LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Viktorijos Žukauskaitės
Gyvūninio maisto subjektų veterinarinės kontrolės
analizė
The analysis of the veterinary inspection of animal origin food
entities
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovė:
doc. dr. Marija Stankevičienė
2
DARBAS ATLIKTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūninio maisto subjektų veterinarinės kontrolės analizė “.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
SANTRAUKA………...… 4 SUMMARY... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Valdymo institucijų kompetencija maisto saugos srityje... 10
1.2. Pagrindiniai maisto produktų saugą reglamentuojantys teisės aktai... 14
1.2.1. Europs Sąjungos teisės aktai reglamentuojantys maisto saugą... 14
1.2.2. Nacionaliniai teisės aktai reglamentuojantys maisto saugą ... 15
1.3. Pagrindiniai valstybinę maisto kontrolę reglamentuojantys teisės aktai ... 18
1.4. Bendrieji valstybinės kontrolės principai... 18
1.5. Visuomenės informavimo apžvalga ... 20
2. TYRIMŲ METODIKA ... 23
3. TYRIMO ANALIZĖ IR APTARIMAS ... 24
3.1. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai ... 24
3.2. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinė maisto saugos kontrolė ... 26
3.3. Valstybinės kontrolės metu nuststyti pažeidimai...33
3.4. Rezultatų apibendrinimas...34
4. IŠVADOS ... 36
4
SANTRAUKA
Darbo autorius: Viktorija ŽukauskaitėTema: „Gyvūninio maisto subjektų veterinarinės kontrolės analizė“
Darbo vadovas: doc. dr. Marija Stankevičienė
Darbas buvo parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Užkrečiamųjų ligų katedroje.
Darbo turinys: 39 puslapiai, 5 lentelės, 10 paveikslų, 30 literatūros šaltinių.
Tyrimo tikslas – atlikti gyvūninio maisto subjektų vykdytos veterinarinės kontrolės analizę.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto tvarkymo subjektų pasiskirstymą 2010 – 2013 metais.
2. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto subjektų kontrolę atliktą 2011 – 2013 metais. 3. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto tvarkymo subjektų su nustatytais pažeidimais skaičių 2011 – 2013 metais.
4. Palyginti gyvūninio maisto subjektų pažeidimus pagal pobūdį 2012 – 2013 metais. 5. Apibendrinti tiriamų rezultatų duomenis, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
Šiame darbe analizuojama Lietuvoje 2010 – 2013 metais pasiskirstę gyvūninio maisto tvarkymo subjektai, kuriuos sudaro: patvirtintos gamybos įmonės, mėsos įmonės, paukštienos įmonės, žvėrienos įmonės, triušienos įmonės, pieno įmonės, kiaušinių įmonės, žuvų įmonės/laivai šaldytuvai, sandėliai, kitos įmonės. 2013 m. buvo kontroliuojami 3133 gyvūninio maisto tvarkymo subjektai (be pieno ūkių), iš jų – 450 subjektų, turintys veterinarinį patvirtinimą, bei 2 683 pirminės gamybos ir nedidelių kiekių gyvūninio maisto tvarkytojai.
Gyvūninio maisto produktų gamybos įmonėse 2013 m. nustatytas 1151 teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Įmonėse vyravo bendrieji higienos pažeidimai, sudarantys 26,6 % iš visų nustatomų pažeidimų.
Gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose (be pieno ūkių) atlikti 4296 patikrinimai (2012 m. – 3226), patikrinimai, kurių metu nenustatyta pažeidimų, sudarė 96,2 %. Daugiausia planinių patikrinimų 2011 – 2013 metais atlikta mėsos įmonėse. Skirtumas tarp 2011 metų ir 2012 metų
5
sudarė tik 2% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus, o tarp 2012 m. ir 2013 m sudarė 3% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus mėsos įmonėse. Taip pat nemažai planinių patikrinimų buvo atlikta, pieno įmonėse, žuvų įmonėse bei šaltuosiuose sandėliuose. Didžiausias pokytis tarp 2011 – 2013 metais atliktų planinių patikrinimų buvo pieno įmonėse tarp 2011m. ir 2012 m. Jų skaičius išaugo net 32%, sekančiais metais padidėjo tik 3%.
Daugiausia pažeidimų užfiksuota mėsos įmonėse (17,5%) , žuvų įmonėse/laivuose šaldytuvuose (14,6%), pieno įmonėse (11%) bei sandėliuose (10,2%). Kitų įmonių – žvėrienos (7,7%), kiaušinių(6%), paukštienos (3,9%) ir kitos (6,3%), bendras pažeidimų 2011 - 2013 metais nesiekė net pusės bendrų pažeidimų skaičiaus.
Išvados:
1. Daugiausia maisto tvarkymo subjektų buvo užregistruota 2013 metais – 898, mažiausias atitinkamai buvo 2010 metais. Laikotarpiu 2010 – 2013 m. vidutiniškai gyvūninio maisto tvarkymo subjektų padidėdavo 22,7 arba 2,66 proc. Tikrinamų maisto tvarkymo įmonių skaičius 2011 - 2013 m. didėjo 17,8 proc. kasmet, nustatomų pažeidimų skaičius atitinkamai mažėjo 2,7 proc.
2. Vidutiniškai viena gyvūninio maisto gamybos įmonė per 2013 m. buvo tikrinama 2,8 karto, 2012 – 2013 metais 56 % visų patikrinimų buvo planiniai, 44 % neplaniniai.
3. 2012 metais ir 2013 metais dažniausia nustatomi pažeidimai buvo: higiena (2012 m. – 28,2%, 2013 m. – 26.6%), ženklinimas (2012 m. – 15,3%, 2013 m. – 12%), vandens kontrolė (2012 m. – 7,8%, 2013 m. – 12%), bei – kenkėjų kontrolė (2012 m. – 1,6%, 2013 m. – 1.5%).
4. Gyvūnių maisto tvarkymo subjektų kontrolė vykdoma pagal nustatytus aktus prižiūrint atsakingoms institucijoms. Daugiausia įmonių buvo užregistruota 2013 metais (898). Gerėjant ekonomikai augo ir tikrinamųjų įmonių skaičius, kartu su jomis ir patikrinimų skaičius. Manoma, kad dažniausiai nustatyti pažeidimai vyraus ir ateinančiais metais, todėl reiktų sustiprinti kontrolę higienai, ženklinimui, vandeniui bei kenkėjams.
6
SUMMARY
The author of the work: Viktorija Žukauskaitė
Subject: “The analysis of the veterinary inspection of animal origin food entities “
Supervisor: Assoc. Prof. dr. Marija Stankevičienė.
The work was arranged in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Infectious Diseases.
The content of the work: 39 pages, 5 tables, 10 figures, 30 references.
The aim of the study - analysis of how to run a food Animal veterinary control of entities
Goals of the study:
1. Analyze and statistically compare the animal distribution of food business operators for 2010-2013. 2. Analyze and compare statistically monitoring carried out by the animal food in 2011-2013.
3.Comparison of animal food violations in accordance with the nature of the entities in 2012-2013. 4. To summarize the results of the data concerned, to draw conclusions and suggestions.
In this paper animal food handling entities consisting of certified manufacturing enterprises, meat enterprises, fowl enterprises, game meat enterprises, rabbit meat enterprises, milk enterprises, eggs enterprises, fish enterprises/refrigerator ships, storehouses and other enterprises dating from 2010 till 2013 are analysed. 3133 animal food handling entities (apart milk farms) were controlled. 450 of the entities have veterinary verification and 2683 are animal food handlers of primary production and small amount.
1151 violation of law requirements were found in the animal food manufacture enterprises. Violation of general hygiene norms dominated in enterprises and they composed 26,6 % of all identified violations.
In the animal food handling entities (apart milk factory), 4296 auditions were made (in 2012 - 3226) and auditions when no violations were identified made up 96,2 %. In 2011 – 2013 most of the planned auditions were made in meat enterprises. The difference between 2011 and 2012 is only 2% of all planned auditions number, while between 2012 and 2013 is only 3% of planned auditions in meat enterprises. Moreover, most of planned auditions were made in milk enterprises, fish enterprises and cold storehouses. The biggest change in planned auditions made from 2011 till 2013 was notised in milk enterprises between 2011 and 2012. Their growth was 32%, while the following year the growth was only 3%.
