LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS KATEDRA Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Raimonda Montvilaitė
VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ VALGYMO SUTRIKIMŲ RIZIKOS IR SU
JA SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Darbo vadovas
Prof. dr.R. Radišauskas
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
VYRESNIŲ KLASIŲ MOKINIŲ VALGYMO SUTRIKIMŲ RIZIKOS IR SU JA SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS
Raimonda Montvilaitė
Mokslinis vadovas Prof. dr. R. Radišauskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2016
Darbo tikslas. Įvertinti 9-12 klasių mokinių valgymo sutrikimų riziką ir su ja susijusius veiksnius. Tyrimo medţiaga ir metodai. Momentinis tyrimas atliktas 2015-2016 metais. Tyrimo metu buvo atliekama anoniminė anketinė apklausa. Dalyviai: dviejų Kauno mokyklų 9–12 klasių mokiniai (n=421), (atsako daţnis 75,1).Valgymo sutrikimų rizika buvo nustatyta klausimynu „Eating attitude test–26“, į rizikos grupę pateko tiriamieji/osios kurie surinko daugiau nei 10 balų.. Duomenų analizei naudotas Stjudento t testas, koreliacinė analizė, tiesinė bei logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai p<0,05.
Rezultatai. Didelė valgymo sutrikimų rizika (≥ 20 balų) nustatyta (13,2 proc) merginų ir (7,5 proc.) vaikinų. Beveik pusė respondentų patyrė spaudimą iš ţiniasklaidos dėl savo fizinės išvaizdos. Nustatyta, kad 42,3 proc. mokinių laikėsi dietos. Mokiniai, kurie kontroliavo savo svorį, turėjo 2,7 karto didesnę valgymo sutrikimų rizikos galimybę. Paaiškėjo, kad trečdalis respondentų yra nepatenkinti savo kūno išvaizda. Merginų nepasitenkinimas kūnu buvo du kartus didesnis nei vaikinų. Daugumos mokinių (79,8 proc.) kūno masės indeksas buvo normalus, tačiau tik penktadalį respondentų tai tenkino: 47 proc. vaikinų norėtų jį padidinti ir 79,5 proc. merginų norėtų jį sumaţinti. Didesnį rūpestį dėl savo išvaizdos ir svorio patyrė merginos negu vaikinai. Pakankamai fiziškai aktyvių mokinių buvo tik 19,7 proc. Fiziškai aktyvesni savo išvaizdą vertino reikšmingai geriau nei fiziškai pasyvūs. Įvertinus respondentų vidinę darną tiriamieji, pasiskirstė taip: 32,5 proc. buvo silpnos, 29,0 proc. vidutinės ir 38,5 proc. stiprios vidinės darnos mokinių.
Išvados. Kas dešimtam mokiniui nustatyta didelė valgymo sutrikimų rizika. Vyresnis amţius, patiriamas spaudimas iš ţiniasklaidos, dietos laikymasis, padidėjusi baimė priaugti svorio, maţesnis kūno masės indeksas didino valgymo sutrikimų riziką. Didţiausią reikšmę valgymo sutrikimų rizikos atsiradimui darė susirūpinimas dėl svorio, maţiausią rūpinimsis išvaizda. Išvaizdos vertinimas buvo tiesiogiai susiijęs su vidine darna, o rūpestis dėl svorio buvo tiesiogiai susijęs su dietos laikymūsi.
SUMMARY Public Health (Health Ecology)
EVALUATION OF THE RISK OF EATING DISORDERS AND ASSOCIATED FACTORS AMONG STUDENTS IN HIGHER GRADES
Raimonda Montvilaitė
Supervisor Prof. Dr. R. Radišauskas.
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2016
Purpose of the work. To determine the risk of eating disorders and associated factors in 9th-12th grade students.
Research materials and methods. The instantaneous research was carried out in 2015-2016. The anonymous survey by questionnaires was conducted during the research. Participants: 9th-12th -formers from two schools in Kaunas (n=421), (response frequency 75,1). The risk of eating disorders was determined using the questionnaire “Eating attitude test–26”. The respondents, who had collected less than 10 points, were allocated to the risk group. The Student’s t-test, correlative analysis, linear and logical regressive analysis were used to analyze the data. The following level of statistic significance was applied: p≤0,05.
Results. The high risk of eating disorders (≥ 20 points) was determined between the girls (13,2 percent) and the boys (7,5 percent). Almost half of respondents have experienced pressure from media because of their physical appearance. It was determined that 42,3 percent of pupils had been on a diet. The probability of eating disorders among the pupils, who were controlling their weight, was 2,7 times higher. It was learnt that one third of the respondents were not satisfied with their body. The dissatisfaction of girls with their body was twice as high as that of the boys. The body mass index of the majority of pupils (79,8 percent) was normal, but only one fifth of the respondents were satisfied with it: 47 percent of boys would like to increase their body mass index and 79,5 percent of girls – to reduce it. The girls were more worried about their appearance and weight than the boys. Only 19,7 percent of pupils were sufficiently physically active. The physically more active pupils regarded their appearance as better than the physically passive pupils. Upon having assessed the internal harmony of the respondents, they were divided in the following way: 32,5 percent of pupils had weak internal harmony, 29,0 percent– average, and 38,5 percent – strong internal harmony.
SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VSR – valgymo sutrikimų rizika n – absoliutus skaičius
p – reikšmingumo lygmuo SN – standartinis nuokrypis SP – standartinė paklaida
MBSRQ – daugiamatis savo išvaizdos vertinimo klausimynas χ2 – chi-kvadrato kriterijus
GS – galimybių santykis PI – pasikliautinas intervalas lls – laisvės laipsnių skaičius
SĄVOKŲ ŢODYNAS
Valgymo sutrikimai – tai fizinė, psichologinė, sutrikusio elgesio liga priskiriama prie psickikos ir elgesio sutrikimų. TLK (tarptautiniame ligų klasifikavime) valgymo sutrikimai koduojami F-50, kurie apima nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymą ir kt.[1].
Paauglystė – tai ţmogaus amţiaus tarpsinis kuris pasiţymi lytiniu brendimu bei psichiniu vystymuisi. Šiuo tarpsniu auga kūnas, tobulėja raumenynas. Paauglystės laikotarpis pagal PSO duomenis vidutiniškai tęsiasi iki 18-20 metų.
Nepasitenkinimas savo kūnu – tai asmens kūno sudėjimo jo formų, raumeningumo dydţio ar svorio neigiamas vertinimas. Pasitenkinimas savo kūnu – tai teigiamas poţiūris į savo kūno išvaizdą ir teigiamos emocijos [2].
Požiūris į savo kūną – apima keturis poţiūrio aspektus tai yra globalųjį apimantį bendrą pasitenkinimą arba nepasitenkinimą savo savo kūnu, emocinį apibūdinantį emocijas, susijusias su savo kūno išvaizdos vertinimu, kognityvųjį (įsitikinimai apie savo išvaizdą, investavimas į ją) ir elgesio (tam tikrų situacijų ar objektų vengimas dėl kūno išvaizdos aspektų) [3].
Žiniasklaida – viešosios informavimo priemonės spauda, radijas, televizika bei intenetiniai portalai. Kurie yra viešosios informacijos rengėjai visuomenės informavimo priemonių sistemoje [4].
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1 Valgymo sutrikimų atsiradimo istoriniai aspektai ... 11
1.2 Valgymo sutrikimai ... 12
1.3 Valgymo sutrikimus lemiantys veiksniai ... 15
1.4 Mokinių poţiūris į savo kūną ... 18
1.5 Mokinių vidinė darna ... 20
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ... 23
2.1 Tyrimo organizavimas ir imtis ... 23
2.2 Tiriamųjų kontingentas ... 23
2.3 Tyrimo instrumentai ... 25
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 28
3.TYRIMO REZULTATAI ... 29
3.1 Mokinių valgymo sutrikimų rizikos vertinimas ... 29
3.2 Mokinių poţiūrio į savo išvaizdą vertinimas ... 38
3.3 Mokinių vidinės darnos vertinimas ... 46
8 ĮVADAS
Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ir bulimija, kelia didelį susirūpinimą, nes valgymo sutrikimų pasireiškimas daţnėja ir tai yra vis didesnė socialinė ir medicininė problema Lietuvoje. Jei 1970-1990 metais į Vilniaus Respublikinę psichiatrinę ligoninę atvyko gydytis 20 paauglių, kuriems buvo diagnozuota nervinė anoreksija, o nervinės bulimijos susirgimo atvejų nebuvo nenustatyta. Valgymo sutrikimų pasireiškimas didėja, nes vien per 2000 m. toje ligoninėje buvo gydyti 20 pacientų, kuriems buvo diagnozuoti valgymo sutrikimai [5].
Kauno miesto mokyklose 2010 m. atliktame tyrime nustatyta, kad į valgymo sutrikimų rizikos grupę pateko 7 proc. moksleivių. Tik 16,5 proc.buvo patenkinti savo turimu svoriu, kiti norėtų savo svorį koreguoti jį sumaţinti (41,5 proc.) arba padidinti (42 proc.) [6].
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame tyrime nustatyta, kad nuo 5 iki 10 proc. paauglystės amţiaus mergaičių pačios pripaţįsta, kad sau dirbtiniu būdu sukelia vėmimą. Šita dalis paauglių jau turėtų būti nukreipta galimam valgymo sutrikimų diagnozavimui ir gydymui. Šita problema išlieka ir paauglystei pasibaigus, nes tyrime atskleista, kad 2 proc. jau suaugusių jaunų moterų sau sukelia vėmimą maţiausiai vieną kartą per savaitę arba net kas dieną [7]. Nervinės bulimijos paplitimas visuose gyvenimo tarpsniuose svyruoja nuo 1-4 proc. Besivystančių šalių epidemiologiniai tyrimai rodo, kad bulimijos paplitimas nepriklauso nuo etniškumo , o atspindi socialinį ir ekonominį lygį [8].
