LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATERDA
Gintė Vitkevičiūtė
Infuzinio natrio chlorido tirpalo kokybės vertinimas ir tinkamumo
terminų nustatymas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovai:
Prof., dr. Vitalis Briedis
Kaunas 2015
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATERDA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekadas Vitalis Briedis Data:
Infuzinio natrio chlorido tirpalo kokybės vertinimas ir tinkamumo
terminų nustatymas
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Vitalis Briedis
Data_________________________
Recenzentas: Darbą atliko
__________________________________ Magistrantė Data______________________________ Gintė Vitkevičiūtė
Data________________________
3
TURINYS
Santrauka 5
1. Įvadas 10
2. Darbo tikslas ir uždaviniai 11
Darbo aktualumas ir praktinė reikšmė 11
3. Literatūros apžvalga 12
3.1 Natrio chloridas 12
3.2 Fizinis apibūdinimas 12
3.3 Terapinis panaudojimas 13
3.4 Įspėjimai ir atsargumo priemonės 14
3.5 Nepageidaujamos reakcijos 14
3.6 Absorbcija, pasiskirstymas ir išskyrimas 14
3.7 Priešnuodis ir skubioji pagalba 15
3.8 Natrio funkcijos žmogaus organizme 15
3.9 Chloro funkcijos žmogaus organizme 16
3.10 Natrio chlorido preparatai 17
3.11 Parenteraliniai preparatai 17
3.12 Bendra gamybos proceso chema 17
3.13 Natrio chlorido gamyba LSMU kauno klinikų gamybinėje vaistinėje 18
3.14 Specifikacijos esmė 19
3.15 Galutinio produkto specifikacija 19
3.16 Titrimetrinė analizė 20
4. Tyrimų metodika 22
4.1 Tyrimų objektas 22
4.2 Naudotos medžiagos ir reagentai 22
4.3 Naudota aparatūra 22
4.4 Specifikacija 23
4.5 Tyrimų planas 24
4.6 Tyrimų metodai 26
4.6.1 Kiekybinė natrio chlorido analizė nusodinamojo titravimo metodu 26 4.6.2 Kiekybinė natrio chlorido analizė potenciometriniu titravimo metodu. 26 4.6.3 Kiekybinė natrio chlorido analizė konduktometriniu titravimo metodu 28
4.7 Išvaizdos nustatymas 29
4
4.9 Tirpalo tapatybės nustatymas 29
4.10 NaCl tirpalo mikrobiologinis tyrimas 30
4.11 Statistinė duomenų analizė 30
5. Rezultatai 31
5.1 Tyrimų rezultatai 31
5.1.1 Rezultatai, gauti atliekant stabilumo tyrimus pasirinktais metodais, bei kiekybinei
natrio chlorido rezultatai nusodinamojo titravimo metodu 31
5.1.2 Kiekybinės natrio chlorido analizės rezultatai potenciometriniu titravimo metodu 38 5.1.3 Kiekybinės natrio chlorido analizės rezultatai konduktometriniu titravimo metodu 39
5.1.4 Tirpalo sterilizacijos įtaka NaCl kiekiui 41
6. Rezultatų aptarimas ir praktinių rekomendacijų pateikimas 43
7. Išvados 44
5
SANTRAUKA
G. Vitkevičiūtė magistro baigiamasis darbas; mokslinis vadovas prof. dr. Vitalis Briedis; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas; Farmacijos fakultetas; klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas. Infuzinio natrio chlorido tirpalo kokybės vertinimas ir tinkamumo terminų nustatymas.
Tyrimo tikslas: atlikti natrio chlorido tirpalų kokybės tyrimus ir rekomenduoti produkto tinkamumo terminus.
Uždaviniai: 1. Išnagrinėti infuzinio natrio chlorido tirpalo, gaminamo LSMU Kauno klinikų vaistinėje, technologiją.
2. Išanalizuoti natrio chlorido tirpalų kokybės parametrus ir suformuluoti produkto specifikaciją.
3. Susiplanuoti stabilumo ir sterilumo tyrimus, pritaikyti tinkamus analizės metodus. 4. Įvertinti stabilumo tyrimo rezultatus.
5 Pateikti rekomendacijas dėl infuzinio natrio chlorido tirpalo tinkamumo terminų ir laikymo sąlygų.
Metodika: darbe tiriamas sterilus 0,9 proc. natrio chlorido tirpalas, pagamintas LSMU Kauno klinikų vaistinėje. Atlikti ilgalaikiai ir pagreitinti stabilumo tyrimai, specifiniai testai: identifikacija, išvaizda, pH, sterilumas. Natrio chlorido kiekis tiriamuosiuose tirpaluose nustatomas titrimetriniais analizės metodais: nusodinamas titravimas, potenciometrinis titravimas, konduktometrinis titravimas.
Rezultatai: atlikus ilgalaikius ir pagreitintus stabilumo tyrimus buvo nustatyta, kad po 6 mėn. natrio chlorido tirpalas išlieka sterilus ir stabilus. Visą tyrimo laikotarpį specifiniai tirpalo rodikliai nepakito. Ištirta, kad tirpalas išlieka stabilus 6 mėn. 40oC. Įvertinta, kad LSMU Kauno klinikų vaistinė
tirpalą gamina kokybiškai.
Išvados: 1. LSMU Kauno klinikų vaistinė infuzinių vaistų gamybą vykdo įgyvendindama Geros vaistinių praktikos reikalavimus. Taikoma kokybės užtikrinimo sistema privalo atsižvelgti į vaistinėje taikomų technologijų specifiką.
2. Išanalizuoti infuzinio 0,9 proc. NaCl tirpalo kokybės rodikliai ir suformuluota produkto specifikacija padės užtikrinti produkto kokybę.
3. Parinkti ir pritaikyti farmakopėjiniai kokybės vertinimo metodai, sudarytas stabilumo ir sterilumo tyrimų planas padės patikimai nustatyti kokybę saugojimo laikotarpiu ir siūlyti pagrįstus tyrimų rezultatais produkto tinkamumo terminus. Ilgalaikiai stabilumo tyrimai suplanuoti 12 mėnesių, pagreitinti stabilumo tyrimai – 6 mėnesiams.
4. Vertinant duomenis, gautus atliekant ilgalaikius ir pagreitinto stabilumo tyrimus, jokių infuzinio 0,9 proc. NaCl tirpalo koncentracijos kitimo tendencijų nenustatyta, neidentifikuoti kitų kokybės rodiklių pokyčiai, todėl galima prognozuoti pakankamą pagamino produkto stabilumą.
6
5. Remiantis galiojančiomis ICH gairėmis rekomenduojama nustatyti infuzinio 0,9 proc. NaCl tirpalo 12 mėn. tinkamumo terminą, laikant kambario temperatūroje (25oC) bei tęsti ilgalaikius stabilumo tyrimus iki 12 mėn. laikotarpio.
SUMMARY
The purpose of the study: to carry out quality tests for sodium chloride solutions and give recommendations regarding the expiration date
Objectives: 1. To analyse the technology of infusion sodium chloride solution produced in the pharmacy of LSMU Kaunas clinics..
2. To analyse the quality parameters of sodium chloride solutions and formulate product specification.
3. To design the tests of stability and sterility, apply relevant analysis methods. 4. To assess the results of the stability test.
5. To provide recommendations regarding the expiration date and storage of infusion sodium chloride.
Methodology: a sterile 0.9% sodium chloride solution is tested in the study produced in the pharmacy of LSMU Kaunas clinics. Long-term and accelerated stability tests are carried out, specific tests: identification, appearance, pH, sterility. The amount of sodium chloride in the tested solutions is determined by titrimetric methods of analysis: precipitated titration, potentiometric titration, conductometric titration.
Results: after performing long-term and accelerated stability tests, it was found that after 6 months the sodium chloride solution remains sterile and stable. Throughout the whole study period the specific indicators of the solution remained unchanged. It was found that the solution remains stable for 6 months at 40°C. It was determined that the pharmacy of LSMU Kaunas clinics produces the solution in a good quality.
Conclusions: 1. The pharmacy of LSMU Kaunas clinics carries out the production based on the Good Pharmacy Practice Standards. The applied quality assurance system has to take into account the specifics of the technologies that are implemented in the pharmacy.
2. The analysed qualitative indicators of 0.9% NaCl solution and the formulated product specification will help to ensure the quality of the product.
3. The chosen and applied pharmacopoeial quality assessment methods, the designed stability and sterility tests plan will help to reliably determine the quality during the retention
7
period and suggest expiration dates based on the test results. Long-term stability tests are planned for 12 months, accelerated stability tests – 6 months.
4. When assessing the data from long-term and accelerated stability tests, no changes in the infusion 0.9% NaCl solution concentration were found, there were no other changes in the qualitative indicators, therefore a sufficient stability of the produced product can be forecasted.
5. Based on the valid guidelines of ICH, it is recommended to determine the 12-month expiration date of 0.9% NaCl solution at room temperature (25°C) and extend the long-term stability tests to a period of 12 months.
8
SUTRUMPINIMŲ SĄRAŠAS
proc. – procentai
FDA (angl. Food and Drug Administration) – Maisto ir vaistų administracija Ppm (angl. part per million) – milijoninė dalis
TV – tarptautiniai vienetai CNS – centrinė nervų sistema Pvz. – pavyzdys
ATP – adenozidtrifosfatas AKS – arterinis kraujo spaudimas
ICH (angl. The International Conference of Harmonisation) – Tarptautinė harmonizacijos konferencija GGP – geros gamybos praktika
9
Darbas rengtas 2014 – 2015 metais, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Medicinos akademijoje, Klinikinės farmacijos katedroje.
