Indrė Grudzinskaitė
V kursas, 8 grupėALYTAUS MIESTO I IR IV KLASIŲ MOKINIŲ BURNOS
BŪKLĖS IR HIGIENOS ĮVERTINIMAS, RYŠYS SU
SOCIOEKONOMINIAIS INDIKATORIAIS BEI TĖVŲ
ŽINIOS APIE VAIKŲ DANTŲ KARIESO PROFILAKTIKĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Eglė Aida Bendoraitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
ALYTAUS MIESTO I IR IV KLASIŲ MOKINIŲ BURNOS BŪKLĖS IR HIGIENOS ĮVERTINIMAS, RYŠYS SU SOCIOEKONOMINIAIS INDIKATORIAIS BEI TĖVŲ
ŽINIOS APIE VAIKŲ DANTŲ KARIESO PROFILAKTIKĄ Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ……….. Darbo vadovas ………...……... (parašas) (parašas)
……… ...……….. (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20….. m. ……… 20….. m. ………... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių burnos būklės ir higienos įvertinimas, ryšys su socioekonominiais indikatoriais bei tėvų žinios apie vaikų dantų karieso profilaktiką“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-29 Indrė Grudzinskaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-29 Indrė Grudzinskaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020-04-29 Eglė Aida Bendoraitienė (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)Recenzavimo data: ... Eil . Nr .
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32 Praktinės
rekomendac ijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo
reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo
klaidų?
-2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20
% (never
t.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo
-0,5 balo 41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai
ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto
leidimas?
-1
balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų
paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ………...……….. 10 SUMMARY ………. 11 PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ………. 12 ĮVADAS ………... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ………. 141.1. Tėvų žinios ir įpročiai, susiję su vaiko burnos burnos sveikata ……… 14
1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso atsiradimui ………. 15
1.3. Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų būklė ……….... 16
1.4. Socioekonominių indikatorių sąsaja su burnos ir dantų sveikata ………. 17
1.5. Fluoro daroma įtaka karieso atsiradimo prevencijai ………. 18
1.6. Prevencinės programos burnos higienos svarbos ugdyme ……….... 19
2. MEDŽIAGA IR METODAI ………...….. 21
3. REZULTATAI ………...……… 24
3.1. Demografiniai ir socioekonominiai rodikliai ………..….. 24
3.2. Vaikų burnos sveikatos būklė ……… 26
3.3. Nuolatinių dantų būklė tarp I ir IV kl. mokinių ……… 29
3.3.1. Karioziniai nuolatiniai dantys ………....….. 29
3.3.2. Plombuoti nuolatiniai dantys ………..……….. 29
3.4. Mitybos įpročiai ………...………. 31
3.5. Tėvų žinios apie burnos higieną ……….... 32
3.6. Tėvų ir vaikų įpročiai, susiję su burnos higiena ………..……….. 33
REZULTATŲ APTARIMAS ………...………….… 36
IŠVADOS ……….... 38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ………...… 39
LITERATŪROS SĄRAŠAS ………..… 40
Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių burnos būklės ir higienos įvertinimas, ryšys su socioekonominiais indikatoriais bei tėvų žinios apie vaikų dantų karieso profilaktiką
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų kariesas yra infekcinės kilmės liga, kurios atsiradimas ir vystymasis yra susijęs mitybos įpročiais, dažnu saldžių užkandžių, savo sudėtyje turinčių pridėtinio cukraus, vartojimu, dantų valymo įpročiais, tėvų žiniomis, išsilavinimo lygiu ir šeimos ekonominė padėtimi. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių burnos būklę, higieną, įvertinti tėvų žinias, apie vaikų burnos higieną, įpročius ir mitybos svarbą, bei socioekonominius aspektus.
Medžiagos ir metodai: tyrimas buvo atliekamas 2019 m. Alytaus mieste. Tyrime dalyvavo 108 I klasės mokiniai ir 106 IV klasės mokiniai bei jų tėvai. Tyrimą sudarė anketinė tėvų apklausa,
dantų apnašų dažymas dantų pasta „Piksters Plaque Glo“ bei duomenų rinkimas iš odontologo vedamų ligos istorijų. Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudojama Python programa, kuria gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0.05.
Rezultatai: Karieso paplitimas tarp I kl. mokinių yra 86,1 proc., o IV kl. - 84,9 proc. Vidutinė KPI+kp reikšmė lygi 3,77, o IV kl. - 2,97. Nustatyta, kad mokinių burnos higiena yra patenkinama, o burnos higienos priklausomybė nuo KPI+kp yra statistiškai reikšminga (p<0.05). 30,19 proc. IV kl. mokinių turi vieną ir daugiau plombuotų nuolatinių dantų, o I kl. - tik 5,56 proc. Prastesnė burnos higiena pastebima tarp mokinių, kuriems nustatytos dantų padėties anomalijos. Dažnesnis ir ilgesnis dantų valymasis turi įtakos geresnei burnos higienai.
Išvados: Karieso paplitimas tarp I ir IV kl. mokinių yra 85,5 proc. Karieso intensyvumo lygis
I kl. mokinių tarpe yra vidutinis, o IV kl. - žemas. Geresnė burnos higiena pastebima šeimose, kuriose auga mažesnis vaikų skaičius. Mokinių dantų priežiūros ir mitybos įpročiai yra prasti.
Raktiniai žodžiai: dantų kariesas, burnos higiena, tėvų žinios, mitybos įpročiai, dantų priežiūra, dantų ligų profilaktika.
The assessment of Alytus town first and fourth class students’ oral health and hygiene, its correlation with socioeconomic indicators and their parents’ knowledge about prevention of
children’s dental caries
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Dental caries is an infectious disease whose onset and progression is related to eating habits, frequent consumption of sweet snacks containing added sugar, tooth brushing practice, parents’ knowledge, their education and economic situation of the family. The aim of this research was to assess Alytus town first and fourth class students’ oral health and hygiene ant to estimate their parents’ knowledge about their children’s oral hygiene, the importance of their tooth brushing and nutrition habits alongside with socioeconomic factors. Material and the methods: The research was conducted in Alytus in 2019. 108 1st grade students and 106 4th grade students together with their parents participated in this research. The study consisted of a questionnaire for parents, dying of dental plaque with the toothpaste “Piksters Plaque Glo” and collection of data from medical records provided by dental practitioners. For statistical analysis of research data Python programme was applied and the results were considered to be statistically relevant if p<0.05.
Results: The prevalence of dental caries among the students of class 1 is 86,1% while the percentage in the 4 th class is 84,9 %. The average KPI+kp value equals 3,77 whereas in the fourth class it is 2,97. It was estimated that students’ oral hygiene is satisfactory and correlation between oral hygiene and KPI+kp is statistically relevant (p<0.05). 30,19 % IV class students have one or more filled permanent teeth , while only 5,56 % 1 st class students have filled permanent teeth. Poorer oral hygiene was observed among the students with dental position abnormalities. More frequent and longer teeth brushing has impact on better oral health.
Conclusions: The prevalence of dental caries among primary school students of I and IV classes is 85,5%. The caries intensity level among students of class 1 is medium, whereas for the IVth form students it is low. Better oral hygiene was observed in families with fewer children. Students’ dental care and eating habits are poor.
Keywords: students’ oral hygiene, dental caries, parents’ knowledge, nutrition habits, dental care, socioeconomic factors.
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
KPI - nuolatinių dantų ėduonies intensyvumo indeksas. kpi, kp - pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas.
KPI+kpi (kp)- mišraus sąkandžio ėduonies intensyvumo indeksas. K,k - kariozinė ertmė.
P,p - plombuotas dantis. I,i - dėl karieso išrautas dantis.
OHI-S - supaprastintas burnos higienos indeksas pagal Green – Vermillion. pH - vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas.
ppm - iš anglų kalbos ‘parts per million’ - milijoninės dalys. %, proc. - procentai. n - tyrimo dalyviai. pav. - paveikslas. nr. - numeris. t.t. - ir taip toliau. m. - metai. kl. - klasė. kt.- kita. Statistiniai duomenys: p - reikšmingumo lygmuo.
