KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KATEDRA
Vilija Vainauskaitė
Hemodialize gydomų ligonių psichologinės
problemos, slaugos personalo vaidmuo
Magistro darbas
Darbo vadovas
M. Dr. V. Kuzminskis
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KATEDRA
TVIRTINU Slaugos f. Dekanas Prof. A.Šeškevičius 2005 05 31Hemodialize gydomų ligonių psichologinės
problemos, slaugos personalo vaidmuo
Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas
Vadovas:
M. Dr. V. Kuzminskis (parašas) 2005 05 31
Recenzentas Atliko:
(parašas) M.Dr.D. Kriukelytė Magistrantė V. Vainauskaitė 2005 05 31 (parašas) 2005 05 31
TURINYS
Įvadas
...7
Tyrimo tikslas ir uždaviniai
...9
1. Literatūros apžvalga.
...10
1.1. Inkstų funkcijos nepakankamumo susirgimo ypatumai
...10
1.1.1. Dializės procedūros stebėjimas
...12
1.1.2. Arterijos ir fistulės priežiūra
...13
1.1.3. Dializių indikacijos
...13
1.1.4. Hemodializuojamų pacientų maitinimosi ypatumai
...14
1.2. Hemodializių poveikis: paciento išgyvenimai ir sunkumai
...15
1.2.1. Psichologiniai aspektai sergant LIFN
...16
1.2.2. Dializės įtaka gyvenimo kokybei
...17
1.3. Slaugos veiksmai dirbant su hemodialize gydomais pacientais
...18
1.3.1. Bendravimas
...20
1.3.2. Mokymas
...22
2. Tyrimo metodai ir medžiaga
...23
3. Rezultatai ir jų aptarimas
...26
4. Rezultatų aptarimas
...41
5. Išvados
...43
6. Literatūros apžvalga
...44
Vilija Vainauskaitė, magistro baigiamasis darbas „Hemodialize gydomų ligonių psichologinės problemos, slaugos personalo vaidmuo“, Kauno Medicinos Universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Kaunas, 2005m. (50 psl.)
SANTRAUKA
Šio tyrimo tikslas – ištirti KMUK centre dializuojamų ligonių, sergančių galutinių inkstų nepakankamumu psichologines ir bendravimo problemas, akcentuojant slaugos personalo vaidmenį šių problemų sprendime.
Metodika – Tyrimo metodas- anoniminė, anketinė apklausa. Paaiškinus tyrimo tikslą, aktualumą, svarbą, buvo išdalintos anketos.
Tiriamieji – Tyrimui atlikti buvo pasirinkta KMUK Nefrologijos klinikos, dializių skyrius, kur pacientai yra gydomi dialize, sergantys lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Buvo skirtos dvi anketos:
• viena skirta dializuojamiems pacientams, siekiant palyginti seniai ir neseniai hemodializuojamų ligonių psichologines problemas, bendravimo problemas. Dalyvavo 76 pacientai.
•
kita bendros praktikos slaugytojoms, siekiant išsiaiškinti personalo nuomonę apie dializuojamus ligonius, jų bendravimą bei psichologines problemas. Tyrime dalyvavo 14 slaugytojų.Rezultatai Dializuojamų pacientų ir jų šeimos gyvenimas labai pasikeičia. Dažniausiai dializuojamas žmogus negali dirbti, sumažėja socialinės veiklos galimybės. Dauguma pacientų dažnai būna nestabilūs, bijo gydytis, bijo ateities. Ilgiau dializuojami ligoniai dažniau jaučia nerimą, nei dializuojami iki trijų metų. Atsiradusias psichologines problemas dažniausiai padeda išspręsti artimieji. Tyrimas parodė, kad ilgiau dializuojami ligoniai turi daugiau žinių apie savo ligą. Slaugytojų nuomone, su dializuojamais pacientais dirbti yra pakankamai sunku, nes dažnai tenka pabūti psichologo rolėje.
Vilija Vainauskaitė, final Master‘s work „ Psychological problems of pacients who are treated from haemodialysis, role of nursing personnel“, Kaunas University of Medicine, Nursing Faculty, Rehabilitation Department, Kaunas, 2005 ( 50 pg).
SUMMARY
The purpose of this research - to examine psychological and communication problems of patients having terminal kidney insufficiency, who are dialysed at the centre of KMUC, emphasizing the role of staff personnel in the decision of these problems.
Methodology - Method of research-anonymous, questionnairing inquest. After explaining the purpose of research, relevance, substantiality, questionnaires were distributed.
Investigatives – KMUC Nephrological clinics, the department of dialysis, where the pacients having chronic insufficiency of kidney function are treated by dialysis were chosen for research. Two questionnaires were intended:
• one is assigned for dialysed patients trying to compare psychological problems, communication problems of those who were haemodialysed long ago and not long ago. 76 patients participated. • other for general practices nurses, trying to ascertain personnel opinion about dialysed patients,
their communication and psychological problems. 14 nurses participated in the research.
Results Life of dialysed patients and their families changes very much. Very often dialysed person can‘t work, possibilities of social activity declines. Most of the patients very often are unstable, they are afraid of the treatment and of the future. Those who are dialysed for a longer period feel concern more often than those who are dialysed till three years. Psychological problems that appear are mostly solved by immediate family. The research showed that those who are dialysed for a longer period have more news about their disease. In the opinion of nurses, it is rather difficult to work with dialysed patients, because very often they have to be in the role of psychologist.
SUTRUMPINIMAI
CD – cukrinis diabetas;
HD – hemodializė, hemodializuojami;
LIFN – lėtinis inkstų funkcijų nepakankamumas; LIN – lėtinis inkstų nepakankamumas;
ŪIN – ūminis inkstų nepakankamumas; IFN – inkstų funkcijos nepakankamumas;
KMUK – Kauno medicinos universitetinės klinikos; HAD – (angliškai) hospital anxiety and depression scale;
ĮVADAS
Lietuvoje gyvena daugiau kaip 1000, o pasaulyje apie 1,5 mln. kurie nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių yra priklausomi nuo dializės aparato [1]. Pagrindinė problema yra jausmas, kad jų gyvenimas priklauso tik nuo gydymo. O nuolatinis lankymasis, gulėjimas ligoninėje yra didelis stresas. Visame pasaulyje kasmet didėja dializuojamų ligonių skaičius, ypač vyresnio amžiaus ir sergančių antro tipo cukriniu diabetu (CD). Per paskutinius kelis metus naujai pradėtų dializuoti ligonių vidutinis prieaugis JAV siekė 5 proc., Japonijoje-6,5 proc., o Europos šalyse- vidutiniškai 4 proc. per metus. Lietuvoje daugėja dializuojamų ligonių taip pat [22].
Kasmet auga skaičius sergančių negrįštančios stadijos inkstų funkcijos nepakankamumu, didėja pakaitinės inkstų terapijos poreikis.
Įrodyta, kad reikiama hemodializė yra ne trumpiau 12 val. per savaitę. Tai reiškia, kad žmogus gydomas dialize HD centruose praleidžia daugiau kaip 12 val. per savaitę. HD centrai, ligoninės tampa antrieji namai. Tiesa ta, kad žmogus nesijaučia laimingas, jam viskas svetima ir nesuprantama [38]. Pirmą kartą dializuojami ligoniai patiria psichologinę traumą, netgi praėjus ilgam laiko tarpui ligonis gali ir nesusitaikyti su esama būkle (Cubel Elizabet- penkios žmogaus reakcijos į nepagydomą ligą).
Dializuojamų pacientų ir jų šeimos gyvenimas labai pasikeičia. Dažniausiai dializuojamas žmogus negali dirbti, sumažėja socialinės veiklos galimybės. Dauguma pacientų dažnai būna nestabilūs, bijo gydytis, bijo ateities.
Dauguma pacientų ir jų artimieji ligos metu išgyvena krizę. Slaugytoja turi atpažinti krizės fazes, remdamasis krizės teorija ir padėti tuo metu, kai pacientą užvaldo neviltis ir kiti sudėtingi jausmai. Nepaisant medicininės pagalbos prieinamumo, po hemodializės ligoniai išlieka nepatenkinti savo gyvenimo kokybe, blogai jaučiasi, nes jų gyvenimas visiškai priklauso nuo pastovaus gydymo. Tokie žmonės paprastai nedirba, todėl sumažėja jų savirealizacija, jie tampa priklausomi nuo kitų [15]. Netikrumas dėl sveikatos būklės, nesaugumo jausmas, baimė numirti, nežinia dėl ateities sukrečia tiek ligonį tiek jo artimuosius [9].
Fiziškai pacientai išgyvena ligos keliamą nemigą, nuovargį, apetito praradimą, nerimą ir su gydymu susijusias problemas. Psichiškai jie yra nestabilūs, bijosi gydymo ir ateities. Socialiai jie priklauso nuo kitų, todėl lengvai gali pajusti savos vertės trūkumo jausmą. Visa ši situacija verčia užduoti klausimus apie naują vaidmenį, neviltį, pasitikėjimą, kaltės jausmą, darbą, seksualumą ir mirtį. Daugelis problemų yra neįveikiamos, jei paciento neparemia šeima, draugai ir slaugantis personalas [18].
Slaugos procesas- tai logiška, kryptinga, sisteminga, nuosekli, individualizuota paciento priežiūra. Į žmogų žvelgiama kaip į visumą, vertinami ne tik fiziniai ir dvasiniai jo poreikiai, bet ir socialinė ekologinė aplinka. Sveikas žmogus pats pajėgia patenkinti šiuos 12 poreikių: palaikyti saugią aplinką, bendrauti, kvėpuoti, valgyti ir gerti, tuštintis ir šlapintis, palaikyti švarią odą, tinkamai rengtis, palaikyti normalią kūno temperatūrą, judėti, dirbti ir žaisti, suvokti savo lytiškumą, miegoti, oriai numirti. Liga - ne tik mirties grėsmė, bet būklė, kai žmogus nebepajėgia patenkinti šių poreikių. Sergant LIFN, sutrinka dauguma šių išvardintų poreikių. Slaugytojos tikslas- padėti pacientui tapti nepriklausomu ar susigyventi su liga [8].
Mokslas apie šių pacientų ligas kelia susidomėjomą, skatina padėti, teikti ypatingą priežiūrą ir dėmesį, kad pacientas kovotų su jausmu, kad laikytusi kaip įmanoma geriau. Nes gera fizinė, psichinė sveikata- tai puiki galimybė siekti ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, būti naudingam visuomenei [8, 29].