Kai vyko pirmasis pasaulinis karas, Amerikoje ėmė keistis moters figūros patrauklumo ir groţio standartai. Tuo laikotarpiu visuomenė pradėjo idealizuoti ,,GibsonGirl“ kuri buvo aukšta liekna, seksuli ,,skruzdėlės liemeniu“. Nuo tada moterys ėmė nešioti stipriai suverţtus korsetus, bei pradėjo kontroliuoti savo svorį, išbandydamos įvairias dietas. Vėliau liekno kūno kulto progresavimui didelės reikšmės turėjo ţurnalų „Vougue“ , „Playboy“ atsiradimas, groţio konkursų, tokių kaip „MisPasaulis“ atsiradimas. Tituluotos graţuolės, dalyvavusios šiame konkurse 1992 m., daţnai turėdavo 15 proc. maţesnį kūno svorį uţ minimalią normą [9].
9 Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis darbas papildys mokslines ţinias apie vyresnių klasių mokinių valgymo sutrikimų riziką ir su tuo susijusius veiksnius. Ši tema aktuali visuomenėje aiškinatis ir sprendţiant paauglių problemas. Tyrimo metu gauti rezultatai galėtų būti taikomi formuojant sveikatos politikos priemones, prevencines programas mokiniams, tėvams bei mokyklos bendruomenei.
10 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas ‒ Įvertinti 9 - 12 klasių mokinių valgymo sutrikimų riziką ir su ja susijusius veiksnius
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti vyresnių klasių mokinių valgymo sutrikimų riziką. 2. Įvertinti mokinių poţiūrį į savo išvaizdą.
3. Įvertinti mokinių vidinę darną.
11
1
. LITERATŪROS APŢVALGA1.1 Valgymo sutrikimų atsiradimo istoriniai aspektai
J.Bemporad nagrinėjo kultūrinius ir istorinius valgymo sutrikimų aspektus. Analizuodamas valgymo sutrikimų istoriją, autorius pastebi, kad tokio elgesio apraiškų nesutinkama nei senovės graikų ar romėnų tekstuose, nebent uţsimenama apie trumpus pasninkus, nei senovės Europos ar rytų šalių kultūrose, kur labiau akcentuojama siela, o ne kūnas. Pirmieji istoriniai liudijimai apie valgymo sutrikimus aprašyti V ir VIII amţiuje, kuomet jaunos moterys atsisakė valgyti, tačiau toks elgesys buvo traktuojamas kaip šėtono apsėdimas ir gydoma egzorcizmo apeigomis. Vėliau pradedama rasti daugiau informacijos apie nervinės anoreksijos atvejus – tą įtakojo atsiradę pokyčiai kasdieniame gyvenime, rafinuotumo išaukštinimas, didėjantis materializmas, pasikeitęs moters socialinis vaidmuo, pasikeitęs moters idealas, pabrėţiantis išvaizdą, groţį – ir tai tęsėsi iki pirmojo pasaulinio karo. Tačiau tik XIX amţiuje nervinė anoreksija buvo pripaţinta ne kaip dvasinė liga, o kaip medicininis sutrikimas, kurį reikia gydyti. Po antrojo pasaulinio karo, kuomet baigėsi nepritekliai, pradėta labai plačiai kalbėti apie valgymo sutrikimus [10].
P.Keel tyrė valgymo sutrikimus kaip kultūros įtakotų simptomų kompleksą. Pasak autorės, jau seniai pripaţinta kultūros įtaka valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, vystymuisi. Šie sindromai labiau paplitę industrializuotose ir daţniausiai vakarų kultūrose ir labiau būdingi moterims nei vyrams. XX amţiaus antroje pusėje valgymo sutrikimai daugiausiai pasireiškė tarp jaunų moterų – tą sąlygojo demonstruojami itin liekni Amerikos groţio simboliai ir tai, kad moterų ţurnaluose ţenkliai padaugėjo straipsnių apie svorio metimo būdus. Autorės teigimu, nervinės anoreksijos terminas medicininėje literatūroje pirmą kartą paminėtas 1874 metais William‘oGull‘o [11].
12 1.2 Valgymo sutrikimai
R.E.Kreipe apibrėţė, kad nervinės anoreksijos atveju asmuo grieţtai riboja kalorijų suvartojimą ir daţnai perdėtai mankštinasi, nes trokšta numesti svorio, tuo tarpu nervinės bulimijos atveju asmuo bijo priaugti svorio, bet suvalgo didelius maisto kiekius per trumpą periodą (persivalgo), tada bando atsikratyti suvartotų kalorijų pasninkaujant, vemiant, mankštinantis ar naudojant vidurius laisvinančius vaistus [12]. R.E.Kreipe teigimu, valgymo sutrikimai paprastai diagnozuojami tarp 10-20 metų amţiaus, kur nervinė anoreksija pasireiškia tarp 13-17 metų, o nervinė bulimija tarp 15-19 metų amţiaus paauglių. Problemos, susijusios su lytiniu brendimu, savarankiškumu, asmenybe ir santykiais yra ligos prieţastis. Valgymo sutrikimai gali būti apibrėţti kaip „kraštutiniai svorio atsikratymo bandymai“, sąlygoti ţemo savigarbos jausmo ir prieš tai mėnesius ar metus trukusių dietų neefektyvumo [12].
Valgymo sutrikimai yra kompleksinis susirgimas, sukeltas daugybės prieţasčių, kuriam reikalingas įvairiapusis gydymas. Valgymo sutrikimai turėtų būti daugiau vertinami kaip „vystymosi“, o ne kaip „protinės“ problemos. Valgymo sutrikimų atsiradimą labai įtakoja reklama, tačiau paţymima, kad ţiniasklaida ir rinkodara nėra vienintelės valgymo sutrikimus įtakojančios prieţastys. Valgymo sutrikimai yra sunki ir kompleksinė problema, kuri negali būti supaprastintai traktuojama kaip „anoreksija yra tik dėmesio reikalavimas“ ar „bulimija yra tik priklausomybė nuo maisto“. Valgymo sutrikimai atsiranda dėl įvairių fizinių, emocinių, socialinių ar šeimyninių problemų [12]. Valgymo sutrikimus ir save ţalojantį paauglių elgesį nagrinėjo D.Pupštytė ir kt.. Autoriai valgymo sutrikimus priskyrė prie savęs ţalojančio elgesio, kurį apibrėţė kaip bet kokius veiksmus, kuriais asmuo savo valia, tikslingai ir tiesiogiai suţeidţia save, nesiekdamas nutraukti savo gyvybės. Straipsnyje save ţalojantis elgesys skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis save ţalojantis elgesys – tai toks elgesys kaip odos įpjovimas, įdrėskimas, deginimas badymasis, plaukų rovimasis, kandţiojimasis. Netiesioginis – tai piktnaudţiavimas alkoholiu, narkotinėmis medţiagomis, badavimas ir panašiai [13]. Taigi, prie netiesioginio save ţalojančio elgesio yra priskiriami valgymo sutrikimai.
13
1 lentelė. Valgymo sutrikimų diagnostiniai kriterijai
Nervinė anoreksija Nervinė bulimija
Nespecifiniai valgymo sutrikimai Nuolatinis persivalgymas „Grieţtasis “ tipas „Išsivalantis“ tipas „Šalinantis“ tipas „Nešalinantis“ tipas Pacientą niekada neištinka persivalgy-mo priepuolių. Jei ištinka persivalgymo priepuolis, po jo pacientas naudojaįvairias manipuliacijas, kad „įsituštintų “pvz: sukelia dirbtinį vėmimą, darosi klizmas, geria laisvinamuosius preparatus. Naudoja įvairias manipuliacijas, kad „išsituštintų“ pvz: sukelia dirbtinį vėmimą, darosi klizmas, geria laisvinamuosius preparatus. Ištikus persivalgymo priepuoliui, nevemiama. Naudojamas kompensacini s elgesys, pvz: nebevalgoma, net badaujama ir labai intensyviai sportuojama. Šiai grupei priskiriami pacientai kurie neturi problemų dėl persivalgymo priepuolių, bet daţnai arba kas diena „valantys“ organizmą laisvinamaisiai s preparatais diuretikais, klizmomis, dietinėmis tabletėmis. Šiai grupei priskiriami pacientai, kurie nuolatos persivalgo, tačiau nenaudoja reguliarių manipuliacijų ir kompensacinio elgesio
D.Pupštytė ir kt.atkreipė dėmesį, kad asmenys, turintys valgymo sutrikimus, neretai būna patyrę didelių emocinių ir fizinių traumų. Turinčiųjų šiuos sutrikimus daţnai būna ţemas savęs vertinimas [13].
14 suvokimą, socialinį prisitaikymą, asmenybės ir emocinę plėtrą, įskaitant savigarbos sampratą bei tapatybės formavimąsi. Dėl ligos vėluoja arba regresuoja kai kurios arba visos organizmo sistemos [14].
B.Baks ir kt. teigimu, gali būti įvardijamos kliūtys, apsunkinančios paciento pasveikimą, tokios kaip kontrolės praradimo baimė, sutrikimo nepripaţinimas, baimė priaugti svorio, vienas iš svarbiausių išskiriamas perfekcionizmas. Autorės teigimu dėl šios ligos gali atsirasti daug kitų sveikatos problemų – depresija, nekokybiškas miegas, ţemas pulsas ir pan. [14].
