LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Agnė Grabauskaitė
KAUNO MIESTO PIRMO KURSO STUDENTŲ PASITENKINIMO SAVO KŪNO SVORIU VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentė Mokslinė vadovė
Agnė Grabauskaitė doc. dr. Vilma Kriaučionienė
2018-04-30 2018-04-30
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO MIESTO PIRMO KURSO STUDENTŲ PASITENKINIMO SAVO KŪNO SVORIU VERTINIMAS
Agnė Grabauskaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 82 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto pirmo kurso studentų pasitenkinimą savo kūno svoriu bei nustatyti susijusius veiksnius.
Metodika. Momentinis tyrimas atliktas 2017 metų pavasario semestro metu keturiuose Kauno miesto universitetuose. Tiriamųjų kontingentą sudarė šių universitetų pirmo kurso bakalauro studentai iš pasirinktų fakultetų. Respondentai apklausoje dalyvavo pildydami anonimines anketas. Iš viso buvo išdalinta 1111 anketų, grąžintos 1062 užpildytos anketos (atsako dažnis 96 proc.). Kiekybiniams požymiams vertinti skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, vartotas Chi-kvadratas (χ2) ir Z kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai
reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai. Daugiau nei 70 proc. studentų buvo normalaus kūno svorio (72,5 proc. vaikinų ir 78,3 proc. merginų). Merginos vertino savo svorį teisingiau nei vaikinai – 68,2 proc. ir 49,4 proc. atitinkamai. Tik kas ketvirtas studentas buvo patenkintas savo svoriu. Nepatenkintų savo svoriu merginų buvo 2,2 karto daugiau nei vaikinų. Didžiąją dalį nepatenkintų savo kūno svoriu studentų sudarė normalaus kūno svorio merginos, tokių vaikinų buvo 1,3 karto mažiau. Net 79,2 proc. normalaus kūno svorio merginų norėjo sumažinti svorį, tuo tarpu 61,7 proc. vaikinų – padidinti. Per mažo kūno svorio merginos 2 kartus dažniau nurodė, kad yra patenkintos savo kūno svoriu nei normalaus kūno svorio merginos. 45,2 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų nurodė, kad sveika mityba jiems yra gana svarbi. Daugiau nei pusė vaikinų (62,8 proc.) ir merginų (70,5 proc.) pusryčiauja 5-7 dienas per savaitę. Didžioji dalis studentų (42,8 proc. vaikinų ir 50,7 proc. merginų) suvalgo 2-3 porcijas daržovių ir vaisių per dieną. Merginos, įvertinusios savo svorį kaip per didelį, dažniau nei vaikinai nurodė, kad joms svarbu sveikai maitintis, rečiau gėrė saldintus gėrimus. Vertinantys savo svorį kaip normalų ir per didelį vaikinai buvo dažniau fiziškai aktyvūs ir rečiau miegojo mažiau nei 6 val. per parą nei merginos. Dauguma studentų (85,5 proc.) kaip svarbiausią priežastį, skatinančią laikytis dietų, nurodė nepasitenkinimą išvaizda ir pasitikėjimo trūkumą. Tarp bandžiusių mažinti kūno svorį, tačiau nurodžiusių, kad nepavyko to padaryti, 2 kartus buvo daugiau nepatenkintų savo
3 kūno svoriu nei patenkintų. Mažinant svorį, daugiau nei 70 proc. merginų nurodė skaičiuojančios kalorijas, didinančios fizinį aktyvumą. Didžioji dalis normalaus kūno svorio merginų (79,7 proc.) ir net 5,1 proc. per mažo kūno svorio merginų nurodė bijančios priaugti svorio. Bijančių priaugti svorio vaikinų daugiausia buvo tarp normalaus (59 proc.) ar per didelio kūno svorio (38,5 proc.).
Išvados. Merginos savo svorį vertino teisingiau nei vaikinai. Tik kas ketvirtas studentas buvo patenkintas savo kūno svoriu. Merginos, įvertinusios savo svorį kaip per didelį, dažniau nei vaikinai nurodė, kad joms svarbu sveikai maitintis, rečiau gėrė saldintus gėrimus. O tokie vaikinai dažniau buvo fiziškai aktyvūs ir rečiau miegojo mažiau nei 6 val. per parą nei merginos. Dauguma studentų kaip svarbiausią priežastį, skatinančią laikytis dietų, nurodė nepasitenkinimą išvaizda ir pasitikėjimo trūkumą.
4
SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
EVALUATION OF SATISFACTION RELATED TO BODY WEIGHT OF FIRST YEAR STUDENTS IN KAUNAS CITY
Agnė Grabauskaitė
Supervisor Vilma Kriaučionienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 82 p.
Aim of the study. To evaluate the satisfaction of body weight of first year students of Kaunas city and find out the reasons related to this.
Methods. The momentary research was conducted during spring semester of 2017 at four Kaunas Universities. The sample consisted of first year bachelor students from selected faculties. Respondents participated in the survey by filling out anonymous questionnaires. 1111 questionnaires were distributed, 1062 completed questionnaires returned (96% response rate). Calculated arithmetical mean and standard deviation for quantitative attributes. In assessing the statistical relationship between qualitative attributes, Chi-square (χ2) and Z criteria were used. The differences were considered to be statistically significant when p<0.05.
Results. More than 70% of students were of normal body weight (72.5% male and 78.3% female). Women evaluated their weight correctly more often than the men – 68.2% and 49.4% accordingly. Only every fourth student was satisfied with own body weight. There were 2,2 times more women compared to men, who were dissatisfied with their weight. The least satisfied about body weight group turned out to be women with normal body weight. 79.2% women of normal weight wanted to lose weight, while 61.7% men – to increase. Underweight women reported to be satisfied with their weight twice as often than women of normal weight. 45.2% men and 49.2% women said, that healthy eating is quite important to them. More than half of the men (62.8%) and women (70.5%) had breakfast for 5-7 days a week. Most students (42.8% male and 50.7% female) eat 2-3 servings of vegetables and fruits per day. Women, having evaluated their weight as overweight, more often indicated that healthy eating is important for them, than men. Men, who evaluated their weight as normal and overweight, reported to be more physically active and less likely to sleep less than 6 hours per day than women. Most students (85.5%) answered, that disappointment in appearance and lack of confidence is the main reason for dieting. There were twice more people dissatisfied with their body within respondents, who tried to reduce their body weight but failed. When asked about means to lose weigth, more than 70% female students mentioned calorie counting and physical activity. The
5 majority of normal weight women (79.7%) and even 5.1% underweight women indicated that they were afraid of gaining weight. Those men, who were afraid of gaining weight, were mostly normal body weight (59%) or overweight (38.5%).
Conclusions. Women evaluated their weight correctly more often than men. Only every fourth student was satisfied with own body weight. Women, who evaluated their weight as overweight, were more likely to drink sweetened drinks and said healthy eating is important for them than men. Men, who evaluated their weight as normal and overweight, reported to be more physically active and less likely to sleep less than 6 hours per day than women. Most students answered, that disappointment in appearance and lack of confidence is the main reason for dieting.
6
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1. 1. Svorį lemiantys veiksniai ... 12
1. 2. Kūno svorio vertinimas ... 14
1. 3. Valgymo sutrikimai ... 17
1. 4. Kūno svorio reguliavimo būdai ... 19
2. TYRIMO METODIKA ... 21
3. REZULTATAI ... 26
3. 1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika ... 26
3. 2. Pirmakursių nuomonė apie savo kūno svorį ir pasitenkinimas juo ... 28
3. 3. Studentų gyvensenos veiksniai ir jų sąsajos su studentų nuomone apie savo kūno svorį ... 35
3. 4. Nepasitenkinimą kūno svoriu lemiantys veiksniai bei studentų pastangos mažinti kūno svorį, atsižvelgiant į pasitenkinimą kūno svoriu ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 55
5. TYRIMO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ... 58
IŠVADOS ... 59
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60
LITERATŪRA ... 61
7
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
Santrumpos
AF – Agronomijos fakultetas
ASU – Aleksandro Stulginskio universitetas EEF – Elektros ir elektronikos fakultetas EVF – Ekonomikos ir vadybos fakultetas HMF – Humanitarinių mokslų fakultetas IF – Informatikos fakultetas
KMI – kūno masės indeksas
KTU – Kauno tecnologijos universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MF – Medicinos fakultetas
MIDF – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SMF – Socialinių mokslų fakultetas VDU – Vytauto Didžiojo universitetas VF – Veterinarijos fakultetas
VSF – Visuomenės sveikatos fakultetas
VU KHF – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (dabar Vilniaus universiteto Kauno fakultetas)
VŪŽF – Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas ŽŪIF – Žemės ūkio ir inžinerijos fakultetas
8 Sąvokos
Antsvoris – didelis žmogaus kūno svoris lyginant su kūno dydžiu; nustatomas, kai KMI>25.
Kalorija (cal) – nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas, lygus 4,184 J (džiaulio). 1 kalorija atitinka energiją, kurios reikia norint vieno gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus.
Kūno masės indeksas (KMI) – žmogaus kūno masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinoje ir mityboje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus kūno masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas, ar svorio trūkumas, nors nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento.
Nutukimas – organizmo būsena arba liga, kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo fukcionavimui; nustatomas kai KMI>30.