PADĖKA
Už suteiktą galimybę atlikti baigiamojo magistro darbą tema „Infuzinio natrio chlorido tirpalo kokybės vertinimas ir tinkamumo terminų nustatymas“, taip pat teorines ir praktines žinias, kokybišką darbo aplinką, instrumentus, noriu padėkoti savo darbo vadovui prof. dr. V. Briedžiui ir visam LSMU Klinikinės farmacijos katedros personalui.
Taip pat, noriu padėkoti, LSMU Kauno klinikų gamybinės vaistinės vedėjai B. Varanavičienei už suteiktą pagalbą, informaciją ir tiriamuosius tirpalus, atliekant tiriamąjį darbą.
10
1. ĮVADAS
Yra manoma, jog 0,9 proc. druskos tirpalas buvo padėtas naudoti 1831 m., kai Europoje kilo choleros pandemija. Ši pandemija paskatino pirmuosius pokyčius intraveninių tirpalų naudojime. Mokslininkai Maskvoje ištyrė, kad pacientų, sergančių cholera, kraujas buvo sutirštėjęs 28 proc. Jie padarė išvadą, kad sergant cholera netenkama daug skysčių. Taip pat, bandė išanalizuoti sudedamąsias kraujo dalis, kurios buvo pašalinamos iš organizmo netenkant skysčių. [1] Pirmą kartą, FDA, natrio chloridą patvirtino 1951 metais. [2]
Šiuo metu yra vartojami skirtingų koncentracijų druskų tirpalai: izotoninis (0,9 proc.), hipertoninis (3 proc., 5 proc., 20 proc.), hipotoninis (0,45 proc.) bei koncentratai infuzinėms sistemoms ruošti. Pagrindinės tirpalų indikacijos yra ekstraląstelinės dehidratacijos gydymas, natrio kiekio kraujyje atstatymas, leidžiamų vaistų skiedimas, audinių drėkinimas, lokaliai kaip žaizdų drėkinimas ar tiesiosios žarnos plovimas. 20 proc. tirpalas naudojamas transabdominaliai sukelia abortą antrą nėštumo trimestrą. [3]
Natris yra pagrindinis katijonas, o chloras – anijonas, kurie reguliuoja ekstraląstelinio kūno skysčio osmosinį slėgį. Natrio koncentracija serume ir serumo osmoliariškumas yra kontroliuojami atsižvelgiant į homeostatinį mechanizmą, kuris sukelia troškulį, antidiuretinį hormoną ir inkstų reabsorbciją filtruojant natrį. [2]
Natrio chlorido preparatų sukurta labai daug. Jie gali būti naudojami kaip nosies gelis, purškalas ar ploviklis, akių lašai ar tepalai, drėkinamieji tirpalai, skiedikliai injekcijoms, vietiniai purškalai ar intraveniniai tirpalai. Šiame tiriamajame darbe bus bandoma įvertinti LSMU Kauno klinikų vaistinėje pagaminto 0,9 proc. natrio chlorido kokybinius ir kiekybinius rodiklius, gamybos eigą, bei bus siekiama nustatyti vartojimui tinkamą laiką ir priimtinas laikymo sąlygas. Šio darbo tikslas – įvertinti tiriamųjų tirpalų kokybės rodiklius ir , remiantis jais, įvertinti produkto stabilumą.
11
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo objektas: izotoninis natrio chlorido tirpalas, skirtas infuzijoms.
Darbo tikslas: atlikti natrio chlorido tirpalų kokybės tyrimus ir rekomenduoti produkto tinkamumo
terminus.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti infuzinio natrio chlorido tirpalo, gaminamo LSMU Kauno klinikų vaistinėje, gamybą. 2. Išanalizuoti natrio chlorido tirpalų kokybės parametrus ir suformuluoti produkto specifikaciją. 3. Susiplanuoti stabilumo ir sterilumo tyrimus, pritaikyti tinkamus analizės metodus.
4. Įvertinti stabilumo tyrimo rezultatus.
5. Pateikti rekomendacijas dėl infuzinio natrio chlorido tirpalo tinkamumo terminų ir laikymo sąlygų.
DARBO AKTUALUMAS IR PRAKTINĖ REIKŠMĖ
LSMU Kauno klinikų gamybinė vaistinė gamina 0,9 proc. natrio chlorido tirpalą, kuris yra išpilstomas į įvairaus tūrio tarą (500 ml, 250 ml, 100 ml). Tirpalai yra gaminami pagal tokią pat gamybos technologiją. Šiuo metu, pagamintiems tirpalams yra suteikiamas trijų mėnesių tinkamumo vartoti terminas. Tolimesnių tyrimų, apie pagaminto tirpalo stabilumą nėra.
Gamybinėje vaistinėje, tirpalų kokybiniai rodikliai yra vertinami vizualiai, tikrinama ar tirpalai nėra užteršti mechaninėmis dalelėmis dienos šviesoje, matuojamos tirpalų pH reikšmės, tirpalas identifikuojamas, atliekant identifikavimo reakcijas, refraktometru matuojamas tirpalo lūžio rodiklis, vertinamas tirpalų sterilumas. Taikant vien šiuos metodus, nėra pakankamai užtikrinama galutinio produkto kokybė. Kad būtų pilnai įvertintas produkto stabilumas, ilgesnį laiką, reikia įvertinti visus faktorius, kurie gali turėtis įtakos tirpalo nestabilumui. Įvertinus juos, bus galima nustatyti tinkamą produkto vartojimo terminą.
Darbo naujumas siejamas su kelių kiekybinės analizės metodų pritaikymu, vertinant natrio chlorido preparato kokybę ir gautų rezultatų palyginimu.
12
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 NATRIO CHLORIDAS
Natrio chloridas arba paprasčiau – valgomoji druska. Kaip mineralas, dar vadinamas halitu. 1-me paveiksle pavaizduota kristalinė druskos struktūra. Natrio ir chloro atomai išsidėstę taip, kad sudaro kubą. Tai gerai imituoja valgomosios druskos kristalai. [4]
1 paveikslas Kristalinė NaCl struktūra [4]
3.2 FIZINIS APIBŪDINIMAS
Tai granulės ar bespalviai, skaidrūs, dideli kristalai ar balti kristaliniai milteliai. [5, 6] Sūroko skonio. Virimo temperatūra 1465oC, lydymosi temperatūra 800oC. [5] Prie 25oC vandens temperatūros
100-te gramų vandens ištirpsta 36 g. druskos. Stabilus, laikant rekomenduojamomis sąlygomis. [7] Šildant iki skilimo temperatūros, skleidžia nuodingus druskos rūgšties ir dinatrio oksido garus. [8]
Medicinos produktams gaminti, natrio chlorido druska, turi būti tokio švarumo, kokį nurodo Europos farmakopėja. Druskos grynumas turi būti 99,0 -100,5 proc., taip pat turi būti įvertintas druskos rūgštumas ir šarmingumas, ferocianidų, jodidų, nitritų, aliuminio, bario buvimas druskos sudėtyje, bromidų kiekis neturi virši 100 ppm koncentracijos, fosfatų kiekis neturi viršyti 25 ppm, sulfatai – 200 ppm, arsenas – 1 ppm, geležis – 2 ppm, magnio ir kitų žemės šarminių metalų kiekis turi būti ne daugiau kaip 100 ppm, lengvieji metalai – 5 ppm, kalis – 500 ppm. Turi būti įvertinamas nuodžiūvis – daugiausiai 0,5 proc. kaitinant 1 gramą druskos dvi valandas 105oC temperatūroje, bet
bakteriniai endotoksinai, ne daugiau kaip 5 TV/g. Kiekybinė druskos analizė atliekama potenciometriniu būdu, titruojant 0,1 M sidabro nitrato tirpalu. [9]
13
LSMU Kauno klinikų gamybinė vaistinė netikrina druskos grynumo. Ją įsigyja iš tiekėjų. Tiekėjai druskai suteikia sertifikatus, kurie užtikrina, kad jų tiekiamas produktas atitinka farmakopėjos keliamus reikalavimus.
