LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomen÷s sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Jurgita Kerševičiūt÷
MEDICINOS PERSONALO ŽINIŲ, APIE RANKŲ HIGIENOS REIKALAVIMŲ LAIKYMĄSI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomen÷s sveikatos ekologija)
Mokslinio darbo vadov÷: dr. Dalia Lukšien÷
Konsultant÷: Mokslų daktar÷ Greta Gailien÷
SANTRAUKA Visuomen÷s sveikatos fakultetas (Sveikatos ekologija)
MEDICINOS PERSONALO ŽINIŲ, APIE RANKŲ HIGIENOS REIKALAVIMŲ LAIKYMĄSI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE, VERTINIMAS
Jurgita Kerševičiūt÷
Mokslin÷ vadov÷ dr. Dalia Lukšien÷
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas, 2012m., 89 psl.
Darbo tikslas. Įvertinti medicinos personalo žinias apie rankų higienos reikalavimų laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Uždaviniai. Įvertinti medicinos personalo žinias apie kokybišką rankų plovimą; įvertinti medicinos personalo žinias apie antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti naudojimą; apžvelgti ir palyginti medicinos personalo žinias apie rankų higienos reikalavimų laikymąsi prieš atliekant skirtingas procedūras; nustatyti sąsajas tarp subjektyvaus rankų odos būkl÷s vertinimo ir antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti bei medicininių pirštinių naudojimo.
Tyrimo metodika. Apklausa atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonin÷je Kauno klinikose, kurios metu apklausta 330 įstaigos darbuotojų. Apklausai buvo naudojama anonimin÷ anketa.
Rezultatai. Įvertinus medicinos personalo žinias apie kokybišką rankų plovimą, nustatyta, kad per trumpai (t.y. mažiau nei 10 sek.) rankas plauna vidutiniškai apie 12 proc. respondentų. Rankų plovimo trukm÷ priklaus÷ nuo respondentų užimamų pareigų, skyrių, kuriuose jie dirbo ir darbo pamainos trukm÷s: gydytojai ir rezidentai rankas plov÷ reikšmingai ilgiau, nei slaugytojai (-os) bei kitas personalas; chirurginiuose skyriuose dirbantys respondentai ilgiau plov÷ rankas nei dirbantys terapiniuose skyriuose; darbuotojai, kurių darbo pamainos trukm÷ buvo ilgesn÷, rankas plov÷ trumpiau nei respondentai, kurių pamainos trukm÷ - trumpesn÷. 15,7 proc. dalyvavusiųjų apklausoje nurod÷, jog prie kriaukl÷s ne visuomet yra muilo, antiseptinių priemonių, vienkartinių rankšluoščių ar servet÷lių. Dažniausiau pamainos metu rankų antiseptiką atlieka chirurginiuose skyriuose dirbantys respondentai nei dirbantys terapiniuose skyriuose. 11,1 proc. gydytojų, 13,5 proc. rezidentų, 6,8 proc. kito personalo ir 3,3 proc. slaugytojų nurod÷, kad neįtrina rankų antiseptiku prieš tiesioginį kontaktą (sąlytį) su pacientu. Kad neįtrina rankas antiseptiku po kontakto su pacientu, nurod÷ 5,6 proc. gydytojų ir 2,5 proc. slaugytojų. 57 proc. visų apklausoje dalyvavusiųjų teig÷, jog rankų higienai turi įtakos tai, jog pacientas yra izoliuotas nuo kitų pacientų.
Gydytojai rankas po sąlyčio su užterštais daiktais, paviršiais, skysčiais įtrina antiseptiku rečiau (63,9 proc.) nei rezidentai (73 proc.), tačiau dažniau, nei slaugytojai (45,5 proc.). Vienas iš pagrindinių veiksnių, labiausiai trukdančių atlikti rankų higieną, respondentų buvo pažym÷tos „naudojamos rankų odą dirginančios priemon÷s“.
Įvertinus respondentų nuomonę apie tai, ar darbe yra akcentuojama rankų higiena ir ar turi įtakos rankų higienai vykdomi apmokymai darboviet÷je, nustatyta, kad visi gydytojai ir slaugytojai (-os) bei kito personalo darbuotojai nurod÷, jog rankų higiena yra akcentuojama jų darbo aplinkoje, tačiau 16,2 proc. rezidentų nurod÷, kad niekas apie rankų higieną jų darbo aplinkoje nekalba. Kad apmokymai turi įtakos rankų higienai, teigiamai atsak÷ 72,2 gydytojų, 94,2 proc. slaugytojų, 86,5 proc. rezidentų ir 98,6 proc. kito personalo darbuotojų.
Respondentų nuomon÷ apie higienos priemones, kurios labiausiai sausina ir dirgina rankų odą, priklaus÷ nuo užimamų pareigų, darbo stažo bei pamainos trukm÷s. Slaugytojai (-os), kaip labiausiai sausinančią ir dirginančią rankų odą higienos priemonę, pažym÷jo pirštines, o gydytojai ir rezidentai – antiseptiką; ilgiausią darbo stažą turintys respondentai teig÷, kad labiausiai sausina odą pirštin÷s ir tai reikšmingai priklaus÷ nuo jų mūv÷jimo trukm÷s.
Išvados. Įvertinus medicinos personalo žinias apie rankų plovimą bei antiseptikos priemonių naudojimą, nustatyta, kad daliai medicinos personalo trūksta žinių apie kokybišką rankų plovimą, ir atlikdami rankų higieną jie ne visada vadovaujasi Medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisykl÷mis.
Praktin÷s rekomendacijos. Vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, rekomenduojama dažniau vykdyti praktinius ir teorinius medicinos personalo mokymus. Medicinos darbuotojams reik÷tų dažniau akcentuoti rankų higienos svarbą jų darbo aplinkoje, o LSMU studentams diegti rankų higienos ir antiseptikos svarbą paskaitų bei praktikų metu. Užtikrinti antiseptinių priemonių prieinamumą darbo vietoje.
SUMMARY Faculty of Public Health (Health Ecology)
THE EVALUATION OF HAND HYGIENE KNOWLEDGES OF HEALTHCARE WORKERS IN HEALTH CARE INSTITUTION
Jurgita Kerševičiūt÷
Supervisor dr. Dalia Lukšien÷
The University of Health Scienses, Medicine Academy, Faculty of Public Health, Departament of Enviromental and Occupational Medicine. Kaunas, 2012m., 89 psl.
The aim of study. To evaluate knowledges of hand hygiene of healthcare workers in health care institution.
Objectives. To evaluate quality of knowledges about hand washing of medical personnel; to evaluate quality of knowledges of antisepsis use; review and compare quality of knowledges of hand hygiene before performing different procedures; review the relationship between subjective hand assessment of the status of skin and use of antiseptic and medical gloves.
Methods. Examination (questionnaire); statistical analysis (SPSS, MS Excel). The questionnaire has been filled-in by 330 health care workers in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos.
Results. The evaluation of the medical staff knowledge about the quality of hand-washing, it was found that an average of about 12 percent. respondents wash their hands less than 10 seconds. Hand washing period depended on the respondents' office or department where they worked and length of shift work: physicians and residents washed their hands significantly longer than the nurses and other staff; the Surgical units employed respondents were washing their hands longer then those who were working in Therapeutic units; staff whose work shift duration was longer, washed their hands less than respondents with a shift length – shorter. 15.7 percent of the survey participants indicated that at the sink there is not always soap, antiseptic, disposable towels or napkins. Surgical unit residents perform hand antiseptic more often than therapeutic unit. 11.1 percent doctors, 13.5 percent residents, 6.8 percent. other staff and 3.3 percent nurses indicated that they do not use hand antiseptic against direct contact (contact) with the patient. 5.6 percent physicians and 2.5 percent nurses ordered that they do not use hand antiseptic after contact with the patient. 57 percent of interviewees said that hand hygiene is affected by the fact that the patient is isolated from other patients. Doctors use antiseptic liquid for hands after contact with contaminated objects, surfaces less (63.9 percent) than residents (73 percent), but more often than nurses (45.5
percent). The respondents pointed out the skin irritant hand tools is one of the key factors that most hinder for hand hygiene carried out. The evaluation of respondents' views on whether hand hygiene and influence of hand hygiene on training in the workplace is centered around, found that all the doctors and nurses and other staff members pointed out that hand hygiene is emphasized in their work environment, but 16.2 percent of residents indicated that no one does speak about hand hygiene in the work environment. 72.2 percent doctors, 94.2 percent nurses, 86.5 percent residents and 98.6 percent of other staff , responded positively that training affects hand hygiene. Respondents' opinion about the hygiene measures that are most dry out and irritate hands, depended on his rank, seniority and length of shifts. Nurses pointed gloves as the most irritant and sop up hands hygienic means, and the doctors and residents – antiseptic; the respondents with the longest period of employment said that gloves mostly dry out the skin and it is significantly dependent on the duration of wear.
Conclusions. The evaluation of the medical staff knowledge about hand washing and the use of antisepsis, found that the medical staff lack knowledge about the quality of hand-washing, and performing hand hygiene not at all time are guided by Medical staff hand washing and antisepsis rules.
Practical recommendations. According to survey results, it is recommended to carry out more practical and theoretical training of medical personnel. Medical staff should be more emphasis on the importance of hand hygiene in their work environment, frequently introduce students of LSMU with hand hygiene and the importance of antisepsis in lectures and practice time. Ensure availability of antiseptic measures in the workplace.