9
ĮVADAS
Studijų laikotarpis – tai laikas, kai formuojasi jaunų žmonių ateitis tiek profesine, tiek ir asmenine prasme. Būtent šiuo laikotarpiu vyksta daug pokyčių gyvenime: tai dažnai nauja gyvenamoji vieta, nauji žmonės, užduotys, planai, svajonės, siekiai. Gausybė naujų potyrių, įvairių užduočių, reikalavimų ir noro pasiekti savo tikslus kartais lemia streso atsiradimą. O stresas siejamas su žalingais įpročiais, netaisyklinga mityba, emocinės būklės pokyčiais – tai yra vieni iš veiksnių, lemiančių nepasitenkinimą kūno svoriu [17].
Dėl anksčiau minėtų priežasčių šiuo laikotarpiu reikėtų skirti ypatingą dėmesį, kad būtų ugdomi sveikatai palankūs įpročiai – taip mažinant riziką ateityje susirgti lėtinėmis ligomis (tokiomis kaip, padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, antrojo tipo diabetu, įvairiais psichikos sveikatos sutrikimais, kai kurių tipų vėžiu ir kt. [5].
Per didelis kūno svoris yra daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys. Tačiau kūno svoris (remiantis kūno masės indekso (KMI) skaičiavimais) ne visada sutampa su žmogaus subjektyviu savo kūno svorio vertinimu bei pasitenkinimu savo kūno svoriu. Tai reiškia, kad jaunuoliai, esantys normalaus kūno svorio save apibūdina kaip per mažo ar per didelio kūno svorio. Tyrimai rodo, kad esant normalaus kūno svorio, dauguma universitetų studentų, ypač merginų, apibūdina save kaip turinčias antsvorio [11].
Nepasitenkinimas savo kūno svoriu yra svarbus rodiklis kalbant apie valgymo sutrikimus ir gyvenimo kokybę. Tyrimai dažniau atliekami norint ištirti merginų nepasitenkimą savo kūno svoriu nei vaikinų, nors vaikinams ši tema yra taip pat aktuali. Kaip patvirtina vieno tyrimo rezultatai, nepasitenkinimas kūno svoriu yra tiesiogiai susijęs su KMI ir atvirkščiai susijęs su ryžtingumu bei pasitikėjimu tiek merginoms, tiek vaikinams, o suformuotas visuomenės požiūris (socialinis spaudimas būti lieknam) prisideda prie valgymo sutrikimų vystymosi. Tikrasis kūno svoris ir suvokiamas, koks turėtų būti idealus svoris, gali priklausyti nuo mitybos įpročių, turimų žinių apie mitybą, kultūros normų ir lūkesčių bei masinės žiniasklaidos peršamų vaizdinių, kokia turėtų būti ideali figūra, neatsižvelgiant į gyvenimo būdą [2].
Didėjanti kūno masė dažnam jaunuoliui sukelia nemažai psichologinio diskomforto, lemia nepasitenkinimą savo kūno svoriu. Tokių problemų atsiradimas jaunų žmonių gyvenime skatina juos ieškoti sprendimų. Dažniausiai tai būna įvairios dietos, kalorijų ribojimai, įvairių liekninamųjų preparatų vartojimas, didelis fizinis krūvis [12].
Lietuvoje atliekama nemažai studentų mitybos tyrimų, tačiau poreikis išsiaiškinti, kas lemia studentų nepasitenkinimą savo kūno svoriu ir kaip tai siejasi ne tik su mityba, bet ir su kitais įvairiais veiksniais yra ypatingai aktualus, kai šiais laikais gyvenimo tempas yra labai greitas, jaunimas dažnai
10 patiria daug streso, turi įvairių žalingų įpročių ir dažnai neužsiima fizine veikla tiek, kad būtų palaikoma gera sveikatos būklė. Šio tyrimo metu buvo siekta įvertinti Kauno miesto pirmo kurso studentų pasitenkinimą savo kūno svoriu bei nustatyti susijusius veiksnius. Tyrimui atlikti pasirinkti Kauno miesto universitetų pirmo kurso studentai, nes būtent jie patiria daug streso kai pasikeičia gyvenamoji aplinka, atsiranda daug įvairių akademinių reikalavimų, kuriama nauja socialinė aplinka – šie veiksniai gali lemti mitybos ir pasitenkinimo kūno svoriu pokyčius.
Tikimės, kad šio tyrimo rezultatai padės išsiaiškinti studentų svorio rodiklius, pasitenkinimą savo svoriu, priemones svorio korekcijai ir bus naudingi koreguojant sveikatos ugdymo programas studentams, skatins universiteto bendruomenę labiau domėtis sveika mityba ir kitais gyvensenos veiksniais.
Šio darbo autorė atliko KTU studentų apklausą, kiekybinių duomenų statistinę analizę, apibendrino gautus tyrimo rezultatus.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti Kauno miesto pirmo kurso studentų pasitenkinimą savo kūno svoriu bei nustatyti susijusius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti pirmakursių nuomonę apie savo kūno svorį ir pasitenkinimą juo.
2. Įvertinti ryšius tarp studentų nuomonės apie savo kūno svorį ir gyvensenos veiksnių. 3. Nustatyti nepasitenkinimą kūno svoriu lemiančius veiksnius bei svorio mažinimo pastangas, atsižvelgiant į pasitenkinimą kūno svoriu.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Svorį lemiantys veiksniai
Per pastaruosius keletą dešimtmečių Europoje padaugėjo gyventojų, kurie turi antsvorio ar nutukimo problemų [5]. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), 30-80 proc. suaugusiųjų (šiai grupei prisikiriami ir studentai) turi antsvorio ar yra nutukę [8]. Tai rodo, kad gyventojai netinkamai maitinasi ir per mažai laiko skiria fiziniam aktyvumui [5]. Didėjantis nutukusiųjų skaičius yra pasaulinė problema tiek Europoje, tiek rytų šalyse [9].
Pastaruoju metu itin domimasi studentų mitybos ir sveikatos įpročiais. Tyrimai vyksta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Studentų mitybos ypatumai (2012 m.), Studentų medikų mitybos ypatybės (2007 m.), Relationship between perceived body weight and body mass index based on self- reported height and weight among university students: a cross-sectional study in seven European countries (2010 m.) ir daugelis kitų. Tyrimai rodo, jog studentams trūksta laiko pavalgyti, sutrinka maitinimosi režimas arba maisto davinyje trūksta produktų, kurie užtikrintų reikiamų maisto medžiagų gavimą.
Studijų laikotarpis – tai socialinė studentų gyvenimo pakopa, kurios metu studentai patiria daug naujų išmėginimų, įspūdžių, formuojasi nauji įpročiai ir gyvensenos pokyčiai, todėl reiktų skirti didelį dėmesį, kad būtų ugdomi sveikatai palankūs įpročiai. Išugdyti netinkami gyvensenos įpročiai, šiuo atveju studijų laikotarpiu, ateityje gali lemti lėtinių ligų atsiradimą: padidėjusį kraujospūdį, antrojo tipo diabetą, įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, kai kurių tipų vėžį, insultą ir kt. Taip pat kaip ir antsvorio ar nutukimo vystymąsi [5].
Kaip jau buvo minėta anksčiau, mitybos įpročiai lemia sveikatą, o taip pat ir kūno svorį. Fruktozės, gaunamos su maistu, kiekiai nuo 1970 m. iki šių dienų žymiai išaugo [14]. Padidėjęs suvartojamos fruktozės kiekis iš daug sacharozės ir fruktozės turinčio kukurūzų sirupo ir kitų saldiklių, naudojamų maisto pramonėje keliauja į kepenis (pagrindinį organą, kuris skaido paprastuosius angliavandenius), taip sutrikdo gliukozės apykaitą, sukelia atsparumą insulinui, o tai lemia metabolinio sutrikimo atsiradimą. Taigi, didelis fruktozės suvartojimas tapo svarbiu priežastiniu ryšiu metablinio sutrikimo išsivystymui [15]. Taip pat tyrimai rodo, kad jaunoms moterims didesnis saldintų gėrimų vartojimas yra susijęs su svorio padidėjimu ir padidėjusia rizika susirgti antrojo tipo diabetu dėl gaunamų papildomų kalorijų ir didelio kiekio greitai absorbuojamo cukraus [13].
Šių ligų atsiradimui ar eigai kontroliuoti labiausiai veiksminga priemonė yra subalansuota mityba. Sveika mityba – tai vienas iš pagrindinių gyvensenos veiksnių, lemiančių ne tik sveikatą ir su netinkama mityba siejamų ligų atsiradimo sumažėjimą, bet tai ir puiki priemonė kontroliuoti
13 anstvorį ar nutukimą [6]. Mokslininkų duomenimis, turimi mitybos įpročiai 25–30 proc. lemią sveikatą, o žmogus jausis sveikas tuomet, kai neturės problemų su padidėjusiu svoriu ir galimų jo sukeltų sveikatos sutrikimų [7]. Tačiau kūno svorį lemia ir daug kitų priežasčių. Pradedant nuo lyties, amžiaus, mitybos įpročių, paveldimumo, fizinio aktyvumo, miego kokybės, režimo stokos, streso (šiuo atveju akademinio ar asmeninio), emocinės būklės, žalingų įpročių, visuomenės suformuoto požiūrio, maisto netoleravimo ar alergijos jam, maisto priklausomybės, tam tikrų ligų, gyvenamosios vietos pokyčių [4].
Per pastaruosius dešimtmečius labai išaugęs saldintų gėrimų vartojimas lygiagrečiai didėja su antsvorio ir nutukimo paplitimu. Saldinti, ypač gazuoti ir daug cukraus turintys gėrimai neturi jokios maistinės vertės tik papildomų beverčių kalorijų, lemiančių kūno svorio didėjimą, diabeto ir dantų ėduonies atsiradimą [16, 21]. Taigi, sumažinus suvartojamo cukraus kiekį, galima ne tik išsaugoti sveikus dantis, tačiau ir normalizuoti kūno svorį, išvengti ar pasveikti nuo ligų, susijusių su cukraus vartojimu [18, 19, 20, 21].
