MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Indrė Stankevičienė
GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO IR
VADOVAVIMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS ASMENS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė
vadovė
doc. dr. Skaistė Laskienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 9 PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 10 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 11 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 12 ĮVADAS ... 15DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 17
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 18
1.1. Geras valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 18
1.2. Efektyvus vadovavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 26
1.3. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su gero valdymo principų įgyvendinimu ir vadovavimo efektyvumu asmens sveikatos priežiūroje ... 36
2. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 47
3. TYRIMO REZULTATAI ... 54
3.1. Gero valdymo principų įgyvendinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 54
3.2. Vadovavimo efektyvumas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 65
3.3. Gero valdymo principų įgyvendinimo ir vadovavimo efektyvumo sąsajos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ... 77
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 84
IŠVADOS ... 87
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 89
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 90
PRIEDAI ... 98
1 priedas. LSMU Bioetikos Centro leidimas ... 98
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO IR VADOVAVIMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE
Indrė Stankevičienė
Mokslinis vadovas doc. dr. Skaistė Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2019 ( 97 psl.).
Darbo tikslas - įvertinti gero valdymo principų įgyvendinimą, vadovavimo efektyvumą ir jų
tarpusavio sąsajas X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti gero valdymo principų įgyvendinimą X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 2. Įvertinti vadovavimo efektyvumą X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Nustatyti sąsajas tarp valdymo principų įgyvendinimo ir vadovavimo efektyvumo X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Tyrimo metodika: Tyrimas vykdytas dviem etapais: pasirengimas tyrimui ir tyrimas. Pasirengiant
tyrimui buvo analizuojama literatūros šaltiniai ir X sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentai. Tyrimo metu atliktas kiekybinis momentinis tyrimas naudojant anketinės apklausos metodą ir atlikta gautų rezultatai analizė. Apklausa vykdyta 2018 m. spalio mėnesį X sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrime taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė ir sintezė, meta analizė, anketavimas ir statistiniai ekonometriniai analizės metodai. Respondentai atrinkti patogiosios atrankos metodu. Išdalinta 206 anketos, iš kurių 2 buvo netinkamai (nepilnai) užpildytos, o 1 anketa iš respondento nesugrįžo. Tinkamos duomenų analizei 203 (atsako dažnis 98,5 proc.) anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 24.0 ir MS Excel programinės įrangos paketus. Tyrimas vykdytas gavus sveikatos priežiūros įstaigos vadovo ir LSMU Bioetikos centro leidimą 2018-01-18 Nr. BEC-VSV(M)-63.
Rezultatai: Nagrinėtoje X sveikatos priežiūros įstaigoje darbuotojai aukščiausiais balais įvertino
efektyvumo/veiksmingumo ir jautraus atsako į paciento poreikius principų įgyvendinimą, kurie atitinkamai įvertinti 3,82 balo ir 3,81 balo iš 5 galimų. Žemiausiais balais apklausti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai įvertino – atskaitomybės (3,66 balo) ir skaidrumo (3,72 balo) principus, nors remiantis tyrimo rezultatų analizei naudota Čingienės, Laskienės ir Raipos atlikto
tyrimo vertinimo skale, visi gero valdymo principai yra įgyvendinami labai gerai, nes yra aukštesni nei 3,5 balo. Skaidrumo principą statistiškai reikšmingai aukštesniais balais vertino administracijos darbuotojai, kurie yra didele dalimi susiję su principą atspindinčių teiginių įgyvendinimu, nes atsako už informacijos pateikimą ir ataskaitų ar strateginių planų kūrimą. Ilgiau kaip 20 metų dirbantys sveikatos priežiūros specialistai ir ilgiau kaip 20 metų X sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai visų gero valdymo principų įgyvendinimą įstaigoje dažniau vertina aukštesniais balais nei trumpiau dirbantys kolegos. Vadinasi, sveikatos priežiūros specialistų stažas, amžius ir užimamos pareigos lemia gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimą įstaigoje. Vadovavimo efektyvumo įgyvendinimas analizuotoje X sveikatos priežiūros įstaigoje joje dirbančių specialistų nuomone yra labai geras arba geras. Lyderystės (3,59 balo), lankstumo (3,71 balo), santykių (3,61 balo), užduočių įgyvendinimo (3,72 balo), produktyvumo (3,61 balo), kitų ugdymo (3,70 balo) bei komunikacijos (3,64 balo) kriterijų įgyvendinimas vertintas kaip labai geras, nes viršija 3,5 balo, o asmeninio tobulėjimo kriterijus (3,47 balo), remiantis naudota vertinimo skale, vertinamas gerai. Administracijos darbuotojai vadovavimo efektyvumą statistiškai reikšmingai dažniau vertina aukštesniais balais, gydytojai aukštesniais balais dažniau vertina asmeninį tobulėjimą, o slaugytojai statistiškai reikšmingai dažniau žesniais balais vertina lankstumą ir asmeninį vadovo tobulėjimą. Ilgiau kaip 20 metų dirbantys X sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai vadovavimo efektyvumą įstaigoje yra linkę statistiškai reikšmingai dažniau vertinti aukštesniais balais nei trumpesnį darbo stažą turintys kolegos. Jaunesni kaip 40 metų respondentai aukštesniais balais vertina kitų ugdymą įstaigoje nei vyresni kolegos, o 41-50 metų amžiaus specialistai aukštesniais balais vertina asmeninį tobulėjimą. Trumpesnis darbo stažas apklaustoje sveikatos priežiūros įstaigoje lemia žemesnius vadovavimo efektyvumo vertinimo balus, o tai galima sieti su tuo, jog naujai įsidarbinusiems specialistams vadovai yra mažiau palankūs nei ilgiau dirbantiems. Tarp gero valdymo principų ir vadovavimo efektyvumo kriterijų nustatytas tiesioginis abipusis ryšys, vadinasi, kuo efektyviau įgyvendinami vadovavimo efektyvumo kriterijai, tuo efektyviau įgyvendinami gero valdymo principai. O gero valdymo principų įgyvendinimas didina vadovavimo efektyvumo kriterijų pasireiškimą.
Išvados.
1. Visų gero valdymo principų – dalyvavimas, skaidrumas, atskaitomybė, nešališkumas/teisingumas, efektyvumas/veiksmingumas ir jautrus atsakas į pacientų poreikius – įgyvendinimas tirtoje įstaigoje yra labai geras. X asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai aukščiausiais balais įvertino efektyvumo/veiksmingumo ir jautraus atsako į paciento poreikius principų įgyvendinimą, o žemiausiais balais – atskaitomybės ir skaidrumo principus. Respondentų
gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimas skiriasi priklausomai nuo jų užimamų pareigų, amžiaus, bendro darbo stažo ir darbo stažo X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
2. Vadovavimo efektyvumo įgyvendinimas analizuotoje X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje joje dirbančių specialistų nuomone yra labai geras lyderystės, lankstumo, santykių, užduočių įgyvendinimo, produktyvumo, kitų ugdymo bei komunikacijos kriterijų atžvilgiu, o asmeninio tobulėjimo kriterijaus įgyvendinimas vertinamas gerai. Vadovavimo efektyvumo vertinimą statistiškai reikšmingai lemia darbuotojų pareigos, darbo stažas bei amžius. Administracijos darbuotojai vadovavimo efektyvumą vertina statistiškai reikšmingai aukštesniais balais. Ilgiau kaip 20 metų dirbantys sveikatos priežiūros specialistai vadovavimo efektyvumą įstaigoje yra linkę vertinti statistiškai reikšmingai aukštesniais balais nei trumpesnį darbo stažą turintys kolegos. 3. Analizuojant gero valdymo principų įgyvendinimo tarpusavio sąsajas ir vadovavimo efektyvumo kriterijų tarpusavio sąsajas, nustatyta, kad statistiškai silpnas teigiamas ryšys egzistuoja tarp atskaitomybės ir nešališkumo/teisingumo principų, užduočių įgyvendinimo ir santykių, komunikacijos ir asmens tobulėjimo kriterijų. Visais kitais atvejais gero valdymo principų ir vadovavimo efektyvumo principų tarpusavio ryšys buvo stiprus ir tiesioginis. Nešališkumo/teisingumo ir efektyvumo/veiksmingumo principų įgyvendinimas didina lyderystės, lankstumo, užduočių įgyvendinimo, produktyvumo ir asmeninio tobulėjimo raišką, o jautrus atsakas į pacientų poreikius lyderystės raišką mažina.
Raktažodžiai: geras valdymas, vadovavimo efektyvumas, asmens sveikatos priežiūra, naujoji
SUMMARY
Public health managementTHE IMPLEMENTATION OF GOOD GOVERNANCE PRINCIPLES AND EVALUATION OF MANAGEMENT EFFICIENCY IN A HEALTH CARE INSTITUTIONS
Indrė Stankevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Faculty of Medicine Kaunas; 2019 (95 p.).