ĮVADAS
Dantų kariesas yra visame pasaulyje paplitęs infekcinės kilmės kietųjų audinių pažeidimas, kuris sukelia problemų tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos lygmenimis [1]. Pasauliniame kontekste per pastaruosius keletą dešimtmečių karieso paplitimas sumažėjo, tačiau šis mažėjimas daugiausiai pastebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Tai siejama su sveikesniu gyvenimo būdu, didesniu fluoruotų produktų vartojimu, prevencinių programų prieinamumu ir skatinimu bei neoperaciniais karieso gydymo metodais [2].
Nors Lietuva ir priklauso tarp išsivysčiusių pasaulio šalių, tačiau Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016-2023 metų plėtros programoje pateikiami statistikos duomenys rodo, kad Europos šalių kontekste Lietuvos suaugusių ir vaikų dantys yra labiausiai pažeisti karieso, o paaugliai dantis valo rečiausiai [3]. Lietuvoje net 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių serga dantų kariesu jaunesniame nei 3 metų amžiuje. Karieso pažeistus dantis turi net 94 proc. šešerių metų vaikai ir nuo 84 iki 100 proc. dvylikos metų ir vyresni vaikai. Tuo tarpu Skandinavijoje net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno karieso pažeisto danties, o Vokietijoje tik 38 proc. trejų metų vaikų serga dantų kariesu [3]. Todėl tinkama vaikų dantų priežiūra ir burnos higienos įpročiai gali užkirsti kelią dantų karieso plitimui mūsų šalyje, o burnos ertmės švara turi tapti siekiamybe, norint išlaikyti gerą bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę [4].
Problema: dantų kariesas yra paplitusi infekcinės kilmės liga tarp I ir IV klasių (kl.) mokinių. Paplitimo laipsnis yra tiesiogiai susijęs su prastomis žiniomis ir įgūdžiais, kylančiais iš šeimos, nes vaikai - tai veidrodiniai savo tėvų atspindžiai, kuriuose galime įžvelgti šeimoje suformuotus įpročius, įgūdžius bei įsitikinimus.
Hipotezė: dantų kariesas yra plačiai paplitęs tarp Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių, jų burnos higiena yra patenkinama, o tėvų žinios apie savo vaikų burnos higieną, įpročius bei mitybos svarbą yra vidutinės.
Tyrimo tikslas: ištirti Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių karieso paplitimą ir intesyvumą, burnos higienos būklę, įvertinti sąsajas su socioekonominiais indikatoriais bei tėvų žiniomis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti Alytaus miesto I ir IV klasės mokinių dantų būklę ir burnos higieną. 2. Įvertinti vaikų burnos būklės ir tėvų socioekonominių veiksnių priklausomybę.
3. Įvertinti tėvų žinias apie burnos higieną, mokinių higienos įpročius, naudojamas burnos priežiūros priemones bei mitybą.
4. Įvertinti pirmųjų krūminių dantų būklę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Šiuolaikinėje literatūroje yra teigiama, kad dantų karieso atsiradimas ir vystymasis yra susijęs su daugybe veiksnių, tokių kaip mitybos įpročiai, dažnas saldžių užkandžių, savo sudėtyje turinčių pridėtinio cukraus, vartojimu, dantų valymo įpročiais, tėvų žiniomis, išsilavinimo lygiu ir šeimos ekonomine padėtimi.
1.1. Tėvų žinios ir įpročiai, susiję su vaiko burnos sveikata
Dantų kariesas yra liga, kuri sąlygojama daugelio faktorių. Prasta burnos higiena, dažnas kariesogeninio maisto vartojimas ir socialiniai bei ekonominiai aspektai yra vieni iš daugelio veiksnių, sukeliančių šią ligą [2]. Burnos higiena vaidina svarbų vaidmenį, užkertant kelią dantų karieso atsiradimui ir periodonto ligoms. Jeigu ši liga negydoma, gali atsirasti skausmas, neatidėliotini vizitai pas odontologą, priešlaikinis danties netekimas su pažeista kramtymo funkcija ir vaikų nuolatinių dantų pažeidimas [6].
Tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą taip pat turi didelę įtaką vaikų burnos higienos įpročiams. Kai kurie tėvai mano, kad nereikia valyti pieninių dantų ir kad dantų patikros pas odontologą nėra reikalingos iki nuolatinių dantų išdygimo. Vis dėlto, vaikai nesugeba tinkamai valyti savo dantų savarankiškai, neturi tinkamų žinių, kaip ir kodėl reikia tai daryti, todėl rūpintis savo vaiko burnos higiena yra atsakingų tėvų pareiga. Daugelis tėvų nepakankamai atkreipia dėmesį į savo vaiko burnos higieną ir pervertina vaikų dantų valymo kokybę, kai dantis valosi patys vaikai. Šie tėvai ne tik leidžia savo vaikui atsakyti už dantų valymą be suaugusiojo priežiūros, bet taip pat pasitiki jų išsivalymo efektyvumu, o tai galima laikyti kaip tėvų aplaidumu savo vaikų atžvilgiu [6].
Tėvai privalo užkirsti kelią savo vaikų dantų ligoms, ugdant burnos higienos ir mitybos įpročius, organizuojant vizitus pas odontologus. Taigi, karieso prevencijos bei bendros dantų būklės užtikrinimas didele dalimi priklauso nuo tėvų ar globėjų žinių. Šią mintį pagrindžia Lenkijos autorių atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad tėvų žinių stoka bei nesugebėjimas įskiepyti tinkamų burnos higienos įpročių yra susijęs su padidėjusiu karieso paplitimu šalyje [7].
Baltarusijoje, Minske atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 2054 šešerių metų ir 1988 dvylikos metų vaikai, gauti rezultatai buvo statistiškai reikšmingi ir atskleidė, kad suaugusiųjų burnos higienos įpročiai ir žinių lygis yra pagrindiniai veiksniai, atsispindintys rezultatuose, vertinant jų vaikų burnos sveikatą [9]. Koreliacija tarp tėvų žinių ir jų vaikų burnos higienos būklės pastebima ir kituose tyrimuose [8].
Galime daryti išvadą, kad tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą gali būti siejamas su jų pačių žiniomis bei burnos sveikatos įgūdžiais [10]. Tarp vaikų, kurių tėvai stokoja burnos higienos įpročių, kur kas labiau paplitęs kariesas [8].Nepaisant to, tėvų žinių ugdymas, duodami patarimai ir papildoma vaikų priežiūra gali sumažinti karieso riziką [2].
1.2. Mitybos įpročių įtaka karieso atsiradimui
Daugelį metų netinkama burnos higiena ir dažnas cukraus vartojimas yra žinomi kaip pagrindiniai burnos ligų, tokių kaip dantų kariesas ir periodonto ligos, rizikos veiksniai [10]. Norint užtikrinti burnos sveikatą, reikia mažinti užkandžiavimą ir iš savo maisto raciono pašalinti daug pridėtinio cukrus turinčių produktų, tokių kaip konditeriniai gaminiai, saldinti, gazuoti gėrimai, sultys, greitas maistas ir t.t. [12]. Pridėtinis cukrus, arba kitaip žinomas, kaip angliavandeniai, ypač esantis saldintų cukraus gėrimų pavidalu, ir prasta burnos higiena yra pagrindinė dantų karieso atsiradimo priežastis [13].
Apnašose, esančiose ant dantų paviršiaus, kurios lieka prastai laikantis burnos higienos, yra apstu bakterijų. Pastarosios metabolizuoja cukrų į polimerus, kurie padeda bakterijoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus ir sumažina burnoje esantį pH, kas lemia kietųjų danties audinių demineralizacijos procesą ir jam užsitęsus - karieso pažeidimą [14]. Terminas karieso pažeidimas apima prarastų dantų struktūros spektrą, pradedant nuo „baltųjų dėmių“ emalio demineralizacija ir baigiant didelėmis ertmėmis, apimančiomis dentiną ar net susisiekiančiomis su pulpos ertme [14].
Dažnai užkandžiaujant sutrinka pusiausvyra tarp demineralizacijos ir remineralizacijos procesų, kurie priklauso nuo bioplėvelės pH [15]. Per dieną dažnai valgant angliavandenius, pH išlieka mažesnė nei 5,5, kas skatina emalio demineralizaciją - hidroksiapatitų, kurie įeina į emalio sudėtį tirpimą. Kai užkandžiaujama rečiau, lieka daugiau laiko bioplėvelės pH grįžimui į normalią pH, kas skatina remineralizaciją. Vadinasi, kuo ilgesnis laikas tarp angliavandenių vartojimo, tuo didesnė tikimybė, kad burnos pH nenukris iki 5,5 ir demineralizacijos - remineralizacijos pusiausvyra nebus suardyta.