SANTRUMPOS
Antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų sumažinimas ant odos, gleivin÷s ir kitų audinių
Higienin÷ rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus
Invazin÷ procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicinin÷s priemon÷s įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais
Kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių)
KSV – kolonijas sudarantys vienetai
Proc. – procentai
Abs. sk. – absoliutus skaičius
χ2 – chi kvadrato kriterijus lls – laisv÷s laipsnių skaičius
TURINYS
ĮVADAS...8
2.1 Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ekonomin÷ našta ...12
2.2 Patogeninių mikroorganizmai perdavimas rankomis ...16
2.3 Priemon÷s, naudojamos rankų higienai...19
2.3.1 Mikrobiologiškai užterštas vanduo sveikatos priežiūros įstaigose...19
2.3.2 Vandens temperatūra...20
2.3.3 Rankų sausinimas...20
2.3.4 Neantibakterinis muilas...21
2.3.5 Alkoholiai...21
2.3.6 Chlorheksidinas...23
2.4 Rankų higienos praktika tarp sveikatos priežiūros darbuotojų bei rekomendacijų laikymąsis ...23
2.4.1 Rankų higienai skirtų produktų poveikis rankų odai...24
2.4.2 Odos sudirginimus sukeliančios medžiagos...24
2.4.3 Priemon÷s, skirtos sumažinti neigiamam naudojamų medžiagų poveikiui...25
2.4.4 Priežastys, lemiančios medicinos darbuotojų rankų higieną...27
3.1 Tyrimo metodika ...28
3.2 Tiriamojo kontingento charakteristika ...28
4.1 Medicinos personalo žinių apie kokybišką rankų plovimą vertinimas ...32
4.2Medicinos personalo žinių apie kokybišką antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti naudojimą, ir rankų antiseptikos atlikimo vertinimas ...36
4.3Respondentų žinių apie rankų higienos reikalavimus, atliekant skirtingas procedūras, vertinimas...41
4.4Sąsajų, tarp respondentų subjektyvaus rankų odos būkl÷s vertinimo ir antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti bei medicinių pirštinių naudojimo, nustatymas...55
PRAKTINöS REKOMENDACIJOS...76
LITERATŪROS SĄRAŠAS...77
Į
VADAS
Rankų plovimas muilu ir vandeniu kaip higienos priemon÷ ilgainiui įsitvirtino tiek religiniuose, tiek kultūriniuose įpročiuose. Nežiūrint į tai, ryšys tarp rankų plovimo bei ligų užkrato sklidimo buvo nustatytas tik prieš porą amžių. Pra÷jus dar keliems dešimtmečiams savo atradimus padar÷ Lui Pasteras bei Džozefas Listeris (1).
19 a. viduryje Ignaz Semmelweis (Viena, Austrija) bei Oliver Wendell Holmse (Bostonas, JAV) tyrimais nustat÷, jog ligonin÷se kilusios ligos buvo perduodamos per užterštas medicinos darbuotojų rankas. 1847 m. Semmelweis buvo paskirtas dirbti vienoje iš dviejų akušerijos klinikų Vienos universitetin÷je ligonin÷je. Jis pasteb÷jo, kad motinų mirtingumas, dažniausiai susijęs su pogimdyviniu karščiavimu, buvo pastebimai didesnis vienoje klinikoje, lyginant su kita (16 proc. ir 7 proc) (2). Jis taip pat pasteb÷jo, kad gydytojai bei medicinos studentai dažnai eidavo į gimdyklą tiesiai po autopsijos atlikimo, o jų rankos vis tiek skleisdavo nemalonų kvapą, nors ir būdavo nuplautos muilu bei vandeniu prieš ateinant į akušerijos kliniką. Jis samprotavo, jog d÷l „mirtinų dalelių“ (cadaverous particles), pernešamų ant gydytojų bei medicinos studentų rankų iš patalpos, kurioje atliekama autopsija, į gimdyklą, ir kildavo pogimdyviniai karščiavimai. Semmelweis rekomendavo plauti rankas chloruotų kalkių tirpalu prieš kiekvieną kontaktą su pacientu ir ypač išeinant iš autopsijai skirtos patalpos. Įgyvendinant šias rekomendacijas motinų mirtingumas sumaž÷jo iki 3 proc. ir išliko žemas ateityje (2).
Po pirmųjų įrodymų, jog plaunant smarkiai suteptas rankas antiseptin÷mis medžiagomis, galima sumažinti hospitalinį bakterijų perdavimą efektyviau nei vien plaunant rankas muilu ir vandeniu, ši nuostata ap÷m÷ visus pagrindinius elementus s÷kmingai infekcijų kontrol÷s intervencijai: „atpažinti – paaiškinti - veikti“ (3). Deja, tačiau nei Holmse, nei Semmelweis nepavyko pakeisti kolegų elgesio ilgesniam laikui. Be to, Semmelweis patyr÷ sunkumų įtikinant kolegas bei ligonin÷s administraciją šių procedūrų veiksmingumu. Atsižvelgiant į šiandieninius socialin÷s rinkodaros principus, jo pagrindin÷ klaida buvo tai, jog Semmelweis nustat÷ sistemos pakeitimus (chloruotų kalkių tirpalo naudojimą) nepasitaręs su savo kolegomis.
Semmelweis laikomas ne tik rankų higienos t÷vu, bet ir epidemiologiškai pagrįstos strategijos, siekiant išvengti infekcijų, modelio kūr÷ju.
Kontroliuojami tyrimai ligoninių naujagimių skyriuose ir daugelis kitų tyrimų, atliktų per pastaruosius 40 metų, patvirtino personalo įraką pernešant su sveikatos priežiūra susijusius mikroorganizmus pacientams (4).
Su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos yra opiausia pacientų saugumo problema, d÷l to jos sprendimas turi būti prioritetin÷ sritis, siekiant užtikrinti saugią sveikatos priežiūrą. Hospitalin÷s infekcijos lemia ilgesnį pacientų gydymo ligonin÷je laiką, ilgalaikę negalią, did÷jantį mikroorganizmų atsparumą antimikrobiniams preparatams, papildomą finansinę naštą valstybei, patiems pacientams bei jų šeimos nariams, o taip pat papildomą mirčių skaičių (5). Nors ši problema paplitusi visame pasaulyje ir aktuali visuose sveikatos priežiūros įstaigų skyriuose, tačiau tikrojo jos masto neįmanoma nustatyti d÷l sud÷tingo patikimų diagnostinių duomenų surinkimo. Remiantis bendrais skaičiavimais, pasaulyje bet kuriuo metu hospitalin÷mis infekcijomis užsikr÷tusių pacientų, tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, yra apie 1,4 milijono (5) . Ir nors duomenys apie ligų naštą, mirštamumą bei mirtingumą yra skelbiami sveikatos priežiūros darbuotojams, politikams bei visuomenei PSO Pasaulio sveikatos ataskaitose, tačiau tarp 136 jose minimų ligų hospitalin÷s infekcijos n÷ra pamin÷tos. Labiausiai tik÷tina to priežastis yra tai, jog su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijų diagnostika yra sud÷tinga, remiasi keliais kriterijais, o ne vienu laboratoriniu bandymu (6-7). Neatliekant rankų higienos veiksmų, ilgai trunkant paciento priežiūros procedūroms did÷ja ir rankų taršos mikroorganizmais laipsnis, nepriklausomai, ar procedūros atliekamos vaikams, ar suaugusiesiems(8).
Pirmosios Nacionalin÷s rankų higienos gair÷s buvo paskelbtos 1980 m., v÷liau sek÷ kitos, paskelbtos įvairiose šalyse. 1995-1996 m. JAV Healthcare Infection Control Practice Advisory Committee (HICPAC) rekomendavo, jog antibakterinis muilas arba ne vandens pagrindu pagamintas antiseptikas būtų naudojamas valyti rankoms paliekant palatą, kurioje gydomas pacientas su daugeliui vaistų atspariais mikroorganizmais (9). HICPAC 2002 m. paskelbtose gair÷se nurodomas rankų valymas preparatais, kurie yra sukurti alkoholio pagrindu, o rankų plovimas skirtas tik konkrečioms situacijoms (10).
Dabartin÷s gair÷s grindžiamos pirminiais dokumentais ir atspindi labiausiai apžvelgtus bei įrodymais pagrįstus faktus, aprašytus rankų higienos literatūroje. Lietuvoje medicinos darbuotojų rankų plovimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrol÷s reikalavimai“ 3 priedas “ Medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisykl÷s”(11), kurioje nurodoma, jog „darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus, naudoja priemones ir medicinines pirštines pagal šios higienos normos reikalavimus“.
Šiemet (2012 m.) Lietuvoje vykdomas Hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas Europos aktyvaus gydymo ligonin÷se. Tyrimas vykdomas, siekiant surinkti palyginamus duomenis bei tiksliau įvertinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų
sukeliamą naštą, taip pat – didinti supratimą apie su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas, antimikrobinių vaistų vartojimą bei skatinti jų steb÷seną šalyse ir atskirose sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime dalyvauja visos Europos Sąjungos šalys.
Pagrindinis hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo Europos aktyvaus gydymo ligonin÷se tyrimo tikslas – nustatyti hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų skyrimo paplitimą Europoje, atskirose ES šalyse, skirtingo tipo ligonin÷se, skirtingo profilio skyriuose.
Pagrindiniai tyrimo uždaviniai:
Įvertinti bendrą hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimą aktyvaus gydymo ligonin÷se ES šalyse;
Aprašyti pacientus, invazines procedūras, infekcijas (lokalizacija), mikroorganizmus, įskaitant jų antimikrobinio atsparumo žymenis, bei skiriamų antimikrobinių vaistų grupes, jų skyrimo indikacijas pagal pacientų būkles, ligoninių specializaciją (lygius, profilius), ES šalis;
Išplatinti rezultatus atitinkamoms institucijoms vietiniame, nacionaliniame ir ES lygmenyse, siekiant:
• padidinti informuotumą ir sąmoningumą (supratimą); • tobulinti ir stiprinti steb÷senos struktūras;
• nustatyti pagrindines EB problemas ir prioritetus;
• įvertinti strategijų efektyvumą ir pasirinkti tolimesnes veiklos kryptis vietiniu, nacionaliniu bei ES lygmenyje (pakartotini Euro PPS tyrimai).