7
Most of the violations were registered in meat enterprises (17,5%), fish enterprises/refrigerator ships (14,6%), milk enterprises (11%) and storehouses (10,2%). The total number of violations of other enterprises that are game meat (7,7%), eggs (6%), fowl (3,9%) and others (6,3%) did not reach even a half of all the violations registered in 2011 – 2013.
Conclusion:
1. The biggest number of animal food handling entities were registered in 2013, that is 898 while the smallest in 2010. From 2010 till 2013 the number of animal food handling entities grew moderately by 22,7% or 2,66%. The number of audited food handling enterprises grew by 17,8% each year while the number of registered violations declined by 2.7% .
2. Each food handling enterprise was checked moderately 2,8 times in 2013 and 56 % of all auditions were planned while, 44 % were not in 2012 – 2013.
3. The most frequent registered violations in 2012 and 2013 were the following: hygiene (2012 – 28,2%, 2013 – 26.6%), marking (2012 – 15,3%, 2013 – 12%), water control (2012 – 7,8%, 2013 – 12%) and vermin control (2012 – 1,6%, 2013 – 1.5%).
4. The control of animal food handling entities is made according to established law and under control of responsible institutions. The biggest number of enterprises were registered in 2013 (898). With the growth of economy the number of audited enterprises and the number of auditions grew as well. It is thought that the most frequent violations will be dominant next year so it is important to strengthen control of hygiene, marking, water and vermin.
8
ĮVADAS
Žmogus, kad išgyventų kiekvieną dieną priverstas daugiau ar mažiau tenkinti savo mitybos poreikius. Žinant šių laikų gyvenimo tempą, maisto produktais apsirūpiname pirkdami juos parduotuvėse, prekybos centruose, turguose. Kiekvienas vartotojas tikisi gauti kokybišką ir sveiką maistą, kuris užtikrintų visavertę mitybą, gerą savijautą ir puikią emocinę pusiausvyrą. Deja, šiuolaikiniam technikos ir pažangos pasaulyje yra ir ne ypač gerų dalykų, ne išimtis ir maisto
produktų sritis.
Maisto reikšmė mūsų gyvenime itin svarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausias turtas – sveikata. Gerėjant gyvenimo lygiui, žmonės teisėtai kelia vis didesnius reikalavimus maisto kokybei ir maisto saugos patikimumui. Visuomenė nori, kad maisto produkto kelias nuo lauko ar fermos iki vartotojo stalo būtų kuo trumpesnis ir kuo saugesnis, t.y. visos produkto perdirbimo stadijos ir produktų transportavimas būtų patikimai kontroliuojami ir išvengta atsitiktinio užkrato. Įvairūs mokslo fondai skiria palyginti daug lėšų naujų maisto produktų kokybės kontrolės metodų paieškai ir kūrimui. [1].
Europo Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vartotojų apsaugai vartojant maistą. Be to, nurodoma, kad už maisto saugą visuose maisto tvarkymo etapuose yra atakingas gamintojas, kuris į rinką turi pateikti tik saugų maistą. Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys gyvūninį maistą turi būti patvirtinti ir turėti atpažinimo ženklą.
Lietuvos Respublikos maisto įstatyme Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavesta viena iš funkcijų yra vykdyti valstybinę maisto saugos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose [2]. Valstybinė maisto saugos kontrolė atliekama vieningai, skaidriai ir nepriklausomai, taip sudaromos palankios verslo sąlygos.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti 2011 – 2013 metais gyvūninio maisto tvarkymo įmonėse nustatytus maisto saugos pažeidimus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto tvarkymo subjektų pasiskirstymą 2010 – 2013 metais.
2. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto subjektuose atliktą kontrolę 2011 – 2013 metais.
9
3. Išanalizuoti ir statistiškai palyginti gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose nustatytus maisto saugos pažeidimų skaičių 2011 – 2013 metais.
4. Palyginti gyvūninio maisto subjektų pažeidimus pagal pobūdį 2012 – 2013 metais. 5. Apibendrinti tiriamų rezultatų duomenis, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Valdymo institucijų kompetencija maisto saugos srityje
Maisto sauga – sąvoka reiškianti, kad maistas nepadarys jokios žalos vartotojams, jei bus ruošiamas ir (arba) valgomas pagal numatytą paskirtį [3].
Lietuva, kaip ir kitos asocijuotos ES šalys, privalo vykdyti stojimo sutartyse duotus įsipareigojimus ir užtikrinti vartotojų saugumą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama savo funkcijas, gina vartotojų interesus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais. Bendradarbiaujant su valstybinėmis įstaigomis ir institucijomis, įgyvendinama pareiga užtikrinti maisto saugą, kad į rinką būtų teikiami tik kokybiški ir saugūs produktai, o maisto tvarkymo įmonės laikytųsi naujų su ES normomis suderintų reikalavimų [4].
Svarbiausius maisto kokybės ir saugos rodiklius reglamentuoja teisės aktai – reglamentai, diektyvos, įstatymai, higienos normos, privalomieji rodikliai, techniniai reglamentai ir kt. Daugelyje pasaulio valstybių yra priimti įstatymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys valdymo sistemas, skirtas reguliuoti ir užtikrinti maisto saugą. Pagal jų taikymą šiuos įstatymus bei kitus teisės aktus sąlyginai galima skirstyti į pasaulinius, Europos Sąjungos ir nacionalinius [5].
Maisto saugumas turi įtakos gyventojų mitybos saugumui (angl. nutritional security). Tačiau mitybos saugumas priklauso ne tik nuo maisto saugumo, bet ir nuo sveikatos priežiūros ir sveikos gyvenamosios aplinkos [6]. Maisto saugumą mokslininkai apibrėžia taip: kai visi žmonės ir visą laiką turi tiek fizinį, tiek ekonominį prieinamumą prie maisto, pakankamo tenkinti savo mitybos poreikius, produktyvų ir sveiką gyvenimą [7].
Saugus ir kokybiškas produktas yra tas, kuriame nėra žmogui žalingų ir kenksmingų
medžiagų, pašalinių prieskonių ir kvapų. Kenksmingoms medžiagoms priskiriamos sunkiųjų metalų druskos, nuodingi alkaloidai, glikozidai, žemės ūkio nuodingų chemikalų (pesticidų, trąšų) lieknos, kancerogeninės medžiagos, pelėsių išskiriami nuodai, užterštos aplinkos medžiagos [6,7].
Aukštas maisto saugos lygis yra būtinas ne tik siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, bet ir išsaugoti vartotojų pasitikėjimą gamintojais ir kontroliuojančiomis institucijomis bei garantuoti gerą ES vidaus rinkos funcionavimą [8].
Maisto produktų saugos ir kokybės politiką Lietuvoje formuoja 1 paveiksle pavaizduotos institucijos.
11
1 pav. Maisto produktų saugos ir kokybės formavimas Lietuvoje (autoriaus sudaryta)
Vyriausybės kompetencija
“Vyriausybė, įgyvendindama maisto saugos srityje visuomenės sveikatai palankią valstybės politiką:
rengia ir tvirtina valstybinę maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo veiksmų strategiją;
atlieka kitas su maisto sauga ir kontrole susijusias funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
Valdymo institucijos, atlikdamos maisto įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valdymo funkcijas, siekia užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus” [2].
