Lina Bagdonavičienė SUAUGUSIŲ 20-64 M. AMŢIAUS GYVENTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ POKYČIAI KARANTINO METU Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Lina Bagdonavičienė

SUAUGUSIŲ 20-64 M. AMŢIAUS GYVENTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ

POKYČIAI KARANTINO METU

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Gyvensenos medicina

Studentas Mokslinis darbo vadovas

Lina Bagdonavičienė doc. dr. Vilma Kriaučionienė

(data) Mokslinis darbo konsultantas

Prof. Rima Kregţdytė

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Gyvensenos medicina)

SUAUGUSIŲ 20-64 M. AMŢIAUS GYVENTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ POKYČIAI KARANTINO METU

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2021. 96 p.

Lina Bagdonavičienė

Mokslinė darbo vadovė: doc. Dr. Vilma Kriaučionienė Mokslinė darbo konsultantė: prof. Rima Kregţdytė

Tyrimo tikslas - įvertinti suaugusiųjų 20-64 metų amţiaus gyventojų gyvensenos įpročių pokyčius

karantino metu.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti suaugusių 20-64 metų amţiaus gyventojų mitybos įpročius prieš karantiną.

2. Įvertinti suaugusių 20-64 metų amţiaus gyventojų mitybos ir maisto ruošimo įpročius karantino metu.

3. Nustatyti mitybos, fizinio aktyvumo ir alkoholinių gėrimų vartojimo sąsajas.

Tyrimo metodika: Šis tyrimas buvo tarptautinio tyrimo, koordinuojamo Granados Universiteto

tyrėjų grupės, viena iš sudėtinių dalių. Lietuvoje buvo atliekamas momentinis tyrimas vykdant nuotolinę anketinę anoniminę apklausą. Internetinė anoniminė apklausa įvykdyta 2020 m. balandţio mėn. Apklausti suaugę 20-64 metų amţiaus Lietuvos gyventojai.

Tyrimo rezultatai: Tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis respondentų prieš karantiną

nesuvalgydavo rekomenduojamo kiekio darţovių ir vaisių. Daugiau nei dešimtadalis respondentų suvartoja maţesnį kiekį ţuvies ir jos produktų. Vyrai valgė daugiau raudonos mėsos, mėsainių, dešrelių ar kitų mėsos gaminių. Dauguma respondentų karantino metu nekeitė savo gyvensenos ir mitybos įpročių, daţniausiai vartojo panašų kiekį vaisių ir darţovių, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Moterys daugiau nei vyrai suvartodavo šių produktų prieš karantiną. Gazuotų ir / ar saldintų gėrimų vartojimas nepakito, o padidėjo naminių konditerinių gaminių vartojimas. Vyrai daţniau nei moterys nurodo, kad jų alkoholinių gėrimų vartojimas padidėjo.

3

Daugiau nei pusė apklaustųjų pradėjo daugiau ir daţniau gaminti namuose. 20,6 proc. respondentų padidino kepto maisto vartojimą, daugiau nei vienas penktadalis respondentų karantino metu pasirinko kepimą keptuvėje, o daugiau nei du penktadaliai visgi rinkosi maisto troškinimą ir virimą. Vyrai daţniau renkasi alyvuogių (35,6 proc.) aliejų kepimui, lyginant su moterimis.

Maţiau nei pusė tyrimo respondentų karantino metu rečiau vartojo greitąjį maistą, beveik pusė vyrų ir moterų valgė daugiau. 59,7 proc. vyrų ir 60,8 proc. moterų fizinis aktyvumas sumaţėjo. Daugiau nei trečdalis (31,5 proc.) respondentų karantino metu priaugo svorio.

Respondentai, padidinę fizinį aktyvumą daţniau nurodė padidinę alyvuogių aliejaus, darţovių, vaisių, ankštinių darţovių vartojimą ir sumaţinę raudonos mėsos ir jos gaminių, greito maisto ir padidinę konditerinių gaminių vartojimą. Daţniau gaminantys maistą namuose karantino metu vartojo daugiau kepto maisto, daţniau uţkandţiavo, lyginant su tais respondentais, kurie gamino namuose maistą rečiau arba negamino visai. Padaţnėjęs maisto gaminimas namuose neturėjo įtakos per savaitę išgeriam vyno kiekiui.

Tyrimo išvados: Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad prieš karantiną vyrų ir moterų

mityba neatitiko sveikos mitybos rekomendacijų. Ir nors dauguma respondentų karantino metu nekeitė mitybos įpročių, bet dalies jų mityba tapo maţiau palanki sveikatai. Buvo vartojamas nepakankamas kiekis vaisių, darţovių, ankštinių darţovių ir ţuvies, taip pat per didelis kiekis gazuotų ir/ ar saldţių gėrimų, naminių konditerinių gaminių, uţkandţių, kepto maisto. Respondentai sumaţino fizinį aktyvumą.

Karantinas padarė didelį, daţniau neigiamą poveikį, nes gyvenimas tapo suvarţytu, ţmones pavertė pasyviais, norinčiais daugiau sveikatai nepalankių uţkandţių, ţmonės priaugo papildomo kūno svorio.

4

SUMMARY

Public health (Lifestyle medicine)

CHANGES IN LIFESTYLE HABITS OF THE ADULT POPULATION AGED 20-64 DURING THE LOCKDOWN

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Academy of Medicine. Kaunas, 2021. 96 p.

Lina Bagdonavičienė

Scientific supervisor: Assoc. Prof. Dr. Vilma Kriaučionienė Scientific consultant of work: Prof. Rima Kregţdytė

The aim of the research was to evaluate the changes in lifestyle habits of the adult population aged 20-64 during the lockdown.

Tasks:

1. To analyse the eating habits of the adult population aged 20-64 before the lockdown.

2. To assess the eating and cooking habits of the adult population aged 20-64 during the lockdown. 3. To determine the links between nutrition, physical activity and consumption of alcoholic

beverages.

Method of research: This research was part of an international study coordinated by a group of

researchers from the University of Granada. An instantaneous survey was conducted in Lithuania by using a remote questionnaire – anonymous survey. An online anonymous survey was conducted in April 2020. Adult Lithuanian residents aged 20-64 were interviewed.

Results of the research: The survey showed that almost a quarter of respondents were not eating

the recommended amount of vegetables and fruits before the lockdown. More than a tenth of respondents consume less fish and fish products. Men ate more red meat, burgers, sausages, or other meat products. Most respondents did not change their lifestyle and eating habits during the lockdown, and mostly used a similar amount of fruits and vegetables compared to the period before the lockdown. Women consumed more of these products than men before the lockdown. Consumption of carbonated and / or sweetened beverages did not change, but consumption of homemade confectionery increased. Men more likely than women report an increase in their alcohol consumption.

5

More than half of the respondents started cooking more often at home. 20.6 percent respondents increased their consumption of fried food, more than one fifth of respondents chose frying in a frying pan during the lockdown, and more than two-fifths still chose food stewing and boiling. Men are more likely to choose olive oil (35.6%) for frying compared to women.

Less than half of the survey respondents consumed fast food less frequently during the lockdown, and almost half of men and women ate more. Physical activity of 59.7 percent of men and 60.8 percent of women decreased. More than a third (31.5%) of respondents gained weight during the lockdown.

Respondents who increased physical activity were more likely to report increased consumption of olive oil, vegetables, fruits, legumes and reduced consumption of red meat and meat products, fast food and increased the use of confectionery. Those who cooked more frequently at home consumed more fried food during the lockdown and more frequently had snacks compared to the respondents who cooked at home less frequently or did not cook at all. Increased home cooking did not affect the amount of wine consumed per week.

Conclusions of the research: Upon summarising the results of the study, it can be stated that

before the lockdown, the diet of men and women did not meet the recommendations of a healthy diet. And although most respondents did not change their eating habits during the lockdown, some of their diets became less healthy. Insufficient amounts of fruits, vegetables, legumes and fish, as well as excessive amount of carbonated and / or sweet drinks, homemade confectionery, snacks, fried foods were used. Respondents reduced physical activity.

The lockdown has had a major, more often negative effect as life has become more constrained, people have become passive, wanting more unhealthy snacks, and have gained extra body weight.

6

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...12

1. LITERATŪROS APŢVALGA ...13

1.1 Sveikos gyvensenos svarba ...

13

1.1.1. Mityba ...

15

1.1.2. Kūno svoris ...

18

1.1.3. Fizinis aktyvumas ...

19

1.1.4. Ţalingi įpročiai ...

22

1.1.5. Gyvensenos pokyčiai karantino metu ...

24

2. TYRIMO METODIKA ...28

28

28

28

29

29

2.6. Tyrimo duomenų analizė ir duomenų apdorojimas ...

30

2.7. Tyrimo etika ...

31

3. TYRIMO REZULTATAI ...32

3.1. Tyrimo dalyviai ir jų charakteristikos ...

32

7

3.3. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai karantino metu ...

44

3.4. Mitybos, fizinio aktyvumo ir alkoholinių gėrimų vartojimo sąsajos ...

60

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...69

IŠVADOS ...75

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...76

LITERATŪRA ...77

8

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija.

VVSB – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. ŠKL – Širdies ir kraujagyslių ligos.

ES – Europos Sąjunga. KMI – Kūno masės indeksas.

9

ĮVADAS

Galima teigti, kad nuo 2020 m. pradţios pasaulis patyrė drastiškus pokyčius iššauktus pandemijos, kurią sukėlė naujas koronavirusas, dar ţinomas kaip COVID-19 [1].

Koronavirusas - vienas iš virusų, sukeliančių peršalimą ir vis dar ieškoma būdų jo išvengti. Vis dėlto yra įrodymų, kad peršalimo rizika yra didesnė esant nepakankamam miegui, stresui, nepilnavertei mitybai ir bet kokioms kitoms sąlygoms, kurios paţeidţia organizmo imuninę sistemą [2, 3].

Atsiţvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, mūsų šalies Vyriausybė neeiliniame posėdyje nutarė nuo 2020 metų kovo 16 dienos paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje [9]. Grieţtos prevencinės priemonės, įskaitant socialinį atsiribojimą, nustelbė visų kasdieninę rutiną [1].

Ši pandemija paskatino daugiausiai nukentėjusių šalių vyriausybes, tame tarpe ir Lietuvą, taikyti savo piliečiams grieţtas izoliacijos taisykles, tokias kaip darbas namuose bei įstaigų, kurių veikimas nebūtinas, uţdarymu, siekiant sulėtinti uţkrato plitimą ir taip uţkirsti kelią sveikatos prieţiūros sistemų ţlugimui. Tačiau šios priemonės turėjo įtakos bendrai gyventojų sveikatai tiek dėl fizinio krūvio apribojimų, tiek dėl mitybos pokyčių [5]. Pastebėta, kad karantinas sukelia stresą, kuris gali iššaukti emocinį valgymą, kai ţmonės linkę daug daţniau vartoti maistą, kuriame yra daug riebalų ir cukraus, o tai gali sukelti nutukimą [11] arba padidinti kitų neuţkrečiamųjų ligų riziką [6].Yra tvirtų epidemiologinių įrodymų, kad lėtinis sėdimas gyvenimo būdas kenkia sveikatai [7, 8]. Bet kuriuo atveju ir prieš šią pandemiją nepakankamas fizinis aktyvumas jau buvo apibūdintas kaip pasaulinė visuomenės sveikatos problema [5]. Ţalingi įpročiai taip pat pirmauja visuomenės sveikatos problemų trejutuke, tuo tarpu vakarų pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, alkoholis yra daţniausiai vartojamas narkotikas [4, 10].

Iki šiol Lietuvoje daugiausiai buvo analizuojami bendri gyvensenos ypatumai. Tačiau vieni svarbiausių veiksnių (alkoholinių gėrimų vartojimas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka), lemiančių pilnavertę sveikatą, vis dar lieka labai aktuali tema todėl, kad mūsų šalies gyventojų gyvensena anaiptol negali būti vadinama sveika. Ţinoma, vien valgant sveiką maistą neuţtikrinama gera sveikata, bet sudaromos tinkamos sąlygos ją išsaugoti ir stiprinti.

Išvardintos aktualios ir mokslo neišspręstos visuomenės sveikatos problemos rodo, kad būtina tęsti mokslinius tyrimus, atskleidţiančius fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, rizikingos elgsenos problemas.

Kiek mums ţinoma, tai yra pirmas tyrimas apie mitybos įpročių pokyčius COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje ir tai yra tarptautinio COVIDIET tyrimo dalis. Tyrimų, vertinančių Lietuvos gyventojų

10

mitybos ir maisto ruošimo įpročius karantino metu dar nėra buvę, todėl mūsų tyrimas gali būti įnašas į tolimesnį šios teorijos vystymą. Įvertinti mitybos ir maisto ruošimo įpročiai karantino metu atkreips dėmesį į vis dar egzistuojančias mitybos problemas bei galimai paskatins ieškoti šioms problemoms sprendimo.

Šio darbo autorė dalyvavo duomenų rinkime ir kartu su vadove bei kitais tyrėjais rengė straipsnį Associations between Changes in Health Behaviours and Body Weight during the COVID-19 Quarantine in Lithuania: The Lithuanian COVIDiet Study. Nutrients 2020, 12(10), 3119.

Mūsų atliekamo tyrimo tikslas yra ištirti kokius mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčius ţmonėms sukelia karantinas bei išsiaiškinti fizinio aktyvumo sąsajas su mityba ir alkoholiu.

11

Padėka

Noriu padėkoti mokslinei darbo vadovei doc. dr. Vilmai Kriaučionienei, kuri padėjo parengti darbą.

Noriu padėkoti mokslinei darbo konsultantei Prof. Rimai Kregždytei, kuri dalinosi savo turimomis žiniomis.

12

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas - įvertinti suaugusiųjų 20-64 metų amţiaus gyventojų gyvensenos įpročių pokyčius

karantino metu.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti suaugusių 20-64 metų amţiaus gyventojų mitybos įpročius prieš karantiną.

2. Įvertinti suaugusių 20-64 metų amţiaus gyventojų mitybos ir maisto ruošimo įpročius karantino metu.

13

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Sveikos gyvensenos svarba

Nors sveikos gyvensenos privalumai sveikatai ţinomi jau seniai, laikytis rekomenduojamų gyvenimo būdo pokyčių daţnu atveju yra sunku [12]. Sveika gyvensena ir mityba jaunesniame ir vidutiniame amţiuje yra pagrindiniai vėlesnio amţiaus be lėtinių ligų veiksniai [18, 23].

Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad daugelis ţmonių, kurie paveikti lėtinių ligų, turi daug bendrų gyvenimo ar elgesio būdo bruoţų (pvz. rūkymas, netinkama mityba, nutukimas ar fizinis neveiklumas). Nustatyta, kad šie veiksniai yra pagrindiniai bendrojo mirštamumo veiksniai [13, 17].

Jeigu ţvelgtume dešimt metų atgal, didţiausias sveikatos rizikos veiksnys Rytų Europoje buvo alkoholio vartojimas, tuo tarpu Vidurio Europoje - aukštas kraujospūdis [16]. Nors pasaulis tobulėja, bet kol kas situacija negerėja ir kaip ir buvo prognozuota, širdies ir kraujagyslių ligos (toliau ŠKL) - XXI amţiaus grėsmė pasaulio gyventojų sveikatai [13].

ES valstybių narių ir ES politikos prioritetas yra maţinti lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, ŠKL, vėţys ir psichiniai sutrikimai, sergamumą laikantis dietos ir sveiko gyvenimo būdo [14, 18]. Apskaičiuota, kad lėtinių ligų gydymas ES ekonomikai kainuoja 115 milijardų eurų arba 0,8% BVP per metus, o tai reiškia, kad tam išleidţiama apie 70–80% visos ES sveikatos prieţiūros biudţeto.

ES priklausančios valstybės turi pakankamai ţinių apie veiksmingas ŠKL, insulto ir 2 tipo diabeto prevencijos bei valdymo priemones. Jeigu visa tai būtų naudojama efektyviai, lėtinių ligų paplitimą pavyktų suvaldyti. Europoje taip pat vykdomos iniciatyvos, kurių tikslas sumaţinti lėtinių ligų naštą.

Kiekviena valstybė turi savo mitybos piramidę, sudarytą atsiţvelgiant būtent į jos nacionalinius ypatumus. Lietuva taip pat turi „Maisto pasirinkimo piramidę“, kuri skirta gyventojų (ypatingai vaikų) taisyklingos mitybos įpročių ugdymui ir yra sudaryta remiantis kitų šalių pavyzdţiais. Ši piramidė sudaryta pakankamai neseniai ir jos esmė: 8 stiklinės vandens (tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis), o aplink piramidę – fizinio aktyvumo figūros. Apatinis piramidės aukštas suskaldytas į dvi grupes: vienoje liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – darţovės ir vaisiai. Jų ţmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Antrame piramidės aukšte – mėsos ir pieno produktai. Nedidelę šio aukšto dalį uţima aliejus bei riešutai. Šiame aukšte išdėstytų produktų reikia vartoti kasdien arba rečiau,

14

bet saikingai. Piramidės viršūnėje yra tie produktai (saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus, druska), kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir maţais kiekiais [14].

Galima teigti, kad vienas iš Europos Sąjungos teisės reglamentų, skirtų teiginiams apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, skelbiantis, kad “įvairi ir subalansuota mityba yra būtina geros sveikatos sąlyga ir pavieniai produktai yra santykinai svarbūs bendrai mitybai”, taip pat daro savo indėlį į ţmonių sveikatą, nes produktų gamintojai turi vartotoją informuoti apie prekės ar produkto sudėtines dalis, o tada vartotojas gali daryti sprendimus ar palanku jam įsigyti siūlomą variantą [15].

Remdamiesi slaugytojų sveikatos tyrimu, kuris buvo atliekamas 34 metus, bei sveikatos prieţiūros specialistų tolesniu tyrimu, Yanping Li ir kt. 2018 m. padarė išvadą, kad laikantis penkių, teigiamai veikiančių gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip tabako atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikatai palankus maistas, svorio kontrolė ir saikingas alkoholio vartojimas, vidutinio amţiaus ţmonėms galima prailginti gyvenimo trukmę. Buvo apskaičiuota, kad laikantis minėtų sveikos gyvensenos veiksnių, JAV suaugusių moterų ir vyrų gyvenimo trukmė prailgėja 14,0 ir 12,2 metų, palyginti su asmenimis, kurie savo gyvenime netaiko nei vieno riziką maţinančio veiksnio. Padidėjęs fizinis krūvis, nerūkymas ar sumaţėjęs rūkymo kiekis, jei rūkoma, sveika mityba, saikingas alkoholio vartojimas ir optimalus kūno svoris buvo susiję su ilgesne gyvenimo trukme [22].

Tyrimas, kurio metu atsitiktinai paskirstytas metforminas, placebas ir sveikos gyvensenos intervencijos, parodė, kad ţmonėms su padidinta rizika sirgti antro tipo cukriniu diabetu, intervencija su gyvensena buvo veiksmingesnė nei metforminas. Svarbu tai, kad gyvenimo būdo pranašumas, palyginti su metforminu, buvo didesnis vyresnio amţiaus ţmonėms ir tiems, kurių kūno masės indeksas buvo maţesnis nei jaunesniems ţmonėms ir tiems, kurių kūno masės indeksas buvo didesnis [19].

