LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Vaiva Motiekaitytė
SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRUOSE BESILANKANČIŲ
MOTERŲ MANKŠTINIMOSI MOTYVACIJA, MITYBOS ĮPROČIAI IR
KŪNO SVORIS
Magistro diplominis darbas
Mokslinė vadovė Prof. dr. Janina Petkevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
SPORTO IR SVEIKATINGUMO CENTRUOSE BESILANKANČIŲ MOTERŲ MANKŠTINIMOSI MOTYVACIJA, MITYBOS ĮPROČIAI IR KŪNO SVORIS
Vaiva Motiekaitytė
Mokslinė vadovė: prof. dr. Janina Petkevičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, MEDICINOS AKADEMIJA, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas; 2012. p. 69.
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno sporto ir sveikatingumo centruose besilankančių moterų
mankštinimosi motyvaciją ir jos ryšius su sveikata, mitybos įpročiais bei kūno svoriu.
Uždaviniai: Įvertinti sporto ir sveikatingumo centruose besilankančių moterų subjektyvią
sveikatą; nustatyti besimankštinančių moterų mitybos įpročius ir antropometrinius rodiklius; įvertinti moterų mankštinimosi motyvaciją, nustatyti mankštinimosi motyvacijos sąsajas su subjektyvia sveikata, mitybos įpročiais ir kūno svoriu.
Tyrimo metodika. Tyrimui buvo atsitiktinai atrinkti devyni Kauno sporto ir sveikatingumo
centrai. Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos visos tam tikru laikotarpiu centruose besimankštinančios 18 m. ir vyresnės moterys. Išdalinta 200 anketų, grąžintos 176 anketos (88 proc.), iš jų 10 anketų buvo sugadintos. Apklausai buvo taikytas originalus klausimynas, kurį sudarė 46 klausimai. Mankštinimosi motyvacijos tyrimui buvo taikomas MPAM-R (Motives for Physical Activities Measure–Revised) klausimynas. Mityba vertinta dažnuminiu mitybos tyrimo metodu bei buvo įraukti klausimai apie tam tikrus mitybos įpročius. Taip pat buvo klausiama apie mankštinimosi ypatumus ir kitus gyvensenos įpročius (rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą). Pagal tiriamųjų nurodytą ūgį ir svorį suskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI).
Rezultatai. Dauguma besimankštinančių moterų (86,8 proc.) rūpinosi savo sveikata ir ją
vertino gerai (79 proc.), nors dalis turėjo tam tikrų negalavimų. Nervingumu, galvos skausmais skundėsi daugiau nei trečdalis moterų. Daugumos besimankštinančių moterų mitybos įpročiai buvo gana sveiki. Jos kasdien pusryčiavo (69,3 proc.), valgė prieš 2 ir daugiau valandų iki miego (90,4 proc.), kasdien valgė šviežias daržoves (66,4 proc.) ir rupaus malimo grūdinius produktus (54,4 proc.), gėrė liesą pieną (26,8 proc.). Daugiau nei pusė moterų atsakė, kad niekada nevartoja greito maisto ir nesveikų užkandžių, tačiau penktadalis
moterų kasdien valgė šokoladą ir saldainius. Dauguma moterų (87,8 proc.) teigė, kad joms svarbu sveikai maitintis. Jų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei teigusių priešingai. Didžioji besimankštinančių moterų dalis (78,4 proc.) turėjo normalų KMI, kas dešimtos moters KMI buvo per didelis, 11,1 proc. – per mažas. Visos per mažo svorio moterys ir 37 proc. normalaus svorio moterų neteisingai jį vertino. Didžiausia dalis moterų, patenkintų savo svoriu, buvo tarp per mažą KMI turinčių moterų. Tarp jų buvo daugiausia (61,1 proc.) labai dažnai pergyvenusių dėl priaugto svorio. Fizinis pajėgumas (6,8 balo) ir išvaizda (6,3 balo) buvo stipriausiai išreikšti motyvai, skatinantys moteris mankštintis sporto ar sveikatingumo centruose. Mažiausi balai buvo bendravimo skalės (5,0). Mankštinimosi motyvai buvo susiję su tiriamųjų amžiumi ir išsilavinimu. Moterų, gerai vertinančių savo sveikatą, malonumo siekimo ir fizinės kompetencijos motyvai (vidinė motyvacija) buvo stipriau išreikšti nei blogai ją vertinančių. Per mažo svorio moterų išvaizdos gerinimo balai buvo didesni nei normalaus ar per didelio svorio. Moterys, dažnai pergyvenusios dėl savo svorio, taip pat dažniau mankštinosi dėl išvaizdos gerinimo. Malonumo siekimo motyvas labiausiai buvo išreikštas tarp gerai vertinusių savo fizinį pajėgumą ir dažnai besimankštinančių moterų.
Išvados. Dauguma sporto ar sveikatingumo centruose besimankštinančių moterų yra geros
sveikatos, normalaus kūno svorio ir sveikai maitinasi. Išorinė mankštinimosi motyvacija būdinga moterims, pergyvenančioms dėl savo svorio, o vidinė mankštinimosi motyvacija labiau išreikšta gerai vertinusioms savo sveikatą ir fizinį pajėgumą bei dažnai besimankštinančioms moterims.
SUMMARY
Public health (Public health nutrition)
MOTIVATION FOR EXERCISING, NUTRITION HABITS AND BODY WEIGHT OF WOMEN VISITING SPORTS AND FITNESS CENTRES
Vaiva Motiekaitytė
Scientific supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Kaunas; 2012. p. 69.
Aim of the study: To evaluate the motivation for exercising of women visiting Kaunas sports
and fitness centres, and associations between motivation, health, nutrition habits and body weight.
Objectives: To evaluate the subjective health of women visiting sports and fitness centres; to determine nutrition habits and anthropometric indicators of exercising women; to assess women's motivation for exercise; to determine the links between motivation and subjective health, nutrition habits and body weight.
Material and methods. Nine Kaunas sports and fitness centres were randomly selected for
the study. All women of 18 years and older exercising in certain centres were invited to participate in the study. 200 questionnaires were distributed and 176 were returned (88 percent). The original questionnaire consisting of 46 questions was applied for the survey. MPAM-R (Motives for Physical Activities Measure–Revised) questionnaire was used for the analysis of motives for engaging in physical activity. The MPAM-R assesses five motives: appearance, social, competence, fitness, and interest/enjoyment. Nutrition was assessed by food frequency questionnaire and a number of questions about eating habits. The respondents were also asked about physical activity, smoking and alcohol consumption habits. Self-reported height and weight were used for calculation of body mass index (BMI).
Results. Most of the exercising women assessed their health as good (79 percent), although
some had certain complains. More than one-third of women complained about nervousness and headache. Nutrition habits of most women were quite healthy. They had daily breakfast (69.3 percent), ate 2 or more hours before sleep (90.4 percent), consumed fresh vegetables (66.4 percent) and whole grain products (54.4 percent) daily and drank skimmed milk (26.8 percent). More than half of women responded that they never consume fast food and unhealthy snacks, but one-fifth of women ate chocolate and sweets every day. Most women
(87.8 percent) stated that a healthy diet is important to them. They had healthier nutrition habits than those who stated on the contrary. The majority of exercising women (78.4 percent) had normal BMI; the prevalence of overweight was 10.5%, and the prevalence of underweight - 11.1%. All underweight women and 37 percent of normal weight women evaluated their weight incorrectly. The highest proportion of women who were satisfied with their weight was among underweight women. Fitness and appearance were the strongest motives for exercise in sports or fitness centres. The lowest score had the scale of social motive (5.0). The motives were related to the age and education of the respondents. The enjoyment and competence motives (instrinsic motivation) of women, assessing their health as good, were stronger than among those who rated their health poorly. The appearance motive scores were higher among underweight and overweight women. The enjoyment motive was most expressed among women who assessed their physical fitness well and were exercising often.
Conclusions. Majority women exercising in sports and fitness centres are in good health,
have normal body weight and healthy nutrition habits. The extrinsic motivation to exercise is more common in women who worried about their weight, and the intrinsic motivation to exercise is more expressed among women who evaluated their health and physical fitness well and exercised often.
PADĖKA
Noriu padėkoti magistrinio darbo vadovei Prof. dr. Janinai Petkevičienei už geranoriškumą, konsultacijas, kantrybę, paskatinimą, pagalbą, rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
SANTRUMPOS
CD – cukrinis diabetas.
DTL-CH - didelio tankio cholesterolis FA – fizinis aktyvumas.
KMI – kūno masės indeksas.
NL – neužkrečiamos ligos.
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija. ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos.
TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Fizinio aktyvumo nauda sveikatai ... 12
1.2 Mityba ir kūno svoris ... 16
1.3. Motyvacija užsiimti fizine veikla ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 23
2.2. Tyrimo anketa ... 24
2.3. Statistinis duomenų vertinimas ... 27
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
3.1. Sveikatos būklės vertinimas ... 29
3.2. Mitybos įpročiai ... 31
3.3. Besimankštinančių moterų kūno svoris ... 37
3.4. Fizinio aktyvumo ypatumai ... 44
3.5. Mankštinimosi motyvacija ir jos ryšiai su mitybos įpročiais ir kūno svoriu ... 48
IŠVADOS...60 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...61 LITERATŪRA ... 66 1 PRIEDAS ... 70 2 PRIEDAS ... 80 3 PRIEDAS ... 81
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) fizinį aktyvumą (FA) priskiria pagrindiniams lėtinių ligų rizikos veiksniams, tokiems kaip padidėjęs kraujo spaudimas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, antsvoris, nutukimas, rūkymas [1]. Fizinis aktyvumas sumažina gyventojų mirtingumą 25–35 proc. [2;3].