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba:
1. “Įgyvendina maisto saugos, kokybės ir tvarkymo priežiūros bei maistui skirtų gyvūnų sergamumo mažinimo politiką, atsako už skubaus įspėjimo apie pavojų dėl maisto teikimą;
2. Nustato specialius maisto saugos, kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės, rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos diegimo maisto tvarkymo vietose privalomuosius reikalavimus;
12
3. Atlieka maistui auginamų gyvūnų, maisto žaliavų ir maisto užterštumo kenksmingomis medžiagomis, įskaitant pesticidus ir kitus teršalus, stebėseną (monitoringą);
4. Priima sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos būdu ir be kilmės, kokybės ir saugos atitikties dokumentų įvežtų maisto produktų tolesnio panaudojimo;
5. Atlieka maisto saugos ir kokybės tikrinimą;
6. Atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai “[2].
Taigi VMVT turi užtikrinti maisto saugos ir kokybės kontrolę visais maisto tvarkymo etapais (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo, geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki maisto tiekimo vartotojams), apsaugoti vartotojų interesus, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus [8].
Ūkio ministerija pagal savo kompetenciją: 1. “Įgyvendina maisto prekybos politiką;
2. Nustato Lietuvos rinkoje realizuojamų maisto prekių bendrus ženklinimo ir prekybos privalomuosius reikalavimus;
3. Atlieka kitas funkcijas su maisto teisės aktais ir įstatymais” [9].
Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją:
1.” Įgyvendina maisto produktų ir žaliavų kokybės gerinimo, ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumo tarptautinėje rinkoje didinimo politiką;
2. Rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės
privalomuosius reikalavimus;
3. Nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus; 4. Pati ar per įgaliotas institucijas atlieka šviežių vaisių ir daržovių nustatytų kokybės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę;
5. Atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai”[2].
Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:
13
privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai
sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos, maisto
higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;
2. Koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą;
3. Rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo
stebėsenas (monitoringus), ugdo sveikos mitybos įgūdžius bei atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai;
4. Nustato privalomuosius realizuojamų maisto produktų ženklinimo reikalavimus [2]. Taip pat kelios instutucijos dalyvaujančios maisto saugos ir kokybės politikos organizavime: Mokslo komitetai
1. “Siekiant bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, gali būti steigiami tarpžinybiniai mokslo komitetai.
2. Mokslo komitetai, vykdydami Europos Komisijos pavedimus ir įgyvendindami jiems nustatytus uždavinius, turi teisę gauti būtiną informaciją bei pasitelkti reikiamus specialistus ir laboratorijas, taip pat atlikti kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai” [2].
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas:
1.” Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir laboratorinių tyrimų funkcijas maisto ir veterinarijos srityse;
2. Užtikrina efektyvų valstybės politikos įgyvendinimą ginant vartotojų interesus maisto ir veterinarijos srityse;
3. Užtikrina maisto saugą, gyvūnų ligų stebėseną, prevenciją, kontrolę ir likvidavimą bei gyvūnų gerovę”[10].
14
Valstybinės maisto kontrolės laboratorijos
1. “ Valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotos laboratorijos
2. Valstybinei maisto kontrolei mėginiai paimami nustatyta tvarka ir tiriami galiojančiais tyrimo metodais.
3. Mėginių paėmimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė” [2].
1.2. Pagrindiniai maisto produktų saugą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikoje maisto sritį reglamentuoja:
Europos Parlamento ir Tarybos leidžiami teisės aktai.
Lietuvos Respublikos įstatymai;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai;
Lietuvos Respublikos VMVT direktoriaus įsakymai;
Lietuvos Respublikos ministrų įsakymai
1.2.1. Europs Sąjungos teisės aktai reglamentuojantys maisto saugą
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Šis reglamentas užtikrina žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tiekiamo maisto įvairovę, įskaitant tradicinius produktus, ir kartu užtikrina veiksmingą vidaus rinkos veikimą.
Jis nustato bendruosius principus ir atsakomybę, solidaus mokslinio pagrindo pateikimo priemones, veiksmingas organizacines priemones ir procedūras, padedančias priimti su maisto ir pašarų sauga susijusius sprendimus.
Reglamentas yra taikomas visiems maisto bei pašarų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams. Jis netaikomas pirminei produkcijai, skirtai asmeniniam vietiniam vartojimui arba su asmeniniu vietiniu vartojimu susijusiam vietiniam paruošimui, tvarkymui ar saugojimui [11].
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 „ Dėl maisto produktų
higienos“ nustatytos bendrosios maisto produktų higienos taisyklės maisto tvarkymo subjektams, ypač atsižvelgiantį šiuos principus:
15
b. maisto saugą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose, pradedant nuo pirminės maisto gamybos stadijos;
c. svarbu, kad maistui, kuris negali būti saugiai laikomas aplinkos temperatūroje, visų pirma šaldytam maistui, būtų užtikrinamas žemos temperatūros palaikymas;
d. bendras RVASVT principais pagrįstų procedūrų įgyvendinimas ir geros higienos praktikos taikymas turėtų didinti maisto tvarkymo subjektų atsakomybę;
e. geros higienos praktikos taisyklės yra vertinga priemonė, padedanti maisto tvarkymo
subjektams visuose maisto grandinės lygiuose atitikti maisto higienos taisykles ir taikyti RVASVT principus;
f. būtina nustatyti mikrobiologinius kriterijus ir temperatūros kontrolės reikalavimus, paremtus moksliniu rizikos įvertinimu;
g. būtina užtikrinti, kad importuojamas maistas atitinka bent jau tuos pačius higienos
standartus, kurie galioja Bendrijoje pagamintam maistui, arba lygiaverčius standartus. Šis reglamentas taikomas visiems maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapams bei eksportui, nepažeidžiant specialių su maisto higiena susijusių reikalavimų [12].
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus. Šis reglamentas nustato konkrečias gyvūninės kilmės maisto higienos taisykles maisto tvarkymo subjektams: įmonės, tvarkančios gyvūninį maistą turi būti registruotos ir turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, o produkcija žymima sveikumo ženklu [13].
1.2.2. Nacionaliniai teisės aktai reglamentuojantys maisto saugą Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pagrindinis tikslas – užtikrinti kad:
1.” Į rinką būtų tiekiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus;
2. Maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojai galėtų plėsti savo produktų eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas lengviau konkuruotų tarptautinėje rinkoje;
3. Būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinanti žmonių sveikatą” [2].
Lietuvai tapus Pasaulinės prekybos organizacijos nare ir stojant į Europos Sąjungą, nacionaliniai maisto saugos teisės aktai buvo sudaromi taip, kad jie atitiktų atitinkamas Jungtinės
16
FAO/WHO Codex Alimentarius komisijos ir ypač Europos Sąjungos direktyvas bei reglamentus. Pagrindinis maistui skirtas nacionalinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, kuriame maisto saugai yra skirtas 4 straipsnis „Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai“[2].
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai. Įstatymas nustato bendruosius produktų saugos reikalavimus, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką ir jų padarytą žalą vartotojams [14].
Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas reglamentuoja veterinarijos veiklą pagal tarptautinius reikalavimus, apibrėžia veterinarijos struktūrų teisinę padėtį, nustato privalomus veterinarinius sanitarijos reikalavimus ir veterinarinės kontrolės pagrindus. Vienas iš pagrindinių uždavinių, susijusių su maisto produktų sauga, yra kontroliuoti, kad mitybai, perdirbimui vartojami gyvuliniai produktai ir žaliavos būtų tinkamos veterinarinės sanitarinės kokybės [15].
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas nustato į rinką tiekiamo, maisto įmonėse ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę. Šis įstatymas reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole (2 pav.) [16].
GERIAMOJO VANDENS GERIAMOJO VANDENS GAVYBA GAVYBAIR IR DEZINFEKAVIMAS DEZINFEKAVIMAS IR JO IR JO STEB
STEBĖĖSENASENA
SAUGUS IR KOKYBI
SAUGUS IR KOKYBIŠŠKAS KAS
VANDUO VANDUO VARTOTOJAMS VARTOTOJAMS Sanitarin Sanitarinėės s apsaugos zonos apsaugos zonos ĮVADAS CHEMINIAI VEIKSNIAI VANDENS SUDĖTIS
17
Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“. Joje nurodoma, kad teikiamas į rinką maistas turi būti pagamintas teisėtai, atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamus standartus. Realizuoti vietoje skirti viešojo maitinimo įmonių patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti nustatytus reikalavimus pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus. Maisto verslo operatoriai tvarko maistą taikydami individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) sistemą, arba savanoriškai naudojasi šakinėmis geros higienos praktikos taisyklėmis (RVASVT principų taikymo vadovais) [17].
