Skirmantė Norkūnaitė
V kursas 4 grupėANYKŠČIŲ MIESTO 11 – 16 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS
HIGIENOS IR MITYBOS ĮPROČIAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Lektorė dr. Jaunė Razmienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
ANYKŠČIŲ MIESTO 11 – 16 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ DANTŲ BURNOS HIGIENOS IR MITYBOS ĮPROČIAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
. Nr.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė?
0,4 0,2 0
20 Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?
0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 32 Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,
vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.
) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA 4
ĮVADAS 10
2. LITERATŪROS APŽVALGA 12
2.1. Dantų ėduonis ir jo rizikos veiksniai 13
2.2. Mitybos įtaka burnos sveikatai 14
2.3. Burnos higiena ir dantų profilaktinės programos 15
3. MEDŽIAGA IR METODAI 17
3.1. Vaikų burnos higienos įpročių ir mitybos vertinimas 17
3.2. Statistinė duomenų analizė 18
4. TYRIMŲ REZULTATAI 19
4.1. Burnos higienos priežiūros priemonės ir jų panaudojimas 23
4.2. Dantų silantai 26 4.3. Mityba 27 4.4. Informavimas 30 5. DISKUSIJA 31 IŠVADOS 33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 34 LITERATŪRA 35 PRIEDAI
ANYKŠČIŲ MIESTO 11 – 16 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS HIGIENOS IR MITYBOS ĮPROČIAI
SANTRAUKA
Dantų kariesas yra viena iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. Ilgai negydant ėduonies, liga progresuoja ir gali sąlygoti net dantų netekimą. Kovoti su dantų ėduonimi yra
pasitelkiamos įvairios prevencinės programos. Žmonės yra informuojami kaip taisyklingai prižiūrėti dantis ir burną, rekomenduojama sveikiau maitintis.
Darbo tikslas: įvertinti burnos higienos ir mitybos įpročius tarp 11-16 metų Anykščių miesto moksleivių.
Šio darbo uždaviniai: 1. Įvertinti mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę ir burnos higienos įpročius. 2. Sužinoti ar yra naudojamasi prevencinėmis programomis (dantų silantavimu). 3. Nustatyti ar tėvai dar rūpinasi vyresnio amžiaus vaikų burnos priežiūra. 4. Sužinoti kokios burnos higienos priemonės yra dažniausiai naudojamos. 5. Įvertinti vaikų mitybos įpročius ir palyginti rezultatus tarp skirtingų lyčių.
Rezultatai: Įvertinus Anykščių miesto 11-16 metų amžiaus vaikų anketų duomenis, buvo nustatyta, kad 87,3% apklaustųjų turi plombuotų dantų. Taip pat, kad visuomenė ir ypač vaikai yra nepakankamai informuoti apie dantų gydymo ir prevencines programas atliekamas pirminės sveikatos priežiūros skyriuose; vaikai nėra išsamiai supažindinami su atliekamomis procedūromis atvykus pas odontologą. Tėvų rūpestis vaikų burnos sveikata yra nepakankamas. Iš apklausos duomenų paaiškėjo, kad tik 36,0% apklaustųjų naudoja papildomas burnos higienos priemones (dantų siūlą, krapštukus, skysti skalavimo). 11-16 metų vaikų mityba nėra sveika. Pusė tirtų vaikų saldumynus valgo kiekvieną dieną.
Išvados: Siekiant sumažinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą tarp Anykščių miesto moksleivių, būtina rengti ir įgyvendinti profilaktikos programas, kurios įtrauktų tiek vaikus, tiek visą bendruomenę.
ORAL HYGIENE AND EATING HABITS OF 11-16 YEAR OLD CHILDREN FROM ANYKŠČIAI CITY
SUMMARY
Tooth decay is one of the most common diseases in the world. Severe cases of caries can lead to tooth loss. By applying preventive programs such as healthier diets, notifying people about correct care of teeth and mouth, we can fight tooth decay.
The aim of this work is to investigate the oral hygiene and eating habits among 11-16 years Anykščiai City’s students.
Objectives of the study: 1. Rate the dental and oral hygiene of school-age children. 2. Find out the usage of prevention programs (dental sealants). 3. Determine whether parents still care for older children oral care. 4. Find out what oral hygiene products are commonly used. 5. Evaluate children's eating habits and compare the results between different sexes.
Results: The evaluating Anykščiai city’s 11-16 years old child questionnaire data, were found that 87.3% of the respondents have filled teeth. Also, the public and especially children are not sufficiently informed about the dental treatment and preventive programs carried out in primary health care units; Children are not thoroughly acquainted with procedures performed upon arrival to the dentist. Parents are not concern enough about children's oral health. The survey data showed that just 36.0% of the respondents use additional oral hygiene tools (dental floss, picks, rinse). 11-16 year old children’s diet is not healthy, half of the surveyed children eat sweets every day.
Conclusions: In order to reduce caries prevalence and intensity between Anykščiai city’s schoolchildren, it is necessary to develop and implement prevention programs that would include both children and community.
10
1. ĮVADAS
Terminas "dantų kariesas" pirmą kartą pasirodė literatūroje apie 1634 m., teigia Merriam medicinos žodynas. Jis yra kilęs iš lotynų kalbos, kas reiškia sugedimą. Iš pradžių šis terminas buvo naudojamas apibūdinti skyles dantyse, nes tuo laiku buvo mažai žinoma apie karieso ligą, jos etiologiją ar patogenezę. Kaip rezultatas, žodis "kariesas" (angliškai – “caries”)
naudojamas apibūdinti įvairių stadijų pakitimus ir pažeidimus dantų paviršiuose. [1]
Dantų kariesas išlieka viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kariesas yra paplitęs tiek vaikų, tiek suaugusių tarpe. Tarp Lietuvos vaikų dantų karieso paplitimas siekia 98%, tarp penkiolikmečių – 96%, rodo tyrimai atlikti Lietuvoje. Kuo vyresni vaikai, tuo labiau stebimas karieso paplitimas ir intensyvumas. [2] Lietuvoje vykdomos prevencinės burnos priežiūros
programos, kurios skatina jau nuo ankstyvo amžiaus rūpintis burnos higiena. Vienas iš pagrindinių prevencijos metodų yra krūminių dantų dengimas silantais ir nemokamas vaikų dantų gydymas valstybinėse įstaigose, taip pat privalomasis burnos patikrinimas prieš mokyklą, kas padeda stabilizuoti karieso plitimą.
Esant prastai burnos higienai iškyla didesnė grėsmė ėduonies pažeidimams. Dantų ėduonis gali vystytis bet kuriame danties paviršiuje, kur yra galimybė kauptis dantų apnašoms ir augti bakterijų biofilmui. [3] Skurdžiai gyvenančių šeimų atžalos dažnai neturi galimybių tinkamai rūpintis savo burnos higiena, tinkamai maitintis ir vystytis. Lietuva priklauso tų šalių grupei, kur epidemiologinė dantų ėduonies situacija nėra gera, taikomos profilaktinės priemonės nepakankamai greitai kovoja su karieso plitimu. [4] Kuo anksčiau vaikai supras kaip svarbu rūpintis dantimis, tuo geresnių rezultatų bus galima tikėtis ateityje, dantys ilgiau išliks tvirti.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 60-90% moksleivių visame pasaulyje yra turėję dantų ėduonį tam tikru momentu mokyklos studijų metu. Dantų ėduonis gali trukdyti vaikui normaliai įsilieti į socialinę aplinką, pavyzdžiui, žaisti, bendrauti su bendraamžiais, šypsotis, kartais net valgyti. [5]
Mechaninis dantų apnašų pašalinimas, jei teisingai valomasi, gali būti efektyviausias būdas palaikyti gerą burnos higieną, sumažinti karieso riziką ir skatinti geresnę dantenų sveikatą. Įvairūs metodai yra naudojami palaikyti gerą burnos higieną, iš kurių dažniausiai - dantų valymas šepetėliu. Tai yra veiksmingas būdas pašalinti apnašas, užkirsti kelią dantenų uždegimui, taip pat stabdyti dantų ėduonies plitimą. Tačiau efektyvus apnašų pašalinimas priklauso ne tik nuo dantų šepetėlio tipo, bet ir nuo tinkamos dantų valymo technikos. [6]
11
Cukraus vartojimas yra vienas iš svarbiausių etiologinių veiksnių dantų ėduonies susidaryme. Yra įrodyta, kad ėduonies raida labai priklauso nuo suvartojamų maisto produktų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus. Prasta dieta taip pat yra neabejotinai svarbus etiologinis faktorius susiformuoti dantų erozijoms. Dažnas gaiviųjų gėrimų vartojimas yra siejamas su erozijų
formavimusi dantų paviršiuose. [7]
Suprantant ir žinant karieso atsiradimo priežastis, jo progresavimą, galima padėti pacientui kontroliuoti ar net sustabdyti karieso plitimą, taip išsaugant dantis visą gyvenimą.
Problema: vaikai nepakankamai gerai žino kaip tinkamai rūpintis burnos sveikata, nenaudoja papildomų burnos higienos priemonių (dantų siūlo, skalavimo skysčių ir t.t), yra mažai informuoti.