3.3 TERAPINIS PANAUDOJIMAS
Injekcinis/infuzinis natrio chloridas naudojamas kaip natrio, chloro ir vandens šaltinis patyrus dehidrataciją. Kaip prevencinė ir gydomoji priemonė, naudojamas esant natrio, chloro trūkumui organizme, raumenų spazmams, po didelio prakaitavimo, esant karštam orui, po fizinio aktyvumo, po gausios diurezės, kurios metu netenkama šių elementų. [10]
0,45 proc. injekcinis natrio chloridas daugiausiai naudojamas kaip drėkinantis tirpalas, gali būti naudojamas siekiant įvertinti inkstų funkciją. Taip pat naudojamas hiperosmosinei būklei valdyti, sergant diabetu. [10]
0,9 proc. injekcinis tirpalas naudojamas ekstraląstelinio skysčio papildymui, metabolinės alkalozės valdyme, kaip užpildomasis skystis hemodializės procedūroms, pradedant bei nutraukiant kraujo perpylimą. [10]
Hipertoniniai natrio chlorido tirpalai (3 proc.;5 proc.) naudojami gausiai netekus šių elektrolitų. Taip gali įvykti esant širdies ar inkstų nepakankamumui, per operacijas ar po jų. Esant šioms sąlygoms, chloro netekimas, dažnai viršiją prarastą natrio kiekį. Hipertoniniai tirpalai taip pat naudojami esant hiponatremijai ir hipochloremijai atsiradusioms vartojant skysčius, neturinčius natrio, per skysčių ir elektrolitų terapiją, gausaus prakaitavimo, vėmimo, viduriavimo ir kitų sąlygų. [10]
Inhaliacinis natrio chlorido tirpalas naudojamas, purškiamoms inhaliacijoms, kaip skiediklis inhaliaciniams vaistams, garinant, trachėjos praplovimams, drėkinimui. [10]
Natrio chloridas seniau buvo naudojamas kaip tepalas ir skiediklis kapsulėse ir tiesioginiame tabletavime. Taip pat, kaip poringumo modifikatorius, tablečių dangoms ir kaip sudedamoji dalis, leidžianti kontroliuoti vaistinės medžiagos išsiskyrimui iš mikrokapsulių. [11]
Kaip priedas, purškiamose vandeninėse dangose, kurių sudėtyje yra hidroksipropilceliuliozės arba hipromeliozės, natrio chloridas slopina kristalinių celiuliozės dalelių aglomeraciją. Taip pat, gali būti naudojamas, norint reguliuoti vaistinių medžiagų išsiskyrimą iš gelių ir emulsijų, kontroliuoti micelių dydį ir reguliuoti polimerinių dispersijų klampumą, formuluojant jonines charakteristikas. [11] Drėkinamoji natrio chlorido savybė, gali būti panaudojama visur: kūno ertmių, audinių, žaizdų drėkinimui, skysčių atstatymui; plovimams, skalavimams, skiedimams, chirurginių tvarsčių, priemonių ir laboratorinių prietaisų, mirkymui. Hipotoninis tirpalas gali būti naudojamas vienas arba
14
kartu su izotoniniu tirpalu, kai yra laikoma, jog 0,9 proc. tirpalo koncentracija dirgina žaizdas arba kenkia prietaisams. [12]
3.4 ĮSPĖJIMAI IR ATSARGUMO PRIEMONĖS
Bakteriostatinis natrio chlorido tirpalas, kurio sudėtyje yra benzilo alkoholio, kuris naudojamas kaip antimikrobinis agentas, injekciškai skiedžiant vaistus, neturėtų būti naudojamas naujagimiams, turintiems mažą kūno svorį. Buvo aprašyti keli naujagimių mirčių atvejai, kurių svoris buvo mažesnis kaip 2,5 kg, naudojant tokį tirpalą. Prieš tai, mirtys buvo aprašomos, kaip metabolinė acidozė, CNS slopinimas, hipotenzija, inkstų nepakankamumas, traukuliai, intrakranijinis kraujavimas. Atlikus tyrimus, šių naujagimių kraujyje ir šlapime buvo aptiktos didelės koncentracijos benzilo alkoholio, benzoinės rūgšties ir hipuro rūgšties (metabolitas). [13]
Atsargiai, natrio chloridas, turėtų būti naudojamas pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu ar kitomis edemomis, esant kitoms sąlygoms, dėl kurių natris yra sulaikomas organizme, pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, vartojantiems kortikotropiną, pooperaciniu periodu. [13]
3.5 NEPAGEIDAUJAMOS REAKCIJOS
Nepageidaujamos reakcijos gali atsirasti dėl tirpalo užterštumo, nekokybiškumo. Gali pasireikšti tokios reakcijos kaip karščiavimas, infekcija, venų trombozė ar febrilus išsiplėtimas, hematoma injekcijos vietoje. [13]
Peroraliai pavartojus didelės koncentracijos tirpalą (pvz. 1000 g/600 ml), gali suketi virškinamojo trakto dirginimą, vėmimą, hipernatremiją, kvėpavimo pakenkimą, traukulius, mirtį. [14]
Apskaičiuota, jog mirtina natrio chlorido dozė žmogui yra 0,75 – 3,00 g/kg, kad daugiau kaip 400 mEq/kg sukelia smegenų pažeidimus ir gali sukelti mirtį dviejų metu amžiaus vaikams, jei jiems duodamas druskos tirpalas vėmimui sukelti. [15]
3.6 ABSORBCIJA, PASISKIRSTYMAS IR IŠSKYRIMAS
Pagrinde natris išskiriamas per inkstus. Papildomai ekskretuojams su prakaitu ir išmatomis. Natrio filtracija vyksta glomeruluose, bet 60-70 proc. jo, kartu su bikarbonatu ir vandeniu,
15
reabsorbuojamas proksimaliniuose kanalėliuos, 25-30 proc., kartu su chloridu ir vandeniu – Henle kilpoje. [15]
Natris greitai reabsorbuojamas iš virškinamojo trakto ir tiesiosios žarnos. Žarnyno sienelėse absorbcija vyksta per Na+, K+-ATP-azės sistemą, schema pavaizduota 2-me paveiksle. [15,16] Kalio ir
natrio koncentracijų skirtumai abipus ląstelės, sukuria elektrocheminį gradientą, žinomą kaip membranos potencialas. ATP sukuria energiją, kuri reikalinga, norint išstumti 3 Na+ iš ląstelės, mainais
į 2 K+ , taip išlaikant membranos potencialą. [16]
Natris nesijungia su plazmos baltymais. Pasiskirstymo tūris 0,64 L/kg. [15]
2 paveikslas Supaprastintas, natrio, kalio ATP-azės pompos, modelis [16]
3.7 PRIEŠNUODIS IR SKUBIOJI PAGALBA
Specifinio gydymo nėra. Nedelsiant reikia šalinti priežastį, dėl kurios pasireiškia druskos perdozavimas. Iš pradžių, nedideliais intervalais, turi būti duodamas šviežias vanduo. Dideli kiekiai vandens gali pasunkinti neurologinius požymius, dėl smegenų edemos. [17]
Ūmiam apsinuodijimui, sumažinti natrio kiekį kraujyje, ir palengvinti simptomams, gali padėti hemodializė arba peritoninė dializė su 4,25 proc. gliukozės tirpalu. [18]
3.8 NATRIO FUNKCIJOS ŽMOGAUS ORGANIZME
Natris vienas iš būtiniausių katijonų žmogaus organizme. Pagrindinės jo funkcijos – palaikyti organizmo osmosinį slėgį bei rūgščių – šarmų balansą. Taip pat veikia nervų ir raumenų tonusą. Veikdamas su chloru sudaro druskos rūgštį skrandžio liaukose. Didžiausias natrio kiekis randamas
16
ekstraląsteliniuose skysčiuose, nedidelė dalis – ląstelių viduje. Natris dalyvauja kraujo spaudimo reguliacijoje – didina AKS, širdies veikloje, metaboliniuose procesuose, nervinio impulso perdavime – metalo jonai juda per membranas susikeisdamas su kitais jonais, taip sukeldamas impulsus. AKS didėja, dėl padidėjusios natrio koncentracijos kraujyje, natris pritraukia daugiau vandens, dėl to padidėja kraujagyslių tūris. Kai natrio koncentracija kraujyje didesnė, o vandens trūksta, tuomet jaučiamas pašalinis reiškinys – troškulys. Natrio trūkumas organizme gali pasireikšti galvos skausmu, nuovargiu, traukuliais, mažu AKS, gali sutrikti organizmo vandens apykaita nors tai pasitaiko retai. Daugiausiai natrio prarandama prakaituojant, taip galima prarasti iki 8 gramų. Metalo perteklius gali pasireikšti širdies, kraujagyslių ir kepenų perkrova. Jei kepenys sveikos, natrio perteklius lengvai pašalinamas iš organizmo. [19,20]
Kadangi, natrio pakankamai gaunama su maistu, jo papildomai vartoti nereikia. Daugiau šio elemento reikia sportuojantiems asmenims, didelių karščių metu, kai metalas pašalinamas su prakaitu. Riboti natrio kiekį patariama žmonėms, turintiems aukštą AKS. [19,20]
Medicinoje, daugiausiai, naudojami hipertoniniai (3 proc., 5 proc., 10 proc.) ir izotoninis (0,9 proc.) natrio chlorido tirpalai. [19,20]
3.9 CHLORO FUNKCIJOS ŽMOGAUS ORGANIZME
Chloras vienas iš svarbiausių anijonų žmogaus organizme. Jis svarbus gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jo apykaitą organizme reguliuoja hipofizės užpakalinės dalies hormonas vazopresinas (ADH) ir antinksčių žievės hormonai (aldosteronas). [21]
Chloro randama odoje (30-60 proc.), poodyje, kauluose, neląsteliniuose skysčiuose. [21,22] Organizme chloras yra būtinas palaikyti skysčių osmosinį slėgį, normalizuoti vandens apykaitą, dalyvauja druskos rūgšties gamyboje skrandžio liaukose, aktyvinai kai kuriuos fermentus, yra atsakingas už elektrinius impulsus nervų sistemoje. [21, 23] Druskos rūgštis skrandyje, turi du pagrindinius tikslus: sunaikinti mikrobus, patekusius į skrandį su maistu ir inaktyvuoja fermentą pepsiną, kuris skaido maiste esančius baltymus. Chloras, taip pat, dalyvauja imuninės sistemos veikloje. Į organizmą patekus infekcijai, baltuosiuose kraujo kūneliuose susidaro hipochlorito-chloro junginys, kuris pasižymi dezinfekuojačiomis savybėmis. Pats hipochloritas atakuoja mikrobus arba padeda aktyvuoti agentus, kurie tai atlieka. [23]
Per parą rekomenduojama suvartoti 2-3 gramus chloro. Papildomai chloro reikėtų vartoti žmonėms, kurie užsiima aktyvia veikla, patiria didelius fizinius krūvius, gausiai prakaituoja, vartojant diuretikus, netekus skysčių (vemiant, viduriuojant), taip pat sergant Adisono liga. Chloro koncentracija organizme padidėja, jei yra sutrikusi inkstų veikla, antinksčių žievės hiperfunkcija. [21]
17
Daugiausiai chloro žmogus gauna su valgomąja druska. Taip pat jo galima rasti beveik visuose augalinės ir gyvūninės kilmės produktuose, bet nedideliais kiekiais. [21]
3.10 NATRIO CHLORIDO PREPARATAI
Pasaulyje daug farmacijos kompanijų gamina natrio chlorido tirpalus. Lietuvoje yra registruoti trijų, didmenine prekyba užsiimančių, įmonių natrio chlorido tirpalai. Registruoti yra 0,9 proc. infuziniai tirpalai po 50 ml, 100 ml, 250 ml, 500 ml, 1000 ml. Taip pat, registruotas yra 58,5 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui ruošti. Šis koncentratas išleidžiamas ampulėse po 20 ml ir stikliniuose buteliukuose po 100 ml. Trečiasis preparatas – 100 mg/ml koncentratas, infuziniam tirpalui ruošti. Jis išleidžiamas I ar II tipo stikliniuose buteliukuose po 100 ml. Šiuos preparatus galima rasti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre.
