VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRAAURELIJA KLIUČINSKIENĖ
X skyrių slaugos personalo darbo laiko
panaudojimo efektyvumas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas prof. dr. E. Bagdonas
TURINYS
SANTRAUKA 3 SUMMARY 4 SUTRUMPINIMAI 5 LENTELIŲ SĄRAŠAS 6 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 7 ĮVADAS 81. SLAUGYTOJŲ DARBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 10
1.1. Darbo organizavimas neurochirurgijos klinikos X skyriuose 10
1.2. Individualios darbo vietos struktūra 14
1.3. Slaugytojų atsakomybė ir pareigos 17
1.4. X skyrių slaugytojo darbas ir darbo laiko organizavimas 21
2. DARBO LAIKO TYRIMO METODIKA 23
2.1. Tyrimo metodai 25
2.2 Tyrimo duomenų analizė 26
3. DARBO LAIKO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 28
3.1. Slaugytojo darbo laiko sąnaudų klasifikavimas 29
3.2. Slaugytojų demografinių ir darbinių charakteristikų apibendrinimas 34 3.3. Slaugytojų darbo laiko sąnaudų vertinimas( pagal IDLA) 39
IŠVADOS 54
REKOMENDACIJOS 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS 57
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
X skyrių slaugos personalo darbo laiko panaudojimo efektyvumas
Aurelija Kliučinskienė
Mokslinis vadovas prof. dr. E. Bagdonas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra Kaunas, 2006. – 73p.
Šiame darbe siekiama įvertinti KMUK Neurochirurgijos klinikos X skyrių slaugos personalo darbo laiko panaudojimo reikšmę slaugos proceso efektyvumui. Aptariama slaugos samprata, slaugytojo individualios darbo vietos organizavimas, pavaldumas, - analizuojamas darbo laiko panaudojimas.
Darbo tikslas. Išanalizuoti slaugos personalo darbo laiko panaudojimą ir slaugos proceso efektyvumą,
parengti pasiūlymus darbo organizavimui gerinti KMUK neurochirurgijos klinikos X skyriuose.
Metodai. Tyrimas atliekamas dviem etapais. a) Anketinė apklausa skirta slaugytojų demografinėms ir
darbinėms charakteristikoms išsiaiškinti; b) individuali darbo laiko autofotografija, kurios metu slaugytojai registravo darbo laiko sąnaudas. Anketa ir individuali darbo laiko autofotografijos kortelė sudaryta laikantis EUROSTAT 2004 metodinių rekomendacijų ir atlikus literatūros studijas apie darbo laiko panaudojimą.
Rezultatai. Darbo laiko tyrime dalyvavo 65 bendrosios praktikos slaugytojai. Didžioji apklaustųjų
dalis (70,77%) turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, kiti (29,23%) aukštąjį ne universitetinį ir universitetinį išsilavinimą. Daugiau nei pusė respondentų 46 (70,77%) minėtoje klinikoje yra išdirbę 10 ir daugiau metų. Slaugytojų darbo laiko sąnaudos suklasifikuotos į penkias grupes ir įvertinti jų trukmės ir atlikimo dažniai. Daugiausiai (44,2%) laiko buvo sugaišta pagrindiniam slaugos procesui. Beveik po vienodai laiko užtruko pasiruošimas dirbti (17,6%) ir darbo vietos aptarnavimui (16,5%) skirtas laikas. Poilsiui, reglamentuotoms ir nereglamentuotoms pertraukoms buvo sugaišta (11,00%) darbo laiko. Techninio aptarnavimo laikui užtruko (9,3%), darbo laiko. Atlikus duomenų analizę pastebėta, kad buvo viršytas (1,4%) slaugytojų darbo laikas, dažniausiai naktinės pamainos metu.
Išvados ir rekomendacijos. Slaugos procesas vyravo visų darbo pamainų metu, jam buvo panaudota
apie (89,3%) slaugytojų darbo laiko. Poilsis ir perdirbtas laikas sudarė (10,7%) darbo laiko. Didžiausiais slaugos veiksmų dažnis tenkantis vienam slaugytojui buvo fiksuotas naktinės pamainos metu 98, o mažiausias, - 76 veiksmai popietinės pamainos metu. Kaip papildomą veiklą X skyrių slaugos specialistai, dažniausiai (90%) atžymėjo bendravimą, kuris dominavo visose pamainose slaugos proceso metu, daugiausiai buvo bendraujama su pacientais, kolegomis.
SUMMARY
Management of Public Health
The effectiveness of the use of working hours of healthcare staff in x divisions.
Aurelija Kliučinskienė
Supervisor Eugenijus Bagdonas Dr. Sc. Assoc. Prof.
Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas
2006
The study aims at evaluation of significance of the use of working hours of healthcare staff for effectiveness of nursing process in X divisions of Neurosurgery Hospital, Kaunas University of
Medicine.
The conception of nursery, the organization of caregiver's individual working place and subordination, also the effectiveness of working hours are discussed in the study.
Aim of the study. to analyze the use of working hours of healthcare staff and effectiveness of nursing
process as well as to give recommendations for the improvement of work organization in X divisions of Neurosurgery Hospital, Kaunas University of Medicine.
Methods. There are two stages of the research: a) questionnaire survey for demographic and work
characteristics of healthcare staff: b) individual autophotography of working hours for time expenditure of working hours to be registered. The questionnaire and the individual record of autophotography of working hours were made according to EUROSTAT 2004 methodical recommendations and the study of literature about effectiveness working hours.
Results. 65 nurses of general practice were questioned during the research of working hours. The
major part of them (70,77%) had college education, others (29,23%) had higher university and non-university education. More than a half of respondents 46 (70,77%) had work experience of 10 years in hospital. Time expenditure of working hours of healthcare staff was classified into 5 groups: frequency and duration of time expenditure was estimated. Most of time (44,2%) was taken by the major nursing process. Preparation for work (17,6%) and attendance in working place (16,5%) took equal periods of time. Time for rest and regulated or non- regulated breaks made up 11% of working time. 9,3% of time was given to technical service. The data analysis showed that working hours of healthcare staff exceeded, especially during night shift.
Conclusions and recommendations. Nursing process was prevailing which took approximately
SUTRUMPINIMAI
BPG – Bendrosios praktikos gydytojai BPS – Bendrosios praktikos slaugytojai
BPSP – Bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai DLF – Darbo laiko fotografija
HN – Higienos norma
IDV – Individuali darbo vieta
IDLA – Individuali darbo laiko autofotografija KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos KT – Kompiuterinė tomografija
LR – Lietuvos Respublikos
MT – Mišrių traumų skyrius
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. BPS pasiskirstymas pagal išsilavinimą 34 2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą 35
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 paveikslas. KMUK neurochirurgijos klinikos X skyrių veiklos sistema 12 2 paveikslas. KMUK horizontalaus darbo pasiskirstymo pavyzdys specializuotose klinikose 15
3 paveikslas. KMUK vertikalaus darbo pasiskirstymo pavyzdys 15
4 paveikslas. Vertikali slaugos personalo valdymo struktūra neurochirurgijos klinikoje 16
5 paveikslas. Slaugytojo individualios darbo vietos modelis 20
6 paveikslas. Struktūrinė tyrimo eigos schema 23
7 paveikslas. Slaugytojų darbo laiko klasifikavimas 28
8 paveikslas. BPS pasiskirstymas pamainose pagal skyrius, stebėtu laiko momentu 35 9 paveikslas. Slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas paros metu, tenkantis vienam
slaugytojui 38
10 paveikslas. Slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas savaitgalio paros metu, tenkantis
vienam slaugytojui 38
11 paveikslas. A skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko
sąnaudų klasifikaciją rytinėje pamainoje 40
12 paveikslas. B skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko
sąnaudų klasifikaciją rytinėje pamainoje 41
13 paveikslas. A skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko
sąnaudų klasifikaciją popietinėje pamainoje 43
14 paveikslas. B skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko
sąnaudų klasifikaciją popietinėje pamainoje 44
15 paveikslas. A skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko
sąnaudų klasifikaciją naktinėje pamainoje 45
16 paveikslas B skyriaus darbo laiko sąnaudos tam tikrai procedūrai atlikti naktinės
pamainos metu 46
17 paveikslas. Vidutinis darbo laiko sąnaudų panaudojimas A ir B skyriuose 47 18 paveikslas. Papildoma BPS veikla, rytinės pamainos procedūrų atlikimo metu A ir B
skyriuose 49
19 paveikslas. A ir B skyrių slaugytojų bendradarbiavimas atliekant procedūras rytinės
pamainos metu 49
20 paveikslas. Papildoma BPS veikla popietinės pamainos procedūrų atlikimo metu A ir B
skyriuose 50
21 paveikslas. A ir B skyrių slaugytojų bendradarbiavimas popietinės pamainos metu 51 22 paveikslas. Papildoma BPS veikla, naktinės pamainos procedūrų atlikimo metu A ir B
skyriuose 51
ĮVADAS
Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama slaugos sąvokai, slaugytojo darbui, teorijoms ir modeliams. Slaugo profesinei praktikai keliami vis nauji reikalavimai ir naujas žinių lygis, - ją būtina nuolatos tobulinti [15]. Kiekviena slaugytojo darbo vieta – tai atitinkamų funkcijų ir joms atlikti reikalingų priemonių sistema. Visos slaugytojų darbo užduotys paremtos įgaliojimais ir atsakomybe. Slaugytojo teisių ir pareigų dydis turi būti subalansuoti. Be to, skirtingoms pareigoms būtini skirtingi ir skirtingo dydžio įgaliojimai. Tik žinant, kokie darbai bus atliekami, galima organizuoti slaugos personalo darbo vietas, suformuoti reikalavimus darbuotojams, parinkti konkretaus darbo atlikėjus, pagal jų kompetenciją [5].
Slaugytojo darbo vietos organizavimas – tai sistema organizacinių – techninių priemonių, padedančių tikslingai naudoti darbo jėgą, darbo laiką ir sudaryti normalias, palankias, sveikas darbo sąlygas.