Įvertinus tiek genetinę, tiek nesveiko gyvenimo būdo riziką tarp 55 685 dalyvių iš trijų būsimų kohortų ir vieno skerspjūvio tyrimo, nustatyta, kad sveikos gyvensenos laikymasis buvo susijęs su ţymiai sumaţėjusia vainikinių arterijų ligos rizika kiekvienoje genetinės rizikos kategorijoje [21].

Kad mityba ir fizinis aktyvumas susiję, byloja ir prieš tai minėta Lietuvos mitybos piramidė: nesilaikant šio balanso – kaloringai maitinantis bei maţai judant – gręsia antsvoris arba kitos lėtinės ligos. Suaugusiam ţmogui rekomenduojama per dieną aktyviai judėti bent pusę valandos, o vaikams – ne maţiau kaip valandą taip, jog sušiltum ir pagreitintum širdies darbą [14].

Apibendrinant, daugybė tyrimų parodė sveikos gyvensenos svarbą ir beveik visi jie kalba apie tuos pačius penkis pagrindinius faktorius, lemiančius gerą sveikatą. Gydyti lėtines ligas kainuoja daug

15

finansinių resursų ir laiko, todėl verta šviesti visuomenę, kad sveika gyvensena taptų kasdieniu gyvenimo būdu.

1.1.1. Mityba

Mityba - tai sveikatos palaikymo ir organizmo vystymosi dalis. Sveikatai palankesnė mityba lemia geresnę kūdikio, vaiko ir motinos sveikatą, stipresnę imuninę sistemą [25]. Mitybos įpročiai ankstyvoje vaikystėje yra pagrindinis su mityba susijusių lėtinių ligų prevencijos komponentas [40].

Tuo tarpu nepilnavertė mityba sukelia daug sveikatos problemų. Šiomis dienomis pasauliui tenka dvi naštos, atsiradusios dėl mitybos kraštutinumų: tai yra nepakankama mityba ir antsvoris [24].

Polinkis persivalgyti yra daţnas reiškinys nepriklausomas nuo vaikų ar suaugusiųjų kūno svorio, lyties ir ar tas ţmogus laikosi dietos ar jos nesilaiko [25]. Vis daţniau nuolatinis persivalgymas lyginamas su narkotikų vartojimu todėl, kad persivalgymas rodo ţmogaus fizinę ir psichologinę priklausomybę nuo maisto, kuriame gausu riebalų ir cukraus. Toks elgesys susijęs su atlygio principu. Šis principas veikia taip, kad pradţioje maisto vartojimas turi teigiamą, malonų, ir neigiamą, kaţkiek paguodţiantį poveikį, kuris organizmui padeda susidoroti su stresu. O vėliau, vis pasikartojantis tokio maisto, kaip siekimo išvengti neigiamų emocijų, vartojimas daţnai tampa nuolatiniu ţmogaus palydovu. Galima teigti, kad prislėgta nuotaika, nerimas ir stresas yra glaudţiai susiję su priklausomybe nuo maisto [26, 27].

Papildant ankstesnę mintį, Minati Singh atkreipia dėmesį į biologinius veiksnius, įtraukiančius centrinę ir periferinę sistemas dviejomis kryptimis, siejančiomis maisto vartojimą, nuotaiką ir nutukimą. Yra daugybė ţmonių, kuriems sunku nustoti valgyti tam tikros kategorijos maisto produktus netgi tada kada jie nėra alkani. Šis pasikartojantis komfortiško maisto, kuriame gausu angliavandenių, daug riebalų ir cukraus, valgymas lemia nutukimą [29].

Maisto vartojimo įpročiai JAV per pastaruosius kelis dešimtmečius kardinaliai pasikeitė dėl daugelio prieţasčių. Per šį laikotarpį buvo padaryta didelė paţanga maisto perdirbimo ir konservavimo technologijose, kurios leido ilgiau laikyti paruoštus perdirbtus maisto produktus [30]. Dabartinė nutukimo „epidemija“ taip pat daţnai siejama su augančia uţkandţių tendencija [28].

Tyrimai rodo, kad perdirbtas maistas prisideda prie augančio svorio, tuo tarpu neperdirbti maisto produktai gali turėti įtakos svorio netekimui [32]. Vanduo maiste taip pat yra svarbus, nes maţina maisto produktų energetinį tankį, taip produktui pridėdamas svorio, bet ne energijos [31].

16

Pastebėta, kad 1994–2002 m. Lietuvos gyventojų mityba kito ir tapo sveikesnė. Tyrimas, kurio metu buvo koncentruojamasi į tai, kaip mityba ir išsilavinimas yra susiję, parodė, kad sveikesnius maisto produktus daţniau renkasi moterys arba aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys. Aukštesnio išsimokslinimo ţmonių mityba labiau atitiko PSO rekomendacijas palyginti su ţemesnio išsimokslinimo ţmonėmis. Bet teigti, kad aukštesnis išsilavinimas visada lėmė sveikesnius mitybos įpročius, negalima. Lygindami nebaigto vidurinio ir turinčius aukštąjį išsilavinimą ţmones, pastebėta, kad pastarieji daţniau vartojo sviestą, vyrai daţniau valgė fermentinį sūrį, moterys rečiau rinkosi juodą duoną, o košių valgymo įpročiai nuo išsilavinimo nepriklausė [33].

Tyrimas, nagrinėjantis Čekijos, Lenkijos, Suomijos ir Rusijos gyventojų mitybą parodė, kad geriausius sveikos mitybos įpročius turi čekų moterys, o toliau - lenkų ir suomių moterys. Kiek maţesniais balais pasigirti gali čekų ir lenkų, surinkusių vienodą balą, vyrai bei suomių vyrai. Ne daug sveikos mitybos įpročių turi rusės moterys, o maţiausiai – jų vyrai. Palyginti su vyrais, daug didesnė moterų dalis laikėsi mitybos rekomendacijų dėl vaisių ir grūdų duonos vartojimo, o Suomijos tyrime - dėl darţovių vartojimo.

Iš trijų socialinių ir ekonominių rodiklių ekonominiai sunkumai parodė nuosekliausią ryšį su maitinimosi įpročiais. Kalbant apie pilno grūdo duonos vartojimą, dalyviai, turintys aukštą išsilavinimą, aukštą profesinę klasę ir neturintys ekonominių sunkumų, daţniausiai vartojo rupią duoną – tai ypatingai būdinga lenkų vyrams. Priešingai, Čekijos ir Suomijos vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą ar profesinę klasę, rečiau vartojo rupios duonos nei tie, kurie turi ţemesnį išsilavinimą ar profesinę klasę.

Šiame tyrime stipriausias teigiamas vaisių vartojimo ir socialinės ekonominės padėties ryšys buvo nustatytas Rusijos imtyje. Visa tai paaiškinama tuo, kad galimai Novosibirske švieţi vaisiai yra sunkiau prieinami, todėl jų kaina yra reikšmingas vaisių vartojimo veiksnys [34].

Jeigu kalbėtume apie sveikatai palankaus maisto pasirinkimą, Vidurţemio jūros dieta galėtų būti pavyzdţiu, nes ji yra pripaţinta veiksmingiausia iš daugelio kitų, siekiant uţkirsti kelią nutukimo sukeltoms ligoms gydyti [35]. Laikantis Vidurţiemio jūros dietos, vartojami produktai, turintys daug antioksidantų, kurie lėtina lėtinių ligų vystymąsi ir teigiamai veikia ilgaamţiškumą [38, 39]. Atlikus sisteminę apţvalgą, Vidurţemio jūros dieta buvo įvertinta kaip labiausiai priimtinas mitybos pavyzdys, apsaugantis nuo koronarinės širdies ligos [36]. Mitybos rekomendacijos, pagrįstos nukrypimu nuo vakarietiškų mitybos įpročių prie Vidurţemio jūros dietos, taip pat gali sumaţinti krūties vėţio riziką [37].

17

Apibendrinus tyrimų, atliktų penkiolikoje Europos valstybių, duomenis, nurodoma, kad daugumoje valstybių vaisių ir darţovių vartojimas proporcingai augo didėjant išsimokslinimo lygiui [41]. Šiuos rezultatus papildo kito tyrimo rezultatai - darţovių suvartojimas padidėjo dėl išsilavinimo ir fizinio aktyvumo bei vartojant nesočiųjų, daugiausiai mononesočiųjų riebalų rūgščių [42].

Kalbant apie pasaulio šalių maitinimosi įpročius, įdomus pavyzdys yra kinų dieta, kuriai būdingas didelis augalinio maisto ir angliavandenių suvartojimas, sūdytos darţovės, tačiau maţas gyvūninių baltymų kiekis. Kinijoje neabejotinai tikima darţovių ir tofu nauda (tai rodo senas kinų posakis „darţovės ir tofu palaiko jūsų sveikatą“). Todėl nenuostabu, kad net 80 proc. pagyvenusių ţmonių valgo pupeles. Taip pat Kinija turi savo mitybos gaires, kuriose raginama kasdien vartoti grūdus, ţuvį, paukštieną, mėsą, kiaušinius ir kitus gyvūninės kilmės maisto šaltinius; taip pat darţoves; vaisius, pieno ir jau minėtus sojos produktus [43].

2013 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau VVSB) atliktas tyrimas parodė, kad daţniau pusryčiauja moterys ir vyresnio amţiaus apklaustieji, taip pat jie daţniau valgo 4 arba daugiau kartų per dieną. Jei nevertintume nedidelių uţkandţiavimų, kone kas ketvirtas respondentas (23,6 proc.) teigė valgantis tik du kartus per dieną ar dar rečiau. Tris kartus per dieną valgantys nurodė daugiau nei pusė (58,3 proc.) apklaustųjų.

Lyginant vyrus ir moteris, didesnė dalis moterų nurodė vartojusios maţiau riebalų, taip pat keitė vartojamų riebalų rūšį, vartojo maţiau cukraus, druskos, o darţovių valgė daugiau. Limonadų visiškai nevartojo beveik pusė respondentų (49,5 proc.), grūdų košių – beveik penktadalis (24,7 proc.) atsakiusiųjų [44].