W.Kaye ir kt. autoriai apibendrino nervinės anoreksijos poveikį smegenims, apibrėţė ryšį tarp nervinės anoreksijos ir asmenybės bruoţų, aptarė dviejų tipų elgseną susijusią su valgymu:
Ribojantis nervinės anoreksijos tipas – svorio netekimas vien tiktai dėl dietos, nepersivalgant ir be vidurius laisvinančių vaistų.
Besaikis valgymas arba išvalantis nervinės anoreksijos/nervinės bulimijos tipas – norint netekti svorio grieţtai ribojamas suvartojamo maisto kiekis, tačiau periodiškai persivalgant ir/ar naudojant vidurius laisvinančius vaistus, kaip ir nervinės bulimijos atveju [15].
O.Vasiliauskienė straipsnyje „Paauglių valgymo sutrikimai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija“ apibendrino valgymo sutrikimų epidemiologiją ir etiologiją, apibrėţė ligos diagnostikos kriterijus, poţymius, apibendrino rekomenduojamus laboratorinius tyrimus, išskyrė valgymo sutrikimais sergančių paauglių medicinines komplikacijas, apibrėţė valgymo sutrikimų gydymo specifiką [16].
Autorės teigimu, daţniausiai valgymo sutrikimai prasideda paauglystėje ir diagnozuojami iki 25 metų amţiaus. Valgymo sutrikimus lemia paveldimumas, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. O.Vasiliauskienė apibrėţia, kad sergant anoreksija, yra labai kontroliuojama mityba, būdingas didelis susirūpinimas savo svoriu, menstruacijų pradingimas, neigiamas poţiūris į savo kūną, maţesnis nei normalus kūno svoris. Sergant bulimija svoris būna daţniausiai normalus, daţni persivalgymo priemoliai, po kurių naudojamos kompensacinės manipuliacijos vėmimas, preparatų naudojimas (dietinės tabletės, laisvinamieji, diuretikai) [16].
Anot O.Vasiliauskienės, galima išskirti tokius pagrindinius sergančiojo anoreksija bruoţus: daţnos mintys apie maistą ir figūrą, depresija, ţemas savęs vertinimas, perfekcionizmas, sutrikęs poţiūris į savo kūną, stiprus charakteris, uţdarumas, nesusikaupimas. [16].
15
2. lentelė. Nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos diagnostikos skirtumai
Anoreksija Bulimija
Nevartoja laksantų ir diuretikų Vartoja laksantus, diuretikus ir pykinimą sukeliančius vaistus
Didelis svorio netekimas Maţesnis svorio netekimas, baimė nutukti
Jauni pacientai Vyresnio amţiaus pacientai
Daugiau intravertai Daugiau ekstravertai
Neigia alkio jausmą Prisipaţįsta jaučiantys alkį
Lytiškai neaktyvūs Seksualiai aktyvūs
Įkyrios baimės su paranojos poţymiais Isterijos protrūkiai
Amenorėja Nereguliarios mėnesinės
Galima mirtis dėl išsekimo arba saviţudybė Galima mirtis dėl hipokalemijos arba saviţudybė
Sudėtinga pastebėti ir diagnozuoti vaikų ir paauglių valgymo sutrikimus dėl to, kad:
vaikai tuo laikotarpiu bręsta lytiškai ir svoris daţniausiai skirtingiems vaikams auga skirtingai.
vaikai ir paaugliai, nesuvokia ir negali arba nemoka išreikšti tokių dalykų, kaip ţema savivertė, perdėtas rūpestis maistui, svorio priaugimo baimė ir kt.
gali pavėlinti pirmųjų mėnesinių atsiradimo laikotarpį [16].
1.3 Valgymo sutrikimus lemiantys veiksniai
16 sutrikimai pasireiškia ne tik dėl to, kad rūpinamasi svoriu ar figūra. Tai įrodo, kad minėtas sociokultūrinis spaudimas būti lieknam nepakankamai apibūdina valgymo sutrikimus [17]. Autoriaus teigimu, paprastai valgymo sutrikimai pradeda reikštis lytinio brendimo metu. Lytinis brendimas yra sudėtingas vystymosi etapas, kurio metu vyksta daugybė fizinių ir psichosocialinių pokyčių, apie kuriuos reikia kalbėti. Mergaitėms paauglystėje esminiai kūno pokyčiai vyksta ir svoris auga, tuo tarpu berniukų svorio padidėjimas aiškinamas jų raumenų didėjimu. U.Schmidt pastebi, kad nervine anoreksija ir nervine bulimija labiau linkusios sirgti jaunos merginos, o tam įtakos turi ne tik visuomenė, atitinkama socialinė ar kultūrinė aplinka ir jos primetami groţio suvokimo stereotipai, bet didelę įtaką turi ir šeima, artimų ţmonių kritika [17].
Autoriai aptaria nervine anoreksija sergančiųjų asmenybės bruoţus, kurie atsiranda vaikystėje: polinkis į nerimą, perdėta savikritika, abejonės dėl savo elgesio, nerimas dėl ateities, neuţtikrintumas. Tokie ţmonės turi didesnę riziką susirgti nervine anoreksija. Straipsnyje apibrėţta, kad kaip ir kiti valgymo sutrikimai, nervinė anoreksija paprastai pasireiškia paauglystėje, kuomet prasideda biologiniai, psichologiniai ir sociokultūriniai pokyčiai – reikalingas didelis lankstumas, kad būtų galima sėkmingai suvaldyti pereinamąjį laikotarpį į pilnametystę. Nervinė anoreksija prasideda grieţta dieta ir svorio praradimu paauglystės laikotarpiu, kas vystosi į nekontroliuojamą procesą. Psichologiškai pokyčiai paauglystėje gali sukelti perfekcionizmą, kenkimo ar ţalos vengimą, nepripaţinimą, nelankstumą tiems, kas turi rizikos susirgti nervine anoreksija ir tokiu būdu padidinti paţeidţiamumą – tokie asmenys gali turėti sunkumų mokantis, lanksčiai bendraujant, dirbant, t.y. iš esmės atlikti bet kokias uţduotis jiems yra sunkiau dėl esminės neurobiologijos. Autoriai taip pat analizuoja, kodėl nervine anoreksija daugiau linkusios sirgti merginos negu vaikinai ir apibrėţia, kad tai lemia su paauglystės laikotarpiu susiję biologiniai pokyčiai, kurie skirtingai reiškiasi vyrams ir moterims, t.y. skirtinga kūno sandara, medţiagų apykaitos, lytinio brendimo skirtumai, emocionalumas, taip pat įtakos gali turėti ir visuomenės daromas spaudimas [15].
A.Rome ir kt. nagrinėjo vaikų ir paauglių valgymo sutrikimus . Autoriai analizavo valgymo sutrikimų patogenezę ir etiologiją, ligos prevenciją, pirminės sveikatos prieţiūros valdymo metodus. Pasak autorių, sociokultūriniai ir aplinkos veiksniai, susiję su idealaus kūno garbinimu, turi didelės įtakos valgymo sutrikimų vystymuisi. Daugiausiai pranešimų apie nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos susirgimus galima rasti industrializuotose šalyse, kuriose gausu maisto ir kur moters lieknumas siejamas su patrauklumu. Straipsnyje išskiriami tokie rizikos faktoriai, galintys sąlygoti valgymo sutrikimus [18]:
valgymo sutrikimai ar nutukimas tarp šeimos narių;
17 asmeninės savybės (pvz. perdėtas reiklumas sau ir kitiems);
tėvų valgymo įpročiai ir svoris; fizinis ar seksualinis smurtas; ţema savigarba;
nepasitenkinimas savo kūno išvaizda;
besaikės dietos, daţnas maisto atsisakymas, perdėtas fizinis krūvis ar mankštos [18].
N.Lapkauskienė metodinėje medţiagoje apie „Psichikos sveikatos sutrikimus ir slaugos pagrindus“ apibendrino tokius valgymo sutrikimus kaip bulimija ir anoreksija, aptarė šių sutrikimų reiškimosi formas, išskyrė minėtas ligas lemiančius faktorius, apibrėţė šiomis ligomis sergančiųjų gydymo ir slaugos ypatumus [19].
N.Lapkauskienės teigimu, šiuos sutrikimus lemia daugybė faktorių – biologiniai, socialiniai, psichologiniai [19].
Medţiagoje detalizuojami nervinės anoreksijos ir nervinės bulimijos ligų ypatumai. Nervinė anoreksija daug daţniau pasireiškia 13-20 metų mergaitėms ir paauglėms kurios nori būti lieknesnės. Ją lydi depresija, vangumas, savęs nuvertinimas, stipriai sutrikęs kūno vaizdo suvokimas, kontroliuojama mityba, lytinio potraukio sumaţėjimas arba netekimas, liekninančių vaistų naudojimas[19]. Sergant nervinė bulimija. yra didelis noras daug, daţnai ir per trumpą laiką persivalgyti, bet būti lieknu. Po persivalgymo yra naudojamos kompensacinės priemonės. Būdingas labai didelis kaltės jausmas pavalgius, mityba valdo jų gyvenimą, daţna depresija, tačiau svoris būna normalus, sergantieji linkę labai slėpti savo ligą [19].
18 savo kūno nevertinimas, ţema savigarba, demoralizacija; taip pat ţiniasklaidos priemonės neigiamai veikia protinę ir psichinę sveikatą, potencialiai sukelia rizikingą elgesį ir valgymo sutrikimų simptomus [20].