Skyriuje dirbantis slaugytojas, norėdamas pagerinti darbo rezultatus, dažnai susiduria su įvairiais klausimais liečiančiais jo darbo vietos organizavimą. Tokie klausimai: kaip skyriuose dirbantiems slaugytojams organizuoti ir vykdyti darbo pasidalijimą esant tam tikriems darbo krūviams? Kaip pagerinti skyriuose dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų darbo sąlygas, kad būtų galima išvengti pasitaikančių klaidų darbe? Į ką atsižvelgiant, kokiu būdu vykdyti slaugos personalo darbo normavimą, kad padidintumėme personalo darbo efektyvumą? Slaugytojų veiklos darbo eigai, įtakos gali turėti ir įvairios situacijos, nes skyriuose atliekamas darbas gali būti įprastinis arba neprognozuojamas, kadangi tai skyriai į kuriuos pacientai patenka tiek skubia, tiek planine tvarka. Slaugytojų darbo veiklos gerinimas ir efektyvumas nėra prioritetinė tiktai neurochirurgijos klinikos X skyrių veiklos kryptis, tai ir visos KMUK įstaigos bendras tikslas, o norėdama siekti šio tikslo organizacija turi gerinti darbo procesus. Manome, kad, daugeliui sveikatos priežiūros įstaigų, turėtų rūpėti tokios bendros darbo procesų ir jų organizavimo problemos kaip:
slaugos pokyčių valdymas,
slaugos darbuotojų kūrybinės iniciatyvos skatinimas; komandinio darbo organizavimo gerinimas;
paslaugų teikimo procesų gerinimas; atliekamų darbų derinimas;
personalo ugdymo sistemos tobulinimas ir kt.
Peržvelgus Lietuvos mokslinius leidinius, moksliškai pagrįstų tyrimų ir straipsnių apie slaugos personalo darbo laiko panaudojimą ir jo gerinimą yra nedaug, šiai problemai nepakankamai skiriama dėmesio medicininėje, ypatingai slaugytojoms skirtoje literatūroje. Todėl šiame darbe analizavome KMUK neurochirurgijos klinikos X skyrių slaugos personalo darbo atliekamų funkcijų laiko sąnaudas.
Darbo tikslas. Išanalizuoti slaugos personalo darbo laiko panaudojimą ir slaugos proceso efektyvumą, parengti pasiūlymus darbo organizavimui gerinti KMUK neurochirurgijos klinikos X skyriuose.
Tiriamųjų kontingentas. Bendrosios praktikos slaugytojai
Tyrimo objektas. Neurochirurgijos klinikos X skyrių slaugytojų, darbo laikos sąnaudos. Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti slaugos personalo darbo organizavimo ypatumus. 2. Patikslinti slaugytojų darbo laiko sąnaudų klasifikaciją. 3. Ištirti slaugytojų pamainos darbo laiko panaudojimą.
4. Pateikti praktines rekomendacijas slaugos administratoriams.
1. SLAUGYTOJŲ DARBĄ SĄLYGOJANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ
1. 1. DARBO ORGANIZAVIMAS NEUROCHIRURGIJOS KLINIKOS
X SKYRIUOSE
Darbas – sukurta ir kuriama toliau visa žmonijos civilizacija ir kultūra, visos materialinės ir dvasinės vertybės. Darbas sukūrė ir patį žmogų kaip biologinę rūšį, formuoja ir kiekvieną individą kaip asmenybę, turtina ją, o nedirbdamas žmogus degraduoja ir nyksta.
Darbas gali būti skirstomas į fizinį ir protinį. Toks skirstymas yra sąlygiškas, nes konkrečioje veikloje paprastai esti ir fizinio, ir protinio darbo elementų, tik vieni jų ryškiau ar ne taip ryškiai vyrauja [3].
Fiziniam darbui reikia raumenų jėgos, ištvermės, greičio, miklumo, kartais ir greitos reakcijos. Protiniam darbui – intelekto, žinių, išlavinto mąstymo, geros atminties, emocijų ir kitų dvasinių savybių.
Dažnai darbui reikia dar ir valios, kantrybės, sumanumo, kūrybingumo bei atkaklumo. Dirbant visos šios kūno ir dvasios savybės yra ugdomos ir lavinamos [33]. Pagal išsilavinimą X skyrių slaugos personalo darbas gali būti klasifikuojamas:
Darbas reikalaujantis aukštesniojo, aukštojo ne universitetinio ar universitetinio išsilavinimo. Darbas kuriam reikalingas specialus vidurinis išsilavinimas;
Darbas kuris nereikalauja jokio išsilavinimo.
Kvalifikacija – žmogaus tinkamumo, pasirengimo tam tikram darbui laipsnis [22].
Darbas reikalaujantis aukštesniojo, aukštojo ne universitetinio ar universitetinio išsilavinimo, tai: aukštąjį mokslą universitetuose ar kitose atitinkamo lygio aukštosiose ar aukštesniosiose mokyklose, kolegijose (pvz., Aukštesnioji medicinos mokykla, kolegija, kurioje baigusiems slaugos studijas suteikiama atitinkama specialiosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija).
Darbuotojams turintiems tokį išsilavinimą priskiriami slaugos direktoriai, slaugos koordinatoriai, vyr. slaugytojai – slaugos administratoriai, bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojai. BPS turi nuolat rūpintis kvalifikacijos atnaujinimu, gali tęsti slaugos studijas universitetuose, įgyti mokslinius laipsnius. Domėtis medicinos naujovėmis, naujų žinių įgijimu ir pritaikymu savo kasdieniniame darbe.
Darbas kuriam reikalingas specialus vidurinis išsilavinimas.
Šis darbas reikalauja žinių ir pasiruošimo, įgyto trumpalaikio mokymosi metu. Šios kvalifikacijos darbuotojams galima būtų priskirti bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjus (BPSP), skyriaus ūkvedę, skyriuje dirbančias bufetininkes, kurjerius, tai pagalbinis slaugos personalas. Įgijęs žinias pagal specialias tobulinimosi programas, šie darbuotojai turi galimybę keisti savo kvalifikaciją, tobulintis ir atlikti daugiau funkcijų slaugos procese [27].
Darbas nereikalaujantis specialaus išsilavinimo.
Tai toks darbas, kuris dažniausiai nereikalauja jokio specialaus mokymosi. Tokį darbą atlieka – skyriuje dirbančios valytojos. Be savo pagrindinių funkcijų jos privalo žinoti pagrindinius darbo principus reikalingus gydymo įstaigoje, tokius kaip aseptika (priemonių apsisaugoti nuo mikrobų visuma), antiseptika (priemonių naikinančių mikrobus visuma) ir kt.
Gydymo įstaigų medicinos personalo darbo organizavimas – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į skirtingas užduotis pagal darbuotojo kompetenciją ir šių užduočių vykdymui koordinuoti.
Kompetencija – žmogaus veikla, kuri priklauso ne tik nuo žinių ir gebėjimų, bet ir nuo asmeninių savybių. Kompetencijos paliudijimas – žmogaus veiklos faktas arba rezultatas [17].
Žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios pastangas siekti bendro tikslo, vadinamos organizacijomis [6]. Tokia organizacija yra ir Kauno medicinos universiteto klinikos, kuriose dirba apie 4500 darbuotojų, iš jų ~ 2026 slaugos specialistų dirbančių įvairiuose skyriuose, kabinetuose, laboratorijose, operacinėse dienomis ir naktimis. Tai bendrosios praktikos slaugytojos, vaikų slaugytojos, akušerės, laborantė ir kt. [40]..
Gydytojus, slaugytojus, akušerius, laborantus ir kt. medikus vienija vienas tikslas – visapusiška, kvalifikuota medicinos pagalba žmogui.
Organizacijų nariai bendromis pastangomis veikia kokį nors darbo objektą ir paverčia jį darbo produktu [17].
Taigi, žiūrint į organizaciją kaip į statinę sistemą, galima skirti šiuos sistemos elementus:
Organizacijos nariai: tai savo pastangas derinantys, kartu dirbantys, bendro tikslo siekiantys darbuotojai;
Darbo objektas, kurį veikdamas savo pastangomis keičia darbuotojas, Darbo produktas, kuriuo virsta darbuotojo keičiamas objektas,
Lietuvos Sveikatos priežiūros tikslas – šalies žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika efektyviai panaudojant turimus resursus [2]. Ovretveit J. mano, kad sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas galime vadinti produktu, kurį klientas (toliau pacientas), gauna iš tiekėjo (t.y. sveikatos priežiūros įstaigos) [19].
Žiūrint į KMUK organizacijos, neurochirurgijos klinikos X skyrius kaip į statinę sistemą, taip pat galima skirti šiuos sistemos elementus:
Organizacijos nariai – gydytojai, BP slaugytojai, BP slaugytojų padėjėjai, valytojai ir kitas personalas.
Gydymo produktas – žmogus su didesniu pajėgumu (X skyrių pacientas),
Darbo objektas – tas pats žmogus (X skyrių pacientas), sumažėjus jo gyvybiniam pajėgumui
Darbo procesas – visų pirma diagnostika, sutrikimų ir jų priežasčių nustatymas bei organizmo poveikis įvairiomis priemonėmis: fizinėmis, cheminėmis, psichologinėmis. Darbo procese aktyviai dalyvauja ir pats skyriaus pacientas (darbo objektas), keisdamas proceso eigą savo valingais ir nevalingais veiksmais [1].
Darbo priemonės – vaistai, slaugos priemonės, įvairi medicininė technika.
Pacientai (darbo objektai) labai įvairūs ir unikalūs, todėl visi neurochirurgijos klinikos X skyrių darbuotojai turi būti atitinkamos kvalifikacijos ir labai plataus akiračio.
Neurochirurgijos klinikos X skyrių darbo procesą schematiškai galima būtų pavaizduoti taip:
DARBO
PRODUKTAS
– žmogus su didesniu pajėgumuDARBO PROCESAS
diagnostika, sutrikimų nustatymas, organizmo poveikis įv. priemonėmisDARBO PRIEMONĖS
:vaistai, slaugos priemonės, įvairi medicininė technika
DARBO
OBJEKTAS
– žmogus sumažėjus jo gyvybiniam pajėgumui SKYRIŲ DRABUOTOJAI: G, BPS, BPSP, valytojai, kitas personalasKadangi darbo objektas – žmogus, dauguma atvejų ir nuo jo pačio pastangų priklauso gydymo ir slaugos sėkmė, todėl medicinos personalas turi būti jautrus, dėmesingas, komunikabilus, geranoriškas ir tinkamai organizuotas [5].