Mokslinių tyrimų duomenimis, reguliari fizinė veikla sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), insulto, hipertenzijos, diabeto, storosios žarnos ir krūties vėžio, depresijos, kaulų ir sąnarių ligų riziką [4;5]. FA pagerina sveikatą, tačiau fiziologinių pokyčių lygis ir poveikis sveikatai priklauso nuo fizinio aktyvumo intensyvumo ir trukmės. Naujausiais tyrimų duomenimis, net ir lengva fizinė veikla yra naudinga sveikatai, tačiau rekomenduojama, kad fizinis aktyvumas būtų bent vidutinio intensyvumo ir reguliarus [6]. PSO sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijose (2011 m.) nurodoma, kad suaugusių gyventojų vidutinio intensyvumo fizinė veiklos trukmė būtų bent 150 minučių per savaitę arba didelio intensyvumo fizinio aktyvumo trukmė bent 75 minutės per savaitę [7].
Didelės dalies Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 29,2 proc. vyrų ir 28,3 proc. moterų laisvalaikio metu mankštinosi bent 30 min. keturias ir daugiau dienų per savaitę [8].
Sporto klubų ir sveikatingumo centrų lankymas – vienas iš FA didinimo būdų. Sportuojantieji šiose sveikatingumo įstaigose nori stiprinti raumenis, sumažinti kūno svorį, palaikyti gražią kūno formą. Siekimas atitikti idealios išvaizdos lūkesčius gali būti susijęs ir su sveikatai žalinga kūno svorio kontrole, didesne valgymo sutrikimų rizika ir perdozuotu mankštinimusi. Asmenys, siekiantys mažinti kūno masę, yra dažniau linkę rinktis labai intensyvų FA nei tie, kurie tokio tikslo neturi [9].
Iki šiol yra surinkta per mažai duomenų apie tai, kas skatina Lietuvos moteris mankštintis sporto klubuose. Pagal apsisprendimo motyvacijos teoriją, fizinės veiklos motyvai yra skirstomi į vidinius ir išorinius [10]. Nustatyta, kad asmenys ilgiau tęsia tam tikrą veiklą, jei yra patenkinami pagrindiniai autonomijos, kompetencijos ir prisirišimo poreikiai. Jie paprastai yra tenkinami, jei fizinės veiklos motyvacijoje dominuoja vidiniai siekiai (sveikata, malonumas, fizinė kompetencija). Atvirkščiai, jei motyvacijoje vyrauja išoriniai motyvai (mankštinimasis dėl išvaizdos ar fizinio pajėgumo gerinimo), tikimybė tęsti veiklą ilgą laiką yra mažesnė. Be to, išorinė veiklos motyvacija sietina su prastesne subjektyvia sveikata [11].
Motyvacijos svarbos suvokimas yra pirmas žingsnis norint padidinti gyventojų fizinį aktyvumą ir užtikrinti jo tęstinumą, todėl svarbu atlikti kuo daugiau tyrimų, analizuojančių mankštinimosi motyvaciją ir jos ryšius su gyvensena bei sveikata [12].
Šiame darbe siekiama atsakyti į klausimą, kokie yra pagrindiniai Kauno moterų lankymosi sporto ir sveikatingumo centruose motyvai ir kaip jie siejasi su fizinio aktyvumo intensyvumu, mityba ir kūno svoriu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno sporto ir sveikatingumo centruose besilankančių moterų
mankštinimosi motyvaciją ir jos ryšius su sveikata, mitybos įpročiais bei kūno svoriu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti sporto ir sveikatingumo centruose besilankančių moterų subjektyvią sveikatą. 2. Nustatyti besimankštinančių moterų mitybos įpročius ir antropometrinius rodiklius. 3. Įvertinti moterų mankštinimosi motyvaciją.
4. Nustatyti mankštinimosi motyvacijos sąsajas su subjektyvia sveikata, mitybos įpročiais ir kūno svoriu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fizinio aktyvumo nauda sveikatai.Fizinis aktyvumas gali būti apibūdinamas kaip kūno judesiai, kurių rezultatas yra didesnis nei ramybės lygmens energijos sunaudojimas. Sveikatą stiprinantis FA - tai sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma [13].
Pagal PSO duomenis, nepakankamas FA užima ketvirtą vietą tarp pasaulio gyventojų mirtingumą lemiančių priežasčių (6 proc. mirčių pasaulyje). Jis daro didelį poveikį lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) paplitimui tarp pasaulio gyventojų. Su FA stoka siejama 21-25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio, 27 proc. cukrinio diabeto (CD) ir 30 proc. išeminės širdies ligos atvejų [4].
Šveicarijos bei Kanados mokslininkų atlikti tyrimai apie reguliarios fizinės veiklos naudą sveikatai nustatė, kad užsiimant reguliaria fizine veikla, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), insulto, hipertenzijos, diabeto, storosios žarnos ir krūties vėžio, depresijos, kaulų ir sąnarių ligų rizika [14]. Manoma, kad aerobiniai pratimai sumažina ŠKL pavojų, didindami didelio tankio cholesterolio (DTL-CH) kraujyje lygį [15].
Kinijoje 1994-2004 m. atlikto moterų FA ir mirtingumo ryšio tyrimo duomenimis, reguliariai atliekančios pratimus moterys turėjo 20-50 proc. mažesnę riziką ankstyvam mirtingumui, lyginant su mažiau aktyviomis moterimis. Šie duomenys patvirtino, kad reguliarūs fiziniai pratimai, aktyvus gyvenimo būdas ar jų deriniai turi didelės naudos sveikatai. Taigi, nepriklausomai nuo amžiaus moterys turėtų būti padrąsinamos ir skatinamos atlikti fizinius pratimus bet kokiomis priemonėmis [16].
Antsvoris, kai kūno masės indeksas (KMI) = 25-30 kg/m2 ir nutukimas, kai KMI > 30 kg/m2, tapo masiniu reiškiniu, kurio paplitimas didėja visame pasaulyje [17], o FA stoka yra vienas iš antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnių. Fiziniai pratimai, trunkantys 30-60 minučių, nuo 3 iki 7 kartų per savaitę, sumažina kūno masę 2-3 proc. nepriklausomai nuo dietos, taip pat FA reguliuoja riebalų pasiskirstymą organizme ir apsaugo nuo visceralinio arba pilvinio nutukimo, kuris yra vienas iš metabolinio sindromo komponentų [18, 19].
Taigi FA yra kūno svorį reguliuojantis veiksnys, kuris padeda mažinti riebalų kaupimąsi žmogaus kūne. Pagal Hurt R. ir kt. fiziškai aktyvūs asmenys dažniau turi mažesnį kūno svorį, lyginant su neaktyviais asmenimis, o aktyviems žmonėms retesnė visceralinio nutukimo rizika, kuri siejama su daugeliu kitų lėtinių ligų [20]. Stasiulio A. ir kt. 2010 metų tyrimas parodė, kad aerobinis krūvis, dviračio mynimas tris kartus per savaitę po 60 min.
aštuonias savaites, reikšmingai sumažino tiriamų 18-24 metų studenčių kūno masę (1,5 proc.), KMI (6,2 proc.) ir kūno riebalų masę (6 proc.). Aerobinė veikla reikšmingai padidino tiriamųjų DTL-CH kiekį kraujyje, nepaveikdamas bendro ir mažo tankio cholesterolio koncentracijos kraujyje [21].
Padidinus FA, būtų galima išvengti arba sumažinti II tipo CD paplitimą. Sergantieji II tipo CD dažniausiai turi antsvorį arba yra nutukę. Padidinus FA, mažėja kūno svoris, gerėja gliukozės apykaita, mažėja insulino ir kitų vaistų poreikis [22]. Jėgos lavinimo treniruotės turi įtakos ne tik insulinui, bet kai kuriais atvejais pagerina gliukozės pasisavinimą ir padeda sureguliuoti glikemiją, o tai daro teigiamą poveikį kūno svoriui, kūno sudėjimui ir medžiagų apykaitai [23].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliariai atliekami aerobiniai pratimai padidina žmogaus organizmo fizinį pajėgumą [24], o lavinti aerobinį pajėgumą sveikatos požiūriu yra naudingiausia, nes tai lemia kompleksinius ilgalaikius fiziologinius širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, raumenų sistemos atsakus [25, 26]. Fizinis pajėgumas yra vienas iš svarbiausių sveikatos rodiklių prognozuojant sergamumą įvairiomis ligomis, o ypatingai prognozuojant lėtinių ligų ir pastarųjų sukelto mirtingumo rizikos laipsnį [27].Per pastaruosius 50 metų buvo nustatytas reguliarių ištvermės pratybų profilaktinis poveikis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams (hipertenzijai, hiperlipidemijai, nutukimui ir kt.) [28, 29]. Nustatyta, kad besitreniruojantys asmenys pasižymi geresniu lipoproteinų profiliu negu nesitreniruojantys [15].
Aerobinė veikla gali būti taikoma kaip profilaktinė priemonė ŠKL rizikai mažinti, kas aktualu didėjant kraujotakos sutrikimais besiskundžiančių žmonių skaičiui visame pasaulyje. Fizinė veikla, net ir ne tokia aktyvi, pavyzdžiui mankšta, ne tik padeda žmonėms atgauti prarastas judėjimo funkcijas po galvos smegenų insulto, o taip pat manoma, kad gali padėti užkirsti kelią insulto pasikartojimui [30].