Autorė taip pat apibrėţia ţiniasklaidos poveikį paauglių elgesiui. Moksliškai įrodyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp per televiziją rodomo smurto ir agresyvaus elgesio, kuris yra tiek socialiai pavojingas, tiek ţalojantis psichologiškai. Ţiniasklaidos priemonių poveikis susijęs ir su padidėjusia rizika susirgti valgymo sutrikimais. Kultūriniame kontekste išryškėja neigiamas ţiniasklaidos poveikis formuojant poţiūrį į savo kūną, jį nuvertinant, patiriant socialinį spaudimą būti lieknam, sukeliant nepasitenkinimą savo išvaizda, figūra ir taip įtakojant valgymo sutrikimus. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidė ryšį tarp netiesiogiai reklamomis skleidţiamų ţinučių ir kūno įvaizdţio pokyčių [20].
1.4 Mokinių poţiūris į savo kūną
R.Erentaitė, J.Malinauskienė analizavo „Moteriškumo ideologijos sąsajas su paauglių merginų depresiškumu, savęs vertinimu ir subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu“. Autorių teigimu, paauglių merginų nuolatinis siekis atitikti kai kuriuos visuomenėje įsitvirtinusios moteriškumo sampratos elementus yra susijęs su: aukštesniu depresiškumu, ţemesniu savęs vertinimu, didesniu polinkiu į valgymo sutrikimus ir seksualinius sunkumus, ţemesniu bendru pasitenkinimu gyvenimu – tam įtakos turi ir tai, kad jauniems ţmonėms yra daromas spaudimas įvairiais kontekstais. Šiuo metu paaugliai patiria spaudimą iš savo šeimos, draugų, bendraamţių, iš visos plačios visuomenės, ţiniasklaidos atitikti šiuolaikinę normatyvinę kūno sampratą [21].
Paauglystės laikotarpiu merginos patiria didţiausią spaudimą atitikti visuomenėje vyraujančius standartus, atitikti socialinį vyraujantį lyties vaidmenį. Paplitęs liekno kūno kultas, vyraujanti moteriškumo samprata, formuojanti merginų poţiūrį į save, į savo kūno suvokimą. Kūnas daţnai yra sudaiktintas, atskiriamas nuo asmenybės ir tampa svarbiausiu reprezentaciniu ţmogaus dalyku. Merginos daţnai labiau rūpinasi savo išvaizda, o ne savo vidumi. Nuolatos stebi savo išvaizdos pokyčius ir stengiasi sutapti su visuomenėje vyraujančiais graţaus liekno, tobulo, kūno standartais. Merginos turi ne tik atitikti visuomenėje vyraujančius išvaizdos standartus, bet ir moteriško elgesio standartus, tokius kaip būti malonioms, nereikšti neigiamų emocijų viešai ir jas slopinti, todėl savyje tenka slopinti jausmus, jų neparodant viešai.
19 blogesnė psichikos sveikata, didesnis nepasitenkinimas gyvenimo kokybe, ţemesnis savęs vertinimas [21].
J.Laukaitienė ir kt. Nagrinėjo kūno suvokimą pasitenkinimą gyvenimu ir mitybos įpročius. Šiandieninėje visuomenėje poţiūrį į kūną labiausiai formuoja groţio standartai ţiniasklaida, stereotipai, informacija, perteikiama per įvairias medijas. Ypač paauglystėje, jei neatitinki standartų, kyla didelių fizinių ir psichologinių sunkumų. Tais atvejais daţnai paaugliai bando trūkumus pašalinti dietomis, besaikiu sportavimu ir kitomis manipuliacijomis.
Autoriai atliktu tyrimu atskleidė, kad berniukai pagal savo kūno vaizdo vertinimą linkę save laikyti plonesniais nei yra iš tikrųjų, tuo tarpu mergaitės, būdamos normalaus kūno svorio pačios save linkę laikyti storomis [22].
M.Hogan, analizavo ryšį tarp paauglių suvokiamo kūno įvaizdţio, valgymo sutrikimų ir ţiniasklaidos. Paauglių savo kūno suvokimui didţiausią įtaką turi šeima, bendraamţiai ir ţiniasklaida. Autorių teigimu, paaugliai savo kūną linkę vertinti, atsiţvelgiant į artimoje aplinkoje aukštinamus ir ţiniasklaidos priemonėse pateikiamus stereotipus, savo kūno formas pradeda vertinti neadekvačiai, išvaizdai kelia realybės neatitinkančius lūkesčius ir reikalavimus – dėl to ne tik atsiranda valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija, tačiau svorio kontrolės priemonėmis nuo pat jaunų dienų pasitelkiami įvairūs papildai ar net rūkymas. Poţiūriui į savo kūną, kūno įvaizdţio formavimui ir valgymo sutrikimams didţiausią įtaką daro reklama, kurioje pateikiami liekni modeliai – tai daro didelę įtaką paauglių, ypač mergaičių, realybės neatitinkančiam savo kūno suvokimui, neigiamam esamos išvaizdos vertinimui, savęs menkinimui, nepilnavertiškumo jausmui: taip reklama netiesiogiai prisideda prie neigiamo poţiūrio į savo kūną formavimo ir su savo kūno nepasitenkinimu susijusių valgymo sutrikimų atsiradimo [23].
20 neatitinka realaus jų kūno masės indekso, siekdamos lieknumo daţnai praranda kontrolę, imasi sveikatai pavojingos svorio kontrolės elgsenos. Autoriai atskleidė, kad valgymo elgsenai ir poţiūriui į savo kūną įtakos turi paauglių emocinis valgymas, kuris didina nepasitenkinimą savo kūno išvaizda. Paauglių poţiūriui į savo kūną ir koks jis turėtų būti didelę įtaką daro jų socialinis ekonominis statusas, ţiniasklaidoje demonstruojamos pernelyg liesos ar raumeningos idealaus kūno formos ir tai pateikiama kaip norma, todėl pastebima tendencija, kad paaugliai vaikinai paprastai siekia būti raumeningesni, o merginos stengiasi būti kuo lieknesnės. Dėl tokio kūno sureikšminimo atsiranda įvairių neigiamų biologinių, psichologinių ir socialinių kultūrinių pasekmių, neadekvatus realybei kūno pokyčių siekis ir su tuo susijusios valgymo elgsenos problemos. Paauglių neigiamas poţiūris į savo kūną, blogi valgymo įpročiai, depresija ir somatiniai simptomai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, dėl kurių atsiranda valgymo sutrikimų [24].
Apibendrinant galime teigti, kad poţiūris į savo kūną tarp mokinių yra problematiškas. Tam reikšmės turi dabartinis laikotarpis, kuriame išvaizda ir ţiniasklaidos dėmesys graţiam kūnui yra labai išaukštintas. Visuomeninis spaudimas atitikti išvaizdos standartus paliečia dar besiformuojančių asmenų raidą.
1.5 Mokinių vidinė darna
K.Kirtiklytė, analizavo moksleivių vidinės darnos, psichosocialinės aplinkos ir psichologinės būsenos sąsajas. Vidinė darna formuojasi ţmoguje nuo vaikystės toliau paauglystės iki vėlyvos jaunystės laikotarpiais, vėliau ji išlieka panaši. Vidinė darna ţmoguje pasireiškia pozityviu paţiūriu į save, mus supančią aplinką, pasitikėjimu kitais ir savimi, vidiniu stabilumu [25]. Vidinėje darnoje autorės išskiria 3 esminius dalykus:
1. Aiškumo jausmas, suprantamumas. 2. Gebėjimas kontroliuoti situaciją. 3. Prasmingumo jausmas.
Paauglių gyvenime labai svarbų vaidmenį, formuojant jų vidinę darną, atlieka mokykla. Jei joje buvo priekabiaujama, tai vidinė darna bus ţemesnė, ir su įvairiomis psichologinėmis problemomis, kas taip pat veikia savęs vertinimą. O paaugliai, pasiţymintys stipriu vidinės darnos lygiu, yra linkę kovoti su iškilusiais gyvenimiškais sunkumais ir juos įveikti [25].
21 Autorių teigimu, ţmogaus vidinė darna yra plati sąvoka apimanti daug aspektų, kurie ją nulemia: fizniai aspektai (stipri fizinė sveikata), socialiniai (šeimos, draugų ir supančios aplinkos palaikymas), kognityviniai aspektai (elgesys, intelektas), finansiniai (turtingumas) ir socialniai aspektai (supanti visuomenė, kultūra) [26].
M.Pileckaitė tyrė sąsajas tarp „Jaunesniojo amţiaus moksleivių mokyklinio nerimastingumo ir jų vidinės darnos“. Autorės teigimu, pastaraisiais metais ne tik padidėjo jaunesniojo amţiaus mokinių nerimastingumas, tačiau pasikeitė pats nerimastingumo stiprumas, jis padidėjo, taip pat pastebėta, kad nerimas labiau būdingas mergaitėms nei berniukams [27]. M.Pileckaitė – Markovienė (2003) ištyrė, kad mokiniai kurių vidinės darnos lygis aukštesnis jie geriau save vertinair patiria maţiau nerimo ir streso mokydamiesi [27].
D.K.Lapsley, nagrinėjo paauglių nepaţeidţiamumo ypatumus. Autoriai pastebėjo, kad paauglystėje daţnas siekia įrodyti savo vidinį nepaţeidţiamumą, tačiau tai yra tik gynybinė reakcija į kritines situacijas. Straipsnyje išskirtas tiesioginis ryšys tarp rizikingo elgesio, „pavojingo nepaţeidţiamumo“ ir „psichologinio nepaţeidţiamumo“, t.y. paaugliai, kurie jaučiasi nepaţeidţiami, labiau linkę įsitraukti į pavojingą elgseną. Autorių analizuojami minėti trys vidinės darnos ir noro būti nepaţeidţiamais veiksniai parodė, kad minėti nepaţeidţiamumo aspektai daro skirtingą įtaką paauglių elgesiui ir vidinei darnai:
1. „Pavojingas nepaţeidţiamumas“ lemia alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymo propagavimą.
