LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
INDRĖ JUODELYTĖ
MAISTO TVARKYMO ĮMONĖSE NUSTATYTŲ
HIGIENOS PAŽEIDIMŲ ANALIZĖ
ANALYSIS OF HYGIENE IRREGULARITIES
DETERMINED IN FOOD MANAGEMENT ENTERPRISES
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Marija Stankevičienė
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Maisto tvarkymo įmonėse nustatytų
higienos pažeidimų analizė“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
Indrė Juodelytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Indrė Juodelytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Marija Stankevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRUMPOS... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 7 ĮVADAS... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 111.1. Lietuvs Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba... 11
1.2. Kokybės vadybos sistema ir kokybės politika... 12
1.3. Maisto skyrius... 12
1.4. Kontrolės sistemos ir veiklos koordinacija... 14
1.4.1. Maisto ir maisto higienos valstybinė kontrolė... 14
1.5. Valstybinė kontrolė... 15
1.5.1. Viešojo maitinimo įmonių tikrinimas... 15
1.5.2. Viešojo maitinimo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimas... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 19
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS... 20
3.1. Maisto tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė... 20
3.2. „X“ valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba... 22
3.2.1. 2012-2013 m. negyvūninio maisto tvarkymo kontrolės analizė... 22
3.3. „Y“ valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba... 25
3.3.1. 2012-2013 m. negyvūninio maisto tvarkymo kontrolės analizė... 25
3.4. Maisto tvarkymo subjektuose nustatytų pažeidimų palyginimas... 28
3.5. 2012-2013 m. pateiktų vartotojų skundų analizė... 29
3.6. Valstybinė kontrolė bendrojo ugdymo mokyklose... 34
4. IŠVADOS... 40
5. PASIŪLYMAI... 41
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 42
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga EK – Europos komisija
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba KVS – Kokybės vadybos sistema
VMĮ – Viešojo maitinimo įmonė MTS – Maisto tvarkymo subjektas ŠGP – Šalutiniai gyvūniniai produktai GGP – Gera gamybos praktika
GHP – Gera higienos praktika
RVASVT – Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema FIS – Maisto kontrolės informacinė sistema
VEPR – Veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registras RASFF – Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ar pašarus sistema
VMVT – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „X“ valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VMVT – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „Y“ valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
SANTRAUKA
Darbo autorius: Indrė Juodelytė
Tema: Maisto tvarkymo įmonėse nustatytų higienos pažeidimų analizė
Darbo vadovė: doc. dr. Marija Stankevičienė.
Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų
katedra
Darbo apimtis: 53 pages, 6 tables, 17 figures, 3 accessories.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir tarpusavyje palyginti dviejų VMVT teritorinių VMVT valstybinės
kontrolės metu nustatytus maisto saugos pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti VMVT „X“ VMVT negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės duomenų analizę.
2. Atlikti VMVT „Y“ VMVT negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės duomenų analizę.
3. Palyginti nustatytus pažeidimus pagal metus ir pagal pažeidimų pobūdį.
4. Atlikti VMVT „Y“ VMVT kontroliuojamų bendrojo ugdymo mokyklų maisto skyrių valstybinės kontrolės analizę
Maisto produktų kokybė ir saugumas yra svarbiausias šiuolaikinės maisto pramonės uždavinys. Maisto žaliavų kokybė ir sauga vienodai svarbi ir visų lygių institucijoms, susijusioms su maisto gamyba, realizavimu ir apdorojimu.
Atliktas maisto tvarkymo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimas VMVT teritorinėse VMVT. Analizuojamais subjektais pasirinktos „X“ VMVT ir „Y“ VMVT.
Tyrimo metu surinkti dviejų teritorinių VMVT 2012–2013 metų maisto tvarkymo subjektų patikrinimų duomenys ir atlikta analizė.
„X“ savivaldybėje 2012 metais veiklą vykdė 241 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektas, 2013 metais veiklą vykdė 226 subjektas. Subjektų skaičius sumažėjo 15 (6 proc.).
„Y“ savivaldybėje 2012 metais maisto tvarkymo veiklą vykdė 350 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektas, 2013 metais veiklą vykdė 358 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektai.
Atlikus teritorinių VMVT kontroliuojamų maisto tvarkymo subjektų pažeidimų palyginimą nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektuose didžiąją dalį teisės aktų pažeidimų sudaro bendrieji higienos reikalavimų pažeidimai patalpoms, įrenginiams ir įrangai, ir tai sudaro 32,8 proc. nuo visų pažeidimų skaičiaus.
Išvados:
1. Išanalizavus 2012–2013 m. duomenis,, nustatytas nežymus negyvūninių maisto tvarkymo subjektų skaičiaus 0,7 proc. augimas, bendras patikrinimų skaičiaus mažėjimas (6,3 proc.) ir patikrinimų su pažeidimais 10,9 proc. mažėjimas.
2. „X“ VMVT 2013 metais išaugo technologijų, atsekamumo, personalo ir bendrų higienos pažeidimų skaičius. Didžiąją dalį visų užfiksuojamų kontrolės metu neatitikimų sudarė bendri higienos pažeidimai (29 proc.). „Y“ VMVT 2013 metais, lyginant su 2012 metais, stebima pažeidimų mažėjimo tendencija. Tačiau bendri higienos ir savikontrolės pažeidimai išlieka dažniausiai maisto tvarkymo subjektuose užfiksuojamų neatitikimų teisės aktų reikalavimams.
3. Daugiausiai pažeidimų (75 proc.) rasta viešojo maitinimo įmonėse.
4. Taikytų poveikio priemonių 2013 m., lyginant su 2012 m., skirta 0,8 proc. daugiau baudų bei 32 proc. mažiau įspėjimų. Lyginant su 2012 m., sprendimų skaičius sumažėjo 5 proc. Daugiausia nuobaudų skirta tikrinant mažmeninę prekybą (56 proc.) ir maitinimo bei gėrimų teikimo veiklą (36 proc.), tai yra 2 ir 4 proc. daugiau nei 2012 m. tuo pačiu metu. 5. Bendrojo ugdymo mokyklose nustatomi bendrųjų higienos reikalavimų, personalo
higienos ir produktų saugos neatitikimai teisės aktų reikalavimams. „Y” rajono bendrojo ugdymo mokyklose nustatyta 54 proc. bendrųjų higienos reikalavimų pažeidimų.
SUMMARY
The author of the work: Indrė Juodelytė
Subject: Analysis of hygiene irregularities determined in food management enterprises
Supervisor: Assoc. Prof. dr. Marija Stankevičienė.
The work was carried out: Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,
Department of Infectious Diseases.
The content of the work: 53 pages, 6 tables, 17 figures, 3 accessories.
The aim of the study: To analyze and compare the infringements of food safety of two territorial State
Food and Veterinary Services (SFVS) during the state control.
Goals of the study:
1. Make an analysis of SFVS „X“ SFVS non-animal food business operators state control data. 2. Make an analysis of SFVS „Y“ SFVS non-animal food business operators state control data. 3. Compare infrigements depending on the year and type.
4. Make an analysis of of the state control in SFVS „Y“ SFVS schools’ food section.
The quality and safety of food is the most important goal in contemporary food industry, as well as for government institutions related to food production, realization, processing.
Evaluation of hygiene condition to legal acts was made of two territorial SFVS - „X“ SFVS ir „Y“ SFVS.
During the research was collected and analysed state control data in 2012-2013 year of two territorial SFVS food business operators.
In 2012 „X“ SFVS was working 241 non-animal food production and market food business operators, in 2013 – 226 operators, what means 15 less (6 %).
In 2012 „Y“ SFVS was working 350 non-animal food production and market food business operators, in 2013 – 358 operators, what means 8 more (2 %).
The biggest part of infringements in food business operators is general hygiene breaches, what makes 32,8 % from all infringements. General hygiene breaches is bad condition of premises and equipment.
The results of this study:
1. During the study of 2012-2013 years, it was found a slight non-animal food business operators 0,7 % increase, state control 6,3 % decrease and control with infringements decreasing 10,9 %. 2. In 2013 years „X“ SFVS increased infringements of technologies, traceability, personnel and
general hygiene condition. The biggest part was general hygiene condition (29 %). In 2013 years „Y“ SFVS, comparing to 2012 year, it was found the decrease of infringements, however, general hygiene condition and self-control system is the most common breachs.