Aim of the work – to evaluate the implementation of good governance principles, to evaluate
management effectiveness and their interrelationship in X and Y personal health care institutions.
Work tasks:
1. Identify the implementation of good governance principles in X personal health care institution. 2. Evaluate management effectiveness in X personal health care institution.
3. Identify the relationship between the implementation of good governance principles and the management effectiveness X personal health care institution.
Research Methodology: The study was carried out in two stages: preparation for research and the research. Literature sources and internal documents of the health care institution were analyzed in preparation for the study. During the research, a quantitative instantaneous survey was conducted using the questionnaire survey method. Later the results obtained were analyzed. The survey was conducted in October 2018 in X personal health care institution. The research methods used: analysis and synthesis of scientific literature and documents, meta-analysis, questionnaire and statistical econometric methods. Respondents were selected using the convenient selection method. 206 questionnaires were distributed, of which 2 were incomplete and 1 questionnaire was not returned from the respondent. 203 (response rate 99%) questionnaire were suitable for data analysis. Statistical data analysis was performed using SPSS 24.0 and MS Excel software packages. The study was conducted with the permission of head of X personal health care institution and LSMU Bioetics Center Permission 2018-01-18 Nr. BEC-VSV(M)-63.
Results: At the X Health Care Institution the staff evaluated the implementation of principles of
efficiency / effectiveness and responsiveness to the patient's needs highest, which were evaluated at 3.82 points and 3.81 points out of 5 possible. Employees of the surveyed health care institution evaluated the principles of accountability (3.66 points) and transparency (3.72 points) the lowest, although based on the evaluation scale performed by Čingienė, Laskienė and Raipa, all the
principles of good governance are implemented very well, because they are higher than 3.5 points. It is also important that the principle of transparency has been evaluated higher by administrative staff and the difference was statistically significant. Administrative staff are largely related with the implementation of the transparency principle, as they are responsible for providing information and producing reports or strategic plans. Healthcare professionals who have more than 20 years of a work experience in health care and working experience in X health care institution are more likely to evaluate the implementation of the principles of good governance higher than other colleagues. Therefore, the length of service, age and occupation of healthcare professionals determines the assessment of good governance principles in institution. The management efficiency implementation in the analyzed X health care institution is evaluated very good or good by the specialists working in it. Leadership (3.59 points), Flexibility (3.71 points), Relationships (3.61 points), Execution of Tasks (3.72 points), Productivity (3.61 points), Other Education (3.70 points) and Communication (3.64) criteria implementation was considered to be very good because they exceeded 3.5 points and the personal development criterion (3.47 points) was well evaluated based on the scale used. Employees of the administration evaluate the effectiveness of management statistically significantly more often with higher scores, doctors value personal development more often with higher scores, and nurses statistically significantly more often evaluate flexibility and personal development lower. Healthcare professionals who have more than 20 years of a work experience in health care and working experience in X health care institution tend to evauate the management effectiveness higher than their colleagues with a shorter length of service. Respondents under 40 years of age evaluate the education of others higher than older colleagues, and 41-50 year olds value personal development higher. A shorter length of service in the health care facility surveyed leads to a lower evaluation of the effectiveness of management, which can be attributed to the fact that managers are less favored for newly recruited professionals. There is a direct mutual relationship between the principles of good governance and management efficiency, which means that the more effective management effectiveness criteria are implemented, the more effective the principles of good governance are implemented. And the implementation of the principles of good governance increases the manifestation of management efficiency criteria.
Conclusions.
1. The implementation of all principles of good governance - participation, transparency, accountability, impartiality / justice, efficiency / effectiveness and responsiveness to the needs of patients - is very good in the investigated institution. Employees of the X Health Care Institution evaluated the implementation of efficiency / effectiveness and responsiveness to the patient's needs the highest, and the principles of accountability and transparency the lowest. Evaluation of the
implementation of the principles of good governance differs depending on respondents position, age, length of service and length of service in the X health care institution.
2. Leadership effectiveness implementation is evaluated as very good in terms of leadership, flexibility, relationship, task implementation, productivity, other education and communication criteria by the X health care institution staff, and personal development criteria implementation is rated as good. Evaluation of management efficiency differ due to employee responsibilities, work experience and age and the differences are statistically significant. The administrative staff assesses the efficiency of management with statistically significant higher scores. Healthcare professionals who have been working for more than 20 years tend to evaluate the effectiveness of leadership in the institution statistically significantly higher than colleagues with a shorter length of service. 3. Analyzing the interrelations between the implementation of the principles of good governance and the interrelationship between the criteria of management effectiveness, it was found that a statistically weak positive relationship exists between the principles of accountability and impartiality / justice, the implementation of tasks and the criteria of relations, communication and personal development. In all other cases, the relationship between the principles of good governance and management effectiveness was strong and direct. Implementing the principles of impartiality / justice and efficiency / effectiveness enhances the expression of leadership, flexibility, task implementation, productivity and personal development, and a responsive response to patient needs reduces the expression of leadership.
Keywords: good governance, management efficiency, personal health care, new public
SANTRUMPOS
Jungtinės tautos – JT Europos Sąjunga – ES
Naujoji viešoji vadyba – NVV Pasaulio Bankas – PB
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – EBPO Tarptautinis valiutos fondas – TVF
Absoliutus dydis – n Vidurkis – m
Laisvės laipsnių skaičius – lls Chi kvadrato kriterijus – χ²
Standartizuotas regresijos koeficientas – ß Reišmingumo lygmuo – p
Spirmeno ranginė koreliacija - r Standartinis nuokrypis – SN Žemiausias vertinimo balas – Min Auščiausias vertinimo balas - Max
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Efektyvumas (angl. Effectiveness) – išteklių panaudojimo veiksmingumas, laukiamo
rezultato pasiekimas, kai jis pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, arba naudojant turimus išteklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas (1).
Geras valdymas (angl. Good governance) – demokratinis, žmogaus teisėmis pagrįstas
valdymas, valstybės gebėjimas patenkinti visuomenės poreikius ir pateisinti lūkesčius, politinis valdymas (2).
Naujoji viešoji vadyba (angl. New public management): 1) naujoji viešoji vadyba kaip
ideologija, paremta efektyvumo siekimu visuose viešojo valdymo lygiuose; 2) naujoji viešoji vadyba kaip mokslinių studijų objektas; 3) naujoji viešoji vadyba kaip globalinė viešojo sektoriaus reforma (3).
Sveikatos priežiūros įstaiga: 1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta
tvarka akredituota sveikatos priežiūros paslaugoms ir patarnavimams (toliau – paslaugos) teikti; 2) įstaigos ar įmonės, užsiimančios kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, akredituotas sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (4).
Vadovavimo efektyvumas - vadovo gebėjimas nuolat tobulinti valdomos veiklos (gamybos
ar paslaugų teikimo) rezultatus ir produktyvumą, lengvai prisiderinti prie aplinkos pokyčių ir išlikti lanksčiu (5).
Valdymas (angl. Management) - procesas, kurio tikslas – užtikrinti, jog organizacija
nuosekliai pasiekia savo tikslų, veikdama efektyviausiu būdu. Ši žmogiškųjų išteklių valdymo priemonė padeda vadovams sistemingai kelti darbuotojams tikslus, nukreipti žmonių pastangas norima linkme, stebėti pažangą ir laiku imtis korekcinių veiksmų sėkmingam organizacijos tikslų pasiekimui (6).