Sugebėti sumažinti ir susidoroti su ilgai trunkančiu stresu yra labai sudėtinga. Stresas kylantis iš socialinių problemų, kaip priverstinis darbo keitimas ar praradimas, šeimyninės problemos kylančios dėl pasikeitusių vaidmenų šeimoje. Kas geriausia gali būti gyvenime- tai psichologinis ir psichosocialinis stresas, o blogiausia, kai gyvenimas kupinas, pilnas ligų bei nežinomybės. Be to, beveik kiekvienas dializuojamas pacientas privalo priimti kompromisą - adaptuotis priklausomybei prie dializės aparato [32].
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas
– Ištirti KMUK dializės centre dializuojamų ligonių, sergančių galutiniu lėtiniu inkstų nepakankamumu psichologines ir bendravimo problemas, akcentuojant slaugos personalo vaidmenį šių problemų sprendime.Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti ar gydytojas ir slaugos personalas pakankamai paaiškina apie gydymą bei būtinus gyvenimo pakeitimus.
2. Palyginti ilgai ir trumpai hemodializuojamų ligonių atsirandančias psichologines ir bendravimo problemas.
3. Nustatyti slaugos personalo požiūrį į ligonį ir įvertinti slaugytojų vaidmenį sprendžiant psichologines ir bendravimo problemas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Inkstų funkcijos nepakankamumo susirgimo ypatumai
Lėtinės inkstų ligos dažnai diagnozuojamos pavėluotai- jau išsivysčius inkstų funkcijos nepakankamumui. LIFN - tai klinikinis sindromas, kuriam būdinga negrįžtamai mažėjanti glomerulų filtracija, azotemija (šlapalo ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje) ir didėjanti inkstų audinio nefrosklerozė. Esant LIFN inkstai nepašalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktų [2].
Ūminis šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas pastebėtas dar Hipokrato laikais, tačiau ūminio inkstų nepakankamumo koncepcija pradėjo formuotis tik XXI am. Pradėjus taikyti kraujo transfuzijas ir nežinant apie kraujo grupes, 1920-1930 metais dažnai pasitaikydavo hemotransfūzinis šokas ir ūminis inkstų nepakankamumas. Greitai sukaks šeši dešimtmečiai, kai į klinikinę praktiką įdiegtas inkstų funkciją pakeičiantis gydymas hemodializėmis, kuris sumažino mirštamumą 40 proc., tačiau po to jis daugiau beveik nesumažėjo [20].
Lietuvoje pirmą kartą dializė atlikta 1963m. Tyrimų duomenimis mirštamumas Lietuvoje yra didelis. Palyginus su Europos šalimis, jis yra aukštesnis. Europos Sąjungoje 1990-1992m. mirštamumas buvo 18,9 proc., o 1995m. 14,4 proc. Lietuvos hemodialize gydomų ligonių mirštamumas 1997-1999m., jis mažėja. 1999m HD gydomų ligonių mirštamumas buvo 19,1 proc., iš 1998m. registruotų mirė 20,9 proc., o iš 1996m. registruotų mirė 24,1 proc. Didžiausias mirštamumas, analizuojant didesnių hemodializių centrų atitinkamus duomenis (žr. 1 lentelė). 1999 užfiksuotas VUML, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Panevėžio RL, mažiausias- „Nefridoje“. Pagrindinė mirties priežastis kaip ir Europos Sąjungos šalyse yra širdies ir kraujagyslių ligos, infekcijos. Lietuvoje trečdalis tiesioginių mirties priežasčių lieka neišaiškinta [22,10,19].
Kai inkstų nepakankamumas yra toks stiprus, kad inkstų funkcija lieka 5-10 proc. normalios funkcijos, pacientui reikalingas gydymas, kad galėtų išgyventi. Jei neatliekama inkstų transplantacija, jam atliekama dializė. Dėl inkstų nepakankamumo kraujyje susikaupia metaboliniai produktai, gali sutrikti elektrolitų balansas ir susikaupti skysčių perteklius [18].
Kad būtų įmanoma suprasti, ką galima pasiekti gydymo dialize metu, svarbu išsiaiškinti, kaip funkcionuoja sveiki inkstai. Inkstai atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirmoji funkcija yra endokrininė ir apima renino, eritropoetino ir veiksmingumo vitamino D gamybą. Jos medžiagos veikia kraujo spaudimą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą bei kalcio ir fosfato apykaitą. Šios funkcijos gydymas dialize pakeisti negali.
Antroji funkcija yra gaminti šlapimą ir taip išskirti metabolinius produktus bei skysčių perteklių, be to reguliuoti organizmo elektrolitų ir rūgščių šarmų pusiausvyrą. Šią funkciją stengiamasi pakeisti dialize [24].
1 lentelė. Hemodialize gydomų ligonių mirštamumas Lietuvoje ir didesniuose Respublikos
hemodializės centruose 1999m.
Centras mirštamumas Bendrasis (%) Mirštamumas iki 3 mėn. nuo naujai pradėtų HD (%) Mirusiųjų iki3 mėn. % nuo visu mirusiųjų Mirštamumas, neskaičiuojant mirusiųjų iki 3 mėn. Klaipėdos Jūrininkų lig. 27,3 20 40 18,4 Panevėžio RL 21,3 21,9 53,8 11,1 Šiaulių RL 12,5 - - 12,5 VUAL 11,3 - - 11,3 VUML 35 20,5 28,6 27,8 VUL „SK“ 15,9 5,7 15,4 13,8 KMUK 16,2 13,8 47 9,3 "Nefrida" 7,1 - - 7,1 A. Laurinaičio ambulatorija 11,8 - - 11,8
Iš viso Lietuvoje 19,1 11 26,9 14,6
Dializė yra procesas, kai, naudojant pusiau laidžią membraną, pakeičiama tirpalo kristaloidinių medžiagų sudėtis nepakeičiant koloidinių medžiagų konsistencijos. Pirmieji hemodializės kraujo ėmimo metodai buvo netobuli, 1966m. Brescia ir Cimino paskelbė apie sėkmingą dializę naudojant arterioveninę fistulę. Kad būtų galima atlikinėti HD, pacientui reikia atlikti nedidelę operaciją, suformuoti kraujagyslinę jungtį – arterioveninę jungtį. Tinkamai naudojama arterioveninė fistulė gali funkcionuoti dešimtmečius [12,23].
HD procedūros metu toksinės medžiagos ir vanduo pro pusiau pralaidžią membraną teka iš paciento kraujo į dializatą – tokiu būdu išvalomas kraujas. Kraujas valomas, kai teka vienoje dializatoriaus membranos pusėje, o skystis kitoje. Dializės skysčio sudėtis, temperatūra ir slėgis turi būti teisingi, kad kraujas pakankamai išsivalytų [23,21].
HD procedūros metu į arterioveninę fistulę įduriamos dvi adatos (žr. 1 pav.), jos prijungiamos prie magistralių, kuriomis kraujas aparato pagalba teka į dializatorių ir iš jo. Per vieną adatą paimamas iš organizmo, išvalomas filtru, o per kitą adatą grįžta atgal. Tai efektyvus metodas pašalinti toksines
medžiagas ir skysčių perteklių iš organizmo. Bet pastarieji nuo vienos iki kitos procedūros kaupiasi organizme, todėl pacientai turi laikytis dietos, riboti skysčių vartojimą [23,33].
1 pav. Hemodializės schema
1.1.1. Dializės procedūros stebėjimas
Gydymo dialize metu stebimas paciento svoris, pulsas ir kraujo spaudimas. Pulsas ir kraujo spaudimas gali būti matuojamas kas valandą. Heparinas paprastai per aparato siurblį tiekiamas nuolat, kad kraujas neužkrešėtų vamzdeliuose arba dirbtiniame inkste.
Dializės aparatas užprogramuojamas taip, kad būtų galima stebėti, ar svarbios funkcijos procedūros metu išlieka nustatytų normų ribose. Jame yra aliarmo signalas, kuris pasigirsta, jei šios ribos peržengiamos. Dializės aparate galima perskaityti informaciją apie temperatūrą, kraujotakos greitį ir elektrolitų koncentraciją dializės skystyje. Kraujo apytaką ne organizme taip pat stebi aparatas. Cerebriniai simptomai, kaip sutrikimas, nerimas ir pyktis, taip pat turi būt stebimi. Paciento prijungimą prie aparato ir atjungimą nuo jo taip pat atlieka skyriaus slaugytoja [18].
Hemodializės pacientai savo gydyme išlieka pasyvūs, pagrindinį vaidmenį atlieka aparatai ir medicinos personalas. Nuo harmoningo medicinos personalo ir ligonio bendradarbiavimo, gilių teorinių ir praktinių žinių priklauso ir gydymo dializėmis sėkmė ir paciento gyvenimo kokybė [14].
1.1.2. Arterijos ir venos fistulės priežiūra
• Per anksti nepradėti dar „nesubrendusios“ fistulės funkcijos;
• Naudoti tik aseptinę t.y., specialiai paruoštos odos, fistulės punktavimo techniką;
• Prieš kiekvieną fistulės punktavimą būtina atidžiai apžiūrėti numatomos punkcijos vietą, ar nėra infekcijos požymių: šlapiavimo, paraudimo, patinimo, šašų ir rinktis visai švarios odos vietą;
• Kiekvieną kartą punktuoti fistulę vis naujoje vietoje;
• Hemodializės metu taisyti adatų arba sterilių drabužių, puspaklodžių ar servetėlių padėtį gali tik medicinos personalas;
• Pranešti gydytojui, jeigu tos rankos, kur fistulė yra, pirštai šąla, tirpsta ar skauda hemodializės metu ar po jos. Tie požymiai rodo nepakankamą kraujotaką, dėl kurios gali prasidėti galūnės gangrena. Būtina nedelsiant imtis priemonių [2].
1.1.3. Dializių indikacijos
Lėtinis inkstų nepakankamumas
Viena iš indikacijų HD – lėtinis inkstų nepakankamumas. Tai daugelio inkstų ligų pasekmė. Įvairios kilmės LIN morfologinis pagrindas yra inkstų parenchimos fibrozė ir išnykę funkcionuojantys nefronai [12,24].