Kalbant apie šių skyrių slaugytojų darbo organizavimą galima pasakyti, kad šiuose skyriuose darbas organizuojamas komandinio darbo principais, tai yra viską apimanti valdymo funkcija, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, kuriamos teorijos, jų realizavimo praktikoje būdai. Svarbiausi organizavimo elementai yra žmogus ir jo darbas. Darbo elementu būtų galima pavadinti kiekvieną šią sudėtinę dalį ir apibrėžti kaip sisteminį procesą, ar tikslinę žmogaus veiklą, kuri atlieka valdymo funkciją [32]. Kai tuo tarpu „darbo priemonės” ir „darbo procesai” yra valdomieji elementai, o darbo objektai: visa tai, ką žmogus tikslingai veikia. Slaugytojai įvairiomis darbo priemonėmis, veikia paciento ligą sumažėjus jo gyvybiniam pajėgumui (pagrindinis darbo objektas), siekdami paciento su didesniu pajėgumu, sveikatos bei gyvenimo kokybės sugrąžinimo [19].
Viena pagrindinių slaugos personalo darbo organizavimo funkcijų, – kiekvienam slaugos darbuotojui nurodyti jo darbą, kuris atitiktų jo kvalifikaciją, bei suteikti įgaliojimus, tam darbui kokybiškai atlikti, t. y.: suteikti tam tikras teises ištekliams panaudoti ir atsakomybę už tų išteklių panaudojimą.
Nuolat tobulinamos, organizavimo teorijos keitėsi. Šiuolaikinis darbo organizavimas remiasi sisteminiu požiūriu, taip pat nuolatiniu bei visuotiniu procesų racionalizavimu. Darbo organizavimas neurochirurgijos klinikos X skyriuose akivaizdžiai ir tiesiogiai susietas su daugeliu vyksmo uždavinių sprendimu, pvz., darbo organizavimas yra atitinkamos struktūros sudarymas, jos įgyvendinimas, išbandymas ir tobulinimas. Gera, tobula kiekvieno skyriaus strategija leidžia darbuotojams bendrai ir rezultatyviai dirbti.
KMUK neurochirurgijos klinika.
KMUK neurochirurgijos klinika turi 6 skyrių 10 sektorių klinikinę bazę Kauno medicinos universiteto klinikose ir teikia aukštos kvalifikacijos pagalbą visai neurochirurginei patologijai. Prieš 54 metus Kauno klinikose pradėjusi savarankišką egzistavimą, nuėjusi gana tolygaus ir pastovaus evoliucionavimo kelią, klinika suformavo profilinius neurochirurginės pagalbos padalinius, išugdė aukštos klasės visų neurochirurgijos sričių gydytojus ir slaugos specialistus. Klinikoje gydomi visos respublikos ligoniai. Nuo 1982 m. klinika yra SAM patvirtintas Lietuvos Neurochirurgijos Centras.
neuroendoskopinę techniką, specialius neurochirurginius pneumatinius grąžtus ir neurogeneratorius. Tai įgalina atlikti intervencijas visais CNS lygiais, užtikrinti maksimalų jų efektyvumą ir saugumą.
Klinikoje dirba 65 specialistai, iš jų 36 neurochirurgai, 2 profesoriai, iš jų vienas profesorius konsultantas, 5 docentai, 1 habilituotas daktaras, 10 mokslo daktarų.
Neurochirurgijos klinikoje dirba apie 200 bendrosios praktikos slaugos specialistų, 1 neurochirurgijos klinikos slaugos koordinatorius, 7 vyr. slaugytojai - slaugos administratoriai, ir 1 vyr. slaugytojo - slaugos administratoriaus pavaduotojas.
Klinikoje dėstomas neurochirurgijos kursas KMU slaugos fakulteto studentams, studentams medikams, mokomi rezidentai neurochirurgai, chirurgai, KMU slaugos fakulteto studentai, slaugos specialistai, slaugos ir medicinos kolegijos studentai čia atlieka mokomąją praktiką.
1.2. INDIVIDUALIOS DARBO VIETOS STRUKTŪRA
Organizacijos struktūra – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į skirtingas užduotis ir šių užduočių vykdymui koordinuoti (H. Mintzbergo apibrėžimas) [6].
Kiekviena organizacinė struktūra susideda iš didesnio ar mažesnio individualių darbo vietų (IDV) skaičiaus, todėl ji yra pagrindinė organizacijos ląstelė. Jeigu (IDV) individuali darbo vieta tinkamai suformuota, tai visi valdymo procesai gali vykti sklandžiai, nes organizacijoje nėra tokios informacijos ar užduočių, kurios „nepereitų” per darbo vietą [5].
Organizacijoje darbo vietos būna dviejų rūšių – vykdytojų ir vadovų. Vykdytoju laikomas tas darbuotojas, kuris neturi nė vieno pavaldinio. Vadovu laikomas kiekvienas darbuotojas turintis bent vieną pavaldinį.
Hierarchija (hieros – šventas + arche – valdžia) – tai daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant iš viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotas pavaldumo ir priklausomybės pakopas [36].
Hierarchijos požiūriu darbuotojai gali būti išsidėstę dviem būdais: Turėti tik vieną vadovą – horizontali struktūra;
Turėti kelis vadovus – vertikali struktūra.
Kad darbas būtų efektyvus KMUK egzistuoja horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas
Horizontalus darbo pasidalinimas: specializuotos klinikos, specializuoti skyriai, darbo barai, darbo vietos. NEUROCHIRURGIJOS KLINIKA KARDIOLOGIJOS KLINIKA AKIŲ KLINIKA ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA,
KMUK
ADMINISTRACIJA
KITOS KLINIKOS2.pav. KMUK Horizontalus darbo pasiskirstymo pavyzdys specializuotose klinikose. Vertikalus darbo pasidalinimas, pagal pavaldumą KMUK vadovų pasiskirstymas:
GENERALINIS DIREKTORIUS („grynasis“ vadovas)
ATSKIRŲ TARNYBŲ DIREKTORIAI
SPECIALIZUOTŲ KLINIKŲ VADOVAI
, .
SKYRIŲ VADOVAI, SKYRIŲ SLAUGOS ADMINISTRATORIAI
(žemiausios grandies vadovai)
3.pav. KMUK vertikalaus darbo pasiskirstymo pavyzdys.
pagal hierarchiją žemiau esantiems. Tai susiję ir su užduoties atlikėjo atsakomybės ir kompetencijos laipsniu, kuris apibrėžtas darbuotojo pareiginėmis instrukcijomis.
Schematiškai slaugos personalo valdymo struktūrą neurochirurgijos klinikos X skyriuose galima būtų pavaizduoti taip:
x
SKYRIAUS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ PADĖJĖJAIKMUK GENERALINIS
DIREKTORIUS
x
SKYRIAUS VYR. SLAUGYTOJAS – SLAUGOS ADMINISTRATORIUSx
SKYRIAUS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAIKMUK SLAUGOS
DIREKTORIUS
NEUROCHIRURGIJOS KLINIKOS SLAUGOS KOORDINATORIUS OPERACINĖS MEDICINOS VYRIAUSIAS SLAUGOS SPECIALISTASSEKRETORIAI
SLAUGYTOJAI METODININKAIKauno medicinos universiteto klinikose slaugos ir pagalbinio personalo darbą koordinuoja ir kontroliuoja Slaugos valdymo tarnyba, direktorius slaugai ir slaugos vyriausiosios specialistės (žr. 4 pav.). Dinamiška sveikatos priežiūros sistemos prigimtis reikalauja, kad slaugos vadovo vaidmuo būtų orientuotas į slaugai aktualių problemų sprendimą ir jų išsprendimui būtinų išteklių gavimą bei panaudojimą [3]. Įvairaus lygio KMUK slaugos vadovai dalyvauja slaugos politikos formavimo procesuose, sprendžiant slaugos strateginius klausimus, koordinuoja, aprobuoja ir atsako už jų sprendimą.
KMUK neurochirurgijos klinikoje įkurta slaugos koordinatoriaus darbo vieta, kurio pagrindinė funkcija – gerinti ir tobulinti slaugymo kokybę neurochirurgijos klinikoje, bei mokyti slaugos personalo darbuotojus ir pacientus [40].
Neurochirurgijos klinikos X skyrių vyr. slaugytojai – slaugos administratoriai, – žemiausios grandies vadovai, vadovaujantys skyrių bendrosios praktikos slaugytojams ir bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjams bei kitam skyriaus personalui. Jie pavaldūs KMUK slaugos direktoriui, operacinės medicinos slaugos vyriausiam specialistui, neurochirurgijos klinikos slaugos koordinatoriui.
Slaugytojų padėjėjai pavaldūs skyriaus vyr. slaugytojui – slaugos administratoriui ir bendrosios praktikos slaugytojams [41].
Organizuojant slaugos personalo darbus reikia smulkiai apibrėžti kiekvieno BPS, BPSP ir pagalbinio personalo darbo turinį ir darbo paskirstymo tvarką. Darbas turi atitikti darbuotojo kvalifikacijai, sugebėjimams ir galimybėms.
1.3. SLAUGYTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PAREIGOS
Teisiniai aspektai. Teisės sistema turi užtikrinti slaugo profesijos pastovumą ir praktikos
kontrolę. Slaugą gali reglamentuoti (nustatyti tam tikras taisykles) studijų programos, mokymo planai, profesijos registras ir licencijavimas, praktikos apimties apibendrinimas sveikatos ir darbo įstatymais, darbo kvalifikavimo, kontrolės ir skatinimo sistemos, atlyginimai [29].
Reglamentavimas gali nustatyti slaugos praktikos esmę ir padėtį.
Vykdydami slaugos funkcijas, slaugai yra nepriklausomi praktikai, atsakingi už paciento priežiūrą. Slaugytojo funkcija tiesiogiai kildinama iš slaugos funkcijų visuomenėje. Yra žinomos keturios pagrindinės slaugos funkcijos:
Vadovavimas slaugai ir jos atlikimas, nepriklausomai ar ji skirta sveikatos išsaugojimui ar ligų profilaktikai [19].
kampanijų organizavimas, pagalba slaugytojams ir kitam personalui, siekiant naujų įgūdžių ir žinių.