Lietuvos higienos norma HN 16:2006 „Medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu,
specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustato saugos reikalavimus medžiagoms, kurios tiesiogiai liečiasi su maistu arba gali būti jų sudėtyje [18].
Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustato geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus [19].
Lietuvos higienos norma HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ nustato maisto produktų tvarkymo mikrobiologinius kriterijus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiantiems maisto produktų gamintojams, įgyvendinant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų
valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolę. Šioje higienos normoje išdėstyti kriterijai papildo 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto
produktų mikrobiologinių kriterijų nustatytus maisto produktų tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje gaminamų maisto produktų
specifiką bei su maisto produktų vartojimu susijusią riziką visuomenės sveikatai [20].
Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ nustato maisto priedų vartojimo privalomuosius reikalavimus Lietuvoje gaminamuose ir įvežamuose maisto produktuose, siekiant užtikrinti maisto produktų nekenksmingumą vartotojų sveikatai.
Higienos norma netaikoma teršalams, atsitiktinai patekusiems į maisto produktus, auginant žaliavas arba veterinarinės veiklos metu, apdorojant, gaminant, pakuojant, laikant ir gabenant maisto produktus dėl kontakto su įrenginiais, pakuotėmis, aplinka, ir mikroorganizmams bei mechaninėms priemaišoms [21].
Lietuvos higienos norma HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ nustato konkrečių teršalų ar pesticidų likučių didžiausias
leidžiamas koncentracijas įvairiuose maisto produktuose. Ši higienos norma reglamentuoja teikiamų į rinką maisto produktų saugą [22].
Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus. Ši higienos norma
18
privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką. Higienos normoje pateikti reikalavimai taip pat taikomi visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas teikiamiems maisto produktams. Higienos normos pateikti reikalavimai netaikomi natūraliam mineraliniam vandeniui ir
specialios paskirties maisto produktams [23].
1.3. Pagrindiniai valstybinę maisto kontrolę reglamentuojantys teisės aktai Valstybinė maisto produktų kontrolė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymu [2], 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-976 patvirtintais Valstybinės maisto kontrolės principais [24]. Valstybinės maisto kontrolės principai parengti atsižvelgiant į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu EB Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų, kuriais įkuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, ir įgyvendinant 1989 birželio 14 d. Tarybos direktyvą 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės bei 1993 m. Spalio 23 d. Tarybos direktyvą 93/99/EEB dėl oficialios maisto kontrolės papildomų priemonių turinio [25]. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų [26].
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 854/2004 Specialūs gyvūninės kilmės produktų valstybinės kontrolės reikalavimai [27].
1.4. Bendrieji valstybinės kontrolės principai
Lietuvoje sukurta maisto kontrolės sistema su aiškiai padalintomis funkcijomis laikoma pavyzdine maisto kontrolės sistema Europoje. Lietuvoje ir visose ES šalyse narėse įgyvendintas pagrindinis principas – už maisto saugą tiesiogiai atsakingas maisto gamintojas [11]. Kontrolė atliekama laikantis principo, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas, todėl kontrolės tikslas yra užtikrinti, kad gyvūninės kilmės maisto produktai bei maisto tvarkymo vietos atitiktų jiems nustatytus saugos ir kitus privalomuosius reikalavimus ir nekeltų pavojaus vartotojų sveikatai. [2].
Valstybinė maisto kontrolė – tikrinimas, siekiant nustatyti ar tvarkant maistą laikomasis teisės aktų reikalavimų. Ši funkcija pavesta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Maisto kontrolės prioritetai:
19
– grupinių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkių prevencija, – maisto produktų ženklinimas,
– gaminių kokybė,
– importuojamų maisto produktų sauga ir kokybė, – maisto produktų atsekamumas,
– ekologinių maisto produktų ženklinimas
Valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Valstybinė maisto kontrolė yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas (jose numatomas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai [2]. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus. Kontrolė atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrolės principais pagal VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d įsakymo Nr. B1-976 „Dėl Valstybinės maisto kontrolės principų patvirtinimo“ (2 pav.) [24] nuostatas.
VMVT
Teritorinės VMVT
Metinės kontrolės programos (prioritetai, teminiai tikrinimai,
dažnumas, mėginių ėmimas)
Metiniai kontrolės planai
EB reglamentai, Nacionaliniai teisės aktai
Planinė kontrolė (teminiai patikrinimai) Neplaninė kontrolė
Metinės ataskaitos
Duomenų bazės
3 pav. Valstybinės kontrolės schema
Kontrolės metu įvertinama:
• Nustatytus pavojus, susijusius su maistu, maisto verslo įmonėmis arba bet kurių procesų, medžiagų, veiklos ar operacijų, kurios gali turėti poveikį maisto saugai, naudojimu;
20
• Maisto verslo operatorių ankstesnę veiklą, atsižvelgiant į tai, ar buvo laikomasi maistą reglamentuojančių teisės aktų;
• Atlikti savikontrolės patikrinimų patikimumą;
• Bet kurią informaciją, kuri galėtų rodyti neatitikimą teisės aktų reikalavimams.
Kontrolės objektai: darbo vietos, gamybai skirtos patalpos, tarnybinės patalpos, želdiniai, transporto priemonės, mechanizmai bei įranga ir jų naudojimas, žaliavos, sudedamosios dalys, technologinės priemonės ir kitokie produktai, naudojami maisto produktų paruošimui ir gamybai; pusgaminiai; galutiniai produktai; medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu; valymo ir taisymo priemonės, procesai ir pesticidai; maisto produktų gamybos ar perdirbimo procesai; maisto produktų ženklinimas ir jų pateikimo būdas; laikymo būdai [29].
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, atlikdama kontrolę, turi teisę: 1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus;
2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų);
3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, kurie liečiasi su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus;
4) gauti dokumentus reikalingus kontrolei atlikti [2].
1.5. Visuomenės informavimo apžvalga
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdydama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, turi bendradarbiauti su ūkio subjektais, teikti jiems viešas konsultacijas pagal kompetenciją, įgyvendinti kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų (pvz.: organizuoti mokymus, konferencijas, pasitarimus ir kt.) [28].
Tarnyba skiria didelį dėmesį visuomenės informavimui bei švietimui maisto saugos, kokybės, ženklinimo, vartotojų konsultavimui maisto saugos, kokybės, ženklinimo, klausimais. Visuomenės informavimas vykdomas remiantis rizikos analize, mokslinėmis išvadomis bei vartotojų ir kitų Tarnybos socialinių partnerių poreikiais, kurie yra nuolat stebimi. Visuomenės informavimas paremtas efektyvios komunikacijos principais: operatyvumu, skaidrumu, visuomenės pasitikėjimo skatinimu bei pagarba visuomenės interesams [29].
2014 metais VMVT interneto svetainėje buvo paskelbta 440 pranešimų spaudai, iš jų kiekvienas perskaitytas vidutiniškai po 726 kartus. Iš viso per ataskaitinį laikotarpį buvo užregistruoti
21
daugiau kaip 300 tūkst. VMVT internetinio puslapio lankytojų, fiksuota vidutiniškai 2,8 tūkst. apsilankymų per dieną [28].
Įvairiose žiniasklaidos priemonėse per 2014 metus VMVT buvo paminėta 9 777 kartus. Iš jų – 9 212 (94 %) buvo neutralūs, 377 (3 %) – teigiami atsiliepimai, 188 (1 % ) publikacijose VMVT buvo paminėta iš neigiamos pusės (4 pav.)[29].
