2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
GYVULIŲ MITYBOS KATEDRA
DEIMANTö UTARAVIČIŪTö
BUROKöLIŲ MAISTINGUMO KITIMAS PRIKLAUSOMAI
NUO TRĘŠIMO IR LAIKYMO
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: doc. dr. Janina Černauskien÷
3 TURINYS SUMMARY ... 4 SANTRAUKA ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.2 Burok÷lių maistin÷s medžiagos ... 12
1.4 Burok÷lių maistingumo kitimas priklausomai nuo laikymo... 19
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 26
3.1 Valgomųjų burok÷lių maistingumo kitimas, priklausomai nuo tręšimo ir augimo sąlygų ... 26
3.1.1 Azoto trąšų įtaka burok÷lių derlingumui ir morfologiniams rodikliams... 26
3.1.2 Papildomo tręšimo per lapus boro trąšomis įtaka burok÷lių derlingumui ir orfologiniams rodikliams ... 28
3.1.3 Trąšų poveikis valgomųjų burok÷lių cheminei sud÷čiai bei kokybei... 29
3.2.1 Papildomo tręšimo įtaka nitratų ir biogeninių aminų kaupimuisi burok÷lių šakniavaisiuose ... 31
3.3 Burok÷lių chemin÷s sud÷ties kitimas, priklausomai nuo laikymo ... 35
3.3.1 Prekinio derliaus kitimas laikymo metu ... 35
3.3.2 Sausosios medžiagos ... 36 3.3.3 Cukrus... 37 3.3.4 Vitaminas C ... 38 3.3.6 Kalis ir natris ... 41 IŠVADOS... 45 PADöKA ... 47 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 48 PRIEDAI ... 52
4
SUMMARY
CHANGE OF BEET NUTRITION DEPENDING OF FERTILIZATION AND STORAGE LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES
Kaunas, 2011 m.
Supervisor doc. dr. Janina Černiauskien÷
Master thesis extent – 57, pages, including 11 tables, 15 pictures and 6 appendixes.
The objective of this master thesis is to determine how:
- different fertilizers affect concentration of nutrients and nitrates in red beetroots. - storage length affects concentration of nutriens.
Key words: beetroots, fertilization, storage, chemical composition, nutritiousness, composition change.
This master thesis in 2008-2011 was written in Lithuanian university of health sciences, Animal nutrition cathedral, Lithuanian Institute of Agriculture‘s Agrochemical research laboratory. Analysis of literature sources and self-completed experiments showed the following results:
• Fertilizing beetroots with monomial fertilizer – ammonium nitrate with basic superphosphate, harvest increased up to 76% (P<0.01). The best standart harvest output was achieved by combining “Nutrifol brown” and “Nutribol N30” fertilizers.
• Maximum dry matter accumulated in beetroots, fertilized with combination of N90P120K180,
calcium nitrate and nitrogen N15 – 13.8% (P<0.05). Minimum (12.2%) dry matter accumulated
in beetroots, fertilized with combination N90P120K180, “Nutrifol brown” and “Nutribol N30”.
• Minimum level of sugar (9.5 g/100 g) was estimated in beetroots fertilized with F and calcium nitrate, maximum – 11.1% - in beetroots fertilized with N90P120K180 and “Nitrabor” exceeding
the combination of F and calcium nitrate by 13.6%.
• Maximum of nitrates was estimated in beetroots, which in addition to main fertilizers were augmented with calcium nitrate – N10 1474 mg/100 g. (P<0.05).
5 Examining composition of beetroots after one, three, five months of storage showed the following results:
• Maximum amount of dry matter was estimated in „Bordo“ beetroot variety – 14.3 g/100 g (P<0.05) – 19.3% more than after one month of storage. Minimum amount of dry matter accumulated in „Ilgiai“ variety – 12.5 g/100 g (P<0.05).
• Maximum decrease of sugar level after five months was estimated in „Ilgiai“ variety – 46.37%, minimum – in „Bordo“ variety – 44.6% (P<0.05).
• Maximum decrease of vitamin C after five months was estimated in „Ilgiai“ variety – 46.9 %, minimum (44.7%) – in „Kamuoliai“ variety.
• Maximum nitrate level decrease during the storage period was estimated in „Kamuoliai“ variety – 10.1%, minimum – in „Bordo“ variety – 9.3%.
• During the experiment maximum amount of potassium accumulated in „Bordo“ variety – 2.1% more compared to results after one month of storage. After 5 months minimum amount of potassium accumulated in „Ilgiai“ variety – 1.9%.
6
SANTRAUKA
Deimant÷ Utaravičiūt÷
BUROKöLIŲ MAISTINGUMO KITIMAS PRIKLAUSOMAI NUO TRĘŠIMO IR LAIKYMO
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA, VETERINARIJOS FAKULTETAS
GYVULIŲ MITYBOS KATEDRA
Kaunas, 2011
Darbo vadov÷ doc. dr. Janina Černauskien÷
Darbo apimtis - 57 puslapiai, tarp jų: 11 lentelių, 15 paveikslų ir 6 priedai.
Raktiniai žodžiai: burok÷liai, tręšimas, laikymas, chemin÷ sud÷tis, maistingumas, sud÷ties kitimas.
Darbo tikslas: nustatyti skirtingų trąšų įtaką maistingųjų medžiagų bei nitratų kaupimuisi raudonųjų burok÷lių šakniavaisiuose. Nustatyti burok÷lių maisto medžiagų kitimą priklausomai nuo sand÷liavimo trukm÷s.
Magistro darbas 2008-2011 m. atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mitybos katedros, LŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Tyrimo metu, išanalizavus šaltinių duomenis ir atlikus savus turimus, buvo nustatyta:
• Tręšiant burok÷lius vienanar÷mis trąšomis amonio salietra su paprastu superfosfatu derlius padid÷ja iki 76 proc.(P<0,01). Geriausia standartinio derliaus išeiga gauta burok÷lius tręšiant nutrifolo rudo - nutriboro N30 trąšų deriniu.
7 • Daugiausiai sausųjų medžiagų sukaup÷ burok÷liai, tręšti N90P120K180 su kalcio salietra ir azotu
N15 – 13,8 proc. (P<0,05). Mažiausiai (12,2 proc.) sausųjų medžiagų sukaup÷ N90P120K180 su
nitrofolu rudu + nutroboru tręšti burok÷liai.
• Mažiausiai cukraus nustatyta kalcio salietra - N15 tręštuose burok÷liuose, o daugiausia – 11,1
proc. – N90P120K180 su nitraboru tręštose daržov÷se, t.y. 13,6 proc. daugiau nei tręštuose kalcio
salietra.
• Daugiausiai nitratų nustatyta burok÷liuose, kurie kartu su fonin÷mis trąšomis buvo tręšti kalcio salietra - N10 1474 mg/100g (P<0,05). Kalcio salietra ir azotu N15 papildomai tręšti burok÷liai
nitratų sukaup÷ mažiausiai – 924 mg/100 g (P<0,05).
Burok÷lių sand÷liavimo eigoje atlikus jų sud÷ties tyrimus po vieno, trijų ir penkių m÷nesių gauti rezultatai leidžia daryti šias išvadas:
• Didžiausias sausųjų medžiagų kiekis po penkių sand÷liavimo m÷nesių nustatytas „Bordo“ veisl÷s burok÷liuose – 14,3 g/100 g (P<0,05), t.y. 19,3 proc. daugiau, nei po vieno laikymo m÷nesio. Mažiausiai per tą patį laikotarpį sausųjų medžiagų sukaup÷ - „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai – 12,5 g/100g (P<0,05).
• Didžiausias cukraus kiekio sumaž÷jimas penkis sand÷liavimo m÷nesius nustatytas „Ilgiai" veisl÷s burok÷liuose - 46,37 proc. Mažiausiais – „Bordo“ veisl÷s burok÷liuose – 44,6 proc. • Didžiausi vitamino C nuostoliai po penkių sand÷liavimo m÷nesių nustatyti „Ilgiai“ veisl÷s
burok÷liuose – 46,9 proc., mažiausi (44,7 proc.) – „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liuose (P<0,05). • Didžiausias nitratų kiekio sumaž÷jimas burok÷liuose laikymo metu nustatytas „Kamuoliai“
veisl÷s burok÷liuose - 10,1 proc. Mažiausias - „Bordo“ – 9,3 proc.
• Bandymo metu daugiausiai kalio sukaup÷ „Bordo“ veisl÷s burok÷liai – 2,1 proc. daugiau, lyginant su rezultatais, gautais po vieno sand÷liavimo m÷nesio. Po 5 bandymo m÷nesių mažiausiai kalio sukaup÷ „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai – 1,9 proc.
• Daugiausiai natrio sukaup÷ „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai – 2,9 proc., tuo tarpu mažiausiai – „Bordo“ veisl÷s burok÷liai – 2,5 proc.
8
ĮVADAS
Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje vis daugiau d÷mesio imta skirti žmonių sveikatai ir mitybai. Lietuvoje taip pat imta labiau dom÷tis maisto įtaka sveikatai ir ypač produktų kokybe, kuri nemaža dalimi nulemia organizmo atsparumą ligoms, tinkamą jo vystymąsi ir veiklą. Tai nul÷m÷ vartotojų požiūrio į maistą pasikeitimas, keičiantis maisto produktų auginimo bei perdirbimo technologijoms.
Konkurencija maisto produktų rinkoje verčia gamintojus ieškoti vis naujų būdų, leidžiančių gerinti išleidžiamų produktų kokybę ir didinti jų realizavimo apimtį. Jeigu ilgai pagrindiniais produktų kokyb÷s rodikliais buvo laikomas produktų kiekis ir juslin÷ kokyb÷, tai dabar vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip geriau suprasti ir įvertinti vartotojų poreikius, taip pat pagerinti žaliavų ir produktų saugumą bei mitybinę (biologinę) vertę (Szczesniak, 2002).
Lapiniai burok÷liai buvo auginami jau senov÷s Egipte, Graikijoje. Čia jie buvo vartojami kaip vaistas. Kaip daržov÷ prad÷ta kultivuoti 14–15 šimtmetyje, o selekcionuoti prad÷ti 18 amžiuje (Minknov ir kt., 1980)
Daržov÷s yra pagrindin÷ kasdienio raciono dalis ir jų kokyb÷ yra vertinama daugybe požiūriu: energinio, maistingumo, išsilaikymo sand÷liuojant, juslinių savybių ir kt. Burok÷liai vertinami d÷l turtingos mineralų (mikro elementų ir makro elementų) ir vitaminų sud÷ties, didelio vandeningumo, nes vanduo gyvybiškai reikalingas žmogaus organizmui. Burok÷lių sultys rekomenduojamos kepenų funkcijai reguliuoti, šlapimui varyti. Sultys gerina medžiagų apykaitą, mažina arterinį kraujo spaudimą sergant hipertonine liga. Jos taip pat valo organizmą: padeda šalinti iš organizmo toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, stiprina visų organizmo sistemų darbą.