Parengti ligonin÷ms standartizuotas priemones (įrankius) kokyb÷s gerinimo krypčių identifikavimui (12).
Hospitalinių infekcijų dažnis Lietuvoje siekia apie 4 procentus, ir nors šis rodiklis n÷ra didesnis nei kitose šalyse, tačiau tai vienas svarbiausių pacientų saugumą sąlygojančių veiksnių. D÷l šių infekcijų pacientai daugiau laiko praleidžia gydymo įstaigose, o pailg÷jęs jų gydymas tampa papildoma ekonomine našta valstybei ir patiems pacientams.
Medicinos personalas yra tiesiogiai susijęs su patogeninių mikroorganizmų perdavimu gydymo įstaigose, d÷l to labai svarbu, jog darbuotojai rankų antiseptiką atliktų kokybiškai, laikydamiesi medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisyklių.
Siekiant įvertinti medicinos personalo rankų higienos reikalvimų laikymąsi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonin÷je Kauno klinikose buvo atlikta anonimin÷ anketin÷ apklausa. Vadovaujantis išanalizuotais apklausos rezultatais bus pateikiamos praktin÷s rekomendacijos, kaip pagerinti medicinos darbuotojų žinias, siekiant užtikrinti rankų antiseptikos atlikimo kokybę.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti medicinos personalo žinias apie rankų higienos reikalavimų laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti medicinos personalo žinias apie kokybišką rankų plovimą;
2. Įvertinti medicinos personalo žinias apie antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti naudojimą;
3. Apžvelgti ir palyginti medicinos personalo žinias apie rankų higienos vykdymą prieš atliekant skirtingas procedūras asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;
4. Nustatyti sąsajas tarp subjektyvaus rankų odos būkl÷s vertinimo ir antiseptinių priemonių rankoms dezinfekuoti bei medicininių pirštinių naudojimo.
2
.LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ekonomin÷ našta
Išsivysčiusiose šalyse hospitalin÷mis infekcijomis užsikrečia nuo 5 iki 15 proc. pacientų, o intensyviosios terapijos skyriuose šis procentas siekia nuo 9 iki 37 proc.(5,13). D÷l to pacientai ligonin÷se praleidžia apie 25 milijonus papildomų dienų per metus. Ekonomin÷ šių papildomų dienų, praleistų ligonin÷je išraiška siekia nuo 13 iki 24 milijardų eurų. Apskritai, mirtingumas d÷l min÷tų infekcijų Europoje siekia 1 proc., o tai yra apie 50 000 mirčių per metus, tačiau dar 2,7 proc. atvejų mirties priežastis būna susijusi su hospitalin÷mis infekcijomis (135 000 atvejų per metus). 2002 metais JAV d÷l su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų mir÷ apytiksliai 99 000 žmonių(14).
JAV, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, dažniausiai pasitaiko šlapimo takų infekcijos (36 proc.), chirurginių intervencijų sukeltos infekcijos sudaro apie 20 proc., kraujo infekcijos ir pneumonija – po 11 proc. (14). Pasteb÷ta, jog kraujo infekcijų bei pneumonijos padariniai sunkesni, o pacientų mirtingumas didesnis, nei kitų infekcijų, o joms gydyti reikalinga daugiau l÷šų. Pavyzdžiui, pacientų, užsikr÷tusiu kraujo infekcijomis, mirtingumas intensyviosios terapijos skyriuje siek÷ nuo 16 iki 40 proc., o gul÷jimo stacionare laikas pailg÷jo nuo 7,5 iki 25 dienų (15).
Intensyviosios terapijos skyriuje įgytų infekcijų paplitimas siekia 9,7 – 31,8 proc. Europoje ir 9 – 37 proc. JAV. Apytikris mirtingumas intensyviosios terapijos skyriuje siekia 12 – 80 proc. (13).
Lietuvoje atlikus infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimus 2009, 2010 ir 2011 metais, kai duomenis pateik÷ atitinkamai 61, 63 ir 76 ligonin÷s, buvo gauti šie rezultatai, kurie pateikiami 1 lentel÷je (16). Pateiktais duomenimis, hospitalinių infekcijų paplitimas Lietuvos ligonin÷se 2009 metais buvo 4,3 proc., 2010 metais – 3,9 proc., o 2011 metais - 4,2 proc. Mažiausias hospitalinių infekcijų paplitimas užfiksuotas specializuotose ligonin÷se, kuriose 2010 ir 2011 metais jis nesiek÷ 1 proc., o 2009 metais buvo 1,1 proc. Daugiausia hospitalinių infekcijų užfiksuota palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin÷se, kuriose jis svyravo nuo 4,9 proc. iki 7,3 proc.
1 lentel÷. Hospitalinių infekcijų paplitimas Lietuvoje 2009 - 2011 metais (16) 2009 m. 2010 m. 2011 m. Ligonin÷s Pacien-tų skaičius Abs. sk. Proc. Pacien-tų skaičius Abs. sk. Proc. Pacien-tų skaičius Abs. sk. Proc. Bendrojo pobūdžio 11643 531 4,6 10972 426 3,9 11684 535 4,6 Palaikomojo gydymo ir slaugos 905 44 4,9 1143 83 7,3 1083 57 5,3 Specializuotos 1061 12 1,1 1367 11 0,8 1748 12 0,7 Iš viso: 13609 604 4,3 13482 520 3,9 14515 604 4,2
Hospitalinių infekcijų paplitimas skirtingose amžiaus grup÷se taip pat skiriasi, jis pavaizduotas 2 lentel÷je (16). 2009 metais didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo amžiaus grup÷je iki vienerių metų, ir siek÷ 7,5 proc., o sekančiais metais buvo 4,5 ir 4,4 proc. 1-5 metų amžiaus grup÷je infekcijų paplitimas 2009 metais taip pat buvo aukštesnis (5,2 proc.), nei toje pačioje grup÷je sekančiais metais (atitinkamai 2,1 ir 2,9 proc.). Pateiktų metų duomenimis mažiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo 6-17 metų amžiaus grup÷je ir atitinkamai sudar÷ 1,9 proc., 1,5 proc. bei 2,3 proc. Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas tiek 2010 m., tiek 2011 m. buvo tarp 65 metų ir vyresnių asmenų (4,7 proc. ir 5,1 proc.). Vienas iš veiksnių, lemiančių su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų paplitimą yra visuomen÷s sen÷jimas. Maž÷jantis gimstamumas ir ilg÷janti vidutin÷ gyvenimo trukm÷ lemia gyventojų sen÷jimo tendenciją. 2011 m pradžioje 21,6 proc. gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, 2001 m. pradžioje - 19,2 proc. 2011 m. pradžioje 100 – tui vaikų iki 15 m. teko 144 pagyvenę žmon÷s (2001 m. pradžioje tik 97 pagyvenę žmon÷s) (17). Vyresnio amžiaus žmon÷ms būdingos l÷tin÷s ir ilgai trunkančios ligos, kurios taip pat didina hospitalinių infekcijų išsivystymo tikimybę.
2 lentel÷. Hospitalinių infekcijų paplitimas amžiaus grup÷se 2009 - 2011 metais (16)
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Amžiaus
grup÷s Pacientų skaičius
Abs.sk. Proc. Pacientų skaičius
Abs.sk. Proc. Pacientų skaičius Abs.sk. Proc. Iki 1 metų 398 30 7,5 314 14 4,5 317 14 4,4 1 – 5 445 23 5,2 329 7 2,1 510 15 2,9 6 – 17 637 12 1,9 539 8 1,5 733 17 2,3 18 – 44 2303 73 3,2 2334 56 2,4 2370 69 2,9 45 – 64 3711 162 4,4 3761 145 3,9 3964 154 3,9 ≥65 m. 6115 287 4,7 6205 290 4,7 6621 335 5,1 Iš viso 13609 587 4,3 13482 520 3,9 14515 604 4,2
Hospitalinių infekcijų paplitimas skirtingo profilio skyriuose pateikiamas 3 lentel÷je (16). Kaip matome, daugiausia hospitalinių infekcijų nustatoma reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje – 2009 m. - 15,9 proc., 2010 m. – 15,6 proc., o 2011 m. – 18,7 proc. Chirurginio profilio skyriuje didžiausias infekcijų paplitimas 2009 m. ir 2011 me. buvo chirurgijos skyriuje (7,6 ir 6,4 proc.), 2010 m. didžiausias paplitimas buvo traumatologijos-ortopedijos skyriuje ir siek÷ 6,2 proc. Tarp terapinio profilio skyrių didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas 2009 m. ir 2010 m. buvo slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje ( 4,8 proc. ir 6,8 proc.), o 2011 m. – hematologijos-onkologijos skyriuje (8,4 proc.). Bendras hospitalinių infekcijų paplitimas buvo panašus visais min÷tais metais ir siek÷ apie 4 proc.