FA yra svarbus veiksnys osteoporozės rizikos mažinimui, gydymui bei atsistatymui ir išlikimui aktyviems po ligos. Fizinė veikla padeda išlaikyti kaulų masę, sustiprina raumenis, lavina koordinaciją, todėl padeda išvengti osteoporotinių kaulų lūžių [31]. 2011 metais JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro surinkti duomenys parodė akivaizdžią raumenų stiprinimo naudą kaulų lūžių rizikos mažinimui tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tyrimų duomenys apie tai, kad FA apsaugo moteris nuo spartaus kaulų masės mažėjimo pomenopauziniu laikotarpiu yra prieštaringi, tačiau įrodyta, kad fizinė veikla stiprina
raumenis ir padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl apsaugo vyresnius žmones nuo galimų kaulų lūžių [32].
Irwin ML ir kt. tyrimų duomenimis, fiziniai pratimai mažina daugelio vėžio rūšių atsiradimą, todėl buvo patvirtinta prielaida, kad fiziniai pratimai gali būti taikomi kaip prevencinė priemonė nuo krūties ir storosios žarnos vėžio [33]. Sukaupta nemažai epidemiologinių tyrimų duomenų, kad FA turi įtakos krūties ir storosios žarnos vėžio rizikos sumažinimui [34]. Merlin F, Lin OS ir kt. duomenimis, apie 13–22 proc. storosios žarnos vėžio atvejų gali buti susiję su fizinio aktyvumo stoka [35]. FA mažina storosios žarnos vėžį, skatindamas greitesnį maisto judėjimą žarnyne, apsaugojamos žarnyno sienelės nuo maiste esančių kancerogenų poveikio. Be to, fizinė veikla mažina hormono estradiolio ir insulino koncentraciją kraujyje, taip stabdydama krūties vėžio vystymąsi [36]. Taigi konstatuotina, kad pastarųjų kelių dešimtmečių tyrimų duomenimis, mankštinimasis yra gyvybiškai svarbus vėžio prevencijai ir kontrolei.
Pagal Bieliauskaitę I. ir Perminą A. reguliariai atliekami fiziniai pratimai turi įtakos lengvos bei vidutinės depresijos būklės simptomų mažinimui [37].Dėl reguliariai atliekamų pratimų pakyla kūno temperatūra, dėl gauto deguonies padidėja seretonino lygis smegenyse, pagerėja fizinis pajėgumas, o tai sąlygoja nuotaikos pagerėjimą [38]. Nemaža dalis eksperimentinių tyrimų, kuriuose dažniausiai naudoti aerobinės krypties fiziniai pratimai, rodo, kad fiziniai pratimai dėl didesnio deguonies patekimo į smegenis aktyvina savijautą veikiančius hormonus ir todėl pakelia nuotaiką bei suteikia energijos [39]. Brown M. su bendraautoriais nustatė moterų reguliarių pratimų svarbą efektyviam depresijos simptomų šalinimui. Moterys, kurios užsiėmė aktyvia sportine veikla bent 60 min. per savaitę, turėjo mažiau depresijos simptomų, negu tos, kurių sportinė veikla buvo mažesnė nei 1 val. per savaitę [40].
Pagal Šapokienę L. ir kt. mankšta padeda palengvinti stresą dėl sumažėjusios įtampos raumenyse, dėl raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaitos; fiziniai pratimai, suaktyvinę medžiagų apykaitą, sudegina perteklinius hormonus, cukrų bei riebiąsias rūgštis; o emocinis bei fizinis atsipalaidavimas išlieka po treniruotės apie kelias valandas; judėjimo metu suaktyvinama endorfinų gamyba, neuroinhibitorių, kurie slopina stresines reakcijas, žmogus išmoksta atsipalaiduoti ir lengviau prisitaiko prie stresinių situacijų gyvenime; kartu su didėjančiu atsparumu fiziniam krūviui, didėja atsparumas ir aplinkos poveikiui [41]. Deslandes A. su bendraautoriais taip pat nustatė, kad vidutinio intensyvumo mankšta
ypatingai skatina smegenų kraujotakos pokyčius bei užtikrina sėkmingą smegenų funkcionavimą [42].
Vadovaujantis PSO surinktais duomenimis, reguliari fizinė veikla gerina moterų sveikatą, veikia kaip prevencinė priemonė prieš daugelį ligų. Pagal 2011 m. PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas 18-64 metų suaugusiems, siekiantiems stiprinti sveikatą, rekomenduojamas aktyvus laisvalaikis, ėjimas ar važiavimas dviračiu, fizinė veikla darbe ar namų ruošos metu, žaidimai, sportas ir kt.
Rekomenduojama:
Bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos per savaitę ar bent 75 min. didelio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę ar įvairios vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos kombinacijos.
Aerobinės fizinės veiklos trukmė turėtų būti ne mažesnė kaip 10 min.
Siekdami gauti papildomos naudos sveikatai, suaugusieji turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 300 min. per savaitę ar didelio intensyvumo fizinės veiklos trukmę iki 150 min. per savaitę.
Bent 2 dienas per savaitę turėtų būti atliekami pratimai, skirti raumenims treniruoti [7].
Amerikos sporto medicinos kolegija ir Amerikos širdies asociacija 2007 m. pateikė sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas, kurios yra panašios į PSO rekomendacijas. Sveikatos palaikymui siūloma vidutinio intensyvumo fizinė veikla mažiausiai 30 min. penkias dienas per savaitę arba didelio intensyvumo fizinė veikla bent 20 min. 3 dienas per savaitę. Taip pat rekomenduojami raumenų jėgą ir ištvermę stiprinantys pratimai, kurie turėtų būti atliekami bent 2 dienas per savaitę. Patariama atlikti nuo 8 iki 10 pratimų pagrindinėms raumenų grupėms stiprinti. Atliekant didesnį nei rekomenduojama aerobinės ar raumenis stiprinančios veiklos fizinį krūvį, gaunama papildoma nauda sveikatai, geresnis fizinis parengtumas [43].
Taigi iš pateiktų rekomendacijų matome, kad reguliarus FA, įtraukiant aerobinę veiklą, raumenų stiprinimo pratimus, yra svarbus sveikam žmonių senėjimui. Atsižvelgiant į visą eilę gausių įrodymų, fizinė veikla turėtų būti vienas iš svarbesnių prioritetų ligų prevencijai ir gydymui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad FA vaidina svarbų vaidmenį sveikatos palaikymui ir ligų profilaktikai. Jis veikia visas organizmo sistemas, pagerina psichinę būseną bei gyvenimo kokybę.
FA įtaka sveikatai priklauso nuo atliekamo krūvio intensyvumo, trukmės, dažnumo bei fizinės veiklos rūšies. Taigi FA didinimas yra vienas iš pagrindinių visuomenės sveikatos uždavinių, kuris turėtų būti efektyviai sprendžiamas, siekiant sumažinti su FA stoka susijusių ligų paplitimą, pailginti žmonių gyvenimo trukmę ir kokybę bei sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ligų gydymui.
1.2. Mityba ir kūno svoris
Spartūs pokyčiai pasaulio ekonomikoje, atsiradę per pastaruosius tris dešimtmečius, buvo lydimi svarbių pokyčių mitybos ir sveikatos srityse [44]. Kai kurie iš šių pokyčių buvo teigiami, būtent nepakankamos mitybos ir su ja susijusių ligų paplitimo sumažėjimas. Kiti pokyčiai, sąlygoję padidėjusį perdirbtų maisto produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimą bei daržovių ir vaisių vartojimo sumažėjimą, buvo susiję su išaugusiu lėtinių ligų paplitimu.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų mityba taip pat keitėsi dėl pokyčių ekonomikoje, žemės ūkio vystymosi, padidėjusios maisto produktų gamybos, pasikeitusių kainų, maisto produktų paskirstymo bei rinkodaros. Padidėjo augalinių riebalų, liesų pieno produktų, daržovių ir vaisių pasiūla. Globalizacijos procesai kartu su teigiamais pokyčiais atnešė ir neigiamų – didėjo greito maisto, saldžių vaisvandenių, saldumynų vartojimas, kurį skatina agresyvi reklama [45].
Nesveika mityba ypač skatina antsvorio ir nutukimo atsiradimą. Suaugusiųjų kūno masė vertinama pagal KMI - svoris (kg)/ūgis2
(m). PSO nustatytas kūno svorio vertinimas pagal KMI: < 18,5 - sumažėjusi kūno masė, 18,5-24,9 - normali kūno masė, 25,0-29,9 – viršsvoris, 30,0-34,9 – I laipsnio nutukimas, 35,0-39,9 – II laipsnio nutukimas, > 40,0 – III laipsnio nutukimas. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė įvairių ligų rizika [46].
Remiantis moksliniais įrodymais, fizinė veikla gali būti svarbus kūno svorio reguliavimo komponentas, ne tik padedantis sumažinti kūno svorį, bet ir reguliuojantis riebalų pasiskirstymą organizme, mažinantis pilvinį nutukimą. Svarbu pabrėžti, kad FA turėtų būti derinamas kartu su taisyklingų mitybos įpročių ugdymu, kadangi kūno svorio reguliavimas tik fizinės veiklos pagalba yra paprastai ne didesnis, kaip 3 proc. pradinio kūno svorio. Taigi, norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, FA ir mitybos intervencijos turėtų būti taikomos kartu [47].
Tyrimų duomenimis, maistinių skaidulų turintis maistas, pvz. sveiki grūdiniai produktai, daržovės ir vaisiai, padeda palaikyti ar sumažinti svorį [48, 49].