Hipotezė: Anykščių miesto moksleiviai valosi savo dantis, nes mano, kad tinkamai juos prižiūrint jie neges.
Darbo tikslas: įvertinti burnos higienos ir mitybos įpročius tarp 11-16 metų Anykščių miesto moksleivių. Informuoti vaikus apie vykdomas profilaktines burnos priežiūros programas.
Šio darbo uždaviniai:
1. Įvertinti mokyklinio amžiaus vaikų dantų ir burnos higienos būklę. 2. Sužinoti ar yra naudojamasi prevencinėmis programomis (dantų silantavimu).
3. Nustatyti ar tėvai dar rūpinasi vyresnio amžiaus vaikų burnos priežiūra. 4. Sužinoti kokios burnos higienos priemonės yra dažniausiai naudojamos. 5. Įvertinti vaikų mitybos įpročius ir palyginti rezultatus tarp skirtingų lyčių.
12
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Dantų ėduonis ir jo rizikos veiksniai
Dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi burnos liga. Ji išlieka viena iš labiausiai
paplitusių ligų vaikystėje, nuo kurios dar nėra sukurta „greitų“ vaistų – išgeri ir pasveiksti. Daugiau nei aštuoniasdešimt procentų vaikų iki septyniolikos metų jau yra paveikti dantų ėduonies. Tai labai aukšto sergamumo liga, kuri skatina ruošti daugiau burnos priežiūros specialistų, kad būtų greičiau ir efektyviau stabdomas ligos paplitimas. Praktiškai nėra geografinės zonos pasaulyje, kurios gyventojai nesirgtų dantų ėduonimi. Kariesas pasireiškia nepriklauso nuo lyties, rasės, socialinio ar ekonominio status, jį galima aptikti visose amžiaus grupėse. Dantų ėduonis ne tik sukelia skausmą ir diskomfortą, bet ir finansinė naštą tėvams, kurių vaikai serga [8].
Dantų ėduonis yra daugiafaktorinės kilmės liga, atsirandanti sąveikaujant burnos ertmės kariesogeninėms bakterijoms, substratui (ypač lengvai skaidomam bakterijų), danties audiniams ir procesui trunkant tam tikrą laiko periodą. [9] Karieso atsirandimą lemia tiek endogeniniai (bakterijos, sumažėjęs seilėtekis, kai dantis yra neteisingoje padėtyje -pasisukęs, pavirtęs - dėl ko apsunkėja apsivalymas ir susidaro vietos apnašoms kauptis, ir kt.), tiek egzogeniniai (prasta burnos higiena, mikroelementų stoka (pvz.: fluoro, kalcio), gausus angliavandenių, ypač lipnių, vartojimas, ir kt.) veiksniai. [10,11]
Dantų kariesas – tai danties kietųjų audinių progresuojantis irimas sukeltas dėl burnoje esančių rūgščių (ph<5,5). Rūgštys veikia dantis, kai ant dantų paviršių susidariusiose apnašose esanti burnos mikroflora skaidydama angliavandenius išskiria rūgštis: vyksta emalio, dentino ir rečiau cemento demineralizacija, t. y. mineralinių medžiagų pasišalinimas iš danties audinių jonų pavidalu, kitaip sakant, audinių tirpimas. [11] Laiku imamtis priemonių galima sustabdyti danties audinių demineralizaciją, skatinti paviršius remineralizuotis – valantis dantis, vartojant fluoro jonų preparatus, ar net skatinant seilėtekį.
Dantų ėduonis nėra paveldima liga, tačiau patogeniniai kariesą sukelentys mikroorganizmai gali būti perduodami iš tėvų dar kūdikystėje – bučiuojant, nulaižant kūdikio šaukštelį ar čiulptuką ir t.t. Yra ištirta, kad mažinant Streptococus mutans populiacijas motinos burnoje - sumažinama vaikų tikimybė susirgti kariesu. [1,12,14]
Išskyriamos keturios pagrindinės dantų ėduonies stadijos:
13
• Paviršinis kariesas (Caries superficialis) • Vidurinysis kariesas (Caries media)
• Gilusis kariesas (Caries profunda) – ypatingai svarbu greitai nustatyti ir efektyviai gydyti, nes gali komplikuotis pulpitu, pulpos nekroze ar periodonto audinių pažeidimu. [11,13]
Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balzganą, matinės spalvos dėmelę, padegta minkštu apnašu emalio paviršiuje. Po to dėmelė plinta, gilėjant susidaro kariozinė ertmė (sparčiau dauginasi bakterijos ir daugiau išskiriama danties audinius tirpdančių rūgščių – jų
metabolizmo produktas), kuri ilgainiui pasiekia dentiną, vėliau gali pasiekti ir danties pulpą. [11,13] Progresuojant ligai emalis ir dentinas yra pažeidžiamas, pažeidimas tampa labiau matoma. Karieso paveikta vieta tampa labiau pastebima - danties paviršius pakeičia spalvą ir zonduojant paviršius yra minkštas. Kai infekcija praeina per emalio sluoksnį ir patenka į dentino kanalėlius, atsiranda gelimas, skauda dantis nuo šaltų, karštų, saldžių ir rūgščių produktų, apsunkėja maisto kramtymas, blogėja bendra savijauta. Skaudant dantims, sutrinka ne tik seilių išsiskyrimas, bet ir skrandžio sulčių gamyba, todėl sutrinka maisto virškinimas ir pasisavinimas. [11] Dantys gali susilpnėti nuo vidinio dentino irimo, kas kartais sąlygoja netikėtą dantų lūžį esant normalioms kramtymo jėgoms. Kai ėduonis progresuoja pakankamai giliai, bakterijos infekuoja danties pulpą, kas sukelia – pulpitą, kuris pasižymi nuolatiniu, aštriu skausmu. Dantų ėduonis taip pat gali sukelti blogą burnos kvapą ir nemalonų skonį burnoje. [14]
Yra pastebėtas ryšys tarp prasto vaiko augimo ir karieso. Dantų ėduonis gali įtakoti augimą: 1) vaikui skauda dantis ir jis nevalgo; 2) skausmas sutrikdo miegą – blogėja augimo faktorių išsiskyrimas; 3) organizmas sunaudoja daugiau energijos, mikroelementų kovoti su infekcija. Vaikai, turintys daug kariozinių pažeidimų ir sergantys anemija, auga lėčiau. Dantų ėduonis ne tik sukelia problemų burnoje, bet gali paveikti ir bendrą žmogaus sveikatą. [15]
2.2. Mitybos įtaka burnos sveikatai
Racionali mityba vaidina svarbų vaidmenį individo vystymuisi. Tarp dietos ir burnos sveikatos yra glaudus ryšys, Moynihan teigiama, kad „gera mityba yra labai svarbus faktorius padedantis užtikrinanti sveikų dantų vystymąsi ir palaikymą, bet ir sveiki dantys yra labai svarbūs, siekiant kokybiškai maitintis gyvenimo eigoje“. Tai sukuria ryšį – sveiki dantys leidžia kokybiškai
14
maitintis ir atvirkščiai. [16] Mityba nulemia žmogaus sveikatą, nes maisto medžiagos teikia organizmui veikliuosius komponentus, be kurių neįmanoma normali organizmo veikla.
Daugelis sveikatos problemų yra susijusios su nepakankama ir nevisaverte mityba. [17] Prasta mityba, taip pat gali sąlygoti dantų ėduonies atsiradimą. Baltymų ar energiją teikiančių maisto produktų trūkumas gali sukelti baltymų-energijos stygių, gali sumažėti seilių kiekis, dantų natūralus apsivalymas, jonų skaičius seilėse, kas skatintų ėduonies atsiradimą ir bakterijų augimą. Buvo įrodyta, kad nepakankama mityba, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, padidina polinkį
susirgti dantų kariesu pieninio sąkandžio periode dėl emalio hipoplazijų ir seilių liaukų hipofunkcijų [18].
Dažnas cukraus vartojimas yra labiau reikšmingas nei suvartotas cukraus kiekis. Kuo dažniau ir ilgiau dantys yra veikiami maisto produktų, kuriuose gausu cukraus, tuo labiau tikėtinas dantų ėduonies atsiradimas. Todėl mažinant užkandžiavimą rekomenduoja ne tik dietologai, bet ir gydytojai odontologai. Valgant lipnus, klampius maisto produktus (pav., saldainius, sausainius, bulvių traškučius ir krekerius), sunkėję burnos apsivalymas, nes jie yra linkę ilgiau laikytis ant dantų paviršiaus. Tačiau, džiovintų vaisių (pav., razinos), šviežių vaisių ( pav., obuoliai ir bananai) likučiai yra greitai baigiami skaidyti burnoje ir neatrodo, kad didintų karieso intensyvumą.
Amerikos odontologų asociacija ir Europos vaikų odontologijos akademija rekomenduoja vaikams apriboti gėrimus, kuriuose gausu cukraus. [14]
Savo sudėtyje daug cukraus turintys maisto produktai yra ypač žalingi dantims. Burnoje esančios bakterijos skaido cukrų, jų metabolizmo produktas - rūgštis, dėl kurių poveikio ir vystosi dantų ėduonis. Kaupiantis bakterijoms ir rūgštims ant danties paviršiaus po apnašomis, susidaro nepalankios sąlygos dantims natūraliai apsivalyti, tai lemia greitą karieso progresavimą. Tyrimai parodė, kad suvalgius saldaus maisto ir padidėjus cukraus koncentracijai seilėse, bakterijų produkuotos rūgštys gali išsilaikyti 20 - 40 min. burnoje. [19] Tokio laiko pakanka, kad pasireikštų žalingas poveikis dantims. Dėl to, nerekomenduojama valgyti saldaus maisto prieš einant miegoti.