Apibendrinant, gyvenimo tempas diktuoja sąlygas ir ţmonių mitybai. Nieko nebestebina diagnozė „emocinis valgymas“ arba „priklausomybė nuo maisto“, taip pat jau minėti mitybos kraštutinumai: badas arba persivalgymo sukeltas nutukimas. Siekiant sumaţinti Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumus, šalia kitų sveikatos stiprinimo priemonių, būtina gerinti jų mitybą, ypatingą dėmesį skiriant ţemesnio išsimokslinimo ţmonėms. Taip pat, nors nėra akcentuojama, labai svarbu atkreipti dėmesį į psichologinę ţmogaus būseną ir kaip ji veikia maisto produktų pasirinkimus.

18

1.1.2. Kūno svoris

Kūno masės indeksas (toliau KMI) – tai svorio ir ūgio indeksas, labai daţnai naudojamas klasifikuoti antsvorį ar nutukimą turinčius suaugusius [46]. KMI apskaičiuojamas asmens svorį kilogramais, padalinus iš jo ūgio metrais kvadratu (kg / m2). PSO apibrėţia, kad suaugusieji, kurių KMI didesnis arba lygus 25, turi antsvorį, o tie, kurių KMI didesnis arba lygus 30 – nutukimą [47].

Nėra tikslinga visais atvejais pasikliauti KMI, nes asmenys, turintys tą patį KMI, gali turėti skirtingą riebalų masę. Indeksas, neįskaitant lyties ir amţiaus, linkęs pamaţinti riebalinę masę jauniems ţmonėms ir padidinti vyresnio amţiaus ţmonėms [46]. Visgi ţenkliai padidėjęs KMI rodiklis yra pagrindinė lėtinių neinfekcinių ligų prieţastis. Akcentuojama, kad smarkiai didėjant KMI taip pat išauga rizika susirgti:

• širdies ir kraujagyslių ligomis (daugiausia širdies ligomis ir insultu); • diabetu;

• raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais (ypatingai osteoartritu);

• kai kuriais vėţiais (įskaitant endometriumo, krūties, kiaušidţių, prostatos, kepenų, tulţies pūslės, inkstų ir storosios ţarnos) [45, 53].

PSO pabrėţia, kad nutukimas vaikystėje susijęs su didesne nutukimo, priešlaikinės mirties ir negalios tikimybe suaugus [45]. Pagrindinės nutukimo prieţastys daţniausiai yra sėslus gyvenimo būdas, epigenetiniai veiksniai ir per didelis kalorijų kiekis vartojant maistą ir gėrimus [52].

Nutukimas siejamas su didesne krūties vėţio išsivystymo rizika, ypatingai moterims po menopauzės ir su blogesnėmis ligos baigtimis bet kokio amţiaus moterims [48].

Svarbu nepamiršti, kad net ir sveiko ţmogaus svorio svyravimai paros eigoje galimi iki 2 kg. ir tai yra susiję su kasdieniu fiziologiniu vandens kiekiu, mitybos ir šalinimo pokyčiais. Vėlgi, poros kilogramų svyravimai dar nereiškia raumenų ar riebalų masės padidėjimo ar sumaţėjimo [46].

Nuo 1980 m. nutukimo paplitimas padvigubėjo daugiau nei 70 šalių bei nuolat didėjo kitose šalyse. Dėl didelio KMI visame pasaulyje mirė 4,0 milijonai ţmonių, daugiau nei du trečdaliai mirčių, susijusių su dideliu KMI, įvyko dėl ŠKL. 2015 m. paskelbta, kad JAV ir Filipinuose gyvena daugiausiai nutukusių suaugusiųjų [49].

Remiantis PSO duomenimis, nutukimo paplitimas visame pasaulyje nuo 1975 iki 2016 m. išaugo beveik tris kartus. 2016 m. daugiau nei 1,9 milijardo 18 metų ir vyresnių suaugusiųjų turėjo antsvorį. Iš jų daugiau kaip 650 milijonų suaugusiųjų buvo nutukę [45].

19

Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei du trečdaliai suaugusiųjų priskiriami antsvoriui (KMI yra 25,0–29,9 kg / m2), o daugiau nei trečdalis - nutukusiems (KMI - 30 kg / m2 ir didesnis) [50].

Klinikinis dietos apibrėţimas yra tiesiog visas suvartojamo maisto kiekis per tam tikrą laikotarpį, bet daugelis ţmonių mano, kad dieta yra kaip trumpalaikė intervencija, norint pasiekti tokį tikslą kaip svorio metimas. Šio tipo dietos daţnai siejamos su netvariais ar nesveiko maisto apribojimais, kurie gali sumaţinti ilgalaikį šių intervencijų efektyvumą. Kitiems dieta yra būtina medicininė terapija. Kai kurie asmenys laikosi tam tikrų dietų, nes tiki, kad tai yra sveikesnis mitybos būdas, o kiti ţmonės vengia tam tikrų maisto produktų, tokių kaip mėsa, pieno produktai ar kiaušiniai, dėl religinių apribojimų ar susirūpinimo gyvūnų gerove ir aplinka [51].

Teigiama, kad maţai kalorijų turinčios dietos padeda greitai sumaţinti kūno svorį, bet nutylima apie tai, kad tik nedaugelis sugeba svorį išlaikyti nepakitusį, nes ribojant kalorijų kiekį, alkis didėja, o medţiagų apykaita – lėtėja [52]. Sveikų uţkandţių vartojimas taip pat daţnai veikia sotumą ir skatina apetito kontrolę, o tai taip pat gali sumaţinti nutukimą [55].

Hormonai grelinas ir leptinas sąveikaudami su pagumburiu, turi įtakos sotumui ir alkiui. Tyrimo metu pastebėta, kad antsvorį ir (arba) nutukimą turintys vyrai pasiţymi daug didesniu leptino / grelino santykiu nevalgius, taip pat po kiekvieno iš trijų valgymų, palyginti su normalaus kūno svorio dalyviais [56].

Apibendrinant, šiuo metu visuomenėje vyrauja kūno kultas ir vargu ar rastume daug ţmonių, neţinančių KMI apibrėţimo. Valstybės institucijos turėtų kuo daugiau investuoti į piliečių švietimą apie teisingą kūno svorio sampratą, apie teisingus būdus kaip pasiekti sveikatą per normalaus kūno svorio išlaikymą. Tik turėdami tvirtą teisingų ţinių bagaţą, ţmonės sugebėtų uţtikrinti sveiką senėjimą ir sveiką ateitį savo vaikams.

1.1.3. Fizinis aktyvumas

Fizinis pasyvumas yra vienas iš 10 didţiausių visų ligų rizikos veiksnių ir jis sukelia apie 9% visų mirčių pasaulyje, kurios sąlygoja rimtus sveikatos, ekonominius, aplinkos ir socialinius padarinius [57].

Atsiranda vis daugiau naujų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra labai svarbus veiksnys, padedantis sėkmingai reguliuoti kūno svorį liesiems ir nutukusiems asmenims [58] bei naudingas veiksnys ankstyvos mirties prevencijai [43].

20

Pasak Jungtinės Karalystės sveikatos departamento, ne visi ţmonės supranta, kad fizinis aktyvumas teikia naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai bei padeda išvengti arba valdyti daugiau nei 20 lėtinių ligų (tarp jų ir kai kuriuos vėţius, širdies ligas, 2 tipo diabetą ir depresiją.) Būtent Jungtinėje Karalystėje fizinis neveiklumas lemia vieną iš šešių mirčių - pagal statistiką apie 34 proc. vyrų ir 42 proc. moterų yra nepakankamai aktyvūs [59].

Tyrimai apie prostatos vėţio ir fizinio aktyvumo sąsajas rodo, kad vyrai, prieš ir po diagnozės buvę fiziškai aktyvesni, išgyveno ilgiau arba tai buvo susiję su maţesne mirties rizika [60, 61].

Vyresnių ţmonių, ypatingai virš 70 metų tarpe didelė problema yra sarkopeninis nutukimas. Sarkopeninio nutukimo metu laipsniškai didėja kūno riebalų ir analogiškai maţėja raumenų masė (arba kitaip - skeleto raumenys atrofuojasi ir tampa vis silpnesni). Šiuo atveju fiziniai pratimai yra labai svarbūs, nes jie didina raumenų masę, net jeigu kūno svoris ir nepasikeičia. Pavyzdţiui, Jungtinėje Karalystėje prieš atliekant chirurginį gydymą, pacientai, turintys nutukimą, daţniausiai siunčiami į pre - reabilitaciją, kurios tikslas – pagerinti ţmogaus raumenų būklę. Todėl sarkopenija ir sarkopeninis nutukimas turėtų būti laikomi neuţkrečiamųjų ligų, valdymo bendruomenėje, dalimi [61].

Tęsiant temą apie vyresnių ţmonių judėjimą, yra įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda pagerinti fizines ir psichines funkcijas, taip pat panaikinti kai kuriuos lėtinių ligų padarinius. Ir nors fizinio aktyvumo nauda vis daţniau publikuojama ţiniasklaidos ir kitų informacinių sistemų pagalba, kaip pavyzdys, dauguma vyresnio amţiaus ţmonių toje pačioje Jungtinėje Karalystėje neatitinka minimalaus fizinio aktyvumo lygio, reikalingo sveikatai palaikyti. Dėl sėslaus gyvenimo būdo, per anksti pasireiškia negalavimai, ligos ir kūno silpnumas. Įrodymais grindţiama, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra saugus sveikiems ir silpniems vyresnio amţiaus ţmonėms. Reguliariai atliekant judėjimo pratimus, pavyzdţiui, pradedant nuo maţo intensyvumo vaikščiojimo, sumaţėja rizika sirgti pagrindinėmis širdies ir kraujagyslių bei medţiagų apykaitos ligomis, nutukimu, sumaţėja kritimų rizika, paţinimo sutrikimai, osteoporozės grėsmė ir raumenų silpnumas [63].