3.11 PARENTERALINIAI PREPARATAI
Natrio chlorido tirpalas, priskiriamas parenteraliniams preparatams. Parenteralinis – sudurtinis žodis, kilęs iš graikų kilmės žodžių „para“ ir „enteron“, kas reiškia „apeinant žarnyną“. [24] Didelio tūrio tirpalai (0,5l ir daugiau), skirti naudoti intraveniniu būtu, vadinami infuziniais preparatams. Infuzinis natrio chlorido tirpalas patenka tiesiai į sisteminę kraujotaką, todėl jis turi būti sterilus, be mechaninių dalelių, cheminių ar mikrobiologinių teršalų, pirogeninių medžiagų. Pagal parenteralinių preparatų klasifikaciją, tai vandeninis elektrolitų tirpalas. [24]
Kaip parenteralinis preparatas, natrio chloridas, taip pat būna naudojamas injekcijoms, tiek švirkščiant jį vieną, tiek jį naudojant kaip tirpiklį kitiems vaistiniams preparatams skiesti ir kaip koncentratas ruošti infuzinius tirpalus.
3.12 BENDRA GAMYBOS PROCESO CHEMA
Technologinis procesas susideda iš kelių stadijų: [24,25]
Paruošiamųjų darbų – patalpų, pagalbinių medžiagų, aparatūros, taros paruošimas, personalo pasiruošimas darbui.
Tirpalų gamyba ir kokybės užtikrinimas – tirpinimas ir analizė.
Tirpalų filtravimas ir fasavimas – filtravimas, išpilstymas, užkimšimas, pirminė mechaninių priemaišų kontrolė, paženklinimas.
18
Sterilizavimas
Kokybės kontrolė – pakartotinė mechaninių priemaišų kontrolė, fizikocheminių duomenų analizė, defektavimas.
Ženklinimas - etikečių klijavimas, kontrolė.
3.13 NATRIO CHLORIDO GAMYBA LSMU KAUNO KLINIKŲ
GAMYBINĖJE VAISTINĖJE
LSMU Kauno klinikų gamybinė vaistinė, gamindama natrio chlorido, bei kitus tirpalus, remiasi Geros vaistinių praktikos standartais. Produktai gaminami, pagal serijinių, sterilių produktų schemą. Gamybos metu, visa informacija ir gamybos eiga yra registruojama gamybos aprašuose. Užpildyti gamybos sąrašai yra registruojami apskaitos žurnaluose.
Serijinės gamybos metu yra gaminami dideli kiekiai produkto. Visos sudėtinės medžiagos, pagal gamybai reikiamą kiekį, yra pilamos į 1000 litrų talpos slėginį indą. Tirpalai gaminami tūrio metodu. Dieną prieš produktų gamybą yra vykdomi paruošiamieji darbai. Specialiose plovimo mašinose yra išplaunami fasavimo buteliai ir kamščiai. Jų plaunama tiek, kiek planuojama gaminti vienetų sufasuoto tirpalo. Po plovimo buteliai ir kamščiai yra sterilizuojami.
Prieš pradedant gaminti tirpalus, vaistinės analitikė patikrina injekcinio vandens kokybę. Jei vandens kokybė tinkama, pradedama tirpalų gamyba. 1000 litrų talpos indas yra užpildomas 2/3 jo tūrio. Preparatų svėrimo patalpoje yra atsveriamas tikslus kiekis reikiamos žaliavos (NaCl druskos). Svėrimą prižiūri du darbuotojai. Vienas jų sveria žaliavą, kitas stebi, kad svėrimas būtų atliekamas tinkamai.
Atsvertas druskos kiekis pernešamas iš svėrimo patalpos į patalpą, kurioje yra maišymo talpa. Norint išvengti medžiagų užterštumo, į šias patalpas, darbuotojai patenka tik su spec. apranga. Subėrus druską į talpyklą yra pilamas likęs, reikiamas, injekcinio vandens kiekis (iki tokio tūrio, kokį yra ruošiamasi gaminti). Tirpalas maišomas 10 min. Nedidelė dalis pagaminto tirpalo yra paimama analizei.
Pagaminti tirpalai filtruojami. Į filtro laikiklį yra dedamas filtras ir priešfiltris. Gamybos aprašuose yra nurodomos filtro ir priešfiltrio markės.
Analitikei įvertinus, paimtą analizei pagaminto tirpalo dalį, ir patvirtinus, kad gamyba atlikta gerai, pradedamas filtravimas ir tirpalų išpilstymas. Pirma, pripildyta tara, atskiriama nuo likusio serijos kiekio. Tirpalų išpilstyme dalyvauja trys darbuotojai. Vienas jų pildo butelius, kitas juos užkamšo guminiais kamščiais, trečias – uždeda aliuminius uždorius. Baigus išpilstymą yra atliekama vizualinė išpilstymo kontrolė. Prieš šviesą yra tikrinami kas 30-tas buteliai ir būtinai paskutinis.
19
Išpilstyti buteliai toliau sterilizuojami. Jie sudedami ant lentynų ir ant kiekvienos eilės yra užklijuojami cheminės sterilizacijos kontrolės indikatoriai ant kurių yra nurodyta: tirpalo pavadinimas, koncentracija, tūris ir serijos numeris. Taip pat į penkis butelius yra dedami kontroliniai jutikliai. Atlikus šiuos darbus, tirpalai imami sterilizuoti. Sterilizacijos registravimo lape yra nurodomi pradžios ir pabaigos laikai, kada buvo pradėta ir baigta sterilizacija bei temperatūra, kurioje buvo atliekama sterilizacija.
Atlikus sterilizaciją yra atliekama vizualinė tirpalų kontrolė. Jei viskas gerai, po kontrolės buteliai yra ženklinami. Ženklinime yra nurodoma: tirpalo pavadinimas, koncentracija, sudedamosios dalys, serijos numeris, galiojimo data, tinkamumo terminas pradūrus kamštį, laikymo sąlygos.
Galiausiai, keli buteliai paliekami tolimesnei analizei, o likę vežami į karantino patalpas. Analizė atliekama taip:
Vertinamas tirpalų sterilumas mikrobiologijos laboratorijoje;
Nustatomos fizikocheminės savybės;
Vertinamas tirpalo pH.
3.14 SPECIFIKACIJOS ESMĖ
ICH Q6A gairės, kurios aprašo kaip turi būti sudaroma specifikacija, buvo sukurtos siekiant padėti užtikrinti vaistinės medžiagos ar galutinio vaistinio produkto kokybę bei vykdomų tyrimų nuoseklumą. Gairių tikslas, padėti naujo produkto ar medžiagos kūrėjui, sukurti kokybišką, saugų ir efektyvų produktą, jei toks produktas dar nebuvo registruotas JAV, ES, Japonijoje. Gairėse aprašomos rekomendacijos, kaip turi būti pasirinkti vertinimo kriterijai. Taip pat, aprašomi reikalavimai, vystymo etapų metu, kurie yra paremti GGP nuostatomis. [26]
3.15 GALUTINIO PRODUKTO SPECIFIKACIJA
Tai sąrašas bandymų, kurį nurodo analitinės procedūros ir atitinkami, priimtini kriterijai. Tai yra kokybės standartai. Atliktų bandymų rezultatai sulyginami su pateiktais duomenimis specifikacijoje. Gautų rezultatų atitikimas įrodo produkto kokybiškumą. [26]
Specifikacija sudaroma remiantis bendraisiais Europos farmakopėjos reikalavimai atitinkamai vaisto formai bei bendrųjų monografijų reikalavimais. Kiekvienas, pateiktas analizės metodas, ir rezultatai turi būti pagrįsti farmakopėjos standartais, klinikiniais, ilgalaikiais bei pagreitintais stabilumo tyrimais.
Ruošiant produkto specifikaciją reikia atsižvelgti į jo sudėtį, pagalbines medžiagas. Iš pradžių reikia patikrinti ar veiklioji medžiaga yra aprašyta Ph. Eur. Jei taip, tai specifikacija rengiama pagal
20
specifines veikliosios medžiagos monografijas, jei nėra – reikia remtis ICH Q6A gairėmis bei bendraisiais reikalavimais tiriamai farmacinei formai.
Bendrosios kokybės charakteristikos, NaCl tirpalui:[9]
Išvaizda – apibūdinama produkto išvaizda, spalva, organoleptinės savybės, agregatinė būsena. Jei tyrimo metu pakinta kuri nors iš savybių, reikia taikyti papildomus tyrimus.