2. „Bendras nepaţeidţiamumas“ sukelia didelę nusikalstamo elgesio riziką. 3. „Tarpasmeninis nepaţeidţiamumas“ sąlygoja depresijos atsiradimą.
Anot D.K.Lapsley, stiprus paauglių nepaţeidţiamumo išreiškimas dar nereiškia geros jų psichinės sveikatos ar vidinės darnos – pernelyg didelis nepaţeidţiamumo jausmas lemia pavojingą ir neapgalvotą elgseną, signalizuoja apie depresijos poţymius [28].
22 ir humoro, kaip gynybos arba susidorojimo priemonės, studijoms. Daţnas paauglys mokykloje patiria patyčias, priekabiavimą, psichologinį terorą, o gelotofobija, t.y. intensyvus ir besikartojantis juokas (kuris gali būti išverstas kaip „įbauginamasis“), potencialiai nurodo tyčiojimosi patirtį. Patyčių aukos daţnai juokiasi iš baimės, norėdamos nuslėpti nerimą, bijodamos būti dar labiau išjuoktos, atstumtos, tačiau tai turi didelių neigiamų pasekmių paauglio vidinei būsenai, psichinei sveikatai, nepasitikėjimui savimi ir nepagarbai, savęs menkinimui, dėl ko palaipsniui atsiranda bendravimo, mokymosi (dėl patyčių vengimo ir nėjimo į pamokas) problemų. Autorių atliktas tyrimas atskleidė, kad gelotofobija – juokas, sukeltas baimės jausmo ir savigynos instinkto – būdingas ir tiems paaugliams, kurie tyčiojasi, ir jų patyčių aukoms. Tačiau tiems, kurie tyčiojasi iš savo aukų ir tuo mėgaujasi, nebūdingas kaltės jausmas ar bloga savijauta, šie paaugliai mano, kad patyčios yra gyvenimo dalis, o patyčių aukos pačios turi su tuo kovoti ir sugebėti duoti atkirtį [29].
23 2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo organizavimas ir imtis
Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą bei dviejų mokymo įstaigų vadovų sutikimus tyrimui vykdyti, buvo įgyvendintas kiekybinis momentinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti mokinių polinkį į valgymo sutrikimus bei su tuo susijusius veiksnius. Tyrimas buvo atliekamas 2015-2016 metais dviejose Kauno miesto gimnazijose. Tiriamieji – visi abiejose gimnazijose besimokantys 9 – 12 klasių mokiniai.
Tyrimo procedūra. Tiriamiesiems buvo pateikti klausimynai, pristatytas tyrimo tikslas, garantuotas anonimiškumas. Visi tiriamieji anketas pildė mokykloje pamokų ar klasių valandėlių metu mokytojams ir mokyklų vadovybei leidus.
Tyrimo imtį sudarė visi tyrimo dieną dalyvavę pamokose abiejų mokyklų mokiniai. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
1. Mokiniai, kurie dalyvavo apklausos dieną vykstančiose pamokose. 2. Sutikę dalyvauti ir pasirašę informuotą sutikimo formą.
Tiriamųjų išbraukimo kriterijai:
1. Neteisingai ar nepilnai uţpildyta anketa
2.2 Tiriamųjų kontingentas
Iš viso išdalinta 450 anketų, 421 anketos sugrįţo. Iš jų analizei tinkamos buvo 421 anketa, atsako daţnis pirmosios mokyklos buvo 76,72 proc., antrosios mokyklos 73,42 proc. (3 lentelė). Jauniausiam tiriamajam buvo 14 metų, vyriausiam 19 metų, amţiaus vidurkis 16,2 (SN±1,149).
3 lentelė. Besimokančių ir apklausoje dalyvavusių dviejų mokyklų mokinių skaičius.
Mokykla
Klasė
9 10 11 12
Mokosi Apklausta Mokosi Apklausta Mokosi Apklausta Mokosi Apklausta
1 77 77 78 44 61 51 59 39
24
4 lentelė. Respondentų skirstymas, atsižvelgiant į veiksnius susijusius su valgymo sutrikimų rizika
Tyrimo veiksniai Kriterijus N Proc.%
Lytis Merginos 219 52 Vaikinai 202 48 Amţius 14-16m. 256 60,8 17-19m. 165 39,2 Klasė 9 149 35,4 10 110 26,1 11 90 21,4 12 72 17,1 Šeima Pilna 346 82,2 Nepilna 75 17,8
Kalbėtis su tėvais Lengva 363 86,2
Sunku 58 13,8
Šeimos finansinė padėtis Turtingesnė 200 47,5
Vargingesnė 221 52,5 Draugų turėjimas Nė vieno 15 3,6 Vieną 63 15 Du ir daugiau 343 81,4 Bendravimas su draugais Niekada, retai 34 8,1
Karta per savaitę 129 30,6
Kas dieną 258 61,3
Tv. laidos, ţurnalai,
internetas-informacijos šaltinis apie patrauklumą
Sutinka 199 47,3
Nesutinka 222 52,7
Patiriamas spaudimas iš Tv., ţurnalų, interneto turėti tobulą kūną
Patyrė 193 45,8
Nepatyrė 228 54,2
Kūno masės indeksas
Per liesi 46 10,9
Normalus svoris 336 79,8
Antsvoris+nutukimas 39 9,3
Svorio kontrolė Taip 178 42,3
Ne 243 57,7
Baimė priaugti svorio Nebijo 277 65,8
Bijo 144 34,2
Informavimas mokykloje apie VS Taip 195 46,3
Ne 226 53,7
Sveikatos vertinimas
Gerai 261 62
Vidutiniškai 150 35,6
Blogai 10 2,4
Fizinis aktyvumas Aktyvūs Pasyvūs 83 19,7
25 2.3Tyrimo instrumentai
Tyrimui atlikti naudota anoniminė anketa (1 priedas). Anketoje pateikti uţdaro ir atviro tipo klausimai/teiginiai. Tyrimui atlikti naudoti klausimynai: ,,Socialinių aplinkos veiksnių klausimynas“, sudarytas tyrimo autorės, remiantis literatūros analize, standartizuotas „Valgymo sutrikimų rizikos klausimynas“ ( EAT – 26); „Vidinės darnos įvertinimo skalė“ trumpoji versija (SOC – 13); „Poţiūrio į savo išvaizdą klausimynas“ (MBSRQ-AS).
Socialinių aplinkos veiksnių klausimynas. Pirmoje anketos dalyje pateikti klausimai skirti įvertinti respondentų bendruosius demografinius duomenis. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti savo lytį, amţių, klasę, šeimos sudėtį, tėvų išsilavinimą, ir šeimos finansinę padėtį. Pagal amţių tiriamieji suskirstyti į 2 grupes: 14-16 m. jaunesni ir 17-19 m.vyresni. Mokiniai, gyvenantys su abiem tėvais buvo priskirti pilnai šeimai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų arba seneliais, globėjais buvo priskirti nepilnai šeimai. Respondentai, gyvenantys taip pat kaip dauguma ir vargingiau, buvo priskirti vargingesniems, ir gyvenantys turtingiau nei dauguma ir priklausantys turtingiausių luomui, buvo priskirti turtingesniems.
Antrojoje anketos dalyje pateikti klausimai, skirti įvertinti respondentų tarpasmeninius santykius su tėvais (globėjais) ir draugais. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, ar jiems lengva kalbėtis su tėvais/globėjais apie svarbius dalykus. Respondentai nurodę, kad kalbėtis labai lengva ir lengva, buvo priskirti prie respondentų, kuriems kalbėtis lengva ir nurodę, kad sunku ir labai sunku, buvo priskirti prie mokinių, kuriems sunku bendrauti šeimoje. Taip pat buvo klausiama, kiek respondentai yra patenkinti santykiais šeimoje Respondentai, įvertinę pasitenkinimą santykiais šeimoje 0-4 balų, buvo priskirti prie nepatenkintų, 5-7 balų prie vidutiniškai patenkintų ir 8-10 balų prie labai patenkintų santykiais šeimoje. Taip pat buvo prašoma nurodyti kiek artimų draugų respondentai turi ir kaip daţnai su jais susitinka ir bendrauja.
Trečioje anketos dalyje pateikti klausimai, skirti įvertinti respondentų patiriamą visuomeninį spaudimą atitikti išvaizdos lūkesčius. Respondentų buvo klausiama ar TV laidos, ţurnalai, internetiniai portalai yra svarbus informacijos šaltinis apie patrauklią išvaizdąir ar respondentai yra jautę spaudimą iš jų pusės turėti tobulą kūną. Respondentai nurodę, kad visiškai nesutinka ir nesutinka su teiginiais, buvo priskirti prie nesutinkančiųjų ir nurodę, kad sutinka ir visiškai sutinka su teiginiais, priskirti prie sutinkančiųjų.
26 nepatenkintų. ,,Ar bijote priaugti svorio?“. Respondentai nurodę, kad labai bijo ir bijo buvo priskirti prie bijančių ir nurodę, kad nebijo ir visiškai nebijo prie nebijančių priaugti svorio.
Svorio vertinimui nustatyti buvo sudarytas klausimas iš dviejų teiginių, kurie parodė kūno svorio suvokimą, jį lyginant su esamu svoriu ir ūgiu bei norimu turėti svoriu ir ūgiu.