Vaisiuose ir daržovėse yra daug vandens, maistinių skaidulų ir mažai riebalų, todėl gaunamas energijos kiekis yra mažesnis nei vartojant analogišką kitų maisto produktų kiekį [50]. Maistinės skaidulos prisideda prie svorio reguliavimo, kadangi sumažina alkio jausmą bei lėtina gliukozės absorbciją [51]. Kristensen M. su bendraautoriais atliktų tyrimų duomenimis, sėmenimis praturtinta ruginė duona (6g/100g) žymiai sumažina šį maisto produktą vartojančių žmonių riebalų pasisavinimą [52].
Stebėjimo ir eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad su maistu gaunamas per didelis energijos kiekis yra pagrindinė kūno svorio didėjimo priežastis [53]. Perteklinis energijos kiekis yra susijęs su padidintu riebalų ir sumažintu skaidulų kiekiu maiste [54], mažu vaisių ir daržovių suvartojimu, per dideliu gaiviųjų gėrimų, tokių kaip limonadas ir kt., vartojimu ir nereguliaria mityba [55]. Šie veiksniai didina apetitą ir maisto suvartojimą ir yra susiję su padidėjusiu svoriu ar nutukimu [56].
Didelį kiekį fruktozės turinčio kukurūzų sirupo vartojimas taip pat buvo vertinamas kaip galimas nepriklausomas nutukimo rizikos veiksnys. Išskiriami trys fruktozės šaltiniai: sacharozė, kukurūzų sirupas ir vaisiai [57].Fruktozės kiekis, esantis vaisiuose, yra minimalus, palyginus su jos kiekiu, esančiu gaivinamuosiuose gėrimuose. Kukurūzų sirupas, esantis gaiviuosiuose gėrimuose, turi didžiausią fruktozės koncentraciją ir neturi jokių kitų maistinių medžiagų. Per didelis fruktozės vartojimas susijęs su centriniu nutukimu, podagra ir hiperlipidemija [58, 59]. Tyrimo duomenimis, šešias savaites trukusio padidinto fruktozės kiekio vartojimas padidino 32 proc. trigliceridų kiekį kraujo serume [60, 61].
Taigi dažnas riebalų, druskos, cukraus bei saldintų gėrimų vartojimas yra susijęs su svorio padidėjimu, o sveika, maistinga, subalansuota mityba susijusi su sumažėjusia nutukimo rizika [62]. Be to, maisto, turinčio daug skaidulų, tokio kaip avižos, sausi pusryčiai, vartojimas pusryčiams, gali apsaugoti nuo per didelio energijos ir riebalų suvartojimo pietums ar vakarienei. Vartojant pusryčiams produktus, turinčius mažą glikemijos indeksą, geriau pasisotinama kitų valgymų metu [63].
Ledikwe J. H. ir kt. mokslininkų atliktas 66-87 metų vyrų ir moterų mitybos įpročių ir kūno svorio tyrimas parodė, kad asmenys, daugiau vartojantys saldžios duonos, desertų, perdirbtos mėsos produktų, kiaušinių ir riebalų, buvo dvigubai dažniau nutukę, nei dažniau vartojantys mažai perdirbtų grūdų produktus, įvairias daržoves, o ypatingai žalias bei
geltonas, citrusinius, melionus, uogas, vaisių sultys, kitus vaisius, pieną, paukštieną, žuvį ir pupeles [64].
Svarbu išskirti ir greito maisto vartojimą, kuris yra susijęs su prastesnės kokybės mityba, didesniu nesveiko maisto pasirinkimu, didelėmis maisto porcijomis, padidintu energijos suvartojimu, kurie yra susiję su galimu padidėjusiu riebalų kiekiu ir kūno svoriu [65; 66]. Be to, ne namuose paruoštas maistas, greitas maistas yra dažniau keptas, taigi prisotintas riebalų ir dažniau sočiųjų, iš kurių nemaža dalis trans-riebalai, kurie padidina kraujotakos sistemos ligų riziką [67].
Graikijoje atlikto Vyronos tyrimo duomenimis, kasdieninis dažnas valgymų skaičius buvo susijęs su antsvoriu ar nutukimu tarp vyrų, bet ne tarp moterų, kadangi vyrams padidinto valgymo dažnis paprastai susijęs su padidėjusiu fizinio aktyvumo lygiu [68], tačiau kiti atlikti tyrimai nepatvirtino ryšio tarp valgymų skaičiaus ir kūno svorio [69]. Vėlesnių tyrimų metu nustatyta, kad per didelį KMI turinčių asmenų buvo reikšmingai daugiau tarp tų, kurie užkandžiavo tarp pagrindinių valgymų, lyginant su neužkandžiaujančias [70].
Problema yra ta, kad sveika, subalansuota mityba kainuoja daugiau, o tai užkerta kelią sveikiau maitintis, gauti geros kokybės maistą žemesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Pastarųjų mityba yra paprastai kaloringesnė, mažiau praturtinta vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Žemesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau vartoja mėsą, rečiau daržoves ir vaisius, rečiau pusryčiauja, lyginant su dideles pajamas gaunančiais žmonėmis [71].
Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Sveikatos departamento gaires, įvairios dietos, taikomos be FA, nepadeda išvengti ilgalaikio svorio padidėjimo, todėl norint ilgesniam laikui sumažinti svorį, patariama dietą derinti su reguliaria fizine veikla [72]. Mityba kartu su FA svarbūs tinkamam energijos balansui organizme palaikyti, kas labai svarbu kontroliuojant kūno svorį.
Alkoholis, kurio kaloringumas 7 kcal/g, papildo mitybos racioną žmogaus organizmui nereikalinga energija [73]. Kim S.Y. ir kt. duomenimis, gausiai vartojantys alkoholinius gėrimus suvartojo daugiau energijos nei juos vartojantys saikingai [74]. Lu Wang ir kt. tyrimo duomenimis, gausesnis alkoholio vartojimas, rūkymas, didesnis fizinis aktyvumas buvo susijęs su mažesniu moterų KMI ir mažiau sveika mityba [75]. Suadicani P. ir bendraautorių tyrimas nustatė, kad nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp metusių rūkyti, vartojančių daugiau arbatos, nevartojančių ženšenio, turėjusių mažesnį bendrą fizinį aktyvumą ar gaunančių didelį energijos kiekį iš alkoholio [76].
Keel P. ir kt. mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, asmenys, besimankštinantys sveikatingumo centruose, dažniau kenčia nuo valgymo sutrikimų, žalojančių fizinę ir psichinę sveikatą [77]. Labiausiai paplitę valgymo sutrikimai yra bulimija ir anoreksija. Tai psichinės ligos, kurios yra susijusios su nesveika mityba ir kūno svorio mažėjimu. Žmonės, sergantys anoreksija, ekstremaliai bijo priaugti svorio ir tai juos verčia palaikyti svorį mažesnį, nei turėtų būti [78]. Anoreksija diagnozuojama, kai KMI yra mažesnis arba lygus 17,5 kg/m², o asmuo ir toliau siekia mažinti kūno masę. Susirgus netenkama net 25-50 proc. pradinio svorio. Nervinei bulimijai būdingi persivalgymo ciklai, po kurių ima persekioti kaltės jausmas, bandoma „atitaisyti“ padėtį, maistą išvemiant, geriant laisvinamuosius vaistus ir arbatas, sportuojant, naudojant kenksmingas medžiagas ir kt. Tokių žmonių kūno masė gali būti normali arba šiek tiek padidėjusi [79].
Mokslininkai atlieka nemažai tyrimų, norėdami išsiaiškinti, ar įmanoma pilnai pasveikti nuo valgymo sutrikimo ligų. Šiuo klausimu vis dar trūksta mokslininkų sutarimo [80]. Todėl svarbu iš anksto tirti žmonių požiūrį į savo kūną, maistą bei mitybos įpročius, šviesti ir konsultuoti ne tik akcentuojant svorio mažinimo programų reikšmingumą, bet ir besaikio kūno svorio mažinimo žalą. Tai, mano nuomone, galėtų būti vienas iš sporto ar sveikatingumo centruose dirbančių specialistų uždavinių, siekiant sustabdyti sportuojančius asmenis nuo komplikuotų mitybos sutrikimų atvejų ateityje. Mokslininkai teigia, jog labai svarbu atlikti daugiau tyrimų, kurie padėtų nustatyti galimus valgymo sutrikimų rizikos faktorius [81]. Donelly J.E. ir kt. tyrimų išvados teigia, kad sėkmingiausios svorio kontrolės programos buvo sudarytos iš mankštinimosi, mitybos bei elgsenos modifikacijos [82].
Sveika mityba turėtų būti paremta sveikos mitybos principais ir neturėtų būti suprantama kaip tikslas numesti ar priaugti svorio. Sveikatos saugojimas turėtų būti svarbiausias motyvas ir neturėtų būti iškeičiamas į tobulo kūno siekimą.
1.3. Motyvacija užsiimti fizine veikla
Nors reguliarus fizinis aktyvumas labai svarbus siekiant gyventi sveikai, tačiau didžioji žmonių dalis yra nepakankamai aktyvūs, todėl antsvorio ir nutukimo problema visame pasaulyje nuolat auga. Nutukimas labiau paplitęs tarp moterų ir dažnai siejamas su psichologinėmis problemomis, todėl besimankštinantys asmenys turėtų suprasti ilgalaikės motyvacijos būti fiziškai aktyviu svarbą, nusistatyti jos rūšį, kas padėtų užtikrinti svorio kontrolės pastovumą [10].