Trečia funkcija - tinkama sveikatos priežiūros komandos nario veikla, kuri apima bendradarbiavimą su pacientais, jų šeimos nariais, ir kitais sveikatos priežiūros darbuotojais planuojant, organizuojant, vykdant ir vertinant slaugos paslaugas kaip visų sveikatos paslaugų dalį. Ši funkcija apima ir vadovavimą komandai, kurioje gali būti kitų slaugytojų, pagalbinio personalo, taip pat ir besinaudojančių slauga, veiklos paskirstymas kitiems komandos nariams ir parama darbe, pacientų skatinimas įgyvendinant jų slaugos planą.
Ketvirtoji funkcija – skirta slaugos praktikos vystymui, naujų, praktinių darbo ir mokymo įgūdžių diegimui [19].
Slaugos paslaugos – teisės aktų reglamentuota slaugytojo atliekama asmens sveikatos priežiūra Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktika, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą [29].
Bendrosios praktikos slaugytojo licencija – dokumentas, suteikiantis slaugytojui teisę verstis atitinkama slaugos praktika. Ji išduodama asmenims, baigusiems pagrindines slaugos studijas, įgijusiems slaugos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir/ar slaugytojo profesinę kvalifikaciją [31].
Licencija išduodama neterminuotam laikui, tačiau kas penkeri metai ją būtina perregistruoti. Slaugos specialistas, norėdamas gauti licenciją, nuolatinei slaugos specialistų licencijavimo komisijai privalo pateikti aukštesniosios ar aukštosios medicinos mokyklos diplomą ir profesinės kvalifikacijos įgijimą patvirtinantį dokumentą t. p. dokumentus, patvirtinančius, kad slaugos specialistas per paskutinius penkerius metus tobulino profesinę kvalifikaciją ne mažiau kaip 100 valandų pagal specialybę (šis reikalavimas netaikomas slaugos specialistams, kol nuo studijų aukštesniojoje ar aukštojoje medicinos mokykloje baigimo ar profesinės kvalifikacijos įgijimo praeis dveji metai).
Slaugytojas – asmens sveikatos priežiūros specialistas, turintis valstybės pripažintą slaugos studijų baigimo diplomą ir galiojančią slaugos praktikos licenciją [29].
Slaugos procesas – tai logiška sisteminga profesionali paciento priežiūra ir jo problemų sprendimas [19]. Žodis ,,procesas” reiškia slaugo atliekamus nuoseklius veiksmus
Slaugos procesui įgyvendinti reikalini šie veiksmai:
Išsiaiškinti problemas ir nustatyti ką būtina daryti, kad jos būtų sprendžiamos, Turi būti tinkamai suplanuoti ir atlikti slaugos veiksmai,
Apibendrinti atlikto darbo rezultatai ir įvertinti poreikiai tolimesniems veiksmams. Slaugos proceso privalumai:
Informacijos prieinamumas visai slaugytojų komandai,
Slaugytojams padeda suvokti slaugymo veiksmų svarbą, kas duoda didesnį pasitenkinimą darbu,
Paciento orumo pripažinimas,
Padeda užtikrinti geresnę slaugytojų teikiamų paslaugų kokybę.
Slaugos kokybės užtikrinimo tikslas – kad slaugos darbuotojai užtikrintų įmanomus geriausius rezultatus, nuolat gerindami teikiamų paslaugų kokybę. Kokybė – tai esminė slaugos ypatybė, kuri remiasi visų slaugos žinių, sugebėjimų ir mokslo kompleksu [33].
Komandinis darbas. Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų narių buvimas
yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti. Tokią grupę sudaro panašūs ir kartu skirtingi darbuotojai. Tai, kuo jie panašūs tarpusavyje, leidžia jiems būti katu, tai kuo jie skirtingi, daro buvimą kartu vaisingą ir visavertį [17].
R Bleckhard (1982) komandą apibrėžia taip: ,,Komanda – žmonių grupė, susidedanti iš dviejų ar daugiau asmenų, kurie dirba kartu, kad atliktų tam tikrą užduotį”[35].
Sveikatos priežiūroje gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kiti sveikatos priežiūros specialistai, bei kitas pagalbinis personalas, - neatsiejama komandos dalis.
Slaugytojų komanda atsako už priežiūros planavimą ir atlikimą kiekvienam pacientui, kol slaugos priežiūra yra reikalinga. Todėl slaugos darbuotojo rolė kontroliuojant ir darant tam tikrą įnašą į darbo procesus yra įdomus iššūkis ir kartu svarbus indėlis darbo standartų kūrime. Tačiau komandos darbas negalimas be bendravimo [17].
Bendravimas - tai procesas kurio metu slaugytojos, gydytojai ir kiti komandos nariai keičiasi
informacija, perduoda emocijas, tuo daroma tam tikra įtaka. Bendravimas turi tris pagrindines funkcijas [5,19]:
Komunikacinę – ši funkcija akcentuoja informacijos perdavimą, pasikeitimą žiniomis, patirtimi bei informacijos priėmimą ar suvokimą.
Reguliacinė – akcentuojanti įtaką aplinkiniams žmonėms, bendradarbiams. Ši funkcija skatina tam tikros žmonių grupės veiksmus, turi įtakos jų aktyvumui, kūrybai, iniciatyvai.
Kontaktinė funkcija siejama su įprastiniu žmonių tarpusavio santykių palaikymu, savitarpio supratimu.
Bendraujant įgyjama patirties, sužinomos naujienos, todėl kontaktai yra malonūs ir reikalingi.
Slaugytojo darbo vietos organizavimas. Slaugytoją priima į darbą ir atleidžia iš pareigų, įstaigos
KMUK generalinis direktorius arba jo įgaliotas asmuo [40].
metodiniais nurodymais, instrukcijomis, KMUK įstatais, KMUK administracijos nurodymais, vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginėmis instrukcijomis [40].
Slaugytojo IDV statusas Neurochirurgijos klinikos X skyriuose. Slaugytojo individuali darbo
vieta jungia tris pagrindinius elementus, kurie apibrėžia jo darbo vietos esmę, – tai pagrindinės slaugytojo pareigos [5] žr. 5 pav.
1. UŽDUOTYS 2. TEISĖS IR
ĮGALIOJIMAI VEIKTI
3. ATSAKOMYBĖ
INDIVIDUALI SLAUGYTOJO DARBO VIETA
5. pav. Slaugytojo individualios darbo vietos modelis.
Visi šie trys elementai yra vienodai svarbūs ir turi harmoningai derintis. Bent vieno iš jų nebuvimas ar nepakankamas apibrėžimas gali sutrikdyti normalų slaugytojo darbą.
Užduotis, kurioms spręsti yra sukurta BP slaugytojo darbo vieta ir kurias atlikti yra bendrosios praktikos slaugytojo pareiga. Jos paaiškina atskirų darbo vietų darbų turinį, jas užimantiems darbuotojams suteikiamos teisės ir pareigos, jų vykdymo tvarką ir pan. BPS darbo vietų aprašymas yra svarbus skyrių darbo organizavimo instrumentas, visus darbus, funkcijas, o per juo ir slaugos darbuotojus, susiejantis su konkrečiomis darbo vietomis. Tinkamai išsprendus šia problemą, nelieka neišspręstų uždavinių: išvengiama kai kurių darbų dubliavimosi, deramai paskirstoma slaugytojų atsakomybė. Darbo vietų aprašymas įpareigoja tiek vadovus, tiek pavaldinius neperžengti suteiktų jiems teisių ir pareigų [5,40].
Atsakomybė. Kiekvienam neurochirurgijos klinikos X skyriuje dirbančiam bendrosios praktikos slaugytojui, numatoma pareigybės asmeninė atsakomybė [29]. Ši atsakomybė numatoma ir kiekvienam dirbančiam, pagal jo pareigybes. Atsakomybė verčia visus darbuotojus atlikti numatytas užduotis ir siekti planuojamų rezultatų. Už tai darbuotojas gali būti skatinamas arba atvirkščiai baudžiamas [29,40].
Skyriaus vyr. slaugytojas – slaugos administratorius, BPS, BPSP dirbdami X skyriuose vadovaujasi tipinėmis pareiginėmis instrukcijomis, kurios paruoštos pagal normatyvinius dokumentus.(žr. priedai Nr. 2).
1.4. X SKYRIŲ SLAUGYTOJO DARBAS IR DARBO LAIKO
ORGANIZAVIMAS
Organizuoti darbą – tai tinkamai paskirstyti darbuotojus darbo baruose. Visus darbuotojus darbo vietose reikia paskirstyti taip, kad jie dirbtų darniai, tiksliai, kokybiškai ir našiai [5].
Už X skyrių slaugos personalo darbo organizavimą atsakingi vyriausi slaugytojai – slaugos administratoriai. Tai pagrindinė jų pareiga. Be to, jie vykdo ir šias funkcijas:
nustatyta tvarka teikia reikalavimus vaistinei dėl reikiamų vaistų, slaugos priemonių, tvarsliavos įsigijimo, veda apskaitą (ir jų panaudojimą), racionaliai seka jų panaudojimą; užtikrina visų šių priemonių laikymą ir apskaitą[40];
užtikrina sanitarinį prieš epideminį režimą skyriuje
dalyvauja parenkant slaugos personalą ir pagalbinį personalą, rūpinasi jų kvalifikacinėmis žiniomis;
nustatyta tvarka sudaro darbo ir atostogų grafikus slaugos ir pagalbiniam personalui, planuoja, kontroliuoja ir organizuoja darbą ir kt.
Analizuojamuose X klinikos skyriuose BPS personalas dirba pamainomis t.y. personalo darbas čia organizuojamas trimis pamainomis:
Rytinės pamainos darbas - nuo 7.30 val. iki 14.30 val. Popietinės pamainos darbas - nuo 14.00val. iki 20.00 val. Naktinės pamainos darbas - nuo 19.30 val. iki 8.00val.
Vienu metu A skyriuje gali gydytis 40 pacientų, B skyriuje 75 pacientai su tam tikra neurochirurgine patologija.
A skyriuje vienas BPS rytinėje pamainoje dirba tvarstomajame kabinete, B skyriuje tvarstomuosiuose kabinetuose dirba du BPS, kiti likę BPS dirba palatose, iš jų rytinės pamainos metu, A skyriuje - 6, popietinėje pamainoje po 4 slaugytojus, naktinės pamainos metu po 3 slaugytojus palatose, kuriems tenka slaugyti 13-15 pacientų). B skyriuje rytinėje pamainoje dirba 17 BPS, popietinėje pamainoje po 6 , naktinės pamainos metu, taip pat po 6 slaugytojus, kuriems tenka slaugyti 12-14 pacientų.
