LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Donatas Šidlauskas

MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU PADIDINTU SVORIU MITYBOS ĮPROČIAI IR FIZINIS AKTYVUMAS

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė ___________________doc. dr. Eglė Vaitkaitienė

(parašas)

2014.05.22 (data)

SANTRAUKA

MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU PADIDINTU SVORIU MITYBOS ĮPROČIAI IR FIZINIS AKTYVUMAS

Donatas Šidlauskas

Mokslinis vadovas doc. dr. Eglė Vaitkaitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija; Sveikatos vadybos katedra, Kaunas, 2014, 62 p.

Darbo tikslas: išanalizuoti mokyklinio amžiaus vaikų su padidintu svoriu mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.

Darbo uždaviniai: Įvertinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu sociodemografines charakteristikas ir antropometrinius duomenis; Išsiaiškinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu mitybos įpročius; Įvertinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu sveikatą ir išvaizdą, jų pačių požiūriu; Išsiaiškinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu fizinį aktyvumą.

Tyrimo objektas: mokyklinio amžiaus vaikų su padidintu svoriu mitybos įpročiai ir fizinis aktyvumas.

Tyrimo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas, tikslinė imtis – respondentai su padidintu svoriu. Analizuojamosios imties dydis n = 148. Atsako dažnis 94 proc. Tyrimas vykdytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos padalinyje, sanatorijos “Žibutė”. Gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS 22.0, Microsoft Excel of Windows programos.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 47 berniukai ir 92 mergaitės. 12- 13 m., 14-15 m., 16 -17 m. tiriamųjų amžiaus grupėse KMI didesnis nei 30 kg/m2 (IOTF standartai tokį KMI leidžia traktuoti nutukimu). Mergaičių KMI didesnis nei berniukų visuose amžiaus tarpsniuose. 12 – 18 m. respondentai linkę nevalgyti pusryčių darbo dienomis ir tai sudarė 57,8 proc. 12 – 18 metų respondentų. 44,1 proc. respondentų, kurių amžius 12 – 18 metų savaitgaliais nurodė niekada nevalgantys pusryčių. 12–18 m. amžiaus berniukų ir mergaičių grupėse pastebimos labai panašios pusryčių nevalgymo tendencijos (57,6 proc. ir 58,0 proc. atitinkamai). Toje pačioje amžiaus grupėje pusryčiaujančių abi savaitgalio dienas berniukų (42,4 proc.) buvo beveik du kartus daugiau nei mergaičių (26,1 proc.). Skirtumas tarp pusryčių nevalgymo ir kūno masės indekso statistiškai reikšmingas. 23,0 proc. į klausimą apie pusryčių valgymą atsakė niekada nepusryčiaujantys, jų KMI 30-34,99. Pusryčių niekada nevalgantys respondentai, kurių KMI siekė 40-44,9, sudarė 11,8 proc. visų apklaustųjų. Kiekvieną rytą pusryčius valgo 27 respondentai (19,4 proc.), jų KMI buvo žemesnis – 25 – 29,9. Tyrimo metu išsiaiškinome, kad tiriamiesiems mokykloje užtenka laiko per pertrauką papietauti, tačiau tik iki 12 metų amžiaus grupės tiriamieji nurodė, valgantys 3 – 4 dienas per dieną , 12 – 18 metų grupėje 47,1 proc. respondentų atsakė valgantys 1 – 2 kartus per dieną. Mergaitės dažniau nei berniukai vartoja sveikatai palankius maisto produktus vaisius, daržoves ir žuvį, nors jos linkę dažniau nei berniukai užkandžiauti saldumynais. Berniukai dažniau renkasi sveikatai nepalankius maisto produktus, tai yra greito maisto produktus, saldžius gazuotus gėrimus. Nustatėme, kad nutukę berniukai dažniau ir ilgiau yra fiziškai aktyvūs negu mergaitės.

Išvados: Berniukai geriau nei mergaitės vertina savo subjektyvią sveikatą ir išvaizdą visose amžiaus grupėse, tačiau mergaitės dažniau nei berniukai rūpinasi ir galvoja apie savo išvaizdą ir kūno svorį (p<0,05); Mergaitės buvo dažniau fiziškai aktyvios trumpalaikio (iki 1val.) fizinio aktyvumo metu, negu berniukai, o berniukai dažniau fiziškai aktyvūs ilgai trunkančio (2 ir daugiau val.) fizinio aktyvumo metu. Tiriamieji su didesniu KMI nurodė daugiau laiko praleidžiantys prie kompiuterio ar televizoriaus, nei tiriamieji su mažesniu KMI (p<0,05). Raktiniai žodžiai: sveika mityba, antropometriniai rodikliai, fizinis aktyvumas.

SUMMARY

DIETARY HABITS AND PHYSICAL ACTIVITY OF SCHOOL AGE CHILDREN WITH INCREASED WEIGHT.

Donatas Šidlauskas

Research adviser assoc. prof. Eglė Vaitkaitienė

Lithuanian University of Health Sciences. Medical Academy, Department of Health Management, Kaunas, 2014. P. 62.

The aim of the work: rate the dietary habits and physical activity of school-age children within creased weight.

Objectives: to evaluate sociodemographic characteristics and anthropometric measures of children and adolescents with increased weight; to evaluate daily eating habits of children and adolescents with increased weight; to analyze health and appearance of their own point of view of children and adolescents with increased weight; to evaluate physical activity of children and adolescents with increased weight.

Material and Methods: quantitative cross sectional research; random sampling of the research participants: overweight children and adolescents from rehab. center. The size of the sample n = 148 school children. Response rate – 94 %. The following programs: SPSS 17.0, Microsoft Excel of Windows were used to process the received data.

Results: Analyze the data provided by 139 respondents - 47 boys and 92 girls. The analysis of the data anonymous questionnaires noted that most of the study, 12 - 13 y , 14-15 y and 11 y of the respondents. At least the respondents, only 2.2 % was 18 y old. Many subjects ages 12-13 y, 14-15 y, 16 -17 y old have had a BMI greater than 30 kg/m2 (in terms of set IOTF standards, the BMI of these children in the age groups evaluated as obesity). 10-11 y age group, mostly overweight subjects by IOTF , their BMI from 25 to 29.9 kg/m2. The data show that girls' BMI higher than boys in all age groups, it could affect the larger number of girls participating in the study, as well as gender differences and peculiarities of puberty. The study revealed that 12-18 y, respondents do not eat breakfast on weekdays (57.8 %). 44.1 % of respondents of 12-18 years group confirm never eating breakfast on weekends. The data reveal a statistically significant difference between not eating breakfast and body mass index. Every morning eating breakfast 27 respondents (19.4 %), their BMI was lower (25 - 29.9 kg/m2). The study found out that in school it is enough time during the break for lunch, but only up to 12 years old age group of subjects indicated eating for 3 - 4 times/day, 12-18 years old group 47.1% respondents eat 1-2 times/day. We also evaluated physical activity of children and adolescents. Respondents with a BMI greater than 40, spent their leisure time sitting down for more than 3 hours, which accounted for 5.8 % subjects, 3 hours and more free time sitting in 4 respondents with a BMI from 35 to 39.9 (2.9%), 23 (16.5%). respondents with 30 to 34.9 BMI, 20 (14.4 %) respondents with a BMI between 25 - 29.9 and 9 (6.5 %) of the respondents had a BMI in the smallest group - 19 to 24.9 kg/m2.

Conclusions: The vast majority of respondents characterized by abdominal obesity. Subjects who don’t eat breakfast and eat 1-2 a day had higher BMI, compared with subjects who eat breakfast (p<005). Girls more often than boys had snacks sweets, eat more fruits and vegetables in all age groups (p<0.05). The boys often choose fast food, fizzy drinks. Both

boys and girls often use smoked meat and rarely eat fish; Boys are better than girls assess their subjective health and appearance of all ages, but more girls than boys take care and think about your appearance and body weight (p < 0.05); The girls were more physically active short-term (up to 1 hour compared to boys, and boys were more physically active in a long period (2 or more hours) compared to girls. On the other hand children and adolescents physical activity do not meet WHO recommended standards. Subjects with higher BMI indicated spending more time at the computer or TV, than subjects with a lower BMI (p < 0.05).

SANTRUMPOS

FA – fizinis akyvumas

IOTF - Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupė JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMI – kūno masės indeksas m. – metai

n – apsoliutus skaičius

p – statistinis reikšmingumas pav. – paveikslėlis

proc. – procentai

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

2.TYRIMO METODIKA ... 27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių. ... 32

3.2 Respondentų šeimų socialinės – demografinės charakteristikos. ... 33

3.3. Respondentų antropometriniai duomenys ... 37

3.4. Vaikų ir paauglių su padidintu svoriu mitybos įpročių analizė ... 39

3.5. Vaikų ir paauglių su padidintu svoriu subjektyvus savęs vertinimas ... 48

3.6. Vaikų ir paauglių su padidntu svoriu fizinio aktyvumo vertinimas ... 51

IŠVADOS ... 55

ĮVADAS

Vaikų nutukimas ir antsvoris yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų 21-ajame amžiuje. Problema yra pasaulinė ir stabiliai veikia daugiau mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis. Paplitimas auga nerimą keliančiu greičiu. Visame pasaulyje, 2010 m. duomenimis, vaikų iki penkerių metų amžiaus turinčių antsvorį skaičius yra daugiau kaip 42 mln. Beveik 35 milijonai gyvena besivystančiose šalyse [1].