Kadangi aktyvumas bei organizmo sąveika su jį supančia aplinka, kitais organizmais yra natūralus procesas, tai yra akivaizdu, kad kiekvienai veiklai būtinas vienoks ar kitoks postūmis, paskata.
Dauguma teoretikų sutinka, kad motyvacijos reiškinio analizė apima principus, aiškinančius, kodėl individai rodo iniciatyvą, renkasi ar atsisako kai kurių veiksmų tam tikrose situacijose. Motyvacija leidžia individui susikaupti ties tam tikru elgesiu ir tokiu būdu pasiekti norimą tikslą [83].
Pagal Jovaišą L. motyvacija yra asmenybės veiklos bei elgesio vidinis reguliatorius, kuris atsiskleidžia atliekant tam tikrus veiksmus ar pasirenkant vienokią ar kitokią elgesio kryptį, intensyvumą ar pastovumą. Motyvai skatina žmogaus veiklą, veiksmai nukreipiami į tam tikrus poreikius ir jų patenkinimą [84].
Pagal Ryan ir kt. mankštinimosi motyvai yra susiję su fizinės veiklos rūšimi, mankštinimosi planavimu bei atliekamų pratimų trukme. Mankštinimosi motyvai skirstomi į malonumo siekimo, fizinės kompetencijos, fizinio pajėgumo, išvaizdos bei bendravimo. Nustatyta, kad rezultatų siekiantys sportininkai dažniausiai sportuoja dėl fizinės kompetencijos ir malonumo siekimo, o besimankštinantys dėl fizinio pajėgumo pagerinimo dažniausiai sportuoja, norėdami pagerinti savo kūno išvaizdą. Vidinė motyvacija remiasi savaiminiais faktoriais, o išorinės motyvacijos pagrindas yra dalykai, veikiami aplinkos [11].
Vidinė motyvacija yra viena iš esminių elementų, skatinančių aktyvią sveiką gyvenseną. Išskiriami keli vidinės motyvacijos pagrindai, tokie kaip asmeninė kompetencija ir kontrolė. Platus sporto ir fizinės veiklos pasirinkimas teikia daug galimybių savarankiškai parinkti ir išsikelti optimalius tikslus bei uždavinius jiems pasiekti, taigi autonomija bei galimybė tobulėti prisideda prie vidinės motyvacijos palaikymo. Vienokios ar kitokios rūšies fizinė veikla dažniausiai pasirenkama dėl geros savijautos po fizinio krūvio, įdomumo, įspūdžių ir emocijų, patirtų atliekant pasirinktą veiklą. Šie jausmai padeda išlaikyti ar padidinti asmens vidinę motyvaciją [10].
Asmens noras užsiimti tam tikra veikla priklauso nuo to, ar laikui bėgant išlieka teigiami jausmai, kompetencija ir savarankiškumas. Vidinė mankštinimosi motyvacija smarkiai sumažėja, jei asmuo pradeda suvokti, kad jis tą veiklą atlieka blogai ir yra šioje srityje nekompetentingas, o likus tik išorinei motyvacijai, kuomet veikla tęsiama tik dėl atlygio ar ne savo noru, ji negali būti ilgalaikė [85].
2008 m. atlikti tyrimai rodo, kad besimankštinančios moterys dažnai nepagrįstai siekia mažinti kūno svorį, jų motyvacijoje vyrauja išvaizdos tobulinimo tikslai ir jos dažniau
patiria nerimą dėl savo išvaizdos [86], o išorinė mankštinimosi motyvacija, mankštinimasis dėl išvaizdos yra susijęs su didesne moterų valgymo sutrikimų rizika [87].
Tyrimų duomenimis, jaunystėje suformuotas moterų požiūris į savo kūną nesikeičia didėjant amžiui ir 17-60 metų amžiaus moterys taip pat nepatenkintos savo išvaizda kaip ir jaunesnio amžiaus moterys [88].
Taigi dėl dažno nepasitenkinimo savimi, depresijų, perdozuoto mankštinimosi, dėl išvaizdos gerinimo motyvų, valgymo sutrikimų nukenčia moterų gyvenimo kokybė. Kadangi motyvacija yra pamatinis dalykas užsiimant bet kokia veikla, todėl tik nuo motyvacijos lygio priklauso tai, kaip įgyvendinami bet kokie svarbūs veiksniai. Siekiant rezultatų sporte, didelę reikšmę turi noras ir jo stiprumas. Kiekvienas žmogus kažko siekdamas nukreipia savo veiksmus to tikslo kryptimi. Supratimas ir individualių treniruočių pasirinkimas bei veiksniai, palengvinantys apsisprendimą sportuoti (kvalifikuotas instruktorius, šalia namų esanti sporto vieta, pratimų atlikimas panašioje sportuojančiųjų amžiaus grupėje), padidina motyvaciją mankštintis [89].
Welch A.S. ir kt. tyrimo metu nustatyta, kad universitetinio amžiaus moterys dažnai veiklos efektyvumą įvertina ne pagal geresnę savijautą, o pagal didesnį energijos išeikvojimą. Be to, mokslininkai nustatė, kad labai intensyvių treniruočių metu moterys patyrė smarkiai sumažėjusį teigiamą treniruočių poveikį pirmąją treniruotės minutę ir minutę iki kvėpavimo slenksčio ribos pasiekimo [90].
Šie duomenys parodo, kad kai moterys jaučia poreikį treniruotis intensyviai, jos nėra linkusios mėgautis šios rūšies fizine veikla. Problema šiuo atveju atsiranda dėl mėginimo kontroliuoti savo elgseną, noro numesti svorio išeikvojant kuo daugiau energijos, todėl tokios veiklos ilgai išlaikyti dažniausiai nepavyksta [91].
Brien K.O. ir kt. pastebėjo, kad tiriamieji, mažinantys kūno svorį dėl sveikatos priežasčių, buvo labiau patenkinti savo kūnu nei asmenys, mažinantys kūno masę dėl išvaizdos ir nuotaikos gerinimo motyvų [92].
Pagal Duncan ir kt. svarbų vaidmenį žmogaus motyvacijai turi besimankštinančiojo tapatumo sukūrimas, o mankštinimosi integravimas į asmens vertybių sistemą turėtų būti kvalifikuotų specialistų – trenerių pareiga. Sportuojantiems asmenims patartina nusistatyti su siekiamu rezultatu susijusius tikslus, tokiu būdu vyks savęs stebėjimo procesas, kuris galėtų būti priemonė asmens mankštinimosi tapatumo įrodymui. Mokslininkai nustatė, kad reguliariai besimankštinantys asmenys yra stipriai motyvuoti, o rečiau sportuojantys dažniau turi nepakankamą motyvaciją užsiimti fizine veikla. Taigi labai svarbu suvokti motyvacinio
elgesio nuostatas, kurias galbūt pavyktų pritaikyti nepakankamai motyvuotiems asmenims dažniau būti fiziškai aktyviais [12].
Besimankštinančiųjų sporto klubuose ar sveikatingumo centruose motyvacijos nustatymas svarbus FA skatinimui, pagal reikiamus motyvus pritaikytų programų kūrimui, o gauti rezultatai padėtų sporto ar sveikatingumo centruose teikiamų paslaugų reorganizavimui, leistų organizuoti įvairias švietimo programas, orientuotas ne į lieso kūno kultą, o apskritai gilesniam žmonių suvokimui apie fizinio aktyvumo, mankštos teigiamą poveikį sveikatai.
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas atliktas devyniuose atsitiktinai atsirinktuose Kauno miesto sporto ir sveikatingumo centruose nuo 2011 metų kovo iki gegužės mėnesio. Anketos buvo pradėtos dalinti sporto ir sveikatingumo centrų vadovams leidus ir gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (1 priedas). Viename sporto ir sveikatingumo centre anketų dalinimas truko apie 2 savaites. Prieš įteikiant anketas, tiriamosios buvo trumpai supažindintos su apklausos tikslais, paaiškinta, kad apklausa yra anoniminė. Anketos buvo dalinamos visoms treniruotėse dalyvaujančioms moterims, atitinkančioms atrankos kriterijus. Iš visų devynių klubų 10 moterų atsisakė pildyti anketas. Dauguma respondenčių prieš treniruotę ar po jos nesutiko pildyti anketų, todėl nešėsi jas į namus ir užpildytas anketas grąžindavo per kitą treniruotę.
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 18 m. ir vyresnės moterys, besimankštinančios ne trumpiau kaip du mėnesius viename iš devynių atsitiktinai atrinktų Kauno sporto ir sveikatingumo centrų. Iš viso išdalinta 200 anketų, surinktos 176 anketos (88 proc.). Tinkamai užpildytos ir analizuotos 166 anketos (83 proc.).
Vidutinis respondenčių amžius buvo 28 (7,2) metai. Amžiaus ribos - 18-57 metai. Dauguma tiriamųjų (70,4 proc.) buvo 18–30 m. amžiaus. Daugiau nei pusė respondenčių buvo netekėjusios (54,2 proc.) ir turėjo universitetinį išsilavinimą (63,9 proc.) (2.1.1 lentelė). Protinį darbą įstaigoje dirbo 45,5 proc. tiriamųjų, studijavo 29,7 proc.