Kad daržov÷s būtų kuo naudingesn÷s organizmui, auginant jas atsižvelgiama į kokyb÷s rodiklius, tokius kaip nitratų bei nitritų, fosfatų ir kitų nepageidaujamų junginių kiekį. Norint išauginti kuo labiau šiuo kokyb÷s požiūriu vertinamas daržoves, vis labiau populiar÷ja ekologin÷ daržininkyst÷, taip pat vis atsargiau naudojamos chemin÷s trąšos. Vis labiau tobulinamos daržovių laikymo patalpos, atsižvelgiant į atliktus tyrimus šia linkme. Burok÷lių sud÷čai ir išsilaikymui per žiemą įtakos turi ir šių daržovių veisl÷s, pasirinktos auginti. Burok÷lių selekcija kryptingai tobulinama min÷tų kokyb÷s rodiklių linkme.
9 Darbo tikslas: apibendrinti atliktų bandymų duomenis kaip maistingųjų medžiagų ir nitratų kaupimąsi burok÷liuose veikia trąšos. Nustatyti burok÷lių maisto medžiagų kitimą priklausomai nuo sand÷liavimo trukm÷s.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie raudonųjų burok÷lių maistingumo kitimą priklausomai nuo tręšimo.
2. Susipažinti su raudonųjų burok÷lių ÷minių metodika.
3. Nustatyti burok÷lių cheminę sud÷tį ir jos kitimą laikymo metu. 4. Apibendrinti tyrimų rezultatus.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Botaninis burok÷lių apibūdinimas
Burok÷liai priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimos Beta gentčiai Beta vulgaris L. rūšies augalai. Pagal V.T.Krasočkino klasifikaciją Beta vulgaris L rūšis turi 2 porūšius: azijinį (subsp. asiatica Krassochk.) ir europinį (subps. europea Krassochk.). Azijinis porūšis jungia tris grupes (Gedvydis, 1994):
• Var. atrorubra Krassochk – mūsų šalyje auginami burok÷liai, Šakniavaisių minkštimas raudonas, lapaplokšt÷s tamsiai žalios, su raudonais lapkočiais ir lapų gyslomis.
• Var. rubrifolia Krassochk. – raudonlapiai burok÷liai.
• Var. viridifolia Krassochk – žalialapiai (žali lapkočiai ir lapų gyslos) burok÷liai. • Var. Atrorubra Krassochk. Atmainos burok÷lių veisl÷s grupuojamos į tipus: • Egipto • Krosbi • Bordo • Detroit • Eklips • Cilindriniai • Erfurto
Valgomojo burok÷lio šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni, lapkočiai tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. Lapai dideli (5–20 cm), vešlūs, žali su raudonomis gyslomis. Paliktas žiemoti, antrais metais burok÷lis išaugina stiebą su smulkiais, į varpas susitelkusiais, v÷jo apdulkinamais žiedais (Grūdas, 1985).
Lietuvoje labiau paplitę burok÷liai su apvaliais šakniavaisiais. Sukurtos penkios veisl÷s burok÷lių su apvaliais šakniavaisiais ir viena su pailgais (Karklelien÷, 2008):
• Kamuoliai – vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties daugias÷kl÷ veisl÷. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti. Floema tamsiai raudona.
• Bordo – vidutinio ankstyvumo daugias÷kl÷ veisl÷ stambia vešlia lapija. Šakniavaisiai apvaliai plokšti arba apvalūs. Šakniavaisių floema tamsiai raudona.
11 • Nev÷žis pasižymi stambia lapija ir šakniavaisiais, kurie yra apvaliai plokšti arba plokšti. Veisl÷ atspari sausroms. Peraugusių ar nevisai subrendusių šakniavaisių koncentriniai žiedai ryškūs (Karklelien÷, 2008).
• Ainiai – vidutinio ankstyvumo, turintys stambią lapiją veisl÷. Šakniavaisiai apvaliai plokšti ir apvalūs. Floema tamsiai raudona kartais su violetiniu atspalviu.
• Jonai – pasižymi smulkia lapija ir lapkočiais, šakniavaisiai apvalios ir ovaliai apvalios formos, Minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais. Šakniavaisių odel÷ lygesn÷, nei kitų veislių, plonesn÷ pagrindin÷ šaknis, mažesn÷ skrotel÷.
• Ilgiai – dvis÷kl÷, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veisl÷. Cilindriniai šakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių floema rausva su šviesiais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu.
1 pav. Valgomojo burok÷lio (beta vulgaris L.) skirtingų veislių tipų šakniavaisių formos: a – plokščiai apvalūs, b – cilindrinis; C - apvalus, d – verpstiškas
12 1.2 Burok÷lių maistin÷s medžiagos
Vaisiai ir daržov÷s žmogaus mityboje užima svarbią vietą, tačiau tai n÷ra baltymų ar riebalų šaltinis. Jie vertinami d÷l ląstelienos, pektinų, gausyb÷s vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ypač vaisiai ir daržov÷s vertinami sveikatos požiūriu (Mikalauskait÷, 1985). Gamtin÷s sąlygos Lietuvoje palankios įvairioms daržov÷ms, vaisiams ir uogoms auginti. Tačiau jau užauginama ir suvalgoma vis dar permažai (Dambrauskait÷, 2000).
Daržovių mitybin÷ reikšm÷ nevienoda, tačiau visos jos turi 70 – 90 proc. vandens, 1,7 – 9,0 proc. cukrų, 0,5 – 1,5 proc. maistinių skaidulų, 0,7 – 6,5 proc. baltymų (Dambrauskien÷, 2003). 100 g. burok÷lių yra 86 g. vandens, apie 14 g. sausųjų medžiagų.
Kaip teigia Viškelis (2003), burok÷liuose yra tirpiųjų medžiagų (15 proc.), vitamino C (apie 17,67 mg/100 g ), maistinių skaidulų (9,9 proc.), cukrų (0,9 proc.).
Burok÷lių sud÷tyje yra reikalingų žmogaus organizmui mineralinių medžiagų: kalio 177 mg/100 g, kuris saugo organizmą nuo kalio pertekliaus. Jis palaiko normalią medžiagų apykaitą, širdies kraujagyslių ir raumenų veiklą. Žmogui per parą kalio reikia maždaug 2,5 – 5,0 g normaliai širdies, kraujagyslių ir raumenų veiklai palaikyti (Viškelis, 2000). Trūkstant kalio, did÷ja kraujospūdis, atsiranda širdies veiklos sutrikimai, raumenų silpnumas. Kalio perteklius taip pat žalingas, nes sukelia toninius raumenų sutrikimus (Petkevičien÷, 2002).
Natrio burok÷liuose taip pat nemažai – apie 160 mg/100g. Natris būtinas organizmo augimui, fosforo apykaitai. Jis mažina kraujospūdį. Trūkstant natrio padid÷ja nervų sistemos jautrumas, atsiranda traukuliai (Viškelis, 2000).
Geležies kiekis yra 0,41 mg/100 g. Kituose šaltiniuose nurodomas kiekis 0,9 mg/100 g valgomosios dalies (Rajaev, 2010).
Burok÷liuose kalcio yra nuo 30 mg/100 g iki 61 mg/100 g (Dambrauskait÷, 2003), Kitų autorių teigimu, kalcio 100 g. valgomosios dalies yra 23 mg/100 g (Nair, 2010). Šis elementas būtinas normaliam kaulų vystymuisi. Ilgai negaunant pakankamai kalcio, gali suminkšt÷ti kaulai, atsirasti traukuliai, sumaž÷ti kraujo kreš÷jimas, sutrikti nervų sistemos veikla (K÷velaitis, 2006).
Fosforo, lyginant su kitomis mineralin÷mis medžiagomis, burok÷liuose mažiau – 2,9 g/100 g, (Dambrauskait÷, 2003), 42 g/100 g (Nair, 2010). Kituose šaltiniuose nurodoma 49 mg/100 g.
Burok÷liai reikšminga raciono dalis d÷l vitaminų, esančių jo sud÷tyje:
Vitaminas A (retinolis)būtinas odos ir gleivinių ląstelių susidarymui ir atsinaujinimui, yra svarbus reg÷jimui – padeda skirti šviesą, tamsą ir spalvas, svarbus normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi, nervų sistemos veiklai ir organizmo atsparumui ligoms (imunitetui). Vitaminas A veikia
13 ir kaip antioksidantas – apsaugo nuo organizmą pažeidžiančių laisvųjų radikalų poveikio. Skirtingų autorių duomenimis vitamino A kiekis burok÷liuose nurodomas nevienodai: 7 µg/100 g, (Nair, 2010), 2 µg/100 g (Vitaminų pasaulis, 2008).
Burok÷liai turi daugelį B grup÷s vitaminų: Vitamino B3 (niacino) burok÷liuose randama
daugiau nei kitų vitaminų - apie 0,2 mg/100 g (Vitaminų pasaulis, 2008), 0,29 mg/100 g (Nair, 2010). Šis vitaminas dalyvauja baltymų ir angliavandenių apykaitoje, kurio pasigaminimui organizme reikalingas vitaminas B6. Trūkstant niacino, pasireiškia simptomai, panašūs į kitų B grup÷s vitaminų
trūkumo sukeltus požymius. Per parą žmogui reikia 15 - 25 mg vitamino B3.
Vitaminų B1 (tianino, aneurino) ir B2 (riboflavino) burok÷liuose yra atitinkamai apie 0,03
mg/100 g. ir 0,05 mg/100 g. Žmogus per parą vidutiniškai šių vitaminų turi gauti apie 2 – 3 mg, kurie reikalingi normalioms baltymų, riebalų bei skrandžio ir kepenų funkcijoms palaikyti.
Vitaminas B6 (piridoksinas) taip pat svarbus riebalų bei baltymų gamybai – jo burok÷liai turi
apie 0,05 mg/100 g. Per parą žmogui šio vitamino reikia apie 0,1 – 0,5 mg.