3 lentel÷. Hospitalinių infekcijų paplitimas skirtingo profilio skyriuose 2009 - 2011 metais (16) 2009 m. 2010 m. 2011 m. Skyriaus profilis Pacientų skaičius Abs. sk. Proc. Pacientų skaičius Abs. sk. Proc. Pacientų skaičius Abs. sk. Proc. Chirurginio profilio skyriai: 4262 217 5,1 3785 179 4,7 3612 204 5,6 Traumatologijos-ortopedijos 777 44 5,7 609 38 6,2 303 17 5,6 Chirurgijos 1506 115 7,6 2460 124 5,0 2770 176 6,4 Ginekologijos - akušerijos 694 15 2,2 716 17 2,4 539 11 2,0 Terapinio profilio skyriai: 8604 270 3,1 9129 272 3,0 9464 301 3,2 Suaugusiųjų terapijos 4357 116 2,7 4732 118 2,5 4470 142 3,2 Vaikų - naujagimių 1033 31 3,0 918 34 2,6 1062 25 2,4 Slaugos - palaikomojo gydymo 1696 82 4,8 1685 114 6,8 2067 96 4,6 Psichiatrijos 917 14 1,5 1636 11 0,7 1616 17 1,1 Hematologijos - onkologijos 601 27 4,5 158 5 3,2 249 21 8,4 Kiti skyriai: 743 100 14 568 69 12,0 1139 99 8,7 Reanimacijos - intensyvios terapijos 540 86 16,0 435 68 16,0 412 77 18,7 Infekcinių ligų ( įskaitant tuberkulioz÷s) 203 14 6,9 133 1 0,8 261 2 0,8 Reabilitacijos 447 20 4,5 Odontologijos 19 0 0 Iš viso: 13609 587 4,3 13482 520 3,9 14515 603 4,2
Kaip matome 4 lentel÷je, bendrojo pobūdžio ligonin÷se antibakteriniai vaistai ligų profilaktikai 2009, 2011 metais skirti maždaug ketvirtadaliui pacientų, o 2010 metais – daugiau nei 27 proc. pacientų. Palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin÷se profilaktiškai antibiotikai skirti vidutiniškai 4 proc. pacientų. 2009-2011 metais specializuotose ligonin÷se iš 1915 pacientų profilaktiškai antibiotikų gavo 79 (4,1 proc.) (16).
4 lentel÷. Antibakterinių vaistų skyrimo tikslas 2009 - 2011 metais (16) Bendrojo pobūdžio ligonin÷se Palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin÷se Specializuotos ligonin÷s Antibakteri-nių vaistų skyrimo tikslas 2009 2010 2011 2009 2010 2011 2009 2010 2011 Gydymui Proc. 75,2 72,6 75,8 98,1 93,1 86,0 87,0 95,2 98,3 Abs. sk. 3020 2558 3100 105 108 80 275 299 1341 Profilaktikai Proc. 24,8 27,4 24,2 1,9 6,9 14,0 13,0 4,8 1,7 Abs. sk. 997 966 988 2 8 3 41 15 23
2.2 Patogeninių mikroorganizmai perdavimas rankomis
Paprastai sveikatos priežiūros įstaigoje patogeniniai mikroorganizmai yra perduodami atitinkama eil÷s tvarka:
1. mikroorganizmai jau yra ant paciento odos ar jį supančioje aplinkoje; 2. mikroorganizmai patenka ant medicinos personalo rankų;
3. mikroorganizmai sugeba išgyventi ant medicinos personalo rankų nors kelias minutes; 4. praleidžiama arba netinkamai atliekama rankų antiseptika, arba naudojamos netinkamos
priemon÷s;
5. užterštomis rankomis būtinai paliečiamas pacientas, arba aplinka, kurią lies pacientas.
Patogeninių mikroorganizmų šaltinis gali būti ne tik infekuotos ar atviros žaizdos, bet taip pat ir nepažeista, bet patogeniniais mikroorganizmais kolonizuota paciento oda. Labiausiai kolonizuotos zonos dažniausiai būna tarpviet÷s bei kirkšnies srityse, taip pat dažnai būna kolonizuotos pažasties, liemens bei viršutin÷s rankų dalies sritys (18-20). S.aureus, Proteus
mirabilis, Klebsiella spp. bei Acinetobacter spp. skaičius nepažeistose paciento odos vietose gali
siekti 100-106 KSV/cm2 (kolonijas sudarančių vienetų)(19). Ypač tik÷tina, jog oda bus kolonizuota
S.aureus diabetu, l÷tiniais dermatitais sergančių pacientų, taip tap tų pacientų, kuriems atliekama
dializ÷ d÷l l÷tinių inkstų ligų (21, 22).
Kadangi kasdien apie 106 odos negyvų ląstelių, kuriose yra gyvybingų mikroorganizmų, nukrinta į aplinką, nenuostabu, kad pacientų chalatai, patalyn÷, baldai bei kiti aplinkoje esantys
daiktai būna užteršti ligonio flora (23). Toks užkrato plitimas palankiausias stafilokokams, enterokokams bei Clostridius difficile, kurie yra atsparūs dezinfekcijai. Griffith kartu su kolegomis atlikus tyrimą, užkrato buvo rasta ir ant kriaukl÷s bei jos aplinkos paviršių, o dauguma nustatytų mikroorganizmų buvo stafilokokai. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog ypač užterštos būdavo ranken÷l÷s bei ploviklių dozatoriai. Šis tyrimas parod÷ aplinkos užteršimo svarbą mikroorganizmams perduoti bei plisti (24).
Yra palyginti nedaug duomenų apie paciento priežiūrą, kuri sąlygoja paciento floros pernešimą ant medicinos darbuotojo rankų (25). Anksčiau buvo bandoma suskirstyti paciento priežiūros veiklas pagal galimybę užsikr÷sti, bet toks skirstymas niekados nebuvo patvirtintas (26).
Casewell ir Philips atliktas tyrimas parod÷, jog slaug÷s gali užsiteršti mikroorganizmais rankas 100-1000 KSV Klebsiella spp. atlikdamos „švarias“ procedūras, tokias kaip paciento k÷limas, paciento pulso skaičiavimas, kraujo spaudimo matavimas, paciento rankos, peties, kirkšnies lietimas (27). Panašų tyrimą atliko ir Ehrenkranz su kolegomis, ištyrę, jog slaugių, lietusių pacientų kirkšnis, rankos buvo smarkiai užterštos P.mirabillis (8). Pittet su kolegomis tyr÷ medicinos personalo rankų užterštumą prieš ir po tiesioginio kontakto su pacientu, žaizdų priežiūros, venų kateterizavimo, kv÷pavimo takų priežiūros. Naudodami agaro skaičiavimo plokšteles jie nustat÷, jog bakterijų kolonijų skaičius prieš ir po procedūrų skyr÷si nuo 0 iki 300 kolonijų. Kaip labiausiai rankas teršusi procedūra buvo įvardinta kv÷pavimo takų priežiūra bei tiesioginis paciento lietimas. Taip pat buvo nustatytas ryšys tarp rankų užterštumo bei laiko, kurio prireik÷ procedūrai atlikti (28). V÷liau atliktame tyrime buvo nustatyta, jog pirštin÷s nevisiškai apsaugo medicinos personalo rankas nuo bakterinio užteršimo. Priešingai, buvo nustatyta, jog naudojant pirštines (kūdikių skyriuje) keisti vystyklams ar sauskeln÷ms bei atliekant kv÷pavimo takų priežiūrą, beveik dvigubai padid÷jo kolonijas formuojančių vienetų per minutę skaičiaus vidurkis ant medicinos personalo rankų (29).
Duchner nustat÷, jog S.aureus aptinkamas ant 21 proc. intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų bei gydytojų rankų. Tyrimais taip pat buvo įrodyta mikroorganizmų galimyb÷ išgyventi rankų odos paviršiuje skirtingą laiką (30).
Noskin bei kolegos tyr÷ Vankomicinui atsparaus enterokoko išgyvenamumą rankų paviršiuje bei aplinkoje: tiek Enterococus faecalis, tiek E. faecium išgyveno ant pirštų galiukų nemažiau 60 min. tiek d÷vint pirštines, tiek be jų (31).
Dorin ir kolegos nustat÷, jog Pseudomonas aeruginosa bei Burkholderia cepacia buvo perduodamos spaudžiant ranką sveikinantis pra÷jus 30 min. po suspendavimo druskos tirpale bei po 180 min., kai jos buvo suspenduotos seil÷se (32).
Min÷tos studijos patvirtino, jog mikroorganizmų plitimo priemone gali būti ir užterštos bakterijomis ar virusais rankos, kurios gali būti užterštos ne tik simbiotine flora, bet ir patogeniniais mikroorganizmais (28).
Larson su kolegomis atlikę tyrimą nustat÷, kad naudojant tik 1 ml skysto muilo ar alkoholinio pagrindo rankų ploviklio, rankų paviršiuje likdavo daugiau mikroorganizmų nei naudojant 3 ml ploviklio. Tyrimo išvados tur÷jo kliniškai svarbios reikšm÷s, kadangi anksčiau medicinos personalas naudodavo vos 0,4 ml ploviklio (33).
Sala bei kolegos tyr÷ apsinuodijimo maistu protrūkį, priskirtą Noro virusui 1, bei nustat÷, jog pirminis užkrato šaltinis buvo maisto išdav÷jas ligonin÷s valgykloje. Dauguma protrūkio metu suvartoto maisto buvo gaminta nesilaikant rankų higienos taisyklių (34).
Noskin ištyr÷, jog plaunant rankas 5 sek. paprastu vandeniu nebuvo pasteb÷ta jokio skirtumo šalinant nuo rankų vakcinai atsparius enterokokus. Plaunant rankas 5 sek. su dviejų rūšių muilu taip pat nebuvo visiškai pašalinti mikroorganizmai. Poveikiui pasiekti reik÷jo 30 sek. plauti rankas muilu (31).
Akivaizdu, jog tuomet, kaip medicinos personalas netinkamai plauna rankas, palietę vieną pacientą, o po to liesdami kitą jie perduoda mikroorganizmus, o taip pat jais užkrečia paciento aplinką. Siekiant to išvengti svarbu ne tik rankų plovimo dažnumas, bet ir procedūros kokyb÷, reikiamas ploviklio kiekis, procedūros trukm÷.