3. The biggest share of infringements was found in public catering operators.
4. In 2013 year sanctions were 0,8 % more than in 2012 year, and 32 % less warning.
In 2013 year sanctions as a judgement decreased 5%. The most sanctions were designed to retail trade (56%) and public catering operators (36%), what means 2 and 4 % more than in 2012 year.
5. In schools infringements are: general hygiene conditions, personnel and food safety. In “Y” SFVS it was found 54 % infringements of general hygiene conditions.
ĮVADAS
Lietuvoje nemažas dėmesys yra skiriamas maisto žaliavų, produktų saugai, gyventojų mitybos gerinimui. Visa tai sąlygoja vartotojų požiūrį į maisto kokybę, esant didelei produktų įvairovei, kiekiui ir galimybei pasirinkti.
Svarbus ir socialinis – ekonominis maisto vartojimo struktūros pokytis. Pasaulyje stebima ten-dencija, kad didėja žmonių skaičius, kuris naudojasi viešojo maitinimo įmonių teikiamomis paslaugo-mis vietoj to, kad maistą ruoštų namuose. Šį pokytį įtakoja žmonių dažnas keliavimas poilsio ir verslo tikslais. Toks maisto vartojimo pokytis kelia riziką vartotojams susidurti su mikrobiologiniais ir kitais rizikos veiksniais maiste [2].
Maisto produktų kokybė ir ypač jų saugumas yra svarbiausias šiuolaikinės maisto pramonės uždavinys. Maisto žaliavų kokybė ir sauga turi būti vienodai svarbi ir visų lygių institucijoms, susijusioms su maisto gamyba, realizavimu ir apdorojimu.
Per pirmuosius atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, Lietuvoje padaryta didelė pažanga maisto saugos srityje. Įsigaliojęs Lietuvos Respublikos maisto įstatymas [1] apibrėžė minis-terijų bei kitų institucijų atsakomybę politikos formavimo jos įgyvendinimo bei maisto kontrolės srityje. Priimti svarbūs įstatymų lydimieji aktai, kurie numato rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos diegimą maisto tvarkymo įmonėse.
Gera gamybos praktika apima pagrindinius principus, procedūras ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti maisto produktų kokybę maisto produktų gamyboje ir jų kontrolę atsižvelgiant į taikomus kokybės standartus. Gera higienos praktika (toliau – GHP) nusako bendrąsias higienos prie-mones, kurios privalo būti diegiamos įmonėje. GHP yra ir kitų kokybės sistemų, ir RVASVT sąlyga. Geros gamybos praktikos kodeksai bei juose pateikti privalomi higienos reikalavimai - tai žingsnis link saugios ir kokybiškos maisto produktų gamybos [2].
Įmonės darbuotojai, įskaitant ir vadovybę, turi būti susipažinę ir žinoti apie maisto saugos svarbą ir kokią žalą kelia vartotojams, jeigu nesilaikoma reikalavimų.
Bendrieji GHP reikalavimai apima higienišką maisto gamybos patalpų, įrenginių projektavimą, valymo ir dezinfekcijos procedūras, maisto gamybos higienos ir saugos taisykles. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas [3] nustato gamintojams, platintojams ir paslaugos tiekėjams pareigą užtikrinti gaminių saugą. Maisto įstatymo 4 straipsnis nustato, kad „Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas“.
Maisto įstatymo 5 straipsnis nustato vartotojų informavimo reikalavimus. Vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą [1].
VMVT 2006 m. pagal tarptautinio standarto ISO/IEC 17020:2005 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ nuostatas suteiktas tarptautinis akreditacijos sertifikatas [4], leidžia teigti, kad 2006 m. gauta tarptautinė VMVT kontrolės sistemos akreditacija, įpareigoja VMVT efektyviai ir skaidriai atlikti pavestas maisto saugos, vartotojų apsaugos maisto srityje, gyvūnų sveikatos, gerovės kontrolės funkcijas [4]. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kokybės politi-ka yra neatsiejama jos misijos ir strateginių veiklos tikslų dalis [22].
Darbo tikslas – išanalizuoti ir tarpusavyje palyginti dviejų VMVT teritorinių VMVT valstybinės
kontrolės metu nustatytus maisto saugos pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti VMVT „X“ VMVT negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės duomenų analizę.
2. Atlikti VMVT „Y“ VMVT negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės duomenų analizę.
3. Palyginti nustatytus pažeidimus pagal metus ir pagal pažeidimų pobūdį.
4. Atlikti VMVT „Y“ VMVT kontroliuojamų bendrojo ugdymo mokyklų maisto skyrių valstybinės kontrolės analizę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. VMVT formuoja ir įgyvendina valstybės politiką maisto saugos ir kokybės srityse [5]. „VMVT kokybės politika yra sutelkta į valdymą, kurio dėka vystomas ir nuolat tobulinamas maisto ir veterinarinės kontrolės modelis, į bendradarbiavimą, kuriuo siekiama kurti ir kartu stiprinti esamus ryšius su partneriais Lietuvoje, vystyti tarptautinius ryšius ir į atsakomybę. Darbuotojų atsakomybė skatina taip pat kitų asmenų ryžtą, atsakingumą bei veiksmingą komandinį darbą“ [23].
VMVT diegiama Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“ nuostatomis paremta kokybės vadybos sistema. Kokybės vadybos sistema VMVT įdiegta vadovaujantis centralizuoto valdymo principu. Standarto įdiegimu stengtasi padidinti pasitikėjimą kontrolės įstaigomis, atitinkančiomis jo reikalavimus, kad būtų lengviau įgyvendinti atitikties įvertinimo procedūras. Remiantis standartu visoms kontrolės sritims parengtos standartinės veiklos procedūros ir valstybinės kontrolės patikrinimų aktų klausimynai. Standartas apibrėžia, kad kontroliuojanti įstaiga turi būti nepriklausoma, bešališka, sąžininga ir užtikrinanti konfidencialumą [6].
VMVT struktūrą sudaro 14 skyrių, 1 poskyris, 13 pasienio veterinarijos postų ir 51 teritorinis padalinys. VMVT turi vieną pavaldžią įstaigą – Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Kiekvienas VMVT teritorinis padalinys remdamasis standartu LST EN ISO/IEC 17020/2012 turi pasiruošę kokybės vadovą, kuris apima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos uždavinius ir kompetenciją, struktūrą ir valdymą, kokybės užtikrinimo sistemą, darbuotojus ir jų mokymą, patalpas ir įrangą, reikalingą užtikrinti kontrolės veiklą, kontrolės metodus ir procedūras, duomenų ir informacijos valdymą, priežiūrą ir koregavimo priemones, bendradarbiavimą su valstybės institucijomis. Kokybės vadovas – visos kokybės sistemos rėmai, o kokybės užtikrinimo sistema skirta efektyviam ir kokybiškam darbui atlikti, valstybės tarnautojų ir darbuotojų optimalioms sąlygoms sudaryti [6].
1.2. Kokybės vadybos sistema ir kokybės politika
Tarnybos kokybės politika yra neatsiejama nuo jos misijos ir strateginių tikslų. Tarnybos veiklos kokybė – tai profesinės kompetencijos ir gero įstaigos vardo pamatas [22]. Siekdama užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, valstybinės kontrolės skaidrumą ir didinti veiklos efektyvumą, Tarnyba nuo 2004 m. pradėjo diegti vieningą kokybės vadybos sistemą (toliau – KVS) pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17020:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai“. Kiekviename Tarnybos teritoriniame padalinyje yra paskirti už KVS priežiūrą ir palaikymą atsakingi darbuotojai. KVS sudaro pagrindinis dokumentas - Kokybės vadovas. Tai kokybės sistemos rėmai, kuriame aprašoma visa kokybės vadybos sistema, taikomos priemonės ir procesai. Sistemos palaikymo garantas – Tarnybos vadovo pasirašytas pasižadėjimas dėl kokybės politikos palaikymo. Su šiuo dokumentu susipažinę visi Tarnybos darbuotojai ir kiekvienas pagal savo kompetenciją stengiasi prisidėti prie kokybės politikos tikslų siekimo ir įgyvendinimo. Tai, kad sistema yra efektyvi ir atitinkanti ISO standarto reikalavimus liudija akreditavimo pažymėjimas, išduotas akreditavimo įstaigos, kuri periodiškai atlieka kokybės vadybos sistemos priežiūros auditus, vertina ir prižiūri Tarnybos specialistų veiklą bei kompetenciją. Kokybės vadybos sistemos akreditavimo pažymėjimą Tarnyba turi nuo 2006 metų. Tuo metu tai buvo vienintelė akredituota valstybinės kontrolės institucija Lietuvoje ir viena pirmųjų analogiškų tarnybų Europos Sąjungos tarpe [4].