Identifikacija – tapatybės nustatymas; atliekamos reakcijos jonams (Na+; Cl-) nustatyti.
Kiekybinis nustatymas – naudojami specifiniai metodai: titrimetrinės analizė metodai – nusodinamasis titravimas, potenciometrinis titravimas, konduktometrinis titravimas.
Sudarant galutinio produkto specifikaciją, reikia atsižvelgti į kokybines charakteristikas, kurios gali būti susijusios su gamybos procesu.
Specialieji testai, kurie turi būti atlikti parenteralinių preparatų kokybės vertinimui, yra aprašyti Europos Farmakopėjoje. Farmakopėja nurodo atlikti šiuos testus infuziniams preparatams:[9]
Sterilumas – atlikus testą, neturi būti rasta jokių mikroorganizmų augimo požymių
Bakteriniai endotoksinai, pirogenai – jei yra aptinkama endotoksinų ar pirodgenų, jų kiekis neturi būti didesnis nei 5 TV/g.
ICH gairės taip pat nurodo kokie testai turi būti atlikti parenteraliniams preparatams. Testai pateikiami NaCl tirpalui:[26]
pH – reikšmės turi atitikti reglamentuojamas ribas
Osmoliariškumas
Rėmimasis gairėmis, sudarant produkto specifikaciją, leidžia užtikrinti, kad produktas bus kokybiškas, saugus ir efektyvus vartotojui.
3.16 TITRIMETRINĖ ANALIZĖ
Titrimetrija – kiekybinis medžiagų nustatymo metodas, pagrįstas titravimui sunaudoto reagento tūrio arba masės matavimu. Titravimas vykdomas palaipsniui, nedidelėmis porcijomis lašinant titrantą į analizuojamąjį tirpalą. Titravimas atliekamas iki to momento, kol visa analizuojamoji medžiaga sureaguoja su titrantu. Šis momentas vadinamas ekvivalentiniu tašku. [27,28]
Vienoje literatūroje nurodoma, jog farmaciniai NaCl produktai, tokie kaip inhaliaciniai tirpalai, injekciniai tirpalai, akių preparatai, ir kiti, gali būti titruojami AgNO3 tirpalu, norint įvertinti jo
cheminį grynumą. Šią reakciją, taip pat galima naudoti, norint identifikuoti Cl- jonus. Na+ jonai identifikuojami NaCl veikiant kalio karbonatu ir kalio piroantimonatu. [29] Toje pačioje literatūroje, nurodoma, jog NaCl kiekį vandenyje, galima ištirti, potenciometriškai naudojant sidabro nitratą. [29]
21
Nepavyko rasti informacijos, apie konduktometrinio metodo taikymą, NaCl tirpalų analizėje, todėl darbe bus bandoma patikrinti jo jautrumą kiekybineje tiriamųjų tirpalų analizeje. Šis metodas pasirinktas kaip papildomas, nes yra vienas iš titrimetrinės analizės metodų bei yra tinkamas drumstiems tirpalams analizuoti.
22
4. TYRIMŲ METODIKA
4.1 TYRIMŲ OBJEKTAS
Buvo tirtas infuzinis natrio chlorido tirpalas. Tyrimams atlikti buvo paimtos trys skirtingos serijos: Serija 2691410, Serija 2721410, Serija 2821410. Tirpalai buvo pagaminti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno klinikų gamybinėje vaistinėje. Kiekvienos tiriamosios serijos mėginiai buvo padalinti į dvi dalis ir laikyti skirtingomis laikymo sąlygomis. Ilgalaikiam stabilumo tyrimui, dalis mėginių buvo laikomi 25 ± 2°C temperatūra, esant 60 ± 5 proc. santykinai drėgmei, pagreitinto stabilumo tyrimo mėginiai buvo laikomi 40 ± 2°C temperatūra, esant 75 ± 5 proc. santykiniai drėgmei (2 lentelė).
4.2 NAUDOTOS MEDŽIAGOS IR REAGENTAI
0,9 proc. natrio chlorido tirpalas, pagamintas LSMU Kauno klinikų gamybinėje vaistinėje.
0,095 N nomalingumo šviežias sidabro nitrato tirpalas, gaminamas iš sidabro nitrato kristalų (99,8 – 100,5 proc. grynumo, Sigma-Aldrich, UAB Labochema LT), LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijoje;
Standartizuotas NaCl tirpalas, gaminamas iš NaCl kristalų, LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijoje;
Indikatorius – 5 proc. kalio chromato tirpalas, pagamintas LSMU farmacijos fakulteto laboratorijoje.
Distiliuotas vanduo – pagamintas LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijoje
5 proc. bario nitrato tirpalas – pagamintas LSMU Farmacijos fakulteto laboratorijoje.
4.3 NAUDOTA APARATŪRA
Elektroninės svarstyklės Shimadru AUW120D
Automatinės pipetės Winbal 5 ml ir 10 ml.
Biuretė (25ml), padalos vertė 0,1 ml.
Potenciometras TitroLine easy
Konduktometras WTW TetraCon 325
23 Klimato kameros Binder
4.4 SPECIFIKACIJA
Tirpalo specifikacija buvo ruošiama remiantis ICH gairėmis (Q6A) ir Europos farmakopėja (7.0th ed). [9,26] Specifikacija pateikiama 1-je lentelėje.
1 Lentelė NaCl specifikacija
Natrio chlorido tirpalas sudarytas iš Na+ ir Cl- jonų. Norit patikrinti ar tiriamajame tirpale yra tikrai tos medžiagos, kurios ir turi būti, reikia atlikti tirpale esančių jonų identifikaciją. Šių jonų identifikacija aprašyta Europos farmakopėjoje, 2.3.1 skyriuje. Identifikacija atliekama remiantis A ir B testais. Testai aprašyti 4.9 skyrelyje.
Tirpalo kiekybinei analizei įvertinti buvo pasirinkti titrimetrinės analizės metodai. Kaip pagrindinis metodas buvo naudojamas nusodinamasis titravimas. Papildomai, norint įvertinti ir palyginti metodų tikslumus, buvo atliekami potenciometrinis ir konduktometrinis titravimo metodai.
Kaip specialieji testai vaisto formai, į specifikaciją įtraukti, tirpalo pH matavimas, sterilumas ir tūrio vienodumo testai. Šie testai pasirinkti norint įvertinti pagamintų tirpalų kokybiškumą.
Kokybės rodikliai Leistinos ribos Metodai
Bendrieji testai
Išvaizda Skaidrus skystis, praktiškai be matomų dalelių, sūrokas.
Ph. Eur. 2.2.1 Vizualinis metodas
Tirpalo spalva Bespalvis Ph. Eur. 2.2.2.
Method I Tapatybė:
Na+ jonams
Cl- jonams A ir B testai Ph. Eur. 2.3.1
Kiekybė, g/100 ml 0,855 – 0,9 – 0,945 (95% - 105%)
Titrimetrinis metodas
Specialieji testai
pH Nuo 5.0 iki 7.0 Ph. Eur 2.2.3
Sterilumas Turi būti sterilus Ph. Eur. 2.6.1
24
4.5 TYRIMŲ PLANAS
Tyrimų planas buvo sudaromas remiantis ICH gairėmis (Q1A) ir paruošta specifikacija. Tyrimui atlikti buvo naudojamos trys natrio chlorido tirpalų serijos. Šios, serijos buvo išpilstytos į stiklinę tarą po 500 ml, užkimštos guminiais kamščiais ir uždengtos aliuminiais uždoriais. Mėginiai, visą tyrimo laiką, buvo laikomi dviejuose klimatiniuose režimuose. Stabilumo tyrimų aplinkos sąlygos, pateiktos 2- je lentelėje.
2 Lentelė Stabilumo tyrimų aplinkos sąlygos [30]
Tyrimas Laikymo sąlygos
Minimalus testavimo laikas
(mėnesiais) Ilgalaikis tyrimas 25 ± 2°C temperatūra, esant 60
± 5 proc. santykinai drėgmei 12 Pagreitintas tyrimas 40 ± 2°C temperatūra, esant 75
± 5 proc. santykiniai drėgmei 6
Ilgalaikis stabilumo tyrimas vykdomas metus laiko. Darbe pateikiami šešių mėnesių rezultatus. Tirpalo analizė buvo pradėta vykdyti tuoj po jų pagaminimo. Vėlesni mėginiai buvo imami po dviejų savaičių, mėnesio, trijų mėnesių ir šešių mėnesiu. Taip pat, tirpalai turėtų būti ištirti po devynių ir dvylikos mėnesių, nuo jų pagaminimo datos, bei, jei bus poreikis, tyrimus galima pratęsti. Suplanuotas ilgalaikis tyrimo planas pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė Ilgalaikio stabilumo tyrimo planas
Laikas Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių Tapatybės nustatymas + - - - + - + Kiekybės nustatymas + + + + + + + pH nustatymas + - - + + + + Išvaizda + + + + + + + Spalva + + + + + + + Sterilumas + - - + - - +
25
Pagreitintas stabilumo tyrimas pradėtas vykdyti tuo pat metu kaip ir ilgalaikis stabilumo tyrimas. Šis tyrimas, kaip ir nurodo ICH gairės, vykdytas šešis mėnesius. Mėginiai analizei buvo imami tai pat, kaip ir ilgalaikio tyrimo metu: pradinis taškas, po dviejų savaičių, mėnesio, trijų ir šešių mėnesių. Suplanuotas pagreitinto stabilumo tyrimo planas pateikiamas 4 lentelėje.