KMI nustatymui buvo prašoma įrašyti savo esamą ūgį, svorį bei norimą turėti ūgį ir svorį. Respondentų KMI nustatytas pagal jų pačių pateiktus duomenis, t.y. jų pačių nurodytą ūgį ir svorį, kūno svorį (kg) dalijant iš ūgio (m), pakelto kvadratu. Vaikų ir paauglių liesumui, antsvoriui ir nutukimui vertinti buvo naudojamos Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) pasiūlytos KMI tarptautinės ribinės vertės (antsvoriui 2000 m.ir liesumui 2007 m.) [30, 31]. Šios vertės apibrėţia įvairaus laipsnio liesumą, antsvorį ir nutukimą 2-18 metų amţiaus vaikams ir paaugliams, atsiţvelgiant į jų amţių ir lytį.
Penktoje anketos dalyje pateikti klausimai, skirti įvertinti respondentų organizacinius aplinkos veiksnius. Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jų mokykloje buvo vykdyta prevencinė programa apie sveiką mitybą ir ar buvo mokykloje informuoti apie valgymo sutrikimus.
Subjektyvus sveikatos vertinimas buvo nustatomas pateikiant klausimą: ,,Kaip apibūdintum savo sveikatą“ su galimais atsakymo variantais ,,gera“ (1), „vidutiniška“ (2), „bloga“ (3).
Fizinis aktyvumas buvo nustatomas į anketą įtraukiant 3 klausimai apie respondentų fizinio aktyvumo lygį, kurių paskirtis – suskirstyti į 2 grupes: fiziškai aktyvius ir fiziškai pasyvius (5 lentelė). Tuo tikslu buvo nustatytas tiriamųjų fizinio aktyvumo daţnumas dienomis per savaitę, daţniausia fizinio aktyvumo trukmė per dieną ir fizinio aktyvumo intensyvumas. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (healtth–enhancing physical activity HERA) rekomendacijomis (2007), išskyrus fizinio aktyvumo trukmę (dėl respondentų, kurių fizinio aktyvumo apimtis būtų identiška PSO rekomendacijoms stokos), fiziškai aktyvių grupę sudarė tiriamieji, kurių fizinio aktyvumo minimali apimtis buvo - 5 dienos 40 min trukmės vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas per savaitę. Fiziškai pasyvių respondentų grupę sudarė respondentai, kurių fizinio aktyvumo apimtis neatitiko PSO (2007) sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų, t.y. buvo maţesnė nei 5 dienos ir maţiau nei 40 min. per dieną trukmės vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas per savaitę [32].
5 lentelė. Skirstymas pagal fizinio aktyvumo apimtį
Grupė Fizinio aktyvumo apimtis per savaitę
27 Mokinių valgymo sutrikimų rizikai nustatyti buvo naudojamas poţiūrio į valgymą klausimynas (angl. Eating Attitude Test – 26 ( EAT – 26)). Jį sudaro 26 teiginiai su galimais atsakymais nuo visada (3) , labai daţnai (2), daţnai (1), kartais (0), retai (0) ir niekada (0). Bendra klausimyno atsakymų suma gali kisti ribose nuo 0 iki 78 balų. Klausimų pavyzdţiai: ,,Nuolat galvoju, kad esu per stambi/us“, „Baiminiosi, kad galiu priaugti svorio“. Klausimyną sudaro trys subskalės: „Dietos laikymosi“ 13 teiginių (1, 6, 7, 10, 11, 12, 14, 16, 17, 22, 23, 24, 26 klausimai), kuri matuoja kiek respondentai yra susirūpinę savo lieknumu ir kiek vengia storinančio maisto, „Bulimijos ir susirūpinimo dėl maisto“ kurią sudaro 6 teiginiai (3, 4, 9, 18, 21 ,25 klausimai), subskalė matuoja maitinimosi elgesį, susijusi su persivalgymu ir maisto išsivalymu, „Valgymo kontrolės“ – septyni teiginiai (2, 5, 8, 13, 15, 19, 20 klausimai), subskalė matuoja savikontrolę ir suvoktą spaudimą priaugti svorio. Valgymo sutrikimų rizikos grupei priskiriami tiriamieji, kurie surenka 20 balų ar daugiau [33,34,35]. Yra tyrėjų kurie naudoja 10 balų ribą [36]. Šiame tyrime buvo naudojamos tokios vertės:< 10 balų valgymo sutrikimų rizikos nėra,nuo 10 iki 19 balų maţesnė valgymo sutrikimų rizika, ≥ 20 didelė valgymo sutrikimų rizika.
Mokinių vidinė darna buvo nustatoma naudojantis sutrumpintu A. Antonovskyklausimyno variantu (SOC – 13 ) [37]. Klausimyną sudaro 13 teiginių su galimais septyniais atsakymų variantais. Tiriamasis perskaitęs teiginį, turi pasirinkti jam tinkamiausią atsakymo variantą vieną iš septynių, kurie yra vidinės darnos skaitmeninė išraiška. Klausimyno atsakymų vertės gali kisti nuo 13 iki 91. Įvertinant vidinės darnos lygį didesnis skalės skaičiaus įvertis atitinka aukštesnį vidinės darnos lygį, išskyrus klausimus kurių numeriai 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, jų didesnis skalės skaičiaus įvertis atitinka ţemesnį vidinės darnos lygį, todėl šių klausimų atsakymai buvo perkoduoti. Susumavus visus 13 klausimų atsakymus, gauta suma atspindės vidinės darnos lygį. Kuo ši suma didesnė, tuo vidinė darna yra aukštesnė . Mokinių vidinės darnos vertinimui, balai buvo suskirstyti į tercilius. Mokiniai, kurių balų suma <52, priskirti silpnai vidinei darnai, jeigu balų suma buvo 52–59 priskyrėme vidutinei vidinei darnai ir mokiniai kurių balų suma buvo>59 priskyrėme aukštai vidinei darnai.
Požiūrio į savo išvaizdą klausimynas.Tam, kad galėtumėme naudoti poţiūrio į savo kūną klausimyną (MBSRQ), buvo gautas leidimas iš instrumento autoriaus T. F. Cash, instrumentą įsigijome per duomenų bazę www.body-images.com. Lietuvišką klausimyno versijos validacijabuvo atlikta Miškinytės ir Bagdono (2010) atliktame tyrime [38, 39].
28 patrauklumo ar nepatrauklumo pojūčius ir pasitenkinimą ar nepasitenkinimą savo išvaizda. Didesnis šios subskalės balų skaičiaus vidurkis rodo geresnį išvaizdos vertinimą. Rūpinimosi išvaizda subskalė sudaryta iš dvylikos teiginių, kurie padėjo išsiaiškinti, kiek dėmesio respondentai skiria savo fizinei išvaizdai. Didesnis balų skaičiaus vidurkis rodo didesnį rūpestį dėl fizinės išvaizdos. Rūpesčio dėl svoriosubskalė sudaryta iš keturių teiginių, kurie padėjo įvertinti susirūpinimą kūno mase, svorio kontrole, mityba ir jos kontrole. Didesnis balų skaičiaus vidurkis parodo didesnį susirūpinimą dėl galimo sustorėjimo, svorio kitimų stebėjimą, dietos laikymasi ir maitinimosi ribojimą. 22 teiginių skalė su atsakymais nuo visiškai nesutinku (1) iki visiškai sutinku (5). Tiriamieji galėjo pasirinkti kiek stipriai sutinka arba nesutinka su teiginiu. Didesnis balų kiekis atspindėjo geresnį išvaizdos vertinimą arba didesnį rūpestį dėl išvaizdos.
2.4 Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą IBM SPSS statistics for 20.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences).
Kokybiniai duomenys buvo aprašomi pateikiant procentines išraiškas, kiekybiniai – vidurkius ir standartinius nuokrypius. Vidurkiai lyginti taikant Stjudento t testą.
Kokybiniai poţymiai lyginti naudojant Chi kvadrato (χ²) kriterijų. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p <0,05.
Dviejų kiekybinių kintamųjų, atitinkančių normalųjį skirstinį, ryšiui nustatyti skaičiuotas Pearsono koreliacijos koeficientus. Dviejų kiekybinių kintamųjų, kurie neatitinka normaliojo skirstinio, ryšiui nustatyti buvo, skaičiuotas Spearmano koreliacijos koeficientus.
29 3.TYRIMO REZULTATAI
3.1 Mokinių valgymo sutrikimų rizikos vertinimas
Atliekant tyrimą buvo siekiama nustatyti 9-12 klasių mokinių valgymo sutrikimų riziką. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad 61,5 proc. mokinių neturėjo valgymo sutrikimų rizikos, tačiau svarbu pabrėţti, kad beveik ketvirtadaliui (28 proc.) nustatyta maţa ir dešimtadaliui (10,5 proc.) respondentų nustatyta didelė valgymo sutrikimų rizika.
Palyginus respondentų valgymo sutrikimų rizikos pasiskirstymą pagal lytį (1 pav.), buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Paaiškėjo jog mergaitės turėjo didesnę valgymo sutrikimų riziką negu berniukai: maţa (30,6 proc.) ir didelė (13,2 proc.) valgymo sutrikimų rizika statistiškai reikšmingai daţniau pasireiškė tarp mergaičių negu berniukų
(25,2 proc. ir 7,5 proc. atitinkamai).
1. pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir lytį (proc.)