Tačiau ne tik angliavandenių vartojimo kiekis lemia karieso atsiradimą, bet ir maisto cheminė sudėtis (angliavandenių rūšis), maisto konsistencija (klampumas, lipnumas), maisto vartojimo dažnis, kiekvieno žmogaus individuali seilių, apnašų sudėtis bei bendras vartojamo maisto pobūdis ir laikas. [20]
Buvo nustatyta, kad pieno ir tam tikrų rūšių sūrio (pavyzdžiui, čederio) vartojimas gali padėti kovoti su kariesu, jei jo iš karto suvalgoma po valgio, potencialiai kenksmingo dantų
15
pagrindo kūdikių mišinukai, net be sacharozės savo sudėtyje, turi karieso vystymąsi skatinančių faktorių, kas dažnai sąlygoja ankstyvo amžiaus vaikų ėduonį. [19]
2015m. tyrimo duomenimis, ksilitolio turintys produktai (pvz., kramtoma guma) nepasižymi kariesą stabdančiu ar gydančiu poveikiu, bet yra vis tiek geriau nei produktai su cukrumi. [21]
2.3. Burnos higiena ir dantų profilaktinės programos
Vaikams gali būti sunku suprasti kada formuojasi danties audinių pažeidimai, todėl jiems labai svarbu lankytis pas odontologą kaip jis nurodė ir nepraleisti reguliarių vizitų dantų apžiūrai. Vaikams rekomenduojama lankytis pas odontologą kas šešis mėnesius profilaktiniam patikrinimui ir apnašų nuvalymui. Tačiau norint turėti gerą burnos ir dantų higieną neužtenka tik reguliariai lankytis pas specialistus, reikia palaikyti gerą burnos higieną ir namuose. [22]
Valytis dantis pasta su fluoru po valgio ar atsigėrimo. Tiek vaikai, tiek suaugę žmonės turėtų valyti dantis du kartus per parą, vieną kartą rytą, ir vieną - naktį prieš miegą. Dar tikslingiau, jei dantys būtų valomi po kiekvieno valgio, naudojant dantų pastą, kurioje yra fluorido. Jei tai yra neįmanoma, rekomenduojama skalauti burną vandeniu po kiekvieno valgio. Maži vaikai iki 3-ų metų turėtų naudoti dantų pastą, kurioje yra 500ppm F, 3-6-ų metų – iki 1000ppm F, vyresni – 1450ppm F. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į odontologo rekomendacijas. Taip pat svarbu
nepadauginti fluoro, nes dideli fluoro kiekiai yra žalingi organizmui. Maži vaikai yra linkę nuryti dantų pastą, todėl visą laiką turi išlikti tėvų kontrolė. [23] Dantų pasta su fluoridais padeda
sumažinti lygiųjų ir kontaktinių dantų paviršių ėduonies atsiradimą ir plitimą. Deja, dėl anatominių dantų savybių minėtos ėduonies profilaktikos priemonės kramtomiesiems dantų paviršiams nėra tokios veiksmingos. [24]
Neseniai išdygusių nuolatinių dantų efektyviausia apsauga nuo vagelių ir duobelių ėduonies yra dantų silantai. Silantai yra apsauginės medžiagos, kuriomis odontologas padengia nuolatinių dantų kramtomuosius paviršius, hermetizuoja ir apsaugo dantų vageles nuo rūgščių ir besikaupiančio apnašo. [25]
Visame pasaulyje kaip ir Lietuvoje yra pripažįstama ir gerai vertinama silantinių medžiagų nauda nuolatinių kramtomųjų dantų paviršių ėduonies profilaktikai. Kas ypač aktualu išdygus pirmiesiems krūminiams dantims, nes šiuo laikotarpiu (6-7metai) vaikai pereina į savarankišką dantų valymą, tampa mažiau priklausomi nuo tėvų, bet higienos įgūdžius turi
16
prastesnius. Todėl, siekiant sudaryti vienodas galimybes vaikams išsaugoti sveikus dantis, Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. Rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-578 buvo parengta ir
patvirtinta Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa kaip sudėtinė Vaikų sveikatos metų programos dalis. [26] Ši programa jau vykdoma kelioliką metų ir duoda teigiamus rezultatus.
Taip pat reikia pažymėti, kad vykdomos ir kitos dantų profilaktikos programos: Vandentiekio geriamo vandens fluoravimas, kuris ženkliai padeda apsaugoti dantis nuo irimo. [27] Lietuvoje vandentieko vanduo nėra fluoruojamas, nes fluoro kiekis vandenyje yra pakankamas, o vakarų Lietuvoje, net per didelis. [28]
Fluoridų aplikacijos rekomenduojamos odontologų, jei vaikai negauna pakankamai fluoruoto vandens iš čiaupo, ar yra daug aktyvių dėmių. [22,27]
Visuomenė skatinama sveikiau maitintis, smerkiamas požiūris į užkandžiavimą. Žmonėms ir ypač vaikams rekomenduojama dažniau gerti vandenį, skalauti burną po valgio. Vengti maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje gausu cukraus, nevalgyti pusfabrikačių. [7]
Rekomenduojami burnos skalavimo skysčiai su fluoru, jei didelė karieso rizika, bei sergant patologinėmis ligomis, taip pat įvairios kitos burnos priežiūros priemonės [22].
Nepaisant daugybės įvairių profilaktinių priemonių, įskaitant kasdieninio naudojimo dantų pastą su fluoru, fluoruotą vandenį, dantų silantus, burnos sveikatos švietimo programas ir įvairius antiseptinius burnos skalavimo skysčius, sergamumas kariesu nemažėja ir išlieka opi problema.
17
3. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrime dalyvavo 327-i Anykščių miesto mokyklų 11-16 metų amžiaus vaikai, iš jų 146-i berniukų ir 181-a mergaičių. Trijose Anykščių miesto mokyklose: Antano Baranausko vidurinė mokykla, Antano Vienuolio progimnazija ir Jono Biliūno gimnazija, išdalinta 700-ai anketų. Vaikai kviesti pasitikrinti dantų į „Densmeida“ odontologijos kliniką, bet dėl mažos imties (16 vaikų) pasitikrinti atėjusių vaikų, klinikinis tyrimas nėra įtrauktas į darbo duomenis, nes tai statistiškai nereikšminga.
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (1 priedas) ir mokyklų direktorių sutikimai. Klasių auklėtojams/-oms, mokyklų vadovams ir vaikams buvo paaiškinta, o tėvai raštu informuoti, koks tyrimas bus atliekamas, užtikrinta, kad anketose pateikti atsakymai ir duomenys apie jų vaikų burnos sveikatą bus anoniminiai ir niekur kitur nepanaudoti, išskyrus šį darbą.
Tėvai ir vaikai, susipažinę su tyrimo metodais, turėjo pasirašyti „Informuoto asmens sutikimo formą“ ( 2 priedas). Vaikų burnos higienos ir mitybos įpročiams, burnos sveikatos įvertinimui sukurta anketa ( 3 priedas). Vaikams anoniminės anketos buvo dalinamos 2016 metų spalio – lapkričio mėnesiais, klinikinis ištyrimas buvo atliekamas iki 2017m balandžio mėnesio.
3.1.Vaikų burnos higienos įpročių ir mitybos vertinimas
Įvertinti vaikų burnos higienos įpročius, anketoje buvo klausiama apie dantų valymo dažnumą, dantų valymo trukmę, naudojamą dantų šepetėlį, kokią dantų pastą naudoja (su fluoru ar be), naudojamas kitas burnos higienos priemones ir jų dažnumą. Be to, kaip dažnai keičiamas dantų šepetukas ir ar nešiojamas ortodontinis aparatas. Taip pat, vaikai turėjo atsakyti, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą ir kurioje įstaigoje gydosi (pirminės sveikatos priežiūros skyrius ar privati klinika). Vaikų buvo klausiama ar tėvai juos dar lydi pas odontologą ar burnos higienistą, ar dar tėvai rūpinasi jų burnos priežiūra, ar yra taikytos prevencinės ėduonies programos (dantų silantai).
Mitybos įpročių vertinimui taikytas dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Vaikai turėjo atsakyti kaip dažnai valgo išvardintus maisto produktus. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: „kasdien“, „daugiau nei 2 kartus per dieną“, „2 kartus per dieną“, „1 kartą per dieną“, „kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien“, „1 kartą per savaitę“, „rečiau arba niekada“. Buvo klausiama apie šių maisto produktų ir gėrimų vartojimo dažnį: saldumynų, gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių,
18
kepinių (pyragaičių, sausainių, bandelių), bulvių traškučių, pieno ir jo produktų (varškės, sūrio, sūrelių), gėrimų (paprasto vandens, vaisių sulčių, gazuotų gaivinančių gėrimų, arbatų). Taip pat kokius gėrimus dažniausiai vaikas geria norėdamas atsigerti.