Vaikų nutukimas sukelia daugybę sveikatos problemų suaugusiame amžiuje, pavyzdžiui, diabetą, širdies ligas, insultą, įskaitant aukštą kraujo spaudimą, didelį cholesterolio kiekį kraujyje ir rezistentiškumą insulinui, kartais ligos susigrupuoja į vadinamąjį metabolinį sindromą. Tyrimo „Ar gali būti prognozuojama širdies ir kraujagyslių rizika pagal kūno sudėjimą naujagimiams, vaikams ir paaugliams?“ metu nustatyta, kad nutukę septynerių metų amžiaus vaikai suaugę turėjo beveik keturis su puse karto didesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, nei jų nenutukę bendraamžiai. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai neseniai nustatė, kad 60 procentų viršvorio turinčių 5 –10 metų amžiaus vaikų jau turi bent vieną rizikos faktorių susirgti širdies ligomis [2].

Antsvorį ir nutukimą turintys vaikai turi tikimybę likti nutukę ir suaugę, todėl didėja lėtinių ligų plėtojimo tikimybė, tokių kaip kaip diabetas ir širdies kraujagyslių ligos. Su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų galima išvengti, todėl vaikų nutukimo prevencija turi pirmenybę [1].

Paauglystės laikotarpiu organizmui sparčiai augant itin svarbiu rodikliu tampa racionali mityba bei fizinis aktyvumas (FA). Šie rodikliai ne tik atspindi gyvenseną, bet ir ženkliai ją sąlygoja. FA poveikis besivystamčiam organizmui yra itin didelis ir neabejotinas. Dėka FA yra stimuliuojami augimo procesai, padidėja fizinis pajėgumas, gerėja psichinė savijauta ir sumažinama lėtinių ligų rizika [3].

Pasaulinė Sveikatos organizacija, sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik ligos ar negalio nebuvimą [4].

Mokiniai išskiriami kaip atskira socialinė grupė bei ypatinga visuomenės dalis, kurioje sveikos gyvensenos įtvirtinimas bei sveikatos stiprinimas yra viena iš prioritetinių Lietuvos sveikatos politikos krypčių [5].

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: išanalizuoti mokyklinio amžiaus vaikų su padidintu svoriu mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu sociodemografines charakteristikas ir antropometrinius duomenis.

2. Išsiaiškinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu mitybos įpročius;

3. Įvertinti vaikų ir paauglių su padidintu svoriu sveikatą ir išvaizdą, jų pačių požiūriu;

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Antsvorio paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų

Antsvoris ir nutukimas yra penktoji pagrindinė mirčių priežastis. Mažiausiai 2,8 milijono suaugusiųjų kasmet miršta dėl antsvorio ar nutikimo sukeltų komplikacijų. Taip pat 44 proc. visų diabeto, 23 proc. išeminės širdies ligų ir 41 proc. tam tikrų vėžio atvejų yra priskiriama antsvorio ir nutukimo komplikacijoms [6].

2010 metų tyrimų duomenimis nustatyta, kad 43 milijonai vaikų, iš kurių 35 milijonai besivystančių šalių vaikai, turi antsvorį arba yra nutukę. 92 milijonams grėsė antsvorio tikimybė.

Visame pasaulyje antsvorio, o taip pat ir nutukimo paplitimas tarp vaikų padidėjo nuo 4,2 proc. (1990m.) iki 6,7 proc. 2010 metais. Ši tendencija turėtų pasiekti net 9,1 proc. arba 60 milijonų vaikų, kurie turės antsvorį ar nutukimą, 2020 metais.

Tyrimais nustatyta, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas vaikų tarpe Afrikoje 2010 metais buvo 8,5 proc. ir gali siekti 12,7 proc. 2020 metais. Azijoje antsvorio ir nutukimo paplitimas yra mažesnis nei Afrikoje, bet paveiktų vaikų skaičius yra didesnis Azijoje (18 milijonų). Pasak straipsnio autorių antsvoris ir nutukimas vaikystėje ženkliai išaugo nuo 1990 metų, ir šie duomenys patvirtina, kad veiksmingas intervencijas reikia pradėti taikyti ne vėliau kaip nuo kūdykystės, tam kad būtų sustabdytos numatomos tendencijos [7].

2011 metų Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 40 milijonų vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorio. Anksčiau manyta, jog tai yra dideles pajamas gaunančių šalių problema, tačiau antsvoris ir nutukimas vis labiau plinta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, ypač miestų teritorijose. Daugiau nei 30 milijonų vaikų turinčių antsvorio gyvena besivystančiose šalyse, išsivysčiusiose šalyse tokių vaikų gyvena 10 milijonų. Antsvoris ir nutukimas sąlygoja daugiau mirčių visame pasaulyje nei mažas svoris [6].

JAV atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, kad nuo 1980 metų iki 2012 metų, 6 - 11 metų amžiaus vaikų nutukimas išaugo nuo 7 proc. iki beveik 18 proc. Tuo tarpu paauglių, kurių amžius buvo 12-19 metų, nutukimas padidėjo nuo 5 proc. iki beveik 21 proc. tuo pačiu periodu. Taip pat nustatyta, kad 2012 metais, daugiau nei trečdalis vaikų ir paauglių turėjo antsvorio arba buvo nutukę [8].

Rumunijoje buvo tiriamas antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp mieste ir kaime gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų. Gauti rezultatai parodo, kad kaime gyvenantys

berniukai buvo labiau nutukę, nei kaime gyvenančios mergaitės, bet mažiau nutukę, nei mieste gyvenntys to paties amžiaus berniukai ir mergaitės [9].

Lietuvoje J. Tutkuvienės atlikto tyrimą, kurio metu buvo ištirta daugiau nei 9000 moksleivių, 7-18 metų mažiaus, iš 5 didžiųjų Lietuvos miestų. Autorė teigia, kad antsvorio paplitimas buvo didesnis tarp jaunesnių moksleivių lyginant su vyresniais moksleiviais. Taip pat antsvoris buvo mažesnis vyresnių mergaičių, lyginant su vyresniais berniukais, atitinkamai 11,50 proc. ir 13,62proc. Jaunesnio amžiaus mokeleivių (7-13m.) tarpe antsvorio daugiau turėjo berniukai — 9,5 proc., nei mergaitės — 6,6 proc. Autorė pažymi, kad antsvorio paplitimas tarp Lietuvoje gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių yra mažas, lyginant su kitų šalių rodikliais [10].

Tuo tarpu R. Kucienė ir A Ziutelienė teigia jog epidemiologinių tyrimų duomenimis atskleista, kad antsvorio ir nutukimo sklaida ženkliai išaugo tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir tai stipriai sąlygoja dideles sveikatos problemas, bei padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Kauno miesto vidurinėse mokyklose atliktas tyrimas atskleidžia, kad tarp 3145 tyrime dalyvavusių vaikų, kurių amžiaus vidurkis buvo 12,47 metai, berniukų turinčių ansvorį ar nutukimą buvo daugiau nei to paties amžiaus mergaičių. Iš viso tyrimo metu buvo nustatyti 379 nutukimo ir ansvorio atvejai [11].

1.2 Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių svorio didėjimą lemiantys veiksniai

Svorio padidėjimas yra energijos suvartojimo ir energijos gamybos pusiausvyros rezultatas. Mūsų genetinis polinkių derinys kaupti riebalus, daug kalorijų turinčio maisto vartojimas ir sėslus gyvenimo būdas skatina antsvorį, o vėliau ir nutukimą [12].

Manoma, kad tėvų nutukimas taip pat yra svarbus veiksnys prognozuojant suaugusiųjų vaikų nutukimą. Palikuonys tėvų, kurie vaikystėje buvo nutukę, turi didelę riziką būti nutukę ar turėti antsvorio. Vaikui augant, nutukimo riziką didina agresyvios reklamos, kuriose reklamuojami mažai energinės vertės turintys maisto produktai, kuriuose daug sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių ir saldintų gazuotų gėrimų. Moksleiviai dažnai turi galimybę vartoti nesveiką maistą mokyklos valgyklose ar greito maisto restoranuose esančiuose netoli mokymo įstaigų. Moksleivių tarpe informuotumo apie nesveiką mitybą yra nepakankamai [13].

Antsvoriui ir nutukimui įtakos turi ir socioekonominė būklė. Sąntykis tarp socioekonominės būklė ir svorio koreliuoja tarpusavyje. Prastai išsivysčiusios šalys yra pažeidžiamos dėl prastos mitybos ir sumažėjusio fizinio aktyvumo, o tuo tarpu turtingos ir gerai išsivysčiusios šalys turi didesnę trauką Vakarų tipo gyvensenai. Didesnis nutukimo lygis pastebimas privačiose mokyklose, kur nutukimas ir antsvoris siejamas su dosniais kišenpinigiais, keliavimo į mokyklas automobiliais, ir namų priežiūros bei patarnavimo prieinamumu [14].

Abdulrahman O. Musaiger teigia, jog galimi veiksniai lemiantys vaikų ir paauglių antsvorį ir nutukimą yra [15]:

 Dažnas užkandžiavimas — užkandžiavimas tarp svarbiausių valgių tarpo ypatingai dažnas ir vienas blogiausių valgymo įpročių vien dėl to, kad užkandžiams pasirenkami nesveiki maisto produktai. Populiariausi, žinoma, yra bulvių traškučiai, spurgos, įvairūs pyragėliai, sausainiai ir kiti kepti produktai.

 Pusryčių nevalgymas — nepavalgius pusryčių dažniau užkandžiaujama, renkamasi

 saldžius, daugiau kalorijų turinčius užkandius, pietų metu pasirenkamas daugiau kalorijų turintis maistas. Tai lemia didensį bendrą per dieną suvartotų kalorijų kiekį, kas gal sąlygoti antsvorio ir nutukimo atsiradimą.