Palyginti su neaktyviais dalyviais, vidutinis arba didelis aktyvumas bent kartą per savaitę buvo susijęs su sveiku senėjimu (pratimus pritaikius individualiai ţmogui). Tapimas aktyviu ar išlikimas aktyviu buvo susijęs su sveiku senėjimu, palyginti su likusiais neaktyviais dalyviais stebėjimo metu [13].

Į kitą tyrimą įtraukta 30 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų ir nagrinėta fizinio aktyvumo ir mitybos intervencijų įtaka pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu (60 metų ir vyresniems pacientams). Matyti, kad įgyvendinamos fizinio aktyvumo programos (aerobiniai, atsparumo, lankstumo

21

ir kombinuoti pratimai) kartu su mitybos programomis, į kurias įeina daugiau darţovių, grūdų, ankštinių augalų, vaisių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, maţą glikemijos indeksą turintys produktai, probiotikai, vitamino D papildai ir edukaciniai uţsiėmimai apie diabetą, pagerina gliukozės kiekį kraujyje, taip pat lipidų profilį pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu [64].

Epidemiologiniai didelių kohortų tyrimai patvirtina, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su sumaţėjusiu mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei hospitalizacija dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Bėda ta, kad šis teigiamas mankštos treniruočių poveikis nepriklauso nuo genetinės kilmės ir yra pastebimas tik tuo atveju, jei treniruočių programa nėra pristabdyta ilgesnį laiką. Fiziologiniu ir molekuliniu lygmeniu mankšta daro įtaką kraujagyslių sistemai ir griaučių raumenims. Remiantis epidemiologiniais stebėjimais, galima daryti išvadą, kad aktyvus gyvenimo būdas yra susijęs su maţesne širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika. Vėlgi, su mankšta susijusi nauda sveikatai akivaizdi tik tuo atveju, jei fizinis aktyvumas palaikomas visą gyvenimą. Šis teigiamas mankštos treniruočių poveikis taip pat pastebimas atliekant antrinę profilaktiką pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nepriklausomai nuo amţiaus ir ligos sunkumo. Deja, genetinis poveikis mankštos sukeltai naudai sveikatai yra menkas, todėl teigiamas poveikis pasireiškia tik aktyvia mankštos forma. [65].

Niujorko širdies asociacijos II ir III klasės lėtiniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar per 10 metų vidutinio intensyvumo mankšta gali pagerinti funkcinius gebėjimus ir gyvenimo kokybę. Šiam, atsitiktinių imčių, kontroliuojamam bei kardiologo stebimam tyrimui pasirinkti sergantys lėtiniu širdies nepakankamumu pacientai, kurių būklė stabili. Vėliau pacientai atsitiktine tvarka suskirstyti į 2 grupes. Apmokyta grupė 10 metų dalyvavo mankštos programoje, o kontrolinei grupei, neįtrauktai į fizinės veiklos uţsiėmimus, ta programa nesuteikta. Apmokyti pacientai buvo raginami sportuoti bent pora kartų per savaitę, atliekant aerobinius pratimus tokiu pat širdies ritmu kaip ir kituose dviejuose priţiūrimuose uţsiėmimuose. Pacientai taip pat turėjo galimybę konsultuotis dėl tabako atsisakymo, streso kontrolės ir mitybos pokyčių.

Rezultatai parodė, kad per 10 metų, mankšta itin pagerino funkcinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę. Šie pokyčiai pastebimi tapo po 12 mėnesių tyrimo ir išsilaikė 10 metų. Aerobinių pratimų teigiamas poveikis pastebėtas vidutinio intensyvumo metu: 2 priţiūrimi uţsiėmimai per savaitę ir trečias uţsiėmimas be prieţiūros [66]. Manoma, kad fiziškai aktyvus ţmogus labiau kontroliuoja savo mitybą, todėl sportas gali būti laikomas vienu iš apsauginių veiksnių nuo tabako bei alkoholio vartojimo [74].

22

Apibendrinant, nejudrumas tampa daugelio gyvenimo būdu. Su maistu gauname daug energijos, tuo tarpu išeikvojame jos nepakankamai. Verta aktyviai skatinti ţmones reguliariai judėti, taip uţkertant kelią ligoms ir negalavimams ir tuo pačiu maţinant išlaidas sveikatos prieţiūros srityje.

1.1.4. Ţalingi įpročiai

Alkoholio daroma ţala yra pagrindinis ES visuomenės sveikatos rūpestis. Net saikingas alkoholio vartojimas padidina tam tikrų širdies ligų, kepenų ligų ir vėţio riziką, o daţnas didelių alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti priklausomybę [68].

Pasaulyje daugiau nei ketvirtadalis (26,5 proc.) visų 15–19 metų amţiaus asmenų yra alkoholikai. Amerikos, Europoje ir Vakarų Ramiojo vandenyno mokyklų apklausos rodo, kad alkoholio vartojimas pradedamas anksčiau nei 15 metų ir skirtumai tarp vartojančių berniukų ir mergaičių yra labai maţi [69].

PSO duomenimis, 2016 m. dėl ţalingo alkoholio vartojimo mirė apie 3 mln. (5,3% visų ţmonių mirčių) ţmonių visame pasaulyje. Nelaimingi atsitikimai ar smurtas - kitos suaugusių ţmonių, vartojančių alkoholį, mirties prieţastys. Mirtingumas nuo alkoholio vartojimo yra didesnis nei tokių ligų kaip tuberkuliozė, ŢIV / AIDS ir diabetas [69]. Alkoholio vartojimas yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika [70], taip pat, vartojamas didelėmis dozėmis siejamas su padidėjusia bandymo nusiţudyti tikimybe [10, 71, 72].

Viename iš tyrimų nurodoma, kad alkoholio vartojimas buvo labiau paplitęs tarp nesusituokusių lietuvių ir suomių vyrų bei suomių moterų. Besaikis alkoholio vartojimas buvo labiau paplitęs tarp maţiau išsilavinusių Estijos ir Latvijos vyrų, taip pat tarp jaunesnių ir maţiau išsilavinusių moterų visose šalyse. Gausus alkoholio vartojimas visose šalyse buvo labiau paplitęs tarp jaunesnių abiejų lyčių respondentų, taip pat tarp geriau išsilavinusių moterų visose šalyse, išskyrus Latviją, kur tai būdavo daţniau tarp maţiau išsilavinusių moterų ir vyrų. Priešingai, stiprių gėrimų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp labiau išsilavinusių suomių vyrų, o Lietuvoje ir Estijoje vyrų alkoholio vartojimas nesiskyrė nuo išsilavinimo lygio [73].

Didţiausias alkoholio suvartojimas vienam gyventojui yra stebimas PSO Europos regiono šalyse. Europos regione jis sumaţėjo nuo 12,3 litro 2005 m. iki 9,8 litro 2016 m. [69].

Lietuvos Higienos instituto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo 2018 m. rodiklių suvestinės – ataskaita parodė, kad suaugusieji, kurie per paskutines 30 dienų kasdien vartojo alkoholinius gėrimus sudarė 1,5

23

proc., o suaugusieji, kurie per paskutinius 12 mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir daţniau - 15,7 proc [74].

2013 m. VVSB atliktas tyrimas parodė, kad kasdien alkoholinius gėrimus nurodė vartojantys 3,9 proc., kelis kartus per savaitę – 31,3 proc. visų alkoholį vartojančių respondentų [44]. Gera ţinia ta, kad bet koks suvartoto alkoholio dozės sumaţinimas bent iki 10 g per dieną, sumaţins su alkoholiu susijusios mirties riziką [75].

Tabakas yra antra pagrindinė mirties prieţastis pasaulyje ir šiuo metu lemia maţdaug vieno iš dešimties suaugusiųjų mirtį visame pasaulyje. Cigarečių rūkymo epidemija įvardijama kaip viena didţiausių XX amţiaus visuomenės sveikatos katastrofų, per kurią miršta daugiau kaip 20 milijonų ţmonių. Skelbiama, kad 22 proc. pasaulio gyventojų, vyresnių nei 15 metų, yra rūkaliai [75].

Tas pats 2013 m. VVSB tyrimas parodė, kad apţvelgiant ţalingus įpročius, rūkančių cigaretes buvo 26,1 proc., cigarus ir pypkę – 1 proc. respondentų. Daţniau rūkymą rinkosi jaunesnio amţiaus asmenys. Cigaretes rūkė 35,9 proc. vyrų ir 17,8 proc. moterų. Iš rūkančių cigaretes, 93,1 proc. apklausos dalyvių nurodė jas rūkantys kasdien [44].

Remiantis gyventojų cigarečių rūkymo įpročiais Lietuvoje bei lyginant 2005 m. ir 2014 m., rūkymo kasdien įpročiai 2014 m. turi tendenciją maţėti. Kalbant apie tuos pačius 2014 m, kasdien rūkantys vyrai sudaro 33,6 proc apklaustųjų, tuo tarpu moterys gerokai maţiau – 9,2 proc. [80].

Šiuo metu labai išpopuliarėjo elektroninės cigaretės, kurios 2003 m. sukurtos Kinijoje, o 2006 m. šios cigaretės pateko į Jungtinių Valstijų rinkas [77]. Elektronines cigaretes daugelis vertina kaip sveikesnę alternatyvą standartinėms cigaretėms [78, 79], tačiau atlikus tyrimus, neigiamas elektroninių cigarečių poveikis pastebėtas plaučių, širdies ir kraujagyslių bei imuninėje sistemose [79].