Kryžminis užkrato perdavimas dažniausiai sąlygojamas užterštų mikroorganizmais rankų. Faktoriai, lemiantys tokį mikroorganizmų perdavimo būdą nuo vienų paviršių ant kitų, dažniausiai yra:
• perduodamų mirkoorganizmų tipas;
• užkrato šaltinis bei vieta, ant kurios jis yra pernešamas; • dr÷gm÷s lygis;
• užterštumo lygis.
Harrison ir kt. įrod÷, jog mikroorganizmai nuo jais užterštų rankų gali patekti ant švaraus popierinio rankšluosčio laikiklio, arba nuo užteršto laikiklio ant švarių rankų (35).
Barker ir kolegos ištyr÷, jog Noro virusu užterštomis rankomis galima nuosekliai užteršti septynis švarius paviršius, o užterštomis paviršiams valyti skirtomis šluost÷mis – rankas bei švarius paviršius. Užterštos medicinos personalo rankos buvo susietos su endemin÷mis su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijom Sarto ir kolegos rado įrodymų, jog S.marcescens buvo perduodama pacientams medicinos darbuotojų, naudojusiu užterštą mikroorganizmais muilą (36, 37).
Naudojant įvairius eksperimentinius metodus buvo tiriama, kaip yra perduodami įvairių ligų suk÷l÷jai. Ehrenkranz su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu buvo paprašyta slaugytojų, liečiant paciento, smarkiai užsikr÷tusio Gram neigiamomis bakterijomis, kirkšnį, 15 sek. matuoti jo pulsą šlaunikaulio arterijoje. Pamatavusios pulsą jos tur÷jo nusiplauti rankas vandeniu ir muilu arba naudodamos alkoholinio pagrindo rankų plovimo priemonę, o po to rankomis liesti šlapimo takų kateterį, nuo kurio v÷liau paimti m÷giniai buvo auginami. Tyrimas parod÷, kad rankų plovimas vandeniu ir muilu neužkirto kelio bakterijoms nuo rankų patekti ant šlapimo takų kateterio, tuo tarpu naudojant alkoholinio pagrindo rankų ploviklį bakterijų perdavimo buvo išvengta (8).
Patrick su kolegomis nustat÷, jog žymiai daugiau mikroorganizmų yra perduodama šlapiomis rankomis, lyginant su visiškai sausai nušluostytomis (38).
Nepaisant mažo atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų skaičiaus, visgi yra svarių įrodymų, jog antiseptinių priemonių naudojimas sumažina su sveikatos priežiūra susijusių patogenų perdavimą bei su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų skaičių. 1847 metais Semmelweis įrod÷, jog akušerijos klinikos personalui naudojant antiseptines priemones rankoms plauti, gimdyvių mirtingumas buvo žymiai mažesnis, nei naudojant tik vandenį ir muilą (39).
2.3 Priemon÷s, naudojamos rankų higienai
2.3.1 Mikrobiologiškai užterštas vanduo sveikatos priežiūros įstaigose
Rankų plovimo tikslas, rūpinantis bei prižiūrint pacientus, yra pašalinti matomus nešvarumus bei organines medžiagas, atsiradusias po kontakto su užsikr÷tusiu pacientu ar jį supančia aplinka. Nors vanduo dažnai yra vadinamas „universaliu tirpikliu“, tačiau jis negali pašalinti riebalų ar aliejų, kurių dažnai būna ant suteptų rankų. D÷l to tinkamam rankų plovimui reikia naudoti muilus ar detergentus, kurie pad÷tų ištirpinti riebalų daleles ir nuplauti rankas vandeniu. Siekiant užtikrinti tinkamą rankų higieną, muilai bei detergentai turi būti įtrinti į visus rankų odos paviršius, rankos nuskalautos bei nusausintos. Sveikatos priežiūros įstaigoje vanduo b÷gantis iš krano gali tapti hospitalin÷s infekcijos šaltiniu. Patogeniniai mikroorganizmai, kurie
priskiriami prie hospitalinių vandens infekcijų, yra šie: Legionella spp., P. aeruginosa,
Stenotrophomonas maltophilia, Mycobacterium avium, M. fortuitum, M.chelonea, Fusarium spp. ir A.fumigatus (40-47).
Norvegijoje atliktu tyrimu siekta nustatyti pel÷sių atsiradimą, paplitimą bei reikšmingumą geriamajame vandenyje. Tyrimo metu buvo aptiktos 94 pel÷sių rūšys, priklausančios 30 genčių,
įskaitant Penicillium, Trichoderma ir Aspergillus spp. Iš jų Penicillium spp. buvo gausiai išplitęs ir
atlaik÷ vandens valymą. Nors vandens virinimas sumažino grybelinio užterštumo lygį, A. ustus pasirod÷ beesantis tam atsparus. Potencialiai patogeniškos grybelių rūšys vandenyje iš čiaupo gali būti svarbus veiksnys skyriuose, kur gydomi pacientai, kurių imunitetas nusilpęs (48).
2.3.2 Vandens temperatūra
Nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros vandeniu maloniausia plauti rankas, tai n÷ra svarbus veiksnys nuplaunant nuo rankų nešvarumus bei mikroorganizmus. Atlikto tyrimo metu, kuomet buvo lyginamos vandens temperatūros, plaunant rankas (40 C, 200 C ir 400 C ), nustatyta, kad aukštesn÷ vandens temperatūra buvo nurodoma kaip rankas dirginantis veiksnys. D÷l to labai karšto vandens naudojimas rankoms plauti tur÷tų būti vengtinas d÷l didesn÷s odos sudirginimo tikimyb÷s (49).
2.3.3 Rankų sausinimas
Kadangi šlapiomis rankomis mikroorganizmai gali būti lengviau perduodami, rankų džiovinimas yra neatsiejama tinkamos rankų higienos dalis. Tinkamas rankų džiovinimas yra svarbus veiksnys, nulemiantis bakterijų perdavimo mastą liečiant aplinką ar pacientus po rankų plovimo. Taip pat reiktų stengtis išvengti pakartotino rankų užteršimo mikroorganizmais nusiplovus bei nusišluoščius rankas (50).
Dažniausiai rankoms džiovinti yra naudojami medžiaginiai, popieriniai rankšluosčiai bei šiltą orą pučiantys džiovintuvai. Gustafson su kolegomis atlikto tyrimo metu buvo lyginami keturi rankų džiovinimo būdai: naudojant audinio rankšluosčius iš volelio, popierinius rankšluosčius, džiovinant rankas šilto oro srove bei leidžiant rankos išdžiūti savaime (išgaruojant vandeniui). Reikšmingo skirtumo nustatyta nebuvo, tačiau siekiant išvengti kryžminio užsikr÷timo, nereik÷tų dalintis rankšluosčiais (51). Lyginant rankų džiovinimo metodų efektyvumą pašalinant bakterijas nuo nuplautų rankų, džiovinimas šilto oro srove buvo įvardintas kaip blogesnis būdas, nei šluostymas popieriniu rankšluosčiu. Šis tyrimas buvo visiškai priešingas kitam tyrimui, kurį atliko Yamamoto kartu su kolegomis, ir nustat÷, jog džiovinimas šilto oro srove buvo geresnis būdas, nei šluostymas popieriniais ar medžiaginiais rankšluosčiais. Tačiau šis džiovinimo būdas n÷ra
praktiškas, kadangi užtrunka daugiau laiko (52). Naudojantis popieriniais rankšluosčiais svarbu švelniai nusausinti odą, vengiant trynimo, galinčio pažeisti odą ir lemti bakterijų kolonijų augimą toje srityje (53).
2.3.4 Neantibakterinis muilas
Paprastas muilas antibakterinių savybių turi labai mažai arba jomis išvis nepasižymi, tačiau juo puikiai galima pašalinti silpnai prilipusią prie odos trumpalaikę florą. Pavyzdžiui, plaunant rankas vandeniu ir muilu 15 sek., bakterijų skaičius ant odos sumažinamas 0,6-1,1 log10, plaunant 30 sek. – 1,8-2,8 log10. Tačiau paprastas muilas taip pat gali padidinti bakterijų skaičių odos paviršiuje, kadangi muilo naudojimas gali sukelti odos sudirginimą bei išsaus÷jimą (54-56). Užterštas muilas taip pat gali būti Gram neigiamų bakterijų dauginimosi ant medicinos personalo rankų priežastis (37). Vis d÷lto buvo įrodyta, jog n÷ra pavojaus perduoti mikroorganizmus plaunant rankas gabaliniu muilu (57).
2.3.5 Alkoholiai
Alkoholiai veikia antimikrobiškai d÷l to, jog geba denatūruoti baltymus. Alkoholinis tirpalas, sudarytas iš 60-80 proc. Alkoholio, yra veiksmingiausias, o didesn÷s koncentracijos tirpalų veiksmingumas mažesnis. Šio paradokso esm÷ tame, jog baltymai sunkiai denatūruojami esant vandens trūkumui. Alkoholio dalis tirpale gali būti išreikšta svorio procentais (=g/100g, %m/m), kuriems įtakos neturi temperatūra ar kiti kintamieji, arba tūrio procentais (=ml/100ml, %v/v), kuriems įtakos gali tur÷ti temperatūra, savitasis sunkis ir reakcijos koncentracija. Pavyzdžiui 70 proc. alkoholio tirpalas pagal masę yra lygus 76,8 proc. tirpalui pagal tūrį, paruoštam esant 150 C temperatūrai, ir 80,5 proc. tirpalui, paruoštam 250 C temperatūroje (58, 59).