Vienam slaugytojui, per parą vidutiniškai tenka slaugyti apie 11-12 pacientų. Skyrių struktūros:
A skyriuje, viso 13 – a palatų:
a) 2 palatos – dvivietės, b) 4 palatos – trivietės, c) 5 palatos – keturvietės,
d) 2 palatos (keturvietė ir trivietė, - skirtos intensyviai chirurginei terapijai bei slaugai).
B skyriuje viso 28 palatos
a) 2 palatos vienutės; b) 26 palatos – trivietės. Pacientai į X skyrius patenka
a) skubos tvarka, visiškai nelauktai, kai liga ar sužeidimas įvyksta staiga netikėtai, po autoįvykio, atsitikus nelaimingam atsitikimui,
b) planine tvarka, planinei operacijai, neuroplastikai ištyrimu ir pan.
2. DARBO LAIKO TYRIMO METODIKA
Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliekamas laikantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos
EUROSTAT 2004 metodinių rekomendacijų, parengtų dalyvaujant nacionalinėms statistikos tarnyboms. Rekomendacijose buvo numatyti informacijos surinkimo būdai, respondentų amžius, išsilavinimas, darbo stažas, laiko panaudojimo skirstymas į kategorijas [12].
Naudojant atsitiktinių skaičių lentelę, iš KMUK skyrių registro buvo atrinkti du skyriai, kuriuose buvo atliktas numatytas tyrimas. Tokia pat atranka buvo taikyta pasirinkti slaugytojus, nes tai užtikrina vienodas visų skyrių, visų slaugytojų galimybes būti atrinktiems tyrimui. Bendrosios praktikos slaugytojų kvietimas dalyvauti tyrime pradėtas, nuo informacijos suteikimo apie norimą atlikti tyrimą, jo tikslą ir būdą. Sutikusieji dalyvauti tyrime perskaitė ir pasirašė informuoto asmens sutikimo formą (žr. priedas Nr. 2). Respondentams buvo taikomas individualus, savarankiškas laiko sąnaudų stebėjimo, ir duomenų registravimo tyrimas. Laiko sąnaudų matavimas buvo fiksuojamas kišeniniu laikrodžiu (kur aiškiai matomos ciferblato skalės ir rodyklės) darbo vietoje.
TIRIAMIEJI
ANKETINĖ APKLAUSA
INDIVIDUALI DARBO
LAIKO
AUFOTOGRAFIJA
STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
DUOMENŲ RINKIMAS IR DUOMENŲ BAZĖS SUDARYMAS
IŠVADOS
Laiko panaudojimo tyrime buvo taikomas savarankiško registravimo, t. y., kai tam tikrus duomenis respondentai patys surašė specialiuose tyrimo dokumentuose (autofotokortelėse, žr. priedas Nr. 4). Kiekvienam tyrime dalyvaujančiam slaugytojui garantuojama, kad bus išsaugotas jo pateiktos informacijos konfidencialumas, t. y. bus skelbiami tik suvestiniai duomenys (Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis) [12]. Tuo tikslu buvo gauti KMUK Generalinio direktoriaus, Direktoriaus slaugai ir tyrimui atrinktos klinikos vadovo sutikimai (žr. priedą Nr. 1).
Tyrimo kontingentas. Šiame darbe analizuojama KMUK, Neurochirurgijos klinikos X skyrių
bendrosios praktikos slaugytojų darbo laiko sąnaudos. BPS imtis tyrimui buvo sudaryta atsitiktinai iš darbuotojų sąrašo dirbančių tą parą atitinkamos pamainos metu, remiantis atsitiktinių skaičių lentele, kuri buvo sugeneruota MS Excel programoje. Kiekvienam BPS parinktos autofotokortelių pildymo dienos – viena darbo para (pirmadienis) ir viena artimiausia poilsio para (šeštadienis) – tikslu nustatyti atliekamo darbo apimtis pagal EUROSTAT 2004 rekomendacijas [12]. Tyrimui atrinkta 65 bendrosios praktikos slaugytojai.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
bendrosios praktikos slaugytojai dirbantys neurochirurginėje klinikoje.
Į šį tyrimą nebuvo įtraukti:
gydytojai,
bendrosios praktikos slaugytojų padėjėjai, kitas pagalbinis slaugos personalas,
Informacija apie laiko panaudojimą buvo renkama pildant autofotokorteles. Autofotokortelės buvo pildomos – vieną darbo parą ir vieną artimiausią poilsio parą atitinkamos pamainos metu. Paros laikas autofotokortelėse suskirstytas į 10 minučių intervalus [12, 39]. Respondentai turėjo įrašyti, ką kiekvieną laiko momentą veikė (pagrindinę veiklą ir papildomą veiklą, jei tokia buvo, reglamentuotas ir nereglamentuotas pertraukas, jei tokios buvo), su kuo tuo metu buvo (vienas, su kolegomis, su pacientu, su pacientų artimaisiais, kitais specialistais, kitais asmenimis) [42]. Autofotokortelės pavyzdys, žr. priedą Nr. 4.
Bandomasis tyrimas. 2005 metų spalio mėnesį buvo atliktas bandomasis (žvalgomasis) tyrimas,
2.1. TYRIMO METODAI
Tyrimo proceso eiga. Tyrimas atliekamas dviem etapais:
• anketinė apklausa, skirta slaugytojų demografinėms ir darbinėms charakteristikoms išanalizuoti.
• individuali darbo laiko autofotografija.
Anketinė apklausa
Tyrimui naudojama anoniminė, anketinė apklausa (žr. priedą Nr. 3). Anketą sudaro 4 uždaro tipo, daugkartinio pasirinkimo klausimai. Anketoje atitinkantį atsakymo variantą respondentas pažymi
5.
Prieš pildant anketą tiriamieji supažindinami su anketos sudedamosiomis dalimis ir pildymo ypatumais. Anketinė apklausa teikiama tolimesnei analizei, jei respondentas atsako į visus anketoje pateiktus klausimus. Neatsakęs bent į vieną klausimą, respondentas nepildys IDLA kortelės ir bus išbrauktas iš tyrimo.Individuali darbo laiko autofotografija
Individuali darbo laiko autofotografija (IDLA), kai slaugos darbuotojas pats žymi savo darbo laiko sąnaudas ir prastovas. Specialiai tyrimui paruošta autofotokortelė (žr. priedas Nr. 4), kuri sudaryta remiantis EUROSTAT 2004 parengta programa. Darbo laiko sąnaudų tyrimas atliekamas šiais etapais:
a. pasiruošimas stebėjimui;
b. darbo laiko matavimas – autofotografavimas; c. stebėjimo duomenų apdorojimas;
d. rezultatų analizė, išvadų ir pasiūlymų paruošimas.
Matavimo duomenys rašomi specialiai tyrimui sudarytuose (pagal EUROSTAT 2004 programą) blankuose – autofotokortelėse (žr. priedas Nr. 5), kur pažymi atitinkamus atsakymus apie išmatuotas darbo laiko sąnaudas ir prastovas darbo metu. Laiko registravimas pradedamas nuo slaugytojo darbo pamainos pradžios. Darbo laiko sąnaudos registruojamos 2 minučių tikslumui 10 minučių intervale [12, 39]. Trumpesnės kaip 2 minučių laiko sąnaudos atskirai nefiksuojamos.
individualus darbas). Skiltyje „Ką Jūs dar darėte?” atžymimi kiti slaugytojo veiksmai atliekami tam tikru laiko momentu. Daroma prielaida, kad vienos laiko sąnaudų kategorijos pabaigos momentas sutampa su kitos, gretimos, laiko sąnaudų kategorijos pradžios momentu [37].
Tolimesnei analizei teikiama autofotokortelė, jei ji yra pilnai užpildyta.
2.2. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ
Duomenų analizei atlikti naudota specializuota statistinės analizės paketas STATISTICA 5.0 ir SPSS 9. Duomenų bazė sukurta naudojant MS Excel programą.
Anketinės apklausos duomenų analizė
Nagrinėjamiems požymiams įvertinti, apskaičiuoti šie aprašomosios statistikos kriterijai: • padėties: 1. vidurkis:
∑
= = n i i x n x 1 1, kur n – stebėjimų skaičius, x – išmatuoti požymiai;
2. mediana: ⎪⎩ ⎪ ⎨ ⎧ = + + = = + + . 2 , 2 , 1 2 , ˆ 1 1 k n kai x x k n kai x m k k k e ; 3. moda: i p p p p p x mo ⋅ − − − + = 3 1 2 1 2 min 2
ˆ , kur p2 – požymių kiekis modalinėje klasėje, p1 – požymių pasireiškimo dažnis prieš tai buvusioje klasėje, p3 – požymių pasireiškimas sekančioje klasėje, i – klasės intervalo dydis.
• sklaidos charakteristika:
vidutinis kvadratinis nuokrypis:
∑
= − = n i i x x x n s 1 2 ) ( 1 .Kiekybiniai duomenys tekste pateikti vidurkio ir vidutinio kvadrartinio nuokrypio forma: x(sx). Kokybiniai duomenys pateikti lentelių ir grafikų forma.
IDLA duomenų analizė
Iš stebėjimo duomenų apskaičiuoti visų laiko sąnaudų kategorijų trukmės. Prieš tai sužymimi indeksai, padedantys grupuoti laiko sąnaudas ir sudaryti faktinį darbo laiko sąnaudų balansą:
darbo laiko panaudojimo koeficientas kpan:
T t t t t t
tpdl – pasiruošimo darbui laiko suma per stebėtą laikotarpį;
tslprl – slaugos proceso laiko suma per stebėtą laikotarpį;
tdpal – diagnostikos procedūrų atlikimo laiko suma per stebėtą laikotarpį;
tchpl – techninių prastovų laiko suma per stebėtą laikotarpį;
tal – pertraukų laiko sąnaudos darbe;
T – stebėto laiko suma.
atskirų darbo procedūrų grupių laiko dalis per stebėtą laiką:
T t i
i
k
=
∑
, kurki – stebėto laiko dalis, kurią sudaro i–osios laiko sąnaudos;
∑
t
i – i–ųjų laiko sąnaudų suma;i – darbo laiko sąnaudų rūšis.