Mitybos rekomendacijos, pagrįstos maisto pasirinkimo piramide, kuri yra patvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, gali sukelti abejonių dėl jos tinkamumo. Ar tikrai mitybos pagrindą sudarantys angliavandeniai neturi įtakos kūno svorio didėjimui? Ar tai iš tikrųjų geriausias mitybos plano pavyzdys įvairių amžiaus grupių žmonėms? Pastarosiomis dienomis galima rasti tyrimų, atskleižiančių kitokį požiūrį į ilgą laiką nekintančias mitybos rekomendacijas, paneigiančių jų naudingumą ir nepagrindžiančių riebalų daromos įtakos ligų atsiradimui [33]. Vadovaujantis maisto pasirinkimo piramide, mitybos pagrindą turi sudaryti daržovės, vaisiai ir grūdinių kultūrų produktai. Nekyla abejonių dėl daržovių vartojimo naudos, tačiau dėl didelio kiekio angliavandenių, gaunamų būtent iš grūdinių kultūrų ir vaisių (kai jų vartojama per daug) galima suabejoti, nes didelis suvartojamų angliavandenių kiekis siejamas su antsvoriu ir nutukimu [34].
Išlaikyti normalų kūno svorį lengviau fiziškai aktyviems jaunuoliams. Anot PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų, įvairioms amžiaus grupėms, suaugusiems žmonėms (nuo 18 iki 65 metų) rekomenduojamas sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas ar įvairūs pratimai laisvalaikio metu, fiziškai aktyvus poilsis lauke (pvz., važiavimas dviračiu ar vaikščiojimas pėsčiomis), profesinė veikla (t.y. darbas), namų ruošos ir ūkio darbai, žaidimai, sporto ar kita organizuota fizinio aktyvumo veikla, kuri įgyvendinama kasdieniniais užsiėmimais su šeima, draugais ir bendruomene. Širdies ir kvėpavimo sistemų būklei pagerinti, raumenų jėgai ir ištvermei, kaulų tvirtumui ir bendrai organizmo funkcinei sveikatai palaikyti, sumažinti nerimui ar depresijai šiai amžiaus grupei rekomenduojama:
1. Per savaitę būtina skirti ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba ne mažiau kaip 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba ekvivalentiškai šių abiejų veiklų kombinacijai.
14 2. Bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes kitaip
bus gaunamas nepakankamas teigiamas poveikis organizmui.
3. Suaugę asmenys, norintys gauti dar didesnės naudos sveikatai, turėtų vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo trukmę padidinti iki 300 minučių per savaitę, o didelio intensyvumo aerobinio aktyvumo trukmę – iki 150 minučių per savaitę. Arba taikyti šių abiejų veiklų kombinaciją, kad būtų gautas reikiamas krūvis.
4. Taip pat bent 2 kartus per savaitę ar dažniau būtina stiprinti pagrindinių (stambiųjų) raumenų grupių jėgą [51].
Kaip buvo minėta anksčiau, nesilaikant fizinio aktyvumo rekomendacijų ir esant fiziškai neaktyviam didėja galimybė priaugti svorio. Neužsiimti fizine veikla yra taip pat žalinga sveikatai kaip ir rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį ar netinkamai maitintis. Dėl to didėja tikimybė išsivystyti ir lėtinėms ligoms [23]. O štai, fiziškai aktyvūs jaunuoliai rečiau būna blogos nuotaikos, nerimastingi, ar serga depresija, jie labiau pasitiki savo jėgomis ir palankiau vertina savo sveikatą bei gyvenimo kokybę. Ir trumpalaikis, tačiau kasdienis fizinis aktyvumas sumažina antsvorio atsiradimo tikimybę, spartina medžiagų apykaitą, širdies darbą; taip pat teigiamai veikia bendrą savijautą ir padeda išvengti psichologinių problemų [24].
Taigi, pastaruoju metu mitybos tema yra labai aktuali. Įvairios visuomenės informavimo priemonės teigia įvairių dietų naudą žmogui. Eiliniam Lietuvos gyventojui, neturinčiam jokio išsilavinimo mitybos srityje gali būti sunku išsirinkti geriausią mitybos planą, todėl ir nereikėtų pasikliauti peršamais įvairiais mitybos planais, o vadovautis kūno pojūčiais ir siunčiamais signalais ugdant sveikesnius mitybos įpročius bei būnant fiziškai aktyviems – taip artėjant prie sveikesnio gyvenimo. O turint sveikatos problemų kreiptis į kvalifikuotus gydytojus dietologus.
1. 2. Kūno svorio vertinimas
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, normalus kūno svoris yra tada, kai tai patvirtina kūno masės indeksas [1]. Kūno masės indeksas (KMI) – tai žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinoje ir mityboje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus kūno masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas, o galbūt svorio trūkumas. Apskaičiuojamas pagal formulę:
masė (kg) KMI =
15 Tačiau jis nepadeda nustatyti kūno riebalų procento; taip pat netinkamas naudoti vaikų, sportininkų ir vyresnio amžiaus žmonių kūno svoriui nustatyti. Pagal KMI normalus (optimalus) svorio indeksas – nuo 18,5 iki 25. Jei indeksas mažesnis negu 18,5 – žmogus per liesas, jei lygus 25 ar didesnis – turi antsvorio, o jei lygus ar didesnis negu 30 – nutukimas.
Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad pasitenkinimas savo kūnu svoriu tiesiogiai priklauso nuo kūno masės indekso tiek merginoms, tiek vaikinams. Reikšmingi skirtumai dar yra susiję su tiriamųjų ryžtingumu. Didžiausias nepasitenkinimas savo kūno svoriu buvo nustatytas nutukusiems ir antsvorio turintiems studentams, taip pat kaip ir neryžtingiems bei nepasitikintiems savimi [2].
Viename tyrime vertinant KMI, kūno suvokimą, emocinę gerovę ir elgesį kontroliuojant kūno svorį buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai tarp KMI ir svorio kontroliavimo. Depresiška nuotaika buvo susijusi su nutukimu, tačiau ne su antsvoriu. Turintys antsvorio ar nutukę respondentai teigiamai vertino svorio kontrolę ir neigiamai – klausimus apie kūno įvaizdį, suvokimą nei normalaus svorio jų bendraamžiai [50].
Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai teigia, kad didžioji dalis studentų turi normalų kūno svorį, atitinkantį KMI normą (18,5–24,99), tačiau per paskutiniuosius kelioliką metų studentų, turinčių normalų KMI, skaičius mažėja ir daugėja turinčių antsvorio [17]. Dėl vis didėjančio antsvorio turinčių ir nutukusių gyventojų pasaulyje skaičiaus didelė jų dalis yra nepatenkinti savo svoriu ir pasitelkdami vienas ar kitas priemones bando suliesėti. Suvokiamas svorio statusas yra svarbus veiksnys tiek valgymo, tiek ir lieknėjimo atveju [10].
Suaugusių Lietuvos gyventojų savo svorio vertinimo atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą atliktame tyrime gauti rezultatai rodo, kad 20-34 metų merginos ir moterys, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, dažniausiai priskyrė savo svorį didesnei svorio kategorijai, o tokio paties amžiaus vaikinai ir vyrai atvirkščiai – mažesnei svorio kategorijai. Tai pagrindžia hipotezę, kad merginos save laiko stambesnėmis, o vaikinai – liesesniais nei yra iš tikrųjų. Tyrimas atskleidė, kad per mažo kūno svorio moterys teigė, jog jų svoris normalus, o normalaus – kad per didelis. Vyrai dažniau nei moterys (atitinkamai 32,6 proc. ir 9,9 proc.) teigė, kad sveria mažiau nei iš tikrųjų, t.y. turintys antsvorio ir nutukę manė, kad svoris normalus, o normalaus svorio – kad per mažas. Apibendrinti tyrimo rezultatai rodo, kad subjektyvus svorio vertinimas ne visada sutapo su vertinimu pagal apskaičiuotą KMI ir priklausė nuo lyties bei išsilavinimo [43].
Kaip jau žinoma, svorio suvokimas ne visada parodo, koks iš tikrųjų yra kūno svoris (remiantis KMI skaičiavimais). Tyrimai rodo, kad esant normalaus kūno svorio, dauguma universitetų studentų, ypač merginų, apibūdina save kaip turinčias antsvorio [11]. Taigi, net ir esant normaliam kūno masės indeksui, nemaža dalis merginų, taip pat ir vaikinai nėra patenkinti savo kūno išvaizda.
16 Kalbant apie jaunas merginas, kurių KMI normalus, tačiau apatinė kūno dalis dėl susikaupusio riebalinio audinio dažnai būna neproporcinga viršutinei (Kriaušės formos tipo figūra) kai kurioms iš jų kelia emocinį diskomfortą ir skatina imtis vienokių ar kitokių priemonių šį kompleksą įveikti. Vienos pasirenka griežtus mitybos planus ar net pasninkauja, o kitos aktyviai užsiima fizine veikla. Šios priemonės yra pagrindinės norint normalizuoti kūno svorį, tačiau kartais turinčios liūdnas pasekmes (labai didelis svorio netekimas, kūno išsekimas, su maitinimosi įpročiais susijusios ligos) [3]. Vaikinams būdingas priešingas reiškinys – jie dažniau save apibūdina kaip turinčius per mažą kūno svorį, todėl ateityje reikėtų spręsti vyraujančių idealų priešpriešą – tarp lieso ir raumeningo kūno bei elgesio vienu ar kitu atveju [12].