3.2. Statistinė duomenų analizė
Anykščių miesto 11-16 metų amžiaus vaikų burnos higienos ir mitybos įpročiam įvertinti, surinkti duomenys analizuoti naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS 23 (Statistical Package for Social Sciences), taip pat ir Microsoft Excel 2013.
Kokybinių (kategorinių) požymių tarpusavio priklausomumą vertinome chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Chi – kvadrato testas, tai neparametrinis statistinio kriterijus naudojamas
hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti (t.y., ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas), dviejų kintamųjų nepriklausomumui ar vieno kintamojo
homogeniškumui tikrinti.
Chi-kvadrato testas naudotas kokybinių požymių palyginimui tarp tiriamųjų kelių grupių.
19
4. TYRIMŲ REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 327 vaikas. 15% tirtų vaikų buvo 11 metų, 19,6% – 12metų, 16,8% – 13 metų, 8,6% – 14 metų, 13,4% – 15 metų, ir 26,6 % – 16 metų; berniukų – 44,6%, mergaičių 55,4%
1pav. Mergaičių ir berniukų pasiskirstymas pagal amžių. 2pav. Procentinė mergaičių ir berniukų sudėtis.
Atskirose amžiaus grupėse ir berniukų - mergaičių pasiskirstymas nėra vienodas (χ2= 13,09, p=0,022).
3pav. Procentinis plombuotų dantų pasiskirstymas. 4pav. Plombuotų dantų pasiskirstymas tarp mergaičių ir berniukų (χ2=18,96, p=0,04).
Anketoje buvo klausiama kiek vaikas turi plombuotų dantų, kadangi vaikai privalo tikrintis sveikatą prieš mokyklą, daugelis vaikų žinojo tikslius skaičius, tik 52 vaikai negalėjo atsakyti. 31 33 32 22 17 46 18 31 23 6 27 41 0 10 20 30 40 50 11 12 13 14 15 16
Tiriamųjų kontingentas
mergaitės berniukai 55.4 44.6Pasiskirstymas
mergaitės berniukai 12.7 12.7 21.5 18.6 13 11 5.11.8 1.1 0.7 1.8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1020
Plombuotų dantų skaičius tarp berniukų ir mergaičių skyrėsi – berniukai rečiau turėjo plobuotų dantų, mergaitės didesnį plombų skaičių dantyse. Dažniausiai vaikai turėjo 2-3-is
plombuotus dantis (bendrai - 40,1%), retas turėjo 7-8-9-10 plombuotų dantų (bendrai - 5,4%), nei vienos plombos neturėjo net 12,7%, daugiau nei 10 plombų nepažymėjo nei vienas respondentas. Anketų duomenys rodo, kad bent 87,3%. apklaustųjų turėjo karieso pažeistų dantų, nes dantų paviršiaus defektams buvo naudotos dantų restauracinės medžiagos. Surinkti duomenys tiksliai neatspindi karieso paplitimo vaikų tarpe, bet rodo, kad Anykščių miesto vaikai dažnai serga dantų ėduonimi, net 9-i iš 10-ies. (3pav., 4pav.).
Lentelė Nr.1. Plombuotų dantų skaičius tarp skirtingos lyties ir amžiaus vaikų.
Statistiškai nereikšmingi pasidorė plombuotų dantų skaičius lyginant su amžiaus grupėmis, nes tiek 11-os, tiek 16-os metų vaikai 80-90% (vidutiniškai 86,6%.) turėjo nors vieną plombuotą dantį, nors jaunesni vaikai dažniau atsakė neturintys nei vienos plombos. Statistinė analizė neparodė, kad su amžiumi ženkliai didėtų plombuotų dantų skaičius (1 lentelė).
Plombuotų dantų skaičius 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 metų mergaitės 4 3 5 4 4 4 2 1 11 metų berniukai 6 4 3 2 1 12 metų mergaitės 1 2 8 1 1 4 1 2 12 metų berniukai 6 3 5 6 5 2 1 13 metų mergaitės 2 1 5 5 6 1 4 1 13 metų berniukai 4 2 5 5 2 1 1 14 metų mergaitės 2 1 4 3 2 1 2 14 metų berniukai 1 2 1 1 1 15 metų mergaitės 1 1 7 1 1 4 1 15 metų berniukai 5 1 6 4 5 1 1 1 16 metų mergaitės 0 8 5 10 8 4 3 1 2 16 metų berniukai 3 9 4 9 5 5 1 1 visos mergaitės 10 15 34 24 20 19 10 3 2 1 5 visi berniukai 25 20 25 27 16 11 4 2 1 1 0 iš viso: 35 35 59 51 36 30 14 5 3 2 5
21
Lentelė Nr.2. Kaip dažnai lankosi pas odontologą ir burnos higienistą. (χ2=36,7, p=0,5).
40,4% apklaustų vaikų pas odontologą lankosi daugiau nei du kartus per metus, pas higienistą tik 12,1%. Tuo tarpu, tik vienas iš 327-ių apklaustųjų atsakė, kad pas odontologą
nesilanko, o pas higienistus nesilanko net 121-as vaikas. Iš anketų rezultatų galima teigti, kad vaikai dažniau lankosi pas gydytoją odontologą nei pas burnos higienistą. Taip pat, stebimas vaikų
skaičiaus didėjimas dažnėjant vizitams pas odontologą, o pas burnos higienistą atvirkščiai – kuo retesni apsilankymai, tuo daugiau respondentų pasisakė. Lyginant amžiaus grupes, ryškių skirtumų nepastebėta tarp apsilankymų dažnumo. Tuo tarpu, lyginant mergaites ir berniukus, buvo prieita prie išvados, kad mergaitės dažniau lankosi pas odontologą (42,5%), bet rečiau pas burnos higienistą (44,7%) nei berniukai (atitinkamai 30,1% ir 27,4%) (2 lentelė).
odontologą N (%) higienistą N (%) odontologą N (%) higienistą N (%) odontologą N (%) higienistą N (%) odontologą N (%) higienistą N (%) odontologą N (%) higienistą N (%) 11 metų mergaitės 15 (48,4) 2 (6,5) 10 (32,3) 5 (16,1) 3 (9,7) 8 (25,8) 3 (9,7) 0 0 16 (51,6) 11 metų berniukai 4 (22,20 4 (22,2) 4 (22,2) 2 (11,1) 7 (38,9) 3 (16,7) 3 (16,7) 2 (11,1) 0 7 (38,9) 12 metų mergaitės 17 (51,5) 6 (18,2) 7 (21,2) 3 (9,1) 5 (15,2) 5 (15,2) 4 (12,1) 2 (6,1) 0 17 (51,5) 12 metų berniukai 7 (22,6) 2 (6,5) 12 (38,7) 6 (19,4) 9 (29,0) 9 (29,0) 3 (9,7) 2 (6,5) 0 12 (38,7) 13 metų mergaitės 12 (37,5) 1 (3,1) 10 (31,3) 4 (12,5) 5 (15,6) 6 (18,8) 5 (15,6) 1 (3,1) 0 20 (62,5) 13 metų berniukai 11 (47,8) 4(17,4) 7 (30,4) 5 (21,7) 4 (17,4) 6 (26,1) 1 (4,3) 2 (8,7) 0 6 (26,1) 14 metų mergaitės 8 (36,4) 2 (9,1) 5 (22,7) 2 (9,1) 7 (31,8) 7 (31,8) 2 (9,1) 4 (18,2) 0 7 (31,8) 14 metų berniukai 4 (66,7) 0 1 (16,7) 1 (16,7) 1 (16,7) 3 (50,0) 0 0 0 2 (33,3) 15 metų mergaitės 10 (58,8) 2 (11,8) 2 (11,8) 3 (17,6) 4 (23,5) 3 (17,6) 1 (5,9) 4 (23,5) 0 5 (29,4) 15 metų berniukai 7 (25,9) 6 (22,2) 11 (40,7) 5 (18,5) 5 (18,5) 5 (18,5) 3 (11,1) 5 (18,5) 1 (3,7) 6 (22,2) 16 metų mergaitės 15 (32,6) 5 (10,9) 8 (17,4) 5 (10,9) 18 (39,1) 15 (32,6) 5 (10,9) 5 (10,9) 0 16 (34,8) 16 metų berniukai 14 (34,1) 7 (17,1) 12 (29,3) 4 (9,8) 9 (22,0) 15 (36,6) 6 (14,6) 8 (19,5) 0 7 (17,1) visos mergaitės 77 18 42 22 42 44 20 16 0 81 visi berniukai 47 23 47 23 35 41 16 19 1 40 iš viso: 124 41 89 45 77 85 36 35 1 121
Daugiau nei 2 kartus per
22
Lentelė Nr. 3. Rodo kaip dažnai tėvai/giminaičiai/globėjai lydi pas odontologą ar higienistą ir kaip dažnai tikrina ar respondentas išsivalė dantis (χ2=239,3, p=0,006).