2016 m. Latvijoje atliktu tyrimu buvo siekiama nustatyti veiksnius, turinčius įtakos 6 ir 12 metų vaikų karieso atsiradimui Rygos mieste. Stebimos statistiškai reikšmingos asociacijos tarp KPI+kp indekso ir šaukštelių cukraus, sunaudoto vienam arbatos puodeliui saldinti ir suvartojamų arbatos puodelių skaičiaus. Taigi, šio tyrimo rezultatai sutapo su ankstesniais tyrimais, kurie nustatė cukraus vartojimo koreliaciją su dantų karieso atsiradimu. Užkandžiavimas produktais, kurie savo sudėtyje turi pridėtinio cukraus, yra pagrindinis karieso rizikos vertinimo veiksnys. Cukraus
vartojimas daugiau nei 4 kartus per dieną padidina karieso atsiradimo riziką. Cukraus suvartojimas neturėtų viršyti 60 g paaugliams ir suaugusiems, o vaikų atveju suvartojamų gramų skaičius turėtų būti dar mažesnis [25].
Panašų tyrimą atliko Varia Skafida 2018 m. Jungtinėje Karalystėje, kuriuo buvo norima nustatyti teigiamą ryšį tarp cukraus vartojimo vaikų tarpe ir dantų karieso paplitimo. Tyrime dalyvavo 3832 vaikai bei jų tėvai. Tyrimo rezultatai parodė, kad karieso atsiradimas buvo statistiškai reikšmingai paplitęs pas vaikus, kurie dažniau vartodavo gaiviuosius gėrimus ir valgydavo saldainius ar šokoladą kartą per dieną ar net dažniau [18].
Vaikams, kuriems padidėja dantų karieso rizika, ypač tiems, kuriems pridėtinis cukraus vartojimas yra svarbus rizikos veiksnys, odontologijos specialistai turėtų pabrėžti fluoridų svarbą. Reikia rekomenduoti valyti dantis su fluoru praturtinta dantų pasta ir profesionaliai atlikti aplikacijas fluoro laku, kartu koreguojant mitybos įpročius [13].
2016 m. Lietuvos odontologų iniciatyvinė grupė sukūrė planą, pasinaudojusi Skandinavijos šalių praktika. Rekomendacinio pobūdžio kompanijos įkūrimu ,,Saldumynai šeštadieniais”, kurio esmė - saldumynų valgymas tik vieną dieną per savaitę, siekiama užkirsti kelią karieso atsiradimui ir ugdyti mitybos įpročius, pašalinant iš kasdienio maisto raciono pridėtinio cukraus turinčius produktus [33].
1.3. Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų būklė
Dantų kariesas yra viena labiausiai paplitusių ligų vaikų tarpe. Kariesas pažeidžia ne tik pieninius, bet ir nuolatinius dantis. Vaikams dantų kaita prasideda maždaug apie 6 metus, kai pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Būtent pirmieji nuolatiniai moliarai turi didelį polinkį atsirasti kariesui dėl savo išreikštos anatominės struktūros ir ankstyvojo dygimo [29]. Taip pat, dygstančius dantis sunku išsivalyti, kadangi jie nesiekia sukandimo linijos ir dantų šepetėlio šereliais yra sudėtinga pasiekti kramtomuosius paviršius [30]. Dantys, kurie yra nuolat apsupti apnašų, paveikiami karieso. Tai daro įtaką ir dygstančių dantų audinių menka mineralizacija bei gilios duobelės ir vagelės, kurios turi didesnę karieso riziką nei glotnūs dantų paviršiai [30,31]. 2011 m. Kristina Saldūnaitė disertacijoje, skirtoje įvertinti dantų ėduonies profilaktikos galimybes Lietuvoje tarp 7-12 metų amžiaus moksleivių, atliko tyrimą, kuriame buvo įtraukti mokiniai, besimokantys dešimtyje Lietuvos apskričių centrų. Įvertinus 2397 moksleivių burnos higienos būklę ir karieso pažeistų dantų intensyvumo indeksą, buvo išskirti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad 57,1 proc. tiriamųjų neturėjo pažeistų nuolatinių
krūminių dantų, o 42,9 proc. turėjo vieną ir daugiau pažeistų dantų. Taip pat nustatyta, kad labiausiai pažeisti dantys buvo pirmieji apatiniai nuolatiniai krūminiai dantys [32].
Kitas tyrimas, atliktas Kroatijoje 2010 m., kuriame dalyvavo 1168 vaikai, įrodė didelį karieso paplitimo laipsnį tarp 7-14 metų vaikų. Pirmųjų nuolatinių moliarų pažeidimai okliuziniame paviršiuje buvo nustatyti 52,4 proc. visų tirtųjų ir nustatyta, kad kariesas dažniausiai pasireiškė centrinėje okliuzinio paviršiaus dalyje [31].
Analogiškas tyrimas, ištirti pirmųjų nuolatinių moliarų būklę, buvo atliktas 2012 m. Saudo Arabijoje, vertinant 9-12 m. vaikų būklę. Nustatyta, kad karieso paplitimas tarp visų amžiaus grupių buvo didelis, o kariozinė dantų būklė reikšmingai padidėjo didėjant vaikų amžiui - kuo vyresnis, tuo būklė prastesnė. 9 metų amžiaus kategorijoje du trečdaliai (67 proc.) turėjo vieną ar daugiau kariozinių pirmųjų nuolatinių moliarų, o 12 metų amžiaus vaikų tarpe šis skaičius padidėjo iki daugiau kaip 80 proc., iš kurių 10 proc. turėjo visus keturis karieso pažeistus pirmuosius nuolatinius krūminius dantis [29]. Todėl galime daryti išvadą, kad nuolatinių pirmųjų krūminių dantų būklė visame pasaulyje yra opi problema, tiek ekonomiškai stipriose šalyse, tiek Lietuvoje.
1.4. Socioekonominių indikatorių sąsaja su burnos ir dantų sveikata
Burnos higieną gali paveikti keli veiksniai. Tai apima veiksnius, susijusius su asmeniu, šeima ir bendruomene. Individualius veiksnius, turinčius įtakos burnos higienos praktikai ir įsitikinimams, vienodai įtakoja šeima ir socialiniai veiksniai, išplaukiantys iš bendruomenės normų, įsitikinimų, vertybių ir praktikos [16].
Šeimos struktūra (tėvų teisinis statusas - nesusituokę, susituokę, išsiskyrę, našliai) ir vaikų skaičius šeimoje gali daryti įtaką vaiko burnos higienos būklei, kadangi šeima sukuria pagrindus, kaip reikia rūpintis individualia burnos sveikata. Brolių ar sesių skaičius šeimoje dažnai atspindi vaiko šeimos socialinę ir ekonominę būklę. Šeimoms, kurios augina daugiau vaikų, yra didesnė tikimybė patekti į žemą socialinį ir ekonominį lygmenį, o tai gali sukelti kliūčių rūpinantis kasdienine burnos priežiūra [17].
Lietuvoje 2010 m. buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti tėvų išsilavinimo bei socioekonominio statuso vaidmenį dantų karieso atsiradimui 7-12 m. vaikų tarpe. Iš viso tyrime dalyvavo 1248, 7-erių, 9-erių, ir 12-os metų vaikų, tėvai iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimo lygį ir pakankamas pajamas turintiems tėvams labiau rūpėjo burnos higienos mokymas ir profilaktiniai apsilankymai pas odontologą, nei tiems, kurie turėjo prastą išsilavinimo lygį ir nepakankamas pajamas. Vaikų, kurių tėvai turėjo aukštą
išsilavinimą, vaikai savo dantis per dieną valydavo 2 kartus dažniau nei tėvų, turinčių žemą išsilavinimą, vaikai [11].
Olandijoje atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti tėvų daromą įtaką vaikų karieso atsiradimui. Gauti reikšmingi rezultatai, susiję su tėvų išsilavinimu. Tėvų, turinčių prastą išsilavinimo lygį, vaikai turėjo daugiau karieso pažeistų dantų ir dantų valymo dažnis per dieną buvo mažesnis nei tų vaikų, kurių tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimo lygį [19].