732 971 536 1333 960 485 134 2435 756 1033 1173 744 4359 527 809 142 2166 122 897 1025 2038 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000 Gyv ūn ų sv eik ata Pre ky ba (im po rta s, Vie šasi s m ait inim as Ma isto prod uk tai Kit i Gyv ūnų gerov ė Va nd uo S k a ič ius , v nt . 2012 2013 2014
4 pav. Temos, kuriose minima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2014 metais sukurta VMVT paskyra socialiniame tinkle ,,Facebook“ – tai galimybė su žmonėmis bendrauti tiesiogiai, informaciją pateikti tiesiogiai, neiškreiptą ir neinterpretuotą žiniasklaidos. Kasdien prie Facebook‘o prisijungia 46 proc. visų šalies interneto naudotojų (TNS tyrimo, atlikto 2014 m. vasario – balandžio mėn., duomenys). [28].
Per 2014 m. šiame tinkle VMVT naujienas sekė 1 325 sekėjai (vartotojai, visuomeninės organizacijos, valstybinės institucijos, žiniasklaidos atstovai) [29].
2014 m. parengta ir patalpinta interneto svetainėje 12 naujienlaiškių, kuriuose plačiau apžvelgti kiekvieno mėnesio svarbiausi įvykiai, įdomesnės publikacijos, pateikti kontrolės rezultatai, teisės aktų pakeitimai ir kt. [29].
2014 metais parengtos rekomendacijos ugdymo įstaigų ir valgyklų vadovams ,,Kaip paruošti saugų maistą vaikų darželiuose ir mokyklose“, ,,Skanus ir naudingas užkandis į mokyklą ir darželį“[29].
22
Per 2014 m. buvo gauta 223 žurnalistų ir 1 466 vartotojų ir verslininkų klausimų. Daugiausiai vartotojų klausimų buvo susiję su teisės aktų pasikeitimų reikalavimais, viešojo maitinimo, prekybos ar maisto produktų gamybos sąlygomis, norint pradėti verslą. Žurnalistai daugiausiai teiravosi valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės rezultatų ir aktualijų. [29].
Per ataskaitinį laikotarpį nemokamu VMVT telefono numeriu buvo suteiktos 4 207 konsultacijos. Vertinant užduodamus klausimus, daugiausiai teikta su verslo vykdymu susijusių konsultacijų – 85% visų gautų paklausimų. Kiti 15% paklausimų sudaro vartotojų klausimus, susijusius su asmeniniu vartojimu. 2014 m. buvo suteikta 33 % daugiau verslo konsultacijų nei 2013 m. [29].
23
2. TYRIMŲ METODIKA
Magistro darbas atliktas 2012 – 2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Užkrečiamųjų ligų katedroje.
Tyrimo objektas. Tyrimo objektas yra gyvūninio maisto gamybose įmonėse nustatytų teisės aktų reikalavimų neatitiktys. Įmonių neatitiktys teisės aktams yra nustatomos valstybinės kontrolės metu. Jos registruojamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazėje, analizuojamos ir ruošiamos bei pateikiamos metinės veiklos ataskaitos.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti 2011 – 2013 metais gyvūninio maisto tvarkymo įmonėse rastus pažeidimus.
Tyrimo metodai ir atlikimas. Šiame darbe analizuojama Lietuvoje 2010 – 2013 metais pasiskirstę gyvūninio maisto tvarkymo subjektai, kuriuos sudaro: patvirtintos gamybos įmonės, mėsos įmonės, paukštienos įmonės, žvėrienos įmonės, triušienos įmonės, pieno įmonės, kiaušinių įmonės, žuvų įmonės/laivai šaldytuvai, sandėliai, kitos įmonės. Kitas analizės dalis atliekama siekiant suskaičiuoti nustatytų pažeidimų skaičių 2011 – 2013 metais bei nustatyti kokio pobūdžio pažeidimai buvo fiksuojami ir kurių būta dažniausiai: žaliavos, RVASVT, atsekamumas, ženklinimas, vandens kontrolė, įranga ir įrengimai, kenkėjų kontrolė, mokymai, patalpos, higiena, valymas, temperatūros kontrolė. Visi pažeidimai nustatyti vykdant valstybinę maisto produktų kontrolę.
Tiriamojo darbo metu duomenys buvo renkami iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto kontrolės metinių ataskaitų. Gauti duomenys buvo sisteminami. Iš susistemintų ir sugrupuotų duomenų sudaryti dinaminiai rodikliai, kurie parodė analizuojamų duomenų apimtis tiriamuoju laikotarpiu. Duomenys buvo skaičiuojami naudojant MS Excel programą. Įvertinant pažeidimų rodiklius buvo taikomi grafinės analizės metodai. Rezultatams pateikti naudojamos įvairių tipų diagramos. Iš jų daromi apibendrinimai ir formuojamos išvados.
24
3. TYRIMO ANALIZĖ IR APTARIMAS
3.1. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai
Tyrimas atliktas remiantis 2011 – 2013 metų Valstybinės maisto ir veterinarijos ataskaitų duomenimis. Duomenys analizuojami Lietuvos Respublikos mastu. Analizei pasirinkta gyvūninio maisto tvarkymo subjektai: patvirtintos gamybos įmonės, mėsos įmonės, paukštienos įmonės, žvėrienos įmonės, triušienos įmonės, pieno įmonės, kiaušinių įmonės, žuvų įmonės/laivai šaldytuvai, sandėliai, kitos įmonės.
Per tiriamąjį laikotarpį kontroliuojamų įmonių skaičius pateiktas 1 lentelėje. 1 lentelė. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų pasiskirstymas
Skaičius
Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai
2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.
Patvirtintos gamybos įmonės 415 426 444 449
Mėsos įmonės 199 202 216 227 Paukštienos įmonės 12 12 15 13 Žvėrienos įmonės 3 3 2 1 Triušienos įmonės 1 1 1 1 Pieno įmonės 50 53 52 48 Kiaušinių įmonės 15 16 16 17
Žuvų įmonės/laivai šaldytuvai 51 53 53 53
Sandėliai 75 76 75 76
Kitos įmonės 9 10 14 13
Viso 830 852 888 898
1 lentelėje pateiktas 2010 m. – 2013 m. gyvūninio maisto tvarkymo subjektų pasiskirstymas kiekvienais metais. Galima matyti maisto subjektų pasiskirstymą pagal veiklos rūšis, stebėti jų pokyčius kiekvienais metais. Iš lentelės matome, kad nors 2013 metais buvo užregistruota daugiausia patvirtinų gamybos įmonių (898), bet labiausiai jų skaičius augo 2011 – 2012 metais.
25
Mėsos įmonių labiausiai padaugėjo taip pat 2011m. – 2012 metais – 14, tačiau nežymus skirtumas buvo ir 2013 metais, kai buvo įregistruota dar 11 įmonių.
Visų kitų įmonių pokyčių rodikliai buvo nežymūs, jie labiau atsispindi bendroje lentelėje, kur matome, jog 2011 m. – 2012 metais buvo didžiausias gyvūninio maisto tvarkymo subjektų daugėjimas.
Pasitelkiant statistinę analizę visi pokyčiai buvo apskaičiuoti tiksliai. Reiškinių pokyčiams įvertinti buvo apskaičiuoti dinamikos rodikliai (grandininiai absoliutūs pokyčiai ir pokyčio tempai, bei visas laikotarpis apibendrintas vidutiniais pokyčio rodikliais). Tarpgrupinių skirtumų (tarp metų; tarp subjektų) statistiniam reikšmingumui įvertinti taikiau c2 (chi-kvadrat) kriterijų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,005. Gauti rezultatai vaizduojami 2 lentelėje.