Alkoholiai pasižymi puikiu germicidiniu poveikiu in vitro prieš Gram teigiamas ir Gram neigiamas vegetatyvines bakterijas, įskaitant ir daugeliui vaistų atsparius patogenus, tokius kaip Vankomicinui atsparūs enterokokai (VRE - Vancomycin-resistant Enterococcus), Meticilinui atsparius
S. aureus (MRSA - methicillin-resistant S. aureus), tuberkulioz÷s mikotoksiną (M. tuberculosis) bei daugybę grybelių. Tačiau alkoholiai neveikia bakterijų sporų, pirmuonių oolitų, o virusus, neturinčius apvalkalo, veikia labai silpnai (58, 60).
Kai kurie turintys apvalkalą virusai, tokie kaip Herpes simplex, ŽIV, gripo virusai, yra jautrūs alkoholiams in vitro. Kiti turintys apvalkalą virusai yra mažiau jautrūs, bet yra sunaikinami 60-70 proc. alkoholio tirpalų, įskaitant ir HB virusą bei, tik÷tina, HC virusą (61, 62).
Daugybe tyrimų buvo įrodytas antimikrobinis alkoholių poveikis. Kiekybiniais tyrimais įrodyta, kad alkoholiai efektyviai sumažina bakterijų kiekį ant rankų (63). 1994 metais 60-95 proc. etanolis buvo klasifikuotas kaip saugi ir efektyvi medžiaga medicinos personalo rankų antiseptikai (64). Naudojami tiesiogiai ant odos, alkoholiai pasižymi greitu baktericidiniu poveikiu, tačiau šis poveikis yra trumpalaikis (65). Alkoholiai, esantys rankų ploviklių sud÷tyje, veikia neturinčius apvalkalo virusus. Pavyzdžiui, in vivo atliktame tyrime buvo nustatyta, jog 70 proc. izopropanolis ir 70 proc. etanolis buvo efektyvesni nei medicininis bei paprastas muilas, siekiant sumažinti roto virusų titrų skaičių ant rankų pirštų pagalv÷lių (66).
Kaip bebūtų, priklausomai nuo alkoholio koncentracijos, laiko bei viruso tipo, alkoholis gali būti neveiksmingas prieš HA bei kitus ne lipofilinius virusus. Shurmann teig÷, jog virusų, neturinčių apvalkalo, inaktyvacijai reikšm÷s turi temperatūra, dezinfektanto bei viruso santykis bei baltymų kiekis (67).
5 lentel÷je pavaizduotas antibakterinių medžiagų poveikis bakterijoms, virusams, mikobakterijoms, grybams bei sporoms. Matome, jog Gram teigiamas bakterijas visos antiseptin÷s priemon÷s veikia vienodai gerai, tačiau likusias geriausiai veikia alkoholiai (68).
5 lentel÷. Antimikrobinis medžiagų poveikis (68)
Antiseptikai Gram + bakterijos Gram - bakterijos Virusai su apvalkalu Virusai be apvalkalo Mikobak-terijos Grybai Sporos Alkoholiai +++ +++ +++ ++ +++ +++ - Chloroksilenolis +++ + + +/- + + - Chlorheksidinas +++ ++ ++ + + + - Heksachlorofenas +++ + ? ? + + - Triklozanas +++ ++ ? ? +/- +/- -
Poveikis: geras = +++, vidutinis = ++, silpnas = +, kintantis = ?, neveikia = –
Rankų higienos produktų, turinčių sud÷tyje alkoholio, efektingumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip alkoholio tipas, jo koncentracija, sąlyčio laikas, naudojamo kiekio, rankų dr÷gm÷s naudojimo metu. Maži kiekiai (0,20 - 0,5 ml) alkoholio, naudojamo tiesiogiai ant rankų, yra ne daugiau efektyvūs naikinant bakterijas, nei rankų plovimas paprastu muilu bei vandeniu. Teigiama, jog 1 ml alkoholio yra ženkliai mažiau veiksmingas, nei 3 ml. Idealus kiekis, kuris tur÷tų būti sunaudojamas tinkamai rankų higienai, n÷ra nustatytas, tačiau vertinant bendrai, jei rankos tampa sausos po 10-15 sek. trynimo, tai yra ženklas, jog buvo naudojamas per mažas priemon÷s kiekis.
Alkoholiu impregnuotose higienin÷se servet÷l÷se yra labai mažas alkoholio kiekis, d÷l to jos taip pat n÷ra efektyvesn÷ priemon÷ už rankų plovimą paprastu muilu bei vandeniu (69).
Dažnas sud÷tyje alkoholio turinčių antiseptikų naudojimas gali sukelti rankų odos išsaus÷jimą. Siekiant išvengti odos išsaus÷jimo, naudojant alkoholio turinčius antiseptikus, į šių priemonių sud÷tį įtraukiama odą dr÷kinančių bei kondicionuojančių medžiagų. Pavyzdžiui, sausinantis odą alkoholio poveikis gali būti sumažintas ar panaikintas pridedant 1-3 proc. glicerolio ar kitos odą dr÷kinančios medžiagos (70).
Remiantis 1992-2002 m. publikacijų apžvalga, galima teigti, jog rankų ploviklis, turintis sud÷tyje alkoholio, efektyviau pašalina mikroorganizmus nuo rankų, jo naudojimas užima mažiau laiko bei rečiau sudirgina odą nei rankų plovimas muilu bei vandeniu, ar kitų antiseptinių priemonių naudojimas (71).
2.3.6 Chlorheksidinas
Antimikrobinis chlorheksidino poveikis pasireiškia tuo, jog jis suardo citoplazmos membranas, tačiau yra l÷tesnis, nei alkoholių. Gerai veikia Gram teigiamas bakterijas, silpniau - Gram neigiamas bakterijas ir grybelius, mikobakterijas veika labai silpnai, visai neveikia sporų (72). In vitro atliktų tyrimų duomenimis, veikia virusus, turinčius apvalkalą – Herpes Simplex, ŽIV, citomegalovirusus, gripo virusus, respiracinį sincitinį virusą, enterovirusus (73). Antimikrobinio chlorheksidino poveikio neslopina organin÷s medžiagos, pavyzdžiui – kraujas. Chlorheksidino efektyvumas gali būti sumažintas natūraliais muilais, įvairiais neorganiniais anijonais, taip pat rankų kremais, kurių sud÷tyje yra anijoninių emulsiklių (74).
2.4 Rankų higienos praktika tarp sveikatos priežiūros darbuotojų bei rekomendacijų laikymąsis
Rankų higienos laikymąsis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis kokybišką sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoje. Ligonin÷se atliktais steb÷jimo tyrimais buvo nustatyta, jog medicinos darbuotojai rankas plauna nuo 5 iki 42 kartų per pamainą ir vidutiniškai 1,7-15,2 kartų per valandą (75). Dažnas ir pakartotinas rankų higienos produktų naudojimas, dažniausiai muilo ir detergentų, yra svarbus veiksnys, lemiantis dermatito išsivystymą tarp medicinos darbuotojų. Kontaktiniu dermatitu skundžiasi nuo 25 iki 55 proc. apklausoje dalyvavusių medicinos seserų. Detergentų sukeliamas rankų odos sudirginimas gali pasireikšti įvairiai, tačiau s÷kmingai gali būti sumažintas naudojant odos dr÷gmę palaikančias medžiagas (76).
2.4.1 Rankų higienai skirtų produktų poveikis rankų odai
D÷l dažno rankų plovimo pasireiškia fiziologiniai bei mikrobiologiniai odos pokyčiai, kurie yra ta priežastis, d÷l ko medicinos darbuotojai skundžiasi išsaus÷jusia rankų oda, jaučiamu odos deginimu, eritema, odos pleiskanojimais bei įtrūkimais. Alergin÷s reakcijos produktams, naudojamiems ant odos, gali pasireikšti kaip l÷tojo (uždelsto) tipo reakcijos - alerginis kontaktinis dermatitas, arba rečiau kaip greitojo tipo reakcijos - kontaktin÷ dilg÷lin÷. Rankų higienai skirti produktai kenkia odai, sukeldami raginio išorinio epidermio sluoksnio, kurio pagrindą sudaro negyvos bei besilupančios ląstel÷s (stratum corneum) baltymų denatūraciją, tarpląstelinių baltymų pokyčius bei keisdami min÷tų baltymų vandens rišlumo galimybes (77). Dažnas rankų plovimas mažina paviršinių odo riebalų kiekį, d÷l to naudojami plovikliai paveikia ir gilesnius odos sluoksnius. Sausuoju metų laiku bei turintiems sausą odą žmon÷ms šis riebalų eikvojimas vyksta dar greičiau (78). Pažeidus odą keičiasi ir jos flora – did÷ja stafilokokų ir Gram neigiamų bakterijų kolonijos (79).
2.4.2 Odos sudirginimus sukeliančios medžiagos
Dažniausi kontaktinio dermatito suk÷l÷jai yra kvapiosios medžiagos ir koncervantai, rečiau - emulsikliai. Šių bei kitų dirginančių medžiagų gali būti skystame muile, rankų losjone, tepaluose, kremuose, naudojamuose sveikatos priežiūros darbuotojų (80). Dermatitą taip pat gali sąlygoti ir karšto vandens naudojimas rankoms plauti, mažas santykinis odos dr÷gnumas, nepakankamas rankų losjonų ar kremų naudojimas, taip pat įtakos gali tur÷ti ir popierinių rankšluoščių naudojimas (81).
Antiseptin÷s medžiagos, kurios taip pat gali sukelti kontaktinį dermatitą (pagal maž÷jantį dažnumą):
• chlorheksidinas; • chloroksylenolas; • triklozanas;
• alkoholinio pagrindo produktai.