(χ2=6,601, lls=2, p=0,037;* p<0,05, lyginant su berniukais (z testas su Bonferroni modifikacija) Palyginus valgymo sutrikimų rizikos pasiskirstymą pagal klases statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nenustatytas. Tačiau stebima tendencija, kad dvyliktoje ir dešimtoje klasėje, buvo daugiau maţą valgymo sutrikimų riziką turinčių mokinių nei kitose klasėse (2 pav.).
67,3 56,2 25,2 30,6* 7,5 13,2* 0 20 40 60 80 Berniukai Mergaitės
30 χ2=4,612, lls=6, p=0,594
2 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir klases (proc.)
Respondentų buvo prašoma nurodyti, kokia yra jų šeimos finansinė padėtis. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar šeimos finansinė padėtis turėjo reikšmės valgymo sutrikimų rizikai. Palyginus valgymo sutrikimų rizikos daţnį pagal šeimos finansinę padėtį, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (6 lentelė). Tačiau stebima tendencija, kad tarp turtingiau gyvenančių moksleivių buvo daugiau tokių kuriems valgymo sutrikimų rizika nenustatyta.
6 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir šeimos finansinę padėtį (proc.)
Šeimos finansinė padėtis
Valgymo sutrikimų rizika χ2 reikšmė,
lls; p lygmuo
Nėra Maţa Didelė
Gyvena vargingiau arba
taip kaip dauguma 57,9 30,3 11,8 χ2=2,618
lls=2 p=0,270 Gyvena turtingiau nei
dauguma 65,5 25,5 9,0
Respondentų buvo prašoma nurodyti, kiek jie yra patenkinti savitarpio santykiais šeimoje. Buvo siekiama išsiaiškinti ar pasitenkinimas savitarpio santykiais šeimoje turėjo reikšmės valgymo sutrikimų rizikai. Palyginus valgymo sutrikimų rizikos daţnį pagal pasitenkinimą santykiais šeimoje, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (7 lentelė). Tačiau nustatyta tendencija, kad labai patenkinti tarpusavio santykiais šeimoje pasiţymėjo maţesne valgymo sutrikimų rizika (62,8 proc.) lyginant su nepatenkintais santykiais šeimoje (40 proc.).
67,1 57,3 61,1 56,9 24,8 31,8 25,6 31,9 8,1 10,9 13,3 11,2 0 20 40 60 80
9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė
31
7 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir pasitenkinimą santykiais šeimoje (proc.)
Pasitenkinimas santykiais šeimoje
Valgymo sutrikimų rizika χ2
reikšmė, lls; p lygmuo
Nėra Maţa Didelė
Nepatenkinti 40,0 30,0 30,0 χ2=5,318, lls=4, p=0,256 Vidutiniškai patenkinti 55,8 32,6 11,6 Labai patenkinti 62,8 27,4 9,8
Palyginus valgymo sutrikimų rizikos daţnį pagal kalbėjimasis apie svarbius dalykus šeimoje, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. Tačiau stebima tendencija, kad respondentams kurie nurodė, jog yra sunku kalbėtis apie svarbius dalykus, turėjo didesnę valgymo sutrikimų riziką negu tiems, kuriems lengva (8 lentelė).
8 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir kalbėjimasis apie svarbius dalykus šeimoje (proc.)
Kalbėjimasis apie svarbius dalykus
šeimoje
Valgymo sutrikimų rizika χ2
reikšmė, lls; p lygmuo
Nėra Maţa Didelė
Lengva 63,2 27,3 9,5 χ2=4,956,
lls=2, p=0,084
Sunku 50,0 32,8 17,2
32 χ2=21,028, lls=2, p<0,001; p<0,05, lyginant su sutikusiais, jog jaučia spaudimą (z testas su
Bonferroni modifikacija)
3 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir jautusius spaudimą iš žiniasklaidos turėti tobulą kūną (proc.)
Palyginus valgymo sutrikimų rizikos daţnį pagal KMI, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. Tačiau stebima tendencija, kad respondentai, kurie turėjo antsvorį ir nutukimą daţniau turėjo didelę (20,5 proc.) valgymo sutrikimų riziką, lyginant su respondentais kurių KMI buvo normalus (9,2 proc.) arba per maţas (10,9 proc.) (4 pav). Tačiau į maţą valgymo sutrikimų rizikos grupę daţniau (32,6 proc.) pateko per maţą KMI turėję respondentai, lyginant su turinčiais normalų KMI (28 proc.) ir per didelį KMI (23,1 proc.).
χ2=5,395, lls=4, p=0,249
4 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir kūno masės indeksą (proc.) 50,3 71,1* 34,2 22,8* 15,5 6,1* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Sutinku Nesutinku
Nėra rizikos Maţa rizika Didelė rizika
56,5 62,8 56,4 32,6 28,0 23,1 10,9 9,2 20,5 0 10 20 30 40 50 60 70
Liesas Norma Ansvoris+Nutukimas
33 Palyginus respondentų valgymo sutrikimų rizikos daţnį pagal dietos laikymąsi, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Paaiškėjo, jog respondentai kurie laikėsi dietos, turėjo didesnę valgymo sutrikimų riziką, negu tie kurie jos nesilaikė (5 pav.). Respondentams, kurie laikėsi dietos, statistiškai reikšmingai daţniau pasireiškė maţa (36,5 proc.) ir didelė (16,3 proc.) valgymo sutrikimų rizika, lyginant su respondentais kurie dietos nesilaikė (21,8 proc. ir 6,2 proc. atitinkamai).
χ2=28,287, lls=2, p<0,001; *p<0,05, lyginant su respondentais kurie nesilaiko dietos (z testas su Bonferroni modifikacija)
5 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir dietos laikymąsi (proc.)
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti ar sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas turėjo reikšmės valgymo sutrikimų rizikai. Palyginus respondentų valgymo sutrikimų rizikos pasiskirstymą pagal fizinį aktyvumą, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. Šiek tiek daugiau (33,7 proc.) fiziškai aktyvių, nei fiziškai pasyvių (26,6 proc.) respondentų pateko į maţos rizikos valgymo sutrikimų grupę (6 pav.).
47,2 72,0 36,5* 21,8 16,3* 6,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Laikosi dietos Nesilaiko dietos
34 χ2=1,841, lls=2, p=0,398
6 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir fizinį aktyvumą (proc.)
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti, ar subjektyvus savo sveikatos vertinimas susijęs su valgymo sutrikimų rizika. Respondentai, kurie įvertino savo sveikatą, kaip blogą, daţniau pasiţymėjo valgymo sutrikimų rizika. 21 proc. respondentų, kurių sveikata buvo įvertinta, kaip bloga, turėjo didelę valgymo sutrikimų riziką, lyginant su vidutinišku (17,3 proc.) ir geru (6,2 proc.) subjektyvios sveikatos vertinimu (7 pav.). Respondentus, kurie savo sveikatą nurodė kaip gerą, į maţą valgymo sutrikimų rizikos grupę pateko beveik tris kartus rečiau lyginant su tais, kurie savo sveikatą nurodė kaip blogą (p<0,05).
χ2=26,244, lls=4, p<0,001; *p<0,05, lyginant su respondentais kurie savo sveikatą įvertino kaip blogą (z testas su Bonferroni modifikacija)
7 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir į subjektyvų sveikatos vertinimą (proc.) 55,4 63,0 33,7 26,6 10,9 10,4 0 10 20 30 40 50 60 70
Fiziškai aktyvūs Fiziškai pasyvūs
Nėra rizikos Maţa rizika Didelė rizika
69,3 50,7 19,0 24,5# 32,0 60,0* 6,2# 17,3 21,0* 0 20 40 60 80
Gera Vidutiniška Bloga
35 Siekėme išsiaiškinti, ar prevencinės programos apie sveiką mitybą vykdymas mokykloje susijęs su valgymo sutrikimų rizika. Palyginus valgymo sutrikimų rizikos pasiskirstymą pagal programos vykdymą statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (8 pav.).
χ2=1,949, lls=2, p=0,377
8 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir į prevencinės programos apie sveiką mitybą vykdymą mokykloje (proc.)
Siekėme išsiaiškinti, ar informuotumas mokykloje apie valgymo sutrikimus susijęs su valgymo sutrikimų rizika. Palyginus valgymo sutrikimų rizikos pasiskirstymą pagal informuotumą mokykloje apie valgymo sutrikimus statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (9 pav.).
χ2=28,531 lls=2, p=0,649
9 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į valgymo sutrikimų riziką ir informuotumą mokykloje apie valgymo sutrikimus (proc.)
64,8 58,4 25,1 30,8 10,1 10,8 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip Ne
Nėra rizikos Maţa rizika Didelė rizika
63,6 59,7 27,2 28,8 9,2 11,5 0 10 20 30 40 50 60 70 Taip Ne
36 Toliau buvo siekiama išsiaiškinti, kurie socialiniai aplinkos veiksniai labiausiai susiję su valgymo sutrikimų rizika. Tam buvo atlikta ţingsninė dvinarė logistinė regresinė analizė. Priklausomu kintamuoju modelyje pasirinkta valgymo sutrikimų rizika, kurią sudaro dvi kategorijos: nėra rizikos ir yra. Nepriklausomais modelio veiksniais pasirinkta: lytis, amţius, kalbėjimasis šeimoje apie svarbius dalykus, pasitenkinimas santykiais šeimoje, šeimos finansinė padėtis, draugų turėjimas, bendravimas su draugais, iš ţiniasklaidos patiriamas spaudimas, dietos laikymasis, pasitenkinimas išvaizda, baimė priaugti svorio, prevencinės programos vykdymas mokykloje apie valgymo sutrikimus, subjektyvus sveikatos vertinimas, fizinio aktyvumo lygis, KMI, šeimos tipas (pilna, nepilna šeima).