1.3. Maisto skyrius
Maisto kokybės kontrolė apima maisto kiekybinių ir kokybinių charakteristikų standartų bei kitų normų atitikties nustatymą, kurio tikslas – užtikrinti saugių ir kokybiškų produktų pateikimą vartotojui. Kokybės kontrolė reglamentuojama Europos Tarybos direktyva dėl maisto produktų oficialios kontrolės [7]. Maisto kontrolė skirstoma į vidinę (įmonės) ir išorinę (valstybinę). Išorinę maisto produktų ir pašarų kontrolę atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie LR Vyriausybės, vadovaudamasi LR teisės aktais. Lietuvos Respublikos Maisto įstatyme teigiama: „Valstybinė maisto kontrolė – tikrinimas, kurį atlieka kompetentinga institucija, siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, užtikrinant sąžiningus verslo sandorius ar saugant vartotojų interesus, įskaitant ir vartotojų informavimo nuostatas“[1]. LR produktų saugos įstatymo 4 straipsnyje
nurodoma: „Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus“[3]. Maisto skyrius kontroliuoja, kaip yra įgyvendinama ir kontroliuojama valstybės politika maisto saugos, kokybės, ženklinimo, vartotojų teisių apsaugos maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse; vykdo maisto tvarkymo subjektų kontrolę, taip pat į rinką teikiamų maisto produktų atitiktį teisės aktų reikalavimams; koordinuoja maistu plintančių ūmių žarnyno infekcinių ligų protrūkius ir juos analizuoja; organizuoja vartotojų pranešimų (skundų) dėl maisto saugos, kokybės registravimą, sisteminimą, tyrimo koordinavimą ir turimos informacijos analizę [8].
Maisto ir maisto higienos valstybinė kontrolės tikslai yra užtikrinti vykdomą maisto kontrolę visais maisto tvarkymo etapais, kad į rinką tiekiamas maistas atitiktų teisės aktų privalomuosius saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus reikalavimus bei užtikrinti veiksmingą valstybinę maisto kontrolę maisto tvarkymo subjektuose, kuri kartu ir būtų prevencija ūmių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių mažinime [4].
ES ir Lietuva gina savo vartotojus, kelia griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus visose gamybos ir produktų realizavimo srityse. Maisto sauga prasideda nuo maistinių ir (arba) pašarinių augalų auginimo, gyvūnų laikymo, šėrimo, maisto produktų pirminio paruošimo, perdirbimo, sandėliavimo, transportavimo, realizavimo, veterinarijos ir higienos reikalavimų vykdymo [9]. Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, maisto sauga ir vartotojų apsauga yra vienas svarbiausių veiklos prioritetų. Sauga, kaip teigiama Lietuvos Respublikos maisto įstatyme „kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį”[1]. Saugus maistas Lietuvos Respublikos maisto įstatyme apibūdinamas toks, kuriame nėra cheminių, fizinių, mikrobinių ir kitokių teršalų daugiau, negu leidžia teisės aktai, t.y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos higienos normos, kurios yra suderintos su Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis tarptautinėmis institucijomis [1].
1.4. Kontrolės sistemos ir veiklos koordinacija 1.4.1. Maisto ir maisto higienos valstybinė kontrolė
Valstybinę maisto kontrolę maisto tvarkymo subjektuose vykdo teritorinės VMVT vadovaudamasi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių nuostatomis [10]. Teritorinės VMVT kontroliuoja kaip maisto tvarkymo subjektuose įgyvendinama maisto higienos, saugos ir kokybės reikalavimai, ar diegiamos ir įdiegtos rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstos maisto saugos savikontrolės sistemos. Vadovaujantis sudarytais kasmetiniais planais subjektuose atliekami planiniai arba neplaniniai tikrinimai. Planiniai maisto tvarkymo subjektų tikrinimai atliekami vadovaujantis teisės aktais, sudarytais einamųjų metų planais ir kokybės sistemos dokumentais (kontrolės programomis, darbo instrukcijomis, patikrinimo aktais – klausimynais pagal subjektų veiklos grupes ir kita). Neplaninė kontrolė – pagal gautus vartotojų pranešimus (skundus), epidemiologinius duomenis.
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įdiegta vartotojų skundų nagrinėjimo sistema. Įdiegta visą parą veikianti nemokama telefono linija, kuria vartotojai ir gamintojai gali skambinti ir pranešti apie nesaugius arba nekokybiškus maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas. Teisės aktų nustatyta tvarka teikiama informacija vartotojams, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir kitoms institucijoms apie taikytas rinkos ribojimo priemones [9]. „Vartotojo skundas – vienas iš penkių vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje naudojamų rinkos efektyvumo vartotojų požiūriu rodiklių. Taip pat naudojami vartotojų pasitenkinimo, kainų ir saugos lygio, tiekėjų keičiamumo rodikliai“[11]. Vartotojų pranešimai (skundai) iš visos Lietuvos, dėl nesaugių arba nekokybiškų maisto produktų bei netinkamų viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų, registruojami maisto kontrolės informacinėje sistemoje FIS. Pranešimas nedelsiant užregistruojamas Maisto kontrolės informacinėje sistemoje (FIS) ir automatiškai nusiunčiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriui. Vartotojai gali kreiptis ir tiesiogiai į teritorines VMVT. Gautų skundų tyrimą atlieka atitinkamos teritorinės VMVT maisto produktų inspektoriai [12]. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, vadovaujantis sudarytomis programomis, kuriose būna numatomas tikrinimų dažnumas, kontrolės pobūdis arba patikrinimas atliekamas kilus įtarimui, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Kontrolei naudojami metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Ji apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Valstybinė
maisto kontrolė atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrolės principais pagal VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. B1-976 “Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo” nuostatas [13]. Maisto tvarkymo įmonių valstybinės maisto kontrolės 2005 m. programa patvirtinta VMVT direktoriaus 2005 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. B1-97 [14].
Maisto tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė vykdoma atsižvelgiant į maisto tvarkymo subjektų suskirstymą pagal rizikos grupes (labai mažos, mažos, vidutinės arba padidintos). Maisto tvarkymo subjektai, jų patikrinimo duomenys yra registruojami ir suvedami į informacines sistemas. Naudojamos maisto skyriuje informacinės sistemos:
1. Maisto kontrolės informacinė sistema (FIS);
2. „Vaiskoris“ - šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės sistema. Mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios šviežiais vaisiais ir daržovėmis, registruojami šioje informacinėje sistemoje;
3. RASFF - skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema. Iš EK RASFF sistema gaunama skubi informacija apie ES rinkoje esančius nesaugius maisto ir pašarų produktus. Gauta informacija yra analizuojama ir persiunčiama reaguojančiai teritoriniai VMVT. Informacija apie nesaugius maisto produktus ir pašarus ES rinkoje savalaikiai persiunčiama vartotojų, prekybininkų, gamybininkų asociacijoms. Informacija, susijusi su nesaugaus maisto rizika vartotojų sveikatai, skelbiama VMVT interneto svetainėje ir visuomenės informavimo priemonėse [15].
1.5. Valstybinė kontrolė
1.5.1. Viešojo maitinimo įmonių tikrinimas
Maisto kontrolės institucija atlieka valstybinę viešojo maitinimo įmonių (toliau – VMĮ) kontrolę. Apie jos rezultatus kasmet skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė VMĮ kontrolė atliekama vadovaujantis teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal sudarytas programas, kasmetinius planus, taip pat įtarus, kad gali būti pažeisti teisės aktų reikalavimai. Valstybinės VMĮ kontrolės atlikimo tvarką nustato maisto kontrolės institucija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų pareigūnai, vykdantys valstybinę maisto kontrolę viešojo maitinimo įmonėse, siekia užtikrinti, kad maisto tvarkymas būtų vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus, vertina patalpų atitiktį higienos reikalavimams taip pat pagamintų patiekalų/ produktų saugos ir kokybės rodikliai atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nekeltų grėsmės vartotojų sveikatai.Rengiantis patikrinimams, pareigūnų atliekama kontrolė susideda iš kelių etapų:
Pasiruošimas kontrolei.