LIN yra būsena kai inkstų sugebėjimas išskirti atliekamus medžiagų apykaitos produktus iš kraujo yra taip stipriai sumažėjęs, kad pacientui pasireiškia klinikiniai apsinuodijimo šlapimo medžiaga simptomai. Pasireiškia pykinimu, vėmimu, nemiga, anemija, nuovargis, odos niežėjimas, neuropatija, dispnėja [18].
Ūminis inkstų nepakankamumas
Remiantis literatūra, ŪIN priežastis galima padalyti į dvi grupes: toksines ir išemines. Toksinius inkstų pažeidimus gali sukelti medikamentai, metalai ir tirpalai. Neatitinkančio kraujo perpylimas irgi gali sukelti toksinius inkstų pažeidimus. Toksinėms priežastims yra bendra tai, kad jos pažeidžia inkstų kanalėlius. Išeminės ŪIN priežastys gali būti - didelis kraujavimas, plazmos netekimas, širdies nepakankamumas, septinis šokas ir abipusis inkstų arterijų užsikimšimas. Sumažėja kraujo tekėjimas į inkstus. Dėl to inkstuose vyksta kraujagyslių susitraukimas ir nepakankama perfuzija [24].
Kitos indikacijos ūminei dializei
Kitos būsenos, galinčios sukelti IFN vystymąsi, yra nėštumo intoksikacija, ūmus glomerulonefritas, pielonefritas, apsinuodijus ličiu, metanoliu, izopropanoliu, etileno glikoliu, acetilsalicilio rūgštimi, teofilinu [12,18].
1.1.4. Hemodializuojamų pacientų maitinimosi ypatumai
Paciento gyvenimo kokybei ir pilnatvei nemažą įtaką turi tinkamo maitinimosi rėžimo ir dietos koregavimas. Dializuojamam pacientui yra svarbu reikiamas baltymų, energinių medžiagų ir ribotas skysčių, natrio, kalio, fosforo kiekis [17].
Viena iš pagrindinių problemų yra dialize gydomų ligonių – mityba. Mityba atlieka labai svarbų vaidmenį, ja ne tik palaikoma gyvybė, kas asociojuojasi su sergamumo ir mirtingumo rodikliais, bet tinkamai maitinantis galima pagerinti ir psichologinę gerovę, kas yra labai svarbu sergant LIFN. Dieta nėra labai griežta, tačiau reikia laikytis tam tikrų apribojimų: svarbiausia reikia sumažinti skysčių kiekį ir kalio turinčių maisto produktų vartojimą, vengti daug druskos, fosforo turinčių maisto produktų [34, 36].
Hemodializuojamo paciento dietą koreguoja gydytojai, dietologai. Tačiau labai dažnai pacientai kreipiasi į slaugytojas, klausdami, ką jie gali ir ko negali valgyti, kokius maisto produktus geriau pasirinkti, kiek valgyti ar kaip pasiruošti maistą. Todėl kiekviena slaugytoja turi būti pasiruošus atsakyti į pacientų klausimus [17].
Pagrindinės mitybos priežiūros kryptys:
• Palaikyti gerą mitybos būklę, užtikrinant reikiamą baltymų, energijos, vitaminų ir mineralų kiekį;
• Koreguoti skysčių ir elektrolitų disbalansą per Na+, K+ ir skysčių suvartojimą;
• Apsaugoti ar sustabdyti realinės osteodistrofijos vystymąsi, kontroliuojant Ca2+,
fosforo, vitamino D suvartojimą;
• Siekti, kad ligonių maistas būtu patrauklus, kvapnus, skanus, pritaikytas paciento gyvenimo būdui;
• Vartoti folio rūgštį, vitaminus B6, C, D, siekiant atstatyti dializės metu prarastą kiekį
[3];
• Išmokyti skaičiuoti parai reikalingą baltymų, skysčių kiekį ir sekti kūno masę;
• Pacientų kūno masė neturėtų labai kisti, didėti ar mažėti tarp dializių (ne daugiau kaip 1-2 kg.);
• Vidurių užkietėjimo profilaktika, nes dauguma dializuojamų pacientų mažai juda, mažai suvartoja skysčių;
• Jei kankina troškulys, pacientui patarti gerti labai mažais kiekiais, čiulpti ledo gabaliukus. Įspėti pacientą, kad karščiuojant, gausiai prakaituojant, vemiant, viduriuojant būtina gerti daugiau skysčių;
• Svarbu pasirūpinti gera burnos higiena. Burną reikia dažnai skalauti, tai būtina atlikti prieš ir po kiekvieno valgymo;
Pacientai privalo palaikyti glaudų kontaktą su slaugytojom ir gydytojais. Tarpusavyje bendrauti taip, kad pacientai nebijotų klausti, kad gautų atsakymą į kiekvieną jiems rūpimą klausimą, slaugytojos ir paciento santykiai turi būt paremti bendradarbiavimu.
1.2. Hemodializių poveikis: paciento išgyvenimai ir sunkumai
Lietuvoje gyvena daugiau kaip 1000, o pasaulyje apie 1,5 mln. kurie nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių yra priklausomi nuo dializės aparato [1]. Pagrindinė problema yra jausmas, kad jų gyvenimas priklauso tik nuo gydymo. O nuolatinis lankymasis, gulėjimas ligoninėje yra didelis stresas. Dializuojamų pacientų skaičius Lietuvoje auga, kasmet daugėja dializės centrų, todėl yra susikūrusi Lietuvos dializės specialistų draugija, kurios kasmetinėse konferencijose aptariami aktualūs dializuojamų pacientų slaugos klausymai. Pacientai yra įkūrę nefrologinių ligonių asociaciją „Gyvastis“, kuri užsiima įvairiapuse veikla. Jie rengia seminarus ir paskaitas, kviečiasi gydytojus ir slaugytojas aptarti jiems rūpimus klausimus [11].
Stresas gali būti socialinis ir fenomenologinis. Socialinis stresas atsiranda tada, kai žmogus (šiuo atveju ligonis) priverstas atlikti jam nebūdingą rolę.
Fenomenaloginis stresas, kai žmogaus gyvenimas pasikeičia, ir jo gyvenimo būdas ne atitinka jo siekių. Dauguma ligonių tenka atsisakyti savo svajonių, jie nesugeba dirbti savo darbų, tenka atsisakyti karjeros [27].
Vienas svarbiausių rūpesčių susitaikyti tiek pacientui, tiek šeimos nariui su nežinomybe- kiek ilgai gali tęstis gydymas dialize, ar atsiras tinkamas donoras inkstų transplantacijai. Pacientai yra priklausomi prie aparatūros ir medicinos personalo, kurie palaiko paciento gyvybę [29].
Socialiai jie tampa priklausomi nuo kitų žmonių. Daugelis problemų yra neįveikiamos, jei paciento neparemia šeima, draugai, medikai. Nemaža dalis dializuojamų teigia, jog dializę pradėjus pacientas tampa įvykių centru. Pažįstami bei draugai klausia kaip viskas pasikeitė. Neretai nebegali dirbti įprasto darbo, sumažėja socialinės galimybės. Todėl išgyvena savo vertės trūkumo jausmą [18].
JAV atliktų tyrimo metu, buvo nustatyta, kad hemodializuojami ligoniai skirtingai priima savo ligą. Tai nulemia asmeninės savybės, charakteris, elgsena ir įpročiai, tokie kaip mityba ar žalingi įpročiai, aplinka, šeimos palaikymas bei supratimas [30]. Dializuojami ligoniai, kurie gauna stiprią šeimos paramą, yra palaikomi artimų draugų, lengviau gali susitaikyti su liga. Vilčiai žmogaus gyvenime tenka didžiulis vaidmuo, tikėjimas ateitimi suteikia jėgų, stiprina [6].
1.2.1. Psichologiniai aspektai sergant lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu
Ankstyvais metais hemodializuojamų pacientų buvo pastebėta reakcija – depresija, tai pacientai negalintys atlaikyti įtampos, streso, mirties baimės, nevilties. Šios reakcijos būdingos ir suprantamos sergantiems nepagydomomis ligomis [32].
Depresija – tai prislėgta, liguistai liūdna nuotaika, žmogus nustoja domėtis viskuo, kas jam teikė malonumą, atsiranda verksmingumas, tuštumo jausmas, liūdesys, pamažu tolsta nuo artimųjų, nustoja bendrauti su draugais, jaučiasi niekam nereikalingas. Pacientams kyla minčių apie mirtį ar savižudybę, nuolat jaučiamas nuovargis, energijos trūkumas, neryžtingumas, blogėja miegas, būdingas dažnas prabudimas. Dažnai pasireiškia nerimas [8].
Depresija – tai dažna problema, su kuria susiduria ligoniai sergantys LIFN. Sergamumas ir mirtingumas su depresija, gydant hemodialize, yra tarpusavyje susiję. Ligoniai gali nustoti rūpintis savo sveikata, o tai pavojinga jų gyvybei. Todėl pastebima depresija turi būti gydoma, skiriami antidepresentai, psichoterapija [38].
Gyvenimas su besikartojančia hemodialize yra nelengvas tiek pacientams, tiek jų šeimos nariams. Pacientai su gera šeimos, draugų parama lengviau adaptuojasi prie dializių procedūrų. Pacientas yra nuolat susirūpinęs, jaučia nerimą, liūdesį, gali atsisakyti dializės, o tai kelia pavojų gyvybei. Kad išvengti mirties, dializuojami pacientai yra priklausomi prie dirbtinio inksto – aparato. Tai žūtbūtinė kova reikalinga palaikyti gyvybei [32,31,35].
Sugebėti sumažinti ir susidoroti su ilgai trunkančiu stresu yra labai sudėtinga. Stresas kylantis iš socialinių problemų, kaip priverstinis darbo keitimas ar praradimas, šeimyninės problemos kylančios dėl pasikeitusių vaidmenų šeimoje. Kas geriausia gali būti gyvenime – tai psichologinis ir psichosocialinis stresas, o blogiausia, kai gyvenimas kupinas, pilnas ligų bei nežinomybės. Be to, beveik kiekvienas privalo priimti kompromisą – adaptuotis priklausomybei prie dializės aparato [32].
Dažnas liūdesys, prislėgta nuotaika gali daryti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, bet ir gerai žinoma, kad depresija sergant LIFN gali pastebimai veikti mirštamumą [38].