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad net iki 50% apklaustųjų, tėvai/globėjai lydi vaikus pas burnos priežiūros specialistus. Tai pat buvo galima įžvelgti tendencingą lydėjimų skaičiaus mažėjimą su vaikų amžiaus didėjimu – kuo vyresnis vaikas, tuo rečiau tėvai jį/ją lydi. Rezultatai tarp skirtingų lyčių ganėtinai panašūs ir reikšmingų rezultatų neduoda.
Pastebėta, kad mergaitėms tėvai/globėjai rečiau tikrina ar jos išsivaliusios dantis, net 70,2% mergaičių visai nepatikrina. Tai dažniausiai susiję su ankstesniu mergaičių brendimu nei berniukų, jos greičiau tampa savarankiškos. Atsižvelgiant į rezultatus, galima teigti, kad 11-16 metų amžiaus vaikus tėvai rečiau kontroliuoja, nes tokio amžiaus vaikai jau yra pakankamai supratingi ir nepriklausomi (3 lentelė).
lydi patikrina lydi patikrina lydi patikrina
11 metų mergaitės 25 9 1 10 5 12 11 metų berniukai 15 3 0 7 3 8 12 metų mergaitės 26 7 0 13 7 13 12 metų berniukai 27 8 0 10 4 13 13 metų mergaitės 22 2 4 24 6 6 13 metų berniukai 10 3 8 8 5 12 14 metų mergaitės 5 0 4 20 13 2 14 metų berniukai 5 1 0 4 1 1 15 metų mergaitės 5 0 5 15 7 2 15 metų berniukai 8 3 9 23 10 1 16 metų mergaitės 2 1 19 45 25 0 16 metų berniukai 8 4 19 35 14 2 visos mergaitės 85 (47%) 19 (10,5%) 33 (18,2%) 127 (70,2%) 63 (34,8%) 35 (19,3%) visi berniukai 73 (50%) 22 (15,1%) 36 (24,7%) 87 (59,6%) 37 (25,3%) 37 (25,3%) iš viso: 158 41 69 214 100 72 Taip (N) Ne (N) Kartais (N) 5 pav. Vaikų pasiskirtymas (proc.) pagal įstaigas, kuriose gydosi.
23
Anketų atsakymai rodo, kad berniukai yra labiau linkę gydytis poliklinikose (59,6%) ar net abiejose įstaigose (10,3%) lyginant su mergaitėmis (atitinkamai 51,9% ir 5,5%). Taip pat pastebėta, kad vaikai gydosi, tikrinasi dantis dažniau poliklinikoje, tai gali būti susiję su pigesniu ir lengviau prieinamu gydymu (5 pav.).
4.1. Burnos higienos priežiūros priemonės ir jų panaudojimas
6 pav. 11-16 metų vaikų burnos priežiūros priemonių naudojimas.
Palaikyti sveiką burną ir jos organus, reikia tinkamai rūpintis ja – naudotis burnos ir dantų priežiūrai skirtomis higienos priemonėmis. Pagrindinės burnos priežiūros priemonės yra: dantų šepetėlis, dantų pasta, tarpdančių siūlas, dantų krapštukas, burnos skalavimo skystis. Anketų rezultatai parodė, kad dažniausiai naudojamos burnos higienos priemonės yra dantų pasta (bendras – 97,0%) ir dantų šepetėlis (bendras –99,3%). Mergaitės, beveik šimtu procentu, naudojo tiek dantų šepetėlį, tiek dantų pastą. Higieninį dantų siūlą, skirtą tarpdančiams ir dantenų vagelėms valyti, naudoja rečiausiai - tik 37,6% mergaičių ir 21,9% berniukų. Krapštukus, skirtus pašalinti maisto likučius ir dantų apnašas nuo dantų kaklelių, naudoja 35,6% mergaičių ir 36,3% berniukų. Burnos skalavimo skysčiai naudojami dažniau, 1/2 mergaičių ir 1/3 berniukų.
Šios burnos priežūros priemonės, tinkamai naudojant, gali padėti palaikyti burnos higieną: iš burnos pašalinti maisto likučius, dantų apnašas, neleiti susidaryti dantų akmenims, atgaivinti burnos ertmę, taip pat gerinti burnos ertmės audinių kraujo apytaką ir viso organizmo savijautą[10] (6 pav.).
24
Lentelė Nr. 4. Burnos higienos priemonių naudojimo dažnis N ir procentinė išraiška.
4 lentelės rezultatai parodė, kad dažniausiai vaikai valosi dantis du kartus per dieną (vidutiniškai -59,4%), kaip yra rekomenduota burnos priežiūros specialistų. Mergaitės yra linkusios dažniau valytis dantis, tuo tarpu, kas trečias berniukas dantis valosi tik vieną kartą per dieną. 100% apklaustųjų bent kelis kartus per savaitę valosi dantis ir nėra nei vieno, kuris visai dantų nesivalytų. Tai rodo, kad vaikai supranta, kad reikia prižiūrėti burną ir dantis.
96,7% mergaičių naudoja rankinį (paprastą) dantų šepetėlį, ir tik 6-ios iš 181-os (3,3proc.) – elektrinį, 96,6% berniukų rankinį, 3,4% (arba 5-i iš 146-ių) – elektrinį šepetėlį.
Elektrinis dantų šepetėlis gali būti priemonė, paskatinanti labiau pasirūpinti burnos higiena, valant tokiu šepetėliu, reikia mažiau pastangų, bet pasiekiamas geras rezultatas. Tai ypač aktualu vaikams, kurie ganėtinai atmestinai išsivalo dantis ar visai pamiršta juos valyti.
Lyginant higieninio dantų siūlo ir burnos skalavimo skysčio naudojimo dažni, galima pastebėti, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nenaudoja siūlo (bendras - 54,3%) ir skalavimo skysčio (bendras 50,0%). Dažniausiai dantų siūlas tarp vaikų naudojamas vieną kartą per dieną, mergaitės – 18,8%, berniukai – 14,4%. Burnos skalavimo skystis dažniau naudojamas du kartus per dieną, tiek mergaitės, tiek berniukai po 17,1%. Rezultatai rodo, kad vaikai per retai naudoja papildomas burnos priežiūros priemones.
6,6% apklaustų mergaičių (11-12 metų) ir 7,5% berniukų (11-12 metų) naudoja vaikišką dantų pastą, 92,3% mergaičių ir 91% berniukų nenaudoja, ir apie 1,0% apklaustųjų nežino kokią dantų pastą naudoja.
Rezultatai parodė, kad daugiau nei 40% respondentų nežino ar jų naudojama dantų pasta savo sudėtyje turi fluoro (42,0% mergaičių, 41,1% berniukų), o daugiau kaip 53,0% – naudoja dantų pastą su fluoru.
Daugiau nei 2 kartus per dieną N (%)
2 kartus per dieną N
(%) Kartą per dieną N (%)
Kelis kartus per savaitę,
bet ne kasdien N (%) Kartą per savaitę N (%) Nevalote N (%) Dantų šepetėlis Mergaitės 26 (14,4) 122 (67,4) 30 (16,6) 3 (1,7) 0 0 Berniukai 15 (10,3) 75 (51,4) 47 (32,3) 9 (6,2) 0 0 Dantų siūlas Mergaitės 7 (3,9) 13 (7,2) 34 (18,8) 23 (12,7) 15 (8,3) 89 (49,2) Berniukai 3 (2,1) 8 (5,5) 21 (14,4) 14 (9,6) 11 (7,5) 89 (61,0)
Burnos skalavimo skystis
Mergaitės 10 (5,5) 31 (17,1) 28 (15,5) 13 (7,2) 11 (6,1) 88 (48,6) Berniukai 2 (1,4) 25 (17,1) 22 (15,1) 7 (4,8) 14 (9,6) 76 (52,1)
25
7pav. Vaikų dantų valymosi trukmė (%).
Dantys valyti rekomenduojama 2- 3 minutes skaičiuojant judesius, po 8– 10 judesių vienai dantų porai. Dažniausiai vaikai valosi dantis iki 2-ų minučių, mergaitės 52,5%, berniukai 49,3%. Trumpiau nei minutę dantis valosi 7,2% mergaičių ir 6,2% berniukų. 2-3 minutes valosi 28,7% mergaičių ir 26,0% berniukų, ilgiau nei 3 minutes – 6,6% mergaičių ir 8,9% berniukių. O 23 apklaustieji nežinojo kiek laiko valosi dantis (7pav.).
8,9% apklaustųjų įvardino, kad kartais arba visada naudoja laiko matavimo prietaisą (pvz.: laikmatį, laikrodį, smėlio laikrodį) valydamiesi dantis, 91,1% – nenaudoja.
8 pav. Naudojamo dantų šepetėlio šerelių kietumas (%). 9 pav. Kaip dažnai vaikas keičia dantų šepetėlį (%).
26
Anketų duomenys parodę, kad 44,7% respondentų naudoja minkštą dantų šepetėlį, 42,5% – vidutinio kietumo, bei jauniems žmonėms nerekomenduojamą kietą dantų šepetėlį naudoja 1,2%, likę – labai minkštą (8 pav.) Rezultatai tarp skirtingų amžiaus grupių ir lyties nėra reikšmingi, nes tiek mergaitės, tiek berniukai dažniausiai naudoja minkštus ir vidutinio kietumo šepetėlius.