Suformuojamas pavedimas atlikti patikrinimą, kurį pasirašo teritorinės VMVT viršininkas. Pasi-tikslinama, kada buvo atliktas paskutinis patikrinimas, peržiūrima subjekto byla ir įvertinama:
– ar turi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; – praėjusio patikrinimo išvados, nurodymai, nustatyti trūkumai; – ar buvo pateiktas trūkumų šalinimo planas;
– ar buvo skirta nuobaudų, jeigu buvo skirta bauda, ar sumokėta;
– peržiūrimas diegiamos savikontrolės sistemos tipas (Geros higienos praktikos taisyklės ar RVASVT);
Vykdomas patikrinimas objekte.
Į valstybinę VMĮ kontrolę įeina visi maisto saugos, kokybės užtikrinimo etapai:
– Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo nurodytos veiklos ir leidžiamų gaminti maisto produktų asortimentų atitiktį.
– Trūkumų pašalinimo plane nurodytų reikalavimų įgyvendinimas.
– RVASVT principais pagrįstų savikontrolės sistemų (RVASVT ir GHP) išorinį auditą. Maisto žaliavų, ingredientų bei pakavimo medžiagų, paviršių, besiliečiančių su maistu, atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Maisto tvarkymo vietos: patalpų, įrangos, inventoriaus atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Apšvietimo, vėdinimo, maisto ir ne maisto atliekų šalinimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Maisto žaliavų, ingredientų, maisto produktų priėmimo ir laikymo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Maisto žaliavų, ingredientų, maisto patiekalų tinkamumo vartoti terminų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Maisto žaliavų, ingredientų, maisto produktų atitiktį teisės aktų reikalavimams. – Kryžminės taršos išvengimą visuose maisto tvarkymo etapuose.
– Gaminamų (tiekiamų) patiekalų temperatūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Gaminamų patiekalų atitikimą receptūroms, technologiniams aprašymams, valgiaraščiams.
– Darbuotojų asmens higienos, rankų plovimo higienos atitiktį teisės aktų reikalavimams; rankų plovimo taisyklių privalomą laikymąsi.
– Valymo, plovimo, dezinfekavimo procedūrų vykdymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. – Kenkėjų kontrolės programų vykdymo atitiktį teisės aktų reikalavimams.
– Vandens laboratorinių tyrimų atlikimą. – Savikontrolės žurnalų privalomą pildymą.
– Darbuotojų higieninio ugdymo, sveikatos tikrinimo kontrolę. – Geriamojo vandens atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Kiekvieno patikrinimo metu (planinio ir neplaninio) teritorinių VMVT inspektoriai viešojo maitinimo įmonėse tikrina, kad būtų užtikrinta teisės aktų reikalavimų, susijusių su kainų nurodymu, laikymosi kontrolė.
Pildomas maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas su papildoma informacija ir nurodymais.
Visa informacija suvedama į FIS programą.
Valstybinė kontrolė atliekama pagal Kokybės sistemos programą KT-2-2 „Viešojo maitinimo įmonių valstybinė kontrolė“ [16].
1.5.2. Viešojo maitinimo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimas
Viena iš skaitlingiausių pagal veiklos sritį ūkio subjektų grupių šiuo metu kelia susirūpinimą už maisto saugą ir kokybę. Todėl 2013 m. lapkričio 1 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įdiegė naujovę – tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines reitinguoti atsižvelgiant į higienos reikalavimų įgyvendinimą [17].
Projektas sulaukė Lietuvos kavinių ir restoranų acociacijos teigiamų atsiliepimų, kadangi naujai įgyvendinamas projektas skatina skaidrų ir sąžiningą verslą, suteiktas balas atspindi virtuvės vaizdą. Atitiktis higienos reikalavimams vertinama, atliekant viešojo maitinimo įmonės, kurių išduotame Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime nurodytos veiklos „56.10.0. K Kavinių, užkandinių veikla“ ir „56.10.0. R Restoranų veikla“ planinį ar neplaninį (pagal viešojo maitinimo įmonės prašymą, gavus Visuomenės sveikatos centro ar kt. sveikatos priežiūros įstaigų pranešimą ar kitokio pobūdžio informaciją apie patvirtintą ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkį viešojo maitinimo įmonėje) patikrinimą, kurio metu pildomas „Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktas” (1 priedas) ir pagal lentelę (2 priedas) bei toliau nurodytas formules apskaičiuojami taškai, kuriuos pavertus į balus, maisto tvarkymo subjektui išduodamas atitinkamas ženklas bei nurodomi įpareigojimai, dėl ženklo paviešinimo (1 pav.) [16].
1 pav. Higienos būklės vertinimo balais ženklas („puodeliai“)
2013 metais VMVT parengė ir įgyvendino viešojo maitinimo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimo tvarkos aprašą. 2013-12-31 dienai planinių patikrinimų metu įvertintos 210 viešojo maitinimo įmonės. Vertinimo rezultatai parodė, kad 4 ir 5 balais įvertintos 62 proc., 3 balais - 25 proc., 1 ir 2 balus - 8 proc. viešojo maitinimo įmonės (kavinės, užkandinės ir restoranai) [19].
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Atliktas maisto tvarkymo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimas VMVT teritorinėse VMVT. Tyrimo metu surinkti dviejų teritorinių VMVT 2012–2013 metų maisto tvarkymo subjektų patikrinimų duomenys ir atlikta analizė [18,19]. Iš viso 2012 metais maisto tvarkymo subjektų veiklą vykdė 591 įmonė, atlikta valstybinė kontrolė 454 subjektuose. 2013 metais – 584, patikrinimų buvo atlikta 491.
Vertinimo objektas – maisto tvarkymo subjektų atitikimas jų veiklą reglamentuojantiems teisės
aktams.
Vertinimo subjektai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „X“ ir „Y“ VMVT valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos.
Vertinimo kriterijai – ES ir nacionalinių teisės aktų laikymasis. Vertinimas buvo atliekamas taikant:
– loginės sisteminės analizės procedūras, kurių metu analizuojami dokumentai, susiję su vykdoma MTS valstybine kontrole;
– atrankos būdą, tikrinant MTS valstybinės kontrolės dokumentus, sprendimų priėmimą, administracinės teisės pažeidimų protokolus, administracinius nurodymus ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose;
– analizuojant VMVT informacinės sistemos FIS duomenis;
– analizuojant VMVT „X“ ir „ VMVT „Y“ VMVT 2012-2013 m.m. ketvirčių ir metinių analizių duomenis.
Analizuojamais subjektais pasirinktos VMVT „X“ ir „Y“ VMVT.
Atliekant maisto tvarkymo subjektų kontrolės duomenų analizę, laikytasi prielaidos, kad teritorinių VMVT pateikti duomenys yra teisingi, dokumentai išsamūs ir galutiniai.
Siekiant objektyviai vertinti atliekamą maisto tvarkymo įmonių valstybinę kontrolę, kartu su teritorinių VMVT atsakingais specialistais buvo apsilankyta „X“ VMVT kontroliuojamoje teritorijoje esančioje UAB ,,XXX“, UAB „XXX“ ir „Y“ VMVT kontroliuojamoje teritorijoje esančiose UAB „XXX“, UAB „XXX“ maisto tvarkymo įmonėse.
Maisto tvarkymo subjektų anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS 3.1. Maisto tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė
2013 m. VMVT vykdė valstybinę maisto kontrolę 33 932 negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose (gamybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, viešojo maitinimo bei geriamojo vandens tiekimo įmonėse). 2013 m. duomenis lyginant su 2012 m. pastebima, kad negyvūninių maisto tvarkymo subjektų skaičius nežymiai 0,7 proc. išaugo (2012 m. buvo registruoti 33 708 subjektai) (1lentelė).
2013 m. negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose atlikta 26 530 patikrinimų, t.y. 6,3 proc. mažiau nei 2012 m. (2012 m. atlikta 28 310 patikrinimų).
1 lentelė. Negyvūninio maisto tvarkymo subjektai 2012–2013 m.
Rodiklis 2012 m. 2013m.
Subjektų skaičius 33708 33932
Patikrinimų skaičius 28310 26530
Patikrinimų be pažeidimų
skai-čius 17986 12066
Patikrinimų skaičius 2013 metais sumažėjo (p<0,001), tačiau18,1 proc. padidėjo patikrinimų skaičius, kurių metu nebuvo nustatyti pažeidimai (p<0,001).