Nepasitenkinimas savo kūno svoriu yra svarbus rodiklis kalbant apie valgymo sutrikimus ir gyvenimo kokybę. Tyrimai dažniau atliekami norint ištirti merginų nepasitenkimą savo kūno svoriu nei vaikinų. Kaip patvirtina vieno tyrimo rezultatai, nepasitenkinimas kūno svoriu yra tiesiogiai susijęs su KMI ir atvirkščiai susijęs su ryžtingumu tiek merginoms, tiek vaikinams, o suformuotas visuomenės požiūris (socialinis spaudimas) prisideda prie valgymo sutrikimų vystymosi. Tikrasis kūno svoris ir suvokiamas svoris gali priklausyti nuo mitybos įpročių, turimų žinių apie mitybą, kultūros normų ir lūkesčių bei masinės žiniasklaidos peršamų vaizdinių, kokia turėtų būti ideali firgūra, neatsižvelgiant į gyvenimo būdą, kuris gali turėti įtakos fiziniam aktyvumui [2].
Šeima – neatskiriama kiekvieno studento gyvenimo dalis, o šeimoje lemiamą vaidmenį vaidina tėvai. Jie vaikams išugdo mitybos įpročius, kurie arba stipriai įsišaknija arba esant gyvenimo pokyčiams lengvai prarandami (šiuo atveju prasidėjus studijų laikotarpiui). Svarbus dalykas yra ir tai, kokie įpročiai buvo įdiegti: taisyklingos mitybos ar ne, todėl jaunuoliai, pradėję studentišką gyvenimą, gali pradėti ne tik nesveikai maitintis, o kaip tik susirūpinti savo mityba ir pakeisti tėvų įdiegtus netaisyklingos mitybos įpročius [25].
Susikoncentravimas į jausmus, jų išreiškimas ir svaigalų vartojimas taip pat siejami su netaisyklinga mityba. Jie yra nukreipiami į emocinio distreso mažinimą nesiimant kitų veiksmų ir negalvojant, kokias pasekmes kūno svoriui ir sveikatai gali turėti dabartinis elgesys. Todėl tai yra priežastys, lemiančios antsvorio ir nutukimo atsiradimą [26].
Apibendrinant galima teigti, kad savo kūno svorio vertinimas yra subjektyvus dalykas, priklausantis nuo daugybės veiksnių, tokių kaip, esamo kūno svorio, emocinės gerovės, valgymo sutrikimų, socialinės aplinkos, žalingų įpročių ir kt. Taip pat svarbu paminėti, kad netgi esantys normalaus kūno svorio asmenys save vertina kaip per mažo (labiau būdinga vaikinams) arba per didelio (labiau būdinga merginoms).
17 1. 3. Valgymo sutrikimai
Nepasitenkinimas kūno svoriu – svarbus veiksnys, lemiantis valgymo sutrikimų išsivystymą ir gyvenimo kokybę [2]. Valgymo sutrikimams, kuriuos gali sukelti įvairios sąlygos, būdingi nenormalūs ar sutrikdyti mitybos įpročiai. Paprastai tai susiję su manija maistui, kūno svorio ar figūros vertinimu ir dažnai sukelia rimtas pasekmes sveikatai, kartais net mirtį. Asmenys, turintys tokius sutrikimus, gali turėti įvairiausių simptomų. Vis dėl to didžiajai jų daliai būdingi simptomai yra maisto ribojimas, nekontroliuojami užkandžiavimai arba vėmimas [41].
Šie sutrikimai gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jaunoms merginoms. Iš tiesų net 13 proc. jaunuolių gali patirti bent vieną valgymo sutrikimą iki 20 metų amžiaus. Kaip jau buvo minėta, valgymo sutrikimus gali lemti įvairios sąlygos. Taigi, jų atsiradimą lemia genetika, asmenybės bruožai (tokie kaip, neurotiškumas, perfekcionizmas, impulsyvumas), visuomenės suformuotas požiūris, kad gražus kūnas turi būti liesas, žiniasklaidos daroma įtaka [41, 42].
Valgymo sutrikimai skirstomi į keturias kategorijas: nervinę bulimiją, nervinę anoreksiją, persivalgymo sutrikimą (priklausomybę nuo maisto) ir kitus valgymo sutrikimus. Nors valgymo sutrikimai būdingi tik nedaugeliui žmonių, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, jie paprastai prasideda jaunuoliams apie 18-21 gyvenimo metus – studijų laikotarpiu, todėl studentai priskiriami didelės rizikos grupei. Be to, studentai, kurių studijos susijusius su mityba ir sveikata, yra priskiriami netgi dar didesnės rizikos grupei [28].
Nervinė anoreksija – labiausiai žinomas valgymo sutrikimas, paprastai išsivysto paauglystėje arba jauniems žmonėms ir labiau būdingas merginoms nei vaikinams. Asmenys, sergantys nervine anoreksija, laiko save apkūniu, net jei jau yra pavojingai liesi. Jie nuosekliai seka savo kūno svorį, vengia valgyti tam tikrų rūšių maisto produktų, nuo kurių mano, kad pastambės ir griežtai riboja suvalgomo maisto kiekį. Dažniausi simptomai yra: buvimas itin mažo kūno svorio palyginti su kitais to paties amžiaus žmonėmis, labai ribotas mitybos modelis, didelė baimė priaugti svorio arba nuolatinis elgesys išvengti svorio priaugimo (nors svoris būna ir taip per mažas), nenoras palaikyti normalų kūno svorį, iškreiptas kūno suvokimas ir kt. Tokiems asmenims gali būti sunku valgyti viešose vietose, nes tuo metu jie negali kontroliuoti savo aplinkos ir tai riboja jų norą būti spontaniškiems. Nesigydant ir sunkiais atvejais nervinė anoreksija gali sukelti širdies, smegenų ar daugelio organų nepakankamumą ir ištikti mirtis [42].
Nervinė bulimija – tai kitas puikiai žinomas valgymo sutrikimas. Ligos atsiradimo priežastys ir sergančiųjų amžius yra panašūs kaip nervinės anoreksijos. Skiriasi tuo, kad asmenys, sergantys nervine bulimija, valgo neįprastai daug maisto per palyginti trumpą laiko tarpą. Kiekvienas valgymo
18 epizodas paprastai tęsiasi tol, kol žmogaus skrandis tampa toks pilnas, kad jį net pradeda skaudėti. Taip pat žmogus jaučia, kad negali savęs kontroliuoti ir nustoti valgyti. Po tokio valgymo epizodo sergantieji nori atsikratyti suvalgyto maisto sukeldami vėmimą ar vartodami tam tikrus medicininius preparatus. Ligos simptomai gali pasirodyti panašūs į nervinės anoreksijos sutrikimą, tačiau nervine bulimija sergančių asmenų kūno svoris dažniausiai būna normalus. Nervine bulimija sergančių asmenų savęs vertinimas priklauso nuo kūno svorio. Juos lydi baimė priaugti svorio, nepaisant to, kad jie yra normalaus kūno svorio. Bulimijos šalutiniai poveikiai gali būti: gerklės uždegimas ir skausmas, padidėję seilių liaukos, pažeistas dantų emalis, dantų ėduonis, sunki dehidratacija, hormoniai sutrikimai ir t.t. Sunkiais atvejais ši liga gali sukelti insultą ar infarktą [41].
Dar kita iš priežasčių, galinti lemti per didelį kūno svorį, o tuo pačiu ir nepasitenkinimą kūno svoriu – tai persivalgymo sutrikimas. Persivalgymo sutrikimui būdingi nevaldomi pasikartojantys valgymo epizodai, lydimi gėdos ir baimės. Paprastai šis sutrikimas pasireiškia vėlyvoje paauglystėje, iki 20 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Tai lėtinis sutrikimas, galintis užsitęsti daug metų [35]. Persivalgymo sutrikimas labiau paplitęs tarp moterų ir vyrų, tačiau tai labiausiai paplitęs valgymo sutrikimas tarp vyrų [36].
Valgymo sutrikimas apibūdinamas kaip valgymas daugiau nei įprastai maisto per labai trumpą laiką ir lydimas baimės jausmo ir kontrolės stokos. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažniau jaučiasi nelaimingi ir kenčia dėl persivalgymo, kūno formų ir svorio [37]. Valgymo sutrikimą gali sukelti daug įvairių faktorių: genetika, lytis, pokyčiai smegenyse, kūno svoris, kūno svorio vertinimas, emocinės traumos ir kitos psichologinės sąlygos. Žmonės, turintys šį sutrikimą, savo kūną vertina neigiamai. Nepasitenkinimas kūno svoriu, dietų laikymasis ir persivalgymas prisideda prie šio sutrikimo vystymosi [38, 39, 40].
Kaip rodo Korėjoje atlikto tyrimo rezultatai, 8,4 proc. slaugos specialybę studijuojančių studentų turi priklausomybę nuo maisto, kurios dažniausias simptomas yra bandymas sustabdyti besaikį valgymą ar būti susirūpinus dėl galimo kontrolės praradimo valgant. Stresas ir depresija turi stiprų ryšį su priklausomybe nuo maisto, o tarp kūno išvaizdos ir kasdienės miego trukmės ryšio nebuvo pastebėta. Tiems tiriamiesiems, kurių priklausomybę nuo maisto lėmė depresija ir stresas, esant kuo didesniam depresijos ar streso lygiui, tuo stipresnė tendencija būti priklausomiems nuo maisto [27].