Vitamino C (askorbo rūgšties) burok÷liuose randama daugiau nei kitų vitaminų – apie 11,4 mg/100 g (Petronien÷, 2004). Kitų autorių duomenimis, vitamino C burok÷liuose yra iki 17,89 g/100 g (Андрианов, Никольская, 2004). Askorbo rūgštis dalyvauja baltymų bei angliavandenių apykaitoje, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, l÷tina aterosklerozę. Per parą žmogui reikia gauti apie 50 – 100 mg vitamino C (K÷velaitis, 2006).
14 Kaip matome iš 2 paveikslo duomenų, burok÷lių vandeningumas yra apie 86 proc. Kitą dalį-apie 14 proc. - burok÷lių mas÷s sudaro sausosios medžiagos, iš kurių daugiausia (18 proc.) skaidulinių medžiagų.
3 pav. Mineralinių elementų kiekis mg/100 g burok÷lių (Gegužis, 2001)
Kalbant apie burok÷lių mineralines medžiagas, der÷tų išskirti kalį (K) ir natrį (Na). Kaip matome iš 3 pav. duomenų, burok÷liuose kalio (K), lyginant su kitomis mineralin÷mis medžiagomis pvz. fosforu, yra 78,7 proc. daugiau. Natrio (N) randama 76,4 proc. daugiau nei fosforo, t.y. 42 mg/100 g.
1 lentel÷. Vitaminų ir karotino kiekis raudonuosiuose burok÷liuose mg/100 g (Gegužis, 2001) Vitaminai (mg/100 g) Karotinas Vitaminas A (µg/100 g) B1 B2 PP C 0,01 2,00 0,02 0,04 0,20 10,00
Apibendrinant galima teigti, kad burok÷liai turtingi ne tik mineralin÷mis medžiagomis bet ir vitaminais. Kaip matyti iš 1 lentel÷s duomenų, burok÷liai pasižymi vitamino C gausa (10,00 mg/100g),
15 bei svarbiu organizmui vitaminu A (2.00 µg/100 g). Burok÷liai taip pat turtingi skysčiais bei ląsteliena, kuri neatsiejama nuo normalios žarnyno veiklos.
1.3 Veiksniai, įtakojantys burok÷lių augimą
Burok÷lių derlius ir išorin÷ šakniavaisių kokyb÷ priklauso nuo veisl÷s ar hibrido genetin÷s prigimties, dirvos, daržovių auginimo būdų bei meteorologinių sąlygų (Karklelien÷, 2006).
Temperatūra: Didel÷s įtakos burok÷lių derlingumui ir jų biocheminei sud÷čiai turi meteorologin÷s sąlygos. Burok÷lių poreikis temperatūrai atskirais jų vystymosi tarpsniais nevienodas. S÷klos pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 4 – 5 oC. Daigeliai pasirodo po 3 – 3,5 savaičių. Burok÷liai reikliausi šilumai s÷kloms dygstant ir šakniavaisiams formuojantis. Optimali temperatūra tuo laikotarpiu turi būti +20 – 25 0C. Nuo s÷klų sudygimo iki šakniavaisių formavimosi pradžios burok÷liai geriausiai auga +15 – 18 0C temperatūroje. Daigai žūva, kai atšąla iki -3- 4 oC, o suaugusių augalų lapai pakenčia -5 – 6 0C šalnas. Subrendusiems burok÷lių šakniavaisiams nekenkia -3 – 50C rudenin÷s šalnos, tačiau išrauti iš dirvos šakniavaisiai pašąla -1 – 2 oC temperatūroje.
Po užsitęsusių pavasario šalnų pirmamečiame burok÷lių pas÷lyje padaug÷ja žyduolių. Žyduoliškumą skatina sausi ir karšti orai.
V÷sūs orai daugiau įtakos turi vidutinio ankstyvumo ir vidutinio v÷lyvumo burok÷lių šakniavaisių derliui negu ankstyvųjų (Petronien÷, 2001).
2 lentel÷. Temperatūros įtaka burok÷lių s÷klų dygimui
Sudygimo trukm÷ dienomis Aplinkos temperatūra oC
21-18 8-9
16-12 10-15
5-6 18-20
Aptariant 2 lentel÷s duomenis galima teigti, kad vegetacijos metu burok÷liams augti optimali temperatūra yra 18–200 C. Kuo vegetacijos laikotarpiu optimalesn÷s augimo sąlygos, tuo didesnis ir kokybiškesnis burok÷lių derlius.
Šviesa. Burok÷liai – šviesiam÷g÷ ilgos dienos daržov÷. V.T. Krasočkino duomenimis, norint gauti didelį geros kokyb÷s šakniavaisių derlių, būtinas normalus apšvietimas. Pav÷sis 30 – 35 proc.
16 mažina derlių. Kitų autorių duomenimis, pav÷sis mažina ir biochemiškai vertingų medžiagų kiekį šakniavaisiuose. Šviesos trūkumas ryte padaro daugiau žalos nei pavakaryje (Svetika, 1986).
Be šviesos burok÷lių lapai būna gelsvi, lapkočiai ištįsę. Šviesos trūkumui ypač jautrūs jauni augalai ir s÷klojai. Trūkstant šviesos (net ir per tankiame pas÷lyje), sumaž÷ja lapaplokščių plotas, sul÷t÷ja šakniavaisių formavimasis, padid÷ja lapija (Petronien÷, 2001).
Dr÷gm÷. Burok÷lių stiprios šaknys, tod÷l dr÷gm÷s jie pasiima iš gilesnių dirvos sluoksnių. Trumpi sausringi periodai, kai išdžiūsta dirvos paviršius, burok÷liams nepavojingi. Tik per ilgesnę sausrą pas÷lį reikia laistyti.
Skirtingais augimo tarpsniais burok÷liams nevienodai reikia dr÷gm÷s. Dygstant s÷kloms, želiant lapijai (pirmamečiai), augalams šaknijantis (antramečiai), burok÷liams labiau reikia dr÷gm÷s (Petronien÷, 2001).
S÷kloms išbrinkti reikia 2 kartus daugiau dr÷gm÷s nei sveria pati s÷kla. Per vegetaciją burok÷liams vidutiniškai reikia 4500 m3/ha vandens.
3 lentel÷. Vidutinis dr÷gm÷s kiekis, reikalingas skirtingais burok÷lių augimo m÷nesiais
Vandens kiekis reikalingas vienam augalui M÷nuo Litrais Procentais Geguž÷ - birželis 1,1 17 Liepa 13,5 28 Rugpjūtis 18,2 34 Rugs÷jis 9,9 21
Dr÷gm÷s perteklius, ypač aukštai esantis gruntinis vanduo, stabdo burok÷lių augimą. Burok÷lių derlius nukenčia ir nuo liūčių, kuomet dirvos paviršiuje, ypač lomuose, vanduo susilaiko 3 – 4 dienas.
17 4 lentel÷. Šilumos ir dr÷gm÷s įtaka Kamuoliai 2 veisl÷s burok÷lių derliui ir kokybei (Karklelien÷, 2007)
Rodikliai 2005 m. 2006 m.
Vid. oro temperatūra vegetacijos laikotarpiu oC 14,80 14,20
Krituliai mm 66,25 34,90
Bendras derlius t/ha 40,40 46,20
Prekinis derlius t/ha 35,40 31,40
Prekinio derliaus išeiga proc. 87,60 68,00
Sausosios medžiagos proc. (2 metų vidurkis) 14,90
Bendras cukraus kiekis proc. (2 metų vidurkis) 9,30
Dirva. Derlingumą lemia mineralinių elementų ir humuso santykis (Kordiumovas, 2009). Bendrų maisto medžiagų daugelyje dirvožemių yra keliasdešimt kartų daugiau už kiekį, kurį augalai pasisavina derlių brandindami. Tačiau didžioji jų dalis yra augalams neįsisavinamose junginiuose (Kučinskas, Pekarskas, Pranckevičien÷, 1999).
Burok÷liams tinkamiausios derlingos, purios dirvos, nes jų šaknims reikia daug deguonies. Be deguonies sutrinka burok÷lių kv÷pavimas, augalai merdi, ypač nukenčia jaunos daržov÷s. Burok÷lių šaknys įsiskverbia į 0,8-1,2 m gylį, pagrindin÷ jų mas÷ būna 30-40 cm gylyje, tod÷l jiems reikia giliai įdirbtos dirvos. Tankiai auginti burok÷liai gausiau der÷jo, gautas didesnis pirmos rūšies šakniavaisių derlius (Petronirn÷, 2001).
5 lentel÷. Maitinamojo ploto įtaka burok÷lių derliui (Svetika, 1986).
Atstumai tarp cm Atstumai tarp cm
Tarp
eilių Eil÷je tarp daigų Derlius t/ha Pirmos rūšies šakniavaisių kiekis, proc. Tarp
eilių Eil÷je tarp daigų Derlius t/ha Pirmos rūšies šakniavaisių kiekis proc 60 20 41,30 18 60 8 67,10 38 60 15 52,50 20 50-10* 10 63,60 63 60 10 63,20 29 50-10* 5 85,80 65
18 Kokybiškesni pas÷liai, derlius bei technologiniai šakniavaisių rodikliai gaunami kai s÷jama daugias÷kl÷ s÷kla – joje 2-4 daigai (Галуцкая, 1986).
Ypač jautrūs dirvos turtingumui antrų metų burok÷liai – s÷klojai. Tinkamiausi burok÷liams humusingi (3-4 proc.), nerūgštūs (pH 6-7,5) priesm÷liai ir priemoliai su giliu armeniu ir giliu podirviu. Burok÷liai gerai dera pakalkintuose podirviuose. Rūgščiose dirvose (pH 5 ) dauguma burok÷lių suserga juodšakne, likusieji auga l÷tai (Pileckis, 1983)
Trąšų įtaka burok÷lių augimui. Burok÷liai gerai dera organin÷mis ir mineralin÷mis trąšomis tręštoje dirvoje. Juos galima auginti po m÷šlu tręštų pas÷lių. Vegetacijos pradžioje burok÷liams labiausiai reikia azoto, o formuojantis šakniavaisiams - kalio (Petronien÷, 2001).
Kalis sudaro apie 0,9 proc. augalo sausosios dalies ir yra labai svarbus augalo gyvybiniams procesams. Kalis aktyvina fotosintezę, stambiamolekulinių angliavandenių (celiulioz÷s, hemiceliulioz÷s, pektininių medžiagų), vitaminų (tiamino, roboflamino ir t.t.) sintezę, sustiprina chloroplastų koloidų hidraciją, sumažina jų klampumą, gerina medžiagų apykaitą, vandens patekimą į ląstelę, skatina baltymų susikaupimą ir kitus procesus (Pekarskas, 2008; Stašauskait÷, 1995).