3. DARBO LAIKO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilygintini laikotarpiai [20].
Norėdami įvertinti, kurios pamainos metu bendrosios praktikos slaugytojų poreikis vienai ar kitai funkcijai yra didžiausias, turi būti klasifikuotos slaugytojų darbo laikas ir išanalizuotos darbo laiko sąnaudos tam tikrai funkcijai pamainos metu atlikti (žr.7 pav.).
PAMAINOS DARBO LAIKO
KLASIFIKAVIMAS
DARBO VIETOS APTARNAVIMO
LAIKAS NEREGLAMENTUOT Ų PERTRAUK Ų LAIKAS PERTRAUKOS (poilsio laikas) SLAUGOS PROCESO (dirbimo laikas) REGLAMENTUOT Ų PERTRAUK Ų LAIKAS PARUOŠIAMASIS- BAIGIAMASIS DARO LAIKAS
PAGRINDINIS SLAUGOS PROCESO
LAIKAS (operat yvi ni s l ai kas) POILSIO LAIKAS ASMENINI Ų PORE IKI Ų LAIKAS TECHNINIO APTARNAVIMO LAIKAS PRASTOVOS D Ė L DARBO DRAUSM Ė S PAŽ E IDIM Ų PRASTOVOS SUTRIKUS DARBO PROCESUI PAGALBINIS SLAUGOS PROCESO LAIKAS PAGRINDINIS SLAUGOS
PROCESO LAIKAS ORGANIZACINIO
APTARNAVIMO LAIKAS APTARNAVIMO LAIKAS ATSITIKTINI
Ų DARB Ų LAIKAS NEPRODUKTYVAUS DARBO LAIKAS
LAIKAS, ĮTRAUKIAMAS Į DARBO LAIKO NORMAVIMĄ
LAIKAS, NEĮTRAUKIAMAS Į DARBO LAIKO NORMAVIMĄ
3.1. SLAUGYTOJŲ DARBO LAIKO SĄNAUDŲ KLASIFIKAVIMAS
Remiantis literatūros ir vidinių VŠĮ KMUK dokumentų analize, bendrosios praktikos slaugytojo dirbančio (padalinio) skyriuje pamainos darbo laiką galima skirstyti į dvi pagrindines grupes [33, 39, 40]:
A) slaugos proceso (dirbimo) laiką, – per kurį slaugytojas dirba eikvodamas savo fizinę ar protinę energiją. Šį laiką galima suskirstyti dar į du pogrupius:
laiką tam tikrai procedūrai ar manipuliacijai atlikti su slaugytojo darbo užduotimi nesusijusį laiką
B) pertraukų laiką – kurio metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirbama.
Visą slaugos proceso darbo laiką galima suskirstyti į tokias pagrindines kategorijas:
paruošiamasis – baigiamasis laikas (tpdl),
operatyvinis laikas – pagrindinis slaugos proceso laikas (tslprl.),
slaugytojo darbo vietos aptarnavimo laikas (tdval)
techninio aptarnavimo laikas (ttchpl).
1. Paruošiamasis – baigiamasis laikas (tpdl), – naudojamas pačiam slaugytojui pasiruošti,
susipažinimas su medicinine dokumentacija, instruktavimo klausymas, darbai susiję su, slaugos proceso ar užduoties pabaiga.
KODAS ATLIEKAMOS PROCEDŪROS PAVADINIMAS
PERSIRENGIMAS
VIZITACIJA - PAMAINOS PERDAVIMAS PALATOSE PENKMINUTĖ
RANKŲ PLOVIMAS IR DEZINFEKCIJA
SUSIPAŽINIMAS SU DARBO APIMTIMI PAMAINOS METU DARBO VIETOS SUTVARKYMAS
PDL
Slaugytojo kasdieniniame darbe dažniausiai pasitaiko šie pasiruošiamųjų slaugos proceso darbo laiko sąnaudų elementai: higieninis rankų apruošimas [14], susipažinimas su darbo apimtimi pamainos metu, dirbusios ir atėjusios dirbti į sekančią pamainą BPS vizitacijos, perimant ir perduodant pamainos darbus ir kitos nenumatytos funkcijos susijusios su darbo procesu.
2. Pagrindinis slaugos proceso (operatyvinis) laikas – (tslprl), logiška, sisteminga, profesionali
ATLIEKAMOS PROCEDŪROS PAVADINIMAS KODAS
PACIENTO PARUOŠIMAS OPERACIJAI
BANDINIŲ (kraujo , likvoro, šlapimo ir kt.) PAĖMIMAS, REGISTRAVIMAS IR PRISTATYMAS Į LABORATORIJĄ
SLAUGOS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS, ŽYMĖJIMAS
PROCEDŪRINIO KABINETO IR TVARSTOMOJO KABINETO GENERALINIS. VALYMAS, KVARCAVIMAS
PUSRYČIŲ, PRIEŠPIEČIŲ, PIETŲ VAKARIENĖS DALINIMAS PACIENTO DIRBTINIS IR NATŪRALUS MAITINIMAS
DIRBTINIŲ KŪNO ANGŲ PRIEŽIŪRA (tracheostomų, gastrostomų, cistostomų ir kt.) ŽAIZDŲ TVARKYMAS
TABLEČIŲ PASKIRSTYMAS Į TACELES, IŠNEŠIOJIMAS IR SUGIRDYMAS JUOSMENINĖS PUNKCIJOS ATLIKIMAS
PASIRUOŠIMAS INJEKCIJOMS, VAISTŲ SKIEDIMAS, VAISTŲ SUSITRAUKIMAS Į ŠVIRKŠTUS
INTRAVENINIO KATETERIO ĮVEDIMAS Į VENĄ INJEKCIJOS Į RAUMENIS, INJEKCIJA Į PAODĮ INJEKCIJA Į VENĄ
PASIRUOŠIMAS LAŠELINEI INFUZIJAI, JOS PRIJUNGIMAS BRONCHŲ SEKRETO ATSIURBIMAS
PACIENTUI SKYSČIŲ SUGIRDYMAS LAŠELINĖS INFUZIJOS PRIEŽIŪRA
PACIENTO PRAUSIMAS, BALTINIŲ IR PATALINĖS KEITIMAS PACIENTŲ VARTYMAS
NAUJAI ATVYKUSIO PACIENTO PRIĖMIMAS BENDRAVIMAS SU PACIENTU IR JO ARTIMAISIAIS
TEMPERATŪROS, AKS., PULSO , KVĖPAVIMO DAŽNIO RITMIŠKUMO MATAVIMAS, VERTINIMAS
PACIENTO KŪNO PRIEŽIŪRA
PASTOVAUS ŠLAPIMO PŪSLĖS KATETERIO ĮVEDIMAS IR PRIEŽIŪRA DEGUONIES DAVIMAS
DIUREZĖS MATAVIMAS IR ĮVERTINIMAS MAITINIMO ZONDO ĮVEDIMAS IR PRIEŽIŪRA PRAGULŲ PROFILAKTIKA
MIRUSIO SUTVARKYMAS
KITOS SLAUGOS PROCESO PROCEDŪROS
Pagrindinis slaugos proceso laikas, – kurį slaugytojas naudoja slaugos proceso metu [29]: • paciento situacijos įvertinimas (duomenų rinkimas, analizė ir interpretavimas, problemos formulavimas),
• slaugos veiksmų planavimas (problemų išdėstymas pagal svarbą, slaugos tikslas, slaugos veiksmų parinkimas (pagal svarbą),
• slaugos veiksmų įgyvendinimas (įv. slaugos veiksmai: injekcijos, bandinių paėmimas, tablečių, vaistų dalinimas, lašelinės infuzijos prijungimas, pirminis žaizdų sutvarkymas ir perrišimas, paciento gyvybinių veiklų stebėjimas, įvairių drenų, kateterių, zondų įvedimas ir priežiūra, slaugos dokumentacijos tvarkymas, žymėjimas, pastabų įrašymas, ir kt., tolimesnis duomenų rinkimas),
• slaugos rezultatų įvertinimas (ar pasiektas tikslas, proceso vertinimas, slaugos plano koregavimas) [19]
Slaugos dokumentacija – esminis ir labai svarbus slaugos proceso komponentas.
• Slaugos dokumentacijoje renkama svarbi ir išsami informacija apie slaugomą pacientą ir jo gyvybinius poreikius,
• Slaugos dokumentacija užtikrina gydymo ir slaugos priežiūros tęstinumą, • Kaupiama svarbi informacija apie pacientui teikiamų paslaugų efektyvumą, • Naudojama kaip mokymosi priemonė,
• Užtikrinama paciento priežiūros perdavimo atsakomybė [19, 29].
Prie procedūrų, kurios įvardintos kaip „Kitos slaugos proceso procedūros“ yra klasifikuojami sekantys neišvardinti BPS veiksmai, įeinantys į slaugytojo pareigybinę kompetenciją:, mitybos rėžimo (pvz.: skysčių balanso stebėjimo) užtikrinimas, viršutinių kvėpavimo takų praeinamumo sugrąžinimas, skrandžio, šlapimo pūslės plovimas, kūno priežiūra, pirma reanimacinė pagalba ir kita veikla susijusi su paciento psichine, fizine ir socialine priežiūra [29]
Pagalbinį laiką slaugytojas naudoja įvairiems pagalbiniams slaugos veiksmams atlikti, kurių paskirtis sudaryti sąlygas pagrindiniam slaugos procesui atlikti. Pagalbinį laiką sudaro: pasiruošimas įvairių žaizdų pirminiam sutvarkymui ir perrišimui, pasiruošimas injekcijoms, infuzijos paruošimas lašinimui, flakonų pakeitimas, vaistų skiedimas, tablečių paskirstymas į dėklus, pasiruošimas kompresų dėjimui, medžiagos nunešimas ir parnešimas iš sterilizacinės, vaikščiojimas nuo vieno paciento prie kito, į procedūrinį ar tvarstomąjį kabinetą ir panašūs veiksmai.