2.1.1 lentelė. Tiriamo kontingento skirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas. N Procentai Amžiaus grupės 18-24 metai 59 35,5 25-29 metai 58 34,9 30 ir 34 metai 24 14,5 35 ir 39 metai 10 6,1 40 ir daugiau metų 15 9 Šeiminė padėtis
Ištekėjusi arba gyvena nesusituokusi 61 36,8
Netekėjusi 90 54,2
Išsiskyrusi 13 7,8
Našlė 2 1,2
Išsilavinimas
Vidurinis ir žemesnis 37 22,6
Kolegijos, aukštesnės mokyklos 21 12,8
Universitetinis 106 64,6
Darbinė veikla
Fizinis darbas 7 4,2
Protinis darbas įstaigoje 75 45,5
Savas verslas 12 7,3 Studijos 49 29,7 Namų šeimininkė 5 3,0 Bedarbė 9 5,5 Kita 8 4,8 2.2. Tyrimo anketa
Apklausai buvo taikytas orginalus klausimynas, kurį sudarė 46 klausimai (2 priedas). Anketos pildymo trukmė - nuo 15 iki 20 min. Į klausimyną įtraukti klausimai apie moterų amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, darbinę veiklą, sveikatos būklę, mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius, ūgį ir svorį bei mankštinimosi motyvaciją. Nedidelė dalis anketos klausimų buvo atviro tipo (gimimo data, apsilankymų pas gydytoją
skaičius, cukraus kiekis į puodelį arbatos ar kavos, ūgis, svoris ir juosmens apimtis, svorio sumažinimas). Visi kiti klausimai buvo uždaro tipo.
Sveikatos vertinimas.
Tiriamųjų buvo klausiama apie savo sveikatos būklės vertinimą. Buvo galima pasirinkti vieną variantą iš penkių galimų - nuo geros būklės iki blogos. Anketoje buvo klausiama apie moterų rūpinimąsi savo sveikata. Galimi keturi atsakymų variantai - nuo nesirūpinu iki labai rūpinuosi. Į anketos klausimą: „Ar per praėjusius metus Jus vargino šie negalavimai?“ – buvo galimi 4 atsakymo variantai (nuo „niekada“ iki „labai dažnai“). Analizuojant duomenis, atsakymai „niekada“ ir „retai“ buvo apjungti į vieną grupę „retai“, o atsakymai „pakankamai dažnai“ ir „labai dažnai“ buvo apjungti į grupę „dažnai“.
Mitybos vertinimas.
Į anketą buvo įtraukti klausimai apie pusryčiavimo dažnį, valgymų skaičių per dieną, valgymo prieš miegą laiką, valgymo įpročius esant įtampai ar negatyvioms emocijoms. Tiriamosios buvo klausiamos, ar joms svarbu sveikai maitintis ir ar jos domisi maisto produktų ženklinimo informacija. Joms reikėjo nurodyti tam tikrų maisto produktų (saldumynų, greito maisto, šviežių vaisių, daržovių, virtų daržovių, išskyrus bulves, mėsos ir jos produktų, žuvies ir jūros produktų bei rupaus malimo grūdinių produktų) vartojimo dažnį. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: „keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę“, „1–4 kartus per mėnesį“, „niekada“. Taip pat buvo pateikti klausimai apie papildų vartojimo dažnį bei dietologų teikiamas paslaugas sporto ir sveikatingumo centruose.
Kūno svorio vertinimas.
Pagal tiriamųjų nurodytą ūgį ir svorį suskaičiuotas KMI (svoris (kg) / ūgis (m)²) [93]. Pagal KMI respondentės suskirstytos į keturias grupes: mažo svorio, normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo. Mažo svorio grupei priklausė moterys, kurių KMI < 18,5 kg/m2, normalaus kūno svorio - KMI 18,5 – 24,9 kg/m2, antsvorio - KMI 25 – 29,9 kg/m2 ir nutukimo - KMI > 30 kg/m2. Tolimesnei analizei suformuotos trys KMI grupės. Turinčios antsvorio ir nutukusios moterys priskirtos antsvorio grupei.
Be to, tiriamųjų buvo klausiama, kaip jos vertina savo svorį, ar yra patenkintos savo svoriu, ar bijo priaugti svorio ir ar pergyventų, jei priaugtų, ar bandė sumažinti kūno svorį ir kokias priemones naudojo jam sumažinti.
Fizinio aktyvumo vertinimas.
Klausimyne pateikti klausimai apie fizinio pajėgumo vertinimą, treniruočių skaičių per savaitę ir lankymosi sporto klubuose pastovumą. Taip pat teirautasi, ar buvo apėmusi depresija, jei kurį laiką negalėjo sportuoti. Pagal savo fizinio pajėgumo vertinimą moterys suskirstytos į gero („labai geras“, „geras“) ir patenkinamo („patenkinamas“, „blogas“, „labai blogas“) fizinio pajėgumo grupes.
Motyvacijos vertinimas
Mankštinimosi motyvai buvo nustatomi, taikant apsisprendimo teorijos pagrindu sukurtą klausimyną (angl. Motives for Physical Activity Measure-Revised, MPAM-R) (priedas 3) [11]. Jį sudarė 30 teiginių apie priežastis, skatinančias žmones užsiimti fizine veikla, sportu ir mankšta. Kiekvieno teigino vertinimui buvo pateikti 7 atsakymo variantai (Likerto skalė) - nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“.
Taikant faktorinės analizės metodą, išskirtos penkios motyvų skalės: fizinio pajėgumo siekimo, išvaizdos gerinimo, fizinės kompetencijos gerinimo, bendravimo ir malonumo siekimo. Malonumo skalės teiginių pavyzdys: „Man sportuoti malonu“; fizinio pajėgumo skalės: „Mankštinuosi, nes noriu būti fiziškai pajėgi“; išvaizdos skalės: „Mankštinuosi, nes noriu išlaikyti ar koreguoti svorį, kad atrodyčiau geriau.“ Fizinio pajėgumo siekimo skalę sudarė 5 klausimai (1; 13; 16; 19; 23), išvaizdos gerinimo skalę - 6 klausimai (6; 10; 17; 20; 24; 27), fizinės kompetencijos skalę - 7 klausimai (3; 4; 8; 9; 12, 14, 25), bendravimo skalę - 5 klausimai (5, 15, 21,28, 30), malonumo siekimo skalę - 7 klausimai (2, 7, 11, 18, 22, 26, 29). Tiriamųjų mankštinimosi motyvacija kiekvienoje skalėje vertinama pagal joje surenkamų balų skaičių. Atsakymas „visiškai nesutinku“ lygus 1 balui, atsakymas „visiškai sutinku“ – 7 balams.
Skalių vidinis nuoseklumas buvo geras. Cronbach Alpha fizinio pajėgumo siekimo skalės buvo 0,689, išvaizdos gerinimo skalės - 0,689, fizinės kompetencijos skalės - 0,838, bendravimo skalės - 0,687, malonumo siekimo skalės - 0,835.
2.3. Statistinis duomenų vertinimas.
Duomenys analizuoti naudojantis programiniu paketu SPSS 17.0 for Windows. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Ryšiams tarp kintamųjų nustatyti atlikta koreliacinė analizė (skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas).
Siekiant išskirti mankštinimosi motyvus, mankštinimosi motyvacijos klausimyno MPAM-R atsakymai analizuoti taikant faktorinės analizės metodą. Skalių vidinis nuoseklumas vertintas taikant Cronbach Alpha kriterijų. Tikrinant hipotezę apie motyvų skalių skirstinių normalumą, taikytas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus. Kadangi skirstiniai nebuvo normalieji, jų palyginimui buvo taikomas Friedman kriterijus susijusioms imtims, kai lyginama daugiau nei dvi skalės, ir Wilcoxon testas, lyginant dvi skales.
Vertinant mankštinimosi motyvų ryšį su tiriamųjų išsilavinimu, sveikata, kūno svoriu, fiziniu pajėgumi ir kitais požymiais, taikytas Mann - Whitney testas.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Sveikatos būklės vertinimas.
Dauguma moterų savo sveikatą vertino kaip gerą ir gana gerą (79 proc.) (3.1.1 pav.). Tik nedidelė dalis moterų (3 proc.) teigė, kad jų sveikata yra gana bloga. Labai blogai vertinusių savo sveikatą moterų nebuvo.
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2010 m. daugiau nei pusė vyrų (50,5 proc.) ir beveik pusė moterų (48,7 proc.) atsakė, kad jų sveikata gera arba gana gera [94]. 39,2 39,8 3 18 Gana bloga Vidutiniška Gana gera Gera
Negalavimų paplitimas tarp besimankštinančių sporto ir sveikatingumo centruose moterų pavaizduotas 3.1.2. paveiksle. Dažniausiai besimankštinančias moteris vargino nervingumas ir nerimastingumas (39,2 proc.), galvos skausmas (34,3 proc.), skrandžio negalavimai ir rėmuo (28,9 proc.), nugaros skausmai ir depresija, prislėgta nuotaika (po 25,3 proc.). Daugiau nei penktadalis (22,9 proc.) moterų skundėsi svorio svyravimais.
4,2 6,6 7,8 14,5 15,1 20,5 22,9 25,3 25,3 28,9 34,3 39,2 0 20 40 60 80 100 Viduriavimas Apetito sumažėjimas Greitas širdies plakimas, galvos svaigimas Miego sutrikimai, nemiga Sprando ar peties skausmai Vidurių užkietėjimas Svorio svyravimai (didėjimas, mažėjimas) Depresija, prislėgta nuotaika Nugaros skausmai Skrandžio negalavimai, rėmuo Galvos skausmas Nervingumas, nerimastingumas
Proc.
3.1.2 pav. Moterų, teigusių, kad jas pakankamai dažnai ir labai dažnai vargino negalavimai, dalis.
Kas dešimta moteris (11,7 proc.) per praėjusius metus nesilankė pas gydytoją. Beveik pusė (45,4 proc.) lankėsi 1-2 kartus, kitos – 3–12 kartų.