4 lentelė Pagreitinto stabilumo tyrimo planas
Laikas Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Tapatybės nustatymas + - - - - Kiekybės nustatymas + + + + + pH nustatymas + - - + + Išvaizda + + + + + Spalva + + + + + Sterilumas + - - + -
ICH gairės, „reikšmingus kokybinių rodiklių“ pokyčius, apibūdina kaip:[30]
5 proc. rodiklių pakitimus nuo pradinės vertės;
Atsiradusius skilimo produktus arba skilimo produktai viršija priimtinumo kriterijus;
Išvaizdos, fizikinių savybių, funkcionalumo testai neatitinka priimtinumo kriterijų;
Priimtinumo kriterijų neatitinka pH reikšmė;
Atsiradusios nuosėdos.
Pagal tai ir buvo vertinama ir natrio chlorido tirpalų kokybė.
Stabilumo tyrimai buvo atliekami dviejų temperatūrų režimuose. Tiek ilgalaikiai, tiek pagreitinti stabilumo tyrimai buvo vykdomi šešis mėnesius. Stabilumo tyrimų metu buvo vertinami tirpalo išvaizdos, spalvos pokyčiai, tirpalas, iškart po gamybos buvo identifikuotas, visų tyrimų metu buvo tiriamas natrio chlorido kiekis, įvertinami tirpalo pH pokyčiai, tikrinamas sterilumas. Gauti rezultatai buvo lyginti su specifikacijoje pateiktais kokybės rodikliais. Išvada, kad tirpalai atitinka kokybės reikalavimus, yra saugūs vartojimui, daroma tada, jei gauti rezultatai atitinka nustatytas ribas.
26
4.6 TYRIMŲ METODAI
4.6.1 KIEKYBINĖ NATRIO CHLORIDO ANALIZĖ NUSODINAMOJO
TITRAVIMO METODU
Nusodinamajam titravimui atlikti mėginiai buvo imami iš 500 ml stiklinio butelio. Tyrimai buvo atliekami, su 2 ml natrio chlorido tirpalo, stiklinėje. Į tirpalą įlašinami keli lašai 5 proc. kalio chromato tirpalo. Jis buvo naudojamas kaip indikatorius. Tiriamas tirpalas titruojamas sustandartizuotu, šviežiu 0,095 N sidabro nitrato tirpalu. Titruojama tol, kol tirpalo spalva iš geltonos pereina į plytų raudonumo. Tyrimas, kiekvieną kartą, buvo atliekamas po 5 kartus.
Kiekio apskaičiavimas:
Mėginiai buvo titruojami 0,095 N praktiškai pagaminto AgNO3 tirpalu. 1 ml 0,1 N AgNO3
atitinka 5,844 mg NaCl, todėl 0,095 N teoriškai atitinka 5,552 mg. Iš gautų duomenų, pagal nutitruotą AgNO3 kiekį, praktinis NaCl kiekį tirpale apskaičiuojamas pagal proporciją:
1 ml (AgNO3) – 5,552 mg (NaCl)
V (AgNO3) – m mg (NaCl);
čia V – nutitruotas AgNO3 kiekis, todėl:
m = (V*5,552)/1000 (g)
4.6.2 KIEKYBINĖ NATRIO CHLORIDO ANALIZĖ POTENCIOMETRINIU
TITRAVIMO METODU.
Analizei, mėginiai buvo imami iš 500 ml tūrio stiklinio butelio. Tyrimui buvo imami 2 ml natrio chlorido tirpalo. Į mėginius buvo pilama 20 ml 5% bario nitrato tirpalo ir titruojama standartizuotu 0,095N, šviežiu sidabro nitrato tirpalu. Tirpalas buvo maišomas pastoviu greičiu. Tyrimai buvo atliekami po 3 kartus. Remiantis gautas duomenis braižoma titravimo kreivė E=f(V). Ekvivalentinis taškas (E) nustatomas iš grafiko. Kaip pavyzdžiai, ilgalaikio (3 paveikslas) ir pagreitinto stabilumo (4 paveikslas) tyrimų, pateikiami vienos serijos grafikai, po mėnesio.
27
3 paveikslas NaCl tirpalo kiekio nustatymas, pradiniame taške, potenciometrinio titravimo metodu,
atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus
4 paveikslas NaCl tirpalo kiekio nustatymas, pradiniame taške, potenciometrinio titravimo metodu,
atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus
NaCl kiekis tirpale apskaičiuojamas pagal formulę:
mNaCl = (V * CN * E)/1000 (g)
čia V – nutitruotas AgNO3 kiekis, ekvivalentiniame taške;
CN- AgNO3 molinė ekvivalentų koncentracija;
E – NaCl ekvivalentas. 0 50 100 150 200 250 300 350 0 1 2 3 4 5 EV, m V AgNO3, ml
Serija 2691410 (25
oC)
0 50 100 150 200 250 300 350 400 0 1 2 3 4 5 EV, m V AgNO3, mlSerija 2691410 (40
oC)
28
4.6.3 KIEKYBINĖ NATRIO CHLORIDO ANALIZĖ
KONDUKTOMETRINIU TITRAVIMO METODU
Konduktometriniam titravimui atlikti, mėginiai taip pat buvo imami iš 500 ml stiklinių butelių. Tyrimams atlikti buvo imama po 10 ml natrio chlorido tirpalo. Tiriamas tirpalas buvo skiedžiamas distiliuotu vandeniu tiek, kad tirpalas apsemtų konduktometro elektrodą. Analizuojami mėginiai buvo titruojami standartizuotu 0,095 N, šviežiu sidabro nitrato tirpalu. Tirpalas buvo maišomas pastoviu greičiu. Tyrimai buvo atliekami po 3 kartus. Pagal gautus duomenis brėžiamas grafikas. Ekvivalentinis taškas (E) nustatomas iš grafiko. Kaip pavyzdžiai, ilgalaikio stabilumo (5 paveikslas) ir pagreitinto stabilumo (6 paveikslas) tyrimų, pakeikiami vienos serijos grafikai, po mėnesio laiko.
5 paveikslas NaCl tirpalo kiekio nustatymas, pradiniame taške, konduktometrinio titravimo metodu,
atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus
6 paveikslas NaCl tirpalo kiekio nustatymas, pradiniame taške, konduktometrinio titravimo metodu,
atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus 0 1 2 3 4 5 6 0 5 10 15 20 25 30 S/m (χ )
SIDABRO NITRATO KIEKIS ML
Serija 2691410 (25
oC)
0 1 2 3 4 5 6 0 10 20 30 40 S/m (χ )SIDABRO NITRATO KIEKIS ML
29
NaCl kiekis tirpale apskaičiuojamas pagal formulę:
mNaCl = (V * CN * E)/1000 (g);
čia V – nutitruotas AgNO3 kiekis, ekvivalentiniame taške;
CN- AgNO3 molinė ekvivalentų koncentracija,
E – NaCl ekvivalentas.
4.7 IŠVAIZDOS NUSTATYMAS
Išvaizdai įvertinti buvo naudojami du mėgintuvėlius. Į vieną iš jų pilta tiriamojo tirpalo, į kitą šviežiai distiliuoto vandens. Abu mėgintuvėlius lyginami dienos šviesoje. Spalvai įvertinti buvo naudojami tie patys mėgintuvėlius su tiriamuoju tirpalu ir distiliuotu vandeniu. Mėgintuvėliai buvo lyginami dienos šviesoje, prie balto fono. Fonui sudaryti naudojamas baltas A4 formato lapą.
4.8 TIRPALO PH MATAVIMAS
Tirpalo pH buvo matuojamas su pH-metru. Matuojant tirpalų pH, temperatūra turėjo būti nuo 20-25oC, tam kad duomenys būtų kuo tikslesni. pH-metro elektrodai buvo merkiami tiesiai į 500 ml , tiriamojo tirpalo talpyklą. Matuojama buvo tirs kartus. Iš gautų duomenų buvo vedamas vidurkis.
4.9 TIRPALO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
Tirpalo tapatybei įvertinti buvo atliekamos reakcijos Na+ ir Cl- jonams nustatyti, taip kaip jas
aprašo Europos farmakopėjos 2.3.1 metodai:
Cl- jonams buvo atliekama reakcija: į 2 ml tiriamojo tirpalo buvo pilama šiek tiek praskiestos
nitrato rūgšties (parūgštinimui), tada pilamas 0,4 ml sidabro nitrato. Gerai suplakama ir paliekama nusistovėti. Susidarė baltos spalvos nuosėdos. Nuosėdos buvo centrifūguojamos ir plaunamos 1 ml vandeniu tris kartus. Tada nuosėdos buvo skiedžiamos 2 ml vandens ir į gautą tirpalą buvo pilama 1,5 ml amoniako. Nuosėdos lengvai ištirpo.
Ag+ + Cl- AgCl↓ (baltos) AgCl + 2NH3 [Ag(NH3)2]+ + Cl
-30
Na+ jonams buvo atliekama reakcija: į 2 ml tiriamojo tirpalo reikėjo įpilti 2 ml kalio karbonato tirpalo ir šildyti iki virimo. Įpylus 4 ml kalio piroantimonato tirpalo ir pakaitinus iki virimo, tada atšaldžius, susidarė baltos spalvos nuosėdos.
4.10 NaCl TIRPALO MIKROBIOLOGINIS TYRIMAS
Mikrobiologinis tyrimas buvo atliekamas LSMU Kauno klinikų mikrobiologijos laboratorijoje. Jį atliko mikrobiologijos laboratorijos darbuotojos. Mikrobiologinis užterštumas buvo tirtas pradiniame taške ir po trijų mėnesių, abiem temperatūroms. Tyrimo metu buvo stebima ar nėra mikroorganizmų ir grybelių augimo pėdsakų. Pasėliai buvo inkubuojami 7 dienas, 35oC
temperatūroje. Po 7 dienų nebuvo pastebėta jokių augimo požymių, tiek pradiniame taške, tiek po trijų mėnesių.