Kalio trūkumas gali neigiamai paveikti augalų derlių ir kokybę. Daržov÷s blogiau laikosi, sumaž÷ja atsparumas ligoms ir kenk÷jams, susilpn÷ja daugelio fermentų veikla, pažeidžiama angliavandenių ir baltymų apykaita. (Gaučien÷, 2001; Mažvila, 1998; Pekarskas ir kt., 1999; Vaišvila, 1996).
Fosforas yra vienas iš pagrindinių maisto elementų. Augalų gyvenime ir vystymesi fiziologinis fosforo vaidmuo yra nepaprastai didelis. Fosforas dalyvauja angliavandenių sintez÷je, cukraus kaupimosi procese. Įvairūs fosforo junginiai įeina į ląstelių branduolių fermentų, kofermentų sud÷tį. Esant dideliam fosforo trūkumui, augalai nenormaliai vystosi, menkai auga, lapai susisuka, audiniai apmiršta, stiebai įgyja violetinį atspalvį (Brazien÷, 2007). Kai trūksta fosforo, burok÷lių lapija būna prigludusi, lapaplokšt÷s įgaubtos, labiau pigmentuotos: pradžioje alyvin÷s, v÷liau tamsiai rudo atspalvio (Staugaitis, 1994).
Kalcis augalams reikalingas nuo pat sudygimo. Jis būtinas šaknims ir antžeminiams organams normaliai augti. Augalams, stokojantiems kalcio sul÷t÷ja augimas, nes susidaro mažiau ląstelių, o pačios ląstel÷s būna mažesnio diametro. Šaknys praranda galimybę greitai pailg÷ti, d÷l to augalai negali paimti vandens ir maisto medžiagų iš naujų dirvožemio sluoksnių (Pekarskas, 2008).
Azotas - pagrindinis augalų mitybos elementas. Gerinant mitybą azotu, augalų lapai užauga dideli, įgyja tamsiai žalią atspalvį, pailg÷ja jų vegetacijos periodas. Trūkstant azoto, augalų lapai būna
19 smulkūs, šviesiai žali, ima gelsti, greičiau bręsta (Brazien÷, 2007). Kai azoto trąšomis netręšiama ir augalai gauna mažai azoto, silpnai išsivysto asimiliaciniai organai – lapai chloroplastai. Tod÷l generatyviniai organai, kuriuose susidaro žmogui svarbių medžiagų rezervai, užauga smulkūs (Pekarskas, 2008).
Azotas yra baltymų ir nukleorūgščių sud÷tin÷ dalis. Be azoto burok÷liai l÷tai auga, sumaž÷ja chlorofilo. Nuo azoto pertekliaus užauga stambi sodriai žalia lapija, užsitęsia branda, suprast÷ja šakniavaisių kokyb÷, padaug÷ja ligų, pablog÷ja laikymasis (Petronien÷, 2001). Tačiau azoto perteklius turi neigiamą poveikį šakniavaisių kokybei. Gausiai (daugiau kaip 100 kg/ha N) patręštų cukrinių runkelių cukringumas gali sumaž÷ti iki 1,5 proc. ir daugiau (Butkus, 1973).
Priklausomai nuo planuojamo derliaus bei dirvos tyrimų rezultatų keisis ir trąšų normos. Intensyviai auginamiems burok÷liams reikia 140 kg/ha azoto (N), 70 kg/ha fosforo (P2O5), 220 kg/ha
kalio (K2O). Lengvose dirvose papildomai dar reikia 20 kg/ha magnio (Mg). Azoto normos didinimas
yra susijęs su ženkliu nitratų normos padid÷jimu. Tai labai pastebima padidinus azoto normą virš 100 kg/ha. Burok÷lius netinka s÷ti į šviežiu m÷šlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga netaisyklingos formos, išsikraipę, prasto skonio. Juos galima auginti po m÷šlu tręštų priešs÷lių (Karklelien÷, 2006).
1.4 Burok÷lių maistingumo kitimas priklausomai nuo laikymo
Nu÷mus daržovių derlių medžiagų apykaitos procesai augalų organizme nesustoja. Tod÷l reguliuojant temperatūrą, galima atitolinti pernokimą (žemoje temperatūroje etilenas neutralizuoja), prailginti ramyb÷s periodą, sumažinti nuostolius d÷l medžiagų apykaitos ir mikroorganizmų veiklos gyvybinių procesų (Karalius, 1984).
Kv÷pavimas - tai daržovių sukauptų organinių medžiagų oksidavimas. Kuo daugiau produkcija kv÷puoja, tuo daugiau oksiduojama angliavandenių organinių rūgščių, rauginių, pektininių ir kitų medžiagų, tuo daugiau į aplinką išsiskiria oksidacijos produktų – anglies dioksido, vandens, šilumos, etileno ir kitų galutinių ir negalutinių organinių medžiagų skilimo produktų. Atitinkamos rūšies ir veisl÷s daržov÷s l÷čiausiai kv÷puoja tik tam tikroje temperatūroje, tod÷l šis rodiklis yra lemiamas parenkant optimalią produkcijos laikymo temperatūrą. Kv÷pavimo intensyvumą taip pat veikia oro dr÷gm÷, sud÷tis ir šviesa (Karalius, 1984).
Kv÷pavimo ir visi biocheminiai procesai sul÷t÷ja, laikant daržoves žemoje temperatūroje ir tinkamoje dr÷gm÷je. Kuo greičiau daržov÷s atv÷sinamos iki 0 0C, tuo greičiau sul÷tinamas jų
20 kv÷pavimas ir prailginama išsilaikymo trukm÷. Geriausi rezultatai gaunami, min÷tą temperatūrą pasiekus per parą.
Dr÷gm÷s transpiracija (išgarinimas). Tai vienas iš neigiamų procesų, d÷l kurių laikomos sand÷liuose daržov÷s vysta, aprasoja, maž÷ja jų mas÷. Daržov÷se tik nedaug vandens yra koloiduose, daugiau jo būna laisvo, tod÷l lengvai iš ląstelių gali pasišalinti. Be to daržovių protoplazma turi mažai baltymų ir d÷l to menkai sulaiko vandenį. Netekę 10 – 15 proc. vandens, daržov÷s suvysta, susiraukšl÷ja, praranda šviežumą, sultingumą, gerą skonį, nemažai vitaminų.
650 800 550 480 280 630 270 210 480 700 480 420 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 Burok÷liai Kopūstai Morkos Svogūnai g/t
Vasarą Rudenį Žiemą
4 pav. Daržovių išskiriamo dr÷gnio kiekis g /t per parą (Kuzmien÷, 1991).
Lyginant su daugiausiai dr÷gm÷s išskiriančiais kopūstais, burok÷liai išskiria 18,75 proc. dr÷gm÷s mažiau už juos vasarą ir net 55,5 proc. žiemą. Kaip matyti iš 4 pav., mažiausiai dr÷gm÷s visais laikymo periodais išskiria svogūnai.
Šilumos išsiskyrimas priklauso nuo kv÷pavimo intensyvumo ir gali būti labai ne vienodas. Pakilus temperatūrai nev÷dinamame sand÷lyje pradeda daugintis mikroorganizmai, išskiriantys dar daugiau šilumos ir sukeliantys daržovių gedimą.
21 Temperatūra oC 320 440 670 1150 1900 3520 390 570 690 730 1750 2300 400 480 650 920 1420 2400 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 0 2 5 10 15 20 Temperatūra oC k c a l/ t p e r p a rą
Burok÷liai Morkos Kopūstai
5 pav. Aplinkos temperatūros poveikis daržovių šilumos išskyrimui (kcal/t per parą, vidutiniai duomenys) (Kuzmien÷, 1991).
Lyginant burok÷lių ir kitų daržovių šilumos kiekio išskyrimą laikant jas skirtingoje temperatūroje, matyti, kad burok÷liai nuo 0 - +5 oC temperatūroje išskiria mažiausiai šilumos, tačiau oro temperatūrai kylant (nuo +10 iki +20 0C) burok÷liai šilumos išskiria daugiausiai – net 35 proc. daugiau nei morkos esant +20 0C ir 32 proc. daugiau nei kopūstai tokios pat temperatūros ore.
Organinių medžiagų netektis susijusi su laikomų daržovių sud÷tingų medžiagų skilimu į paprastesnes, o šių – galutinius hidroliz÷s produktus. Ilgai laikomų daržovių vert÷ sumaž÷ja, nes būna didel÷ vertingų ir maistingų medžiagų netektis. Nustatyta, kad 5-7 laikymo m÷nesius burok÷liuose prarandama 30 – 50 proc. askorbo rūgšties, angliavandenių – apie 25 proc. Laikomos produkcijos organinių medžiagų netektį galima laikyti „slaptu“ kokyb÷s rodikliu. (Pažarauskien÷ ir kt., 1991)
Dusimas. Daržov÷s, laikomos uždaroje patalpoje, dūsta d÷l deguonies trūkumo. Jos sugeria aplinkos deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Trūkstant deguonies prasideda intramolekulinis, arba bedeguoninis kv÷pavimas. Išsiskiriantis etilo alkoholis kenkia daržov÷ms ir ardo jų ląsteles. Burok÷liai dūsta esant 0,7 proc. deguonies ore (Kuzmien÷, 1991).
Optimalios burok÷lių laikymo sąlygos, leidžiančios išlaikyti burok÷lius iki 8 m÷nesių yra 1-2 oC temperatūra ir 95 – 98 proc. santykinis dr÷gnis (Gajewski, 2005).
22 Burok÷lių laikymo būdai ir jų reikšm÷ derliaus išsilaikymui:
Burok÷lių laikymas šaldytuvuose. Daržov÷s laikomos patalpose, d÷ž÷se ant pad÷klų, patalpose palaikant optimalią 85 – 95 proc. santykinę dr÷gmę. Optimali laikymo temperatūra – 1-0 0C. Naudojant polietileninę pl÷velę burok÷liams uždengti, d÷l kv÷pavimo, natūraliai susidaro modifikuotas oras ir su padidintu anglies dioksido ir mažesniu deguonies kiekiu. Be to, susidaro ir optimali dr÷gm÷ (Karalius, 1985).
6 lentel÷. Šviežių burok÷lių mas÷s netekties normos (procentais) laikymo metu, sand÷liuojant daržoves kelių rūšių sand÷liuose (Karalius. 1984).