3. Darbo vietos aptarnavimo laikas (tdval) naudojamas darbo vietos priežiūrai siekiant, kad ji
ATLIEKAMOS PROCEDŪROS PAVADINIMAS KODAS
TVARSLIAVOS PARUOŠIMAS STERILIZACIJAI DOKUMENTACIJOS TVARKYMAS
MEDIKAMENTŲ, SLAUGOS PRIEMONIŲ PAPILDYMAS VIZITACIJA SU GYDYTOJU, PASKYRIMU KOREGAVIMAS MEDICININIŲ INSTRUMENTŲ TVARKYMAS
TVARSLIAVOS KARPYMAS, LANKSTYMAS
PROCEDŪRINIO KABINETO IR TVARSTOMOJO KABINETO GEN. VALYMAS, KVARCAVIMAS
DVAL
Darbo vietos paruošimo laiką sudaro laiko elementai susiję su darbo vietos sanitarinio-higieninio rėžimo palaikymu visą pamainą, medicininių instrumentų priežiūrai, vienkartinių švirkštų, adatų, lašelinių sistemų sutvarkymui po procedūros, darbo vietos aprūpinimas reikiamais medikamentais, slaugos ir procedūrų atlikimui reikalingomis priemonėmis, medicininių taurelių, termometrų, instrumentų dezinfekcija, medicininės tvarsliavos karpymas, lankstymas, paruošimas sterilizacijai, procedūrinio staliuko priežiūra, instrumentų keitimas ir kiti veiksmai susiję su sanitariniu–higieniniu režimu [13,14, 29].
Slaugytojo darbo vietos organizacinio aptarnavimo laiką, sudaro laiko elementai, pvz, naujai atvykusio paciento priėmimas, pablogėjus paciento būklei medikų komandos subūrimas, konsultantų iškvietimas, ir panašūs veiksmai reikalingi slaugytojo darbe.
4. Techninio aptarnavimo laikas (ttchpl). Jį sudaro atsitiktinių darbų laikas ir neproduktyvaus
darbo laikas.
ATLIEKAMOS PROCEDŪROS PAVADINIMAS KODAS
PACIENTO TRANSPORTAVIMAS, PALYDĖJIMAS Į/IŠ OPERACINĖS, Į/IŠ TVARSTOMOJO KABINETO, Į/IŠ PROCEDŪRŲ KABINETŲ. PACIENTO LAUKIMAS
GYDYTOJO LAUKIMAS
KITŲ SPECIALISTŲ LAUKIMAS (masažisto, logopedo ir kt.)
TCHPL
Atsitiktinių darbų laikas. Paciento transportavimas į procedūrų kabinetus, palydėjimas, transportavimas į kitus skyrius, kai kurių diagnostinių procedūrų atlikimas, ar panašūs veiksmai.
Kai slaugytojo darbas blogai organizuojamas, daug laiko sugaištama, ieškant reikalingų darbo instrumentų, medžiagų, budinčių gydytojų, kitų specialistų ir pan. Paieškoms sugaištamas laikas vadinamas ,,parazitiniu“ laiku. Jį būtina likviduoti gerinant slaugytojų darbo organizavimą [5, 12, 39].
Su slaugytojo darbo užduotimi nesusijusio darbo laikas į darbo laiko normą apskaitą turi būti neįtraukiamas.
Pertraukų laikas
5. Pertraukų laikas slaugytojo darbe (tal) skirstomas į du pogrupius: reglamentuotų pertraukų
laiką ir nereglamentuotų pertraukų laiką [12, 20].
ATLIEKAMOS PROCEDŪROS PAVADINIMAS KODAS
VĖLAVIMAS
LAUKIAMA PENKMINUTĖS PRADŽIOS POILSIO LAIKAS NUOVARGIUI PAŠALINTI ASMENINIŲ POREIKIŲ LAIKAS
KAVOS PERTRAUKA RŪKYMAS
PERTRAUKOS SUSIJĘ SU KITAIS DARBO DRAUSMĖS PAŽEIDIMAIS NELAIKU IŠĖJIMAS IŠ DARBO
AL
Reglamentuotų pertraukų laikas, tai pertraukos kurias diktuoja slaugytojų darbo ir organizavimo specifinės sąlygos, pvz.: nuvežus pacientą į tam tikrų procedūrų kabinetą jo laukimas, gydytojo laukimas ar kitų iškviestų specialistų laukimas, medicininės dokumentacijos laukimas.
Poilsio ir asmeninių poreikių laikas skirstomas į poilsio laiką kurio paskirtis pašalinti žmogaus nuovargį, išsaugoti jo darbingumą ir laiką asmens fiziologijos ir higienos reikalams [20].
Slaugytojo nereglamentuotų pertraukų laikas susideda iš prastovų dėl darbo proceso sutrikimų ir prastovų dėl darbo drausmės pažeidimų. Jas sudaro vėlavimas į darbą, rūkymas, išėjimas iš darbo nepasibaigus slaugytojo pamainos laikui, pasitraukus iš darbo vietos atlikti reikalams, nesusijusiems su gamybine užduotimi.
3.2 SLAUGYTOJŲ DEMOGRAFINIŲ IR DARBINIŲ CHARAKTERISTIKŲ
APIBENDRINIMAS
Tyrimo metu išdalintos 74 demografines ir darbines charakteristikas analizuojančios anketos. Antrajam tyrimo etapui buvo tinkamos 65, tai sudarė (87,84%) anketų grįžtamumą, iš kurių didesnė dalis B skyriaus 42 (64,62%) anketos, likusi dalis 23 (35,38%), iš A skyriaus. Bendrosios praktikos slaugytojai, kurie praėjo pirmą tyrimo etapą, išdalintos individualaus darbo laiko autofotografijos (IDLA) kortelės, kurios tenkino 2. 1. skirsnyje išvardintus reikalavimus. IDLA kortelių grįžtamumas, (98,8 %) vertinant abudu skyrius kartu. 3 IDLA buvo atmestos dėl netinkamo užpildymo.
Pagal išsilavinimą respondentai buvo suskirstyti į tris grupes, turintys: 1) aukštesnįjį; 2) aukštąjį ne universitetinį, 3) universitetinį išsilavinimą. Tiriamųjų pasiskirstymas pavaizduotas 1 lentelėje.
1. lentelė. BPS pasiskirstymas pagal išsilavinimą PAMAINOS LAIKAS
RYTINĖ POPIETINĖ NAKTINĖ PARA IŠ VISO
SLAUGYTOJO IŠSILAVINIMAS n % n % n % n % n % AUKŠTASIS NEUNIVERSITETINIS 4 6,15 – – – – 2 3,08 6 9,23 AUKŠTESNYSIS 18 27,69 8 12,31 6 9,23% 14 21,54 46 70,77 UNIVERSITETINIS 3 4,62 2 3,08 3 4,62 5 7,69 13 20,00 IŠ VISO 25 38,46 10 15,38 9 13,85 21 32,31 65 100,00
Analizuojant apklaustųjų duomenis apie bendrosios praktikos slaugytojų išsilavinimą paaiškėjo, kad didžiausią visų tirtųjų dalį 52 (80,00%) sudarė BPS neturintys universitetinio išsilavinimo, tik 13 (20,00%) visų tirtųjų BPS turėjo universitetinį išsilavinimą, iš kurių 3 (4,62%) dirbančios naktinės pamainos metu. Aukštąjį neuniversitetinį ir aukštesnįjį išsilavinimą 22 (33,84%) turintys BPS, dirba rytinėje pamainoje. Nei vienas BPS su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimą nedirbo popietinėje pamainoje ir naktinės pamainos metu. Aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 46 (70,77%) visų tyrime dalyvavusių bendrosios praktikos slaugytojų.
2. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą PAMAINOS LAIKAS
RYTINĖ POPIETINĖ NAKTINĖ PARA IŠ VISO
SLAUGYTOJO DARBO STAŽAS n % n % n % n % n % 1-4 m. 1 1,54 1 1,54 – – 1 1,54 3 4,62 5-9 m. 8 12,31 1 1,54 2 3,08 5 7,69 16 24,62 10-14 m. 7 10,77 6 9,23 4 6,15 6 9,23 23 35,38 15-19 m. 3 4,62 2 3,08 2 3,08 6 9,23 13 20,00 20-24 m. 4 6,15 – – 1 1,54 2 3,08 7 10,77 >25 2 3,08 – – – – 1 1,54 3 4,62 IŠ VISO 25 38,46 10 15,38 9 13,85 21 32,31 65 100,00
Daugiau nei pusė respondentų 46 (70,77%) minėtoje klinikoje yra išdirbę 10 ir daugiau metų, likusi dalis 19 (29,23%) BPS neturi dešimties metų darbo stažo. Galima stebėti, kad jaunų darbuotojų išdirbusių iki penkerių metų, taip pat kaip ir išdirbusių daugiau nei 25 metus yra po tris darbuotojus. Vadinasi, minėta klinika nėra patraukli jauniems specialistams, taip pat kaip ir vyresniems turintiems didelę darbo patirtį. Galima daryti prielaidą, kad darbo krūviai yra neadekvatūs darbo užmokesčiui: Jauni specialistai nesižavi darbu šioje klinikoje, o vyresni specialistai, matyt, dėl per didelio darbo krūvio ir atsakomybės ieško ramesnio darbo.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
RYTINĖ PAMAINA POPIETINĖ PAMAINA NAKTINĖ PAMAINA SAVAITGALIO DIENA SAVAITGALIO NAKTIS A SKYRIUS B SKYRIUS SLAUGYTOJAI 38,46% * 15,38% * 13,85% * 18,46% 13,85%
*p ≤ 0,05 slaugytojų pasiskirstymas pamainose lyginant A ir B skyrius statistiškai reikšmingai skiriasi. Nurodyti procentai parodo, dirbusių slaugytojų pasiskirstimą pamainose.