Slaugytoja, gydytojas, socialiniai darbuotojai, psichiatras, psichologas gali vaidinti svarbų vaidmenį adaptuojantis prie dializes gydymo. Slaugytoja bei socialinis darbuotojas gali paremti
dializuojamą ligonį bei jų šeimą. Psichiatras ir psichologas turi atpažinti blogas nuotaikas, diagnozuoti sutrikimus individualiai ir rekomenduoti atitinkamą gydymą [32].
Dialize gydomas ligonis, sergantis negrįžtamu inkstų funkcijos nepakankamumu susiduria su penkiais periodais, žmogaus reakcijomis į nepagydomą ligą:
• Neigimas – šiame periode ligonis izoliuoja save nuo tikslios informacijos, mėgina toliau dirbti, apsimeta linksmas, nesugeba objektyviai mąstyti, slepia ligą nuo tolimesnių giminių. Šie veiksmai tarsi prailgina šią stadiją. Jis nepasitiki gydytojais, ieško kitų gydymo būdų, kreipiasi pas kitus gydytojus.
• Pyktis – tai kaltės jausmas, ligonis pyksta tiek ant savęs, tiek ir ant kitų, pvz., ant šeimos, gydytojų, slaugos personalo. Jam sunku patikėti ir susitaikyti, kad tai nutiko jam, jis kartoja „Kodėl man? Ką aš blogo padariau?“ Pyktį gali išlieti asmeniui kurį myli ir gerbia, kuriuo pasitiki. Taip pat jis tikisi pagalbos, paramos.
• Derybos – žmogus pradeda suprasti, kad gydymo metodai taikomi tam, kad jis išgyventų. Šeimoje apie derybas nekalbama, bet iš šalies galima pastebėti aktyvumą. Esant blogai būsenai, gali kilti pavydas sveikiesiems.
• Depresija – neišvengiamas periodas. Lankydamasis trys kartus per savaitę dializuojamas ligonis pradeda suprasti, kad jis yra priklausomas nuo dializės aparato. Gali lydėti nuolatinė mirties baimė, liūdesys, noras nusižudyti, apatija.
• Priėmimas – kai nelieka jėgų kovoti, ligonis pradeda suprasti, kad liga už žmogų yra stipresnė.
Ne visada šie periodai keičia vienas kitą iš eilės, jie gali kaitaliotis. Todėl labai svarbu atpažinti kokiame periode žmogus yra. Tai galima pastebėti tik per bendravimą.
1.2.2. Dializės įtaka gyvenimo kokybei
Pagal PSO gyvenimo kokybė- tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kuriame individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka [5].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima tris sritis:
• Fizinė sritis siejama su individo kasdienine veikla ir kitais gyvenimo tikslais, kuriems reikalinga fizinė energija.
• Socialinė sritis apima paciento sugebėjimą integruotis į šeimos, visuomenės gyvenimą, bendrauti su draugais ir kaimynais.
• Psichiloginė sritis apima emocijas, psichikos sveikatą, tai yra depresiją, baimę, pyktį, laimę [5].
Pacientas yra dializuojamas mėnesiais ar metais, kad palaikyti gyvybę. Tai būsena „negaliu gyventi ir negaliu mirti“, amžina kova, kad prailginti gyvenimą [37].
Dializės ligoniams paveikia socioekonominį stovį, šeimyninius santykius, pasikeičia darbas, ar tampa nedarbingi, visa tai paveikia šių žmonių gyvenimo kokybę [37].
Dializė ligoniams gali sukelti įvairias problemas – sukelia hipotenziją, pykinimą, vėmimą, raumenų drebėjimą, galvos skausmus, krūtinės skausmus, praranda svorį, keičiasi odos spalva, sumažėja raumenų tonusas, atsiranda blyškumas, pabalimas, edemos. Slaugytojos turėtų suprasti, prižiūrėti, patarti ir kiek galima pakelti gyvenimo kokybę savo supratimu bei teikiama pagalba [37,35].
Svarbus gyvenimo kokybės kriterijus- sugebėjimas integruotis į visuomenę, buvimas visaverčiu visuomenės nariu, galinčiu aktyviai dirbti ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pradėjus dializes iškyla daug įvairių problemų ir pacientams ir šeimos nariams.
1.3. Slaugos veiksmai dirbant su hemodialize gydomais pacientais
Slaugytojos darbas su pacientais yra atsakingas, reikalaujantis daug kantrybės ir pastangų. Slaugos proceso pradžioje svarbu pacientą stebėti, ypač daug informacijos suteikia stebint kaip bendrauja su palatos kaimynais, artimaisiais, personalu. Reikia nuolat stebėti ne tik procesus dializės metu, bet ir nuotaikų kaitą – įtarumo, baimės, nerimo atsiradimą. Savo pastebėjimus patariama nuolat dalintis ir tartis su kitais komandos nariais, pažymėti slaugos planuose.
Saugi aplinka – šios gyvybinės veiklos laidavimas yra vienas svarbiausių uždavinių. Pacientai gali jaustis nesaugūs, sutrikę, jausti nerimą, baimę. Jei ligonis neseniai dializuojamas, jam svarbus pirmas įspūdis. Slaugytoja turi prisistatyti, supažindinti su aplinka, tvarka, pasiteirauti gal turi kokių klausimų, padrąsinti, paaiškinti, kad bet kada gali kreiptis į slaugytoją pagalbos ar patarimo. Tai skatina pasitikėjimą.
Bendravimas – slaugytojos gebėjimas užmegzti kontaktą su pacientais yra labai svarbus, nes tai yra sėkmingo slaugos proceso pagrindas. Slaugytojos tikslas- suvokti, kokio jiems reikia bendravimo, pačiai drąsiai ir aktyviai imtis iniciatyvos. Svarbus ir neverbalinis bendravimas, kuris pacientams suteikia paramos, šilumos bei supratimo jausmą. Bendraujant reikia stengtis priešintis paciento neigiamoms mintims, neįkyriai skatinti teigiamas, aktyviai pasitikėjimą savimi. Pokalbį visada užbaigti su viltimi.
Kvėpavimas – šioje gyvybinėje veikloje neretai vargina dusulys, jei ligonis nesilaiko gydytojų rekomendacijų (vartoja per daug skysčių). Reikia patarti ir padėti pacientui pasirinkti patogią kūno padėtį. Rūkantiesiems rekomenduotina aiškinti rūkymo žalą.
Valgymas ir gėrimas – kartais inkstų ligomis sergantys pacientai skundžiasi blogu apetitu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Be to, ligoniai turi laikytis dietos, vartoti ribotą kiekį vandens. Svarbu aiškinti mitybos bei dietos svarbą
Tuštinimasis ir šlapinimasis – ši gyvybinė veikla yra individuali, intymi, todėl slaugytojai laikantis privatumo, reikia išsiaiškinti galimas šios srities problemas. Vidurių užkietėjimas tai dažna LIFN sergančių problema. Taip pat susiduria su oligurija, anurija. Slaugytoja turi žinoti, ką atsakyti jei pacientui iškiltų klausimų. Pranešti gydytojui, kuris numatytų tolimesnę taktiką.
Asmens higiena – ši gyvybinė veikla prasideda kiekvieną rytą, tai priklauso nuo paciento bendros būklės. Ligoniai linkę į depresiją, dažnai būna abejingi savo išvaizdai, reikia mandagiai, neįžeidžiant paaiškinti pacientui asmeninės higienos svarbą. Dializuojamiems pacientams dažna problema viso kūno niežulys, iš burnos blogas kvapas. Todėl slaugytoja turi patarti, kaip būtų galima susitvarkyti su šiomis problemomis.
Judėjimas – esant inkstų nepakankamumui žmogus sunkiau pakelia fizinį krūvį, ypač po dializės ligonis jaučiasi silpnai, todėl slaugytoja turi padėti atsistoti ar prižiūrėti, esant reikalui padėti. Tačiau pacientus, pasitarus su gydytoju, turi skatinti judėti, mankštintis, stiprinti silpstančius raumenis. Darbas ir žaidimas – tai ypač aktuali problema sergant LIFN, nes dauguma nedirba, turi pirmos grupės invalidumą. Dažnas liūdesys, nežinia dėl ateities, baimė, nerimas sutrikdo visą žmogaus veiklą, nenori planuoti laisvalaikio, nedomina niekas, kas gal būt prieš ligą teikė džiaugsmą. Mintys, jog negalės toliau dirbti, atlikti šeimyninių, visuomeninių pareigų, ligonį verčia pasijusti bejėgiu. Pacientai gali dirbti didelių fizinių jėgų nereikalaujantį darbą, tačiau reikia suderinti darbo ir dializių grafiką. Slaugytoja turėtų padėti atgauti domėjimąsi gyvenimu, pasitikėjimą savimi, žadinti savigarbą ir viltį. Naudinga į šią veiklą įtraukti artimuosius.
Kūno temperatūros reguliavimas – šioje gyvybinėje veikloje dažniausiai pokyčių nebūna. Tik jei yra abejingi savo išvaizdai, todėl nesirūpina savo apranga, gali peršalti ar perkaisti. Slaugytoja gali patarti, kaip tinkamai rengtis.
Miegojimas – sergantiems LIFN dažnai išsivysto įvairūs miego sutrikimai. Vakare sunkiai užmiegama, vargina dažni prabudimai nuo menkiausio triukšmo, mieguistumas dieną. Yra įrodyta, kad neramus miegas ir fizinė-psichinė gerovė tarpusavyje labai susijusi. Ypač blogai miegama prieš dializę, būna nerimas, baimė, kad nesuspės nuvažiuoti į dializės centrą. Nuo paskirtų gydytojo vaistų, nuo nemigos, gali greitai vystytis pripratimas, todėl slaugytoja turi turėt žinių, kaip miegą reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis [25].
Lyties raiška – tai opi, intymi, tačiau labai reikšminga žmogui problema. Psichikos ir socialines problemas, kylančias dėl gydymo dialize, išspręsti sunkiausia. Ir vyrai, ir moterys tuo metu gali tapti nevaisingi. Moterims gali dingti menstruacijos, jos negali gimdyti dėl galimų komplikacijų, o vyrai gali tapti impotentais. Dėl atliekamų hemodializės procedūrų, sumažėja lytinis potraukis, o impotenciją sukelia sunkiai nugalima mažakraujystė ir nevisiškai pašalintos iš kraujo toksinės medžiagos. Tokiems ligoniams reikalinga psichologo ar psichoterapeuto konsultacija [28].