Bosnijos - Hercegovinos autorių tyrime matomas statistiškai reikšmingas karieso paplitimas, lyginant jį su tėvų išsilavinimu. Vaikai, kurių tėvai užima aukštą socialinę ir ekonominę būklę, turi geresnę burnos sveikatą ir ženkliai mažiau kariozinių pažeidimų [28].
Tokios pat tendencijos stebimos ir Irane atliktuose tyrimuose, įvertinti socioekonominių veiksnių įtaką karieso atsiradimui, kur gauti rezultatai buvo reikšmingi lyginant tėvų išsilavinimą ir karieso pasireiškimo lygį bei burnos higieną tarp vaikų [20,21].
Taigi, nors dantų karieso formavimosi metu yra sunku pakeisti tėvų išsilavinimo lygį ir šeimos ekonominę padėtį, tačiau vaikų burnos sveikatos elgesį ir gyvenimo būdą tėvai gali lengvai suvaldyti, kas pagerintų bendrą vaikų burnos sveikatą [5]. Tai padaryti galima diegiant prevencines programas priešmokyklinėse įstaigose ir mokyklose, o tėvams suteikti kuo daugiau žinių, kaip deramai rūpintis vaikų burnos sveikata jau nuo pat pirmųjų jų vaikų metų.
1.5. Fluoro daroma įtaka karieso atsiradimo prevencijai
Cheminėje periodinėje elementų lentelėje randamas fluoras - vienas svarbiausių elementų, užkertančių kelią karieso atsiradimui. Fluoras kaupiasi dantų apnašose kaip fluorido jonai iš seilių, vandens, dantų pastos ir skalavimo skysčio, iš profesionaliai aplikuojamų odontologinių medžiagų. Kasdien valantis dantis, dalis apnašų nepasišalina, o tai veikia kaip fluoro rezervuaras, leidžiantis vykti remineralizacijos procesui danties paviršiuje [14]. Fluorido jonai pakeičia dantų emalyje
esančius hidroksilo jonus, taip sudarydami kietesnį ir rūgštims atsparesnį dantų emalio komponentą fluorapatitą, lyginant su hidroksiapatitu [15].
Reguliarus dantų valymas naudojant fluoro turinčią dantų pastą yra pagrindinė neprofesionali intervencija, siekiant išvengti karieso, tačiau profilaktinis poveikis skiriasi priklausomai nuo skirtingų fluoro koncentracijų dantų pastoje ar net vandenyje, o didesnės koncentracijos yra susijusios su padidėjusia karieso kontrole [22].Atliktuose tyrimuose, susijusiuose su tiesioginiu fluoridų poveikiu karieso atsiradime, galima paminėti Estiją. Skiriamasis Estijos bruožas yra tas, kad karieso paplitimas šalies ribose yra
nenuoseklus: KPI indeksas yra žemesnis vakarinėje šalies dalyje, kur geriamojo vandens ir fluoridų lygis yra aukštas. Estijos pietinėje ir pietrytinėse dalyse fluoro lygis vandenyje nesiekia 0,3 mg/l, todėl karieso paplitimas šiuose regionuose yra didesnis [26]. Tai patvirtina fluoridų naudą, kovojant prieš dantų kariesą. Bendrame kontekste, karieso paplitimas tarp Estijos vaikų (12 metų vaikai, vidurkis KPI = 2,7) yra panašus su kitų Europos šalių vidurkiu (KPI vidurkis lygus 2,6). KPI vidurkis Estijoje yra didesnis nei Šiaurės šalyse (Suomijoj, Norvegijoje ar Švedijoje), bet mažesnis nei kitų Baltijos šalių (Latvijoje vidutinė dvylikamečių KPI reikšmė yra 4,6 [25,27]) [26].
2019 m. Jungtinėje Karalystė atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo įrodytas statistinis reikšmingumas, kad 1000–1250 ppm arba 1450–1500 ppm dantų pasta su fluoru sumažina karieso intensyvumo padidėjimą, palyginti su dantų pasta, kurioje nėra fluoro. Taip pat, buvo lyginamos pastos, turinčios skirtingą fluoro koncentraciją. Nustatyta, kad 1450–1500 ppm dantų pasta su fluoru reikšmingiau sumažina karieso padidėjimą, lyginant su 1000–1250 ppm fluoro turinčia pasta [22].
Tinkamas dantų valymas pasta, praturtinta fluoro, mažiausiai du kartus per dieną, ryte ir vakare, kartu su dantų siūlo naudojimu yra veiksmingi burnos higienos įpročiai, kurie neleidžia atsirasti ir išsivystyti dantų kariesui [24]. Taigi, nors kariesas yra liga, kuri persekioja visą gyvenimą, svarbu užkirsti kelią jos vystymuisi dar neprasidėjus [23].
1.6. Prevencinės programos burnos higienos svarbos ugdyme
Dantų kariesas yra dinamiškas procesas, kuris yra nejaučiamas ir nepastebimas iki tam tikro išplitimo laipsnio, kuomet pasekmės tampa matomos plika akimi net ir specialaus odontologinio išsilavinimo neturintiems žmonėms, o jautrumo/skausmo pojūtis tampa nepakenčiamas. Tai yra ilgas procesas, reikalaujantis poros metų, todėl kad taip nenutiktų, yra reikalingi ilgalaikiai karieso prevencijos metodai, kaip pavyzdžiui reguliarūs vizitai pas odontologą [1].
Tėvai, mokytojai ir odontologai yra svarbiausi žmonės, dalyvaujantys moksleivių burnos sveikatos ugdyme. Būtent prevencinėmis programomis, kurios skirtos tėvams, mokytojams ir vaikams, turime siekti kontroliuoti karieso atsiradimą ir sumažinti pažeidimų skaičių, mokant tinkamos higienos bei mitybos įpročių. [2]
Paprastai gydytojai odontologai pataria tėvams ir vaikams, kaip tinkamai maitintis, nevartoti pridėtinio cukraus turinčių produktų ir kaip tinkamai valytis dantis, tačiau tai dažnai daroma vieną kartą, pirmo apsilankymo metu. Nuolatinis odontologo darbas su vaiku ir jo tėvais, ugdant burnos higienos įpročius, gali ženkliai pakoreguoti vaikų dantų būklę. [2]
Gydytojai odontologai neskiria daug dėmesio švietėjiškai veiklai, todėl toks metodas galėtų būti neveiksmingas realiai dantų karieso prevencijai. Neretai odontologai ateityje neprimena ir neakcentuoja šių patarimų, kurie galėtų sumažinti karieso paplitimą. Todėl kuo platesnė ir prieinamesnė mokykloje vykdoma prevencinė programa, įtraukianti tėvus, mokytojus ir mokinius, tuo efektyvesnius burnos priežiūros modelius galima jiems įdiegti. [2]
2016 m. Irane atliktame tyrime, siekiant įvertinti tėvų žinias, susijusias su jų vaikų burnos sveikata ir higiena, dalyvavo 453 tėvai ir jų vaikai. Tyrime gauti duomenys, parodė, kad 59,1 proc. tėvų žinojo, o 40,9 proc. nežinojo apie savo vaikų dantų būklę ir valymo įgūdžius. Taip pat buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp tėvų sąmoningumo ir vaiko burnos sveikatos. Sąmoningų tėvų vaikų tėvai turėjo mažiau karieso pažeistų dantų, lyginant su vaikais, kurių tėvai nežino apie pastarųjų burnos sveikatą ir higieną [6]. Taigi, daugelis tėvų nežinojo apie savo vaiko burnos higieną. Todėl numeris vienas burnos sveikatos ugdyme yra skatinti prevencinį burnos sveikatos elgesį ir šviesti tėvus, kurie yra įgalūs suformuoti tinkamus įpročius savo vaikams.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimui atlikti 2019 m. gegužės 22 d. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (priedas Nr. 1). Tyrimo duomenys buvo renkami 5 mėnesius nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. imtinai.
Lentelė Nr. 1. Tyrimo metodika
1 etapas: Alytaus miestas ↓ ↓ ↓ Alytaus Dainavos progimnazija Alytaus Šaltinių progimnazija
Alytaus rajono Pirminės priežiūros centras
↓
2 etapas: Tiriamųjų skirstymas ↓ ↓
I kl. mokiniai, sulaukę 7 metų bei jų tėvai
IV kl. mokiniai, sulaukę 10 metų bei jų tėvai
↓
3 etapas:
358 vienetai rašytinių tyrimo dalyvių tėvų sutikimų (priedas Nr. 3). Nesutiko dalyvauti - 113 asmenų, pašalinta iš tyrimo- 31.