Negyvūninio maisto tvarkymo subjektai (MTS) pagal veiklą pateikti 2 lentelėje. Bendras MTS skaičius 2013 metais padidėjo 224 vnt.
2 lentelė. Negyvūninio maisto tvarkymo subjektai pagal veiklą 2012–2013 m.
Rodiklis 2012 m. 2013 m. Pokytis
Negyvūninių maisto produktų
gamybos įmonės 1143 1229 86
Prekybos įmonės 20582 20842 260
Viešojo maitinimo įmonės 9180 9150 -30
Geriamojo vandens tiekimo
subjektai 1946 1909 -37
Kiti negyvūninio maisto
tvarkymo subjektai 857 802 -55
2013 m. negyvūninio maisto tvarkymo subjektų patikrinimo metu nustatyti 14 464 (2012 m. – 16227) teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Daugiausia pažeidimų nustatyta viešojo maitinimo įmonėse 7127 (2012 m. – 6813), prekybos 6393 (2012 m. – 6853), o mažiau – gamybos 829 (2012 m.– 860) įmonėse. Patikrinimų metu viešojo maitinimo įmonėse nustatoma 75 proc. pažeidimų, gamybos įmonėse – 54 proc., o prekyboje – 46 proc. Negyvūninio maisto gamybos, prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, kaip ir ankstesniais metais, vyravo:
bendri higienos – 40 proc. (2012 m. – 36 proc.);
savikontrolės – 21 proc. (2012 m. – 19 proc.);
produktų saugos ir kokybės pažeidimai – 15 proc. (2012 m. – 13,5 proc.).
Lyginant su 2012 m., vyraujančių pažeidimų pobūdis nepakito, nors padidėjo higienos (4 proc.), savikontrolės (2 proc.) ir produktų saugos ir kokybės pažeidimų (1,5 proc.).
2012–2013 m. negyvūninio maisto tvarkymo subjektų atsakingiems darbuotojams už teisės aktų reikalavimų nevykdymą [20,21] gaminant, laikant, transportuojant ir tiekiant vartotojams maisto produktus taikytos poveikio priemonės, kurios pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. 2012-2013 m. taikytų poveikio priemonių statistika
Nr.
Poveikio priemonės Metai
Skaičiaus pokytis Skaičiaus pokytis, proc. (negyvūninio maisto tvarkymas) 2012 m. 2013 m. 1. Nuobaudų skaičius: 2560 2552 -8 -0,3 baudų skaičius 2469 2490 21 0,9 įspėjimų skaičius 91 62 -29 -31,9 2. Sprendimų skaičius: 1447 1530 83 5,7
sprendimai dėl ūkio subjekto
veiklos sustabdymo 278 211 -67 -24,1
sprendimai dėl ūkio subjekto
veiklos uždraudimo 34 66 32 94,1
sprendimai dėl produkto (-ų)
teikimo į rinką sustabdymo 142 150 8 5,6
sprendimai dėl produkto (-ų)
teikimo į rinką uždraudimo 962 1071 109 11,3
produkto
sprendimai laikinai uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką, demonstruoti produktą (taikyti, jei įtariama, kad produktas nesaugus)
9 10 1 11,1
2013 metais, lyginant su 2012 m., skirta 0,8 proc. daugiau baudų (tačiau bendra baudų suma buvo 18 025 Lt mažesnė) bei 32 proc. mažiau įspėjimų. Lyginant su 2012 m., sprendimų skaičius sumažėjo 5 proc. Daugiausia nuobaudų skirta tikrinant mažmeninę prekybą (56 proc.) ir maitinimo bei gėrimų teikimo veiklą (36 proc.), tai yra 2 ir 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Apibendrinant galima teigti, kad baudų santykinė dalis 2013 m. padidėjo, o įspėjimų sumažėjo (p<0,05).
3.2. VMVT„X” valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
3.2.1. 2012–2013 metų negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės analizė
„X“ savivaldybėje 2012 metais veiklą vykdė 241 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektas, iš jų: 144 mažmeninės ir didmeninės maisto prekių prekybos subjektai, 72 viešojo maitinimo subjektai, 10 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų ir 15 geriamojo vandens tiekėjų.
2013 metais veiklą vykdė 226 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektai, iš jų: 132 mažmeninės ir didmeninės maisto prekių prekybos subjektai, 70 viešojo maitinimo subjektai, 9 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų ir 15 geriamojo vandens tiekėjų (2 pav.).
Subjektų skaičius sumažėjo 15 (6 proc.).
Per 2012 metus viso atlikti 227 patikrinimai, iš jų: planiniai patikrinimai – 164; neplaniniai pagal prašymus – 13; neplaniniai pagal skundus – 15, neplaniniai pagal informaciją – 13, neplaniniai pakartotiniai – 13, neplaniniai dėl kitos priežasties – 9. Viso su nustatytais pažeidimais 71 (31,2 proc.) patikrinimas.
Per 2013 metus viso atlikti 236 patikrinimai, iš jų: planiniai patikrinimai – 157; neplaniniai pagal prašymus – 21; neplaniniai pagal skundus – 23, neplaniniai pagal informaciją – 3, neplaniniai pakartotiniai – 13, neplaniniai dėl kitos priežasties – 19. Viso su nustatytais pažeidimais 68 (28,8 proc.) patikrinimas (3 pav.).
Bendras patikrinimų skaičius padidėjo 4 proc., patikrinimų su pažeidimais 2,4 proc. mažiau.
3 pav. 2012–2013 metų atliktų patikrinimų palyginimas
2012 metais patikrinimų metu negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektuose nustatyti 159 higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai:
– bendri higienos reikalavimų pažeidimai – 37 (23 proc.) atvejai, – technologijų – 7 (5 proc.) atvejų,
– savikontrolės – 17 (11 proc.) atvejai, – personalo higienos – 8 (5 proc.) atvejai,
– kiti produktų pažeidimai – 24 (15 proc.) atvejai, – ženklinimo – 26 (16 proc.)
– atsekamumo – 5 (3 proc.) atvejų, – kiti pažeidimai – 35 (22 proc.) atvejai.
2013 metais patikrinimų metu negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektuose nustatyti 146 higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai:
– bendri higienos reikalavimų pažeidimai – 42 (29 proc.) atvejai, – technologijų – 16 (11 proc.) atvejų,
– savikontrolės – 17 (12 proc.) atvejų, – personalo higienos – 11 (8 proc.) atvejų,
– kiti produktų pažeidimai – 19 (13 proc.) atvejų (kokybės–1 atvejis, tinkamumo terminų – 6 atvejai, laikymo sąlygų 10 atvejų)
– ženklinimo – 12 (8 proc.) atvejų, – atsekamumo – 11 (7 proc.) atvejų, – kiti pažeidimai – 18 (12 proc.) atvejų.
4 pav. Nustatytų pažeidimų negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose dinamika (proc.)
Analizuojant 4 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad 2013 metais išaugo technologijų, atsekamumo, personalo ir bendrų higienos pažeidimų skaičius. Didžiąją dalį visų užfiksuojamų kontrolės metu neatitikimų sudaro bendri higienos pažeidimai (29 proc.).
3.3. VMVT „Y” valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
3.3.1. 2012–2013 metų negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinė kontrolė
„Y“ savivaldybėje 2012 metais maisto tvarkymo veiklą vykdė 350 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektas, iš jų: 199 mažmeninės ir didmeninės maisto prekių prekybos subjektai, 120 viešojo maitinimo subjektai, 10 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų ir 21 geriamojo vandens tiekėjų.
2013 metais veiklą vykdė 358 negyvūninio maisto gamybos ir rinkos subjektai, iš jų: 201 mažmeninės ir didmeninės maisto prekių prekybos subjektai, 126 viešojo maitinimo subjektai, 10 negyvūninio maisto tvarkymo subjektų ir 21 geriamojo vandens tiekėjų (5 pav.).
Subjektų skaičius „Y“ savivaldybėje padidėjo 8 (2 proc.).
5 pav. Negyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičiaus dinamika 2012-2013 metais
2013 metais VMVT „Y“ valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai atliko kontrolę 255 maisto tvarkymo subjektuose (2012 m. – 227): iš kurių 6 negyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 111 didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, 130 viešojo maitinimo įmonės bei 8 geriamojo vandens tiekimo įmonės. Vertinant pažeidimų procentinę išraišką iš 255 subjektų patikrinimų, nustatyti 142 (2012 m. – 132) teisės aktų reikalavimų pažeidimai, iš jų: negyvūninio maisto gamybos įmonėse – 3 (2012 m. – 5), prekybos įmonėse – 72 (2012 m. – 49),
viešojo maitinimo įmonėse – 59 (2012 m. – 62) ir geriamojo vandens tiekimo įmonėse – 8 (2012 m. – 16).