Jei oda yra sudirginta ploviklių, tai v÷liau ji tampa jautresn÷ ir ne tokioms dirginančioms medžiagoms kaip alkoholinio pagrindo preparatai (82). Alerginis kontaktinis dermatitas, sukeltas rankų šveiktimo priemonių, kurių sud÷ties pagrindą sudaro alkoholis, nustatomas gana retai. Riebalus tirpdantis alkoholių efektas yra atvirkščiai proporcingas jų koncentracijai (63, 78). Etanolis mažiau dirgina, nei n-propanolis ar izopropanolis (83). Nustatyta, kad alkoholio savo sud÷tyje turintys plovikliai yra priimtinesni ir geriau toleruojami, lyginant su kitais rankų higienos produktais (84).
Švedijos ligonin÷je atliktas tyrimas parod÷, jog per dešimtmetį nebuvo nustatytas nei vienas alergijos atvejis, naudojant prekybines alkoholio pagrindo rankų šveitimo priemones (85). Tačiau did÷jant tokių produktų naudojimui tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, tik÷tina, jog alergin÷s reakcijos galiausiai pasireikš ir šiems produktams (86). Cimioti kartu su kolegomis atlikto tyrimo metu buvo gauti priešingi rezultatai - naudojant alkoholio turinčias rankų šveitimo priemones buvo nustatytos alergin÷s reakcijos (87). Dauguma atvejų, medicinos seserys, kurioms pasireišk÷ simptomai, po trumpos pertraukos v÷l gal÷davo naudotis prieš tai alergizavusiomis priemon÷mis. Šis tyrimas suk÷l÷ nerimą d÷l galimo odos reakcijos į alkoholio turinčius preparatus (87). Dvigubai aklame tyrime, kurį atliko Kampfas su kolegomis, ir kuriame dalyvavo 27 asmetys, sergantys atopiniu dermatitu, nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp alkoholio pagrindo rankų šveitimo priemonių ir kontrolinių priemonių (88). Alergin÷s reakcijos, kurias sukelia alkoholio pagrindo produktai, gali kilti nebūtinai d÷l alkoholio, esančio produkto sud÷tyje, tačiau d÷l kitų sudedamųjų dalių, tokių kaip etanolis, izopropanolis, fenoksietanolis, propilenglikolis, benzoalkonio choridas (89).
2.4.3 Priemon÷s, skirtos sumažinti neigiamam naudojamų medžiagų poveikiui
Išskiriamos trys pagrindin÷s priemon÷s, skirtos sumažinti kontaktinio dermatito atvejų skaičių tarp sveikatos priežiūros darbuotojų: rinktis mažiau odą dirginančius produktus, vengti odą dirginančių veiksmų atlikimo, po rankų plovimo naudoti odą dr÷kinančias priemones. (90)
Rinktis mažiau odą dirginančius produktus. D÷l dažno rankų plovimo, sveikatos priežiūros darbuotojai tur÷tų naudoti priemones, kurios yra ir efektyvios ir kuo mažiau žalos darančios odai. Odos dirginimas ir sausinimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys jų priimtinumą naudoti sveikatos priežiūros darbuotojams (91). Tikimyb÷, jog alkoholio pagrindo rankų šveitimo priemon÷s sausins odą buvo pagrindin÷ priežastis, kelianti susirūpinimą sprendžiant preparato priimtinumo naudoti ligonin÷se klausimą (92). Siekiant išvengti rankų odos sudirginimų, nemažai ligoninių aprūpino personalą paprastu muilu, tačiau dažnas jo naudojimas netgi padidino odos sausumo bei sudirginimų skaičių, lyginant su kitomis antiseptin÷mis priemon÷mis.
Vienas iš būdų sumažinti dirginantį muilo bei detergentų poveikį yra padidinti alkoholinio pagrindo priemonių, kurių sud÷tyje yra dr÷kiklių, naudojimą. Keletas tyrimų parod÷, jog tokie produktai yra labiau toleruojami medicinos darbuotojų ir yra susiję su geresne odos būkle, nei naudojant paprastą ar antibakterinį rankų muilą (56).
Rankų šveitimo priemonių priimtinumą taip pat didina trumpesnis naudojimo laikas, per kurį atliekama tinkama rankų antiseptika (93). Vietose, kuriose n÷ra kriaukl÷s rankoms plauti, antiseptin÷s priemon÷s, kurioms naudoti nereikia vandens, yra didelis privalumas (94).
Vengti odą dirginančių veiksmų atlikimo. Tam tikros rankų higienos procedūros gali padidinti odos sutirginimo riziką ir d÷l to tur÷tų būti vengtinos. Pavyzdžiui, reguliariai plaunant rankas muilu prieš ar iškart po alkoholinio pagrindo priemonių naudojimo, did÷ja dermatito tikimyb÷ (95). Maunantis pirštines, kol rankos vis dar šlapios po plovimo, taip pat didinama odos sudirginimo tikimyb÷. D÷l to būtina priminti darbuotojams, kada ir kokių veiksmų neder÷tų atlikin÷ti. Schwanitz su kolegomis atliktas tyrimas parod÷, jog personalo mokymas buvo efektyvi priemon÷ odos sudirgimams išvengti (96).
Po rankų plovimo naudoti odą dr÷kinančias priemones. Rankų higienos produktų poveikis odai skiriasi priklausomai nuo oro bei aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, tropin÷se šalyse bei vasaros m÷nesiais vidutinių klimato juostų šalyse oda išlaiko daugiau dr÷gm÷s nei šaltoje bei sausoje aplinkoje. Produktų veiksmingumas taip pat priklauso nuo odos tipo. Sultana ir kolegų atlikto tyrimo metu slaugytojų, kurių oda buvo tamsesn÷, odos būkl÷ buvo ženkliai geresn÷ nei slaugytojų, kurių oda buvo šviesi, tiek vertinant pačioms slaugytojoms, tiek tyrimo vykdytojams (97).
Medicinos darbuotojai tur÷tų naudoti odą dr÷kinančias priemones, kadangi rankų losjonai, kremai dažnai savo sud÷tyje turi dr÷kinančių sud÷tinių dalių, riebalų bei aliejų, kurios atkuria odos barjerines funkcijas. Berndt ir kolegų tyrimu buvo įrodyta tokių produktų naudojimo svarba ir reikšmingumas siekiant išvengti ir gydyti dermatitus (98).
McCormick ir kolegų atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog pager÷jusi odos būkl÷ naudojant sud÷tyje turintį aliejų losjoną, padidino medicinos personalo rankų plovimo dažnį 50 proc. (99). Tačiau dažnas rankų plovimas dar negarantuoja, jog procedūra buvo atlikta tinkamai. Vienuolikoje steb÷jimo tyrimų buvo stebima, kiek laiko gydymo įstaigos darbuotojai plauna rankas. Buvo nustatyta, jog rankų plovimo trukm÷ svyravo nuo 6,6 sek. iki 30 sek. Rezultatai parod÷, jo plaudami rankas trumpą laiką darbuotojai tinkamai nenuplaudavo rankų ir pirštų (100). Taigi, nepriklausomai nuo plovimo dažnumo, rankų plovimo kokyb÷ gali būti prasta d÷l netinkamos technikos. Nurodoma, jog būtina mokyti darbuotojus apie reguliarią rankų priežiūros priemonių naudojimo naudą. Kaip bebūtų, rankas dr÷kinančios priemon÷s n÷ra sterilios ir gali būti lengvai užterštos bei tapti infekcijų protrūkio priežastimi (101).
2.4.4 Priežastys, lemiančios medicinos darbuotojų rankų higieną
Priežastys, lemiančios rankų higienos nesilaikymą gydymo įstaigose buvo aprašytos Pittet su kolegomis atliktoje steb÷jimo studijoje (2004 m.), kurioje buvo pabr÷žta, jog gydytojai bei slaugytojų pad÷j÷jai, o ne pačios slaugytojos, dažniau nesilaiko higienos rekomendacijų. Be to, d÷mesys rankų higienai bei jos laikymąsis taip pat priklauso nuo gydytojo specializacijos (102).
Pittet, Mourouga bei Perneger atliktame tyrime buvo nurodoma, kas lemia medicinos darbuotojų rankų higieną. Tarp lemiančių veiksnių buvo pamin÷tas gydytojų profesinis laipsnis, ligonin÷s skyrius, paros metas, savait÷s diena, paciento priežiūros pobūdis bei intensyvumas, lemiantis, kiek kartų buvo proga atlikti rankų antiseptiką per valandą. Steb÷jimo tyrimo metu buvo užfiksuotos 2834 galimyb÷s atlikti rankų antiseptiką, iš kurių buvo atlikta 48 proc. Analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad labiausiai higienos reikalavimų laik÷si slaug÷s, lyginant su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais. Didžiausias rankų higienos nesilaikymas buvo stebimas intensyviosios terapijos skyriuje, kur atliekant procedūras kyla didel÷ bakterinio užkrato gr÷sm÷, o pacientų priežiūra reikalauja didelio intensyvumo. Kitaip tariant, kuo kruopštesn÷ tur÷jo būti rankų antiseptika, tuo prastesnis buvo jos laikymąsis. Šiame skyriuje buvo nustatyta vidutiniškai 22 rankų plovimo atvejai, prižiūrint vieną pacientą, per valanda. Didžiausias rankų higienos laikymosi procentas buvo nustatytas vaikų skyriuje (59 proc.), kuriame pacientų priežiūros intensyvumas buvo mažesnis, nei kituose skyriuose (prižiūrimi 8 pacientai per val.) Tyrimo rezultatai parod÷, jog rekomenduojamas rankų higienos atlikimo dažnumas n÷ra realistinis, o pagerinti rankų higienos atlikimo dažnumą gal÷tų prieinamesnis alkoholinio pagrindo antiseptin÷s priemon÷s išd÷stymas. Retesnį nei tur÷tų būti rankų higienos atlikimą medicinos darbuotojų tarpe lemia ir rankų odą dirginantys plovikliai, intensyvi paciento priežiūra, pirštinių mūv÷jimas, užmaršumas, žinių stoka, įtemptas darbas, laiko trūkumas rankoms plauti (103).