 Didelis saldžių gėrimų suvartojimas — geriant vieną ar daugiau skardinių saldžiųjų gaiviųjų gėrimų per dieną yra rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu. Saldieji gėrimai yra kaloringi, ypač tai aktualu vaikams ir paaugliams, kurie yra fiziškai mažai judrūs.Nustatytas rūšys tarp netinkamos mitybos, saldžiųjų gėrimų ir vėžio.

 Įprotis nevalgyti namuose — renkantis maistą gamintą ne namuose, sunkiau sukontroliuoti patiekalo sudedamasias dalis, pasirinkti subalansuota ir visavertį maistą. Tokie patiekalai pasižymi didesniu kalorijų kiekiu, kurio pagrindu būna riebalai.

 Fizinio aktyvumo stoka, neveiklumas — sėslus gyvenimo būdas, neveiklumas didina riziką nutukti ar įgyti anstvorio, taip pat skatina gretutini ligų atsiradimą, lemia blogą nuotaiką, lemia pirminius depresjos požymius.

 Ilgas laikas praleistas prie televizoriaus ar kompiuterio — vis dažniau vaikai aktyvius žaidimus lauke iškeičia į žaidimus prie kompiuterio ar į televizoriaus žiūrėjimą. Žaisdami kompiuterinius žaidimus dažnai užkandžiauja, nejaučia sotumo jausmo ir saiko, suvartoja didelį kiekį maisto produktų, padidina suvartojamų kalotijų kiekį kas vėliau lemią antsvorį ir nutukimą.

 Rinkodaros skatinimas rinktis didelius riebalų kiekius turintį maistą bei suvokiamas kūno įvaizdis — patrauklios reklamos, greito maisto, energetinių ir saldžių gėrimų reklamos skatina besaikį vartotojiškumą, paveikia vaikų mąstymą, formuoja klaidingą savęs ir savo kūno suvokimą.

Panašius rezultatus gavo ir Rumunijos mokslininkai. Jų atlikto tyrimo duomenimis vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas koreliavo su pasaldintų gėrimų ir saldumynų vartojimu, taip pat su sėdima veikla [16].

2009 metais atlikto tyrimo duomenimis didžiausias antsvorio paplitimas tarp 11-15 metų berniukų ir mergaičių buvo JAV (28,8 proc.), o mažiausias Latvjoje (7,6 proc.). Antsvorio paplitimas buvo didesnis tarp berniukų nei tarp mergaičių. Pagrindinės antsvorio priežastys buvo siejamos su pusryčių nevalgymu ir fizinės veiklos stoka [17].

Pagal 2010 metais atlikto tyrimo duomenis, didelę reikšmę vaikų nutukumui turi socialinė ir ekonominė padėtis, gyvenamoji vieta, moteriška lytis, nežinojimas ir klaidingi įsitikinimai apie mitybą, tarptautinių maisto pramonės įmonių rinkodara, stresas ir fizinio aktyvumo stoka [18].

Monasta ir kiti moksliniai bendradarbiai teigia, kad nėštumo metu besilaukiančios motinos rūkymas, nemaitinimas krūtimi, ar trumpalaikis maitinimas krūtimi kūdikystėje – tai veiksniai, kurie traktuojami kaip antsvorį ir nutukimą sąlygojantys veiksniai, nors jų poveikio dydį sunku įvertinti. Straipsnio autoriai pabrėžia, kad pagrindiniais vaikų antsvorio ir nutukimo faktoriais išlieka tėvų polinkis į nutukimą ar antsvorį, motinos rūkymas, trumpa miego trukmė, mažesnis nei 30 min. kasdieninis FA, saldintų gazuotų gėrimų vartojimas [19].

1.3 Didėjančio svorio žala mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams

Antsvoris ir nutukimas — tai diagnozė, nustatoma asmeniui, kurio poodiniame sluoksnyje ir kituose audiniuose susikaupia per daug riebalų, o kūno masė viršija amžiaus normą 10 daugiau procentų. Ši problema ne tik estetinė. Metams bėgant, nutukimas gali išprovokuoti varikozinį venų išsiplėtimą, širdies, kraujagyslių sutrikimus, sutrikdyti lytinių ląstelių veiklą. Be to, antsvoris sukelia ir psichologinių problemų: sutrikdo socialinę adaptaciją, daro įtaką renkantis profesiją.

Vaikų antsvoris ir nutukimas tapo didele sveikatos problema gydytojams, tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams visame pasaulyje. Vaikų ir paauglių svorio didėjimas yra

siejamas su padidėjusia ligų rizika ne tik jaunimo tarpe, bet ir tolimesniuose gyvenimo etapuose. Nutukimas ar antsvoris jauname amžiuje sąlygoja riziką ateityje susirgti arterine hipertenzija, diabetu, širdies vainikinių arterijų, kepenų ligomis. Antsvoris ir nutukimas skatina ir spartina aterosklerozės progresavimą vaikų ir jaunuolių tarpe. Atsižvelgiant į patofiziologinius pokyčius kraujagyslėse, pastebimi fiziologinių pokyčių panašumai, susiję su senėjimu. Daroma išvada, kad antsvoris arba nutukimas sukelia „priešlaikinio“ kraujagysių senėjimo efektą. Vaikų nutukimas ir antsvoris pripažinti kaip sunkinančias aplinkybes sukeliantys veiksniai, kurie sąlygoja kitų, gretutinių ligų vystymasi [20].

Širdies ir kraujagyslių ligos susijusios su vaikų antsvoriu ir nutukimu plinta taip pat greitai kaip ir vaikų nutukimas. Vaikai turintys antsvorį ar nutukimą turi polinkį į sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis suaugus. Pastarojo dešimtmečio tyrimai parodė, jog vaikai su nutukimu ar antsvoriu gali eksponuoti ankstyvuosius širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų požymius [21].

Nutukimą ar antsvorį turintys vaikai kenčia nuo daugelio ligų. Jie gali susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, pasireiškia didelis sergamumas kepenų riebalų liga. Nutukusiems vaikams pasireiškia komplikacijos, tokios kaip kepenų cirozė, miego sutrikimai, ortopedinės problemos gali išsivystyti ankstyvoje vaikystėje [22].

Tyrimo duomenimis nustatyta, kad vaikų ir paauglių antsvoris ir nutukimas, gali sąlygoti nuotaikos sutrikimus suaugus. Ši tendencija ypač pastebima antsvorį turinčių mergaičių tarpe. Remiantis tyrimų duomenimis, priimta išvada, kad nutukimo ir viršsvorio prevencija yra vienodai aktuali abiems lytims, išvengiant nuotaikos sutrikimo suaugus [23].

Vaikų antsvoris ir nutukimas daro didelę įtaką ankstyvajam brendimui, pasireiškia menstruacijų ciklo pažeidimai, astma, raumenų ir kaulų sistemų sutrikimai, psichologinės problemos (pav. 1).

1 pav. Nutukimo sąlygojamos ligos (Brown, 2005).

Apibendrinant galima teigti, kad daug su sveikata susijusių problemų yra susiję su antsvoriu ir nutukimu vaikystėje. Nutukę vaikai turi didelę aukšto kraujospūdžio riziką, širdies ir kraujagyslių ligų, bei padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje riziką. Padidėja atsparumas insulinui, daugėja kvėpavimo takų sutrikimų, raumenų bei kaulų sistemų sutrikimų. Nutukimas sukelia kepenų funkcijos sutrikimus. Vaikai turintys antsvorį ar nutukimą, dažnai jaučiasi prislėgti, kenčia patyčias dėl per didelio kūno svorio, susidaro neigiamą kūno įvaizdį, ko pasekoje iššaukiama neigiama elgsena, ypač paauglystėje. Dažnai vaikai jaučiasi socialiai diskriminuojami ir niekinami savo bendraamžių [24, 59].

Vaikų nutukimas ir antsvoris sukelia daug ūmių sveikatos problemų ir daug kančių vaikystėje, todėl tėvai, sveikatos prižiūros paslaugų teikėjai ir politikai turėtų suprasti, kad prevencija vaikų antsvoriui ir nutukimui yra būtina. [25].

1.4 Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai

Moksliniais tyrimai įrodyta, kad antsvoris ir nutukimas yra labiausiai paplitusios mitybos sutrikimo būklės, tarpe vaikų ir paauglių visame pasaulyje [26].

Remiantis naujausiais tyrimais, valgymo vyksmas yra suprantamas kaip ciklinis ir interaktyvus procesas, kuriame tėvų mitybos įpročiai formuoja vaikų mitybos įpročius. Šeimos mitybos įpročius formuoja ir atspindi tėvų mityba, darydama tiesioginį poveikį vaikų mitybai šeimoje [27].

Remiantis Vokietijos mokslininkų tyrimų duomenimis, šeimos socialinė bei ekonominė padėtis sąlygoja vaiko mitybą, taip pat poveikį turi ir tėvų mitybos įpročiai, bei žinios apie sveiką mitybą [28].

PSO vaikų nutukimo problemą įvardija, kaip „globalinę epidemiją“, kadangi visoje Europoje vaikų viršvoris ir nutukimas sparčiai plinta, o tam įtaką daro netaisyklinga ir neracionali mityba, nepakankamas FA [29].

Dažniausia antsvorio ir nutukimo priežastis – per didelis su maistu gaunamų kalorijų kiekis, kuris neišeikvojamas, todėl šis maistinių medžiagų perteklius virsta riebalais. Žinoma, kad apie 35 proc. nutukimo atvejų lemia paveldimumas, kitos priežastys – aplinkos sąlygos (mažas fizinis aktyvumas, mityba, psichiniai ir socialiniai veiksniai), endokrininės, genetinės ligos ir sutrikimai.