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1.1.1 pav. Gero valdymo ir trijų valstybės sektorių sąveikos schema ... 19
1.1.2 pav. Gero valdymo ir Naujojo viešojo valdymo principų integracija Naujosios viešosios vadybos paradigmoje ... 20
1.2.1 pav. Užsienio autorių identifikuotos efektyvaus vadovavimo teorijos sveikatos priežiūros institucijose ... 27
1.2.2 pav. Tranformacinio vadovavimo procesas ... 28
1.2.3 pav. Tranformacinio vadovavimo įtakos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui priežastinių ryšių modelis ... 29
1.2.4 pav. Vadovavimo dimensijos sveikatos priežiūros įstaigose ... 32
2.1 pav. Tyrimo proceso eiga... 47
3.1.1 pav. Bendras gero valdymo principų vertinimas ... 60
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1.1 lentelė. Tarptautinių organizacijų identifikuoti gero valdymo principai ... 18
1.2.1 lentelė. A. Stelmokienės ir A. Endriulaitienės vadovavimo efektyvumo tyrimų genezės santrauka ... 34
1.3.1 lentelė. Užsienio šalių autorių darbų, nagrinėjančių gero valdymo principus, santrauka... 36
1.3.2 lentelė. Lietuvos autorių darbų, nagrinėjančių gero valdymo principus, santrauka ... 39
1.3.3 lentelė. Užsienio autorių darbų, nagrinėjančių vadovavimo efektyvumą, santrauka ... 42
1.3.4 lentelė. Lietuvos autorių darbų, nagrinėjančių vadovavimo efektyvumą, santrauka ... 44
2.1 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo rodikliai ... 50
2.2 lentelė. Sociodemografinės tiriamųjų charakteristikos(N=203) ... 51
2.3 lentelė. Įverčių interpretavimo skalė ... 52
3.1.1 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Dalyvavimas” atspindinčių teiginių vertinimas ... 54
3.1.2 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Skaidrumas” atspindinčių teiginių vertinimas ... 55
3.1.3 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Atskaitomybė” atspindinčių teiginių vertinimas ... 56
3.1.4 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Nešališkumas/Teisingumas” atspindinčių teiginių vertinimas ... 57
3.1.5 lentelė. Bendras gero valdymo principą “Efektyvumas ir veiksmingumas” atspindinčių teiginių vertinimas ... 58
3.1.6. lentelė. Bendras gero valdymo principą “Jautrus atsakas į paciento poreikius” atspindinčių teiginių vertinimas ... 59
3.1.7 lentelė. Gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių pareigas ... 62
3.1.8 lentelė. Gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių darbo pagal specialybę stažą (n (proc.)) ... 63
3.1.9 lentelė. Gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių amžių (n (proc.)) ... 64
3.1.10 lentelė. Gero valdymo principų vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių darbo stažą analizuotose sveikatos priežiūros įstaigose (n (proc.)) ... 65
3.2.1 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Lyderystė“, vertinimas ... 66
3.2.2 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Lankstumas“, vertinimas ... 67
3.2.3 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Santykiai“, vertinimas ... 68
3.2.4 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Užduočių
įgyvendinimas“, vertinimas ... 68
3.2.5 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Produktyvumas“, vertinimas ... 69
3.2.6 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Kitų ugdymas“, vertinimas ... 70
3.2.7 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Asmeninis tobulėjimas“, vertinimas ... 70
3.2.8 lentelė. Bendras teiginių, atspindinčių vadovavimo efektyvumo kriterijų „Komunikacija“, vertinimas ... 71
3.2.9 lentelė. Vadovavimo efektyvumo vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių pareigas (n (proc.)) ... 73
3.2.10 lentelė. Vadovavimo efektyvumo vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių darbo pagal specialybę stažą (n (proc.)) ... 74
3.2.11 lentelė. Vadovavimo efektyvumo vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių amžių (n (proc.)) ... 75
3.2.12 lentelė. Vadovavimo efektyvumo vertinimo palyginimas pagal tyrimo dalyvių darbo analizuotose sveikatos priežiūros įstaigose stažą (n (proc.)) ... 76
3.3.1 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo sąsajos (Spearman koreliacija (r)) ... 78
3.3.2 lentelė. Vadovavimo efektyvumo kriterijų sąsajos (Spearman koreliacija (r)) ... 78
3.3.3 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo ir vadovavimo efektyvumo sąsajos ... 79
3.3.4 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo lyderystės vadovavime (Daugialypė regresija) ... 80
3.3.5 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo lankstumo vadovavime (Daugialypė regresija) ... 80
3.3.6 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo vadovo-darbuotojų santykių (Daugialypė regresija) ... 81
3.3.7 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo užduočių įgyvendinimo vadovaujant (Daugialypė regresija) ... 81
3.3.8 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo produktyvumo vadovavime (Daugialypė regresija) ... 82
3.3.9. lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo kitų darbuotojų ugdymo vadovavime (Daugialypė regresija) ... 82
3.3.10 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo vadovo
asmeninio tobulėjimo (Daugialypė regresija) ... 83
3.3.11 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo gydymo įstaigoje priklausomybė nuo
ĮVADAS
Institucijos veiklos rezultatai yra neatsiejami nuo vadovavimo veiksmingumo ir efektyvumo. Sveikatos priežiūros sektoriaus veiklos rezultatai yra ypatingai reikšmingi visuomenei, nes nuo jų priklauso visuomenės sveikata gerovė ir šalies augimo potencialas.. Taip pat pabrėžtina, kad geras valdymas yra neatsiejamas nuo efektyvaus vadovavimo koncepcijos. Efektyvaus vadovavimo lemtas geras valdymas tampa vis aktualesne tema sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų įvairaus lygio vadovams. Gero valdymo ir efektyvaus vadovavimo svarba pabrėžiama ilgalaikiuose Lietuvos strateginio planavimo dokumentuose. Strategijoje “Lietuva 2030” nustatyta ilgalaikė Lietuvos vizija, kad atvira vyriausybė yra neatsiejama valdymo dalis. Valstybės pažangos taryba 2014 metais nusprendė pasirinkti 5 esmines kryptis 2015-2016 metų darbams, viena iš jų spręsti aukštesniosios grandies vadovų atrankos į darbo vietas, rezultatų susiejimo su atlygiu, kvalifikacijos kėlimo, vadovavimo efektyvumo vertinimo ir kitas problemas, siekiant tobulinti lyderystės ir kompetencijos įgūdžius viešajame valdyme. Gero valdymo principų nepakankamas įgyvendinimas ir efektyvaus vadovavimo stoka viešajame sektoriuje yra laikoma pagrindinėmis problemomis, o jų sprendimas yra prioritetas ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat Strategijoje „Lietuva 2030“ yra akcentuojamas piliečių įtraukimas ir jų dalyvavimas politikos formavimo procese (7). Valstybės plėtojamoje Darnaus vystymosi strategijoje (8) yra numatyta nuolat kelti ir plėtoti sveikatos apsaugos politiką siekiant kuo aukštesnės ir nuolatinės jos bei visuomenės gyvenimo kokybės.
Efektyvus vadovavimas, yra pripažintas konkurenciniu organizacijos pranašumu, kuris lemia tiek organizacijos efektyvų veikimą, tiek paslaugų kokybės aukštą lygį klientams. Dėl šios priežasties, mokslinėje literatūroje gausu darbų tiriančių gero valdymo (9–12) ar vadovavimo efektyvumo (13–15) koncepcijas. A. Stelmokienė ir A. Endriulaitienė (16–19) vadovavimo efektyvumo analizei ir tyrimams skiria bene didžiausią dėmesį, lyginant su kitais Lietuvos autoriais. Teoriniu ir empiriniu aspektais, autorės įžvelgia pagrindines vadovavimo efektyvumo koncepcijos problemas – teorijų gausą, jų fragmentiškumą, paviršutiniškumą ir dėl to atsiradusią vertinimo modelių įvairovę. Taip pat pažymėtina, kad šioje srityje trūksta inovatyvaus požiūrio. Dėl šios priežasties gero valdymo ir vadovavimo integrali ir sisteminga analizė, paremta teorijų sinteze, gali padėti įvertinti vadovavimo efektyvumą ir atskleisti metodus, kaip įgyvendinti gero valdymo principus.
Temos aktualumas. 2016 metais Vankuveryje vykusiame 4-ame globaliame sveikatos
priežiūros simpoziume buvo išryškinta gero valdymo ir efektyvaus vadovavimo svarba sveikatos priežiūros įstaigose. Simpoziumo metu aljansas nusprendė ištirti valdymo įtaką sveikatos priežiūros įstaigų ir visos sveikatos priežiūros sistemos veiklos efektyvumui. Tokius aljanso prioritetus lėmė
Ebolos viruso krizė ir nustatyti tvaraus augimo tikslai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog efektyvus valdymas yra kritinis veiksnys tiek sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatams, tiek ir atskirų sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sėkmingumui (20). Mokslininkų dėmesys šiai koncepcijai nesumažėjo ir pastaraisiais metais. Ypatingas dėmesys buvo teikiamas besivystančioms ir neišsivysčiusioms šalims, kuriose korupcijos lygis yra santykinai aukštas, o sveikatos priežiūros paslaugų kokybė santykinai žema (21).
Nuo 2011 m. Lietuva dalyvauja Atviros vyriausybės partnerystės programoje, kurios esmė piliečių įtraukimas į šalies valdymą ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas. EBPO 2015 m. atliko viešojo valdymo efektyvumo tyrimą Lietuvoje, kuris apėmė sveikatos priežiūros sritį, ir nustatė, jog ši sritis yra vis dar problematiška. Remiantis Lietuvos sveikatos ministerijos informacija, 40 proc. 15-74 m. amžiaus gyventojų nepasitiki sveikatos priežiūros sistema, o paslaugų kokybę vertina santykinai žemai, ir net 75 proc. gyventojų mano, jog šis sektorius yra korumpuotas (22). Tokie tyrimo rezultatai išryškina gero valdymo ir vadovavimo efektyvumo svarbą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu. Produktyviam EBPO tyrimo metu atskleistų problemų sprendimui tam tikros institucijos kontekste yra būtinas išsamus nagrinėjamų dviejų koncepcijų (geras valdymas ir vadovavimo efektyvumas) ištirtumas ir gautų rezultatų pritaikymas rekomendacijų formavimo procese.
