LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAVISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
LAURYNA RAMANAUSKIENĖ
JONAVOS REGIONO NĖŠČIŲJŲ GYVENSENOS POKYČIAI
NĖŠTUMO LAIKOTARPIU IR JUOS SĄLYGOJANTYS
VEIKSNIAI
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentė Darbo vadovė
Lauryna Ramanauskienė Prof. Rūta Ustinavičienė
2020-01-03 2020-01-03
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ŽODYNĖLIS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1 Sveika gyvensena nėštumo metu ... 13
1.2 Mityba ir nėštumas ... 13
1.3 Nėštumas ir fizinis aktyvumas ... 14
1.4 Nutukimas nėštumo metu ... 16
1.5 Gyvensena ir nėštumo bei gimdymo komplikacijos ... 18
1.5 Maisto papildų vartojimas nėštumo metu ... 19
1.6 Subjektyvi sveikata ir psichologinė sveikatos būklė ... 20
2. METODOLOGIJA ... 23
2.1 Tyrimo planavimas ... 23
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų imtis ... 23
2.3 Tyrimo instrumentas ... 25
2.4 Etiniai tyrimo aspektai ... 26
2.5 Statistinė duomenų analizė ... 26
3. REZULTATAI ... 28
3.1 Nėščiųjų mitybos pokyčiai nėštumo metu ... 28
3.2 Fizinio aktyvumo pokyčiai nėštumo metu ... 33
3.3 Gimdyvių ir naujagimių subjektyvi sveikata pogimdyminiu laikotarpiu ... 36
3.4 Nėščiųjų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajos ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28
5. TYRIMO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ... 48
6. IŠVADOS ... 49
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 50
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51
SANTRAUKA
Ramanauskienė L. Jonavos regiono nėščiųjų gyvensenos pokyčiai nėštumo laikotarpiu ir juos sąlygojantys veiksniai magistro baigiamasis darbas / vadovė prof. Rūta Ustinavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Visuomenės sveikatos fakultetas; Aplinkos ir darbo medicinos katedra. - Kaunas, 2019, -
Tyrimo tikslas - Išanalizuoti Jonavos regiono nėščiųjų gyvensenos pokyčius nėštumo
metu.
Tyrimo uždaviniai :
1. Nustatyti nėščiųjų mitybos pokyčius nėštumo laikotarpiu. 2. Nustatyti fizinio aktyvumo pokyčius nėštumo metu.
3. Nustatyti gimdyvių ir naujagimių subjektyvią sveikatą pogimdyminiu laikotarpiu 4. Įvertinti subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajas
Tyrimo metodika : tyrimo duomenims rinkti buvo naudota autorės parengta anketa;
tyrimas buvo atliekamas VšĮ Jonavos ligoninėje akušerijos - ginekologijos skyriuje nuo 2018-04-23 iki 2018-09-23; gautas LSMU bioetikos centro pritarimas tyrimui. Išdalinti 120 tyrimo instrumentai, iš kurių sugrįžo 115, iš jų tinkami analizei buvo 101. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Apskaičiuoti dažniai, vidurkiai. Taikyti Sign, McNemar, chi kvardato testai, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija, naudotas regresinės analizės metodas, skaičiuotas galimybių santykis, apskaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas.
Tyrimo dalyviai: VšĮ Jonavos ligoninėje tiriamuoju laikotarpiu moterys susilaukusios
naujagimių, respondentės buvo apklausiamos po gimdymo per tą laiką, kol gulėjo ligoninėje.
Tyrimo rezultatai ir išvados: nėštumo metu reikšmingai padidėjo pagrindinių valgymų
skaičius, moterys dažniau užkandžiauja bei prieš miegą valgo trumpesniu intervalu. Padidėjo maisto papildų ir vandens suvartojimas. Dažniausiai nėščiosios negali atsispirti saldumynams ir padaugėjo tų, kurios kėlėsi valgyti nakties metu. Reikšmingai sumažėjo fizinio krūvio dažnis ir trukmė. Kaime gyvenančios moterys fiziškai aktyvesnės, o fizinį krūvį didžioji dalis moterų tiek prieš nėštumą tiek nėštumo metu nurodė kaip namų ruošą, lengvą ėjimą arba mankštą. Užsiimančių aerobika/pilatesu, šokiais, lėtu bėgimu, treniruotėmis su treniruokliais ir svarmenimis, greitu ėjimu bei važiavimu dviračiu moterų skaičius nėštumo metu reikšmingai sumažėjo. Gyvenančios kaime reikšmingai dažniau savo sveikatą per pastąrąjį mėnesį įvertino „puikiai“ lyginant su gyvenančiomis mieste, tačiau didžioji dalis visų moterų nurodė, kad per pastaruosius 6 mėnesius pajuto įvairius sveikatos sutrikimus iš kurių
dažniausi miego sutrikimai, bendras nuovargis, nugaros skausmas, irzlumas, skausmas kojose ir nerimas. Beveik pusė respondenčių nurodė, kad „mažiau nei įprastai“ jautė įtampą, daugiau nei trečdalis - kad nesugeba įveikti sunkumų ir džiaugtis kasdienine veikla. Daugiau svorio priaugusios nėščios moterys dažniau jautė liūdesį ar depresiją, nesugebėjo džiaugtis normalia kasdiene veikla bei jautė, kad nesugeba įveikti sunkumų.
SUMMARY
Ramanauskienė L. Changes in the Lifestyle of the Pregnant Women from Jonava Region during Pregnancy and their Determinants. Thesis for the Master’s Degree / Scientific Supervisor Prof. Rūta Ustinavičienė; Lithuanian University of Health Sciences; the Faculty of Public Health; Department of Environmental and Occupational Medicine. - Kaunas, 2019, -
The aim of the Survey – To analyze the changes in the lifestyle of the pregnant
women residing in Jonava region during their pregnancy.
The Objectives of the Survey:
1. To establish the changes in the nutrition of the pregnant women during their pregnancy. 2. To establish the changes in physical activity during pregnancy.
3. To establish subjective health of new mothers and newborns during the postpartum period. 4. To assess the link between the subjective health and the lifestyle.
The Methods of the Survey: to collect the data for the Survey, a questionnaire
drawn up by the author had been used; the Survey was conducted within the period from 3 April 2018 to 23 September 2018 at the Department of Obstetrics and Gynecology of the Public Establishment Jonava Hospital; the Survey was approved by the Centre of Bioethics of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU). 120 tools of the Survey had been handed over, 115 of them returned, while 101 of these were suitable for the analysis. Statistical analysis of the data was performed using the SPSS/w 24.0 software package and MS Excel 2016 computer program. Frequencies and averages were calculated. Sign, McNemar, Chi-Square tests were applied, while equality of proportions was assessed through a z test with Bonferroni correction, regression analysis method was used, the ratio of possibilities calculated, alongside with the Spearman’s Rank Correlation Coefficient.
The Subjects of the Survey: the women, who during the time of the Survey gave
birth to children at the Public Establishment Jonava Hospital; the respondents were interviewed after giving birth, within the time period of their hospitalization.
The Outcomes and Conclusions of the Survey: during pregnancy, the number of the main meals has increased significantly, the women used to take snacks more frequently, and eat before bedtime in shorter periods. Also, they have taken larger quantities of food supplements and water. Most frequently the pregnant women cannot resist sweet food, while the number of those who interrupted their sleep, in order to have something to eat in the night, increased. The frequency and duration of physical activity decreased significantly. Women from rural areas, both before pregnancy and during it, were more active in terms of physical activity, and the major part of the subjects declared that physical activity meant housework, slow walking or exercises. The number of women, engaged in aerobics/pilates, dance, slow
jogging, workouts in the gyms using fitness equipment and weights, fast jogging and cycling, significantly decreased during pregnancy. Those women, who lived in the rural regions, significantly more often evaluated their health as being “excellent” over the past month in comparison to those who lived in the cities, yet, the major part of all women stated that within the past six months they sensed various health disorders, when most frequent of them have been sleep disorders, overall fatigue, pain in the back, irritability, pain in the legs and anxiety. Almost one half of the subjects stated that "less than usual" has been under strain constantly, and more than one third of them evaluate themselves as those, incapable to fight worries and be joyful during their routine activities. Pregnant women that have gained more weight more frequently would feel sadness or depression, they have not managed to enjoy normal every day activity and have been worrying about their incapacity to overcome difficulties.
PADĖKA
• Rūtai Ustinavičienei už nuoširdų, malonų bendravimą taip pat didžiulę pagalbą, pasiūlymus, patarimus bei vertingas konsultacijas rengiant baigiamąjį magistro darbą. • Jonavos ligoninės akušerijos – ginekologijos skyriaus akušerėms už bendradarbiavimą
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos KMI - Kūno masės indeksas
Kcal - kilokalorijos Proc. – procentai Kg – kilogramai
IOM - Institute of Medicine- medicinos institutas Min- minutes
n - dažnis
ŽODYNĖLIS
Cukrinis diabetas - (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).
Preeklampsija - tai būklė iki eklampsijos, kuriai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime (proteinurija).
Perinatalinės komplikacijos - vaisiaus vystymosi laikotarpiu nuo 28 nėštumo savaitės iki 7 paros po gimimo atsiradusios komplikacijos.
Gestacinis – nėštumo metu
Tromboembolija - vienkartinis ar pasikartojantis plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais (kraujo krešuliais).
Makrosomija – stambus vaisius.
Adiponektinas - baltymas, veikiantis kraujagyslių sienelių regeneraciją, lipidų apykaitą, rezistenciją insulinui ir kai kurias kitas funkcijas.
Pečių distocija – vaisiaus pečių užstrigimas.
Antenatalinis – per nėštumą/ nėštumo metu iki gimimo. Postnatalinis - po gimimo.
ĮVADAS
Nėštumas tai - normali moterų fiziologinė būklė, tačiau taip pat tai - iššūkis bei moterims visiškai nauja patirtis. Net ir fiziologinio (normalaus) nėštumo metu, moterų organizmas pasikeičia / persitvarko. Įvyksta : antropometrinių parametrų pasikeitimai, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, šalinimo, homeostazės, endokrininės sistemų ir kiti pokyčiai [1]. Nėštumo metu dažnai pasikeičia ir gyvensena, įvyksta gyvensenos pokyčiai, kurie turi įtakos tiek pačios būsimos mamos sveikatai tiek vaisiui.
Higienos instituto duomenimis 2018 metais Lietuvoje net 40,5 proc. suaugusiųjų užsiima aktyvia fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę ar dažniau, taip pat net 42 proc. suaugusiųjų bent kartą per dieną valgo daržoves (be bulvių), ir daugiau nei trečdalis 34,7 proc. žmonių bent kartą per dieną valgo vaisius. Tačiau tokia statistika ne visiškai atspindi Lietuvos žmonių gyvensenos ypatumus. HI duomenimis, net 22 proc. suaugusiųjų per paskutines 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir dažniau, 17,3 proc. – per paskutines 30 dienų kas dieną rūkė tabako gaminius, o 2,1 proc. žmonių per paskutines 30 dienų bent kartą vartojo narkotines arba psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo [2].
Asmeninis autorės indėlis : parengtas apklausos klausimynas, gautas LSMU
Bioetikos centro leidimas tyrimui atlikti, apklausa suderinta su pasirinktos gimdymo įstaigos vadovu, surinkti duomenys suvesti į kompiuterinę duomenų bazę, atlikta statistinė duomenų analizė. Gauti duomenys apie nėščiųjų gyvenseną nėštumo metu (mityba, fizinis aktyvumas) lyginant moteris pagal išsimokslinimą, amžių, gyvenamąją vietą, asmenines mėnesio pajamas ir vaikų skaičių. Nustatyta subjektyvi naujagimių ir gimdyvių sveikata pogimdyminiu laikotarpiu, taip pat įvertintos subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajos.
Darbo aktualumas: jei gyvensena keičiama yra įrodyta, kad pagerėja gyventojų sveikata, pailgėja gyventojų gyvenimo trukmė, todėl šiais laikais yra skiriamas didelis dėmesys sveikos gyvensenos ugdymui ir sveikos gyvensenos sąlygoms kurti [3]. Labai svarbu, ir sveikos gyvensenos ugdymas, bei šaltiniams iš kur žmonės gauna žinių apie sveiką gyvenseną. 2014 metais Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad beveik pusė klaipėdiečių (46,4 proc.) apie sveiką gyvenseną daugiausia žinių gauna iš interneto [4]. O Internetas nėra ypač patikimas šaltinis ir jis ne visada suteikia teisingos informacijos. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skirti didesnį dėmesį motinos ir vaiko sveikatos apsaugai, nes moters sveikata iki pastojimo, taip pat nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir jos sveikatos priežiūra šiuo laikotarpiu daro didžiulę įtaką nėštumo ir gimdymo baigčiai, ir būsimo vaiko sveikatai [5].
Darbo naujumas: šiame darbe bus tiriami nėščiųjų gyvensenos pokyčiai, kaip keitėsi mityba ir fizinis aktyvumas pastojus, taip pat bus tiriama nėščiųjų ir naujagimių subjektyvi
sveikata bei bus įvertintos subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajos. Toks tyrimas bus pirmą kartą atliekamas Jonavos ligoninėje akušerijos - ginekologijos skyriuje.
Darbo praktinė reikšmė: nustačius nėščiųjų gyvensenos pokyčius nėštumo metu,
nustačius gimdyvių ir naujagimių subjektyvią sveikata pogimdyminiu laikotarpiu bei įvertintinus subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajas bus galima pateikti praktines rekomendacijas kaip pagerinti nėščiųjų gyvenseną, bus galima įvertinti kokios dažniausios problemos kamuoja nėščiąsiais ir pateikti rekomendacijas kaip sumažinti šias problemas. Bus siekiama, nėščiųjų gyvensenos pagerėjimo.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tikslas - Išanalizuoti Jonavos regiono nėščiųjų gyvensenos pokyčius nėštumo metu. Tyrimo uždaviniai :
1. Nustatyti nėščiųjų mitybos pokyčius nėštumo laikotarpiu. 2. Nustatyti fizinio aktyvumo pokyčius nėštumo metu.
3. Nustatyti gimdyvių ir naujagimių subjektyvią sveikatą pogimdyminiu laikotarpiu 4. Įvertinti subjektyvios sveikatos ir gyvensenos sąsajas
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveika gyvensena nėštumo metu
Sveika gyvensena susideda iš tokių komponentų kaip : sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, saugi aplinka, sužalojimų prevencija ir kt. Be racionalios mitybos, sveikos gyvensenos veiksniais laikomi: optimalaus fizinio aktyvumo palaikymas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas ir kt [6]. Gyvensenai įtakos turi biomedicininiai, socialiniai, kultūriniai, profesiniai veiksniai tokie kaip : amžius, lytis, šeimos ir bendruomenės papročiai ir tradicijos, sveikatos žinios, reklama ir daugybė kitų [7].
Nesveika mityba, per mažas fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai kenkia žmogaus sveikatai, taip pat gali neigiamai paveikti socialinius ryšius arba gyvenimo kokybę. Yra manoma, kad mitybos įpročiai net 25 – 30 proc. daro įtaką sveikatai. Moksliškai įrodyta, kad nesveika mityba ir per mažas fizinis aktyvumas didina lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą, o iš jų daugiausiai kraujotakos sistemos ligų [8]. Dažnai moters gyvensenai įtakos turi ir nėštumas.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skirti didesnį dėmesį motinos ir vaiko sveikatos apsaugai, nes moters sveikata iki pastojimo, taip pat nėštumo metu bei nėščiosios elgesys ir jos sveikatos priežiūra šiuo laikotarpiu daro didžiulę įtaką nėštumo ir gimdymo baigčiai, ir būsimo vaiko sveikatai [5].
Nėštumas dažniausiai asocijuojasi su medžiagų apykaitos pokyčiais, daugybė pokyčių įvyksta dėl to, kad vaisius augtų, tačiau šie pokyčiai gali privesti prie nepalankaus / komplikuoto nėštumo, kai yra nukrypstama nuo normalaus (fiziologinio) nėštumo ir atsiranda patologijų [9, 10]. Gyvensena ir gera psichologinė sveikatos būklė yra kaip pagrindinai konstrukcijų elementai bandant pastoti ir laukiantis [11].
Tačiau ne visi turi žinių apie sveiką gyvenseną. Lietuvoje apie 60 proc. jaunų žmonių subjektyviai mano, turintys pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną [12].
Taigi, akivaizdu, kad sveika gyvensena labai svarbi žmonių sveikatai. Pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, psichoemocinis stabilumas ir kt. Šiuos komponentus aptarsime būtent iš nėštumo pusės.
Mityba - tai labai svarbus veiksnys, kuris nulemia žmogaus gyvenimo kokybę ir sveikatą. Nustatyta, kad netinkama mityba gali daryti įtaką įvairių ligų atsiradimui. Tokių kaip lėtinės neinfekcinės ligos o iš jų: kraujotakos sistemos ligos, vėžiniai susirgimai, cukrinis diabetas ar kt [13].
Visuomenės pripažinta, kad tinkamas maistas ir tinkama / subalansuota mityba nėštumo metu yra labai svarbūs veiksniai motinos sveikatai ir embriono vystymuisi [14]. Tyrimai rodo, kad mitybos pokyčiai nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiais gali turėti reikšmingos naudos sveikatai ir vaiko vystymuisi [15, 16].
Lietuvoje 2013 metais atliktame jaunų žmonių gyvensenos ypatumų tyrime nustatyta, kad kasdien pusryčiauja daugiau nei pusė jaunų žmonių 57,3 proc. Kasdien saldumynus valgo maždaug penktadalis tiriamųjų. Per savaitę 3 - 5 kartus daržoves valgo beveik pusė 46,7 proc. jaunų žmonių. Beveik pusė negeria nesveikų gėrimų ir 37,2 proc. nevalgo nesveiko maisto [12].
Kitame Lietuvoje 2011 metais atliktame tyrime buvo lyginami kaimo ir miesto gyventojai. Kaime gyvenantys šiek tiek daugiau suvartoja mėsos produktų, grūdinių produktų bei riebalų, tačiau cukraus suvartoja mažiau. Moterys gyvenančios kaime statistiškai reikšmingai daugiau suvartoja kiaušinių nei tos, kurios gyvena mieste. O mieste gyvenančios moterys daugiau suvartoja pieno ir pieno produktų [17]. Tiriant nėščiųjų mitybos įpročius 2017 metais LSMU atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad dirbančios ir studijuojančios nėščiosios buvo labiau linkusios kontroliuoti savo mitybą nėštumo metu ir dažniausiai valgo 5 ar daugiau kartų per dieną [18].
Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai dažnai vartoja šviežias daržoves. Tik 43,4 proc. vartoja šviežias daržoves kasdien arba beveik kasdien (6 – 7 kartus per savaitę), 30 proc. gyventojų vartoja šviežias daržoves 1 – 2 kartus per savaitę, o kas ketvirtas (24,1 proc.) – 3 – 5 kartus per savaitę [17]. Didelė dalis vakarų Lietuvos gyventojų maitinasi nesveikai. Jų mityba yra nereguliari, vartojama per daug mėsos, per mažai valgoma daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų [19].
Taigi, be mitybos dar labai svarbus sveikos gyvensenos komponentas yra fizinis aktyvumas.
1.3 Nėštumas ir fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas – yra labai svarbus veiksnys pasaulyje. Jį nuolatos bandoma įtraukti į kasdieninę žmonių dienotvarkę. Ypatingai bandomos įtraukti reprodukcinio amžiaus bei nėščios moterys [20].
Fizinis aktyvumas nėštumo metu mažina priešlaikinio gimdymo riziką, taip pat yra rezultatų, kad nuo fizinio krūvio intensyvumo priklauso palikuonių sveikata [21].
Amerikoje 2018 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad moterų, kurios užsiimė fizine veikla nėštumo metu, vaikui būnant 4-erių metų turėjo mažesnį riebalų kiekį. Tad manoma, kad fizinė veikla vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu (ypač trečiame trimestre) turi įtakos vaiko kūno sudėčiai ateityje [22].
JAV ir Kanados gairėse rekomenduojama nėščioms moterims užsiiminėti lengva aerobine veikla bent 150 min per savaitę [23, 24]. Tačiau buvo nustatyta, kad aerobinės treniruotės nuo 2 iki 7 kartų per savaitę nors ir po 30 - 60 minučių nuo 23 nėštumo savaitės, gali sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą nėštumo metu. Tačiau aerobinė veikla nesumažina preeklampsijos rizikos [25].
Na o Lietuvoje 2006 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad fiziškai neaktyvių moterų kraujo spaudimas 20 - 35 nėštumo savaitę buvo reikšmingai didesnis nei fiziškai aktyvių. Taip pat fiziškai neaktyvių nėščiųjų KMI buvo reikšmingai didesnis nei fiziškai aktyvių. Fiziškai aktyvių moterų gyvenimo kokybė taip pat buvo reikšmingai geresnė nei neaktyvių nėščiųjų [26].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos mokymo ir sveikatos prevencijos centras nėščioms moterims priklausomai nuo nėštumo laikotarpio yra sudarę rekomendacijas. Rekomendacijos dažniausiai yra panašios į bendro pobūdžio rekomendacijas suaugusiems žmonėms. Rekomenduojama fizinė veikla, kuri trunka ilgesnį laikotarpį ir reguliuoja ištvermę. Ši veikla turėtų būti aerobinė ir turėtų būti atliekama bent 3 kartus per savaitę. Kitos rekomendacijos pataria mankštintis 5 kartus per savaitę, kad bendras savaitės fizinis aktyvumas siektų 150 min. Vienos dienos fizinės veiklos trukmė turėtų siekti 30 - 60 min, tačiau šią trukmę galima pasiekti ir iš kelių trumpesnių vykdomų fizinių veiklų, nors ir kelis kartus po 15 minučių, kaip pavyzdys tiktų - paprasti jėgos pratimai. Iki 16 nėtumo savaitės beveik jokie fiziniai apribojimai netaikomi, tačiau antroje nėštumo pusėje siūloma atsisakyti intensyvių ir labai intensyvių sporto rūšių, kontaktinių sportinių žaidimų (krepšinis, futbolas ir kt.), draudžiama kilnoti sunkius daiktus [27].
Kalbant apie tai, kad visuomet galima pakeisti savo fizinį aktyvumą Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad įsikišus į nutukusių nėščiųjų gyvenseną ( parinkus tinkamą dietą ir fizinį aktyvumą) įvyksta teigiami medžiagų apykaitos pokyčiai ir šie pokyčiai išsilaiko iki 6 mėnesių. Jei laikomasi pakeisto gyvensenos plano, akivaizdžiai pastebima nauda nėštumo laikotarpiu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Šie pokyčiiai teikia ir ilgalaikę naudą sveikatai [28]. Daugelyje tyrimų rašoma apie fizinio aktyvumo teikiamą naudą, tačiau nėštumo metu ši nauda yra dar svarbesnė, nes maisto parinkimas, reaguliari
fizinė veikla ir sveika gyvensena ( nerūkymas) gali padėti sumažinti gestacinio nutukimo riziką ir perinatalinių komplikacijų atsiradimą [29].
Taigi, fizinis aktyvumas teikia daug naudos nėštumo metu, tačiau atsiranda tokių atvėjų kai neužtenka tik mitybos ar fizinio aktyvumo, svarbu, kad nėščiąją prižiūrintis gydytojas sektų ir jos kūno svorio prieaugį.
1.4 Nutukimas nėštumo metu
Nėštumo metu, kad embrionas gerai vystytųsi, padidėja motinos energijos poreikiai, bei audinių apsirūpinimas energija, per pirmą nėštumo trimestrą moteris turėtų savo energijos poreikius patenkinti papildomai gaunant 200 kcal. per dieną, antro nėštumo trimestro metu papildomai gauti 300 kcal / d, na o trečiojo trimestro metu gauti papildomai 400 kcal / d [30]. Svorio prieaugis yra būtinas faktorius nėštumo metu. Tai sudėtingas reiškinys, kuriam turi įtakos motinos fiziologiniai medžiagų apykaitos pokyčiai, bet taip pat ir placentos metabolizmas [31].
Nėštumo metu priaugtas svoris susideda iš organizme susikaupusio vandens, vaisiaus svorio, placentos, gimdos padidėjimo, vaisiaus vandenų, motinos kraujagyslių prasiplėtimo, krūtų liaukų padidėjimo, motinos riebalinio audinio padidėjimo [32].
Brazilijoje 2016 metais atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad 18,6 proc. nėščiųjų nepakankamai priaugdavo svorio kas savaitę, o net 59,1 proc. moterų svorio priaugdavo per daug [33].
2009 metais Medicinos institutas (IOM) suklasifikavo kūno svorį į normalų ( kai KMI 18,5 - 24,9kg / m2), viršsvorį (kai KMI 25,0 – 29,9 kg / m2), nutukimą ( kai KMI ≥ 30).
Nutukimas klasifikuojamas į tris laipsnius : kai KMI 30,0 - 34,9 - pirmas laipsnis, kai KMI 35,0 - 39,9 – antras laipsnis ir kai KMI ≥ 40 – trečias laipsnis arba liguistas nutukimas. Nutukimas nėštumo metu nustatomas, kai KMI ≥ 30 kg / m2 pirmojo vizito metu. Medicinos
institutas rekomenduoja nėštumo metu priaugti toms, kurioms sveria per mažai ( nuo 12,5 iki 18 kg), toms, kurios turi normalų kūno svorį ( nuo 11,5 iki 16 kg) , toms, kurios turi viršsvorį ( nuo 7 iki 11,5 kg) , o toms, kurios yra nutukusios (nuo 5 iki 9 kg) (1 lentelė.) [34]. 2011 ligų kontrolės centro duomenimis tik 38% nėščių moterų buvo normalaus svorio, viršsvorį turėjo 59%, o nutukimą 56%. [32].
KMI iki nėštumo
Nėščiųjų svorio prieaugis (kg)
Per maža kūno masė ( <18,5
kg/m
2)12,5 - 18
Normali kūno masė (18,5 -
24,9 kg/m
2)11,5 - 16
Antsvoris (25,0 - 29,9 kg/ m
2)7 - 11,5
Nutukimas (≥30,0 kg/m
2)5-9
Buvo nustatyta, kad optimalaus svorio priaugimas kiekvienai nėščiajai yra pagrindinis tikslas ir sveikų gyventojų išsivystymo garantas. Šis optimalus svorio priaugimas prisideda prie reikšmingai sumažėjusių Cezario pjūvio operacijų skaičiaus, naujagimių mirtingumo ir sergamumo rodiklių bei kitų perinatalinių komplikacijų atsiradimo sumažėjimo [29].
Nutukimas nėštumo metu asocijuojasi su komplikacijomis, kurios atsiranda nėštumo metu. Tai tokios komplikacijos kaip vaisiaus ir įgimtos anomalijos, persileidimai, tromboembolija, preeklampsija, kraujo spaudimo padidėjimas / hipertenzija, vaisiaus makrosomija, gestacinis diabetas, negyvagimystė ir gimdymo bei pogimdyminio laikotarpio metu atsiradusios komplikacijos [35, 36].
Vaisiaus vystymąsis priklauso nuo genetinių veiksnių, tačiau labai svarbi ir motinos mityba, nes per placentą patenka maisto medžiagos (gliukozė, riebalų rūgštys, aminorūgštys), hormonai (insulinas, leptinas, adiponektinas) ir deguonis. Moters kūno svoris pastojimo metu turi didelės įtakos medžiagų apykaitos pokyčiams nėštumo metu, embriono ir vaisiaus vystymuisi bei tolesnei vaiko raidai [37]. Motinos nutukimas per nėštumą nepalankiai veikia palikuonio ilgalaikę ir trumpalaikę sveikatą.
Manoma, kad mamos nutukimas yra susijęs su jos pačios ir embriono medžiagų apykaitos sutrikimu. Taip pat mamos nutukimas padidina tikimybę vaikui vaikystėje ar paauglystėje taip pat būti nutukusiam [9, 37]. Vaisiaus buvimas gimdoje yra trumpalaikis, tačiau nepalanki aplinka joje – motinos nutukimas iki nėštumo arba per didelis svorio prieaugis nėštumo metu – gali nulemti negrįžtamus pokyčius pogumburyje, kasos ląstelėse ir kitose biologinėse kūno svorį reguliuojančiose sistemose [37].
Australijoje 2014 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad nėščios moterys su žemesniu išsimokslinimu, turinčios viršsvorį ar nutukusios, reikšmingai dažniau serga hipertenziniais susirgimais nėštumo metu [38]. Taigi, aptarus mitybos, fizinio aktyvumo įtaką
bei nutukimo problemą nėštumo metu galime susidaryti įspūdį, kad gyvensena stipriai paveikia nėščiąją ir dėl to gali atsirasti komplikacijų.
1.5 Gyvensena ir nėštumo bei gimdymo komplikacijos
Dažniausos komplikacijos nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu nutukusioms moterims yra šios : nėštumo - gestacinis diabetas, hipertenzinės būklės (nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija), priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir priešlaikinis gimdymas, venų trombozės, vaisiaus makrosomija, vaisiaus žūtis gimdoje, užsitęsęs nėštumas. Gimdymo komplikacijos: pečių distocija, gimdymo sužadinimas ir skatinimas, Cezario pjūvio operacija, anesteziologinės komplikacijos. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu komplikacijos: didesnė giliųjų venų trombozės ir embolijos rizika, dažnesnės žaizdų infekcijos [39].
Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpiai taip pat yra neatsiejami vienas nuo kito ir turi reikšmingą poveikį tiek pačios moters organizmui ir naujagimio organizmui. Dažnai gestacinio svorio priaugimas išlieka ir po gimdymo, dėl šio svorio padiėja tokių rizikos veiksnių atsiradimas kaip centrinis nutukimas, dislipidemija, gliukozės nepakankamumas. Šie veiksniai priveda prie medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas ir medžiagų apykaitos sindromas [32].
Nutukimas nėštumo metu taip pat turi įtakos kraujavimo rizikos padidėjimui, gestacinio diabeto bei hipertenzijos ir preeklampsijos atsiradimui [40]. Preeklampsija - paveikia apie 3,9 proc. visų nėštumų. Iš jų 20 proc. dažniausiai būna pirmasis nėštumas. Apytiksliai 5000 moterų miršta dėl preeklampsijos ir jos komplikacijų [41].
Hipertenziniai sutrikimai nėštumo metu yra gana dažnai sutinkamos komplikacijos. Šie sutrikimai paveikia nuo 5 - 15 % nėščių moterų išsivysčiusiose šalyse [42]. Moterims, kurioms nėštumo metu nustatyti hipertenziniai susirgimai dažniau patiria komplikacijų per nėštumą ir iš jų net 10 -15 % gali baigtis moters mirtimi. Naujagimiai dažniau gimsta mažesnio svorio ir jiems yra didesnis embrioninio vystymosi pavojus [43].
Brazilijoje 2016 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vitamino A trūkumas labiau pasireikšdavo toms nėščioms, kurios priaugdavo svorio nepakankamai, o kraujo spaudimo padidėjimas kai sistolinis spaudimas ≥ 140, o diastolinis ≥ 90 dažniau pasireikšdavo toms, nėščioms, kurios svorio priaugdavo per daug. Taigi, per mažas svorio priaugis yra susijęs su vitamino A trūkumo pavojumi, o per didelis svorio prieaugis savo ruožtu yra labiau susijęs su gestacinio kraujo spaudimo padidėjimu [31].
Irane (2018 metais) buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 72 nėščios moterys, kurioms įtariama hipertenzija nėštumo metu. Moterys atsitiktinai buvo suskirstytos į dvi
grupes. Eksperimentinėje grupėje moterys turėjo keturis kartus per savaitę vaikščioti po 20 - 30 minučių, nuo 14 iki 34 nėštumo savaitės. Rezultatai parodė, kad eksperimentinėje grupėje sistolinis ir diastolinis spaudimas buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Fizinė veikla pirmoje nėštumo pusėje padeda kontroliuoti problemas susijusias su kraujospūdžiu [44]. Rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas prieš nėštumą ir nėštumo metu taip pat yra susijęs su prasta vaisiaus ir naujagimio sveikata, bei atsiradusiomis komplikacijomis [45, 46].
Lietuvoje (2017) atlikto tyrimo metu nutukusioms moterims buvo dažniau diagnozuotas nėščiųjų diabetas, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, gimdymai žymiai dažniau buvo sužadinami arba atliktos Cezario pjūvio operacijos lyginant su moterimis, kurių KMI buvo normalus. Nutukusioms moterims naujagimiai gimė sunkesni, jiems dažniau buvo nustatyta makrosomija [39].
Taigi, akivaizdu, kad nėštumo metu atsiradusios komplikacijos yra pavojingos tiek pačiai nėščiajai tiek vaisiui. Siekiant išvengti šių komplikacijų reikėtų vadovautis sveikos gyvensenos patarimais ir sutelkti dėmesį į sveikos gyvensenos komponentus.
1.6 Maisto papildų vartojimas nėštumo metu
Maisto papildai tai medžiagos rinkai tiekiamos: kapsulėmis, piliulėmis, pastilėmis, tabletėmis, milteliais, skysčiais ar kitais pavidalais, reikalingos paros maisto racionui papildyti. Šios medžiagos ypač reikalingos tada, kai su maistu gaunama nepakankamai maistingų medžiagų arba vartojamos tada, kai vartotojas galvoja, jog jam toks medžiagų papildymas reikalingas. Maisto papildai skirti papildyti įprastą maisto racioną, ir vartojami vieni arba suderinti kartu su kitomis medžiagomis. Yra koncentruoti medžiagų, kurios turi mitybinį ir fiziologinį poveikį šaltiniai [47].
Tinkamas maistas ir papildų vartojimas per nėštumą ir visuomenės pripažintas optimalus reiškinys, kuris susijęs su embriono vystymųsi ir motinos sveikata. Amerikoje maisto papildai yra rekomenduojami per nėštumą ir apie 75% nėščių moterų juos vartoja [48]. Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys yra imuniteto stiprinimas, vitaminų ir mineralų trūkumas, sveikata [49]. Maisto papildai turėtų būti gaunami kartu su įvairiu maistu, tačiau kartais reikalingi ir geriamieji maisto papildai. Egzistuoja ir besaikis kai kurių maisto papildų suvartojimas per nėštumą pvz folinės rūgšties, vitamino A, tuo tarpu geležies ir jodo suvartojimas labai mažas [50].
Amerikoje 2018 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nežymus kiekis nėščių moterų nesilaiko rekomendacijų, dėl vitaminų vartojimo nėštumo metu pvz vitaminų : D,C, A, K ir E. Taip pat jos nesilaiko rekomendacijų dėl folinės rūgšties, kalcio, kalio, magnio vartojimo. Su maistu gaunami vitaminai ar papildai neviršija paros
rekomenduojamos dozės, tačiau geriamieji papildai stipriai padidina galimybę viršyti šias normas. Tinkama ir pilnavertė mityba padėtų laikytis rekomendacijų ir neprireiktų papildomų papildų [51].
Nustatyta, kad nėštumo metu nėščiosios nepakankamai vartojo pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai : A, C, D, E, K ir B6, taip pat folinės rūgšties, cholino ir mineralų tokių kaip : geležis, kalis, kalcis, magnis ir cinkas. Beveik visos moterys vartojo per daug natrio ir kai kurios moterys pavojingai vartojo per daug folinės rūgšties ir geležies [51].
Taip pat įrodyta, kad maisto papildų vartojimas reikšmingai sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, mažo svorio naujagimių gimimo riziką bei motinos netinkamo svorio prieaugio riziką. Maisto papildų vartojimas reikšmingai sumažina anemijos paplitimą [52].
Taigi, dažnai tikima, kad maisto papildų vartojimas padeda pagerinti sveikatą, tačiau reikėtų nepamiršti, kad pilnavertė mityba geriausias sveikatos gerintojas, todėl reikėtų laikytis rekomendacijų ir nepadauginti šių medžiagų.
1.7 Subjektyvi sveikata ir psichologinė sveikatos būklė
Subjektyvi sveikata - tai kompleksas indikatorių, numatančių ilgaamžiškumą, nepriklausomai nuo objektyvios sveikatos [53]. Subjektyviam sveikatos vertinimui reikšmės turi amžius, lytis, išsilavinimas, pajamos ir kt [54].
Psichologinė būsimos mamos sveikatos būklė taip pat labai svarbi ir yra susijusi su sveika gyvensena. Motinos nėštumo metu patiriamas stresas ir įtampa yra susiję su nepalankiomis nėštumo baigtimis: priešlaikiniu gimdymu ir per mažu naujagimio gimimo svoriu. Apskritai, prasta moters psichinė sveikata yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis tokiomis kaip ir minėta, bei tokiomis kaip persileidimai, kraujospūdžio padidėjimas, depresija tiek nėštumo metu tiek po gimdymo [55].
Gyvenamosios vietos pakeitimas dažniausiai būna susijęs su stresu ir gali turėti įtakos atsirasti nepalankioms sveikatos pasekmėms [56]. Na o depresija ir nerimas daugelyje straipsnių yra cituojami kaip rizikos veiksniai antenatalinės ir pogimdyminės depresijų atsiradimui [57, 58].
Amerikoje atlikto tyrimo metu, kuris vyko nuo 2007 iki 2014 metų buvo tirtos nėščios moterys, kurios laukėsi pirmą nėštumo trimestrą. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad gyvenamosios vietos pakeitimas yra susijęs su naujagimio gimimu prieš laiką ir per mažu gimimo svoriu [59]. Taigi, galima teigti, kad gyvenamosios vietos pakeitimas veikia nėščiųjų psichologinę sveikatą. Taip pat labai svarbi ir žmogaus vidinė darna. Nuo jos dažnai priklauso ir sveikata. Nustatyta, kad esant mažesnei vidinei darnai, būna padidėjęs nepasitenkinimas savo sveikata, savigarba, tikslais ir vertybėmis, pinigais, darbu, laisvalaikiu, mokslu, kūrybiškumu, meile, giminaičiais, namais [60].
Amerikoje 2018 metais atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad nėštumo metu atsiradusi įtampa ir stresas lemia streso ir įtampos atsiradimą net ir praėjus 2-7 metams po nėštumo. Rutiniškai rūpinantis nėščiųjų psichologine sveikata ( pvz. gydančio gydytojo stebėjimas ir priežiūra) padeda sumažinti neigiamą poveikį jų psicholiginei sveikatai ir padeda pagerinti ilgalaikę sveikatą [61]. Daug kas priklauso ir nuo gyvenimo kokybės. Gyvenimo kokybė - tai gerovės suvokimas subjektyviai, kuris apima fizinį psichologinį socialinį ir dvasinį lygmenis. Nėščių moterų gyvenimo kokybė yra susijusi su socialine parama [62]. Kuo daugiau socialinės paramos nėščioji sulaukia iš savo artimųjų ar giminaičių tuo geresnė jos gyvenimo kokybė bei tuo geresnė jos sveikata. Nėštumo metu patiriama įtampa ir stresas yra susiję su padidėjusiu komplikacijų pavojumi tokių kaip priešlaikinis gimdymas, gestacinis diabetas, preeklampsija [63].
2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad bloga motinos savijauta nėštumo metu padidina tikimybę atsirasti nemigai, depresinei nuotaikai bei širdies ir kraujagyslių ligų simptomams. Taip pat nustatyta, kad psichinio nerimo požymiai gali turėti įtakos somatinio nerimo požymiams atsirasti [64].
Psichologinė nėščios moters sveikata susijusi ir su gimusio vaiko sveikata ir elgesiu. Jei moteris nėštumo metu serga depresija yra didesnė komplikacijų tikimybė gimdymo metu. Taip pat tokiems vaikams, kurių motinos nėštumo metu sirgo depresija, dažniau pasireiškia kognityvinės, emocinės ir elgesio problemos [65, 66].
Taip pat kito 2010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad moterys, kurios nėštumo metu prastai jautėsi, apskritai nenorėjo pastoti arba jautė artimųjų paramos trūkumą gimdymo metu, savo vaikus vertino kaip turinčius daugiau emocinių ir elgesio sutrikimų [67]. Labai svarbu pabrėžti, kad moters psichologinė sveikata priklauso ir nuo sociodemografinių veiksnių.
2008 metais Lietuvoje atliktame tyrime, buvo nustatyta, kad jaunesnio amžiaus nėščios moterys turi aukštesnį nerimo lygį ir prasčiau save vertina nei vyresnio amžiaus nėščiosios. Tačiau jaunesnes nėščiąsias su jų vyrais sieja geresni tarpusavio santykiai. Taip pat nustatyta, kad ištekėjusios moterys nėštumo metu yra geresnės nuotaikos ir turi mažesnę riziką nerimo išsivystymui. Kaip ir didesnes pajamas uždirbančios moterys dažniau yra geresnės nuotaikos, jaučiasi geriau pasiruošusios gimdyti ir mažiau bijo skausmo. Taigi, galime teigti, kad sociodemografiniai veiksniai turi įtakos nėščiųjų psichologinei sveikatai [68].
Dar vienas psichologinės sveikatos aspektas yra miego kokybė. Miego problemos yra labai dažnos nėštumo metu. Prasta miego kokybė yra susijusi su antenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu atsiradusiomis problemomis, kurios turi įtakos nepalankiai nėštumo baigčiai [69].
Taip pat nustatyta, kad subjektyvi miego kokybė yra susijusi su pogimdiniu laikotarpiu atsirandančiais nuotaikos svyravimais [70].
Taigi, akivaizdu, kad didelę įtaką nėščiosios sveikatai turi ir jos psichologinė būklė. Dėl prastos psichologinės būklės taip pat gali atsirasti rimtų nėštumo komplikacijų ir nėštumas gali baigtis nepalankiai.
2. METODOLOGIJA
2.1 Tyrimo planavimas
Tyrimui atlikti buvo parengtas tyrimo vykdymo planas, kurio eiga pateikta (1 pav.)
(1 pav.) Tyrimo vykdymo eiga
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų imtis
Tyrimas buvo vykdytas VšĮ Jonavos ligoninėje. Akušerijos - ginekologijos skyriuje. Tyrimo objektas – Jonavos region nėščiųjų gyvensenos pokyčiai nėštumo metu ir juos sąlygojantys veiksniai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2018 metų kovo 23d. iki 2018 metų rugsėjo 23 d.
Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos moterys kurioms šiuo laikotarpiu gimė naujagimis, respondentės buvo apklausiamos akušerijos - ginekologijos skyriuje. Anketos buvo dalinamos respondentėms, po gimdymo, per tą laiką, kol gulėjo ligoninėje. Buvo paprašyta, kad užpildytas anketas sudėtų į akušerių poste esančią tam skirtą dėžę. Anketos iš dėžės buvo išimamos kartą per savaitę.
Dalyvauti tyrime buvo pakviestos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus:
1. Moterys, kurios VšĮ Jonavos ligoninėje akušerijos- ginekologijos skyriuje susilaukė sveiko naujagimio.
2. Moterys, kurios suprato ir kalbėjo lietuvių kalba. 3. Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime.
4. Moterys, kurios pasirašė „Informuoto asmens sutikimo formą“
Netinkamumo kriterijai tėvams:
1. Moterys, kurios VšĮ Jonavos ligoninėje akušerijos – ginekologijos skyriuje susilaukė nesveiko arba mirusio naujagimio.
2. Moterys, kurios nesupranto ir nekalbėjo lietuvių kalba. 3. Moterys kurios nesutiko dalyauti tyrime.
4. Moterys, kurios nepasirašė „ Informuoto asmens sutikimo formos“.
Dalyvauti tyrime buvo pakviestos 125 respondentės. Penkios respondentės nesutiko dalyvauti tyrime. Buvo išdalintos 120 anketų. Sugrįžo 115 anketos, 5 anketos nesugrįžo. Sugadintos 14 , taigi analizuojamos buvo 101 anketos. Atsako dažnis - 84 proc.
Daugiau kaip pusė respondenčių buvo 26-34 metų amžiaus (50,5 proc., n=51), įgijusios vidurinį ar spec. vidurinį išsilavinimą (54,5 proc., n=55) ir auginančios 2-3 vaikus (51,5 proc., n=52). Didžioji dalis apklaustų moterų gyveno mieste (75,2 proc., n=76) ir gavo mažesnes kaip 590 Eur. pajamas (69,4 proc., n=70) (2 lentelė).
2 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos (N=101)
Požymiai Abs. skaičius (n) proc.
Amžius 18-25 metai 36 35,6 26-34 metai 51 50,5 >34 metai 14 13,9 Išsimokslinimas Nebaigtas vidurinis 8 7,9
Vidurinis / spec. Vidurinis 55 54,5
Aukštasis neuniversitetinis 13 12,9
Aukštasis universitetinis 25 24,8
Miestas 76 75,2
Kaimas 25 24,8
Asmeninės mėnesio pajamos
≤380 Eur. 35 34,7 381-590 Eur. 35 34,7 591-800 Eur. 22 21,8 >800 Eur. 9 8,9 Vaikų skaičius 1 vaikas 45 44,6 2-3 vaikai 52 51,5 4 ir daugiau vaikų 4 4,0
2.3 Tyrimo instrumentas
Atlikto tyrimo tipas - kiekybinis. Tyrimo duomenų rinkimui autorės parengta anketa (1 Priedas). Anketa buvo sudaryta remiantis literatūros analize.
Anketą sudarė 38 klausimai, kuriuos galima suskirstyti į keturias grupes :
• Socialiniai ir demografiniai klausimai (amžius, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta, vaikų skaičius, mėnesio asmeninės pajamos) 1; 2; 3; 4; 5.
• Klausimai, kurie skirti sužinoti moterų mitybą prieš nėštumą ir nėštumo metu (Kiek kartų per dieną valgydavo prieš nėštumą ir nėštumo metu, kiek kartų užkandžiavo prieš nėštumą ir nėštumo metu, kiek valandų prieš miegą valgydavo prieš nėštumą ir nėštumo metu, ar reaguliariai vartojo maisto papildus prieš nėštumą ir nėštumo metu, kiek skysčių per dieną suvartodavo prieš nėštumą ir nėštumo metu, ar turėjo maisto produktų, kuriems negalėjo atsispirti prieš nėštumą ir nėštumo metu, kiek svorio priaugo nėštumo metu, ar vartojo folinę rūgštį nėštumo pradžioje, jei buvo pasirinkę, kad negalėjo atsispirti tam tikriems produktams prieš nėštumą ir nėštumo metu- tai kokie tie produktai buvo, ar keldavosi valgyti naktį prieš nėštumą ir nėštumo metu ) 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 21; 22; 23.
• Klausimai apie fizinį aktyvumą prieš nėštumą ir nėštumo metu (kiek kartų per savaitę buvo fiziškai aktyvios prieš nėštumą ir nėštumo metu, kiek minučių per savaitę buvo fiziškai aktyvios prieš nėštumą ir nėštumo metu, fizinio aktyvumo pobūdis ir kokią fizinę veiklą vykdydavo prieš nėštumą ir nėštumo metu) 24; 25; 26; 27; 28; 29.
• Klausimai apie subjektyvią sveikatą (kaip baigėsi nėštumas, ar gimdymas prasidėjo savaime, kiek nėštumo savaičių buvo kai pagimdė, kokios lyties gimė naujagimis,
kokio svorio gimė naujagimis, kaip vertina savo sveikatos būklę per pastarąjį mėnesį, kaip pasikeitė sveikatos būklė palyginus su praėjusiais metais, ar pajuto sveikatos sutrikimus per pastaruosius 6 mėnesius) 30; 31; 32; 33; 34; 35; 36; 37.
• Paskutinis 38 klausimas apie bendrąją sveikatą pastarosiomis savaitėmis (ar sugebėjo susikoncentruoti atlikdamos darbus, ar negalėjo užmigti dėl rūpesčių, ar jautėsi, kad yra svarbi atlikdama darbus, ar jautėsi sugebanti atlikti sprendimus, ar pastoviai jautė įtampą, ar jautė, kad nesugeba įveikti sunkumų, ar nesugeba džiaugtis normalia kasdienine veikla, ar sugeba pasipriešinti problemoms, ar jautė liūdesį ir depresiją, ar neprarado pasitikėjimo savimi, ar negalvojo apie save kaip apie beviltišką asmenį, ar bendrai vertinant jautėsi laimingos) 38.1; 38.2; 38.3; 38.4; 38.5; 38.6; 38.7; 38.8; 38.9; 38.10; 38.11; 38.12.
2.4 Etiniai tyrimo aspektai
Atliekant tyrimą buvo laikomasi esminių etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo savanoriškumo ir geranoriškumo.
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC- GM (M)-135 (2 Priedas).
Moterys tyrime dalyvavo savanoriškai. Tyrimo duomenys buvo renkami anoniminio anketavimo būdu.
Tyrimo dalyvės buvo supažindintos su darbo tikslu bei tema. Joms buvo paaiškinta, kad gauti duomenys bus naudojami tik baigiamojo darbo rengimo tikslams ir pateikiami tik apibendrinti. Supažindinus dalyves su tyrimu, pasirašyta „ Informuoto asmens sutikimo“ forma.
2.5 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Dviejų priklausomų imčių skirtumų tarp testavimo reikšmių nustatymui taikytas Ženklų (Sign) testas. Dviejų priklausomų imčių binarinių kintamųjų skirtumų tarp testavimo reikšmių nustatymui taikytas McNemar testas Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija. Vieno
binarinio priklausomo kintamojo (Y) priklausomybė nuo nepriklausomųjų kintamųjų (X) vertinta daugiaveiksnės regresinės analizės metodu, skaičiuotas galimybių santykis (GS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.
3. REZULTATAI
3.1 Nėščiųjų mitybos pokyčiai nėštumo metu
Įvertinus tyrime dalyvavusių nėščiųjų mitybos įpročius prieš nėštumą ir nėštumo metu nustatyta, kad dalies dalyvių valgymų skaičius per dieną padažnėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05). Prieš nėštumą 4-5 kartus per dieną valgė beveik ketvirtadalis tyrimo dalyvių, nėštumo metu tokiu dažniu valgė jau daugiau kaip trečdalis besilaukiančių moterų (p<0,05). Užkandžiaujančių dažniau kaip tris kartus per dieną moterų nėštumo metu padaugėjo dvigubai: prieš nėštumą ≥3 k./d. užkandžiavo kiek daugiau nei trečdalis moterų, nėštumo metu šis skaičius padidėjo iki 69,3 proc. (p<0,05). Valgymo laikas prieš miegą nėštumo metu sutrumpėjo: prieš nėštumą ≥4 val. prieš miegą valgė beveik dešimtadalis moterų, o nėštumo metu tik 2,0 proc. nėščiųjų (p<0,05). Nėštumo metu ženkliai išaugo reguliariai maisto papildus vartojančių moterų skaičius: prieš nėštumą reguliariai maisto papildus vartojo kiek daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių moterų, o nėštumo metu taip elgėsi jau 81,2 proc. apklaustųjų (p<0,05). Nėštumo metu tyrime dalyvavusios moterys pradėjo gerti reikšmingai daugiau skysčių: 1600-2000 ml skysčių per dieną prieš nėštumą išgerdavo tik ketvirtadalis moterų, o nėštumo metu tokį kiekį skysčių gerdavo jau beveik pusė tyrimo dalyvių (p<0,05). Daugiau kaip 2200 ml skysčių per dieną prieš nėštumą suvartodavo tik 5,0 proc. apklaustų moterų, o nėštumo metu šis skaičius išaugo iki 28,7 proc. (p<0,05). Mėgstamą maistą, kuriam sunku atsispirti, prieš nėštumą ragavo kiek daugiau kaip pusė respondenčių, o nėštumo metu toks maistas buvo jau beveik trims ketvirtadaliams tyrimo dalyvių (p<0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Tyrimo dalyvių mitybos įpročių palyginimas prieš nėštumą ir nėštumo metu (N=101)
Mitybos ypatumai
Dažnis Laikotarpis, n (proc.) Statistinis reikšmingumas Prieš nėštumą Nėštumo metu Valgymų skaičius per dieną 1-2 kartus 27 (26,7) 19 (18,8) Z= -2,4 p=0,018 3 kartus 49 (48,5) 46 (45,5) 4-5 kartus 25 (24,8) 36 (35,6) Užkandžiavimų skaičius per dieną 1 kartą 15(14,9) 5 (5,0) Z= -5,1 p=0,001 2 kartus 51 (50,5) 26 (25,7) ≥3 kartus 35 (34,7) 70 (69,3) Valgymo laikas prieš miegą ≤1 val. 32 (31,7) 47 (46,5) Z= -3,2 p=0,002 2-3 val. 59 (58,4) 52 (51,5) ≥4 val. 10 (9,9) 2 (2,0) Reguliarus maisto papildų vartojimas Vartojo 27 (26,7) 82 (81,2) χ²=53,0 p=0,001 Nevartojo 74 (73,3) 19 (18,8) 400-600 ml 29 (28,7) 3 (3,0)
Išgerto per dieną skysčio kiekis 800-1400 ml 45 (44,6) 23 (22,8) Z= -8,3 p=0,001 1600-2000 ml 22 (21,8) 46 (45,5) ≥2200 ml 5 (5,0) 29 (28,7) Maistas, kuriam sunku atsispirti Buvo 53 (52,5) 73 (72,3) χ²=12,0 p=0,001 Nebuvo 48 (47,5) 28 (27,7)
Analizuojant respondenčių svorio pokyčius nėštumo metu nustatyta, kad tyrime dalyvavusios moterys įvairiose amžiaus grupėse nėštumo metu dažniausiai priaugo 11-20 kg (3 pav.). Svorio priaugimas nuo nėščiųjų amžiaus nepriklausė, tačiau stebima tendencija, kad jaunesnės respondentės dažniau priaugo iki 10 kg svorio nei vyresnės (2 pav.).
χ²=3,6, lls=4, p=0,465
2 pav. Tyrimo dalyvių nėštumo metu priaugto svorio pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus (N=101)
Vertinant svorio priaugimą nėštumo metu priklausomai nuo prieš tai pagimdytų vaikų skaičiaus, nustatyta, kad priaugtas svoris nepriklausė nuo nėštumo kartų (p>0,05). Pastebėta, kad turinčios vieną vaiką dažniausiai priaugo 11-20 kg, o gimdžiusios 4 ir daugiau kartų dažniausiai priaugo iki 10 kg, ( 3 pav.).
38.9 21.6 21.4 47.2 62.7 64.3 13.9 15.7 13.3 0 10 20 30 40 50 60 70
18-25 metai 26-34 metai >34 metai
P ro ce nta i Amžius ≤10 kg 11-20 kg >20 kg
χ²=4,6, lls=4, p=0,329
3 pav. Tyrimo dalyvių nėštumo metu priaugto svorio pasiskirstymas priklausomai nuo buvusių gimdymų skaičiaus (N=101)
Tyrimo rezultatai rodo, kad įvairiose amžiaus grupėse didžioji dauguma dalyvių nėštumo pradžioje vartojo folinę rūgštį. Pastebėta, kad visos vyresnės nei 34 metų respondentės vartojo folinę rūgštį (4 pav.).
χ²=1,7, lls=2, p=0,426
4 pav. Tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo įpročiai priklausomai nuo amžiaus (N=101)
Analizuojant tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimą priklausomai nuo išsilavinimo nustatyta, kad visos aukštąjį neuniversitetinį ir beveik visos aukštąjį universitetinį išsilavinimą
88.9 92.2 100 11.1 7.8 0 0 20 40 60 80 100 120
18-25 metai 26-34 metai >34 metai
P ro ce nta i Amžius Vartojo Nevartojo
įgijusios tyrimo dalyvės nėštumo pradžioje vartojo folinę rūgštį. Pastebėta, kad taip elgėsi mažiau nei 90 proc. žemesnį išsilavinimą turinčių respondenčių (5 pav.).
χ²=2,5, lls=3, p=0,467
5 pav. Tyrimo dalyvių folinės rūgšties vartojimo įpročiai priklausomai nuo išsimokslinimo (N=101)
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė respondenčių tiek prieš nėštumą (54,7 proc., n=29), tiek nėštumo metu (52,8 proc., n=28) labiausiai troško saldumynų. Stebima tendencija, kad nėštumo metu respondentės daugiau pradėjo vartoti pieno produktų (20,8 proc., n=11) ir mažiau patiekalų iš bulvių (18,9 proc., n=10) ar baltų miltų (3,8 proc., n=2), nei prieš nėštumą (6 pav.).
87.5 89.1 100 96.0 12.5 10.9 0 4.0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Nebaigtas vidurinis Vidurinis / spec. vidurinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis P ro ce nta i Išsimokslinimas Vartojo Nevartojo
Z= -0,2, p=0,860, palyginus įpročius prieš nėštumą ir nėštumo metu
6 pav. Tyrimo dalyvių mėgstamiausių produktų vartojimo įpročių palyginimas prieš nėštumą ir nėštumo metu (N=53)
Didžioji dalis tyrimo dalyvių prieš nėštumą naktį pavalgyti nesikeldavo. Nėštumo metu keltis naktį pavalgyti pradėjo beveik ketvirtadalis besilaukiančių moterų (p<0,05) (7 pav.)
χ²=14,8, lls=1, p=0,001
7 pav. Tyrimo dalyvių įpročio keltis naktį pavalgyti palyginimas prieš nėštumą ir nėštumo metu (N=101) 54.7 13.2 22.6 5.7 3.8 52.8 20.8 18.9 3.8 3.8 0 10 20 30 40 50 60 Saldumynai Pieno produktai Patiekalai iš bulvių Produktai iš baltų miltų Mėsos produktai
Procentai Nėštumo metu Prieš nėštumą
4.0 96.0 24.8 75.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Keldavosi naktį Nesikeldavo naktį
P
ro
ce
nta
i
Analizuojant tyrimo dalyvių nėštumo metu priaugtą svorį priklausomai nuo įpročio keltis naktį pavalgyti nustatyta, kad tų nėščiųjų, kurios kėlėsi naktį pavalgyti, ir tų, kurios nesikėlė, nėštumo metu svorio priaugimas buvo panašus (p>0,05) (8 pav.).
χ²=0,1, lls=2, p=0,979
8 pav. Tyrimo dalyvių nėštumo metu priaugto svorio pasiskirstymas priklausomai nuo įpročio keltis naktį pavalgyti (N=101)
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad nėštumo metu pakito moterų valgymo įpročiai – valgė ir tarp valgymų užkandžiavo dažniau, reguliariai vartojo maisto papildus. Padažnėjo atvejų, kai buvo keliamasi pavalgyti naktį bei sunku atsispirti tam tikram maistui.
3.2 Fizinio aktyvumo pokyčiai nėštumo metu
Vertinant nėščiųjų fizinį aktyvumą prieš nėštumą ir nėštumo metu nustatyta, kad fizinio krūvio dažnis ir trukmė nėštumo metu sumažėjo statistiškai reikšmingai, lyginant su buvusiu prieš nėštumą (p<0,05) (4 lentelė). Nesportuojančių moterų prieš nėštumą buvo tik maždaug dešimtadalis, nėštumo metu šis skaičius išaugo iki 22,8 proc. (p<0,05). Sportuojančios daugiau kaip 5 kartus per savaitę moterys prieš nėštumą sudarė apie penktadalį respondenčių, nėštumo metu tokiu dažniu sportavo tik 6,9 proc. (p<0,05). Prieš nėštumą didžiosios dalies respondenčių fizinio krūvio trukmė per savaitę buvo ilgesnė nei 1 val., beveik trečdalis moterų fizinius užsiėmimus atlikdavo 4-6 val. per savaitę ir ilgiau. Nėštumo metu fizinio krūvio trukmė beveik pusei nėščiųjų sutrumpėjo iki 30 min. per savaitę,
27.6 57.9 14.5 28.0 56.0 16.0 0 10 20 30 40 50 60 70 ≤10 kg 11-20 kg >20 kg P ro ce nta i Priaugtas svoris Nesikeldavo naktį Keldavosi naktį
ilgiau kaip 4 val. per savaitę fiziškai aktyvios buvo tik 14,8 proc. respondenčių (p<0,05) (4 lentelė).
4 lentelė. Tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo palyginimas prieš nėštumą ir nėštumo metu (N=101)
Fizinio krūvio
ypatumai Dažnis
Laikotarpis, n (proc.) Statistinis reikšmingumas Prieš nėštumą Nėštumo metu Fizinio krūvio dažnis per savaitę
Nebuvo 10 (9,9) 23 (22,8) Z= -9,7 p=0,001 1-2 kartus 32 (31,7) 37 (36,6) 3-5 kartus 37 (36,6) 34 (33,7) >5 kartus 22 (21,8) 7 (6,9) Fizinio krūvio trukmė <30 min. 17 (16,8) 45 (44,6) Z= -7,2 p=0,001 30 min. – 1 val. 21 (20,8) 27 (26,7) 1-3 val. 31 (30,7) 14 (13,9) 4-6 val. 17 (16,8) 9 (8,9) >6 val. 15 (14,9) 6 (5,9)
Analizuojant nėščiųjų fizinį aktyvumą priklausomai nuo gyvenamosios vietos nustatyta, kad gyvenančių mieste ir kaime respondenčių fizinio krūvio dažnis reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Stebima tendencija, kad mieste gyvenančios moterys nėštumo metu fiziškai aktyvios buvo rečiau nei kaime gyvenančios respondentės (9 pav.).
χ²=3,4, lls=3, p=0,330
9 pav. Tyrimo dalyvių fizinio krūvio nėštumo metu dažnio pasiskirstymas priklausomai nuo gyvenamosios vietos (N=101)
Tyrimo rezultatai rodo, kad mieste gyvenančių nėščių moterų fizinio krūvio trukmė reikšmingai dažniau buvo trumpesnė nei kaime gyvenančių moterų (p<0,05). Miestietės
25.0 39.5 28.9 6.6 16.0 28.0 48.0 8.0 0 10 20 30 40 50 60 Nebuvo fizinio krūvio 1-2 kartus per sav. 3-5 kartus per sav. >5 kartus per sav. P ro ce nta i
Fizinio krūvio dažnis
fiziškai aktyvios dažniau būdavo 1-3 val. per savaitę, kaime gyvenančių respondenčių fizinis krūvis dažniau trukdavo 4-6 val. per savaitę (p<0,05) (10 pav.).
χ²=17,4, lls=5, p=0,002; *-p<0,05, palyginus su gyvenančiomis mieste (z testas su Bonferroni korekcija)
10 pav. Tyrimo dalyvių fizinio krūvio nėštumo metu trukmės pasiskirstymas priklausomai nuo gyvenamosios vietos (N=101)
Tyrimo metu analizuotas respondenčių fizinio krūvio pobūdis ir jo pokyčiai nėštumo metu. Gauti rezultatai parodė, kad didžioji dalis respondenčių tiek prieš nėštumą, tiek nėštumo metu užsiėmė namų ruoša bei ėjimu ar lengva mankšta (11 pav.). Užsiimančių aerobika/pilatesu, šokiais, lėtu bėgimu, treniruotėmis su treniruokliais ir svarmenimis, greitu ėjimu bei važiavimu dviračiu moterų skaičius nėštumo metu reikšmingai sumažėjo lyginant su užsiėmimais prieš nėštumą (p<0,05). Besilaukiančios moterys nėštumo metu reikšmingai dažniau užsiėmė ėjimu ar lengva mankšta nei prieš nėštumą (p<0,05) (11 pav.).
48.7 26.3 17.1 2.6 5.3 32.0 28.0 4.0 28.0 8.0 0 10 20 30 40 50 60
<30 min. 30 min. – 1 val. 1-3 val. 4-6 val. >6 val.
P
ro
ce
nta
i
Fizinio krūvio trukmė
*- p<0,05, palyginus su įpročiais nėštumo metu
11 pav. Tyrimo dalyvių fizinio krūvio pobūdžio palyginimas prieš nėštumą ir nėštumo metu (N=101)
Apibendrinant galima teigti, kad nėštumo metu sumažėjo tyrimo dalyvių įvairaus pobūdžio fizinio krūvio dažnis bei trukmė, tačiau padaugėjo vaikščiojančių nėštumo metu. Kaime gyvenančios moterys buvo fiziškai aktyvesnės nei miestietės.
3.3 Gimdyvių ir naujagimių subjektyvi sveikata pogimdyminiu laikotarpiu
Analizuojant tyrimo dalyvių nėštumo ir gimdymo ypatumus nustatyta, kad maždaug trečdaliui respondenčių nėštumas truko 40 savaičių. Daugumai gimdyvių gimdymas prasidėjo natūraliai ir vyko natūraliais takais (5 lentelė).
5 lentelė. Tyrimo dalyvių nėštumo ir gimdymo ypatumų pasiskirstymas (N=101)
Požymiai Abs. skaičius (n) proc.
83.2 61.4 31.7 24.8 11.9 11.9 9.9 9.9 8.9 8.9 5.0 5.0 2.0 88.1 81.2 1.0 11.9 1.0 1.0 2.0 1.0 1.0 6.9 0 20 40 60 80 100 Namų ruoša Ėjimas/ lengva mankšta Važiavimas dviračiu Greitas ėjimas Treniruotės su svarmenimis Treniruotės su treniruokliais Lėtas bėgimas Aerobika/ pilatesas Šokių užsiėmimai Bėgimas Plaukimas Krepšinis Tenisas/badmintonas Procentai Nėštumo metu Prieš nėštumą
Nėštumo trukmė 38 sav. 18 17,8 39 sav. 23 22,8 40 sav. 37 36,6 41 sav. 23 22,8 Gimdymo pradžia Natūrali 74 73,3 Gimdymas sužadintas 23 22,8 Planinė CP operacija 4 4,0 Gimdymo baigtis
Gimdymas natūraliais takais 87 86,1
Cezario pjūvio operacija 14 13,9
Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių nėščiųjų susilaukė berniukų, 46,5 proc. – mergaičių. Daugumos naujagimių svoris buvo 2500-3499 g (6 lentelė).
6 lentelė. Tyrimo dalyvių naujagimio ypatumų pasiskirstymas (N=101)
Požymiai Abs. skaičius (n) proc.
Naujagimio lytis Vyriška 54 53,5 Moteriška 47 46,5 Naujagimio svoris <3000 g 15 14,9 2500-2999 g 33 32,7 3000-3499 g 41 40,6 3500-3999 g 12 11,9
Vertinant respondenčių subjektyvią sveikatą nustatyta, kad daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių nėščiųjų įvairiose amžiaus grupėse savo sveikatą pastarąjį mėnesį vertino „gerai“. Daugiau kaip trečdalis vyresnių kaip 34 metų respondenčių savo sveikatą pastarąjį mėnesį vertino kaip „labai gerą“. Didžiosios dalies būsimųjų mamų įvairiose amžiaus grupėse sveikatos pokytis per metus išliko panašus. Beveik ketvirtadalis 26-34 metų amžiaus moterų teigė, kad jų sveikata per metus tapo „kiek blogesnė“ (7 lentelė).
7 lentelė. Tyrimo dalyvių subjektyvus sveikatos vertinimas priklausomai nuo amžiaus (N=101)
Subjektyvus sveikatos vertinimas
Amžius, n (proc.) Statistinis reikšmin-gumas 18-25 metai (n=36) 26-34 metai (n=51) >34 metai (n=14) Sveikata pastarąjį mėnesį Puiki 5 (13,9) 5 (9,8) 3 (21,4) χ²=4,7 lls=6 p=0,581 Labai gera 7 (19,4) 9 (17,6) 5 (35,7) Gera 22 (61,1) 33 (64,7) 5 (35,7)
Prasta 2 (5,6) 4 (7,8) 1 (7,1) Sveikatos pokytis per metus Žymiai geresnė 3 (8,3) 1 (2,0) - χ²=4,6 lls=8 p=0,804 Kiek geresnė 4 (11,1) 5 (9,8) 2 (14,3) Panaši 22 (61,1) 31 (60,8) 10 (71,4) Kiek blogesnė 6 (16,7) 12 (23,5) 2 (14,3) Žymiai blogesnė 1 (2,8) 2 (3,9) -
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gyvenančios kaime nėščios moterys savo sveikatą pastarąjį mėnesį reikšmingai dažniau vertino „puikiai“ nei gyvenančios mieste (p<0,05) (8 lentelė). Mieste ir kaime gyvenančių tyrimo dalyvių nuomonė apie savo sveikatos pokytį per metus reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (8 lentelė).
8 lentelė. Tyrimo dalyvių subjektyvus sveikatos vertinimas priklausomai nuo gyvenamosios vietos (N=101)
Subjektyvus sveikatos vertinimas
Gyvenamoji vieta, n (proc.) Statistinis reikšmin-gumas Miestas (n=76) Kaimas (n=25) Sveikata pastarąjį mėnesį Puiki 5 (6,6) 8 (32,0)* χ²=11,0 lls=3 p=0,012 Labai gera 17 (22,4) 4 (16,0) Gera 48 (63,2) 12 (48,0) Prasta 6 (7,9) 1 (4,0) Sveikatos pokytis per metus Žymiai geresnė 3 (3,9) 1 (4,0) χ²=1,4 lls=4 p=0,842 Kiek geresnė 9 (11,8) 2 (8,0) Panaši 46 (60,5) 17 (68,0) Kiek blogesnė 15 (19,7) 5 (20,0) Žymiai blogesnė 3 (3,9) -
*-p<0,05, palyginus su gyvenančiomis mieste (z testas su Bonferroni korekcija)
Tyrimo metu analizuota respondenčių pastaruosius 6 mėnesiu jaučiamų sveikatos sutrikimų priklausomybė nuo sociodemografinių požymių. Daugiaveiksnės logistinės regresijos metodu nustatyta, kad tyrimo dalyvėms, įgijusioms vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą daugiau kaip septynis kartus didėja sveikatos sutrikimų tikimybė, nebaigusiomis vidurinio lavinimo mokyklos – daugiau kaip tris kartus, palyginus su įgijusiomis aukštąjį universitetinį išsilavinimą (p<0,05). Uždirbančioms 381-590 eurų per mėnesį sveikatos sutrikimų tikimybė didesnė daugiau kaip tris kartus, palyginus su uždirbančiomis mažiau (p<0,05). Auginančioms 4 ir daugiau vaikų sveikatos sutrikimų tikimybė didėja taip pat daugiau kaip tris kartus, palyginus su auginančiomis 1 vaiką (p<0,05) (9 lentelė).
9 lentelė. Tyrimo dalyvių jaučiamų sveikatos sutrikimų priklausomybė nuo sociodemografinių požymių (daugiaveiksnė logistinė regresija)
Požymiai GS 95 proc. PI p
18-25 metai 1 26-34 metai 0,21 0,03-1,71 0,143 >34 metai 0,73 0,15-3,58 0,732 Išsimokslinimas Aukštasis universitetinis 1 Aukštasis neuniversitetinis 1,03 0,44-3,09 0,143 Vidurinis / spec. vidurinis 7,05 2,22-15,20 0,001
Nebaigtas vidurinis 3,39 1,11-8,37 0,031
Gyvenamoji vieta
Miestas 1
Kaimas 0,90 0,26-3,09 0,863
Asmeninės mėnesio pajamos
≤380 Eur. 1 381-590 Eur. 3,07 0,37-7,65 0,046 591-800 Eur. 0,87 0,12-6,38 0,872 >800 Eur. 0,52 0,06-4,27 0,545 Vaikų skaičius 1 vaikas 1 2-3 vaikai 1,45 0,11-19,44 0,777 4 ir daugiau vaikų 3,17 1,11-6,38 0,045
Siekiant įvertinti respondenčių subjektyvią sveikatą buvo prašoma pažymėti sveikatos sutrikimus per pastaruosius 6 mėnesius. Tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių nėščiųjų teigė sveikatos sutrikimų nepajutusios. Bevek trys ketvirtadaliai respondenčių nurodė per pastaruosius 6 mėnesius pajutusios įvairius sveikatos sutrikimus. Tyrimo dalyvės dažniausiai kentėjo nuo miego sutrikimų, bendro nuovargio bei nugaros skausmo. Beveik trečdaliui nėščiųjų pasireiškė irzlumas, skausmas kojose ir nerimas (12 pav.).