2013 metais patikrinimų, kurių metu nebuvo nustatyta pažeidimų siekė 44,3 proc., o 2012 metais – 41,9 proc. Lyginant su 2012 metais pažeidimų skaičius sumažėjo 2,4 proc., tai reiškia, kad maisto tvarkymo subjektai veiklą vykdo labiau prisilaikant teisės aktų reikalavimų (6 pav.).
227 132 255 142 0 50 100 150 200 250 300
Patikrintų įmonių skaičius Patikrinimų skaičius su pažeidimais
2012 m. 2013 m.
6 pav. Maisto tvarkymo subjektų patikrinimų ir pažeidimų dinamika 2012-2013 m.
Per 2012 metus viso atlikti 227 patikrinimai, iš jų: planiniai patikrinimai – 172; neplaniniai pagal prašymus – 20; neplaniniai pagal skundus – 20, neplaniniai pagal informaciją – 3, neplaniniai pakartotiniai – 4, neplaniniai dėl kitos priežasties – 8. Viso su nustatytais pažeidimais 132 (58,1 proc.) patikrinimas.
Per 2013 metus viso atlikti 255 patikrinimai, iš jų: planiniai patikrinimai – 175; neplaniniai pagal prašymus – 25; neplaniniai pagal skundus – 24, neplaniniai pagal informaciją – 6, neplaniniai pakartotiniai – 7, neplaniniai dėl kitos priežasties – 18. Viso su nustatytais pažeidimais 142 (55,7 proc.) patikrinimas (7 pav.).
172 20 20 3 4 8 175 25 24 6 7 18 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 Planinis Pagal prašymą
Pagal skundą Pagal informaciją
Pakartotinis Dėl kitos priežasties 2012 m. 2013 m.
7 pav. 2012–2013 metų atliktų patikrinimų palyginimas
4 lentelė. 2012-2013 m. pažeidimų pasiskirstymas
Negyvūninio maisto tvarkymo įmonės Pažeidimų skaičius 2012 m. 2013 m. Gamybos įmonės 10 4 Prekybos įmonės 67 108
Viešojo maitinimo įmonės 100 113
VMVT „Y“ VMVT kontroliuojamose negyvūninio maisto gamybos, prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse 2012–2013 metais vyravo pažeidimai:
2012 m. pažeidimus sudarė:
- bendri higienos – 40 proc., - savikontrolės – 22 proc., - personalo higienos – 19 proc., - technologijų –11 proc., - produktų – 8 proc. 2013 m. pažeidimus sudarė:
- bendri higienos – 39 proc., - savikontrolės – 21 proc.,
- personalo higienos – 15 proc., - technologijų – 8 proc.,
- produktų – 17 proc. (atsekamumo, ženklinimo, laikymo sąlygų, tinkamumo vartoti terminų).
8 pav. Nustatytų pažeidimų maisto tvarkymo subjektuose pasiskirstymas 2012–2013m. (proc.)
Maisto tvarkymo įmonėse 2012 m. ir 2013 m. vyravo bendri higienos ir savikontrolės pažei-dimai. 2013 metais stebima pažeidimų mažėjimo tendencija. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra dokumentų, patalpų priežiūros (maisto tvarkymo skyriuje grindų danga, sienos nelygios), atliekų tvarkymo, įrenginių priežiūros. Kiti vyraujantys pažeidimai: personalo higienos, technologijų (8 pav.).
3.4. Maisto tvarkymo subjektuose nustatytų pažeidimų palyginimas
Atlikus dviejų teritorinių VMVT kontroliuojamų maisto tvarkymo subjektų pažeidimų palyginimą nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektuose didžiąją dalį teisės aktų pažeidimų sudaro bendrieji higienos reikalavimų pažeidimai patalpoms, įrenginiams ir įrangai, ir tai sudaro 32,8 proc. nuo visų pažeidimų skaičiaus. Teigtina, kad maisto tvarkymo įmonėse įdiegtos savikontrolės sistemos ne visada pilnai funkcionuoja, nes pažeidimų kiekis sudaro 16,5 proc. nuo visų nustatomų pažeidimų, o personalas neprisilaiko higienos reikalavimų 11,8 proc. nuo visų nustatomų teisės aktų pažeidimų, produktų saugos pažeidimai 13,2 proc., technologijų 8,8 proc. Analizės rezultatai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Valstybinės kontrolės metu nustatytų pažeidimų pasiskirstymas (proc.) Eil.Nr. Pažeidimų pobūdis Metai 2012 m. 2013 m. Vidurkis (proc.) 1. Bendri higienos 31,5 34 32,8 2. Savikontrolės 16,5 16,5 16,5 3. Personalo higienos 12 11,5 11,8 4. Produktų saugos 11,5 15 13,3 5. Technologijų 8 9,5 8,8
Apžvelgus dviejų mažesnių teritorinių VMVT patikrinimų duomenis, matoma, kad didžiausią dalį pažeidimų nuo visų patikrinimų sudaro bendrieji higienos pažeidimai. Galima teigti, kad per mažas dėmesys skiriamas patalpų būklei, įrangos, inventoriaus priežiūrai, asmens ar maisto gaminimo higienos taisyklėms.
3.5. 2012 – 2013 m. gautų vartotojų skundų analizė
Lietuvos vartotojas labiau rūpinasi savo sveikata, žino savo, kaip vartotojo teises, kadangi nusiskundimų skaičius dėl nesaugaus, nekokybiško maisto didėja. Išanalizavus dviejų teritorinių VMVT (VMVT„X” VMVT ir VMVT„Y” VMVT) 2012–2013 m. gautus vartotojų skundų duomenis, matyti skundų skaičiaus padidėjimas. 2013 metais VMVT„X” ir VMVT„Y” VMVT užregistruota ir ištirta iš viso 40 vartotojų skundų, iš jų 2 anoniminiai, kurie sudaro 5 proc. visų pranešėjų (2012 m. – 30 užregistruota skundų, 3 iš jų anoniminiai (10 proc.). Bendras skundų skaičius, lyginat su 2012 m.,
padidėjo 33,3 proc. (9 pav.). VMVT duomenimis anonimais dažniausiai nori išlikti vaikų tėvai, kurie skundžiasi dėl netinkamo jų vaikų maitinimo, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių personalas ir kiti suinteresuoti asmenys. VMVT siekia, kad vartotojas neliktų anonimu, tuomet vartotoją pasiektų informacija apie jo skundo tyrimą, kas galėtų paskatinti aktyviau ginti savo teises.
30 40 15 16 0 10 20 30 40 50 60 2012 m. 2013m.
Bendras skundų skaičius Pagrįstų skundų skaičius
9 pav. Vartotojų skundų tyrimo dinamika 2012-2013 metais
2012 metais VMVT „X” ir VMVT „Y” veterinarinės maisto ir veterinarijos tarnybose skundų buvo užregistruota mažiau nei 2013 metais, tačiau 2012 metais skundų pagrįstumas buvo didesnis (2012 metais – 50 proc. pagrįstų, 2013 – 40 proc. ).
Atsižvelgiant į 2–jų metų duomenis iš 5 gautų anoniminių skundų, pasitvirtino tik 1 vartotojo skundas. Vartotojas skundėsi, kad VMĮ veiklą vykdo neprisilaikydama bendrų higienos reikalavimų. Skundo patikrinimo metu buvo nustatyti įvairūs pažeidimai: nepateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimo ir asmens medicininės knygelės, darbuotojai nesilaikė asmens higienos, dirbo su asmenin-iais drabužasmenin-iais, patalpos ir įranga buvo nepakankamai išvalytos, trūko švaros, tvarkos, paviršiai nešvarūs, laikomi pašaliniai daiktai, šaldymo įrenginyje laikomi nepaženklinti pusgaminiai.
40 31 18 0 0 11 38 26 19 5 3 9 M A I S T O K O K Y B Ė H I G I E NO S P A Ž E I D I M A I S A U G O S L A I K Y M O S Ą L Y G O S Ž E N K L I N I M O T I N K A M U MO V A R T O T I T E R M I N A I 2012 m. 2013m.