2 lentelė. Statistiniai pokyčiai 2010 – 2013 metais. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektai 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Vidutiniškai, skaičius Vidutinis pokytis, vnt. Vidutinis pokytis, % Patvirtintos gamybos įmonės 415 426 444 449 433.5 11.3 2.66 Mėsos įmonės 199 202 216 227 211.0 9.3 4.49 Paukštienos įmonės 12 12 15 13 13.0 0.3 2.70 Žvėrienos įmonės 3 3 2 1 2.3 -0.7 -30.66 Triušienos įmonės 1 1 1 1 1.0 0.0 0.00 Pieno įmonės 50 53 52 48 50.8 -0.7 -1.35 Kiaušinių įmonės 15 16 16 17 16.0 0.7 4.26 Žuvų įmonės/laivai šaldytuvai 51 53 53 53 52.5 0.7 1.29 Sandėliai 75 76 75 76 75.5 0.3 0.44 Kitos įmonės 9 10 14 13 11.5 1.3 13.04 Viso 830 852 888 898 867.0 22.7 2.66
Analizuodama duomenis išskaičiavau, kaip 2010 – 2013 metais vidutiniškai kito gyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičius per metus:
26
2. mėsos įmonės – 9,3 subjekto (4,49%), 3. paukštienos įmonės – 0,3 subjekto (2,70%), 4. kiaušinių įmonės – 0,7 subjekto (4,26%),
5. Žuvų įmonės/laivai šaldytuvai – 0.7 subjekto (1.29%), 6. Sandėliai – 0,3 subjekto (0,44%).
7. Kitos įmonės – 1,3 subjekto (13,04%).
Nepaminėtų įmonių rodikliai buvo neigiami, kas reiškia, jog gyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičius mažėjo (vidutiniškai per metus, %). Tokios įmonės yra:
1. Žvėrienos įmonės - -0,7 subjekto (-30,66%), 2. Pieno įmonės - -0,7 subjekto (-1.35%).
Tarp gautų rodiklių buvo įmonių grupė, kuri 2010 – 2013 metais nepakeitė savo grupės subjektų skaičiaus – triušienos įmonė. Jos skaičius kaip ir 2010 metais, taip ir 2013 metais išliko 1.
Apibendrinant gautus rodiklius, 2010 – 2013 m. laikotarpiu vidutiniškai kasmet gyvūninio maisto tvarkymo subjektų padidėdavo 22,7 subjekto arba 2,66 proc.
Manau, kad daugeliui didėjančių rodiklių įtakos turėjo gerėjanti ekonominė situacija šalyje. Taip pat Europos Sąjungos parama, kuri skatino ūkininkavimą ne tik tradicinėse srityse. Žvėrienos ir pieno įmonių mažėjimui 2013 metais, vėl gi mano nuomone, atsiliepė ta pati ekonominė įtaka, taip pat ligos. 2013 metų pabaigoje, pradėjo „strigti“ pieno eksportas į Rusiją, taip pat buvo fiksuojami pirmieji Afrikinio kiaulių gripo židiniai.
3.2. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinė maisto saugos kontrolė Prie reikšmingiausią įtaką turinčių rodiklių, kurie sprendžia gyvūninio maisto subjektų skaičiaus didėjimą ir mažėjimą, bei pasiskirstymą, priskiriama ir kontrolė. Ji vykdoma siekiant nuolat vartotojui pateikti sveiką bei kokybišką maistą.
2013 m. buvo kontroliuojami 3133 gyvūninio maisto tvarkymo subjektai (be pieno ūkių), iš jų – 450 subjektų, turintys veterinarinį patvirtinimą, bei 2 683 pirminės gamybos ir nedidelių kiekių gyvūninio maisto tvarkytojai. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose (be pieno ūkių) atlikti 4296 patikrinimai (2012 m. – 3226), patikrinimai, kurių metu nenustatyta pažeidimų, sudarė 96,2 %.
Gyvūninio maisto produktų gamybos įmonėse 2013 m. nustatytas 1151 teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Kaip ir ankstesniais metais, įmonėse vyravo bendrieji higienos pažeidimai, sudarantys 26,6 % visų nustatomų pažeidimų (5 pav.).
27
5 pav. Kiaulienos išpjovų sūdymo talpa (akivaizdūs higienos pažeidimai)
Taip pat nustatyta nemažai produktų ženklinimo pažeidimų, kurie sudarė 12 %, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (toliau – RVASVT) (užtikrinančios įmonėje gaminamos produkcijos saugos kontrolę) trūkumai sudarė 6,7 %.
Vidutiniškai viena gyvūninio maisto gamybos įmonė per 2013 m. buvo tikrinama 2,8 karto, 56 % visų patikrinimų buvo planiniai, 44 % neplaniniai (tiriant skundus, pagal įmonės prašymus ar atliekant teminius patikrinimus) [29].
Remiantis 2011 – 2013 metų VMVT ataskaitų duomenimis ir gautais rezultatais buvo suformuota lentelė, kurioje pateikti duomenys su maisto tvarkymo subjektų įmonių grupėse atliktais planiniais ir neplaniniais patikrinimais.
Daugiausia planinių patikrinimų 2011 – 2013 metais atlikta mėsos įmonėse. Skirtumas tarp 2011 metų ir 2012 metų sudarė tik 2% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus, o tarp 2012 m. ir 2013 m sudarė 3% atliktų planinių patikrinimų skaičiaus mėsos įmonėse. Taip pat nemažai planinių patikrinimų buvo atlikta pieno įmonėse, žuvų įmonėse bei šaltuosiuose sandėliuose. Didžiausias pokytis tarp 2011 – 2013 metais atliktų planinių patikrinimų buvo pieno įmonėse tarp 2011m. ir 2012 m. Jų skaičius išaugo net 32%, sekančiais metais padidėjo tik 3%.
Žuvies įmonėse taip pat kaip ir pieno įmonėse tarp 2011 ir 2012 metų pastebėtas 20 % planinių patikrinimų pagausėjimas, tik pagal duomenis 2013 metais planinių patikrinimų žuvies įmonėse skaičius sumažėjo net 4 %.
Šaltuosiuose sandėliuose tarp 2011 ir 2012 metų patikrinimų skaičius išaugo 4%, o tarp 2012 ir 2013 metų dvigubai daugiau, net 8 %.
28
Mano nuomone, didžiausią įtaką planinių patikrinimų skaičiaus didėjimui turėjo kasmet augantis pačių įmonių skaičius. Įdomu tik tai, kodėl žuvies įmonių skaičius nuo 2011 metų nekito, tačiau planinių patikrinimų skaičius mažėjo.
Apie 2011 – 2013 metų planinių patikrinimų skaičiaus pokyčius, atsispindi 6 paveiksle, tik grafike nurodomi atliktų patikrinimų skaičius, o ne procentai.
6 pav. Planinių patikrinimų skaičiaus pasiskirstymas įmonėse 2011 – 2013 metais.
Valstybinę maisto kontrolę sudaro ne vien tik planiniai patikrinimai. Kitą kontrolės dalį sudaro neplaniniai patikrinimai, kurie atliekami gavus skundus, norint patikrinti ar po patikrinimo yra tvarkomi nustatyti pažeidimai ir pan. Todėl VMVT savo 2011 – 2013 metų ataskaitose pateikė ne tik atliktų planinių patikrinimų skaičių, bet ir neplaninių.
Kaip ir planinių patikrinimų metu nustatytuose pažeidimuose taip ir neplaniniuose „dominavo“ tos pačios maisto tvarkymo subjektų grupės: mėsos įmonės, pieno įmonės, žuvų įmonės bei šaltieji sandėliai. Mėsos įmonėse atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų 2011 – 2013 metais skaičiai buvo didžiausi. Neplaninių patikrinimų skaičius vidutiniškai kito: 2011 – 2012 metais mažėjo 1%, o 2012 – 2013 metais didėjo 3 %.
Žuvų įmonėse paskaičiavusi neplaninių patikrinimų skaičių, supratau kodėl planinių patikrinimų skaičius 2012 – 2013 metais mažėjo. Pirmaisiais metais neplaninių patikrinimų skaičius
29
didėjo 4%, o sekančiais metais net 8%. Dėl didesnio neplaninių patikrinimų skaičiaus mažėjo planinių patikrinimų.
Pieno įmonėse 2011 – 2012 metais neplaninių patikrinimų skaičius padidėjo net 9%, kai tuo tarpu 2012 – 2013 metais 5% neplaninių patikrinimų skaičius mažėjo.
Šaltuosiuose sandėliuose pirmaisiais metais patikrinimų skaičiaus pokytis buvo 6%, sekančiais – išsaugo iki 19%, kas leidžia daryti prielaidą jog įmonių grupės buvo įtrauktos į rizikingųjų sąrašą ir jose buvo vykdoma nuolatinė kontrolė.