Apibendrinant galima teigti, jog hospitalinių infekcijų paplitimas Lietuvoje nedaug tesiskiria nuo paplitimo pasaulyje. Imliausi su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms yra vaikai iki vienerių metų ir pacientai, sulaukę daugiau nei 65 metų amžiaus. Patologinių mikroorganizmų šaltinis gali būti ne tik atviros žaizdos, bet ir nepažeista oda ar pacientą supanti aplinka. Medicinos personalas, liesdamas pacientą ar jo aplinką, gali pernešti mikroorganizmus ant kitų pacientų odos ar juos supančios aplinkos. D÷l to svarbu, jog gydymo įstaigos darbuotojai tinkamai atliktų rankų antiseptiką. Tyrimų duomenimis įrodyta, jog veiksmingiausios yra alkoholinio pagrindo antiseptin÷s priemon÷s, tačiau labai svarbus yra ir tinkamas jų naudojimas. Siekiant išvengti rankų odos sudirginimo, darbuotojai tur÷tų vengti naudoti labai karštą vandenį rankoms plauti, tinkamai jas nusausinti bei naudoti odą dr÷kinančias priemones.
3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
3.1 Tyrimo metodika
Siekiant įvertinti medicinos personalo rankų higienos reikalavimų laikymąsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo atlikta anonimin÷ anketin÷ apklausa Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonin÷je Kauno klinikose. Tyrimui atlikti buvo suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos komisijos leidimas Nr. BC-VS(M)-233 (2 priedas), kuriame nurodoma, jog įvertinus tiriamojo darbo anotaciją, tiriamojo asmens informacijos formą, tiriamojo asmens sutikimo formą ir anketą, yra leidžiama atlikti tyrimą. Tikslin÷ anketin÷ apklausa buvo atliekama 2011 m. lapkričio – 2012 m. sausio m÷nesiais Kauno klinikų chirurgijos, širdies chirurgijos, krūtin÷s chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos bei endokrinologijos klinikose, išdalinant anketas visam tuo metu šiuose skyriuose dirbusiam medicinos personalui: gydytojams, rezidentams, slaugytojams bei kitam personalui, turinčiam tiesioginį kontaktą su pacientu. Sudarant anketą buvo remtasi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrol÷s reikalavimai“ 3 priedu. Anketoje (1 priedas) pateikti klausimai apie rankų higienos laikymąsi darbo metu, naudojamas medžiagas, higienos svarbą darbo vietoje. Viso anketoje pateikti 37 klausimai. Išdalinta 320 anketų, iš kurių užpildytos buvo 267, atsako dažnis - 83,4 proc.
3.2 Tiriamojo kontingento charakteristika
79,4 proc. dalyvavusių apklausoje asmenų sudar÷ moterys, 20,6 proc. – vyrai. 6 lentel÷je pateikti duomenys, kiek ir kokias pareigas užimančių darbuotojų dalyvavo apklausoje, bei jų pasiskirstymas pagal lytį. Matome, jog beveik pus÷ (44,6 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje sudar÷ slaugytojai, gydytojų ir rezidentų procentas buvo apylygis, atitinkamai 13,48 ir 13,86 proc. Kitas personalas sudar÷ beveik trečdalį apklausoje dalyvavusių darbuotojų (pagalbiniai darbuotojai, slaugytojų pad÷j÷jos). Daugiausia apklausoje dalyvavusių vyrų buvo gydytojai bei rezidentai (atitinkamai 9,74 ir 8,61 proc.), moterys gydytojos sudar÷ 3,7 proc. apklausos dalyvių, rezident÷s – 5,2 proc.
6 lentel÷. Respondentų skirstinys pagal lytį
Pareigos Lytis
gydytojas (-a) slaugytojas (-a) rezidentas (-÷) kitas personalas Viso:
Abs. sk. 26 2 23 4 55 vyrai Proc. 9,7 0,7 8,6 1,5 20,6 Abs. sk. 10 119 14 69 212 moterys Proc. 3,7 44,6 5,2 25,8 79,4 Abs. sk. 36 121 37 73 267 Viso: Proc. 13,5 45,3 13,9 27,3 100,0
Kaip jau buvo min÷ta anksčiau, tyrimas buvo vykdomas Kauno klinikų chirurgijos, širdies, krūtin÷s, kraujagyslių chirurgijos, nefrologijos bei endokrinologijos klinikose. Min÷tieji skyriai buvo suskirstyti į chirurginius (chirurgijos, širdies, krūtin÷s, kraujagyslių chirurgijos) bei terapinius skyrius (nefrologijos bei endokrinologijos).
Kaip matome 1 paveiksle, beveik trys ketvirtadaliai atsakiusiųjų į anketos klausimus respondentų buvo chirurginių skyrių darbuotojai.
1 pav. Respondentų skirstinys priklausomai nuo skyriaus, kuriame jie dirbo
Visuose skyriuose statistiškai patikimai dirba daugiau moterų, nei vyrų (χ2 =17,089 , lls=5, p=0,004).
Darbuotojų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas bei darbo stažą pavaizduotas 7 lentel÷je. Matome, jog daugiau nei pus÷s darbuotojų (64,8 proc.) darbo stažas yra lygus arba didesnis nei septyneri metai. 25,1 proc. darbuotojų darbo stažas yra trumpesnis nei ketveri metai, ir beveik pusę šių darbuotojų sudaro rezidentai.
7 lentel÷. Respondentų skirstinys pagal užimamos pareigas ir darbo stažą Pareigos
Darbo stažas
(metai) gydytojas (-a) slaugytojas (-a) rezidentas (-÷) kitas personalas Viso: Abs. sk. 5 8 31 23 67 <4 Proc. 1,9 3,0 11,6 8,6 25,1 Abs. sk. 5 8 5 9 27 4-6 Proc. 1,9 3,0 1,9 3,4 10,1 Abs. sk. 26 105 1 41 173 >6 Proc. 9,7 39,3 0,4 15,4 64,8
2 paveiksle vaizduojama pamainos darbe trukm÷ priklausomai nuo užimamų pareigų. Matome, jog 44 proc. gydytojų pamaina darbe trunka nuo 4 iki 8 valandų, o 39 proc. nuo 8 iki 12 val. Panaši situacija ir rezidentų tarpe, atitinkamai 49 ir 44 proc. Dauguma slaugytojų (45 proc.) darbe užtrunka 8-12 val., o beveik trečdalis (29,8 proc.) – daugiau nei 12 valandų.
3.3 Statistiniai metodai
Duomenų statistinei analizei ir rezultatų skaičiavimui buvo naudojama „MS Office“ programinio paketo programa „Excel“ ir statistn÷s analiz÷s programa „SPSS 13.0 for Windows“ (angl. Statistical Package for the Social Science). Hipotez÷s apie požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Hipotez÷s apie dviejų proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant z kriterijų. Hipotez÷ms tikrinti pasirinktas reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Nulin÷ hipotez÷ buvo atmetama, kai apskaičiuota p reikšm÷ neviršydavo 0,05 (p<0,05), ir daroma išvada, kad skirtumai statistiškai reikšmingi. Priešingu atveju nulin÷ hipotez÷ nebuvo atmetama, o skirtumai buvo laikomi statistiškai nereikšmingais.
4. REZULTATAI
4.1 Medicinos personalo žinių apie kokybišką rankų plovimą vertinimas
Medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisykl÷se nurodoma, jog plaunant rankas reik÷tų kruopščiai 10–15 sek. jas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius, po to muiluotas rankas nuplauti po vandens srove (11). Taigi, respondentams buvo pateiktas klausimas „Kiek laiko plaunate rankas?“, o gauti rezultatai pavaizduoti 3 paveiksle. Matome, jog dažniausiai 15-20 sek. rankas plauna gydytojai, slaugytojai bei kitas personalas, didesnioji rezidentų dalis (beveik 41 proc.) rankas nurodo plaunantys >35 sek., o tarp gydytojų ir slaugytojų šis procentas atitinkamai yra 33,3 ir 13,2 proc. Mažiau nei 10 sek. rankas plauna vidutiniškai 12 proc. darbuotojų. Statistiškai patikimai galima teigti, kad gydytojai bei rezidentai rankas dažniau plaunai ilgiau, nei slaugytojai bei kitas personalas (χ2 =38,254 , lls=9, p<0,05).
3 pav. Respondentų rankų plovimo trukm÷s skirstinys priklausomai nuo užimamų pareigų
4 paveiksle pavaizduota respondentų rankų plovimo trukm÷s skirstinys skirtinguose skyriuose. Ilgiau nei 35 sek. rankos yra plaunamos chirurgijos, širdies chirurgijos bei krūtin÷s chirurgijos skyriuose (atitinkamai 24,0 25,0 ir 21,1 proc.). Tuo tarpu nefrologijos skyriuje 47,8 proc. atsakiusiųjų nurod÷ plaunantys rankas trumpiau nei 10 sek., o krūtin÷s chirurgijos skyriuje toks atsakymas išvis nebuvo pasirinktas. Taigi, statistin÷s duomenų analiz÷s metu buvo nustatytas patikimas skirtumas, tarp respondentų rankų plovimo trukm÷s bei skyrių, kuriuose buvo atliekama apklausa (χ2 =67,617 , lls=15, p<0,05).