↓
4 etapas:
Tyrime dalyvavo 214 mokinių (ir jų tėvų)
↓ ↓
108 I kl. Mokiniai 106 IV kl. mokiniai
↓ ↓ ↓ ↓
56 mergaitės 52 berniukai 49 mergaitės 57 berniukai
Iš tyrimo buvo pašalinti mokiniai: 1) kurių tėvai nepasirašė informuoto sutikimo formos; 2)
kuriems dar nebuvo suėję 7 metai (I kl.) ir 10 metų (IV kl.); 3) kurie lanko bendrojo lavinimo mokyklas už Alytaus miesto ribų; 4) kurie neatsakė į visus anketoje pateiktus klausimus.
Tyrimą sudarė anketinė tėvų apklausa (priedas Nr. 4), dantų apnašų dažymas dantų pasta „Piksters Plaque Glo“ bei duomenų rinkimas iš odontologo vedamų ligos istorijų burnos būklės įvertinimui. Tyrimo duomenys buvo panaudoti tik studijų tikslams, anketa buvo anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas buvo garantuojamas.
Taikyti tyrimo metodai:
a) Anketinė apklausa. Anketa buvo paruošta remiantis tyrimo tema, iškeltais
uždaviniais bei literatūra, aktualia šiai temai. Anketoje pateikiami 28 klausimai. Šiuo tyrimo metodu buvo norima išsiaiškinti iki kelių metų tėvai valė dantis savo atžaloms, nuo kiek metų patys vaikai savarankiškai pradėjo valytis dantis, dantų valymo trukmę bei dažnį, naudojamas dantų valymo priemones, žinias apie fluoro bei pridėtinio cukraus įtaką organizmui, mitybos įpročius bei socioekonominius veiksnius.
Anketoje 1 klausimas nurodo demografinį lyties rodiklį, 2-6, 9, 12, 15, 16, 18 klausimai atskleidžia tėvų požiūrį bei asmenines žinias, susijusias su dantų karieso profilaktika. 7, 8, 10, 11, 13, 14, 17 klausimai nurodo asmeninius burnos higienos įpročius.18-22 klausimai svarbūs išsiaiškinti vaiko mitybos įpročius. 24-28 klausimai buvo reikalingi išsiaiškinti socioekonominius indikatorius, tokius kaip auginamų vaikų skaičius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, darbo sektorius bei subjektyvus uždirbamų pajamų vertinimas.
b) Dantų apnašų dažymas dantų pasta „Piksters Plaque Glo“. Ši pasta yra licencijuota ir kliniškai patvirtinta. Ji nudažo nenuvalytą dantų apnašą, kuris tampa matomas tik apšvietus specialia lempute, todėl viskas aplinkui lieka švaru. Dantų pastos, nudažančios apnašas, sudėtyje yra ksilitolio ir fluoridų, kas yra visiškai saugu ir įeina į mūsų kasdienių pastų sudėtį.
Duomenys buvo vertinami remiantis supaprastintu burnos higienos indeksu pagal Green - Vermillion (OHI-S). Mokinių buvo prašoma išsivalyti dantis su savo dantų šepetėliu ir „Piksters Plaque Glo“ dantų pasta. Taikant OHI-S indeksą dienos šviesoje buvo vertinamos minkštosios apnašos. Indeksas buvo skaičiuojamas nudažant 6 dantis: viršutiniame žandikaulyje - 16, 11 ir 26 dantų prieanginius paviršius, o apatiniame žandikaulyje - 36 ir 46 d. liežuvinius paviršius, o 31 d. prieanginį paviršių. Gautas klinikinis vaizdas buvo vertinamas balais: 0 balų - nėra apnašų. 1 balas - apnašos dengia ne daugiau kaip ⅓ viso danties paviršiaus. 2 balai - apnašos dengia nuo ⅓ iki ⅔ viso danties paviršiaus. 3 balai - apnašos dengia daugiau kaip ⅔ viso danties paviršiaus.
Burnos higienos būklė buvo vertinama sudėjus visus gautus balus ir juos padalijus iš tirtų dantų skaičiaus. Pagal gautą balą, buvo galima įvertinti moksleivio burnos higieną: 0-1,0 balo atitiko gerą burnos higieną; 1,1-2,0 balo - patenkinamą burnos higieną; 2,1-3,0 balo - blogą burnos higieną.
c) Duomenų rinkimas iš odontologo vedamų ligos istorijų burnos būklės įvertinimui. Dantų ėduonies intensyvumo rodiklis buvo naudojamas išsiaiškinti, kiek karieso pažeistų dantų tenka vienam mokiniui. Tai buvo vertinama pasitelkiant KPI+kpi indeksus, kadangi 7 ir 10 metų vaikų sąkandžio periodas yra mišrus. Tyrime buvo naudojamas tik KPI (nuolatiniams dantimis) ir kp (pieniniams dantims) reikšmės, kadangi vyresnių nei 4 metų vaikų pieninio sąkandžio (i) neskaičiuojamas, nes vyksta fiziologinė dantų kaita. (K,k - kariozinė ertmė; P,p - plombuotas dantis; I,i - dėl karieso išrautas dantis). Jei viename dantyje buvo ir kariozinė ertmė, ir plomba, tai toks dantis buvo skaičiuojamas, kaip kariozinis [34]. Remiantis gautais rezultatais, moksleiviams buvo priskiriami dantų ėduonies intensyvumo lygiai: labai žemas 0,0 - 1,0; žemas 1,1 – 2,6; vidutinis 2,7 – 4,4; didelis 4,5 – 6,6; labai didelis > 6,7.
Tyrimo duomenų statistinei analizei buvo naudojama statistikių reikš Python programa, kuria gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0.05. Taip pat naudotas MS Excel 2010 ir grafiniai vaizdavimo metodai.
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai ir socioekonominiai rodikliai
Tyrime dalyvavo 214 mokinių, iš kurių buvo 105 mergaitės (49,1 proc.) ir 109 berniukai (50,9 proc.), todėl darome išvadą, kad tyrime dalyvavusių mergaičių ir berniukų skaičius buvo apylygis. Tėvų lyčių pasiskirstyme buvo stebimas ženklus skirtumas. Iš tyrime dalyvavusių 214 mokinių tėvų, 192 buvo moterys (89,7 proc.) ir tik 10,3 proc. sudarė vyrai (n=22).
Demografinius rodiklius, tokius kaip šeimoje auginamų vaikų skaičius, atspindi 1 pav. Daugiau nei pusėje apklaustųjų šeimų auga du vaikai.
1 pav. Šeimose auginamų vaikų skaičius
Atlikus išsamią duomenų analizę, kaip burnos higiena priklauso nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, nustatyta, kad burnos higiena ir vaikų skaičius šeimoje yra statistiškai reikšmingai susiję rodikliai (p<0.05), kurių priklausomybė vaizduojama 2 pav.
2 pav. I ir IV kl. mokinių burnos higienos priklausomybė nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus
Kaip parodė anketinės apklausos rezultatai, didžioji dauguma respondentų buvo susituokę, o išsiskyrę sudarė tik dešimtadalį visų atsakiusiųjų (3 pav.).
3 pav. I ir IV kl. mokinių tėvų pasiskirstymas pagal užimamą šeimyninę padėtį
Siekiant išsiaiškinti tėvų išsilavinimą, buvo gautas panašus pasiskirstymas tarp aukštąjį neuniversitetinį (koleginį), vidurinį ir aukštesnįjį (profesinį) išsilavinimą turinčių tėvų. Gauti rezultatai pateikiami 4 pav.
4 pav. I ir IV kl. mokinių tėvų pasiskirstymas pagal įgytą išsilavinimą
3.2. Vaikų burnos sveikatos būklė
Vaiko burnos sveikatos būklę galima vertinti, remiantis ėduonies intensyvumo rodikliu bei
burnos higienos būklės vertinimu pagal OHI. Iš odontologo vedamų ligos istorijų buvo gauti dantų ėduonies intensyvumo rodikliai KPI ir kp, kurie naudojami išsiaiškinti, kiek karieso pažeistų dantų tenka vienam mokiniui.