Tiriamos problemos naujumas. Lietuvoje atliktų tyrimų, susijusių gero valdymo principais
(9–12) ar vadovavimo efektyvumu (13–15) yra gana daug, tačiau integralių abi koncepcijas analizuojančių tyrimų nėra. Vadinasi, galima teigti, kad šis darbas nagrinėja svarbią ir integraliai mažai tyrinėtą sritį. Kalbant apie gero valdymo principų įgyvendinimą ir vadovavimo efektyvumo vertinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mokslinių publikacijų taip pat nebuvo aptikta. Tad šios temos ištirtumas sveikatos priežiūros srityje yra labai ribotas ir nepakankamas.
Raktiniai žodžiai: gero valdymo principai, vadovavimo efektyvumas, sveikatos priežiūros
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti gero valdymo principų įgyvendinimą, vadovavimo efektyvumą ir jų
tarpusavio sąsajas X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti gero valdymo principų įgyvendinimą X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 2. Įvertinti vadovavimo efektyvumą X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
3. Nustatyti sąsajas tarp valdymo principų įgyvendinimo ir vadovavimo efektyvumo X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Geras valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
Gero valdymo principų taikymas šiuolaikinėje valstybėje sudaro esmines sąlygas ir prielaidas visuomenės gerovei, pilietiniam ugdymo ir sąmoningumo plėtojimui, visuomenės kūrybiniam potencialui ir socialinio kapitalo auginimui. Geras valdymas sveikatos priežiūros įstaigose daro tiesioginę įtaką visuomenės gerovei.
Gero valdymo koncepcijos ištakos yra siejamos su PB ataskaita, kuri buvo paskelbta 1989 metais. Ataskaitoje geras valdymas identifikuotas kaip kritinis veiksnys viešųjų paslaugų (taip pat ir sveikatos priežiūros), patikimos teisinės sistemos ir administracinės sistemos efektyvumo didinimui. Vėliau PB nagrinėjamą gero valdymo koncepciją gilino ir plėtojo tokiu būdu atkreipdamas dėmesį į jo svarbą globalizacijos procesuose. Gero valdymo koncepcijos svarba ir plėtra taip pat siejama su kitomis tarptautinėmis organizacijomis: JT, TVF, EBPO, Tarptautinė Kanados plėtros agentūra, Europos komisija ir kitos (žr. 1.1.1 lentelė).
1.1.1 lentelė. Tarptautinių organizacijų identifikuoti gero valdymo principai Šaltinis: sud. autorės pagal Vasilaiuskaitė, 2016; Petrauskienė, Predkelytė, 2014; Pivoras, Visockytė 2011
Gero valdymo principai Tarptautinė organizacija
JT TVF PB EBPO Tarptautinė Kanados plėtros agentūra Europos Komisija Azijos plėtros bankas Veiksmingumas ● ● ● Efektyvumas ● ● ● Atskaitomybė ● ● ● ● ● ● Dalyvavimas ● ● ● ● ● Skaidrumas ● ● ● ● ● Teisinė viršenybė ● ● ● Nešališkumas ● ● Orientacija į susitarimą ●
Jautrus atsakas į klientų pageidavimus ● Strateginė vizija ● Ekonomiškumas ● Teisingumas ● ● Informacijos prieinamumas ●
Pagarba žmogaus teisėms ● ● ●
Patikimumas ● Nuspėjamumas ● ● Stabilumas ● Atvirumas ● Darnumas ● Kompetencija ir gebėjimai ●
Išnagrinėjus 7 tarptautinių organizacijų identifikuotus gero valdymo principus buvo nustatyta, jog pastarųjų spektras ypač platus, nes išskirta 20 skirtingų veiksnių. Pažymėtina, jos identifikuojant gero
valdymo principus svarbų vaidmenį vaidina atitinkamos organizacijos veiklos sritis ir atliekamos funkcijos. Taigi, nors tarptautinės organizacijos identifikuoja gana skirtingus gero valdymo principus ar jų rinkinius, tačiau bendrų bruožų galima rasti. Dažniausiai išskiriama šie gero valdymo principai: veiksmingumas, efektyvumas, atskaitomybė, dalyvavimas, skaidrumas, teisinė viršenybė ir pagarba žmogaus teisėms (12,23,24).
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro 2015 m. atliktoje studijoje (25) pabrėžiama, jog gero valdymo koncepcija yra neatsiejama nuo naujojo viešojo valdymo koncepcijos, o jos integraliai siejamos su trimis pagrindiniais sektoriais ir jų bendradarbiavimu (žr. 1.1.1 pav.).
1.1.1 pav. Gero valdymo ir trijų valstybės sektorių sąveikos schema Šaltinis: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2015
Viešasis sektorius šiame kontekste yra suvokiamas kaip pagrindų procesams sukūrimo mechanizmas, t. y. jis turi suformuoti teisėsaugos sistemą, ekonominę–socialinę infrastruktūrą. Taip pat viešasis sektorius turi užtikrinti socialinių bei pilietinių teisių apsaugą ir reguliavimą, parengti viešosios
politikos gaires, strategiją ir jos įgyvendinimo programas. Pilietinė visuomenė čia išskiriama kaip
vietinius išteklius sutelkianti ir aprūpinanti jėga. Jai būdingas aktyvus dalyvavimas ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Pilietinei visuomenei, siekiant būti integralia trijų sektorių dalimi, ypatingai svarbu teisingai suprasti vietos problemas ir pagrindines laisves. Privatus sektorius šiuo atveju sukuria darbo vietas, užsiima gamyba, prekyba ar paslaugų teikimu. Taip pat, privataus sektoriaus veikla yra grindžiama rezultatais, nuolat tobulinamais standartais ir normomis.
Šiuo atveju, bendradarbiausiant ir sąveikaujant trims sektoriams, valdymo sąvoka yra apibrėžiama labiau pliuralistiniu būdu, nes mažiau dėmesio skiriama institucijoms ir daugiau procesams ir sąveikoms. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro 2015 m.
atliktoje studijoje yra išskiriama pagrindinės gero valdymo koncepcijos ypatybės teigiant, jog
viešasis valdymas (25): Viešasis sektorius (valstybės ir savivaldybių institucijos) Privatus sektorius (verslo įmonės) Pilietinė visuomenė (piliečiai, nevyriausybinės organizacijos) Ge ra s V aldym as
• yra politinis procesas, kuris įtraukia visus tris pagrindinius sektorius. Ypatingai svarbu, jog viešame valdyme sąveikautų profesionalūs politikai ir piliečiai, t. y. viešas valdymas yra neatsiejamas nuo visuomenės.
• savo galiomis yra susilpnėjęs ir nepadedant verslui ir pilietinei visuomenei negali išspręsti viešųjų problemų.
• yra platesnė sąvoka nei valstybės valdžia, nes ji apima visus tris pagrindinius sektorius. V. Smalskys, B. Stankevič, A. Stasiukynas (26) atlikę mokslinį tyrimą taip pat teigia, kad gero valdymo koncepcijos ištakos gali būti identifikuotos naujosios viešosios vadybos teorijų kontekste (žr. 1.1.2 pav.).
1.1.2 pav. Gero valdymo ir Naujojo viešojo valdymo principų integracija Naujosios viešosios
vadybos paradigmoje
Šaltinis: V. Smalskys, B. Stankevič, A. Stasiukynas (26)
V. Smalskys, B. Stankevič, A. Stasiukynas (26) nurodo, kad naujasis viešasis valdymas gali būti identifikuotas kaip naujosios viešosios vadybos paradigmos dalis, o geras valdymas – naujo viešojo valdymo dalis. Dėl šios priežasties, formuodami gero valdymo principus autoriai daugiau rėmėsi mokslininkų darbais, kurie remiasi panašiomis prielaidomis dėl gero valdymo ištakų, nei tarptautinių organizacijų praktika. Vadinasi, tiriant gero valdymo principus plačiąja prasme yra ypatingai svarbu atsižvelgti į naujosios viešosios vadybos paradigmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, autoriai išskyrė šiuos gero valdymo principus:
• Tinklaveika – šiuolaikinių technologijų pagalba vykstantis bendradarbiavimas ir sąveika siekiant visuomenės poreikius atitinkančių tikslų pasiekimo ir vertybių užtikrinimo.
• Visuomeniniai susitarimai – nustatytų teisinių normų laikymasis arba teisės viršenybė.
• Lygybė ir bendradarbiavimas – socialinė lygybė prieš teisės aktus, visuomenę ir tam tikras jos grupes.
• Socialinė atsakomybė ir pasitikėjimas – visų visuomenės grupių atsakomybė ir pasitikėjimas. • Poreikiai – minimalių poreikių užtikrinimas visiems visuomenės nariams.
• Pilietinė visuomenė – solidari, visuomenės poreikius gerbianti, demokratinė ir subsidiarinė visuomenė.