M÷nuo Laikymo būdai
Sausis Geguž÷ Rugs÷jis Lapkritis
Iš viso per laikymo periodą Nešildomuose sand÷liuose 0,6 0,9 1,5 0,8 3,8 Sluoksniavimas sm÷liu 0,6 1,1 1,7 0,8 3,2 Kaupuose ir tranš÷jose 0,3 2,0 1,5 0,7 4,5
Kaip matyti iš 6 lentel÷je pateiktų duomenų, mažiausia mas÷s netektis yra burok÷lius laikant sluoksniuotus su sm÷liu. D÷l optimalaus temperatūros ir dr÷gm÷s santykio, tinkamų vartoti daržovių išsilaiko daugiausiai – 96,8 proc.
23
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas atliktas 2008 – 2011 LSMU VA, Gyvūnų mitybos katedroje. Atliekant darbą taikyti tyrimo metodai:
mokslin÷s literatūros analiz÷s metodas – analizuota mokslin÷ literatūra apie skirtingų trąšų poveikį burok÷lių derliui ir jų energin÷s vert÷s kitimui. Teorin÷s šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti loginio mąstymo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai.
Burok÷lių maistin÷s ir energin÷s vert÷s kiekiui, priklausomai nuo laikymo, įvertinti bandiniai atrinkti iš X ūkininko sand÷lių.
Bandymas vykdytas pagal schemą pateiktą 7 lentel÷je. 7 lentel÷. Bandymo schema.
Bandymui imti 3 veislių raudonieji burok÷liai
Laikymo trukm÷ M÷ginių skaičius Burok÷lių veisl÷ Po 1 m÷nesio (lapkričio 20 d.) 5 Kamuoliai, Bordo, Ilgiai Po 3 m÷nesių (sausio 19 d.) 5 Kamuoliai, Bordo, Ilgiai
Po 5 m÷nesių (kovo 25) 5 Kamuoliai, Bordo, Ilgiai
Lazdijų rajone ūkininkas augina 5 ha kopūstų, 3 ha svogūnų, 4 ha burok÷lių, 2 ha morkų. Ūkyje burok÷liai auga, humusingoje, su giliu ariamuoju sluoksniu (ne seklesniu nei 30 cm), nepiktžol÷toje dirvoje. Auginami 3 veislių burok÷liai: „Kamuoliai“ (1 ha), „Bordo“ (2 ha) ir „Ilgiai“ (1 ha).
„Kamuoliai“ - vidutinio ankstyvumo, universalios paskirties daugias÷kl÷ veisl÷. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti su stambia lapija. Burok÷liai, kaip teigia O. Petronien÷ (2001) geros biochemin÷s sud÷ties ir išsilaiko iki kito derliaus, atsparūs lapų ligoms (veisl÷ įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir Europos sąjungos daržovių rūšių veislių bendrąjį katalogą).
24 „Bordo“ - vidutinio ankstyvumo daugias÷kl÷ veisl÷ su stambia lapija ir šakniavaisiais, kurie plokščiai apvalūs arba apvalūs, geros prekin÷s išvaizdos, vienodi. Galima nuimti anksti, vartoti šveižius, laikyti per žiemą. Nuo 1997 m „Bordo“ veisl÷s burok÷liai įrašyti į Tinkamiausių Lietuvoje auginti veislių sąrašą.
„Ilgiai“ – vidutinio ankstyvumo vienas÷kl÷ - dvis÷kl÷ veisl÷. Šakniavaisiai cilindriški, vidutiniškai 13 cm ilgio, 5 cm skersmens, lapija sodriai žalia, vidutin÷. Šakniavaisiai gero skonio, sultingi, galima nuimti anksti, vartoti šviežius, laikyti per žiemą, ypač tinka konservuoti.
Nu÷mus derlių, burok÷lių šakniavaisiai buvo laikyti saugyklose, kur temperatūra 0 0C, oro dr÷gnumas 90 – 95 proc., o susidarantis dr÷gm÷s perteklius ore - visą laiką šalinamas.
Burok÷lių m÷giniai tyrimui imti lapkričio, sausio ir kovo m÷nesiais. Vidutinis m÷ginys atrinktas pagal nustatytas metodikas. Kiekvienas m÷ginys buvo dedamas į polietileninį maišą ir gabenamas į LŽI Agrocheminių tyrimų centrą Pašarų laboratoriją, kur buvo tirta burok÷lių chemin÷ sud÷tis.
Sausosios medžiagos buvo nustatomos išdžiovintuose iki pastoviuos dr÷gm÷s 100 g m÷giniuose. Prieš džiovinimą augalų m÷giniai susmulkinti kapokle 3-5 cm dydžio gabal÷liais, fiksuojami 105 ºC temperatūroje 15 min. ir džiovinami (65±5) ºC temperatūroje, sumalami cikloniniu malūnu.
Gliukoz÷s nustatymas. Sacharidai ekstrahuojami praskiestu etanoliu, tirpalas skaidrinamas I ir II Carez tirpalais. Etanolį pašalinus, cukrų keikiai prieš ir po inversijos Luff-Schoorl. Redukuojantys sacharidai nustatomi Luff-Schoorl metodu. Rezultatas išreiškiamas procentiniu gliukoz÷s kiekiu m÷ginyje. Bendrųjų sacharidų keikis nustatomas Luff-Schoorl metodu ir rezultatas išreiškiamas gliukoz÷s procentiniu kiekiu arba sacharoz÷s kiekiu, gautą rezultatą padauginus iš koeficiento 0,95. Pagal lentelę nustatomi gliukoz÷s kiekiai miligramais, kurie atitinka dviejų titravimo rezultatų skirtumą, išreikštą mililitrais 0,1 mol/l sieros rūgšties tirpalo.
Vitaminas C nustatytas titrimetriniu metodu. Rūgštūs tiriamųjų medžiagų ekstraktai titruojami žinomo titro indikatoriaus tirpalu iki rausvo atspalvio, o tai parodo indikatoriaus perteklių. Vienai molekulei askorbo rūgšties tenka dvi molekul÷s indikatoriaus.
25 Kalio ir natrio kiekis nustatomas m÷ginį sudeginus ir pelenus ištirpinus druskos rūgštyje, naudojant liepsnos fotometrijos metodą, esant cezio chlorido ir aliuminio nitrato. Matuojama liepsnos fotometru, esant 768 mm bangos ilgiui. Rezultatas apskaičiuojamas pagal kalibracinę kreivę.
Nitratai nustatyti potenciometriškai su jonselektyviu elektrodu. kaitinant baltymines medžiagas su koncentruota sieros rūgštimi ir katalizatoriumi, azotin÷s medžiagos oksiduojasi. Išsiskyręs amoniako pavidalo azotas jungiasi su H2SO4 , sudarydamas amonio sulfatą. Nebaltyminiai azotiniai junginiai
(rūgščių amidai, amonio junginiai, nitratai) taip pat virsta amonio sulfatu. Pašarminus reakcijos mišinį, susidaro amonio hidroksidas, kuris kaitinamas suskyla ir susidaro amoniakas.
Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaida. Aritmetinių vidurkių patikimumas (P) nustatytas pagal Stjudentą (Juozaitien÷, Kerzien÷, 2001) ir „Microsoft Excel“ programa. Rezultatai laikyti patikimais, kai P<0,05.
26
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Valgomųjų burok÷lių maistingumo kitimas, priklausomai nuo tręšimo ir augimo sąlygų Burok÷lių derlius ir produkcijos kokyb÷ neatsiejama nuo naudojamų trąšų ir jų formų (Bundinien÷, 2007). Tačiau tręšiant reikia žinoti trąšų poveikį burok÷lių kokybei ir išsilaikymui žiemą. Nuo per didelių azoto normų produkcija esti prastesnio skonio, ilgai bręsta, prastai laikosi žiemą, o svarbiausia, kaupiasi nitratai (Ciplijauskien÷, 1994). Tyrimais nustatyta, kad augimo sąlygos taip pat turi įtakos biocheminių medžiagų kaupimuisi šakniavaisiuose (Staugaitis, 1997). Taip pat nustatyta, kad didel÷s įtakos burok÷lių derlingumui ir jų biochemin÷ms savyb÷ms turi metereologin÷s sąlygos (Barsukova, 1998; Petronien÷, 1998). Kaip teigia Barsukova (1979 m.), burok÷lių derlingumas priklauso ne tik nuo augimo sąlygų, bet ir nuo veisl÷s, tačiau mineralinis tręšimas – vienas svarbiausių ir efektyviausių veiksnių, turinčių įtakos maisto medžiagų apykaitai ir derliaus kokybei (Autko, 2004).
3.1.1 Azoto trąšų įtaka burok÷lių derlingumui ir morfologiniams rodikliams
Augalai iki vegetacijos pabaigos turi būti pasiekę reikiamą augimo tarpsnį, sveiki ir stiprūs, tod÷l labai svarbu juos laiku ir tinkamai patręšti. Didžiąją reikalingų maisto medžiagų kiekį burok÷liai, kaip ir kitos daržov÷s, pasisavina iš trąšų, išbertų priešs÷jinio dirvos paruošimo metu, kitą dalį – iš dirvožemio. Tačiau augalams augant, vis labiau juntamas maisto medžiagų stygius. Daugiausia maisto medžiagų augalai panaudoja intensyvaus biomas÷s auginimo laikotarpiu, t.y. pra÷jus maždaug 6 savait÷ms po sudygimo (Bundinien÷, Viškelis, Zalatorius, 2007).
Vidutiniškai burok÷liams reikia 90-120 kg/ha azoto (N) (Petronien÷, 2001). Didesniam, kaip 50 t/ha derliui gauti optimali azoto (N) norma yra 120 – 150 kg/ha-1 (Staugaitis, 1996). Kiti tyr÷jai burok÷lius rekomenduoja tręšti 90 kg/ha-1 azoto (N), 90 – 120 kg/ha fosforo (P2O5), 160 – 200 kg/h-1
kalio (K2O) norma (Karalius, 1998 ir kt., Petronien÷ ir kt., 1995). Vokiečiai azoto (N) trąšų normą
siūlo pasirinkti pagal pavasarį dirvožemyje esančio mineralinio azoto (Nmin.) kiekį (Scharpf ir kt.,
1995).
Azotas labai svarbus kokybiško daržovių derliaus gavimui. Tai labai jautrus ir greitai išplaunamas elementas, ypač nitritin÷ jo forma, tod÷l esant nepakankamoms metereologin÷ms sąlygoms, galimi nemaži jo nuostoliai (Mažvila, 1998).
27 Daržovių azoto poreikį galima patenkinti naudojant kompleksines ir vienanares trąšas. Šių trąšų sud÷tis 10 proc. N; 9,6 proc. P2O5; 20,4 proc. K2O; 4,15 proc. MgO; 11,0 proc. S; 0,15 proc. B; 0,1
proc. Cu; 0,1 proc. Fe; 0,7 proc. Mg; 0,07 proc. Mo; 0,1 proc. Zn ir 0,001 proc. Se.