Taigi, šio tyrimo rezultatai rodo, kad stresas ir depresija, susiję su studijomis, klinikine praktika ir darbo paieškomis gali lemti studentų priklausomybę nuo maisto ir netaisyklingus valgymo įpročius, taip neigiamai paveikiant juos fiziškai ir psichiškai [27]. O kitų tyrimų rezultatai pagrindžia esamą ryšį tarp nepasitenkinimo kūno svoriu ir valgymo sutrikimų vystymosi; taip pat kaip ir nepasitenkinimas savo kūno svoriu lemia gyvenimo kokybę.
19 1. 4. Kūno svorio reguliavimo būdai
Per didelis kūno svoris lemia įvairių priemonių ir būdų jį sumažinti atsiradimą ir naudojimą. O tokį susirūpinimą kūno svoriu lemia akivaizdus svorio stigmos egzistavimas visuomenėje, taip pat ir universitetuose. Yra labai daug įvairių nuomonių, kaip išlaikyti gerą sveikatą, o dar daugiau kaip sulieknėti. Netgi gydytojų nuomonės kartais nesutampa. Tačiau vis dėl to yra moksliniais tyrimais pagrįstų būdų kaip sulieknėti ir pagerinti savijautą.
Studentų populiacijai būdingi drastiški mitybos pokyčiai dėl jau anksčiau minėtų priežasčių, kurie lemia svorio padidėjimą. Išsiaiškinti svorio stigmos egzistavimui tarp studentų buvo atlikti tyrimai. Vienas iš jų parodė, kad paplitę trijų rūšių stigmos. Kitas, parodė didelį svorio stigmos paplitimą, nesveikos mitybos atsiradimą ir besaikį alkoholio vartojimą. Abu tyrimai nerado ryšio tarp svorio stigmos/atsakomybės ir valgymo įpročių nepriklausomai nuo svorio [29].
Kaip jau buvo minėta anksčiau, populiariausi ir dažniausiai naudojami būdai sumažinti kūno svoriui yra dietos (subalansuoti mitybos planai), fizinė veikla ar pasninkavimas. Tačiau netgi nesudėtingi mitybos pokyčiai gali duoti puikių rezultatų. Vienas iš jų – atsisakyti gėrimų su pridėtiniu cukrumi, vaisių sulčių ir kitų saldžių gėrimų. Tokie gėrimai turi kalorijų, tačiau sotumo nesuteikia, nes smegenys cukrų gėrimo forma priima ir suvokia kitaip nei maisto produktuose, taip jų lengva išgerti per daug [31]. Be to tokie gėrimai siejami su nutukimu, antrojo tipo diabetu, širdies ligomis ir kitomis sveikatos problemomis [32, 45].
Kitas mitybos įprotis, padedantis lieknėti, turėtų būti perdirbtų maisto produktų atsisakymas savo mitybos racione. Tokie produktai yra didžiausia priežastis, dėl kurios visame pasaulyje žmonės tunka ir tampa ligoti. Perdirbti maisto produktai, savo sudėtyje turintys daug pridėtinio cukraus ir transriebalų, lengvai sukelia priklausomybę nuo maisto, kuri, kaip jau žinome, yra viena iš priežasčių, lemiančių svorio didėjimą ir nepasitenkinimą savo kūno svoriu. Tokie maisto produktai taip pat neturi sveikatai naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų [44].
Taigi, norint išlaikyti normalų kūno svorį ar jį sumažinti, reikėtų pradėti nuo paminėtų maitinimosi įpročių keitimo. Jie yra svarbiausi ir duodantys geriausių rezultatų, tiek sveikatos, tiek lieknėjimo atžvilgiu. Taip pat, reikėtų nepamiršti užsiimti fizine veikla, kurios nauda neabejojama!
Kalbant apie dietas, viena populiariausių, mažai riebalų turinti dieta nėra geriausias pasirinkimas ne tik norint sulieknėti, bet ir siekiant jaustis sveikesniems, išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Maitinantis pagal šios dietos gaires, asmenys gauna didesnį cukraus kiekį, nes riebalų kiekis kompensuojamas cukrumi ir negaunami organizmui tinkamai funkcionuoti reikalingi riebalai. O kaip žinoma, riebalai atlieka svarbų vaidmenį gaminantis hormonams, išlaikant sveiką plaukų ir odos būklę bei gerai funkcionuojančią smegenų veiklą [46, 47].
20 Kaip jau buvo minėta anksčiau, fizinio aktyvumo stoka lemia kūno svorio didėjimą, tačiau nepakankamas fzinis aktyvumas taip pat turi įtakos sveikatai bei didina mirtingumą nuo neinfekcinių lėtinių ligų visame pasaulyje. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, navikiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo sistemos takų ligos – pagrindinės gyventojų mirties priežastys visame pasaulyje [48, 49].
2015 metais atliktame studentų fizinio aktyvumo ypatumams nustatyti tyrime išvados teigia, kad didžioji dalis studentų (74 proc.) laisvalaikiu mankštinasi, iš jų 67,9 proc. studentų fizinio aktyvumo trukmė yra ilgesnė nei viena valanda per savaitę [48]. O Suaugusių asmenų fiziniam aktyvumui skatinti taikomų intervencijų veiksmingumo tyrime išvados teigia, kad suaugusių asmenų fzinį aktyvumą galimai skatina pirminės sveikatos priežiūros specialistų teikiamos konsultacijos apie fzinį aktyvumą, taip pat kitų specialistų tiesiogiai ar nuotoliniu būdu teikiamos konsultacijos [49].
Taigi, kaip jau buvo aptarta anksčiau, norint išlaikyti normalų kūno svorį arba jį sumažinti, reikia maitintis pagal subalansuotą mitybos planą – taip ugdant sveikus mitybos įpročius ir būti fiziškai aktyviam pagal rekomenduojamas fizinio aktyvumo rekomendacijas suagusiems žmonėms.
21
2. TYRIMO METODIKA
2. 1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia Kauno miesto pirmo kurso studentų pasitenkinimą ar nepasitenkinimą kūno svoriu. Tyrime analizuojami 2017 metais LSMU vykdyto Kauno miesto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenys. Momentinio tyrimo metu buvo apklausiami Kauno miesto universitetų (KTU, VDU, LSMU, ASU) pirmo kurso studentai gavus Lietuvos bioetikos komiteto ir universitetų leidimus atlikti tyrimą. Studentai buvo informuoti apie vykdomą tyrimą ir gavus jų sutikimą apklausiami. Tyrimui atlikti buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas.
2. 2. Tyrimo kontingentas
Buvo tiriami KTU (Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto, Elektros ir elektronikos fakulteto, Informatikos fakulteto), VDU (Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Socialinių mokslų fakulteto, Humanitarinių mokslų fakulteto), ASU (Agronomijos fakulteto, Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Žemės ūkio ir inžinerijos fakulteto, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto), LSMU (Veterinarijos fakulteto, Medicinos fakulteto, Visuomenės sveikatos fakulteto) 1 kurso bakalauro studijų studentai. Iš viso apklausti 1062 studentai, iš jų 425 vaikinai (40 proc.) ir 637 merginos (60 proc.).
2. 3. Atranka ir tyrimo metodai
Atsitiktinė imtis buvo suformuota taip, kad būtų vienodai atstovaujama technologijų, biomedicinos ir humanitarinių mokslų kryptims. Tyrimo instrumentu pasirinktas anketinės anoniminės apklausos metodas. Anketos buvo dalinamos prieš ar po studentų užsiėmimų. Prieš tai buvo paaiškintas tyrimo tikslas, pildymo metodika, atsakymų tikslumo svarba tyrimų rezultatams. Taip pat tiriamieji buvo informuoti, kad papildoma apklausa apie požiūrį į migraciją buvo atliekama internetu ir prašoma studentų joje dalyvauti.
Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius, sudaryta anketa, kuriai parengti buvo naudojama originali anketa, parengta pagal 2000 metų atlikto tyrimo anketą. Anketoje pateikti klausimai apie tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis, kūno ūgį, svorį, pasitenkinimą savo svoriu, subjektyvios sveikatos vertinimą bei gyvensenos veiksnius. Tyrimo instrumentą sudarė 81 uždaro ir
22 atviro tipo klausimas, juos galima suskirstyti į 6 grupes. Klausimyno struktūrinės dalys pateiktos 2.3.1. lentelėje.
2.3.1. lentelė. Pagrindinės klausimyno struktūrinės dalys Eil. nr. Klausimyno struktūrinės dalys Klausimai 1. Sociodemografiniai duomenys ir
studijos 1-16
2. Sveikata ir gerovė 17-31
3. Mityba ir kūno svoris 32-48
4. Fizinis aktyvumas 49-54
5. Žalingi įpročiai 55-74
6. Klausimai apie mitybos žinias 75-81
Sociodemografiniai duomenys ir studijos. Šioje dalyje sužinomi imties sociodemografiniai duomenys. Pateikiami klausimai apie respondentų gimimo metus, lytį, gyvenamąją vietą, tėvų išsilavinimą, pajamas, dabartines studijas, pažangumą ir karjerą.
Studentų amžius apskaičiuotas iš apklaustųjų nurodytos gimimo datos anketoje. Apibūdinti gyvenamąjai vietai, klausimas sudarytas iš dviejų dalių: „Su kuo gyvenate?“ ir „Kur gyvenate?“. Klausime „Su kuo gyvenate?“ naudojami keturių kategorijų atsakymai: „gyvenu vienas“, „gyvenu su tėvais“, „gyvenu su vyru (žmona) ar partneriu“ ir „gyvenu su draugais“. Klausime „Kur gyvenate?“ taip pat naudojami keturių kategorijų atsakymai: „gyvenu nuosavame bute/name“, „nuomoju butą“, „gyvenu bendrabutyje“ ir „kita“.