2010 metų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, per praėjusius 12 mėn. 38,1 proc. vyrų ir 37,2 proc. moterų 1-2 kartus lankėsi pas gydytoją[94].
Didžioji dalis (86,8 proc.) moterų teigė, kad jos šiek tiek arba labai rūpinasi savo sveikata, ne perdaug rūpinosi - 12,0 proc. tiriamųjų, o visai nesirūpino – 1,2 proc. Nustatytas ryšys tarp savo sveikatos būklės vertinimo ir rūpinimosi savo sveikata. Moterys, kurių sveikata buvo gera, labiau rūpinosi savo sveikata nei tos, kurių sveikata buvo vidutiniška ar bloga (3.1.3 pav.). 60 70 87,9 95,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc.
Gana bloga Vidutiniška Gana gera Gera
χ2
= 27,066; lls = 9, p = 0,001.
3.1.3 pav. Moterų, kurios atsakė, kad rūpinasi savo sveikata, dalis, atsižvelgiant į savo sveikatos vertinimą.
Taigi dauguma besimankštinančių moterų rūpinosi savo sveikata ir ją vertino gerai, nors dalis turėjo tam tikrų negalavimų.
Mokslininkų tyrimo duomenimis, žmonių blogai ir gerai vertinančių savo sveikatą mirtingumo, sergamumo ir kiti sveikatos rodikliai skyrėsi. Blogai vertinančių savo sveikatą žmonių sveikatos rodikliai būna blogesni nei gerai vertinančių savo sveikatą.
3.2. Mitybos įpročiai
Analizuojant besimankštinančių moterų mitybos įpročius, nustatyta, kad dauguma jų (69,3 proc.) pusryčiavo 6-7 dienas per savaitę. Likusioji dalis (30,7 proc.) pusryčiavo 3-5 dienas per savaitę ir rečiau (3.2.1 pav.).
13,3 69,3 8,4 9 Rečiau ar niekada 1-2 dienas 3-5 dienas 6-7 dienas
3.2.1 pav. Moterų skirstymas (proc.) pagal pusryčių skaičių per savaitę.
Net 72,1 proc. tiriamųjų valgė 3-4 kartus per dieną. Tarp 12 ir 15 val. panaši dalis tiriamųjų pietavo namuose (34,9 proc.) ir viešojo maitinimo įstaigoje (33,7 proc.). Beveik pusė moterų (46,4 proc.) valgė prieš 3 ir daugiau valandų iki miego, 44 proc. – prieš 2 val. iki miego ir 9,6 proc. - prieš 1 val. iki miego.
Daugiau nei pusė tiriamųjų (54,5 proc.) atsakė, kad kartais valgo esant įtampai ar negatyvioms emocijoms, 27,9 proc. - niekada nevalgo ir 17,6 proc. - valgo visada (3.2.2 pav.).
17,6 27,9 54,5 Niekada Kartais Visada
3.2.2 pav. Moterų skirstymas (proc.) pagal valgymų dažnumą esant įtampai ar negatyvioms emocijoms.
Pusė tiriamųjų (50 proc.) dažnai skaitė ant maisto pakuočių pažymėtą informaciją, kartais skaitė informaciją 37,0 proc. respondenčių, o niekada neskaitančios sudarė nedidelę dalį (13 proc.).
Tyrimo duomenimis, didžiajai daliai moterų (87,8 proc.) yra svarbu sveikai maitintis (3.2.3 pav.). 34,8 12,2 53 Nei svarbu, nei nesvarbu Svarbu Labai svarbu
Pusė moterų (50,0 proc.) rinkosi vidutinio riebumo 2,5 - 3,2 proc. pieną, liesą pieną vartojo 26,8 proc. moterų, visai negeriančių pieno buvo 17,0 proc., o natūralų pieną vartojo tik nedidelė dalis moterų - 5,5 proc. (3.2.4 pav.).
2010 m. Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, vidutinio riebumo pieną geriančių buvo 37,8 proc. moterų, visai negėrusių pieno buvo 23,3 proc., o natūralų pieną gėrė 24,8 proc. moterų [94]. 5,5 17 26,8 50 Liesas pienas Vidutinio riebumo Natūralus Negėrė pieno
3.2.4 pav. Moterų skirstymas (proc.) pagal pieno vartojimo dažnį.
Beveik pusė moterų (42,0 proc.) dažniausiai nedėjo arba dėjo 0,5 šaukštelio cukraus į kavą. Vieną šaukštelį į kavą dažniausiai dėjo daugiau nei pusė moterų (58,0 proc.). Didžioji dalis moterų (72,4 proc.) gėrė arbatą be cukraus arba vartojo 0,5 šaukštelio cukraus. Likusios moterys (27,6 proc.) gėrė arbatą su 1 šaukšteliu cukraus.
Moterys, kurios gėrė kavą ir arbatą be cukraus, dažniau teigė, kad joms labai svarbu sveikai maitintis. Daugiau nei pusė tiriamųjų (58,2 proc.), gėrusių kavą be cukraus, ir 41,8 proc. moterų, gėrusių kavą su 1 šaukšteliu cukraus, sveiką maitinimąsi laikė labai svarbiu (χ2 = 14,641, lls = 3; p = 0,002).
Analizuojant tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnį, nustatyta, kad kasdien valgė šviežias daržoves 66,4 proc. moterų, o šviežius vaisius – 60,7 proc.(3.2.1 lentelė). Beveik pusė moterų (47,3 proc.) atsakė, kad valgo žuvį bent keletą kartų per savaitę. Kasdien vartojo pieną ir pieno produktus 57,6 proc. moterų, o rupaus malimo grūdinius produktus – 54,4 proc. moterų. Kasdien valgė mėsą ir mėsos produktus tik penktadalis moterų. Daugiau nei pusė moterų atsakė, kad niekada nevartoja greito maisto ir nesveikų užkandžių. Vieną-keturis kartus per mėnesį užkandžius vartojo beveik trečdalis moterų, o greitą maistą – 40,5 proc. moterų. Šokoladas ir saldainiai buvo valgomi gana dažnai – penktadalis moterų juos valgė kasdien, o pusė – keletą kartų per savaitę. Konditerijos gaminius 8,5 proc. moterų valgė
kasdien, o ketvirtadalis – keletą kartų per savaitę. Dauguma moterų (61 proc.) atsakė, kad saldžių gaivinamųjų gėrimų negeria, o ketvirtadalis geria 1–4 kartus per mėnesį (4.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Moterų skirstymas (proc.) pagal tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnį. Maisto produktai Retai ar niekada 1-4 kartus per mėnesį
Keletą kartų per
savaitę Kasdien Keletą kartų per dieną Saldumynai (šokoladas saldainiai, kt.) 6,7 20,1 53,0 16,5 3,7 Tortas, pyragas, sausainiai. 15,2 52,1 24,2 7,3 1,2 Užkandžiai (bulvių traškučiai ir kt.). 55,5 37,2 6,7 0,6 0,0 Greitas maistas (pica, mėsainis, dešrainis, kebabas ir kt.) 53,4 40,5 1,8 2,5 1,8 Švieži vaisiai. 1,2 3,0 35,2 45,5 15,2 Šviežios daržovės. 0,6 1,8 31,1 52,4 14,0 Virtos daržovės, išskyrus bulves. 7,3 28,0 46,3 15,9 2,4 Saldūs gaivinamieji gėrimai, limonadas. 61,0 23,8 11,6 3,7 0,0 Mėsa ir mėsos produktai (dešros, dešrelės ir kt.) 7,3 23,2 45,7 22,0 1,8 Žuvis ir jūros produktai. 9,1 43,6 40,6 5,5 1,2 Pienas ir pieno produktai. 3,6 8,5 30,3 46,1 11,5 Rupaus malimo grūdiniai produktai (juoda duona, košės, dribsnia ir kt.). 0,0 7,5 38,1 43,1 11,3
Maisto produktų vartojimo dažnis priklausė nuo to, ar moterims buvo svarbu sveikai maitintis. Tos moterys, kurios atsakė, kad joms yra svarbu sveikai maitintis, dažniau vartojo
šviežius vaisius. Panaši tendencija nustatyta ir su šviežių daržovių vartojimo dažniu, nors skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (3.2.5 pav.).
68,3 50 64,3* 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 proc. Daržovės Vaisiai Svarbu Nesvarbu *p=0,003
3.2.5 pav. Moterų, kasdien valgančių šviežius vaisius ir daržoves, dalis, atsižvelgiant į tai, ar joms svarbu sveikai maitintis.
Tik nedidelė moterų dalis užkandžius ir greitą maistą valgė keletą kartų per savaitę. ir beveik pusė tiriamųjų keletą kartų per savaitę vartojo žuvį. Tos moterys, kurios atsakė, kad joms nei svarbu, nei nesvarbu sveikai maitintis, dažniau vartojo užkandžius ir greitą maistą. Tiriamosios, kurioms sveikas maitinimasis svarbus, dažniau valgė žuvį (3.2.6 pav.).
5,6 20 4,9 15 48,3 35 0 10 20 30 40 50 60 proc.
Užkandžiai Greitas maistas Žuvis
Svarbu Nesvarbu χ2 =9,511, lls=3; p=0,023, užkandžiai; χ2 =10,012, lls=4; p=0,040, greitas maistas; χ2=10,734, lls=4; p=0,030, žuvis;
3.2.6 pav. Moterų, keletą kartų per savaitę valgančių užkandžius, greitą maistą ir žuvį, dalis, atsižvelgiant į tai, ar joms svarbu sveikai maitintis.