Iš vienanarių trąšų burok÷lius tinkamiausia tręšti amonio salietra, paprastu superfosfatu.
8 lentel÷. Vienanarių ir kompleksinių trąšų įtaka raudonųjų burok÷lių šakniavaisių derliui, t/ha-1 (Staugaitis, Dalangauskien÷, 2005)
Derlius (Kamuoliai) 2003 m. 2004 m. 2005 m. Variantai t/ha priedas proc. t/ha priedas proc. t/ha priedas proc. 1 Kontrolinis (netręšta) 41,80 - 47,90 - 53,00 - 2 Kompleksin÷s trąšos - N90P90K180 norma 56,40 35,00 57,30 20,00 61,20 22,00 3 Kompleksin÷s trąšos - N120P120K240+papildomai N45 68,20 63,00 60,30 26,00 65,80 43,00 4 Vienanar÷s trąšos N150(120+30)P30K120 ir N120P30K120 73,50 76,00 64,30 34,00 61,20 26,00
Autorių nustatytas ženklus tiek kompleksinių, tiek vienanarių azoto trąšų poveikis burok÷lių derliui. Trąšos tur÷jo įtakos ir burok÷lių morfologin÷ms šakniavaisių savyb÷ms.
Kaip matyti iš 9 lentel÷s duomenų, didžiausiais derlius gautas burok÷lius tręšiant kompleksin÷mis azoto trąšomis N120P120K240, papildomai tręšiant azotu N45 - 49,60 t/ha-1, tačiau
didžiausias standartinių prekybai tinkamų šakniavaisių procentas buvo gautas tręšiant kompleksin÷mis trąšomis - N90P90K180 - 74,96 proc. Tačiau lyginant su kompleksin÷mis trąšomis ir papildomai azotu
(N120P120K240 + papildomai N45) tręštų burok÷lių prekinio derliaus išeiga, buvo tik 1,89 proc. didesn÷,
28 9 lentele. Kompleksinių ir vienanarių trąšų poveikis morfologiniams burok÷lių požymiams (Staugaitis, Dalangauskien÷, 2005) 2003 – 2004 m. Variantai t/ha-1 5-10 cm skersmens šakniavaisiai proc. 1 Kontrolinis (netręšta) 47,60 72,48
2 Kompleksin÷s trąšos - N90P90K180 norma 42,20 74,96
3 Kompleksin÷s trąšos - N120P120K240 + papildomai N45 49,60 73,05 4 Vienanar÷s trąšos N150(120+30)P30K120 (2001 m.), N120P30K120 (2002 m.), N140P30K120 (2003) 42,50 70,95
3.1.2 Papildomo tręšimo per lapus boro trąšomis įtaka burok÷lių derlingumui ir orfologiniams rodikliams
Papildomas burok÷lių tręšimas per lapus ypač efektyvus sausros metu, kai augalai negali pilnai įsisavinti maisto medžiagų arba dirvožemio agrochemin÷s savyb÷s n÷ra tinkamos (žemas ar aukštas rūgštingumas), arba priesm÷liuose ar sm÷liuose (Nikitina, 1988; Hag, 2000).
Boras svarbus fotosintez÷s procesams skatina angliavandenių apykaitą, didina augalų derlių ir cukringumą (Kregždys, Daug÷lien÷, 2006, Wrobel, 2006). Išauginus 10 tonų burok÷lių iš dirvos paimama 23,70 kg boro. (Aнcпoк, 1990). Jei trūksta boro, augalai blogiau pasisavina kalcį, nes, did÷jant jo kiekiui dirvožemyje, judrusis boras pereina į netirpias, ir augalų nepasisavinamas formas (Бapбep, 1988). Teigiama, kad veinaskilčiams augalams boro reikia mažiau, nei dviskilčiams, nes šių augalų šaknys turi mažesnę absorbcinę galią (Tanaka, 1967). Daugeliui kryžmažiedžių ir šakniavaisinių augalų pakankamas boro kiekis yra 25 -100/µg g -1 sausųjų medžiagų (Tariq, Mott, 2007).
Papildomo tręšimo boro trąšomis įtaka morfologniams požymiams (pagrindiniam tręšimui naudota kalio magnezija, granuliuotas superfosfatas ir magnio salietra) (Viškelis, Zalatorius, 2007).
29 10 lentel÷. Papildomo burok÷lių tręšimo boro trąšomis įtaka burok÷lių derliui ir jų kokybei (Bundinien÷, Duchovskis, Šikšnianien÷, 2007).
Burok÷lių šakniavaisių Biometriniai
duomenys derlius, t/ha
Tręšimai mas÷, g skersmuo, cm suminis Standar- tinis standartinio derliaus išeiga, proc. Išsilaiky-mas, proc. Be trąšų 136,60 54,10 18,30 12,10 66,50 71,90 Nutriboras (per 3 kartus) 144,30 63,10 36,50 26,10 70,80 54,00 Nutrifolas r. - nutriboras N30 162,00 67,40 39,50 27,00 75,80 74,80 Nutrifolas r 2 k. + nutrifolas ž N30 152,60 65,80 42,40 28,80 72,20 80,40
Papildomas tręšimas boru per lapus, lyginant su kontroline, netręšta boru grupe, padidino burok÷lių šakniavaisių masę, skersmenį, padidino suminį bei standartinį derlių, o taip pat pagerino išsilaikymą sand÷liuose.
Skirtingi boro trąšų deriniai padar÷ skirtingą efektą: geriausią standartinio derliaus išeigą autoriams pavyko gauti ir daugiausiai šakniavaisių išsilaik÷ patręšus F+nutrifolu rudu 2 k. + nutrifolu žaliu N30. Tuo tarpu didžiausi šakniavaisiai užaugo tręšus F+nutrifolo rudo - nutriboro N30 trąšų
deriniu.
3.1.3 Trąšų poveikis valgomųjų burok÷lių cheminei sud÷čiai bei kokybei.
Tręšimas įtakoja ne tik burok÷lių derlių, bet ir jų šakniavaisių cheminę sud÷tį, nuo kurios ir priklauso daržovių maistingumas, skonis, išsilaikymas saugyklose, nitratų, bei biogeninių aminų kaupimasis. Tai akivaizdžiai parodo moksliniai tyrimai.
Norint gauti kuo gausesnį ir geresn÷s prekin÷s išvaizdos bei didesn÷s išeigos derlių, neretai papildomai tręšiama per lapus. Tai ypač veiksminga esant sausrai. Tokiu būdu augalai gali pasisavinti maisto medžiagas kur kas efektyviau. Papildomas tręšimas veikia ne tik derlių bet ir nepageidaujamų medžiagų, tokių kaip nitratai ir biogeniniai aminai, kaupimąsi šakniavaisiuose (Pekarskas, 2008).
30 12,9 13,0 13,2 13,3 13,8 13,4 12,2 12,6 13,1 12,5 12,7 11,1 11,8 11,5 12,1 12,8 11,8 11,5 11,2 11,6 11,8 11,9 9,6 10,7 10,7 9,9 9,5 11,1 10,0 9,9 10,2 10,4 10,0 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0 16,0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Tręšimo variantai %
Sausosios medžiagos Tirpiosios sausosios medžiagos Cukrus
6 pav. Papildomo tręšimo tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniais sausųjų, tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiui (procentais) burok÷lių šakniavaisiuose (Bundinien÷; Viškelis; Zalatorius, 2007)
Tręšimo variantai: 1. Netręšta;
2. N90P120K180 (fonas, toliau - F);
3. F + papildomai amonio salietra N30;
4. F + kalcio salietra - N10 3 kartus;
5. F + kalcio salietra - N15 3 kartus;
6. F + nitraboras 3 kartus;
7. F + nitrofolas (rudas) 2 kartus + notroboras; 8. F + nitrofolas (rudas) + notroboras 2 kartus; 9. F + nitroboras + notrofolas (žalias) 2 kartus; 10. F + nitroboras 2 kartus + notrofolas (žalias); 11. F + nitrofolas (rudas) 2 kartus + notrofolas (žalias);
31 6 paveiksle pateikti duomenys rodo, kaip skyr÷si burok÷liuose esančio cukraus ir sausųjų medžiagų kiekis, priklausomai nuo tręšimo. Šie kiekiai skyr÷si neženkliai: daugiausia sausųjų medžiagų sukaup÷ burok÷liai, tręšti N90P120K180 (fonas) su kalcio salietra ir azotu N15 (5 tręšimo
variantas) – 13,8 proc. Mažiausiai (12,2 proc.) sausųjų medžiagų sukaup÷ N90P120K180 (fonas) su
nitrofolu rudu + notroboru (8 tręšimo variantas) tręšti burok÷liai.
Cukraus kiekis burok÷liuose svyravo nuo 9,5 iki 11,1 proc. Mažiausiai cukraus nustatyta 5-uoju tręšimo variantu tręštuose burok÷liuose, tuo tarpu daugiausia 11,1 proc. – N90P120K180 (fonas) su
nitroboru (6 tręšimo variantas) tręštose daržov÷se, t.y. 13,6 proc. daugiau nei tręštuose 5-uoju tręšimo variantu.
3.2.1 Papildomo tręšimo įtaka nitratų ir biogeninių aminų kaupimuisi burok÷lių šakniavaisiuose
Su mineralin÷mis ir organin÷mis trąšomis patekusios daržov÷ms augti reikalingos maistin÷s medžiagos, tame tarpe ir nitratai, yra asimiliuojamos augalų. Nitratų koncentracija daržov÷se kinta, priklausomai nuo eil÷s faktorių: daržovių veisl÷s, nitratų ir molibdeno koncentracijos dirvožemyje, apšvietimo intensyvumo, dirvos drenažo (Montemurro, 2007). Nustatyta, kad didžiausi nitratų kiekiai kaupiasi raudonuosiuose burok÷liuose, morkose ir kopūstuose. Nitratų kiekis laikant daržoves nekinta, didžiausias jų kiekis randamas po luobele arba kotuose, priklausomai nuo daržov÷s rūšies. Nitratai burnoje bei žarnyne gali redukuojantis iki nitritų, sukelti methemoglobinemiją ar endogeninių procesų metu, dalyvaujant biogeniniams aminams, sudaryti kancerogeninius nitrozaminus (Prasad, Chetty, 2008).