Siekiant išsiaiškinti studentų tėvų išsilavinimą, pateikti penki atsakymų variantai, iš kurių reikėjo išsirinkti vieną tinkantį (mamai ir tėvui atskirai): „vidurinis ar žemesnis“, „profesinė mokykla“, „technikumas“, „aukštasis (kolegija)“ ir „aukštasis (universitetas)“.
Klausime apie studentų pajamas prašoma įrašyti sumą, kuria disponuoja kas mėnesį, neįskaitant buto nuomos ir kitų mokesčių.
Gauti informacijos apie studijas, tiriamųjų anketoje prašoma nurodyti universitetą ir fakultetą (įrašant jų pavadinimus) bei pasirinkti variantą „valstybės finansuojamoje vietoje“ ar „valstybės nefinansuojamoje vietoje“ jie studijuoja.
Sveikata ir gerovė. Šioje dalyje sužinomi duomenys apie respondentų fizinę ir emocinę sveikatos būklę. Pateikiami klausimai apie rūpinimąsi savo sveikata, savo sveikatos vertinimą, sirgimą tam tikromis ligomis, lankymąsi pas gydytojus, esamą dantų būklę; taip pat apie emocinę
23 būklę – kaip jaučiasi pastaruoju metu, ar jaučia įtampą, klausiama, kokia psichologinė savijauta buvo per pastarajį mėnesį ir apie psichologinę paramą.
Siekiant išsiaiškinti, ar respondentai rūpinasi savo sveikata pateikiami keturi atsakymų variantai, iš kurių reikia pasirinkti vieną: „nesirūpinu“, „nelabai rūpinuos“, „šiek tiek rūpinuos“ ir „labai rūpinuos“. Savo būklės vertinimui apklaustieji turėjo pasirinkti vieną iš penkių galimų atsakymų variantų: „gera“, „pakankamai gera“, „vidutiniška“, „pakankamai bloga“ ir „bloga“.
Išsiaiškinti, ar apklaustieji serga kokia nors lėtine liga, jiems patiems buvo sudaryta galimybė nurodyti tikslią diagnozę, jei prieš tai pasirinko atsakymo variantą „taip“. Taip pat, buvo teiraujamasi, „Kiek kartų per praėjusius 12 mėn. sirgote ligomis dėl peršalimo ar gripu, kai teko gulėti lovoje ilgiau nei vieną dieną?“ bei „Kiek dienų per pastaruosius šešis mėnesius nėjote į universitetą dėl sveikatos problemų?“ – čia apklaustieji patys turėjo įrašyti (pirmuoju atveju – kartų, o antruoju – dienų) skaičių. Identiški klausimai buvo apie lankymąsi pas gydytoją ir odontologą, kuriuose taip pat reikėjo nurodyti kartų skaičių. O štai, siekiant išsiaiškinti atsakymą į klausimą „Jei lankėtės, tai dėl kokios priežasties?“ jau pateikti keturi galimi atsakymai: „dėl ligos“, „profilaktiškai pasitikrinti sveikatą“, „skiepytis“ ir „dėl kitų priežasčių (įrašykite)“.
Situacija apie dantų būklę aiškinamasi užduodant šiuos klausimus: „Kaip vertinate savo dantų būklę?“ ir „Kaip dažnai valote dantis?“. Pirmuoju klausimu atsakymų variantai tokie: „gera“, „gana gera“, „vidutiniška“, „gana bloga“ ir „bloga“; antruoju tokie: „niekada“, „keletą kartų per savaitę, bet ne kasdien“, „kartą per dieną“, „dukart per dieną“ ir „praktiškai po kiekvieno valgymo“.
Išvardintų veiksnių patiriamą įtampą studentai turėjo įvertinti pasirinkdami vieną iš keturių galimų atsakymų variantų: „nuolatinė“, „dažna“, „reta“ ir „jokios įtampos“, o kaip jautėsi per pastarąjį mėnesį (ar jautė vienokius, ar kitokius jausmus) vertino rinkdamiesi iš penkių galimų atsakymų variantų: „niekada“, „labai retai“, „kartais“, „dažnai“ ir „labai dažnai“.
Mityba ir kūno svoris. Šioje dalyje sužinomi duomenys apie apklaustųjų kūno matmenis, nuomonė apie kūno sudėjimą, bandymus mažinti kūno svorį ir maitinimosį įpročius. Pateikiami klausimai apie ūgį, svorį, nuomonę apie kūno svorį, bandymus jį mažinti ir kokiomis priemonėmis tai daroma, dietų laikymosi priežastis, įvairių maisto produktų vartojimo dažnumą, domėjimąsi maisto produktų sudėtimi ir kt.
Studentų kūno masės indeksas apskaičiuotas naudojantis gautais atsakymais į klausimus „Koks jūsų ūgis?“ ir „Koks jūsų svoris?“. Pagal KMI tiriamieji suskirstyti į tris grupes: per mažo, normalaus ir per didelio kūno svorio.
Siekiant išsiaiškinti nuomonę apie studentų kūno svorį buvo užduodami tokie klausimai: „Ar esi patenkintas savo svoriu?“, „Jūsų nuomone, koks turėtų būti Jūsų svoris, kad jaustumėtės puikiai?“, „Ar pergyvenat (pergyventumėte), jei priaugate (priaugtumėt) svorio?“. Pirmojo klausimo variantai
24 buvo: „visiškai patenkintas“, „iš dalies patenkintas“, „nelabai patenkintas“ ir „nepatenkintas“. Antrajame klausime tiesiog prašoma įvardinti parašant skaičiais, koks turėtų būti svoris norint gerai jaustis. Atsakant į trečiajį (paminėtą) klausimą respondentai turėjo pasirinkti vieną iš šių galimų variantų: „niekada“, „labai retai“, „kartais“, „dažnai“ ir „labai dažnai“.
Norint išsiaiškinti situaciją, susijusią su svorio mažinimu teirautasi „Ar per praėjusius 12 mėn. bandėte mažinti savo svorį?“. Atsakymų variantai buvo tokie: „taip, sumažinau (įrašyti kg skaičių)“, „taip, bet nepavyko“ ir „nebandžiau“ (šiuo atveju prašoma pereiti prie kito klausimo, nes toliau yra klausimas apie naudojamas priemones kūno svorio mažinimui). Nuomonė apie priežastis, skatinančias laikytis dietų ir reguliuoti kūno svorį buvo aiškinamasi pateikiant daug variantų, tokių kaip: „nepasitenkinimas išvaizda, pasitikėjimo trūkumas“, „įsitikinimas, kad turint liekną kūną lengviau pasiekti norimą tikslą“, „aplinkinių žmonių pastabos dėl netobulo kūno“, „neigiamas visuomenės požiūris į apkūnų žmogų“ ir kt. Šiuo atveju apklaustieji galėjo pažymėti keletą galimų variantų.
Aiškinantis, ar studentams svarbu sveikai maitintis, pateikiami tokie atsakymų variantai, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „labai svarbu“, „gana svarbu“, „nei svarbu, nei nesvarbu“, „nelabai svarbu“ ir „visai nesvarbu“. Duonos ir daržovių vartojamam kiekiui išsiaiškinti buvo prašoma nurodyti, kiek kartų per dieną jų valgo; taip pat prašoma nurodyti įrašant skaičių ir klausime „Kiek dienų per savaitę paprastai pusryčiaujate?“. O suvartojamiems kitų įvairių maisto produktų ar jų grupių (tokių kaip: mėsa, vištiena, žuvis, sūris, kiti pieno produktai, košės arba dribsniai, konditeriniai gaminiai, saldymynai, saldinti gėrimai, energiniai gėrimai, „greitas“ maistas, užkandžiai) kiekiams buvo pateikti šie galimi variantai: „ keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę“, „1-4 k. per mėnesį“ ir „niekada“. Dar teirautasi, ar respondentai skaito etiketes, ar yra vegetarai.
Fizinis aktyvumas. Šioje anketos dalyje sužinomi imties duomenys apie respondentų fizinio aktyvumo dažnumą ir pobūdį. Pateikiami klausimai apie valandų kiekį praleidžiant sėdint ir fiziškai aktyviai, sportinių užsiėmimų ar treniruočių lankymą bei miego trukmę. Klausimuose „Kiek valandų per dieną praleidžiate sėdėdamas (prie kompiuterio, TV, skaitydamas)?“, „Kiek kilometrų nueinate pėsčiomis per eilinę dieną (vidutiniškai)?“, „Kiek valandų per savaitę praleidžiate fiziškai aktyviai?“ ir „Kiek valandų per parą vidutiniškai miegate?“ respondentai atsakymą turėjo pateikti įrašydami skaičių. Klausimo „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, bėgiojate, važiuojate dviračiu, dirbate namuose ar sode ir kt.) mažiausiai 30 min. taip, kad padažnėtų kvėpavimas, pulsas ir suprakaituotumėte?“ variantai, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną buvo tokie: „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „rečiau nei kartą per mėnesį“ ir „niekada“. Klausimas „Ar lankote kokius nors sportinius užsiėmimus, treinruotes?“ turėjo atsakymų variantus: „taip, lankau universitete“, „ne, nelankau“ ir „taip, lankau kitur“.
25 Žalingi įpročiai. Šioje dalyje sužinomi duomenys apie alkoholinių gėrimų, rūkymo ir narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą. Pateikiami klausimai išsiaiškinti, ar studentai vartoja alkoholinius gėrimus; jei vartoja, tai kiek suvartoja; išsiaiškinti suvartojamą jų kiekį pagal tam tikras gėrimų rūšis. Taip pat, ar rūko, kiek vidutiniškai cigarečių surūko, kokio amžiaus pradėjo rūkyti, ar metė. Sužinoma apie bandymą vartoti nelegalias narkotines medžiagas, žaisti azartinius lošimus ir priklausomybę nuo alkoholio bei azartinių lošimų.