Tyrimai Japonijoje rodo, kad cigarečių rūkymas yra susijęs su padidėjusia antro tipo cukrinio diabeto rizika [81], tyrimas, atliktas su jaunais vyrais nurodo, kad nustatytas stiprus dozės ir atsako ryšys tarp kasdien surūkomų cigarečių skaičiaus ir išeminio insulto [82]. Remiantis dozės ir atsako metaanalize, kiekvieną kartą padidinant rūkymą penkiomis cigaretėmis per dieną, insulto rizika padidėja 12% [83].

Higienos instituto tyrimo išvadose matyti, kad 2018 m. suaugusieji, kurie per paskutines 30 dienų kasdien rūkė tabako gaminius, sudarė 17,3 proc, o tie, kurie per paskutines 30 dienų kasdien rūkė elektronines cigaretes - 1,1 proc [74].

Apibendrinant, kadangi alkoholis ir tabakas yra trejutuke pagal svarbą išvengiami vėţio rizikos veiksniai, todėl tai ir toliau turi būti prioritetas viso pasaulio mastu. Vėlgi, labai svarbu, kad ţalingus

24

įpročius perima vis jaunesni ţmonės, o paaugliams tai jau tapo mada. Norint pokyčių, reikalingos ne tik švietėjiškos akcijos, aiškinančios priklausomybės ţalą, bet taip pat svarbus ir teigiamas suaugusiųjų pavyzdys.

1.1.5. Gyvensenos pokyčiai karantino metu

Dėl naujos koronavirusinės ligos (COVID-19) plitimo visame pasaulyje 2020 m. Sausio 30 d. PSO paskelbė COVID-19 kaip pasaulinę pandemiją. Iki 2020 m. gruodţio 29 d. pasaulyje pranešta apie daugiau nei 82 milijonus patvirtintų COVID-19 atvejų, įskaitant apie 1 791 662 mirčių, o tuo tarpu Lietuva skaičiavo daugiau nei 134 285 tūkstančius susirgimų ir 1 347 mirties atvejus [85].

Paskelbus karantiną, daugelio ţmonių gyvenimas akimirksniu tapo labiau suvarţytas, nes jie nebuvo pasiruošę tokiems staigiems pokyčiams, taip pat trūko informacijos kaip lengviau ištverti izoliaciją. Ţinoma, kad per ilgas buvimas namų aplinkoje gali sumaţinti ne tik fizinį aktyvumą, nes ţmonės praleidţia daugiau laiko sėdėdami [86], tačiau taip pat gali sukelti daugybę lėtinių sveikatos sutrikimų [88].

Nagrinėjant karantino padarinius ţmonių gyvensenai ir mitybos pasirinkimams, rezultatai yra dvejopi. Pavyzdţiui, atlikti tyrimai, nagrinėjantys gyvensenos pokyčius karantino metu ir Vidurţemio jūros dietos pasirinkimo daţnį parodė, kad gyvenimas su šeima buvo susijęs su sveikesniu maisto produktų pasirinkimu [89]. Be to, aukštesnis išsilavinimas paprastai buvo siejamas su aukštesne socialine ir ekonomine būkle, kuri irgi buvo susijusi su sveikesne mityba [90].

Priešingai, išilginis nutukimą turinčių vaikų ir paauglių iš Italijos tyrimas patvirtino, kad karantino metu mityba, fizinis aktyvumas ir miego įpročiai per tris savaites pasikeitė į nepageidaujamą pusę. Karantino metu vaikai ir paaugliai suvartojo daug daugiau bulvių traškučių, raudonos mėsos ir saldţių gėrimų. Kalbant apie sveikus produktus, darţovių suvartojimas nepakito, o vaisių - padidėjo. Kadangi prailgėjo laikas, praleidţiamas uţsiimant sėdima veikla bei miegant, analogiškai sutrumpėjo fiziniui aktyvumui skirtas laikas [91].

Norvegijos rezultatai rodo, kad daugumos dalyvių mityboje karantino metu neįvyko jokių pokyčių. Tarp tų, kurie teigė, kad karantino metu mityboj įvyko pokyčiai, pastebėti socialiniai ir demografiniai skirtumai. Respondentai, turintys antsvorio daţniau nurodė, kad vartoja daugiau nesveiko maisto (traškučiai, uţkandţiai, nealkoholiniai gėrimai), palyginti su normalaus svorio asmenimis, lygiai taip pat,

25

kaip turintys aukštąjį išsilavinimą daţniau nurodė vartojantys didesnį kiekį tokio maisto, palyginti su ţemesnį išsilavinimą turinčiais [92].

Kalbant apie įvairaus amţiaus Italijos gyventojus karantino metu, įdomu tai, kad 18–30 metų gyventojų grupė geriau laikėsi Vidurţiemio jūros dietos, palyginti su jaunesniais ir vyresnio amţiaus ţmonėmis. Svorio padidėjimą pastebėjo 48,6 proc. gyventojų, tuo tarpu 38,3 proc. respondentų įvardino, kad šiek tiek padidino fizinį aktyvumą. Kiek daugiau nei pusei tiriamųjų dienos valgymų skaičius nepakito. 15 proc. apklaustųjų kreipėsi į ūkininkus ar ekologiškų vaisių ir darţovių tiekėjus. Per karantiną italai jautė didesnį norą gaminti maistą, todėl labai padidėjo naminių desertų, duonos ir picos suvartojimas. Kita vertus, sumaţėjo pikantiškų uţkandţių, perdirbtos mėsos, gazuotų ir saldţių gėrimų suvartojimas. Tuo tarpu greito maisto (saldumynų ir kepinių, saldţių gėrimų, pikantiškų uţkandţių ir padaţų padaţų) vartojimo padidėjimas pastebėtas tarp turinčių didesnį KMI ir jaunesnį amţių. Galima pasidţiaugti, kad bent 3 proc sumaţėjo rūkymas, o tuo tarpu miego valandos padidėjo [93].

Tyrimo rezultatai rodo, kad ţmonės pirko daugiau švieţių maisto produktų (vaisių, darţovių, mėsos ir ţuvies), šiek tiek maţiau duonos, makaronų, miltų ir saldumynų ar ingredientų naminiams pyragams paruošti, o maţiau nei ketvirtadalis - alaus ir vyno [94].

Karantino metu italai kreipė dėmesį į Vidurţemio jūros regiono maisto produktus. Mitybos kokybė išliko aukšta ypatingai Šiaurės ir Centrinėje Italijoje, kur KMI taip pat yra maţesnis, palyginti su Pietų Italijos ir jos salų teritorijomis [93].

Tyrėjai pastebėjo, kad amţius ir pakankamas fizinis aktyvumas buvo pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčius lemiantys veiksniai, o KMI, lytis ir lėtinių ligų buvimas - nebuvo. Manoma, kad vyresnių nei 60 metų suaugusiųjų lyginant su jaunesniais miego kokybė pagerėjo todėl, kad jaunesni ţmonės daugiau uţimti ir socialinėje aplinkoje jų vaidmuo didesnis, todėl jaunesnio amţiaus ţmonės jaučia įtampą ir turi maţiau laisvo laiko, tuo tarpu vyresni ţmonės turi daugiau laisvo laiko ir gali jį skirti mėgiamiems uţsiėmimams [94, 95]. Apklausa atskleidė stiprų fizinio aktyvumo didinimo ir maisto vartojimo maţinimo ryšį. Prielaida, kad taip įvyko dėl noro pasiekti idealų svorį atmesta todėl, kad tiriamųjų svoris prieš karantiną buvo normalus. Realiausias paaiškinimas yra tas, kad tiriamieji, vienu metu padidinę fizinį aktyvumą ir sumaţinę maisto produktų kiekį, galimai jautė nerimą ir todėl jų apetitas sumaţėjo [94].

Visgi, bendras gyvenimas su kitais asmenimis buvo pagrindinis maisto suvartojimo padidėjimo veiksnys, kartu su trimis pagrindiniais valgiais vartojant daugiau uţkandţių. Teigiama išvada ta, kad karantino metu maisto pirkimas daţniausiai buvo susijęs su sveiku maistu ir gėrimais. Apklausa parodė,

26

kad daugiau nei trečdalis šiaurės Italijos gyventojų sugebėjo teigiamai pertvarkyti savo įpročius susidūrę su šia netikėta situacija ir net 70 proc jų planavosi maisto pirkimą ir tą darė kartą per savaitę [94].

Remiantis tyrimo su fiziškai aktyviais Sicilijos gyventojais rezultatais matyti, kad dabartinis karantinas didesnį poveikį padarė vyrams ir ansvorio turintiems asmenims, sumaţindamas fizinio aktyvumo daţnį [95].

Kalbant apie pokyčius Ispanijoje karantino metu, dauguma gyventojų sumaţino alkoholio vartojimą (57,3%) ir fizinio aktyvumo lygį (59,6%). Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad nekeitė valgymo daţnio ir maisto gaminimo būdo. Asmenys, kurie nuo karantino pradţios laikėsi Vidurţiemio jūros dietos, teigė, kad sumaţino gazuotų ir saldţiųjų gėrimų, raudonos mėsos ir pyragų vartojimą iki 18 proc, o vaisių ir darţovių vartojimą padidino apie 12 proc. Svarbu tai, kad Ispanijoje vyresni nei 51 metų asmenys, Vidurţiemio jūros dietos laikėsi daţniau nei jaunesni. Taip pat didelę įtaką tam turėjo regionas ir išsilavinimo lygis – aukštąjį išsilavinimą turintys ir moterys daţniau savo gyvenime taikė minėtą mitybos būdą. Dalis apklaustųjų taip pat teigė, kad mėsa, darţovės ir ţuvis buvo produktai, kuriuos karantino metu buvo sunkiau rasti prekyboje [87].

Prancūzijoje daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad karantino metu valgė daugiau, nes jautė įtampą ir liūdesį, o kas ketvirtas nejautė motyvacijos gaminti. Kas penktas respondentas nurodė padidėjusį alkoholio vartojimą, o daugiau nei dešimtadalis - padidėjusį tabako vartojimą [96].