Augaluose dažniausiai pasitaikantys biogeniniai aminai yra poliaminai (Kalč, Krausova, 2005). Poliaminai yra proteinai, stimuliuojantys ląstelių augimą ir dalijimąsi. Įprastomis sąlygomis sveikose ląstel÷se aminų kiekis yra kontroliuojamas biosintez÷s ir kataboliz÷s fermentų (Mitchell, 2003). Sutrikus poliaminų metabolizmo kontrol÷s mechanizmui, navikin÷se ląstel÷se poliaminų randama daugiau nei sveikose (Thomas, 2003).
Putrescino kiekis žmogaus organizme gali sukelti ūmias ir pusiau ūmias toksikozes (2000 mg/kg-1), kai tuo tarpu 180 mg/kg-1 - nesukelia pašalinių reakcijų (Til ir kt., 1997). Biogeninių aminų toksiškumas priklauso ir nuo sinergetinio biogeninių aminų vieno kitam poveikio, pvz., histamino toksiškumą didina kadaverinas, putrescinas ir tiraminas (Mantis ir kt., 2005).
32 1262 1247 1464 1474 924 1040 1441 1420 1444 1426 1464 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 Tręšimo variantai N it ra ta i m g /1 0 0 g
7 pav. Papildomo tręšimo tirpiomis trąšomis bei įvairiais jų deriniais įtaka nitratų kiekiui (mg/100 g) burok÷lių šakniavaisiuose (Bundinien÷ ir kt., 2007).
Tręšimo variantai: 1. Netręšta;
2. N90P120K180 (fonas, toliau tekste - F);
3. F + papildomai amonio salietra N30;
4. F + kalcio salietra - N10 3 kartus;
5. F + kalcio salietra - N15 3 kartus;
6. F + nitroboras 3 kartus;
7. F + nitrofolas (rudas) 2 kartus + notroboras; 8. F + nitrofolas (rudas) + notroboras 2 kartus; 9. F + nitroboras + notrofolas (žalias) 2 kartus; 10. F + nitroboras 2 kartus + notrofolas (žalias); 11. F + nitrofolas (rudas) 2 kartus + notrofolas (žalias);
7 paveiksle pateikti duomenys rodo, kaip nuo tręšimo priklauso nitratų kiekis burok÷liuose. Labiausiai išsiskiria kalcio salietra ir azotu N15 (3 kartus) papildomai tręšti burok÷liai - jie nitratų
33 su fonin÷mis trąšomis buvo tręšti kalcio salietra - N10 (4 tręšimo variantas.), t.y. 1474 mg/100g.
Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio nitratų kiekio burok÷liuose yra 550 mg/100 g (35,3 proc.). Mažesniu nitratų kiekiu pasižymi 6-uoju tręšimo variantu tręšti burok÷liai (1040 mg/100 g), o visais kitai variantais tręštos daržov÷s sukaup÷ nitratų daugiau, nei 1200 mg/100 g.
Biogeninai aminai taip pat priklauso nuo augimo sąlygų, tame tarpe ir nuo trąšų, naudojamų auginant daržoves, bei augimo periodo. Žemiau pateiktuose 7 paveikslo A ir B dalyse iliustruojama, kaip keičiasi nitratų, nitritų biogeninių aminų bei nebaltyminio azoto kiekis burok÷liuose skirtingais augalo augimo tarpsniais ir juos tręšiant nevienodomis trąšomis.
Tręšimo variantai: 1 – netręšta
2 – Fonas (prieš s÷ją tręšta P60K120, toliau tekste F) + kalcio amonio salietra N90 prieš s÷ją + kalcio
amonio salietra N30 4–6 lapų augimo tarpsnyje,
3 – F + azoto trąša su ceolitu (N26+ceolitas 6%) N90 prieš s÷ją + azoto trąša su ceolitu (N27+ceolitas
6%) N30 4–6 lapų augimo tarpsnyje,
4 – F + N90 (amonio salietra) prieš s÷ją + N30 (amonio salietra) 4–6 lapų augimo tarpsnyje
A
34 B
8 pav. Biogeninių aminų, nitritų bei nitratų vidutinis kiekis įvairiai tręštuose (1 – 4 variantai) nesubręnduosiuose (A) ir subręndusiuose (B – žr. kt. psl.) burok÷lių šakniavaisiuose ir lapuose (Zaborskien÷ ir kt., 2009)
Lyginant 8 paveiksle pateiktus duomenis matyti, kad nitratų kiekis subręndusiuose burok÷liuose (150-250 mg/kg) ženkliai skiriasi nuo kiekio, gauto ištyrus nesubręndusius, tokiomis pat trąšomis tręštus burok÷lius (60-240 mg/kg). Subręndusiuose burok÷liuose nustatyta vidutiniškai 35 proc. daugiau nitratų, nei nesubręndusiuose, tuo tarpu nitritų subręndusiuose šakniavaisiuose nenustatyta, o nesubręndusiuose burok÷liuose jų kiekis svyroja nuo 2 iki 10 mg/kg.
Šakniavaisiams bręstant, keičiasi ir biogeninių aminų kiekiai juose. Tręšiant amonio salietra (4 tręšimo variantas) jaunuose burok÷liuose nustatytas mažiausias biogeninių aminų kiekis (35,8 mg/kg), o jiems subręndus rastas didžiausias šių medžiagų kiekis – net 137,2 mg/kg, t.y. 73,9 proc. daugiau. Pirmo tręšimo atveju užfiksuotas biogeninių aminų kiekio maž÷jimas šakniavaisiams bręstant: nuo 115.0 iki 78,5 mg/kg.
35
3.3 Burok÷lių chemin÷s sud÷ties kitimas, priklausomai nuo laikymo
Laikomose daržov÷se, kaip ir augimo metu, vyksta nuolatin÷ medžiagų apykaita. Nuo jos intensyvumo priklauso daržovių laikymo ir maisto medžiagų nuostoliai (Petrulis, 2002). Pastovi žema temperatūra yra ypač svarbus veiksnys vienodam sumažintam kv÷pavimo intensyvumui palaikyti ir natūralios netekties nuostoliams sumažinti. Temperatūrai kintant, daržov÷s intensyviau kv÷puoja, sunaudoja daugiau maisto medžiagų ir jų maistin÷ vert÷ suprast÷ja. Kv÷pavimo ir visi biocheminiai procesai sul÷t÷ja, laikant daržoves žemesn÷je ir esant tinkamai dr÷gmei. Šakniavaisių daržovių laikymo patalpoje tinkamiausia temperatūra yra nuo -1 iki +20C, santykin÷ dr÷gm÷ – 85-95 proc. (Rinkevičien÷, 2004). Lenkų tyr÷jų duomenimis (Henze, Bauman, 1979) dr÷gm÷ laikymo metu turi didesn÷s įtakos burok÷lių šakniavaisių išsilaikymui negu temperatūra. Burok÷liai geriau išsilaiko, kai santykin÷ dr÷gm÷ yra 95 proc. (Staugaitis, 1996).
3.3.1 Prekinio derliaus kitimas laikymo metu
Derliaus išsilaikymas per žiemą - vienas iš daržovių kokybinių rodiklių, kurį nulemia tręšimas, augimo bei laikymo sąlygos. Produkcijos nuostoliai atsiranda d÷l dr÷gm÷s netekimo, daržovių gedimą sukeliančių bakterijų veiklos.
11 lentel÷. Burok÷lių derliaus išeigos kitimas (procentais) laikant saugyklose po 3 ir 5 m÷nesių (Bundinien÷ ir kt., 2007)
Po 3 m÷n. laikymo Po 5 m÷n. laikymo
Tręšimo variantai Bendras derlius Neprekinių šakniavaisių kiekis Natūralūs nuostoliai Bendras derlius Neprekinių šakniavai-sių kiekis Natūralūs nuostoliai Be trąšų 89,30 4,70 6,00 71,90 18,40 9,70 Amonio salietra 93,20 4,40 2,40 80,40 10,10 9,60 Papildomai amonio
36 Kaip matyti iš 11 lentel÷je pateiktų duomenų, didžiausi burok÷lių bendro derliaus nuostoliai tiek po 3 m÷n. (89,30 proc.) tiek po 6 m÷n. (71,90 proc.) yra mažesni, lyginant su tręštų amonio trąšomis (atitinkamai 93,20 proc., 85,8 proc. ir 80,40 proc., 72,70 proc.). Neprekinių šakniavaisių kiekis taip pat ženkliai mažesnis tręštų amonio trąšomis, lyginant su netręštais burok÷liais.
3.3.2 Sausosios medžiagos
Burok÷lių sausųjų medžiagų kiekis priklauso nuo trąšų normų, meteorologinių sąlygų (Barsukova, 1998; Petronien÷, 1998). Nustatyta, kad sausųjų medžiagų kiekio priklausomumas nuo kritulių ir aktyviųjų temperatūrų sumos burok÷lių šakniavaisiuose yra stiprus (r = 0,81–0,88) Vakarų Lietuvos zonose (Tarvydien÷, Petronien÷, 2003). Maž÷jant dr÷gm÷s kiekiui, maž÷ja ir sausųjų medžiagų kiekis burok÷liuose (Rotz, Mertens, 1989).
Sausosios medžiagos sudaro apie 12 - 18 proc. burok÷lių šakniavaisių mas÷s, t.y. apie 14 g/100 g (Petronien÷, 2001).
9 pav. Sausųjų medžiagų kiekio kitimas (procentais) burok÷liuose laikymo metu.
Kaip matyti iš 9 paveikslo duomenų, po 1 laikymo m÷nesio visų trijų veislių burok÷liuose nustatytas panašus sausųjų medžiagų kiekis. Didžiausias sausųjų medžiagų kiekis nustatytas „Bordo“ veisl÷s burok÷liuose – 14,3 g/100 g (P<0,05). Mažiausiai jų nustatyta „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liuose – 12,5 g/100g t.y. 12,6 proc. (P<0,05) mažiau nei burok÷liuose „Bordo”. Po 3 sand÷liavimo m÷nesių visuose tirtuose burok÷liuose nustatytas panašus sausųjų medžiagų kiekis - 14,8–15,4 g/100g.
37 Nustačius sausųjų medžiagų kiekį tyrimo pabaigoje, t.y. po sand÷liavimo 5 m÷n., didžiausias jų kiekis rastas „Bordo” veisl÷s burok÷liuose, t.y. 9,7 g/100 g, t.y. 11,2 proc. (P<0,05) daugiau, nei burok÷liuose “Ilgiai” ir 6,7 proc. daugiau nei “Kamuoliai”. Sultingiausi, išlaikę mažiausią sausųjų medžiagų kiekį, buvo burok÷liai “Ilgiai”.