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad karieso paplitimas I ir IV kl. mokinių tarpe yra didelis, net 85,5 proc. Tai reiškia, kad iš 20 mokinių, net 17 turės vieną ar daugiau karieso pažeistų dantų. I kl. karieso paplitimas yra - 86,1 proc., o IV kl. - 84,9 proc.
Siekiant išsiaiškinti karieso intensyvumo lygio vidurkį, buvo nustatyta, kad I kl. vidutinė KPI+kp reikšmė lygi 3,77, o tai atitinka vidutinį karieso intensyvumo lygį. Pateiktame 5 pav. galima matyti KPI ir kp reikšmių pasiskirstymą tarp I kl. mokinių.
5 pav. I kl. mokinių KPI ir kp reikšmių pasiskirstymas
IV kl. vidutinė KPI+kp reikšmė lygi 2,97, o tai atitinka žemą karieso intensyvumo lygį, nes šiuo amžiaus tarpsniu (10 m.) daug pieninių dantų jau būna iškritę ar pašalinti. Pateiktame 6 pav. galima matyti KPI ir kp reikšmių pasiskirstymą tarp IV kl. mokinių.
6 pav. IV kl. mokinių KPI ir kp reikšmių pasiskirstymas
Pagal gautas KPI+kp reikšmes, mokiniai buvo priskiriami dantų ėduonies intensyvumo lygiui. Labai žemas intensyvumas atitinka KPI+kp reikšmę nuo 0,0 iki 1,0; žemas 1,1 – 2,6; vidutinis 2,7 – 4,4; didelis 4,5 – 6,6; labai didelis > 6,7.
Daugiausia I kl. mokinių turėjo vidutinį KPI+kp intensyvumo lygį - 29 proc., labai žemą - 21,5 proc., labai didelį - 17,8 proc., didelį - 16,8 proc. Mažiausiai moksleivių turėjo žemą KPI+kp intensyvumą, tik 15 proc.
Vertinant IV kl. mokinių KPI+kp intensyvumo lygį, daugiausiai mokinių nustatytas vidutinis KPI+kp intensyvumo lygis - 32,1 proc., 29,2 proc. - labai žemas, žemas - 18,9 proc., labai didelis - 10,4 proc., o didelis - 9,4 proc.
Atlikus dantų apnašų dažymą ir įvertinus dažytų dantų paviršius, mokiniai atitinkamai buvo suskirstyti į grupes: mokiniai, turintys gerą burnos higieną (OHI-S nuo 0 iki 1,0 balo), patenkinamą burnos higieną (OHI-S nuo 1,1 iki 2,0 balo) ir blogą burnos higieną (OHI-S no 2,1 iki 3,0 balo. Grafinis OHI- S reikšmių pasiskirstymas tarp I ir IV kl. mokinių pateikiamas 7 pav.
7 pav. I ir IV kl. mokinių burnos higienos būklė
I kl. OHI-S vidurkis yra 1,60, o IV kl. - 1,44. I ir IV kl. mokinių burnos higienos vidurkis
atspindi patenkinamą burnos higienos būklę.
Siekiant įvertinti burnos higieną ir KPI+kp indekso priklausomybę, buvo nustatyta, jog šie rodikliai yra statistiškai reikšmingai susiję (p<0.05). Geresnė burnos ertmės higiena sąlygoja mažesnį KPI indeksą (8 pav.).
8 pav. I ir IV kl. KPI+kp indekso reikšmių priklausomybė nuo mokinių burnos higienos
3.3. Nuolatinių dantų būklė tarp I ir IV kl. mokinių
3.3.1. Karioziniai nuolatiniai dantys
I kl. mokiniai (6,48 proc.) turi dvigubai mažiau kariozinių (vieną ir daugiau) pastoviųjų dantų nei IV kl. mokiniai (15,1 proc.).
9 pav. I ir IV kl. mokinių skaičiaus priklausomybė nuo kariozinių nuolatinių dantų skaičiaus
3.3.2. Plombuoti nuolatiniai dantys
30,19 proc. IV kl. mokinių turi vieną ir daugiau plombuotų pastoviųjų dantų. Šis skaičius reikšmingai didesnis, lyginant I kl. mokinių, iš kurių tik 5,56 proc. turi plombuotų nuolatinių dantų. Išanalizavus šiuos gautus rezultatus, galime daryti išvadą, kad kas trečias IV kl. mokinys jau turi plombuotus nuolatinius dantis (10 pav.).
10 pav. I ir IV kl. mokinių skaičiaus priklausomybė nuo plombuotų nuolatinių dantų skaičiaus
Galime daryti išvadą, kad karieso paplitimas ir intensyvumas nuolatiniuose dantyse lyginant I ir IV kl. mokinius, su amžiumi didėja.
Remdamiesi tyrimo duomenimis, iš visų 214 mokinių, beveik trečdaliui (29,44 proc., n=63) buvo nustatytos pavienių dantų padėties anomalijos. Gautas statistinis reikšmingumas tarp burnos higienos ir dantų padėties anomalijos (p<0.05), kuris pavaizduotas 11 pav.
11 pav. I ir IV kl. mokinių burnos higienos priklausomybė nuo dantų padėties anomalijos
3.4. Mitybos įpročiai
Siekiant įvertinti mitybos įpročių svarbą karieso atsiradimui, buvo pateikta keletas klausimų, susijusių su mityba. Respondentų buvo klausiama apie jų vaikų mitybos įpročius (gazuotų gėrimų ir saldumynų vartojimo dėsningumus savaitės eigoje), žinias apie pridėtinį cukrų bei jo ribojimo galimybes.
Gazuotų gėrimų ir saldumynų vartojimas yra svarbus karieso atsiradimo rizikos veiksnys. Kaip galima matyti 12 ir 13 pav. šių pridėtinio cukraus šaltinių vartojimas yra dažnas I ir IV kl. mokinių tarpe.
12 pav. I ir IV kl. mokinių gazuotų gėrimų vartojimo dėsningumai
13 pav. I ir IV kl. mokinių saldumynų vartojimo dėsningumai
Vis dėlto, tarp gazuotų gėrimų, saldumynų vartojimo ir KPI+kp indekso nebuvo nustatytas statistinis reikšmingumas.
Vertinant tėvų žinias apie pridėtinį cukrų, 85,7 proc. respondentų teigė žinantys, kas yra pridėtinis cukrus, o 14,8 proc. nežinojo šio termino. Teigiamo atsakymo respondentų buvo klausiama, ar riboja savo vaikams produktus, turinčius savo sudėtyje cukraus. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) respondentų tvirtino, kad riboja produktus, turinčius pridėtinio cukraus, o ketvirtadalis (25 proc.) teigė neribojantys.
3.5. Tėvų žinios apie burnos higieną
192 motinų buvo teiraujamasi, iš kokių šaltinių nėštumo metu buvo gaunama informacija apie kūdikio burnos sveikatą. Išanalizavus duomenis buvo pastebėta, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų negavo žinių apie kūdikio burnos sveikatą nėštumo metu, kas yra labai apmaudu (14 pav.).
14 pav. Motinų gautos informacijos šaltiniai nėštumo metu
Respondentų teiravomės, ar jie žino apie burnos higienos svarbą bendrai organizmo būklei ir burnos ligoms. Iš gautų duomenų sužinojome, kad 88,3 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų atsakymas buvo teigiamas. Norint sužinoti iš kokių šaltinių buvo gautos turimos žinios, buvo prašoma pažymėti labiausiai tinkamus informacijos šaltinius. Daugiausia respondentų nurodė gydytoją odontologą (52,7 proc.), antroje vietoje buvo nurodyta žiniasklaida (33,5 proc.), o žinias iš
savo tėvų gavo 21,8 proc. atsakovų. 11,2 proc. respondentų nurodė šeimos gydytoją, 1,6 proc. - savo antrąją pusę, o 5,9 proc. - pažymėjo kita.
Siekiant įvertinti odontologų daromą įtaką tėvų turimoms žinioms apie burnos higienos priežiūrą, buvo klausiama, ar gydytojas odontologas suteikia pakankamai žinių. Beveik ketvirtadaliui (23,8 proc.) atsakiusiųjų odontologai nesuteikia pakankamai informacijos apie burnos priežiūrą, kai tuo tarpu 76,2 proc. respondentų užtenka gydytojo suteiktos informacijos.