Dažniausiai skiriamios šios mokyklinio amžiaus vaikų mitybos klaidos:

 Vartojama per daug riebalų bei mėsos ir per mažai šviežių daržovių, vaisių, rauginto pieno produktų.

 Geriami skysčiai valgio metu (galima išgerti ne daugiau kaip 150 ml).

 Nepusryčiaujama.

 Maistas mažai sukramtomas ir suvilgomas seilėmis.

 Užkandžiaujama tarp pagrindinių valgymų.

 Valgoma likus mažiau nei trims valandoms iki miego.

 Valgomas maistas su skonio stiprikliais ir cheminiais konservantais.

 Mažai vartojama skysčių.

 Per mažas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas.

Tyrimo duomenimis, pusryčių nevalgymas labiausiai paplitęs JAV ir Europoje. Nustatyta, kad tik 10 proc. JAV gyventojų ir 30 proc. Europos gyventojų, valgo pusryčius. Nors pusryčių kokybė buvo įvairi pusryčių praleidimą buvo pasiūlyta laikyti nutukimo

rizikos veiksniu, kadangi atlikus sisteminę apžvalgą Rampersaud ir kiti nustatė, kad pusryčius valgantys asmenys suvartojo daugiau kalorijų, bet antsvorio ir nutukimo rizika buvo mažesnė nei asmenų nevalgančių pusryčių [30].

Vaikai, kurie reguliariai nevalgo pusryčių, didžiają dalį energijos gauna iš daug riebalų turinčių užkandžių, todėl pasak Agostoni ir mokslinių bendradarbių, praleisti pusryčiai siejami su įdienojus pasireiškiančiu apetitu, skatina rinktis didesnes maisto porcijas, kas iššaukia persivalgymą, ar skatina maisto produktų pasirinkimą su didesniu energijos kiekiu, tam kad grąžinti energinį balansą [31].

PSO teigia, kad pusryčių nevalgantys vaikai, sunkiau suskaupia atliekant įvairias užduotis, taip pat pastebimas greitesnis nuvargimas ir išsiblaškymas, dėl pusryčių nevalgymo mažėja vaikų darbingumas. Remiantis PSO duomenimis, pusryčius kasdien valgo tik 69 proc. berniukų ir 60 proc. mergaičių [32].

2011 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimie apie pusė 5-12 klasių mokinių pusryčiauja kasdien, taip pat pusryčiavimas dažniau pastebimas berniukų tarpe nei mergaičių. Lyginant tarp amžiaus grupių, pusryčius dažniau valgo 5-8 klasių moksleiviai, o 9-12 klasių moksleiviai tai daro rečiau [33].

2009-2010 metais Vilniuje atlikto tyrimo duomenimis, net 39,5 proc. apklaustų moksleivių, nevalgo pusryčių nei darbo dienomis nei savaitgaliais, o daugiau nei pusės apklaustųjų mityba nereguliari [34].

Siekiant pagerinti mokyklinio amžiaus vaikų mitybą ir mitybos įpročius, juos lavinant ir ugdant, PSO rekomenduoja daugiau dėmesio skirti vaikų mitybai mokyklose bei namuose, ypatingai atkreipiant dėmesį į tėvų mitybos įpročius [35].

Taigi, galime teigti, kad vaikai retai valgo tuo pačiu metu, dažnai praleidžia pusryčius, valgo per mažai kartų per dieną, vartoja mažai daržovių, daugelis mėgsta stipriai saldinti arbatą, užkandžiauja bet kuriuo dienos metu, persivalgo, vartoja pusgaminius, geria per mažai skysčių, renkasi maistinės vertės neturinčius užkandžius.

1.5 Sveikos mitybos rekomendacijos mokyklinio amžiaus vaikams

Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, keičiasi jų dienos rėžimas, kas neišvengiamai keičia ir jų mitybą. Moksleiviai mokymo įstaigose, turėtų gauti pilnavertį, subalansuotą, atitinkantį moksleivių energijos poreikius maistą. Vaikai turėtų būti mokomi ir pratinami

laikytis maitinimosi rėžimo, suskirstyti visos paros maitinimąsi į pusryčius, pietus, vakarienę, ar pan. Rekomenduojamas valgymų skaičius per parą, vaikams ir paaugliams, valgant mažomis porcijomis, 5-6 kartai [36].

Norint būti sveikiems ir žvaliems, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja maitintis vadovaujantis patobulintos sveikos mitybos piramidės (2 pav.).

2 pav. Maisto pasirinkimo piramidė (LRSAM, 2011)

Šios piramidės pagrindą sudaro 8 stiklinės vandens. Šis skaičius yra ne atsitiktinis, tai rekomenduojama vidutinė vandens suvartojimo norma per parą. Ankstesnių piramidžių pagrindą sudarė bulvės, duona, grūdai. Patobulintos piramidė parengta atžvelgiant, kad Lietuvos gyventojai vaisių, daržovių suvartoja per mažai, ko pasekoje nepakankamai gauna maistinių medžiagų, kurias šie produktai turi. Taigi, patobulintos piramidės apatinis aukštas perskirtas į dvi dalis, vienoje yra grūdiniai produktai ir bulvės, kitoje – vaisiai ir daržovės. Taip yra todėl, kad žmogus turi suvartoti tiek vienų tiek kitų produktų kiekvieną dieną. Aukščiau piramidėje yra mėsos ir pieno produktai. Šioje skiltyje yra rekomenduojami produktai, kurių reikia vartoti kasdien arba rečiau, tačiau saikingai. Piramidės viršūnėje yra maisto produktai, kuriuos patartina vartoti retai ir mažais kiekiais [37].

Naujoji sveikos mitybos piramidė apsupta judesį vaizduojančiomis figūromis, kurios simbolizuoja fizinį aktyvumą. Taip yra ne be reikalo, nes FA yra neatsiejama mitybos dalis. Su maistu mes gauname maistingąsias medžiagas ir energiją, fizinio aktyvumo pagalba – eikvojame energijos perteklių. Šis gavimo ir eikvojimo balansas yra itin svarbus, kadangi nesilaikant šio balanso ir būnant nepakankamai fiziškai aktviems didėja tikimybė susirgti širdies kraujagyslių ligomis, kitomis lėtinėmis ligomis, gresia nutukimas ir viršvoris. Tam kad išliktų subalansuotumas, suaugusiems žmonėms rekomenduojama judėti ne mažiau kaip pusė valandos, o vaikams ne mažiau kaip valandą, per dieną, pasiekiant aktyvesnį širdies plakimą ir sušilimą [37].

Tobulesnės sveikos mitybos piramidės kiekvienas aukštas turi savo spalvą. Šios spalvos atlieka „šviesoforo efektą“, pirmasis aukštas žalios spalvos, jame sveikiausi ir labiausiai rekomenduojami produktai, antrasis aukštas oranžinis, tai maisto produktai vartojami su saiku, trečiasis aukštas raudonas, kuriame maisto produktai rekomenduojami vartoti retai. [37].

Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos 7-10 metų vaikams, skiriamos pagal amžių, 2030 kcal, baltymų, riebalų ir angliavandenių, atitinkamai 65 g., 66 g., 294 g. 11-14 metų vaikams, rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos skirstomos ir pagal lytį. Berniukams rekomenduojamas paros energijos poreikis 2420 kcal, gaunant 70 g. baltymų, 75 g. riebalų ir 311 g. angliavandenių. Vyresniems, 15 – 18 metų berniukams, šios noros yra šiek tiek aukštesnės. 11-14 metų mergaitėms rekomenduojamas paros energijos poreikis yra mažesnis nei to paties amžiaus berniukų, 2200 kcal. (1 lentelė). Duomenys pateikiami remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintu įsakymu, dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo [38].

Priklausomai nuo amžiaus, mokinių dienos energetiniai poreikiai sudaro apie 1500– 2500 kcal, o sportuojančių – dar daugiau. Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams – 25 proc., pietums – 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams – 20 proc., vakarienei – 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Vaikų mityboje kasdien turi būti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams [LRSAM, 1999 m.]

Amžius Lytis

Energija, Baltymai, Riebalai, Angliavandeniai,

kcal g g g 7-10 m. 2030 65 66 294 11-14 m. Bern. 2420 75 80 350 Merg. 2200 70 75 311 15-18m. Bern. 2890 95 93 396 Merg. 2400 80 85 329

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga ir dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose. Iš baltymų organizme gaminamos apsauginės medžiagos. Organizmo baltymų apykaitai svarbūs angliavandeniai ir vitaminai, nes angliavandeniai tausoja baltymus, o organizmo skysčiuose esantys baltymai svarbūs kitų medžiagų transportavimui. Mokyklinio amžiaus vaikai per parą turi gauti pakankamą baltymų kiekį, apie 60–65 proc. [39].

Riebalai įeina į visų organizmo ląstelių sudėtį, todėl svarbu jų gauti su maistu. Riebalai aprūpina vaiko organizmą energija ir vitaminais: A, D, E, K, ir pagerina patiekalų skonį. Vaikams riebalų reikia skirti tiek pat, kiek ir baltymų [39].

Angliavandeniai – tai pagrindinė maisto medžiagų dalis, iš kurios daugiausiai gaunama energijos. Vaikų organizme angliavandeniai turi sudaryti 40–55 proc. bendro energijos kiekio. Didėjant vaiko fiziniam aktyvumui, didėja ir angliavandenių poreikis, tačiau lengvai įsisavinami angliavandeniai skatina nutukimą, cukraligę, dantų ėduonies atsiradimą [40]

Mokyklinio amžiaus vaikų mityboje baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis maisto racione turėtų būti: 1:1:6.