Anot R. Petrauskienės ir E. Predkelytės (12) geras valdymas taip pat yra neatsiejamas nuo trijų sektorių sąveikos, o naujas viešasis valdymas yra integruota naujosios viešosios vadybos paradigmos dalis. Taigi, mokslinius darbus gero valdymo srityje galima skirti į dvi dalis: tie, kurie gero valdymo koncepciją laiko naujosios viešosios vadybos dalimi, ir tie, kurie atsiriboja nuo naujosios viešosios vadybos paradigmos gero valdymo analizės kontekste.
A. Tumėnas (3) analizuodamas NVV koncepciją prieštarauja aukščiau išdėstytoms tezėms, jog NVV paradigmos dalis yra naujasis viešasis valdymas ir geras valdymas. Tiksliau, autorius kvestionuoja NVV vadybinės dalies koncepciją. Autoriaus teigimu, NVV vadybiniai elementai nėra vadybinė inovacija ir yra priskirtini prie tradicinės viešojo administravimo teorijos dalis dėl šių priežasčių (3):
• NVV gali būti identifikuojama kaip planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo sistemos, laikomos viešojo administravimo teorijos dalimi, tęsinys. Ši sistema buvo aprašyta dvidešimtojo amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje. Sistemos tikslas – JAV gynybos sektoriaus valdymo tobulinimas. Vėliau sistema perkelta į kitas valstybės valdymo sritis, tačiau, nepateisinus lūkesčių, atšaukta. Taip pat, planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo sistema akademinėje visuomenėje buvo bene labiausiai kritikuojama aštuntojo dešimtmečio viešojo valdymo technologija.
• NVV gali būti identifikuojama kaip valdymo pagal tikslus (angl. management by objectives - MBO) technologijos dalis, kuri paplito praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Valdymas pagal tikslus buvo diegiamas privačiame ir viešajame sektoriuose (sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose institucijose). Atitinkama technologija, nepateisinusi lūkesčių taip pat nesėkmingai baigėsi. Šis metodas akademinėje visuomenėje taip pat susilaukė didelės kritikos, nes vien į tikslus organizuotas valdymas, kuris eliminuoja taisyklių svarbą institucijų veiklos ir jų valdymo procesuose, yra sunkiai pritaikomas net privataus sektoriaus smulkiose įmonėse, kur procesų gausa yra nedidelė.
• NVV teorijos siūlomi vadybiniai organizacinės kultūros ir lyderystės elementai taip pat nėra inovatyvi koncepcija, nes organizacinė kultūra ir lyderystės svarba yra nagrinėjama tradicinės viešojo administravimo teorijos kontekste nuo M. Weber laikų
Apibendrinant galima teigti, kad gero valdymo koncepcijos atsiradimo poreikis kilo iš trečiosiose šalyse identifikuotų problemų ir jų aktualumo. Dėl šios priežasties gero valdymo
principų formuluotė kilo iš tarptautinių organizacijų, kurios bendradarbiauja su trečiosiomis šalimis ir skatina jų evoliuciją (Pasaulio bankas, JTO ir kt.). Visgi, nors gero valdymo principai suformuoji jau keletą dešimtmečių, tačiau, V. Smalskio, B. Stankevič, A. Stasiukyno (26) nuomone, pasiekti rezultatai šiose šalyse yra minimalūs. Taigi, gero valdymo principų įgyvendinimo pasiekimas yra sudėtingas ir dar nepakankamai efektyvus mažiau išsivysčiusiose šalyse, nors išsivysčiusios šalys šiais principais vadovaujasi ir jų pasiekimas yra kur kas efektyvesnis ir priemonių taikymas veiksmingesnis.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro 2015 m. atliktoje studijoje (25) nemažas dėmesys buvo skiriamas ir gero valdymo principų identifikavimui ir įgyvendinimo vertinimui sveikatos priežiūros srityje (žr. 1.2 lentelė). Čia buvo identifikuoti sekantys gero valdymo principai (25): • Atvirumas –informuotumo didinimas, informacijos prieinamumas, mechanizmų informacijos
skaidai kūrimas.
• Dalyvavimas – piliečių įsitraukimas ir įtraukimas į sveikatos priežiūros politikos procesą, mechanizmų ir institucijų kūrimas ir viešinimas
• Efektyvumas – sveikatos priežiūros politikos formavimas tokiu būdu, jog skatintų visuomenės gyvenimo būdo ir įpročių pokyčius.
• Skaidrumas – korupcijos lygio mažinimas
Visi identifikuoti gero valdymo principai yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti svarbiausiame
Lietuvos strateginės politikos dokumente „Lietuva 2030“ įtrauktą horizontalųjį prioritetą „Sveikata visiems“, kuriuo siekiama efektyvaus ir į klientus orientuoto sveikatos priežiūros institucijų funkcionavimo, visuomenės gyvenimo būdo ir įpročių pokyčių ir integralaus šių dviejų šalių bendradarbiavimo.
Šalyse, kuriose sveikatos priežiūros sektorius, o kartu ir jo institucijos, veikia nepakankamai efektyviai, susiduria su korupcijos ir panašiomis problemomis, reformos yra būtina sąlyga atitinkamo sektoriaus veiklos tobulinimui. Anot V. Janušonio (27) gero valdymo siekis yra neatsiejamas nuo pokyčių, o sveikatos priežiūros organizacijų valdymo tobulinimas apima:
• sveikatos priežiūros specialistų vadyboje ruošimas;
• valdymo decentralizacija (savivaldybių ir žemesni lygmenys);
• konkurencijos ir autonomijos didinimas sveikatos priežiūros įstaigose; • vertybių sistema pagrįstas valdymas
• investicijos į visuomenės sveiką gyvenseną ir jos skatinimą; • išteklių paskirstymo racionalumas;
Ypatingai svarbus gero valdymo skatinimo veiksnys yra konkurencija tarp sveikatos priežiūros įstaigų, kurios esminis bruožas vartotojo pasirinkimu grįsta sveikatos priežiūra. Į konkurencijos skatinimą orientuotos reformos buvo įgyvendintos Olandijoje, Švedijoje ir Danijoje. To pasėkoje pagerėjo tiek teikiamų paslaugų kokybė, tiek sveikatos priežiūros institucijų veiklos efektyvumas ir produktyvumas. Konkurencija skatina gero valdymo principų, kaip konkurencinio pranašumo kūrimo įrankio, įgyvendinimą ir tęstinumą.
Sveikatos priežiūros sistemos, o kartu ir jos institucijų problematiką ES regionuose tyrė R. Kudukytė-Gasperė (28), kuri sisteminės analizės būdu apibendrinant Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos pagrindinius dokumentus („Europa 2020“, „Sveikata 2020“, „Į žmogaus poreikius orientuotų sveikatos apsaugos sistemų stiprinimas Europos regione: veiksmų planas“), Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 m. metmenis bei Lietuvos sveikatos 2014– 2025 m. programą, nustatė, jog poreikis teikti integruotas sveikatos priežiūros paslaugas tiek Lietuvos, tiek ES regionų atžvilgiu yra prioritetinis siekis. Integruotų sveikatos priežiūros paslaugų paklausos pokyčius lemia demografiniai visuomenės senėjimo pokyčiai, didėjantis lėtinių neužkrečiamų ligų skaičius, užkrečiamų ligų nepakankamai veiksminga kontrolė, klientų lūkesčiai, klimato kaita. Integruotų sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos pokyčius lemia: paslaugų fragmentiškumas ir suskaidymas, susitelkimas į nacionalines ligonines, o ne pirminę sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos paslaugas, išteklių nepakankamumas, technologijų pažanga ir mokslinis ištirtumas. ES šalyse integruota sveikatos priežiūra suvokiama kaip koncepcija, sintezės būdu sujungianti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sistemų komponentus: bendradarbiavimą, paslaugų tinklo plėtojimą. Integruotos sveikatos priežiūros sudedamosios dalys yra:
• naujos sveikatos vadybos technologijos;
• sveikatos politikos formavimo / sprendimų priėmimo inovacijos; • informacinių sistemų plėtra;
• „savirūpos“ skatinimas.
Siekiant integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslo, atsižvelgiant į pastarojo sudedamąsias dalis, gero valdymo principų įgyvendinimas yra neatsiejamas šio tikslo pasiekimo instrumentas, nes susijęs su dalyvavimo, atvirumo, efektyvumo ir skaidrumo principais. Anot autorės, Lietuvoje geriausiai yra įgyvendinta informacinių technologijų plėtra, kitose srityse Lietuvos pasiekimai yra gana riboti. Tad reformų poreikis čia yra neginčijamas ir būtinas, o jis neatsiejamas nuo tinkamo teisinės bazės ir politikos formavimo.