3.6. Tėvų ir vaikų įpročiai, susiję su burnos higiena
Vidutinis vaikų amžius, iki kurio tik tėvai valė savo vaikams dantis buvo: pirmokų- 3,85 m., o ketvirtokų - 4,05 m.
Vidutinis vaikų amžius, nuo kurio jie pradėjo savarankiškai valytis dantis, be tėvų pagalbos, buvo: I kl. - 4,11 m., o IV kl. - 4,47 m.
15 ir 16 pav. galima stebėti tėvų atsakymų pasiskirstymą, į užduotą klausimą: iki kokio amžiaus padėjote savo vaikui išsivalyti dantis? Pastebima tendencija, kad daugiau I kl. mokinių tėvų dar valo savo vaikams dantis, lyginant su IV kl. mokinių tėvais. Literatūroje yra rekomenduojama, kad tėvai savo vaikams turi padėti išsivalyti dantis maždaug iki 7-8 m. Deja, diagramose stebimi duomenys neatitinka šių rekomendacijų.
15 pav. I klasės tėvų pasiskirstymas pagal vaikų amžių, iki kurio padėjo išsivalyti dantis
16 pav. IV klasės tėvų pasiskirstymas pagal vaikų amžių, iki kurio padėjo išsivalyti dantis
Atlikus išsamią duomenų analizę, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp KPI+kp intensyvumo lygio ir vaiko amžius, iki kurio tėvai padėjo valytis dantis (p<0.05).
Atliekant tyrimą buvo svarbu išsiaiškinti, kokias pagrindines burnos higienos priemones naudoja mokiniai. Nagrinėjant diagramą (17 pav.) galima matyti, kad dažniausiai naudojama burnos higienos priemonė yra dantų šepetėlis ir pasta. Retas vaikas naudoja vieno danties šepetėlį, liežuvio valiklį ar dantų siūlą, kas padėtų užkirsti kelią karieso atsiradimui.
17 pav. Mokinių naudojamos dantų valymo priemonės
Apklausa parodė, kad tik pusė mokinių (50 proc.) reguliariai 2 kartus per dieną valosi savo dantis, o net 46,3 proc. respondentų teigė, jog jų vaikai dantis valosi tik 1 kartą per dieną. Atsakymą - daugiau nei 2 kartus - pasirinko 2,8 proc. respondentų.
Gauti duomenys apie mokinių dantų valymo dažnį per parą buvo apjungti į dvi grupes - I grupė (nesivalo ir valosi 1 kartą) bei II grupė -2 kartus ir Daugiau nei 2 kartus - II grupė. Burnos higiena ir dantų valymosi dažnis yra statistiškai reikšmingai susiję rodikliai (p<0.05). Dažnesnis dantų valymasis sąlygoja geresnę burnos higieną.
Trukmė taip pat yra labai svarbi burnos higienos palaikymui. 63,1 proc. respondentų nurodė, kad jų vaikai dantis valosi iki 2 minučių, daugiau nei 2 minutes - 17,3 proc., mažiau nei 1 minutę - 16,8 proc., o nežino -1,4 proc.. Burnos higienos ir dantų valymosi laiko priklausomybė yra statistiškai reikšminga (p<0.05). Ilgesnis dantų valymosi laikas sąlygoja geresnę burnos higieną.
Dantų pasta yra viena pagrindinių naudojamų burnos priežiūros priemonių. Pastų pasiūla - begalinė, todėl svarbu išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis, respondentai jas renkasi. Diagramoje (18 pav.) pateikiami tėvų prioritetai (buvo galima rinktis kelis atsakymo variantus).
18 pav. I ir IV kl. tėvų prioritetas, renkantis dantų pastą
Daugiau nei pusė respondentų tvirtino naudojantys pastą su fluoru (59,3 proc.), o 16,8 proc. teigė nevartojantys savo sudėtyje fluoro turinčių pastų. 14 proc. trūko žinių apie fluoro poveikį, o 9,8 proc. respondentų teigė neskaitantys sudėties.
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime ištirta 108 I kl. ir 106 IV klasės mokiniai, kurie mokosi Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, bei jų tėvai. Iš gautų tyrimo rezultatų galime spręsti, kad iškelta hipotezė, dantų kariesas yra plačiai paplitęs tarp Alytaus miesto I ir IV klasių mokinių, jų burnos higiena yra patenkinama, o tėvų žinios apie savo vaikų burnos higieną, įpročius bei mitybos svarbą yra vidutinės, pasiteisino.
Karieso paplitimas tiriamų mokinių tarpe buvo 85,5 proc. Šie statistiniai duomenys atskleidžia, kokia prasta situacija yra mažesniuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Alytus. Apžvelgus kitą lietuvių autorių darbą, skirtą analizuoti 7-12 m. moksleivių krūminių dantų karieso profilaktikos programą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, buvo pastebėta, kad tiek 7 metų, tiek 10 metų mokinių grupėje karieso paplitimas viršijo 85 proc. [35]. Tai reiškia, kad dantų kariesas yra globaliai Lietuvos mastu paplitusi opi problema.
Nagrinėjant nuolatinių dantų būklę, galime daryti prielaidą, kad dažniausiai karieso pažeisti dantys buvo pirmieji krūminiai dantys, dėl savo ankstyvojo dygimo amžiaus ir išreikštos anatomijos. Atlikus karieso intensyvumo vertinimą nuolatiniuose dantyse pastebimas reikšmingas skirtumas tarp I ir IV kl. mokinių pirmųjų moliarų: IV kl. mokiniai turi 6 kartus daugiau plombuotų ir dvigubai daugiau karieso pažeistų dantų, lyginant su I kl. mokiniais. Tai reiškia, kad didėjantis karieso intensyvumas nuolatiniuose dantyse pastebimas didėjant amžiui. Ši tendencija pastebima ir Dammamo universitete, Saudo Arabijoje atliktame tyrime, kuriame buvo nustatyta, kad karieso paplitimo didėjimas nuolatiniuose dantyse tarp 10-12 m. mokinių taip pat buvo statistiškai reikšmingas [36].
Karieso atsiradimui svarbų vaidmenį vaidina ne tik amžius, bet ir burnos higiena. Atlikus gautų rezultatų statistinę analizę nustatyta, kad geresnė burnos higiena sąlygoja mažesnį KPI+kp indeksą, o geresnė burnos higiena pastebima šeimose, kuriose mažesnis vaikų skaičius. Gauti rezultatai atitiko Babaei A. ir bendraautorių atliktą tyrimą, kuris nustatė, kad prasta burnos higiena lemia didesnį ėduonies intensyvumo laipsnį [37].
Tėvai turi didžiausią įtaką visais sveikatos aspektais, tiek fizinės tiek psichologinės, kuri prasideda nuo pat vaiko gimimo, todėl tyrimo tikslas buvo įvertinti tėvų žinias apie burnos sveikatos priežiūrą ir jos įtaką palaikant jų vaikų mitybos ir higienos įpročius [8, 38]. Nėštumo metu yra svarbu gauti informacijos apie kūdikio burnos priežiūrą, nes tai yra pamatas, leidžiantis užtikrinti vaiko burnos sveikatą. Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių motinų negavo žinių apie
kūdikio burnos sveikatą nėštumo metu, kas yra labai apmaudu. Kaip teigia JAV, Šiaurės Karolinoje atlikto tyrimo autoriai, nėščios moters žinios ir veiksmai, susiję su jos burnos sveikata, yra kertinis pamatas jų vaikų burnos sveikatai ir gali būti raktas, skirtas užkirsti kelią vaikų karieso atsiradimui [39].