4.11 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ
Statistinei duomenų analizei buvo naudota Microsoft Office Excel 2013 programa. Rezultatai pateikiami kaip vidurkiai ± standartinis nuokrypis.
31
5. REZULTATAI
5.1 TYRIMŲ REZULTATAI
Lentelėse pateikiami rezultatai, gauti atliekant natrio chlorido tirpalų analizę, remiantis metodais aprašytais 4 skyriuje. Diagramose pateikiami ilgalaikio ir pagreitinto stabilumo tyrimų, šešių mėnesių, kiekybiniai duomenys iš lentelių.
5.1.1 REZULTATAI, GAUTI ATLIEKANT STABILUMO TYRIMUS,
PASIRINKTAIS METODAIS BEI KIEKYBINIAI NATRIO
CHLORIDO REZULTATAI NUSODINAMOJO TITRAVIMO
METODU
5-je lentelėje patekimai serijos 2691410 ilgalaikio stabilumo tyrimo rezultatai gauti per šešių mėnesių tyrimus.
5 lentelė Serijos 2691410, ilgalaikio stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių Tapatybės nustatymas Nustatyti Na+ ir Cl- - - - - - - Sterilumas m/o neišaugo - - - m/o neišaugo - - pH nustatymas 5,53 - - 5,51 5,54 - -
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus - - Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis
Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,861 ± 0,02 0,866 ± 0,01 0,855 ± 0,01 0,850 ± 0,02 0,861 ± 0,00 - -
32
6-je lentelėje pateikiami pagreitinto stabilumo tyrimo rezultatai, serijos 2691410, gauti vykdant šešių mėnesiu trukmės bandymus.
6 lentelė Serijos 2691410, pagreitinto stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas
Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Tapatybės
nustatymas
Nustatyti Na+ ir
Cl- - - - -
Sterilumas m/o neišaugo - - m/o neišaugo -
pH
nustatymas 5,51 - - 5,55 5,60
Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus
Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,850 ± 0,02 0,855 ± 0,2483 0,861 ± 0,00 0,861 ± 0,00 0,861 ± 0,02
Septintame ir aštuntame paveiksluose pavaizduoti natrio chlorido kiekio kitimai per šešis mėnesius. Septintas paveikslas nurodo ilgalaikio stabilumo tyrimo rezultatus, aštuntas – pagreitinto stabilumo tyrimo kiekybinius rezultatus.
7 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 0 0.5 1 3 6 N aCl k ie ki s, g /100m l Laikas, mėn
SERIJA 2691410
33
8 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
7- je lentelėje pateikiami rezultatai serijos 2721410, gauti vykdant ilgalaikius stabilumo tyrimus, per šešis mėnesius.
7 lentelė Serija 2721410 ilgalaikio stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių Tapatybės nustatymas Nustatyti Na+ ir Cl- - - - - Sterilumas m/o neišaugo - - - m/o neišaugo - - pH nustatymas 5,70 - - 5,59 5,63 - -
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus - - Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis - - Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,861 ± 0,02 0,861 ± 0,00 0,855 ± 0,01 0,861 ± 0,02 0,861 ± 0,00 - -
8-je lentelėje pateikiami duomenys serijos 2721410, gauti atlikus pagreitinto stabilumo tyrimo testus. 0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 0 0.5 1 3 6 N aCl k ie ki s, g /100m l Laikas, mėn
SERIJA 2691410
34
8 lentelė Serija 2721410 pagreitinto stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas
Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Tapatybės
nustatymas
Nustatyti Na+
ir Cl- - - - -
Sterilumas m/o neišaugo - - m/o neišaugo -
pH
nustatymas 5,67 - - 5,61 5,61
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus
Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,861 ± 0,00 0,855 ± 0,01 0,866 ± 0,01 0,855 ± 0,01 0,866 ± 0,01
Devintas ir dešimtas paveikslai parodo natrio chlorido kiekio kitimus atliekant stabilumo tyrimus, šešis mėnesius. Devintas paveiklas parodo ilgalaikio stabilumo tyrimo kitimus, dešimtas – pagreitinto stabilumo tyrimo kitimus.
9 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
0.8 0.81 0.82 0.83 0.84 0.85 0.86 0.87 0 0.5 1 3 6 N aC l ki e ki s, g /100ml Laikas, mėn
SERIJA 2721410
35
10 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
9-je lentelėje pateikiami gauti duomenys, vykdant ilgalaikio stabilumo tyrimus šešis mėnesius, serijos 2821410.
9 lentelė Serija 2821410 ilgalaikio stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas Tyrimas Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių Tapatybės nustatymas Nustatyti Na+ ir Cl- - - - - Sterilumas M/o neišaugo - - - M/o neišaugo - - pH nustatymas 5,63 - - 5,59 5,61 - -
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus - - Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis - - Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,861 ± 0,02 0,866 ± 0,01 0,866 ± 0,01 0,861 ± 0,00 0,861 ± 0,00 - -
10-je lentelėje pateikiami serijos 2821410 pagreitinto stabilumo tyrimo rezultatai, gauti tyrimus vykdant šešis mėnesius.
0.8 0.81 0.82 0.83 0.84 0.85 0.86 0.87 0 0.5 1 3 6 N aC l ki e ki s, g /100ml Laikas, mėn
SERIJA 2721410
Pagreitintas tyrimas36
10 lentelė Serija 2821410 pagreitinto stabilumo tyrimo, rezultatai
Laikas Tyrimas
Pradinis
taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Tapatybės
nustatymas
Nustatyti Na+
ir Cl- - - - -
Sterilumas m/o neišaugo - - m/o neišaugo -
pH nustatymas 5,69 - - 5,55 5,66
Išvaizda Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus Skaidrus
Spalva Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis Bespalvis
Kiekybinis nustatymas (g/100 ml) 0,855 ± 0,01 0,861 ± 0,00 0,861 ± 0,00 0,855 ± 0,01 0,861 ± 0,02
Vienuoliktas ir dvyliktas paveikslai pavaizduoja natrio chlorido kiekio svyravimai, vykdant ilgalaikio stabilumo ir pagreitinto stabilumo tyrimus, šešis mėnesius. Vienuoliktas paveikslas parodo ilgalaikio tyrimo rezultatus, dvyliktas – pagreitinto stabilumo tyrimo rezultatus.
11 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 0 0.5 1 3 6 N aC l ki e ki s, g /100ml Laikas, mėn
SERIJA 2821410
37
12 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus, 6 mėn. laikotarpiu
Ilgalaikio tyrimo metu, vertinant kiekybinę natrio chlorido sudėtį, kiekvienai serijai, nebuvo pastebėti statistiškai reikšmingi pokyčiai, tarp natrio chlorido kiekio sumažėjimo (p<0,05). Visi kiekybiniai rodikliai atitiko specifikacijoje nustatytus kriterijus.
Pagreitinto stabilumo tyrimo atveju, taip pat, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų kiekybinių natrio chlorido pokyčių tirpale (p<0,05). Kiekybiniai rodikliai atitiko specifikacijoje nustatytus kriterijus.
Kaip matyti iš pateiktų lentelių, kiekvienąkart atliekant identifikavimo reakcijas, tirpaluose buvo nustatyti Na+ ir Cl- jonai. Gauti identifikavimo rezultatai atitiko specifikacijoje pateiktus kriterijus.
Tirpalų sterilumas buvo vertinamas kaip aprašyta 4.10 skyrelyje. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mikrobinio užterštumo nebuvo nustatyta nei vienai serijai, tiek pradiniame taške, tiek po trijų mėnesių. Gauti rezultatai atitinka specifikacijoje nustatytus mikrobiologinio saugumo reikalavimus.
Tyrimų metu, taip pat nebuvo pastebėta jokių tirpalų išvaizdos pokyčių. Tirpalai, tiek ilgalaikio stabilumo tyrimo metu, tiek pagreitinto stabilumo tyrimo metu išliko skaidrūs, be mechaninių dalelių, bespalviai. Taip pat, per visą tyrimų laiką, nebuvo pastebėtų reikšmingų pH pokyčių. Gauti duomenys atitiko specifikacijoje nurodytus reikalavimus.
Ištyrus tris serijas, 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo, kurios buvo laikomos 25 ± 2°C temperatūra, esant 60 ± 5 proc. santykinai drėgmei ir 40 ± 2°Ctemperatūra, esant 75 ± 5 proc. santykiniai drėgmei, jokie reikšmingi pokyčiai nebuvo nustatyti, todėl galima sakyti, kad preparatas išpilko stabilus. 0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 0 0.5 1 3 6 N aC l ki e ki s, g /100ml Laikas, mėn
SERIJA 2821410
38
5.1.2 KIEKYBINĖS NATRIO CHLORIDO ANALIZĖS REZULTATAI
POTENCIOMETRINIU TITRAVIMO METODU
11- je lentelėje pateikiami potenciometrinio titravimo rezultatai, gauti vykdant ilgalaikio stabilumo tyrimus ir pagreitinto stabilumo tyrimus, natrio chlorido kiekio pokyčiams įvertinti.