Neplaninių patikrinimų rezultatai kaip ir planinių atvaizduojami 7 paveiksle, kur matyti kaip kiekvienais metais keitėsi įmonėse rezultatai.
7 pav. Neplaninių patikrinimų duomenys 2011 – 2013 metais.
8 paveiksle pateikti kokią procentinę dalį kiekvienų metų bendrų atlikų patikrinimų skaičiaus sudaro planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Paveiksle aiškiai matyti, kad kiekvienais metais atliekamų planinių ir neplaninių patikrinimų skaičius yra apyligis. Didžiausias skirtumas (proc.) matomas 2012 metais (14%), mažiausias – 2011 metais (2%).
30
8 pav. Planinių ir neplaninių patikrinimų skaičius 2011 – 2013 metais.
2011 – 2013 metų analizuojamų gyvūninio maisto tvarkymo subjektų vykdytos kontrolės, ir gauti rezultatai pateikiami 3 lentelėje. Pritaikant statistinę analizę buvo paskaičiuota, vidutinis metinis pokytis procentais. Nors 2011 metais buvo patikrinta mažiausias skaičius įmonių (902) , bet procentaliai tais pačiais metais buvo nustatyta daugiausia pažeidimų įmonėse (17,1%). Kiekvienais metais įmonių, kuriose nustatytų higienos pažeidimai, procentas mažėjo (kasmet -2.7%), bet augo gyvūninio maisto tvarkymo subjektų skaičius (kasmet 17.8%)
3 lentelė. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų kontrolė ir jos rezultatai
Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų kontrolė
Tikrinta įmonių, vnt. Nustatyta su pažeidimais, proc.
2011 m. 2012 m. 2013 m. Vidutinis pokytis (kasmet), proc. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Vidutinis pokytis (kasmet), proc. p MĖSOS ĮMONĖS 506 520 559 5,1 20,6 17,1 15,2 -2,7 PAUKŠTIENOS ĮMONĖS 39 61 53 16,6 0,0 4,9 5,7 2,8 ŽVĖRIENOS ĮMONĖS 5 6 2 -36,8 0,0 16,7 0,0 0,0 PIENO ĮMONĖS 134 285 282 45,1 14,2 15,1 5,3 -4,4 p<0,001 KIAUŠINIŲ ĮMONĖS 30 27 27 -5,1 6,7 0,0 11,1 2,2
ŽUVŲ ĮMONĖS/ LAIVAI
ŠALDYTUVAI 85 133 139 27,9 28,2 6,0 14,4 -6,9 p<0,001
SANDĖLIAI 95 114 164 31,4 5,3 14,9 9,8 2,2
KITOS ĮMONĖS 8 14 26 80,3 0,0 0,0 11,5 5,8
31 Tikrinamų pieno įmonių skaičius didėjo 2011 -2013 m. 45,1 proc. vidutiniškai kasmet,
nustatomų pažeidimų skaičius mažėjo vidutiniškai kasmet 4,4 proc. (p<0,001).
Tikrinamų žuvų imonių/ laivų šaldytuvų įmonių skaičius didėjo 2011 -2013 m. 27,9 proc. Vidutiniškai kasmet, nustatomų pažeidimų skaičius mažėjo vidutiniškai kasmet 6,9 proc. (p<0,001).
Kitose įmonėse tarpmetiniai pokyčiai nebuvo statistiškai reikšmingi.
Bendrai gyvūninio maisto tvarkymo įmonių skaičius 2011 -2013 m. didėjo 17,8 proc. vidutiniškai kasmet, nustatomų pažeidimų skaičius mažėjo vidutiniškai kasmet 2,7 proc.
Žinodama įmonių, su nustatytais pažeidimais skaičius, nesunkiai perskaičiavau procentinėmis dalimis, kurių atvaizdavimas pateiktas 8 paveiksle.
9 pav. Įmonių išsidėstymas pagal nustatytų pažeidimų skaičių, proc.
Devintame paveiksle puikiai matyti, kad daugiausia pažeidimų užfiksuota mėsos įmonėse (17,5%) , žuvų įmonėse/laivuose šaldytuvuose (14,6%), pieno įmonėse (11%) bei sandėliuose (10,2%). Kitų įmonių – žvėrienos (7,7%), kiaušinių(6%), paukštienos (3,9%) ir kitos (6,3%), bendras pažeidimų 2011 - 2013 metais nesiekė net pusės bendrų pažeidimų skaičiaus. Kiekvienų metų procentinis įmonių pažeidimų skaičiaus pasiskistymas pateiktas 4 lentelėje.
32 Įmonės Viso 2011 – 2013 m., proc. Nustatyta su pažeidimais 2011 m. Nustatyta su pažeidimais 2012 m. Nustatyta su pažeidimais 2013 m. PAUKŠTIENOS ĮMONĖS 3,9 0,0 4,9 5,7 KIAUŠINIŲ ĮMONĖS 6,0 6,7 0,0 11,1 KITOS ĮMONĖS 6,3 0,0 0,0 11,5 ŽVĖRIENOS ĮMONĖS 7,7 0,0 16,7 0,0 SANDĖLIAI 10,2 5,3 14,9 9,8 PIENO ĮMONĖS 11,0 14,2 15,1 5,3
ŽUVŲ ĮMONĖS/ LAIVAI
ŠALDYTUVAI 14,6 28,2 6,0 14,4
MĖSOS ĮMONĖS 17,5 20,6 17,1 15,2
10 paveiksle pateikta, kuriuose maisto tvarkymo subjektų grupėse 2011 – 2013 metais buvo užfiksuota daugiausia pažeidimų, bet pažvelgus atskirais metais paaiškėja, kad ne visais metais mėsos įmonėse buvo užregistruojama daugiausia pažeidimų. 2011 metais net 28,2 % pažeidimų buvo užfiksuota žuvų įmonėse/laivuose šaldytuvuose. Galima manyti, netgi teigti, kad ši maisto tvarkymo subjektų grupė padarė išvadas ir vykdė griežtesnę kontrolę savo įmonėse. 2011 metais „pirmavo“ pažeidimų skaičiumi turėdami 53 registruotus žuvų įmonių/laivus šaldytuvus subjektus, kur nustatytų pažeidimų skaičius sudarė 28,2%. 2012 metais turint tą patį įmonių kiekį, buvo nustatyta tik 6% visų pažeidimų.
33
10 pav. Procentinė pažeidimų išraiška pagal metus
3.3. Valstybinės kontrolės metu nustatyti pažeidimai
Gyvūninio maisto produktų gamybos įmonėse 2013 m. nustatyti 1151 teisės aktų reikalavimų pažeidimai. [29].
Kokią dalį, skaičiuojant nuo bendro tų metų nustatytų pažeidimų skaičiaus, sudarė kiekviena pažeidimų grupė tiek 2012 metais, tiek 2013 metais, galime matyti ir palyginti pateiktoje 5 lentelėje.