Mirimas – sergant LIFN ligoniams mirties baimė yra didelė, jei ligonis linkęs į depresiją gali kilti mintys apie suicidą. Pasitaiko, kai pacientai neateina į dializės centrą, o tai kelia didelę grėsmę gyvybei. Pacientus neretai slegia kaltės jausmas, kad jie esą niekam nereikalingi, našta artimiesiems. Slaugytoja turi būti gerai psichologiškai pasirengusi dirbti su šiais pacientais. Svarbu laiku pastebėti nuotaikų svyravimus, emocijų kaitą.
Supratinga, nuoširdi, rūpestinga, pagarbi, skirianti pakankamai laiko ir dėmesio slaugytoja padės įveikti šį sunkų psichikos sutrikimą ir paskatins tolimesniam gydymuisi, suteiks vilties [8].
Sudaromas slaugos planas, atsižvelgiant į 12 gyvybinių veiklų, ir siekiama jį įgyvendinti. Surenkami anamnezės duomenys, išaiškinama psichikos sveikatos būsena, išnagrinėjami paciento fiziologiniai, psichologiniai, socialiniai- kultūriniai, ekonominiai poreikiai. Slaugytoja nustato realias ir potencialias paciento problemas, suformuluoja slaugos tikslus bei teisingai atlieka slaugos veiksmus [18,8].
1.3.1.
Bendravimas
Bendravimas yra visos slaugos sistemos pagrindas. Bendros praktikos slaugytojai reikia išmanyti apie bendravimą ir žinoti, kaip geriausiai elgtis su pacientais tuo metu, kai jie yra nusivylę, pikti, prislėgti ar jiems sunku bendrauti su kitais asmenimis.
Bendravimą sudaro daug sudėtinių dalių: dėmesingumas, išklausymas, supratimas, rūpinimasis, atsiskleidimas, šališkumas, įsijautimas, nuoširdumas ir pagarba.
• Dėmesingumas kitam asmeniui yra dėmesingumas plačiąja prasme. Tikroji dėmesio reikšmė yra pritarimas ir susidomėjimas.
• Išklausymas – tai įsiklausymas į išreikštus ar numanomus kito asmens žodžius, mintis ir jausmus. Išklausymas yra ne vien paprastas pasyvus klausymas, bet aktyvus, sąmoningas sugebėjimas išgirsti tai, ko ligonis nepasako, o tik užsimena. Tai reikalauja didelio susikaupimo, blaivaus proto, domėjimosi tuo, kas sakoma. Būtina sukoncentruoti visą dėmesį i kitą žmogų.
• Rūpinimasis – tai pagarba kitam žmogui ir galimybė atskleisti save patį. Rūpinimasis yra ne tik kito žmogaus priežiūra, globa bet ir paties asmenybės ugdymas.
• Atsiskleidimas – tai procesas, kurio metu savo asmenybę atskleidžiame kitam. Šis procesas abipusis. Atsiskleidimas yra būtinas saviraiškai ir yra būtina bendravimo sąlyga.
• Šališkumas – būti šališkam kito atžvilgiu reiškia būti atlaidžiam, neprimetant vystymosi krypčių, padėti žmogui tobulėti.
• Įsijautimą galima apibūdinti kaip būsena, kai žmogus mėgina įsivaizduoti save kito vietoje taip, kaip jis pats save mato. Slaugytoja įsigilina i paciento jausmus bei mintis ir perteikia šį savo supratimą žodžiais arba kitais būdais. Įsijautimas būtinas, kad lengviau užsimegztų tarpasmeninis ryšys.
• Nuoširdumas – būtina sąlyga pasitikėti santykiais. Nuoširdumas arba autentiškumas reiškia, kad žmogus sąžiningai dalijasi su kitu žmogumi savo mintimis, jausmais bei patirtimi. Nuoširdus asmuo yra toks žmogus, kuris supranta kito žmogaus vidinius jausmus ir kuris tą supratimą teisingai perteikia, bendrauja be jokio dirbtinumo. Nuoširdumas sustiprina ir asmens pasitikėjimą pačiu savimi, ir kitų pasitikėjimą tuo asmeniu.
• Pagarba arba teigiamas dėmesys reiškia suvokimą, jog yra teigiamai vertinami. Į žmogų žiūrima kaip į vertybę, ir nepaisant jo silpnumo, padėti kitam asmeniui, tikėti jo sugebėjimu spręsti problemas bei pasirinkti teisingus veiksmus. Žinojimas, kad esi gerbiamas kaip žmogus, yra būtina sąlyga sveikatai ir vystymuisi [13].
Pažinti visus procesus, vykstančius organizme, siekiant suprasti visus žmogaus poelgius – tikrai yra sudėtinga. Visapusiškai suprasti žmogų, rūpintis juo tiek slaugytojai tiek gydytojui, yra ne mažiau kaip teikti fizinę pagalbą. Fizinės ir dvasinės kančios neatskiriamos viena nuo kitos [6].
Dializuojamų pacientų gyvenimui įtakos turi ir bendravimas su medikais. Jo dėka galima pasiekti, kad pacientas pasiektų savo pripažinimą, pasijustų turįs pasirinkimo galimybę, kad jis nebevienišas, surastų savyje jėgų, įgytų vilties spręsti vidinius konfliktus [4].
Bendravimas tarp gydytojo, slaugytojos ir paciento turi atitikti pastarojo intelektą. Dializuojamasis turi iki galo atskleisti savo jausmus, o artimieji ir medicinos personalas į visą tai reaguoti tinkamai, antraip liūdesys apims visą paciento esybę, jo laiką, sukels baimę [28].
1.3.2. Mokymas
Lorence Nightingale buvo pirmoji slaugymo mokytoja. Ir iki šių dienų pacientų mokymas yra viena iš svarbiausių slaugytojų funkcijų. Pacientų mokymas yra svarbus visose sveikatos priežiūros
įstaigose, o slaugytojos pareiga – mokyti sveikus ir sergančius pacientus. Slaugytoja sergančius pacientus apmoko, kaip teisingai vartoti vaistus, išaiškina gydymo rėžimą, supažindina su dietos ypatumais, jų svarbą, ir moko kaip prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų [7].
Tyrimo duomenimis apie 30-60 proc. pacientų nesilaiko jiems paskirto gydymo rėžimo, o tarp sergančių lėtinėmis ligomis šis procentas yra dar didesnis. Pagrindinė to priežastis yra nepakankamas bendravimas tarp pacientų, gydytojų ir slaugytojų. Žinių trūkumas apie ligą, paskirtus vaistus, dietą ir gyvenimo stilių sukelia paciento nenorą vadovautis gydytojo paskirtu gydymo rėžimu. O tuo tarpu įgyvendintas efektyvus mokymas sustiprina pacientų autonomiją, didina pasitikėjimą savimi sumažina komplikacijų atvejus [7].
Pacientų mokymui gali turėti įtakos tam tikri veiksniai. Pirma, patys pacientai nesuinteresuoti, kai slaugytojai ar kiti sveikatos priežiūros darbuotojai kalba apie jų elgsenos pakeitimą, moko savirūpos, aiškina apie jų susirgimą bei gydymą. Antra, slaugytojoms vykdyti mokymo funkciją gali trukdyti laiko stoka, nesudarytos darbo sąlygos, mokymo patirties bei žinių stoka [7].
Vienas iš pagrindinių tikslų šiame darbe išsiaiškinti kokį vaidmenį atlieka slaugytoja, mokydama hemodializuojamus pacientus. Kadangi šie pacientai didžiają laiko dalį praleidžia ne tik ligoninėje bet ir namuose, jų mokyme turėtų dalyvauti ir bendruomenės slaugytojai bei šeimos gydytojai.
Sergant LIFN yra labai svarbu žinoti apie pačią ligą, jos eigą, galimas komplikacijas, gydymo būdus, dietos, apsilankymo dializės centruose, tris kartus per savaitę, svarbą.
Slaugytoja ir gydytojas turi pamažu imtis teikti pacientui informacija apie dializės procedūras. Personalas turi pasirūpinti, kad ir artimieji tokia informaciją gautų taip pat. Reikia nuvesti pacientą į dializių skyrių, supažindinti jį su ten dirbančiu personalu ir aprodyti jam skyrių, tai daugeliu atvejų padeda pacientui jaustis saugesniam, kai jam pirmą kartą atliekama dializė.
Dažnai artimieji nesupranta ligonio būklės. Jiems reikia išsiaiškinti, kaip jie turėtų padėti savo šeimos nariui pakeisti gyvenimo būdą. Reikia nugalėti naujus rūpesčius, turėti kantrybės. Tai ypač rimtas stresas šeimoms, kurios ankščiau neturėjo rimtesnių krizių [26,27].
Slaugytoja turi mokyti pacientą ir gerai su juo bendradarbiauti, iš jos reikalaujama solidžių profesinių žinių ir pagarbos kiekvienam žmogui. Svabi ir gyvenimo patirtis, noras išbandyti naujus būdus ir žinias, gautas iš ankstesnių pacientų. Visa tai suteikia slaugytojai galimybę būti visaverčiu ir naudingu gydančiosios komandos nariu.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo metodika
2003 m. rudens semestre buvo sukurtos dvi anketos. Viena buvo skirta pacientams sergantiems LIFN, kita skirta bendrosios praktikos slaugytojoms, dirbančioms su šiais pacientais. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta KMUK Nefrologijos klinikos, dializių skyrius. Buvo paruošta ir išdalinta 90 anketų, tačiau gražino 76 anketas. Tyrimo metodas- anoniminė, anketinė apklausa. Paaiškinus tyrimo tikslą, aktualumą, svarbą, buvo išdalintos anketos. Kai kurie pacientai buvo sunkios būklės ir anketas pildyti atsisakė, keli iš jų atsisakė pildyti dėl to, kad jiems jau ne pirmą kartą duodamos pildyti anketos.
Darbo etapai:
2004m. rudens semestro pradžioje atlikta bandomoji pacientų, besigydančių hemodialize, apklausa. Tikslas buvo įvertinti, ar pacientams klausimai suprantami ir priimtini.
2004-2005m. buvo atlikta, ligonių, gydomų dialize, anketinė apklausa. Iš apklaustųjų buvo sudarytos trys grupės, pagal dializavimo trukmę:
• Trupmai dializuojami: HD mažiau nei metus ir HD nuo vienų iki trijų metų; • Ilgai hemodializuojami: virš trijų metų dialize gydomi pacientai.