Rezultatus apžvelgus, buvo išsiaiškinta, kad 34,6% vaikų dantų šepetėlį keičia dažniau nei kas 3 mėn., 32,1% – kas 3-4 mėn., 13,8% – kas pusę metų, 5,5% – kas metus, 12,9% – kai šereliai nusidėvi, ir 1,0% visai nekeičia (9 pav.).
Iš vaikų atsakymų paaiškėjo, kad 14 proc. apklaustų vaikų nešioja ortodontinius aparatus (16% mergaičių ir 11,6% berniukų), likę nenešioja. Statistiškai lyginti vaikus, kurie nešioja ortodontinius aparatus, ir jų burnos higienos įpročius buvo nereikšminga, nes p>0,05 dėl per mažos imties.
4.2. Dantų silantai
„Silantai – tai dantų anatominius plyšius – vageles ir duobeles – hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių ėduonies profilaktikai“ (aut. burnos higienistė Diana Stonkutė). [25]
Iš apklausoje dalyvavusių 327- ių vaikų, net 43-ys vaikai nėra girdėję kas yra dantų silantai, 76-i vaikai neturi dantų padengtų dantų silantais, o 47-i vaikai negali pasakyti ar turi nors vieną silantuotą dantį. Tai rodo, kad visuomenė yra prastai informuota apie vaikų dantų
profilaktinės priežiūros priemones. Tėvai nesinaudoja nemokamu vaikų dantų silantavimų valstybinėse įstaigose. Todėl prieinama prie išvados, kad prevencinės programos yra per mažai skelbiamos viešai, taip pat gydytojai odontologai ir burnos higienistai nepakankamai gerai informuoja pacientus, ypač jaunesnio amžiaus.
Nagrinėjant diagramą (pav. 10) galima pastebėti, kad tiek berniukams, tiek mergaitėms dažniausiai silantais padegti dantys yra keturi (tikėtina, kad pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, vos tik jiem išdygus), retas vaikas turi daugiau nei 8-is silantuotus dantis, nes dažniausiai dengiami tik krūminiai dantys, nors rekomenduojama dengti ir prieškrūminius dantis. Silantuotų dantų skaičius tarp mergaičių ir berniukų yra panašus. Nei vienas vaikas nepažymėjo, kad turi daugiau nei 12 silantuotų dantų. Nors programa ir yra nemokama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir odontologijos / stomatologijos poliklinikoje, šia programas naudojasi ne visi ir nepakankamai.
27
10 pav. Silantais padengtų dantų skaičius pas mergaites ir berniukus (N).
4.3. Mityba
Lentelė Nr.6. Mergaičių ir berniukų imtis vartojant saldumynus ir gazuotus gėrimus.
Rementis 6-os lentelės duomenimis pastebima, kad net 42,5% apklaustų vaikų kasdien vartoja saldumynus ir kitus konditerijos gaminius. Rezutatai rodo, kad Anykščių miesto 11-16 metų moksleiviai dažnai mėgaujasi saldumynais ir tik retas visai jų nevalgo (1,8%). Tarp mergaičių ir berniukų saldumynų suvartojimo dažnio nebuvo stebimas didelis skirtumas, taip pat skirtingo amžiaus grupės nerodė didelių pokyčių.
Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Kartą per mėnesį Nevalgo Mergaitės 81 61 30 6 3 Berniukai 58 59 19 7 3 Bendras 139 120 49 13 6 Mergaitės 34 58 48 25 16 Berniukai 29 53 37 20 7 Bendras 63 111 85 45 23 χ2=2,67; df = 4; p=0,61 χ2=2,4; df = 4; p=0,66 Gazuoti gėrimai Saldumynai
28
Išanalizavus duomenis, buvo atkreiptas dėmesys, kad vyresni vaikai dažniau vartoja gazuotus gėrimus, nors didžiausias dažnis išlieka 2-3 kartai per savaitę tarp visų apklaustųjų (33,9%). Taip pat respondentai dažniau pažymėjo, kad visai nevartoja gazuotų gėrimų (7,0% iš jų 69,6% mergaičių). 65,7% mergaičių renkasi gerti saldžius gazuotus gėrimus (pvz.:Coca-Cola, Pepsi, Sprite, Fanta, gira, Gaja, ir t.t.), berniukų – 79,5%, nesaldžius - 42,0% mergaičių, 33,6% berniukų.
Lyginant saldumynų ir gazuotų gėrimų vartojimo dažnį, galima teigti, kad saldumynais vaikai mėgaujasi dažniau.
Norėdamos atsigerti mergaitės dažniausiai renkasi: 94,5% - vandenį, 41,4% - sultis, 19,9% - saldintą arbatą, 19,3% - nesaldintą arbatą ar gazuotus nesaldžius gėrimus, 18,2% - gazuotus saldžius gėrimus, 17,7% - pieną, 9,4% - negazuotus saldžius gėrimus. Norėdami atsigerti berniukai dažniausiai renkasi: 80,1% - vandenį, 44,2% - sultis, 32,9% - gazuotus saldžius gėrimus, 30,1% - saldintą arbatą, 23,0% - pieną, 15,0% -gazuotus nesaldžius gėrimus, 12,3% - nesaldintą arbatą, 9,6% - negazuotus saldžius gėrimus.
Vanduo išlieka vienu pagrindiniu troškulį malšinančiu gėrimu. Vanduo ne tik
reikalingas įvairioms organizmo funkcijoms atlikti, bet ir yra puiki skalavimo priemonė po valgio, nes savo sudėtyje neturi cukraus. Sultys taip pat yra dažnai atsigaivinti vartojamas gėrimas tarp respondentų. Tik kas šeštas vaikas norėdamas atsigerti renkasi nesaldintus gėrimus, o pieną dažniau geria berniukai.
29
Lentelė Nr.7. Vaikų pasiskirstymas N ir proc. pagal tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnumą.
Tokie produktai kaip, pyragaičiai, sausainiai, bandelės ir bulvių traškučiai bei saldieji gėrimai yra laikomi ėduonį sukeliančiais maisto produktais, todėl turėtų būti saikingas jų
vartojimas. Apklausus vaikus paaiškėjo, kad vaikai dažniausiai (apie 40-50%) vartoja citrusinius vaisius, pyragaičius, sausainius, bandelės, ir pieno produktus kelis kartus per savaitę, bet ne
kasdien. Respondentai dažniau užkandžiauja miltiniais kepiniais nei bulvių traškučiais. Bandeles du kartus per dieną valgo 9,6% berniukų, o traškučius - 6,2%, mergaitės tiek bandelių tiek traškučių valgo rečiau – traškučių daugiau nei du kartus per dieną nevalgo nei viena mergaitė. 51,4% mergaičių visai nevalgo bulvių traškučių, kai tuo tarpu berniukų – 40,4%.
Citrusinius vaisius daugiau nei du kartus per dieną valgo 6,7% vaikų, o visai nevartoja – 19,0%. Vaisius naudinga valgyti, nes juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų reikalingų organizmui, ypač augančiam. Tačiau reikia paminėti, kad gausus citrusinių vaisių vartojimas gali sukelti dantų paviršių erozijas.
Pieno produktai yra labai naudingi augančiam vaikui. Pienas ir pieno produktai turi daug kalcio, o tai yra maistinga medžiaga, labai svarbi kaulams ir dantims vystytis. Jų suvartojimas turėtų būti didesnis nei kepinių ar bulvių traškučių. Rezultatai rodo, kad pieną labai retai vartoja net 20,4% mergaičių ir 22,6% berniukų, o kiekvieną dieną po kelis kartus tik 6,6% mergaičių ir 12,3%
Daugiau nei 2 kartus per dieną N (%) 2 kartus per dieną N (%) 1 kartą per dieną N(%) Kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien N (%) 1 kartą per savaitę N (%) Rečiau arba niekada N (%) Citrusiniai vaisiai Mergaitės 13 (7,2) 5 (2,8) 26 (14,4) 88 (48,6) 23 (12,7) 26 (14,4) Berniukai 9 (6,2) 13 (8,9) 17 (11,6) 49 (33,6) 22 (15,1) 36 (24,7) Bendras 22 18 43 137 45 62 Kepiniai Mergaitės 13 (7,2) 7 (3,9) 40 (22,1) 94 (51,9) 14 (7,7) 13 (7,2) Berniukai 14 (9,6) 7 (4,8) 29 (19,9) 70 (47,9) 18 (12,3) 8 (5,5) Bendras 27 14 69 164 32 21 Bulvių traškučiai Mergaitės 0 0 8 (4,4) 38 (21,0) 42 (23,2) 93 (51,4) Berniukai 9 (6,2) 3 (2,1) 14 (9,6) 33 (22,6) 28 (19,2) 59 (40,4) Bendras 9 3 22 71 70 152 Pieno produktai Mergaitės 8 (4,4) 9 (5,0) 42 (23,2) 81 (44,8) 31 (17,1) 10 (5,5) Berniukai 11 (7,5) 17 (11,6) 30 (20,5) 53 (36,3) 19 (13,0) 16 (11,0) Bendras 19 26 72 134 50 26 Pienas Mergaitės 12 (6,6) 17 (9,4) 38 (21,0) 62 (34,3) 15 (8,3) 37 (20,4) Berniukai 18 (12,3) 7 (4,8) 41 (28,1) 34 (23,3) 13 (8,9) 33 (22,6) Bendras 30 24 79 96 28 70 χ2=15,3; df=5; p=0,009 χ2=3,3; df=5; p=0,65 χ2=165,4; df=5; p=0,0000 χ2=165,4; df=5; p=0,0000 χ2=165,4; df=5; p=0,0000
30
berniukų. Pieno produktus vaikai dažniausiai vartoja kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien – 44,8% mergaičių ir 36,3% berniukų. 22,0% vaikų valgo pieno produktus vieną kartą per dieną, o pieną geria 24,1%.
