygybę buvo tikrinamos z – testu su Bonferroni korekcija. Statistinės analizės duomenų rezultatai pateikiami lentelėse ir paveiksluose.

29

3. REZULTATAI

Atlikę anketinę devintokų apklausą, surinkome duomenis apie jų fizinį aktyvumą. Objektyvūs moksleivių matavimai leido įvertinti jų fizinį vystymąsi. Šiame skyriuje aprašomi bei lentelėse ir paveiksluose pateikiami gauti rezultatai apie moksleivių fiziškai aktyvios ir pasyvios veiklos paplitimą, normalaus ir nepakankamo svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimą, kūno masės indekso (KMI) įverčių sąsajas su moksleivių fiziškai aktyvia ir pasyvia veikla.

3.1 Kauno miesto devintokų fizinio aktyvumo ypatumų įvertinimas

Šiame skyriuje pateikiami rezultatai apie devintokų fiziškai aktyvios ir pasyvios veiklos ypatumus. Tiriant šią veiklą buvo stengtasi įvertinti visus moksleivių gyvensenos ypatumus susijusias su fizine veikla: moksleivių atvykimo ir grįţimo iš mokyklos būdus, dalyvavimo sporto ar šokių būreliuose daţnį, naudojimąsi šalia mokyklos ar namų esančiomis aikštėmis ir kitomis erdvėmis fiziškai aktyviai veiklai.

Pateiktoje anketoje devintokams buvo klausiama, kaip jie nuvyksta į mokyklą. Nustatyta, kad vienoda dalis moksleivių (35,2 proc.) į mokyklą eina pėsčiomis arba yra nuveţami tėvų automobiliu, o beveik kas ketvirtas moksleivis kelionei į mokyklą renkasi visuomeninį transportą (3.1.1 pav.).

3.1.1 pav. Moksleivių skirstinys (proc.) pagal atvykimo į mokyklą būdus

Analizuojant moksleivių atvykimo būdus į mokyklą pagal lytį, nustatyta, kad didţioji dalis vaikinų į mokyklą yra nuveţami automobiliu (38,8 proc.) arba eina pėsčiomis (37,5 proc.), o didţioji dalis merginų vaţiuoja visuomeniniu transportu (35,4 proc.), eina pėsčiomis (32,9 proc.) arba yra nuveţamos automobiliu (31,6 proc.). Kaip matyti 3.1.2 pav. visuomeniniu transportu į mokyklą

30

atvyksta daugiau merginų, lyginant su vaikinais, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta (p > 0,05).

χ2

= 5,611; lls = 3; p = 0,132

3.1.2 pav. Merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) pagal atvykimo į mokyklą būdus

Tolimesnėje analizėje atvykimo į mokyklą būdai buvo sugrupuoti į 2 grupes. Vaţiavimas automobiliu ir visuomeniniu transportu buvo priskirti pasyviam būdui, ėjimas pėsčiomis arba vaţiavimas dviračiu – aktyviam būdui. Nustatyta, kad didţioji dalis moksleivių į mokyklą atvyksta pasyviu būdu (3.1.1 lentelė). Daugiau vaikinų, lyginant su merginomis, kelionei į mokyklą renkasi aktyvius vykimo būdus (atitinkamai, 40 proc. ir 32,9 proc.), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant atvykimo būdus tarp vaikinų ir merginų, nenustatyta (p > 0,05).

3.1.1 lentelė. Merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) pagal atvykimą į mokyklą būdus

Lytis Atvykimo į mokyklą būdai p Aktyvus Pasyvus Vaikinai 40 60 0,353 Merginos 32,9 67,1 Iš viso 36,5 63,5 χ2 = 0,862; lls = 1;

31

Anketoje taip pat klausta moksleivių, kaip jie grįţta iš mokyklos. Nustatyta, kad pusė moksleivių iš mokyklos namo grįţta pėsčiomis, o du penktadaliai moksleivių namo vyksta visuomeniniu transportu (3.1.3 pav.).

3.1.3 pav. Moksleivių skirstinys (proc.) pagal grįţimo iš mokyklos būdus

Analizuojant respondentų atsakymus į klausimą, kaip moksleiviai grįţta iš mokyklos, pagal lytį, nustatyta, jog kas antras vaikinas ir kas antra mergina iš mokyklos namo grįţta pėsčiomis (3.1.4 pav.). Du penktadaliai devintokų merginų ir vaikinų (atitinkamai 41,3 proc. ir 43 proc.) kelionei namo renkasi visuomeninį transportą. Statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant grįţimo iš mokyklos būdus pagal lytį nenustatyta (p > 0,05).

χ2

=2,009; lls = 3; p = 0,571

32

Tolimesnėje analizėje grįţimo iš mokyklos būdai buvo sugrupuoti į 2 grupes: aktyvius ir pasyvius. Nustatyta, kad, priešingai negu atvykstant į mokyklą, didesnė dalis vaikinų ir merginų grįţimui renkasi aktyvius keliavimo būdus (3.1.2 lentelė). Lyginant grįţimo iš mokyklos būdus pagal lyti, nustatyta, kad daugiau vaikinų, lyginant su merginomis iš mokyklos namo grįţta aktyviu būdu (atitinkamai, 53,8 proc. ir 51,9 proc.), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų nenustatyta (p > 0,05).