Tam, kad vaikai augtų sveiki, su maistu jie turi gauti pakankamai vitaminų. Pagrindiniai, kurie reikalingi vaikui, yra šie: A, D, E, B1, B2, B6, B12, PP, C [39].

Vitaminai yra labai svarbūs organiniai junginiai. Jie turi įtakos medžiagų apykaitai bei gyvybinėms organizmo funkcijoms. Vitaminų žmogus gauna kartu su maistu. Kad žmogaus organizmui nepritrūktų vitaminų ir išliktų sveikas, būtina sąlyga yra sveika mityba [41]

Mokyklinukai turėtų valgyti 3 kartus per dieną ir užkandžiauti prieš pietus bei vakarienę, pageidautina – tomis pačiomis valandomis. Jei vaikas nevalgo nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko. Laikantis nustatytų maitinimo valandų ir įpratus valgyti tuo pačiu metu ima gausiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, maistas geriau suvirškinamas [39].

Svarbu, kad vaikai ir paaugliai patys mokėtų pasigaminti lengvą maistą ar užkandį. Yra įrodyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai geriau mokosi, pasižymi geresne atmintimi, rečiau turi viršsvorio nei jų bendraamžiai, kurie nepusryčiauja [39].

1.6 Antropometrinių matavimų reikšmė

Antropometrija – tai mokslas, kuris tiria žmogaus ūgio, svorio ir kūno proporcijas. Tai mokslas apie žmogaus kūno matmenų matavimus. Antropometrijos tyrimo metodas, naudojamas antropologijoje ir medicinoje nustatant žmogaus kūno ir jo dalių dydį ir formą. Metriniams matavimo požymiams, ūgiui, galvos, galūnių, krūtinės apimčiai, nustatyti naudojami antropometriniai taškai. Antropometriniai taškai - tam tikrų kaulinių taškų aukščio nuo atraminės plokštumos (žemės, grindų) matavimas, kuriuo nustatomas kūno ir tam tikrų kūno dalių ilgis [42].

Vieni pagrindinių, paprasčiausių ir pigiausių antropometrinių rodiklių nustatymo metodai yra žmogaus ūgio, svorio ir kūno apimčių matavimai. Matuojant kūno apimtis, išskiriami pagrindiniai matavimai: krūtinės ląstos, žasto, šlaunies, liemens, dubens, kaklo ir galvos apimtys [43]. Taip pat išskiriamas ir apimčių matavimo specifiškumas: krūtinės ląstos matavimas atliekamas maksimaliai įkvėpus, maksimaliai iškvėpus ir reliatyvios ramybės būklėje. Žasto apimtis matuojama nuleidus ranką, storiausioje vietoje. Šlaunies apimtis matuojama po sėdmenų raukšle. Tarp apatinio šonkaulio lanko ir klubakaulio skiauterinės ataugos matuojama liemes apimtis, o didžiausioje sėdmenų atsikišimo vietoje – dubens [43].

3 pav. Antropometrinių matavimų žymos [Body measurement tracking chart, 2010]

Žmogaus kūnas matuojamas naudojant tik standartizuotus, patikrintus prietaisus. Matuojant išilginius kūno matmenis naudojama medinė ūgio matuoklė, jų tiklsumas ± 0,5 cm. Kūno apimčių matavimui naudojama centimetrinės juostelės, tačiau po 50 tiriamųjų išmatavimų, rekomenduojama ją pakeisti, dėl išsitampymo ir netikslumų išvengimo. Nustatant kūno masę, naudojamos medicininės svartyklės, kurių tikslumas ± 50g. [44].

Ūgis ir svoris yra populiauriausi ir pagrindiniai antropometriniai rodikliai. Šių matavimų paklaidos yra nedidelės, todėl dėka jų apskaičiuotas kūno masės indeksas yra pakankamai tikslus. Šis rodiklis (KMI) vis dažniau naudojamas epidemiologiniuose tyrimuose nustatant vaikų nutukimą ir antsvorį. Kūno masės indeksas paskaičiuojamas pagal formulę svoris (kg)/ūgis (m)2 ir yra plačiai naudojamas suaugusiems [45].

Nustatant vaikų ir paauglių nutukimą priimta taikyti kitokius standartus nei suaugusiems, todėl KMI ribinės vertės, nuo suaugusiųjų, pagal amžių ir lyti skiriasi (3 lentelė) [46].

2 lentelė. Suaugusiųjų Kūno masės indekso klasifikacija Kūno masės indekso klasifikacija

Nepakankamas < 18,5 Normalus 18,5 - 24,9 Antsvoris ≥ 25,0 Antsvorio II stadija 25,0 - 29,9 Nutukimas ≥ 30,0 Nutukimo I stadija 30,0 - 34,9 Nutukimo II stadija 35,0 - 39,9 Nutukimo III stadija ≥ 40,0

Tokios šalys kaip Belgija, JAV, Jungtinė Karalystė, Čekija, Vokietija, turi įdiegusios vaikų ir paauglių KMI vertinimo normatyvus. Kadangi Lietuvoje dar nėra priimti vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo vertinimo normatyvai pagal KMI, rekomenduojami naudoti pagrindiniai tarptautiniai standartai, pagal PSO rekomenduojamas procentilių kreives arba Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) pasiūlytas ribines KMI vertes. PSO rekomenduojamos procentilių kreivės vaikams ir paaugliams yra sudarytos remiantis JAV Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis [47].

3 lentelė. Vaikų kūno masės indekso Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės ribinės vertės antsvoriui ir nutukimui nustatyti pagal amžių ir lytį [48].

Vaiko amžius (metais)

KMI ribinės vertės antsvoriui, atitinkančios 25 kg/m2 18metų amžių

KMI ribinės vertės nutukimui, atitinkančios 30 kg/m2 18 metų amžių

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

7,0 17,92 17,75 20,63 20,51 7,5 18,16 18,03 21,09 21,01 8,0 18,44 18,35 21,60 21,57 8,5 18,76 18,69 22,17 22,18 9,0 19,10 19,07 22,77 22,81 9,5 19,46 19,45 23,39 23,46 10,0 19,84 19,86 24,00 24,11 10,5 20,20 20,29 24,57 24,77 11,0 20,55 20,74 25,10 25,42 11,5 20,89 21,20 25,58 26,05

12,0 21,22 21,68 26,02 26,67 12,5 21,56 22,14 26,43 27,24 13,0 21,91 22,58 26,84 27,76 13,5 22,27 22,98 27,25 28,20 14,0 22,62 23,34 27,63 28,57 14,5 22,96 23,66 27,98 28,87 15,0 23,29 23,94 28,30 29,11 15,5 23,60 24,17 28,60 29,29 16,0 23,90 24,37 28,88 29,43 16,5 24,19 24,54 29,14 29,56 17,0 24,46 24,70 29,41 29,69 17,5 24,73 24,85 29,70 29,84 18,0 25,00 25,00 30,00 30,00

Ši IOTF sudaryta lentelė apibrėžia vaikų ir paauglių nutukimo, antsvorio ir liesumo ribas. Pagal šiuos standartus didelis liesumas nustatomas kai KMI lygus 16,0 kg/m2 vidutinis liesumas – 17,0 kg/m2, nežymus liesumas – kai KMI 18,5 kg/m2. Patys IOTF rekomenduojamų ribinių verčių autoriai teigia, kad šie tarptautiniai vertinimo standartai, labiau tinka Vakarų šalių gyventojams. Šiuos IOTF standartus, rekomneduojama naudoti siekiant įvetinti vaikų ir paauglių nutukimą ir antsvorį. Tačiau jas tikslinga taikyti lyginant tyrimus tarp šalių, stebint pasaulinę nutukimo epidemiją. Taip pat IOTF standartus tiklsinga naudoti šalyse, kur vertinimo standartų nėra [49].

Tobulėjant technologijoms, vis dažniau taikomi modernesti ir tikslesni antsvorio nustatymo būdai, tiek vaikams, tiek suaugusiesiams. Populiariausias yra elektroninės svarstyklės su specialiais elektroniniais davikliais, kurie bioelektrinės varžos metodu apskaičiuoja kūno riebalų procentinę dalį pagal paprastą formulę. Specializuotos svarstyklės leidžia nustatyti ne tik išorinių riebalų masę procentais, bet ir apskaičiuoja vidinių riebalų kiekį organizme procentais, parodo, kokią dalį procentais kūne sudaro raumeninis audinys. Prietaisas palengvina specialistų darbą, nes duomenis parodo greitai, ir tiksliai.

1.7 Mokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas ir jo nauda

Pasak PSO, FA yra apibrėžiamas kaip bet koks kūno judėjimas dėka skeleto raumenų, kurie reikalauja ir naudoja energijos sąnaudas – įskaitant veiksmus, kurių buvo

imtasi dirbant, žaidžiant ar atliekant namų ruošos darbus, taip pat keliaujant, bei užsiemant laisvalaikio veikla [49].

Sąvoka FA neturėtų būti painiojama su pratimų sąvoka, kuri yra fizinio aktyvo subkategorija. Ši veikla yra planuojama, struktūrizuota, pasikartojanti, ją atliekant siekiama pagerinti arba išlaikyti vieną ar daugiau fizinio pasirengimo komponentų. Anot PSO, tiek vidutinio, tiek aukšto intensyvumo FA suteikia naudą sveikatai. Tam, kad FA suteiktų naudą, visa veikla tūrėtų trukti ne mažiau kaip 10 minučių [50].