2011 metais LR Seimas nutarimu patvirtino Lietuvos sveikatos sistemos 2011–2020 metų plėtros metmenis (29), kuriuose buvo aprašoma 2011 m. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos
esamos situacijos analizė ir nurodoma plėtros kryptys ir įgyvendinimo strategijos. Atsižvelgus į pagrindines sveikatos priežiūros sistemos problemas ir jas sąlygojusias priežastis, sveikatos priežiūros sistemos plėtrą buvo siūloma tam tikromis kryptimis, o viena iš jų – tobulinti sveikatos priežiūros sistemos ir jos institucijų valdymą, atribojant sveikatos politiką formuojančias ir ją įgyvendinančias institucijas bei šių institucijų atliekamas funkcijas.
Lietuvos sveikatos sistemos politikos formavimo principai yra šie (29):
• teisumo principas – aukščiausias sveikatos lygis yra prigimtinė piliečio teisė ir negali būti ribojama nei valdžios, nei kitų piliečių;
• solidarumo principas – sveikatos priežiūros paslaugos nediferencijuojamos, pajamų, užimtumo ir kitais atžvilgiais;
• prieinamumo principas – paslaugos yra prieinamos kiekvienam piliečiui;
• priimtinumo principas – sveikatos priežiūros paslaugos atitinka medicinos mokslo principus ir medicinos etikos reikalavimus;
• lygybės principas – sveikatos priežiūros paslaugų teikimas remiasi jų poreikiu kaip pagrindiniu kriterijumi, o amžius, rasė, tautybė, lytis, socialinė grupė ar kiti demografiniai požymiai nėra įtraukiami;
• visapusiškumo principas – galimybė gauti visapusę reikiamą sveikatos priežiūrą (sveikos gyvensenos ugdymo, profilaktikos, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir kitą); • laisvo pasirinkimo principas – asmuo gali laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir
specialistą;
• sąžiningos konkurencijos principas – sveikatos priežiūros įstaigos veikia iš dalies valstybės reguliuojamoje aplinkoje, tačiau sąžininga konkurencija turi būti užtikrinama;
• sveikatos politikos tęstinumo ir nuoseklumo principas – sveikatos politikos nepriklausomybė nuo politinių pokyčių ar ciklų;
• pagrįstumo principas – sprendimai sveikatos priežiūros srityje yra priimami vadovaujantis moksliniais įrodymais, gerąja praktika ir pagrįstais vadybiniais sprendimais;
• lygiateisiškumo principas – visi sveikatos priežiūros sistemos dalyviai yra lygiateisiai; • skaidrumo principas – visi sveikatos priežiūros sistemos dalyviai yra vienodai informuoti; • integralumo principas – holistinis požiūris į visuomenės fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę.
Sveikatos priežiūros politiko formavimo principai, daugeliu atvejų yra tapatūs ar panašūs į gero valdymo principus, o tai rodo šių dviejų reiškinių tarpusavio sąveiką ir ryšius. Viena iš principų įgyvendinimo sąlygų – profesionalūs ir pagrįsti vadybiniai sprendimai, kurie yra neatsiejami nuo gero valdymo paradigmos.
1. LR Konstitucija – 53 straipsnis nurodo, kad valstybė turi rūpintis piliečių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose turi būti teikiamos nemokamos medicinos pagalbos paslaugos, kurių teikimas yra reglamentuotas.
Taip pat, valstybė turi skatinti visuomenės sveiką gyvenseną (mitybą, sportą ir kt.) (30).
2. LR sveikatos sistemos įstatymas – reglamentuoja sveikatos sistemą ir jos struktūrą, sveikatos saugos, stiprinimo ir atgavimo reguliavimo ribas, visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo, valdymo ir susijusių sričių pagrindus, atsakomybę už pažeidimus, sveikatos sistemos dalyvių teises ir pareigas (31).
3. LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas – reglamentuoja visuomenės sveikatos priežiūrą, sveikatos priežiūros sistemos struktūrą, valstybinio reguliavimo ribas, nustato visuomenės sveikatos saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas, juridinių ir fizinių asmenų santykius (32).
4. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas – reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, finansavimo ypatumus, paslaugų teikimo sąlygas, santykius su klientais, teises ir pareigas, atsakomybę už pažeidimus (4).
5. Kiti įstatymai, sveikatos apsaugos ministro įsakymai ir kiti teisės aktai – papildo ir patikslina aukštesnio lygio teisės aktus, reglamentuoja konkrečių institucijų veiklą ar sritis susijusias su sveikatos priežiūra (33).
6. Tarptautinėmis sutartimis – ES gali priimti sveikatos priežiūros srities teisės aktus, kurie reglamentuoja ir Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, pagal Sutarties dėl ES veikimo 168 straipsnį (visuomenės sveikatos apsauga). Šiuo metu ES reglamentavimo sritys apima: tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas, farmacijos produktus ir medicinos priemones, tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, tabaką, organus, kraują, audinius ir ląsteles. ES Taryba gali teikti rekomendacinio pobūdžio visuomenės sveikatos srities teisės aktus ES narėms (34).
Teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamą sritį gausa rodo, jog teisinės viršenybės principas yra svarbus ir įgyvendintas Lietuvos atžvilgiu.
Apibendrinant galima teigti, kad gero valdymo koncepcijos ištakos yra siejamos su tarptautinėmis organizacijomis, kurios jau XX a. pabaigoje pradėjo formuoti gero valdymo sampratą tiek sveikatos priežiūros, tiek kitose srityse. Nors tarptautinių organizacijų gero valdymo koncepcijos apibrėžtis skiriasi, tačiau bendrų bruožų galima įžvelgti. Mokslinėje literatūroje gero valdymo sąvoka sveikatos priežiūros srityje dažnai yra siejama su NVV paradigma ir yra laikoma pastarosios dalimi. Visgi, egzistuoja mokslinių darbų, kurie gero valdymo koncepcijoje inovacijų neįžvelgia. Lietuvos sveikatos priežiūros politikos formavimo principai yra tapatūs ar panašūs į
gero valdymo principus. Gero valdymo sąvoka teisinėje valstybėje yra neatsiejama nuo teisinio reglamentavimo, tad ir Lietuvos atžvilgiu sveikatos priežiūros sritis yra aiškiai ir santykinai griežtai reglamentuota, kas pagerina gero valdymo principų įgyvendinimą sveikatos priežiūros institucijose.
1.2. Efektyvus vadovavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
Produktyvus ir efektyvus institucijos veikimas yra neatsiejamas nuo atitinkamos institucijos vadovavimo efektyvumo. Kuo didesnė institucija, tuo daugiau procesų joje vyksta. Jei institucija yra tam tikros sistemos dalis, čia vadovavimo svarba institucijos veiklos sėkmingumui dar labiau padidėja. Galiausiai, jei institucijos veikla yra susijusi su visuomenės gerove, jautria valstybingumui sritimi – sveikatos priežiūra – čia vadovavimo efektyvumas tampa kertiniu veiksniu strateginiams valstybės tikslams pasiekti.
Sveikatos priežiūros institucijų vadovai skiriasi nuo kitų institucijų vadovų dėl šių institucijų veiklos specifiškumo, t. y. vadovas dažnai turi užsiimti ne tik vadovavimo, tačiau ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo funkcijomis (ypač vidutinio lygio vadovai). Taigi, jie turi gebėti vadovauti ne tik „iš viršaus“, tačiau ir „iš šalies“. Taigi, šių institucijų vadovai dažnai yra gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai, o tik vėliau vadovai (35). Dėl šios priežasties vadovavimo efektyvumo literatūros analizę derėtų orientuoti į sveikatos priežiūros institucijų tyrimus.
Užsienio literatūroje vadovavimo sąvoka dažnai yra tapatinama su lyderio sąvoka (13,14,36– 39), o Lietuvos moksliniuose darbuose šios sąvokos yra atskiriamos ir dažnai lyderystė yra laikoma vadovavimo koncepcijos dalimi arba efektyvaus vadovavimo veiksniu (15,19,40). Tokią sąvokų atskirtį nagrinėjo ir B. Rašimaitė (41), kuri savo darbe tyrė ne tik koncepcijų skirtumus mokslinėje literatūroje, tačiau ir siekė jas atskirti empirinio tyrimo metu. Didžioji dauguma apklaustų respondentų nurodė, kad lyderystė ir vadovavimas yra netapačios sąvokos, t. y. vadovavimas yra platesnė sąvoka, kurios koncepcijos dalis yra lyderystė.
Vadovavimo efektyvumo teorijas galima išskirti dvi pagrindines grupes – tradicines ir naująsias teorijas Tradicinės teorijos susideda iš bruožų, elgesio, situacinės ir socialinių mainų teorijų, kurios akcentuoja instrumentinį vadovo vaidmenį, diadinį vadovo ir pavaldinio santykį, o efektyvumas matuojamas finansiniais rodikliais (18). Naujosios teorijos įtraukia implicitinę, transformacinio vadovavimo, socialinės identifikacijos, etiško, romantizuoto, dvasinio, autentiško vadovavimo bei tarnystės ir padalintų vadovavimo funkcijų ir kitas teorijas. Tiek vadovo, tiek jo santykių su pavaldiniais funkcijos čia analizuojamos platesne prasme nei tradicinėse teorijose. Vadovo vaidmuo tampa instrumentinis, moralinis ir simbolinis. Taip pat vadovavimo efektyvumo kriterijai referuoja ne tik į finansinius, tačiau ir daugelį kitų pirminių ir išvestinių rodiklių.