Iš gautų rezultatų matyti, kad A ir B skyriai skiriasi pagal teikiamų sveikatos paslaugų apimtį (žr. 1.4 skyrelį), gydomų pacientų skaičių (žr. 9-10 pav.), todėl pravartu panagrinėti BPS pasiskirstymą skyriuose pagal pamainas. Respondentų pasiskirstymas pamainose, pagal skyrius stebėtu laiko momentu pateiktas 8 paveiksle. Atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią BPS dalį dirbančių A ir B skyriuose, sudarė dirbantys rytinės pamainos metu, atitinkamai 25 (38,46%) iš kurių didesnė dalis 17 (68,00%) dirbo B skyriuje, ir mažiau nei pusė 8 (32,00%) A skyriuje. Popietinės pamainos metu viso dirbo 10 (15,38%) BPS, iš kurių A skyriuje 4 (40,00%) ir B skyriuje 6 (60,00%) bendrosios praktikos slaugytojų. Slaugytojų pasiskirstymas naktinės pamainos metu. Viso dirbo 9 (13,85%) bendrosios praktikos slaugytojai iš jų, 3 (33,33%) dirbo A skyriuje ir 6 (66,67%) B skyriuje. Palyginus darbuotojų skaičių, kurie stebėjimo metu dirbo X skyriuose nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp darbuotojų skaičiaus rytinėje pamainoje ir jų skaičiaus popietinėje bei naktinėje pamainose. Galime daryti prielaidą, kad šis darbuotojų pasiskirstymas yra logiškas, nes dauguma procedūrų yra vykdoma rytinėmis darbo valandomis. Įvertinus slaugomų pacientų skaičių, turi būti atitinkamas ir dirbančių slaugytojų skaičius (žr. 10-15 pav.). Vadinasi, proporcingumas tarp slaugytojų, kurios dirbo tuo metu A ir B skyriuose ir pacientų kurie gydėsi skyriuose stebėjimo metu yra išlaikytas. Šis rodiklis tiesiogiai susijęs su teikiamų slaugos paslaugų kokybe. Atlikus detalę slaugytojų pasiskirstymo pamainose analizę nustatyta, kad naktinės pamainos metu skirtumo tarp slaugytojų nebuvo rasta, todėl galima manyti, kad darbo apimtis A ir B skyriuose tuo metu buvo apylygė (p≥ 0,05).
Kadangi, klinikoje vyksta nenutrūkstamas darbo procesas ir darbas vyksta trimis pamainomis: rytine, popietine ir naktine, o popietinės ir naktinės pamainos metu neišdirbamos visos savaitės darbo valandos, BPS dirba ,,ilgadienius" arba savaitgalio naktis. Neišdirbtas pamainose savaitės darbo valandų skaičius paskirstomas pagal slenkantį darbo grafiką ir išdirbamas savaitgaliais, t.y. dirbama arba nuo 8.00 iki 20.00 val., arba nuo 20.00 iki 8.00 val. ryto. Savaitgalį A ir B skyriuose dirbusių BPS pasiskirstymas buvo sekantis, viso savaitgalio parą dirbo 21 (32,31%) BPS, iš jų 12 (57,14%) „ilgadienį“, atitinkamai, A skyriuje 5 (41,67 %) BPS, o B skyriuje 7 (58,33%) slaugytojai. Likusieji 9 (42,86%) BPS dirbo savaitgalio naktinės pamainos metu iš kurių 3 (33,33%) dirbo A skyriuje ir 6 (66,67%) B skyriuje.
Stebėtu laiko momentu buvo 6 slaugytojai kurie nedirbo palatose, iš jų 3 slaugos administratoriai, kiti 3 dirbo tik tvarstomuosiuose kabinetuose. Į skaičiavimus, „Kiek vidutiniškai tenka pacientų vienam slaugytojui“, slaugos administratoriai neįtraukti.
reglamentuojančios šias veiklas). Mums žinomi seni rodikliai, gali būti labai netikslūs ir iškraipyti gautus rezultatus.
3 lentelėje yra pateikti duomenys apie slaugomus ligonius, kurie neurochirurgijos klinikos X skyriuose gydėsi stebėjimo metu.
3 lentelė. Slaugomi pacientai stebėjimo metu (paros)
Slaugomų pacientų skaičius vienam BPS per parą
9,62 (0,39) Vidutiniškai tenka vienam BPS, x(sx).
Dažniausiai vienas BPS slaugo 10
Mažiausiai slaugo 6
Daugiausiai slaugo 15
Viso slaugomų pacientų 356 Viso dirbančių slaugytojų skaičius per parą stebėjimo metu 44 Viso dirbančių palatose slaugytojų skaičius per parą stebėjimo metu 38
Tyrimo metu pavyko sužinoti slaugytojų nuomonę, kaip turėtų skirtis „gulimų“ ir „vaikštančių“ ligonių slaugos normatyvai, tenkantys vienam slaugytojui. Jei apskaičiuotas slaugomų pacientų skaičius vienam slaugytojui būtų apie 10 (žr. 3 lentelė) ir jie visi „gulintys“ - užtikrinti kokybišką slaugą vienam slaugytojui būtų sudėtinga, skyriuose reikėtų turėti bent po vieną slaugos padėjėją, dviem slaugytojams. Jų stebėjimo metu teko matyti tik rytinėje ir popietinėje pamainose. Naktinės pamainos metu skyriuose jų nebuvo, dirbo tik valytojai.
Jeigu apskaičiuotas skaičius būtų „vaikštantys“ pacientai – tokiam pacientų kiekiui slaugytojas galėtų užtikrinti kokybišką slaugą, nes slaugos veiksmų su šiais pacientais būtų nedaug. Dalį veiksmų galėtų atlikti patys pacientai ir slaugos padėjėjai.
RYTINĖ PAMAINA POPIETINĖ PAMAINA NAKTINĖ PAMAINA 42 % * 38 % 20 %
*p ≤0,05, lyginant dirbančiuosius naktinėje ir rytinėje pamainose
9 pav. Slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas paros metu, tenkantis vienam slaugytojui Vertinant neurochirurgijos klinikos X skyrių respondentų gautus tyrimo duomenis apie slaugomų pacientų skaičių tenkantį vienam bendrosios praktikos slaugytojui atitinkamos pamainos metu, duomenų pasiskirstymas rodo, kad didžiausias slaugomų pacientų skaičius tenka slaugytojams dirbantiems naktinėje pamainoje (žr.9 pav.), atitinkamai 13,33 (0,85) (42%), mažiausiai pacientų slaugo slaugytojai dirbantys rytinės pamainos metu 6,83 (0,56) (9,69%). Iš to galima daryti prielaidą, kad naktinėje pamainoje dirbančiam BPS tenka didesnis slaugos procedūrų ir veiksmų skaičius.
SAVAITGALIO DIENA SAVAITGALIO NAKTIS
41% 59 %
10 pav. Slaugomų pacientų skaičiaus pasiskirstymas savaitgalio paros metu, tenkantis vienam slaugytojui
dirba dviem pamainomis t.y. savaitgalio dieną „ilgadienį“ po 12 val. (8.00 – 20.00) ir naktine pamaina 12 val. (20.00 – 8.00), pagal gautų tyrimo rezultatų duomenis nustatyta, kad iš viso 21 (32,31%) BPS dirbo savaitgalio parą, iš jų 12 (57,14%) dienos metu, likusi dalis BPS 9 (42,86%) naktinės pamainos metu. Analizuojant anketinius duomenis apie slaugomų pacientų skaičių tenkantį vienam slaugytojui nustatyta, kad 8,62 (1,23) paciento teko vienam BPS slaugyti savaitgalio darbo dienos metu ir 12,10 (1,25) paciento savaitgalio naktinės pamainos metu. Galima daryti prielaidą, kad naktinės pamainos metu slaugytojai iš tikrųjų turėjo didesnę slaugos apimtį, nei dienos metu, nes statistiškai reikšmingai skiriasi savaitgalį slaugomų pacientų skaičius tenkantis vienam BPS (χ2 = 11,65; p= 0,02).
Iš pateiktų rezultatų matome, kad vertinant A ir B skyriuose vienam BPS tenkantį slaugomų pacientų skaičių savaitgaliais, statistiškai reikšmingo skirtumo negauta p≥ 0,05 (žr. 10 pav.).
Apibendrinant gautus duomenis galime padaryti išvadą, kad stebėtu laiko metu BPS kurie dirba naktinės pamainos metu ir savaitgalį jų slaugomų pacientų skaičius didžiausias. Tačiau, stebimu laikotarpiu galima įžvelgti ir neigiamą administracijos požiūrį į slaugos kokybę, nes slaugos padėjėjų skyriuose dirbo labai nedaug ir dalį jų pareigybinių funkcijų turėjo atlikti slaugytoja. Tai bus detalizuota sekančiuose skyreliuose.
3.3. SLAUGYTOJŲ DARBO LAIKO SĄNAUDŲ VERTINIMAS (PAGAL IDLA)
Slaugytojų veiksmų dažnis pamainose pagal atliekamas procedūras skiriasi. Slaugytojams dirbant pamaininį darbą rytinėje, popietinėje, naktinėje pamainoje ir savaitgalio parą, viso buvo atliktos 96 slaugos procedūros, kurios sudarė 3757 slaugos veiksmų. Jų pasiskirstymo dažnumą pamainose aptariame žemiau.
Rytinė pamaina
intensyvus. Žemiau pateiksime, kaip šie veiksmai pasiskirstė skyrių ribose, panagrinėsime sugaišto laiko pasiskirstymą pagal procedūrų klasifikaciją.
A skyrius
Atlikus slaugos veiksmų klasifikaciją pagal 3.1 skyrelyje aprašytą metodiką, matome, kad didžiausią dalį, 367 (53 %) slaugos veiksmų pagal laiko sąnaudas, A skyriuje sudarė pagrindinis slaugos proceso darbas. Beveik trečdalis 193 (29%) veiksmų pagal laiko sąnaudas teko pasiruošimui dirbti, bei veiksmams susijusiems su darbo vietos aptarnavimu. Kiti veiksmai sudarė (18%) – tai veiksmai susiję su techninio aptarnavimo laiku, reglamentuotos ir nereglamentuotos pertraukos, bei veiksmai susiję su perdirbtu laiku. Pamainos metu bendrosios praktikos slaugytojai (BPS) atliko 72 skirtingas procedūras, kas sudarė 10,29 procedūros vienai BPS. Pagal jų įvairovę, didžiausias skaitlingumas yra slaugos procedūrų, kas sudarė 55 (76,39%) visų procedūrų skaičiaus, o kitos 17 (23,61%) procedūrų susiję su kitais veiksmais. Galima stebėti, kad pamainos bėgyje TCHPL laikas sudarė didžiausią laiko dalį tarp likusio slaugos proceso.
7% 16% 53% 1% 10% 13% AL PDL SLPRL TCHPL Virs DVAL
11 pav. A skyriaus slaugytojų atliekamų veiksmų pasiskirstymas pagal darbo laiko sąnaudų klasifikaciją rytinėje pamainoje