Visi vaikai ir paaugliai tūrėtų būti fiziškai aktyvūs kasdien žaisdami, sportuodami, keliaudami iš mokyklos ar laisvalaikiu, poilsio dienomis, šeimos, mokyklos ir bendruomenės veiklos kontekste. Vaikai ir paaugliai, kurie neužsiima jokia fizine veikla, turėtų pradėti bent nuo mažų žingsnlių judėti pirmyn fizinio aktyvumo srityje, todėl kad mažai arba retai atliekama fizinė veikla yra geriau nei jokios veiklos [51].

Mokslinių tyrimų duomenimis 5 – 17 metų amžiaus vaikams ir paaugliams, kasdieninis FA suteikia daug naudos jų sveikatai, palaiko bendrą organizmo savijautą. Šie teiginiai grindžiami tyrimais, kurių metu buvo nustatyta ir priimta išvada, kad didesnis fizinio aktyvumo kiekis yra siejamas su geresne sveikata. FA siejamas su sveikatos gerinimu ir stiprinimu. Fizinio aktyvumo nauda siejama su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, raumenų sistemų veiklos gerinimu, taip pat su kaulų sistemos stiprinimu ir ypač su depresijos simptomų mažinimu. FA teigiamai susijęs su raumenų jėga, tyrimais įrodyta, kad tiek vaikams tiek paaugliams, 2 – 3 kartus per savaitę užsiimant aktyvia fizine veikla, žymiai pagerėja raumenų jėga. Šiai amžiaus grupei, raumenų lavinimo pratimai specifišumo neturi, tinka paprasčiausi žaidimai žaidimų aikštelėse, laipiojimas ar virvės traukimas [52].

Reguliarus FA yra tiesiogiai susijęs su vaikų sveikata. Deja, Kanadoje atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu tik 7 proc. berniukų ir 3 proc. mergaičių vykdo rekomenduojamą 13,500 žingsnių per dieną, bent 6 dienas per savaitę, normą. Tyrimais jau anksčiau įrodyta, kad rekomenduojamų žingsnių normų vaikai sunkiau atliekama arba įvykdoma savaitgaliais [53].

Tam įtakos gali tūrėti sparčiai besivystančios technologijos, vis labiau vaikus pritraukiančios prie kompiuterių bei išmaniųjų telefonų ekranų. Su kiekviena diena vis pažangesnės technologijos leidžia vaikams kompiuterinius žaidimus žaisti lauke, mokykloje ar kitur, neskatinant daugiau pajudėti.

Analizuodamas Nyderlanduose atlikto tyrimo rezultatus, tyrimo autorius Dirk Dessing ir kiti, teigia, jog vidutiniškai vaikai praleidžia 40,1 minutes per dieną mokyklos

kieme. Per šį laiką, berniukai mokyklos kieme yra labiau fiziškai aktyvūs ir 27,3 proc. laiko jie praleidžia užsiimdami vidutinio arba intensyvaus pobūdžio fiziniu aktyvumu. Tuo tarpu mergaitės, viso praleidžiamo laiko mokyklos kieme, vos 16,7 proc. būna užsiėmusios vidutinio arba intensyvaus pobūdžio fizine veikla. Vaikai, labiausiai aktyvūs būna per pertraukas tarp pamokų. Pertraukų metu berniukai išlieka fiziškai aktyvesni, net 39,5 proc. pertraukų laiko jie praleidžia užsiimdami vidutinio sunkumo ar intensyve fizine veikla, tuo tarpu mergaitės tik 23,4 proc. šio laiko skiria vidutinio sunkumo ar intensyviai fizinei veiklai. Tyrimo autoriai teigia, kad vaikų fizinio aktyvumo lygis yra aukštesnis mokykloje lyginant su kasdienine įprasta veikla. Fizinio aktyvumo lygmuo yra gerokai aukštesnis pertraukų metu. Mokyklos aplinka, atlieka svarbų vaidmenį nustatant vaikų fizinį aktyvumą, jį kontroliuojant ir gerinant, tuo pačiu gerinant vaikų gerovę [53, 54].

Moksliniais tyrimais yra įrodyta nenuginčijama fizinio aktyvumo nauda vaikamas ir paaugliams, bei vėliau suaugus. Taip pat pabrėžiama nenuginčijama fizinio aktyvumo nauda, kuri mažina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius. FA gerina psichinę sveikatą, mažina nerimą, gerina psichologinę ir socialinę adaptacija. Aktyvi fizinė veikla palaiko energijos balansą ir saugo nuo antsvorio ir nutukimo, taip pat nuo vaikystės būnant fiziškai aktyviems mažėja tikimybė nutukti suaugus, mažėja rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, didėja kaulų masės tankis, ko pasekoje mažėja osteoporozės tikimybė senatvėje. Taip pat užsiimant fiziniu aktyvumu vaikystėje, didėja tikimybė išlikti fiziškai aktviems ir suagus [55].

Pagal PSO išskiriamos dvi pamatinės fizinio aktyvumo rekomendacijos, padedančios užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą vaikams ir paaugliams. Svarbiausia yra kasdien užsiimti vidutinio ar aukšto intensyvumo fizine veikla mažiausiai 60 minučių. Antroji svarbi fizinio aktyvumo rekomendacija pabrėžia, kad ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, FA turi būti intensyvus, siekiant lavinti raumenų jėgą, didinti kaulų tankį, mineralizaciją ir sąnarių lankstumą [56].

Jungtinės Karalystės fizinio aktyvumo departamentas sudarė siūlomų FA rūšių pasirinkimą, rekomenduojamam vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo lygiui pasiekti. Vaikams siūlomas kasdienis ėjimas į mokyklą ir iš jos, pakeičiant keliavimą automobiliais ar viešuoju transportu. Siūlomos aktyvesnės pertraukų tarp pamokų veiklos, mokyklos bendruomenei siūlo įvesti 3 privalomas kūno kultūros pamokas. Per savaitę vaikus ragina 3 – 4 popietes, žaisti aktyviuosius žaidimus, o savaitgaliais aktyvus laisvalaikis šeimoje ar su draugais, iškylaujant, važinėjant dviračiu, žaidžiant sportinius žaidimus. Tuo tarpu paaugliams

pasiūlymai išlieka tokie patys, tik vietoje aktyviųjų žaidimų rekomenduojama užsiimti sportine veikla [57].

Kolumbijos maisto ir mitybos specialistė Barbara W. vaikams ir paaugliams siūlo įsiminti fizinio aktyvumo piramidę, kurios pamatas yra kasdieninė aktyvi fizinė veikla, apimanti žaidimus lauke, lipimą laiptais, namų aplinkos tvarkymas, gyvunėlių maudymas, ėjimas į parduotuvę ar pasivaikčiojimas. Antrasis piramidės aukštas ancentuoja fizinį aktyvumą kaip veiklą, kuria rekomenduojama užsiimti 3 – 5 kartus per savaitę. Rekomendaciją galima įvykdyti atliekant aerobinę veiką mažiausiai 20 min. (važiavimas dviračiu, riedlente, riedučiais, plaukimas, bėgimas) arba 20 min. užsiimant rekreaciniu fiziniu aktyvumu žaidžiant tinklinį, krepšinį, futbolą. Autorė, 2 – 3 kartus per savaitę, rekomenduoja užsiimti aktyviu laisvalaikiu – plaukti baidarėmis ir pan., arba aktyviai leisti laiką šokant, ar darant prisitraukimus ir atsispaudimus. Fizinio aktyvumo piramidės viršūnė paryškinta raudonai, todėl kad čia išvardintos veiklos ko reikėtų vengti – televizoriaus žiūrėjimas, video žaidimų žaidimas ar sėdėjimas ilgiau nei 30 minučių nieko neveikiant [57].

Apibendrinant galime teigti, kad mokyklinio amžiaus vaikų nutukimas yra gerai žinoma proglema, kurią bando spręsti visos šalys. Vis daugiau yra kuriama ir platinama lankstinukų apie fizinio aktyvumo naudą augančiam organizmui ir apie antsvorio ir nutukimo žalą vaikams ir paaugliams. Švietėjiška veikla vykdoma ne tik mokyklose, bet yra rengiami kursai tėvams, kaip padaryti vaiko mitybą pilnavertę, kad jis galėtų augti sveikas, ir būti sveikas suaugusysis.

2.TYRIMO METODIKA

Tyrimas, tyrimo vykymo laikas, vieta. 2013.06 – 2014.02 atliktas momentinis anketinis ir antropometrinis, mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, kuriems buvo gydytojų endokrinologų diagnozuotas antsvoris ir nutukimas, tyrimas. Iškeltų uždavinių įgyvendinimui, duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos metodu. Tyrimas vykdytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės vaikų reabilitacijos padalinyje, sanatorijoje „Žibutė“.

Tyrimo imtis. Tikslinė grupė su antsvoriu ir nutukimu, sudaryta iš asmenų atvykusių gydytis į sanatoriją „Žibutė“. Tyrimo laikotarpiu sanatorijoje gydėsi 247 pacientai iš kurių 73 (29,5 proc.) asmenys buvo ekskliuduoti dėl gretutinių patolojų, tokių kaip cukrinis diabetas, sanarių ligos, kardiologinė patologija, inkstų ligos bei skydliaukės ligos. 174 pacientai, kuriems diagnozuotas antsvoris ir nutukimas buvo kviečiami dalyvauti tyrime, iš jų 26 (14,9 proc.) pacientai dalyvauti atsisakė. Tyrime dalyvauti sutiko ir anketos išdalintos buvo 148 (85,1 proc.) tiriamiesiems. 9 (6 proc.) anketos buvo sugadintos, tyrimo analizei tinkamos buvo 139 anketos. Tiriamųjų atsakomumas 94 proc. Tyrime dalyvavo mokyklinio amžiaus vaikai (8-18 m.), turintys antsvorį ar nutukimą. Iš tyrime dalyvavusių 139 respondentų, 47 berniukai ir 92 mergaitės, atitinkamai 34 proc. ir 66 proc. (4 lentelė).