Klausimai apie mitybos žinias. Šioje anketos dalyje sužinomi duomenys apie tiriamųjų mitybos žinias. Turimos žinios vertinamos skalėje nuo 1 iki 5 (1 – labai geros, 5 – labai blogos). Teirautasi, ar respondentai norėtų gauti daugiau žinių apie sveiką mitybą, iš kur dažniausiai jas gauna, iš kurių šaltinių gaunama informacija apie sveiką mitybą yra patikimiausia, ar vadovaujasi gauta informacija rinkdamiesi maistą; prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių ieško informacijos apie mitybą, taip pat teirautasi, ar pageidautų specialaus sveikatos mokymo kurso universitete.
2. 4. Statistinė duomenų analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 17.0 versiją. Taikyta aprašomoji statistika: kiekybiniams kintamiesiems skaičiuotas aritmetinis vidurkis (𝑥̅) ir standartinis nuokrypis (SN), kokybiniams – skaičiuoti procentai. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, vartotas Chi-kvadratas (χ2) ir Z kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir paveiksluose.
26
3. REZULTATAI
3. 1. Tyrimo dalyviai ir aprašomoji jų charakteristika
Tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto universitetų pirmo kurso studentai: 425 vaikinai, 637 merginos. Respondentų pasiskirstymas pagal universitetą ir fakultetą pateiktas 3.1.1. lentelėje.
3.1.1. lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą ir fakultetą Universitetas ir fakultetas Abs. sk. Proc.
KTU EEF 36 3,4 KTU IF 135 13 KTU MIDF 51 5 ASU AF 85 8 ASU EVF 80 8,1 ASU ŽŪIF 26 2,1 ASU VŪŽF 44 4 VDU EVF 80 8 VDU HMF 64 6 VDU SMF 111 10 LSMU MF 225 21 LSMU VSF 25 2,4 LSMU VF 99 9 Iš viso: 1062 100
KTU – Elektros ir elektronikos (EEF), Informatikos (IF), Mechanikos inžinerijos ir dizaino (MIDF)
fakultetų studentai; VDU – Ekonomikos ir vadybos (EVF), Humanitarinių mokslų (HMF), Socialinių mokslų (SMF) fakultetų studentai; ASU – Ekonomikos ir vadybos (EVF), Agronomijos (AF), Žemės ūkio ir inžinerijos (ŽŪIF), Vandens ūkio ir žemėtvarkos (VŪŽF) fakultetų studentai; LSMU – Medicinos (MF), Veterinarijos (VF), Visuomenės sveikatos (VSF) fakultetų studentai.
27 Respondentų buvo klausiama, kur jie gyvena. Daugiausiai studentų atsakė, kad gyvena nuosavame bute/name (43,1 proc.), kiek mažiau (32,8 proc.) gyvena bendrabutyje, o mažiausiai – nuomojamame būste (24,1 proc.).
Tiriamiesiems pateiktame klausimyne taip pat buvo klausiama, kokia pinigų suma jie disponuoja kas mėnesį, neįskaitant buto nuomos ir kitų mokesčių. Pagal gautas respondentų įrašytas sumas studentai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė – disponuojantys iki 100 eurų kas mėnesį, 2 grupė – 101-200 eurų ir 3 grupė – daugiau nei 200 eurų kas mėnesį disponuojantys studentai. Studentų pasiskirstymas pagal disponuojamą kas mėnesį sumą yra panašus visose grupėse (1 grupė – 32,77 proc., 2 grupė – 34,65 proc., 3 grupė – 32,58 proc.).
Studentų dar buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir svorį. Apklausoje dalyvavusių studentų ūgio, svorio ir kūno masės indekso vidurkių bei 10, 25, 50 ir 75 procentilių įverčiai pagal lytį vaizduojami 3.1.2. lentelėje.
3.1.2. lentelė. Pirmo kurso studentų ūgio, svorio ir kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal lytį
Lytis n 𝐗 SN Procentiliai 10 25 50 75 Ūgis, cm Vaikinai 423 183,31 7,52 174 179 183 188 Merginos 635 169,77 6,40 162 165 170 174 Svoris, kg Vaikinai 422 78,86 12,63 65 70 77 85 Merginos 627 61,54 9,97 51 55 60 66 KMI, kg/m² Vaikinai 422 23,43 3,19 19,55 21,28 23,24 24,91 Merginos 627 21,32 3,05 18,29 19,38 20,83 22,68
n – absoliutus tiriamųjų skaičius, X – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis
Pagal tiriamųjų nurodytus svorio ir ūgio duomenis apskaičiuotas jų KMI. Gauti rezultatai pateikti 3.1.1. pav.
28 3.1.1. pav. Studentų pasiskirstymas pagal apskaičiuotą KMI, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=60,766; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Atlikus tyrimo duomenų analizę ir vertinant tiriamuosius pagal apskaičiuotą KMI, daugiausia buvo normalaus kūno svorio studentų (tiek vaikinų, tiek merginų). Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp antsvorio turinčių studentų – beveik penktadalis visų vaikinų turėjo antsvorio, o tokių merginų buvo 6,9 proc. Mažiausią tiriamųjų dalį sudarė nutukę studentai. Per mažo kūno svorio merginų buvo 3,4 karto daugiau nei vaikinų (3.1.1. pav.).
3. 2. Pirmakursių nuomonė apie savo kūno svorį ir pasitenkinimas juo
Pirmasis šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti tiriamųjų nuomonę apie jų kūno svorį ir pasitenkinimą juo. Klausimyne studentų buvo prašoma nurodyti, ką jie patys mano apie savo kūno svorį. Galimi atsakymų variantai buvo penki: „labai liesas“, „šiek tiek per liesas“, „normalaus svorio“, „šiek tiek nutukęs“ ir „labai nutukęs“; jie buvo sugrupuoti į tris grupes. Pirmajai grupei, pavadintai „Jaučiasi liesesni nei yra iš tikrųjų“, priskirti atsakiusieji, jog jaučiasi per liesi ar šiek tiek per liesi. Antrąją grupę sudarė teisingai vertinusieji savo kūno svorį. Trečiajai grupei priskirti atsakiusieji, jog jaučiasi stambesni nei yra iš tikrųjų. Tyrimo rezultatai pateikti 3.2.1. pav.
3,8 72,5 19,4* 4,3 12,8 78,3 6,9 2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Per mažas Normalus Antsvoris Nutukimas
P
roc
entai Vaikinai
29 3.2.1. pav. Studentų pasiskirstymas pagal subjektyvaus savo kūno svorio vertinimo atitikimą
suskaičiuotam KMI, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=90,502; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Remiantis gautais tyrimo analizės rezultatais, nustatyta, kad didžioji dalis tiek vaikinų, tiek merginų teisingai vertina savo kūno svorį. Merginų, teisingai vertinančių savo kūno svorį, buvo 1,4 karto daugiau nei vaikinų. Vaikinų, besijaučiančių liesesniais nei yra iš tikrųjų, buvo 3,8 karto daugiau nei merginų. Apie penktadalis studentų (22 proc.) manė esantys stambesni nei yra iš tikrųjų (3.2.1. pav.).
Studentų apskaičiuotas kūno masės indeksas buvo palygintas su pačių studentų nurodytu savo kūno svorio vertinimu. Buvo norima pažiūrėti, ar studentai teisingai vertina savo svorį. Gauti duomenys pateikti 3.2.1. lentelėje.
30,3* 49,4* 20,3 8 68,2 23,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Jaučiasi liesesni nei yra iš tikrųjų
Teisingai vertina Jaučiasi stambesni nei yra iš tikrųjų
P
roc
entai
Vaikinai Merginos
30 3.2.1. lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal apskaičiuotą KMI, atsižvelgiant į savo kūno svorio
vertinimą (proc.) Kūno svoris Nuomonė Per mažas (KMI<18,5) Normalus (18,5≥KMI<25) Per didelis (KMI>25) Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos Vaikinai Merginos
Per liesas 11,7 54 86,7 46 1,6 0
Normalaus
svorio 0,5 12,1 80,3 87,2 19,2 0,7
Nutukęs 0 0,7 32,6 63,3 67,4 36
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti, kokią dalį tiriamųjų sudarė patenkinti ir nepatenkinti savo kūno svoriu. Studentų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo kūno svoriu. Galimi atsakymų variantai buvo keturi: „visiškai patenkintas“, „iš dalies patenkintas“, „nelabai patenkintas“ ir „nepatenkintas“. Gauti duomenys pateikti 3.2.2. pav.
3.2.2. pav. Studentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo kūno svoriu, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=13,744; lls=1; *p<0,05 lyginant su merginomis
Vertinant, ar studentai patenkinti savo kūno svoriu, pagal gautus rezultatus buvo nustatyta, kad didžioji dalis vaikinų ir merginų yra iš dalies patenkinti savo kūno svoriu. Nepatenkinti ar nelabai patenkinti savo kūno svoriu vaikinai sudarė trečdalį tiriamųjų, o tokių merginų buvo 35 proc;
26,7 44,6 23 5,7* 22,3 42,6 22,8 12,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 P roc entai Vaikinai Merginos
31 nepatenkintų savo kūno svoriu vaikinų buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei merginų (p<0,05) (3.2.2. pav.).