4.4. Informavimas
11 pav. Vaikai dažniausiai gauna informaciją apie burnos ir dantų priežiūrą iš (procentinis pasiskirstymas).
Įvertinus duomenis, galima teigti, kad dažniausias vaikus apie tinkamą burnos higieną informuoja šeimos nariai 70,9%, antroje vietoje yra gydytojai odontologai – 64,8%, trečioje – televizija 21,4%.
Taip pat verta paminėti, kad net 89,6% apklaustų vaikų mano, kad reguliarus ir taisyklingas dantų valymas gali išsaugoti sveikus dantis, tik 3,7% nesutinka, o 6,7% neturi nuomonės.
31
5. DISKUSIJA
Burnos sveikatos švietimo programos nėra akcentuojamos mokyklų programose. Sveikai gyvensenai puoselėti ir teisingai prižiūrėti sveikatą skiriama per mažai arba visai nėra pamokų. Mokytojai, nesugeba informuoti ir skatinti vaikų tinkamai prižiūrėti dantis. Akivaizdu, kad jaunimas turi būti šviečiamas dėl reguliarių apsilankymų pas odontologą, turi sužinoti kokius
privalumus tai teikia. Įvertinti, kad vykdomos profilaktinės programos yra nemokamos vaikams iki 18-os metų ir naudotis suteiktomis galimybėmis.
Galbūt būtų įmanoma įtraukti visą mokyklų bendruominę siekiant gerianti burnos higienos įgūdžius. Būtų skiriamas laikas ar pamoka pakalbėti apie dantų priežiūrą, galbūt
pasikviestas specialistas, kuris paaiškintų kaip tikslinga prižiūrėti burną. Taip pat svarbu informuoti ne tik vaikus, bet ir tėvus/globėjus apie dantų priežiūrą. Juk net 70,9% vaikų pažymėjo, jog iš tėvų dažniausiai sužino kaip reikia rūpintis burnos higiena. Tinkamas informavimas ne tik vaikų, bet ir tėvų gali privesti prie geresnių rezultatų ateityje. Kaip parodė atlikti tyrimai Lietuvoje: tėvų rūpestis vaikų burnos sveikata yra nepakankamas, jie nereguliariai lankosi pas odontologus, vaikų neveda profilaktiniams patikrinimams pas specialistus, kol vaikui nepradeda skaudėti, tol nesiima jokių veiksmų. Tėvai stokoja žinių apie burnos ertmės priežiūrą, tad ir neteisingai valo vaikams dantis, kas veda prie ankstyvo dantų sugedimo ar netekimo. Rezultatai parodė, kad kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo jų atžalos rečiau serga kariesu. [4]
Dantų ėduonies prevencija turi apima daugybę veiksnių: reguliarus dantų valymas su dantų pasta ir šepetėliu, burnos skalavimai, ypač po valgio, tarpdančių valymas, maistas su
nedideliu cukraus kiekiu ir fluoro prieparatų naudojimas. [6]. Rekomenduojama valytis dantis du kartus per dieną (2-3 min.) su šepetėliu ir kartą per dieną su tarpdančių siūlu. Vandentekių vandens fluoravimas taip pat yra efektyvus būdas stiprinti dantis. Lietuvoje iš čiaupo bėgantis vanduo savo sudėtyje turi pakankamą kiekį fluoro, o vakarų Lietuvoje stebimas net per didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje. [28] Taip pat savalaikis motinų dantų ėduonies gydymas gali sumažinti riziką vaikams perduoti tam tikrų rūšių patologines bakterijas. [12] Dažni profilaktiniai dantų ir burnos patikrinimai pas specialistus, padeda užkirsti kelią karieso plitimui.
Kitame Lietuvoje atliktame tyrime buvo nustatyta ėduonies paplitimas ir
intensyvumas tarp 12-15 metų moksleivių: paplitimas 12 metų moksleivių grupėje siekė -89,8%, 15 metų- 96% [2], kai vertinant su šio tyrimo rezultatais, 85% dvylikamečių ir penkiolikmečių jau turėjo plombuotų dantų. Didžiausias ėduonies intensyvumas (KPI=5,9) tarp moksleivių buvo stebėtas 15 metų moksleivių grupėje, mažiausias (KPI=3,8) - 12 m. amžiaus vaikų. Sąsaja tarp
32
amžiaus didėjimo ir plombuotų dantų skaičiaus nebuvo įžvelgta šiame darbe. Galima daryti išvadą, kad Anykščių miesto vaikai per retai lankosi pas dantų priežiūros specialistus. Kiti tyrimai rodo, kad ėduonies intensyvumas reikšmingai priklausė nuo moksleivių amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos, socialinės padėties [8,30].
Tyrime trūko klinikinio 11-16 metų pacientų ištyrimo. Nebuvo sužinotas vaikų karieso paplitimas Anykščių mieste, buvo įvertinta tik kiek respondentų turi plombuotų dantų (9 iš 10) ir analogiškai prieita išvados, kad kariesas yra paplitęs ir Anykščių rajone, nes plomba = buvęs kariozinis pažeidimas.
Nors dauguma paauglių sako, kad jie žino, kad reikia dantis valytis su dantų siūlu, tačiau jie nesinaudojo siūlu reguliariai, o net 54,3% apklaustų respondentų visai nenaudoja siūlo. Tai rodo, kad teorinės žinios nėra perkeliamos į praktiką. Taip pat yra pastebėta, kad paauglio motyvacija valytis dantis su higieniniu siūlu mažėja, mažėjant tėvų priežiūrai. Tėvai retai tikrina 11-16 metų amžiaus vaikus po dantų išsivalymo, tik 12,5% tėvų rūpinasi, o kartais patikrina – 22,0%. Tingėjimas- dar viena priežastis kodėl paaugliai nesivalo dantų tarpdančių siūlu. [31] Paauglystė (11-16 metų) yra įtemptas gyvenimo etapas, kuriame formuojasi vaiko asmenybė, būdas ir įvaizdis. Tokio amžiaus vaikai yra labai imlūs, tad taisyklingus įpročius reikia ugdyti kuo anksčiau.
88,0% procentų vaikų renkasi vandenį norėdami atsigerti, antro pasirinkimo gėrimas yra sultys – 43,1%, toliau eina saldieji ir nesaldieji gėrimai. Sultyse ir saldžiuosiuose gėrimuose yra dideli kiekiai pridėtinio cukraus. [32] Dažnai gurkšnojant šiuos gėrimus, burnos pH gali kristi, tai sąlygoja patogeninių bakterijų suaktyvėjimą (nes gausu maisto medžiagų – cukraus, ir yra tinkama terpė daugintis), kas skatina dantų paviršių demineralizaciją. Šeimos gydytojai ir odontologai rekomenduoja dažniau gerti vandenį ir pieną, kuriame yra naudingų mineralų ir baltymų, reikalingų organizmo augimui, nei bet kokius kitus gėrimus, skelbia Journal of Human Nutrition and Dietetics.
Saldumynus vaikai valgo ganėtinai dažnai – 42,5% vaikų juos valgo kasdien. 75% amerikiečių teigia, kad užkandžiauja kasdien. Vaikai vartojantys bulvių traškučius, saldžiuosius gėrimus ir saldumynus yra priskiriami grupei su didesne karieso atsiradimo tikimybe [33]
33
IŠVADOS
1. Įvertinus Anykščių miesto 11-16 metų amžiaus vaikų anketų duomenis, buvo nustatyta, kad 87,3% apklaustųjų turi plombuotų dantų. Tai rodo, kad Anykščiuose yra paplitęs kariesas tarp mokyklinio amžiaus vaikų. 40,1% vaikų turi du ar tris plombuotus dantis.
2. 13,1% respondentų nežino kas yra dantų silantai, 14,4% vaikų nežino ar turi dantų padengtų dantų silantais. Tai rodo, kad visuomenė ir ypač vaikai yra nepakankamai informuoti apie dantų gydymo ir prevencines programas atliekamas pirminės sveikatos priežiūros skyriuose, taip pat vaikai nėra išsamiai supažindinami su atliekamomis procedūromis atvykus pas odontologą.
3. Tėvų rūpestis vaikų burnos sveikata yra nepakankamas. Tik 50% apklaustųjų tėvai/globėjai lydi pas burnos priežiūros specialistus. Taip pat kuo vyresnis vaikas, tuo rečiau tėvai jį/ją lydi pas odontologą. 65,4% apklaustų vaikų tėvai nebetikrina po dantų išsivalymo, o 70,9% vaikų pažymėjo, jog tėvai yra dažniausias šaltinis, iš kurio sužinoma kaip prižiūrėti dantis.