Analizuojant maisto papildų vartojimo dažnumą, nustatyta, kad net 71,5 proc. sportuojančių sporto ir sveikatingumo centruose papildų nevartojo. Dešimtadalis respondenčių papildus vartojo bent kartą per mėnesį, penktadalis – bent kartą per savaitę ar po kiekvienos treniruotės (3.2.7 pav.).
2010 metų Lietuvos gyvensenos tyrimo duomenimis, visai papildų nevartojo 44,6 proc. vyrų ir 26,0 proc. moterų, 1 mėn. per metus vartojo 25,2 proc. vyrų ir 24,6 proc. moterų, 2-3 mėn. per metus maisto papildus vartojo 18,5 proc. vyrų ir 25,7 proc. moterų [49].
3.2.7 pav. Moterų skirstymas (proc.) pagal papildų vartojimo dažnį.
Didžioji dalis moterų (78,2 proc.) atsakė, kad sporto ir sveikatingumo centruose nesinaudojo dietologų paslaugomis, nedidelė dalis tiriamųjų (8,5 proc.) lankėsi pas dietologus, o 13,3 proc. respondenčių nurodė, kad dietologų paslaugos neteikiamos (3.2.8 pav.). 13,3 78,2 8,5 Taip Ne Neteikiamos
3.2.8 pav. Moterų skirstymas (proc.) pagal naudojimąsi sveikatingumo centruose teikiamomis dietologo paslaugomis.
10,4 71,5 9 9,5 Po kiekvienos treniruotės Kartą ar kelis kartus per savaitę Kartą ar kelis per mėnesį Nevartoja
Apibendrinant galima teigti, kad daugumos besimankštinančių moterų mitybos įpročiai yra gana sveiki. Jos kasdien valgo šviežias daržoves ir vaisius, vengia greito maisto, nesveikų užkandžių, nors saldumynai vartojami gana dažnai. Moterų, kurios atsakė, kad joms svarbu sveikai maitintis, mityba buvo sveikesnė, nei teigusių priešingai.
3.3. Besimankštinančių moterų kūno svoris
Moterų antropometrinių rodiklių skirstinius apibūdinančios reikšmės pateiktos 3.3.1 lentelėje.
3.3.1 lentelė. Moterų antropometrinių rodiklių reikšmės. Vidurkis Standartins nuokrypis Mediana 25-tas procentilis 75–as procentilis Ūgis (cm) 168,67 6,508 169,00 164,00 172,00 Svoris (kg) 61,17 9,422 60,00 55,00 65,00 Juosmens apimtis (cm) 70,55 11,445 68,00 65,00 74,00
Didžioji besimankštinančių moterų dalis (78,4 proc.) turėjo normalų KMI, o dešimta dalis moterų turėjo per mažą ir panaši dalis per didelį KMI (3.3.1 pav.).
10,5 11,1 78,4 Mažas KMI Normalus KMI Per didelis KMI
Visos moterys, turinčios per mažą KMI, savo svorį vertino neteisingai (3.3.2 pav.). Net 88,9 proc. tiriamųjų per mažą svorį vertino kaip normalų, o 11,1 proc. moterų nurodė turinčios per didelį svorį. Daugiau nei pusė (62,2 proc.) normalaus KMI moterų savo svorį vertino kaip normalų ir daugiau kaip trečdalis tiriamųjų (37 proc.) manė, kad jis yra per didelis. Dauguma moterų, turinčių antsvorį, teisingai vertino savo svorį, nors ketvirtadalis manė, kad jis yra normalus.
0 88,9 11,1 0,8 62,2 37 0 23,5 76,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 proc.
Mažas KMI Normalus KM Didelis KMI
Manė, kad per mažas
Normalus
Per didelis
3.3.2 pav. Moterų, turinčių skirtingą kūno masės indeksą, skirstymas pagal savo svorio vertinimą.
Daugiau nei pusei moterų (52,6 proc.), maniusių, kad jų svoris yra per didelis, pavyko sumažinti svorį. Trečdaliui moterų (25,6 proc.) nepavyko sumažinti svorio, o kita dalis moterų (21,8 proc.) visai nebandė mažinti svorio (3.3.3 pav.).
52,6
25,6
21,8 Nebandė
Nepavyko Sumažino
Dažniausios priežastys, skatinančios moteris laikytis dietų, reguliuoti savo kūno svorį buvo nepasitenkinimas išvaizda (83,7 proc.), įsitikinimas, kad turint liekną kūną galima lengviau pasiekti norimą tikslą (78,9 proc.), sveikatos problemos (30,7 proc.) ir žurnalų, TV formuojami grožio standartai (16,9 proc.) (3.3.4 pav.).
3,0 10,2 13,9 14,5 16,9 30,7 78,9 83,7 0 20 40 60 80 100
Noras išbandyti naujas dietas Kita Aplinkinių žmonių pasatbos dėl netobulo kūno Neigiamas visuomenės požiūris į apkūnų žmogų Žiniasklaidos įtaka Sveikatos problemos Įsitikinimas, kad lieknas kūnas padeda lengviau
pasiekti tikslą
Nepasitenkinimas išvaizda
Proc.
3.3.4 pav. Moterų, nurodžiusių tam tikrą priežastį, skatinančią laikytis dietos, dalis.
Daugumos tiriamųjų (70,7 proc.) nuomone, kūno svoris labai svarbus sveikatos palaikymui, 28,7 proc. moterų nuomone - šiek tiek svarbus, 0,6 proc. - nesvarbus.
Daugiau nei pusė moterų (65,4 proc.) buvo visiškai arba iš dalies patenkintos savo svoriu, nelabai patenkintos savo svoriu buvo 25,5 proc. tiriamųjų, o nepatenkintos – 9,1 proc. (3.3.5 pav.). 25,5 9,1 14,5 50,9 Visiškai patenkinta Iš dalies patenkinta Nelabai patenkinta Nepatenkinta
Didžiausia dalis moterų (22,2 proc.), visiškai patenkintų savo svoriu, buvo tarp mažą KMI turinčių tiriamųjų. (3.3.6 pav.).
22,2 13,8 11,8 0 5 10 15 20 25 proc.
Mažas Normalus Antsvoris
χ2
=18,673, lls=6; p=0,005.
3.3.6 pav. Visiškai patenkintų savo svoriu moterų dalis, atsižvelgiant į kūno masės indeksą.
Didžioji moterų dalis (86,7 proc.) bijo priaugti svorio ir tik nedidelė dalis tiriamųjų (13,3 proc.) nebijo priaugti svorio. Nustatyta, kad baimė priaugti svorio nesusijusi su amžiumi (χ2 = 3,951; lls = 4; p = 0,413) ir su KMI (χ2 = 1,237; lls = 2; p = 0,539).
Daugiau nei pusė (59,5 proc.) moterų atsakė, kad jos dažnai pergyveno dėl priaugto svorio, beveik trečdalis moterų (30,7 proc.) kartais pergyveno ir tik kas dešimta moteris pergyveno retai (3.3.7 pav.).
3.3.7 pav. Moterų skirstymas (proc.), atsižvelgiant į tai, ar jos pergyveno (pergyventų) dėl priaugto svorio. 33,7 25,8 30,7 9,8 Retai Kartais Dažnai Labai dažnai
Analizuojant moterų pergyvenimą priaugti svorio pagal keturias amžiaus grupes, nustatyta, kad mažiausiai nerimauja dėl savo svorio 35 m. ir vyresnės moterys – 21,7 proc. Didžiausia moterų dalis (36,2 proc.), kartais nerimaujančių dėl savo svorio, buvo 18–24 m. amžiaus grupėje. Dažniausiai pergyvenančių dėl savo svorio moterų dalis nustatyta 18–24 m. amžiaus grupėje – 44,8 proc. tiriamųjų, o labai dažnai pergyvenančių dėl priaugto svorio daugiausiai buvo 30–34 m. amžiaus grupėje – 45,8 proc. moterų (3.3.8 pav.).
Tyrimų duomenimis, jaunystėje suformuotas moterų požiūris į savo kūną nesikeičia didėjant amžiui ir 17-60 metų amžiaus moterys taip pat nepatenkintos savo išvaizda kaip ir jaunesnio amžiaus [88]. 21,7 12,5 6,9 6,9* 30,4 25 36,2 27,6 21,7 16,7 34,5 44,8 26,1 12,1 31 45,8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 18-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35 ir vyr. p roc . Retai arba niekada Kartais Dažnai Labai dažnai χ2 = 19,303, lls = 9; p = 0,023.
3.3.8 pav. Moterų skirstymas pagal pergyvenimą dėl priaugto kūno svorio, atsižvelgiant į amžių.
Didžiausia dalis tiriamųjų (61,1 proc.), labai dažnai pergyvenusių dėl priaugto svorio, buvo tarp mažo svorio moterų (3.3.9 pav.). Antsvorį turinčių moterų, dažnai pergyvenusių dėl savo svorio, dalis buvo didžiausia (58,8 proc.). Beje, tarp jų buvo daugiausia (23,5 proc.) ir retai pergyvenančių dėl savo svorio.
5,6 5,9 11,1 23,5 7,8 11,8 36,7 58,8 32,0 22,2 61,1 23,4 0 10 20 30 40 50 60 70
Mažas KMI Normalus KMI Per didelis KMI
p roc . Labai retai Kartais Dažnai Labai dažnai χ2 = 26,613, lls = 6; p < 0,001.
3.3.9 pav. Moterų skirstymas pagal pergyvenimą dėl priaugto kūno svorio, atsižvelgiant į kūno masės indeksą.