11 lentelė Kiekybinio nustatymo rezultatai (g/100 ml) potenciometriniu titravimo metodu
Metodas Serija Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių
Ilgalaikio stabilumo tyrimo rezultatai
Potenci- metrija 2691410 - - 0,856 ± 0,00 0,875 ± 0,003 0,931 ± 0,024 - - 2721410 - - 0,856 ± 0,00 0,873 ± 0,005 0,880 ± 0,008 - - 2821410 - - 0,856 ± 0,00 0,875 ± 0,003 0,898 ± 0,008 - -
Pagreitinto stabilumo tyrimo rezultatai
Potenci- metrija 2691410 - - 0,856 ± 0,00 0,898 ± 0,021 0,903 ± 0,014 Neatlie-kama Neatlie-kama 2721410 - - 0,856 ± 0,00 0,877 ± 0,003 0,903 ± 0,014 Neatlie-kama Neatlie-kama 2821410 - - 0,856 ± 0,00 0,874 ± 0,003 0,867 ± 0,019 Neatlie-kama Neatlie kama
13 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, per 6 mėn.
0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 1 3 6 N aC lKIE KIS , G/ 100ML LAIKAS, mėn
ILGALAIKIS TYRIMAS
39
14 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus, per 6 mėn.
13-tas ir 14-tas paveikslai imituoja natrio chlorido kiekio pokyčius, per šešis tyrimų mėnesius. 13-tas paveikslas parodo kiekybinius pokyčius ilgalaikio stabilumo tyrimo metu, 14-tas – pagreitinto stabilumo tyrimo metu.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų 11-je lentelėje, per šešis tyrimų mėnesius nebuvo pastebėti statistiškai reikšmingi pokyčiai tiek ilgalaikio stabilumo tyrimo metu, tiek pagreitinto stabilumo tyrimo metu (p<0,05). Gauti duomenys atitinka produkto specifikacijoje nustatytus kiekybinius parametrus.
Atlikus potenciometrinę tirpalo analizę ir remiantis gautais duomenimis, galima teigti, jog šis metodas yra tinkamas vertinant natrio chlorido kiekį tirpale. Metodas yra gana jautrus, net nedidelės koncentracijos tirpalams vertinti. Remiantis šio metodu, galima daryti išvadą, kad tirpalas išliko stabilus it kokybiškas visą tyrimų laiką.
5.1.3 KIEKYBINĖS NATRIO CHLORIDO ANALIZĖS REZULTATAI
KONDUKTOMETRINIU TITRAVIMO METODU
12-je lentelėje pateikiami gauti konduktometrinio titravimo rezultatai, vykdant ilgalaikius stabilumo tyrimus ir pagreitintus stabilumo tyrimus, vertinant natrio chlorido kiekį infuziniame tirpale.
0.8 0.82 0.84 0.86 0.88 0.9 0.92 0.94 0.96 1 3 6 N A CL KIE KIS , G /100ML LAIKAS
PAGREITINTAS TYRIMAS
40
12 lentelė Kiekybinio nustatymo rezultatai (g/100 ml) konduktometriniu titravimo metodu
Metodas Serija Pradinis taškas Po 14 dienų Po 1 mėnesio Po 3 mėnesių Po 6 mėnesių Po 9 mėnesių Po 12 mėnesių
Ilgalaikio stabilumo tyrimo rezultatai
Konduk- tometrija 2691410 - - 0,851 ± 0,02 0,837 ± 0,01 0,844 ± 0,00 - - 2721410 - - 0,837 ± 0,01 0,837 ± 0,01 0,844 ± 0,00 - - 2821410 - - 0,846 ± 0,02 0,837 ± 0,01 0,844 ± 0,00 - -
Pagreitinto stabilumo tyrimo rezultatai
Konduk- tometrija 2691410 - - 0,838 ± 0,01 0,837 ± 0,01 0,879 ± 0,01 Neatlie-kama Neatlie-kama 2721410 - - 0,837 ± 0,01 0,837 ± 0,01 0,844 ± 0,00 Neatlie-kama Neatlie-kama 2821410 - - 0,835 ± 0,00 0,840 ± 0,01 0,862 ± 0,00 Neatlie-kama Neatlie kama
15 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant ilgalaikius stabilumo tyrimus, per 6 mėn.
0.6 0.65 0.7 0.75 0.8 0.85 0.9 0.95 1 1 3 6 N aC l KO N CE N TR A CIJA, % LAIKAS, mėn
ILGALAIKIS TYRIMAS
41
16 paveikslas NaCl kiekio kitimai, atliekant pagreitintus stabilumo tyrimus, per 6 mėn.
15-tas ir 16-tas paveikslai imituoja kiekybinius natrio chlorido pokyčius, per šešis mėnesius, vykdant ilgalaikius ir pagreitintus stabilumo tyrimus. 15-tas paveikslas parodo ilgalaikių stabilumo tyrimų rezultatus, 16-tas – pagreitintus stabilumo tyrimų rezultatus.
Kaip matyti iš pateiktų rezultatų 12-je lentelėje, statistiškai reikšmingų natrio chlorido pokyčių, per šešis, tiek ilgalaikių, tiek pagreitintų stabilumo tyrimų, mėnesius, nebuvo pastebėta (p<0,05). Lyginant gautus rezultatus su specifikacijoje pateiktais kiekybiniais priimtinumo rodikliais, yra pastebima, jog dauguma kiekybinių rodiklių neatitinka priimtinų kriterijų.
Lyginant, gautus konduktometrinio titravimo rezultatus, su rezultatais gautais nusodinamojo titravimo metodu ir potenciometrinio titravimo metodu, yra pastebima, jog konduktometrinis metodas nėra pakankamai jautrus, kad būtų galima vertinti mažos koncentracijos natrio chlorido tirpalą.
5.1.4 TIRPALO STERILIZACIJOS ĮTAKA NaCl KIEKIUI
Tyrimo metu buvo vertinama produktų sterilizacijos įtaka natrio chlorido kiekiui tirpale ir tirpalo pH reikšmės pokytis, prieš ir po sterilizacijos. Buvo tirti kiekvienos serijos po vieną flakoną. 13-je lentelėje pateikiami rezultatai gauti atlikus mėginių kiekybinę analizę, nusodinamojo titravimo metodu, ir pH analizę prieš sterilizaciją.
13 lentelė Kiekybiniai ir pH duomenys pradiniame taške prieš ir po sterilizacijos
Serija Prieš sterilizaciją Po sterilizacijos
Kiekis (g/100 ml) pH Kiekis (g/100 ml) pH 2691410 0,861 ± 0,02 5,60 0,861 ± 0,02 5,53 2721410 0,868 ± 0,01 5,72 0,861 ± 0,02 5,70 2821410 0,866 ± 0,01 5,55 0,861 ± 0,02 5,63 0.75 0.8 0.85 0.9 0.95 1 1 3 6 N A CL KO N CE N TR A CIJA, % LAIKAS
PAGREITINTAS TYRIMAS
42
Kaip matoma, iš duomenų pateiktų lentelėje, tirpalų sterilizacija neturi jokios įtakos natrio chlorido kiekiui tirpale bei tirpalo pH reikšmei.
43
6. REZULTATŲ APTARIMAS IR PRAKTINIŲ REKOMENDACIJŲ PATEIKIMAS
Buvo atlikti, šešių mėnesių ilgalaikiai stabilumo tyrimai ir pagreitinti stabilumo tyrimai, skirtingais metodais. Kiekybinis natrio chlorido vertinimas tirpale buvo atliekamas trimis skirtingais titrimetrinės analizės metodais. Taikyti nusodinamojo titravimo, potenciometrinio titravimo ir konduktometrinio titravimo metodai. Nusodinamuoju ir potenciometriniu titravimo metodais, tyrimo pradžioje, nustatytas natrio chlorido kiekis tirpale neviršijo nustatytų ± 5 proc. ribos. Konduktometrinio titravimo metodas parodė didesnę nei -5 proc. paklaidą, vertinant natrio chlorido kiekį, todėl galima teigti, jog konduktometrinis titravimas nėra pakankamai tinkamas vertinti natrio chlorido kiekį tirpale.
Kiti naudoti metodai įrodė, jog LSMU Kauno klinikų gamybinė vaistinė, 0,9 proc. natrio chlorido tirpalą gamina kiekybiškai gerai, nors gamybos procesas ir nėra automatizuotas. Atliktas tyrimas įrodo, kad vaistinės gamybos metodas „stebint keturioms akims“ yra priimtinas.
Atliktas ilgalaikis natrio chlorido tirpalo stabilumo tyrimas įrodė, kad praėjus trims mėnesiams, nuo tirpalų pagaminimo datos, jie išlieka stabilūs ir sterilūs. Įvertinti duomenys praėjus šešiems mėnesiams nuo tirpalų pagaminimo, taip pat įrodo, kad jie išlieka stabilūs. Nei vieni tyrimai neparodė statistiškai reikšmingų kokybės pokyčių (p<0,05).
Atliktas pagreitintas natrio chlorido stabilumo tyrimas taip pat neparodė jokių statistiškai reikšmingų kokybinių pokyčių taikant nusodinamojo titravimo ir potenciometrinio titravimo metodus (p<0,05).
Praktinės rekomendacijos
ICH Q1E gairės rekomenduoja pratęsti stabilumo tyrimus arba galiojimo laiką tiriamam produktui iki dviejų kartų, jei jis neparodė jokių reikšmingų pokyčių visą tyrimų laikotarpį.[31] Remiantis gautais duomenimis ir rekomendacijomis, galime teigti:
Kitą, ilgalaikio stabilumo tyrimo, tašką ištirti po 12 mėn. nuo jų pagaminimo;
LSMU Kauno klinikų gaminamam 0,9 proc. NaCl tirpalui, rekomenduojama galiojimo terminą pratęsti iki 12 mėn.