Galima iškelti hipotezę, kad jeigu tėvai labiau rūpintųsi, dažniau domėtųsi vaikų higienos įpročius ir labiau kalbėtų apie apie taisyklingų valymo įpročių formavimą, vaikai labiau būtų suinteresuoti išsaugoti sveikus dantis.
4. Iš apklausos duomenų paaiškėjo, kad beveik visi apklausti vaikai naudoja dantų šepetėlį (99,3%) ir dantų pastą (97,0%), tačiau papildomas burnos higienos priemones (dantų siūlą, krapštukus, skysti skalavimo) naudoja tik 36,0%. 27,2% vaikų dantis valosi tik vieną kartą per dieną ar rečiau
5. 11-16 metų vaikų mityba nėra sveika. Pusė tirtų vaikų saldumynus valgo kiekvieną dieną, dažnai mėgaujasi kepiniais, saldžiaisiais gėrimais, bulvių traškučiais. Teigiamas aspektas, tai kad 88,0% vaikų norėdami atsigerti dažnai renkasi vandenį. Berniukų ir mergaičių mityba
34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tėvai yra geriausi mokytojai, tad tėvai privalo žinoti kaip reikia teisingai prižiūrėti burną ir dantis, kad žinias galėtų perduoti savo vaikams, nes vaikams jie yra didžiausi autoritetai.
Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad reikia gerinti mokyklinio amžiaus vaikų burnos higieną ir tėvų žinias apie vaikų burnos priežiūrą. Tuo tikslu rekomenduojame:
1. Parengti ir įdiegti vaikų burnos sveikatos profilaktikos programą mokyklose, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę.
2. Šioje programoje turėtų būti:
1) Tėvų, auklėtojų švietimas apie vaikų burnos higienos sveikatos reikšmę ir mitybos įtaką vaiko dantų sveikatai.
2) Rekomendavimas reguliariai lankytis dantų ir burnos būklės pasitikrinimams pas gydytojus odontologus ar burnos higienistus, naudotis valstybės suteiktomis profilaktinėmis priemonėmis.
3) Tėvų, vaikų, mokytojų mokymas kaip taisyklingai išsivalyti dantis ir kaip tinkamai naudotis papildomomis burnos higienos priemonėmis. Mokymus atliktų burnos higienistas ar odontologas atvykęs į mokymo įstaigą
35
LITERATŪRA
1. W.H. Bowen and others: Dental caries – not just holes in teeth! A perspective, 2015m. 2. Danguolė drungilienė, sonata kvyklienė, vida mockienė, Renata darginavičienė: Burnos
higiena ir ėduonies paplitimas tarp 12-15 metų moksleivių, 2011m.
3. Carvalho J.C.: Caries Process on Occlusal Surfaces: Evolving Evidence and Understanding, 2014m.
4. Jaunė Razmienė Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi, 2013m.
5. Oral Health. Available at http:// www.who.int/mediacentre/factsheets /fs318/en/. Updated on 23rd may 2013
6. Satyawan G. Damle, Anil Patil, Saru Jain, Dhanashree Damle, and Nilika Chopal: Effectiveness of supervised toothbrushing and oral health education in improving oral hygiene status and practices of urban and rural school children: A comparative study, 2014m.
7. Rasmia Huew , Anne Maguire , Paula Waterhouse and Paula Moynihan: Nutrient intake and dietary patterns of relevance to dental health of 12-year-old Libyan children, 2013m.
8. B.O. Popoola, O.O. Denloye, and O.I. Iyun: Influence of parental socioeconomic status on caries prevalence among children seen at the university college hospital, Ibadan, 2013m. 9. Rebecca Harris, Alison D Nicoll, Pauline M Adair and Cynthia M Pine: Risk factors for
dental caries in young children: a systematic review of the literature, 2004m.
10. Povilas Kalesinskas, Tomas Kačergius, Arvydas Ambrozaitis, Vytautė Pečiulienė, Dan Ericson: Reducing dental plaque formation and caries development. A review of current methods and implications for novel pharmaceuticals, 2014m.
11. Dantų ėduonis
URL: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dantų_ėduonis
12. Columbia University College of Dental Medicine New York, USA, Columbia University Mailman School of Public Health: Impact of a Web-Based Intervention on Maternal Caries Transmission and Prevention Knowledge, and Oral Health Attitudes, 2013m., naudota santraukos medžiaga.
13. Dantų kariesas. URL: http://www.manosveikata.lt/lt/ligos/odontologines-ligos/dantu-kariesas-caries-dentium
36
15. Heba A. Alkarimi, Richard G. Watt, Hynek Pikhart, Aubrey Sheiham, Georgios Tsakos, Dental Caries and Growth in School-Age Children, 2014m.
16. V. C. Punitha, A. Amudhan,1 P. Sivaprakasam, and V. Rathanaprabu: Role of dietary habits and diet in caries occurrence and severity among urban adolescent school children, 2015m 17. Simona Dzimanavičiūtė, Margarita Jasaitytė, Daiva Mačiulienė: Sąsajos tarp suaugusiųjų
mitybos įpročių bei ėduonies susidarymo, 2014m
18. Merrilyn Hooley, Helen Skouteris, Cecile Boganin, Julie Satur and Nicky Kilpatrick: Body mass index and dental caries in children and adolescents: a systematic review of literature published 2004 to 2011, 2012m.
19. Hakan Çolak, Çoruh T. Dülgergil, Mehmet Dalli,1 and Mehmet Mustafa Hamidi: Early childhood caries update: A review of causes, diagnoses, and treatments, 2013m.
20. Mitybos vaidmuo dantų ėduonies atsiradimui.
URL: http://www.edante.lt/index.php?ln=lt&slug=mitybos-vaidmuo-dantu-eduonies-atsiradimui
21. Michelle Manchir: New research shows clinical evidence unclear on effects of xylitol products preventing dental caries, 2015m.
URL: http://www.ada.org/en/publications/ada-news/2015-archive/march/new-research-shows-clinical-evidence-unclear-on-effects-of-xylitol-products-preventing-dental-carie
22. Dental Cavities & How to Prevent Them. URL:http://www.kidsdentalonline.com/dental-topics/oral-hygiene/dental-cavities-prevent/
23. Corey Hannah Basch, EdD, MPH, CHES and Sonali Rajan: Marketing Strategies and Warning Labels on Children's Toothpaste, 2014m.
24. Julija Zelionkaitė: Marijampolės miesto ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ir burnos higienos būklė, bei tėvų nuomonė apie jų vaikų burnos sveikatą, 2010m.
25. Diana Stonkutė: Dantų silantai ir jų efektyvumas
URL: http://www.evadenta.lt/dantu-silantai-ir-ju-efektyvumas/
26. Kristina Saldūnaitė, Alina Pūrienė, Simona Milčiuvienė, Vilma Brukienė1, Jelena Kutkauskienė: 7–12 metų Lietuvos moksleivių krūminių dantų ėduonies
profilaktikos programos analizė, 2009m.
27. Aubrey Sheiham and W Philip T James: A reappraisal of the quantitative relationship between sugar intake and dental caries: the need for new criteria for developing goals for sugar intake, 2014m.
37
28. Vandens kokybė centralizuotai tiekiamame vandenyje.
URL:http://kretingosvandenys.lt/content/vandens-kokybė-centralizuotai-tiekiamame-vandenyje
29. Chi-kvadrato testas. URL:https://egbo.wordpress.com/2010/01/17/chi-kvadrato-testas/
30. Janessa Luiza Engelmann, Fernanda Tomazoni, Marta Dutra Machado Oliveira, Thiago M. Ardenghi: Association between Dental Caries and Socioeconomic Factors in
Schoolchildren- A Multilevel Analysis, 2016m.
31. J. Mattos-SilveiraB. B. Matos-LimaT. A. OliveiraK. JarrougR. V. RegoA. ReyesF. R. FerreiraJ. C. ImparatoM. M. Braga: Why do children and adolescents neglect dental flossing? Duomenys paimti iš santraukos.
32. Clemencia M. Vargas, DDS, PhD, Bruce A. Dye, DDS, MPH, Catherine R. Kolasny, BS, Dennis W. Buckman, PhD, Timothy S. McNeel, BA, Norman Tinanoff, DDS, MS, Teresa A. Marshall, PhD: Early childhood caries and intake of 100 percent fruit juice : Data from NHANES, 1999-2004, publikuota 2014
33. I. Johansson,a, P. Lif Holgerson,a N.R. Kressin,b,c,d M.E. Nunn,b and A.C. Tannere: Snacking Habits and Caries in Young Children, 2010m.
38 Priedas Nr. 1
39 Priedas Nr. 2
TIRIAMOJO ASMENS ir TĖVŲ, GLOBĖJŲ SUTIKIMO FORMA
Aš, __________________________________(tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Skirmantės Norkūnaitės
atliekamojo apklausoje „Anykščių miesto 11 – 16 metų amžiaus vaikų dantų karieso paplitimas ir jų burnos higienos įpročiai”.
Tiriamojo tėvų, globėjų parašai:
Tiriamojo asmens __________ (parašas) Motinos ar globėjos __________ (parašas) Tėvų ar globėjų __________ (parašas) __________ (parašas)
40 Priedas Nr. 3