5 lentelė. Pažeidimai pagal grupes, procentais (%)
Pažeidimo pobūdis 2012 m. 2013 m. Žaliavos 8,9 6,5 RVASVT 5,9 6,7 Atsekamumas 4,4 4,9 Ženklinimas 15,3 12,0 Vandens kontrolė 7,8 12,0 Įranga ir įrengimai 7,8 6,0 Kenkėjų kontrolė 1,6 1,5 Mokymai 4,5 5,3 Patalpos 6,5 6,3 Higiena 28,2 26,6 Valymas 6,0 8,3 Temperatūros kontrolė 3,3 4,0
Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nors 2013 metais nustatytų higienos pažeidimų skaičius sumažėjo 1,6 %, bet kaip ir 2012 metais, jie sudaro didžiąją dalį nustatytų pažeidimų įmonėse. 2013
34
m. – 28,2%, 2013 m. – 26.6%. Analogiška situacija matoma ir pažvelgus į nustatytų pažeidimų procentinį skaičių dėl ženklinimo: 2012 m. – 15,3%, 2013 m. – 12%. Dar viena nustatytų pažeidimų grupė – vandens kontrolė. 2012 metais šios grupės pažeidimų buvo nustatyta 7,8 %, 2013 m. – 12%. Kas parodė, kad vandens kontroliavimas tampa dažnu nustatomu pažeidimu. Atlikus statistinius skaičiavimus buvo išskirta dar viena svarbi pažeidimų grupė – kenkėjų kontrolė. Nors jos kaip pažeidimo 2012 metais užfiksuotas skaičius sudarė 1,6%, o 2013 metais – 1,5 %, tačiau jos reikšmingumas prilyginamas trims dažniausiai nustatomoms pažeidimų grupėms.Visos kitos pažeidimų grupės nėra tokios svarbios ir statistiškai reikšmingos skaičiuojant pažeidimų pasikartojimą. Peršasi išvada, kad neteisingas ženklinimas, higiena, vandens kontrolė bei kenkėjų kontrolė yra opiausios problemos, kurias nustato kaip pažeidimus dažname gyvūninio maisto tvarkymo subjekte. Taip pat galime teigti, kad ir sekančiais metais bent viena iš šių keturių pažeidimų rūšių bus fiksuojama kiekviename maisto tvarkymo subjekte.
3.4. Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Analizės duomenys parodė, kad daugiausia maisto tvarkymo subjektų buvo užregistruota 2013 metais, net 898 subjektai. Didžiąją dalį jų sudarė patvirtintos gamybos įmonės (449) ir mėsos įmonės (227). Mažiausiai registruotų maisto tvarkymo subjektų 2013 metais buvo triušienos (1) ir žvėrienos (1) įmonių. 2010 – 2013 metais labiausiai didėjo patvirtintos gamybos įmonių skaičius (2,66%) ir mėsos įmonių skaičius (4,49%), vidutiniškai per metus. Didžiausias įmonių mažėjimss užsiksuotas žvėrienos įmonėse (-30,66%) ir pieno įmonėse (-1,35%) vidutiniškai per metus. Apibendrinant gautus rodiklius, 2010 – 2013 m. laikotarpiu vidutiniškai kasmet gyvūninio maisto tvarkymo subjektų padidėdavo 22,7 subjekto arba 2,66 proc.
Kai toks maisto tvarkymo subjektų augimas, natūralu, kad sunku visa tai sukontroliuoti. Todėl veterinarinėje kontrolėje yra planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Jų patikrinimų dažnumą įtakoja tai, kokio rizikos lygio yra įmonės, skundai ir kt. Mažesnio rizikingumo įmonėse dažniausiai atliekami planiniai patikrinimai, didesnio – atvirkščiai. Statistiškai analizuojant atliktų patikrinimų skaičių nustatyta, kad daugiausia jų atlikta 2013 metais mėsos įmonėse, šaltuosiuose sandėliuose, žuvies įmonėse taip pat ir pieno įmonėse. Analogiška situacija šiose įmonėse ir neplaninių patikrinimų skaičius. Išanalizavus tikrintų įmonių skaičių ir užfiksuotus pažeidimus, galima daryti tokias išvadas, kad gyvūninio maisto tvarkymo įmonių skaičius 2011 -2013 m. didėjo 17,8 proc. Vidutiniškai kasmet, nustatomų pažeidimų skaičius mažėjo vidutiniškai kasmet 2,7 proc.
35
Norint galutinai įsitikinti, kad veterinarinė kontrolė yra atliekama vadovaujantis reglamentuojančiais dokumentais, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie pažeidimai dažniausiai užfiksuojami kontrolės metu.
Statistiškai išanalizavus turimus duomenis buvo nustatyti dažniausiai užfiksuojami pažeidimai. 2012 metais ir 2013 metais dažniausia nustatomi pažeidimai buvo: higiena (2012 m. – 28,2%, 2013 m. – 26.6%), ženklinimas (2012 m. – 15,3%, 2013 m. – 12%), vandens kontrolė (2012 m. – 7,8%, 2013 m. – 12%), bei pasitelkus statistinį patikimumą buvo išskaičiuotas dar vienas svarbus pažeidimas – kenkėjų kontrolė (2012 m. – 1,6%, 2013 m. – 1.5%). Reikšmingais jie laikomi, todėl galima daryti prielaidą, kad ateityje šių pažeidimų rūšys bus dažniausia nustatomos patikrinimuose.
Apžvelgus teorinę dalį ir praktinę darbo dalį galima teigti, jog gyvūninio maisto subjektų veterinarinė maisto kontrolė yra atliekama pagal visus teorinėje dalyje nurodytus reglamentuojančius dokumentus, kurie taikomi kiekviename veterinarinės kontrolės etape.
36
4. IŠVADOS
1. Daugiausia maisto tvarkymo subjektų buvo užregistruota 2013 metais – 898, mažiausias atitinkamai buvo 2010 metais. Laikotarpiu 2010 – 2013 m. vidutiniškai gyvūninio maisto tvarkymo subjektų padidėdavo 22,7 arba 2,66 proc. Tikrinamų maisto tvarkymo įmonių skaičius 2011 - 2013 m. didėjo 17,8 proc. kasmet, nustatomų pažeidimų skaičius atitinkamai mažėjo 2,7 proc.
2. Vidutiniškai viena gyvūninio maisto gamybos įmonė per 2013 m. buvo tikrinama 2,8 karto kas mėnesį, 2012 – 2013 metais 56 % visų patikrinimų buvo planiniai, 44 % neplaniniai.
3. 2012 metais ir 2013 metais dažniausia nustatomi pažeidimai buvo: higiena (2012 m. – 28,2%, 2013 m. – 26.6%), ženklinimas (2012 m. – 15,3%, 2013 m. – 12%), vandens kontrolė (2012 m. – 7,8%, 2013 m. – 12%), bei – kenkėjų kontrolė (2012 m. – 1,6%, 2013 m. – 1.5%).
4. Gyvūnių maisto tvarkymo subjektų kontrolė vykdoma pagal nustatytus aktus prižiūrint atsakingoms institucijoms. Daugiausia įmonių buvo užregistruota 2013 metais (898). Gerėjant ekonomikai augo ir tikrinamųjų įmonių skaičius, kartu su jomis ir patikrinimų skaičius. Manoma, kad dažniausiai nustatyti pažeidimai vyraus ir ateinančiais metais, todėl reiktų sustiprinti kontrolę higienai, ženklinimui, vandeniui bei kenkėjams.
37
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=67.020&pid=615167. Prieiga per internetą
2015-03-05
2. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Valstybės žinios.2000. Nr. 32-893.
3. Maisto saugos vadybos sistemos. Bet kuriai maisto gamybos grandinės organizacijai keliami reikalavimai (ISO 22000:2005/Cor.1:2006. Vilnius. 2006. P. 39
4. Gribauskienė E. Maisto kokybės ir saugos politika Lietuvoje. 2006. Akademija. P.71 5. Venskutonis R. RVASVT maisto saugos sistema. Kaunas. 2010. P. 131
6. Smith L. C. The use of household expenditure surveys for the assessment of food
insecurity Measurement and Assessment of Food Deprivation and Undernutrition. FAO. Rome, Italy. 2003. P. 24-32 .
7. Riely F., Mock N., Cogill B., Bailey L., Kenefick E. Food Security Indicators and Frameworkfor Use in the Monitoring and Evaluation of Food Aid Programs. 1999. P.45. 8. Žemės ūkio ministerija. Maisto produktų sauga. 2010.
http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_3238.cf m&langparam=LT Prieiga per internetą 2015-03-26.
9. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383853&p_query=&p_tr2= Prieiga per internetą 2014-11-06.
10. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Bendrosios nuostatos.
http://www.nmvrvi.lt/lt/apie.instituta/instituto.nuostatai/ . Prieiga per internetą 2015-01-15 11. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtu
teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnyba ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias proceduras (OL L 31, 2002 2 1, P. 1-24.
12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, P 1-54).
13. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus. 14. Produktų saugos įstatymas (Valstybės žinios, 1999-06-16, Nr. 52-1673).