Dėl tradicinių vadovavimo teorijų nelankstumo ir orientacijos į vadovą, pastarosios vis dažniau yra neigiamai vertinamos sveikatos priežiūros srityje, nes dėl globalizacijos, informacijos
sklaidos greičio, pacientų elgsenos pokyčių ir išorinių veiksnių aplinka yra ypatingai dinamiška ir reikalauja lankstumo, empatijos klientams ir greitos adaptacijos. Visgi, galima rasti mokslinių tyrimų, kurie tradicines vadovavimo teorijas laiko pranašesnėmis ir efektyvesnėmis.
Užsienio mokslinėje literatūroje gausu mokslinių tyrimų, analizuojančių efektyvaus vadovavimo prielaidas sveikatos priežiūros institucijose (žr. 1.2.1 pav.).
1.2.1 pav. Užsienio autorių identifikuotos efektyvaus vadovavimo teorijos sveikatos priežiūros
institucijose
Šaltinis: sud. autorės pagal D. Weberg (37) M. Salanova ir kt. (42) A. Al-Sawai (43)
Pastaraisiais metais užsienio autorių moksliniuose tyrimuose vis dažniau yra analizuojama naujosios vadovavimo teorijos kaip vadovavimo efektyvumo padidinimo priemonės, o tradicinės neretai kritikuojamos. Tradicinėje teorijoje vadovavimas yra orientuotas į ypatingus vadovų bruožus, poreikius, diadinius santykius tarp vadovo ir pavaldinių. Vadovas čia suprantamas kaip individas, motyvatorius, manipuliatorius, veikiantis per atlygį ar bausmę. Tradicinis vadovavimas apibūdina vaidmenį, o ne elgsenos rinkinį ir prioritetu laiko hierarchinę poziciją, o ne tarpusavio santykius (37).
D. Weberg (37) sveikatos priežiūros institucijose rekomenduoja naudoti kompleksinį vadovavimo stilių (angl. Complexity leadership). Čia vadovas yra suprantamas kaip instrumentas paskatinantis bendradarbiavimą organizacijoje ne tik tarp skirtingų vertikalių, tačiau ir horizontalių valdymo lygių. Skirtingai nei diadinių santykių atveju, čia vadovas yra suprantamas kaip organizacijos dalis ar grandis, kuri glaudžiai bendradarbiauja su skirtingomis grupėmis ir atsiriboja nuo vadovo ir pavaldinio santykių grįstų pavaldumu. Sveikatos priežiūros institucijoje atitinkamo
Sveikatos priežiūros institucijų efektyvus vadovavimas
Transformacinis vadovavimas Implikacinis vadovavimas Padalintų vadovavimo funkcijų
vadovavimas Etiškas vadovavimas Socialinių mainų vadovavimas
Elgesio vadovavimas
Tradicinės teorijos Naujosios teorijos
padalinio ar departamento vadovas turėtų skatinti kuo glaudesnius ryšius, bendradarbiavimą ir dalyvavimą sprendžiant finansinius ir veiklos produktyvumo ir kitus svarbius klausimus. Labai svarbus kompleksinio vadovavimo požymis – vadovas privalo integraliai ir kompleksiškai suvokti organizaciją, joje vykstančius procesus ir išorės veiksnių įtaką sistemai, nuolatos skatinti adaptaciją ir dalyvavimą, lanksčiai ir operatyviai reaguoti į vidaus ir išorės pokyčius.
Naujųjų vadovavimo teorijų naudą identifikavo ir M. Salanova ir kt. (42), kurie analizavo transformacinio vadovavimo stiliaus (angl. Transformational leadership) įtaką pavaldinių veiklos rezultatams. Transformacinio vadovavimo stiliaus pagrindiniai bruožai: įkvėpimas siekti bendro tikslo, darbuotojų emocinių poreikių įgyvendinimas, intelektinių įgūdžių, dalyvavimo ir kūrybiškumo skatinimas. Tyrimo metu buvo stebima 280 sveikatos priežiūros institucijų darbuotojų – medicinos seselių, kurių vadovai buvo transakcinio-tradicinio arba transformacinio vadovavimo stiliaus. Tyrimo metu nustatyta, kad medicinos seselės, kurioms vadovavo transformacinio vadovavimo stiliaus vadovas, dirbo produktyviau ir buvo labiau linkusios atlikti papildomas užduotis ar dirbti viršvalandžius, nei tos, kurioms vadovavo transakcinio–tradicinio stiliaus vadovai. Transformacinio vadovavimo efektyvumą sveikatos priežiūros įstaigose pabrėžė ir I. Govier ir S. Nash (44), A. Aloubani ir kt. (45) kurie atliko empirinių tyrimų analizę ir nustatė, jog būtent transformacinis vadovavimas yra tinkamas sveikatos priežiūros įstaigų vidiniams ir išoriniams veiksniams ir jų pokyčiams valdyti (žr. 1.2.2 pav.).
1.2.2 pav. Tranformacinio vadovavimo procesas Šaltinis: I. Govier ir S. Nash (44)
Transformacinio vadovavimo procesas pasižymi nuolatiniu judėjimu ir simbioze tarp organizacijos, individų ir vadovo proceso centre. Vadovo asmeninės savybės – analitinis ir kompleksinis požiūris, kurios yra integruotos su vertybinėmis – sąžiningumas ir nuoseklumas. Vadovas turi nuolatos ir nenutrūkstamai suvokti individų (darbuotojų, pacientų, kitų socialinių
Asmeninės savybės ir vertybių sistema Organizacijos suvokimas Judėjimas pirmyn kartu Individų suvokimas
partnerių) poreikius, rodyti jiems ypatingą dėmesį, prieinamumą ir skatinti dalyvavimą. Suvokdamas organizacijos poreikius, vadovas turi nuolatos įkvėpti, motyvuoti individus ir jų grupes, būti ryžtingas, empatiškas ir inovatyvus. Šių dviejų reiškinių suvokimas ir judėjimas integraliai ir lemia transformacinio vadovavimo privalumus (44). Transformacinio vadovavimo stiliui daug dėmesio skyrė ir A. Stelmokienė ir A. Andriulaitienė (16–19), tačiau čia transformacinis vadovavimas buvo nagrinėjamas bendrame kontekste, neišskiriant sveikatos priežiūros institucijų.
M. Squires (46) 2008 m. atliko empirinį tyrimą JAV, kurio metu buvo tiriama 600 slaugytojų. Tyrimo metu identifikuota, kad efektyvus transakcinis vadovavimas sveikatos priežiūros institucijose turėjo įtakos teikiamų paslaugų saugai ir kokybei. Tyrimo metu sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sauga buvo prioritetinė tyrimo sritis, tad gautų rezultatų pagrindu buvo formuojamos rekomendacijos dėl atitinkamų paslaugų saugos kokybės padidinimo.
F. E. Azar ir A. S. Asiabar (47) analogišką tyrimą atliko Irane ir tyrė 6 skirtingų ligoninių darbuotojus. Autoriai nustatė, kad transformacinio vadovavimo stiliaus vadovai, buvo įvertinti aukštesniais balais, taip pat atitinkamų vadovų pavaldinių darbas buvo įvertintas kaip efektyvesnis ir produktyvesnis. Tyrimas taip pat atskleidė ir kitų vadovavimo stilių įtaką sveikatos priežiūros institucijų darbuotojų veiklos rezultatams ir efektyvumui, tradicinių teorijų vadovavimo stiliaus vadovai, orientuoti į diadinius santykius, buvo vertinami blogiau, o jų pavaldinių darbo efektyvumas ir kokybė žemesniais vertinimo balais.
M. Masood ir B. Afsar (48) atliko išsamų tyrimą Pakistane, kur buvo ištirta 1470 ligoninių slaugių. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti ryšius tarp transformacinio vadovavimo stiliaus ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir kokiu būdu priežastiniai ryšiai atsiranda (žr. 1.2.3 pav.)