Buvo pasirinktas šalinamosios ţingsninės regresijos (angl. backward) modelis, kai pradedama nuo modelio su visais veiksniais, palaipsniui vis maţinant regresorių skaičių – pašalinant nereikšmingus. Įtraukus į modelį visus pasirinktus veiksnius, teisingai klasifikuojamų respondentų skaičius siekė 74,1 proc.
Ne visi nepriklausomi kintamieji buvo statistiškai reikšmingi, todėl dalis jų iš modelio buvo pašalinti. Galutiniame logistinės regresijos modelyje liko tik reikšmingi kintamieji (9 lentelė). Galutinio modelio bendrasis teisingai klasifikuotų imties respondentų procentas yra 74,3 proc. Nagerkelkės determinacijos koeficientas lygus R2=0,311, χ2=109,6 (p<0,001), todėl sudarytas modelis gerai tinka duomenims.
Analizuojant galimybių santykius nustatyta, kad amţiui padidėjus vieneriais metais galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę, padidėja statistiškai reikšmingai (p=0,018) 1,3 karto.
Analizuojant galimybių santykius stebima tendencija, kad moksleiviai iš turtingesnių šeimų rečiau turi valgymo sutrikimų riziką. Pagerėjus šeimos finansinei padėčiai (iš vargingesnės finansinės padėties perėjus į turtingesnę) galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę (p<0,1) sumaţėja vidutiniškai beveik 1,5 karto 0,685 (100/68,5=1,46).
Respondentai, kurie teigė, kad sutinka, jog patyrė iš ţiniasklaidos spaudimą turėti tobulą kūną, turėjo 1,6 karto didesnius šansus patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę, nei tie kurie nesutinka (p=0,001).
Respondentai kurie laikosi dietos turi 2,7 karto didesnę galimybę (p=0,001) patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę lyginant su tais kurie nesilaiko dietos.
Tie kurie bijojo priaugti svorio, vidutiniškai 2 kartus padidėja galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę (p=0,001)0,499 (100/49,9=2).
37 Iš fiziškai pasyvaus tapus fiziškai aktyviu, galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę statistiškai reikšmingai (p=0,001) padidėja 2,2 karto.
Vertinant KMI, paaiškėjo, kad didėjant KMI vidutiniškai 1,84 karto maţėja galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę(p=0,022)0,543.
Iš pilnos šeimos perėjus į ne pilną šeimą, galimybė patekti į valgymo sutrikimų rizikos grupę statistiškai reikšmingai (p=0,032) padidėja 1,9 karto.
9 lentelė Valgymo sutrikimų rizikos šansų santykiai, atsižvelgiant į su tuo susijusius veiksnius
Veiksniai
Dvinarė logistinė regresija
ŠS 95 % PI P
Amţius 1,274 1,043-1,557 0,018
Šeimos finansinė padėtis 0,685 0,456-1,031 0,070 Iš ţiniasklaidos
patiriamas spaudimas 1,590
1,215-2,080 0,001
Dietos laikymasis 2,658 1,637-4,317 0,000
Baimė priaugti svorio 0,499 0,375-0,665 0,000
Sveikatos vertinimas 2,140 1,396-3,282 0,000
Fizinio aktyvumo lygis 2,214 1,225-4,002 0,008
KMI 0,543 0,322-0,915 0,022
Šeimos tipas (pilna arba
nepilna ) 1,966
1,060-3,650 0.032
R2=0,311, χ2=109,6, p<0,001
38 3.2 Mokinių poţiūrio į savo išvaizdą vertinimas
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad 72,9 proc. respondentų tenkino jų esama išvaizda, tačiau nemaţa dalis (27,1 proc.) mokinių yra nepatenkinti savo išvaizda.
Palyginus respondentų pasitenkinimą savo išvaizda pagal lytį (10 pav.), buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Paaiškėjo jog merginos daţniau (32,9 proc.) buvo nepatenkintos savo kūnu nei vaikinai (18,8 proc.).
χ2=10,769, lls=1, p=0,001
10 pav. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į pasitenkinimą savo išvaizda ir lytį (proc.); p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni modifikacija)
Buvo siekiama išsiaiškinti, ar amţius turėjo reikšmės pasitenkinimui savo išvaizda. Palyginus jaunesnius ir vyresnius respondentus pagal pasitenkinimą savo išvaizda, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas, todėl galima teigti, kad amţius neturi reikšmės vertinant pasitenkinimą išvaizda (10 lentelė).
10 lentelė. Respondentų pasitenkinimo savo išvaizda skirstinys pagal amžių (proc.) Pasitenkinimas išvaizda Amţius χ2 reikšmė, lls; p lygmuo Jaunesni (14-16 m.) Vyresni (17-19 m.) Patenkinti 73,4 74,5 χ2=0,064, lls=1, p=0,801 Nepatenkinti 26,6 25,5
Vertinant mokinių poţiūrį į savo išvaizdą pagal MBSRQ klausimyną, pirmiausia buvo atliekama analizė pagal lytį. Buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp visų poţiūrio į savo išvaizdą skalių vidurkių lyginant su vaikinais ir merginomis (11 lentelė). Palyginus vaikinų ( x̅ =3,49) ir
81,2 67,1* 18,8 32,9* 0 20 40 60 80 100 Vaikinai Merginos
39 merginų ( x̅=3,25) išvaizdos vertinimo subskalės vidurkius, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p=0,001) skirtumas. Vaikinai jautėsi labiau patrauklūs ir patenkinti savo išvaizda nei merginos. Rūpinimosi savo išvaizda subskalės vidurkiai vaikinų (x̅=3,28) buvo maţesni nei merginų (x̅=3,49), buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p=0,001) skirtumas. Paaiškėjo, kad merginos skiria didesnį dėmesį ir susirūpinimą savo fizinei išvaizdai negu vaikinai.
Rūpesčio dėl savo svorio subskalėje palyginus balų vidurkius tarp vaikinų (x̅=1,89) ir merginų ( x̅ =2,44), buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p=0,001) skirtumas. Paaiškėjo, kad didesnį susirūpinimą savo svoriu patiria merginos nei vaikinai.
11 lentelė. Požiūrio į savo išvaizdą skalių vidutiniai balai, atsižvelgiant į lytį
Kintamieji Lytis N Vidurkis SN p
MBRSQ Vaikinas 202 218 3,16 3,30 0,46 0,36 0,001 Mergina Išvaizdos vertinimas Vaikinas 202 218 3,49 3,25 0,71 0,70 0,001 Mergina Rūpinimasis išvaizda Vaikinas 202 218 3,28 3,55 0,61 0,49 0,001 Mergina Rūpestis dėl svorio Vaikinas 202 218 1,89 2,44 0,84 1,02 0,001 Mergina
Toliau buvo vertinamas poţiūris į savo išvaizdą, atsiţvelgiant į šeimos tipą (12 lentelė). Išvaizdos vertinimo subskalėje statistiškai reikšmingai (p=0,041) skiriasi vidurkiai tarp respondentų gyvenančių pilnoje ir nepilnoje šeimoje. Paaiškėjo, kad nepilnoje šeimoje gyvenantys respondentai savo išvaizdą vertina blogiau lyginant su gyvenančias pilnoje šeimoje.
40
12 lentelė. Požiūrio į savo išvaizdą skalių vidutiniai balai, atsižvelgiant į šeimos tipą
Kintamieji Šeimos tipas N Vidurkis SN p
MBRSQ Šeima nepilna 75 345 3.28 3.23 0,43 0,41 0,343 Šeima pilna Išvaizdos vertinimas Šeima nepilna 75 345 3.21 3.40 0,70 0,72 0,041 Šeima pilna Rūpinimasis išvaizda Šeima nepilna 75 345 3.56 3.39 0,56 0,56 0,020 Šeima pilna Rūpestis dėl svorio Šeima nepilna 75 345 2.29 2.15 1.06 0,95 0,279 Šeima pilna
Palyginus respondentų poţiūrio į savo išvaizdą balų vidurkius pagal sunkumą kalbėtis šeimoje apie svarbius jiems dalykus paaiškėjo, kad respondentams, kuriems lengva kalbėtis šeimoje apie svarbius dalykus, statistiškai reikšmingai (p=0,003) geriau vertina savo išvaizdą, lyginant su tais, kuriems sunku (13 lentelė). Rūpinimasis savo fizine išvaizda ir susirūpinimas dėl svorio nėra susiję su pokalbiais šeimoje apie svarbius dalykus.
13 lentelė. Požiūrio į savo išvaizdą skalių vidutiniai balai, atsižvelgiant į pokalbius šeimoje (
Kintamieji Šeimoje kalbėtis apie svarbius dalykus N Vidurkis SN p MBRSQ lengva 362 58 3,25 3,15 0,41 0,42 0,110 sunku Išvaizdos vertinimas lengva 362 58 3,41 3,11 0,71 0,71 0,003 sunku Rūpinimasis išvaizda lengva 362 58 3,42 3,39 0,57 0,53 0,692 sunku Rūpestis dėl svorio lengva 362 58 2,16 2,30 0,96 1,04 0,311 sunku
Toliau vertinant poţiūrį į savo išvaizdą pagal pasitenkinimą santykiais šeimoje, buvo remtasi Spearmano koreliacijos koeficientu ir buvo nustatytas statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys (r=0,187, p=0,001) tarp išvaizdos vertinimo subskalės ir pasitenkinimo santykiais šeimoje. Kuo labiau respondentai buvo patenkinti savitarpio santykiais šeimoje, tuo geriau vertino savo išvaizdą.