Lenkijoje karantino metu beveik pusė respondentų sumaţino fizinį aktyvumą, trečdalis nurodė valgantys daugiau. Šioje šalyje atliktas tyrimas rodo, kad vyresni nei 40 metų, bedarbiai ir tie, kurie turi vaikų bei rečiau gamina namuose, gali būti labiau paveikti neigiamų karantino padarinių [90]. Kita apklausa, atlikta šioje šalyje, papildo informaciją apie mitybos įpročius karantino metu. Pagal jos duomenis matyti, kad kiaušiniai, bulvės, saldumynai, mėsos konservai ir alkoholis buvo vartojami kur kas daţniau, o greito maisto produktai ir saldūs gėrimai - vartojami ţymiai rečiau. Du trečdaliai respondentų pranešė apie kūno svorio pokyčius (beveik pusė jų jau turėjo antsvorį) [98].

Pietų Afrikos sportininkai taip pat pajuto karantino padarinius. Jie teigė, kad laisvalaikiu pirmenybę teikė sėdimam, o ne aktyviam poilsiui. Nemaţa dalis sportininkų vartojo per daug angliavandenių ir daugelis jų jautėsi prislėgti bei stokojantys motyvacijos judėti [99].

Asmenys, gyvenantys Šiaurės Indijoje ir sergantys antro tipo cukriniu diabetu, karantino metu teigė angliavandenių vartojimą padidinę iki 21 proc, o nedidelė dalis patvirtino, kad jų mityboje padidėjo riebalų suvartojimas. Per 45 dienas nuo karantino paskelbimo, sergantys pacientai padidino suvartojamų

27

angliavandenių kiekį, sumaţino fizinį krūvį ir gliukozės kiekio kraujyje savikontrolės daţnį. 87 proc asmenų patvirtino ir psichinės įtampos padidėjimą, 10 proc ir 27 proc iš jų - miego pablogėjimą. Daugiau nei pusė jų stresui įveikti pasirinko pasyvų televizoriaus ţiūrėjimą ir nors 27 proc respondentų padidino vaisių suvartojimą, 19 proc iš jų padidėjo kūno svoris [100].

73 proc. Kinijos suaugusiųjų patvirtino, kad valgė jausdami nuobodulį. Svorio padidėjimo rizikos veiksniai savikarantino metu vėlgi yra tie patys: nepakankamas miegas, uţkandţiavimas po vakarienės, mitybos apribojimų nebuvimas, valgymas reaguojant į stresą ir sumaţėjęs fizinis aktyvumas. Didţioji dalis Kinijos suaugusių ţmonių suvartoto maisto atitiko tos šalies gyventojams skirtas mitybos rekomendacijas. 60 proc. respondentų teigė, kad karantino metu jų mityba nepakito. Palyginti su moterimis, vyrai nurodė, kad daţniau vartoja neskaldytus grūdus, mėsą, pieno produktus ir kiaušinius, bet rečiau - darţoves ir vaisius. Bendras suvartotų darţovių ir vaisių kiekis tarp lyčių nesiskyrė. Pusė dalyvių sumaţino fizinį aktyvumą, o 17 proc. iš jų jį padidino. Moterys skundėsi prastesne miego kokybe [101].

Augalinė, turinti daug skaidulų mityba, kurios laikėsi dauguma Indijos gyventojų, tikėtina galėjo būti naudinga nemedikamentinė priemonė sveikatos stiprinimui, nes tokia mitybą papildo ţarnyno mikrobiotą naudingais mikrobais. Vis dėlto, tvirta imuninė sistema išlieka nepakeičiamas veiksnys, norint išvengti ligos arba sumaţinti jos simptomus, tad gali būti, jog tai ir buvo prieţastis maţesnio mirties atvejų skaičiaus Indijoje [102].

Apibendrinant, COVID – 19 vis dar plinta pasaulyje, o karantinas ir saviizoliacija ţmonėms daro didelį, daţniau neigiamą poveikį, todėl izoliacijos laikotarpiu būtina sustiprinti ţinią „būti aktyviam“. Taip pat svarbu ţmones, turinčius didesnę nesveiko gyvenimo būdo riziką šios pandemijos metu, skatinti laikytis tikslinių rekomendacijų tam, kad stiprinti sveikatą bei uţkirsti kelią kitoms lėtinėms ligoms ateityje.

28

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Šis tyrimas buvo tarptautinio tyrimo, koordinuojamo Granados Universiteto tyrėjų grupės, viena iš sudėtinių dalių. Lietuvoje buvo atliekamas momentinis tyrimas vykdant nuotolinę anketinę anoniminę apklausą. Tyrimo imtis sudaryta patogiuoju būdu, tyrime galėjo dalyvauti visi suaugę Lietuvos gyventojai, savanoriškai sutikę pildyti atsiųstą klausimyną.

Internetinė anoniminė apklausa įvykdyta 2020 m. balandţio mėn. Anketos preambulėje gyventojai buvo informuoti apie vykdomąjį tyrimą, jo naudą ir tikslus, apie galiojančias konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatas. Taip pat buvo uţtikrintas anketos anonimiškumas. Pildţiusiųjų anketą asmens duomenys nebuvo renkami, todėl nebuvo prašoma jokio rašytinio sutikimo, bet dalyviai buvo informuoti apie tai, kad pildydami anketą jie automatiškai sutinka dalyvauti tyrime.

2.2. Tyrimo tipas

Tyrimo atlikimui buvo pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – momentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (priedas 1). Anketinės apklausos metodas naudojamas surinkti tinkamus duomenis ir juos tarpusavyje palyginti. Anoniminės anketos klausimais buvo siekiama surinkti duomenis apie pasirinktų maisto produktų (daugiausiai susijusių su Vidurţiemio jūros dieta) vartojimo daţnumą, bendruosius mitybos įpročius ir socialines-demografines charakteristikas ir įvertinti ar pakito visi išvardinti faktoriai karantino metu bei kaip pasikeitė fizinis aktyvumas ir kūno svoris.

2.3. Tyrimo kontingentas

Tyrime galėjo dalyvauti visi suaugę Lietuvos gyventojai, savanoriškai sutikę pildyti atsiųstą klausimyną. Gauta 2447 ţmonių atsakytų anketų (298 vyrų ir 2149 moterų).

29

2.4. Tyrimo klausimynas

Klausimynas sudarytas Granados Universiteto tyrėjų komandos, remiantis Predimed tyrimu, kuris buvo skirtas įvertinti duomenis apie pasirinktų maisto produktų (daţniausiai susijusių su Vidurţiemio jūros dieta) ir naudojant kelis papildomus klausimus, susijusius su gyvenimo būdu, maisto ruošimu ir maisto produktų vartojimo įpročiais, fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimo įpročiais (1 priedas). Anketą sudarė 45 klausimai. Anketos klausimai buvo suskirstyti į tris dalis: sociodemografiniai ir kūno svorio (1-8 klausimai); mityba (9-31 klausimai); valgymo įpročiai (32-45).

Pirmieji 8 klausimai skirti geriau identifikuoti ţmogų: tai, kaip jis atrodo ir į kokią socialinę grupę jį galima priskirti. 23 klausimai skirti nustatyti valgymo įpročius, vertinant juos pagal Predimed tyrimo klausimus. 12 klausimų skirti išsiaiškinti ar respondentai padarė savo įpročiuose realių pokyčių dėl esamos padėties ir 2 klausimai skirti apibendrinti šiuos klausimus : kaip karantino pokyčiai gyvensenoje padarė įtaką fiziniui aktyvumui ir kūno svoriui.

Remtis Predimed tyrimo klausimynu pasirinkta todėl, kad tai yra ilgalaikis mitybos intervencijos tyrimas, kuriuo norėta įvertinti Vidurţemio jūros dietos veiksmingumą maţinant širdies ir kraujagyslių ligas [103].

2.5. Kintamųjų aprašymas

Lietuvos gyventojų buvo prašoma nurodyti lytį (moteris ar vyras), amţių (leista pasirinkti iš penkių amţiaus grupių, t.y. maţiau nei 20 metų; 20-35 metai; 36-50 metų; 51-65 metai; daugiau nei 65 metai), kur gyvena (šeimos name/bute, dalinasi būstu su kitais, gyvena vienas arba studentų bendrabutyje) ir ar turi vaikų. Taip pat pagal ūgį ir svorį nustatyta KMI. KMI apskaičiuojamas pagal tokią formulę – kūno masė (kg) dalinama iš ūgio (m2) [47].

Pagal atsakymus į klausimą: „Koks Jūsų išsilavinimas?“ tiriamieji suskirstyti į penkias grupes (pradinis ir pagrindinis; vidurinis; aukštesnysis; aukštasis; aukštasis universitetinis). Kadangi norėta išsiaiškinti tiriamųjų KMI, buvo prašoma nurodyti svorį ir ūgį.

Dauguma klausimų suskirstyti taip, kad išsiaiškinti mitybos įpročius ir jos pokyčius karantino metu. Klausta apie alyvuogių aliejaus vartojimo daţnį, taip pat apie suvalgomų vaisių ir darţovių porcijas. Buvo norima suţinoti ar padidėjo suvartojamos raudonos mėsos, dešrelių, mėsainių ir kitų mėsos gaminių

30

suvartojimas karantino metu. Klausimu „Kiek sviesto, margarino ar grietinės paprastai suvartoja per dieną?“, duoti du galimi atsakymo variantai (vieną ar daugiau arba vartojančius nuo 0 iki 0,9 porcijų).

Vertinant ar karantino metu padidėjo gazuotų arba saldintų išgeriamų gėrimų suvartojimas, tiriamiesiems pateikti trys galimi atsakymų variantai: „Taip. Geriu daugiau gazuotų ir/arba saldintų gėrimų“, „Ne. Geriu maţiau gazuotų ir/arba saldintų gėrimų“, „Mano gazuotų ir/arba saldintų gėrimų vartojimo įpročiai nepasikeitė“. Vertinant išgeriamo vyno kiekį per savaitę tiriamieji suskirstyti į tuos, kurie visai nevartoja vyno; kurie vartoja 0-2,9 taures; 3-6,9 taures; 7 taures ir daugiau.