4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Lytis Amžius (metais) Viso 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 Vyras 2 2 1 9 7 7 2 9 4 3 1 47 Proc. 4,3 4,3 2,1 19,1 14,9 14,9 4,3 19,1 8,5 6,4 2,1 100,0 Moteris 2 5 9 7 16 16 12 8 8 7 2 92 Proc. 2,2 5,4 9,8 7,6 17,4 17,4 13,0 8,7 8,7 7,6 2,2 100,0

Tyrimo eiga ir procedūros. Tyrimui atlikti 2013.06.21 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas – Nr. BEC – VS(M) – 396, kuris patvirtina, kad dėl anketos anonimiškumo, tyrimo metu nebus pažeidžiamos tiriamojo teisės, ir šiuo dokumentu patvirtino tyrimo vyksmą. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo (2000 m. gegužės 11 d., VIII–1679) (Žin., 2000, Nr. 44-1247) numatytais reikalavimais, respondentams buvo paruošta asmens informavimo ir

informuoto asmens sutikimo formos. Apie tyrimą buvo informuota ir sutikimas dėl tyrimo vykdymo gautas iš reabilitacijos padalinio „Žibutė“ direktorės, tiriamųjų ir tiriamųjų tėvų ar globėjų.

Šio tiriamojo darbo autorius buvo atsakingas už tyrimą visą tyrimo laikotarpį. Asmeniškai pats organizavo anketavimus bei antropometrinius matavimus. Vykdant tyrimą, tyrimo autorius vadovavosi tyrimo etikos principais ir vykdė šiuos punktus:

 Gauti reabilitacijos padalinio vadovų sutikimai vykdyti tyrimą;

 Respondentams pristatyta numatomo vykdyti tyrimo eiga ir siekiai;

 Respondentai supažindinami su tyrimo nauda;

 Respondentai supažindinti su gautų tyrimo rezultatų panaudojimu;

 Kiekvieno respondento anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimas;

 Respondentai supažindinti su tvarka, jei nenorima atsakyti klausimus ar jie nesuprantami;

 Respondentams iškilus klausimams į juos atsakoma ir paaiškinama;

 Užtikrintas, mandagus ir malonus bendravimas su respondentais, bei reabilitacijos įstaigos padaliniu.

Tyrimas vykdomas dviem etapais: antropometriniai matavimai ir anketinė apklausa. Planuojami tyrimai visada vykdavo suderinus su įstaigos personalu, tam kad netrugdyti vaikų užsiėmimų. Remiantis PSO rekomendacijomis, antropometriniams matavimams buvo naudota tampri matavimo juostelė – SECA 201. Respondentai apklausa ir antropometriniai matavimai atliekami per pirmas 3 dienas atvykus į reabilitacijos įstaigą. Antropometriniai matavimai buvo atliekami po 3 kartus kiekvienai matuojamai sričiai (krūtinės, žąsto, juosmens, dubens, blauzdos) ir užrašomas visų trijų matavimų vidurkis 1mm tikslumu. Antropometriniai matavimai atliekami atskiroje patalpoje su kiekvienų tiriamuoju, siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą, bei siekiant nesukelti tiriamajam nemalonių komentarų iš kitų tiriamųjų. Visiems tyrimo dalyviams buvo išmatuotas AKS, kuris atitiko amžiaus normas.

Respondentai buvo draugiški, noriai bendravo su tyrimo vykdytoju, įtraukė tyrimo vykdytoją ir kasdieninę veiklą. Taip pat noriai dalyvavo tyrimo procese, aktyviai dalyvavo apklausose ir smalsiai domėjosi apie kūno sudėties matavimo svarstyklių rodmenis. Respondentų tėvelių susidomejimas koncentravosi ties vaikų kūno masės indekso skaičiavimu ir gautų duomenų interpretavimu. Tyrimo vykdytojas kiekvieną kartą buvo maloniai priimtas reabilitacijos įstaigos personalo, kuris domėjosi vykdomu tyrimu ir dalinosi darbo patirtimi.

Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Šio pobūdžio anketa nereikalauja respondentų vardo ar pavardės, taip respondentai skatinami laisviau ir atviriau atsakyti į pateiktus klausimus. Anoniminė anketa užtikrina respondentų anonimiškumą ir surinktų duomenų konfidencialumą.

Anketa sudaryta klausimus sugrupuojant į keturias dalis: pirmoji - bendrojo pobūdžio klausimai, apimantys respondentų amžių, lytį, sveikatos būklė, šeimos sudėtis, šeimos gerovės apibūdinimas, klausimai apie tėvų amžių, darbo pastovumą. Antroji anketos klausimų dalis apėmė mitybos įpročius, respondentai tūrėjo atsakyti į klausimus susijusius su mityba darbo dienomis ir savaitgaliais, daržovių, vaisių, saldumynų suvartojimą. Trečioji anketos klausimų dalis buvo apie sveikatos ir išvaizdos vertinimą. Respondentai atsakinėjo į klausimus susisjusius su patyčiomis, savęs paties vertinimu, tėvų ir draugų nuomonės svarba atsižvelgiant į respondentų kūno sudėjimą. Ketvirtoji ir paskutinė anketos klausimų dalis apėmė fizinio aktyvumo vertinimą. Šioje dalyje respondentai pateikė atsakymus kiek vidutiniškai, darbo dienomis ir savaitgaliais, laiko praleisdavo užsiimdami vidutinio fizinio aktyvumo veikla ir kiek laiko praleisdavo užsimdami aukšto intensyvumo fizine veikla.

Tyrimui naudotas klausimynas, susidedantis iš 71 klausimo. Klausimyno atsakymų variantai sudaryti naudojant R. Likert‘o skalę kur atsakymo variantai išdėstyti pagal dažnuminę skalę nuo „labai dažnai“ iki „retai/niekada“, arba pasirenkant tinkamiausią iš pateiktų atsakymo variantų.

Mitybos įpročių vertinimas. Respondentams buvo peteikiami klausimai apie pusryčiavimą darbo dienomis ir savaitgaliais, prašoma nurodyti kiek kartų per dieną valgoma, teiraujamasi apie užkandžiavimus tarp valgių. Taip pat atliekamas dažnuminis mitybos vertinimas, kur buvo klausiama apie vaisių, daržovių, žuvies, pieno, rukytų produktų, saldainių ir šokolado, gazuotų saldžiųjų gėrimų vartojimą. Respondentai vartojimo dažnumui nurodyti rinkosi iš pateiktų atsakymo variantų, apimančių atsakymus: „Niekada“, „Rečiau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“, „2 – 4 dienas per savaitę“, „4 – 6 dienas per savaitę“, „Kiekvieną dieną“.

Fizinio aktyvumo vertinimui, klausėme respondentų apie laisvalaikį praleistą sėdint savaitgaliais ir darbo dienomis. Čia respondentai rinkosi iš galimų atsakymo variantų: „Iki 1 valandos“, „2 – 3 valandas“, „3 valandas ir daugiau“. Taip pat klausėme „Kelias iš pastarųjų 7 dienų tau teko eiti pėsčiomis ne mažiau kaip 10 minučių be pertraukos, neįskaičiuojant ėjimo į mokyklą ir iš jos?“, respondentai turėjo nurodyti dienų skaičių, arba pasirinti atsakymo variantą „Neteko vaikščioti ilgiau nei 10 min.“. Tokį patį klausimą uždavėme ir susijusį su

intensyviu fiziniu aktyvumu – „Kelis iš pastarųjų 7 dienų tau teko užsiimti fizine veikla, kuri truko ilgiau nei 10 minučių be pertraukos, pavyzdžiui lankyti aerobiką, bėgioti, greitai važiuoti dviračiu ar žaisti sportinius žaidimus (krepšinį, tinklinį, futbolą)?“. Taip pat prašėme nurodyti laika šios veiklos trukmę pasirenkant iš 3 atsakymo varintų: „Iki 1 valandos“, „2 – 3 valandas“, „3 valandas ir daugiau“.

Sociodemografinių veiksnių vertinimui, respondentų prašėme nurodyti šeimos sudėti, su kuo šiuo metu gyvena, mamos ir tėčio išsilavinimą, ar tėvai turi pastovius darbus bei subjektyviai įvertini šeimos turtingumą.

Svorio, KMI, kūno riebalų indeksui matuoti naudotos reabilitacijos įstaigos inventoriaus bazėje turimos profesionalios portatyvios elektroninės kūno sudėties matavimo svartyklės – OMRON (BF-511), kurios buvo kalibruotos 0,1 kilogramo tikslumu ir tinkamos naudoti iki 150 kg. Vaikų kūno svoris buvo išmatuotas kilogramais. Registruojami svorio, KMI, kūno riebalų indeksai užrašomi anoniminėse anketose skirtose vietose.

Vertinant respondentų mitybą, nutukimą ir antsvorį, buvo taikomas KMI. Remiantis mokslinių publikacijų duomenimis, dėl priežasties, kad Lietuvoje dar nesuformuotos vaikų KMI normatyvos, šiame tyrime antsvoris bei nutukimas buvo vertinamas pagal tarptautinius KMI vertinimo standartus, naudojant PSO ir IOTF patvirtintas percentilių kreives, kurios nustatytos atsižvelgiant į tyriamųjų amžių ir lytį.

Kaip rekomenduoja PSO, 5-17 metų vaikai, per dieną turi užsiimti bent 60 min. trukmės fizine veikla. Kasdieninė veikla tūrėtų būti vidutinio intensyvumo, aerobinė. PSO rekomendacijomis aukšto intensyvumo fizine veikla 5-17 m. vaikai tūrėtų užsiimti bent 3 kartus per savaitę. Remiantis šiais duomenimis buvo apskaičiuotas respondentų fizinio aktyvumo rodiklis.