Apibendrinant tyrimo duomenis, galime teigti, kad mažiausias sausųjų medžiagų kiekio kitimas nustatytas burok÷liuose „Kamuoliai” – 23,1 proc., didžiausias min÷tų medžiagų kitimas nustatytas “Ilgiai” veisl÷s burok÷liuose, kuriose nuo bandymo pradžios sausųjų medžiagų padaug÷jo 5,4 g/100 g (28,6 proc.). Mažiausias sausųjų medžiagų skirtumas lyginant jų kiekius lapkričio ir sausio m÷nesiais, nustatytas „Kamuoliai” veisl÷s burok÷liuose – 4.2 g/100 g (23,1 proc.) (P<0,05).
3.3.3 Cukrus
Cukrus (sacharoz÷ arba paprastasis cukrus) yra natūrali cukraus forma, kurio sud÷tyje yra fruktoz÷s ir dekstroz÷s. Daržov÷se yra įvairių proporcijų paprasto cukraus, fruktoz÷s ir dekstroz÷s mišinio. Dekstroz÷, taip pat, kaip ir gliukoz÷, yra pagrindin÷ sudedamoji krakmolo dalis, be to, ji yra cukraus rūšis, kurią, organizmas pasisavina greičiausiai. Fruktoz÷ yra saldžiausia iš visų cukraus rūšių. Ji veiksmingiausiai sustiprina daržovių skonį (Boven, 2008).
Cukraus kiekis daržov÷se nulemia jų skonines savybes, perdirbimą, nuo jo priklauso maistin÷ produktų vert÷. Šakniavaisiai, sukaupiantys daugiau cukraus, laikomi vertingesniais. Tyrimų duomenys pateikti 10 pav.
38 Kaip matyti iš 10 paveikslo duomenų, didžiausias cukraus kiekis - 9,60 g/100 g (P>0,05) pra÷jus 1 sand÷liavimo m÷nesiui, nustatytas „Kamuoliai" veisl÷s burok÷liuose. Tai yra 19 proc. ir 5,79 proc. daugiau nei „Bordo" ir „Ilgiai" veislių burok÷liuose. Didžiausias cukraus sumaž÷jimas per 3 m÷nesių laikotarpį nustatytas „Ilgiai" - 14,53 proc., o po 5 m÷n. - net 46,37 proc. (P<0,05)
Po 5 sand÷liavimo m÷nesių cukraus kiekis visose tiriamose veisl÷se skyr÷si ne ženkliai. Vidutiniškai 100 g buvo 5,31 - 4,80 g. Didžiausi cukraus kiekiai po 5 sand÷liavimo m÷nesių nustatyti „Kamuoliai” veisl÷s burok÷liuose.
3.3.4 Vitaminas C
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra vienas paprastesnių cheminių junginių, būtinų žmogaus organizmui. Daugiausia vitamino C yra vaisiuose ir daržov÷se, iš kurių vitaminai pasisavinami geriausiai. Dalį vitamino C sintetina pats organizmas, tačiau didesn÷ dalis gaunama su maistu.
Askorbo rūgštis yra vandenyje tirpus vitaminas, jautrus aukštai temperatūrai, šviesai bei pH, taip pat reaguoja su deguonimi. Tod÷l ypatingą svarbą įgauna burok÷lių sand÷liavimas. Vitamino C burok÷liuose yra apie 8-10 mg/100g, tačiau veikiant deguoniui, dr÷gmei ir temperatūrai jo kiekis daržov÷se keičiasi (Kally, 1998). Atlikti tyrimai parod÷, kaip keičiasi cukraus kiekis skirtingų veislių burok÷liuose, priklausomai nuo sand÷liavimo trukm÷s.
39 Duomenys 11 pav. rodo, kaip keit÷si vitamino C kiekis daržoves laikant saugykloje. Didžiausiais vitamino C kiekis pra÷jus 1 laikymo m÷nesiui nustatytas „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liuose – 8,7 mg/100 g – t.y. 11,5 proc. daugiau nei „Ilgiai” ir 13,8 proc. daugiau nei „Bordo” veisl÷s burok÷liuose, kuriuose po 1 laikymo m÷nesio nustatyta atitinkamai 7,5 ir 7,7 mg/100g.
Ištyrus ÷minius sausio m÷nesį (po 3 laikymo m÷nesių) kaip ir lapkričio m÷nesį, daugiausiai Vitamino C nustatyta „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liuose – 8,1 mg/100 g. Per šį laikotarpį „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liai neteko 6,9 proc. lapkričio m÷nesį tur÷to vitamino C. „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liuose nustatyta 7,3 mg/100g – 9,9 proc. vitamino C mažiau, nei „Kamuoliai” veisl÷s burok÷liuose tuo pačiu metu. Mažiausiai vitamino C nustatyta „Bordo” veisl÷s burok÷lių šakniavaisiuose – 6,9 mg/100 g. ir tai yra net 14,8 proc. mažiau nei „Bordo ”.
Tokia pat vitamino C kiekio kitimo tendencija juos sand÷liuojant, išliko ir bandymo pabaigoje, ištyrus šakniavaisius po 5 laikymo m÷nesių. Daugiausiai vitamino C nustatyta „Kamuoliai” (7,2 mg/100g), kiek mažiau „Ilgiai“ (6,8 mg/100g) ir mažiausiai – „Bordo ” veisl÷s burok÷liuose (5,9 mg/100g).
12 pav. Vitamino C nuostoliai (procentais) po 3 ir 5 laikymo m÷nesių
12 paveiksle procentais parodyta kiek iš viso burok÷liai neteko vitamino C po 3 ir 5 m÷nesių laikymo sand÷lyje. Tyrimas parod÷, kad visų trijų tirtų burok÷lių veislių vitamino C nuostoliai yra panašūs. Per visą bandymo laikotarpį didžiausią dalį savo tur÷to vitamino C prarado „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai. 12 paveikslo duomenys rodo, kiek procentų vitamino C iš viso neteko min÷tų veislių burok÷liai per penkis laikymo. Daugiausiai vitamino C turintys „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liai laikymo metu prarado mažiausią šio vitamino t.y. 44,7 proc., kai tuo tarpu „Ilgiai“ – 46,9 proc.
40 3.3.5 Nitratai
Į žmogaus organizmą nitratai daugiausia patenka su maistu: dažniausiai su daržov÷mis, rečiau vaisiais, duonos gaminiais ir pieno produktais. Nitratų daugiausia būna daržovių odel÷je, subrendusiuose vaisiuose nitratų mažiau negu nesubrendusiuose, nitratų daugiau stiebuose negu lapuose, morkų šerdyje nitratų 80 % daugiau negu pačioje morkoje, nitratų daugiau ridik÷lių ir burok÷lių abiejuose šaknies galuose bei abiejuose agurkų galuose.
Iki Lietuvai įsiteisinus Europos Sąjungos norminius aktus galiojo rusiški nitratų normatyvai. Ir šiandien Rusijoje galiojantys nitratų normatyvai daržov÷se yra daug griežtesni nei Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, didžiausia leistina nitratų koncentracija svogūnų ropel÷ms yra 80 mg/kg, melionams – 90, pomidorams – 150, pomidorams šiltnamiuose – 300, agurkams – 150, agurkams šiltnamiuose – 400, bulv÷ms – 250, ankstyvoms morkoms – 400, ankstyviems kopūstams – 900, v÷lyviems kopūstams – 500, burok÷lių šakniavaisiams – 1400, lapin÷ms daržov÷ms - 2000 mg/kg ir t. t. (Staugaitis, Viškelis, 2010).
Morkoms, burok÷liams, bulv÷ms ir rop÷ms Europos Sąjungoje n÷ra nustatytų nitratų normų. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, nitratų normos yra nustatytos tik špinatams (2500-3000 mg/kg, priklausomai nuo auginimo termino), šviežioms salotoms (2500-4500 mg/kg, priklausomai nuo auginimo termino ir būdo), gūžin÷ms salotoms (2000-2500 mg/kg, priklausomai nuo auginimo būdo), kūdikių maistui bei kūdikių ir mažų vaikų maistui skirtiems perdirbtiems grūdiniams maisto produktams (200 mg/kg) (Europos bendrijų komisija, 2006).
Tyrimo metu nustatyti ženklūs nitratų kiekio sumaž÷jimai visų trijų veislių burok÷liuose.
41 Bandymo pradžioje tirtuose burok÷liuose nustatytas panašus nitratų kiekis – 1240,45 -1250,59 mg/kg (P>0,05) (13 pav.). Pra÷jus 5 m÷nesiams nuo burok÷lių sand÷liavimo pradžios nustatytas 9,9 – 10,1 proc. mažesnis nitratų kiekis.
Daugiausiai nitratų laikymo metu neteko „Kamuoliai“ veisl÷s burok÷liai 10,1 proc. (P<0,05). Mažiausiai - „Bordo“ veisl÷s burok÷liai – 9,3 proc. (P>0,05).
3.3.6 Kalis ir natris
Kai daržov÷se pakanka kalcio, kalio ir natrio, daržov÷s laikosi geriau (Bundinien÷, 2008). Bandymo pabaigoje atliktas tyrimas parod÷, kad kalio ir natrio kiekis padid÷jo, lyginant su rudenį atliktų tyrimų rezultatais.
14 pav. Kalio kiekio kitimas (mg/100g) burok÷liuose laikymo metu.
14 paveiksle pateikti duomenys rodo, kaip keit÷si kalio kiekis burok÷liuose viso bandymo metu. Po 5 m÷nesių laikymo daugiausiai jo nustatyta „Bordo“ veisl÷s burok÷liuose – 196,8 mg/100g – 2,1 proc. (P>0,05) daugiau, nei bandymo pradžioje.
Po 5 bandymo m÷nesių mažiausiai kalio sukaup÷ „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai – 195,6 mg/100 g – 1,9 proc. (P>0,05) daugiau, lyginant su rezultatais, gautas bandymo pradžioje.
42 15 pav. Natrio kiekio kitimas (mg/100g) burok÷liuose laikymo metu
Kaip matyti 15 paveiksle, natrio visose burok÷lių veisl÷se nustatytas panašus kiekis. Po 5 laikymo m÷nesių daugiausiai natrio sukaup÷ „Ilgiai“ veisl÷s burok÷liai – 174,6 mg/100g – 2,5 proc. (P>0,05) daugiau, nei po pirmo laikymo m÷nesio. Mažiausiai – „Bordo veisl÷s burok÷liai – 171.3 mg/100g. Bandymo pabaigoje šios veisl÷s burok÷liuose natrio nustatyta 2,9 proc. (P>0,05) daugiau, lyginant su rezultatais, gautais po 1 sand÷liavimo m÷nesio.