10 pav. Vartotojų pranešimai pagal nusiskundimo pobūdį 2012-2013 metais (proc.)
Remiantis 10 paveikslo duomenimis matyti, kad stebimu laikotarpiu vartotojai labiausiai nepatenkinti maisto kokybe ir higienos nesilaikymu. Vartotojų skundai dėl kokybės 2012 m. sudarė 40 proc. visų pagrįstų atvejų, o 2013 m. 38 proc. mažiau visų pagrįstų skundų. Skundai dėl higienos pažeidimų: 2012 m. sudarė 31 proc., 2013 m. 26 proc. visų gautų skundų. Įžvelgiama pranešimų mažėjimas dėl nustatomų higieninių pažeidimų. Skundai dėl maisto produktų saugos 2012 m. sudarė 18 proc., 2013 m. 19 proc. visų gautų skundų. Skundų dėl laikymo sąlygų neatitikimo buvo užregistruota tik 2013 m. ir tai sudarė 5 proc. visų pagrįstų atvejų. Skundai dėl maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais bei ženklinimo pažeidimais atitinkamai sudarė 2013 metais 9 proc. ir 3 proc. visų pagrįstų atvejų.
Vartotojų skundų duomenys, atsižvelgiant į maisto tvarkymo subjektus 2012 m. ir 2013 m., pateikiami 11 paveiksle.
0 5 10 15 20 25
Gamybos įmonės Prekybos įmonės Viešojo maitinimo
įmonės 0 14 16 2 17 21 Sk u n d ų sk ai či us 2012 m. 2013 m.
11 pav. 2012 - 2013 m. vartotojų skundai pagal maisto tvarkymo subjektus
2013 m. kaip ir ankstesniais metais „X” ir „Y” VMVT daugiausiai skundų ištyrė dėl viešojo maitinimo įmonių nusiskundimų. 2013 m. dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos ištirti 21 atvejas, o tai 31,25 proc. daugiau nei 2012 m. Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių – 17 tirtų atvejų (2012 m. – 14), dėl negyvūninio maisto gamintojų skundų buvo gauti 2 atvejai, tuo tarpu 2012 m. tokių atvejų nebuvo patvirtinta.
Už teisės aktų reikalavimų nevykdymą gaminant, laikant, transportuojant ar pateikiant
vartotojams maisto produktus, negyvūninio maisto gamybos ir rinkos maisto tvarkymo subjektų atsakingiems asmenims skiriamos nuobaudos, vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodeksu: įspėjimai; piniginės baudos; maisto produktų teikimo rinkai sustabdymas ar uždraudimas; maisto tvarkymo įmonės veiklos sustabdymas arba uždraudimas [24].
Tiriant VMVT „X” ir VMVT „Y“ VMVT vartotojų gautus skundus, 2012 metais buvo pritaikyta 12 administracinio poveikio priemonių (paskirtos baudos pinigine išraiška), 2013 metais buvo skirtos 9 administracinės baudos, surašyti 9 sprendimai dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo (2012 m. – 6 sprendimai) ir 2 subjektų veiklos buvo laikinai sustabdytos kol įmonės pašalins nustatytus pažeidimus. 2012 m. ir 2013 m. nebuvo taikoma visiškai rinkos ribojimo priemonių (surašyti maisto įstatymo pažeidimo, taikant produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolas; sprendimas dėl nesaugaus produkto; sprendimas laikinai uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką, demonstruoti produktą (taikoma, jei įtariama, kad produktas nesaugus).
Nustačius pažeidimus, maisto tvarkymo subjektams, taikomos administracinio poveikio priemonės, duomenys pateikti 12 paveiksle.
0 2 4 6 8 10 12 Baudos
Veikla laikinai sustabdyta Produktų tiekimo į rinką uždraudimas
9 2 9 12 0 6 2012 m. 2013 m.
12 pav. Maisto tvarkymo subjektams taikytos administracinio poveikio priemonės, tiriant
vartotojų skundus 2012-2013 m.
2012–2013 m. VMVT „X” ir VMVT „Y” VMVT maisto produktų inspektoriai negyvūninio maisto tvarkymo subjektų atsakingiems darbuotojams už teisės aktų reikalavimų nevykdymą gaminant, laikant, transportuojant ir tiekiant vartotojams maisto produktus taikytos poveikio priemonės.
6 lentelė. 2012-2013 m. taikytų poveikio priemonių statistika
Nr. Poveikio priemonės (negyvūninio maisto tvarkymas) Metai Skaičiaus pokytis Skaičiaus pokytis, proc. 2012 m. 2013 m. 1. Nuobaudų skaičius: 36 53 17 47,2 baudų skaičius 36 53 17 47,2 įspėjimų skaičius 0 0 0 0,0 2. Sprendimų skaičius: 37 39 2 5,4 sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo 7 3 -4 -57,1 sprendimai dėl ūkio subjekto veiklos uždraudi-mo 1 0 -1 -100 sprendimai dėl produkto (-ų) teikimo į rinką sustabdymo 5 3 -2 -40 sprendimai dėl produkto
dimo
sprendimai dėl nesaugaus
produkto 1 0 -1 -100
sprendimai laikinai
uždrausti teikti, siūlyti teik-ti į rinką, demonstruoteik-ti produktą (taikyti, jei įtari-ama, kad produktas nesau-gus)
1 3 2 200
2013 metais, lyginant su 2012 m., skirta 32,1 proc. daugiau baudų, tačiau įspėjimų taikyta nebu-vo. Apibendrinant galima teigti, kad baudų santykinė dalis 2013 m. padidėjo, o įspėjimų skaičius nepakito (p<0,05).
Lyginant su 2012 m., sprendimų skaičius padidėjo 5,1 proc. Daugiausia 2012-2013 metais buvo priim-ta sprendimų dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo ir priim-tai skyrėsi nuo kitų grupių spriim-tatistiškai reikšmingai (p<0,001). 2013 metais taikyta 23,3 proc. daugiau sprendimų lyginant 2012 metais ir sprendimų skaičiaus dėl produkto (ų) tiekimo į rinką uždraudimo padidėjimas 2013 metais statistiškai reikšmingas (p<0,01).
Sprendimų skaičius dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo/uždraudimo 2013 metais sumažėjo, statistiškai reikšmingas (p<0,01).
3.6. Valstybinė kontrolė bendrojo ugdymo mokyklose
Bendrojo ugdymo mokyklose tikrinimai vykdomi remiantis sudaryta VMVT kokybės sistemos programa „Viešojo maitinimo įmonių valstybinė maisto kontrolė“, kurios tikslas paaiškinti ir su- vienodinti valstybinę maisto kontrolę viešojo maitinimo įmonėse. Šia programa siekiama užtikrinti, kad maisto tvarkymas būtų vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus, pagamintų patiekalų/produktų saugos ir kokybės rodikliai atitiktų teisės aktų reikalavimus, nekeltų grėsmės vartotojų sveikatai. Kontrolės metu vadovaujamasi teisės aktais:
1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.178/2002 nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialu-sis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).
2. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319).
3. Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“.
4. Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų social-inės globos įstaigose tvarkos aprašo“, patvirtintoLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos min-istro 2011 m. lapkričio 11 d. Įsakymu Nr.V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo pat-virtinimo“.
5. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2002-07-08 Nr. 358 patvirtinta „Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatai“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361).
6. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas 2006-11-03 Nr. B1-625. Patvirtinti specialieji reikalavimai savikontrolės sistemos, diegiamos pagal geros higienos prak-tikos taisykles, auditą, kitiems galiojantiems teisės aktams.
Maisto produktų inspektoriai ypatingą dėmesį skiria bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ir neleistinų maisto produktų tiekimui, dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose pro-gramose: „Pienas vaikams”, „ Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa”, virtuvės patalpoms ir
įrangos būklei.