Didžioji dauguma tėvų tikino, kad žinių apie burnos higieną gavo iš savo gydytojo odontologo, o tai reiškia, kad sveikatos sistema veikia reikiama linkme, bet ne taip efektyviai, kaip turėtų. Nustatyta, kad KPI+kp intensyvumo lygis ir vaiko amžius, iki kurio tėvai padėjo valytis dantis savo atžaloms yra reikšmingai susiję su karieso paplitimu. Gauti rezultatai parodė, kad labai daug tėvų pasitiki savo vaikų dantų valymo įgūdžiais ir leidžia nuo ankstyvo amžiaus dantis valytis savarankiškai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dantų valymo įgūdžiai susiformuoja tik 7-8 gyvenimo metais ir tik tuomet vaikas yra pajėgus savarankiškai atlikti šią procedūrą. Daugiau nei pusė (52,8 proc.) I ir IV kl. mokinių dantis valo du ir daugiau kartų per dieną, o likusi dalis - 1 kartą arba iš viso nesivalo. Gautus rezultatus pravartu palyginti su Lenkijoje atliktu tyrimu, kuriame matome, kad tik 64 proc. mokyklinio amžiaus vaikų dantis valo 2 kartus per dieną [40]. Remiantis šių tyrimų rezultatais, galime daryti išvadą, kad didelė dalis mokinių dar neturi susiformavusių burnos higienos įpročių, kurie yra svarbūs, karieso atsiradimo prevencijai.
Siekiant nustatyti I ir IV kl. mokinių mitybos įpročius, buvo gauti grėsmę keliantys rezultatai - 100 proc. apklaustųjų vaikų saldumynus valgo bent kartą per savaitę ir dažniau. Lenkijos autorių atliktuose tyrimuose nurodoma, kad 70 procentų vaikų valgo saldumynus kasdien arba bent kelis kartus per savaitę [40]. Kadangi cukrus yra neabejotinai svarbiausias dantų karieso etiologijos veiksnys, o tyrimuose gauti rezultatai nedžiugina, svarbu ugdyti mitybos įpročius, siekiančios sumažinti užkandžiavimų skaičių [41].
Dantų karieso prevencija apima dantų valymo įpročius bei naudojamas higienos priemones. Atlikus tyrimą buvo išsiaiškinta, kad apart dantų šepetėlio ir pastos, vaikai nėra linkę naudoti kitų burnos higienos priežiūros priemonių. Pastą su fluoru naudojo tik daugiau nei pusė respondentų. Šiuos rezultatus galima paaiškinti tėvų žinių stoka apie fluoro daromą įtaką karieso prevencijoje [42]. Daugybė kitų tyrimų įrodė, kad reguliariai naudojamas fluoras gali užkirsti kelią karieso atsiradimui ir vystymuisi [42,43].
Padėka: nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei Eglei Aidai Bendoraitienei už suteiktą pagalbą.
Interesų konfliktas: autoriui interesų konfliktų nebuvo.
IŠVADOS
1. Karieso paplitimas tarp tiriamųjų yra 85,5 proc. (I kl. - 86,1 proc., o IV kl. - 84,9 proc.). I kl. mokinių vidutinė KPI+kp reikšmė lygi 3,77 (vidutinis karieso intensyvumo lygis), o IV kl. - 2,97 (žemas karieso intensyvumo lygis). Tirtųjų burnos higiena patenkinama (I kl. OHI vidurkis yra 1,6, o IV kl. - 1,44). Burnos higiena ir KPI+kp indeksas yra statistiškai reikšmingai susiję rodikliai. Taip pat nustatytas statistinis reikšmingumas tarp burnos higienos ir dantų padėties anomalijos.
2. Tyrimo duomenys parodė,kad daugiausia mokinių tėvų buvo įgiję aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą (26,2 proc.), vidurinį - 25,2 proc., aukštesnįjį (profesinį) išsilavinimą - 24,8 proc., aukštąjį universitetinį - 19,2 proc., o pagrindinį - 4,7 proc. Nustatytas statistinis ryšys tarp burnos higienos ir šeimoje auginamų vaikų skaičiaus (p<0.05). Geresnė burnos higiena pastebima šeimose, kuriose auga mažesnis vaikų skaičius. Su kitais socioekonominiais veiksniais statistinis reikšmingumas nebuvo rastas.
3. Dažniausiai naudojamos burnos higienos priemonės yra dantų šepetėlis ir pasta. Retas vaikas naudoja vieno danties šepetėlį, liežuvio valiklį ar dantų siūlą. Daugiau nei pusė respondentų vartoja pastą su fluoru. Daugiau nei pusė mokinių dantis valosi 2 kartus per dieną ar dažniau. Dažnesnis dantų valymasis turi įtakos geresnei burnos higienai. Nustatyta, kad kuo ilgiau tėvai padėjo savo vaikams išsivalyti dantis, tuo žemesnis karieso intensyvumo lygis. Taip pat gautas statistinis ryšys tarp dantų valymosi trukmės ir burnos higienos. Ilgesnis dantų valymosi laikas sąlygoja geresnę burnos higieną. I ir IV kl. mokinių tarpe pridėtinio cukraus turinčių produktų, tokių kaip gazuoti gėrimai ir saldumynai, vartojimas yra dažnas.
4. IV kl. mokiniai turi dvigubai daugiau nuolatinių kariozinių (vieną ir daugiau) dantų nei I kl. mokiniai. 30,19 proc. IV kl. mokinių turi vieną ir daugiau plombuotų nuolatinių dantų, o I kl. - tik 5,56 proc. Karieso paplitimas ir intensyvumas nuolatiniuose dantyse su amžiumi didėja.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į gautus rezultatus, kad karieso paplitimas tarp I ir IV kl. mokinių yra 85,5 proc., KPI+kp indeksas priklauso nuo burnos higienos, o dažnesnis ir ilgesnis dantų valymasis sąlygoja geresnę burnos higieną, svarbu:
1) ugdyti mokinių dantų valymo įgūdžius, atkreipiant dėmesį į valymo techniką, dažnį, trukmę ir vartojamas papildomas burnos priežiūros priemones, tokias kaip dantų siūlas, vieno danties šepetėlis, pasta su fluoru ir kt.
2) Skatinti tėvus domėtis vaikų burnos higiena, atkreipti dėmesį į mitybą, vadovautis rekomendacija ,,Saldumynai šeštadieniais”, kuri skatina sumažinti pridėtinio cukraus vartojamų produktų kiekį ir dažnį.
3) Įtraukti mokytojus į burnos sveikatos ugdymą, kurie gali prisidėti prie karieso intensyvumo paplitimo mažinimo ir geresnės burnos higienos palaikymo, vedant interaktyvias pamokas ir užsiėmimus.
4) Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai parengti pakeitimus, susijusius su privalomuoju profilaktiniu sveikatos patikrinimu pas gydytoją odontologą, ne kas metus, o kas 6 mėn.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Runnel R. Oral health among elementary school children and the effects of polyol candies on the prevention of dental caries [dissertation]. Department of Stomatology, University of Tartu, Estonia 2015; p. 10-18, 37-38.
2. Jaime RA, Carvalho TS, Bonini GC, Imparato JCP, and Mendes FM. Oral Health Education Program on Dental Caries Incidence for School Children. Journal of Clinical Pediatric Dentistry: Spring, Vol. 39, No. 3, 2015; p. 277-283.
URL:https://jocpd.org/doi/10.17796/1053-4628-39.3.277?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori:rid:cros sref.org&rfr_dat=cr_pub%3dpubmed
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS 2016–2023 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO. Antrasis skirsnis, fizinė ir psichinė visuomenės sveikata 7.1., Vilnius 2015.
URL: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4d3dc740a3c411e58fd1fc0b9bba68a7
4. Brein, DJ, Fleenor, TJ, Jr, Kim, S.‐W. and Krupat, E. Using the Theory of Planned Behavior to Identify Predictors of Oral Hygiene: A Collection of Unique Behaviors. Journal of Periodontology 2016; p. 87: 312-319.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26469810
5. Zeng L, Zeng Y, Zhou Y, Wen J, Wan L, Ou X, Zhou X. Diet and lifestyle habits associated with caries in deciduous teeth among 3- to 5-year-old preschool children in Jiangxi province, China. BMC Oral Health 2018; p. 18(1):224.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6302433/
6. Shaghaghian S, Savadi N, Amin M. Evaluation of parental awareness regarding their child’s oral hygiene. International Journal of Dental Hygiene 2016; 15(4), e149–e155.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27113969
7. Baginska J, Rodakowska E. Knowledge and practice of caries prevention in mothers from Bialystok, Poland. International Journal of Collaborative Research on Internal Medicine & Public
Health Vol. 4 No. 4 2012.
URL: https://www.iomcworld.org/articles/knowledge-and-practice-of-caries-prevention-in-mothers-frombialystok-poland.pdf