2.2. Tyrimo metodai
2.2.1. Anketinė apklausa
Pirmąją anketą, skirtą dializuojamiems ligoniams, sudaro:
Pirmoji, skirta dialize gydomiems pacientams. Anketa sudaryta iš 32 klausimų. Šioje anketoje yra įterpta HAD skalė (depresijos ir nerimo skalė, nuo 3 iki 16 klausimo kurie yra vertinami atskirai), kurios tikslas buvo ištirti ar ligoniai jaučia nerimą, ar yra kankinami depresijos. Kiti klausimai, siekiant išsiaiškinti pacientų gyvenimo pasikeitimą, jų nuomonę apie esamą sveikatą, pasikeitusį jų gyvenimo ritmą, žinias apie ligą, požiūrį į dažną lankymąsi dializės centre, kaip patenkintas bendravimu su slaugos personalu bei šeimos nariais, kas padeda išspręsti atsiradusias psichologines priblemas. Buvo užduoti bendri klausimai, siekiant išsiaiškinti tiriamųjų amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį.
Antrąją anketą, skirtą bendrosios praktikos slaugytojoms, sudaro:
Antroji anketa buvo skirta slaugos personalui, kuris susiduria su pacientu tris kartus per savaitę. Anketa sudaryta iš 10 klausimų, siekiant išsiaiškinti apie jų požiūrį į ligonį, bendravimą, psichologo
vaidmenį, bei jų nuomonę, su kokiomis problemomis susiduria pacientai. Buvo apklausta 14 slaugytojų.
Anketa buvo laikoma atsakyta tada, kai buvo atsakyta į visus klausimus. 2.2.2. Duomenų analizė
Duomenų anlizei atlikti buvo naudojama duomenų bazių valdymo sistema Microsoft Excel 7.0, ir statistikos kriterijų skaičiavimo programa SPSS 10.0 for Windows.
Iš anketinės apklausos duomenų MS Excel programoje sudaryta duomenų bazė. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui populiacijoje įvertinti, apskaičiuotos atitinkamos imties charakteristikos (vidurkiai, vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai, stebėti dažniai (procentai)) naudojant matematinę statistiką. Skaičiuotos šios charakteristikos:
• padėties charakteristikos: 1. vidurkis:
∑
= = n i i x n x 1 1, kur n – stebėjimų skaičius, x – išmatuoti požymiai;
2. moda: i p p p p p x mo ⋅ − − − + = 3 1 2 1 2 min 2
ˆ , kur p2 – požymių kiekis modalinėje
klasėje, p1 – požymių pasireiškimo dažnis prieš tai buvusioje klasėje, p3 – požymių
pasireiškimas sekančioje klasėje, i – klasės intervalo dydis. • sklaidos charakteristika:
vidutinis kvadratinis nuokrypis:
∑
= − = n i i x x n s 1 2 ) ( 1 .
Skaitinių charakteristikų skirtumų statistiniam patikimumui nustatyti naudoti įvairūs parametriniai ir neparametriniai kriterijai: vidurkių skirtumų patikimumo patikrinimui – Stjudento
(nepriklausomų ir priklausomų imčių atvejais)
(
)
(
)
(
1 2)
2 1 2 1 2 2 2 2 1 1 2 1 1 n n n n n n s n s n y x t + − + ⋅ − + − − = ,dispersijų lygybėms patikrinti – Fišerio 2
2 2 1 s s
F = , kokybinių požymių skirstinių tapatumui nustatyti – χ2
kriterijus
∑
= − = k i i n np n 1 2 2χ . Gautųjų išvadų pasikliautinumo lygmuo yra 0,95 (P = 0,95), paklaidos tikimybė – p = 0,05. Hipotezė laikoma statistiškai reikšminga, jei p ≤ 0,05. Tikimybei tarp skirtingų
imčių palyginti buvo naudojamas z kriterijus
2 2 2 1 1 1 2 1 ) 100 ( ) 100 ( n v v n v v v v z − + − − = , kai zkrit=1,6449.
grafikų pavidale. Kiekybiniai rezultatai pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai su vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu (x (s)).
2.3. Tyrimo kontingentas
Tyrimui atlikti buvo pasirinkta KMUK Nefrologijos klinikos, dializių skyrius, kur yra gydomi dialize sergantys LIFN. Tyrime dalyvavo 76 ligoniai (iš jų 30 moterys ir 46 vyrai), pagal jų dializavimo trukmę: iki metų dializuojamų sudarė 20 pacientų (10 vyrų ir 10 moterų), nuo metų iki trijų, sudarė 24 ligoniai (10 moterų ir 14 vyrų) ir nuo vienų iki trijų – 32 ligoniai (10 moterų ir 22 vyrai), 2 pav. Jų amžius yra nuo 22 iki 79 metų. Pagal išsilavinimą sudaro: 10,6 poc. aukštąjį, 18,6 proc.– aukštesnįjį, 16,0 proc. pagrindinį, 34,6 proc. spec. vidurinį, 16,0 proc. vidurinį išsilavinimą.
2 lentelė. Tyriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.
Tiriamieji
Bendras skaičius, n 76
Amžiaus vidurkis, metai n, (s) 50 m.
Jauniusias, metai 22 m.
Vyriausias, metai 79 m.
Dažniausiai, metai 55 m.
Lytis, vyrų skaičius n, (proc.) 38,7 proc.
Lytis, moterų skaičius n, (proc.) 61,3 proc.
HD iki metų HD nuo 1iki 3 m. HD virš 3 m. moterys vyrai 13,4 18,67 29,3 13,3 12 13,3 0 5 10 15 20 25 30 % moterys vyrai
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1
.
Ligonių subjektyvus sveikatos vertinimas
Pradžioje tyrimo buvo paklausta, kaip jie vertina savo sveikatą. Daugelis atsakė, kad jų sveikata vidutinė 54,6 proc., 34,7 proc. teigė, kad jų sveikata yra bloga, (žr. 3 lent.).
3 lentelė. Ligonių subjektyvus sveikatos vertinimas Kaip vertinate savo sveikatą? ( proc.) Grupė
Labai bloga Bloga Vidutinė Gera
HD mažiau nei 1m. 5,3 10,7 9,3 1,3
HD nuo 1 iki 3m. - 10,7 18,6 1,3
HD virš 3 m. 2,7 13,3 26,7 -
Iš viso: 8 34,7 54,6 2,6
Po apklausos matyti, kaip savo sveikatą vertina paskirsčius pagal lytį, blogai savo sveikatą vertino ir vyrai, ir moterys vienodai -17,3 proc., daugiausiai atsakė jog sveikata vidutiniška – moterys 18,6 proc., vyrai 36 proc., (žr.4 lent.).
4 lentelė. Moterų ir vyrų subjektyvus sveikatos vertinimas Kaip vertinate savo sveikatą?( proc.) Lytis
Labai bloga Bloga Vidutinė Gera
Moterys 2,6 17,3 18,6 - Vyrai 2,7 17,3 36 5,4
Iš viso: 5,3 34,7 54,6 5,4
Taip pat buvo paklausta ligonių, ar jie turi pakankamai žinių apie savo sveikatą, 50,6 proc. teigia, kad pakankamai turi žinių, tačiau 29,3 proc. yra dializuojami virš trijų metų, iki metų
5 lentelė. Ligonių pasiskirstymas, ar pakankamai turi žinių apie savo sveikatą? (p<0,05) Ar pakankamai turi žinių apie savo sveikatą? (proc.)
Grupė Pakankamai Nepakankamai HD iki metų 9,3 17,4 HD nuo1 iki 3 m. 12 18,7 HD virš 3m. 29,3 13,3 Iš viso: 50,6 49,4
dializuojami 9,3 proc., nuo metų iki trijų – 12 proc. Kad nepakankamai turi žinių atsakė 49,4 proc., iš jų 17,4 proc. dializuojami iki metų, 18,7 proc. nuo vienų iki trijų metų, 13,3 proc. virš trijų metų, (žr.5 lent.).
Taip pat apskaičiuotas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05) dializuojamų virš trijų metų ir iki metų, bei HD nuo metų iki trijų, ir virš trijų metų. Tai rodo, kad žinių poreikis vienodai svarbus pagal dializių trukmę.
Norėdami išsiaiškinti kas daugiausiai informacijos suteikia slaugytojos ar gydytojai, duomenys rodo, kad slaugytojos 61,3 proc. aiškina pakankamai, gydytojai 52 proc., 41,3 proc. teigia, kad gydytojai ir 30,7 proc. slaugytojos galėtų aiškinti daugiau apie ligą, gydymą ir būtinus gyvenimo būdo pakeitimus, (žr. 3 pav.).
Nustatytas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05), dėl teikiamos informacijos, dializuojamų nuo vienų iki trijų metų tarp slaugytojų ir gydytojų. Dauguma atsakė, kad aiškina pakankamai apie ligą, gydymą, būtinus gyvenimo pakeitimus.
61,3 30,7 8 52 41,3 6,7 0 10 20 30 40 50 60 70
Aiškina pakankamai Galėtų aiškinti daugiau
Mažai aiškina
%
Slaugytojos Gydytojai
3 pav. Ligonių nuomonė, kaip pakankamai slaugytojos ir gydytojai aiškina apie ligą (p<0,05)
Lyginant pagal dialzės trukmę, iki metų 13,3 proc. teigia, kad slaugytojos aiškina pakankamai, nuo vienų iki trijų metų dializuojami 17,3 proc., virš trijų – 30,7 proc. Virš trijų metų dializuojami teigia 10,7 proc., kad slaugytojos galėtų aiškinti daugiau. Iki metų dializuojami teigia 5,4 proc., kad slaugytojos aiškina mažai, (žr.6 lent.).
6 lentelė. Ligonių nuomonė, kaip slaugytojos aiškina apie ligą Ligonių nuomonė, kaip slaugytojos aiškina apie ligą ( proc.)
Grupė Aiškina
pakankamai Galėtų aiškinti daugiau Mažai aiškina
HD iki metų 13,3 8 5,4
HD nuo 1 iki 3
m. 17,3 12 1,3
HD virš 3 m. 30,7 10,7 1,3
Iš viso: 61,3 30,7 8
proc. atsakė, kad aiškina pakankamai. Iš jų 22,6 proc. dializuojami virš trijų metų. Šie skaičiai rodo, kad ilgiau dializuojami daugiau supranta ir žino apie savo susirgimą, (žr.7 lent.).