3.1.2 lentelė. Merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) pagal grįţimo iš mokyklos būdus

Lytis Grįţimo iš mokyklos būdai p Aktyvus Pasyvus Vaikinai 53,8 46,3 0,815 Merginos 51,9 48,1 Iš viso 52,8 47,2 χ2

= 0,055; lls = 1; (lyginant pagal lytį)

Analizuojant gautus atsakymus apie moksleivių fizinį aktyvumą per pastarąją savaitę, kai jų fiziškai aktyvi veikla truko bent 60 min. per dieną nustatėme, kad visas septynias savaitės dienas fiziškai aktyvus buvo kas penktas moksleivis (3.1.5 pav.). Kas antras moksleivis fiziškai aktyvia veikla uţsiėmė 4 – 6 kartus per savaitę, o beveik kas trečias moksleivis fiziškai aktyvus buvo 2 – 3 kartus per savaitę.

3.1.5 pav. Devintokų skirstinys (proc.) pagal fiziškai aktyvios veiklos daţnumą, per pastarąsias 7 dienas

Analizuojant sugrupuotus moksleivių atsakymus apie jų fiziškai aktyvią veiklą savaitės eigoje, nustatyta, kad kas antra mergina ir kas antras vaikinas fiziškai aktyvūs buvo 4 - 6 dienas per savaitę (atitinkamai, 42,5 proc. ir 41,8 proc.). Kiek maţesnė moksleivių dalis, (39,2 proc. merginų ir 31,3 proc. vaikinų) fiziškai aktyvia veikla uţsiėmė 2 – 3 kartus per savaitę. Visas 7 savaitės dienas fiziškai

33

aktyvus buvo kas ketvirtas vaikinas ir kas septinta mergina. Statistiškai reikšmingų skirtumų, analizuojant pagal lytį, nenustatytą, p > 0,05.

χ2

= 1,937; lls = 3; p = 0,586

3.1.6 pav. Merginų ir vaikinų skirstinys (proc.) pagal fiziškai aktyvios veiklos daţnumą, per pastarąsias 7 dienas

Analizuojant devintokų fiziškai aktyvios veiklos trukmę (val.) per dieną nustatyta, kad savaitgaliais moksleiviai būna fiziškai aktyvesni nei darbo dienomis (3,4 proc. ir 2,5 proc.), p < 0,001. Taip pat nustatyta, kad savaitgaliais fiziškai aktyvia veikla ilgiau uţsiima vaikinai, lyginant su merginomis (3,7 proc. Ir 2,9 proc.), p < 0,05. Darbo dienomis, kaip ir savaitgaliais, fiziškai aktyvia veikla ilgiau uţsiima vaikinai, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant darbo dienomis trunkančios fizinės veiklos trukmę pagal lytį, nenustatyta (2.1.3 lentelė).

2.1.3 Fiziškai aktyvios veiklos trukmės (val.) vidurkiai pagal lytį darbo dienomis ir savaitgaliais

Laikas (val.)

Vaikinai Merginos Bendrai _ X SN _ X SN _ X SN Darbo dienomis 2,7 2 2,2 1,5 2,5* 1,8

p = 0,175 (Mann - Whitney testas)

Savaitgaliais 3,7 2,5 2,9 2 3,4 2,3 p = 0,048 (Mann - Whitney testas)

34

Atlikus tyrimą, išsiaiškinta, kiek moksleivių lanko sporto būrelius. Paaiškėjo, jog kiek didesnė dalis moksleivių nelanko sporto būrelių (55,3 proc.) (3.1.7 lentelė). Beveik kas trečias devintokas sporto uţsiėmimus lanko 3 – 6 kartus per savaitę, o kas 13 moksleivis lanko 1 – 2 kartus per savaitę.

3.1.7 pav. Moksleivių skirstinys pagal būrelių lankymo daţnį

Analizuojant atsakymus apie devintokų būrelių lankymą pagal lytį (3.1.8 pav.) nustatyta, kad 1 arba 2 kartus per savaitę, sporto būrelius lanko daugiau vaikinų lyginant su merginomis , o nuo 3 iki 6 kartų per savaitę būrelius lanko daugiau merginų, lyginant su vaikinais. Nei viena mergina visas 7 savaitės dienas nelanko sporto būrelių. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta, p > 0,05.

χ2

= 1,396; lls = 3; p = 0,706

35

Anketoje buvo klausiama, ar devintokų gyvenamojoje vietoje yra erdvių, kur jie galėtų mankštintis laisvalaikiu. Nustatyta, kad 89,3 proc. moksleivių savo gyvenamojoje vietoje turi fiziškai aktyviam laisvalaikiui skirtas erdves (stadionas, krepšinio aikštelė, dviračių takas ir pan.).

Toliau analizuojant, ar laisvalaikiu devintokai mankštinasi šalia namų esančiose aikštelėse ir stadionuose, nustatyta, kad šalia namų esančiose erdvėse, mankštinasi daugiau vaikinų, lyginant su merginomis (atitinkamai, 56,3 proc. ir 43,75 proc.) (3.1.9 pav.), tačiau reikšmingų skirtumų tarp lyčių nenustatyta.

χ2

=0,756; lls = 1; p = 0,385

3.1.9 pav. Merginų ir vaikinų skirstinys pagal mankštinimąsi šalia namų esančiose erdvėse Išanalizavus anketos duomenis, nustatėme, jog daugiau negu du penktadaliai vaikinų ir merginų savo fiziškai aktyviai veiklai daţnai naudojasi mokykloje esančiomis lauko ir vidaus aikštelėmis, salėmis (3.1 10 pav.). Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta.