MOKINIŲ ASMENS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS IR SĄSAJOS SU VIDINE DARNA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Jurgita Spaičytė

MOKINIŲ ASMENS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS

IR SĄSAJOS SU VIDINE DARNA

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

Studentas

(parašas) Jurgita Spaičytė (data)

Mokslinis vadovas (parašas) doc. dr. Dalia Lukšienė

(data)

(2)

Turinys

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7

1. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 8

1.1 Asmens higienos įgūdžiai ... 8

1.2 Vidinė darna ir jos komponentai ... 12

1.3. Mokinių savo sveikatos vertinimo, higienos įgūdžių sąsajos su vidine darna ... 16

2. METODIKA ... 19

2.1 Tiriamųjų imtis ir tyrimo organizavimas ... 19

2.2 Tiriamojo kontingento charakteristika ... 20

2.3 Tyrimo instrumentas ... 20

2.3.1 Asmens higienos anketa ... 20

2.3.2 Savidarnos jausmo įvertinimo skalė trumpoji versija (SOC-13) ... 21

2.4 Statistinė analizė ... 22

3. REZULTATAI ... 23

3.1 Mokinių asmens higienos vertinimas ... 23

3.1.1 Mokinių asmens higienos įgūdžiai priklausomai nuo lyties ... 23

3.1.2 Mokinių asmens higienos įgūdžiai priklausomai nuo amžiaus ... 35

3.1.3 Mokinių asmens higienos įgūdžiai priklausomai nuo tėvų išsilavinimo ... 42

3.2 Mokinių vidinės darnos vertinimas ... 46

3.3 Mokinių vidinė darna ir asmens higiena ... 49

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54

IŠVADOS ... 57

REKOMENDACIJOS ... 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59

(3)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

MOKINIŲ ASMENS HIGIENOS ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS IR SĄSAJOS SU VIDINE DARNA Jurgita Spaičytė

Mokslinė vadovė doc. dr. Dalia Lukšienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2016. 64 p.

Darbo tikslas. Įvertinti 10-12 klasių mokinių asmens higienos įgūdžius ir nustatyti sąsajas su vidine

darna.

Darbo uždaviniai. Įvertinti mokinių asmens higienos įgūdžius (kūno, rankų, kojų, plaukų, burnos

higienos) priklausomai nuo lyties ir amžiaus, tėvų išsilavinimo.Įvertinti mokinių vidinę darną. Ištirti mokinių vidinės darnos sąsajas su asmens higienos įgūdžiais.

Metodika. Epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas atliktas X ir Y

mokyklose 2015 m. spalio mėnesį. Iš viso išdalinta 415 anketų, 406 anketos sugrįžo (atsako dažnis 97,8 proc.). Iš jų pilnai užpildytos ir analizei tinkamos buvo 401 anketa. Tyrimui atlikti, naudoti klausimynai: „Asmens higienos anketa“ ir standartizuota „Savidarnos jausmo įvertinimo skalė“ trumpoji versija (SOC-13). Siekiant įvertinti mokinių asmens higienos įgūdžių sąsajas su lytimi, amžiumi ir tėvų išsilavinimu buvo skaičiuotas galimybių (šansų) santykis. Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.Gautiems duomenims apdoroti naudota SPSS 17.0 programa.

Rezultatai. Įvertinus mokinių asmens higienos įgūdžius nustatyta, jog 39,4 proc. mokinių asmens

higiena yra gera, tačiau merginų higiena yra statistiškai reikšmingai geresnė nei vaikinų. Tyrimo rezultatai parodė, jog asmenines šukas, kempines ar plaušines turi reikšmingai daugiau merginų nei vaikinų. Įvertinus mokinių žinias apie rankų higiena nustatyta, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai atsakė, jog reikia rankas plauti važiavus viešuoju transportu; taip pat, kad rankas reikia plauti grįžus iš lauko ar parduotuvės, lietus pinigus, po bendravimo su ligoniu, pasinaudojus tualetu bei rankas reikia plauti, kai jos yra nešvarios. Ištyrus vaikinų ir merginų burnos higienos įgūdžius nustatyta, jog didžioji dauguma merginų dantis valosi du kartus per dieną, taip pat jos dažniau naudoja papildomas burnos higienos priemones nei vaikinai (atitinkamai valosi dantis 78,8 proc. ir 60,8 proc.; (p<0,001); naudoja burnos higienos priemones (73 proc. ir 53,8 proc.; (p<0,001)). Įvertinus mokinių asmens higienos įgūdžius priklausomai nuo lyties, amžiaus, ir tėvų išsilavinimo, nustatyta, kad tik respondentų lytis reikšmingai didino gerų asmens higienos įgūdžių galimybę: merginų reikšmingai didesnė gerų asmens higienos įgūdžių galimybė lyginant su vaikinais (p<0,0001). Ar mokinys turi asmens higienos rinkinius ir kaip dažnai keičia apatinius drabužius priklauso nuo mamos išsilavinimo: mokinių, kurių mamos išsilavinimas yra aukštasis, šių įgūdžių tikimybė reikšmingai didesnė nei mokinių kurių mamos išsilavinimas žemesnis nei aukštasis. Taip pat nustatytos reikšmingos sąsajos tarp apatinių rūbų keitimo dažnio ir respondentų amžiaus: jaunesni moksleiviai reikšmingai dažniau keitė apatinius drabužius kasdien lyginant su vyresniais moksleiviais. Įvertinus mokinių vidinę darną nustatyta, kad merginų ir vaikinų vidinės darnos skalės įvertinimas nesiskiria. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik prasmingumo skalėje, šis komponentas vaikinų grupėje yra reikšmingai žemesnis lyginant su merginų grupe. Vidinės darnos ir suvaldomumo skalių įvertinimas reikšmingai didesnis jaunesnio amžiaus respondentų grupėje lyginant su vyresnio amžiaus grupe. Ištyrus mokinių vidinės darnos sąsajas su asmens higienos įgūdžiais nustatyta, kad mokinių, kurių asmens higienos įgūdžiai yra geresni (duše ar vonioje prausiasi du kartus per dieną, dantis valo du kartus dienoje) vidinės darnos vidurkis yra didesnis lyginant su mokiniais, kurių šie higienos įgūdžiai yra blogesni.

Išvados. Mokinių asmens higienos įgūdžiai priklausė nuo lyties, amžiaus ir mamos išsilavinimo.

Jaunesniu mokinių vidinė darna nustatyta aukštesnė lyginant su vyresniais mokiniais. Nustatytos asmens higienos sąsajos su vidine darna.

(4)

SUMMARY

Public Health (Health ecology)

STUDENTS PERSONAL HYGIENE SKILLS ASSESSMENT AND INTERFACE WITH SENSE OF COHERENCE

Jurgita Spaičytė

Scientific advisor: assoc. prof.dr. Dalia Lukšienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and occupational medicine. Kaunas 2016. 64 pages.

Aim of study - To evaluate personal hygiene skills among students and to determine their association

with sense of coherence.

Objectives - To evaluate personal hygiene skills (body, hands, feet, hair, oral hygiene) among school

students (10-12 class) depending on gender and age, parent’s education. To evaluate adolescents sense of coherence. To investigate association with sense of coherence and personal care skills among school students (10-12 class).

Methods. Epidemiological observational analytical instantaneous quantitative research was

conducted in X and Y schools in 2015 October. 415 questionnaires were distributed and 406 questionares have returned (response rate was 97.8 %) but 401 questionnaires were eligible for the analysis. The person's hygiene and standardized "Sense of coherence graded "short version (SOC-13) surveys were used for the research. Students' personal hygiene skills links with gender, age and parents education were calculated by (odds) ratio. Statistical analysis of experimental data was performed using SPSS software (version 17.0). Confidence interval (CI) was chosen by 95 %. Statistically significant difference was determinate when value of p < 0.05.

Results. The results demonstrated that 39.4 % students' personal hygiene is good, however the

hygiene skills of girls are significantly better than boys. The results showed that girls had significantly more individual combs, sponges or mops when compared to boys.The evaluation of students' knowledge about hand hygiene showed that girls answered significantly more often than boys regarding need to wash the hands after driving public transport; coming back home from the outside or shop, thoughing money, after communication with the patients, using the toilet, when hands are dirty. The results of boys and girls oral hygiene skills evaluation showed that the vast majority of girls brushed their teeth twice a day, and they more often used additional oral hygiene than boys (respectively, brushed their teeth 78.8 % and 60.8 % (p < 0.001)), use of oral hygiene measures (73% and 53.8 % (p <0.001)).The evaluation of students personal hygiene skills depending on gender, age, and parents education revealed that only the gender of respondents significantly increased good personal hygiene habits: girls personal hygiene habits were significantly greater when compared to boys (p <0.0001). Study results demonstrate that personal hygiene kits and underwear changes depend on the mother's education level: students whose mother's education level is higher than college level, the probability of these skills significantly higher than students whose mothers education below college level. There was also a significant correlation between the underwear exchange rate and the age of respondents: the younger students significantly more often underwear change daily compared with older students. The evaluation of the internal consistency of the students revealed that girls and boys in the inner coherence scale assessment is no different. No statistically significant difference was observed only in the meaningfulness of the scale, this component of the boys in the group are significantly lower compared to the girls group. Internal consistency and manageability ratings were significantly higher in the younger age group of respondents when compared with the older group. Examination of students' sense of coherence links to personal hygiene skills showed that students whose personal hygiene skills are better (washing in the shower or bath, brushing teeth twice a day) the internal coherence average is higher compared with students then these hygiene skills are worse.

Conclusions. Personal care skills of adolescents depend on their gender, age and mother's education

level. Sense of coherence is higher younger students compared with older students. Personal hygiene association was identified with SOC.

(5)

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos lls- laisvės laipsnių skaičius

m. – metai

p – statistinio patikimumo reikšmė proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija UL - užkrečiamosios ligos

VD – vidinė darna

VVL -vakcinomis valdomos ligos ŽIL - žarnyno infekcinės ligos χ² - chi kvadrato kriterijus

(6)

6

ĮVADAS

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (2009), asmens higiena yra svarbiausias komponentas žmogaus gerovei, nepriklausomai nuo kilmės, religijos, kultūros ar vietos. Žmogaus sveikatinimas kyla iš daugialypių veiksnių įtakos, paveiktų aplinkos, išsimokslinimo ir kultūros [1]. Asmens higiena yra atskira higienos sritis, kuri nusako kūno, drabužių, avalynės priežiūrą ir reikalavimus, kurių pagalba ugdomi higieninio elgesio įgūdžiai. Tai yra žinių, taisyklių ir normų visuma, atitinkanti asmens amžiaus anatomines-fiziologines savybes, padedanti saugoti ir stiprinti sveikatą [2]. Šiandien pripažįstama, jog žmonių sveikatai didelę įtaką daro gyvensena ir asmens higiena, todėl neatsitiktinai visuomenėje vienu iš svarbiausių uždavinių yra vaikų higienos ugdymas, nes nuo to priklauso vaikų sveikata ir savijauta. [3]. Manoma, kad asmens higienos ugdymas yra viena ekonomiškai efektyviausių priemonių infekcinių ligų profilaktikoje [4]. Nors ir įvardinama, kad asmens higiena yra vienas svarbiausių komponentų žmogaus gerovei, tačiau yra nustatyta, kad tik maždaug 19 proc., pasaulio populiacijos plaunasi rankas su muilu pasinaudoję tualetu [5; 1]. Įvertinus Lietuvos moksleivių burnos higieną nustatyta, kad tik 41,3 proc. mergaičių ir 35 proc. berniukų dantis valo dažniau nei karta per dieną. [6].

Problemos aktualumas. Asmens higienos įgūdžių ugdymas yra itin aktualus klausimas

šiuolaikiniame inovacijų ir technologijų amžiuje. Asmens higiena ir jos formavimas nuo pat vaikystės turėtų būti neatskiriama kiekvienos šeimos ir ugdymo įstaigų veiklos dalis. Asmens įgūdžių ugdymas ir formavimas įgalina sumažinti užkrečiamųjų ir infekcinių ligų paplitimą mokinių tarpe. Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo neigiamo aplinkos poveikio reikalinga juos nuo mažens mokinti asmens higienos įgūdžių, nes pastarųjų susiformavimas vaikystėje dažnu atveju išlieka visam gyvenimui ir sumažina riziką susirgti įvairiomis užkrečiamomis ligomis tokiomis kaip rotavirusiniu enteritu, norovirusine infekcija, šigelioze, gripu. Aukšto lygio vidinė vaiko darna padeda jam tikslingai orientuotis gyvenime. Vidinė darna gali sumažėti, kai vaikai suserga, dėl to patiria stresą. Todėl siekiant sumažinti vaiko vidinės būsenos neigiamą kaitą, reikalinga padėti jam išvengti kai kurių susirgimų. Tuo tikslu reikia tikslingai formuoti asmens higienos įgūdžius, padedančius išlaikyti geresnę sveikatą ir sumažinti įvairių ligų riziką.

Temos naujumas. Tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos mokinių asmens higienos įgūdžių

vertinimas ir sąsajos su vidine darna nėra atlikta daug, todėl ši tema yra itin aktuali ir reikalaujanti nuolatinio dėmesio, nes sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas [7], dabartiniu metu vis dažnėja susirgimai įvairiomis infekcinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis tokiomis kaip rotavirusiniu enteritu, norovirusine infekcija, šigelioze, gripu, tuberkulioze, kurių skaičių galima sumažinti laikantis asmens higienos. Mokinių higienos įgūdžių sąsajos su vidine darna, sudaro sąlygas įvertinti, kaip mokinių vidinė darna įtakoja mokinių gebėjimą laikytis asmens higienos.

(7)

7

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti 10-12 klasių mokinių asmens higienos įgūdžius ir nustatyti sąsajas su vidine darna.

Uždaviniai:

1. Įvertinti mokinių asmens higienos įgūdžius (kūno, rankų, kojų, plaukų, burnos higienos) priklausomai nuo lyties ir amžiaus, tėvų išsilavinimo.

2. Įvertinti mokinių vidinę darną.

(8)

8

1. LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1 Asmens higienos įgūdžiai

Asmens higiena yra atskira higienos sritis, kuri nusako kūno, drabužių, avalynės priežiūrą ir reikalavimus, kurių pagalba ugdomi higieninio elgesio įgūdžiai. Tai yra žinių, taisyklių ir normų visuma, atitinkanti asmens amžiaus anatomines-fiziologines savybes, padedanti saugoti ir stiprinti sveikatą [2]. Kasdien lankydamas ugdymo įstaigą, savo šeimoje, artimųjų rate, auganti asmenybė turi įgyti žinių apie asmens higieną ir jos poreikį. Reikalinga ne tik įgyti žinių, bet ir išmokti saugoti sveikatą, suprasi sveikatą silpninančius veiksnius, suvokti, kaip teisingai elgtis [8; 9]. Nepakankama higiena yra vienas pagrindinių infekcinių ligų, tokių kaip gripas, rotovirusinės, meningokokinės infekcijos rizikos veiksnių [10]. Asmens higienos ugdymas mokymo įstaigose, tėvų įpročiai ir požiūris į higieną gali turėti įtakos jų vaikų higienos įgūdžiams ir su tuo susijusių ligų paplitimui [11]. Vaikų asmens higienos įgūdžiai pirmiausia turėtų būti formuojami šeimoje, tačiau svarbu suprasti tai, jog ne kiekvienoje šeimoje vaikai yra mokomi asmens higienos pagrindų, todėl labai svarbu sudaryti sąlygas vaikams asmens higienos išmokti mokykloje. Mokyklose vaikams turėtų būti sudarytos sąlygos mokytis asmens higienos normų ir taisyklių, o šis darbas turėtų vykti bendradarbiaujant mokiniams, tėvams ir mokytojams [12].

PSO dokumente pažymima (2009), kad asmens higiena yra svarbiausias komponentas žmogaus gerovei, nepriklausomai nuo kilmės, religijos, kultūros ar vietos. Žmogaus sveikatinimas kyla iš daugialypių faktorių įtakos, paveiktų aplinkos, išsimokslinimo ir kultūros [1]. Asmens higiena – sanitarinės kultūros dalis [13]. Tai yra kasdieninė kūno priežiūra, kurią sudaro veido ir kūno odos priežiūrą, rankų ir kojų nagų kirpimas, burnos ir dantų priežiūra, taip pat lovos skalbinių, apatinių drabužių keitimas ir jų priežiūra [14]. Svarbu paminėti tai, jog asmens higiena yra svarbi sveikos gyvensenos dali, kuri gali padėti išvengti daugelio infekcinių ligų [10]. Vaikai besimokydami mokykloje turėtų žinoti kaip teisingai plauti rankas, valytis dantis, prižiūrėti savo kūną, rankas, kojas. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog ne kiekvienoje šeimoje mokiniai yra mokomi asmens higienos, ankstesnės studijos rodo, kad skurdžios tėvų žinios apie burnos higieną lemia, kad vaikams sunku įgyti reikiamų higienos įgūdžių namuose, todėl labai svarbu, kad mokykloje būtų ne tik mokinama asmens higienos pagrindų, bet ir stebima ar šių įgūdžių mokiniams netrūksta [13; 15].

Mokant vaikus asmens higienos reikia padėti jiems suprasti, kodėl oda ir burnos ertmė visada turi būti švari, vaikus reikia išmokyti reguliariai ir teisingai plauti rankas, valyti dantis, prižiūrėti plaukus, kad mokinys būtų švarus, nekiltų pavojus susirgti infekcinėmis užkrečiamomis ligomis, plintančiomis per rūbus, daiktus, oro lašeliniu būdu ir t.t. [13]. Labai svarbu į šį procesą įtraukti ir visuomenės informavimo priemones, kurios daro didelę įtaką jauniems žmonėms [16].

(9)

9 Mokiniams turi būti išaiškinti viso kūno švaros reikšmė, atkreiptas dėmesys į ausų, dantų higieną ir t.t., nes higienos įgūdžiai apie 50 proc. sąlygoja sveikatos būklę [17]. Asmens higienos įgūdžius suformuoja artimiausia žmogui aplinka, kuri priklauso nuo skirtingų aspektų, tokių kaip socialinė, ekonominė ir politinė aplinka, visa tai turi didelę įtaką gyvenimo būdui. Ugdant mokinio asmens higienos įgūdžius svarbios žinios, požiūris į mokinius, įgyti įgūdžiai, šeimos tradicijos [18]. Aplinka daro poveikį, nuo kurio priklauso, ar vaikas galės augti ir vystytis išnaudodamas visas savo galimybes bei gyventi visavertį gyvenimą. Dėl asmens higienos trūkumo gali pasireikšti žmogaus sveikatos sutrikimai, galintis turėti neigiamos įtakos ateityje [9].

Šiandien pripažįstama, jog žmonių sveikatai didelę įtaką daro gyvensena ir asmens higiena, todėl neatsitiktinai visuomenėje vienu iš svarbiausių uždavinių yra vaikų higienos ugdymas, nes nuo to priklauso vaikų sveikata ir savijauta. Mokykloms ir ugdymo įstaigoms tenka svarbus vaidmuo formuojant mokinių asmens higienos įgūdžius, nes ne visose šeimose vaikas yra mokomas ir gali tai išmokti. Paauglystėje labai svarbu didelį dėmesį skirti sveikatos saugojimui ir stiprinimui, nes tai gali įtakoti pasirinkimą sveikai gyventi, nes šiuo laikotarpiu formuojasi asmenybė [3]. Mokiniams tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir namuose turi būti pateikiama visa reikalinga informacija apie asmens higienos įgūdžius, jei turi būti nuolatos supažindinami su jais praktiškai, informuoti apie galimus susirgimus dėl higienos įgūdžių stokos ir galimas jų pasekmes [19]. Vaikas įgijęs asmens higienos įgūdžių pagrindus tampa savarankiškesnis, pradeda geriau suvokti save ir savo galimybes, labiau pasitikėti savimi [2].

Higienos instituto pateikiamoje statistikoje, galima matyti, jog vaikai nėra sveikiausia visuomenės dalis, profilaktinių patikrinimų metu nustatoma daug mokinių sveikatos sutrikimų, daugėja sergančių lėtinėmis ligomis, diagnozuojama vis daugiau vaikų turinčių vystymosi sutrikimų. Dažnesni ir įvairių užkrečiamųjų ligų atvejai dėl asmens higienos stokos [12]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvoje vykdomų mokinių gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos mokinių gyvensena ne visada atitinka sveikos gyvensenos principus ir nėra palanki jų sveikatai , mokiniai tinkamai nesirūpina savo asmens higiena [3].

Liečiant įvairius paviršius tokius kaip durų rankenas, knygas, rašiklius ir kt., bendraujant su žmonėmis, būnant didelio susibūrimo vietose įgyjami mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai), kurie nuolatos gyvena ir dauginasi ant kiekvieno žmogaus odos. Mokiniai daug laiko praleidžia didelio susibūrimo vietoje – mokykloje, todėl jiems užkrečiamųjų ligų išvengti yra sunkiau, nes jie daug bendrauja tarpusavyje, dalinasi daiktais, bėgioja, liečia vienas kitą. Toks vaikų elgesys susidaro palankias sąlygas plisti virusams ir bakterijoms. Vienas efektyviausių būdų, kaip pašalinti įvairių infekcijų sukėlėjus, laikytis higienos įpročių [20]. Manoma, kad asmens higienos ugdymas yra viena ekonomiškai efektyviausių priemonių infekcinių ligų profilaktikoje [4]. Todėl mokinių asmens higieną siūloma tikrinti mažiausiai du kartus per mokslo metus. Vyresniųjų klasių mokinių higieną

(10)

10 galima tikrinti rečiau. Tai reikalinga atlikti siekiant sumažinti galimą užkrečiamųjų ligų plitimą (pvz. pedikuliozė, grybelis, niežai, utėlės, virusiniai skrandžio susirgimai ir t.t.) [21].

Pagrindiniai higienos įgūdžiai ir dėl jų nesilaikymo galintys atsirasti sveikatos sutrikimai pristatomi 1 lentelėje.

1 lentelė. Higienos įgūdžiai ir jų nesilaikymo sukeliamos ligos

[14; 19; 10; 22; 23] Higienos įgūdžiai Ligos Odos nepriežiūra (veido, kūno neprausimas, rankų neplovimas)

Odos pažeidimai ir odos ligos (pvz. niežai, odos sausumas). Kūno nepriežiūra sukelia nemalonų kvapą, veido – spuogus, bėrimus, alergines reakcijas. Netinkama intymių vietų priežiūra sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis ir skleisti blogą kvapą. Gali suaktyvėti įvairios bakterijos, grybeliai, sukeliančios įvairius lytinių organų, šlapimo takų uždegimus.

Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos galima užsikrėsti šiomis infekcinėmis ligomis: per maistą ir vandenį plintančiomis bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusiniu enteritu, norovirusine infekcija, šigelioze, virusiniu hepatitu A ir E). Oro-lašeliniu būdų (kosint, čiaudint) plintančiomis infekcijomis (tuberkulioze, gripu, tymais, meningokokine infekcija, difterija).

Dantys ir burnos priežiūra

Pagrindinė ėduonies išsivystymo priežastis yra nepakankama burnos higiena. Dėl netinkamos burnos priežiūros gali padaugėti dantų gedimų, galima susirgti stomatitu, užsikrėsti herpes viruso infekcijomis.

Rankų ir kojų priežiūra

Dėl netinkamos priežiūros gali išsivystyti grybeliai, atsirasti karpos, nemalonus kojų kvapas kiti susirgimai

Plaukų nepriežiūra

Netinkama priežiūra gali paskatinti pleiskanų atsiradimą, utėlėtumą (pedikuliozę).

Asmeninių daiktų priežiūra

Kitiems asmenims leidus pasinaudoti asmeniniais daiktais, jie turi būti dezinfekuojami. Per nešvarius rūbus, daiktus, šukas gali būti pernešami įvairūs bėrimai, niežai, utėlės.

Kaip matyti iš 1 lentelės, joje pateikti pagrindiniai asmens higienos įgūdžiai, kurių nesilaikymas gali sukelti įvairius susirgimus, darančius neigiamą įtaką jauno žmogaus sveikatai ir jos būklei ateityje. Higienos įgūdžių nesilaikymas gali sukelti labai sudėtingus susirgimus, kurių pasekmės gali daryti reikšmingą žalą ar netgi privesti prie mirties.

(11)

11 Norint sukurti saugią, sveiką, higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi aplinką svarbu fizinės aplinkos gerinimas bei visų bendruomenės narių higienos įgūdžių skatinimas [24]. Labai svarbu mokyklos aplinka, kurioje mokiniai jaustųsi palaikomi, tai galėtų padėti jiems išsiugdyti asmens higienos įgūdžius. Taip pat svarbu socialinė ir ekonominė padėtis, kuri gali įtakoti asmens higienos įgūdžius ir požiūrį į juos. Nustatyta, jog žemesnius asmens higienos įgūdžius Vakarų Europoje turi tie vaikai, kurių šeimos gyvena skurdžiau, o turtingesnėse šeimose vaikams dažniau įdiegiami geresni asmens higienos įgūdžiai [25].

V. Gudžinskienės, J. Česnavičienės (2014) atliktais tyrimais nustatyta, kad vienas svarbių sveikos gyvensenos aspektų yra asmens higienos laikymasis. Tyrimo metu nustatyta, jog savo tinkamai savo burnos ertmės priežiūra atlieka tik 61,9 proc., o tinkamos asmens higienos laikosi 59,4 proc. mokinių, nors dauguma 5-8 klasių mokinių (73,7 proc.) žino asmens higienos nesilaikymo pasekmes, bet šiuo atveju turimos žinios nelemia elgesio [3].

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nustatyta, jog vaikai dažniau serga užkrečiamosiomis ligomis. Lietuvoje 2014 m. registruoti 856 746 užkrečiamųjų ligų (UL) atvejai, daugiau nei pusę (64 proc.) sergančių sudarė vaikai nuo 0 iki 17 m. amžiaus. Didžiausią dalį visų sergančių vaikų UL sudarė ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) ir gripas (92 proc.) [26]. Visa tai vyksta dėl nepakankamo higienos įgūdžių laikymosi.

Lietuvoje 2013 m. didžiausią dalį, 94,26 proc. nuo visų vaikų UL sudarė ŪVKTI ir gripas. Didžiausią dalį visų vakcinomis valdomų ligų (VVL) vaikų tarpe sudarė vėjaraupiai - 96,1 procento. Didžiausią dalį visų registruotų žarnyno infekcinių ligų (ŽIL) tarp vaikų sudarė rotavirusinis enteritas - 54,4 procento. Didžiausią dalį registruotų parazitozių tarp vaikų sudarė enterobiozė - 49,3 proc. ir niežai - 27,3 proc. Lyginant su kitomis ES šalimis, mokinių susirgimai užkrečiamomis ir infekcinėmis ligomis Lietuvoje, yra vieni didžiausių [20; 26].

Moksliniais tyrimais įrodyta nepakankama mokinių asmens higiena. Turkijoje (2014 m.) atlikto tyrimo duomenimis 27,7 proc. mokinių būdinga skurdi asmens higiena, nustatyta, kad ji labiau paplitusi tarp berniukų, kurie gyvena skurdžiau. Išanalizavus tyrimo duomenis nenustatytas ryšys tarp mokinių asmens higienos ir tėvų amžiaus ir išsilavinimo [27]. Kitame Turkijoje atliktame tyrime nustatyta, jog 60,3 proc. mokinių tinkamai plauna savo rankas,75 proc., mokinių maudosi kartą per savaitę, 80,5 proc., kasdien valosi dantis, tačiau 2,3 proc., mokinių niekada nesivalo dantų [28]. Kiti moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, kad geresnė asmens higiena būdinga mergaitėms, o blogesnė berniukams [29;30].

Moksliniai tyrimai rodo, kad mokinių burnos higiena yra nepakankama. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dažniausia pasitaikanti vaikų liga - dantų ėduonis [31]. Amerikos pediatrų dantistų akademija skelbia, kad jau ankstyvoje vaikystėje vaikai susiduria su ėduonimi, o Anglijoje atliktame tyrime nustatyta, jog 28 proc. penkerių metų vaikų jau turi dantų ėduonį [32; 33]. Palyginus

(12)

12 35 šalyse dantų valymo įpročius tarp moksleivių, nustatyta, kad Olandijoje ir Šveicarijoje daugiau nei 80 proc. 11 metų amžiaus vaikų dantis valo dažniau nei kartą per dieną. Lietuvos moksleivių rodikliai tarp šalių buvo vieni prasčiausių, nes tik 41,3 proc. mergaičių ir 35 proc. berniukų dantis valo dažniau nei karta per dieną [15]. Švedijos mokslininkai nustatė, kad geresnė burnos higiena būdinga mergaitėms [34].

Mokiniai taip pat nepakankamai rūpinasi savo rankų higiena, Amerikoje (2013m.) atliktame mokinių higienos tyrime nustatyta, kad didžioji dalis (94,6 proc.) studentų visada arba beveik visada plauna rankas pasinaudoję tualetu, tačiau tik 49,1 proc. studentų rankas plaunasi prieš valgydami ar gamindami maistą ar po kontakto su augintiniais [35]. Tačiau ne tik mokiniai nepakankamai rūpinasi savo rankų higiena sisteminėje analizėje atliktoje 1990-2013 m., kurioje išnagrinėti 42 tyrimų duomenys, nustatyta, kad tik 19 proc., pasaulio populiacijos plaunasi rankas su muilu pasinaudoję tualetu. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tik labai maža dalis viso pasaulio populiacijos plaunasi rankas pasinaudoję tualetu, nepaisant įrodytos naudos sveikatai [5].

Apibendrinant galima teigti, kad asmens higiena yra pagrindinė sanitarinės kultūros dalis. Asmens higienos įgūdžiai yra labai svarbi įvairių užkrečiamųjų ligų prevencijos dalis. Asmens higienos įgūdžių formavimas nuo pat mažens turi būti neatsiejamas vaiko, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas įvairiais veiksmais ugdant asmens higienos įgūdžius. Asmens higienos įgūdžiai iš dalies nulemia jauno žmogaus sveikatos būklę ateityje, nes asmens higienos įgūdžių neturėjimas ir jų nesilaikymas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, galinčius padaryti nepataisomą žalą sveikatai. Lietuvoje dėl asmens higienos įgūdžių stokos yra dažnesni susirgimai įvairiomis užkrečiamomis ir infekcinėmis ligomis lyginant su kitų ES šalių vidurkiais, taip pat atlikti moksliai tyrimai įrodo, kad asmens higiena netinkamai rūpinasi Lietuvos ir viso pasaulio moksleiviai.

1.2 Vidinė darna ir jos komponentai

Medicinos sociologas Aaron Antonovsky 1979 metais pristatė naują salutogenezės teoriją (lot. salus – sveikata, genus – kilmė) [36]. Vidinės darnos konstruktą 1987 m. sukūręs A. Antonovsky, tyrinėjo asmenybės adaptacijos veiksnius, o savo teorijoje nurodė, kad kiekvienas žmogus turi tam tikrų vidinių atsparumo resursų (angl. generalized resistence resourses), galinčių padėti įveikti stresą ir įprasminti gyvenimą. A. Antonovsky vidinę darną (angl. sence of coherence) aiškina kaip suprantamumą suvaldomą ir prasmingą [37]. Šiame pasaulyje žmogaus bendrieji atsparumo ištekliai įgalina įveikti ligas ir gyvenimo sunkumus, nes vieni žmonės sugeba įveikti stresą ir likti sveikais, o kiti nesusidoroja su iškilusiais sunkumais ir suserga [36]. Vidinė darna yra asmenybės konstruktas, kurio galima išmokyti, todėl ji turi būti ugdoma mokykliniame amžiuje, nes šis laikotarpis yra labai svarbus vystymuisi [38]. Vidinė darna pradeda formuotis jau vaikystėje, tačiau galutinai susiformuoja

(13)

13 tik apie 30-tuosius metus [39]. Paminėtina ir tai, kad vidinės darnos teigiamam vystymuisi yra labai svarbus socialinis palaikymas, kuris yra susijęs su vidinės darnos padidėjimu [38].

Vidinė darna yra sugebėjimas geriau ir aiškiau suvokti aplinką ir ją kontroliuoti, didesnis prasmės jausmas ir optimizmas, kuris palaiko ir stiprina sveikatą. Tai yra globali žmogaus gyvenimo orientacija [40], išreiškianti tikėjimo jausmą, jog iš vidaus ir išorės kylantys stimulai yra struktūrizuoti, suprantami, o ištekliai yra naudojami susidoroti su stimulų sukeltu poveikiu (valdymas ir kontrolė) ir šitas poreikis yra prasmingas išbandymas [36]. Vidinė darna dar apibrėžiama kaip gyvenimo orientacija, atspindinti lygį, kuriuo asmuo priskiria bei paaiškina stimulus kaip vidinius ar išorinius; suvokia savo resursus šiuos stimulus kompensuoti ar sukontroliuoti; bei numato, ar šie stimulai verti dėmesio ir pastangų [38]. Vidinė darna gali būti siejama su fizine bei psichologine žmogaus sveikata taip pat naudojama, kaip priemonė pasiekti ar išsaugoti sveikatą [41; 42].

Harmonijos samprata yra laikoma vidinės darnos atitikmeniu. Asmenybės harmonija yra ryšys tarp jos raidos ir savybių. Vidinę darną galima gretinti su psichologine savijauta, gyvenimo pilnatve, saviverte, stipresniu prasmės jausmu. kitaip ją būtų galima apibūdinti stipriu optimizmo jausmu, sugebėjimu kontroliuoti ir geriau suvokti aplinką, tai palaiko ir stiprina sveikatą, didina atsparumą stresui [43]. Žmonės, turintys stiprų vidinės darnos jausmą, yra įsitikinę, kad daugelis jų gyvenimo įvykių bei pokyčių jiems suprantami, prasmingi, kontroliuojami ir nuo jų priklausomi [40]. Asmens vidinės darnos lygis priklauso nuo tam tikrų žmogaus vidinių resursų, kuriuos sudaro stipri imuninė sistema, ekonominių aspektų, tokių kaip pinigai; taip pat emocinio ir paprasto intelekto, kultūros, draugų paramos ir kt. [36]. Skiriami trys vidinės darnos komponentai, kurie pristatomi 2 lentelėje.

Kaip matyti iš 2 lentelės, vidinė darna apima supratingumo, suvaldomumo, valdymo, kontrolės ir prasmingumo komponentus, kurių kiekvienas vaidina labai svarbų vaidmenų mokinių vidinei darnai. Paminėtina ir tai, kad svarbiausias iš trijų komponentų yra prasmingumo, kuris sudaro sąlygas tikslingai susidoroti su stresu, o tai pagerina jo vidinės darnos būseną.

Vidinės darnos komponentai – supratimas (aiškumas), kontrolė bei prasmingumas yra tarpusavyje susiję reiškiniai, tačiau prasmingumas yra pats svarbiausias, nes parodo, kuris gyvenimo momentas yra emociškai svarbus bei kuri gyvenimo sritis reikalauja daugiausiai dėmesio [38]. Nuo žmogaus bendrųjų atsparumo išteklių priklauso asmens vidinė darna, o pastarosios lygis priklauso nuo elgsenos, motyvų suvokimo ir gyvenimo reiškinių [44].

Vidinė darna yra daugiau dispozicinė orientacija, nei asmenybės bruožas, tai dinamiškas pasitikėjimo savimi jausmas, atspindintis asmens įsitikinimą, kaip aplinka gali keistis ir kaip šis keitimasis priklauso nuo paties asmens. Stipri vidine darna pasižymintis asmuo aiškiai supranta jo aplinkoje vykstančius reiškinius, šie reiškiniai jam prasmingi, mano, kad jų priežastys bei kontrolė priklauso nuo paties asmens. Paaugliui, turinčiam silpną vidinę darną, pasaulis atrodys nedarnus, t. y.

(14)

14 sunkiai suprantamas, nekontroliuojamas, neprasmingas [38]. Silpna vidinė darna yra būdinga paaugliams, gyvenantiems prosocialioje aplinkoje, kurioje savęs įtvirtinimo, pripažinimo, užtarimo poreikių rizikos grupės vaikai beveik nepatenkina, dėl ko jie išgyvena nuolatinę įtampą ir nepasitenkinimą [45].

Tyrimais nustatyta, kad vidinės darnos rodikliai glaudžiai susiję su sveikata ir jos rodikliais. Suomijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriame analizavo vidinės darbo ir sveikatos santykį 1992- 2003 metų duomenimis. Tyrimui atlikti išanalizuota 458 mokslinių publikacijų ir 13 daktaro disertacijų, nustatyta, kad vidinė darna glaudžiai susijusi su subjektyvia sveikata ir saliutogenezės teorija turėtų būti plačiau naudojama sveikatos ugdyme ir profilaktikoje [46]. Norvegijos mokslininkų atliktas tyrimas patvirtina vidinės darnos ir psichinės sveikatos santykį, nustatyta, vidinės darnos sąsajos su nerimo ir depresijos simptomais, mergaitėms tai pasireiškė dažniau nei berniukams. [47] Indijos mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad mergaitėms būdinga stipresnė vidinė darna ir geresnis savo sveikatos vertinimas [48].

(15)

15

2 lentelė. Vidinės darnos komponentai[37; 44; 40; 38; 56] Vidinės darnos

komponentas

Apibūdinimas

Supratimo komponentas

Suprantamumo komponentas parodo, ar žmogus išorinius ir vidinius stimulus suvokia kaip aiškią, numatomą, tvarkingą ir valdomą informaciją. Žmonės, kurių suvaldomumo komponentas yra aukštas mano, jog stimulai, su kuriais jie gyvenime susidurs, bus jiems suprantami. Šie žmonės supranta aplinkos reikalavimus, jei kyla neaiškumų kreipiasi pagalbos ar paaiškinimų.. Šis komponentas rodo, kaip žmogus suvokia išorinius ir vidinius stimulus ar tai jam yra aiški, numatoma ir valdoma informacija. Manoma, jog žmonės, kurių supratimo komponentas yra aukštas, sunkumai ar stimulai, su kuriais susidurs jiems bus suprantamesni.. Galima teigti, jog tai kognityvinis komponentas, kuris apibūdina tikėjimo jausmą, jog suvokiama informacija apie save ir aplinką yra suprantama, tvarkinga ir nuosekli. Suprantama daugelis aplinkos reikalavimų, tačiau tai nereiškia, jog įvykiai yra numatomi. Teigiama, jog suprantamumo komponentas yra mažiausiai svarbus iš visų trijų vidinės darnos komponentų, dažniausiai naudojamas kaip pagalbinis išteklius atkuriant pusiausvyrą. Suvaldomumo

arba kontrolės komponentas

Suvaldomumo arba valdymo komponentas parodo, kaip žmogus kontroliuoja situaciją. Žmonės, kurių valdymo jausmas yra aukštas, mano, jog pasinaudos vidiniais resursais, kurie jiems padės įveikti aplinkos reikalavimų keliamus sunkumus, sugebės išspręsti problemas arba sulauks pagalbos sunkumų įveikimui. Tokie žmonės stengiasi įveikti iškilusias problemas ir paprastai nesijaučia bejėgiai. Suvaldomumas siejamas su žmogaus elgsena. Šis komponentas apima žmogaus gebėjimą panaudoti teigiamus išteklius, kad kontroliuoti aplinką ir susidoroti su susidariusia problema. Jei žmogus negali pasitikėti jam svarbiais žmonėmis kontrolės jausmas yra silpnas.

Prasmingumo komponentas

Prasmingumas parodo, jog žmogus, susidūręs su nemaloniais įvykiais arba faktais, suvokia juos kaip prasmingus ir tiki, kad turi pakankamai jėgų tiems sunkumams įveikti. Šis komponentas atspindi žmogaus motyvacinį aspektą. Šis komponentas atspindi motyvaciją susidoroti su situacija, naudojantis esamais ar ieškant naujų išteklių nepalankiai situacijai įveikti. Manoma, jos šis komponentas yra svarbiausias iš visų trijų vidinės darnos komponentų, nes apima suprantamumą, valdymą ir kontrolę. Jei žmogus pasižymi mažu prasmingumu, bet aukštu suprantamumu, jis nustoja ieškoti problemų sprendimų, todėl galimybės susidoroti su stresoriais tampa blogesnės.

(16)

16 Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, jog mokinių vidinės darnos rodikliai yra susiję su subjektyviu sveikatos vertinimu, fiziniu aktyvumu, miego sutrikimais ir nervine įtampa dėl rūpesčių mokykloje ir kitais sveikatos rodikliais. Tyrimai parodė, jog mažėja stiprią vidinę darną turinčių paauglių kiekvienais paauglystės metais, tai lemia didėjančias galimybes šiems paaugliams patekti į rizikos grupę [45].

Švedijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad mokinių vidinė darna priklauso nuo jų socialinės aplinkos, nuo draugų, bendravimo taip pat aplinkos, kuri vyrauja mokykloje. Stiprios vidinės darnos vaikai pasižymi aukštesniu sveikatos lygiu, pažangesniu mokymusi, gebėjimu valdyti save Manoma, kad mokiniui teigiama aplinka mokykloje gali apsaugoti nuo žalingo poveikio sveiktai, o stipri vidinė darna gali turėti įtakos mokiniams pasirenkant psichosomatinių sutrikimų įveikos strategiją. [49; 50]. Apibendrinant galima teigti, kad vidinė darna yra labai svarbus socialinis konstruktas, įgalinantis žmogų susitvarkyti su patiriamu stresu bei tikslingai funkcionuoti visuomenėje, vertinti save ir savo atliekamą veiklą. Pagrindiniai vidinės darnos komponentai yra supratingumas, suvaldomumas, valdymas, kontrolė ir prasmingumas. Vidinės darnos tyrimams naudojamas Gyvenimo orientacijos klausimynas, kuriame išskiriamos 3 poskalės, remiantis kuriomis galima įvertinti mokinio vidinės darnos lygį.

1.3. Mokinių savo sveikatos vertinimo, higienos įgūdžių sąsajos su vidine darna

Sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas [7], todėl higienos įgūdžių laikymasis sumažina tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis, galinčiomis turėti ir itin neigiamas pasekmes 16-18 m. mokiniams [51]. Teigiama, jog sveikata yra prigimtinė žmogaus teisė ir vertybė. Sveikata turėtų būti resursas, kurį reikia puoselėti ir pagrindinis ekonomikos plėtros tikslas, nes sveiki žmonės gali kurti pridėtinę vertę dalyvaudami politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Nors niekas neabejoja sveikatos svarba, tačiau šiuolaikinių žmonių požiūris į sveikatą nėra teisingas ir ją puoselėjantis, nes neretai sveikata suprantama, kaip instrumentas tikslui pasiekti, eksploatacinis objektas. Mano, jog efektyviausia sveikatos saugojimo ir gerinimo kryptis yra sveikos gyvensenos plėtojimas ir mokymas visuomenėje, šeimoje, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui. Būtina formuoti vaikų ir jaunų žmonių sveiką gyvenseną, nes šie įgūdžiai išliks jų visam gyvenimui [52].

A. Antanovsky salutogenezės teorija padeda įvertinti medicininius rizikos veiksnius ir orientuoja į individo išteklių panaudojimą, kas paaiškina, kodėl neefektyvios griežtos priemonės ir draudimai, skatina sveikatą stiprinančius veiksnius, pabrėžia, jog svarbu sulyginti psichologinius ir socialinius aspektus su fiziniais. Ši sveikatos stiprinimo teorija leidžia geriau suprasti žmonių

(17)

17 elgsenos modelius ir tarpusavio santykius, kas leidžia kurti realiai įgyvendinamus visuomenės sveikatos tikslus ir sveikatos politikos strategijas [53].

A. Antonovsky salutogenezės teorija siekia rasti sveikatos skatinimo veiksnius, kurie galėtų įveikti konkrečių ligų riziką, nes salutogenezės teorija nagrinėja sveikatos, o ne ligų priežastis [54;53]. Vidinė mokinių darna yra tiesiogiai susijusi su jų sveikata, o pastaroji su higienos įgūdžiais, kurių laikymasis sumažina galimų susirgimų įvairiomis ligomis skaičių [55]. Mokiniai, kurių vidinė darna didesnė, ne tik labiau džiaugiasi gyvenimu, patiria gyvenimo pilnatvę, bet ir jų gyvenimas tampa kryptingesnis, prasmingesnis, jie pasijunta glaudžiau susiję su kitais žmonėmis bei visuomene, jų sveikata dažnai yra geresnė, jie dažniau turi išlavintus asmens higienos įgūdžius. Mokiniai, kurių vidinė darna didesnė, labiau vertina savo gyvenimo patirtį nei žmonės, kurių vidinė darna menka, kai gyvenimo patirtis yra tiesiogiai susieta su mokinių sveikata, o ji priklauso ir nuo asmens higienos įgūdžių. Pastarųjų nesilaikymas gali paskatinti susirgimus įvairiomis ligomis, o tai sukelia papildomą stresą, kas daro neigiamą įtaką vidinei darnai [52; 41].

Vidinės darnos jausmas yra sveikatos šaltinis, kuris stiprina atsparumą ir sukelia subjektyviai pozityvią sveikatos būklę [41; 56]. Sveiko gyvenimo būdo ir asmens higienos įgūdžių formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Augantis vaikas imlus ir lengvai pažeidžiamas. Todėl jam reikia žinių, įgūdžių ir gerų pavyzdžių, kad sugebėtų įvertinti ir nustatyti sveikatai neigiamus veiksnius ir reiškinius, pajustų atsakomybę už savo sveikatą ir turėtų suformuotus asmens higienos įgūdžius [52]. Tyrimu duomenys patvirtina salutogenezės teorijos prielaidas, kad tie, kurių vidinės darnos lygis žemesnis, veikiant stresoriams turi didesni rizikos laipsni susirgti ir yra ne tokie psichologiškai atsparus. Nustatyta, kad šie asmenys nėra linkę rūpintis savo sveikata ir keisti gyvenimo būdą [44]. Mokinio sveikatos būklė yra tiesiogiai susieta su jo psichologine būkle, o tuo pačiu ir su vidine darna, nes sirgdamas infekcinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis mokinys patiria stresą, kas daro neigiamą įtaką jo vidinei darnai [57].

Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo 15 metų paaugliai, tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti vidinės darnos sąsajas su sveikatos ir socialiniais įgūdžiais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad stipresnį vidinės darnos jausmą turintys paaugliai vartoja mažiau alkoholio, taip pat šiems paaugliams būdinga geresnė burnos higiena ir socialiniai įgūdžiai. [58]. Švedijoje atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp vidinės darnos ir burnos higienos, aukštesnės vidinės darnos asmenys geriau rūpinasi burnos higiena ir turi tam daugiau žinių, o vidinė darna yra siejama su sveikatos nusiskundimais [59].

Lietuvoje mokinių tarpe atlikti tyrimai rodo, kad neigiamą vidinės darnos ir subjektyvios gyvenimo kokybės ryšį. O vienas pagrindinių gyvenimo kokybei teigiamą įtaką darančių veiksnių yra sveikata [37], nes vidinė darna susijusi su sveikata, savijauta, subjektyviu gyvenimo kokybės įvertinimu [40]. Mažėjant vidinei darnai, didėja nepasitenkinimas sveikata, savigarba, tikslais ir vertybėmis bei kitais veiksniai [40]. Teigiama, jog žema vidinė darna yra labai susijusi su

(18)

18 psichologiniu diskomfortu, o tai savalaikiai nepagerina mokinių sveikatos. Kinijoje atliktame tyrime nustatyta, jog žmogaus vidinė darna turi statistiškai reikšmingą ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimais nustatyta, kad sergantys žmonės, turintys aukštą vidinės darnos lygį, prisiima didelę dalį atsakomybės už savo sveikatą ir imasi iniciatyvos [60], o vienas iš sveikatos sutrikdymo veiksnių ir asmens higienos nesilaikymas.

M. Pileckaitės–Markovienės ir kt. (2008) atliktais tyrimais nustatyta, kad sveikų ir pasiligojusių paauglių bendra vidinė darna nesiskiria [43]. Tuo tarpu A. Petrulytės ir kt. (2007) tyrimais nustatyta, kad sergantieji pasižymi žemesniu vidinės darnos lygiu. Sergantieji įvairiomis ligomis pasižymi žemesniais vidinės darnos komponentų rodikliais, išskiriama, kad žemesni yra suvaldomumo ir prasmingumo rodikliai, tačiau tai priklauso ir nuo lyties. Lietuvos tyrėjai nustatė neigiamą ryšį tarp ligos ir vidinės darnos lygio: sergančiųjų lėtinėmis ligomis vidinės darnos lygis yra žemesnis nei sveikųjų [61].

Apibendrinant galima teigti, kad mokinių savo sveikatos vertinimas yra tiesiogiai susieti su mokinių vidine darna. Aukštesnė vidinė darna dažniausiai yra susieta su geresne sveikatos būkle. Atlikti tyrimai rodo, kad mokiniai turintys stipresnę vidinę darną geriau išmano asmens higieną, turi geresnius įgūdžius ir labiau rūpinasi burnos higiena ir priežiūra.

(19)

19

2. METODIKA

2.1 Tiriamųjų imtis ir tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas X ir Y mokyklose. Tyrimui vykdyti gauti raštiški X ir Y mokyklų vadovų sutikimai ir LSMU Bioetikos centro leidimas (2015-03-17 Nr. BEC-VS(M)-667) (žr.: priedas Nr.1) Apklausa vykdyta 2015 m. spalio mėnesį. 10-12 klasių mokiniai buvo supažindinti su tyrimo tikslais, informuoti apie tyrimo anonimiškumą ir konfidencialumą. Mokiniams buvo išdalintos anoniminės anketos ir informuoto sutikimo formos. Lietuvos Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme numatyta, kad pacientas gali duoti teisėtą sutikimą dėl sveikatos priežiūros teikimo nuo 16 metų [62], todėl manome, kad mokiniai nuo 16 metų patys galės pasirašyti informuoto sutikimo formą. Užpildytas anketas respondentai iškart po užpildymo grąžindavo tyrėjui.

Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:

1. Mokiniai, kurie dalyvavo apklausos dieną vykstančiose pamokose. 2. Sutikę dalyvauti ir pasirašę informuoto asmens sutikimo formą. Tiriamųjų išbraukimo kriterijai:

1. Neteisingai ar nepilnai užpildyta anketa

Tyrimo imtis sudaryta taikant parankiąją tikslinę imties atranką. Tyrimo imtis nustatyta remiantis Paniotto formule [63]. Kauno miesto švietimo skyriaus duomenimis 10-11-12 klasėse 2014 metų duomenimis mokosi 9038 mokiniai.

n = ____1____ Δ² + 1/ N

kur :

n – imties dydis;

∆- imties paklaidos dydis ( =0,05) N – generalinis visumos dydis [63].

𝑛 = 1 ∆2_{+ 1/𝑁}= 1 0,052₊ 1 9038 = 383

Tyrime dalyvavo visi, tyrimo dieną, pamokose buvę moksleiviai. Iš viso išdalinta 415 anketų, 406 anketos sugrįžo (atsako dažnis 97,8 proc.). Iš jų pilnai užpildytos ir analizei tinkamos buvo 401 anketa.

(20)

20

2.2 Tiriamojo kontingento charakteristika

Tyrimo metu buvo apklausti 178 (44,4 proc.) X mokyklos ir 223 (55,6 proc.) Y mokyklos mokiniai. Apklausoje dalyvavo 189 mergaitės (47,1 proc.) ir 212 berniukai (52,9 proc.). Jauniausiam tyrime dalyvavusiam mokiniui buvo 16 metų, vyriausiam 19 metų, apklausoje dalyvavusių mokinių amžiaus vidurkis 16,51±0,70.

Apklausos metu 55 (13,7 proc.) X ir Y mokyklos mokinių gyveno su vienu iš tėvų, 297 (74,1 proc.) mokiniai gyvena su abiem tėvais, 49 (12,2 proc.) X ir Y mokyklos mokiniai gyvena su globėjais ar seneliais. Tyrimo metu nustatyta, kad 185 (46,1 proc.) X ir Y mokyklos mokiniai gyvena bute, o 216 (53,9 proc.) mokinių gyvena name. Iš apklaustųjų 349 (87 proc.) mokinių turi savo kambarį, o 52 (13 proc.) mokiniai kambarį dalinasi su šeimos nariais. Karštas vanduo yra 391 (97,5 proc.) mokinių namuose, o sanitarinis mazgas 400 (99,8 proc.) mokinių namuose. Karšto vandens namuose neturi 10 (2,5 proc.) mokinių, o sanitarinio mazgo nėra 1 (0,02 proc.) mokinio namuose.

X ir Y mokyklų mokinių 272 (67,8 proc.) mamos yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, 94 (23,5 proc.) vidurinį, o 35 (8,7 proc.) nepilną vidurinį išsilavinimą. X ir Y mokyklų mokinių 252 (62,8 proc.) tėčiai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 121 (30,2 proc.) vidurinį išsilavinimą, o 28 (7 proc.) nepilną vidurinį išsilavinimą.

2.3 Tyrimo instrumentas

Siekiant įgyvendinti darbo tikslą buvo atliktas epidemiologinis stebėjimo analitinis momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimui atlikti, naudoti klausimynai: „Asmens higienos anketa“, sudaryta tyrimo autorių remiantis mokslinės literatūros analize [19, 10, 22], „Mokinių asmens higiena ir kosmetika“ metodinėmis rekomendacijomis [14] ir standartizuota „Savidarnos jausmo įvertinimo skalė“ trumpoji versija (SOC-13) (priedas nr.3)

2.3.1 Asmens higienos anketa

Šis klausimynas (žr.: priedas Nr.2) buvo sudarytas tyrimo autorių, remiantis literatūros analize. Tyrimui paruoštą klausimyną sudaro pristatomoji dalis, kurioje respondentas supažindintas su apklausos tikslais bei pateikiama trumpa klausimyno užpildymo instrukcija, garantuojamas anonimiškumas. Sekanti dalis - pagrindinė, joje pateikiami tyrėjų sudaryti klausimai.

Klausimyną sudaro 36 klausimai: 33 uždaro tipo ir 3 atviro tipo klausimai prašant nurodyti respondentų amžių, bendrą pažymių vidurkį, discipliną, kurią geriausiai sekasi mokytis.

Klausimų grupės: 1, 2, 3, 4, 31, 32, 33, 34, 35, 36 bendrojo pobūdžio klausimai, kuriuose prašoma nurodyti lytį, amžių, praeitų mokslo metų bendrą pažymių vidurkį, disciplina, kuria geriausiai sekasi mokytis, šeimos sudėtį, tėvų išsilavinimą, gyvenamąja vietą, ar gyvenamojoje vietoje yra karštas vanduo ir sanitarinis mazgas.

(21)

21 Klausimai apie asmens higieną: susijusiuose su kūno higiena 5, 10, 11, 23 klausimuose klausiama kiek kartų per dieną prausiasi duše, ar turi asmeninį rankšluostį, plaušinę, asmens higienos rinkinį. Klausimuose 6, 7, 8, 9 klausiama apie galvos higieną, kiek kartų per savaitę plauną galvą, koks plaukų tipas, ar turi pleiskanų. 12 klausime klausiama apie asmens higieną mokykloje, ar mokyklos tualete ir valgykloje yra tualetinio popieriaus, vienkartinių rankšluosčių, rankų džiovintuvas, skysto muilo, veidrodis. 13, 14, 21 klausime klausiama apie rankų higieną, kaip teisingai plautis rankas. 15,16 klausime klausiama apie kojų ir rankų nagų priežiūrą, 17, 18, 19, 20, 22 klausime- apie dantų higieną bei priežiūrą, naudojamas higienos priemones, 24, 25, 26 klausimuose klausiama apie intymią higieną, kaip dažnai keičiami apatiniai drabužiai, kokias intymios higienos priemones naudoja, 27, 28, 29, 30 klausimuose klausiama apie odos priežiūrą, naudojamas priemones, odos tipą, alergijas.

Siekiant įvertinti mokinių asmens higieną skaičiuotas bendras higienos balas, kuris sudarytas iš 5, 9, 10, 11, 17, 25 klausimo. Remiantis asmens higienos rekomendacijomis mokinių atsakymai vertinti balais, už kiekvieną atsakymą atitinkantį asmens higienos rekomendacijas duodamas vienas balas. Pagal balus mokiniai suskirstyti į dvi grupes: geros asmens higienos, tai mokiniai, kurių asmens higienos įgūdžiai atitinka asmens higienos rekomendacijas ir blogos asmens higienos, tai mokiniai, kurių asmens higienos įgūdžiai neatitinka asmens higienos rekomendacijų.

Klausimynas testuotas bandomuoju tyrimu, kuriame dalyvavo 20 moksleivių. Po atlikto testavimo keli klausimai buvo pakoreguoti ir pradėtas duomenų rinkimas.

2.3.2 Savidarnos jausmo įvertinimo skalė trumpoji versija (SOC-13)

Šio tyrimo metu buvo naudota sutrumpintas klausimyno variantas (SOC-13) (žr.: priedas Nr.3), kurį sudaro 13 teiginių. Kiekvienas klausimas/ teiginys turi septynių atsakymo variantų skalę, kurioje atsakymai vertinami nuo skaičiaus 1(labai dažnai, blogiausia galima pozicija) iki 7 (niekada, geriausia galima pozicija) Tiriamasis turi perskaityti kiekvieną teiginį ir pažymėti jam tinkamą atsakymą. SOC-13 versijoje yra sumuojami visų 13 klausimų atsakymai, kur gautas vidinės darnos jausmo rodiklis gali svyruoti nuo 13 iki 91. Kuo ši suma yra didesnė, tuo vidinė darna yra aukštesnė [49]. Taip pat yra vertinami ir atskiri VD komponentai. Kiekviena iš šių poskalių apibūdina skirtingą vidinės darnos komponentą: suprantamumą, kontrolę, prasmingumą [36]. Aukšti šių poskalių įverčiai rodo žmogaus gebėjimą tiksliai įvertinti jį supančią aplinką, gebėjimą susidoroti su problemomis, savęs ir savo veiklos teigiamą vertinimą.

Įvertinant vidinę darną, didesnis atsakymą atitinkantis skalės skaičius atitinka stipresni vidinės darnos lygi, išskyrus klausimus, kurių numeriai yra 37, 38, 39, 43, 44, 45, 46, 48, 49. Šių klausimų didesnis atsakymą atitinkantis skalės skaičius atitinka silpnesnį vidinės darnos lygi [53].

(22)

22

2.4 Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų SPSS (angl. Statistical Package for

Social Sciences) 17.0 for Windows.

Tiriant hipotezes apie parametrų pasiskirstymo normalumą, naudotas Kolmogorovo-Smirnovo (Kolmogorov-Smirnov) testas. Jis remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai atspindi tiriamąjį dydį. Jei atskiri klausimai tarpusavyje koreliuoja t.y. jie atspindi tą patį dalyką, Cronbacho alfa koeficientas yra artimas 1 [64]. Šiame darbe naudoto klausimyno, skirto įvertinti respondentų vidinė darną Cronbacho alfa koeficientas 0,624. Todėl galima teigti, kad šio klausimyno klausimai tarpusavyje koreliuoja dalinai.

Naudojant Kolmogorovo-Smirnovo testą palygintas vidinės darnos duomenų rinkinys ir normalaus skirstinio duomenų rinkinys su tokiu pačiu vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Šis testas buvo reikšmingas, p<0,05, tai reiškia, kad skirstinys reikšmingai skiriasi nuo normaliojo skirstinio (t.y. skirstinys nėra normalus). Tokiu būdu, analizuojant sąsajas tarp mokinių vidinės darnos ir asmens higienos įpročių naudotas Man Whitney U testas, taip pat apskaičiuotas Spearman‘o koreliacijos koeficientas skirtas nustatyti tiesinį ryšį tarp dviejų kintamųjų.

Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.

Siekiant įvertinti mokinių asmens higienos įgūdžių sąsajas su lytimi, amžiumi ir tėvų išsilavinimu buvo skaičiuotas galimybių (šansų) santykis. Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.

(23)

23

3. REZULTATAI

3.1 Mokinių asmens higienos vertinimas 3.1.1 Mokinių asmens higienos įgūdžiai priklausomai nuo lyties

Siekiant ištirti mokinių asmens higieną buvo tiriama mokinių kūno, rankų kojų, plaukų, burnos higienos įgūdžiai priklausomai nuo lyties.

Vaikinų ir merginų buvo klausiama kiek kartų per dieną ar per savaitę prausiasi duše (1 pav.)

1 pav. Mokinių atsakymų į klausimą „Kaip dažnai prausiatės duše ar vonioje?“ pasiskirstymas pagal lytį

χ²= 2,930, lls=4, p=0,5

proc. – procentai; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo.

Tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dauguma 47,2 proc. vaikinų ir 45,5 proc. merginų duše prausiasi kasdien ryte arba vakare, o kasdien ryte ir vakare duše prausiasi beveik penktadalis vaikinų ir ketvirtadalis merginų (atitinkamai18,9 proc. ir 25,4 proc.). Vaikinų ir merginų prausimosi duše ar vonioje pasiskirstymas statistiškai reikšmingai nesiskiria (1 pav.).

Mokinių buvo prašoma nurodyti kiek kartų per savaitę plauna galvą (4 lentelė).

4 lentelė. Respondentų galvos plovimosi dažnis per savaitę priklausomai nuo lyties

Lytis Galvos plovimo dažnis per savaitę (proc.) Kasdien 3-4 k/sav. 1-2 k/sav.

Merginos 15,3 59,3 25,4

Vaikinai 53,8 32,5 13,7

χ²= 64,321, lls=2, p <0,001

18, 9 47, 2 14, 2 16 3, 8 25, 4 45, 5 11, 1 _14,3 3, 7 k a s d i e n r y t e i r v a k a r e k a s d i e n r y t e a r b a v a k a r e 5 - 6 k / s a v . 3 - 4 k / s a v . 1 - 2 k / s a v . P ro c. Vaikinai Merginos

(24)

24 Tyrimo metu nustatyta, jog daugiau nei pusė merginų (59,3 proc.) galvą plauna 3-4 kartus per savaitę, o 53,8 proc. vaikinų galvą plauna kasdien. Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant merginas su vaikinais (p<0,001) (4 lentelė).

Vaikinų ir merginų buvo prašoma nurodyti savo plaukų tipą (2 pav.)

2 pav. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas priklausomai nuo jų plaukų tipo χ²= 7,226, lls=2, p=0,027

proc. – procentai; lls- laisvės laipsnių skaičius; p – reikšmingumo lygmuo. # p< 0,05 lyginant su merginų grupe.

Nustatyta, kad tarp merginų (60,8 proc.) ir vaikinų (72,6 proc.) vyrauja normalus plaukų tipas. Beveik ketvirtadalis merginų nurodė turinčios riebius plaukus. Nustatyta statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant merginų ir vaikinų plaukų tipą (p=0,027 ) (2 pav.). Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog pleiskanų turi 23,3 proc. mergaičių ir 26,4 proc. berniukų.

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašytą nurodyti ar jie turi savo asmenines šukas, rankšluostį ir plaušinę ar kempinę (3 pav.).

3 pav. Asmenines šukas, rankšluostį ir kempinę turinčių merginų ir vaikinų pasiskirstymas * χ²= 31,275, lls=1, p<0,001

** χ²= 7,032, lls=1, p<0,05

1 5 ,1 1 2 ,3 7 2 ,6 # 2 4 ,9 1 4 ,3 6 0 ,8 R i e b ū s S a u s i N o r m a l ū s P ro c. Vaikinai Merginos 92, 1 * # 85, 7 72, 5 ** # 69, 8 86, 3 59, 9 Š u k o s R a n k š l u o s t i s K e m p i n ė P ro c. Vaikinai Merginos

(25)

25 Asmenines šukas turi 92,1 proc. merginų ir 69,8 proc. vaikinų, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,001). Asmeninius rankšluosčius turi labai panašus skaičius merginų 86,3 proc. ir atitinkamai 85,7 proc. vaikinų. Lyginant merginas (72,5 proc.) ir vaikinus (59,9 proc.) turinčius asmenines kempines ar plaušines rastas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,05) (3 pav.).

Siekiant įvertinti respondentų rankų higienos įgūdžius, vaikinų ir merginų buvo paprašyta nurodyti, kada jų nuomone reikia plauti rankas (5 lentelė).

5 lentelė. Respondentų atsakymų į teiginius ar reikia plauti rankas pasiskirstymas priklausomai nuo lyties

Lyginant respondentų nuomonių pasiskirstymą priklausomai nuo lyties nustatyta, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai atsakė, jog reikia rankas plauti važiavus viešuoju transportu; taip pat, kad rankas reikia plauti grįžus iš lauko ar parduotuvės, lietus pinigus, po bendravimo su ligoniu, pasinaudojus tualetu bei rankas reikia plauti, kai jos yra nešvarios (5 lentelė).

Teiginys Lytis (proc.) χ², lls, p

reikšmė Vaikinai Merginos

Važiavus viešuoju transportu reikia 89,2 95,2 χ²=5,042, lls=1

p=0,025

nereikia 10,8 4,5

Grįžus iš lauko, parduotuvės reikia 89,2 96,8 χ²=8,772, lls=1

p=0,003

nereikia 10,8 3,2

Lietus pinigus reikia 83,5 93,1 χ²=8,686, lls=1

p=0,003

nereikia 16,5 6,9

Pažaidus su augintiniais reikia 91,5 94,2 χ²=1,062, lls=1 p=0,303 nereikia 8,5 5,8

Prieš valgį ar jo gaminimą reikia 95,3 97,2 χ²=2,006, lls=1 p=0,157 nereikia 4,7 2,1

Po bendravimo su ligoniu reikia 94,3 98,4 χ²=4,604, lls=1

p=0,032

nereikia 5,7 1,6

Pasinaudojus tualetu reikia 96,2 99,5 χ²=4,794, lls=1

p=0,029

nereikia 3,8 0,5 Kai manote, kad rankos yra

nešvarios

reikia 95,3 98,9 χ²=4,608, lls=1

p=0,032

(26)

26 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciniame pranešime nurodoma, jog rankas reikia plauti kruopščiai: 10–20 sekundžių muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius [10]. Šiame darbe, siekiant įvertinti 10-12 klasių mokiniai žino, kaip teisingai plauti rankas, jų buvo paprašyta nurodyti teisingą atsakymą iš trijų pateiktų variantų (4 pav.).

4 pav. Respondentų nuomonės apie rankų plovimą pasiskirstymas priklausomai nuo lyties

χ²= 13,174, lls=2, p<0,001

Išanalizavus respondentų atsakymus apie rankų higieną, nustatyta, jog merginos (74,6 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau pasirinko teisingą teiginį apie rankų higieną nei vaikinai (65,1 proc.) (p<0,001) (4 pav.).

Vertinant respondentų rankų higieną vaikinų ir merginų buvo paprašyta atsakyti kiek laiko plaunasi rankas (5pav.). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciniame pranešime nurodoma, kad rankas reikia plauti 10-20 sek. [10].

5 pav. Respondentų rankų plovimosi trukmė priklausomai nuo lyties χ²= 0,167, lls=1, p>0,05

6 5 ,1 # 7 4 ,6 # 3 4 ,9 2 5 ,4 V a i k i n a i M e r g i n o s P ro c.

Teisingas atsakymas Neteisingas atsakymas

7 8 ,8 2 1 ,2 8 0 ,4 1 9 ,6 1 0 - 2 0 s e k . i k i 5 s e k . P ro c. Vaikinai Merginos

(27)

27 Nustatyta, jog rankas 10-20 sek. plaunasi 80,4 proc. merginų ir 78,8 proc. vaikinų (5 pav.). Vaikinų ir merginų rankų plovimosi trukmė nesiskiria statistiškai reikšmingai (p>0,05).

Atliekant tyrimą vaikinų ir merginų buvo prašoma nurodyti kaip dažnai karpo kojų ir rankų nagus (6,7 pav.).

6 pav. Merginų ir vaikinų rankų nagų kirpimo dažnis (proc.) χ²= 16,756, lls=2, p<0,001

Didžioji dauguma merginų (72,6 proc.) ir vaikinų (52,9 proc.) rankų nagus kerpa vieną kartą per savaitę. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp vaikinų ir merginų rankų nagų kirpimosi dažnio (p<0,001) (6 pav.).

Respondentų kojų nagų kirpimo dažnis pateiktas 7 pav.

7 pav. Merginų ir vaikinų kojų nagų kirpimo dažnis χ²= 0,907, lls=2, p>0,05

5 2 ,9 3 2 ,3 # 1 4 ,8 # 7 2 ,6 1 8 ,9 1 ,8 1 k / s a v . 2 k / m ė n . 1 k / m ė n . P ro c. Vaikinai Merginos 4 4 ,4 4 1 ,8 1 3 ,8 4 5 ,2 3 8 ,1 1 6 ,7 1 k / s a v . 2 k / m ė n . 1 k / m ė n . P ro c. Vaikinai Merginos

(28)

28 Didžioji dauguma merginų (44,4 proc.) ir vaikinų (45,2 proc.) kojų nagus kerpa vieną kartą per savaitę. Vaikinų ir merginų kojų nagų kirpimosi dažnis statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05) (7 pav.).

Mokinių asmens higienos ir kosmetikos metodinėse rekomendacijose nurodoma, kad dantis reikėtų valytis 2 kartus per dieną po 3 min. [14]. Respondentų buvo klausiama apie burnos higienos įpročius, prašoma nurodyti kaip dažnai ir ilgai valosi dantis (8,9 pav.).

8 pav. Merginų ir vaikinų dantų valymo trukmė χ²= 5,479, lls=2, p>0,05

Merginų ir vaikinų buvo paprašyta nurodyti kiek laiko valosi dantis, rekomenduojamas 3 minutes dantis valosi 42,5 proc. vaikinų ir 31,7 proc. merginų. Didžioji dauguma mokinių (50,5 proc. vaikinų ir 61,9 proc. merginų) dantis valosi 1-2 minutes. Nenustatytas reikšmingas dantų valymo trukmės skirtumas tarp lyčių (8 pav.)

9 pav. Merginų ir vaikinų dantų valymo kartai per dieną χ²= 15,504, lls=2, p<0,001

4 2 ,5 # 5 0 ,5 7 ,1 3 1 ,7 6 1 ,9 6 ,3 3 m i n . 1 - 2 m i n . t r u m p i a u n e i 1 m i n . P ro c. Vaikinai Merginos 34, 9 # 60, 8 4, 2 19, 6 78, 8 1, 6 1 k / d . 2 k / d . n e v a l o k a s d i e n P ro c. Vaikinai Merginos

(29)

29 Didžioji dauguma merginų (78,8 proc.) ir vaikinų (60,8 proc.) dantis valosi du kartus per dieną, kaip ir rekomenduojama. Nustatytas statiškai patikimas skirtumas tarp merginų ir vaikinų dantų valymo dažnumo (p<0,001) (9 pav.)

Analizuojant burnos higienos įpročius respondentų buvo paprašyta nurodyti kiek kartų metuose lankosi pas odontologą ir burnos higienistą (10,11 pav.).

10 pav. Respondentų lankymosi pas odontologą dažnumas priklausomai nuo lyties χ²= 12,663, lls=2, p<0,05

Įvertinus respondentų atsakymus apie lankymąsi pas odontologą, nustatyta, kad vaikinų ir merginų lankymosi pas odontologą dažnumas skiriasi reikšmingai (p<0,05). Daugiau nei pusė merginų (53,4 proc.) pas odontologą lankosi 2 karus metuose (10 pav.).

11 pav. Respondentų lankymasis pas burnos higienistą priklausomai nuo lyties χ²= 1,408, lls=1, p>0,05

4 1 ,5 # 3 5 ,8 2 2 ,6 # 3 1 ,2 5 3 ,4 1 5 ,3 1 k / m e t u o s e 2 k / m e t u o s e K a i s k a u d a P ro c. Vaikinai Merginos 4 4 ,3 5 5 ,7 5 0 ,3 4 9 ,7 L a n k a u s i N e s i l a n k a u P ro c. Vaikinai Merginos

(30)

30 Reikšmingo skirtumo tarp respondentų lankymosi pas burnos higienistą priklausomai nuo lyties nenustatyta (p>0,005). (11 pav.). Beveik pusė vaikinų ir merginų teigė, kad lankosi pas burnos higienistą.

Analizuojant respondentų burnos higienos įpročius mokinių buvo klausiama ar jie naudoja papildomas dantų higienos priemones, tokias kaip dantų siūlas, skalavimo skystis ir t.t. ( 12 pav.).

12 pav. Respondentų naudojančių ir nenaudojančių papildomas burnos higienos priemones pasiskirstymas priklausomai nuo lyties

χ²= 15,844, lls=1, p<0,001

Nustatyta, jog merginų naudojančių papildomas burnos higienos priemones yra daugiau negu vaikinų (atitinkamai 73 proc. ir 53,8 proc.). Tarp vaikinų ir merginų naudojančių ir nenaudojančių papildomas burnos higienos priemones nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (p<0,001) (12 pav.).

Analizuojant vaikinų ir merginų asmens higienos įpročius buvo paprašyta nurodyti ar jie turi savo asmens higienos priemonių rinkinį, kurį turėtų sudaryti kempinė, rankšluosčiai, šukos, dantų šepetėlis ir kt. (13 pav.).

13 pav. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas priklausomai nuo asmens higienos rinkinių turėjimo

χ²= 5,869, lls=1, p<0,05

5 3 ,8 # 4 6 ,2 73 27 N a u d o j a N e n a u d o j a P ro c. Vaikinai Merginos 8 2 ,1 # 1 7 ,9 9 0 ,5 2 1 ,7 T u r i N e t u r i P ro c. Vaikinai Merginos

(31)

31 Nustatyta, jog merginos statistiškai patikimai dažniau turi asmens higienos rinkinius nei vaikinai (p<0,05) (13 pav.).

Atliekant tyrimą mokinių buvo prašoma atsakyti į klausimus apie intymių kūno vietų higieną ir priežiūrą (14,15,16 pav.).

14 pav. Vaikinų ir merginų intymių kūno vietų prausimosi dažnumas χ²= 15,091, lls=3, p<0,05

Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog didžioji dauguma merginų (58,7 proc.) ir vaikinų (56,6 proc.) intymias kūno vietas prausia 1 kartą per dieną; du kartus per dieną, kaip nurodo mokinių asmens higienos ir kosmetikos rekomendacijos [14], intymias kūno vietas prausia 34,9 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp vaikinų ir merginų intymių kūno vietų prausimosi dažnumo (p<0,05) (14 pav.).

15 pav. Vaikinų ir merginų naudojančių ir nenaudojančių intymios higienos priemones pasiskirstymas

χ²= 10,787, lls=1, p<0,001

25 # 5 6 ,6 1 3 ,7 10 3 4 ,9 5 8 ,7 5 ,3 2 ,8 2 k / d i e n ą 1 k / d i e n ą 2 - 3 k / s a v . 1 k / s a v . P ro c. Vaikinai Merginos 3 2 ,1 # 6 7 ,9 4 8 ,1 5 1 ,9 N a u d o j a N e n a u d o j a P ro c. Vaikinai Merginos

(32)

32 Nustatyta, kad reikšmingai daugiau merginų nei vaikinų, teigė, kad naudoja intymios higienos priemones (atitinkami 48,1 proc. ir 32,1 proc.) (p<0,001) (15 pav.).

Mokinių asmens higienos ir kosmetikos metodinėse rekomendacijose nurodoma, kad apatinius drabužius reikėtų keisti kasdien [14]. Analizuojant vaikinų ir merginų asmens higienos įgūdžius respondentų buvo paprašyta atsakyti į klausimą kaip dažnai keičia apatinius drabužius (16 pav.).

16 pav. Respondentų apatinių drabužių keitimo dažnumas priklausomai nuo lyties χ²= 28,017, lls=2, p<0,001

Iš apklausoje dalyvavusių moksleivių nurodė, kad apatinius drabužius keičia kasdien 86,8 proc. mergaičių ir 65,1 proc. vaikinų; 3 kartus per savaitę apatinius drabužius keičia 11,1 proc. merginų ir 22,2 proc. vaikinų. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp vaikinų ir merginų (p<0,001) (16 pav.).

Atliekant mokinių asmens higienos analizę vaikinams ir merginoms buvo užduoti klausimai apie jų odos tipą, veido odos priežiūrą ir alergijas (17,18,19,20 pav.)

17 pav. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal odos tipą χ²= 57,907, lls=3, p<0,001

6 5 ,1 # 2 2 ,2 1 2 ,7 8 6 ,8 1 1 ,1 2 ,1 K a s d i e n 3 k / s a v . 2 k / s a v . P ro c. Vaikinai Merginos 6 8 ,9 2 1 ,2 7 ,1 # 2 ,8 3 9 ,7 1 8 ,5 3 5 ,4 4 ,4 N o r m a l i S a u s a M i š r i P r o b l e m i n ė P ro c. Vaikinai Merginos