Pasirinktoje, šiuo atveju VMVT „Y” VMVT, atlikta 2013 metų bendrojo ugdymo mokyklų valstybinės kontrolės analizė. Teritorinė VMVT kontroliuoja 14 bendrojo ugdymo mokyklų maisto tvarkymo skyrių. 12 maisto tvarkymo skyriuose yra vykdoma maisto gamyba, o 2–uose maitinimo paslaugas teikia kitos įmonės, patiekalai yra atvežami termosuose, vykdomas tik maisto išdalinimas. Atliekant valstybinę kontrolę, kaip vykdomas mokinių maitinimas „Y” rajono bendrojo ugdymo mokyklose nustatyta, kad iš visų patikrintų 14 mokyklų, 72 proc. mokyklų – maistas gaminamas moderniuose maisto tvarkymo skyriuose, 3 mokyklų maisto tvarkymo skyriams reikalingas patalpų remontas ir atnaujinti įrangą. Patikrinimų metu 43 proc. mokyklų nustatyti teisės aktų pažeidimai (nustatytų pažeidimų nuotraukos pateiktos žemiau 13,14,15,16,17 pav.). Daugiausia 54 proc. nustatyta bendrųjų higienos reikalavimų (patalpų, inventoriaus būklės ir priežiūros), tokių kaip:
– maisto gamybos skyriuje virtuvės grindų danga vietomis suskilusi, palangių paviršius, gamybinio inventoriaus plovyklos sienų danga nelygi, atsilupę dažai;
13 pav. Valstybinės kontrolės metu užfiksuoti pažeidimai (Autorė: darbo rengėja Indrė Juodelytė, 2013 m.)
– maisto tvarkymui naudojamas susidėvėjęs inventorius;
– netvarkinga, nešvari, susidėvėjusi įranga ir inventorius, netinkamai laikomos nepakuotos bandelės, trūksta stalo įrankių;
15 pav. Valstybinės kontrolės metu užfiksuoti pažeidimai (Autorė: darbo rengėja Indrė Juodelytė, 2013 m.) – lentynos gamybinio inventoriaus laikymui bei indų plovykloje esančių stelažų lentynos
padengtos nehigienine danga, nešvarios (neatsparios drėgmei medinės lentynos padengtos klijuote); naudoja daugkartinias pašluostes;
16 pav. Valstybinės kontrolės metu užfiksuoti pažeidimai (Autorė: darbo rengėja Indrė Juodelytė, 2013 m.) – ventiliacijos sistema nepakankama (gamybinėse patalpose aprasoję langai), atsidarančiuose
vir-tuvės languose nesumontuoti saugantys tinkleliai nuo vabzdžių;
– „XXX“ maisto tvarkymo skyriaus darbuotojai šakniavaisines neplautas, žemėtas daržoves (bulves, morkas, burokėlius) valymui rankiniu būdu neša į virtuvę per patiekalų išdavimo zoną, dėl ko susidaro pagamintų patiekalų antrinės taršos galimybė;
personalo higienos (personalo asmens higienos laikymosi, mokymo higienos klausimais) – 15 proc., produktų (draudžiamų vaikų maitinimui) - 15 proc., pažeidimų. Patiekalų kokybės, technologinių aprašymų, receptūrų pažeidimų nenustatyta.
17 pav. Valstybinės kontrolės metu užfiksuoti pažeidimai (Autorė: darbo rengėja Indrė Juodelytė, 2013 m.)
10 mokyklose naudojamasi valgiaraščiais pateiktais internetinėje svetainėje www.smlpc.lt, 4 mokyklose – valgiaraščiai parengti pačių ir suderinti su XXX visuomenės sveikatos centro „Y” skyriumi. Tačiau 2013 metais 28 proc. mokyklose maistas buvo gaminamas ne pagal patvirtintus valgiaraščius ir tuo pažeidžiama „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo” patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Tvarkos aprašas) 31, 48 punktų reikalavimai.
VMVT specialistai didelį dėmesį skiria moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui. Patikrinimų metu 2 mokyklų maisto tvarkymo skyriuose rasti draudžiami vaikų maitinimui mokyklose maisto produktai bei produktai su draudžiamais maisto priedais: nepramoninės gamybos konservuotos daržovės, kava, tirpus grietinės skonio kapučino kavos gėrimas, šokoladiniai batonėliai „Mars”, „Snickers”, šokoladiniai keksiukai su šokoladiniu glaistu, prieskonių mišiniai, į kurių sudėtį įeina maisto priedas - aromato ir skonio stipriklis mononatrio glutamatas bei daugiau kaip 50 proc. druskos, marinuoti grybai, kurių sudėtyje yra aromato ir skonio stipriklis mononatrio glutamatas. Iš viso uždrausta naudoti mokiniams maitinti 27 kg maisto produktų, kurie neleistini vaikų maitinimui.
Svarbu pabrėžti, kad darbuotojai, atsakingi už maisto produktų, žaliavų užsakymą ir priėmimą atidžiau tikrintų ženklinimo etiketėse nurodytą produktų sudėtį, kad vaikų maitinime nebūtų naudojami draudžiami produktai, bei maisto produktai į kurių sudėtį įeina draudžiami maisto priedai.
4 (28 proc.) mokyklų maisto tvarkymo skyriuose buvo pasibaigę paviršių bei rankų dezin-fekavimo priemonių galiojimo terminai (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 14 punkto reikalavimai).
Lyginant su 2012 m., padaugėjo mokyklų dalyvaujančių Europos Sąjungos (toliau – ES) finan-suojamose programose: „Pienas vaikams“ ir „Vaisių, daržovių vartojimo skatinimas“. Praėjusiais me-tais programose dalyvavo 6 mokyklos, šiais meme-tais – 13 mokyklų dalyvauja ES finansuojamose pro-gramose.
Didelę reikšmę turi, jog mokiniams mokyklose būtų sudarytos sąlygos pavalgyti šilto maisto, patiekalų gamybai naudojama tik kokybiškos žaliavos ir maisto produktai, kurie atitinktų saugos reikalavimus, vaikų maisto medžiagų fiziologinius poreikius ir sveikos mitybos principus.
IŠVADOS
1. Išanalizavus 2012–2013 m. duomenis nustatytas nežymus negyvūninių maisto tvarkymo subjektų skaičiaus 0,7 proc. augimas, bendras patikrinimų skaičiaus mažėjimas (6,3 proc.) ir patikrinimų su pažeidimais 10,9 proc. mažėjimas.
2. „X“ VMVT 2013 metais išaugo technologijų, atsekamumo, personalo ir bendrų higienos pažeidimų skaičius. Didžiąją dalį visų užfiksuojamų kontrolės metu neatitikimų sudarė bendri higienos pažeidimai (29 proc.). „Y“ VMVT 2013 metais, lyginant su 2012 metais, stebima pažeidimų mažėjimo tendencija. Tačiau bendri higienos ir savikontrolės pažeidimai išlieka dažniausiai maisto tvarkymo subjektuose užfiksuojamų neatitikimų teisės aktų reikalavimams. 3. Daugiausia pažeidimų (75 proc.) rasta viešojo maitinimo įmonėse.
4. Negyvūninio maisto gamybos, prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse vyrauja bendri higienos, savikontrolės, produktų saugos pažeidimai.
5. Vartotojų kreipimasis į teritorines VMVT dėl nesaugių ir (arba) nekokybiškų maisto produktų bei netinkamų viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų stebima didėjimo tendencija. 2013 m. buvo registruota ir ištirta 40 pranešimų (skundų) 33,3 proc. daugiau lyginant su 2012 m. Tačiau 2012 m. skundų pagrįstumas buvo didesnis – 50 proc., o 2013 m. – 40 proc.
6. Taikytų poveikio priemonių 2013 m., lyginant su 2012 m., skirta 0,8 proc. daugiau baudų bei 32 proc. mažiau įspėjimų. Lyginant su 2012 m., sprendimų skaičius sumažėjo 5 proc. Daugiausia nuobaudų skirta tikrinant mažmeninę prekybą (56 proc.) ir maitinimo bei gėrimų teikimo veiklą (36 proc.), tai yra 2 ir 4 proc. daugiau nei 2012 m. tuo pačiu metu.
7. Bendrojo ugdymo mokyklose nustatomi bendrųjų higienos reikalavimų, personalo higienos ir produktų saugos neatitikimai teisės aktų reikalavimams. „Y” rajono bendrojo ugdymo mokyklose nustatyta 54 proc. bendrųjų higienos reikalavimų pažeidimų.
PASIŪLYMAI
1. Inspektorių dabo optimizavimui naudoti planšetinius kompiuterius, taip būtų sutaupoma laiko t.y. inspektoriui grįžus iš maisto tvarkymo subjektų nereikėtų patikrinimų duomenis, užfiksuotus patikrinimo metu ir surašytus į maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą, suvesti į kompiuterinę laikmeną.
2. Vadavaujantis atlikta analize maisto tvarkymo subjektams rekomenduotina personalą ne tik supažindinti su geros higienos praktikos taisyklėmis, bet ir periodiškai organizuoti mokymus maisto higienos klausimais.