Kadangi nemaža dalis studentų buvo nepatenkinti savo kūno svoriu, buvo nutarta pažiūrėti, ar tai susiję su KMI reikšmėmis. Gauti rezultatai pateikti 3.2.3. pav.
3.2.3. pav. Studentų, nepatenkintų savo kūno svoriu, dalis, atsižvelgiant į suskaičiuotą KMI (proc.) χ2=22,522; lls=1; p<0,05 lyginant vaikinų, nepatenkintų savo kūno svorio subjektyviu
vertinimu, atsižvelgiant į KMI
χ2=76,833; lls=1; p<0,05 lyginant merginų, nepatenkintų savo kūno svorio subjektyviu
vertinimu, atsižvelgiant į KMI
*p<0,05, lyginant su merginomis
Remiantis gautais tyrimo rezultatais, buvo nustatyta, kad didžiąją dalį nepatenkintų savo kūno svoriu studentų sudarė normalaus kūno svorio merginos; tokių vaikinų buvo statistiškai reikšmingai mažiau. Tai rodo, kad kūno masės indekso normalios reikšmės merginos nėra laikomos priimtinomis kūno svorio vertinimui, neatitinka visuomenės priimto liekno kūno įvaizdžio (3.2.3. pav.).
Taip pat buvo norima išsiaiškinti studentų nuomonę apie subjektyvų kūno svorio vertinimą. Gauti rezultatai pateikti 3.2.4. pav.
4,9 6,5 56,6* 71,4 38,5* 22,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Vaikinai Merginos P roc
entai Per mažas
Normalus Per didelis
32 3.2.4. pav. Normalaus kūno svorio studentų pasiskirstymas pagal subjektyvų savo kūno svorio
vertinimą, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=93,797; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Atlikus tyrimo duomenų analizę ir remiantis gautais rezultatais nustatyta, kad didžioji dalis normalaus kūno svorio studentų savo kūno svorį ir vertina kaip normalų. Šiek tiek per liesais save laikančių ir normalaus kūno svorio vaikinų buvo statistiškai mažiau lyginant su merginomis. Vaikinai dažniau manė, kad yra per liesi nei merginos, o, kad yra šiek tiek ar labai nutukę panaši dalis manė ir vaikinų, ir merginų (3.2.4. pav.).
Toliau studentų buvo klausiama, koks jų nuomone turėtų būti svoris, kad jie jaustųsi puikiai. Respondentai patys turėjo įrašyti norimą kūno svorį. Pagal gautus duomenis buvo apskaičiuota, kiek studentų nori padidinti ar sumažinti esamą kūno svorį, kad pasiektų norimą, ir kiek yra patenkintų esamu kūno svoriu. Gauti duomenys pateikti 3.2.5. pav.
8 22,3* 49,4* 17,7 2,6 1,1 6,9 68,2 20 3,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 P roc entai Vaikinai Merginos
33 3.2.5. pav. Studentų pasiskirstymas pagal norą koreguoti kūno svorį, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=204,660; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Remiantis gautais tyrimo analizės rezultatais, nustatyta, kad didžioji dalis vaikinų nori padidinti esamą kūno svorį, o didžioji dalis merginų priešingai – jį sumažinti; šiais atvejais buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp lyčių. Vaikinų ir merginų dalis, patenkintų savo kūno svoriu, buvo panaši, atitinkamai 11,3 proc. ir 14 proc (3.2.5. pav.).
Taip pat buvo atlikta analizė norint išsiaiškinti, koks buvo pasiskirstymas tarp norinčių koreguoti savo kūno svorį, atsižvelgiant į KMI. Gauti rezultatai pateikti 3.2.6. pav.
51,2* 11,3 37,5* 11 14 75 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Nori padidinti Yra patenkinti Nori sumažinti
P
roc
entai Vaikinai
34 3.2.6. pav. Studentų pasiskirstymas pagal norą koreguoti savo kūno svorį, atsižvelgiant į KMI
(proc.)
χ2=95,300; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Analizuojant tiriamųjų norą koreguoti kūno svorį, priklausomai nuo turimo KMI, gauti rezultatai rodo, kad visi per mažo kūno svorio vaikinai nori jo priaugti. Normalaus kūno svorio vaikinų didžioji dalis (61,7 proc.) taip pat nori padidinti turimą kūno svorį. Didžioji dalis per didelio kūno svorio vaikinų nurodė norintys jį sumažinti, tačiau 6,1 proc. buvo patenkinti, o 12,2 proc. norėjo jį dar padidinti (3.2.6. pav.).
Kaip visi per mažo kūno svorio vaikinai nori jo priaugti, taip visos per didelio kūno svorio merginos nori jį sumažinti. Taip pat, netgi normalaus kūno svorio merginų didžioji dalis norį jį sumažinti, patenkintų esamu kūno svoriu yra tik 13,6 proc. merginų. 10 proc. per mažo kūno svorio merginų nori svorį dar sumažinti.
Išsiaiškinus, kad studentai nėra patenkinti esamu kūno svoriu, buvo įdomu paskaičiuoti, kiek vidutiniškai (kg) vaikinai ir merginos nori padidinti ar sumažinti savo kūno svorį. Gauti rezultatai rodo, kad vaikinai nori padidinti esamą kūno svorį vidutiniškai 1,12 kg, o merginos vidutiniškai 4,07 kg jį sumažinti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis studentų (49,4 proc. vaikinų ir 68,2 proc. merginų) teisingai vertina savo kūno svorį. Vaikinų, besijaučiančių
100 61,7* 12,2 40,8 7,2 13,6 6,2 27,6 13,6 24,7* 81,6 31,6 79,2 100 0 20 40 60 80 100 120 P roc entai Vaikinai Merginos Nori padidinti Yra patenkinti Nori sumažinti
35 liesesniais nei yra iš tikrųjų, buvo 30,3 proc., o tokių merginų – 8 proc. Apie penktadalis studentų manė esantys stambesni nei yra iš tikrųjų (20,3 proc. vaikinų ir 23,8 proc. merginų). Beveik pusė vaikinų (44,6 proc.) ir merginų (42,6 proc.) yra iš dalies patenkinti savo kūno svoriu. Nepatenkinti ar nelabai patenkinti savo kūno svoriu vaikinai sudarė 28,7 proc., o merginos – 35,1 proc.; nepatenkintų savo kūno svoriu vaikinų buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei merginų (p<0,05) (3.2.2. pav.).
Normalaus kūno svorio vaikinų didžioji dalis (61,7 proc.) nori padidinti turimą kūno svorį, tuo tarpu normalaus kūno svorio merginų didžioji dalis (79,2 proc.) nori sumažinti svorį, trečdalis per mažo kūno svorio merginų nori sumažinti kūno svorį. Per mažo kūno svorio merginos 2 kartus dažniau nurodė patenkintos savo kūno svoriu nei normalaus kūno svorio merginos. Vaikinai yra labiau patenkinti savo kūno svoriu nei merginos.
3. 3. Studentų gyvensenos veiksniai ir jų sąsajos su studentų nuomone apie savo kūno svorį
Pirmame uždavinyje buvo siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę ir pasitenkinimą kūno svoriu. Šiame skyriuje bus nagrinėjama, kokie veiksniai yra susiję su studentų nuomone apie jų kūno svorį. Taigi, pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti, ką studentai mano apie sveiką mitybą. Studentų buvo klausiama, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Gauti rezultatai pateikti 3.3.1 pav.
3.3.1. pav. Studentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie sveikos mitybos svarbą, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=34,771; lls=1; p<0,05 13,9 45,2 32,7 5,4 2,8 23,1 49,2 25,2 1,9 0,6 0 10 20 30 40 50 60 Labai svarbu Gana svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu Nelabai svarbu Visai nesvarbu P roc entai Vaikinai Merginos
36 Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad didžiąją dalį sudarė studentai, kurie manė, kad sveika mityba jiems yra gana svarbi. Mažiausiai buvo studentų, kuriems sveika mityba buvo nelabai svarbi ar visai nesvarbi. Tai rodo, kad sveika mityba, studentų nuomone, yra gana svarbi jų gyvenime; taip manančių merginų buvo daugiau nei vaikinų (3.3.1. pav.).
Sveika mityba neatsiejama nuo reguliaraus valgymo, pusryčiavimo bei sveikų mitybos įpročių. Apie tai ir buvo klausiama studentų. Studentų pusryčiavimo įpročių analizės rezultatai pateikti 3.3.2. pav.
3.3.2. pav. Studentų pasiskirstymas pagal pusryčiavimo dažnumą, atsižvelgiant į lytį (proc.) χ2=7,475; lls=1; p<0,05; *p<0,05, lyginant su merginomis
Analizės rezultatai rodo, kad dauguma vaikinų ir merginų pusryčiauja 5-7 dienas per savaitę, t.y. beveik kiekvieną dieną; tokių vaikinų buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei merginų (p<0,05). Tačiau daugiau nei trečdalis vaikinų ir apie trečdalis merginų pusryčiauja nereguliariai (3.3.2. pav.).
Siekiant išsiaiškinti studentų mitybos įpročius, buvo klausiama apie įvairių maisto produktų vartojimo dažnį. Šviežių daržovių ir vaisių rekomenduojama suvalgyti 400 g arba daržovių 3-5 porcijas ir vaisių 2-4 porcijas per dieną. Studentų buvo prašoma įrašyti suvalgomų šviežių daržovių ir vaisių porcijų skaičių per dieną. Gauti rezultatai pateikti 3.3.3. pav.
21,5 15,7 62,8* 18,3 11,2 70,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Mažiau nei 3 d. per savaitę
3-4 d. per savaitę 5-7 d. per savaitę
P
roc
entai
Vaikinai Merginos