Buvo norima suţinoti ankštinių darţovių suvartojimo pokytį karantino metu, taip pat ţuvies ir jūros gėrybių vartojimo daţnį. Pagal atsakymus į klausimą :“Kiek porcijų pirktinių (gamintų ne namuose) konditerijos gaminių, tokių kaip sausainiai, pyragaičiai, pyragai, tortai, pudingai ir pan., paprastai suvalgote per savaitę?, tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: vartojantys 2 ir daugiau porcijų ir vartojantys nuo 0 iki 1,9 porcijų.

Respondentų taip pat buvo klausiama apie bendro suvartojamo maisto kiekio pokyčius. Atsakymai buvo suskirstyti į kategorijas taip: padidėjęs suvartojimas („Aš valgau daugiau“); sumaţėjęs suvartojimas („Aš valgau maţiau“) ir jokių pokyčių (atsakymai: „Aš valgau tą patį“ arba „Aš nevalgiau prieš pandemiją ir jos metu“). Buvo norima suţinoti ir apie sunkumus gaunant tam tikrą maisto produktą.

Taip pat norėta suţinoti apie daţniausią karantino metu naudotą maisto ruošimo būdą bei kitus su maisto gaminimu susijusius veiksnius, tokius kaip ar padidėjo respondentų maisto gaminimas namuose, ar buvo daţniau uţkandţiaujama, daţniau vartojama greito maisto. Klausime “Kokį aliejų naudojate kepant maistą?” pateikti trys atsakymų variantai, tokie kaip alyvuogių aliejus, saulėgrąţų aliejus ar kitas aliejus.

Kaip apibendrinami visa karantino situaciją uţduoti šie klausimai: “Kaip Jūs manote, ar karantino metu valgote daugiau nei įprastai?”, “Ar pasikeitė Jūsų fizinis aktyvumas karantino metu?” ir “Ar karantino metu priaugote svorio?”.

2.6. Tyrimo duomenų analizė ir duomenų apdorojimas

Gautų duomenų statistinė analizė susidėjo iš aprašomosios, palyginamosios ir ryšių analizės metodų. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 19.0 programa (angl. Statistical Package for the Social Sciences), grafiniam duomenų vaizdavimui atlikti buvo naudojama Microsoft Excel (2007) programa.

31

Duomenų skirstinių atitikimas normaliajam (Gauso) skirstiniui tikrintas Kolmogorov-Smirnov kriterijumi. Skirtumams tarp grupių vertinti pasirinkti neparametriniai testai: chi kvadratas ir z testas su Bonferroni korekcija.

2.7. Tyrimo etika

Uţ visų šalių duomenų saugojimą atsakinga Granados mokslininkų tyrėjų grupė. Šį tyrimą jie vykdo pagal galiojančias konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatas (Ley de Proteccion de Datos, Ley Organica 15/1999). Lietuvos duomenys gauti nuasmeninti, uţ Lietuvoje surinktų duomenų tvarkymą atsakinga projektą administruojanti Vilma Kriaučionienė. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos leidimas (2 priedas).

32

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tyrimo dalyviai ir jų charakteristikos

Pirmaisiais tyrimo duomenų klausimais siekta įvertinti tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, jog tyrime dalyvavo 2149 (87,8 proc.) moterys, o labai maţą respondentų dalį sudarė vyrai , t.y. 298 (12,2 proc.).

Tyrime dalyvavusių respondentų amţius pasiskirstė taip, kad beveik du penktadalius (n=937) sudarė 20-35 m. amţiaus ir 36-50 m. amţiaus (n=898) respondentai. Tuo tarpu 51-65 m. amţiaus respondentai sudarė vieną penktadalį (n=490), kiek maţesniąją dalį – daugiau nei 65 metų amţiaus ir maţiausiąją – jaunesni nei 20 m. respondentai (3.1.1. pav.).

3.1.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių, proc. (n=2447)

Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal išsilavinimą, nustatyta, kad didţioji dalis respondentų įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, daugiau nei dešimtadalis respondentų nurodė turintys vidurinį (11,7 proc.), o maţiau nei dešimtadalis - aukštąjį (kolegijos), aukštesnįjį išsilavinimus ir maţuma respondentų paţymėjo pradinį išsilavinimą (3.1.2. pav.).

33

3.1.2. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc. (n=2447)

Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal miestus, nustatyta, kad lyginant su Vilniaus apskritimi, Kauno apskrities respondentų buvo 12,1 proc. (n=296) daugiau. Klaipėdos gyventojų atsakymai sudarė 5,1 proc. (126), Panevėţio ir Šiaulių – po 4,7 proc. (n=116). Likusius 3,8 proc. (n=92) sudarė Marijampolės, 2,8 proc. (n=69) Tauragės, 2,2 proc. (n=54) Alytaus, 1,7 proc. (n=41) Telšių ir 1,3 proc. (n=33) Utenos miestų atsakymai (3.1.3.pav.).

3.1.3.pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apskritis, proc. (n=2447)

Tyrimo metu taip pat siekta nustatyti respondentų pasiskirstymą pagal gyvenimo sąlygas, kas parodė, kad dauguma jų (n=2050) gyvena šeimos name/bute, tuo tarpu, kad gyvena vienas/-a, nurodė kas

34

dešimtas (n=263) respondentas ir tik maţuma respondentų nurodė, kad dalinasi būstu su kitais arba, kad gyvena studentų bendrabutyje (3.1.4. pav.).

83,8 5,1 10,7 _0,37 0 20 40 60 80 100

Šeimos name/bute Dalinuosi būstu su kitais

Gyvenu vienas/-a Gyvenu studentų bendrabutyje P ro c. Gyvenimo sąlygos

3.1.4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenimo sąlygas, proc. (n=2447)

Tolesniu tyrimo klausimu buvo siekiama suţinoti ar respondentai turi vaikų. Vaikų turi kiek daugiau nei trys penktadaliai (n=1512) apklaustųjų, tuo tarpu 38,2 proc. (n=935) vaikų neturi (3.1.5. pav.)

3.1.5. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar turi vaikų, proc. (n=2447)

3.2. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai prieš karantiną

Šioje dalyje vertinti suaugusių 20-64 metų amţiaus gyventojų mitybos įpročiai prieš karantiną. Apskaičiuota, kad per dieną (salotoms, kepimui, valgydami ne namuose ir kt.) net du trečdaliai (66,9 proc.) respondentų suvartoja nuo 0 iki 1,9 šaukšto alyvuogių aliejaus. Tuo tarpu nuo 2 iki 3,9 šaukšto suvartoja vienas ketvirtadalis (25,1 proc.) ir nepilnai dešimtadalis (8 proc.) suvartoja 4 ir daugiau šaukštų alyvuogių aliejaus.

35

Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp moterų ir vyrų, renkantis 0-1,9 šaukšto ir 2-3,9 šaukštų alyvuogių aliejaus vartojimą per dieną (ꭓ2

=10,454, lls=2, p=0,005). Moterys daţniau nei vyrai vartojo alyvuogių aliejų: didesnė dalis (26 proc.) nurodė vartojusios 2-3,9 šaukštus alyvuogių aliejaus, tuo tarpu vyrai daţniau teigė vartojantys iki 2 šaukštų (75,1 proc.) šio aliejaus per dieną (3.2.1. pav.).

6,4 * 18,5 75,1 8,2 26 * 65,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 4 ar daugiau

šaukštų 2 - 3,9 šaukšto 0 - 1,9 šaukšto

P ro c. Vyrai Moterys ꭓ2

=10,454, lls=2, p=0,005; *p<0,05, lyginant vyrus ir moteris (z testas su Bonferroni korekcija)

3.2.1. pav. Respondentų, suvartojančių tam tikrą alyvuogių aliejaus kiekį per dieną, pasiskirstymas

pagal lytį (proc.)

Analizuojant kiek darţovių porcijų paprastai suvalgo per dieną, beveik ketvirtadalis (24,5 proc.) respondentų nurodė suvalgantys nuo 0 iki 0,9 porcijos, daugiau nei vienas penktadalis (21,6 proc.) respondentų suvalgo 2 ir daugiau porcijų ir daugiau nei pusė (53,9 proc.) jų nurodė suvalgantys nuo 1 iki 1,9 porcijos (3.2.2. pav.)

36

Statistiškai reikšmingas skirtumas matyti tarp vyrų ir moterų grupių, per dieną suvartojančių tam tikrą darţovių kiekį. Diagramos duomenys rodo, kad moterys valgė daugiau darţovių nei vyrai (3.2.3. pav.). * 15,4 * 47 37,6 22,5 54,8 * 22,7 0 10 20 30 40 50 60 2 ir daugiau

porcijų 1 - 1,9 porcijos 0 - 0,9 porcijų

P r o c . Vyrai Moterys ꭓ2

=32,601, lls=2, p=0,0001; *p<0,05, lyginant vyrus ir moteris (z testas su Bonferroni korekcija)

3.2.3. pav. Respondentų, suvartojančių tam tikrą darţovių kiekį per dieną, pasiskirstymas pagal lytį

(proc).

Norėta suţinoti, kiek vienetų vaisių (įskaitant natūralias sultis) paprastai respondentai suvartoja per dieną. Pagal gautus duomenis matyti, kad didţiausia dalis nurodė suvartojantys nuo 1 iki 2,9 vienetų – šie respondentai sudaro daugiau nei pusę (53,3 proc.). Maţiausiai, nuo 0 iki 0,9 porcijos, suvartoja trečdalis apklaustųjų (30,1 proc.) (3.2.4. pav.).