1.2.3 pav. Tranformacinio vadovavimo įtakos sveikatos priežiūros paslaugų teikimui priežastinių
ryšių modelis Transformacinis vadovavimas Psichologinis įgalinimas Išmanymo pasidalinimo elgsena Vidinė motyvacija Inovatyvi ir kokybiška darbinė elgsena Asmeniniai įgalinimo įgūdžiai Pasitikėjimas vadovu H2 H1 H4 H3 H6 H7 H5 H8
Šaltinis: M. Masood ir B. Afsar (48)
M. Masood ir B. Afsar (48) empirinio tyrimo metu siekė nustatyti ne tik transformacinio vadovavimo efektyvumą sveikatos priežiūros institucijose, tačiau ir sukurti modelį šių ryšių atsiradimui paaiškinti. Kaip jau aptarta, transformacinio vadovavimo stiliui yra būdinga dalyvavimo, inovatyvumo principų skatinimas, įgalinimas perkelti tam tikrų sprendimų priėmimo procesą į žemesnius valdymo lygius. Autoriai sudarė 8 hipotezėmis grįstą modelį ir patikrino šių hipotezių tikrumą:
• 1 hipotezė – transformacinis vadovavimo stilius lemia sprendimų delegavimo sėkmingumą ir pavaldinių įgalinimą juos atlikti. Hipotezė patvirtinta, transformacinio vadovavimo pasekoje pavaldiniai yra labiau pasitikintys ir linkę priimti sprendimus žemesniuose valdymo lygiuose.
• 2 hipotezė – pavaldinių asmeniniai įgalinimo atlikti sprendimus įgūdžiai turi įtakos sprendimų delegavimo sėkmingumui ir pavaldinių įgalinimui juos atlikti. Hipotezė patvirtinta, pavaldinių asmeniniai įgalinimo atlikti sprendimus įgūdžiai turi teigiamos įtakos delegavimo sėkmingumui ir pavaldinių įgalinimui juos atlikti.
• 3 hipotezė – sprendimų delegavimo sėkmingumas ir pavaldinių įgalinimas juos atlikti turi įtakos vidinei darbuotojų motyvacijai. Hipotezė patvirtinta, daugiau įgaliojimų turintys darbuotojai pasižymi aukštesne vidine motyvacija
• 4 hipotezė – sprendimų delegavimo sėkmingumas ir pavaldinių įgalinimas juos atlikti turi teigiamos įtakos polinkiui dalintis gerąja praktika ir bendradarbiauti. Hipotezė patvirtinta, egzistuoja daugiau įgaliojimų turintys darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti ir skleisti gerąją praktiką
• 5 hipotezė – labiau motyvuoti darbuotojai yra linkę glaudžiau bendradarbiauti. Hipotezė patvirtinta, labiau motyvuoti darbuotojai yra linkę glaudžiau bendradarbiauti ir skleisti gerąją praktiką.
• 6 hipotezė – darbuotojų vidinė motyvacija lemia inovatyvią ir kokybišką darbinę veiklą. Hipotezė patvirtinta, motyvuoti darbuotojai yra linkę savo darbinę veiklą atlikti kokybiškiau ir inovatyviai.
• 7 hipotezė – darbuotojų bendradarbiavimo glaudumas lemia inovatyvią ir kokybišką darbinę veiklą. Hipotezė patvirtinta, glaudžiau bendradarbiaujantys ir žiniomis besidalinantys darbuotojai yra linkę savo darbinę veiklą atlikti kokybiškiau ir inovatyviai.
• 8 hipotezė – pasitikėjimas vadovu turi įtakos darbuotojų bendradarbiavimo ir kokybiškos darbinės veiklos ryšio. Hipotezė patvirtinta, pasitikėjimas vadovu turi įtakos numatytam reiškinių tarpusavio ryšiui.
Atsižvelgiant į tai, jog visos hipotezės pasitvirtino, autoriai teigia, jog jų sukurtas transformacinio vadovavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežastinių ryšių modelis yra statistiškai patikimas ir gali būti naudojamas rekomendacijoms formuoti.
A. Al-Sawai (43) atliko išsamų literatūros šaltinių tyrimą vadovavimo teorijų srityje ir išanalizavo sveikatos priežiūros institucijų veiklos ir valdymo ypatybes, nustatyta, kad egzistuoja keli vadovavimo stiliai, kurie laikytini tinkamais sveikatos priežiūros institucijų efektyviam vadovavimui užtikrinti. Buvo nustatyta, jog socialinių mainų, elgesio ir situacinis vadovavimas gali būti efektyvus tuo atveju, kai kalbama apie aukštesnio ar aukščiausio lygio vadovus ar identifikavus tam tikrą pavaldinių charakteristikų rinkinį, kuriems diadinių santykių aiškumas yra priimtinas. Kitais atvejais, vadovavimo efektyvumas padidėja naudojant naująsias vadovavimo teorijas. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sektoriaus ypatybes – susiję su visuomenei jautriu reiškiniu (žmogaus sveikata), dažnai reikalauja skubių sprendimų – etika ir empatija yra kertinėmis sąlygomis sąveikoje su pacientais. Vadovavimo efektyvumui žemesniuose lygiuose padidinti derėtų naudoti etišką valdymą ar padalintų funkcijų, nes šie vadovavimo stiliai yra orientuoti į etišką institucijų veikimą, o padalintos funkcijos leidžia perkelti sprendimus į žemiausią lygį.
Ne visi užsienio autoriai vadovavimo efektyvumą analizuoja vadovavimo teorijų kontekste, mokslinėje literatūroje galima rasti tyrimų, kurie siūlo modernius empirinius vadovavimo padidinimo instrumentus.
J. Delmatoff ir I. R. Lazarus (38) sveikatos priežiūros institucijose svarbiausiu efektyvaus vadovavimo instrumentu laiko emocinį ir elgsenos intelektą. Emocinis intelektas referuoja į savęs suvokimą, o elgsenos intelektas – socialinės aplinkos suvokimą. Emocinio ir elgsenos intelekto esmė suvokti ne tik aplinką ir jos dinamiką, tačiau ir save ir savo pavaldinius kaip individus, gebėti nustatyti jų elgseną atsižvelgiant į vadovo sprendimus. Empatijos svarba sveikatos priežiūros institucijose padeda sutelkti žmogiškuosius išteklius ir valdyti sparčiai besikeičiančią aplinką ir vartotojų lūkesčių dinamiką.
K. H. Aij (39) atliko išsamų tyrimą siekiant išsiaiškinti galimybes ir ribotumus „Lean“ valdymo sistemos diegimui sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metu „Lean“ technologijos buvo diegiamos įvairiuose sveikatos priežiūros institucijos procesuose. Visais atvejais „Lean“ instrumentų diegimas lėmė teigiamus pokyčius procesų valdyme. Nors teigiamas poveikis buvo pastebėtas, tačiau išsiaiškinta, kad instrumentų diegimas ir specialistų apmokymas reikalauja daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Taip pat, nustatyta, kad moderniosiomis teorijomis paremtas
vadovavimas yra efektyvesnis „Lean“ metodų diegimo procese, nes komunikacija ir empatija yra vieni svarbiausių veiksnių sėkmingam naujovių diegimui.
Dar vieną alternatyvų vadovavimo efektyvumo didinimo metodą pasiūlė A. Monkhouse ir kiti (49), kurie savo tyrime analizavo specialistų mainų programos įtaką sveikatos priežiūros institucijų vadovų veiklos efektyvumui. Respondentai buvo anketuojami prieš ir po mainų programos. Nustatyta, jog savo vadovavimo įgūdžius po mainų programos geriau įvertino dvigubai daugiau vadovų nei prieš pastarąją. Vadovai geriau įvertino savo įgūdžius inovacijų diegimo, pokyčių valdymo, komunikacijos, lankstumo ir susijusiose srityse.
R. Mosson ir kt. (50) išskiria dvi vadovavimo dimensijas (žr. 1.2.4 pav.).
1.2.4 pav. Vadovavimo dimensijos sveikatos priežiūros įstaigose Šaltinis: R. Mosson ir kt. (50)
Nors R. Mosson ir kt. (50) išskiria dvi vadovavimo dimensijas – aktyvaus įgyvendinimo ir pasyvaus įgyvendinimo, tačiau iš esmės šias dimensijas galima priskirti transakcinio ar transformacinio vadovavimo teorijoms. Dimensijų atskyrimo esmė – vadovo įsitraukimas į veiklą ir procesus. Pasyvaus įgyvendinimo dimensijos vadovai nurodo savo lūkesčius ir įsitraukia į procesus tik tokiu atveju, jei kažkas vyksta netinkamai. Laissez-faire vadovavimui būdingas atsakomybės perdavimas pavaldiniams ir iniciatyvos stoka.
Aktyvaus įgyvendinimo atveju vadovas aktyviai įsitraukia į procesus jo įtaka pavaldiniams dažnai yra laikoma idealizuota, jis reaguoja į skirtingų individų poreikius ir lūkesčius, stimuliuoja
Vadovavimo dimensijos Transformacinis vadovavimas Idealizuota įtaka Individualizuota empatija Intelektuali stimuliacija transakcinis vadovavimas Laissez-faire vadovavimas
Pasyvaus įgyvendinimo Aktyvaus įgyvendinimo
Įkvepianti motyvacija Lūkesčių vadovavimas