Statistinės duomenų analizės metodai. Surinkti duomenys sukaupti ir patalpinti statistinės duomenų analizės SPSS duomenų bazėje. Rezultatų apdorojimui naudojamas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 20,0 for Windows ir Microsoft Excel 2010. Pasitelkiant Chi kvadratą (χ²) skaičiuojami ir analizojami ryšiai tarp požymių, atliekamas tarpusavio priklausomumo vertinimas. Lyginant dviejų grupių vidurkius arba procentų lygybę taikomas Stjudento kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais - patikimais, kuomet p<0,05, labai patikimais, kuomet p<0,01, p<0,001.

Tikrinant hipotezes pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Jei reikšmė neviršydavo reikšmingumo lygmens p<0,05, nulinė hipotezė buvo atmetama. Tokiu atveju buvo priimama alternatyvi hipotezė ir teigiama, kad skirtumai yra reikšmingi ir patikimi. Jei p

reikšmė viršydavo 0,05, nulinė hipotezė buvo atmetama. Tokiu atveju buvo daroma išvada, kad skirtumai statistiškai nereikšmingi ir nepatikimi nereikšmingi.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Analizuoti 139 respondentų pateikti duomenys, iš kurių tyrime dalyvavo 47 berniukai (33,8 proc.) ir 92 mergaitės (66,2 proc.). Pastebimai daugiau tyrime dalyvavo mergaičių, nei berniukų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 4 paveiksle.

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį n=139 (proc.)

Analizuojant gautus anoniminių anketų duomenis pastebima, kad daugiausiai tyrime dalyvavo 12 – 13 metų (16,5 proc. ir 16,5 proc. atitinkamai), 14-15 metų (10,1 proc. ir 12,2 proc. atitinkamai) ir 11 metų (11,5 proc.) respondentai. Mažiausiai respondentų, tik 2,2 proc. buvo 18 metų. Apklausoje dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 5 lentelėje.

5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių n=139 (proc) Tiriamųjų

amžius

Berniukai Mergaitės Abi lytys

n proc. n proc. n proc.

8 2 1,4 2 1,4 4 2,9

9 2 1,4 5 3,6 7 5,0

10 1 0,7 9 6,5 10 7,2

11 9 6,5 7 5,0 16 11,5

13 7 5,0 16 11,5 23 16,5 14 2 1,4 12 8,6 14 10,1 15 9 6,5 8 5,8 17 12,2 16 4 2,9 8 5,8 12 8,6 17 3 2,2 7 5,0 10 7,2 18 1 0,7 2 1,4 3 2,2

Tokį tiriamųjų amžiaus pasiskirstymą galėjo lemti, tai kad vakui, paaugliui augant, jis vis daugiau pradeda domėtis savo kūnu, pasidaro svarbi draugų nuomonė, keičiasi požiūris į save. Paaugliai nori būti gražūs ir populiarūs, dėl to pradeda sekti savo kūno svorį, daugiau sportuoti, laikyti dietų.

3.2 Respondentų šeimų socialinės – demografinės charakteristikos.

Šeimos sociodemografinių rodiklių vertinimui, respondentų klausėme „Koks tavo tėvų išsilavinimas?“. Net 48,2 proc tėvelių buvo įgiję vidurinį – profesinį išsilavinimą. Iš jų 25,9 proc. tėčiai ir 22,3 proc. mamos. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgyjusių mamų buvo daugiau nei tėčių (13,7 proc. ir 12,2 proc. atitinkamai), bendrai aukštajį universitetinį išsilavinimą įgyjusių buvo 25,9 proc. tėvelių. Šiek tiek mažiau, 10,8 proc. tėvelių buvo įgyję aukštajį neuniversitetinį išsilavinimą. Vidurinį išsilavinimą buvo įgyję 33,1 proc. respondentų tėvelių, iš kurių daugiau buvo tėčių (19,4 proc.) nei mamų (13,7 proc.). rezultatai pateikiami 5 paveiksle.

5 pav. Respondentų tėvų įgytas išsilavinimas n=139 (proc.)

Analizuojant tėvų darbinę veiklą, nustatyta, kad 81,3 proc. tėvų (tėčių ir mamų) turėjo nuolatinį darbą. 8,6 proc. tėvų pastovaus darbo neturėjo, nedirbančių buvo 10,1 pro. 118 (89,4 proc.) tėčių turi nuolatinį darbą. Mamų tarpe nuolatinį darbą turėjo 79,1 proc. Nedirbančių tėčių buvo beveik tris kartus mažiau nei nedirbančių mamų (4,3 proc. ir 15,1 proc. atitinkamai). Pastovaus darbo neturinčių tėčių (10,8 proc.) buvo du kartus daugiau nei mamų (5,8 proc.). Rezultatai pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Nuolatinis tėvų darbas n=139 (proc) Ar tavo tėvai šiuo metu turi

nuolatinį darbą?

Tėtis Mama

n proc. n proc.

Taip, turi pastovų darbą 118 84,9 110 79,1

Ne, pastovaus darbo neturi 15 10,8 8 5,8

Nedirba 6 4,3 21 15,1

Respondentų prašėme išsakyti savo nuomonę įvertinant šeimos turtingumą ir klausėme „Kaip tu manai tavo šeima gyvena?“. Atsakymų variantai pasiskirstė taip: daugiausiai respondentų, šeimos pragyvenimo lygį įvertino gerai, jų buvo 35,2 proc. Šį atsakymo variantą pasirinko 12,2 proc. berniukų ir 23,0 proc. mergaičių. 32,4 proc. respondentų, šeimos pragyvenimo lygį įvertino puikiai, iš jų 10,1 proc. berniukų ir 22,3 proc. mergaičių. Du kartus daugiau mergaičių (7,9 proc.) nei berniukų (3,6 proc.) šeimos turtingumą įvertino vidutiniškai – 11,5 proc. Šeimos trutingumo subjektyvaus vertinimo rezultatai pateikti 6 pav.

6 pav. Subjektyvus šeimos turtingumo vertinimas

Subjektyvaus šeimos gerovės vertinimui, respondentų prašėme apsakyti į klausimą apie šeimos sudėtį. Respondentų atsakymai į klausimą „Su kuriais iš išvardintų šeimos narių Tu šiuo metu gyveni?“ pasiskirstė taip: 107 respondentai (76,9 proc.) atsakė jog gyvena su abiem tėveliais, 14 respondentų (10 proc.) gyvena tik su mama, 13 respondentų (9,4 proc.) atsakė jog gyvena su mama ir patėviu, o 5 respondentai (3,6 proc.) gyvena tik su seneliais. Atsakymai, su kuriais šeimos nariais vaikai šiuo metu gyvena, pavaizduoti 7 paveiksle.

7 pav. Respondentų šeimos sudėtis n=139 (proc.)

Analizuojant anketų duomenis pastebima, kad daugiau mergaičių nei berniukų gyvena tik su mama, atitinkamai 12 (8,6 proc.) ir 2 (1,4 proc). 38 berniukai (27,3 proc.) ir 69

mergaitės (49,6 proc) atsakė gyvenantys kartu su mama ir tėčiu. Rezultatai pateikiami 8 paveiksle. 27,3% 3,6% 1,4% 1,4% 49,6% 5,8% 8,6% 2,2% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%

Gyvenu su mama ir tėčiu Gyvenu su mama ir patėviu

Gyvenu tik su mama Gyvenu tik su seneliais Berniukai Mergaitės

8 pav. Respondentų šeimos sudėtis pagal respondentų lytį n=139 (proc.)

Apibendrinant vaiko šeimos aplinkos rodiklius, galima teigti, kad dauguma respondentų – 106 (76,9 proc.) gyvena darnioje šeimoje, kartu su mama ir tėčiu. Didžioji dalis respondentų tėvų (17 tėčių ir 19 mamų, atitinkamai12,2 proc. ir 13,7 proc.) buvo įgyję profesinį išsilavinimą. 25 (18,0 proc.) mamos įgyjusių profesinį išsilavinimą, turi nuolatinį darbą, tėčių tarpe daugiausiai nuolatinį darbą turėjo taip pat profesinius išsilavinimus įgyję tėčiai, jų buvo 31 (22,3 proc.).

Manome, kad tėvų žinios apie sveikos mitbos principus, maisto suderinanumą, pastovūs ir pakankami finansai gali sąlygoti ir sąlygoja vaikų mitybą šeimoje. Tėvai turėdami nuolatines pajamas, būdami užtikrinti savo finansine padėtimi, perka aukštesnės kokybės maisto produktus, sveikesnius, subalansuotus maisto produktus, kas turi įtakos sveikai ir pilnavertei vaikų mitybai. Esant stabiliai finansinei padėčiai šeimoje, mažiau vartojami pusfabrikačiai, greitai paruošiamas maistas. Tuo pat metu formuojami pilnavertės vaiko mitybos principai. Ir atvirkščiai, esant mažesnėms nei vidutinės pajamos, dažnai renkamais pigesnė produkcija, kurioje nėra suderintas naudingų medžiagų kiekis, dažniau vyrauja kenksminti, skonį didinantys ir apetitą skatinantys maisto priedai. Tokie produktai turi daugiau kalorijų ir mažiau naudingų maisto medžigų reikalingųtų pilnavertei mitybai.

Tyrimo rezultati byloja, kad vaiko mitybos įpročiams didelės įtakos turi, ir ją stipriai sąlygoja šeimos socioekonominė padėtis. Tai yra nevisavertės mitybos rizikos faktorius.