7 lentelė. Ligonių nuomonė kaip gydytojai aiškina apie ligą Ligonių nuomonė, kaip gydytojai aiškina apie ligą ( proc.)
Grupė Aiškina
pakankamai Galėtų aiškinti daugiau Mažai aiškina
HD iki metų 14,7 10,7 1,3
HD nuo 1 iki 3m. 14,7 13,3 2,7
HD virš 3 m. 22,6 17,3 2,7
Iš viso: 52 41,3 6,7
Paklausti apie naują jų gyvenimo ritmą dauguma atsakė 38,7 proc., kad prisitaikyti gana stipriai sunku, mažiau 32 proc. teigia, kad labai sunku, 26,7 proc. apklaustųjų atsakė, kad truputį sunku prisitaikyti prie dietos, skysčių ribojimo, (žr. 8 lent.).
8 lentelė. Ligonių palyginimas, ar sunku buvo prisitaikyti prie dietos, skysčių ribojimo bei naujo
gyvenimo ritmo
Ar sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo? ( proc.) Grupė
Visiškai ne Truputį Gana stipriai Labai stipriai
HD iki 1 m. 1,3 12 6,7 6,7
HD nuo 1 iki 3 m. 1,3 4 10,7 14,7
HD virš 3 m. - 10,7 21,3 10,6
Iš viso: 2,6 26,7 38,7 32
Pagal lytį duomenys pasiskirstė, kad vyrams sunkiau prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo (29,3 ir 17,3 proc.), moterys truputį 14,7 proc., gana stipriai 9,3 proc. ir labai stipriai 14,7 proc. Tyrime dalyvavo 46 vyrai ir 29 moterys, (žr. 4 pav.).
0 14,7 9,3 14,7 2,7 12 29,3 17,3 0 5 10 15 20 25 30 35
visiškai ne truputį gana stipriai labai stipriai
%
Moterys Vyrai
Norėdami išsiaiškinti kaip pacientai patenkinti bendravimu su slaugos personalu bei šeimos nariais, koreliaciniu būdu nustatyta, kad susirgimo grupės koreliuoja tarpusavyje. Duomenys rodo (p<0,05), kad pacientai yra patenkinti bendravimu su šeimos nariais bei slaugos personalu.
3.2. Dializuojamų ligonių psichologinės problemos
Siekiant išsiaiškinti apie psichologines problemas buvo pateikta grupė klausimų, kurių tikslas išsiaikinti ar dializuojami ligoniai jaučia nerimą ar serga depresija. Paklausti, ar jaučia įtampą ir nerimą, pagal dializių trukmę 50,7 proc. atsakė, kad laikas nuo laiko, retkarčiais. Iš jų 22,7 proc. dializuojami virš trijų metų. 29,3 proc. atsakė, kad didžiąją laiko dalį, dažnai jaučia įtampą ir nerimą, tarp grupių pasiskirstė panašiai, (žr. 9 lent.).
9 lentelė. Pagal dializės trukmę, kaip ligoniai jaučia įtampą Ar jaučia įtampą ir nerimą? ( proc.) Grupė Beveik visą
laiką, pastoviai Didelę laiko dalį, dažnai Laikas nuo laiko, retkarčiais Niekada nejaučiu
HD iki metų 5,3 9,3 9,3 2,7
HD nuo 1 iki 3m. 2,7 9,3 18,7 -
HD virš 3 8 10,6 22,7 1,3
Iš viso: 16 29,3 50,7 4
Į klausimą „Ar jums linksma?“ 69,3 proc. teigia, jog kartais, iš jų 33,3 proc. dializuojami virš trijų metų, 21,3 proc. dializuojami nuo vienų iki trijų metų. Mažesnę dalį, 17,3 proc. atsakymų buvo – labai retai, 6,7 proc. iš jų dializuojami iki metų, (žr.10 lent.).
10 lentelė. Pagal dializės laiką, ligoniams linksma? Jums linksma? ( proc.) Grupė
Niekada Labai retai Kartais Didžiąją laiko dalį
HD iki metų 4 6,7 14,7 1,3
HD nuo 1 iki 3 m. 1,3 5,3 21,3 2,7
HD virš 3 m. 2,7 5,3 33,3 1,4
Iš viso: 8 17,3 69,3 5,4
Paklausti, ar jie nurimsta vietoje, 53,3 proc. atsakė, kad truputį, 26,7 proc. teigia, jog nenurimsta vietoje gana stipriai, tarp grupių procentai pasiskirstė panašiai, (žr. 11 lent.).
11 lentelė. Pagal dializės laiką, kaip ligoniai nenurimsta vietoje Jaučiate, kad nenurimstate vietoje? ( proc.) Grupė
Labai stipriai Gana stipriai Truputį Visiškai ne
HD iki metų - 9,3 14,7 2,7
HD nuo 1 iki 3 m. 1,3 8 17,3 4
HD virš 3 m. 4 9,4 21,3 8
Paklausti ar juos ir dabar džiugina, tai kas anksčiau teikė džiaugsmą, 38,7 proc. atsakė, kad mažiau nei anksčiau, pagal dializės trukmę atsakymai pasiskirstė vienodai. Žymiai mažiau atsakė 32 proc., 13,3 proc. hemodializuojami nuo vienų iki trijų metų, (žr. 12 lent.).
12 lentelė. Pagal dializės laiką, kaip ligoniai vertina džiaugsmą Jus ir dabar džiugina tai, kas teikė džiaugsmą anksčiau? ( proc.) Grupė Visiškai tiek
pat Mažiau nei anksčiau Žymiai mažiau Beveik visai nedžiugina
HD iki metų 2,7 12 9,3 2,6
HD nuo 1 iki 3 m. 4 13,3 13,3 -
HD virš 3 12 13,3 9,3 8
Iš viso: 18,7 38,7 32 10,6
Į klausimą, ar gali ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti 61,3 proc. atsakė , kad retai, 26,6 proc. dializuojami virš trijų metų. 37,4 proc. teigia, kad atsipalaiduoti gali dažnai, (žr. 13 lent.).
13 lentelė. Pagal dializės laiką, ar gali ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti Galite ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti? ( proc.) Grupė
Visada Dažnai Retai Niekada
HD iki metų - 10,7 16 -
HD nuo 1 iki 3 m. - 12 18,7 -
HD virš 3 1,3 14,7 26,6 -
Iš viso: 1,3 37,4 61,3 -
Sekantis klausimas, „Iš gyvenimo laukiate kažko malonaus?“ 40 proc. atsakė, jog iš gyvenimo laukia kažko malonaus mažiau nei anksčiau, iš jų 16 proc. dializuojami virš trijų metų. 26,7 proc. pažymėjo, jog žymiai mažiau, (žr. 14lent.).
14 lentelė. Pagal dializės laiką, pacientai iš gyvenimo laukia kažko malonaus Iš gyvenimo laukiate kažko malonaus? ( proc.)
Grupė Tiek pat kiek
visada Mažiau nei anksčiau Žymiai mažiau Visiškai nelaukiu
HD iki metų 1,3 14,7 6,7 4
HD nuo 1 iki 3 m. 9,3 9,3 9,3 2,7
HD virš 3 m. 10,7 16 10,7 5,3
Iš viso: 21,3 40 26,7 12
Paklausti, ar jaučia baimę, didžiąją atsakymų dalį, 45,4 proc., atsakė jaučia baimę, lyg kažkas siaubingo turėtų atsitikti. Labai aiškiai ir stipriai, sudarė 22,6 proc. apklaustųjų atsakymų, iš jų 9,3 proc. dializuojami iki metų, (žr. 15 lent.).
15 lentelė. Pagal dializės laiką, kaip pacientai jaučia baimę Jaučiate baimę, lyg kažkas siaubingo turėtų atsitikti? ( proc.) Grupė Labai aiškiai ir
stipriai
Taip, bet nestipriai
Nežymiai, bet tai
nejaudina Visiškai ne
HD iki metų 9,3 6,7 6,7 4
HD nuo 1 iki 3 m. 5,3 20 4 1,3
HD virš 3 m. 8 18,7 10,6 5,4
Iš viso: 22,6 45,4 21,3 10,7
Siekiant išsiaiškinti ar ligoniai jaučiasi užslopinti ir sulėtėję, 48 proc. atsakymų sudarė kartais, nežymiai, iš jų dializuojami virš trijų metų sudarė 21,4 proc. Labai dažnai atsakė 38,7 proc., dauguma 16 proc. atsakė hemodializuojami iki metų, (žr. 16 lent.).
16 lentelė. Pagal dializės trukmę, ligoniai jaučiasi užslopinti Jaučiatės užslopintas ir sulėtėjęs? ( proc.) Grupė Beveik visą
laiką Labai dažnai Kartais, nežymiai Visiškai ne
HD iki metų 1,3 16 9,3 -
HD nuo 1 iki 3 m. 1,3 10,7 17,3 1,3
HD virš 3 m. 5,4 12 21,4 4
Iš viso: 8 38,7 48 5,3
Į klausimą, kaip staiga apima didelis nerimas ir baimė, dauguma ligonių atsakė, kad pakankamai dažnai (44 proc.), iš jų 17,3 proc. dializuojami virš trijų metų. Retai atsakė 37,3 proc., (žr. 17 lent.).
17 lentelė. Pagal dializės trukmę, kaip staiga apima nerimas ir baimė Jus staiga apima didelis nerimas ir baimė? ( proc.) Grupė Tikrai labai
dažnai
Pakankamai
dažnai Retai Visiškai ne
HD iki metų 2,7 14,7 8 1,3
HD nuo 1 iki 3 m. 6,6 12 10,7 1,3
HD virš 3 m. 4 17,3 18,6 2,7
Iš viso: 13,3 44 37,3 5,3
Apklausus ligonius ar jie gali juoktis ir suprasti jumorą, didžioji dalis atsakė, kad jumorą supranta taip pat kaip anksčiau (45,3 proc.), mažiau ir sunkiau atsakė 34,7 proc., net 14,7 proc. atsakymų sudarė dializuojami iki metų, mažesnę (12 proc.) dializuojami virš trijų metų, (žr.18 lent.).
18 lentelė. Pagal dializės trukmę, ar gali juoktis ir suprasti jumorą Galite juoktis ir suprasti jumorą?( proc.) Grupė Taip pat kaip
anksčiau Mažiau ir sunkiau Žymiai mažiau Visiškai negaliu
HD iki metų 6,7 14,7 5,3 -
HD nuo 1 iki 3 m. 16 8 6,7 -
HD virš 3 m. 22,6 12 8 -
Iš viso: 45,3 34,7 20 -
Ligonių buvo taip pat klausiama, ar apima baimė lydima vidinio virpulio. Į šį klausimą 50,7 proc. atsakė, jog kartais, labai dažnai atsakė tik 4 proc. apklaustųjų, (žr. 19 lent.).
19 lenelė. Pagal dializės trukmę, apima baimė lydima vidinio virpulio Jus apima baimė lydima vidinio virpulio ar spaudimo po krūtine?( proc.) Grupė
Visiškai ne Kartais Gana dažnai Labai dažnai, pastoviai
HD iki metų 5,3 12 6,7 2,7
HD nuo 1 iki 3 m. 5,3 17,3 8 -
HD virš 3 m. 12 21,4 8 1,3
Iš viso: 22,6 50,7 22,7 4
Į pateiktą klausimą, ar suteikia džiaugsmo gera knyga, radijo ar TV laida, 40 proc. atsakė, kad dažnai, iš jų 24 proc. sudarė hemodializuojami virš trijų metų. Kartais, atsakė 34,7 proc., (žr. 20 lent.).
20 lentelė. Pagal dializės trukmę, kaip suteikia džiaugsmo gera knyga, radija ar TV Jums suteikia džiaugsmo gera knyga, radijo ar TV laida? ( proc.) Grupė
Dažnai Kartais Retai Labai retai
HD iki metų 8 9,3 5,3 4
HD nuo 1 iki 3 m. 8 16 4 2,7
HD virš 3 m. 24 9,4 6,7 2,6
Iš viso: 40 34,7 16 9,3
Siekiant išsiaiškinti ar vargina neramios mintys ir rūpesčiai, dauguma atsakė, kad dažnai (36 proc.), mažesnę dalį atsakymų sudarė, jog laikas nuo laiko, nedažnai (33,3 proc.), retkarčiais 20 proc., (žr. 21 lent.).
21 lentelė. Pagal dializės laiką, ar vargina neramios mintys ir rūpesčiai Jus vargina neramios mintys ir rūpesčiai ? ( proc.) Grupė Didžiąją laiko
dalį Daug laiko, dažnai Laikas nuo laiko, nedažnai Tik retkarčiais
HD iki metų 4 8 5,3 9,3
HD nuo 1 iki 3 m. 1,3 12 12 5,3
HD virš 3 m. 5,4 16 16 5,4
Iš viso: 10,7 36 33,3 20
Paklausti, ar nustojo rūpintis savo sveikata, 46,7 proc. atsakė, kad rūpinasi tiek pat kiek visuomet, 30,7 proc. teigia, kad nesirūpina kiek reikėtų, iš jų tarp grupių atsakymai pasiskirstė vienodai, (žr. 22 lent.).
22 lentelė. Pagal dializės laiką, kaip rūpinasi savo sveikata Jūs nustojot rūpintis savo sveikata? ( proc.)
Grupė Pradėjau
visiškai nesirūpinti
Nesirūpinu kiek
reikėtų Rūpinuosi, bet mažiau Rūpinuosi tiek pat kiek visuomet
HD iki metų 2,7 9,3 1,3 13,3
HD nuo 1 iki 3 m. - 10,7 9,3 10,7
HD virš 3 m. 1,3 10,7 8 22,7
Iš viso: 4 30,7 18,6 46,7
Norėdami palyginti pagal lytį, kaip sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, 4 pav. matome, kaip pasiskirstė. Vyrų atsakymai sudarė 22,7 proc. truputį ir gana stipriai, labai stipriai 16 proc. Moterys teigia, 20 proc., kad gana stipriai sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, 10,7 proc. teigia, kad truputį, labai stipriai 6,7 proc, (žr. 5 pav.).
1,3 10,7 20 6,7 0 22,6 22,7 16 0 5 10 15 20 25
Visiškai ne Truputį Gana stipriai Labai stipriai
%
Moterys Vyrai
5 pav. Kaip sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, pagal lytį
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar tiriamuosius vargina dažnas lankymasis ligoninėje, 92 proc. atsakė, taip. Iš jų 38,7 proc. dializuojami virš trijų metų, 28 proc. nuo vienų iki trijų, 25,3 proc. iki metų hemodializuojamų. Grupė hemodializuojama iki metų yra nustatytas koreliacinis ryšys (žr. 23 lent.).
23 lentelė. Ar vargina dažnas lankymasis ligoninėje, pagal dializės trukmę Ar vargina dažnas lankymasis ligoninėje? ( proc.) Grupė Taip Ne HD iki metų 25,3 1,3 HD nuo1 iki 3 m. 28 2,7 HD virš 3m. 38,7 4 Iš viso: 92 8
Užduodami atvirą klausimą, siekėme išsiaiškinti kaip ši liga pakeitė jų gyvenimą. Tai buvo atviras klausimas, dauguma iš tiriamųjų į šį klausimą neatsakė. Visi kiti paminėjo, kad labai stipriai pakeitė į blogąją pusę jų gyvenimą: pablogino finansinę padėtį, privertė atsisakyti darbo, tapo priklausomi nuo ligoninės bei šeimos narių, neturi savo asmeninio gyvenimo.
3.3. Nerimo įvertinimas
Pagal grupes, norėdami išsiaiškinti nerimo įvertinimą, 24 lentelėje matome, kad esant nerimui, dializuojami virš trijų metų sudarė 18,7 proc., mažiau 13,3 proc. hemodializuojami nuo vienų iki trijų metų, 12 proc. sudarė HD iki metų. Apskaičiavus pagal z kriterijų, nerimas vienodai tikėtinas tarp HD grupių. (žr. 24 lent.)
24 lentelė. Pagal dializės laiką, nerimo įvertinimas Nerimo įvertinimas (proc.)
Grupės Abejotinas nerimas Nėra nerimo Yra nerimas
HD iki metų 8 6,7 12
HD nuo 1 iki 3 m. 10,6 6,7 13,3
HD virš 3 m. 10,7 13,3 18,7
Iš viso: 29,3 26,7 44
Norėdami išsiaiškinti, esant nerimui kaip ligoniai miega, 25 lentelėje matome, kad esant nerimui retai miega ramiai (24 proc.), niekada (14,7 proc.), esant abejotinam nerimui iš viso sudarė 29,3 proc. Esant nerimui, miego sutrikimo tikimybė visose nerimo įvertinimo grupėse, yra tikėtinas vienodai.
25 lentelė. Kaip dializuojami ligoniai miega, kuriems yra nerimas Nerimo įvertinimas (proc.)
Miega ramiai
Abejotinas nerimas Nėra nerimo Yra nerimas
Visada 1,3 4 1,3 Dažnai 10,7 13,3 4
Retai 12 9,4 24
Niekada 5,3 - 14,7
Iš viso: 29,3 26,7 44
Pagal lytį, 6 pav. matyti, kaip pasiskirstė nerimo įvertinimo duomenys. 22,7 proc. moterys ir 21,3 proc. vyrai esant nerimui, esant abejotinam nerimui 24 proc. sudarė vyrų, 5,3 proc. moterų.
26 lentelė. Kaip sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, lyginant su nerimu Ar sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo? (proc.) Nerimas
Visiškai ne Truputį Gana stipriai Labai stipriai
Yra nerimas 1,3 4 26,7* 12
Abejotinas nerimas - 14,7 4* 10,6
Nėra nerimo - 14,7 12 -
* prisitaikyti prie gyvenimo ritmo esant nerimui ir abejotinam nerimui tikimybės skirtingos.
5,3 10,6 22,6 24 16 21,3 0 5 10 15 20 25 30
abejotinas nerimas nėra nerimo yra nerimas
%
Moterys Vyrai
6 pav. Nerimo įvertinimas pagal lytį
Norėdami išsiaiškinti ar sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, esant nerimui 26,7 proc. atsakė labai stipriai, 12 proc. labai stipriai. Esant abejotinam nerimui 14,7 proc. atsakė, kad gana stipriai, labai stipriai 10,6 proc. (žr.26 lent.).
Esant nerimui, net 44 proc. atsakė, jog dažnas lankymasis ligoninėje vargina, esant abejotinam nerimui 18,7 proc. Tikimybė nerimui atsirasti nuo dažno lankymosi ligoninėje šioje grupėje nėra vienoda, (žr. 27 lent.).
27 lentelė. Esant nerimui, kaip vargina dažnas lankymasis ligoninėje Ar vargina dažnas lankymasis ligoninėje? (proc.) Nerimas Taip Ne Yra nerimas 44 8 Abejotinas nerimas 18,7 - Nėra nerimo 29,3 - Iš viso 92 8
Esant nerimui, taip pat norėjom išsiaiškinti kas padeda spręsti atsiradusias psichologines problemas. Rezultatai rodo, jog šeima ir artimieji daugiausiai padeda (26,7 proc.), iš viso sudarė 60 proc. tiriamųjų atsakymų. Tikimybė, kad šeima ir artimieji padeda išspresti problemas, yra visur vienoda, tarp nerimo įvertinimo (žr. 28 lent.).
28 lentelė. Esant nerimui, kas padeda spręsti psichologines problemas Kas daugiausiai padeda įveikti psichologines problemas? (proc.) Nerimas
Gydytojai Slaugos personalas Šeima ir artimieji Visi
Yra nerimas 4 10,7 26,7 2,6
Abejotinas nerimas 5,3 2,6 18,6 2,7
Nėra nerimo 2,7 6,7 14,7 2,7
Iš viso 12 20 60 8
3.4. Depresijos įvertinimas
Pagal grupes, norėdami išsiaiškinti depresijos įvertinimą, 28 lentelėje matome, kad esant depresijai, dializuojami virš trijų metų sudarė 10,6 proc. Iš viso 26,6 proc. dializuojamų sudaro, kuriems yra depresija, abejotina 26,7 proc., 46,7 proc. nėra depresijos. Tai rodo, kad ketvirtadalis dializuojamų ligonių yra depresija, depresija yra tikėtina vienodai visose dializuojamų grupėse, (žr. 29 lent.).
